VISŲ ŠAUŲ KOLETAM, VIENYKITtSI
0/o
O
TUDENTAŠ ■y
w
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, RECTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nf. 9 (1907
1955 m. kovo mėn. 31
d., ketvirtadienis
Prieš šabloniškumą komjaunimo darbo planavime
Kaina 20 kaD.
Įdomus susitikimas
^Akademiniam chorui 10
1944 m. lapkričio šeš blnlame universitete. ta diena. Pirmųjų poka Maždaug prieš du metus Koncertuoja negausus iš Amerikos sugrįžo į Lietuvą rinių mokslo metų atida Akademinio choro ko žymus užsienio lietuvių demo rymas Vilniaus Valstylektyvas. . . kratinio judėjimo dalyvis, ak tyvus visuomenininkas, žurna listas A. Vaivutskas. S. m. kovo mėn. 17 dieną .drg. Vai vutskas atsilankė į svečius pas Istorijos-filologijos fakul teto studentus. Gausiai susi rinkusiems fakulteto dėstyto jams Ir studentams svečias Įdomiai papasakojo apie lie tuvių emigrantų gyvenimą užsienyje. A. Vaivutskas apie 30 me tų Išgyveno įvairiose Lotynų Amerikos šalyse, kaip pavyz-. džiui, Brazilijoje, Urugvajuje ir kitur, turėjo progos gerai pažinti lietuvių Ir kitų tautų emigrantų gyvenimo sąlygas ,,laimės" šalyje. Jam teko stebėti augantį liaudies pasipriešinimą kapi Nuotraukoje: VVU Akademinis choras talistų priespaudai, kurio aki vaizdus pasireiškimas buvo plačiai nuskambėjęs Luiso Karioso Presteso žygis per Brazilijos miestus ir kaimus. Z.aurlos vyriausybės policinės priemonės nepajėgia sustab Gausus švediškai nuslte’- per savo gyvavimo laikotarpį dyti revoliucinio darbo žmo kušlo jaunimo būrys sekma- smarkiai išaugo, pakilo peda’ ' ’kadrų ' politinio, ................... nių sąmoningumo augimo, jų dienį užpildė universiteto goglnlų teori kovos prieš demokratinių lais Aktų salę. nio ir praktinio paruošimo ly vių užgniaužimą. Pedagoginio instituto vado gis, kad institutas tapo pilna Užsienyje gyveną lietuviai vybė ir visuomeninės organi verčių tarybinių mokytojų susidomėję stebi Tarybų Lie zacijos surengė Instituto dės kalve. tuvos darbo žmonių gyveni tytojų ir studentų susitikimą Instituto auklėtiniai — mą, laimėjimus, su kuriais su universiteto studentais. VU lauš VII vidurinės mo juos supažl .dina pažangūs Vietas prezidiume užima kyklos mokytoja Kučiūnaltė Amerikos lietuvių laikraščiai ir kt. savo pasisakymuose ra Instituto ir universiteto vado gino studentus stropiau ir są „Laisvė", „Vienybė“. Daugelis em.grantų Ilgisi vai, visuomeninių organizaci žiningiau dirbti, neapsiriboti paliktos tėvynės, svajoja su jų atstovai, dėstytojai, stu vien specialybės žinojimu, grįžti į laisvą nuo skurdo ir dar Institute Įsigyti vlsuomepriespaudos Tarybų Lietuvą. dentai. Įžanginį pranešimą padarė nlnlo-organlzaclnlo darbo Įgū A. Vaivutskas papasakojo apie Jam asmeniškai pažįsta instituto komjaunimo komite džius. mus demokratinį Gilės, poetą to sekretorius Špokevičius. Po oficialiosios dalies sekė Pab'.o Nerudą Ir pažangų už sienio lietuvių rašytoją Kajų Savo pranešime drg. Špoke turiningas Instituto meninės Mlzarą, atsakė į pateiktus j vičius pažymėjo, kad Valsty saviveiklos koncertas. klausimus. J. Bložė i binis Pedagoginis Institutas R. Dačinskas
Sla data prasidėjo 11- « go ir kruopštaus darbo, >) laimėjimų ir pralaimėjl- « mų kelias. Tačiau, jei SS pralaimėti teko vieną- <? kitą kartą ir tik rim- << tiems varžovams, tai lai- >> mėjimai žymiai didesni. << Jau nuo 1946 m. Dal- SS nų šventės universiteto ?? Akademinis choras atsi- v> stoja stipriausių respub- >> likoje saviveiklos kolek- « tyvų priešakyje. Choras SS savo darnia daina tam- ?? pa aktyviu statančio ir SS kuriančio tarybinio gyvenlmo dalyviu. Jo re- << pertuaras palydi klek- SS vieną talkios tarybinės « liaudies laimėjimą, jo SS daina mobilizuoja prie ?? traktorių ir knygų, Ss „Talkininkų maršu” ve- >> da atstatyti mieląją Tė- « vynę. S$ Akademinis choras & įsigijo populiarumą sos- SS tlnės koncertų salėse, SS kelis kartus koncertavo <s broliškųjų respublikų SS universitetuose (Minske, >? Rygoje, Tartu). Per de- << šlmtĮ savo gyvavimo me- ?< tų choras eilę kartų ap- >> dovanotas LLKJS CK, SS Respublikos Profsąjun- « gų Centro Tarybos, S< LTSR Meno valdybos Ir « Liaudies Kūrybos Namų SS Garbės Ir pagyrimo raš- « tais. ss Nuo 1948 m. Pr. SU- SS žlo vadovaujamas. Aka- >> demlnis choras tapo ma- s\ slšklauslu universiteto << saviveiklos kolektyvu. »
1825—1835 m. m. Charkovo un.vers.tete alrbo, praaėjęs savo mokslinę ir peaagogHię veik.ą VLnluje, prof. Ignas Danilavičius, paskeroęs čia ei lę šaitimų Lietuvos ir Lietu vos teisės istorijai. Lietuvos prijungimas prie i reikšmę jo, kaip žymaus tėvySavo ruožtu Charkovo uni Rusljos turėjo sprendžiamą [ nlnio mokslo centro, demokra versitetas davė Vilniui žymų tinės Rusijos tautų kultūros įtaką tolimesniam Vilniaus filologą ir Istoriką prof. Joną ugdytojo, susiformavime. universiteto vystymuisi. LooOjką (1786—1061), kuris Vilniaus universitetas davė XVIII a. pabaigoje, panaiki čia propagavo .savo mokytojo nus jėzuitų or„eną, buvo pra tėvyniniam mokslui ir demo i CharKovo universitete Jono dėti pertvarkymai vienintelės kratinei kultūrai svarbią pa j Ryžskio palaikomas Lomonotuo laiku Lietuvos aukštosios žangią teisėje Istorinę mokyk I sovo pažiūras į retoriką, or mokyklos struktūroje, moky lą, stambų istoriką Ir visuo ganizavo etnografinės medžiamo ir moksliniame darbe, ta meninį veikėją Lelevelį, įžy I gos rinkimą. čiau jie susilaukė grubaus mų filologą Grodeką, gamti Ypač išsiplėtė ryšiai tarp feodalų kišimosi ir trukdymų. ninkus Sniadeckius, mediką 1773 m- buvo Įkurta Vilniaus Franką, menininką Rustemą; Vilniaus ir Charkovo univer observatorija, bet dar 1782 m. čia aukštai buvo pastatyta sitetų nuo 1825 metų pra džios. Vilniaus universiteto Jos būtlnlauslems Įrengimams orientalistika. profesoriai Lelevelis ir Onace įsigyti reikėjo 30000 zlotų, Vilniaus universitetas palai kurie iš Žečpospolitos vyriau kė plačius ryšius su Rusijos vičius daug rūpinosi tinkamu sybės nebuvo gauti. Nuo 1782 Mokslų akademija. Jų plėtimu Charkovo universiteto biblio m. prof. Jonas Sniadeckis ban ypač rūpinosi prof. Grodekas, tekos sutvarkymu. Jų iniciaty dė Iškovoti aukštajai mokyk kuriam direktoriaujant univer va Vilniaus universitetas pa lai spaustuvę, bet jo visos pa siteto biblioteka 1805 m. ga dovanojo daug knygų, suda stangos nuėjo veltui. Aukšta vo 62 vertingas knygas iš Ru riusių pagrindą Charkovo uni versiteto mokslinei bibliote jai mokyklai dažnai tekdavo sijos Mokslų akademijos. nukentėti ir nuo feodalinės ka Mokslų akademija rūpinosi kai. Už šitą dovaną, nepaisant riuomenės sauvalės, apie ką |I palaikyti atskiras universiteto to, kad carinė valdžia už pa užsimena įžymusis astronomas įstaigas, vystyti Jų darbą ir po žangias pažiūras ir visuomeni prof. M. Počobutas savo 1792. universiteto uždarymo. 1833 nę veiklą jau buvo pašalinusi Lelevelį iš Vilniaus universi VI. 4 laiške rektoriui. m. ji perėmė savo žinion as teto, jis 1829. X. 19 gavo Dailės muziejų, o vakare lšRusijos sąlygomis universi tronomijos observatoriją, ku universiteto padėkos klausyti Blelazaroi operetę tetas, naudojąsls pagal statutą rioje dirbęs astronomas M. Gu- Charkovo ,.Auksinės marios”. i autonomija, buvo apsaugotas sevas vienas Iš pirmųjų pasau laišką. Vilniaus universiteto slenoDailės muziejuje visų mūsų nuo feodalų sauvalės Ir galė- lyje organizavo saulės dėmių I se subrendo ir išaugo Įžymus dėmesį dėmesĮ patraukė Kinų taikotalko- _jo pilnutinai išvystyti savo fotografavimą. mosios dailės paroda, o taip I darbą. Irstant feodallnei-bauVilniaus universitetas glau | orientalistas Kazanės unlverpat dailininko Petravičiaus J džlavlnei santvarkai, aštrėjant džiai bendradarbiaudavo su [ slteto prof. J. Kovalevskls darbų paroda. i klasių kovai universiteto dar-1 1805 m. įkurtu Charkovo unl- (1800—1878), vienas iš tėvyVakare visi susitikome teat- bas vyko priešakinės rusų vivi- ' versltetu. Charkove buvo Iš- ! ilnės mongolistikos kūrėjų. re, o po operetės išskubėjome suomenlnės minties, priešakį- leistas Vilniaus universiteto Eilė universiteto profesonamo, kupini naujų Įspūdžių, nlo visuomeninio Judėjimo Įta- prof. Jono Sniadeckio pareng- ; -lų, kaip Lelevelis ir kiti, pri A. Kerevlčiūtė koje, kas turėjo sprendžiamą i tas fizinės geografijos kursas. klausė besikuriančioms Rusi-
jos mokslinėms draugijoms, vystė jų darbą. Ryšiai su kitomis Rusijos aukštojo mokslo įstaigomis nenutrūko ir po Vilniaus uni versiteto uždarymo. Peterburge dirbo žymus Vilniaus universiteto orienta listas Senkovskis, sukūręs čia labai svarbią tėvyninei orien talistikai savo mokyklą. Dar nuo 1828 m. čia buvo Onace vičius, rašęs Rusijos Mokslų akademijos pavedimu Lietuvos istoriją. 1840 m-, panaikinus po uni versiteto uždarymo paliktoje medicinos-chirurgijos akademi> e pirmuosius kursus, lietu vis medikas Sievrukas 1840 —1853 m. m. dirbo Maskvos universiteto anatomijos profe soriumi, o J. Mianovskis 1840 —1860 metais Peterburgo me dicinos chirurgijos akademijo je dėstė fiziologiją. Kazanės universitete chirurgijos profe sorium dirbo Sockackis (1809 — 1871). Ukrainos universitetuose dirbo Sakinas, 1834—1845 m. m. dėstęs Charkove astro nomiją, žymiojo menininko Rustemo padėjėjas Klembovskls 1831 —1839 m. m. dėstė Kijeve ir 1839—1844 m. m. Charkove meną. Tarybinis1 Vilniaus universi tetas šiandien toliau tęsia ge riausias savo tradicijas, akty viai prisideda prie tarybinio mokslo vystymo, kovoja už komunizmo sukūrimą mūsų šalyje. Z. Kondratas
Didelis ir gražus yra mūsų universiteto studentų kolek tyvas. Jo sudėtinėmis dalimis, pagrindiniais vienetais yra fakultetų Įvairių specialybių akademinių grupių kolektyvai. Juose pradeda studento Ir jaunojo specialisto kelią tūks tančiai jaunuolių, atėjusių iš Įvairių vidurinių mokyklų. Ja me išauga nauji gabūs tarybiniai fiz.kal, chemikai, filolo gai, ekonomistai Ir kiti specialistai. Viena iš pagrindinių auklėjamųjų jėgų yra pirminė kom jaunimo organizacija — priešakinis studentų būrys. Iš vi so universitete yra 115 pirminių komjaunimo organizacijų. Kiekvienos jų gyvenimas turi savo specifiką, esminius sa vumus, kuriuos apsprendžia tai, kokią specialybę — geo logiją, lietuvių kalbą ir literatūrą, chemiją ar mediciną stu dijuoja jos studentai. Kiekviena jų turi savo darbo planą. Šiuose darbo planuose atsispindi rūpinimasis politiniu-idėjiniu studentų auklėjimu, giliu žinių Įsisavinimu, turiningu grupės studentų kolektyvo poilsio organizavimu. Yra pir minių komjaunimo organizacijų darbo planų, iš kurių ma tyti, kad politinis-kultūrinis studentų auklėjimas yra parem tas pasirinktos specialybės žinių gilinimu, ugdymu meilės šiai specialybei. Tačiau tokių pirminių komjaunimo organizacijų darbo planų, kurie išreikštų tos ar kitos studentų specialybės kolektyvo specifiką, yra nedaug. Pagrindinei universiteto pirminių komjaunimo organizacijų darbo planų daugumai būdingas vienas bruožas — šabloniškumas. To pačio fakul teto vieno kurso pirminės komjaunimo organizacijos darbo planas iš esmės nieko nesiskiria nuo kito kurso ir kitos specialybės pirminės komjaunimo organizacijos darbo pla no. Pvz., Istorijos-filologijos fakulteto I kurso istorijos spe cialybės komjaunimo organizacijos (sekretorius drg. Sllesoriūnas) darbo planą be jokio vargo galima padaryti IV kur so lituanistų komjaunimo organizacijos (sekretorius drg. Zabotka) darbo planu ir atvirkščiai. Tuo tarpu, šių kolektyvų specialybės skirtingos, skirtingas studentų išsilavinimas. Vi sa tai turi atsispindėti ir jų darbo planuose. I kurso kom jaunimo organizacija turi rūpintis savo narių mokymu dirb ti universAete, supažindinimu jų su pasirinkta specialybe. IV kurse politinį-idėjinį auklėjamąjį darbą reikia pajungti agitacijai už studentų dalyvavimą moksliniuose būreliuose, už specialybės įgytų žinių plėtimą, savistovų kūrybinį dar bą, savos nuomonės ugdymui. Tuo tarpu šių grupių pla nuose randame tas pačias temas, numatytas atviriems kom jaunimo organizacijos susirinkimams, ekskursijas į tuos pa čius objektus, kolektyvinius tų pačių kinofilmų, teatrų ap lankymus ir aptarimus. Dar keisčiau, kai vienodos priemonės sudaro skirtingų fakultetų bet kurio kurso bei specialybės pirminės komjau nimo organizacijos darbo planą. Sunku surasti tokį numa tytų priemonių planą, kuriame ryškiai matytųsi, jog čia yra fizikų, o ne teisininkų, chemikų, o ne filologų pirmi nės komjaunimo organizacijos darbo planas. Tai rodo, kad minėti darbo planai sustatomi formaliai, vien dėl to, kad reikalauja fakulteto komjaunimo biuras, kad šiuos planus dažnai sustatlnėja vieni pirminių organi zacijų sekretoriai. Jie nesvarstomi bendrame grupės susi rinkime, ir todėl numatytos priemonės neišplaukia iš dau gumos kolektyvo narių pageidavimų. Nei Gamtos, nei Eko nomikos fakultetų pirminių komjaunimo organizacijų darbo planuose nenumatomi susitikimai su žymesniais geologais, ekonomistais. Nesvarstomos grožinės literatūros knygos bei klnofilmai, surišti su šiomis specialybėmis, neorganizuoja mos kitos specialybei artimos priemonės. O tuo kaip tik la biausiai ir domisi studentai. Tai padėtų jiems ne tik plės ti savo polltinį-kultūrinį akiratį, bet ir kauti! specialybės žinias. Štai kodėl dauguma planuojamų priemonių neįvyk domos. Jos nesudomina studentų, kadangi jie jaučia, kad tai organizuojama formaliai, kad iš jų negaus to, ką galėtų gauti. Dar vis mažai stengiamasi, kad studentų politinisidėjinls auklėjimas, laisvalaikių panaudojimas būtų nukreip tas į tos profesijos žinių gilinimą. Fakultetų pirminių komjaunimo organizacijų darbo pla nų šabloniškumas rodo, kad yra nemaža formalizmo fakul tetų komjaunimo biurų vadovavime. Fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai ir nariai per mažai stengiasi pajungti pir minių komjaunimo organizacijų veiklą gerų specialistų ruo šimui. Reikia pasiekti, kad kiekvienos pirminės komjaunimo organizacijos darbo plane ryškiai atsispindėtų jos gyveni mo ir s'udijuojamos specialybės specifika, kad numatyti planai būtų įvykdomi. ♦
Ekskursija į Kaimą Kovo 20 d. Kultūros klu bas suorganizavo ekskursiją į Kauną. Nors buvo šaltokas sekmadienio rytas, tačiau dai nos, juokas, Žiežmariuose Iš gerta stiklinė arbatos neleido mūsų ekskursantams sustingti. Kauno Politechnikos Institute mus nuoširdžiai priėmė an sambliečiai, besiruošią Išvykti j kolūkĮ. Laiko buvo nedaug todėl nusprendėme aplankyti
1
Vilniaus Valstybinio universiteto rėk toratas ir visuomeninės organizacijos sveikina Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto profesorius, dėstytojus ir studentus dešimtmečio proga
\!
Pedagoginio instituto dešimtmetis
u
Vilniaus universiteto ryšiai su Husuos aukštojo mokslo įstaigomis X1X a.
Kodėl fakultete neorganizuojami poilsio vakarai?
„Literatūriniai" bandymai o
— Bet gi 34 auditorija Kodėl gi nepabandyti papra Pakvietimų į bendrą uni Istorijos-filologijos fa versiteto studentų poilsio va nemažesnė už Liepos 21 šyti šios mokyklos komjauni kulteto IV kurso rusų mo organizacijos . išskirti vie bendrabučio salę — pastebi karą Istorijos-filologijos fa kalbos ir literatūros kultetas gauna apie du šim me mes, — o ten telpa gana ną ar du muzikus mūsų fa spec. studentai Sulmanemažai. 'Organizuokite poil kulteto oktetams ar chorui va tus. nas, Rolnikas Ir III kur Ką gi veikla šeštadienių ir sio vakarus abiejose vietose I dovauti. Mums rodosi, kad so istorijos spec. stu Konservatorijos komjaunuo sekmadienių vakarais kiti de ir vietos užteks iki valiai. dentai Bikulič ir KopeTada drg. Ovčlarova nori liai nepažiūrėtų į šį reikalą vyni šimtai studentų? Apie levas leido „almana pro pirštus ir padėti neatsisa šimtą iš Jų bus besimokančių. nugalėt! mus kitu faktu. chą", nieko bendro ne — Nėra saviveiklos, o kytų. Apie pusantro galima tą va turintį su tarybine li Tautinių šoklų ratelis ne karą sutikt! grįžtančius iš vien į paskaitą studentai neteratūra ir žalingą mū veikia dar vien dėl tos prie dramos, oneros, kino teatrų, suslrinks — tvirtina ji. sų jaunimui. O mums vis tiktai nesinori žasties, kad apsiėmus! jam filharmonijos ir konservato Siame leidinyje buvo rijos salių. Lieka šeši su vir sutikti su drg. Ovčlarova, vadovauti aspirantė drg. Cespausdinami beidėjlški, šum šimtai studentų. Dalis jų kad studentai nenori pasi rekaitė, dažnai neturi laiko. šmeiž.anti tarybinius su didesniu ar mažesniu noru klausyti laisvalaikyje geros, I Bet gi fakultete yra ir daužmones kūrinėliai, per skaito knygas. Dalis nepagaili aktualios paskaitos. O kai dėl į glau tą dalyką gerai išma- j einą į parnografiją. Tai kelių rublių ir lanko ryšių, pačio susidomėjimo paskaito- |i nančlų žmonių. buvo buržuazinių spau Labai gerą iniciatyvą paro profsąju -gos ir kitus klubus, mis, tai Jis priklauso nuo to, j dos formų atnaujini kiti, išleidę draugus. .., bas kaip reguliariai Jos organizuo dė žurnalistai, organizuodami mas, nieko bendro ne tosi po miestą ar bendrabutį, jamos, kaip atsižvelgiama į poilsio vakarą. Tiesa, jis tru turįs su tarybine spau šąla prie Čiurlionio 23 durų, studentų pageidavimus, kaip I putį nevykęs buvo. Bet plrda. Šie išsigalvoj.mal sausakimšai užpildo Tauro įvairi ir aktuali jų tematika. | mas blynas visuomet suiręs nerado vietos tarybinio Nesitiki, kad jaunimas, be pa-i — sako liaudies patarlė. Nei salę. jaun.mo tarpe ir gavo — Tauro salėje tai irgi skaitų, nenorėtų pasiklausyti drg. Ovčlarova, nei drg. Kegriežtą aik.rdvargas, o ne poilsis — teisin pasakojimo apie tikrąją .drau-1I revičiūtė nepalaikė šios geros Žemiau spausdiname gystę, didvyriškumą, žmogaus įI pradžios. Patys kitų specialygai sako studentai. ištrauką iš straipsnio, Sugadintą nuotaiką kartais grožį ir kitais moraliniais bei iI blų studentai irgi nepasekė išspausdinto fakulteto bandoma pataisyti šimtu gra estetiniais klausimais. Keista i tuo. Tokiais atvejais būtinas, sienlaikraštyje „Už tamų, bokalu alaus. Deja, tokie tik, kad fakulteto partinės iį teartais tik visai nestiprus, porybinį mokslą”. išgėrimai pasibaigia pykčiais, oraganlzacljos biure, svarstant [ stūmis iš šalies. Tereikia tik I muštynėmis. Dar daugiau. komjaunimo ir profsąjungos j uždegti tuo aktyvesnius stu- i O Dėl stokos gerų kultūrinių kultmaslnių sektorių darbą, jį dentus, grupių komjaunimo priemonių studentai išsigal nebuvo užsiminta apie regu ! organizacijų sekretorius. Tada ir poDėl savo paskirties voja leisti visokius „almana liarių poilsio vakarų su pa-|! jie Jau patys suorganizuos vi būdžlo (kaip „laisva” literatū chus", nieko bendro neturin skaltomis be! saviveikla orga są savo vakaro programą, ra) almanachas išėjo neoficia čius su tarybinio gyvenimo nizavimą. Visas gi nutarimas j kuri visuomet bus nauja, ori lus (laisvas nuo kokios nors apie šio darbo pagerinimą su ginali ir įdomi. O kaip nau tikrove. kaip galvoja Jo au Aišku, kad visi panašūs vedamas į pasiruošimą vien dinga ir svarbu, ypač jau- cenzūros, reiškiniai nėra vien blogai kartiniam pasirodymui Čiur I nesnlesiems draugams, už- toriai). Todėl su šia literatūri organizuojamo fakulteto stu lionio 23 Aktų salėje ir išvy-iI mėgsti tvirtus ryšius su vy- ne naujiena turėjo progos su (vvr.u.rvį, įmonę. :I resnlųjų kursų studentais. Iš- sipažinti toli gražu ne dauge dentų poilsio išdava. Tai pa kai į šefuojamą kolūkį, ir glrgž-1 glrstas iš jų geras patarimas, lis mūsų fakulteto studentų. grindinai viso dar silpnai ve Saviveikla, nors i ' " ---- o mokytis, į ką daugiau ne-1 kaip „Almanacho” pavadinimui, damo fakulteto komjaunimo dėdama lt lėtai 'besisukąs . ’ i atkreipti besimokant pasirodo, suteikta „gili” ale organizacijos politinio-auklė- teptas ratas, partinei organi- j reikia jamojo darbo rezultatas. Bet zacljal įsikišus, lyg ir prade-! dėmesį, ’A---- Jau darytų klaidų ži gi viena iš šio bendro darbo da Judėti. Didžiausia kliūtis nojimas — nemažai prisidėtų gorinė prasmė. Apie tai kal ba pirmasis — „programinis” sudėtinių dalių yra ir studen — nėra vadovų. Ir čia mums prie jų pačių auklėjimo. Studentų poilsio organiza straipsnis. Jo turinys (švelniai norėtųsi patarti organizato tų poilsio organizavimas. Ar yra sąlygos organizuoti riams — užmegsti tikrąją vimu turi rimtai susirūpinti kalbant) maždaug toks. „Se komjaunuolišką draugystę su komjaunimo bei profsąunglstudentų pailsį fakultete? niai” visuomet nuo „vaikų” — Nėra vietos — atsako būsimais kompozitoriais — nės organizacijos. A. Pekeliūnas dng. Ovčlarova. Konservatorijos studentais. slėpė tiesą, pridengdami fygos lapeliu. . . Gimė melas. Bet suaugo „vaikai”, nuplėšė fygos lapelį, ir tiesa paaiškė jo. Juokitės dabar „vaikai” iš Jau semestro pradžioje Tei parašiusių kursinius bei semi k.), Venckūnas, Ceikovskaja (I „senių”, bet negarsiai, nes ki sės mokslų fak. studentai pa narinius darbus. Tai — Stan k.) ir kt. Jie teisinasi, kad taip mums klius. . .” sirinko sau temas kursiniams kevičius, Maksimaitis (IV k.), į laiko iki sesijos dar daug esą, „Už tarybinį mokslą” red bei seminariniams darbams. Raslmavlčius, Prokopaitė (III suspėsiu. Sle draugai klysta. kolegijos nariai Sulman ir Bi Visa eilė studentų, kaip Dau k.), Urbaitls, Butrimas (II k.). Laikas ir jiems pasekti jau nys (II k.), Butkytė (III k.), Jie pilnai išnaudojo semestro parašiusių darbus pavyzdžiu. kulič, kviečiami dalyvauti Endriukaitis (I ,k.) ir kt., iš pradžioje laisvesnį laiką Ir j Tik tada ir jie galės pasiruo- sienlaikraščio leidime, sakėsi pat pradžių kruopščiai rinko šiuo metu ruošiasi artėjančiai į šę sutikti artėjančią sesiją, ku esą užimti svarbesniais reikari II, III kursams prasidės gemedžiagą pasirinktoms te sesijai. lais. 9 tai, pasirodo. buvo Vis dar pasitaiko studentų, ■ gūžės mėnesį. moms. Juos galima dažnai pa matyti fakulteto ir bendroje kurie į kursinius darbus žiuri . . . „Fygos lapelis". S. Bernotonis skaitykloje. Yra studentų, jau I abejingai. Tai Misiūnaitė, (III j
Kursiniai darbai musu fakultete
G a m y b i n ė Mikrobiologijos paskaitų metu Gam tos mokslų fakulteto 2-ojo kurso biologai, teoriškai supažindi nami su įvairių mik robų prigimtimi ir jų pritaikymu gamy boje. Neseniai doc.
išvyka
Bluzmano vadovau myklos direktorius jami, studentai su supažindino išvykos rengė išvyką į Vil dalyvius su acto ga niaus acto gamyklą minimo eiga ir nuro praktiškai susipažin dė, kad actas, gau ti su acto rūgimo tas biocheminiu bū bakterijų pritaikymu du, nėriau tinka dar acto gamyboje bio ! žovėms ir vaisiams negu cheminiu būdu. Ga konservuoti,
Pas busimuosius gydytojus
v acto esencija. Eks kursijoje įgytos ži nios žymiai paleng vins mikrobiologijos studijavimą. Arti miausiu laiku numa toma aplankyti alaus fabriką. O. Suopytė
Praktika sostinėje Šiuo metu ketvirto kurso slūnaltė surinko medžlag, I bibliotekininkai atlieka garny- apie Varšuvos kultūros narni blnę praktiką Maskvoje. Jie statybą, Tavoras gavo užklau i dirba įvairiose miesto bibllote- j slmą iš Tarybinių rašytojų są koše, kurios skiriasi tiek savo jungos ' .......... ’Kristijono —**'suieškoti j darbo apimtimi, tiek tematl- Donelaičio portretą Ir dar ka į ka. kurią medžiagą. Jaunimo bibliotekoje prak Darbas labai įdomus, tačlao tiką atlieka dvi mūsų studen dar trūksta įgūdžių Ir todėl tės — Laukytė ir Bernotaitė. būna nemaža sunkumų, tačlai Joms tenka dirbti įvairiuose dirbame sąžiningai, intensy bibliotekos skyriuose. Darbas vlal, stengiamės pritaikyti įgy įvairus ir įdomus, daugiausia tas žinias praktikoje. tenka susidurti su jaunimu. Laiko tikrai maža, nes rei Jablonskytė ir Januševlčlūtė kla rinkti medžiagą kursiniai! dirba Maskvos miesto metodi darbui. Stropiai Ir daug dirba niame kabinete. Jos susipaži rinkdamos medžiagą Jablons no su metodiniu darbu, su me kytė, Zabullonytė Ir kt. todinio darbo bibliotekų tarpe Tačiau nors ir labai trūks formomis. Eilė draugų, kaip ta laiko, bet juk negalima pa Radzevičius, Pajarskas ir Za- miršti puikiųjų Maskvos apy bulionytė dirba Puškino var linkių, teatrų, muziejų. Buvodo bibliotekoje. me Didžiajame Teatre, kui Labai įdomus darbas yra žiūrėjome R^msklo-Korsakovo Lenino vardo bibliotekoje. Ten operą „Snieguolę”, Musorgspraktiką atlieka Cieslūnaitė, klo „Chovanščlną” Ir kt. Ap Tavoras, Savickaitė ir kt. Trys lankėme Puškino vardo, Re studentai dirba bibliografinia vollucijos. Istorinį muziejus me kabinete prie skaityklos; Tretjaikovskio galereją ir kt Nr. 3, o kiti Jaunimo skyrių- į Taip viena po kitos eina je. Bibliografiniame kabinete1 mūsų dienos, pilnos kūrybini darbo užtenkamai: užklausimų darbo ir pulkaus poilsio. niekad netrūksta, todėl ten-1 A. Lingė ka daug padirbėti. Štai Cie-1 IV kurso bibliotekininkas
Domisi gamtos mokslais Turtingas ■ eks ponatais VVU Gamtos fakulteto zoologijos muzie jus sudomino II kurso žurnalistų grupę. Ji kartu su rusų kalbos dėsty toja drg. Jeriomenko kovo 25 dieną atvyko pas
J
gamtininkus į sve čius. Docentas Mačionis nuosekliai ir plačiai supažindi no svečius su gy vūnijos raida nuo pačių žemiausių jos formų iki žin duolių, savo pasa kojimą gausiai pa iliustruodamas m u- I
zlejuje esančiais visų gyvūnijos rū šių bei klasių at stovų pavyzdžiais ; Artimiausiu lai ku žurnalistų gru pė susipažins si Medicinos fakulte te surengta paro da apie žmogau kilmė. L. Mordaitė
Iš LDAALR veiklos
Sekmadienį Istorijos-filolo bės šauliams. Jie surinko 36' gijos fakulteto LDAALR or-1 taškus. ganizacija pravedė tarpspecia-1 Individualiai pirmąją vieti lybines-lndivldualias pirmojo ■ iškovojo Jonkus (užsienio ka: kurso šaudymo pirmenybes. bų spec.), surinkęs 86 tašku Buvo atliekamas pratimas 3X iš 100 galimų, antrąją — Da i 10 gulom 25 metrų atstume. kūnas (rusų k. ir lit. spec. Pirmąją vietą užėmė lietu surinkęs 83 taškus. Iš mergln vių kalbos ir literatūros spe geriausiai pasirodė Meldžiu cialybės šaulių komanda (ko kaltė (lietuvių k. ir lit. spec. mandos kapitonas Rutė), surin- [ Ji surinko 79 taškus. Recevi kusi 365 taškus iš 500 gali člūtė (rusų k. ir lit. spec.) mų. Antroji vieta atiteko rusų j 70 taškų. kalbos ir literatūros specialy-1 J. Jackevičius
Mūsų medžiagos pėdsakais „Daugiau dėmesio ekskursijoms m'
Tokio pavadinimo žinutė vai. fabrikų lankymui pava 1 buvo išspausdinta „Tarybinio sarto semestre. studento" Nr. 7 (188), kurio Pagad organinės tech-'olo je buvo nurodyta, Jog Chemi- glos dėstomą kursą numatyt: I jos fakultete blogai ongani- aplankyti Baltosios Vokė. 1 zuojamos ekskursijos į įmo- I durpyną ir durpių - brlketi ! nes bei gamyklas. I fabriką, „Spartos" fabriko da Chemijos fakulteto dekana ' žyk’.ą, popieriaus fabriką Gr: tas praneša, jog organinės glškiuose arba Verkiuose! į chemijos katedra darbo pla alaus fabriką, aliejaus fabr: nuose numatė III kursui 48 I ką.
kaltei, J. Laurinaičiui ir ki ve apsirengę švarutėliais cha dentės-medikės drg. drg. C. gijos ir infekcinių ligų būs tiems grupės draugams prisi latais, baltomis kepurėmis, už Strelcherytė, R. Garberytė, B. muoslus specialistus J. Ban taikyti prie ligoninės režimo, sidėję maskes. gaitytę, J. Rublką ir kitus. Prusakęva, Ę. F Lukoševlčlūtė ' suuku buvo pritaikyti savisto Operacija pradėta. ir kitos, dėstytojos gyd. Ste pabar jie atlieka paskuti viame darbe, auditorijose įgy Operacinėje, stipriai ap ponaitienės vadovaujamos, niąją gamybinę praktiką, įval tas teorines žinias. Tačiau vis šviestoje eleKtra, dusliai skara-1 ruošiasi tapti vaikų ligų spe riose ligoninėse, poliklinlkc ką padaro laikas, pasiryžimas ba tik operuojančio ligonį chi-1 cialistėmis. se. Vakarais jie vėl susieina — Per šluos praktikos me dalinasi įgytomis žiniomis, pa ir noras dirbti. rurgo balsas: Prityrusių medicinos spe-: — Prašau vatos. . . narko tus mes išmokome labai daug, pildo jas naujomis medlęlnc cialistų priežiūroje busimieji zė. . . skalpelį. . . Vikrios ir — sako C. Strelcherytė. —- mokslų naujienomis, kaip nat ___ * atradimai, jų taiky gydytojai diena iš dienos vis įgudusios specialisto rankos Pirmiausia gerai susipažinome _jų vaistų sūol F»žįoLa sJ labiau ir labiau įsijungia į li pradėjo savo darbą. Atidžiai su ligoninės darbu, su įvairių "ra‘as ligonlms, ' susipažįsta goninės medicininį personalą, seka operacijos eigą prakti- vaikų ligų gydymu, vaistų; radlo aktyviųjų medžiagų p; tapdami bendro darbo drau kantal. Jie akimis gaudo kiek dozavimu. Mes aplankėme vai-. naudojimu žmogaus gydymui rlaryplillR Kll, i ___ kų Innčollnc lopšelius ir darželius, bu i Drg. T? gais. Jau daugelis būsimų vieną chirurgo Judesį, kiek Iru E. TLukoševlčlūtė ypa akušerių-ginekologų specialy vieną rankos mostą, tyliai, įsa vome mokyklose, pačios savi tingai dažnas svečias šioj bės studentų patys nustato li komu tonu pasakytą jo reika stoviai darome vizitus į na skaitykloje. Daug laiko atida gų diagnozes, skiria vaistus, lavimą. Čia brangus laikas, mus, išrašome vaistus, priima vė Ji tolimesniam savo pas! maisto dietą, rašo ligonių ligų brangi sekundė. Dar svarbiau me ligonius į ligoninę. Sle rinktos medicinos mokslų ša istorijas, susipažino su ligoni tikslus operacijos atlikimas. praktikos metai įtvirtino mū kos studijavimui ir parai nėse vedama dokumentacija ir Ne veltui sakoma, kad chirur sų teorines žinias, mes išmo mokslinį darbą „Vllerlo re kitu darbu. gija ir negyvą priverčia gy kome tinkamai jas taikyti akcijos reikšmė tuberkulloz praktikoje. venti. nio meningito diagnozavime Eilė studentų-praktlkantų Sį mokslinį darbą drg. E. Lii Baltai dažytose erdviose Sveikatos apsaugos ministe koševlčlūtė skaitė vaikų lig: I-os Tarybinės ligoninės patal Jau patys atlieka lengvesnes pose susirinko praktikantai A. kaulų lūžimo, apendicito ir ki rijos skaitykloje paskutiniuoju būrelyje, gydytojų konferenci Saunoris, A. Matulaitis, R. tas operacijas. Teko busimie metu Jaučiamas didelis pagy jos metu. Artimiausiu laiku j Jurgutytė ir kiti chirurgiją siems chirurgams pavažinėti ir vėjimas. Čia dažnai vakarais ruošiasi šį darbą skaityti įvyk su greitąja pagalba, teko pa galima sutikti studentus, skai siančioje mokslinėje univgrsf praktikuoją studentai. — Ant operacinio stalo tiems „lopyti” žmogų. tančius medicinos vadovėlius, teto konferencijoje. guli sunkiai sergąs ligonis. Nė vienoje pasaulio šalyje žurnalus „Sovetskaja medici Dar mėnuo, kitas ir respub Jam tuojau bus daroma ope neskiriamas toks didelis dė na”, „Medicinsklj rabotnik” ir likos m’estų ir kaimų ligon racija, — pranešė studentams mesys vaikams. Jaunosios kar kitą mokslinę literatūrą. Čia nės. ambulatorijos eaus naujų katedros vedėjas prof. Slapo- tos sveikatingumui, kaip mū mes sutikome ir mums jau pa puikiai paruoštų 50 gydyto berskls. sų Tarybinėje šalyje. Štai ir žįstamus busimuosius gydyto- Ju — Prašau, draugus, pasi Vilniuje, arti Neries upės, J us-praktikantus akušerę-glneZ. Rastauskas ruošti dalyvauti operacijoje. Žvėryne, yra didžiulė keletos kologę Clcėnaltę, chirurgą A. ___ _ ________ ___ šimtų vietų Respublikinė val Saunorį, terapeutus A. Sumi Redaktoriaus n'v-'duotojas Po tpenketas minučių visi buvusieji prieškambaryje bu-' kų ligoninė. Čia VI kurso stu- ną, A. Survillenę, epidemioloJ. BULOTA
Svito. Pro langą skverbėsi j Nepastebimai prabėgo šešepirmojo pavasario mėnesio į ri darbo metai. Cesė gerai atsaulės spinduliai. Atsimušę į! simena. pernai vasarą išlaikygrindis, jie plačiai išsisklaidė i tus paskutinius teorinio kurso po kambarį, viską nudažyda-1 egzaminus. Šie metai, tai praktikos — savistovaus dar rnį auksu. Skardus laikrodžio skambu bo metai. Na, o po jų. . . po tis nutraukė kambaryje vieš jų valstybiniai egzaminai, gy patavusią tylą. Gulėjusi lovo dytojo diplomas. je mergina pravėrė akis. Mie Elektrinis virdulys, skleis go nebesinorėjo ir Gesė Cicė- damas didžiulį garų debesį, iš naitė, truputį paslraiviusi, at sklaidė Gesę iš susimąstymo. sikėlė. Greitai ji paklojo lovą, Po keletos minučių Cesė, jau užkaitė pusryčius. Sukuodaskubėjo Stali mosi galvą, priėjo prie lango papusryčiavusi, no prospektu į Respublikinę ir nejučiomis susimąstė. Kaip ligoninę. Ligoninėje ji prak greit prabėgo universitete me tikuojasi akušerijos-ginekolo tai. Rodos vakar, ji, Cesė Cl- gijos srityje, rengiasi tapti cėnaltė, su brandos atestatu specialiste. Cesė paspartino rankoje įstojo į Medicinos fa žingsnį, kad nepasivėlavus į kulteto I kursą. Nebuvo tuo penklamlnutlnį, visose llgonimetu sostinėje draugų, pažįs lėse kasdien vykstantį, pasita tamų, buvo kažkaip gaila pa rimą. Katedros vedėjas drg. Baronas ir gydytojai drg. drg. liktų namų. Su karšta meile Steponėnas ir Skruibys, vado ir jaunystės atkaklumu, ji stu vaujantieji studentų praktidijavo pasirinktąją specialy kai, nepatenkinti tais, kurie bę. Greitai visi grupės drau vėluojasi ir nestropiai dirba gal tapo kaip* vienos šeimos jiems pavestą darbą. O darbo tikrai daug. Jis broliai ir seserys'. Visur — ir sunkus, sudėtingas, reikalau moksle, ir visuomeniniame jąs didelio atidumo. Sunku darbe jie vienas kitam padė buvo pradžioje C. Cicėnaitei, davo, patardavo. . . G. Surgailytei, B. LabanausL V 29656 Uedakciios adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telet 2-10-38. Spaudė „Tiesos” spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 051i