LEIDŽIAMAS NUO 195# METŲ BALANDŽIO 15 D.
uaR^/Binis r. u nencas
1I ■ I • • (
KIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
1986 metų vasario 25 dieną, 10 valandą ryto Maskvoje, Kremaus Suvažiavimų rūmuose, dalykiškoje aplinkoje prasidėjo Tary-
ų Sąjungos Komunistų partijosXXVII suvažiavimas. TSKP XXVII suvažiavimo darbotvarkėje: Dėl TSKP Programos naujos redakcijos. Dėl TSKP Įstatų pakeitimų. TSKP Centro Komiteto Politinis pranešimas Tarybų Sąjungos Ko-
lunistų partijos XXVII suvažiavimui — pranešėjas TSKP CK Ge malinis Sekretorius drg. M. Gorbačiovas. TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaita — pranešėjas Cen-
Nr. 8(1347) 1986 M. KOVO 4 D. ANTRADIENIS
i
KAINA 2 KA?.
p ; p j p p p
; p J p p p p J p p p
.4
MIELOSIOS IR ŽAVIOSIOS MŪSŲ MOTERYS, IŠMINTINGIAUSIOS PROFESORES, DO CENTES IR DĖSTYTOJOS, KRUOPŠČIAUSIOS DARBUOTOJOS IR STROPIAUSIOS STUDENTĖS, SVEIKINAME JUS SU ARTĖJANČIA JŪSŲ DIENA, KOVO AŠTUNTĄJA, PAČIA GRAŽIAU SIA PAVASARIO ŠVENTEI
DARBŠČIOS
inės revizijos komisijos pirmininkas drg. G. Sizovas. Dėl TSRS ekonominio ir socia linio vystymo pagrindinių krypių 1986—1990 metams ir perspektyvai iki 2000 metų — pranejas TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas drg. N. Ryžkovas. Partijos centrinių organų rinkimai.
RANKOS įdrame Universiteto tarybos -ofsąjungos komiteto posėbuvo susumuoti Universltejo padalinių 1985 m. sociaio lenktyniavimo skirto > XXVII suvažiavimui rezulUniversiteto kolektyvas, iydamas istorinius TSKP T suvažiavimo nutarimus, vaujamas partinės organlzacigerai padirbėjo baigiamaipenkmečio metais. Univer> mokslininkai vykdė mokslo, tiriamuosius us. 43 darbai įeina Į TSRS slo ir technikos komiteto rleksines programas, 37 — slines mokslines technines rantas. Ženklus indėlis Įnešmokslinių-gamybinių susljimų „Elektronika", „Lazelaimėjimus. Aktyviai dalyi vykdant TSRS maisto proą. Apgintos 7 daktarinės ir andidatinė disertacijos. VI1 įvykdyti aspirantų priė> ir išleidimo planai, 333 tojai įvairiomis formomis kvalifikaciją, išleisti 38 va liai ir mokymo priemonės, roc. visų ginamų diplominių 4 VAK buvo rekomenduota ;il ar paskelbti spaudoje, ganizuotos 4 tarptautinės erencijos ir seminarai, 12 — 'ginio ir 28 respublikos bei ersiteto konferencijų, painta 26 paraiškos autorinėms ■ns, 5 mokslininkams paskirrespublikinės premijos. lfiau ir efektyviau j moksiamąjį darbą įsijungia mūsų °tai. Universitete dirbo 102 būreliai, kuriuose buvo studentai. Įvairiose SMD >rencljose buvo perskaityta Pranešimų; paskelbta spau54 straipsniai ir tezės. Sąniame konkurse dalyvavo arbal, respublikiniame — 164. rašomi diplominiai darbai ' liaudies ūkio užsakymus, 'kla pabrėžti, kad plečiasi Panaudojimas mokymo promokslo ir tiriamajame darMatematikos, fizikos, ekonės kibernetikos ir finansų lėtuose 90 proc. diplominių 'rslnių darbų atliekama pa šant skaičiavimo techniką. 4 Krušų politinis visuomeniaktyvumas. Programuojant ,0 ir technikos laimėjimus, klikos visuomenei perskal<010 paskaitų, paskelbta •°ksl» populiarinimo straip-
snių, studentai perskaitė paskaitų, surengė 239 koncertus, 1462 studentai dirbo statybos būriuose ir atliko darbų daugiau kaip “už 1,6 mln. rb. Žodžiu, Įvairiapusiu Universi teto gyvenimu ir darbais kiek vienoje srityje galime pasidžiaug ti. Universiteto darbo rezultatus lemia jo padaliniai — fakultetai ir katedros. Vertinant socialisti nio lenktyniavimo rodiklius, bu vo vadovautasi atnaujinta meto dika, remiantis sąjunginio socia listinio lenktyniavimo nuostatais tarp šalies aukštųjų mokyklų ir Universiteto socialistinio lenkty niavimo nuostatais. Trumpai išdėstysime šią metodiką: 1. Visas darbas buvo sugrupuotas į 4 grupes: — mokymo-metodinis darbas (MMD), — mokslo tiriamasis darbas (MTD), — studentų mokslinis tiriamasis darbas (SMTD), — visuomeninis-politinis aktyvu mas (VPA): 2. Įvesti rodikliai, charakterlzuoj antys akademinę Ir darbo drausmę; 3. Įvesti papildomi duomenys apie dalyvavimą TSRS Maisto programoje, skaičiavimo techni kos panaudojimą, gamybinių praktikų organizavimą ir jaunųjų specialistų stažuotės kont-olę, darbuotojų sergamumą tr kiti padalinio svarbūs darbai, neįtrau kti Į rodiklius. Socialistinio len ktyniavimo nugalėtoju negali būti pripažintas padalinys, jeigu neįvykdytas specialistų išleidimo planas ar padalinyje buvo girta vimo atvejų darbo metu; 4. Vertinant rezultatus buvo atsižvelgiama į darbų „svorį". Pvz., konferencijos, monografijos šalies mastu buvo vertinamos d 1desniu balų skaičiumi už pana šius darbus respublikos mastu ir t. t. 5. Atsižvelgta į padalinio „pa jėgumą", t. y. balai buvo skai čiuojami atsižvelgiant į pedago ginio ir mokslinio personalo skaičių ir studentų skaičių pada linyje. Padalinių pateikta medžiaga buvo Įvesta į ESM ES-1060 ir ji suskaičiavo balus. Šitaip susuma vus rezultatus, fakultetams ir ka tedroms paskirstytos vietos: (nukelta į 2 psl.)
Vyksta didžiulis mūsų šalies įvykis TSKP XXVII suvažiavimas, kuris nurodys tolimesnes gaires visokeriopai spartinant šalies socialinį ir ekonominį vystymą; plėtojant visuomeninį ir darbo aktyvumą, kūrybinę iniciatyvą, ryžtingai atsisakant to, kas stabdė mūsų žengimą visuomenės pažangos keliu. Suvažiavimo pranešimuo se pripažintas didelis moterų indėlis į šalies laimėjimus, prie kurių jos prisideda didindamos gamybinį ir visuomeninį aktyvumą. Universiteto moterys džiau giasi mūsų šalies taikiomis ini ciatyvomis, partijos ir vyriausy bės kova už giedrą dangų virš mūsų, mūsų vaikų ir ateinančių kartų visame pasaulyje. Daugu ma moterų daug dirba, mėgsta savo darbą, dalyvauja visuo meniniame gyvenime, turi šeimas, vaikus ir anūkus. Nemaža dalis Universiteto aktyviausių moterų įsijungė į Mo terų tarybų (MT) darbą, kuria me kiekviena iš jų gali tinka mai parodyti ir išryškinti savo sugebėjimus. Universiteto Mote rų tarybos pradėjo savo veiklą neseniai, tačiau kai kuriuose fa kultetuose jos jau įgijo nemažą autoritetą. Daug dirba medici nos, gamtos, teisės, ekonominės kibernetikos ir finansų fakulte tų, administracijos, skaičiavimo centro Moterų tarybos, kurioms vadovauja šaunios ir visur suspėjančios E. Juodžbalienė, R. Bandžiulienė, D. Gasiūnienė, D. Kurkulienė, S. Stungurienė,’ B. Daugėlavičienė. Nemaža aktyvių moterų su-
vienijo Universiteto Centrinė moterų taryba: E. Galnaitytė, B. Ūsienė, S. Masalskienė, A. Dobrovolskienė — atsakingos už tam tikrą darbo barą negaili sa vo laisvalaikio ir didelę jo dalį skiria šiam darbui. Fakultetų Moterų tarybos savo darbe yra numačiusios pačius įvairiausius renginius, kurių visų čia nesuminėsi, Universiteto Centrinė MT nuolat bendradarbiauja su fakultetų MT. Ruošti bendrus renginius nelengva, nes fakultetai labai išsisklaidę, todėl jos darbas ir renginiai daugiausia skiriami Universiteto moterų aktyvui. Moterų tarybų darbo barai la bai platūs. Tai sveikatingumo klausimai, studenčių — motinų problemos, naujametinių eglu čių vaikams ruošimas, susitiki mai su žymiais respublikos spe cialistais (prof. E. Šimkūnaitė, C. Grizidku ir kt.), kova su girtavimu, parodų fakultetuose paruošimas ir apžiūros, geriau sių eksponatų atrinkimas į Uni versiteto parodą, skirtą vaikų gynimo dienai ir daugelis kitų. Visa tai atsispindi MT planuo se ir visa tai labai nuoširdžiai ir rūpestingai vykdoma.
Artėja pirmoji pavasario šventė — kovo aštuntoji. Ir čia pasireiškia moterų sumanu mas ir darbštumas. Fakultetuose ruošiamos vaikų piešinių, mo terų pagamintų patiekalų, mez ginių, drožinių parodėlės — „Mūsų rankos — tau, Tėvyne". Kas daug dirba, tas netingi ir dar sugeba laisvalaikiu per trumpą laiką, be didelių paža dų, pradžiuginti savo kolegas vienokia ar kitokia išmone, idė ja, dirbiniu ar skaniu pyragu. Nuolatinį dėmesį Moterų ta ryboms skiria Universiteto rektoratas, dekanatai, partijos komiteto, fakultetų partinių organizacijų sekretoriai, kurie savo patirtimi ir patarimais padeda išspręsti iškilusias problemas, MT mažai tenuveiktų be Uni versiteto ir fakultetų profsąjun gos komitetų ir biurų pagalbos. Artėjant Tarptautinei Moters dienai Moterų taryba sveikina visas Universiteto moteris ir linki joms vaisingo darbo, nau jų kūrybinių laimėjimų, giedro dangaus ir pavasariškos nuotaikos. Doc. Nina RAGUOTIENE Universiteto Moterų tarybos pirmininkė
iiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiitiuu
STUDIJUOJAME SUVAŽIAVIMO MEDŽIAGĄ
ISTORIJOS
Universiteto kolektyvas ati džiai studijuoja TSKP Centro Ko
miteto Politinį pranešimą Tarybų Sąjungos XXVII
Komunistų
partijos
suvažiavimui. Vasario 16
d. įvykusiuose
mitinguose
bei
vasario 27 d. surengtos Politinės
dienos metu VU dėstytojai, dar
buotojai bei studentai įdėmiai iš
nagrinėjo
pranešime pareikštas
mintis, karštai joms pritarė.
FAKULTETE
Gausiai susirinko istorijos fa kulteto dėstytojai ir studentai į mitingą, skirtą TSKP CK Poli tinio pranešimo svarstymui. Mitingo metu kalbėjo istorikų partinės grupės organizatorius P. Sabasevičius, spaudos žurnalis tikos katedros docentas J. Bulo ta, psichologijos katedros dėsty tojas V. Navickas, fakulteto par tinio biuro sekretoriaus pavaduo tojas ideologiniam darbui profe sorius R. Žiugžda, fakulteto kom jaunimo komiteto sekretorius V. Kučinskas.
Susirinkusieji vieningai pritarė TSKP CK Generalinio Sekretoriaus drg. M. Gorbačiovo pranešimui, jo teiginiams ir išvadoms. Partijos suvažiavimo dienomis fakultete vyrauja pakili, darbinė nuotaika, analizuojama TSKP CK Politinio pranešimo medžiaga, delegatų pasisakymai. Apie tai buvo kalbama ir ket virtadienį įvykusios politinės dienos metu. Fakultete svečiavo si Partijos istorijos instituto prie LKP CK darbuotojas, isto rijos mokslų daktaras J. Jarma lavičius.
2 Tarybinis studentas
Gerai, kada nereikia akių žiūrė ti vienas į kitą. Gerai, kada ne reikia žodžių, kai reikia pasa kyti. Gerai, kada gal ir pats to nesuprasdamas jauti, kad taip ir turi būti. Kažkas veda, stumia link to, ko dar negali įvardyti... KAS YRA KAS Žinoma, tai ji. Ir jokio nesusi pratimo. Išankstinis nusistatymas — kokie niekai. „Jūs — Eglė Bungardaitė?" (Bereikalingas klausimas, bet juk reikia kaž kaip pradėti). Sutarta — inter viu po repeticijos. Repetuoja Universiteto dainų ir šokių ansamblio šokėjų pag rindinė grupė. O dabar tikrai panašu į nesusipratimą... Cha meleonas? Bet čia ne spalvos. Spalvas galima sugalvoti. O ki tas veidas, kita figūra (ko gero, net kitas amžius, jei būna kelios jaunystės)?- Teatre tai vadina persikūnijimu. Čia kažkas pana šaus. Ne, ji ta pati kaip korido riuj, kada jau su šokio rūbu sto vi prie veidrodžio, kada kalbasi su baletmeisteriu. Ir jau visai ne ta, kada jau be jo pati veda trenažą, perstatinėja savąjį „Jau nimo šokį". O dar kitokia ji šventiniame ansamblio reviu, su juokingai viršugalvy surištais plaukais — rokenrolo siautuly. Jos balse, nurodymuose pilna pasitikėjimo. O kažkas jos ne supranta, kitai kažkas nepriimti na. Pykčio protrūkis, nedidelis nesusivaldymas, ir — tirada ju desių. Ir tai, kas pasakyta prieš tą judesių samplaiką} tampa fik cija. Ir imi galvoti, kad pirmiau sia ne žodžio būta. Ne žodžio, o judesio. Stebi šitą grupę šokėjų, ir at rodo, kad ta didžiulė judesių pa tirtis leidžia jiems kažkaip ki taip bendrauti. Ko gero, šitas kiekvieno savojo nervo ir kiek
vieno raumens žinojimas ir yra harmonija, sielos ir kūno harmo nija. .. KOKS TAVO LAISVALAIKIS, toks ir darbas. Ir atvirkščiai — koks darbas, toks ir laisvalaikis. Liaudies išmintis — neginčija mas autoritetas. Tokios pačios nuomonės apie laisvalaikį buvo ir K. Marksas. Skiriamos dvi lais valaikio pusės. Akivaizdu viena —. dabar ne visi skuba tobulėti.
▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼ PAGYRIMAS ŠOKIO MENO ATSTOVEI Eglė ne taip kitko pastebi, kad daugiausia pagrindinėj šokėjų grupėj — medikų. Paskaičiavam, kad išeitų atskiras ansamblis an samblyje. Peršasi išvada — sun ki studento mediko duona reika lauja aktyvaus laisvalaikio, išsi krovimo. Pagaliau, nedarysim pavyzdžiu mediko, nors tai ir labai akivaizdu. Eglė tikina, kad jei nešoktų, mokytųsi blogiau. O dabar sti pendiją gauna ir be estetinio la vinimo katedros trigrašio. Trys repeticijos po tris valandas per savaitę. Daugiau dirbi, daugiau ir suspėji — irgi sena tiesa. P. Vinsas rašė apie šokį: „Tu esi meilė ir tu darbas esi. Gimsti iš jų ritmo". Eglė kitokio laisva laikio ir neįsivaizduoja. Šokis — štai kur „didysis išlaisvintojas".
TIEK DAUG LAIMINGŲ DIENŲ IR GERŲ ŽMONIŲ Užmiršti stojamųjų nesėkmes, kai tu jau trečiakursė medikė, kai greit mediumas. Tuo labiau, kai jauti, kad yra evoliucija. Penktoje klasėje rašiny vaikiš kai kategoriškai tvirtino: „Būsiu gydytoja, ir tik ^gydytoja" (vadi nas, užkoduota buvo). Medicinos seserų mokykla. Kažin ar būtų ryžusis studijoms, jei ne ligonių palankumas, tie siog veržimąsis „pas tą sesutę". Lemtingi buvo tie metai Klaipė dos Žvejų ligoninėj. Po to — konkursas į Univer siteto dainų ir šokių ansamblį. Sėkmingas. Jau antrame kurse priimama į pagrindinę šokėjų grupę. Reta išimtis, bet žinant kokią šokio patirtį Eglė turėjo jau prieš ateidama į ansamblį.. . Nuo penktos klasės — mamos, LTSR nusipelniusios artistės E. Bungardienės vadovaujamame Klaipėdos valkų šokių ansambly je „Žiogeliai". Šokėja, solistė, vadovės asistentė. Pasiūlymas sukurti šokį LTSR nusipelniusio artisto V. Aleksan dravičiaus muzikai — viliojantis, įpareigojantis ir labai netikėtas. Pačiai sukurti šokį scenai, o dar liaudies (jai, „Žiogeliuose" įpra tusiai prie charakterinio šokio)! „Jaunimo šokis" buvo įtrauktas į ansamblio programą prieš Res publikinę dainų šventę vykusia me konkurse absoliučiai geriau siam ansambliui išaiškinti. Nauja kompozicija išmokta fantastiškai greit — per tris dienas. Ansam blio vadovas nebuvo nuviltas. „Reikia pasitarti: pasikviesim EglQ" — netyčia nugirdau pro šalį ėjusių vaikinų pokalbio nuo trupą. Kaip gerai, kada esi rei kalingas. Solveiga ČEPONYTĖ
Vieta
Pagal atskiras grupes
Bendra
Fakultetas
gs
s Medicinos Matematikos Pramonės ekonomikos Fizikos Istorijos Teisės Gamtos Chemijos EKFF Prekybos Filologijos
Katedra Filosofijos istorijos ir logikos Mokslinio ateizmo Gydytojų tobulinimosi fakultetas Filosofijos TSKP istorijos Mokslinio komunizmo Politinės ekonomijos
g>
1 2
4 3
1 3
1 7
3 4 5 6 7 8 9 10 11
5 1 6 2 11 10 7 8 9
2 6 4 8 5 9 11 10 7
9 3 6 5 4 2 11 8 10
1 2
1 2
1 6
3 2
3 4 5
3 6 5
2 3 4
7 4 1
6
4
5
5
7
7
7
6
(atkelta iš 1 psl.) Medicinos fakultetui pirmąją vietą lėmė geriausi mokslo ti riamojo, studentų mokslo tiria mojo darbo, bei visuomeninio politinio aktyvumo rodikliai. Fa kultetas įvykdė absolventų išlei dimo planą (jo neįvykdė istori jos, filologijos fak. EKFF), medi kai apgynė vieną daktarinę, 3
E 8
<
kandidatines disertacijas, |ų aspirantūros planą (jo nejvy PEF), medicinos fakulteto buotojai paskelbė 390 moks! straipsnių, dalyvavo organh j ant 18 jvalrių konferenciją. doc. F. IVANAUS! Profsąjungos komiteto gamybt masinės komisijos pirmini!
............................. . vaikščiojimai po kalnus, istori nes vietoves, vakarais — šokiai, dainos, draugiški pokalbiai apie armėnų krašto tradicijas, tautos istoriją. Net krepšinio rungtynes stebėdami drauge už „Žalgirį" sirgome. Tarsi akimirka pralėkė tos trys (KELIONES Į ARMĖNIJĄ ĮSPŪ dienos draugų būry nuostabiuose DŽIAI) kalnuose. Ir štai mes vėl Jereva ne. Studentų bendrabutyje mus Studentiškos atostogos! Vieniems supo dėmesys, nuoširdumas, nes jos paskutinės, todėl pačios bran turėjome nuostabius draugus giausios, kitiems kol kas tik šūs Chačiką ir Samvelą, Sergejų ir nis margaspalvių kalendoriaus daug kitų. Ilgam įsiminėme raus lapelių, greitai praskriejančių, vai pilką miesto koloritą, saulėtą tretiems — šimtai prisiminimų, ir margaspalvį turgų, pilną žvltbežiūrint pro tamsų lėktuvo iliu riaakių armėnų ir miesto svečių. minatorių Gerai suplanuotas laikas leido Mes, grupė Vilniaus universi mums susipažinti su įžymiausio teto medicinos fakulteto kultū mis Jerevano vietovėmis, priartė ti prie turtingos šio krašto pra ros klubo entuziastų, keliaujame eities, jos kultūros ištakų, pama į Jerevaną. tyti didžiules sostinės statybas, Sausio 30 dieną, dar netikėda pajusti šių dienų pulsą. mi, jog jau atsidūrėme savo Mes aplankėme Gajanės šven svajonių mieste, susispietę sto tyklą, Geharto monolitinį vienuo ties perone, nekantriai dairėmės lyną, su pagarba mąstėme apie aplinkui, ieškodami tų šiltų žvil žmogaus rankas, įkvėpusias rūs gsnių ir draugiškai ištiestų ran čioms uoloms gyvybę, visus pa kų, nuo kurių ir patį viduržiemį kerėjo Ečmiadzino katedros var teisėtai Šį kraštą galime vadin pų skambesys ir privertė susi ti saulėtąja Armėnija. Ilgai lauk mąstyti paminklas genocido au ti neteko, nes kolegos jereva- koms. niečiai jau buvo čia. Pajutę vie .. .Štai ir paskutinės minutės ni kitiems nuoširdų draugiškumą, mes greitai pasiekėm universi Jerevano aerouoste, paskutinės tetą. O po keliolikos minučių au akimirkos nuoširdžių draugų ra tobusu jau kilome į Aragaco kal te. Šilti atsisveikinimo žodžiai, nauji adresai.. . Iki naujų susiti nus, į turistinę bazę, esančią 2,5 kimų, mieli bičiuliai! Lik svei km aukštyje. Išlipę iš autobuso Kylame net aiktelėjome apsvaiginti saulė kas, svajonių mieste! aukštyn virš snieguotų kalnų je spindinčio sniego baltumo, ap gaubti virpančio kalnų oro. Akys viršūnių, tarp kurių ieškome Ara bandė aprėpti tolumoje dunk rato, kurį pamatęs, būni laimin gas visą gyvenimą. sančias kalnų viršūnes, o kai Esame nuoširdžiai dėkingi Uni pažvelgėme į tą pusę kur pervėrusios debesis, grakščiai į dan versiteto vadovybei, profsąjun gų kilo mažoji ir didžioji Arara gos komitetui, MF kultūros klu to viršūnės •— sustojome tarsi pri gos komitetui, MF kulūtros klu kaustyti: buvome sužavėti nuos bo pirmininkei Almai Monkauskaitei, kolegoms armėnams, su tabaus reginio. Tačiau greitai organizavusiems šią įspūdingą Araratas Įsisupo rūkų skraistėn kelionę, juk nėra nieko gražes ir daugiau nebepasirodė. nio už draugystės žiedus. Kuo Turistinėje bazėje po ilgokai jų daugiau, tuo mes turtingesni. trukusios kelionės puikiai pail Rūta VAIČIŪTE, MF kultūros klubo narė sėjome. Dieną — slidės, pasi
DRAUGŲ BŪRY
OTMEMEHb jiyqniHE (COPEBHOB AJlMCb
JUOSIA!
pyccKoro »3wkaį IloflBefleHbi morn TpaflW onHMnnaflbi no pyc«: »3biKy I—II KypcoB Haiuero f BepcnTeTa. 190 yMacTBOBaii npeflCTaBnsnH Bce cpaKynbTl Bcero 29 cTyfleHTOB 6bino MeHeHO opraHM3aųnoHHbiM Į MHieroM onHMnnaflbi, no) TOBneHHOM KatpeapoH pycal »3biKa PaccKa3biBaer npefl^ Tenb oprKOMa npenoflaBart T. C. Ena3OBa: hoh
— Pe3ynbTaTbi Hac bho! yflOBneTBOpsiOT. Oco6eHH0 | nopaflOBa.no oneHb xopo4 3HaHne <ppa3eonorn3M0B aro noi<a3biBaeT 6oraTbiil ne> MecKMH cnoBapb CTyfleHTOB.J MMHeHMs 6binn flOKa3arenbC!1 ryMaHH3Ma, HHreneKTyanbHM m TBopiecKOro MbiLuneHHS 1 CTHMKOB. HeKOTOpbie TpyAHCj
6binn c nepeBOflOM TeKCū UMTOBCKOro S3blKa Ha py«1 xots,
Ka3anocb 6bi, 3to :j
HHe flns cryfleHTOB npuBH-i Jlynuje Bcex ce6s noxa3aflM MaHflbl HCTOpHHeCKOrO, 4>'l
norHMecKoro,
MaTeMaTMHecM
3KOHOMHHecxoro cpaKyrb’e1 noūeflHTensM BpyHeHbi rij Hbie noflapKM — khhth pyc:1
KnacCMKOB.
Xony
no6naftį
pHTb yHacTHMKOB onHMnuafl’j
BceM
CTyfleHTaM
Korfla He
CKHM
TAU
BaTb
S3blKOM,
I
COBepUJe^l
ero.
B Hacrosimee BpeMA 6op b KOMaHfly Ha pecny-l KaHCKyio Me>KBy3OBCKyK> C1
Kiek reikia paukščiui. Tiek ir tau: Tik jausti žemę po sparnais. Tiktai kankinančio troškimo — skristi, Tik nenumaldomo šaukimo grįžti... Kiek riekia paukščiui. Tiek ir tau...
noiKenarb 1
paccTaBaTbCs c
nnafly no pycCKOMy »3biKy' I
P. BAJlTPyLUA^’j Vacys VlClUS
A. KAPJIOHAi
Ninos SEMIONOVOS nuotr.
jKypnanHCTKM I I<!1
3 Tarybinis studentas
Prasminga kasdienybė Pirmąją paskaitą mums skaitė galima vadinti lemtingu, gal tuo Kad ir kaip buvo sunku žengti filologijos mokslų daktarė A. met gimė pasiryžimas stoti į pirmuosius mokslinio darbo Paulauskienė. Pripratę prie mo Vilniaus universitetą, filologijos žingsnius, profesorė niekada ne ralų mokykloje, mes' ir čia ma fakulteto lietuvių kalbos ir li abejojo, nesvyravo, nenusigando. nėme sutiksią pamokslaujančią teratūros specialybę. Vienas po kito pasirodė jos dėstytoją... Tačiau, buvo ne Sėkmingai išlaikiusi egzaminus straipsniai, o 1971 metais pasautaip- Profesorė ne tik, kad ne įgijo teisę vadintis studente. Stu lį išvydo pirmoji knyga „Dagąsdino mūsų, priešingai — drą dijų metai — veržlūs, turiningi. bartinės lietuvių kalbos veiksTačiau nedavė ramybės amži mažodis". sino: — Artojas, ardamas lauką nė nasis klausimas, kankinantis vi Po penkerių metų — nauja nepastebi kaip išdirbtos žemės sus studentus: ,,Kas toliau"? At knyga „Lietuvių kalbos morfo plotas didėja, viena vaga gula eitį sunku numatyti. Bet viena logija". Tiesa, tai buvo kelių au prie kitos, lyg susiklijuodamos žinojo tvirtai •— posakis „Viskas torių veikalas. Tačiau didelę da sudaro vientisą, neaiškių kontū einasi kaip sviestu patepta" toli lį darbo atliko A. Paulauskienė. rų figūrą. Atitiesia nugarą tik gražu ne visada pasiteisina. Ži 1979 metais pasirodė trečioji tuomet, kai baigia darbą — įver nojo ir tai, kad niekada nebi jos knyga — „Gramatinės lietu tina savo triūsą. Ir net nepa jos darbo. vių kalbos veiksmažodžio katego galvoja, kad toks sunkus, mono Nieks neišbando žmogaus taip, rijos", naujas papildytas „Lietu toniškas darbas gali nusibosti, kaip laikas. Jei žmogus stiprus, vių kalbos vadovėlis". jis pripranta prie sunkaus dar- laikui b'gant jis dar labiau užsi — Pastarasis bus apibendrina muoju darbu, kuriame susumuo to. Šis jam teikia pasitenkinimą. grūdins. Jei silpnas — subliūkš, Reikia tik sistemingai ir kruopš prislėgtas laiko naštos. Aldoną siu visus ankstesnio darbo rezultai dirbti. ■— Tai buvo paskaita Paulauskienę laikas sustiprino. tatus. Tai bus visos mano mokspie darbą, tiesa, trukusi vos Nenugąsdino redagavimas, ne linės veiklos reziumė. O toliau keletą minučių. Tuomet supratau baugino darbas neetatinėse pa savo žodį tars jaunoji karta, L aš klydau, manydama, kad reigose. Labai apsidžiaugė laik Turiu gerų mokinių, kuriais estytojai į studentus žiūri tik galiu didžiuotis. Daug jų dirba raštyje pamačiusi skelbimą, kad kaip į statistinius vienetus. . . į aspirantūros skyrių priimamas pedagoginį darbą. Moksleiviški metai A. Paulaus vienas studentas. Dėstytoja M. Ramonienė dir kienei — aktyvaus darbo me — Tuomet net minties nebu banti Universiteto lietuvių kal ni. Dar tuomet, būdama mer- vo, kad gali nepasisekti. Aš ma bos katedroje taip pat profeso aičiukė, ji su dideliu užsidegi čiau tikslą ir ruošiausi jį pa rės A. Paulauskienės mokinė: au domėjosi menu, daugiau už siekti bet kokia kaina. Buvau — Gerai prisimenu profesorę dar naivi ir visiškai pasitikėjau stojamųjų egzaminų metu. Ir litus skaitė, ir gal vienintelė 1 visos klasės rašė dienoraštį, savo jėgomis. Dabar pagalvo dabar dėkinga už padrąsinančius lolinkis į humanitarinius moks- ju — gal tik tai ir padėjo man žvilgsnius, švelnius žodžius: „Pa is sustiprėjo, kai lietuvių kalbą įstoti, — su šypsena prisimena galvokit, tik gerai pagalvokit' I literatūrą pradėjo dėstyti A. A. Paulauskienė tuos laikus. prieš atsakydama. .." Vėliau, Matutis. Neužmirštamos akimirVėliau — darbas. Štai jau kada klausėmės jos skaitomų os, kada vieno literatūrinio dvidešimt dveji metai, kaip pro paskaitų, mus nustebino profeso pkaro metu sukosi vienoje fesorė dėsto Universitete. Atėjo rės pateikiami pavyzdžiai — toroje su A. Venclova, vėliau 1964 metais ir pasiliko čia, ati vien poezija. Dar tuomet supra Ii V. Grybu. Gal būt tą vakarą davė trečdalį savo gyvenimo. tau, kad ji labai mėgsta eiles.
ARMIJOS DIENĄ PAMININT Vasario 18 dieną pramonės fonomikos fakultete įvyko stupntų ir dėstytojų susitikimas f Universiteto karinės katedros ršininku pulkininku J. Andrišbvičium, skirtas Tarybinės Ar ijos dienai paminėti. Jame da tavo ir fakulteto partinio biuro pretoriaus pavaduotojas doc. Chomentauskas bei fakulteto bmjaunimo komiteto sekretorė Sekmokaitė. Pulkininkas J. Andriškevičius pasakojo apie Tarybinės Armir uždavinius ir tikslus šiuolailuame etape, karinės katedros idmenj, ruošiant atsargos kari ukus. Jis priminė misijos, kuri pa mūsų kariams, atsakinguI bei svarbą. Ir nors katedra pšia atsargos karininkus, tai reiškia, kad mokymo proce| joje mažiau įtemptas, negu F° mokyklose. Tai patvirtina
KALBĖJOMĖS DALYKIŠKAI 'ieš Keletą metų surengta Pelnos fakulteto pirmakursių RHų diena buvo nesėkminga tėvelių susirinko nedaug. Gal Ho vėliau ši diena nebuvo Riania. „Ar susirinks tėver — klausimas neduodavo pbės. Nedavė ramybės ir pr, kai po žiemos atostogų plteto komjaunimo komiter’,,r'al siuntė kvietimus į viI Lietuvos kampelius. pušo gražus šeštadienio ryI skaisčiai šviečianti saulė |tum drąsino renginio orga. Įtorius — atvyks, tikrai atr tėveliai J trečiąjį šimtmetį r'iUsi fakultetą, sužinoti, Į gyvena čia jų sūnūs ir p kaip mokosi, kaip lei| tslsvalalkj, — ir neapvylė.
ir nemaža faktų: paskatinimai Uni versiteto auklėtiniams, atliekan tiems karinę tarnybą įvairiuose mūsų šalies kampeliuose ir kt. Pulkininkas nurodė, jog dar yra problemų su mokomąja dali mi, ne visada technika atitinka dėstomą dalyką, dar dažnai jos trūksta. Jis išreiškė viltį, kad jaunatviška studentų energija padės jiems tapti ne tik pavyz dingais absolventais, bet ir ge rais karinių dalykų žinovais. Savo ir katedros dėstytojų var du J. Andriškevičius pasveikino studentus su 68-osiomis Tarybinės Armijos įkūrimo metinėmis ir palinkėjo daug didelių laimėj imų. Po to pulkininkas atsakė į studentų klausimus. Vitalijus JAKUBAUSKAS PEF II kurso studentas Didžioji medicinos fakulteto auditorija pilna — į ją susirin ko apie 90 pirmakursių tė velių. Nepabūgo šalčio, o kai kas ir ligos kelionės. Visus susirinkusiuosius pas. veikinio medicinos fakulteto prodekanas doc. J. Maskeliūnas. Trumpai supažindino su fakul teto istorija, pirmakursių adap tacijos problemomis, pažangumo rodikliais, pristatė kuratorius, aktyvius fakulteto studentus. Fakulteto sporto tarybos pir mininkas R. Staigis supažindino su komjaunimo organizacijai bei sporto tarybai iškylančiomis sporto veiklos problemomis, pa. minėjo aktyviai sportuojančius pirmakursius. Su bendrabučių, stipendijų skirstymo tvarka supažindino studentų profsąjungos pirminin kė V. Jasnauskaitė, o kultūros klubo pirmininkė A. Monkauskaitė papasakojo apie fakulteto studentų meno saviveiklą, lais valaikio praleidimo formas. Kam, jei ne kuratoriui, ge-
(DOMUS SUSITIKIMAS
Tarybinės Armijos dienos iš vakarėse F. Dzeržinskio namemuziejuje jvyko III kurso I gru pės ruslstų susitikimas su Di. džiojo Tėvynės karo veterane, Rusų dramos teatro aktore A. Iljina. Po įdomios ir turiningos eks kursijos aktorė A. Iljina papa sakojo apie sunkias Leningrado blokados dienas, apie pasiauko jančią tarybinių karių kovą fronte, džiugias akimirkas, ku rias jiems suteikdavo atvykę ar tistai. Aktorė mums skaitė S. Nėries, E. Mieželaičio, O. Bergolc, K. Simonovo, M. Svetlovo eiles apie karą. Susitikimas paliko neišdildomą {spūdį.
Lilija CERNIAVSKAJA Filologijos fakulteto III k. studentė riausial žinomos opios studentų gyvenimo problemos, todėl visi labai atidžiai klausėsi pirmo kur so kuratorės doc. R. Mlkėnienės pasisakymo. Kuratorė palie tė studentų pažangumo klausi mą, pažymėjo, kad žymiai ge riau mokosi studentai grįžę iš tarnybos Tarybinėje Armijoje. { medicinos fakultetą įstoja vakarykščiai mokslo pirmūnai, aktyvūs visuomenininkai, sveiki jaunuoliai Ir jaunuolės, tačiau kai reikia važiuoti j kolūkines talkas ar SSB, atsiranda aibė ligotų studentų, negalinčių dirbti fizinio darbo. Apie tai kalbėjo fakulteto prodekanas, kurso koratorė.
Tiek fakulteto dekanato, komjaunimo komiteto, tiek ir tėvelių nuomone susirinkimas buvo naudingas ir reikalingas, Numatoma tokius susirinkimus or ganizuoti ir ateityje.
Rimantas STUKAS MF komjaunimo komiteto narys
Kada paklausiau profesorę, kaip ir pagal kokius kriterijus ji vertina žmones, išgirdau at sakymą: — Geriausia, kai žmogus bū na paprastas, kuklus. Malonu, kada gali laisvai bendrauti. Profesorė A. Paulauskienė — motina, žmona. Todėl atsakomy
bės našta jai dar sunkesnė. Rei kia skirti laiko šeimai, pasisukti virtuvėje, nudirbti kitus buiti nius darbus. Bėga metai, sukasi kasdieninis verpetas. Tęsiasi dėstytojos-kuratorės-motinos darbas. Zita PALIUKENAITE Valdo VILŪNO nuotr.
STUDIJUOJAME SUVAŽIAVIMO MEDŽIAGĄ
tė TSKP CK generalinis sekreto rius drg. M. Gorbačiovas. Ko kiais laimėjimais pasitiko TSKP XXVII suvažiavimą fakulteto studentai, papasakojo fakulteto komjaunimo organizacijos sekre torė L. Sekmokaitė. G. Zaikaus kas, fakulteto komjaunimo orga nizacijas sekretorės pavaduoto jas ideologiniam darbui, savo kalboje palietė dabartinius šalies ir respublikos gyvenimo įvykius, problemas. Fakulteto prodekanas doc. J. Kunčiną pabrėžė taikos išsaugojimo pasaulyje svarbą, o fakulteto dekanas doc. V. Grigo ras priminė pagrindinė mūsų pa reigą — gerai ir kokybiškai dirb ti; dėstytojams ruošiant specialis tus, o studentams mokantis. Visi kalbėję pritarė suvažiavime iškel toms idėjoms, kvietė energingu ir nuoširdžiu darbu prisidėti jas vykdant.
PRAMONES ekonomikos FAKULTETE Šių metų vasario 26 dieną Pramonės ekonomikos fakultete įvyko mitingas skirtas TSKP XXVII suvažiavimo Politinio pra nešimo svarstymui. Mitinge da lyvavo fakulteto dekanas doc. V. Grigoras, fakulteto partinės organizacijos sekretorius doc. G. Samuolis, fakulteto prodekanai doc. J. Kunčiną, doc. P. Prakapas, komjaunimo organizacijos sekretorė L. Sekmokaitė, fakul teto studentai ir dėstytojai. Mitingą pradėjo fakulteto par tinės organizacijos sekretorius doc. G. Samuolis. Jis nušvietė pagrindines gaires, veiklos kryp tis, kurias savo pranešime palier
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Vasario 20 dieną tarp Vilniaus universiteto ir Vengrijos Liaudies respublikos Debreceno universi teto buvo pasirašyta sutartis dėl keitimosi studentų būriais. Sutar tį pasirašė: iš VU pusės — Uni versiteto komjaunimo komiteto sekretorius Raimundas Šyvys bei jo pavaduotojas Egidijus Valiu kevičius, iš Debreceno universi
teto pusės — jaunimo organiza cijos (KIS) sekretoriaus pavaduo tojas Palas Verešas ir tarptauti nės studentų būrių stovyklos viršininkė Nora Novak. -Tai pir moji šiais metais pasirašyta su tartis dėl keitimosi studentų bū riais trečiąjį semestrą.
Valdo VILŪNO nuotraukoje — sutartis pasirašyta.
4 Tarybinis studentas
PERLAS INDIJOS VANDENYNE Indijos vandenyno platybėse yra žemės plotelis — Šri Lan ka. Sala, užimanti 66tūkst. km2, savo plotu prilygsta tokioms saloms, kaip Airija, Tasmanija ir yra beveik tokio pat dydžio kaip Lietuva, „Lanka" senovi ne sanskrito kalba reiškia „že mė, šalis“. Priedėlis Šri plačiai paplitęs Pietų Azijoje, jis varto jamas kreipiantis į labai ger biamą žmogų, išreiškia penkio likos milijonų lankiečių didelę meilę savo tėvynei. Nuostabi Šri Lankos gamta. Indų mąstytojas ir poetas R. Tagorė Šri Lanką pavadino Indijos vandenyno perlu, o A. Čechovas, aplankęs salą mū sų amžiaus pradžioje, — rojaus kampeliu. Šri Lanka — senos kultūros šalis, kurios ištakos siekia I tūkst. pr. m. e. Miškų masyvai slepia senųjų sostinių griuvėsius su nemirtingų kūri nių likučiais. Keturis su puse amžiaus salą valdė užsienio kolo nizatoriai—portugalai, olandai, anglai. 1948 m. vasario mėn. šalis gavo nepriklausomybę, ta po Didžiosios Britanijos domini ja. 1972 m. buvo priimta kons titucija ir šalis paskelbta respuhlika. Tuo pačiu senasis pa vadinimas Ceilonas buvo paPabaiga kitame Nr.
keistas nauju — Šri Lanka. Nuo 1978 m. šalis vadinasi Šri Lan kos Demokratine Socialistine Respublika. Šri Lanka stiprina savo nacionalinę ekonomiką, ak tyviai dalyvauja neprisijungimo judėjime. Lankiečiai labai svetingi — daug dėmesio skiria savo šalies svečiams, kurių per metus čia apsilanko keletas milijonų. Labai palankios sąlygos vys tytis žemdirbystei. Daug triūso reikalauja ryžių auginimas. Yra du ryžių kultivavimo sezonai. Norint gauti geresnį derlių, so dinami daigai. Ryžiams reikia labai daug drėgmės. Po 2—3 mėnesių ryžiai išauga iki metro aukščio. Tada jie nuimami, iš kuliami, išdžiovinami. Šri Lankoje auga 28 rūšys bananų: žalieji, geltonieji, rau donieji... Per metus iš vieno ba nano krūmo gaunamas visas derlius. Po to medis nupjauna mas, per metus išauga toks pat ir vėl duoda derlių. Bananų la pai naudojami gyvenamųjų na mų statybai ir pašarui dramb. liams. Didžiausi Šri Lankos miestai yra Kolombas ir Kandi. Senoji Šri Lankos sostinė Kandi yra 115 km nuo dabartinės sostinės Kolombo, ji įsikūrusi kalnuose, 488 m virš jūros lygio. Šri Lankos vėliavoje geltonai raudoname fone pavaizduotas
liūtas. Jo atsiradimas su legenda.
KĄ DARAI-DARYK GERA] siejamas
V a. Indijos karaliaus dukrą, nepaprasto grožio merginą, pagrobė liūtas ir nusinešė į džiungles, kur mergina nuo liū to pagimdė sūnų su liūto lete nomis. Po kiek laiko jis tapo Indijos karaliumi. Vedęs turėjo sūnų Vidžėją, kuris buvo labai žiaurus, ir tėvas išsiuntė jį iš šalies kartu su 700 draugų. Jie atsidūrė mažoje saloje. Visi Vidžėjos draugai žuvo, o jam nie ko kito nebeliko kaip eiti į sa los gilumą. Čia jis surado mer giną. Po kelių metų Vidžėjai tapus šalies valdovu, jie susi laukė dviejų sūnų. Princas par sivežė kitą žmoną iš Indijos, o pirmoji žmona išėjo su vaikais į džiungles. Dabartiniai šri-lankiečiai yra jų palikuonys. Jie mano turį liūto kraujo. Kandi tapo sostine XII a, ka da į Šri Lanką iš Indijos pra dėjo atsikeldinėti tamilai. Dau guma šeimų Kandi yra karališ kos giminės. Šri Lanka laikoma vienu iš pasaulio budizmo centrų. Kandi visų pasaulio budistų šven čiausia vieta. Čia galima sutikti budistų iš įvairių šalių, o Budos šventykloje saugomas švenčiau sio Budos dantis.
Sigitas DAUGIRDA
VARŽĖSI ŠAULIAI Tarybinės Armijos 68-jų meti nių išvakarėse gamtos fakulte to dėstytojų ir studentų koman dos (po 5 moteris ir 10 vyrų) susirinko į karinės katedros šaudyklą, kur buvo surengtos šaudymo varžybos. Ne pirmus metus organizuojamas renginys sukėlė didelį susidomėjimą ir azartą. Įdomiausia buvo tai, kad aktyvesnės buvo moterys, kurios, beje, geriausiai ir šau dė. (TV k. biologė Daiva Adašiūnaitė — 78 tšk. iš 100 gali mų). Susumavus rezultatus paaiškė jo, kad pralaimėjusių nebuvo, nes abi komandos surinko po vienodą skaičių taškų.
Belieka pridurti, kad gamtos fakulteto SDAALR draugija (va dovas Algirdas Smilgevičius) organizuoja ir kitus labai įdo mius renginius — turistinius žygius, susitikimus su darbo ir
karo veteranais ir kt. Fakultete per metus išplatinama virš 600 loterijos bilietų. Inžinierius Vytautas MARKEVIČIUS Kas taiklesnis? Autoriaus nuot.
iiHiiniiiiiiii>iiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiitiHiiiiiiiiiiHiiiiiiiiniii>imiiiuiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiu<
šią žiemą buvo daug lietingų ir vėjuotų dienų, staigiai kaita liojosi oro temperatūra. Kartais ryte būdavo gerokai virš nulio, o vakare spaudė 10—15 laips nių šaltukas. Dažnos šlapdribos. Tokiu oru ypač svarbu tinkamai rengtis, vengti peršlapti kojas, nevaikščioti vienplaukiams, nes labai lengva peršalti. Peršalimas — vienas iš daž niausių susirgimų žiemą, dėl jo studentai praleidžia labai daug užsiėmimų. Kiekvienas peršali mas kenkia žmogaus organizmui, mažina jo atsparumą kitoms li goms, ypač gripui. Gripas — užkrečiamas susir gimas. Dažniau juo suserga per šalę ir nusilpę žmonės. Be to, jie ir serga ilgiau ir sunkiau, dažnesnės įvairios komplikaci jos. Todėl norint išvengti šio susirgimo — svarbiausia tinka mai rengtis ir neperšalti. Nema žiau svarbūs ir higienos įpro čiai: dažnai ir gerai vėdinti gy venamąsias ir darbo patalpas,
VENKIME GRIPO
t palaikyti jose švarą ir tvarką, grįžus iš darbo plauti rankas ir veidą, prieš valgį plauti rankas muilu, vengti pervargimo — taigi, svarbus darbo ir poilsio režimas, grūdinimasis, svarbu reguliariai ir tinkamai maitintis, vartoti vitaminus, ypač vitami ną „C“.
Sužinojus, kad plinta gripas — vengti lankyti didesnio žmonių susibūrimo vietas (kiną, teatrą, susirinkimus), sveikintis reikia nepaduodant rankos, nesibučiuojant. Susirgus gripu — svarbu ne leisti jam plisti. Pirmiausiai bū tina: — kosint ir člaudant užsiden gti bumą Ir nosį švaria nosi
naite ar bent ranka; — atsigulti į lovą; — išsikviesti gydytoją Į na mus; — kol ateis gydytojas, išger ti liepžiedžių arbatos, medaus, šilto pieno. Svarbu, kad susirgęs žmogus būtų izoliuotas, paguldytas į atskirą kambarį. Patalpą reikia vėdinti, palaikyti joje 14—18 laipsnių šilumos. Grindis dažnai šluostyti drėgnu skuduro, sumir kytu 0,5 proc. chlorkalkių ar 3 proc. llzolio tirpalu. Ligonio skalbinius plauti atskirai, užmer kus į sodos tirpalą, išvirinti, ly ginti karštu lygintuvu. Dezinfe kuoti ligonio naudotus indus 2 —3 proc. sodos tirpale. Taigi, būkime atidūs savo Ir kitų sveikatai, neleiskime plisti gripui ir dažnėtl peršalimo li goms. L. MARKAUSKIENE Vilniaus m. Aukštųjų mokyklų poliklinikos gyd. terapeutė
Kai fakultetui buvo pasiūlyta organizuoti visuotines politines dienas, ilgokai sukome galvas, ką paskirti atsakingu už šiuos renginius, kaip pasiekti, kad jie būtų noriai lankomi. Partinio biuro narių žvilgsniai nukrypo į docentą Kęstutį Kilkų. Praėjo pusmetis, ir jau gali me padaryti kai kurias išvadas. Politinė diena gamtos fakul tete dabar laukiama. Lau kiama todėl, kad praėjusių die nų metu turėjome įdomių sve čių, atvirai kalbėjusių aktualiais socializmo vystymosi, talkios TSRS užsienio politikos, Lietu vos TSR ekonominio vystymosi klausimais. Fakulteto darbuoto jai ir studentai turėjo progos
JftftvugttLL KĄ TAUPYTI (SUVALKIETIŠKAS MOTY VAS) „Pradėsiu taupyti", — nutarė studentas. Bet ką? Ir kaip? Vel niškai sunkus klausimas. Tačiau susidariusios tam tikros sąlygos ir aplinkybės ragino nedelsti. Ir vienos paskaitos metu, stu dentas susapnavo idėją... To niekas neturėjo žinoti. Vis kas buvo labai gerai apgalvota, ir nė mažiausia smulkmena ne kėlė įtarimo. Studentas pakyla iš lovos lygiai 8.55, nusistebi savo nenoru pasilepinti lovoje. „Šiandien tai turi įvykti, taip, šiandien". Studentas apsivelka megztinį iš 212 kambario, apsi mauna šlepetes iš 516 kambario, užsitraukia, deja savo džinsus. (Kai ko mes vis dar neišmoks tame taupyti.) Svarbu viską ge rai užkonspiruoti, kad priešai
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI MaF: Iš IV k. — N. Rozovskaja. FF: Iš I k. — A. Jakeliūnas, iš II k. — M. Orinovškis, iš III k. — A. Zagorskis. FilF: Iš I k. —i S. Donauskaitė, iš II k. — N. Selelionytė, iš III k. — D. Riškaitė, iš IV, k. — A. Gustaitė. EKFF: Iš I k. — A. Petreiikytė, iš II k. — J. Belokan, iš III k. — D. Daujotytė.
pabendrauti su Vilniaus aukšto, sios partinės mokyklos docento V. Pokormliaku, Maskvos P. Lnmumbos vardo universiteto dės tytojų, istorijos mokslų kandi, datų V. Skurlatovu, LTSR Valstybinio plano komiteto MTI di. rektoriaus pavaduotoju, ekono. mlkos mokslų kandidatu A. Ce. pele ir kt. Susitikimai praėjo gyvai, dalykiškai, svečiams bu. vo užduota daugybė klausimą. Daug darbų turi docentas Kęstutis Kilkus, tačiau malonu, kad nepaisant didelio užimtumo, jis jaučia atsakomybę už kiekvieną atliekamą darbą, nieko nedaro formaliai. Romualdas
Docentai ŠIMKŪNAS
nesuprastų, o tai, žiūrėk, imj ir pasisavins idėją (Aut. pasta, ba: idėja neįkainuojamos ver. tės). Studentas užsimauna odinėj pirštines, pasistiebia ant pirštą galų, nutipena prie kampe riog. sančio magnetofono. Nuo jo at sargiai atjungia ausines, pakelia jas prieš langą, pasigėri Ryto saulės spinduliuose j« nuostabiai panašios į dvi egto. tiškos beždžionės ausis. Studen. tas nerimauja. Kažko trūksta Nuplėšia nuo sulčių buteli) (importinio) mažą spalvotą etl ketę, lyžteli ir priklijuoja j prie juodo ausinių paviršiau Dabar gerai.
8.59. Ausinės užspaudžia vii lėtinės studento ausis, pastaras apsivelka puskallinius iš 41 kambario, apsiauna kaimu sportbačius ir pagaliau mani lauk. Bendrabučių panoramo juoduoja vieniša jo flgūi nuostabiai įsipinanti į daugi aukščius supančių krūmokši brūzgyną. Ausinės puikiai i dė ausis. Karšta. O svarbiau — taupumas: nei tau kepu pirkti, nei šaliko. Ir aišku, n kas net nenutuokia, kad po k linukais tik plati ir pilna su katos studento krūtinė, o nu netofono — nė kvapo. Gei dalykas — ausinės! L. UŽUPY I k. žurnali:
tei Vidai DEGUTYTEI, negaliojančiu.
laik
Dingusį studento pažymėji Nr. 851105, išduotą PEF studi tei Aurelijai NEIMAVIČlOT laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Nr. 830447, išduotą EKFF i dentei Vilmantei ClNClKAH laikyti negaliojančiu.
Korektorės V. SEREIKAITE. MINTAUCKYTE
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840699, išduotą MF studen tei Nomedai KAZLAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831857, išduotą MF studen tei Nomedai LITVINAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820942, išduotą IF studen
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 546. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. L LV 07602 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. .CoBeTCKirš CTyAeHT> — opius uapmoMa, penropaTa, KOMBTCTa KOMCOMOaa, npotĮaunsa opAeuos TpyAoaoro Kpacuoro 3BaxeBB ■ Advm6w HapoAOB BHAimocacoro yuaneparreTa «M. B. Kaucyidfca. Ha abtobckom asuna. PeAaKTop A. Anumrac.
Pramonės ekonomikos i* kulteto darbo ekonomikai specialybės II kurso I grupė studentai ir kuratorė nuošlr džiai užjaučia Dainą REPE^' KAITĘ dėl tėvelio mirties. Filologijos fakulteto deki natas ir visuomeninės or?1 nizacijos, užsienio literatu:0 katedros kolektyvas nuo® džiai užjaučia docentę Ele®1 KUOSAITĘ-JAŠINSKIENĘ 1° vyrui mlrtus.
Prekybos fakulteto kol^ tyvas nuoširdžiai užja° dpc. Arvydą PAJUODĮ 1 tėvo mirties.
Redaktorius A UPŠTAS