VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cam/Bims sccioencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
DEKRETAS „DĖL DARBO UNIVERSITETO ATIDARYMO" Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies Komisarų Tary ba, turėdama tikslą sukurti šalyje kūrybinės min ties židinį, apie kurį galėtų susitelkti mokslinės jė gos, sugebančios savo žiniomis ir patyrimu padė ti platiesiems darbo žmonių sluoksniams pertvar kyti visuomeninį gyvenimą kūrybinių komunizmo idealų principais, nutaria: 1. Carinės reakcijos uždaryto Vilniaus Univer siteto sienose įkurti visuotinį Darbo Universitetą. 2. Įvesti Universitete nemokamą ir visiems pri einamą mokymą; dėstymo sistemą — dalykinę ir semestrinę, vietos kalbomis. 3. Universitetas susideda iš trijų pagrindinių skyrių: bendrojo, mokslinio ir specialaus lavinimo. Pirmojo skyriaus uždavinys — padėti išvystyti pla čiose darbo žmonių masėse vieningą proletarinę pasaulėžiūrą. Antrasis skyrius sutelkia visus moks linius tyrimus. Trečiasis skyrius ruošia reikalingus kraštui visų gyvenimo ir visuomeninio ūkio šakų specialistus. 4. Švietimo liaudies komisariatui pavedama pir moje eilėje atidaryti fakultetus: socialinį (politika ir tarybinė statyba, pedagogika ir t. t.) ir gamtostechnikos (žemės ūkis, miškininkystė, medicina ir t. t.). 5. Paruošti Universiteto statutą pavedama Švie timo liaudies komisariatui. 6. Universiteto organizavimui ir laikinam vado vavimui sudaroma komisija iš draugų: S. Bobinskio, V. Biržiškos ir S. Cheltmano. 7. Visus pastatus, priklausiusius buvusiam Vil niaus Universitetui, perduoti Švietimo liaudies ko misariato žinion ir pirmoms išlaidoms asignuoti vieną milijoną. Vilnius, 1919 m. kovo 13 d. Liaudies Komisarų Tarybos Pirmininkas V. MICKEVICIUS-KAPSUKAS Švietimo liaudies Komisaras J. LEŠČINSKIS Reikalų valdytojas V. POŽĖLA
Nors darbų daug, bet jie mus maloniai supažindina su kandidatų į deputatus — Tei sės fakulteto doc. A. Žiurlio, doc. V. Stašaitienės ir V kur so studento-neakivaizdininko A. Laurinavičiaus biografijo mis. Doc. A. ŽIURLYS aktyviai dirba mokslinį ir pedagoginį darbą — paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių darbų, da lyvavo ruošiant LTSR Civili nio kodekso projektą. Studen tai ir dėstytojai gerbia docen tą už jo kruopštų darbą bei nuoširdumą ir jo kandidatūrą iškėlė j miesto Tarybos de putatus. Doc. V. STASAITIENĖ — res publikinės ir Pabaltijo koor dinacinių komisijų rusų k. dėstymo nekalbinėse aukšto siose mokyklose klausimais narė, respublikinės komisijos rusų k. ir literatūros klausi mais prie LTSR mokyklų mokslinio tyrimo instituto narė. Keletą metų buvo uni versiteto profsąjunginės or ganizacijos vietos komiteto nare. Nuo 1959 m. dirba univer sitete it pradžių rusų k. ka tedros vyr. dėstytoja, dabar — e. docento pareigas toje pat katedroje. A. LAURINAVIČIUS 1962 m..
KOVO
14 <1. Nr. 8(668)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
VIVAT ACADEMIA! Tiiiiiiiiiiiiiiiiiii<iiiuiiiiiiiiiiiiiiiihiiiiitiininiiniiHiiiiiiii!iinl’::'..:Hiii|iiiiiiiiiiiiniiniĮl’tiiifiiiiiiiiiiiiiiii!iiiHi:.imiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiih’iuiiiiiiiiiiiii)miiiiiiuiiiiiiiiiiiii
Vakar sukako 50 metų, kai atkurta mūsų Alma Mater iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiji>)]iiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiii • TAIP ATĖJO įkūrimo ir dėl M. K. Čiurlio niuje, miesto salėje (dabar suvažiavimas. Jis priėmė nu KOVO 13-OJI nio kūrinių nacionalizavimo ir Valstybinė filharmonija), vy tarimą dėl Lietuvos ir Bal jo šeimos aprūpinimo. M. K. ko Visos Lietuvos Tarybų tarusijos Kompartijų susivie SAUSIO 1 d. Įvyko pirma Čiurlionio kūriniai turėjo su suvažiavimas, kuris priėmė nijimo. Jungtinės partijos CK sis Šiaulių Darbininkų atstovų daryti pirmojo Lietuvos dailės pagrindinius įstatymus, Išrin pirmininku buvo išrinktas V. tarybos posėdis, kuriame buvo muziejaus pagrindą, jam buvo ko Centro Vykdomąjį Komite Mickevičius-Kapsukas. nutarta paimti valdžią mieste paskirti buvę Tiškevičiaus rū tą ir Laikinąją vyriausybę KOVO 10 d. Lietuvos ir į savo rankas. mai (dabar LTSR Mokslų aka pakeitė nuolatine — sudarė Baltarusijos TSR Liaudies Liaudies Komisarų Tarybą. Komisarų Tarybos posėdyje, SAUSIO 29 d. Vilniuje su demijos biblioteka). darytas Lietuvos Komunisti VASARIO 7 d. Lietuvos Jos pirmininku buvo paskir pirmininkaujant V. Mickevinės jaunimo sąjungos Laiky darbo liaudies komisariatas tas V. Mickevičius-Kapsukas. čiui-Kapsukui, buvo apsvars VASARIO 27 d. Vilniuje tytas Vilniaus universiteto nasis Centro Biuras, davęs priėmė dekretą dėl aštuonių pradžią Lietuvos KJS įkūri valandų darbo dienos įvedi įvyko pirmasis Lietuvos ir atkūrimo dekreto projektas. Baltarusijos CVK posėdis. Bu Svarstyme aktyviai dalyvavo mui. mo. vo nutarta abi tarybines res Z. Angarietis, A. Jakševičius, SAUSIO 31 d. Vilniuje pra VASARIO 12 d. Suvalki publikas sujungti į vieną J. Leščinskis, M. Kozlovskis, sidėjo Tarybų Lietuvos ap joje prasidėjo darbininkų ir valstybę ir pavadinti ją Lie skričių revoliucinių komitetų valstiečių sukilimas prieš vo tuvos ir Baltarusijos Tarybų S. Dimanšteinas ir kt. KOVO 13 d. Buvo patvir atstovų suvažiavimas. kiečių interventus ir lietuviš Socialistine Respublika. tintas istorinis dokumentasKOVO 4 d. Vilniuje pra dekretas, kuris padėjo teisi VASARIO 2 d. Vilniuje kuosius buržuazinius naciona prasidėjo Lietuvos Komunistų listus, už Tarybų valdžios įkū sidėjo Lietuvos Komunistų nius ir materialinius Vilniaus rimą. partijos ir Baltarusijos Komu universiteto atkūrimo pagrinpartijos II konferencija. VASARIO 18—20 d. nistų partijos II (jungtinis) VASARIO 5 d. Nutarime „Dėl kultūrinių vertybių ap saugos" revoliucinė vyriausy bė skelbė: „Susipratęs darbi ninkas ar sodietis žino, kad be šitokių kultūros vertybių neatstatysi iš senojo pasaulio griuvėsių socialistinės kultū ros rūmo". Šis nutarimas už draudė grobstyti ir naikinti kultūros vertybes ir perėmė jas revoliucinės valdžios ži nion. Nutarimas įpareigojo vesti griežtą vertybių apskai tą, jas akylai saugoti, nes jos „dabar pridera nebe rinktinių žmonių būriui, tik visiems Lie tuvos revoliuciniams darbo žmonėms". Tą pačią dieną Laikinoji revoliucinė vyriau sybė paskelbė nutarimus dėl Valstybės dailės muziejaus
SEKMADIENĮ BALSUOJAME Visuotinis Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko universiteto profesorių, dėstytojų, studentų ir tarnautojų susirinkimas vieningai iškėlė žinomus mū sų dėstytojus kandidatais j Vilniaus miesto ir Lenino ra jono Darbo žmonių deputatų tarybos deputatus. Kas jie? Užsukame į rinkiminės apy linkės Nr. 2 agitpunktą, kurio vedėjas Karinės katedros dės tytojas A. Raikovas, rinkimi nės komisijos pirmininkas -— Gamtos fakulteto docentas S. Žeiba. Agitpunktas įsikūręs centriniuose VVU rūmuose. Šioje rinkiminėje apylinkė je kandidate j miesto Tarybos deputatus iškelta Medicinos fakulteto docentė A. BARTUSEVlClENĖ. Tai viena iš žy miausių respublikos rentgeno logių. Rinkiminėje apylinkėje Nr. 3 agitpunkto (Gorkio g.) ve dėjas — doc. J. Loiko. O rin kiminės komisijos pirminin kas — A. Sizonovas, Moksli nio komunizmo katedros vyr. dėstytojas.
1969 m.
grįžęs iš Armijos, įstojo mo kytis j VVU Istorijos ir filolo gijos fakultetą. 1963 m., tęs damas studijas neakivaizdiniu būdu, dirbo VVU mokslinėje bibliotekoje. 1967 m. išren kamas LLKJS Vilniaus m. Le nino raj. komiteto pirmuoju sekretoriumi. Komunistas A. Laurinavičius sėkmingai va dovauja Lenino rajono kom jaunimu,. Jis yra LLKJS CK narys, LLKJS Vilniaus m. ko miteto ir LKP Vilniaus m. Lenino raj. komiteto biuro narys. Neakivaizdiniu būdu mokosi mūsų universitete ir studijuoja lietuvių k. ir lite ratūrą V kurse.
Dauguma universiteto pir makursių balsuoja pirmą kar tą. Štai lituanisto M. Pilvinio atsakymas j mūsų klausimą: — Ką galvojate balsuoda mas pirmą kartą? ■— Jaudinuos, nes jaučiu kažkokią atsakomybę ir kartu tokį akivaizdų. visuomenės pripažinimą. Tėgul ir mūsų studentiški balsai įsilieja į vi so pasaulio žmonių balsus — mes balsuojame už taikią pa dangę, laimingą gyvenimą, už draugystę. V. ClŽINAUSKAITĖ G. MARKEVIČIŪTE
j
HESK 'P
TARYBINIS STUDENTAS KOMUNISTO RŪPESČIAI
Nenusiraminkime nė minutei Ideologinė kova virto įnir tingiausios klasių kovos fron tu, ir šios kovos atžvilgiu ne gali būti politinio abejingu mo, pasyvumo ar neutralumo. Mokymo procesas svarbiau sia studentų komunistinio auklėjimo grandis, jis labiau siai formuoja būsimą specia listą, jo asmenybę. Šiuolaiki nėmis sąlygomis sparčiai vys tantis mokslui. kiekviena atskira mokslinių žinių siste ma, tame tarpe ir teisės mokslai, ruošia žmogų veikti palyginti siauroje srityje. Tačiau reikia, kad kiekvie nas studentas — būsimas specialistas sugebėtų suvok ti pasaulio visumą, įsisavinti marksistinę-lenininę teoriją ir priimtų jos pasaulėžiūrą. Siame reikale ypatingą vie tą užima visuomenės mokslų dėstymas. Šiuolaikinės ideolo ginės kovos sąlygomis, ypač dėstant socialinio-politinio
ciklo disciplinas, reikalingas ne tik geras dėstytojų teori nis pasiruošimas, gausios ži nios, bet ir mokėjimas kūry biškai interpretuoti medžiagą, ir didelis pedagoginis meist riškumas. Mūsų studentija smalsi ir aplamai teisingai galvojanti. Bet jaunam žmo gui visada iškyla daug klau simų ir jis juos kelia aštriai, kartais aštriau, negu reikia. Visuomeninių mokslų dėstyto jas privalo jausti studijuojan čio jaunimo poreikius ir kuo išsamiausiai atsakyti į klau simus, jaudinančius studenti ją. Dar daugiau, pats dėsty tojas turi kelti klausimus stu dentams ir kartu su jais per paskaitas ir seminarus spręsti juos. Propagandistas, o dėsty tojas taip pat propagandistas, turi atsiminti savo darbe vie ną metodinę tiesą: kuo dau giau klausimų mes paliekame be atsakymo arba atsakome
į juos neįtikinamai, tuo dau giau spragų mes paliekame įvairiems klaidingiems aiški nimams ir iškraipymams. Žiemos egzaminų sesijos rezultatai mus džiugina, jie rodo, kad mūsų fakulteto studentai mėgsta darbą, rim tai žiūri į savo pagrindines pareigas, rimtai ruošiasi sa vo būsimajai specialybei. Mūsų fakulteto egzaminų re zultatai kartu patvirtina tą visuotinai žinomą tiesą, kad nepažangiais studentais yra visuomeniškai neaktyvūs stu dentai. Vadinasi, kalbos apie tai, kad visuomeniniai įsipa reigojimai, visuomeninė veikla trukdo studijuoti, vi sai nepagrįstos. Studentas, ypač teisininkas, turi Univer sitete praeiti visuomeninio darbo mokyklą, įgyti visuo meninio darbo įgūdžius. Mes negalime pamiršti, kad efektyviausia auklėjimo ir sa-
viauklos priemonė yra dar bas. Dažniausiai žmogus gen da, kai neturi darbo. O kai kuriems mūsų studentams jo trūksta, kai kurie iš jų su geba sau „pasidaryti gana daug laisvo laiko". Čia mes patys kai kada kalti, — bū tina kelti studentams reika lavimus. Kol diletantiškas ži nias vertinsime patenkinamais ar net gerais pažymiais (o tai ne taip jau reta), tol įkinkyti dykinėjančius stu dentus j rimtas studijas ne galėsime. Nuolaidžiaudami paviršutiniškai besimokan tiems studentams mes darome dvigubą žalą: rengiame abe jotinos kvalifikacijos specia listus ir mokome žmones tin giniauti, būti abejingais pa reigai. Suprantama, reikalavi mus kelti reikia ne tik per egzaminus, o viso mokymo proceso eigoje. Tam reikia to bulinti studentų savarankiško darbo organizavimą ir kontro lę, ypač koliokviumus. Čia ne vien dekanatų ar katedrų
vedėjų reikalas, o visų dės pasitaiko girtavimo, chuliga nizmo faktų. Nenorėčiau su tytojų reikalas. Dėstytojo žodžiuose studen stoti ties šiais faktais smul tas turi pajusti neginčijamą kiau — jie visiems žinomi, moralinę tiesą ir jėgą, o pats pvz., Reinikovo byla. Girdė rezultatyviausias auklėjimas jome, kad kai kurie II kurso — tai dirbti išvien su grupės „vyrai“ pamėgo „Gintaro" kolektyvu, tapti vyresniuoju alaus barą; keletą pirmo kur studentų draugu. Kai dėstyto so studentų už girtavimą jas auklėja tik iš katedros, bendrabutyje teks nubausti. Kovojant su girtavimu, studentai jaučia tarp jo ir savęs esantį intervalą; šį in svarbu žmogų išvesti iš ketu tervalą iki minimumo turi rių sienų į viešumą. Viešai kurso vadovas, jis daug neišgers. Vien pasumažinti Ypač dideli reikalavimai ke- mokslininkavimu apie alkoho liami kurso šefui. Tiesa, jis lio žalą ši problema nebus neturi vedžioti studentų už išspręsta, toks davatkiškas rankučių; iš kitos pusės, jis požiūris į masinę problemą neturi be paliovos komanduo nieko gero neduos. Spren ti, nurodinėti ar barti. Stu, džiant šiuos klausimus Uni dentai — suaugę žmonės ir versitete, svarbu kovoti su mokyklinis barimas ne visuo girtuokliavimu bendrabutyje, met juos paveiks. Didžiulę suaktyvinti komjaunimo veik auklėjamąją reikšmę turi dės lą šioje srityje, organizuoti ______ ____ pavyzdys. _ Jaugiau ir geresnių renginių, tytojo visuomeninis Ir tcSi.au yffidydaiši intėr- plėšti meno saviveiklą, moksnacionalinj kaiihį-patriotihį ir‘ linių būrelių veiklą ir t. t. yra ateistini- auklėjimą, ■ stipriu- Kova už sveiką buitį darni politinio budrumo ugdy sudėtinė ideologinio darbo mą, mes turime taip pat di dalis, to mes negalime paPr. KŪRIS desnį dėmesį kreipti studen miršti. Teisės fak. dekanas tų buitiniam auklėjimui. Dar
n
EB
EKMADIENĮ Kolonų sa lėje rinkiminės apylin kės Nr. 2 rinkėjai susi tiko su kandidatais į deputa tus gyd. A. Bartusevičiene, Vito kailių fabriko darbininku S. Cicoku, partijos Vilniaus m. Lenino raį. komiteto sek retore G. Radzevičiene, VVU dėstytojais V. Stašaitiene ir A. Žiurliu. Vakare koncerta vo Universiteto studentų est radinis ansamblis.
S
Ei, šokėjau, sukis vėju! SAVIVEIKLININKŲ
A PŽIŪROS NUOSTATAI
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI VVU tradicinės tarpfakultetinės meno saviveiklos apžiū ros tikslas: — ši apžiūra turi tapti pa grindiniu etapu, ruošiantis se kančių metų apžiūrai, skirtai V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. — vystyti meno saviveiklą, siekiant kelti fakultetų savi veiklos kolektyvų meninį lygį ir masiškumą. — išaiškinti geriausią meno saviveiklos kolektyvą. Apžiūros uždaviniai: — atspindėti tarybinės liau dies darbo entuziazmą ir sva jas, ( — kelti tarybinio; jaunimo vidinę kultūrą, ugdyti inter nacionalizmo jausmų^. — propaguoti geriausių lie tuvių bei kitų tautų, tarybi nių, užsienio autorių kūri nius. •« t — skatinti sukūrimą origi nalaus repertuaro, . pasako jančio apįe įvairias : studentų gyvenimo bei poilsio proble mas, pasiekimus ir rūpesčius. — programoje steigtis at spindėti fakulteto specifiką. PASIRUOŠIMAS IR VYKDYMAS 'Dekanatams ir studentų vi suomeninėms organizacijoms rekomenduojama fakultetuose atrinkti kandidatus. Viena iš galimų atrankos formų — tarpkursinė meno saviveiklos apžiūra. Komisija atrenka ge riausius numerius tarpfakultetinei apžiūrai. Tarpfakūltetinė apžiūra vyks 1969 m. balandžio 19— 20 ir 26—27 dienomis Univer siteto Aktų salėje (Čiurlionio g. 21) pagal komisijos sudary tą grafiką. Fakulteto saviveik lininkų pasirodymui skiriama 1 valanda (galima ir trum piau).
1919 m. kovo 13 d. Ma nifesto žodžiai išaugo į gražų šviesos medį. Tiek studentų mūsų Alma Ma lei dar niekada neturėjo! Šiais mokslo metais į pir
DALYVIAI IR ŽANRAI Dalyvauti apžiūroje gali vi sų fakultetų visų kursų stu dentai. Galimi įvairūs meno saviveiklos žanrai: — agitmeninės brigados, — solistai-vokalietai, — solistai — instrumenta listai, — šokėjai (liaudies ar pra moginiu šokių), — skaitovai, konferansjė, — vokaliniai ansambliai (duetai, trio, ir kt.) — drama ir kt. Apžiūroje gali dalyvauti centrinių meno saviveiklos kolektyvų nariai su kitu, ne gu centrinio kolektyvo, re pertuaru. VERTINIMAS IR APDOVANOJIMAS Rektoriaus Įsakymu paskir ta žiūri, vertindama apžiūros dalyvių pasirodymą ir nusta tydama vietą, atsižvelgia į meninį programos lygį bei kryptingumą, santykinį savi veiklininkų ir fakulteto stu dentų skaičių, koncertinį — šefavimo darbą (šie duomenys pateikiami žiuri). Pirmą vietą iškovojusio fa kulteto meno saviveiklos ko lektyvas apdovanojamas. Fa kultetų geriausi atlikėjai ap dovanojami Garbės raštais, paskatinamosiomis dovano mis. Geriausiai pasi rodžiusiems kolektyvams ir atlikėjams su teikiama teisė dalyvauti ap žiūros baigiamajame koncer te. ŠEFAVIMAS Pasiruošti VVU tradicinei tarpfakultetinei meno savi veiklos apžiūrai fakultetuose padeda ir konsultuoja Esteti nio lavinimo katedros dėsty tojai bei centrinių meno sa viveiklos kolektyvų vadovai. Studentų profkomitetas
mą kursą priimta 2650 abi turientų, dabar studijuoja 13989 žmonės: 5265 — sta cionare, 6028 — neakivaiz diniame ir 2696 — vakari niame skyriuje. Per dvide
NUOTRAUKOJE (iš kai rės): V. Stašaitienė, S. Cicokas, G. Radzevičienė, partijos VVU komiteto sekretorius V. Nekrašas ir A. Žiurlys.
Į šalis toliausias Universitetas tęsia savo se metį. Todėl labai įdomu bus nas tradicijai: bendradar pasiklausyti paskaitų apie De biauja ne tik su šalies aukšto mokratinės Vokietijos pasie siomis mokyklomis, bet ir su Prof. dr. Rolandas užsienio šalių universitetais. kimus. skaitys paskaitas: Kaip ir kokiais būdais palai Haukas komi ryšiai su užsienio moks „Ekonominės socializmo sis lininkais, studentais ir j kitus klausimus paprašėme atsaky temos VDR išsivystymas" ir naudingumo ti aspirantūros skyriaus ve „Ekonominio dėją drq. A. GARDŽIULĮ. koeficiento problemos techni — Kas konkrečiai numaty nės pažangos sąlygomis". ta šiems metams Graifsvaldo — O musu mokslininkai ar ir Vilniaus universitetų darbo vyks į Vokietiją? plane? — Taip. Numatoma, kad
— Vilniaus ir Graifsvaldo universiteto darbo planas šie met, lyginant su praėjusiais metais, žymiai išsiplėtė. Ieš koma būdų bendriems moksli niams tyrimams, plečiamas pasikeitimas mokslininkais, numatoma pasikeisti pirmai siais aspirantais. Šiais metais universitete skaitys paskaitas fizikai dr. Dithardas Hermanas ir Johanas Visliceny, Farma kologijos ir toksikologijos instituto direktorius dr. Adol fas Griskas. Jau antrą kartą pas mūsų chirurgus atvyks prof. dr. Richardas Redingas. Kaip žinoma, VDR šiais me tais švenčia savo dvidešimt
šimt tris pokario metus universitetas išleido 14731 diplomuotą specialistą. 895 penktakursiams šiemet bus įteikti aukštojo mokslo diplomai.
Graifsvalde šiais metais skai tys paskaitas ir keisis patyri mu prof. dr. J. Dagys, doc. S. Pavilonis, doc. H. Jonaitis, doc. J. JyJišRinis ir .kiti. — O studentai?
— Dabar studentų išvažiuo ja į užsienį per metus dau giau, negu anksčiau per išti sus dešimtmečius. Neseniai gautas kvietimas iš Prahos. Numatoma, kad mūsų fizikai vyks ten rugpiūčio mėnesį, o čekų studentai atliks praktiką Vilniuje rugsė jo mėnesį. — įdomu sužinoti, kokie svečiai lankėsi šiemet?
(Nukelta i 3 psl.)
NUOTRAUKOJE: Istori jos ir Filologijos fakultetų 115 auditorija >969 metų kovo 13 dieną.
NUO PENKTADIENIO... O Studentų profsąjun gos komiteto plenumas ap svarstė Filologijos ir Me dicinos fakultetų profbiurų darbą, gerinant studen tų mokymąsi, rūpinantis poilsiu, meno saviveikla bei buitimi, Pranešimą skaitė profkomiteto pirmi ninko pavaduotojas A. Venckus. Plenumas pažy mėjo, kad Filologijos fa kulteto profbiuras per ma žai domisi studentų moky musi, žymiai geriau turėtų dirbti buitinė komisija. Plenumas apsvarstė or ganizacinius klausimus. Už nepatenkinamą darbą V. Kiuraltė (Fil. F. III k.) pa šalinta iš profkomiteto na rių. V. Kišonas (Ch F III k.) ir A. Medikaltė (GF II k.) iš narių pervesti Į kan didatus. Buvę kandidatai į narius V. Kleiva (EF III k), R. Matuzas (ChF V k.), L. Mamaitytė (Fil F IV k.) iš rinkti profkomiteto nariais. Vietoj V. Bargailos (MF V k.) prezidiumo nariu Išrink, tas V. Kleiva. O Sparčiai artėja foto grafijos šimto penkiasde šimties metų jubiliejus. Todėl respublikoje padau gėjo parodų, kuriose eks ponuojami mūsų ir kitų sąjunginių respublikų meistrų laimėjimai fotogra fijos meno srityje. Štai afišos kviečia dar į vieną — Rimanto Dichavičiaus — fotoparodą, kurioje išstatyta apie šimtas paskutiniųjų dvejų metų autoriaus darbų. Universiteto visų kursų žurnalistai kovo 10 d. susipažino ne tik su R. Dl-
chavičiaus menu, bet ir su juo pačiu, kuris res publikiniuose Profsąjungų kultūros rūmuose (čia šiuo metu eksponuojama R. Dichavičlaus paroda) supa žindino su savo darbais. O Pradeda atgyti ne itin populiari fakultetų meninė saviveikla. Sekmadienį Aktų salėje plojom teisi ninkų naujagimiui — vo kaliniam - instrumentiniam ansambliui, jo solistams R. Želviui, I. Šifrisovai ir kt. Ansamblio istorija dar trumpa: trečias koncertas (pirmas fakultete, antras Kapsuko ra j. S. Nėries kolūkyje). O Į Vokietijos Demok ratinės Respublikos Graifs valdo universitetą pasira šyti sutarties dėl darbo ir poilsio stovyklos Vokieti joje išvyko pirmadienį komjaunimo komiteto na riai I. Tumavičiūtė, A. Skūpas ir R. Valentukevičius. O Trečiadienį respubli kiniuose profsąjungų kul tūros rūmuose įvyko Vil niaus m. aukštųjų mokyk lų fakultetų komjaunimo organizacijų komitetų na rių seminaras. Sekcija, nagrinėjanti akademinius klausimus; dirbo mūsų kavinėje. 9 Atėjo diena, kurios, anot Mokslinės bibliotekos direktoriaus J. Tornau, laukėme 400 metų. Biblio tekos priestato statyboje (Garelio g.) antradienį įvy ko mitingas: padėti pir mieji pamatų akmenys. Rinkini paruošė G. Jat konis. S. Radlšauskaitė, A. Darganas
...IKI PENKTADIENIO
TARYBINIS STUDENTAS VILNIAUS AKADEMIJA 1579—1773 M. M.
POETAI, PUBLICISTAI IR MOKSLININKAI
MYLIMAS
musų [rektorius ŽMOGUS
s
Universiteto rektoriumi yra jaunas mokslininkas prof. Jonas Kubilius, kuris, kaip žinia, lankėsi ir Jungtinėse Valstijose ir paliko labai didelį jspūdj, ne tik lietuviuo se, bet ir visoje Amerikos visuomenėje, o ypač jos moks lininkuose. Juk tai labai nepaprastas dalykas, l?bal dide lis Lietuvos mokslui pripažinimas., kad prof. J. Kubilius tapo išrinktas nariu Mathemalical Association of America, Stale University of Buffalo ir Mathematical Society of Amerika, Prividence, R. I. (A. Bimba, „Klesti Nemuno kraštas", 1967)
Maišydamas kvapnią kavą, J. Kubilius kalbėjo: — Kai aš gaunu kvietimą iš užsienio, mane apima pasi didžiavimo TSRS mokslo pres tižu pasaulyje jausmas. Su daugelio šalių mokslininkais užsimezgė tvirtos pažintys. Ypatingas J. Kubiliaus rū pestis — jauni mokslininkai. Dėl jų akademikas visada pa siruošęs atidėti savo darbus, nesiskaito su savo planais ir laiku, jeigu kas nors laukia jo konsultacijos, paramos. Šio tikslo vedinas į mūsų res publiką atvyko ir prabuvo čia tris mėnesius jaunas veng rų matematikas Imre Djapaš, susipažinti su lietuvių mate matikos mokyklos teorijomis atvyksta mokslininkai iš Maskvos, Leningrado, Rygos, Saratovo, Taškento. Mūsų pokalbį nutraukia te lefono skambutis. J. Kubilius ima ragelį ir šypsodamasis linksi galva. Paskiau susigrie bia, kad jo judesiai nematomi žmogui aname laido gale, ir sako: — Gerai, gerai! Ačiū! Var gonų muzika? Prašau, du... Ir paaiškina man: — Tai mano studentai... Žino, kad aš mėgstu muziką, ir visada iš anksto praneša apie įdomesnius koncertus. Bet kambarys byloja, kad profesorius mėgsta ne tik mu ziką, jis ir skulptūros bei tapybos žinovas. Šneka sukasi apie J. Kubi liaus keliones į užsienį. 1965 m. jis daugiau kaip tris mė nesius praleido JAV ir Miči gano, Čikagos, Ilinoišo, Ka lifornijos universitetuose skaitė paskaitų ciklus mate matikams „Skaičių tikimybių teorija", „Tikimybių teorija". 1967 m. pabaigoje du mėne
sius tokias pat paskaitas skai tė Kanadoje. Pasakoja apie save profeso rius šykščiai. Atseit, visi jo moksliniai pasiekimai — tai ir katedros nuopelnas. Tačiau J. Kubiliaus kolegos mano ki taip. Jo mokinio, dabar fizi kos matematikos m. daktaro, V. Statulevičiaus pasakojimas papildė, atskleidė naujus šio puikaus mokslininko ir žmo gaus charakterio bruožus. — Žinoma, — sako V. Statulevičius, -— mūsų draugiš kas kolektyvas intensyviai dirba, ir mokslinio darbo sėk mę kuria sutartinumas. Bet stimulą mums duoda mūsų draugas ir mokytojas profeso rius Kubilius. Juk beveikvisi respublikos mokslininkai, dirbą tikimybių ar skaičių te orijos srityje, yra jo mokiniai. Jo vadovaujami kandidatines disertacijas ruošė daugelis lietuvių matematikų. Baltaru sijos TSR Mokslų akademijo je dirba buvęs J. Kubiliaus aspirantas, dabar fizikos-ma tematikos m. dr. V. Sprinžukas. — Labai įdomu stebėti iš šono, kaip su studentais bend rauja J. Kubilius, — pasako ja V. Statulevičius. — Jį gau bia tokia lengva nepriklauso ma atmosfera, kurioje mate matika tiesiog pavergia, su domina. J. Kubilius moko
dirbti, priverčia giliai, įkvėp tai pamilti mokslą. Jis pats parašė 50 darbų įvairiausio mis temomis. Jo darbas anglų kalba „Apie lokalines teore mas adetyvinėmis aritmeti nėms funkcijoms" skirtas vo kiečių mokslininkui Edmundui Landau ir leidžiamas VDR. Vytautą Statulevičių su Jo nu Kubiliumi suartino ne tik meilė mokslui. Mokinį ir mokytoją tvirtai susiejo tie nepamirštami metai, kada J. Kubilius, būdamas Vilniaus darbininkų fakulteto direkto riumi, kartu su jaunimu at statinėjo okupantų sugriautą miestą, remontavo pastatą, kur buvo fakultetas. Visa tai jis: dirbo su jam būdingu en tuziazmu. Jį įkvėpė tai, kad Lietuva išsilaisvino iš hitleri ninkų jungo, kurio metu stu dentui Kubiliui teko bėgti iš Vilniaus ir slėptis kaime. Jam grėsė areštas už pasisakymus prieš hitlerininkų „naująją tvarką". V. Statulevičius prisimena, kad profesorius labai rūpinosi ir rūpinasi besimokančiu jau nimu. Visuose atsiliepimuose apie profesorių J. Kubilių jauti, kad aukščiausias šio mokslininko ir pedagogo tiks las yra ne tik naujų mokslo kelių ieškojimas, bet ir jaunų kadrų įtraukimas į mokslą. M. POLIAKOVA
Varšuvos universiteto. Praėju sią savaitę svečiavosi Torunės universiteto dėstytojas Janas Paverskis. Šiuo mėtų irgi tu rime svečių. Universitete sta žuojasi Helsinkio universiteto (Atkelta iš 2 psl.) studentas Liukonenas Kari, Štai visai neseniai išvy- kuris 10 mėnesių universite k'> <!r. Mh !>,iI,i> Kmista iš te mokysis lietuvių kalbos, o
jo žmona Rita Liukonen do misi slavistika. Dešimt mėne sių stažavosi mokslininkas iš JAV Karlas Leve. Vis daugiau universiteto mokslininkų vyksta į kitas ša lis stažuotis, keistis mokslinio darbo patyrimu. Be to, mūsų mokslininkai ten skaito ir
paskaitas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis gautas kvietimas iš Pensilvanijos (JAV) universi teto: Filologijos fakulteto de kanas e. prof. p. dr. J. Kazlauskas kviečiamas skaityti paskaitų lietuvių ir slavų kalbotyros klausimais. Kalbėjosi G. BULKYTE
Kiekvienas žmogus sieloje į— kūrėjas. Mes jau įpratome matyti kūrybą muzikoje, lite ratūroje, dailėje. O matemati koje? Šis mokslas gi sausas, .nuobodus". Bet taip galvoja ■ tik tas, kas nepažįsta žavaus šios žmogiškosios veiklos sri ties pasaulio. Ne mažiau už ■ poetą, kompozitorių ar dailininkų užvaldytas „tikslios minties ir formos išraiškos" - ieškojimo ir mokslininkas. Kū rybinis matematiko procesas Į labai panašus į „mūzų atsto vų" kūrybinį procesą. Tuo dar kartą įsitikini, kal bėdamas su Vilniaus ValstyĮ binio universiteto rektoriumi, fizikos-matematikos m. dak taru, profesoriumi Jonu KuI biliumi —■ vienu iš žymiausių lietuvių matematikų. Jono Kubiliaus kelias į di* dįjį mokslą buvo paprastas: • universitetas, kandidatinė, Į daktaro disertacijos, akademiI kas. Taip kopia dešimtys ■ mokslininkų. Bet sukurti savo mokyklą — tai pavyksta ne 1 kiekvienam. „Sėkmės paslaptis", kaip mėgstama kalbėti apie kūry bos žmones, — jo nepasotina mame alkyje bendrauti su žmonėmis, jo didelėje meilėje jiems. .Neverta kalbėti, kaip užsi ėmęs šis garsus mokslininkas. Be pedagoginio ir mokslinio darbo, jo dar laukia deputato ir komunisto įpareigojimai. Dėl to aš pasistengiau būti punktuali. Jonas Kubilius pa sitiko mane su jam įprastu nuoširdumu. Aš iš karto nu stojau varžytis šeimininko ka binete. Lentynos palei sienas pilnos mokslinės ir grožinės literatūros knygų daugeliu Europos kalbų, kurias moka mokslininkas, ant stalo — rankraštis, žurnalai.
Į ŠALIS
TOLIAUSIAS
Universitetas šiandien turi 82 katedras, kuriose studen tams kopti akmenuotais mokslo takais padeda 763 dėstytojai ir asistentai. Šiame gražiame būryje — 58 profe soriai ir mokslų daktarai, 331 docentas ir mokslų kan didatas. NUOTRAUKOJE (viršuje):
Ekonomikos fak. prodekanas garsiną savo Alma Mater. ekonomikos m. kand. J. LašNUOTRAUKOJE: Chemijos kovas. fakulteto radijo chemijos la boratorijoje. Fotoaparato Jau dvidešimt metų, kai spragtelėjimas minutei per universitete ruošiami aspiran traukė aspiranto A. Šarkio ir tai. Per tą laikotarpį aspiran laborantės Z. Poškutės darbą. tūrą baigė 400 žmonių. Daudelis jų šiandien mokslinin M. KURAIČIO ir kai, puikūs specialistai, toliau G. MEDZEVlClAUS nuotr.
Akademijos profesoriai, mokydami studentus rašyti ir patys rašydami polemines knygas, beverčius eilėraščius ir panegirikas, išugdė keletą pasaulinio masto publicistų ir poetų, Įžymiu publicistu Lietuvoje ir Lenkijoje buvo pirmasis akademijos rektorius Petras Skarga (1536—1612). Mažai kas dabar bežino, kad Skarga — tai Pavenskio sla pyvardis. Jis buvo stambus visuomenės veikėjas, supratęs Žečpospolitoje beįsigalinčios „bajoriškosios demokratijos" žalą ir matęs joje valstybės silpnumo priežastis. Skarga aistringai gynė absoliutinę monarchiją, turėdamas prieš akis kaimyninių valstybių pa vyzdį. Žymiausias jo veikalas „Seimo pamokslai" yra ir istorinis šaltinis, paremtas daugeliu jo paties matytų faktų, ir publicistikos meno kūrinys, neprarandąs savo aktualumo ir dabar Lenkijos Liaudies Respublikoje. Iš poetų, rašiusių lotyniš kai, į pirmąsias eiles Europo je išėjo Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595—1640), gi męs Lenkijoje, Plocko vaiva dijoje, Sarbievo dvare. Savo giminę Sarbievijai pagal re nesansinę madą kildino iš italų, nors buvo mozūrai. Poetas mokėsi Vilniaus akade mijoje ir Brunsberge Prūsijo je. Paskirtas Vilniaus akade mijos profesoriumi, dėstė jo je retoriką ir filosofiją. Mirė 1640 m. džiova, turėdamas vos 45 metus. Jo „Lyrika" (Lirica) susi laukė daugiau kaip 50 leidi mų. To meto Europa žavėjosi Sarbievijaus kūryba. Kai ku rie kritikai kėlė ją aukščiau už Horacijaus. Rubensas pie šė jo knygoms vinjetes. Sar bievijus buvo ne tik poetas, bet ir poezijos teoretikas, stengęsis nustatyti estetikos principus. Tuo tikslu jis pla čiai susirašinėjo su žymiau siais Europos literatūros teo retikais ir retorikos dėstyto jais. Savo poetikos žinias jis išdėstė veikale „Apie tobulą poeziją" (De perfecta poesi), kuriuo naudojosi daugelio aukštųjų mokyklų studentai. Sarbievijus kritiškai žiūrėjo j to meto visuomenę, piktinosi didikų prabanga, dvasiniu tuštumu, protine menkyste ir veidmainišku pamaldumu. Jam kilo noras pasitraukti iš tos veidmainystės ir ieškoti pąguodos gamtoje, susitinkant su paprastais, nesugadintais žmonėmis. Poetiškas himnas Lietuvos gamtai pavadintas
„Miškų žaidimai". Ši poema drauge su „Lyrikos knygo mis" lietuvių kalba pasiekė skaitytojus tik tarybinės san tvarkos metais. Akademijoje didelis dėme sys buvo skiriamas ir retori kai, kuri buvo dėstoma greta poetikos. Pagal „Ratio studiorum" programą iš būsimojo oratoriaus buvo reikalau jama trijų dalykų: pažinti iš kalbos teoriją, retoriškai skai tyti klasikų, ypač Cicerono, veikalus ir erudicijos. Įsigalint architektūroje ir dailėje baroko stiliui, kai ku rios šio stiliaus ypatybės reiš kėsi ir retorikoje. Joje ėmė įsivyrauti pompastika, dirbti numas, išorinių efektų ieško jimas. Prieš barokinę retori ką, gindamas humanistines tradicijas, stojo Z. Liauksmi nas (Sigismundus Laumin). Vilniaus akademijos profeso rius, 1667—1660 m. buvęs prorektoriumi. Jis išgarsėjo retorikos veikalu, pavadintu „Iškalbos praktika, arba re torikos meno taisyklės" (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae), kuris buvo 11 kartų išleistas užsienyje ir du kartus Lietuvoje. Liauks minas smerkė tuos, kurie į gimtąją kalbą įterpia daug lotyniškų žodžių ir tuo ken kia savosios kalbos grynumui ir taisyklingumui. Tos ydos priežastis esąs noras švystelti tariamu mokytumu, nes ne mokyti žmonės mokytu laiko tą, kuris moka lotyniškai. Jo nuomone, puošniai kalbėti apie menkus dalykus reiškią kalbėti išpūstai, o miglotai apie didelius — reiškią kalbė ti tuščiai. Akademijos šeimininkų, jė zuitų ordino, siekimai buvo tikybiniai reakciniai, bet vis dėlto XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje akademija buvo vienintelis mokslo židi nys Lietuvoje. 1641 m. kara lius Vladislovas Vaza suteikė akademijai privilegiją įsteigti papildomai Teisės ir Medici nos fakultetus. Jėzuitai leidi mo tiems fakultetams steigti prašė bajorų verčiami, betgi, gavę privilegiją, jų steigimu nesirūpino. Mat, įsteigtieji Teisės ir Medicinos fakultetai turėtų atsistoti greta Teologi jos fakulteto. Ir taip jau ma žas šio fakulteto studentų skaičius dar labiau turėtų su mažėti. Be to, jėzuitai neigia mai žiūrėjo į romėnų teisės dėstymą. Tik 1644 m. Lietu vos didikui Kazimierui Leonui Sapiegai, Lietuvos kanclerio (Nukelta į 4 psl.)
Ar tinkamas pirmakursiams klimatas ir kodėl jie, vos ta pę studentais, pradeda masiš kai — prievarta arba savano riškai — dezertyruoti? reikalavimus", tai būtina pa moka! Ir jis turės tapti stu TU, TAVO DRAUGAI IR UNIVERSITETAS Analizuojant pirmosios se klausti ir mūsų jaunąjį auklė dentu — literatu, privalančiu sijos aukų skaičių, nubyrėju tinį, ar pagalvoja jis apie sa ne tik jausti, bet ir perduoti sių ir nusivylusiųjų procentą, varankišką darbą (be skaity kitiems poezijos esmę ir gro abejinga atmintis, besisten progreso pavyzdžių yra. pagaliau, nepamirštant ir tų, mo ir konspektavimo) per- žį. Žinoma, ne visos varnos gianti savo skurdų turtą iš Ar keičiasi vyresniuose kurie per trumpą laiką pažei tvarkant savo sąmonę, igū- juodos. Yra gabių, žinančių saugoti iki įskaitos. Ir dešim kursuose studentai į gerąją dė tokią daugybę studentiškų džius, dienos režimą ir tys buvusių išdidžių laimin pusę? Žinoma. Sis lūžis pa džiuginančių. Bet — maža. priesakų, tur būt, reikėtų pri dvasinį gyvenimą? Jeigu Kas iš mūsų neįsivaizduoja gųjų studentų, dabar nusimi grindinei masei, sugebančiai pažinti, kad aklimatizacijos filologas, tai kaip jis apsiskai didelės universiteto auditori nę ir beveidžiai, bando išsa netgi iš blogų atsitikimų sąlygos ne visai tiko pirma tęs? Ar įpratęs skaityti moks jos, pilnos rašančių abiturien kyti savo surogatines žinias kaupti teigiamą patyrimą, kursiui. linę literatūrą, ar turi meninį tų? Mieli, ružavi, įdvasinti priblokštam ir nusivylusiam įvyksta maždaug trečio kurso Žinoma, jeigu bendrabutyje skonį? Išvystytas emocinis konkurso pavojų ir azarto, sa dėstytojui. viduryje. Tuo metu, matyt, kliudo išsimiegoti, o nuomuo- meno ir mokslo tiesų suvoki vo fizinių ir kūrybinių jėgų Visų rūšių „lygių skirtu- staigiai sųdėtingėja progra jamam bute šeimininkas muša mas? Ar gera jo atmintis? apogėjuje. Bet nepamirškite, mas"? Perdaug ramiai, Žiojė- ma, įvesdama studentus į pačią, jeigu auditorijoje ne Kiek puslapių per valandą tai jie autoriai tų „rašinių", janti griova, broliškas kapas, svarbiausias specialybės pas gali pasinaudoti nauja kabyk perskaito? Ar gali jis duota kuriuos mokymo dalis, protin studentiškų iliuzijų ir dėsty- laptis, reikalaudama iš jo jė la, nes šąla ausys, jeigu su tema kalbėti nors 10—15 mi gai darydama, padeda į ar tojo pastangų kapinės, liūnas, gų seminariniuose ir kursi rengtas šokių vakaras, o Filo nučių ir apibendrinti, ką sa- chyvą. „Danko pats sau iš kartais praryjantis ir penkta niuose darbuose. Filologas pa logijos fakultete nėra su kuo kė? plėšė širdį". „Mūsų visuome kursį! Dar! Kaip bepavadinsi- galiau pradeda išsikapstyti iš šokti, jeigu mokykloje žmo švebeldžiavimo košmaro, Užaštrinsimi „Būkit prieka- nėje Oneginams ne vieta"... te — taip nepagadinsite! gus buvo didžiausias aktyvis būs" — taip sakė V. MajaKur „krenta" po pirmos se- prašneka būsimo specialisto Kai iš 50 autorių 45 (rimtai tas, o čia net proforgu neiš kovskis. kūrę ir be galo suinteresuoti) sijos? I šią prarają. Kur kalba, atsiranda potraukis rinko, tai pirmakursio nuo atskiri čempionai, apibendrinimams ir asociaci „krenta Kiekvienam iš dėstytojų nesugebėjo, netgi atsitiktinai, triskart taika genda ir klausimas apie egza- joms. Bet visada, nelaimei, perlaikantieji iškrypti iš to dešimtmečiais skirtumą tarp jambo ir cho- kartais tenka dalyvauti pri suplūkto kelio, tai kalbos apie miną? Irgi čia. yra atsiliekančiųjų, ir pro ėmimo komisijoje. Darbas ne rėjo gali pasirodyti bereika Vyresnio kurso studentui pirštus teka jaunystės metai, turinį atidedamos į antrą pla iš mėgiamų: atostogos, vidur lingas, o dėstytojas — per vasaris. O čia — įtampa ir ną. Ačiū, kad dar kableliai geriau — jo kaina aukštesnė. neduodami nei žinių, nei to, daug įkyrus. blaškymasis. Bet kaip tas dar surašyti, Konkursas —■ 3—4 O paskui kiekvieną trečią kas vadinama „dvasiniu pa Visi šie pirmakursio gyve bas naudingas dėstytojui. Šio žmonės į vieną vietą, o geri pirmakursį sekioja stropus sauliu". Padėti šimtams tapti nimo aukštojoje mokykloje mis dienomis visa nuogybe pažymiai — vis dar įvykis. „kandidatas", pirmakursį be asmenybe su išvystytu inte lektu ir pilietiniu sąmoningu aspektai verti dėmesio ir šviečia vidurinės ir aukšto Nebarsim mokyklos. Ji ceremonijų „sijoja". svarstymo. sios mokyklų „lygio skirtu daug ką stengiasi padaryti. Kelias į gerus studentus — mu, neduoti ramybės miesčio Bet aš noriu žvilgterėti ne mas". Jis šviečia prieš jus Jai savi sunkumai. Bėdojant vienas ir visiems žinomas: niui su studento pažymėjimu į „aplinką", o į patį pirmakur sėdinčio ir nieko neįtariančio dėl netobulų mokyklinių prog per nežinojimo bedugnę į ži — tai vienas iš komjaunimo sį, į jo paties pastangas Įsi mokinuko, kuris Majakovskio ramų, dėl to, kad „mes turė nojimą. Protingas pirmakursis organizacijos uždavinių. Kaip kibti šakoto mokslo medžio. „Eiles apie tarybinį pasą" jom blogą mokytoją", kad aš jaučia ne tik „klimatą", bet įmanydami žadinkite protiškai Jeigu jau bandom išsiaiškinii, nagrinėja kaip jumorą mėgs stojau į Filologi'os fakultetą, mato ir „reljefą". Kabarojasi ir dvasiškai miegančius! Juk kas trukdo jam „suprasti ir tantis pasų stalo darbuotojas, nes prisibijojau fizikos, reikia sau (žinoma, su vyresniųjų šių nesmalsių, mieguistų, tin priimti aukštosios mokyklos atsakyme. Bet jis kitaip ne- nepamiršti (kada šnekama pagalba). Protingas pirmakur ginių, primityvų tarpe gabūs ir gyvi pradeda jaustis vieni apie mokinį ir studentą) neiš sis gal ir pasakys, kad „For- šais, nepatenkintais, ieško vengiamo skirtumo mokymo saitų sagą" ir „Aną Kareniną" draugų už universiteto! Pa perskaitė dar penktojoje kla metoduose, nevienodo amžiaus sėje, bet, norėdamas nura dėkite tiems, kas nespėjo pa intelekto galimybėse. žinti savo polinkių ir galimy Aukštosios mokyklos dės minti sąžinę ir savo įdomu bių. tytoms čia įžiūri būtinumą mui, perskaitys romanus ty Dalykai, kurių mokosi pir kasdien ir daug dirbti sau ir lutėliai vakare. Gėda, kaip be makursis, objektyviai visi įdo kalbėtum. studentams. Ar matai tu, pir mūs — ar tai būtų folkloras Blogiau su aplaidžių pirma su savo išmintim ir poezija, makursi, tai? Netgi jei baigei su medaliu, tau teks įsisavinti kursiu. Nežino, ką daro. Ko ar TSKP istorija su visu jos daugelį mokslų jų realiame, dėl tokią specialybę išsirinko herojų idėjų ir likimų kovos neadaptuotame sudėtingame, — nežino. Ribų savo nežino dramatizmu. O, žinoma, esama žavesy, dramatizme, kuris ly jimui nežino. Gėdos už neži ir tokio darbo, kuris reikalin nojimą —- irgi nežino. Jis ir gas kaip abėcėlė, kaip daugi di nežinomo pažinimą. Būtent šio kelio pradžioje trečiame kurse bando su pa nimo lentelė. Tarp mūsų šne daug kas gali atrodyti nuobo tosu kalbėti apie Dostojevskio kant, žodis „reikia" lydi visą džiu ir neįdomiu. Jeigu vietoj genijų, šiaip taip panagrinė žmogaus veiklą ir gyvenimą. tikros mokslinės literatūros, jęs tik Radiono Raskolnikovo Pirmakursio priešinimasis nai ' o „Bausmę" vus ir pražūtingas jam pavisada žavinčios minties, logi ,,Nusikaltimą", kos, aistringo dėstymo grožiu, pažada suprasti vasaros atos- čiam. studentas tingėdamas, būda togų metu! Ir taip, „aklimatizacijos sąNeišsenkantis dėstytojų op- lygos" turi būti puikios. Bet mas nepatyręs skaito tik ne vykusį vadovėlį — surogatą, timizmas laikosi tikėjimu, kad — tegyvuoja pirmakursis, pilką, vidutiniškai teisingą, protu normalus studentas ga- mokąs nesigailėti savęs! tai ir jo protas miega, ir Ii vystytis, Kitaip — visus Doc. E. SAFRONOVA emocijos bunka. Dirba tik apimtų nusivylimas. Laimei,
TEGYVUOJA PIRMAKURSIS, NESIGAILĮS SAVĘS!
Ąžuolas ir jo šaknys
Antradieni Kolonų salėje buvo paminėtos P. Cvirkos gimimo 60-osios metinės. Trumpai papasakojusi apie Cvir kos gyvenime ir kūrybos kelią, dėstytoja A. Bukelienė su teikia žodį svečiams. Pasakoja rašytojas J. Būtėnas: . . . Rašė Petras Cvirka drausmingai. Atsikėlęs sėsdavo prie darbo. Kai jau privargdavo, ateidavo pasišnekėti. Kar tais bešnekėdamas nutildavo, keldavosi ir išdumdavo, pra nešęs, kad geru minčių į galvą atėjo. . . . Jeigu pradėdavo rašyt puslapį ir reikėdavo braukyt, tai numesdavo visą lapą. Tokių lapų susirinkdavo krūvos. O jei reikdavo braukyt vidury puslapio, tai nenumesdavo, o pataisydavo ir rašydavo toliau. Nežinau, kodėl taip. Cha rakteris, matyt. . . . . . Buvo labai atviras, Ką sutikęs, pasakodavo apie savo planus, pasisekimus, sugalvotus siužetus. Labai nemėgo būti vienišas. Tarp žmonių — štai kur jo stichija. Kalba Juozas Baltušis: Apie Cvirką išgirdau bernaudamas. Mėnesiu ir 2 savai tėm vyresnis už mane, jis jau buvo rašytojas — tai mane labai nustebino. Pradėjau svajot pamatyti Jį. ... P. Cvirka ateidavo į musų literatų būrelį, peržiūrėda vo mūsų kūrinėlius, patardavo, paskui skaitydavo savo rankraštį ir jautriai reaguodavo į darbininku jaunimo pa stabas. Klausdavo, ar ne per niūru, ar ne per daug ju moro. Jeigu pirmadieni Cvirka atnešdavo rankraštį į rinkyklą, mes jausdavom garbės reikalą šeštadienį įteikt jam pirmą knygą. O jis vis būdavo netoli darbininkų ir klausydavos jų nuomonės. Labai jaudindavosi, laukdamas knygos, ypač prieš pas kutinę instanciją — knygrišykloj. Atsimenu, paėmęs į ran kas „Frank Kruk“ I tomą, pažiurėjo lyg ne į savo, labai nu stebęs, o paskui prispaudė prie širdies... Knygrišyklos meistras, didžiausias cinikas, kuriam nie ko švento pasauly nebuvo, apie Cvirką sakydavo: „čia tai bent vyras“. . . . . . Buvo labai linksmas, smagus, pilnas kažkokio žvilgė jimo. Ir šiandien man dar neatrodo, kad jis miręs. Labai jau gyvas buvo. Bet ir nestiprus. Nepaprastai jautriai rea guodavo į žmonių pastabas. Jį gelbėjo tik begalinis opti mizmas. ... Stovėjo prie lango, žiūrėjo, sakėsi — labai _ neramu jam. O paskui išėjo vienas.. . Ėjo tylinčiom Vilniaus gat vėm. Vienišas... O rytą sužinojom, — nebėr jo. Docentas A. Sprindis: Cvirka nebuvo man nei bičiulis, nei draugas, o tik dide lis autoritetas. Po oficialiosios dalies koncertavo mūsų ir konservatori jos studentai. R- K-
H C<M2A/I3OS scuioencac
Poetai, publicistai... (Atkelta iš 3 psl.)
Leono Sapiegos sūnui, davus lėšų, jėzuitai atidarė Teisės fakultetą. Visose kolegijose garsėjo rašymo ir skaičiavimo ma gistrai. Įsigalint matematiko je arabų skaitmenims, plito „skaičiavimas su plunksna", išstumdamas ligi tol plačiai praktikuotą skaičiavimą su lentele. Italijos ir kitų kraštų miestuose buvo rengiamos skaičiavimo lenktynės, duo dant spręsti uždavinius pub likai. Profesoriai šventadie niais aritmetikos ir geometri jos mokė ne studentus, o plačiąją miestiečių publiką. Susidomėjimas matematika plito ir Lietuvoje. Jos plitimą skatino ūkis ir prekyba ir ypač artilerijos vaidmens di dėjimas kariuomenėje. Arti lerija buvo neįmanoma be aritmetikos, geometrijos ir iš dalies chemijos. Šioje srityje pasižymėjo Vilniaus akademi jos auklėtinis Kazimieras Simonavičius. Jis parašė stam bų 305 puslapių veikalą, pa vadintą „Didysis artilerijos menas“ (Artis magnae artilleriae), kuris lotynų kalba buvo išspausdintas Amsterdame 1650 m. Veikale buvo 5 sky riai, pavadinti knygomis, ir
daugiau kaip 200 paveikslų bei schemų, pieštų autoriaus. Veikale aiškinami patrankų kalibrai, jų konstrukcija ir taikymas, metalų lydinių su darymo metodai, saikų ir ma tų vienetai, svėrimo prietai sai, nagrinėjama parako ir ki tų medžiagų, naudojamų arti lerijoje, technologija, apra šomi įvairūs sviediniai ir pramoginiai prietaisai (fejer verkams). Trečioji veikalo knyga (skyrius) paskirta ra ketų konstrukcijoms, gamybai ir jų savybėms, keliama dau gelio pakopų raketos idėja. Trečiosios knygos dalyje, pavadintoje „De rochetis", apžvelgiama raketų gamybos technologija, kalbama apie bateriją iš septynių paraku užtaisytų raketų. K. Simonavičiaus veikalas buvo išverstas į daugelį Eu ropos kalbų. 1651 m. jis buvo išspausdintas prancūzų kalba, 1676 m. Frankfurte prie Maino išėjo vokiečių kalba. Kiek vėliau išėjo anglų ir danų kalbomis. K. Simonavičius buvo iš Lietuvos kilęs bajoras, knygos tituliniame lape vadina save lietuviu bajoru. Iš knygos pratarmės ir viso teksto ma tyti, kad jis buvo humanisti-
nių pažiūrų: nors rašė apie kariavimo priemones, bet ne propagavo karo. Jis teigė, kad karai žiaurūs, pavojingi, ir esą didžiausią žmonių gi minės blogybė. Jie atsiradę iš šykštumo, garbės troškimo, suktumo ir noro kitas tautas pavergti. Jo veikalas apie ar tilerijos meną turįs tikslą pa dėti gimtajai šaliai. Antrosios XVIII a. pusės pradžioje Vilniaus akademijo je ėmė klostytis antischolastinė kryptis. 1764 ir 1766 m. čia buvo išleista Antonijaus Vernėjaus knyga „De relogica", kurioje keliama mintis, kad su bažnyčios mokymui priešingomis pažiūromis reikią kovoti ne scholastikos, bet pačių naujausių autorių gink lais. Scholastika nemokanti mąstymo meno ir nesanti mąstymo įrankis, ja remiantis negalima nustatyti tiesos kri terijaus, joje esą daug tuščių dalykų. Vernėjus daro išvadą, kad siela turi materialų pa grindą — smegenis ir nervų sistemą. Racionalizmo ir materializ mo daigai Vilniaus akademi joje, palyginus su panašiais reiškiniais kitų šalių aukštojo mokslo įstaigose, buvo labai vėlyvi. Jėzuitai, naudodamie si Lietuvoje monopoline švie timo teise, akademiją pavertė mokslo pažangos stabdžiu.
Kartą vienas studentas skeptiškai nulenkė galvą: „Kiek laikraščiuose yra išminties! Bet, va, beveik visos geros mintys — kaip žirniai į sieną". . . Mes, pradėdami naują skyrelį, nepretenduojame nei į pranašus (jais, sako, namie nėra vilties būti), nei į žirnių žonglie rius. Liekame kuklūs opti mistai ir tikime, kad bent vienas žirniukas vis dėlto įkris į dantingą burną. . .
„Akstinas kurti atsiran da įvairiai. Vienam kūry binę mintį įžiebia pakau šiu tvokstelėjusi plyta, ki tam Įkvėpimas kyla, pra rijus vakarykštį „Tauro“ valgyklos šnicelį. — Noras sukurti ką nors stulbinančio man, — rašo mūsų skaitytojas F. Pugačiauskas, — kilo per skaičius skelbimus apie Rygos studentų estradinio kolektyvo koncertą ir iš vydus paslaptingą prierašą „Bil. klube stud. paž." Deja, stebuklas neįvyko. Visą energiją išeikvojau, bešifruodamas šį užrašą. Kai ieškome ko nors, akys visada krypsta Į centrinius rūmus. Juk jie reprezentuoja mūsų uni versitetą. O kur gali kryp ti mūsų mintys, perskaičius darkyta kalba parašytus skelbimus, pamačius skel bimų lentoje kadarojančius, suplėšytus popieriaus lapus? Išdykėlė mintis nu striksėjo į ateitį? Pulkime iš paskos! „Ateityje, žinoma, vis kas dar labiau tobulės. Forma, raštas, turinys. To bulės ir studentas. Štai kad ir tokį pavyzdžiui, Kultū ros klubo parašymą „Kol. sal. vyks susir. tem. Vil niaus apyl. graž". jis gal ir teisingai perskaitys: „Kolo nų salėje vyks susirinki mas tema „Vilniaus apylin kių gražumas". Tačiau jei gu jis perskaitys „Kolosaldo! Vilniaus apylinkėse vyksta susirėmimas. Tem pas gražus! .." tai nė su bokso pirštinėmis neįrody si, kad čia ne taip".
Kiekvieną rytą j „Tau ro" bendrabutį atnešama spauda. Guli laikraščiai ir žurnalai ant budinčio sta liuko, kas nori, tas ir ima. Tiesa, vienas kitas laik raštis dar lieka, o žurnalai graibstyte išgraibstomi. Kam dar skiriami bend rabučių tarybose atsakin gieji už spaudą? Kad tary boje daugiau žmonių būtų? O reikėtų daryti taip, kad kiekvienas prenumera torius galėtų gauti lai, kas jam priklauso. Šiaip ar taip, mokėjo žmonės pi nigus. Vytai, šią skausmo va landa, mirus mylimam tė veliui. liūdime su Tavimi kartu. ChF II k. II gr. chemikai
Nuoširdžiai užjaučiame Chemijos fakulteto II kur io studentą Vytautą VAINILAVIČIŲ, jo tėveliui mi rus. Klasės draugai
KFINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA @ REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 ® RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIU IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE ®
KAINA 2 KAP.
LV 08303
Užs. Nr, 1117