Universitas Vilnensis, 1999 m. birželio 17 d. Nr. 9-11 (1586-8)

?ri valomasis

egzTĮ

kine itur ad. astra

~a

t universitas

Birželio 17 d.

1999 m.

Nemokamai

vilnensis

y

<

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr.

9-11 (1586-8)

UNIVERSITETAS Į GYVENIMĄ PALYDI ABSOLVENTUS

K Naujiko nuotr.

“Kiekvienas žmogus turi turėti tikslų ir jų siekti. Kas nejuda - miršta, kas stovi - pūva,” - diplomų

įteikimo ceremonijoje kalbėjo 1. e. rektoriaus pareigas profesorius Benediktas Juodka. Kasmet Vilniaus universitetą baigia šimtai studentų. Šiemet pirmieji diplomus gavo Filologijos fakulteto magistrai. Nuotraukoje - fakulteto dekanas profesorius Bonifacas Stundžia su grupele prancūzų filologijos absolvenčių. “Tebūnie ši mokslo derliaus pabaigtuvių diena viena gražiausių gyvenime, -

iškilmingoje šventėje linkėjo profesūra. - Išleisdama į gyvenimą Alma Mater lauks Jūsų sugrįžtant.”

Universitas Vilnensis

2

VU tapyboje

1999 06 17

SUTEIKTI GARBES DAKTARŲ IR PEDAGOGINIAI VARDAI

Birželio 1 dieną Senato salėje įvy­ ko Universiteto tarybos posėdis.

Garbės daktarų vardai suteikti prof. S. L. Caspersenui (Danija), prof. L. Piechnikui (Lenkija) ir prof. M. Wasnai (Vokietija).

Prof. S. Caspersenas - Aalborgo universiteto rektorius, Tarptautinės universitetų prezidentų asociacijos prezidentas. Garbės daktarų vardus jam jau suteikė trys pasaulio univer­ sitetai. Prof. S. Casperseną Tarybos nariams pristatęs prof. L. Kimtys pa­ minėjo didelius jo nuopelnus mūsų universitetui ir Lietuvai. Prof. S. Casperseno pastangomis Vilniaus uni­ versitetas dalyvauja TEMPUS pro­ gramose, VU įtrauktas į Europos uni­ versitetų asociaciją, o pastaraisiais metais profesorius, turintis didžiulę įtaką tarptautinėje universitetų aso­ ciacijoje, padeda VU sėkmingiau įsi­ tvirtinti tarptautinėje universitetų bendrijoje. Jo pastangomis VU ir VGTU suteikta Danijos vyriausybės finansinė parama (200 000 JAV do­ lerių), jis išrūpino daug grantų stu­ dentų ir personalo studijoms Dani­ jos universitetuose, dideli jo nuopel­ nai organizuojant Eurofakultetą VU, kuriame jis yra ir nemažai dėstęs.

Prof. L. Piechnikas-Lenkijos Me­ nų ir Mokslų akademijos narys, su­

kūręs fundamentinį 4 tomų senojo VU istorijos veikalą “Vilniaus aka­ demijos istorija“. Šis veikalas labai vertingas Lietuvos mokslo ir švieti­ mo istorikams - sukurtas remiantis Jėzaus Draugijos Romoje archyvo unikalia medžiaga, veikalas visiškai patikimas faktografiškai, jame pirmą kartą pateikti dokumentai, kurie lei­ džia atsisakyti faktinių, interpretaci­ nių ir kitokių netikslumų ankstesnių tyrinėtojų studijose, veikale aprėpia­ ma plačiausia senojo VU veiklos pa­ norama.

Prof. dr. M. Wasną pristatęs pro­ rektorius doc. S. Vengris pažymėjo didelius profesorės nuopelnus Lietu­ vai ir mūsų universitetui. Prof.

M. Wasnos ir Miunsterio universite­ to Baltistikos centro iniciatyva įkur­ tas fondas FORDERVEREIN BALTIKUM, vieną kartą per metus tei­ kiantis premijas penkiems geriausiems humanitarinių mokslų dar­ bams. Jas teikia VU Rektorius.

Prof. M. Wasna remia VU vertingais vadovėliais ir knygomis, patarimais ir technika daug prisidėjo prie Univer­ siteto informacinės sistemos reorga­ nizavimo. Jos iniciatyva 1994 metais pasirašyta sutartis su Miunsterio uni­ versitetu. Šis universitetas yra atsa­ kingas už Eurofakulteto Vilniuje fi­

nansavimą iš Europos sąjungos pusės.

Universiteto taryba patvirtino pe­ dagoginius mokslo vardus. Profeso­ riaus pedagoginiai mokslo vardai su­ teikti Bendrosios ir neorganinės che­ mijos katedros vedėjui doc. habil. dr. Aivarui Kareivai ir Organinės chemijos katedros vedėjui doc. habil. dr. Sigitui Tumkevičiui. Docento vardai suteikti dr. B. Stundžienei (FilF), dr. R. Tamošaičiui (FilF), dr. D. Beržaitei (FilF), dr. A. Lichačiovai (FilF), dr. V. Nekrošiui (TF), doc. (e.p.) G. Godai (TF), dr. G. Rėgalienei (GF), vyr. m. b. dr. A. Kriš­ čiūnui (MF), doc. (e.p.) dr. P. Šinkū­ nui (GM), vyr. asist. dr. G. Navaičiui (FilosF), dr. vyskupui J. Borutai (IF), doc. (e.p.) dr. K. Arlauskui (FF), doc. (e.p.) dr. V. Remeikiui (FF), m. d. dr. F. Kuliešiui (FF).

Taryba nekonkursines profeso­ riaus vietas patvirtino Medicinos fa­ kulteto Higienos katedros vedėjui prof. habil. dr. A. Baubinui ir Gam­ tos mokslų fakulteto Hidrogeologi­ jos ir inžinerinės geologijos katedros prof. A. Jurgaičiui.

Taip pat buvo patvirtinti pedago­ ginio ir mokslo personalo konkursų nuostatai.

"U.V." inform.

Svečiai

VU VIESEJO TURKIJOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ REKTORIAI

Gegužės 26 d. VU lankėsi 12 na­ rių Turkijos aukštųjų mokyklų rekto­ rių delegacija. Universitete juos pri­ ėmė laikinai einantis rektoriaus pa­ reigas prof. B. Juodka. Mažojoje Rektoriaus auloje svečiai buvo supa­ žindinti su VU istorija, struktūra bei pagrindiniais padaliniais, jiems pa­ teikti statistiniai duomenys apie fa­ kultetų, studentų, profesorių skaičių ir kt. Turkijos aukštųjų mokyklų rek­ toriai domėjosi, kiek procentų VU dėstytojų sudaro moterys, kiek per

metus išleidžiama publikacijų, kokio­ mis sąlygomis Lietuvoje studijuoja užsieniečiai ir pan. Susitikimo pabai­ goje keletas rektorių įteikė prof.

B. Juodkai atminimo dovanas.

Svečiams aprodyti VU centriniai rūmai, Biblioteka, Universiteto kie­ meliai. Penkių dienų vizito metu Tur­ kijos aukštųjų mokyklų rektorių dele­ gacija taip pat viešėjo Klaipėdoje, Kaune, Trakuose. Klaipėdoje jie susi­ tiko su Klaipėdos universiteto prorek­ toriumi prof. V. Laurėnu, dalyvavo

Rektorių konferencijos posėdyje, ku­ rio tema buvo “Turkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo perspektyvos”. Kaune delegacija lan­ kėsi Lietuvos Žemės ūkio universite­ te, Lietuvos veterinarijos akademijo­ je, Kauno Technologijos universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, susitiko su jų rektoriais. Analogiški su­ sitikimai surengti ir su Lietuvos mu­ zikos akademijos bei Vilniaus peda­ goginio universiteto rektoriais.

"U.V." inform.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

3

TIPINE STUDIJŲ SUTARTIS SUKĖLĖ DISKUSIJŲ

Senate

Vilniaus universiteto akademinį gyvenimą birželio pradžioje sudrumstė Švietimo ir mokslo departamento direkto­ riaus, viceministro prof. R. Sližio raštas, informuojantis, kad yra patvirtinta Tipinė studijų (TS) sutartis, kurią turės pasirašyti aukštoji mokykla ir studentas, įstojęs į valstybės finansuojamą vietą. Šios sutarties svarstymas, o tiksliau atsa­ kymo prof. R. Sližiui aptarimas sukėlė diskusijų Senate.

VU Studijų skyriaus vedėjas E. Stumbrys Senato narius supažin­ dino su minėtos sutarties momentais nepriimtinais Universitetui. Taigi kas siūloma TS sutartyje? Joje yra nuo­ stata, kad studentai, priimami į vals­ tybės finansuojamas vietas, privalo pasirašyti sutartį, kurią patvirtina Švietimo ir mokslo ministerija (t. y. tipinę), o priimami į mokamas vie­ tas - pasirašyti nenustatytos formos sutartį, t. y. sutarties forma palieka­ ma aukštosios mokyklos kompeten­ cijai. Universitetas pernai yra patvir­ tinęs sutartį tarp VU ir įstojusiojo, kurioje yra įteisinta kassemestrinė konkurencija į valstybės finansuoja­ mas vietas. E. Stumbrys teigė, kad dabar pagal švietimo ir mokslo mi­ nistro K. Platelio patvirtintą TS su­ tartį konkurencijos į valstybės finan­ suojamas vietas praktiškai nebebūtų.

Pirmame sutarties straipsnyje sako­ ma: "Gerai besimokantiems valsty­ bės finansuojamiems aukštosios mo­ kyklos studentams garantuojamas nemokamas mokslas”. TUo tarpu LR Konstitucija nemokamą mokslą ga­ rantuoja visiems LR piliečiams, ge­ rai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose. Šia TS sutar­

timi, anot E. Stumbrio, susiaurinama Konstitucijos garantuojama norma.

Tai reiškia, kad nemokamas mokslas yra palaiminamas tik patekusiems į valstybės finansuojamas vietas, o ne tiems, kurie gerai mokosi. 2 ir 4 TS straipsniuose remiamasi neįvardytu Vyriausybės nutarimu, pagal kurį ne­ va nustatomas pažymių vidurkis.

E. Stumbrys drįsta spėti, kad galvo­ je turėta, anot jo, “garsųjį 1998 m. liepos 9 d. nutarimą”, kuriame yra paaiškinta, ką reiškia gerai besimo­ kantys (6 ir daugiau balų).

TS sutartyje yra nusakyta, kaip as­ muo iškrenta iš valstybės finansuoja­ mos vietos. Tačiau, kaip teigė E. Stumbrys, niekur nėra paaiškinta, kokį pažymių vidurkį turintis asmuo iš mokamos vietos galėtų patekti į valstybės finansuojamą vietą.

Neaiškus ir TS straipsnis, įparei­ gojantis aukštąją mokyklą sudaryti sutartį su asmeniu, kurio pažymių vi­ durkis yra mažesnis nei 6 balai (pa­ gal Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimą), bet TS sutartis niekuo ne­ įpareigoja studento. Tai reiškia, kad "asmens, kurio pažymių vidurkis yra mažesnis nei 6 balai, niekaip nagalime priversti pasirašyti kitos sutarties,

pagal kurią jis turėtų mokėti, tuo tar­ pu šalinti jo nėra už ką”, - teigė E. Stumbrys. Nes, pasak vedėjo, nė­ ra kitos sutarties, kuri leistų pašalin­ ti studentą.

Pagal Senato lapkričio mėn. pa­ tvirtintas taisykles, stojančiųjų j VU 1999 m. prašymų priėmimas baigėsi gegužės 31 d. E. Stumbrio manymu, stojantieji, žinodami, kad pasikeitė valstybės finansuojamų vietų užėmimo tvarka, be abejo, keistų savo prioritetus. Priėmimo taisyklėse aiškiai pasakyta, kad į valstybės finansuojamą vietą stu­ dentai patenka tik vienam semest­ rui. Po to vėl laukia konkursas pa­ gal sesijų rezultatus.

TS sutartis patvirtinta pavėluotai, ne visus jos straipsnius įmanoma praktiškai įvykdyti, todėl jos pasira­ šymas šiais metais sukeltų didelę su­ maištį per priėmimą.

Senato nariai apsvarstė ir su kai kuriais pataisymais pritarė Švietimo ir mokslo departamento direktoriui, viceministrui prof. R. Sližiui adre­ suotam atsakymo projektui “Dėl ti­ pinių sutarčių formų”.

"U.V." inform.

SKOLINGI UZ BENDRABUTĮ LAIKU NEGAUS DIPLOMŲ Studentai vėluoja susimokėti už pragyvenimą bendra­ butyje. Nerimą kelia susikaupusi jau nemaža sumelė 317 962 Lt (birželio 10 d. duomenimis). Apie tai Senato narius informavo Universiteto reikalų valdytojas doc. Si­ gitas Sunelaitis.

Ypač nerimauti verčia absolventai. Jų skola Universi­ tetui - 59 760 Lt. Su Universitetu už bendrabutį neatsi­ skaitė 183 absolventai. Pasak Reikalų valdytojo, išmė­

ginta jau keletas pinigų išieškojimo būdų: siųsti praneši­ mai į fakultetus, rašyti laiškai tėvams, kalbėta su deka­ nais, tartasi su Rektoriumi.

Senatas, apsvarstęs įvairius pasiūlymus, nusprendė su­ laikyti diplomus tiems absolventams, kurie nesumokėjo už bendrabutį. Jie diplomą gaus tik visiškai atsiskaitę su Universitetu.

"U.V." inform.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

4

Seminarai

APTARTAS NUOTOLINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

Šių metų birželio 9 dieną Vilniaus universiteto Senato salėje įvyko seminaras “Nuotolinių studijų organizavimas".

Jame pranešimus skaitė VUprorektorius doc. Saulius Vengris, docentai Edmundas Normanas, Povilas Abarius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Regina Šaltenienė, Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos neakivaizdinio švietimo

centro atstovai.

Kas yra nuotolinės studijos?

Siekiant gerinti mokymo kokybę ir sudaryti sąlygas didesniam gyvento­ jų skaičiui studijuoti ir tobulintis, per­ nai VU įkurtas Vilniaus Nuotolinių studijų centras (VNSC). Prie jo įkū­ rimo prisidėjo Universiteto profesi­ nio tobulinimo centras bei Komuni­

(www) kursų įrankių programinė įranga, leidžianti vartotojui ir instruk­ toriui ar dėstytojui laisvai bendrauti.

Apskritai pats terminas, kuriuo įvardijama nuotolinių studijų sritis, turi įvairiausių variantų ir ne visada žymi skirtingus nuotolinių studijų as­ pektus. Plačiausiai paplitę yra nuo­

Neakivaizdinių studijų ypatumai

Neakivaizdinės studijos atsirado Didžiojoje Britanijoje prieš 150 me­ tų, pradėjus reguliariai veikti paštui.

Mokymosi medžiaga buvo siunčiama paštu. Toks būdas buvo greitai pa­ tolinis švietimas (distance educatiori), mėgtas. Lietuvoje pirmoji neakivaiz­ dinio mokslo institucija buvo įkurta Kaune, 1930 m. Ji buvo vadinama “Savišvieta” ir turėjo apie 5 000 stu­ dentų. Šių metų kovo 1 d. duomenimis Vilniaus universitete studijavo 1712 neakivaizdininkų, kurie sudaro 17 proc. dieninio skyriaus studentų skaičiaus. Priėmimas į neakivaizdines studijas vis didėja.

Organizuojant neakivaizdines stu­ dijas būtina suderinti gerą šio švieti­ mo kokybę ir prieinamą kainą. Kuo didesnis neakivaizdinio švietimo sis­ temos vartotojų skaičius, tuo pigiau Susirinkusieji apžiurėjo VNSC kompiuterių įrangą. tai kainuoja kiekvienam iš jų. Neaki­ Vismanto Šatkausko nuotr. vaizdiniame švietime galima ir reikia panaudoti daugybę technologijų, to­ kacijos fakulteto darbuotojai. Kai ku­ nuotolinis mokymasis (distance leardėl veikiant pavieniui išlaikyti koky­ riuose kituose universitetuose pana­ ning), atviras nuotolinis mokymasis bę ir žemas kainas nerealu. Organi­ šūs savarankiški centrai buvo įkurti (open distance leaming) ir 1.1. Dau­ zuojant neakivaizdines studijas vi­ gelis specialistų sutinka, kad termi­ prieš keletą metų. soms aukštosioms mokykloms būtų Nuotolinės studijos organizuoja­ nas “nuotolinis” nėra pats tinkamiau­ naudinga susivienyti į vadinamąjį at­ mos naudojant daugybę įvairių būdų. sias, nes ne visada vartotojas yra nu­ virąjį universitetą, nes atskiros mo­ Pradėti galima būtų nuo paskaitų, įra­ tolęs nuo mokytojo. Lietuvių kalbai kyklos ar fakulteto materialiniai ir šytų garso kasetėse. Besimokantysis geriausiai tiktų terminas “neakivaiz­ techniniai resursai riboti. Sisteminiu gali jų klausyti važiuodamas automo­ dinis”, tačiau jis jau naudojamas tam požiūriu toks universitetas turėtų būti biliu į darbą ar į egzaminą. Jei mo­ tikroms dalinėms studijoms žymėti. aukštesnės kokybės neakivaizdinio komoji medžiaga paruošta kokybiš­ Lietuvos Neakivaizdinio švietimo švietimo institucija, nes tradiciniame kai, iš vaizdo kasečių ją patogu žiū­ centras 1997 m. pripažino šiuos ter­ universitete organizuojant neakivaiz­ rėti vakarais. Interaktyvius multime- minus: neakivaizdinis švietimas - švie­ dinį skyrių dažnai iškyla organizaci­ dia kursus dažniausiai ruošia kom­ timas, kuriame didžioji mokymosi nių problemų. Visada jame pagrin­ paktiniuose diskuose. Paruošti moky­ proceso dalis vyksta studentui pato­ dinis dėmesys skiriamas stacionario­ mo medžiagą kompaktiniuose dis­ gioje vietoje, jam patogiu laiku ir jam sioms studijoms. Svarbu, kad atvira­ kuose ir vaizdo kasetėse yra brangu priimtina sparta. Distancinis švietimas jame universitete būtų daug geresnės ir todėl tik retas pasaulio universite­ - švietimas, pagrįstas sistemingu mo­ sąlygos moksliniams neakivaizdinio tas turi daug tokių kursų. Pagrindinė kymo medžiagos perteikimu per nuo­ švietimo tyrimams. ir labiausiai paplitusi nuotolinių stu­ tolį. Tokia mokymo forma vyrauja ne­ dijų terpė yra pasaulinio voratinklio akivaizdinio švietimo sistemoje.

Nukelta į 5 psl.

5

Universitas Vilnensis

1999 06 17

APTARTAS NUOTOLINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS Atkelta iš 4 psl.

Doc. S. Vengris, remdamasis VU Teisės ir Ekonomikos fakultetų ad­ ministracijos ir pedagoginio persona­ lo nuomone, daro išvadas, kad koo­ peruoti kelių universitetų pastangas neakivaizdinių studijų srityje tikslin­ ga, jeigu tuose universitetuose yra vienodų studijų programų, pvz., ver­ slo vadybos programa yra visuose Lietuvos universitetuose. Fakultetai laikosi nuomonės, kad nuosekliųjų neakivaizdinių studijų trukmė netu­ rėtų būti ribojama, tačiau visos stu­ dijos turėtų būti mokamos. Univer­ sitete kaip tradicinėje aukštojoje mo­ kykloje pagrindinis dėmesys skiria­ mas dieninėms studijoms, ir todėl ne­ akivaizdines studijas siekiama priar­ tinti prie dieninių įprastinių studijų.

Nei fakulteto administracija, nei di­ duma pedagoginio personalo nėra pasirengę moderniųjų technologijų ir

Klausiate — atsakome

“U.V." redakcija gavo skaitytojo laišką, kuriame klausiama: “Kodėl buvo paskelbtas priėmimas į profe­ sines pedagogikos studijas, jei da­ bar Filologijos fakulteto dekanate sakoma, kad geriau šiais metais ne­ teikti prašymų, nes kol kas nesuda­ ryta šių studijų programa?”

Į šį klausimą atsako Filologijos fakulteto dekanas prof. B. Stun­ džia: “Paskelbtas 1999 m. priėmimas į specializuotas profesines moky­ tojų studijas Filologijos fakultete nėra atšauktas, ir šios studijos vyks, jei norinčių studijuoti bus pa­ kankamai”.

idėjų diegimui į neakivaizdines stu­ dijas. Duomenų apie neakivaizdinin­ kų nuomonę šiuo klausimu nėra.

VNSC veikla VNSC kartu su VGTU ir Vilniaus aukštesniosios elektronikos mokyk­ los nuotolinių studijų palaikymo cen­ trais pagal PHARE daugiašalę nuo­ tolinio švietimo programą ruošia po keletą nuotolinių studijų kursų. Šiuo metu dalyvauja projekte “Daugiaša­ lė nuotolinio švietimo programa”.

VNSC paskirtis yra kartu su Kauno regioninio distancinio mokymo cen­ tru vystyti nuotolines studijas Lietu­ voje. Centras turi nuotolinių studijų biurą ir bibliotekos patalpas, telefo­ ną ir faksą, video studiją su garso ir vaizdo aparatūra, 9 vietų nuotolinių studijų klasę dėstytojams-kuratoriams, 13 kompiuterių, sujungtų lo­

kaliu tinklu ir įjungtų į kompiuterių tinklą, elektroninį paštą ir www serverį. Ruošiami šie kursai “Internete”: verslo administravimas, tarptautinė komunikacija, komunikacijos įgūdžių vystymas, semiotikos pagrindai. Kau­ piama nuotolinių studijų biblioteka, joje jau yra nemažai kompaktinių dis­ kų, vaizdo ir garso įrašų, knygų. Pa­ grindiniai centro uždaviniai yra pa­ dėti profesoriams ir lektoriams ruošti įvairių mokslo krypčių ir šakų nuo­ tolinio mokymo kursus, kaupti ir pla­ tinti informaciją apie renginius ir pro­ jektus nuotolinių studijų srityje, kaupti informaciją apie Universitete ir Vilniaus regione ruošiamus nuoto­ linių studijų kursus ir programas, tirti nuotolinių studijų rinkos aprūpinimą ir produktų kokybę, organizuoti se­ minarus ir konferencijas.

Parengė Aldona JAMONTAITĖ

DAR KARTĄ APIE VALSTYBES FINANSUOJAMŲ VIETŲ SKAIČIŲ Vilniaus universitetas šiais metais pasiūlė 34 proc. padidinti priėmimą į vals­ tybės finansuojamas vietas. Deja, pasiūlymas nesulaukė deramo atgarsio - Rek­ torių konferencija nusprendė, kad aukštosios mokyklos neturėtų didinti šio skai­ čiaus daugiau nei 5-7 proc., nes Vyriausybė atsisakė padidinti finansavimą. Apie šią problemą “U. V” papasakojo VU Studijų skyriaus vedėjas Eugenijus STUMBRYS:

“Po ilgų derinimų Universitetas, apsvarstęs savo galimybes, pasiūlė šiais metais priėmimą į valstybės fi­ nansuojamas vietas padidinti 34 proc., visai neprašydamas iš vals­ tybės papildomų lėšų, t.y. remdama­ sis vien savo vidiniais resursais. Pri­ ėmimas tokiu atveju būtų padidėjęs faktiškai trečdaliu, palyginti su tuo, kiek studentų buvo priimta pernai.

Tačiau visoms aukštosioms mokyk­ loms pateikus pasiūlymus, Lietuvos Rektorių konferencija nusprendė, kad visos aukštosios mokyklos netu­ rėtų didinti priėmimo daugiau kaip 5 proc., nes Vyriausybė atsisakė pa­ didinti finansavimą. VU ir Klaipėdos

universitetas buvo pasiryžę ir toliau nesilaikyti Rektorių konferencijos re­ komendacijos. Bet reikalaujant švie­ timo ir mokslo ministrui ir Rektorių konferencijai, teko paklusti jų spren­ dimui, t.y. pateikti projektą, kur di­ dinimas būtų ne didesnis kaip 57 proc. Kadangi procentai skaičiuo­ jami nuo to, kokie skaičiai buvo pa­ tvirtinti Vyriausybės, tai VU tai būtų gana pražūtinga. Mat 1999 m. sausio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 15 VU buvo įpareigotas padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių ne mažiau kaip 400, nes valstybės finansuojamų Nukelta į 20 psl.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

6

NAUJI, JAU VIENINGI STUDENTŲ PAŽYMĖJIMAI - NUO RUGSĖJO 1 D. Pratęsiant LSP, ant pa­ žymėjimo bus klijuojama 1999/2000 m. holograma ir su­ asmeninto brūkšninio kodo lipdukas, kuris leis naudotis VU biblioteka.

Jau praėjusiais metais Vil­ niaus universiteto pirmo kur­ so studentai gavo naujo pa­ vyzdžio Lietuvos studento pa­ žymėjimus (LSP). Ateinan­ čiais metais pagal LR švieti­ mo ir mokslo ministro įsaky­ mą studentai savo statusą ga­ lės įrodyti tik naujaisiais LSP. Tbdėl VU Rektoriaus įsaky­ mu visi Universiteto studen­ tai iki rugsėjo 1-osios turės pasikeisti senuosius pažymė­ jimus į LSP.

Kaina neturėtų gąsdinti

LSP projekto idėja

Pasak LSP projekto direktoriaus A. Macijausko, vieningų studentų pažy­ mėjimų idėja brendo keletą metų. Ku­ riant projektą, remtasi skandinavų patir­ timi. Šiaurės šalyse studento pažymėji­ mas yra ir asmens dokumentas, ir nuo­ laidų kortelė, ir universitetinių bibliote­ kų pažymėjimas. Analogišką “daug tal­ pinantį” pažymėjimą Lietuvoje norėta matyti jau 1998 metais, tačiau dėl užsitę­ susių diskusijų ne visos aukštosios mo­ kyklos praėjusių metų rugsėjo mėnesį įteikė pirmakursiams naujuosius pažymė­ jimus. Todėl šiemet, atsižvelgdama į pra­ eities klaidas ir per metus įgytą patirtį, Lietuvos studentų sąjunga pasiryžusi įgy­ vendinti projektą visose aukštosiose mo­ kyklose.

Anketos išduodamos bendrabučiuose

Šiais metais įstoję į VU studentai LSP gaus rugsėjo 1 d. Tarp jau studijuojančių VU studentų tik dabartiniai pirmakursiai jau įsigiję LSP. Dar neturintiems LSP -

šiuo metu baigiantiems antrą ir trečią kursą studentams - organizuojamas šio pažymėjimo išdavimas.

LSP anketos yra platinamos VUSA, dekanatuose, bendrabučiuose, o kai kur net per grupių seniūnus. Thip stengiamasi taupyti brangų studentų sesijų laiką. Pri­ statęs užpildytą anketą, studentas mokės mokestį už LSP. Patį pažymėjimą studen­ tai galės atsiimti prieš pat rugsėjo 1 d.

Naujaisiais mokslo metais Vilniaus universitetas vienas pirmųjų Lietuvoje pradės taikyti brūkšninį kodą bibliotekos skaitytojams. Naujieji pažymėjimai jį turi.

Pratęsimas jau turintiems LSP

Dabartiniai pirmakursiai (tiek baka­ laurai, tiek magistrantai) bei kitų kursų studentai, kurie jau turi iki š. m. spalio 1 dienos galiojančius LSP, galės juos pra­ tęsti per paskutinę rugpjūčio savaitę tiek fakultetuose, tiek VUSA patalpose Centriniuose VU rūmuose, Observato­ rijos kiemelyje.

Tiesa, už pažymėjimą teks pakloti 20 Lt. Kainuos ir kas­ metinis jo galiojimo pratęsi­ mas. Svajūnas Jakutis, Lietu­ vos studentų sąjungos (LSS) prezidentas, teigia, kad sumo­ kėti 20 Lt studentui labai grei­ tai sugrįš nuolaidų pavidalu.

Pasak LSS prezidento, LSP savininkas galės naudotis gana plačiu nuolaidų tin­ klu. “Jau šiuo metu yra išleistas katalo­ gas su beveik 160 nuolaidų. Per vasarą jų turėtų padaugėti dvigubai. Be to, sieksi­ me, kad pažymėjimo savininkai galėtų naudotis ir tarptautinėmis nuolaidomis”.

- teigė jis.

Anot S. Jakučio, stiprės ir vietinės stu­ dentų savivaldos, platinančios pažymėji­ mus. “Studentui turėtų būti aktualu, kad ginanti interesus ir sprendžianti jų pro­ blemas organizacija būtų stipri ir nepri­ klausoma nuo Universiteto administra­ cijos”, - sakė LSS prezidentas.

Naujasis LSP orientuotas į ateitį. Jo galimybės - magnetinė laikmena, vėliau ir mikroschemos panaudojimas - ateis kartu su XXI a., naujomis technologijo­ mis ir valstybės investicijomis į aukštąjį mokslą.

Kristina KETURKAITĖ

LSS atstovė spaudai

KITAIS MOKSLO METAIS SU LSP Į BIBLIOTEKĄ PATEKSIME Vilniaus universiteto Studentų atstovybė kartu su Lietuvos studentų sąjunga vykdo Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) projektą. Juo siekiama suvienodinti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų asmens dokumentus. Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. VU bibliotekoje vietoj senųjų skaitytojo bilietų bus naudojami LSP, kuriuose yra atspausdintas brūkšninis kodas. Apie šio projekto įgyvendinimą mūsų bibliotekoje "U. V” sutiko papasakotijos direktorė Birutė BUTKEVIČIENE. - Ar nuo naujųjų mokslo metų su Lietuvos studento pažymėjimu bus galima naudotis Vilniaus universi­ teto bibliotekos ir fakultetų skaityk­ lų paslaugomis?

- Bus dvejopai. Studentams galios naujoji tvarka, o visiems kitiems skai­

tytojams, kurių yra 17 tūkst., - seno­ ji. Kadangi studentai turės LSP, ku­ ris yra ir skaitytojo pažymėjimas, bib­ lioteka tuo naudosis. Visiems kitiems pažymėjimą reikės nupirkti. Vadina­ si, galios tarpinis skaitytojų aptarna­ vimo variantas.

- Kokia tvarka bus tuose fakulte­ tuose, kuriuose nėra reikiamos kom­ piuterinės įrangos?

- Tai nebus kompiuterinis aptarna­ vimas, nes tam reikia 39 nuskaitytuNukelta į 20 psl.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

7

Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Ši informacija, kurią teikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų užsienyje informacinis cen­ tras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - leisti dėstytojams, mokslininkams, dok­ torantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.

INFOR US 10

TITLE: National Research Council, COBASE Program 1999-2000 DURATION: Long Term Grants TO WHOM IT MAY CONCERN: Support for Amcrican specialists who wish to host or visit thcir CEE coilcagues for a pcriod of 1 to 6

months. Significant publications jointly authorcd by program participants as a result of thcir long-tcrm visits are cxpectcd.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Only ficlds funded by NSF are eligible, incl. Archacology and anthropology, astronomy, biochcmistry, biophysics and geneties, biological scicnccs, chcmistry, computcr sciencc, earth scicnccs, economics, engineering, cnvironmcntal scicnccs, gcography, history and philosophy of sciencc, mathematies, physics, psychology, scicnce and tcchnology policy, sočiai scicnccs. Grant lcvcls: $3,300-$15,300.

DEADLINE: July30, 1999 RF.QUIREMENTS: PhD or cųuivalcnt research cxpcricncc at Icast 6 months prior to rcąucstcd bcginning date, preferably 6 ycars of

holding a doctoral dcgrcc; US or CEE citizcnship; no morc than 2 grants will be awardcd per applicant in a 4 ycar pcriod.

ADDITIONAL INFORMATION: National Research Council Office of Intcmational Affairs OR 2101 Constitution Avcnuc, NW, FO 2060 Aurelija Valeikienė, Intcmational Relations Office Washington, DC 20418, USA Vilnius University, Universiteto 3, Ph: 202 334 3680 room 26 or 41, Fax:202 334 2614 Vilnius E-mail: occc@nas.cdu ph. (8-22) 61 34 73 URL: http://www4.nas.edu/oia/aiahomc.nsf

INFOR US 11

TITLE: National Research Council, COBASE Program 1999-2000 DURATION: Short-tcrm Project Development Grants TO WHOM IT MAY CONCERN: Support for Amcrican specialists who wish to host or visit thcir CEE coilcagues for 2 wcck periods in order

to prepare collaborativc research proposals for submission to NSF. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Only ficlds funded by NSF are eligible, incl. Archacology and anthropology, astronomy, biochcmistry, biophysics and geneties, biological scicnccs, chcmistry, computcr sciencc, earth scicnces, economics, engineering, cnvironmcntal scicnccs, gcography, history and philosophy of sciencc, mathematies, physics, psychology, scicnce and technology policy, sočiai scicnccs. Average grant is $2,500 - $2,750.

DEADLINE: August 16, 1999 REQUIREMENTS: PhD or cquivalcnt research cxpcricncc at least 6 months prior to rcqucstcd bcginning date, preferably 6 ycars of holding a doctoral dcgrcc; US or CEE citizcnship; no morc than 2 grants will be awardcd per applicant in a 4 ycar pcriod.

ADDITIONAL INFORMATION: National Research Council Office of Intcmational Affairs OR 2101 Constitution Avenue, NW, FO 2060 Aurelija Valeikienė, Intcmational Relations Office Washington, DC 20418, USA Vilnius University, Universiteto 3, Ph: 202 334 3680 room 26 or 41, Fax: 202334 2614 Vilnius E-mail: occc@nas.edu ph.

(8-22) 61 34 73 URL: http://www4.nas.edu/oia/aiahomc.nsf INFOR US 19 TITLE: National Research Council, Tninning Program 2000-2001 with Estonia, Latvio, Lithuania DURATION: 2 ycar, bcginning January 2000 and running through Dcccmbcr 2001.

TO VVHOM IT MAY CONCERN: Collaborativc research projccts linking individual US scicntists with thcir countcrparts in thc Baltics and

Seandinavia. Priority is givcn to ncw partnerships.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Only ficlds funded by National Scicnce Foundation are eligible, incl. archacology and anthropology, astronomy, biochcmistry, biophysics and geneties, biological scicnccs, chcmistry, computcr scicnce, earth scicnccs, economics, engineering, cnvironmcntal scicnccs, gcography, history and philosophy of scicnce, mathematies, physics, psychology, scicnce and tcchnology policy, sočiai scienccs. No support to agrieulture and mcdicinc related projccts. Grant lcvcls: $14,000 - $16,000.

DEADLINE: Application postmarked no later than September 1,1999.

REQUIREMENTS: Applications acccptcd only from thc US citizcns and permanent residents. Ali applicants mušt hold Ph.D., be engaged in research carccrs, be affiliatcd with an cducational or research institution in thc US, and have cxisting contacts with rcscarchcrs and/or institutions in thc countrics listed above. NRC sveleomes thc inclusion of junior postdoctoral rcscarchcrs and graduate students in thc program.

Documcnts to be submittcd: 3-4 page project description, budgct, CVs of applicant and countcrpart(s), lettcr of endorsement, cvidence of corrcspondcnce bctwccn partners, rcfcrcnccs.

ADDITIONAL INFORMATION: Office for Centrai Europc and Eurasia National Research Council OR 2101 Constitution Avcnuc, NW, FO 2060 Aurelija Valeikienė, Intcmational Relations Office Washington, DC 20418, USA Vilnius University, Universiteto 3, Ph: 202 334 2644 room 26 or 41, Fax: 202 334 2614 Vilnius E-mail: occc@nas.cdu ph. (8-22) 61 34 73 URL: http://www4.nas.edu/oia/aiahomc.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

8

Sukaktys

A. PUŠKINAS DOMINS IR ATEITIES KARTAS

Birželio 6 d. sukako 200 metų nuo didžiojo nišų rašytojo Aleksandro Puš­ kino gimimo dienos. Vilniaus univer­ sitetas įvairiais renginiais paminėjo šią svarbią sukaktį. Balandžio 26-29 d. vyko tarptautinė konferencija “A. Puš­ kinas. Du rusų literatūros amžiai”. Fi­ lologijos fakulteto Slavų filologijos ka­ tedra pasiūlė bakalaurams ir magist­ rams keletą darbų temų apie A. Puš­ kiną. Docentas Rimantas Sideravičius vadovavo studentės Jolantos Zapolskienės bakalauro darbui tema “Lietu­ vių poetai apie A. Puškiną”. Sėkmin­ gai apgynusią darbą studentę pakal­ binome ir paprašėme atsakyti į keletą klausimų: - Kodėl ir kuo Jus sudomino A. Puškinas?

- Būtų sunku prisiminti, kuris A. Puškino kūrinys buvo mano šir­ dies sąlyčio su didžiojo poeto kūryba pradžia. Žavėjausi savo mokytojais, įdiegusiais meilę A. Puškinui - rusų kalbos mokytoja Liubove Ivanovą, su dideliu įkvėpimu dėsčiusia rusų lite­ ratūrą Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau - VU docentu Ri­ mantu Sideravičiumi, - jo gaiviu po­ žiūriu į A. Puškino kūrybą ir sugebė­ jimu atskleisti vis naujas neišsenka­ mas šio kūrėjo genialumo gelmes.

Stodama į VU rašiau rašinį apie A. Puškino lyrikos laisvės motyvus, baigdama - analizavau A. Puškino recepciją Lietuvoje. Taigi ir įstojau, ir baigiau Universitetą su A. Puškinu.

Vertinu A. Puškino formos ir min­ ties harmoniją, saiko jausmą, begali­ nę toleranciją ir vaizdavimo objekty­ vumą. Nieko genialesnio už A. Puš­ kino kūrybą lig šiol neradau.

- Ką naujo atradote studijuodama šią temą?

- Išstudijavau daugybę straipsnių ir kitų istorinių-literatūrinių šaltinių, pa­ rašytų XIX a. pabaigoje - XX amžiu­ je. Tai, kad didieji XX a. pirmos pu­ sės Lietuvos puškinistai buvo lietuvių poetai, man buvo atradimas. Tokios universalios asmenybės kaip Mairo­ nis, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas buvo ne tik poetai, bet ir kritikai, aukš­ tųjų mokyklų dėstytojai bei vadovėlių

autoriai. Maironis 1926 m. parašė “Trumpą visuotinės literatūros istori­ ją”. Tai buvo pirmas lietuviškas litera­ tūros vadovėlis, kuriame analizuoja­ ma A. Puškino kūryba. B. Sruoga 1933 m. parašė “Rusų literatūros is­ toriją”, o juk tuo metu dar nebuvo iš­ leista lietuvių literatūros istorija.

Straipsniuose ir literatūrologi­ niuose darbuose atsiskleidžia subjek­ tyvus lietuvių poetų požiūris į A. Puš­ kiną. Poetas vertina kitą poetą, bran­ gina jo kūryboje tai, kas artima jam pačiam. Rinkau lietuvių poetų prisi­ pažinimus - pačius tikriausius argu­ mentus, atskleidžiančius teigiamą A. Puškino įtaką lietuvių poezijai. Su­ radau lig šiol netyrinėtų šaltinių, pvz., Mykolo Vaitkaus atsiminimus apie 1899 m. jubiliejų ir kt. Iškėliau hipo­ tezę dėl 1936 m. straipsnio “Vertimų klausimu” autoriaus identifikavimo (autorius pasirašęs inicialais S. R.).

- Jūs pirmą kartą apžvelgėte lie­ tuvių poetų eilėraščius apie A. Puš­ kiną. Ar jie Jus nustebino? Jei taip, tai kuo?

- Išties tai savotiška poezija, nepa­ sižyminti dideliu poetiniu meistrišku­ mu. Per 100 metų parašyta apie 50 eilėraščių, skirtų A. Puškinui. Daž­ niausiai tai proginė poezija - eilėraš­ čiai, parašyti A. Puškino jubiliejiniais metais. Įdomu tai, kad eilėraščių tiek ne­ daug, o juose, tartum istorijos pjūvy­ je, atsispindi mūsų epocha. Lietuvių poetai įvairiais laikotarpiais skirtin­ gai traktavo A. Puškino asmenybę ir kūrybą. Ypač prieštaringų interpre­ tacijų susilaukė A. Puškino pilietiš­ kumas ir laisvės siekimas. 4 dešimt­ mečio ir 70-90-ųjų metų eilėraščiuo­ se atsispindėjo amžinas lietuvių tau­ tos laisvės troškimas: smetoninės Lie­ tuvos nuotaikos, stagnacijos laikotar­ pio niūrumas ir viltį teikiančios “perestroikos” laukimas.

Amžiaus viduryje, 1942-1953 m. buvo sukurtas A. Puškino-revoliucionieriaus paveikslas. A. Puškino geni­ jus buvo paverstas statišku, negyvu, Stalino idėjomis vainikuotu paminklu laisvei. Pamatinį akmenį šiam pamin-

1799 1999 klui padėjo A. Venclova. Jo eilėraš­ čių ciklas “Genijaus pėdsakais” yra graudus pavyzdys, kaip Stalinas vyk­ dė ideologinę deformaciją A. Puški­ no atžvilgiu.

- Pafantazuokime. A. Puškino vi­ zija po 100 metų...

- Fantazuoti drįsčiau, jei kalbėtu­ me ne apie šimtą metų, o apie tūks­ tantį ar net kelis. A. Puškino kūryba įrodė laiko menkumą. Du šimtai me­ tų, kai kalbama apie tokio masto ge­ nijų kaip A. Puškinas - tarsi du mė­ nesiai.

Tačiau laikas įgyja prasmę, jei mąs­ tome apie A. Puškino kūrybos kelią į lietuvių skaitytoją, vertimų kokybę, A. Puškino recepcijos Lietuvoje toles­ nę raidą. Viliuosi, kad tas kultūrinis vakuumas, kuriame atsidūrė mūsų jaunuomenės dalis, nepasirinkusi ru­ sų kalbos kaip mokomojo dalyko vi­ durinėje mokykloje ir netekusi galimy­ bės susipažinti su A. Puškino kūryba per visuotinės literatūros pamokas to­ dėl, kad šis kūrėjas dar neįtrauktas į visuotinės literatūros programą, atei­ tyje bus užpildytas. Savotiškas dėsnin­ gumas yra tai, kad A. Puškino kūryba kito šimtmečio pradžioje bus anali­ zuojama visuotinės literatūros vado­ vėliuose taip, kaip ir šio šimtmečio pradžioje - Maironio “Trumpoje vi­ suotinės literatūros istorijoje”. A. Puš­ kino recepcijos Lietuvoje analizė pa­ rodė, kad dabartiniame jos etape bet kokie pokyčiai vyksta gana lėtai. Vie­ nas ar kitas lietuvių poeto pasisaky­ mas didesnės reikšmės jos raidai ne­ beturi ir dar ilgai neturės.

Kalbėjosi Zita MASIULYTĖ

1999 06 17

Universitas Vilnensis

BIRŽELIO MĖNESĮ JUBILIEJINES SUKAKTIS ŠVENČIA: Pulmonologijos ir alergologijos klinikos vedėjas-profesorius habil. dr. Bronislovas Šatkauskas Astrofotometrijos sektoriaus vyresnysis inžinierius Leonas Kardelis Žurnalistikos instituto docentas dr. Jonas Laimonas Tapinas Restauravimo skyriaus restauratorius Cezar Poliakevič Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos asistentė Rita Šalaviejienė Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius habil. dr. V. m. b. Algis Egidijus THmonis Čiurlionio gatvės bendrabučių ūkinio komplekso ūkvedė Stanislava Visockaja Ekonominės informatikos katedros profesorius habil. dr. Leonas Simanauskas Kardiologijos klinikos docentė dr. Birutė Valerija Abraitienė Bendrosios chirurgijos klinikos asistentas Romualdas Šumauskas Čiurlionio gatvės ūkinio komplekso apsaugos sargė Karolina Kierienė Germanų filologijos katedros vyresnioji lektorė Liucija Baliulienė Finansų ir apskaitos katedros profesorius habil. dr. Antanas Buračas Moterų klinikos asistentė Regina Genė Mekienė Botanikos sodo ūkio dalies darbininkas Bronislav Cechanovič Tiksliųjų mokslų sektoriaus bibliotekininkė Ona Kerienė Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Dalia EmilĮja Staskevičienė Botanikos ir genetikos katedros docentas dr. Kęstutis-Jonas Žukas Propedeutikos ir slaugos studijų centro docentė dr. Janina Edita Janulionytė Humanitarinių mokslų anglų kalbos katedros vyresnioji lektorė Laimutė Jacovskienė Universiteto istorijos sektoriaus vyr. bibliografas Petras Račius Universiteto profilaktoriumo ūkvedė Vladislava Adomaitienė Socialinio darbo katedros docentė dr. Margit Marija Rubaževičienė

LIEPOS MĖNESĮ JUBILIEJINES SUKAKTIS ŠVENČIA: Analizinės ir aplinkos chemijos katedros prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis Socialinės medicinos centro vyresnioji asistentė dr. Aldona Gaižauskienė Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos sektoriaus vedėjas-vyriausias mokslo darbuotojas habil. dr. V. m. b. Povilas Gaidelis Neuro-angiochirurgijos klinikos vyriausias mokslo darbuotojas habil. dr. prof. Povilas Pauliukas VU Rektorius habil. dr. prof. Rolandas Pavilionis Tarptautinių ryšių skyriaus referentė Milda Kairytė Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros doc. dr. Vaidutis Antanas Šalna Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas-docentas dr. Bronislavas Tilindis Psichiatrijos klinikos vedėjas-profesorius habil. dr. Algirdas Dembinskas Klasikinės filologijos katedros vedėja-profesorė habil. dr. Eugenija Ulčinaitė Finansų ir apskaitos katedros prof. habil. dr. Vytautas Vaškelaitis Kūno kultūros centro vyresnioji asistentė Vitalija Ramutė Radžiukynienė Kultūros centro meno vadovas doc. Jonas Vidutis Aleksandravičius Botanikos sodo ūkio dalies darbininkas Ivan Orlovskij Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedros prof. habil. dr. Vytis Viliūnas Ekonominės informatikos katedros vyresnysis asistentas Alvydas Vaičiulis Čiurlionio gatvės bendrabučių ūkinio komplekso valytoja Marijona Bronislava Burbienė Ekonomikos sisteminės analizės katedros doc. dr. Ovidijus Balsys Skystakristalinių medžiagų mokslinės laboratorijos vyresnysis inžinierius dr. Mykolas Baranauskas Komercijos katedros raštvedė Dalia Jankauskienė Centrinių rūmų ūkinio komplekso valytoja Marįjana Charevič Anglų filologijos katedros doc. habil. dr. Marija Liudvika Drazdauskienė Mainų sektoriaus bibliotekininkė Ilona Angelė Liutostanskienė

9

1999 06 17

Universitas Vilnensis

10

Sesija

SESIJA-TAI NE LIGA

Prasidėjus sesijai visi iki tol smagiai leidę laiką studentai nejučia tampa rimti, susikaupę, net išsigandę. Visiškai kitaip ji veikia dėstytojus - šie staiga pagyvėja, pralinksmėja.

Sesija - tam tikras gyvenimo etapas, kurį studentas turi įveikti, kaip sugeba. Kiek nervų ir lėšų ji kainuoja? Kaip sumažinti sesijos baimę? Kada pradėti mokytis? Apie tai savo patir­ timi dalijasi mūsų universiteto studentai.

Olga Šeliagova (MF, II k.)

Per pirmąsias sesijas buvo labai baisu, bet mokytis reikėjo daug ma­ žiau. Ypač sunki buvo antro kurso ru­ dens sesija - reikėjo laikyti anatomi­ jos valstybinį egzaminą.

Paskaitas lankau tvarkingai, o jei­ gu kada nenueinu - viską persirašau.

Pinigų reikia tik gėlėms ir dovanoms dėstytojams - apie 10 litų.

Indrė Spečiunaitė (KF, I k.)

Sesijai ruoštis pradedu likus dviems savaitėms. Atsisakau pasi­ vaikščiojimų, neinu j parduotuves, diskotekas. Kartais žiūriu televizorių, klausausi radijo, paplepu su draugė­ mis, lankausi artimųjų gimtadieniuo­ se. Visą kitą laiką sėdžiu prie knygų.

Likus trims - keturioms dienoms iki egzamino tiktai mokausi. Aš ne toks žmogus, kuris viską pasilieka pasku­ tinei dienai.

Naktimis nesėdžiu, nes nenoriu at­ eiti raudonomis akimis. Ilgiausiai mokausi iki 24 vai. O prieš egzami­ nus - tik iki 22 vai., nes verčiau gerai išsimiegoti.

Manau, kad sesija labai kenkia sveikatai. Reguliariai vartoju ramina­ muosius, kurie nekenkia atminčiai.

Jiems kaskart išleidžiu 15-20 litų.

Anksčiau gerdavau kavą, bet dabar nebepadeda.

Per sesiją išsiskiria daug adrenali­ no, bet kas per daug - tas nesveika. Žinoma, daug stresų, sveikata senka.

Neseniai pirkau knygą už 22 litus, o kopijavimas kainuoja tiesiog nere­ aliai - apie 10 litų vienai įskaitai ar egzaminui. Dirbame bendrai: pasida­ liname temas, kiekvienas rašo savo, o paskui - pasidauginame. Beveik vi­ si dėstytojai reikalauja, kad referatai

Viktorija Bražiunaitė (TSPMI, I k.)

Intensyviai ruoštis pradedu likus porai dienų iki egzamino, ir tai kartais viena akimi televizorių žiūriu. Yra kurse ir tokių, kurie mokosi nuo pirmos semestro dienos, bet jų nedaug - koks ketvirtadalis. Šiaip pas mus už lanko­ mumą pliusus deda, todėl lankytis paskaitose verta.

Sesija geriau negu trimestrai, nes sutaupai laiko - viską atsiskaitai iš kar­ to. Žinoma, tuo metu būna sunku, todėl nejučia pagalvoji apie mokyklą.

Pirma ir antra sesija man nesiskiria - abi vienodos. Į klubus nevaikštau, bet manau, kad sesijų metu jie neištuštėja - juk juose lankosi ne vien studentai.

būtų spausdinti, gražiai pateikti. Man tai nieko nekainuoja, nes draugė turi kompiuterį. Bet darbo tai tikrai ne­ mažai reikia įdėti.

Per sesiją visi tampa nervingi, nuo­ taikos dažnai kinta, staiga pradeda rėkti ir 1.1. Dėstytojai į ją reaguoja skirtingai - vieniems smagu, kad turi progą atkeršyti “piktadariams”, kiti, kaip ir studentai, daug dirba.

Vygantas Galinis (FilosF, III k.)

Normalūs žmonės per sesiją pa­ vargsta - didelė įtampa, vaikinai pykstasi su panelėmis. Gerai tik tai, kad gali išbandyti savo sugebėjimus, kaip per trumpą laiką prikimšti gal­ vą visokių dalykų. Man patogiau, kad būtų tarpinių įskaitų ir nereikėtų at­ siskaitinėti visko iš karto. Tuomet eg­ zaminai nebūtų toks didelis “bau­ bas”. Manau, kad užsienyje ir yra to­ kia studijų sistema.

Jeigu sesiją išlaikai gerai - tuomet jautiesi puikiai, bet žinios išgaruoja per dvi savaites, ir jeigu nori prisimin­ ti - vėl turi mokytis iš naujo.

Dabar rimčiau žiūriu į mokslus, nei ankstesniuose kursuose, ir mo­ kausi daugiau. Tenka pasinervinti, ypač laukiant rezultatų. Pinigų išlei­ džiu nemažai, nes reikia dažniau su “mikruškėm” važinėti, valgyti valgykNukelta į 11 psl.

1999 06 17

SESIJA-TAI NE LIGA Atkelta iš 10 psl.

lose ir kopijuotis konspektus. Per mė­ nesį išeina apie pora šimtų litų.

Egzaminui pradedu ruoštis likus trims-keturioms dienoms. Kai kurie dėstytojai duoda klausimus ir papil­ domos literatūros sąrašą vos ne pas­ kutinę dieną, o tai - studentų teisių pažeidimas. Tokį dalyką turėtų reg­ lamentuoti kokie nors įstatai.

to, mažiau vaikštau į pasilinksmini­ mus, todėl susitaupo.

Nutariau, kad į teorines paskaitas neverta vaikščioti, kas kita - pratybos.

Aistė Purvinskaitė (MIĘ I k.)

Sesija kainuoja daug nervų, bet ug­ do valią. Informacija naudinga - gal jos praktiškai nepritaikysi, tačiau ji formuoja mąstymą. Žinoma, nesvei­ ka viską mokytis per vieną dieną, bet ką daryti žmogui, kuris neturi valios?

Praėjusį kartą pasižadėjau, kad pra­ dėsiu mokytis anksčiau, net pasiža­ dėjimą mamai parašiau, bet tai ir li­ ko pažadais. Esu truputį mazochistė - visai malonu save priversti dirbti paskutinę akimirką. Pasijauti tokia menka, nieko nesugebanti, o paskui vėl viskas gerai.

Pinigų daug neišleidžiu, nes mo­ kausi iš knygų, o ne iš konspektų, be

11

Universitas Vilnensis

Kai kurie kursiokai irgi taip daro. Yra tokių, kurie atėję į egzaminą dėsty­ toją pamato pirmą kartą.

Mokomės bibliotekose grupelė­ mis, todėl sukeliame daug triukšmo. Žiemą po pirmos sesijos šventėme su visa grupe jos pabaigą “Manufak­ tūroje”. Šiemet turbūt nebešvęsim vasara, visi išsibėgios.

Kristina Bučionytė (FilF, III k.)

Stengiuosi mokytis ir ne per sesi­ ją, nors daugiausia, žinoma, per ją.

Lengviau yra, kai pradedi anksčiau mokytis, nors paskui pakartoti vis tiek reikia. Jeigu pasistengiu mokytis kiek galiu, jaučiu nuovargį. Paprastai įtemptai dirbti pradedu prieš dvi - tris savaites. Naktimis nedirbu, nes prie­ šingu atveju esu mieguista dieną ir nieko negaliu nuveikti.

Visi kursiokai stengiasi bent mini­ maliai mokytis, visiškų tinginių nėra.

Sunkiausia sesija buvo ketvirta reikėjo laikyti daug tikslumo reika­ laujančių egzaminų. O šiaip - kuo to­ liau, tuo lengviau. Išmoksti atsirinkti tai, ko reikia - smegenys “praplatė­ ja”, turi atitinkamą žinių bagažą, to­ dėl naujas žinias lengviau įsisavinti.

Visa laimė, Filologijos fakultete dėstytojai nereikalauja, kad darbai būtų spausdinami. Kiek žinau, atsi­ spausdinti lapą kainuoja mažiausiai 2 litus. Išeitų labai daug, nes refera­ to apimtis turi būti apie 10 lapų, kur­ sinio - apie 20.

Aldona JAMONTAITĖ Živilės Viteikaitės ir Gediminos Šalkauskaitės nuotraukos

Tarptautinių pyšię skyrius infopmucja Ši informacija, kurią teikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų užsienyje informacinis cen­ tras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - leisti dėstytojams, mokslininkams, dok­ torantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.

INFOR CZ 2A

TITLE: Masaryk University scholarships to ils Centrai European Studies Program DURATION: 15-weck program: Scptcmbcr 6, ‘99 to Dcccmbcr 17, ‘99.

TO VVIIOM IT MAY CONCERN: University students who are citizcns of Centrai & Eastern Europc or thc NIS cnrolling in thc program for

autumn 1999.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Courscs includc studies of thc sočiai, cconomic, political and cultural transformations that have shapcd Centrai Europc at thc end of thc 20th ccntury, and thc changcs facing Europc in a broader pcrspective in thc bcginning of thc 21st ccntury. Courscs are in English, along with Czcch language study. Thc program also offcrs a uniquc opportunity for students to gain cxpcriencc as interns with Czcch and international non-government organizations, businesses, and public institutions. Students from throughout Europc and North Amcrica will be participating in thc program.

DEADLINE: Not indicatcd. As soon as possible.

REQUIREMENTS: Severai scholarships worth $4,500.00. Remaining costs for which students are responsible, including housing, meals, insurancc and fccs, totai approximatcly $1,470.00.

ADDITIONALINFORMATION: For more information on eligible countrics, for a copy of an application to the program, and to apply for a Centrai European Studies Program scholarship, plcasc contact: Masaryk University Centrai European Studies Program Zerotinovo nėm 9 Brno 601 77 Czech Republic Fax: +420-5-42128238 Tcl: +420-5-42128308 http://www.rcct.muni.cz/cesp c-mail: ccsptąrcct.muni.cz

Universitas Vilnensis

12

Žvilgsnis

1999 06 17

BOTANIKOS SODO JUBILIEJUS PROGA PAMĄSTYTI APIE ATEITĮ

Pradžia - XVIII amžiuje Vilniaus universiteto Botanikos sodas - vienas seniausių Europoje. Jo ištakos siekia 1775 m. Gardino me­ dicinos mokykloje, įsteigus sodą, jam vadovavo Žanas Emanuelis Žiliberas, vėliau - Georgas Forsteris, Sta­ nislovas Bonifacas Jundzilas ir kiti žy­ mūs mokslininkai. 1781 m. sodas bu­ vo perkeltas į Vilnių, Pilies gatvę, Me­ dicinos kolegijos namo kiemą (dabar vyksta šio pastato restauracija, spren-, džiama, ar įrengti jame nuolatinę re­ tų augalų ekspoziciją). 1797 m. per­ keltas į didesnį sklypą prie Vilnelės, Sereikiškių parke. 1802 m. išleistas pirmasis šio sodo sėklų katalogas su 1049 augalų pavadinimais. 1824 m. sode buvo jau 6 566 augalų rūšys. Bu­ vo palaikomi ryšiai su žymiausiais už­ sienio botanikos sodais. 1842 m., už­ darius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją, sodas buvo paverstas par­ ku, o introdukuotieji augalai išnyko.

Augina lietuviškas veisles VU Botanikos sodas - didžiausias Lietuvoje ir vienas stambiausių Bal­ tijos šalyse. Už jį didesnis tik esantis Taline, tačiau jis negali pasigirti pa­ čiomis naujausiomis augalų veislė­ mis, kokių turi mūsiškis. Šiuo metu Botanikos sode augina­ ma daugiau nei 7 000 pavadinimų au­ galų. Beveik pusę jų sudaro dekora­ tyviniai. Gėlininkystės skyrius, dar­ buotojų gražiai vadinamas gėlių slė­ niu, įsikūrė tik prieš septynetą metų, tačiau turi gausiausias kolekcijas ša­ lyje. Daug dėmesio skiriama lietuvių išvestoms veislėms - jų turima per 800. Lietuvos selekcininkai daugiau­ siai dirba su svogūninėmis gėlėmis tulpėmis, kardeliais, lelijomis. Šalia lietuviškais vardais besipuikuojančių tulpių “Genovaitė”, “Suvalkietė”, “Gintarinė Baltija” žydi politikų pa­ vardes gavę kardeliai “Vytautas Landsbergis” ir “Gediminas Vagno­ rius”.

Šiltnamyje egzotiški augalai

Vieni smulkiausių botanikos sode auginamų augalų - vandens paparčiai

Sodas iš naujo įkurtas 1920 m. Ne­ ries Vingyje, Vingio parke. Per karą jo augalų kolekcijos sunaikintos.

1946 m. sode vėl pradėti atkūrimo darbai, jiems vadovavo Antanas Min­ kevičius. 1959 m. veikė 9 skyriai, bu­ vo per 3 000 augalų. 1974 m. Minist­ rų Tarybos nutarimu Vilniaus univer­ sitetui perduotas Kairėnų pagalbinis ūkis. Jame ir įkurtas pagrindinis Bo­ tanikos sodo skyrius, šiemet švęsian­ tis 25-erių metų jubiliejų.

Šiltnamyje - gausios sukulentų ir paparčių kolekcijos. “Tačiau netgi čia niekas neranda paparčio žiedo”, šypsojosi sodo darbuotojai. Augina­ mi ir egzotiški augalai, kai kurie jų nuodingi. Štai akokanteros sultimis Pietų Afrikos čiabuviai tepdavo strė­ lių stambiems gyvūnams medžioti antgalius, o Botanikos sode šis auga­ las lankytojus stebina kukliais baltais žiedeliais ir aitriu kvapu.

Kampe pastatyti keli vazonai su bananmedžiais. Anksčiau šie žoliniai augalai prinokindavo vaisius, tačiau aukšta saulėta oranžerija nebeveikia, todėl bananmedžiai nebežydi.

Kituose šiltnamiuose auginami daugiausiai vienmečių gėlių sėjinu­ kai. Jais puošiami miesto skverai ir gėlynai, visų Universiteto fakultetų, bendrabučių, Centrinių rūmų aplin­ ka. Botanikos sodas fakultetus aprū­ pina ir kambarinėmis gėlėmis.

Botanikos sodo direktoriaus doc. E. Navio rūpestis ir džiaugsmas augalai

Botanikos sode daugybė medžių Didžiausią plotą (80 hektarų iš 191) užima dendrologijos - medžių ir krūmų - skyrius. Lietuvos klima­ tas labai permainingas, kitų, ypač šil­ tų kraštų, flora prie jo sunkiai prisi­ taiko. Kasmet keletas augalų nušąla. Šiemet žiema ir pavasarinės šalnos kaip niekad pridarė daug nuostolių.

Labiausiai nukentėjo išvestos formos.

Sodo dendrologai labiausiai domisi šermukšniais, svarainiais, serbentais.

Auginama per 20 veislių baltųjų, 50 raudonųjų, 300 juodųjų serbentų veislių, kitų vaiskrūmių. Tarp jų 6 juo­ dųjų serbentų ir 6 agrastų veislės iš­ vestos sodo darbuotojų. Auginami dekoratyviniai spygliuočiai - tujos, kadagiai, puskiparisiai, reti lapuočiai -geltonžiedė sedula, makio ieva, šilk­ medis, alyvmedis, graikinis riešutme­ dis, tulpmedis. Šis įdomus tuo, kad gimtojoje Amerikoje užauga iki 50 m aukščio, todėl, želdiniams nenaudo­ jamas, tačiau žmonių labai mėgsta­ mas. Tulpmedžio lapas primena mu­ zikos instrumentą lyrą, todėl yra tapęs muzikantų simbolis.

Nukelta į 13 psl.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

13

Atkelta iš 12 psl.

Stinga pinigų ir augalams, ir remontui Daugelį augalų sodui padovanojo kolegos iš užsienio. Draugiškiausi Varšuvos, Krokuvos, Vroclavo ir ki­ tų Lenkijos miestų botanikos sodai.

Neretai įdomesnių egzempliorių pa­ dovanoja ir kitų šalių ambasadoriai, politikai. Sodo šeimininkai juokavo, kad svečiams labai patinka fotogra­ fuotis su kastuvais.

“Beveik viskas čia - “suubagauta”, - neslėpė jau dešimtį metų VU Bo­

tanikos sodui vadovaujantis Gamtos mokslų fakulteto docentas Evaldas Navys. Jo nuomone, ir vokiečių oku­ pacijos metais, ir sovietmečiu valdininkai labiau rūpinosi sodu nei da­ bar. Trečiajame dešimtmetyje statyti šiltnamiai sodo filiale Vingio parke paskutinį kartą buvo remontuoti dau­ giau nei prieš 15 metų. Geležiniai jų karkasai baigia surūdyti, o stiklai vos laikosi. Į dalį šiltnamių įeiti uždraus­ ta. Ne geresnė situacija ir pagrindi­ niame sodo skyriuje Kairėnuose.

Doc. E. Navio paskaičiavimais, šilt­ namių remontui reikėtų daugiau nei 375 tūkst. Lt. Dar 145 tūkst. Lt. rei­ kėtų naujam šiltnamiui pastatyti.

dėl šilumamėgius augalus reikia nu­ gabenti į girininkijos patalpas, atiduoti fakultetams ar parsinešti namo. Van­ dens taip pat ne visuomet būna. Šal-

tuoju periodu jį tenka kibirais atsinešti iš upės. Vandens telkiniams užšalus, neretai reikia semti tiesiai iš eketės.

“Didžiausias mūsų pasididžiavi­ mas - čia dirbantys žmonės”, - gyrė savo darbuotojus E.Navys. Visą lai­ ką gaudami valytojo atlyginimus, jie sugeba kruopščiai ir daug dirbti.

“Mes per metus gauname tiek pat, kiek vienas teisininkas uždirba per mėnesį”, - sakė sodo vadovas. O juk sode dirba 87 etatiniai darbuotojai.

Iva ROITMANAITĖ Gedos Šalkauskaitės ir Vido Naujiko nuotr.

Pasididžiavimas - žmonės Sodo darbuotoja Kristina Balnytė pasakojo, kad žiemą tik dviejuose šilt­ namiuose veikia šildymo sistema, to-

Nuodingoji Acocanthera venenata žydi viliojančiai

Universitas Vilnensis

14

1999 06 17

RUGPJŪČIO MĖNESĮ JUBILIEJINES SUKAKTIS ŠVENČIA:

. ■

Kūno kultūros centro vyresnysis asistentas Stasys Kričala Stomatologijos klinikos asistentė dr. Marija Danilevičiūtė Profesinio tobulinimo centro metodininkė Janina Abromaitienė Astrofotometrijos sektoriaus vedėjas-vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Romualdas Kalytis Vaikų ligų klinikos asistentė Vanda Uzelienė Germanų filologijos katedros doc. dr. Michailas Vinogradovas Čiurlionio gatvės bendrabučių ūkinio komplekso valytoja Danutė Marija Auglienė Slavų literatūros' katedros doc. dr. Rimantas Sideravičius Saulėtekio mokomųjų rūmų ūkinio komplekso valytoja Marija Mackevič Informatikos katedros doc. dr. Stanislovas Leonas Norgėla Radiofizikos katedros prof. habil. dr. Evaldas Leonardas Garška Šešiolikos aukštų bendrabučių ūkinio komplekso kiemsargė Brigita Ulevičienė Puslaidininkių fizikos katedros doc. dr. Algirdas Vladas Medeišis Vidaus ligų klinikos asistentas Saulius Grigonis Vokiečių filologijos katedros doc. dr. Gražina Astramskaitė Sociologijos laboratorijos skyriaus vedėja Jadvyga Činčikienė Biochemijos ir biofizikos katedros doc. dr. Vygandas Antanas Vanagas Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedros prof. habil. dr. Petras Henrikas Vaitkevičius Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė Lituanistikos skyriaus vyr. bibliografė Giedrė Emilįja Juknienė Finansų ir apskaitos katedros asistentė Vanda Kaunienė Akių ligų klinikos asistentė Rasa Bagdonienė Radiologijos centro asistentė Giedrė Valentinavičienė Teorinės ekonomikos katedros vedėjas-docentas dr. Jonas Martinavičius Prorektoriaus padėjėjas Algirdas Kemėšius

LATVIŲ STUDENTUS IS APSNŪDIMO BUDINA KONKURSAI LAIKRAŠTYJE “U.V” svečiavosi Latvijos universiteto (LU) laikraštyje “UniversitatesAviže” (“Universiteto laikraštis”) Laikraščio redakcija įsikūrusi erd­ viame ir jaukiame Centrinių univer­ siteto rūmų kambaryje. Kiekvieną darbo dieną čia pluša redaktorė Ilze Brinkmane ir dar trys etatiniai dar­ buotojai. Redakcijoje dirba nemažai neetatinių pagalbininkų, kurie taip pat labai padeda leidžiant laikraštį, y I. Brinkmane papasakojo, ^kad “Universitatis Aviže” pradėtasTeisti 1922 metais, tačiau tųorhet jis vadi­ nosi “Studens” (“Studentas”). Tokiu pavadinimu laikraštis ėjo iki karo, o jam pasibaigus tapo “Tarybiniu stu­ dentu”. Kadangi, pasak redaktorės, norėtą nepretenzingo pavadinimo, todėl nuo 1989 m. skaitytojai skaito “Universiteto laikraštį”.

Dabar leidinys leidžiamas du kar­ tus per mėnesį 2500-3000.egzempliorių tiražu. Leidyba* finansuojama iš Universiteto biūdžėfo, o akademinei visuomenei jis platinamas nemoka­

mai. Pinigai, gauti už reklamą laik­ raštyje, panaudojami honorarams ar­ ba išleidžiami techninėms reikmėms. Į laikraštį dažniausiai rašo studen­ tai ir dėstytojai. Vyrauja pokalbiai su tais žmonėmis, kurie mokosi ar dir­ ba Universitete, arba jau pabaigusių LU garsių veikėjų portretai.

Nuolatiniuose skyreliuose “LU 80” (šiemet šiai aukštajai mokyklai sukanka 80 metų) ir “Tai jus gali su­ dominti” rašoma istorinėmis temo­ mis, susijusiomis su akademine veik­ la. Rubrikose “Vertiname mes patys” ir “Susipažinkime” galima pasiskai­ tyti apie Universitete dirbančius žmones.

Studijos ir kelionės į užsienį, aka­ deminiai ryšiai su kitų šalių universi­ tetais apžvelgiami rubrikoje “Mes pas juos” ir “Jie apie mus”. Savo pus­ lapį laikraštyje turi LU “Studentų ta­ ryba”, kurios nariai patys rašo straips­

nelius apie {vykius jų padangėje, pa­ rengia įvairių kūrybinių užduočių ir konkursų.

“Universiteto laikraštyje” nemažai vietos užima naujų knygų pristaty­ mai, jų recenzijos. Yra kalbos, spor­ to ir mokslo skyreliai. Gana daug įvai­ riausių sričių konkursų, kurie priver­ čia pabusti ir giliausiai įmigusius stu­ dentus.

Viena iš šio leidinio įvairiapusiš­ kumo priežasčių, matyt, ta, kad lat­ viai neturi bendro visų studentų laik­ raščio ar žurnalo. Tuo paaiškinamas ir LU bendruomenės aktyvumas, no­ ras rašyti į laikraštį. Labai norėtųsi, kad iš brolių latvių šią iniciatyvą pa­ sistengtų perimti Vilniaus universite­ to studentai. Juk laikraščiui “Univer­ sitas Vilnensis”kitais metais sukaks jau 50 metų!

Laura BLYNAITĖ, Aldona JAMONTAITĖ

Universitas Vilnensis

1999 06 17

Svetur

15

LATVIŲ STUDENTAI KOVOJA DĖL LENGVATŲ

Latvijos universitetas yra di­ džiausia ir seniausia aukštojo mokslo įstaiga šalyje, įkurta 1919 metais. Praėjus pusmečiui jame at­ sirado besimokančiųjų teises gi­ nanti Studentų taryba (ST). 1940 metais jos darbą nutraukė įsigalė­ jęs sovietinis režimas, ir tik 1994 metais ST veikla vėl buvo atnau­ jinta.

Pagrindinis ST uždavinys - at­ stovauti studentų interesams Uni­ versiteto administracinėse institu­ cijose ir tarptautinėse organizaci­ jose. ST nariai dalyvauja Universi­ teto Senato bei Konstitucinės asamblėjos posėdžiuose, turi juose

veto teisę, kai kalbama studentų in­ teresų ir teisių klausimais.

ST sudaro 25 studentai, renka­ mi slaptu balsavimu vieneriems metams. 3 žmonės iš jų sudaro ST vadovaujamąjį organą - Prezidiu­ mą. Jei Senatas patvirtina Prezidiu­ mo nutarimus, jie tampa privalomi visiems Universiteto studentams.

Daugiausiai darbų nuveikiama 7 ST komitetuose (Finansų, Švieti­ mo, Teisės ir kt.), kuriuose gali da­ lyvauti kiekvienas studentas.

Pasak vieno iš ST narių Ritvaro Eglajo, Taryba stengiasi tobulinti Aukštojo mokslo įstatymą, gerinti socialinę studentų padėtį. Šie dar­

bai vykdomi ne vien tik ST inicia­ tyva. Labai daug nuveikia gana stiprios tarybos, veikiančios visuo­ se dvylikoje Universiteto fakultetų. Šios atstovybės, kuriose dirba po 512 studentų, glaudžiai bendradar­ biauja su ST, tačiau nėra nuo jos priklausomos.

Tarybos narys taip pat sakė, kad pavydi Lietuvos studentams, galin­ tiems mokslo metais keliauti gele­ žinkeliu su 50 proc. nuolaida. Lat­ vijoje vis dar tebediskutuojama dėl tokio pobūdžio nuolaidos būti­ numo.

Laura BLYNAITĖ

Koncertai

UKRAINOJE SKAMBĖJO LIETUVOJE JAU PRIMIRŠTOS DAINOS

“Ansamblis - tai galbūt vieninte­ niai pamirštos dainos. Stulbinantis tas į festivalį Kryme ir atostogų į vie­ lis būdas išsivaduoti iš kasdienės ru­ buvo ir Ukrainos jaunimo aktyvumas. nos iš vadovių namus. Taigi abi pu­ tinos ir pabėgti nuo problemų. Tai ir Susibūrę j mažą grupelę jie patys re­ sės liko patenkintos. būrys artimų draugų...”. petuoja lietuviškus šokius. Kiekvie­ Kelionė namo dar kartą parodė, Taip apie VU dainų ir šokių an­ nas kolektyvas stengiasi parodyti sa­ kad Baltarusija -“plačių galimybių samblį pasakytų beveik kiekvienas jos vo sugebėjimus ir nepriekaištingą lie­ šalis”. Viename iš nesuskaičiuojamų šokėjas ar muzikantas. Labai tarpu­ tuvių kalbą. Po koncerto visi dalyviai milicijos postų buvo paaiškinta, kad savio santykius pagerina ir kelionės. buvo pakviesti į “pikniką” prie Dnep- autobusu per šalį važiuoti negalima.

Birželio 3-7 dienomis VU ansam­ ro, kuriame vyresnieji buvo keletą Pasirodo, kad tai yra kažkokio misti­ blis buvo pakviestas į Ukrainos lie­ kartų aktyvesni nei jaunimas. Dnep- nio viršininko įsakymas. Po kelių “ne­ tuvių suvažiavimą ir II-ąjį Ukrainos ro pakrantės turbūt niekada negirdė­ tyčia” paliktų milijonų (2 doleriai lietuvių festivalį. Šios šalies žmonėms jo tiek lietuviškų žodžių.

1 milijonas) kelionė tęsėsi toliau, iki būdingas šiltumas ir draugiškumas, Vakare svečiai laisvalaikį leido vie­ kito milicijos posto. Baltarusijoje taigi ir ansambliečiai buvo priimti la­ name iš geresnių Kijevo naktinių klu­ įmanoma sumokėti baudą net už dul­ bai maloniai. bų. Vilniuje turbūt niekur nerastum kėtą autobuso numerį. Tad galima įsi­ Pati kelionė prasidėjo didžiuliu tokio dydžio šokių aikštelės, naujau­ vaizduoti, koks palengvėjimas buvo kontrastu: Lietuva - Baltarusija. Uo­ sios muzikos ir alaus už 3 grivenas (1 pagaliau įvažiuoti į Lietuvos pasienio dai ir daugybė muselių dar nebuvo grivena - 1 litas). Net kelionė iš nak­ postą, kur gerasis “dėdė” pasienietis pabaiga. Labai stebino milicijos pos­ tinio klubo į bendrabutį nenuvylė. 20- nusprendė net nežadinti pavargusių tai, išbarstyti visuose keliuose, ir 30 km taksi kainuoja iki 10 grivenų. ansambliečių iš gilaus miego ir ramiai praktiškai suvalstybintas reketas. O Paskutinę kelionės dieną Ukrainos sudėliojo antspaudukus į pasus. Ge­ Kijevas visus pasitiko saulėta diena lietuviai surengė nedidelę ekskursiją ra buvo pajusti po ratais Lietuvos ke­ ir didingu grožiu. po Kijevą, kuris savo gyventojų skai­ lią - be duobių, be nelygumų, su nor­ Festivalyje dalyvavo lietuviai iš vi­ čiumi prilygsta Lietuvai. maliais kelio ženklais. Tbrbūt po šios sos Ukrainos. VU ansamblis buvo pa­ Festivalio dalyvių atsiliepimai apie kelionės kiekvienas išmoko labiau kviestas kaip garbės svečias. Pasiro­ VU ansamblį pranoko visus lūkes­ vertinti savo namus.

Eglė STANAITYTĖ dymuose skambėjo Lietuvoje jau se­ čius. Iš karto ansamblis buvo pakvies­

1999 06 17

Universitas Vilnensis

16

Prologas AIDAS JURAŠIUS VU Filologijos fakulteto II kurso studentas

Ašpasislėpsiu nuo savęs po Tavo stogu. Žiūrėsiu į save pro Tavo langines.

Ir verksiu ai tiktai, nes juoktis nebemoku, Nes saulės spinduliai nebeliečia manęs.

Kas pasakys, ar laikasjau Tave paliesti, Ar laikas iitą naštą nuo pečių numest? Žinau, mes mokame visi kaip žvaigždės iviesti, Bet ne visi mes mokame laiku užgest.

*** Šį vakarą man ialta. Ai žinau, Kad viskas, ką daryti ketinau Tai likti dar akimirką šviesoj Ir ją iisaugoti. Bet rytoj, Kai pasibaigs iita klaiki naktis, Tai bus mažytė mano paslaptis.

Nepasakysiu niekam niekuomet, Kad taip drebėjau naktį. Bet Žinau, netrunka dienos amžinai -

Ji vėl, Ji vėl ateis čionai.

*** Sušalo ir sužvarbo mano medžiai Ir mano žemė šiąnakt nebe ta.

Pro langą aš žvelgiu į tamsų lietų Ir skverbiasi vidun nakties vėsa.

Ir aš klausausi liūdno medžių juoko, Jis taip arti, jis taip visai šalia, Ir pavargau aš jau kažko norėti.

Aš tik norėčiau, kad tu būtum čia.

Ir gal trumpam aš vėlei patikėsiu, Kad aš matau tavas akis danguj, Kad tavo šypsena mane vėl šildo, Kad vėl turiu tave. Na, o paskui, Paskui aš vėl prabusiu ir suprasiu Tai naujas sapnas ir nauja kančia.

Ir nieko nebeliks iš mano laimės.

Tik noras. Noras, kad tu būtum čia.

*** Aš tau paskambinsiu viduryje nakties.

Aš tau paskambinsiu kuomet visi miegos Ir paprašysiu aš tiktai mažos vilties.

Vilties, kad ši naktis nebus be pabaigos.

Aš tau paskambinsiu nakties viduryje.

Aš tau paskambinsiu kuomet miegos visi.

Tam, kad žinočiau net tamsiausioj naktyje Visad yra viltis. Mažytė, bet šviesi.

*** Anksti gimiau, užaugau aš anksti.

Anksti radau, bet ir pamesti spėjau.

Aš, aišku, klydau, klydau kaip visi, Bet klysti per anksti tik aš galėjau.

Anksti klupau ir kėliaus kelyje, Kur gėriau dulkes, jėgos kur išseko.

Ir nusidėjau aš anksti, deja.

Anksti, deja, man atgailauti teko.

Anksti suabejojau žmonėmis, Mačiau jų širdyse kažką netyrą.

Kilau naktim aukštyn su žvaigždėmis, Kritau iš ryto akmeniu į žvyrą.

Anksti ieškojau meilėje kažko, Anksti man teko neviltį patirti.

Esu kuklus, todėl po viso to, Man būtų gėda per vėlai numirti.

*** Tu sėdėjai tyli Tarsi verktum.

Ir žiūrėjai kažkur pro atdarą langą, Kažkur tolyn.

Aš stebėjau tave švelniom akim Ir bandžiau įsivaizduoti, kas būtų, Jei prisiliesčiau prie tavo lūpų.

Tu pasakei kažką apie orą.

Aš linktelėjau.

Man tai buvo nesvarbu.

Aš mačiau dangų tavo akyse.

Ir tai buvo mano dangus.

Bet jis man žadėjo lietų.

Lietų ir vėją...

*** Ir vėl lyja. Ir vėl bespalvis vakaras.

Ant tavo lūpų karčios meilės liepsnos.

Aš nematau tavęs pro savo ašaras.

Man liūdna vėl Aš tavo. O tu niekieno.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

17

PpDtogįS Dmitrijus Konovalovas VU Filologijos fakulteto II kurso studentas

*** *** Jau laikas deginti žvakes ir kartoti Žodžius šventus visatos tėvui

Liepsnoja žvaigždės, liks mėnuo nakvoti Dangaus skliaute prieš gimstant dienai.

Rimty šešėliai ir daiktai migloti, Akacija nuoga tarytum siela Paklydus kelyje nežino ko ieškoti, Tik stovi, laukia balso mielo.

Ir amžinas keleivis eina, rankoje ąsotis, Jame vanduo pasaulio nekaltybės...

Jis geria jį ir ima sau dūmoti Tą šventą būtį mirštančios gyvybės.

*** Nukrito žemė, Kris tuoj ir dangus...

O kas po to, Kas su pasauliu bus?

Jau krenta galvos, Lapai ir mintis.

Jis vienas tebestovi, Jis žiūri, stebi vis.

Jis pažadėjo man Žvaigždes Ištaręs: „trūksta man tavęs“.

Ir aš einu, einu pas jį...

Per gatves, Aikštes, pievas.

Einu, nes jis Jis mano dievas.

***

Rūkau ir pilką traukiu dūmą Jau švyti žvaigždės mažame lange, O aš matai tik tavo kūną Ir negaliu užmigt - regiu tave.

Dabar tu judini blakstienas Jos švelniai, švelniai paliečia mane...

O aš verkiu, žiūriu į sieną Mana viltis atsimušė į „Ne“.

Baigiau rūkyt - užgeso cigaretė Ir mirė žvaigždės danguje, Žinau, praeis vėl kelios dienos Ir aš nurimsiu iki kito „Ne“.

*** Tamsioj nakty, kai pučia šiaurės vėjas Ir blankiai žiba akys danguje, Prie amžino šaltinio veržiasi kūrėjas Nualintas garsų savajam kelyje.

Kažkur tarp žemės ir dangaus Jis geria aukso lašą stebuklingą, Ir baigiantis naktims diena išauš, Kai sklis giesmė tokia tyra, aistringa.

Ir eis per žemę jis su aukso arfa, Padovanos pasauliui naują dainą Apie gyvenimą, kurį gyventi verta, Apie gyvenimą, kuris deja praeina.

Tiesiog tyla anapus šurmulio tikrovės Ir sėdi nebylus, sustingęs vaikas.

Tiesiogjisjau kitur, it liūdintis vienuolis Jo akyse akimirkai sustoja laikas. Šešėliai blankiai slenka, skuba gal toli,

O jis nemato nieko, girdi tylą.

Galbūt tai net ne ji, o tolimas miražas ar Dali Tiesiog rimtis ir liūdnos mintys kyla.

*** Aš nekenčiu žmonių - jie nekenčia manęs, Jie žudo liepsną šviesią mano sielos Trapi svajonių paukštė miršta, kol pasakęs šaltoj nakty - taip slenka karčios dienos.

Aš negaliu ištverti tuštybės tų akių, Kurios aklai kasdieną man meluoja, Jos šaukia: „Puikios mūsų dienos“, bet regiu, Kaip rauda vargšai, gobšūs kaip dejuoja.

Man taip nežemiškai baugu rankas jų liesti, Sunku kvėpuoti man ir juos matyti, Kas kartą savo veidą, sielos kaukes keisti Taip stengiantis jiems paslaugą daryti!

Mane lyg priešą jie vis stumia nuo savęs, Nes nekenčiu aš jų, o jie - manęs.

Universitas Vilnensis

18

Svetur

1999 06 17

VOKIETIJOS UNIVERSITETAI STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ AKIMIS

Praėjus dešimčiai metų nuo didžiųjų permainų Vokietijos istorijoje pirmoji bendra Vokietijos universitetų apklausa liudija apie kartų nusivylimą tradicinė­ mis Vakarų Vokietijos aukštosiomis mo­ kyklomis - pasirodo, kad studentai la­ biausiai vertina nedidelius Rytų univer­ sitetus irperpastaruosius tris dešimtme­ čius įkurtus universitetus. Tik profesūra vis dar tiki didelių masinių universitetų kokybe. Šiuos duomenis pateikia žurna­ las “Spiegei”.

Studentai džiaugiasi nedideliais Rytų Vokietijos universitetais Rytų Vokietijos universitetai buvo sistemos tvirtovės, ideologijos kadrų ir funkcionierių kalvė. Marksizmas-leninizmas buvo įtrauktas į kiekvieno stu­ dento tvarkaraštį, nesvarbu, ar jis no­ rėjo tapti teisininku, chemiku, ar pe­ dagogu. Buvo skatinama ne inovacijos ir kūrybiškumas, bet plano vykdymas ir ištikimybė direktyvai. Akademinis Rytų Vokietijos lygis viso pasaulio mokslininkų nuomone buvo pasigailė­ tinas. Dabar, po dešimties metų, niū­ rieji vaiduokliai, regis, pamiršti. Maži, lankstūs padaliniai formuoja spontaniš­ kumo ir novatoriškumo atmosferą.

“Santykiai su profesoriais yra aukščiau­ sios klasės”, - džiaugiasi 28 metų an­ glų kalbos specialybės studentas Dū­ kas Schmerschneideris iš Chemnico. “Žaviuoju Novosibirsku” šį miestą te­ bevadina tik pokštininkai. Į Technikos universiteto daugiaaukščius “įsikraus­ tė” moderni technika. “Kompiuterių klasė yra puikiai aprūpinta ir dirba iki dviejų nakties”, - teigia studentas.

25 metų Stefanas Fietzas studijuoja Greifsvalde, Šiaurės Rytų Vokietijos provincijoje, ir tenykštes sąlygas vadi­ na “tiesiog idealiomis”. “Kuratoriai nuostabūs; seminare nebūna daugiau nei 20 studentų. Docentams galima skambinti į namus, ir jie nesijaučia ap­ sunkinami”. limenau technikos universitetas taip pat mėgaujasi puikia reputacija. “Saarbriukene profesoriai buvo nepasie­ kiami dievai, čia studentas vertinamas rimtai”, - teigia 26 metų mašinų staty­

bos specialybės studentas Rene Stautas, kuris 1996 metais Saarbriukeno universitetą iškeitė į limenau.

Rytų universitetų sėkmę įrodo ir žurnalo “Spiegei” atlikti tyrimai. Tarp penkių geriausiais pripažintų universi­ tetų puikuojasi Chemnico, Greifsvaldo ir Magdeburgo universitetai, taigi net trys iš buvusių Rytų. Tbo tarpu didieji Vokietijos universitetai - Frankfurto prie Maino (37 000 studentų), Ham­ burgo (41 000 studentų), Kelno (63 000) - užima paskutines vietas.

Atliekant pirmuosius tyrimus 1989 metais apie Rytų universitetus nebuvo nė kalbos, 1993 metais jie dar nepajė­ gė konkuruoti su vakarietiškaisiais. O štai šiemet jie atsidūrė sąrašo viršuje.

“Manęs tai nestebina, - teigia Berlyno Brandenburgo akademijos prezidentas Dieteris Simonas, - visai tikėtina, kad studentai nedideliuose Rytų universi­ tetuose jaučiasi geriau nei dideliuose vakarietiškuose”.

Kur geriausia studijuoti

kiekviename universitete padėtis tokia katastrofiška, kaip jau keletą metų uni­ sonu skundžiasi rektoriai ir dekanai.

Tas, kuris sąmoningai pasirenka studi­ jų vietą, greta studentiškų aludžių ras ir puikias sąlygas studijoms.

Universitetų tyrimų rezultatai iš da­ lies kartoja 1989 ir 1993 m. gautuosius: Bonos universitetas jau 1993 m. buvo paskutinėje vietoje, Miuncheno, Ham­ burgo ir Frankfurto prie Maino univer­ sitetai taip pat neturėjo kuo pasidi­ džiuoti. Tačiau Bairoito (8000 studen­ tų), Konstancos (7000) ir Zygeno (11 000) universitetai tradiciškai užimda­ vo pirmąsias vietas. Studentų nuomo­ ne, šiuose mažuose universitetuose są­ lygos studijoms tinkamos; visų pirma profesūra rūpinasi ne tik karjerą žadan­ čiais tyrimų projektais, bet ir savo stu­ dentais. Geriausiai įvertintas Eichštato katalikiškas universitetas. 4000 stu­ dentų turintis ir vyskupo globojamas universitetas užima pirmąją vietą uni­ versitetų sąraše.

Svarbiausia - geri kontaktai

“Spiegei” apklausa remiasi daugiau su dėstytojais nei 12 000 studentų iš 81 aukštosios “Studentai mėgsta paprastos struk­ mokyklos visoje Vokietijoje nuomonė­ mis. Dvylikos skirtingų studijų krypčių tūros universitetus”, - teigia Hansas studentai turėjo įvertinti pedagoginius Dieteris Danielis, Kaselio universite­ docentų sugebėjimus, paskaitų bei se­ to Profesijos ir aukštųjų mokyklų tyri­ minarų pasiūlą, bibliotekų aprūpinimą, mų centro direktorius. Jo išvada: “Jau­ laboratorijas ir kompiuterių klases. Be niems žmonėms svarbiausia geri kon­ to, buvo apklausiami ir profesoriai. taktai su dėstytojais ir efektyvaus mo­ Daugiau nei 1600 mokslininkų turėjo kymosi aplinka”. Šis noras apibūdina modernaus stu­ pateikti pasiūlymus iš savo srities ir pa­ minėti, kuriuos fakultetus jie laiko ne­ dento tipą, kuris Vokietijos aukštųjų tikusiais. Profesorių nuomonė tik iš da­ mokyklų sistemoje net nenumatytas. lies sutapo su studentų. Mat profesūra Tuo tarpu kai anglosaksiški universite­ visų pirma vertino pasiekimus tyrimų tai nuo seno vertino intensyvų kiekvie­ srityje, o studentai - akademinę studi­ no atskiro studento globojimą, Vokie­ jų kokybę. Taigi tradiciniai Miunche­ tijoje buvo įsigalėjęs “vienišo kovoto­ no, Bonos, Kelno ir Heidelbergo uni­ jo” idealas. Žinios ir metodika turėda­ versitetai užsitarnavo profesorių malo­ vo būti įgyjami savarankiškai: ar tai bū­ nę, o studentai nuo jų bėgtų kuo toliau. tų paskaita, ar seminaras.

Iki septintojo dešimtmečio pradžios Greta studentų ir profesorių apklau­ šis metodas buvo sėkmingas todėl, kad sų “Spiegei” spausdina ir objektyvius studentų skaičius buvo nedidelis ir rei­ aukštųjų mokyklų duomenis - studen­ tų ir dėstytojų santykį kiekvienoje stu­ kalui esant buvo galima kreiptis į bet dijų kryptyje, vidutinę absolventų stu­ kurį aukštosios mokyklos dėstytoją. Tuo dijų trukmę ir duomenis apie keičian­ tarpu masiniuose devintojo ir dešimto­ čius specialybę studentus. Remiantis jo dešimtmečio Vakarų Vokietijos unišiais duomenimis daroma išvada: ne Nukelta į 19 psl.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

19 tačiau Rytuose trūksta kinoteatrų, te­ atrų ir kitų vietų laisvalaikiui praleisti.

Taigi Rytų-Vakarų sieną kertančių­ jų skaičius auga labai pamažu: Greifsvalde prieš penkerius metus kas penk­ tas studentas buvo iš Vakarų, šiandien -jau kas trečias; Leipcige 1994 m. stu­ dentų iš Vakarų buvo 15 proc., šiandien - tik 20 proc.

Kaip paskatinti dėstytojus

Greifsvaldo universiteto studentai džiaugiasi, kad gali skambinti dėstytojams į namus Atkelta iš 18 psl.

versitetuose studentai tik penktajame semestre užmezga kontaktus su profe­ soriumi.

Docentų požiūriu, daugelis studen­ tų universitetuose ieško ko nepametę - tiems, kurie nori būti globojami, at­ viras kelias į aukštąsias amatų mokyk­ las. Šį pasiūlymą patvirtina ir žvilgsnis j statistiką: pavyzdžiui, mašinų statybos specialybėje universitetuose vienam profesoriui tenka geriausiu atveju 8 stu­ dentai, blogiausiu - 90. Tuo tarpu ama­ tų aukštosiose mokyklose toje pačioje specialybėje kvota siekia tik nuo 3 iki 38 studentų vienam profesoriui. Nau­ joji studentų karta nebenori taikytis su tokiais skirtumais. Jie ieško pagalbos, globos, saugumo, akademinės lizdo ši­ lumos. Būtent tai ir siūlo dauguma Ry­ tų Vokietijos universitetų.

Matyt šias aukštąsias mokykloms, nepaisant visų perversmų ir pokyčių, gelbsti savos tradicijos. Į mokyklų tvar­ ką panaši aukštųjų mokyklų sistema pranašesnė tuo, kad čia egzistuoja glau­ dus ryšys tarp studentų ir dėstytojų. Net ir po Vokietijos susivienijimo prasidė­ ję pokyčiai mažiau pakenkė šiam ryšiui nei manyta. Be to, 64 Rytų universite­ tams skirta beveik 40 mln. markių. Re­ montuojami arba statomi nauji pasta­ tai, įrengiamos bibliotekos, laboratori­ jos, instaliuojami kompiuteriai - daž­ nai visa tai yra moderniau nei vakaruo­ se. Tokio radikalaus atnaujinimo Vo­

kietijos aukštųjų mokyklų istorijoje dar nebuvo. Be to, studijų vietų pasiūla pa­ lyginti su Vakarų universitetais dvigu­ bai didesnė. Ir vis dėlto dauguma Rytų Vokietijos universitetų yra nedideli.

Kartais ir studentų būna tiek nedaug, kad institutų ir fakultetų ekonomišku­ mas kelia abejonių.

Kodėl vakariečiai neskuba į Rytų Vokietiją Vis dėlto tik mažuma Vakarų abitu­ rientų savo noru traukia į Rytus; Vaka­ rų universitetai lieka populiaresni.

Centrinė studijų vietų skirstymo tarny­ ba kasmet išsiunčia tūkstančius studen­ tų, norinčių studijuoti tokias populia­ rias specialybes kaip medicina arba tei­ sė, į Rytų universitetus, tačiau daugu­ ma jų netrukus vėl grįžta į Vakarus. Mat studentai dažniausiai atkreipia dėme­ sį tik į mūrinių daugiaaukščių dykynes, tariamai susikausčiusius Rytų studen­ tus ir kultūrinę dykrą. Iš tiesų tokie vi­ liojantys miestai kaip Hamburgas, Miunchenas ar Frankfurtas prie Mai­ no studentams gerokai brangesni nei Jena, Chemnicas ar Rostokas. Tačiau Vakarų didmiesčiuose yra daugybė ge­ rai apmokamų darbų, kurie palengvi­ na gyvenimą. Rytų universitetų popu­ liarumo nepadidina ir gera gyvenamos vietos pasiūla - Rytuose beveik 30 proc. studentų gauna vietą bendra­ butyje, Vakaruose - tik kas dešimtas;

Studentus daug labiau žavi produk­ tyvi mokymosi atmosfera nei būsimų Nobelio premijos laureatų skaičius tarp jų profesorių. Chemnico universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Giun­ teris Griunthalis studentams pažada: “Mes esame dėl jūsų, o ne jūs - dėl mūsų”.

Tačiau toks altruizmas susilaukia ne tik susižavėjimo, bet ir kritikos. Kelia­ mas klausimas, kodėl Rytuose tiek ma­ žai specialiųjų tyrimų sričių ir kolegijų diplomuotiems specialistams. Kitais žodžiais tariant, tas, kuris labai stropiai dėsto, tyrimuose nuveikia gerokai ma­ žiau. Iš tiesų dauguma Rytų universi­ tetų neturi kuo pasigirti tyrimų srityje.

Lėšos, gaunamos iš pramonės, visų pir­ ma tenka Vakarų universitetams bei ir taip jau neblogai rėmėjų pinigais ap­ rūpintiems Drezdeno ir limenau tech­ nikos universitetams.

Nuo dešimto dešimtmečio pradžios mėginama suteikti dėstymui aukštojo­ je mokykloje didesnę vertę. Branden­ burge, Baden-Viurtenberge, NordreinVestfalijoje, Šlėzvig-Holšteine ir Bava­ rijoje mokslo ministrai už gerą dėsty­ mą skatina profesorius sertifikatais bei premijomis. Daugelyje aukštųjų mo­ kyklų egzistuoja studentiškos iniciaty­ vos “Patikrink profesorių”.

Stebuklingas žodis, kuriuo švietimo politika turėtų išvesti aukštąsias mo­ kyklas iš krizės, skamba taip: “Įvertini­ mas”. Daugumoje Vokietijos žemių jau dirba ekspertai, kurie vertina atskirų fa­ kultetų, studijų krypčių ir kt. pasieki­ mus. Kartais jie atsižvelgia ir j studen­ tų nuomonę.

Tačiau ši kokybės kontrolė veiksmin­ ga tik tuomet, kai jos rezultatai skel­ biami viešai ir gali turėti įtakos skirs­ tant lėšas.

Pagal "Spiegei" 1999 Nr.15 parengė Indrė KL1MKAITĖ

Universitas Vilnensis

20

1999 06 17

DAR KARTĄ APIE VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ VIETŲ SKAIČIŲ Atkelta iš 5 psl.

vietų skaičius šioje aukštojoje mokyk­ loje buvo sumažėjęs. Taip atsitiko dėl to, kad iš aukštesnių kursų buvo iš­ braukti studentai, užimantys valsty­ bės finansuojamas vietas, o mokan­ čių tose studijų programose jau neli­ ko. Taigi vykdydami Vyriausybės nutarimą nuo pavasario semestro 688 vietomis padidinome valstybės finan­ suojamų vietų skaičių I-II kursui. I kursui teko 295 vietos. Jeigu lyginsi­ me valstybės finansuojamų vietų skai­ čių dabartiniame I kurse po padidi­ nimo su tuo skaičium, kuris pateik­ tas Vyriausybei, tai tas reikš, kad vals­ tybės finansuojamų vietų skaičius su­ mažėjo vidutiniškai 4,6 proc.

Greičiausiai toks Vyriausybei pa­ siūlytas projektas bus priimtas. Ypa­ tingai reikia pabrėžti tai, kad mes jau priėmėme beveik 700 studentų į ne­ akivaizdines studijas, tarp jų - 107 į valstybės finansuojamas vietas. Štai kokioje situacijoje mes atsiduriame - žmonės yra priimti tarsi į valstybės finansuojamas vietas, bet tų vietų Vy­ riausybė dar nėra patvirtinusi.

Siūlydami Švietimo ir mokslo mi­ nisterijai naują projektą (kur valsty­ bės finansuojamų vietų skaičius tėra didesnis tik 7 proc.), vadovavomės ke­ liais principais. Vienas principas - ne­ didinti ir nemažinti valstybės finan­ suojamų vietų magistrantūroje. Bet

faktiškai tai yra ne toks skaičius, kokį buvo patvirtinusi Vyriausybė, o tiek, kiek realiai buvo priimta. Kai kur Vy­ riausybė buvo patvirtinusi daugiau, bet paprasčiausiai neatsirado norin­ čių stoti net į finansuojamas vietas.

Antras principas - visai atsisakyti valstybės finansuojamų vietų neaki­ vaizdinėse studijose, kadangi mokes­ tis čia nėra didelis.

Ir dar vienas principas - priimti į Vilniaus universitetą tiek, kiek Sena­ tas buvo nutaręs 1998 m. lapkričio 26 d. Visur esame paskelbę šį Sena­ to nutarimą, kur yra patvirtintos siū­ lomos valstybės finansuojamos vietos ir mokamos vietos, duoti bendri pri­ ėmimo skaičiai. Mes negalime po pu­ sės metų staiga pasakyti, kad Vyriau­ sybė mūsų nefinansuoja, ir todėl pri­ imsime mažiau studentų. Tačiau kei­ čiasi santykis tarp tų, kurie patenka į valstybės finansuojamas vietas, ir tų, kuriems reikės mokėti už studijas. Ir tas santykis neturėtų būti mažesnis kaip 1:1. Tai reiškia, kad priimamų į valstybės finansuojamas vietas netu­ rėtų būti mažiau nei tų, kuriuos yra planuojama priimti į mokamas vie­ tas. Bet iš kitos pusės, yra Vyriausy­ bės nutarimas, kuris leidžia į moka­ mas vietas priimti tik pusę į valsty­ bės finansuojamas vietas priimamų studentų skaičiaus. Mes niekaip ne­ galime įvykdyti šio Vyriausybės nu­

tarimo, nepažeisdami nuostatos, kad nemažiname priimamų į Universite­ tą studentų skaičiaus apskritai. An­ tra vertus, kodėl gi mums jų nepri­ imti, jeigu atsiranda asmenų, kurie siekia aukštojo mokslo ir sutinka pa­ tys mokėti už studijas? Todėl šitas principas mums yra pagrindinis - ne­ atsisakyti to, ką deklaravome beveik prieš pusę metų. Tai, kad metai iš me­ tų Vyriausybė valstybės finansuoja­ mas vietas tvirtina paskutinę dieną prieš priėmimą, o šiemet netgi po pri­ ėmimo, yra ne mūsų kaltė. Mes pa­ ankstinti ar inicijuoti Vyriausybės nu­ tarimų negalime. Todėl iš dviejų blo­ gybių tenka rinktis mažesnę, t. y. ar­ ba pažeisti Vyriausybės nutarimą, ar­ ba apgauti tuos, kurie nori stoti į Uni­ versitetą ir pasakyti, kad šiais metais priimsime mažiau. Juolab kad prašy­ mų priimti į Universitetą priėmimo terminas jau yra pasibaigęs gegužės 31 d.

Tikimės, kad galbūt Vyriausybei pavyks iki birželio 26 d. patvirtinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, kadangi tai yra paskutinė prašymų koregavimo, o tuo pačiu ir dokumen­ tų registravimo diena. Būtų gerai, kad bent savaitę prieš šią datą skai­ čius būtų patvirtintas, antraip stojan­ tieji nesuspės pakoreguoti priori­ tetų”.

Kalbėjosi Indrė KLIMKAITĖ

KITAIS MOKSLO METAIS SU LSP Į BIBLIOTEKĄ PATEKSIME Atkelta iš 6 psl.

vų, kurių pagalba galima būtų nuskai­ tyti LSP, reikia programinės įrangos dėka sujungtų elektroninio katalogo ir skaitytojų posistemės. Pinigų Uni­ versitetas tam skirti neketino, nes to nebuvo šių metų planuose. Ir vis dėl­ to tai yra mūsų bibliotekos kompiu­ terizavimo pradžia.

Aš pati siekiau, kad LSP kartu bū­ tų ir skaitytojo pažymėjimas. Jei to nepadarysime šiemet, tai studentas dar 4 metus neturės tokio pažymėji­ mo. Žinoma, aš rizikavau sakydama - tegul jis būna šiandien, - nors žino­ jau, kad kompiuteriniu pavidalu mes to padaryti negalėsime. Ir visai dėl

elementarios priežasties - dėl to, kad programinė įranga tik pradedama instaliuoti mūsų bibliotekoje. Tai tik darbo pradžia, tačiau judama pakan­ kamai greitai. Štai todėl LSP turi ir elektroninį skaitytojo kodą.

- Ar galima tikėtis, kad kitais me­ tais bus skirta lėšų programinei įrangai pirkti?

- 2000-aisiais metais bibliotekos kompiuterizavimas ir programinės įrangos palaikymas oficialiai įtrauktas į Universiteto biudžetą.

Juk biblioteka yra ne bibliotekai, biblioteka yra jums visiems. Kad ji būtų šiuolaikiška, visas Universite­ tas turi būti tuo suinteresuotas.

Kiek buvo įmanoma, nuo 1995 m. rengėme projektus, ieškojome pi­ nigų ir taip gavome 80 tūkst. Lt. Tai didelis mūsų bibliotekos žmonių nuopelnas. Tokiu būdu mes įsigijo­ me pagrindinę techninę įrangą, ku­ ri įgalino sudaryti elektroninį ka­ talogą, sukurti 60 kompiuterizuo­ tų darbo vietų. Reikia dar tokio pat skaičiaus šių vietų, tačiau kompiu­ terių pirkimo niekas jau neberemia. Vadinasi, VU privalės skirti lė­ šų bibliotekos kompiuterizavimui, nes iš kitur pinigų negausime.

Kalbėjosi Laura BLYNAITĖ

1999 06 17

Pramogos

Universitas Vilnensis

21

STUDENTAI ŽAIDĖ VESTUVES

“Vaikščioti po klubus ir kavines mums jau buvo nusibodę. Reikėjo ko nors naujo”, - teigė Teisės ir Ekono­ mikos fakultetų antrakursiai Justas Iva­ nauskas ir Laima Lauciūtė, nutarę kelti netikras vestuves. Keturis mėnesius draugaujanti pora taip įteisino savo santykius.

Laima papasakojo, kad jos tėvai bu­ vo trims savaitėms išskridę į Floridą, todėl ji nutarė surengti kokį nors vaka­ rėlį sau ir draugams. Vakare atėjęs Lai­ mos vaikinas pasiūlė “tuoktis”. Drau­ gai šiai minčiai pritarė, todėl jau kitą dieną pradėta ruoštis pramogai: jauni­ kis nupirko sidabrinius žiedus, jaunoji įsigijo šviesią blizgančią suknelę, pasi­ skolino nuometą, su drauge Centrinė­ je universalinėje parduotuvėje pasirū­ pino spalvotais kaspinais ir balionais.

“Pardavėja, sužinojusi, kad ruošiamės vestuvėms, puolė pasakoti, kiek metrų kaspinų kuriai mašinai reikia. Bet mes pirkome mažiau, nes buvo gaila pini­ gų”, - neslėpė Laima. Studentų pora suskaičiavo, kad iš viso šventei išleido šimtą litų. “Maisto daug negaminome, o gėrimų tradiciškai atsinešė svečiai”.

Pora buvo apipilta ir vestuvinėmis do­ vanomis-vaikiškais drabužėliais, barš­ kučiais.

Važiuodami sostinės gatvėmis San­ tuokų rūmų link studentai džiūgavo dauguma vairuotojų praleido eskortą ir sveikindami pypsėjo. Užėjusius į pre­ kybos centrą pirkti vienkartinių indų, jaunavedžių drabužiais apsivilkusius devyniolikmečius visi taip pat praleido be eilės.

Pavakary, pasiekus Santuokų rūmus, paaiškėjo, kad jie dirba tik iki pietų.

“Manau, jam palengvėjo”, - kažkas iš palydos pašiepė Justą. Rūmų kiemas buvo tuščias, aplinkui pribarstyta gėlių žiedlapių. Netoliese žaidę vaikai, pa­ matę vestuvininkus, priėjo arčiau ir ėmė prašyti saldainių. Svočia ir piršlys dosniai juos apdalijo.

Nuo Santuokų rūmų studentų auto­ mobiliai pajudėjo Arkikatedros link. Čia jaunieji sutiko kitą, jau tikrą jau­ navedžių porą. Abi poros draugiškai pasisveikino ir palinkėjo viena kitai šei­ myninės laimės.

Netoli Varpinės Justas ir Laima pa­ sikeitė žiedais. Kunigo pareigas atliko piršlys. Tuomet visi patraukė prie Vil­ nelės, kur jaunasis pernešė savo išrink­ tąją per tiltą. Tuo tarpu keli svečiai nu­ skubėjo namo užimti jaunųjų vietą. Šie

netrukus sugrįžo, išsipirko užstalę ir sė­ do užkandžiauti, dalytis įspūdžiais.

Vakare visi vestuvininkai, tik jau be vestuvinių drabužių ir aksesuarų, tęsė šventę klube “Ultra”.

ti. Kai kurie giminaičiai ir kaimynai, nesupratę pokšto, piktinosi, kad ne­ buvo pakviesti į vestuves. Vyresnieji barėsi, kad jaunimas šaiposi iš šven­ tų dalykų.

Praeiviai studentus palaikė tikrais vestuvininkais

Sidabro žiedais pora sutvirtino draugystę V Šermukšnio nuotr.

Jaunuolių tėvai apie neoficialias vaikų vestuves sužinojo tik joms pa­ sibaigus. Laimos mama, grįžusi iš JAV, juokais paklausė, ar duktė per tą laiką, kol jos nebuvo, neištekėju­ si. Teigiamas atsakymas tėvams su­ kėlė tik šypseną. Šia išmone jie pati­ kėjo tik pamatę “Lietuvos ryte” ap­ rašytą jaunuolių pramogą. Justo tė­ vai iš pradžių buvo šiek tiek šokiruo­

Ar pasikeitė jaunuolių santykiai po netikrų vestuvių? “Dabar vadiname vienas kitą vyru ir žmona”, - šyptelėjo Laima. Pora norėtų gyventi kartu, ta­ čiau kol kas yra priklausomi nuo tėvų.

Vasarą Laima planuoja keletą mėne­ sių padirbėti JAV. Justas taip pat dirbs, tik Lietuvoje. “Šeimos biudžetui”, prasitarė studentai.

Aldona JAMONTAITĖ

22

Diplomas parodo mokslo laipsnį, tik jo dėka galima gauti gerai apmo­ kamą darbą, bet kaip JĮ gauti ??? Te­ reikia kokiu nors būdu (dabar jis jau priskiriamas mistikos elementams) patekti į mokslo šventovę. TUomet belieka “išsilaikyti” ketverius metus ir apsiginti lemtingąjį DIPLOMINĮ DARBĄ. Diplomas. Diplomatas. Vis dėlto yra ryšys... Glaudus ryšys. Tik turėdamas diplomą gali vaikščioti ne­ šinas diplomatu, nesvarbu, kad pats diplomas guli apdulkėjęs kokioje nors antresolėje. Jis vienintelis sutei­ kia “diplomanto statusą”. Visgi ko­ kia didelė diplomo kaina - net per ketverius metus jo negalima užsidirb­ ti, bebaigiant universitetą, reikia su­ mokėti pinigus, idant jis būtų gražiai atspaustas ir įteiktas po gynimo ba­ kalaurui. Bet...

Praėjo ketveri metai nuo to lem­ tingojo momento, kuomet peržen­ giau Alma Mater slenkstį. Visus me­ tus rašydamas kursinius darbus net nenumaniau, ką reiškia Diplominio darbo gynimas. Plušau prie savo di­ plominio darbo kaip negras krepši­ nio aikštelėje Amerikoje. Atėjo atly­ gio valanda. Atlygio, kuris įvertins vi­ sas ketverių metų studijas. Tikriau­ siai žinote, kad laukti gynimo nela­ bai jauku. Jausmas - lyg šiukšlių ma­ šina vėluotų. Tada širdis skaičiuoja kiekvieną sekundę. Kažkokia paslap­ tinga ranka nušluoja nuo veido šyp­ seną. Pasidarau susimąstęs ir paniu­ ręs. Thip, mane pasiekė profesoriaus recenzija. Jergutėliau, kiek trūkumų rado žila recenzento galva. Kaip rei­ kės pasiaiškinti komisijai, et, kas ta komisija... Kaip pasiaiškinti sau, ben­ drakursiams ir auditorijai, kuri matė mane ir triumfo, ir fiasko akimirko­ mis? Ką reikės pasakyti auditorijai, kuri niūriai dėbčios, iš pykčio trupin­ dama tinką nuo sienų? Pradedu pa­ nikuoti. Baimės priepuolis prirakina prie rašomojo stalo. Jausmas toks, lyg Dantės “Pragaro” personažu tapčiau.

Universitas Vilnensis

Diplominio darbo virusas ėda mano nervus, su kiekviena sekunde jų ląs­ telės mažėja, mažėja ir...

- Ką veikei visus tuos ketverius me­ tus? A? - klausia sąžinės balsas.

- Mokiausi, - atsakau kukliai ir iš­ gąstingai.

- Blogai mokeisi, jei žilagalviui ne­ patiko! - pakeltu tonu priekaištauja sąžinė.

Aš, suprantama, nebežinojau, ką besakyti. Jaučiausi kaltas ir bejėgis kaip A. Butkevičius Lukiškėse. Man trūko argumentų, kadangi visus juos panaudojau diplominiame darbe.

Ką tik pamačiau, kaip pro duris įžen­ gė “mokslas” ir prasilenkė su manuo­ ju “diplominiu darbu”. “Mokslas” iš­ siviepė kaip koks pusgalvis ir pasakė: - Na, na, tai linkiu sėkmės ginant darbą, cha, cha, cha...

Jaučiausi taip, kaip jautėsi Vytau­ tas Didysis, nukritęs nuo žirgo. Iš tie­ sų tai tik mano diplominis darbas dusliai nukrito ant žemės nuo kny­ gomis nukrauto rašomojo stalo. Ry­ toj gynimas. Rytoj gynimas. Žodžiai it “velnio ratas” sukasi mano galvo­ je. Nebegalėjau galvoti apie nieką ki­ tą. Mane nervino neigiama žilagalvio recenzija. Aš jį įsivaizdavau Ezopo pasakėčios asilo vietoje. Tai kėlė di­ džiulį pasitenkinimą. Žinojau, kad ry­ toj jis užduos kompromituojančių klausimų, sumenkins mano ketverių metų triūsą. Beliko aklai atsiduoti li­ kimui ir laukti. Vakare išėjau pasi­

1999 06 17

vaikščioti. Akis patraukė pilkas ir niū­ rus sulankstytas sąsiuvinis, toks vie­ nišas, prislėgtas. Jis priminė mane.

Lėtai pasilenkiau ir paėmiau jį savo pūslėtais nuo klaviatūros klavišų pirš­ tais. Atverčiau. Ir štai ką perskaičiau: “Atmink, kad recenzentas visada teisus. Jis geriau nei tu žino visus ta­ vo darbo trūkumus, todėl ginčas - ne­ reikalingas laiko ir nervų švaistymas.

Kad ir ką jis besakytų, visada linkčiok galvą ir pritark. Frazė: “Jūs teisus, po­ ne profesoriau” tik pataisytų beviltiš­ ką Jūsų situaciją. Žvilgsnis turėtų būti toks, lyg Jūs labai gailėtumėtės dėl padarytų klaidų (šioje situacijoje rei­ kėtų įsivaizduoti, kad prieš jus kuni­ gas, besiklausantis Jūsų išpažinties).

O kad viso šito neprireiktų, rašykite darbus paprastai, neišradinėkite dvi­ račio ir daugiau cituokite. Net nemė­ ginkite mąstyti, kadangi mąstymas kenkia moksliškumui. Norėdami iš­ vengti loginių klaidų, nemąstykite, o cituokite. Būkite diplomatiški su ko­ misijos nariais ir recenzentu”.

Kitą rytą po gynimosi žilabarzdis tapšnojo man per petį ir sakė, kad aš esu labai diplomatiškas, o darbas nė­ ra toks jau ir blogas. Aš likau paten­ kintas, o kadangi reikšti savo mintis universitete - pavojinga diplominiam darbui, norėčiau jums pacituoti: “Per aspera ad astra”. Tokia yra diplomo kaina.

Vaiduce

Universitas Vilnensis

1999 06 17

Verslas

23

KURSINIŲ "RAŠYTOJUI" KLIENTŲ NETRŪKSTA

Pavasaris - ne tik saulės, šviesos ir šilumos metas, bet ir daugelio studen­ tų siaubo - sesijos pradžia. Egzaminai ant nosies, o dar spaudžia paskutinis referatų, kontrolinių ar kursinių dar­ bų atidavimo terminas. Krūvos kon­ spektų, literatūros... Į galvą lenda ny­ kios mintys. Su kuo galima būtų pasi­ dalyti tokią naštą?

Atrodo, kad visada buvo, yra ir bus “geradarių”, laiku atskubančių į pagal­ bą. Pirmakursį magistrantą Vytą (var­ das pakeistas) galima pavadinti pro­ fesionaliu kursinių “rašytoju”. Už tam tikrą atlyginimą jis gali parašyti darbą nors ir per vieną naktį.

Vaikinas “karjeros” laiptais pradė­ jo kopti vos įstojęs į universitetą. “Mo­ ki rišliai šnekėti, parašyk už mane kon­ trolinį”, - nelabai drąsiai tada papra­ šė vienas kursiokas. Kontrolinis buvo

parašytas, už pagalbą gautas trauk­ tinės butelis. Verslo pradžia pada­ ryta - netrukus pasipylė kitų kursio­ kų prašymai.

Vytas jau yra parašęs daugiau nei pusantro šimto įvairios tematikos darbų ne tik Vilniaus, bet ir Peda­ goginio universiteto, Karo, Dailės akademijų studentams, vidurinių mokyklų moksleiviams. “Lengviau­ sia rašyti būsimiems karininkams ir dailininkams. Iš jų dėstytojai daug nereikalauja. Primityvu”, - šyptelė­ jo pašnekovas.

Už kontrolinį darbą ar referatą jis ima 25 litus, už kursinį - 50. “Da­ bar turbūt pabrangs. Infliacija”, paaiškino magistrantas. Kartais sa­ vo draugams gimtadienio ar kitomis progomis darbus jis parašo nemo­ kamai.

Tokį užsiėmimą jaunuolis laiko sa­ vo hobiu. “Kartais labai įgrįsta, - pri­ sipažino jis. - Bet vis dėlto tai yra pi­ nigų šaltinis... Be to, naujos žinios.

Kai kuriuos egzaminus išlaikau be papildomo pasiruošimo, nes užtenka to, ko išmokstu rašydamas kitiems”.

Sesijų metu darbo padaugėja. Ma­ tydamas, kad gali nespėti, pasako tie­ siai: palauk, arba rašyk pats. Daugiau tokiu darbu užsiimančių jis nepažįs­ ta, tik prisiminė, kad kartą kursiokas bandė parašyti draugui referatą to­ kia pačia tema, kaip ir sau, tačiau abu gavo penketus. Vytas pasigyrė, kad jo rašyti darbai paprastai įvertinami aukštais balais. Labai retai darbų neįskaito, - tuomet jis sutinka perrašyti ir neima papildomo mokesčio.

Spausdinti padeda sesuo. Namie yra didelė įvairios tematikos knygų biblioteka. Vieni užsakovai atneša knygas, o kiti net nepalieka jų sąrašo - viską susirasti tenka pačiam.

Teko girdėti, kad neretai “rašyto­ jai” reklamuojasi skelbimuose: "Ren­ ku tekstus” ar pan. “Ne, taip neda­ rau, - sakė Vytas. - Visi patys mane susiranda, susižino vieni per kitus. Pa­ čiam nieko daryti nereikia”. Vaikinas džiaugėsi, kad kol kas klientų turi daug, tik kiek nerimavo, jog po straipsnio “U.V.” gali atsirasti kon­ kurentų.

Aldona JAMONTA1TĖ

Išleistas "Kanceliarinės kalbos patarimų" kompiuterinis variantas Neseniai Vilniaus knygynuose, taip pat ir “Litteroje” pasirodė “Kanceliarinės kalbos pa­ tarimų” kompiuterinis variantas. Jį pagal praėjusių metų pabaigoje išleistą knygą “Kancelia­ rinės kalbos patarimai” parengė Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus darbuo­ tojai. Kompiuterinis variantas, kaip ir minėtoji knyga, pateikia daug su kanceliarine kalba bei raštvedyba susijusios informacijos: kaip rašyti dokumentų tekstus ir atskiras jų dalis, kaip formuluoti reikalų raštų teiginius, kur ir kaip vartoti kanceliarinės kalbos štampus, kuo keisti netinkamus kanceliarizmus, kaip taisyti paplitusias klaidas ir, apskritai, kas tinka ir kas netinka kanceliarinei kalbai.

Pagal kompiuterinį variantą galima pasirinkti ieškomą žodį iš antraštinių žodžių sąrašo arba informaciją susirasti su paieškos komanda. Kompiuterinis “Kanceliarinės kalbos patarimų” variantas turėtų labai paspartinti ir paleng­ vinti Jūsų darbą. Jis bus ypač pravartus kalbos tvarkytojams, įstaigų sekretorėms bei administratoriams ir visiems kanceliarinių raštų rengėjams.

Kompiuterinis variantas platinamas ir Lietuvių kalbos institute - Antakalnio g. 6, tel.: 23 34 85, 62 87 31.

1999 06 17

Universitas Vilnensis

24

DĖMESIO, BAKALAURAI, - NAUJOS GALIMYBĖS!

Skelbimai

Informacija besidomintiems magistrantūros studijomis Skelbiame, kad nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. prasidės magistrų ruošimas pagal MOKSLO IR TECHNOLOGIJOS ISTORIJOS studijų programą. Magistrantūros programa paruošta remiantis Europos ir JAV universitetų patirtimi. Dėmesio ir dalykinių patarimų sulaukėme iš Politechnikos universiteto (Polytcchnic University, Ncw York), vaisingai dirbančio šioje srityje.

Kviečiame bet kurį universitetą baigusius bakalaurus tęsti aukštesniojo lygmens studijas, gilinančias žinias ir išsilavinimą gamtos ir techniškųjų mokslų istorijos srityse.

Užsienio universitetų praktika liudija, kad mokslo ir technologijos istorijos magistrantūrą baigusieji kviečiami dirbti pedago­ gais į prestižines mokyklas, yra laukiami žurnalistikos, leidybos srityse, mokslo ir švietimo struktūrose. Magistrai, įgiję išsilavini­ mą pagal minėtą programą, sėkmingai kyla politikos, verslo ir diplomatinės karjeros laiptais. Platus išsilavinimas, humanitarinė orientacija leidžia studijų absolventamas veikti operatyviai, prisitaikyti prie nuolatos kintančios civilizacijos reikalavimų ir drą­ siai priimti informacinės technologijos metamus iššūkius.

Trims studentams, įstojusiems į siūlomą magistrantūrą, bus skiriama Claros Monroy (JAV) stipendija1 (šalia valstybinės) ir viena vienkartinė Ed. Čapo (JAV) stipendija-premija už pavyzdingą magistrantūros baigimo darbą2. Artimiausiu metu numato­ ma gauti dar dvi stipendijas.

Studijos vyks Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų institute, 3000 Kaunas, Gedimino 43-211. Studentai aprūpinami bendrabučiu. Paraiškas siųskite nurodytu adresu.

Informacija teikiama KAUNE: KTU Humanitarinių mokslų inst., tcl (8*27) 20 55 60 bronc.lcskauskaitc@org.ktu.lt VILNIUJE: J.A.Krikštopaitis, tel/fax (8*22)71 07 19, krikstop@ktl.mii.lt L.Klimka, tcl (8*22) 75 15 73 1 Stipendija vienam asmeniui (1800 Lt) bus mokama 9 mėn. (2 semestrus) po 200 Lt/mėn. Pirmenybė stipendijai gauti bus teikiama studentams, turintiems aukščiausius bakalauro studijų įvertinimus.

2 Iki 1200 Lt (priklausomai nuo darbo įvertinimo)

Interlux

BENDRA LIETUVOS IR ŠVEICARIJOS UAB www.interlux.lt

Besispecializuojanti biotechnologinių sistemų diegimu mokslinėms, klinikinėms ir diagnostinėms laboratorijoms, atstovaujanti pasaulinio garso firmas:

_.. u Priims į darbą:

Biotest aa^tosues

DADE BEHR1NG

DICK^NSON

L Pardavimu vadYbininKą-prydyktų specialistą

2. Serviso inžinierių

Reikalavimai: - aukštasis biomedicininis (medicina, biologija, biochemija, biofizika ir pan.) išsilavinimas; - mokėjimas naudotis Microsoft Office paketu; - puikus šnekamosios ir rašomosios lietuvių ir anglų kalbos žinojimas; - galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

Privalumai: - patyrimas mikrobiologijoje, genetikoje, molekulinėje bio­ logijoje, serologijoje, koagulogijoje, klinikinėje biochemijoje; - komercinio darbo patirtis.

Reikalavimai: - Fizikinis-techninis-elektroninis išsilavinimas; - puikus šnekamosios ir rašomosios lietuvių ir anglų kalbos žinojimas; - vairuotojo pažymėjimas.

Privalumai: - laboratorijos aparatūros serviso patirtis.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino AB “Spauda”.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

Mes siūlome; - gerą bazinį atlyginimą; - patrauklią premijų sistemą; - firmos automobilį; - mobiliojo ryšio telefoną su nemokamu pokalbių laiku; - apmokymus Lietuvoje ir užsienyje; - galimybę kilti karjeros laiptais tarptautinio garso firmose.

Siųsti savo CV lietuvių ir anglų kalba iki š.m birželio 31d. paštu: Konkursui vadybininko (serviso inžinieriaus) pareigoms užimti Žirmūnų 12-3, 2051 VILNIUS

arba faksu, el.paštu: 8-22-75-37-87. spirit@interlux.lt