hinc itur ad. astra fJ M
GRUODIS 1994 m.
universitas
vilnensis
Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis i
1 ' *
i®'1--
M s n 4n*«, r
ij NjlU11®!1
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
ft111 1
i
1
Nr. 8 (1530)
AKCIJA Tarptautinė studentų diena (lapkri čio 17-oji) šiais metais buvo paminėta, kaip
niekad anksčiau, audringai ir neįprastai. Vi sų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai su plakatais, statulomis, iškamšo mis, vėliavomis bei kitokia simbolika ir tra dicine atributika susirinko į akciją Nepri klausomybės aikštėje. Panašios akcijos, są lyginai pavadintos “Aukštojo mokslo likimas Lietuvoje” vyko ir kituose Lietuvos miestuo se: Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje. Akcijos tikslas - atkreipti į varganą mokslo ir studijų padėtį valdžios ir visuomenės dė mesį. Rektorių konferencijos pirmininkas VU Rektorius prof. R. Pavilionis, kreipda masis į susirinkusią aukštųjų mokyklų ben druomenę ir šalia Nepriklausomybės aikš tės Seime posėdžiaujančius valdžios vyrus, pasakė, kad inteligentija čia susirinko ne raudoti, o parodyti, jog yra gyva ir neleis griauti mokslo. Taip pat priminė tautos iš rinktiesiems, kad jų pilietinė pareiga pasi
rūpinti ne tik savimi ir savo artimaisiais, bet ir kitais gyventojais. Pastaraisiais metais vis sunkesnė menų padėtis, tačiau greičiausiai žlunga valstybės valdymo menas - sakė VU Rektorius. Ar gali būti tvarka valstybėje, ku rioje Seimo šlavėjo darbas vertinamas kur kas labiau negu mokytojo?! Filosofas prof. A. Šliogeris valstybės vykdomą mokslo ir švietimo politiką apibū dino tokiomis frazėmis: valstybei reikia mokslo, bet nereikia mokslininkų, reikia uni versitetų, bet nereikia dėstytojų ir studen tų. Tai supranta jauni mokslininkai ir bėga į užsienį. Visiems jau įkyrėjo plepalai apie grį žimą į Europą. Pirmieji ten grįžta valdžios vyrai savo ištaigingais automobiliais. Akcijos dalyviai perdavė LR Preziden tui, Seimui ir Vyriausybei Lietuvos aukštųjų mokyklų reikalavimus, pasirašytus Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių ir studentų są jungos atstovo: 1. Skubos tvarka parengti ir priimti įstatymą, garantuojantį tikrą, o ne formalią
aukštųjų mokyklų autonomiją. 2. Atstatyti ir vykdyti biudžetą, kurį aukštosioms mokykloms 1994 m. skyrė LR Seimas, nepažeidinėti LR Konstitucijos. 3. Sudaryti realų studijų kreditavimo fondą ir nustatyti priimtinas kreditavimo są lygas. 4. Priimti Jaunimo įstatymą, garantuo jantį jo pilietines ir socialines teises, pada ryti atitinkamas Socialinio draudimo įstaty mo pataisas. 5. Sudaryti ir patvirtinti biudžetinių įstaigų darbuotojų kategorijų lentelę, numa tančią atlyginimus, atitinkančius jų kvalifi kaciją ir rengimo kaštus. Nesuderinus ir ne patvirtinus tokios lentelės, netvirtinti 1995 metų Valstybės biudžeto. 6. Valstybės nutarimu kompensuoti aukštųjų mokyklų gyvenamąjį plotą, praran damą leidus privatizuoti aukštųjų mokyklų darbuotojų bendrabučius. Nukelta į 2 psl.
2
Universitas Vilnensis
1994.12
A K C I J A 9. Neleisti taikyti sankcijų ir nuobau dų aukštosioms mokykloms už ne dėl jų kal tės susidariusius įsiskolinimus ryšių, komu nalinių paslaugų ir kt. biudžetinėms įmo nėms. 10. Indeksuoti lėšas, skirtas 1994 m. re monto darbamas, komunalinėms paslau goms. 11. Neleisti, kad Vyriausybė žlugdytų tarptautinius akademinius mainus, skirdama menkiausią visoje Rytų Europoje asignavi mų dalį PHARE programos rėmuose vykdo mai TEMPUS programai. 12. Priimti Mokslininkų pensijų įstaty mą, išsaugantį 68% atlyginimo. 13. Parengti ir patvirtinti aukštosioms mokykloms tokį 1995 metų Valstybės biudže tą, kuris tenkintų jų būtiniausius poreikius, atsižvelgiant j teikiamus aukštųjų mokyklų skaičiavimus ir mokslo bei studijų plėtros Atkelta iš 1 psl. perspektyvą. Atsakymų j reikalavimus bus laukiama 1. Kompensuoti 1994 metų mokos ir iki gruožio 1-os dienos. Jeigu nebus teigia stipendijų fondo deficitą, susidariusį Vyriausy mų rezultatų, studentai nusiteikę ryžtingai bei formaliai padidinus bazinj aukštųjų mokyk kovoti už savo ir profesūros teises. lų darbuotojų atlyginimą, bet neskyrus papil Akcija tęsėsi prie Vyriausybės rūmų domų asignavimų. Savivaldybės aikštėje. Muzikos akademijos 8. Panaikinti aukštųjų mokyklų įsiskoli studentams sugrojus gedulingą maršą į susi nimus, susidariusius dėl Valstybės biudžeto ne rinkusius kreipėsi Klaipėdos universiteto vykdymo (taip pat mokesčius SODRAI bei pa Rektorius S. Vaitiekūnas, kalbėjo Muzikos jamų mokesčius).
akademijos rektorius J. Antanavičius, VDU rektorius B. Vaškelis. Studentų sąjungos atsto vas M. Danys gana netikėtai pareiškė, kad stu dentų teisės yra dar svarbesnis dalykas negu stipendijos ir perspėjo dėl galimos naujos ak cijos, šjkartą nukreiptos prieš rektorius, jei jie nepadarys nuolaidų studentų savivaldai. Nors šie reikalavimai nesiderino su anksčiau keltais, bet ir jiems studentai pritarė. Vis dėlto esminė priežastis, paskatinusi tiek studentus, tiek dėstytojus, tiek aukštųjų mokyklų administraciją eiti j akciją, buvo eko nominiai nepritekliai, vis aštriau ir skaudžiau juntami visuose aukštųjų mokyklų gyvenimo lygmenyse. Nors akciją vengta vadinti protes to, streiko vardais, tačiau joje buvo protestuo jama, o Universitetuose nevyko paskaitos. Ne sunku įsivaizduoti, kad generalinė repeticija gali peraugti ir j ryžtingesnius veiksmus, juo lab - kaip sakė Seimo narys R. Raškinis “akademinis jaunimas pabudo”, o Seimo pir mininko pavaduotojas A. Sakalas akcijos da lyvius pasveikino “Gerbiami Seimo nariai”. Iš jo lūpų - Dievui j ausį, nes akademinė ben druomenė laukia ir ji, beje, pirmoji labai aiš kiai priminė valdantiesiems, kad pažadus - ir tuos, kuriuos davė formuojant biudžetą ir tuos, kuriais švaistėsi per rinkimus j Seimą - reikės įvykdyti.
Aleksandras Valento.'
Onos Jarutienės nuotraukos
Politologų klubas Nors Lietuvoje jau įregistruota beveik du tuksiančiai įvairaus profilio visuomeninių organizacijų, Vilniaus universitete jos kuriasi ne kasdieną ir kiek vienos naujos atsiradimas - dėmesio vertas įvykis. Toks įvykis “ištiko” Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų institutą, kuriame I ir II kurso studentai susibūrė į Jaunųjų politologų klubą. Klubo prezidentė Rūta Avulytė sutiko papasakoti apie savo organizaciją. Klubo atsiradimo priežastimi laikyčiau norą kurti tradicijas TSPMI. Daug kam iš studentų neužteko to ką išgirsdavo per paskaitas, be to norėjome j ase kilusias diskusijas pratęsti ir po paskaitų. Politologiją studijuoja labai įvai rus, labai skirtingi) pažiūrų jaunimas; nuomonių įv >vė ir tarpusavio diskusi jos visai natūraliai peraugo į diskusijų klubą. Į klubą žadame kviesti pačius įvairiausius žmones nuo verslininkų iki politikų. Jau įvyko vienas susitikimas
spalio 3 d. su prof. E. Nekrašu, gruodžio 9-10 d. d. dalyvausime konferenci joje Neringoje. Klubo tikslas - rinkti ir skleisti informaciją politine tematika, ugdyti jaunimo politinį išprusimą, domėjimąsi politika. Žadame organizuoti disputus, seminarus, konferencijas. Šiuo metu klubui priklauso virš 20-ies stu dentų. Susibūrė tie, kuriuos domina organizacinis darbas, visuomeninė veik la. Patys kūrėme klubo įstatus, planavome darbus, patys rūpinomės klubo įtei sinimu. Kol kas jis įregistruotas VU Senate, priimtas j VUSA artimiausiu metu bus įregistruotas Vilniaus savivaldybėje. Mielai lauksime kolegų, ben draminčių, besidominčių politikos mokslais ir iš kitų fakultetų. Atėjimas į klu bą laisvas. Susidomėjusieji klubo veikla gali mūsų ieškoti Didlaukio 47, 205 kab., tel. 46 39 17. Dėkojame už informaciją, linkime karšti) oponentų, sėkmės retorikoje bei - kaip tokiais atvejais dera - Ilgiausių metų!
Kalbėjosi Balys Bakelis
1994.12
Universitas Vilnensis
A T SARGIAI, KREDITAI! Deja, kalba šįkart - ne apie pinigus. Be liūdnai pagarsėjusių fi nansinių kreditų stu dentams turime ir kitus - akademinius, dažnai sutapatinamus su pasi renkamaisiais kursais. Būtent apie šiuos kre ditus “U. V” korespon dentas Balys Bukeleris klausinėja VU Studijų skyriaus vedėją Ireną Ragelienę. - Pradžiai šiek tiek is torijos. Kada buvo įvesti akademiniai kreditai Vil niaus universitete?
dome bakalaurinių studijų programas 1993-94 mokslo metų I kursui. Jose aiškiai buvo nurodyta, kaip ir ko kius dėstomus dalykus gali ma pasirinkti, kiek kreditų reikia surinkti kiekvienam semestre. Rektoriaus įsaky me buvo aiškiai nurodyta, kad akademinių studijų lais vė turi garantuoti ne vieną vi siems bendrą, o kelias tos pa čios specialybės bakalauro ar magistro programas. Taip pat fakultetai turėjo numa tyti alternatyvias disciplinas, pavyzdžiui, kad studentas iš dešimties dalykų galėtų rink tis vieną arba du, kiek jam truks tų kreditų. Kitais metais buvo iš leistos bakalaurinių studijų programos antro kurso stu dentams, taip pat įteiktos programos visiems, įstoju siems į pirmą kursą. Tik gal būt dar trūksta lankstumo tiek iš studentų pusės, tiek ir iš fakultetų valdžios pusės.
- Akademiniai kredi tai buvo pradėti įvedinėti 1993 metais. Buvo išleistas specialus Rektoriaus įsaky mas, kuriame griežtai nu rodyta, kaip pertvarkyti vi są studijų procesą. Pagrin dinius jo punktus tiesiog pacituosiu: šalinti pertva ras, susidariusias tarp ka - Aš ir norėjau paklaus tedrų ir fakultetų; sudary ti kuo palankesnes studi ti, ar visuose fakultetuose ir juojamų dalykų pasirinki ar vienodai lengvai prigijo mo galimybes; sudaryti akademinių kreditų sistema? kuo palankesnes dėstytojų - Na, gal geriausiai pri pasirinkimo ir kartu jų gijo pas chemikus. Jų fakul konkurencijos sąlygas. Tai tete tikrai labai puikiai dir gi, buvo sudaryta komisija, ba komisijos nariai. O sun atskirų fakultetų pokomikiausia galbūt yra Teisės fa siniai komitetai, ir buvo kultetui, kadangi studentai ir pradėtas konkretus dar taip apkrauti disciplinomis, bas. Pirmiausia buvo per ir nebelieka laiko nei vietos eita prie bakalaurinių stu pasirenkamiems kursams. dijų programos, ir nors tai Teisininkai nenoriai priima buvo labai sudėtinga, išlei studentus iš kitų fakultetų.
nes ir tam tiesiog neturi ga limybių. Norintys išklausy ti kokį kursą turi užsirašyti iki rugsėjo I dienos, tai ap sukresni ateina anksčiau, o kitiems ir nelieka vietos.
- Girdėjau, kad ir ki tų aukštųjų mokyklų stu dentai gali rinkti kreditus Vilniaus universitete? - Gali. Priklauso nuo kitos aukštosios mokyklos: jei ji užskaito kreditus, tai jos studentai gali rinktis iš VU pasirenkamųjų kursų ką tik nori. Mūsų studen tai irgi gali rinkti kreditus ir Vytauto Didžiojo univer sitete, ir Technikos univer sitete, jie turi visišką laisvę. - Pasirinkimo laisvė turbūt yra teigiamiausias akademinių kreditų siste mos bruožas. Bet medalis turi dvi puses. Kokios yra kreditų sistemos blogybės?
- Kolei kas jų nepa stebėjau. Dabar žymiai ge riau sutvarkyti studijų pla
3 nai, bet galbūt jie dar nėra tobuli ir turi savo trūkumų. - Ar nekyla įspūdis, kad ne visi studentai yra pa sirengę pasirinkimo laisvei? -Yra ir tokių. Anks čiau studentui būdavo vis kas brukama jau gatava, tai dažnas ir dabar tiesiog ne galvoja, kad turi tokią lais vę ir tokį pasirinkimą. Ojuk įsakymas yra aiškus: 70% disciplinų privalomų, 20% - alternatyviai pasirenkamų ir 10% - laisvai pasirenka mų. Studentas pats turi gal voti, kas jam pravers ateity
je, kur jis dirbs, kokie daly kai jam būtini išklausyti. - Kaip dar keisis aka deminių kreditų sistema at eityje? - Pati sistema nesikeis, nes pagal vyriausybės nuo status išduodamuose diplo muose turi būti tam tikras kreditų skaičius. Bakalauro diplome -160 kreditų, ma gistro - 80. Nuo to niekur nebepabėgsi. Kas nesurinks kreditų - negaus diplomo. O tobulinama kreditų siste ma bus disciplinų pasirinki mo atžvilgiu. Jei tik bus pa rinktos įdomios disciplinos ir įdomiai bus skaitomos
paskaitos, tai studentai mielai ką nors rinksis. At važiuoja dėstytojai iš užsie nio, ir ateity, jei tik bus pi nigų, bus kviečiami. Patys studentai gali studijuoti už sienyje. Jei tik jiems tinka programa, jei yra suderinta su fakultetu, tos valandos
jiems bus užskaitytos. Stu dentai turi išmokti naudo tis savo laisve.
Universitas Vilnensis
4
1994.12
2^ Universiteto policija: pasitikėti ar nepasitikėti? Kai pradėjo kurtis policijos skyrius, skirtas specialiai Universiteto studentams, jų tvarkai ir ramybei apsaugoti, viskas at rodė teisinga ir gražu. Praėjo šiek tiek lai ko. Policija dirba, studentai gyvena, tačiau klausimai apie jų saugumą, apie tvarką studentų miestelyje ir toliau dažniausiai lieka retoriniai. Apie tai ir ne tik apie tai kalbuosi su Vilniaus miesto Vyriausiojo po licijos komisariato Universiteto policijos nuovados vyresniuoju inspektoriumi
Gražvydu Gudonių. “UV”-Gal pradėkime nuo bendros informacijos: kiek žmonių dirba jūsų nuo vadoje, kam jūs pavaldūs, kokios pagrin dinės jūsų funkcijos ir 11.? G.G. - Universiteto policijos nuova da skirta specialiai studentų miestelio tvar kai palaikyti. Studentiškų renginių metu aptarnaujam ir centrinius rūmus, būna rei dai ir į Čiurlionio gatvę, bendraujam su VU
administracija, su kuria, atrodo, pagaliau nusistovėjo normalūs santykiai.
“UV”-Kiek jūs pavaldūs Universi tetui, ir kiek VPK?
pusę visų studentų nereaguoja į prašymus nusiraminti, į įspė jimus. Tokiems surašomas ad ministracinės teisės pažeidimo protokolas pagal vieną ar kitą straipsnį (dažniausiai - viešosios tvarkos trik dymas, girto pasirodymas viešoj vietoj ir pan.). Tada imamės tokių priemonių: jis baudžiamas įspėjimu raštu arba pinigine bauda. Itin pikty biškai pažeidinėjančių tvarką studentų “dos jė” išsiunčiam rektoriui, po to studentas, kaip taisyklė, pašalinamas iš bendrabučio, arba net iš Universiteto. Tokių atvejų buvo. Praktiškai jeigu žmogus čia pateko trečią kartą, aš jau siunčiu minėtą raštą.
“UV” - Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viešumon iškyla tikdalis nusikaltimų. Kiti net neapskundžiami. Žmonės bijo informaci jos nutekėjimo iš policijos, bijo stiprių “po vandeninių srovių”. Kokios yra garantijos, kad aš, gavęs savo bendrabutyje nuo ko nors j kai lį ir pasiskundęs jums, nesulauksiu vėl to pa ties “pažeidėjo” jau su rimtesniais kėslais atkeršyti? G. G. - Aš galiu garantuoti, kad jam ne bus sakoma, kieno pareiškimo pagrindu jis “imamas”. Kitas dalykas, kad pats pažeidėjas gali nujausti ir suprasti, kuri auka jį įskundė. Aš tegaliu garantuoti, kad nebūsit minimi jūs. Tiek.
"UV” - Kai kuriuose bendrabučiuose yra vos ne legendiniai veikėjai, kurie kelia bai mę visiems. Dažniausiai jie būna iš kitų kor pusų ar tiesiog iš gatvės. Juos policija paima vienąkart iš vieno, kitąkart iš kito kambario, eilinėje pamainoje? o jie ir vėl sugrįžta ir prisimena senas ambici G.G. Normali darbinė pamaina yra jas. Po to darosi nelabai drąsu nei skųstis po du žmonės, budintys nuovadoje, ir du pat licijai , nei ja pasitikėti. ruliai visą parą dirbantys teritorijoje. G.G-Universitetui mes visiškai ne pavaldūs, tik atsižvelgiam j jo prašymus, rekomendacijas ir pan. “UV” - Kiek žmonių dirba vienoje
G.G. - Studentai daro vieną klaidą. Ne “UV”-Kokia būtų vidutinė budėji reikia nieko bijoti, nereikia daryti iš to detek mų statistika - kiek būna iškvietimų ar tie tyvinio filmo, o reikia mums operatyviai pra siog pažeidimų, kokio jie pobūdžio?
G.G. - Dažniausiai studentai, grįžę iš namų ir turėdami daugiau pinigų, taip pat po stipendijų linkę pašvęsti. Tokiais va karais būna, kad į nuovadą atvesdinama iki trisdešimt studentų. Būna kad ir visai nieko nesulaiko. Pastaruoju metu atsida rė diskoteka “Argus”, čia pat “Niujorkas”, kavinės dirbančios visą parą - visa tai ke lia kur kas daugiau problemų, negu stu dentai. “UV”-Tarsim, kad studentas šiek
tiek išgėrė, bet nieko blogo nedarė ir vien tik už per garsų linksmumą pateko j nuo vadą. Kas jo laukia? Kur pateks tokia me džiaga? G.G. - Būna, kad studentai grįžta “šilti” iš futbolo rungtynių ar šiaip pasisė dėjimų. Visi studentai mėgsta padainuoti. Jeigu vyras policijos išklauso ir nusirami na, viskas pasibaigia įspėjimu vietoje. Apie
nešti, kas ir kur siaučia. O mes patys jau pasi tvarkysime, kad minėtas veikėjas nenorėtų čia grįžti. Aš turiu tą “juodą sąrašą” ir žinau pa grindines tokių polinkių figūras, bendrabu čiuose aš irgi turiu savų žmonių ir žinau situa ciją šiek tiek daugiau, negu atrodo iš šalies.
“UV” - Praktiškesnis klausimas: ar įei na jūsų nuovados žinion pėsčiųjų takelis per mišką tarp “Nemenčinės” ir “Kino studijos” sustojimų? G.G.-Taip, tas miškelis, kaip ir tas ta kas, yra mūsų žinioje. Ir mes išaiškiname di džiąją dalįjame padarytų nusikaltymų. Esmė ta, kad žmogus, kuriam įvyko nelaimė, iš kar to ateitų ir viską pasakytų. Jeigu tai padaro ma, patrulis skubiai sureaguoja, ir dažniausiai jau po 10-15 minučių įtariamasis sėdi nuova doje. Jūs supraskit, kad mes, teturėdami ke turis žmones pamainoje, negalime pastatyti po patrulį prie kiekvieno žmogaus. Reikia ir pa tiems kažkiek saugotis. Merginos labai mėgs
ta eiti per tą miškelį naktį. Kol nesutvarky tas apšvietimas, geriau eikite šaligatviu ki toje gatvės pusėje - ten geresnis matomu mas, ten jus matys pravažiuojančių mašiną vairuotojai. Buvome suorganizavę keletą rei dų tame miškelyje, tai merginos praeina pro policininką metro atstumu ir nepastebi nei uniformos ženklų, nieko. Na, ir dar kartą sakau, kad visos suvestinės rodo, kad tie žmonės, kurie kreipiasi laiku, dažniausiai at gauna ir savo pinigus, ir daiktus. “UV” - Ar nevedama tokia statistika,
kokių fakultetų studentai patys nedrausmin giausi? G.G. - Iš Vilniaus Universiteto stu dentų dažniausi nuovados svečiai - ekono mistai, fizikai ir žurnalistai.
“UV”-O kaip filologai? G.G. - Su filologais problemų dar ne turėjau - nuo metų pradžios nenubaudžiau dar nė vieno filologo.
“UV”-Ar skiriasi nuobauda studen tui ir nuobauda žmogui iš miesto už tokį patį administracinės teisės pažeidimą? G.G. - Lygiai tas pats. Tik pranešimas apie viešnagę pas mus keliaus į jo darbovie tę. O baudos ir kiti dalykai - lygiai tokie pa tys.
“UV” - Kokie dalykai per jūsų darbo pratiką buvo kraštutiniai, tragiškiausi? G.G. - Žiaurus dalykas (nors tai ne
buvo joks nusikaltimas), kai devyniolikme tė mergina vakare atsigulė į lovą, o ryte bu vo negyva.
“UV”-Savižudybė? G.G. - Ne, ji buvo ligota ir tiesiog mi rė. Iš kitų tokių atvejų - dešimties vaikinų grupė iš Bistryčios gatvės (VTU) išžagino merginą. Du policininkai ir sulaikė visus de šimt. Dėl to, kad mergina tuoj pat kreipėsi. Buvo sulaikytas įtariamasis už neteisėtą sprogstamųjų medžiagų laikymą po to, kai nuėjo į “Pažangos” viešbutį išsiaiškinti san tykių su kiniečiais. Buvo turto prievartavi mo atvejis “Naktigonėj”. Buvo atvejis, kai žmonės vaikščiojo per bendrabučius ir siūle pirkti senus laikraščius, po jais turėdami pei lį. Žodžiu, visko būta.
“UV” - Ką jūs, kaip policijos nuova dos viršininkas, iš savo patirties galite pa tarti ar palinkėti studentams jų pačių labui? G.G. - Studentams noriu palinkėti klausyti mūsų ir labiau pasitikėti mumis. Tiems, kurie pakliuvo į nuovadą trečią kar tą - susimąstyti apie tai. O merginoms pa tariu saugotis diskotekose. Ten sueina ne studentai, ten suvažiuoja miesto berniukai. Ir jeigu mergina nusišypso vienam, kitam, trečiam, tegu pagalvoja, ką daro, tegu el giasi atsargiau! Na, ir ratuotiems studentams linkiu saugoti savo automobilius ir nevaži nėti per žalias vejas!
“UV”-Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi “UV” korespondentas Arnas Ališauskas
1994.12
Man labai patinka ruduo. Man labai patinka toks oras. Ne toks, koks buvo lap kričio 9-ąją. Rūkas, šiek tiek krapnoja, bet gali drąsiai eiti be skėčio. Tau nešalta, sma gu, kad taip ilgai tęsiasi ruduo... 'Iii grįžti į bendrabutį. Po dienos paskaitų, susitikimų su kurso draugais, choro repeticijos tu jau tiesi pavargusi. Didesnę dienos dalį sėdė jai, tai kodėl gi nepaėjėjus, juolab, kad iki “Niujorko” vos keletas minučių kelio. Ir tu eini, mąstai, svajoji, o ausyse dar skamba repetuotos dainos. Kelias jau greitai baig sis ir tu, užsukusi į mylimą “Naktibaldą” (“Naktigonę”), pagaliau būsi namie. Ir staiga!.. TU pajunti vyrišką ranką, tvirtai gniaužiančią tavo kaklą, į smilkinį įremtą pistoletą, jauti ir kitą žmogų, tem piantį tau iš rankų krepšį. Ir pradedi supras-
Universitas Vilnensis
Kelinta aš? ti, kad tave užpuolė. Ką daryti, kai aplink nė gyvos dvasios? Padeda per repeticiją iš lavintas balsas ir tu šauki, kiek leidžia bal so stygos, bet dabar tai nesvarbu. Šaunu! Rėkiu smarkiai, o gal padeda priešais ateinantys vaikinai, bet... nuotykių ieškotojai pabėga. Keista, čia turėjau bėgti aš - net nebeįdomu. Bet buvo baisu. Gro bis jų menkas - dvi lietpalčio sagos ir ska ra. Sukaupusi jėgas dar šukteliu pavymui: “Durniai!!!", bet jie jau nebegirdi. Jie miške. Jie laukia kitos, be balso ir klausos, dar labiau svajojančios. O aš grįž tu į “filologyną”.
Vėl romantika Nera si geresnės vietelės. Nuo šešiolikto iki pirmo aukšto vos trijose fojė dega šviesytė. Kitur nereikia. Juk taip smagiau. Viena lempa kampe prie šiukšlių vamz džio pati tinkamiausia ir bučiuotis, ir plepėti, ir rū kyti, ir ką nors išgąsdinti ir atimti. Čia gali išlieti pyktį ant visai nekalto žmogaus. Kodėl gi ne - niekas nepa žins, nesupras nei nuo ko, nei už ką buvo primuštas. Kaip mums paaiški no bendrabučio administ ratorė, apie šviesą nereikia nė svajoti. Jokių lėšų nėra. Jei ir įsuksime lemputes,
Studentų
Fux’ų krikštynos Ch.F. Nauji veidai ir amžinosios šventės traukia daugumą žmonių. Lapkričio 5 d. Chemijos fakultete vyko didelis su judimas - Fux’ų krikštynos. Ir štai, prieš didelę auditoriją studentų, tiek savų, tiek iš kitų fakultetų ir menką grupelę dėstytojų stojo nedidelis būrelis išblyškusių, nežinomybės ir net baimės apimtų pir makursių (nulių). Tiesa, kai kurie iš jų savo anatomine kon stitucija lenkė ir kėlė pavydą ne vienam fiziškai sumenku siam nuo mokslų naštos bakalaurui ar magistrantui. Šiems naujiems Chemijos fakulteto piliečiams teko iš kęsti pusvalandį viešo, rafinuoto ir švelnaus pasityčiojimo arba, kitaip tariant, intelektualinių ir fizinių savybių bei su gebėjimų patikrinimą. “Kankino” vienuoliai su siaubą ke liančiais kardais, iš viduramžių glūdumos sugrįžę alchemi
5
vis tiek pavogs, kaip kad atsitiko su keleto aukštų dušų žarnomis. Dušams užrakinti taip pat trūksta spynų -1, y., nėra už ką jas nupirkti. Vasaros remontas nepadėjo, van duo teka kaip tekėjęs, tai gal iš viso nerei kėjo jo daryti? Na, bet aš ne apie tai... Tvar ką galime (ir turime) padaryti tik mes pa tys. Bet visi bijo. Ir kai vieną naktį po ben drabutį klajoja du apsvaugę vyrukai, apsi ginklavę plaktuku ir bokso pirštinėmis, bel džia į kiekvienas duris, savo jėgą bando tam siais laiptais lipantį vyruką-filologą, kelio se duryse “iškala” skylę (merginos galės įtai syti ten “akutę”) ir 1.1. O niekam neįdomu. Paskirti aukštų seniūnai nemano, kad jiems priklauso ne tik naudotis lengvatomis, bet ir palaikyti tvarką. Apačioje sėdinčio budė tojo pareiga, kiek aš suprantu, - sėdėti. Jis vis dar svetingai įleidžia įkaušusius “visiukus”. Kurie, kaip visiems žinoma, kur kas apsukresni už mūsų vyrus. Jei mes tokie svetingi ir priimame gy venti Policijos akademijos studentus, ar ne turėtume jų paprašyti: padėkite sulaikyti tuos jau treti metai (kiek aš prisimenu) miš kelyje siautėjančius piemenis. Manau, kad tai visai nesunku, nes labai dažnai tenka gir dėti, kad merginos vis užpuolamos. Džiau giuosi, kad sugebėjau išsaugoti savo daik tus ir sveikatą, o jeigu ne?.. Reiškiu užuo jautą studentėms, praradusioms savo krep šius miškelyje prie “Niujorko”. Ką gi, tegyvuoja privatus verslas! Lidija LUKŠYTĖ, paskutiniojo kurso studentė
šventės kai, nuo paskutiniojo karo Vilniuje pasimetęs esesininkas ir ne tyčia į Chemijos fakultetą užsukęs su neoficialiu vizitu buvęs Ta rybų Sąjungos prezidentas, kuriam ir buvo suteikta garbė pra dėti šventę. Naujokams baimę teko įveikti ne kartą per trumpą ir links mą vakarėlį. Krikštytojai kėlė sunkias ir neįveikiamas užduotis pradedant batų valymu visų gerbiamam dekanui, baigiant Ma tematikos fakulteto susprogdinimu. Visos šios užduotys įvykdy tos. Vakaro kulminacija - pačios tikriausios krikštynos su daug H2O ir pjuvenomis, bei Fux’ų Testamento viešu pagarsinimu. Po oficialiosios dalies-šokiai, barai auditorijose ir laboratori jose. Tik išaušus šeštadienio rytui pastebėta, kad vis tik vienos užduoties pirmakursiai neįvykdė: nors visur daug šiukšlių, Ma tematikos fakultetas dar tebestovi.
Marius Mickus
Universitas Vilnensis
6
1994.12
"FILOLOGIJOS RUDUO" 091RG TGGVUIOJH "FILOLOGIJOS RUDUO”’
Šešioliktasis “Filologijos ruduo”-jau istorija. Iš pelenų atkapstytas bene pats gra žiausias filologijos renginys dar kartą sukvie tė ir sušildė žmones, dar kartą pratęsė benutrūkstančią kultūrinio fakulteto gyveninio giją. Ačiū tiems, kurių dėka visi keturi va karai įvyko tokie, kokie įvyko. Ačiū poetams ir muzikantams, ačiū ir Romui Lileikiui renginio krikštatėviui, prieš šešiolika metų pradėjusiam visą šį judėjimą, kuris šimet bu vo prikeltas iš numirusių nesava mirtim. Rengėjų nuostata šiemet buvo atsiri boti nuo vertinimų ir vietų skirstymo, o lau reatų vakarą pakeisti baigiamuoju. Ir skir tumas ne vien tik pavadinimuose. Jeigu ankstesniuosiuose “FR” būdavo skaičiuoja mi balai ir balsai, renkami patys verčiausi ir patys geriausi, tai šiemet teisė skaityti savo kūrybą baigiamajame vakare buvo suteikta tiems studentams, kurių daugumai šis va karas gali būti iš tikrųjų baigiamasis kaip da lyviams. Skaitė vyriausieji filologijos fakul teto studentai - tie, kurie stovi ant Univer siteto baigimo slenksčio. Šiame renginyje jie
savotiškai atsiskaitė su fakultetu, parodyda mi su kokia kūryba eina diplomo link. Tai tiek teorijos. Praktinę pusę kas no rėjo, tas galėjo stebėti pats - tiesiogiai ir be jokių komentarų. Bendras įspūdis toks, koks ir turėtų būti: jokių didelių amerikų neat rasta. Žmonėms daugiau ar mažiau aišku,
kokia kūryba slypi už vardų ir pavardžių, dažniau ar rečiau girdimų panašiuose ren giniuose. Stipriausią poeziją ir prozą skaitę autoriai stovi prie savo pirmųjų knygų slenksčio. Turiu galvoje poetus L. Leščins ką, ir A. Ališauską, N. Abrutytę ir R. Stan kevičių, prozininką M. Ivaškevičių. Verti pa gyrimo žodžių už stipresnę nei pernai po eziją D. Gintalas, A. Valionis, V. Rėksnys
(ne vien tik šių eilučių autoriaus nuomone), daug kam įsiminė II kurso studento G. Bleizgio pavardė, iš jauniausiųjų labiau siai “krito į akį” M. Kvietkauskas. Pastebėjau vieną tendenciją, kad į “filrudenis”, kaip ir į visą kultūrą apskritai, vis daugiau pretenzijų reiškia “underground’as”, žmonės iš gatvės, kurie tariasi ku rią alternatyvią muziką, poeziją etc. Deja, dažniau tai išvirsta kažkokia nelabai rimta alternatyva menui, tik tiek. Ir, gerbiamieji, lipdami j sceną, pasistenkite išvalyti tikras mintis nuo atsitiktinių, o tikrą ironiją ar po žiūrį nuo garsaus garsaus rėkavimo ir, pa vyzdžiui, plytų daužymo scenoje. Tilo labiau, kad kažkam visa tai po to reikia ir iškuopti. Ir jeigu dar neatsisakėte minties, kad kar tais verta šio to pasimokyti, tai pasimokyki te netradiciškumo iš “Lapkričio purvo”, o aukštos prabos ironijos - iš grupės “Šimtas pinigų”. Čia jums ne lėktuvėlius leisti! Baigdamas kalbą poezijos tema, dar noriu paminėti, kad savo kūrybos paskaitė ir svečiai-seni “filrudenų” vilkai D. Dirgė la, D. Valančiauskas, R. Danys. Tai tiek apie literatūrinę pusę. Pradė damas rašyti apie muziką, prisimenu kaž kada seniai girdėtą radijo laidą, pokalbį su pirmųjų “FR” rengėjais. Jie tuomet prisi minė, kad bardus ir kitus grojančiuosius “verbuodavo” ir įkalbinėdavo čia pat, tuo metinėje Gorkio gatvėje ar studentų ben drabutyje. Dabar padėtis visai kita - buvo iš ko rinktis ir organizatoriams, ir žiūrovams. Ir smagu pripažinti, kad beveik nebuvo to kių, dėl kurių išėjimo į sceną būtų pasidarę nejauku esantiems šalia jos. Geru žodžiu no risi paminėti R. Audiejaičio ir M. Paulavi čiaus duetą (vėliau tapusį kvartetu), gražiai sudalyvavo ir įspūdį paliko “Šis bei tas iš Už
upio”, “Empty Bed”, bardai Vilnia ir Mak sas, trys vaikinai iš vieno teatro studijos (jie labai prašė nesakyti, iš kurios), na, o apie “Skylę” rašyti būtų galima daug ir tuščiai, nes ir taip visiems aišku, kad tai buvo stip riausia ir geriausia roko grupė, kada nors grojusi šiame renginyje. “Skyliokai”-jėga!!! Ir dar: vienam žmogui viena boba sakė, kad iš kažkur girdėjo, kad ši grupė ruošia su rengti kamerinį vakarą po Universiteto sto
gu. Ką gi, ką gi - įdomu... Thi tiek kalbos būtų apie dalyvius. Ma nau, kad visi verti paminėti ir buvo paminė ti. Kiti pastariesiems sudarė gražų kultūrinį foną. Labai reikalingą ir svarbų, nes ne iš kur kitur, o iš ten anksčiau ar vėliau ateina tikrai gera kūryba. Tai tiek buvo medaus. Dabar bus tru putis deguto. Kai baigiamasis vakaras bai gėsi, visi jo rengėjai ir svečiai su savo gerais noraus pasėdėti valandą kultūros klube ir ap tarti tai, ką reikėtų aptarti, sargienės gru biai ir be didelių ceremonijų buvo išspirti
lauk iš savo pačių Universiteto. Nepadėjo nei prašymai, nei maldavimai, nei daugkar tiniai įtikinėjimai, kad apie šį renginį žino visi, kas turi žinoti, ir kad visi leidimai išrū pinti. Teta sargienė palinkėjo visiems pasius ti! Nepasiutom, tik paskubom sutempę in strumentus iš teatro salės į kultūros klubą, nuklegėjome iki A. Mickevičiaus paminklo, kur ir buvo pakeltos improvizuotos taurės už XVI-ąjį “Filologijos rudenį”, už filologi jos fakulteto dekanatą ir dekaną, už VU stu dentų atstovybę, už leidyklą “Baltos lankos”, už Santaros-Šviesos federaciją, už dizaino
studiją “Sanris”, už kavinę “Senamiesčio skliautai”, už dailininką Lepsoką, ir, žino ma, už visų keturių vakarų “sunkiąją artile riją” - R. Stonkutę, L. Leščinską, ir K. Drazdauską. Prieš visiems išsiskirstant, kažkas dar pamatė, kaip didelis nematytas paukštis, at skridęs iš Universiteto pusės, apsuko ratą aplink visus ten buvusius ir nuskriejo Ma žųjų Grįžulo Ratų link. Nuo jo sparnų by rėjo pelenai...
1994 Vilnius Karolina Gudcikaitė
1994.12
Universitas Vilnensis
•••••••••••••••••••••••••••e
DĖMESIO !!! j VILNIAUS : LIBERALUS • JAUNIMAS • kviečia visus besidominančius kiekvie- * ną antradienį apsilankyti teminiuose • vakaruose - diskusijose: • • Feminizmas Lietuvoje. Vakaras • įvyks gruodžio 6-tą dieną Lietuvos * Rašytojų sąjungos kavinėje “Suokai- * bis”. : Pranešėja - Vyriausybės konsul- Z tantė moterų klausimu G. Purveneckie- •
7
VUSA: ataskaitos ir rinkimai Lapkričio 23 d. Saulėtekio ai. "Argus” salėje Įvyko ataskaitinė- rin kiminė VU Studentų atstovybės kon ferencija. Į konferenciją susirinko dau giau nei šimtas delegatų nuo daugumos Universiteto fakultetų ir keleto akade minių organizacijų. VUSA valdybos pirmininkas A. Macijauskas informavo, kad Universiteto Žygeivių klubas nu sprendė atsisakyti narystės VUSA - jie nori ne posėdžiauti, o keliauti, bei sa vaime išnyko Universiteto Teisininkų organizacija, tačiau pareiškė norą būti VUSA nariais Ateitininkų sąjunga ir Jaunųjų politologų klubas. Jų norai, konferencijos delegatams palaiminus, išsipildė. VUSA parlamento preziden tas J. Dovidonis savo ataskaitoje reziu mavo VUSA parlamento veiklą: paren gė VUSA veiklos reglamentą, daug pa sidarbavo rengiant studijų kreditavimo įstatymą. Tačiau studijų kreditavimo sis
darbiauja. Paminėjo, kad ateityje VU SA turėtų daugiau dėmesio skirti aka deminiams reikalams bei savivaldai bendrabučiuose. Konferencijoje dalyvavęs VU Prorektorius S. Vengris padėkojo stu dentams už dalyvavimą Akcijoje, pati kino, kad jų aktyvumas sukėlė nemažą valdžios vyrų susirūpinimą, tačiau ap gailestavo, kad fizikus, pradėjusius veik lą Studentų atstovybėje, dažniausiai tenka šalinti iš Universiteto už nepažan gumą (tai patvirtino salėje buvęs kon ferencijos svečias VUSA eksprezidentas Dainius Juzakėnas). Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino VU studi jų skyriaus vedėja I. Ragelienė bei bu tų skyriaus vedėjas A. Vigelis. Svečiai atsakė j studentų klausimus. Atrodė, kad įvyks eilinė ataskai tinė-rinkiminė konferencija ir VUSA veikla toliau plėsis ir klestės, tačiau pra
tema, pasak Prezidento, dar nėra pri imtina ir ja naudotis gali tik labai maža dalis studentų, be to, ne tų, kuriems la biausiai kreditų reikia, todėl naujojo parlamento dar laukia nemenkas dar bas. VUSA valdybos pirmininkas A. Macijauskas savo kalboje apibūdino VUSA, kaip vieną iš stipriausių univer sitetinių studentų organizacijų, atlie kančių ir dalį Lietuvos studentų sąjun gos funkcijų. Išvardijo renginius kuriuos VUSA rengė arba rėmė, tai - Tarptau tinis seminaras“Lietuva - 94”; Studen tų Fiesta Universiteto jubiliejaus pro ga irkt. Daug dėmesio VUSA skyrė ūki nėms problemoms. Kadangi studentų atstovybė išsilaiko pati, todėl turi ne tik rūpintis studentų problemomis, bet ir užsidirbti lėšų veiklai. VUSA platino tarptautinius studentų ir jaunimo pažy mėjimus, teikiančius daug lengvatų ke liaujant užsienyje; kadangi studentai nė ra socialiai apdrausti (vyriausybė juos pamiršo), tai VUSA sudarė sutartį su ADB “Preventa”, ir dabar siūlo studen tams ir dėstytojams įvairias draudimo rūšis, VUSA pasiekė nuolaidų studen tams perkant bilietus j Akademinį ope ros ir baleto teatrą ir kt. Valdybos pir mininkas taip pat išvardijo užsienio or ganizacijas, r uriom /USAbendra-
sidėjus rinkimams į aukštus VUSA pos tus, prasidėjo ir šiokie tokie nesusipra timai. VUSA valdybos pirmininku be veik vienbalsiai (už balsavo 90 iš 98) bu vo vėl išrinktas Artūras Macijauskas, matyt todėl, kad jis sakėsi išeisiąs tada, kai VUSA bus turtinga, o kol tokia ne bus - nesiskusiąs barzdos. Barzda šventas reikalas ir konferencijos dele gatai sulaikė skustuvą pinnininko ran koje, o štai kandidatas j prezidentus (vienas) R. Šapranauskas delegatų pa ramos nesulaukė (už balsavo tik 32 de legatai), nors žadėjo pakelti parlamen to aktyvumą dirbdamas su kiekvienu parlamentaru asmeniškai nuo ryto iki vakaro ir naktį (darbas tas, be abejo, esąs protinis), deja... Parlamentarams nepatiko, kad kas nors su jais dirbtų, ir prezidento neišrinko. Dėl to, aišku, dangus negriūna ir prezidentą turės iš sirinkti parlamentarai iš pačių tarpo, ka dangi J. Davidonis toliau prezidentau ti atsisakė (jau turi gerą darbą - anot A. Macijausko). Konferencija baigėsi šventine vakarone. Kitą rytą sutiktas vienas parlamentaras (redakcijai pavar dė žinoma) tikino, kad prezidentas vis dar neišrinktas, bet VUSA tęsia savo veiklą.
••
nė.
Muitų politika - gruodžio 13-tą • dieną (ten pat). ‘ * Pranešėjai - Lietuvos vyr. muiti- * ninkas K Geržonas ir Ekonomikos mi- Z nisterijos muitų politikos kontrolės sky- • • riaus viršininkas J. Miškinis.
Politika ir kultūra-gruodžio 20-tą • dieną (ten pat). ; Pranešėjas - ProfesoriusA Šlioge- Z *
ris.
Vakarų pradžia 19 vai.
• •
•
Alternatyvus bendrojo lavinimo • mokyklų finansavimas. • Pranešėjai - M. Norvaišis, M. Ka- * *
Čerauskis.
Vakaras įvyks gruodžio 8-tą dieną • VPU centriniuose rūmuose (Studen- • tų 39), pradžia 19 vai. • • Telefonas pasiteiravimui
•
62 37 35
:
*•••&•••••••••••••••••••••••
Aleksandras Valentas
1994.12
Universitas Vilnensis
8
Vilniaus universiteto studentų atsto vybė siūlo šias akcinės draudimo bendro vės “PREVENTA” draudimo rūšis: 1. Fizinių asmenų gydymosi užsienyje išlaidų sava norišką (sveikatos) draudimą. Draudimas kompensuoja gydymo išlaidas ūmios li gos ar nelaimingo atsitikimo atveju būnant užsienyje. Ap mokamos išlaidos, susijusios su pavojingu sveikatai chro niškos ligos paūmėjimu. Gydymo išlaidos apmokamos iki 20 000 DM, o ap draustojo mirties atveju išmokama 10 000 DM. 2. Mechaninių transporto priemonių valdytojų ci vilinės atsakomybės draudimą Lietuvos Respublikoje ir NVS šalyse. Atsitikus draudiminiam įvykiui, nuostolius nuken tėjusiam automobilio savininkui atlygina ne kaltininkas, o jo draudimo kompanija. Lengvojo automobilio drau dimo įmoka sudaro 1,5% draudimo sumos. 3. Gydymo išlaidų savanorišką draudimą. Galima apsidrausti patiems, apdrausti sutuoktinį, vaiką bei kitus šeimos narius. Jei sudarysite šią draudi mo sutartį, “PREVENTA” padengs 40-70% mokamų gy dymo paslaugų ir iki 50% vaistų kainos. Sutartys sudaro mos trejiems metams ir ilgesniam laikotarpiui. Draudi mo įmoka - 15% pasirinktos draudimo sumos. Draudimo sutartį jūs galite sudaryti VU studentų atstovybėje Universiteto 3 (Observatorijos kiemelis).
TARPTAUTINIS DĖS1YTOJO PAŽYMĖJIMAS ITIC (INTERNATIONAL TEACHER IDENTITY CARD): - suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, ge ležinkelių ir automobilių reisų bilietų kainom;
r——————————————————n | Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių biuras | ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC -j ■ tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čekiją, į I Slovakiją, Bulgariją, Vengriją. 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankytojams. | Specialios kainos visų rūšių transportui. ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC keliausite ’ I pigiai ir daug. Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos. 15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card - visiems • I iki 26 metų. Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje. 10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje. Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime j bet kuri ’ pasaulio miestą. Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: Visiems su ISIC, ITIC, GO 25 Card. Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt. Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt. Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. ■ Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - komfortabiliu ’ | autobusu iš Varšuvos į daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarp- j | tautiniai maršrutai, pvz.: 1 Visiems su ITIC, GO 25 Card, ISIC Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 Lt. Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 Lt. _ AU PAIR programa- tai galimybė padirbėti Vokietijoje, Ispanijoje, I Airijoje. Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus-užeikite | ■ pas mus! Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų.. Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, • | Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos | | Anglijos koledžuose.
I I I I I I I I
I I I I I
I I I
I I ! I I
|
VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, teL: 614414, 617920
L. — — —... — —
— —— —— ——__J
nFlVTFSTn! DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų,
hab. daktarų, asistentų, personalo darbuoto jų laikraščio “Universitas Vilnensis” žurnalis
- nemokama parodų ir muziejų (ypač Pran cūzijoje) lankymo galimybė;
tų žiniai! Jei jūs nenorite rudenį nešioti stu
- nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuo se. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Uni versiteto 3, Observatorijos kiemelyje).
(jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus
Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt. Tcl. 61 44 14, 61 79 20
dentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis universiteto studentai, patariame įsigyti įvai resnės studentiškos atributikos: juodos arba
žalios spalvos marškes (marškučius, sportinu-
kus, marškinėlius) su užrašu “Universitas Vil nensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Univer siteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Univer
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 3'6^, Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Aleksandras VALENTAS
siteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61 44 14.
Tėveliui mirus Astą Samulėnaitę nuoširdžiai užjaučia ir linki stiprybės IV kurso lituanistai.