Universitas Vilnensis, 2006 m. gruodžio mėn. Nr. 9 (1674)

hinc itur ad astra

umversitas

/

y

-1579-

^3

vilnensis W Nr. 9 (1674)SC|

2006 m. gruodžio mėn.

■KHBEiffS

http.'Z'tomv. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

771 ė e C ė e d ė.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

g. ĮBWĮįi

*

y

\l/ Z|\

.jį-

£ &

Šventų “Kalėdų it Tlauįųįų 2007-ųįų "tetų idvakatė^ kviečia Itanyab kvleųaį. btaltelėti, ttantftant faamiziti kasdieniai zafaeičiai ir Įvertinti naveiktai daskas. *7ik ntaių vilų kendta datfca. idėjontii it Įiaitanųvntii eiatne takia ankštojo atskilo inititacija. kasia iiandien ųalitne didžiaotii.

Kenkia naajail tnetail it fialų attimdeiietni kanttųlėi nelaiųtietni dardanti ažšaiųti, kdtų^inio intftalio naajieati fisadėti, itifisioi laeikato-i it ilntintiei įlekiant tnokilinių dei jtoįeiinių aakitantų.

“7eųal ateinaačiaii metais fintai nefisittdkita džiaaųimo it kanttųdėi Įųųvendinant ivasdiai idėjai.

Kad oedlėita fialų notai, liekiai it ivaįmėi. “7eųa iie Tlaajieji Mietai natieiia fintai ftlatų it ųtatių kelių. vedantį į fialų tikilų. ^ett&dėklcib flctadka “Rektoriui -----------------------

Šiame

numeryje:

Teįvyksta stebuklas kiekvieno širdy

Tarp Lietuvos šviesuolių ir Universiteto žmonės

Artėjant gražiausioms metų šventėms - Šv. Kalėdoms - naujasis Šv. Jonų bažnyčios rektorius tėvas Stasys Kazėnas SJ gruodžio

Skaitykite p. 2

20 dieną 16.30 vai. kviečia akademinę bendruomenę j Advento vakarą. Kviečia pabūti kartu, pajusti bendruomenės dvasią, pasi­ klausyti muzikos ir poezijos, pasidalyti kalėdaičiais. O su „U. V.“ skaitytojais kun. S. Kazėnas SJ maloniai sutiko pasidalyti savo mintimis apie Kalėdas, jų dvasią ir prasmę.

Jei per egzaminą neteisingai įvertino...

Skaitykite p. 9

Šiemet kviečiate studentus, dėstytojus ir VU bendruomenę j Advento vakarą. Gal tai - glaudesnio bendradarbiavimo pradžia? Kokie Jūsų lūkesčiai?

Tautinės kūrybos Everestas Skaitykite p. 14

LJJE

Žygeiviai įveikė 7105 m viršukalnę Skaitykite p. 15

Tikiu, kad bendrystė, prasidėjusi VU įsteigimu, tęsiasi nežiūrint šimtmečių išbandymų - kartais esame labai artimi, kartais atitolstame, bet ta bendrystė visuomet išliko žmonių (čia dirbusių ir besimokiusių) širdyse.

Nukelta j p. 3

„IDĖJA 2006“ neribotų galimybių pasaulis Studentų bruzdesys, svečių gausa, mirgantys reklamų stendai ir negęstančios šypsenos dalyvių veiduose - štai kas pasitiko 2006 m. gruodžio 6 d. užsukusius j Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Jungiamuosius rūmus, kur simbolišku raudonos juostos perkirpimu prasidėjo vienas iš jspūdingiausių Ekonomikos fakulteto studentų organizuojamų renginių - reklamos ir marketingo paroda „Idėja 2006“.

Plačiau skaitykite p. 16

L

universitas

2

2006 gruodis

vilnensis

g k tatkronika

_______________________________________________________

Tarp Lietuvos šviesuolių ir Universiteto žmonės Lietuvos televizija jau trečiq kartą apdovanojo Lietuvos šviesuolius.

Iškilmingame koncerte „Daugiau saulės, daugiau šviesos“, vykusia­ me lapkričio 26 dieną Kauno muziki­ niame teatre, 10 Lietuvos televizijos žvaigždžių apdovanojo 30 šviesiau­ sių Lietuvos žmonių. Tarp jų buvo pagerbti ir Vilniaus universiteto darbuotojai - folkloro ansamblio „Ratilio“ meno vadovė Zita Kelmickaitė ir Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Leonas Valkūnas.

Saulius SODONIS, Šilutės laikraščio ,,Šilokarčema” korespondentas Šilutės Pirmoji gimnazija yra Vilniaus uni­ versiteto partnerė. Neseniai į Šilutę buvo atvykę penkių Vilniaus universiteto fakulte­ tų vadovai: Komunikacijos fakulteto deka­ nas prof. habil. dr. D. kaunas, Kauno hu­

Zita Kelmickaitė dirba ne dėl apdovanoji­ mo. Nuotr. iš LRT archyvo

Liana BINKAUSKIENĖ Zitai Kelmickaitei, jau 35-erius metus tie­ siančiai kelią liaudies dainai festivalyje „Skamba skamba kankliai“, žiūrovų spren­ dimu buvo įteikta Šviesuolės statulėlė.

Laureatė „U. V.“ teigė nesitikėjusi tokio įvertinimo. Ypač Z. Kelmickaitę džiugina tai, jog už ją balsavo paprasti žmonės. „Va­ dinasi, pažįsta, įvertina“, - džiaugėsi ji.

Z. Kelmickaitė teigė nesureikšminanti ap­ dovanojimų. „Šis apdovanojimas, manau,

yra tik ženklas. Ar pasikeičia kas nors? Ne­ pasikeičia. Jeigu susireikšmini ir reikalauji kažkokio ypatingo dėmesio - tau pačiam galas. Dirbu ne dėl apdovanojimo. Dirbu, nes matau prasmę, man smagu, nes kitaip negaliu“, - teigė nenuilstanti įvairių šven­ čių organizatorė, radijo ir televizijos laidų vedėja, muzikologė, ansamblio vadovė ir dėstytoja. Šviesuolės statulėlė papuoš len­

tyną Z. Kelmickaitės namuose, kurioje jau puikuojasi J. Basanavičiaus premijos di­ plomas, angelo skulptūrėlė - meistro iš Žemaitijos dovana, ir kitos širdžiai bran­ gios ir mielos dovanos bei suvenyrai.

Diplomu „Už šviesiausią mintį ir idėją“ buvo apdovanotas VU Fizikos fakulteto Te­ orinės fizikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Leonas Valkūnas.

Neliko nepastebėti ir neįvertinti profeso­ riaus darbai, atlikti kartu su mokslininkais iš Kalifornijos universiteto bei Lorenco Na-

Vilniaus universiteto dekanai lankėsi Šilutėje

cionalinės laboratorijos Berklyje. Tyrimai aiškina fotosintezės savireguliavimo me­ chanizmą. Jų rezultatai buvo paskelbti 2005 metų pradžioje prestižiniame moks­ liniame žurnale „Science“ ir plačiai ko­ mentuojami internete bei Lietuvos spau­ doje. Visuomenės dėmesį mokslui ir ban­ dymą mokslo srityje ieškoti šviesuolių pro­ fesorius L. Valkūnas vertina teigiamai. „XX amžius ir šio amžiaus pradžia - labai di­ delių mokslinių atradimų laikotarpis. Nors apie mokslinius atradimus nėra labai leng­ va aiškiai ir populiariai papasakoti plačia­ jai visuomenei, nes nauji mokslo rezulta­ tai dažnai remiasi plačiomis ir giliomis stu­ dijomis, tačiau propaguoti mokslą tikrai reikia. Tai yra daug svarbiau nei kalbėti apie stebuklus, raganavimą ar ką nors pa­ našaus, kas irgi viešai aptarinėjama.“ Nors, anot profesoriaus, prieš skiriant šį įvertinimą nebuvo atlikta išsami rezultatų ekspertizė, kaip kad būna skiriant įvairias mokslo premijas, pvz., Nacionalinę moks­ lo premiją, jis šį įvertinimą vadina atsitikti­ niu, bet maloniu ir netikėtu. „Jis, ko gera, niekuo manęs neįpareigoja. Tiesiog daly­ vaudamas nominantų pagerbimo šventė­ je supratau, kaip svarbu viešai aiškinti mokslo pasiekimus ir juos propaguoti pla­ čiajai visuomenei“, - teigė nominantas.

manitarinio fakulteto dekanas dr. S. A. Gir­ dzijauskas, Filosofijos fakulteto dekanas dr.

K. Dubnikas, Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. V. Nekrošius ir Istorijos fakulteto dekanas prof. Z. Butkus. Kartu su svečiais atvyko ir žymus verslininkas UAB „Veritas“ generalinis direktorius V. Adutavičius. Vil­ niečiai gimnazijos bendruomenę supažin­ dino su naujovėmis Universitete, busimuo­ sius abiturientus informavo apie studijų ga­ limybes, pristatė studijų programas ir šiuo­ laikinio mokslo perspektyvas. Vėliau moks­ lininkus priėmė Šilutės rajono meras A. Ja­

kas, kuris padedant pavaduotojams su­ pažindino su Šilutės rajono pasiekimais ir ateities planais.

Vakare Vilniaus universiteto mokslininkai ir verslininkas aplankė neseniai restauruo­ tą ir moderniai įrengtą viešąją biblioteką, pavadintą Mažosios Lietuvos poeto Frydri­ cho Bajoraičio vardu, susitiko su miesto bendruomene. Atstovaujantys skirtingoms mokslo šakoms ir fakultetams dekanai pa­ pasakojo apie seniausio Lietuvoje univer­ siteto dabartį, reformų neišvengiamumą ir kaitos perspektyvas. Prof. D. Kaunas ap­ gailestavo, kad, vakar patikslintais duome­ nimis, įvairiose Universiteto fakultetuose mokosi tik 140 iš Šilutės rajono atvykusių studentų. Kalbėtojas taip pat pastebėjo, kad, esant galimybėms rinktis aukštąją mo­ kyklą, dažnas pirmenybę teikia ne geriau­ siai, bet arčiau esančiai ar pagal kitokius, antraeilius požymius vertinamai aukštajai mokyklai.

Dekanai gimnazijai įteikė ir dovanų: D. Kaunas, žinomas bibliofilas, Frydricho Bajoraičio bibliotekai padovanojo seną, prieškario Šilutės bibliotekos antspaudais paženklintą knygą apie Goethę. Ją karo me­ tais išgelbėjo dabar jau miręs švėkšniškis mokytojas Vytautas Rupšys. Kitų fakultetų dekanų dovanos taip pat buvo knygos.

Svečiai iš Vilniaus Frydricho Bajoraičio bibliotekoje

TRUMPAI Įvertinti nuopelnai lietuvių kalbai Gruodžio 10 d. Nacionaliniame dramos teatre rengia­ mame Kalbos vakare įteikta Felicijos Bortkevičienės pre­ mija už nuopelnus puoselėjant lietuvių kalbą. Tokia pre­ mija šiais metais skirta ir Vilniaus universiteto profeso­ rei, habilituotai daktarei Reginai Koženiauskienei.

Remiantis nuostatais, premija skiriama kasmet, nominantai paskelbiami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - gegužės 7-ąją, o premijos įteikiamos metų pa­ baigoje. Skulptorės Dalios Matulaitės sukurto kūrinio „Vy­ turys“ kopija įteikiama už svarbius darbus kalbos ir kul­ tūrinio paveldo srityje su sąlyga, kad nominantui už tuos darbus nebuvo atlyginta, įvertinant nominanto labdarin­ gus darbus lietuvių kalbos ir lituanistinio paveldo puo­ selėjimui.

Lietuvio fiziko darbai prestižiškiausiame moksliniame JAV leidinyje Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis mokslų akademijos leidinys „PNAS“ (Proceedings of the National Academy of Sciences of the United Statės of America) spausdina lietuvio fiziko straipsnį. Buvęs Vilniaus universiteto auklėtinis ir darbuotojas Darius Abramavičius kartu su dar keliais kolegomis iš užsienio paskelbė mokslinį darbą apie dviejų dimensijų vibruojančius optinius zondus, skirtus peptidų tyrinėjimams. Straipsnį „Twodimensional vibrational optical probes for peptide fast folding investigation“ galima per­ skaityti internetinėje leidinio versijoje adresu: http://www.eurekalert.org/pio/tipsheetdoc.php/237/zpq4328.pdf.

1914 m. įsteigtas JAV mokslo populiarinimo leidinys, kurio mokslo spektras apima bio­ loginius, fizikinius ir socialinius mokslus, pasirodo kiekvieną savaitę.

Jau galima siūlyti kandidatus Nacionalinei pažangos premijai VU Senato salėje lapkričio 29 d. paskelbta apie tai, kad 2007 m. pavasarį vėl bus įteiktos premijos pažangiausiems

N A C I O N A L 1 N F PAŽANGOS PREMIJA

Lietuvos mokslininkams, verslininkams ir kultūros veikė­ jams. Akademinė, verslo ir kultūros visuomenė jau gali pradėti rengti paraiškas Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos premijoms.

NPP komiteto darbo reglamente aiškiau suformuluoti Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pa­ žangos premijų kriterijai. Ypač daug dėmesio bus kreipia­

ma į kandidatų pastebimumą pasaulyje, įtaką svarbiausiems artimiausių dešimtmečių

šalies ekonominio ar kultūrinio vystymosi veiksniams, išradimų, kūrybinės ar taikomosios veiklos produktyvumą.

Kandidatus Nacionalinei pažangos premijai 2007 m. galės siūlyti ne tik mokslo institu­ cijos, verslo, pramonės, meno, kultūros asociacijos ar pelno nesiekiančios organizaci­ jos, bet ir ne mažesnės kaip penkių asmenų mokslininkų, verslininkų ar kultūros veikėjų

iniciatyvinės grupės.

Paraiškos premijoms bus priimamos nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. kovo 19 d. paskelbti laureatus iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje numatyta 2007 m. gegužės viduryje.

Sveikiname Gruodžio 9 d. Tarptautiniame chorų konkurse Avileso mieste (Ispanija)

VU Akademinis choras (meno vadovė Rasa Gelgotienė) laimėjo antrąją vietą

ir gavo specialų prizą už geriausią sambos atlikimą.

universitas

2006 gruodis

troliuoti. Ir jeigu koks nors daly­ kas išsprūsta iš mūsų kontrolės, puolame į paniką. Jėzus nori mus pamokyti, kad tikėjimas - tai ne tik malda ir ėjimas į bažnyčią, bet taip pat ir pasitikėjimas, kad Šven­

Teįvyksta stebuklas kiekvieno širdy Atkelta iš p. 1 Šventės, kurių visi laukiame Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Me­

tai - brangios visiems, tai pats ge­ riausias laikas pabūti kartu, susi­ kaupti. Advento vakarą susirinkę j Šv. Jonų bažnyčią ateitume prie

VU ištakų, prie šaltinio.

Aš tikrai ne tik kviečiu, bet ir laukiu kiekvieno ateinant. Vaka­ ras bus labai paprastas - bus mu­ zikos, apmąstymų, o svarbiausia bus mūsų bendras buvimas - bu­ vimas, kuris veda į būties gelmę.

Dalinsimės kalėdaičiais, palinkė­ sime vieni kitiems ramybės.

Vienas iš bažnyčios globėjų Šv. Jonas Krikštytojas kvietė: „Tai­

sykite Viešpačiui kelią“, o apaš­ talas Jonas sakė: „Pradžioje bu­ vo Žodis...“ Leiskime Dievo Žodžiui prabilti į mūsų širdis.

Vartotojiškame pasaulyje sunku pajusti Advento dva­ sią ir ramiai bei džiugiai laukti Kalėdų stebuklo. Gal turite .receptų“, kaip tai padaryti, kaip nepasiduoti masinei prieššventinei do­ vanų pirkimo psichozei, kai šventė praranda „švento laiko“ prasmę? Kaip atsi­ gręžti į tikrąsias, amžiną­ sias vertybes? Ar dar realu stengtis sugrąžinti į žmonių dvasią tikrąsias Kalėdas?

3

vilnensis

Šiuo laikotarpiu visi skubame

toji Dvasia nuolat rūpinasi mumis ir veda.

apsipirkti, ieškome dovanų. Mir­ Kas yra Kalėdų stebuklas? ga daugybė reklamų televizoriu­ Leisti gimti Jėzui savo širdyje je, gatvėje, laikraščiuose...Visa tai - tai būtų tikrasis stebuklas. Kad dar garsiau NETIESIOGIAI skel­ kiekvienas išdrjstume tam mažam bia, kad Jėzaus gimtadienis artė­ kūdikiui leisti gimti mūsų širdyse, ja. Kiekvieno mūsų rūpestis yra jį saugoti, globoti, ir kad jis galėtų grąžinti tikrąją šventės prasmę, o augti. Juk Jis ateina silpnu kūdi­ tai priklauso nuo mano pasirinki­ kiu, kad nė vieno neišgąsdintų, mų, nuo to, kam skiriu prioritetus. kad kiekvienas galėtų prie jo pri­ Juk Adventas - tai laukimas, tai eiti. Tada mes visi, kaip asmuo, rūpestingas ruošimasis, tai daliji­ kaip tauta, kaip bendruomenė, masis. Laukti Kalėdų yra nuosta­ augtume kartu su juo. bu: vargas tam, kuris nieko nelau­ kia: viduje jis jau yra miręs, neturi Ko palinkėtumėte artėjan­ vilties, negyvena šio laiko, kuris čių švenčių proga akademi­ mums skirtas iki Kalėdų, laukda­ nei bendruomenei, studen­ mas įvykio, kuris gali pakeisti mū­ tijai? sų širdis, mūsų gyvenimą, gyve­ Manau, kad pats gražiausias nimą tų, kurie yra šalia mūsų, viso linkėjimas yra tai, ką Betliejuje an­ pasaulio gyvenimą. Netikime, kad gelai giedojo Jėzui gimus: „Gar­ tai įmanoma? O juk būna tokių bė Dievui aukštybėse, o žemėje įvykių, kurie atsitinka, nors, mūsų - ramybė geros valios žmonėms.“ akimis žiūrint, tai atrodo neįma­ Kad mes geros valios nepritrūknoma, tarsi iš paklusnumo TAM, tume, kad vilties turėtume, kad bū­ kuris visa sukūrė. Prisiminkime kū­ tų taika. Taika nėra tik karo nebu­ dikio gimimą, pražystantj žiedą, vimas. Taika - tai, ko trokšta saulės patekėjimą... Tai nejaugi kiekvieno mūsų širdis. Kad mo­ Dievas nesugebėtų, jeigu mes lei­ kėtume ramybėje ir taikoje vieni sime irto prašysime, perkeisti mū­ su kitais gyventi, kad geranoriš­ sų apatišką širdį j naują, trokštan­ kumą pastebėtume. Būti supras­ čią mylėti širdį? tais ir mylimais, pastebėtais ir pa­ Krikščioniška išmintis glūdi įsi­ guostais, išdrįsti džiaugtis ir tikinime, kad Dievas rūpinasi mu­ verkti. Kad stebuklas įvyktų kiek­ mis, kad Dievas lydi visose mūsų vieno širdy. kasdienybės situacijose. Esame linkę viską suplanuoti ir viską kon-\|kalbino Liana BINKAUSKIENE

Santariškių klinikų teritorijoje oš profesorių ąžuolai Viena didžiausių bei progresyviausių Lietuvos gydymo įstaigų - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VULSK), aprėpiančios praktinę bei mokslinę mediciną, moderniausias jos technologijas, siekia, kad čia dirbantys jaustųsi pastebėti ir deramai įvertinti. Todėl lapkričio 22 d. įgyvendinta ilgai brandinta mintis - pasodinta unikali Pro­ fesorių alėja.

Iškilmingai pasodinta 30 raudonųjų vardinių ąžuolų, jie įamžins tris­ dešimt jaunų ir gana garbaus amžiaus VUL SK profesorių darbus bei nuopelnus.

Sodinant ąžuolus dalyvavo svečiai iš Sveikatos apsaugos ministe­ rijos, Vilniaus miesto savivaldybės, rėmėjai: „Hansabankas“, UAB „Soltra“, VU Botanikos sodas, žiniasklaidos atstovai bei ligoninės darbuo­ tojai.

Profesorių alėjos idėją Santariškių klinikų teritorijoje padėjo įgyven­ dinti „Hansabankas“, tęsiantis socialinį projektą „Žalias miestas“. Šie­ met vykdant akciją buvo pasodinta apie tris tūkstančius medžių, krū­ mų ir kitokių želdinių dvidešimtyje Lietuvos miestų. „Hansabanko“ atstovė, Rinkodaros ir ryšių su visuomene departamento direktorė As­ ta Margevičienė pastebėjo, kad šie ąžuolai ne tik įprasmins medici­ nos profesorių darbą gelbstint gyvybes, bet ir padės kurti Vilniaus kraštovaizdį ir ekologišką aplinką.

VUL Santariškių klinikų inform.

zj\

* * kt bendradarbiavimas * m k sutartys--------------

„PZU Lietuva" bendradarbiauja su Vilniaus universitetu Ketvirto kurso studente Laura Besigirskaitė šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja vadybos ir administravimo programos drau­ dimo atšaką. Vardinė „PZU Lietu­ vos“ 500 litų dydžio mėnesinė sti­ pendija ir toliau bus skiriama geriausiam Ekonomikos fakulte­ to Verslo katedros studentui. Taip siekiama skatinti gabiausius ir perspektyviausius studentus, ku­ rių mokymo programoje tarp pa­ grindinių dėstomų dalykų yra su draudimu susijusios disciplinos (draudimo jmonių veiklos anali­ zė ir planavimas, draudimo ir rizi­ kos vadyba, draudimo kompani­ jos administravimas, draudimo marketingo teorija ir praktika ir pan.).

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu nėra atsitik­ tinis projektas. „PZU Lietuva gy­ vybės draudimo“ generalinio di­ rektoriaus pavaduotojas M. J. Mikalauskas Matematikos ir infor­ matikos fakulteto studentams pa­ skaitas skaito nuolat.

Nuo šių mokslo metų „PZU Lie­ tuva“ pradėjo dar aktyviau daly­ vauti mokymo procesuose. VU Eko­ nomikos fakulteto magistrantams 2006-2007 mokslo metais numa­ tytos draudimo specialistų prakti­ kų paskaitos. Savo žiniomis ir pa­ tirtimi draudimo vystymo strategijos, įvaizdžio formavimo, rinkos pažini­ mo, vadybos paskaitose dalinasi „PZU Lietuvos“ vadovai - Viešųjų

Spalio 3 d. „PZU Lietuva“ centriniame biure kom­ panijos generalinis di­ rektorius Zenonas Olbrysas įteikė vardinės sti­ pendijos sertifikatą Vil­ niaus universiteto Ekono­ mikos fakulteto studen­ tei Laurai Besigirskaitei.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto ir „PZU Lietu­ va“ bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta šių metų birželio mėnesį, jai atiteko „PZU Lietuvos“ įsteigta 6000 litų vertės EF studentei L. Besigirskaitei įteikta metinė stipendija. 6000 Lt metinė stipendija ryšių ir marketingo departamento direktorė Rasa Paulienė, Produktų ir rizikos valdymo departamento di­ rektorius Darius Balionis, „PZU Lie­ tuva gyvybės draudimas“ gen. di­ rektoriaus pavaduotojas Marijus Jūris Mikalauskas ir kiti. 2007 m. semestre numatytos paskaitos per­ sonalo valdymo, draudimo rinkos aktualijų Lietuvoje ir Europoje te­ momis.

2007 metais bendrovėje „PZU Lietuva“ praktiką atliks pirmieji Vil­ niaus universiteto Ekonomikos fa­ kulteto studentai. Praėjusiais me­ tais kompanijoje praktiką atliko 17 studentų iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos bei Teisės fakultetų. 2 studentai po at­ liktos praktikos įdarbinti, o su ki­

tais kompanija tikisi susitikti jiems studijuojant paskutiniame kurse.

Praktika - puiki galimybė įvertinti studentą kaip būsimą darbuoto­ ją, todėl jau įdarbintieji studentai tikrai gerai dirba ir pateisina darb­ davio lūkesčius.

2006 m. draudimo kompanija „PZU Lietuva" įdarbino apie 40 jau­ nų specialistų, neturinčių darbo patirties. Neseniai mokslus bai­ gusių specialistų pagrindinis lū­ kestis - įgyti darbo patirties bei suteikta galimybė derinti darbą su tęsiamais mokslais. Turintys dar­ binės patirties kelia ir didesnius reikalavimus: dažnai darbą kei­ čia ieškodami didesnio darbo už­ mokesčio arba renkasi darbo vie­ tą pagal darbo pobūdį.

Pasirašyta sutartis su Druskininkų „Ryto"gimnazija Lapkričio 21 d. Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus univer­ siteto ir Druskininkų „Ryto“ gimnazijos. Šia sutartimi VU ir Druskininkų „Ryto“ gimnazija tapo partnerėmis. Šia sutartimi Universite­ tas įsipareigoja nemoka­ mai teikti informacinę ir re­ klaminę medžiagą apie Universitetą, esant reika­ lui deleguoti atstovus da­ lyvauti oficialiuose gimna­ zijos renginiuose; rengti gimnazijoje Universiteto dėstytojų paskaitas, teikti metodinę pagalbą gimna­ zijos mokytojams.

Savo ruožtu gimnazija įsipareigoja konsultuotis su Universiteto profeso­ riais ir dėstytojais dėl mo­ kymo turinio ir metodų, in­ formuoti savo regiono Pasirašytomis sutartimis pasikeitė mokyklas apie vyksian­ akad. B. Juodka ir „Ryto“ gimnazijos čius susitikimus su Univer­ direktorius J. Samuchovas siteto atstovais ir pagal galimybes užtikrinti kitų raginti mokinius studijuoti VU. Ši su­ mokyklų moksleivių dalyvavimą juose, esant galimybei sudaryti są­ tartis turėtų paskatinti gabiuosius lygas Universiteto studentams atlikti mokinius motyvuotai nukreipti savo gimnazijoje pedagoginę praktiką. gebėjimus ir žinias į pasirinktą moks­ „Ryto“ gimnazijos direktorius lo sritį.

Jevgrafijus Samuchovas džiaugė­ Gimnazijos vadovas pasidžiau­ si, kad gimnazijos mokiniai noriai gė, kad bus bendradarbiaujama su renkasi VU - šiuo metu Universitete beveik visais fakultetais. Medicinos dieninėse studijose mokosi apie fakultetas galės bendradarbiauti su 100 buvusių šios gimnazijos moks­ Druskininkų kurortologijos laborato­ leivių. Direktoriaus manymu, ši su­ rija. Bus laukiami ir kitų fakultetų at­ tartis bus dar didesnis impulsas pa­ stovai, dėstytojai bei studentai.

i r

universitas

4

2006 gruodis

vilnensis

> > > kfakultetuose VU Filologijos fakulteto Kanados auditori­ joje lapkričio 27 d. oficialiai įteiktas knygų rinkinys airių kultūros studijų tematika. Pa­ dovanota 70 knygų - airių rašytojų prozos ir poezijos kūriniai, akademinės studijos rių grožinės literatū­ apie Airijos istorijų, politikei, teatrų, litera­ ros ir akademiniais tūrų ir mitologijų. kultūrologijos bei li­

Airijos ambasados dovana Vilniaus universitetui Airijos ambasadorius Lietuvoje p. J. E. Donalas Denhamas iškil­ mingai įteikė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetui 70 knygų rin­ kinį. Leidiniai, kurių vertė apie 5000 Lt, yra airių rašytojų prozos ir poezijos kūriniai, akademinės studijos apei Airijos istoriją, politi­ ką, teatrą, literatūrą ir mitologiją.

Dovanodama knygas Airijos am­ basada prisideda prie airių kultūros studijų plėtros Vilniaus universiteto Fi­ lologijos fakultete. Greta Anglų filolo­ gijos katedroje dėstomų britų, Ameri­ kos ir Kanados kultūrų studijų kursų anglų filologiją studijuojantiems ba­ kalauro pakopos studentams jau nuo 1999 m. siūlomos paskaitos ir semi­ narai apie airių šalityrą. Filologijos fa­ kultetas, papildęs savo biblioteką naujomis knygomis, suteiks galimy­ bę Airijos kultūros ir literatūros istorija besidomintiems dėstytojams ir stu­ dentams susipažinti su naujausiais ai­

teratūrologuos leidi­ niais.

VU Anglų filo­ logijos katedra bendrauja su Airi­ jos ambasados darbuotojais nuo 1995 m. Tuometi­ nis Airijos amba­ sadorius Baltijos šalims 1997 m. dalyvavo pirmojo­ je Lietuvoje su­ rengtoje keltų stu­ dijų konferencijoje Airijos ambasada padovanojo FilF studijoms Vilniaus universi­ reikalingų knygų tete. Taip pat Airi­ ankstyvąją ir šiuolaikinę airių lite­ jos vyriausybė jau yra parėmusi ratūrą ir airių kalbą.

VU Anglų filologijos katedrą leidi­ niais apie Airijos istoriją, šiuolai­ FilF Anglų filologijos katedros kinės Airijos politinę struktūrą, inform. V. Naujiko nuotr.

Šachmatininkai niekad neserga Alzheimerio liga Giedrė ŠPOKAITĖ Studentų dienos proga Kauno humanitariniame fakultete stu­ dentai, dėstytojai ir administraci­ jos darbuotojai, mėgstantys šach­ matus ir mokantys jais žaisti, buvo kviečiami į Kauno karininkų ramo­ vę dalyvauti fakulteto šachmatų turnyre. Šio sumanymo autorius lektorius Donatas Pilinkus - kvie­ tė pasinaudoti puikia proga pa­ bendrauti su kolegomis, susipa­

žinti su kitais šachmatų mėgėjais ir išsiaiškinti jėgas.

Tokio pobūdžio renginys fakul­ tete organizuojamas pirmą kartą, todėl sunku buvo nuspėti, kas ja­ me dalyvaus ir kaip bus sutikta pati idėja. Turnyrą kuravęs ir atidaręs daugiametis šachmatininkų čem­ pionas Algimantas Butnorius džiau­ gėsi sumanymu ir žavėjosi verdančiom besirungiančiųjų aistrom. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu jau­ nimas rodo mažai iniciatyvos ir yra

daugiau įnikęs į kito pobūdžio žai­ dimus, todėl tikisi, kad šis renginys taps tradiciniu. A. Butnorius pasa­ kojo, kad šachmatai yra sudėtinga sistema, lavinanti protą, atmintį ir intuiciją (todėl, jo teigimu, šachma­ tininkai niekad neserga Alzheime­ rio liga).

Po septynių ratų, numatytų tur­ nyro reglamente, baigėsi įtempta ir aistringa kova. Prizines vietas už­ ėmė Roza Joffė (I), Aleksandras Markelis (II) ir Merūnas Laučys (III).

Demaskuoti „civilizaciją" Šiuolaikiniame pasaulyje „civilizacijos“ kategorija nepraranda populiarumo - atvirkščiai, ji vis dažniau pasitelkiama politiniuose ginčuose. Tuo tarpu apibrėžti pačių sųvokų nėra taip paprasta - mat terminas tiesiog „aplipęs“ skirtingomis reikšmėmis ir prasmėmis. Pa­ našu, kad „civilizacijų skirtumų“ argumentu nuginkluoti oponentų yra kur kas lengviau nei bandyti susikalbėti - kas vis dėlto yra ta „civilizacija“?

Norėdama atsakyti į šį ir kitus klau­ simus, VU Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto (VU TSPMI) stu­ dentų laikraščio „Post Scriptum1' redakcija lapkričio 22 d. studentus pakvietė į diskusiją „Kas civilizaciją daro civilizacija? Civilizacijos sam­ pratos paieškos su Vytautu Kavolių“.

Teoriniu pagrindu diskusijai buvo pasirinktos Vytauto Kavolio idėjos ne tik siekiant debatus padaryti akademiškesnius, bet ir pristatyti studen­ tams per mažai žinomas V. Kavolio idėjas bei paskirti renginį šio intelek­ tualo atminimui.

Diskusijoje dalyvavo prof. Leoni­ das Donskis, doc. Arūnas Sverdiolas ir disertaciją pagal V. Kavolio kul­ tūros sociologiją rašantis doktorantas Alvydas Noreika; moderavo VU TSPMI absolventė Indrė Balčaitė.

Pradėję nuo paties „civilizacijos“ apibrėžimo dalyviai pripažino proble­ mą, kad terminas yra aplipdytas skir­ tingų akademinių disciplinų etiketė­ mis, kurias suprasti galima tik atitinkamoje teorijoje, prasmingoje visumoje. V. Kavolio samprata, kad civilizacija yra didžiausias sociosimbolinis darinys, turėtų būti atitinkamai interpretuojama XX a. vidurio ameri­ kiečių sociologijos kontekste.

Diskusijoje iškeltas termino neutralumo klausimas: Vakaruose gimusi sąvoka iš esmės buvo pa­ grįsta „aš“ ir „kitas“ takoskyra; net­ gi iki šiol negirdime apie save iš kitų civilizacijų. Termino vartojimo tradicijoje „civilizuotumas“ dažnai buvo tiesiog siejamas su pažan­ ga. V. Kavolis siekė, kad Vakarai nebūtų traktuojami kaip teorijos da­ vėjas, o kitos civilizacijos - objek­ tai, tačiau problemos išspręsti ne­

pavyksta. A. Sverdiolo nuomone, tam tikra asimetrija čia neišvengia­ ma; svarbu neleisti politiniam korek­ tiškumui subjektyvumo kaltinimais paralyžiuoti patį klausimą.

Kodėl kituose moksluose „civili­ zacijų“ kategorijai prarandant svar­ bą ji vis stiprėja ir populiarėja politi­ kos moksluose? Šį klausimą diskusijos pabaigoje iškėlė VU TSPMI profesorius Alvydas Jokūbaitis.

L. Donskio nuomone, sąvoka lieka reikalinga įvardijant pavojingus, grės­ mingus skirtumus; „civilizacija“ - iš humanitarinių mokslų perimta di­ mensija, kuri reikalinga tampa tuo­ met, kai socialinių mokslų teorijos ne­ begali paaiškinti pasaulio.

Renginio organizatorius, VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ du kartus per metus lei­ džiamas laikraštis „Post Scriptum“ -

teminis, nekomercinis, nemokamas leidinys, kuriame mėginama giliau pažvelgti į aktualius visuomeninius, politinius reiškinius, siekiama anali­ tiškai vertinti įvairius socialinius pro­ cesus, ieškoma sąlyčio taškų tarp skirtingų akademinių disciplinų for­ muojamo požiūrio į pamatines vals­ tybės, pilietinės visuomenės, religi­ jos, meno sąveikos problemas, pateikiami įvairūs svarbiausių politi­ nio pasaulio įvykių vertinimai bei ne­ tikėtos jų interpretacijos. Gruodį pa­ sirodysiantis numeris kritiškai įvertins „civilizacijų" terminą, apžvelgs žy­ mias civilizacijų teorijas ir pasinau­ dos civilizacijų analizės metodu naujoms, netikėtoms reiškinių inter­ pretacijoms.

Visus „Post Scriptum” straipsnius galima rasti laikraščio tinklalapyje www.postscriptum.lt.

Apie civilizacijos sąvoką su TSPMI studentais diskutavo prof. L. Donskis (dešinėje) ir doc. A. Sverdiolas

VU TEISĖS FAKULTETO ALUMNI DRAUGIJA PASKYRĖ VARDINES STIPENDIJAS Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos valdyba lapkri­ čio 28 d. posėdyje nuta­ rė 2006 metais skirti dvi Alumni draugijos vardi­ nes stipendijas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos profesoriaus Jono Žėruolio var­

do stipendijos skirtos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto II kurso dieninių studijų studentui Laurynui Balčiūnui ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto III kurso dieninių studijų studentei Jovitai Rinkevičiūtei.

Abiem šioms stipendi­ joms išmokėti Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakulteto Alumni draugija Vilniaus uni­ versitetui perves 4000 litų paramą, iš kurios lygiomis dalimis minėtos stipendijos bus išmokėtos per šešis mėnesius.

Stipendijų liudijimai minėtiems studentams iškilmingai įteikti gruo­ džio 8 d. Vilniaus universiteto Tei­ sės fakulteto Alumni auditorijoje Teisės fakulteto Alumni draugijos visuotiniame susirinkime.

TF Alumni draugijos inform.

VU TSPMI surengtos Lenkijos dienos Jonas SURVILA Pirmą renginio dieną Varšuvos universiteto doktorantas Michalas Rudnickis pasakojo, kaip nuo XIV amžiaus iki šių dienų lenkų są­ monėje keitėsi lietuvio stereoti­ pas, kokie buvo pagrindiniai, len­ kų nuomone, lietuvių būdo bruožai. Paaiškėjo, kad lietuviai buvo laikomi ypač fiziškai stip­ riais, užsispyrusiais, ramaus bū­ do, draugiškais, bet nekalbiais ir netgi pasipūtusiais. Vis dėlto šian­ dien lenkai prisipažįsta, kad, nors esame kaimynai, apie lietuvius žinoma labai mažai. Stanislawas Chyla-Smykas papasakojo apie nacionalinių mažumų padėtį Lenkijoje ir kaip keitėsi Lenkijos politika jų atžvilgiu nuo tarpuka­ rio iki šiandien. Varšuvos univer­ sitete lietuvių kalbą studijuojanti III kurso studentė Martyna Lewicka išsamiai pristatė lenkų autostereotipą ir lenkų tautinius kom­ pleksus, o Ewelina Sitarek, Magdalena Moch, Barbara Piotrowska ir Anna Markiewicz išsa­ miai pristatė šiuolaikinės Lenki­ jos žiniasklaidos aktualijas pagrindinius laikraščius, televizi­ jas ir garsiojo „Radijo Maryja“ fe­ nomeną.

Antrąją renginio dieną „Len­ kijos dienų VU TSPMI“ dalyvius pasveikino bei pranešimus apie Lietuvos ir Lenkijos užsienio po­ litiką perskaitė ministrai pirmi­ ninkai Gediminas Kirkilas ir Jaroslawas Kaczynskis. Abu sutartinai pabrėžė abiejų šalių strateginės partnerystės svarbą bei jaunųjų lyderių, kuriuos sietų dvišalio bendradarbiavimo dva­ sia, ugdymą. Po to šiuo metu VU TSPMI studijuojantys Varšuvos

Gruodžio 7-8 dienomis VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bendradarbiaujant su LR Užsienio reikalų ministeri­ ja pirmąkart buvo su­ rengtos „Lenkijos dienos“.

Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedros bei politikos mokslų studen­ tai skaitė pranešimus apie Lenkijos užsienio po­ litiką, šiuolaikinę žiniasklaidq ir kinematografijų, buvo surengta lenkiško kino filmo peržiūra. universiteto doktorantė Renata Mienkowska bei bakalauro studi­ jų pakopos studentas Tomaszas Brusokas aptarė svarbiausias Lenkijos užsienio politikos kryp­ tis ir pabrėžė pastaruoju metu ypač suintensyvėjusius ir svar­ bius Lenkijos santykius su Lietu­ va. „Lenkijos dienas" vainikavo režisieriaus Maciejaus Drygaso dokumentinio kino filmo „Viena Lenkijos Respublikos diena“ per­ žiūra ir ją lydėjęs VVojciecho Gornašo pranešimas apie šiuo­ laikinę lenkų kinematografiją. Vis dėlto labiausiai VU TSPMI studen­ tus sužavėjo tai, kad visus prane­ šimus Varšuvos universiteto stu­ dentai skaitė taisyklinga lietuvių kalba. VU TSPMI direktorius Rai­ mundas Lopata bei šio renginio globėjas advokatas Česlavas Okinčicas pažymėjo, kad tokie renginiai yra tiesiog būtini norint toliau plėtoti ir stiprinti strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę.

Pranešimus apie Lietuvos ir Lenkijos užsienio politiką skaitė abiejų šalių ministrai pirmininkai. V. Naujiko nuotr.

universitaę

2006 gruodis

5

vilnensis

ai i ^projektai

VU magistrantų bendrųjų kompetencijų testavimas ir mokymai jau prasidėjo

r

n

I

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

1

|

Projektus remia Lietuvos Respublika

|

„Išlieka tik stipriausi, konkurencingiausi, todėl mokymasis visą gy­ venimą yra XXI amžiaus variklis“, kalbėjo Filologijos fakulteto magist­ rante apie bendrųjų kompetencijų svarbą šiuolaikinėje rinkoje. Jau nebeužtenka aukštojo mokslo di­ plomo, turimų savo srities žinių. Net ilgametė praktika tampa mažiau svarbi, jei darbuotojas kompeten­ tingas tik savo srityje. Dinamiška darbo aplinka verčia specialistus kaupti ne tik profesines žinias, bet akcentuojama ir bendrųjų kompe­ tencijų svarba tam, kad darbuoto­ jas turimas žinias mokėtų efektyviai pritaikyti. Lietuvos darbo rinkoje trūksta specialistų, kurie gebėtų sa­ varankiškai priimti pagrįstus spren­ dimus, efektyviai planuoti savo dar­ bo laiką ir sugebėtų ne tik gerai dirbti, bet ir koordinuoti kitų darbą.

Ne mažiau svarbu mokėti mokytis visą gyvenimą, nes tai žinių eko­ nomikos esmė.

Bendrųjų kompetencijų trūkumą rodo darbo rinkos tyrimai, darbda­ vių ir absolventų apklausos. Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 42 proc. darbdavių ir 85 proc. aukštų­ jų mokyklų absolventų pažymėjo, kad jauniems specialistams nepa­ kanka bendrųjų gebėjimų - ben­ dradarbiavimo, lyderystės, prisitai­ kymo prie dinamiškos aplinkos ir pan. Apklausti Vilniaus universite­ to magistrantai - projekto dalyviai taip pat akcentavo, kad Universite­ te jie neįgijo būtinų bendrųjų kom­ petencijų, todėl jaunam absolven­ tui sunku susirasti norimą darbą ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungos ša­ lyse. ES narėse senbuvėse ypatin­ gai pabrėžiama bendrųjų kompe­ tencijų ugdymo svarba, užtikrinant laisvą aukštųjų mokyklų absolven­ tų judėjimą.

Akivaizdu, kad šiandien būtina rengti įvairius projektus specialis­ tų bendrosioms kompetencijoms ugdyti ir stiprinti. Todėl birželio 1 d. Vilniaus universiteto Karjeros centre pradėtas įgyvendinti BPD 2004-ESF-2.5.0-03-05/0099 pro­ jektas „Vilniaus universiteto Kar­ jeros centro veikla organizuojant magistrantų bendrųjų kompeten­ cijų, atitinkančių darbo rinkos po­ reikius, praktinį ugdymą“ pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendro­ jo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių ko-

Group metodika (asmenybinis pro­ fesinis klausimynas, žodinio kritinio mąstymo testas ir skaitmeninio kriti­ nio mąstymo testas). Ištestuoti pir­ mieji 80 magistrantų. Kiekvienam dalyviui bus pranešta apie jo ben­ drųjų kompetencijų lygį.

Numatyta, jog projekte gali da­ lyvauti visų fakultetų Vilniaus uni­ versiteto magistrantai, nes bendro­ sios kompetencijos svarbios dirbant visuose sektoriuose. Antra vertus, šios kompetencijos svar­ bios ir kasdieniame gyvenime.

Pasiteiravome projekto dalyvių, ką jie mano apie mokymus, kodėl svarbu mokytis visą gyvenimą, su kokias lūkesčiais atvyko dalyvauti, ko tikisi iš projekto ir pan.

Apibrėždami dalyvavimo tikslus, vieni magistrantai kalbėjo apie no­ rą geriau pažinti save, išmokti ver­ tinti juos supančią aplinką, įgyti naujų žinių, bendravimo gebėjimų, kuriuos galėtų panaudoti formalio­ je ir neformalioje aplinkoje. Kiti kal­ binti dalyviai minėjo norą įgyti ži­ nių, kurias galėtų pritaikyti ieškant darbo. Galime daryti išvadą, kad projekto dalyvių ir rengėjų tikslai vienodi - padidinti magistrantų konkurencingumą darbo rinkoje, pakelti jų kvalifikaciją bei ugdyti bendrąsias kompetencijas.

Pasiteiravome dalyvių, ką jie mano apie projekto poreikį. Visų nuomonė buvo vieninga - žinių ekonomika reikalauja nuolat at­ naujinti įgūdžius ir didinti bendrą­ sias kompetencijas. Cituojame vie­ nos kalbintos magistrantės žodžius: „Universiteto diplomo neužtenka, reikia mokėti įrodyti darbdaviui, kad esi tas, kurio jam reikia, kurio jis ieško - perspekty­ vaus, konkurencingo, kūrybiško, savarankiško, gebančio mokytis, prisitaikančio prie kintančios aplin­ kos, priimančio sprendimus sava­ rankiškai ir kt. Darbdavių nebetenkina pasakymas, kad esi tinkamas kandidatas, nes baigei aukštąją mokyklą, privalu įrodyti, kad suge­ bėsi ir toliau mokytis, tobulėti, siek­ si išlikti kvalifikuotas ir konkuren­ cingas, perspektyvus. Antra vertus, mokymai yra labai brangūs. O šis projektas - puiki galimybė ugdyti bendrąsias kompetencijas nemo­ kamai“.

Visi projekto dalyviai tikisi to pa­ ties. Jų lūkesčiai - įgyti naujų žinių, kurių neteikia Universitetas. Viena kalbinta magistrante sakėsi norinti pakeisti aplinką, išbandyti save ki-

kybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje" .

Projekto tikslas - pakelti magist­ rantų kvalifikaciją didinant bendrą­ sias kompetencijas. Pagrindiniai keliami uždaviniai - parengti ir įvyk­ dyti magistrantų bendrųjų kompe­ tencijų mokymų ciklą, kuris susidės iš 3 seminarų ciklų. Taip pat įdiegti bendrųjų kompetencijų įvertinimo sistemą ir sukurti magistrantų integ­ racijos į darbo rinką monitoringo sistemą.

Gruodžio 5-6 dienomis pradė­ tos testuoti projekto dalyvių - VU magistrantų - bendrosios kompe­ tencijos. Magistrantų bendrąsias kompetencijas vertino profesiona­ lūs psichologai. Tam buvo naudo­ jama visame pasaulyje pripažįsta­ ma ir Lietuvoje adaptuota SHL

Magistrantams bus surengti trys seminarų ciklai.

V. Naujiko nuotr.

Profesorius Albinas JOVAIŠAS

i______________________________ i I---------------------------------------------------- 1

(1931-2006) Projektus iš dalies [finansuoja Europos Sąjungoj r==——=————n

Lapkričio 22 dieną, eidamas 76-uosius metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros Profesorius Al­ binas Jovaišas. Vilniaus universitete Albinas Jovaišas dėstė nuo 1971 metų. Skaitė lietuvių literatūros istorijos kursą (XIII—XIX a.), vedė seminarus apie M. Mažvydą, M. Daukšą, K. Donelaitį. 19751984 m. buvo fakulteto prodekanas.

Nepamirštamas filologijos mokymo programų, tvarkaraščių, fakulteto kiemų ir auditorijų Šeimininkas, studentų Bičiulis, gera linkintis Kolega.

Jurgio Lebedžio mokinys ir įpėdinis, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos senosios raštijos tyrinėjimuose, iki Gedimino laiškų pa­ gilinęs senojo kultūrinio Lietuvos rašto vagą. Talentingas paskai­ tininkas, gabių žmonių ugdytojas. Pakėlęs sunkių žmogiškųjų iš­ bandymų, bet visada atsigręžęs į šviesos pusę.

Išleido knygas Liudvikas Rėza (1969), senosios literatūros va­ dovėlių vidurinėms mokykloms, iš rusenu kalbos išvertė Trumpąjį Lietuvos metraščių sąvadą (1996), buvo Lietuvių literatūros isto­ rijos (XIII—XVIII a.) (2003) autorius, paskelbė daug mokslinių straips­ nių apie senąją literatūrą, archyvinių publikacijų.

Silentium! Silentium! - nuo didžiojo Vilniaus universiteto jubi­ liejaus daug kartų diktoriškai ištobulintas Profesoriaus balsas po senaisiais skliautais skelbė įvairių iškilmių pradžią. tokiuose seminaruose. Keletas da­ lyvių užsiregistravo neturėdami di­ delių siekių, tiesiog todėl, kad jiems pasiūlė ir pasirodė įdomu. Tačiau jau po pirmos paskaitos jie liko pa­ tenkinti mokymais.

Projekte numatoma dėstyti me­ džiagą apie kompetencijų, kurios turėtų pateisinti dalyvių lūkesčius, įvaldymą. Tai 8 kompetencijų gru­ pės: • konstruktyvus dalykinis ben­ dravimas; • darbo organizavimas; • problemų sprendimas; • sudėtingų situacijų valdy­ mas; • efektyvus prisistatymas; • komandinis darbas; • laiko valdymas; • emocinė inteligencija.

Seminarus veda profesionalūs dėstytojai konsultantai. Visi jie - ge­ riausi dėstomos srities specialistai, todėl dalyviams bus suteikta koky­ biška ir profesionali informacija.

Pasitelkus naujausią metodiką, profesionalius dėstytojus ir jų prak­ tiką, dalyvių suvokimą apie moky­ mų svarbą, norą būti visapusiškai išsilavinusiu, tikimės, kad projekto tikslas bus pasiektas, o dalyvių lū­ kesčiai pasiteisins...

Vilniaus universiteto Karjeros centras

Silentium - iškilaus universiteto Profesoriaus atminimui.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra

r I I I I I I I I I I I I I I I I I I L

!

WD

Tebevyksta registracija į 2007 m.

J bendrųjų kompetencijų mokymu Vilniaus universiteto Karjeros centre.

E BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI

Detali informacija -

www.benkom.karjera.vu.lt.

*** ★★★ ★★★ * * *

EUROPOS SĄJUNGA

uflVlLNIAUS KARJEROS CENTRAI

VU KARJEROS CENTRAS:

Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330 Faks. (8 5) 236 6018 EI. paštas: info@karjera.vu.lt

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Pristatyta profesorės Viktorijos DAUJOTYTĖS knyga „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“ Lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko VU FilF Lietuvių Viktorija Daujotytė literatūros katedros profesorės Karalių gėlė iš Viktorijos Daujotytės knygos „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“ \ Žemaitijos pelkių pristatymas. Apie VU profesorės Sudiltum' Vvuuu> MaCrrnio iknimii 10 -urn Jo būttn ratui. knygą, skirtą poetui Vytautui Mačerniui,' kalbėjo VU FilF literatūrologai dr. Brigita Speičytė ir doc. dr. Regimantas Tamošaitis.

Vakare skambėjo Zbignevo Ibelhaupto atliekama muzika.

Nors kultūros istorijoje apie Mačernį rašyti palyginti daug, tačiau ši VU profesorės knyga telkiasi j Poeto asmenybę, jo prigimtį, patirtį, žiūrima į Jo poeziją kaip į programines žemininkų ištakas ir jutiminį lyrikos tankį, ieškoma Europos kultūros atitikmenų. Kaip teigė knygos autorė, ši knyga - tai Mačernio skaitymai, kai iš naujo, lyrikos analizės kalba persakoma tai, kas perskaitoma daugkartinio grįžimo būdu. Profesorės knygą galima skaityti keliais būdais: kaip literatūrinį pasakojimą apie poetą, kaip lietuvių lyrikos istorijos dalį ir kaip literatūros fenomenologijos studiją.

Lietuvių literatūros ir Baltistikos katedrų inform.

T I I I I I I I I I I I I I I I I I I J

universitas

6

vilnensis

2006 gruodis

f * > 11projektai----------------------------------------------------

Baltistikos sklaida pasaulyje informacinėmis technologijomis: VU FilF ir MIF projektas „Baltnexus" VU filologai ir informatikai šiuo metu vykdo projektą „Baltnexus“, laimėjusį iš VMS fondo finansavimą pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto iš­ saugojimas globalizacijos sąlygomis“. Vykdomas projektas skirtas įgyvendinti tarptautinę lituanistikos mokslinių tyrimų sklaidą pasitelkus modernias informacines technologijas.

Daiva SINKEVIČIŪTĖ, FilF,

Rimas KUDELIS, MIF Projektas orientuotas į infor­ macijos sklaidą, kuri vyks tinklu

„Baltnexus“: kuriamas tinklas skirtas ryšiams tarp pasaulio lituanistikos centrų plėtoti.

Lituanistai - projekto vadovas dr.

Mindaugas Kvietkauškas ir koordinatorė dr. Daiva Sinkevi­ čiūtė -įsitikinę, kad ateityje tinklu informacijos ir žinių kaita vyks ne tik tarp lituanistų, bet ir tarp visų pasaulio baltistų. Taigi projektas „Baltnexus“ bus koordinacinio pobūdžio, skirtas ryšiams tarp baltistikos dalykus dėstančių bei baltų kalbas tiriančių pasaulio mokslo centrų ir baltistikos bei lituanistikos mokslui plėtoti.

Techninę tinklo dalį kuriantys MIF informatikai Rokas Lengve­ nis ir Rimas Kudelis j originalaus dizaino tinklalapį integravo paš­ to robotą, siekdami užtikrinti efek­ tyvesnę centrų komunikaciją. In-

Sukūrę tinklą Lietuvos baltistai ir lituanistai sutvirtins savo kaip mokslo lyderių pozicijas tarptautiniame baltistikos

kontekste.

Kas sieja lietuvių, estų, lenkų, suomių ir portugalų kalbas?

Lygindami šias kalbas,

rastume daugybę skirtumų

ir panašumų. Juos aprašyti prireiktų solidžios kalbų lyginamosios studijos.

Tačiau ne apie tai kalbėjosi

tarptautinio „Oneness“

projekto dalyviai iš Estijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugali­ jos ir Suomijos.

Irena KRUOPIENĖ, Lituanistinių studijų katedros docentė Rugsėjo 28-29 dienomis vyko baigiamasis minėto projekto, kurį finansavo Europos Sąjungos pro­ grama „Socrates Lingua 2“, part­ nerių susitikimas. Jame pristatytas trejų metų bendro darbo vaisius internetinė penkių rečiau mokomų kalbų (estų, lenkų, lietuvių, portu­ galų ir suomių) svetainė. Tai šiuo­ laikiškas, patogus, patrauklus, ne­ mokamas ir laisvai prieinamas sa­

varankiško mokymosi būdas, skir­ tas „Socrates“ programos studen­ tams, migrantams ar šiaip į šalį at­ vykstantiems (atvyksiantiems) sve­ čiams.

Atsivertę pirmąjį jau veikiančios svetainės puslapį netrunkame tuo įsitikinti, nes pakliūvame ne į griež­ tą akademinę aplinką, o į linksmą ir gyvą Oneness miestelį, kur šei­ mininkauja paslaugi papūga. Čia lankytojų laukia viena iš penkių kalbų mokyklų, kur galima išmokti bendravimo frazių, gramatikos, naujų žodžių, atlikti įvairaus pobū­ džio užduotis. Iškilus neaiškumų, atsakymo ieškoti siūloma bibliote­ koje. Čia esančiame žodyne lan­ kytojai lengvai ras vieno ar kito žo­ džio reikšmę, o gramatikos sąva­ das padės išsiaiškinti įvairius gra­ matikos dalykus. Bibliotekoje pa­ teikiamos visos pamokose moko­ mos įgarsintos frazės ir jų vertimas į anglų kalbą. Fonetikos laborato­ rijoje galima mokytis taisyklingos tarties.

Tiems, kurie nori geriau pažinti

Naujoji kalbų mokymo svetainė „Oneness“ išmėginta VU Teatro salėje.

V. Naujiko nuotr.

formatikai tinkle kuria terpę, į kurią planuojama dėti ir informaciją apie Lietuvoje ir pasaulio lituanis­ tikos centruose vykstančius ren­ ginius, naujausius išleistus litu­ anistikos leidinius, taip pat apie galimybes ir poreikius dalyvauti bendruose moksliniuose filolo­ giniuose projektuose. Ateityje ,,Baltnexus'' tinkle tikimasi kaupti ir suskaitmenintą lituanistikos paveldo medžiagą. Todėl siek­ dami aktyvinti visiems prieinamos informacijos sklaidą ir patogų naudojimąsi duomenimis, hu­ manitarinės kultūros tyrėjai iš VMS fondo pinigų įsigijo ir serverį, kuris padės spręsti duomenų laikymo tinkle problemas.

Su informacijos sklaida inter­ netu yra susijęs greitas bendravi­ mas tarp pasaulio lituanistikos

partnere - Vytauto Didžiojo univer­ siteto Regionistikos katedra. Prista­ tyti savo darbų į Lietuvą atvažiavo visi užsienio partneriai iš Tartu uni­ versiteto (Estija), Jogailos univer­ siteto (Lenkija), „Universitas“ lei­ dyklos (Lenkija), Lisabonos nau­ šalį ir jos sociokultūrinę aplinką, jojo universiteto (Portugalija), „Yle“ derėtų užsukti į miestelio informa­ visuomeninio transliuotojo (Suomi­ cijos centrą, kuriame pateikiama ja) ir „Finn Lectura“ leidyklos (Suo­ ne tik įvairiausių įdomių dalykų, bet mija). Viso projekto techninę dalį ir reikalingų nuorodų j šalį atvyku­ rengė Elek­ siam žmogui. troninės lei­ Miestelyje ga­ dybos namai lima ir pasilinks­ Atsakymas į klausi­ (Lietuva). Iš minti. Pramogų viso per tre­ mą, kas sieja lietu­ parke - smagus jus darbo kalbinis žaidi­ vių, estų, lenkų, suo­ metus įvyko mas, kurio kliūtis mių ir portugalų kal­ 9 susitikimai, galima įveikti tik kuriuose tu­ pasimokius kal­ bas, yra labai trum­ rėjome pro­ bos. Žaisdami pas ir paprastas gos geriau miestelio svečiai pažinti šalis, pakartoja ir įtvir­ bendra kalbų moky­ kalbas, kultū ­ tina tai, ko išmo­ mo svetainė: ii ras, įgyti pa ­ ko kalbos mo­ tirties dirbti www.oneness.vu.lt. kykloje. Žaidimo tokio pobū­ siužetas - dviejų džio darbus. jaunų žmonių Iš viso projekte dalyvavo 30-40 pažintis ir bendravimas įvairiose žmonių. situacijose: pradedant pirmuoju Komanda įdomi ir kiek neįpras­ susitikimu stotyje ir baigiant abiejų ta, nes projekte bendrą kalbą rado išvyka prie jūros ir beįsiplieskianir sėkmingai bendradarbiavo ne tik čia meile. Kaip ir tikrame gyveni­ universitetų dėstytojai, bet ir tele­ me, žaidimo veikėjai džiaugiasi, vizijos bei leidyklų darbuotojai. Dėl liūdi, serga, eina į parduotuvę, pra­ to, kaip pabrėžė patys projekto da­ mogauja ir pan. Žaidimą sudaro 10 lyviai, dirbti buvo įdomu, naudinga dalių - tiek pat, kiek ir pamokų. Iš­ ir smagu. Aptarę ir įvertinę projek­ mokę pirmąją pamoką, žaidėjai ne­ to rezultatus, partneriai skubėjo į sunkiai įveikia pirmąjį žaidimo eta­ Vilniaus universiteto Teatro salę, pą, o baigę visą kursą, sėkmingai kurioje vyko viešas projekto baigia­ įveikia visas žaidimo kliūtis. Trum­ masis posėdis. pai tariant, žaidimas-tai linksmas, Pasveikinti ir pasidžiaugti dide­ patrauklus ir gyvenimiškas testas. lio darbo rezultatais atvyko Vil­ Miestelyje yra dar viena lankyti­ niaus universiteto mokslo reikalų na vieta tiems, kurie nori paben­ prorektorius prof. Juozas Vidmandrauti su kitais tos kalbos besimo­ tis Vaitkus, Filologijos fakulteto de­ kančiais miestelio svečiais. Inter­ kanas doc. Antanas Smetona, Eu­ neto kavinėje galima pasidalyti pa­ ropos Sąjungos „Socrates“ progra­ tirtimi ar tarpusavyje nerūpestingai mos koordinatorė Kristina Raukšpasišnekučiuoti. tienė, Vilniaus universiteto ir kitų Štai toks netradicinis penkių kal­ aukštųjų mokyklų dėstytojai ir stu­ bų kursas parengtas, ir į baigiamąjį dentai, žiniasklaidos atstovai. dalyvių susitikimą, kaip ir dera, pa­ Projekto iniciatorė ir vadovė Li­ kvietė projekto koordinatorė VU Li­ tuanistinių studijų katedros vedėja tuanistinių studijų katedra kartu su

centrų ir Lietuvos, taip pat daliji­ masis idėjomis ir žiniomis, kuris apims ne tik mokslo institucijas, bet ir pavienius pasaulio baltų kalbų tyrėjus. Tinkle bus galimy­ bių organizuoti nemokamus vir­ tualius seminarus ir diskusijas in­ terneto pokalbių kambariuose, taip pat transliuoti kuriame nors pasaulio centre vykstantį semi­ narą ar diskusiją - tuo rūpinasi informatike dr. Margarita Kaza­ kevičiūtė.

Taigi „Baltnexus“ projektu moderniomis informacinėmis technologijomis siekiama plėto­ ti humanitarinę kultūrą - vieną iš sudedamųjų švietimo dalių: dary­ ti ją prieinamesnę ir atviresnę ne tik LR piliečiams, bet ir užtikrinti ryšius su Vakarų kultūra, padėti integruoti j bendrą kultūros erd­ vę humanitarinės kultūros atsto­ vus iš Vakarų, perimant jų įgytą patirtį ir plėtojant bendras nau­ jos kultūros formas. Sukūrę tin­ klą Lietuvos baltistai ir lituanistai sutvirtins savo kaip mokslo ly­ derių pozicijas tarptautiniame baltistikos kontekste, be to, jiems turėtų atsiverti realios ES struk­ tūrinių fondų finansavimo gali­ mybės.

doc. Meilutė Ramonienė savo pra­ nešime apibūdino projektą, jo tiks­ lus ir metodiką, apibendrino rezul­ tatus. Visi partneriai buvo parengę įdomias ir informatyvias pateiktis apie savo šalį, kalbą ir parengtą programą. Lituanistinių studijų ka­ tedros indėlį išsamiai aptarė lietu­ vių grupės vadovė doc. Loreta Vil­ kienė. Į Teatro salę susirinkę svečiai taip pat neleido laiko veltui: jie ne tik su­ žinojo daug įdomių dalykų apie pen­ kias šalis ir kalbas vienu metu, bet ir turėjo progos patys išmėginti jau vei­ kiančią svetainę. Čia pat salėje ga­

lima buvo atlikti įvairias užduotis, išmokti vieną kitą frazę ar pažaisti minėtą kalbinį žaidimą dominančia kalba. Džiugu pastebėti, kad dėme­ sio susilaukė visų projekto dalyvių parengtos nuotolinių kursų progra­ mos. Iš tiesų, tą rugsėjo popietę Te­ atro salėje buvo draugiška, jauki ir žaisminga aplinka: penkios skirtin­ gos kalbos susiliejo į vieną skambe­ sį, kurį lydėjo Karoliniškių muzikos mokyklos jaunimo (vadovas Euge­ nijus Vedeckas) nuoširdžiai atlieka­ mas džiazas.

Kitą dieną projekto dalyviai ap­ lankė Kauną ir su savo darbo re­ zultatais supažindino Vytauto Di­ džiojo universiteto akademinę vi­ suomenę. Džiugu pažymėti, kad su VDU Regionistikos katedra dirbo­ me kaip tikri geri draugai, o ne kon­ kurentai. Čia svetainė taip pat su­

silaukė ne tik lietuvių studentų, bet ir užsieniečių, norinčių išmokti lie­ tuviškai, dėmesio.

Apibendrindama visų partnerių bendrą darbą, projekto vadovė Meilutė Ramonienė neslėpė džiaugsmo ir pasakė: „Svarbiau­ sia, ką mums patiems davė šis pro­ jektas, yra didžiulė patirtis, įspūdin­ gos kelionės ir nuoširdūs partne­ rių santykiai.“ Telieka pridurti, kad atsakymas j klausimą, kas sieja lietuvių, estų, lenkų, suomių ir portugalų kalbas, yra labai trumpas ir paprastas bendra kalbų mokymo svetainė: www. oneness. vu. lt.

univereitaę

7

vilnensis

2006 gruodis

jubliejus

HttKt

Komunikacijos fakultetas mini 15 metų sukaktį Doc. Zenona ATKOČIUNIENĖ, Komunikacijos fakulteto studijų prodekanė Minėdami kiekvieną sukaktį su­ siduriame su praeitimi, stabteli­ me, susimąstome, kokį kelią nuė­ jome, kokius prasmingus darbus nuveikėme. Apie praeitį kalbėti lengva, ji jau virto tikrove.

1991-uosius prisimindami šian­ dien galime nedvejodami pasa­ kyti, kad tuomet supratome, jog at­ eitis prasideda čia ir dabar. Vil­ niaus universiteto vadovybės bei Komunikacijos fakulteto bendruo­ menės kompetencijos, inovatyvių įžvalgų bei ryžtingų veiksmų dė­ ka šiandien turime modernias, plataus profilio, perspektyvias, pa­ trauklias besimokantiems ir sto­ jantiesiems informacijos ir komu­ nikacijos krypties studijas. Laikas patikrino, įvertino ir patvirtino iš­ kilių Lietuvos mokslininkų - pro­ fesoriaus Levo Vladimirovo, pro­ fesoriaus Vlado Žuko, docentės Genovaitės Raguotienės, profe­ soriaus Romualdo Broniukaičio, docento Jono Bulotos ir kitų - kur­ tas ir puoselėtas ateities vizijas.

Tuo džiaugiamės.

Komunikacijos fakulteto studi­ jų kraitis nemenkas - 13 bakalau­ ro ir magistrantūros studijų pro­ gramų. Per 15 metų parengėme ir išleidome 2876 absolventus. Stu­ dijos - tai ne tik studijų progra­ mos ir studijuojami dalykai. Studi­ jos išugdo gebėjimą analitiškai

mąstyti, kurti, formuoja požiūrį.

Jaunas žmogus - tai galimybė, to­ dėl mes, dėstytojai, jaučiame di­ delę atsakomybę kartu su studen­ tais dalyvaudami ypatingame pro­ cese, saugojančiame ir leidžian­ čiame suvokti žmogiškąją patirtį.

Kurdami bei tobulindami studi­ jų programas žvelgiame į šiandie­ ninės visuomenės aktualijas, in­ formacijos ir komunikacijos teori­ nio pažinimo bei praktinio taiky­ mo galimybes. Fakultetas didžiuo­ jasi savo mokslininkais, pedago­ gais, auklėtiniais, garsinančiais Universiteto ir fakulteto vardą Lie­ tuvoje ir užsienio aukštosiose mo­ kyklose. 15 metų žmogaus gyve­ nime nepavadintume branda, ta­ čiau akademinei institucijai tai ne­ trumpas gyvenimo tarpsnis, bylo­ jantis, kad KF - modernus ir dina­ miškas fakultetas, kuriame po se­ nojo Alma Mater skliautais ugdo­ ma Lietuvos šviesuomenė. Mes norime ir siekiame, kad mūsų fa­ kulteto rengiami specialistai veik­ tų pagal principą „galvok globa­ liai, veik lokaliai“, kuris realizuo­ jamas derinant strateginio mąsty­ mo bei vadybinės informacinės veiklos įgūdžius.

KF studentai iniciatyvūs ir išra­ dingi, geba ne tik pasiekti puikių studijų rezultatų, gilinti komunika­ cijos ir informacijos krypties moks­ lų žinias užsienio aukštosiose mo­ kyklose, burtis į studentų moksli­ nę draugiją, bet ir kurti bei puose­ lėti fakulteto tradicijas, profesio­ naliai organizuoti dalykinius ir pramoginius renginius.

Komunikacijos fakulteto renginiai, skirti jubiliejinei sukakčiai Išleisti teminiai leidiniai: fakulteto reprezentacinis lei­ dinys „Komunikacijos fa­ kultetas 1991-2006“, leidinys, skirtas fakulteto senjorams, atnaujinta Intemetlnė svetainė www.kf.vu.lt Nuo pat rugsė­ jo fakulteto šeimyną bei sve­ čius džiugino renginiai: tarp­ tautinė mokslinė knygotyros konferencija „Knygos mokslas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nuo 1918 metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, tarptautinis seminaras „Bibliotekos informacinių paslaugų vertini­ mas. Artai kelias link naujovių Ir efektyvumo?“, mokslinė praktinė informacijos Ir žinių vady­ bos konferencija „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje: žinių ekonomikos iššūkiai“, seminaras „Vaclovo Biržiškos skaitymai“ (Vaclovas Biržiška - Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos kūrėjas ir vadovas, svarbių lietuvių kultūrai leidinių autorius bei redaktorius). Tradicinių Informacijos dienų tikslas - suburti „komfako“ šeimyną j bendrus teminius sambūrius: nebylųjį kiną, specialias akcijas (šiemet prie Katedros buvo degamos žvakutės su užrašu „KF 15“), apskrito stalo diskusiją „Komfakas po 15 metų“ (moderatoriusRimvydas Paleckis; nagrinėta studentų nesąmoningumo problematika tiek pasirenkant studijų kryptj, tiek studijuojant, studentų solidarumo grupių organizavimo reikšmė, dėstytojų ir stu­ dentų santykis ir kt). Gruodžio 12 d. atidaryta fakulteto bendruomenės nuotraukų paroda ir vyko baigiamasis šventės renginys, kuriame dalyvavo fakulteto bendruomenė, studentų at­

stovai, socialiniai partneriai ir kL Plačiau apie visa rašo www.KomFakas.lt- neformalus Tavo draugas!

Parengė Kristina ŪSAITĖ

konferencijos

Konferencijos temos - žinių ekonomika ir žinių visuomenė VU Komunikacijos fakulteto 15-os metų jubiliejui pami­ nėti vyko mokslinė praktinė konferencija „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje: žinių ekonomikos iššūkiai".

Iškilmingame konferencijos ati­ daryme sveikinimo žodžius tarė VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. D. Kaunas ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius D. Arlaus­ kas. D. Arlauskas, pabrėždamas konferencijos tematikos aktualumą, pristatė LVDK laimėtą Europos Są­ jungos paramą verslo gerinimo pro­ jektui „Franšizės plėtros skatinimas Lietuvoje ir Lietuvos verslo integra­ vimas į tarptautinius franšizavimo tinklus“.

Konferencijos plenarinėje sesi­ joje pranešimus skaitė kompeten­ tingi komunikacijos ir informaci­ jos mokslo srityje dirbantys moks­ lininkai. Buvusi KomF Biblioteki­ ninkystės ir informacijos instituto vedėja, VU mokslinės bibliotekos generalinė direktorė prof. dr. A. Glosienė auditoriją sudomino at­ skleisdama kūrybingumo žinių vi­ suomenėje dimensiją, pristatyda­ ma idėjų žemėlapių koncepciją.

M. Romerio universiteto prof. dr.

A. Augustinaitis, buvęs pirmasis Informacijos ir komunikacijos ka­ tedros vedėjas, išsamiame prane­ šime apžvelgė komunikacijos ir in­ formacijos radimosi reikšmės kai­

tą, nubrėžė globalią raidos per­ spektyvą. Šioje sesijoje pristatyti tarptautinio mokslinio tyrimo „Ži­ nių vadybos praktikos tarpkultūrinė perspektyva. Tarptautinis švie­ timas: žinių vadyba Lietuvoje ir Nyderlanduose lyginamoji studi­ ja“, vykdyto VU Komunikacijos fa­ kulteto ir Saksijono aukštosios mo­ kyklos (doc. dr. Z. Akočiūnienė, dr.

Margriet de Vos ir dr. Patricia Wiebinga) rezultatai.

Konferencijos dalyviai dirbo trijo­ se teminėse sekcijose. Pirmojoje sekcijoje „Informacijos ir žinių va­ dybos naratyvai šiandieninėje or­ ganizacijoje“ apžvelgta informaci­ jos vadybos tyrimų raida, pristatyti aktualūs žinių vadybos klausimai: socialinių tinklų naudojimas, žinių technologijų poveikis verslui, žinių nuosavybės apsauga, Lietuvos ži­ nių branduolių formavimasis, atei­ ties iššūkiai ir vizijos.

Antrosios sekcijos „Taikomoji informacijos ir žinių vadybos pa­ radigma" pranešimuose nagrinė­ ti žinių ekonomikos lemiami orga­ nizacijų pokyčiai: organizacijų in­ formacinės aplinkos metaforos, komunikacijos ir kokybės vadyba, darbuotojų kompetencijų kaita, in­ formacijos gebėjimų vertinimas.

Trečios sekcijos „Informacijos visuomenės keliami iššūkiai šian­ dieninei organizacijai: teoriniai ir praktiniai taikymai“ pranešimuo­ se analizuotos informacijos ir ži­ nių visuomenės teorinės ir prakti­ nės problemos. Ši konferencija taps kasmetine.

aiat

Tarpukario knygos mokslas Baltijos regione Živilė ZAVADSKYTĖZAKARAUSKIENĖ Pažymint iškilmingą 65-erių metų Vilniaus universiteto Bibliologijos katedros įkūrimo sukaktį, rugsėjo 29-30 d. VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas kartu su kolegomis iš kitų Baltijos regiono šalių surengė tarptautinę knygoty­ ros konferenciją „Knygos mokslas Uetuvoje ir kitose Baltijos šalyse nuo 1918 metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos“. Kelių šalių jungtinį mokslo renginį parėmė Uetuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Uetuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, LR Seimo kanceliari­ ja, Vytauto Didžiojo universite­ to biblioteka bei Šiaurės, Baltijos šalių ir Rusijos knygos, bibliotekų ir skaitymo istorijos tinklas (HIBOURE). Pristatyti savo tyrinėjimų susirinko per dvidešimt knygotyrininkų iš devynių Baltijos šalių.

Konferencijos programoje buvo numatytos trys sekcijos, jungiančios dalyvių pranešimų temas į bendrą diskusijų erdvę. Pirmojoje aptarti kny­ gotyros nacionalinių mokyklų kūri­ mosi ir jų sąveikos ypatumai. Vrocla­ vo universiteto profesorius, habil. dr.

K. Migonis apibrėžė nacionalinės mokyklos sampratą, mokslinės mo­ kyklos bruožus, palygino atskirų na­ cionalinių knygotyros mokyklų raidą.

Lietuvos knygotyros mokyklos kūri­

mosi gairėms ir VU Bibliologijos ka­ tedros veiklai 1940-1943 m. skirtas VU docentės dr. A. Navickienės pra­ nešimas. Dr. A. E. VValteris iš Osnabriuko universiteto pristatė žymiau­ sius Karaliaučiaus knygotyros mo­ kyklos atstovus, atskleidė jos raidos tendencijas, tyrinėjimų tematiką. Do­ centė dr. N. K. Lelikova (Rusijos na­ cionalinė biblioteka) minėjo praėju­ sio amžiaus trečiąjį dešimtmetį kaip vaisingiausią Rusijos knygotyros lai­ kotarpį, kuomet formavosi metodolo­ giniai knygos mokslo pagrindai, iš­ ryškėjo pagrindinės raidos kryptys.

Baltarusių knygotyrininkams šis lai­ kotarpis ne mažiau svarbus tautinio judėjimo, kraštotyrinės veiklos ir svar­ bių knygotyros veikalų pasirodymo sąsajomis, kurias išanalizavo do­ centė dr. L. J. Dovnar iš Baltarusijos valstybinio kultūros ir meno univer­ siteto. Vroclavo universiteto dokto­ rantė A. Luszpak priminė tarpukario Vilniaus lenkiškąjį knygos mokslo paveldą, bendras Lietuvos ir Lenki­ jos knygotyros mokslo tradicijas, ku­ rių pradžia siejama su J. Lelevelio, V. Bohatkevičiaus, G. E. Grodeko, K. Kontrimo vardais. VU docentas dr.

A. Pacevičius nušvietė probleminę lietuviškos knygotyros mokyklos pu­ sę, akcentuodamas metodologines knygotyros ir istorijos mokslų san­ kirtas tarpukario Lietuvoje.

Antroji sekcija skirta knygotyros struktūros dalykinės plėtros ir funk­ cionalumo klausimams, atskirų mokslo ir visuomenės veikėjų moks­ linių interesų bei svarbiausių jų dar­ bų knygotyrinių aspektų tyrinėji­ mams. VU docentė dr. J. Čepytė pa­ teikė bibliografijos rūšinės klasifika­ cijos idėjų tarpukario Lietuvos moks­ lininkų darbuose analizę istoriniu ir loginiu požiūriu.

Lietuviškos knygos lopšio Mažosios Lietuvos - veikėjų indėlis į knygos mokslą plačiai aprašytas VU profesoriaus habil. dr. D. Kauno darbuose. Šį kartą prof. D. Kaunas konferencijos dalyvius supažindino su Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo Viliaus Gaigalai­ čio knygotyrinėmis pažiūromis ir veikla.

1918-1944 m. Latvijos knygininkystės tyrimų tematiką, svarbiausius leidinius, publikacijas ir jų autorius pristatė dr. V. Zandersas iš Latvijos universiteto ir Latvijos akademijos bibliotekos darbuotoja G. Jaunmuktane.

Savo tyrinėjimų rezultatus pateikė ir visas būrys VU doktorančių: E. Akstinaitė, A. Braziūnienė, I. Jakimavičiūtė, J. Steponaitienė.

Trečiojoje sekcijoje mokslininkai gilinosi į XX a. pirmosios pusės kny­ gos istoriografijos tendencijas. Pro­ fesorė T. Reimo, docentė dr. A. Moldre ir doktorantė S. Jantson iš Talino universiteto pateikė išsamią Estijos knygos mokslo 1918-1944 m. isto­ riografijos ir jos šaltinių analizę, su­ pažindino su įžymių estų knygos is­ torijos tyrinėtojų Richardo Antiko ir Friedricho Puksoo veikla. Tamperės universiteto docentas dr. I. Makinenas nagrinėjo knygų ir archyvų kaip karo grobio aspektus Tarybinės Ka­ relijos suomiškosios okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą periodu. Lie­ tuvos knygos mokslo istorijos pamin­ klus Kaune pristatė Kauno techno­ logijos universiteto bibliotekos Retų knygų skyriaus vedėja dr. N. Lietuvninkaitė.

Pranešimai arba jų pagrindu pa­ rengti straipsniai bus paskelbti Vil­ niaus universiteto „Knygotyros“ mokslo darbų 2007 metų tomuose.

universitas

8

2006 gruodis

vilnensis

taatmes - studentai

-S

Sveikiname akademinę Universiteto bendruomenę artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga, linkime džiaugsmingų švenčių su sniegu, santarvės bei gausaus mokslo ir darbo vaisių derliaus 2007-aisiais metais.

Vieningai Už Studentų Ateitį!

Tarptautinė studentų diena - kas tai?

Lapkričio 17-qjq visa Lietuvos studentijq šventė Tarp­ tautinę studentų dienų. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kartu su Lietuvos studentų atstovy­ bių sųjunga (LSAS) bei kitomis studentų atstovybėmis surengė šios šventės minėjimus. Pasidalinti mintimis apie šių studentams svarbių dienų mielai sutiko VU SA prezidentė Nora ŽUKAUSKAITĖ ir LSAS viceprezidentas Darius SKUSEVIČIUS. „U. V." Ką tau kaip studen­ tei reiškia Tarptautinė stu­ dentų diena (TSD)?

Nora Žukauskaitė. Tai įverti­

nimas žmogaus, turinčio sociali­ nį studento statusą, ir to statuso pripažinimas mūsų visuomenėje.

Dabar dažnai yra kalbama apie tai, į ką lygiuojasi studentija, ko­ kias problemas kelia. Juk ateityje dabartiniai studentai kurs mūsų valstybę, mokslą, visuomenės po­ žiūrį į tam tikrus dalykus. v Darius Skusevičius. Šventę.

Snaigė po snaigės

Priešsesijinis Memento Mori

Įkvėpk.. Girdi? Kažkas atėjo!

Gaiva tokia, taip gera ir gražu.

Vaikai nuo kalno, pastūmėti vėjo, Čiuožia, po to atgal kabinas pamažu.

Tyliai belaukiant Kalėdų,

Lėtai aprasoja langas, O ten, lauke, Snaigės krinta taip garsiai,

Apie tai galima pasakyti vienu žodžiu arba kalbėti labai ilgai. Šiandien daug ką šokiravo filmu­ kas, kuriame parodyti tikri faktai, nuo ko prasidėjo TSD, t. y. nuo 1939 m., kai studentai išėjo j gat­ ves maištaudami prieš fašistinį

N. Žukauskaitė

okupacinį režimą. Tuomet 1200 studentų buvo išvežti j koncentra­ cijos stovyklas, o 9 ar 8 nuteisti mirties bausme. Nuo 1941 metų ta diena buvo pradėta minėti kas­ met. Dabar tai šventė, kai organi­ zuojami įvairūs renginiai, tačiau pamirštama tikroji prasmė. Tą taip pat savo kalboje pažymėjo ir LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.

TSD - studentų laisvės diena, bet tam, kad būtum laisvas, turi įdėti pastangų. Turi būti aktyvus, domė­ tis, ir tai daroma ne vien skaitant knygas. „U. V.“ Šiais metais sukan­

ka 55-eri metai nuo to įvykio, kai studentai pasiryžo kovo­ ti už savo laisvę. O dabar stu­ dentai reaguoja aktyviai ar pasyviai?

D. Skusevičius

Darius Skusevičius. Atsaky­ siu pavyzdžiu apie Baltijos kelią, kai 1989 metais į gyvą 700 ar 800 km eilę sustojo susikibę už rankų žmonės, kurie pasisakė prieš oku­ pacinį režimą. Tą inicijavo Lietu­ vos Sąjūdis. Bet kyla klausimas, kiek dabar žmonių susikibtų už ran­ kų dėl tos Nepriklausomybės, ku­ rią turime? „U. V.“ Gal žmonėms šiuo metu yra labai gerai, nekyla jokių problemų?

Darius Skusevičius. Ne, ma­ nau, kad žmonės tiesiog pamiršta atsigręžti ir prisiminti tai, dėl ko ki­ tados kovojo ir kas buvo labai sun­ kiai pasiekta. Tai abiem atvejais yra užmiršta istorija.

Kalbino Rimantas UKNEVIČIUS

Kad net negirdi Ir žiburiukai, ir švieselės blaško, Akis spalvom visom vilioja, Prisiminimai, dėžutės pilnos pašto Ir net nutilus širdy kažkas giedoja.

Snaigė po snaigės, eglę nubalins Žiema, tada barstys mūsų pėdas Švenčiausia šventė - gimė visagalis Mes minim ją, vadiname Kalėdos.

Ir švęskim, džiūgaukim, mylėkim, Pabūkime dabar vaikais Ir ten, ant kalno, susikibę lėkim: Balta balta, kur dairais...

Kaip pasalūniškai Žingsniuoja sesija

Kiek drumsdama Šį šventinį laukimą.

Gerai dresuota sąžinė Negraužia savo šeimininko.

Štai dovanų sąrašą

Sąsiuvinio puslapiuos Netyčia atrandi

O per studentišką neapdairumą

Tetai, tai, kur turi daug kačių,

Tiek to — gal džiaugsmo

Jai suteiks daugiau nei tau.

Jeigu šalta žiemos vakare Jeigu laimės nebėra šalia Neliūdėk, pažiūrėk į žvaigždes

Juk Kalėdos - metas duoti.

Ir tave angeliukai suras.

Jo knarkimą, kojinių kvapą,

Ir atleisti Ypač kambariokui:

Visą kitą jo netobulumą.

Baltas sniegas ant juodo lango, Kur nykštukai jau šoka tango Kur jau laukia eglutės snaigė Ir visi gerai nusiteikę

Paprastai kalbant, „Filologi­ jos ruduo“ - tai Vilniaus

universiteto Filologijos

♦ **

Konspektą dovanų.

***

atskleidė naujus talentus

Nors, kaip sako,

Irisai kalbos kultūros

Juk šiandien stebuklinga naktis Visos žaizdos ant sielos užgis O Kalėdos tau džiaugsmo suteiks Ir tada tavęs nieks neįveiks.

XXVII Filologijos ruduo

Tau iš paskos,

***

O ten toli, kur žybsi -

Ne kalėdinės žvakutės Šiepias — ne lemtis Tik kalendoriuje

fakulteto šventė - poezijos ir

trumposios prozos konkur­ sas, vykstantis rudenį.

Jame gali dalyvauti visi kuriantys ir nebijantys savo

kūrybos parodyti kitiems.

Julija BUTKEVIČIŪTĖ „Filologijos ruduo“ - nepapras­ tai šiltas renginys, atgaiva sielai.

Tai - laikas ir vieta, kai gali pabū­ ti tarp bendraminčių. Jis sukvie­ čia visus mylinčius ir kuriančius literatūrą. Šis Filologijos fakulteto rengi­

nys šiais metais suorganizuotas jau 27-ąjį kartą. Patyręs daug skaudžių lūžių, išgyvenęs aukso amžių ir skausmingą nuopuolį, kelerius metus išvis nepasirodęs, šiemet „Filologijos ruduo“ išties sublizgėjo. Organizacinių darbų ėmėsi Filologijos fakulteto Stu­

dentų atstovybės nariai. Renginio vieta jie pasirinko Mokytojų na­ mų svetainę. Atėjus visus pasiti­ ko „bufetavomis" pramintos mer­ ginos Emilija ir Rūta, siūliusios iš­ gerti arbatos su sausainiai. O ne­ ilgai trukus prasidėjo ir progra­ ma.

Jaunųjų poetų darbus vertino Filologijos fakulteto dėstytojai: docentė Rita Tūtlytė ir docentas Paulius Vaidotas Subačius, taip pat žymus jaunosios kartos bar­ das Domantas Razauskas. Pas­ tarasis, pasirodo, prieš kelerius metus pats buvo vienas iš „Filo­ logijos rudens“ organizatorių. Ži­

noma, Domantas nepatingėjo ir palinksmino susirinkusią publiką savo dainomis.

Vakarą lyriškai pradėjo vedėja Julija, lotyniškai atlikusi dainą pa­ gal Horacijaus eiles, kurioje nu­ skamba žymioji frazė „carpe diem“. Dainos žodžiai skatina gy­ venti šia diena ir naudotis kiek­ viena jos suteikta proga, būtent to ir buvo palinkėta „Filologijos rudens“ dalyviams.

Poezijos tą vakarą pasitaikė to­ kios margos, kaip ir pats ruduo: nuo lengvos, švelnios („Ant šer­ mukšnio šakų sūpuojasi Svajo­ nės / Dryžuotom kojinaitėm. / Jų rankos pilnos karamelinio dan­ gaus...“), iki piktos ar depresyvios („O liuteronų pastorius gauna pa­ likimo žmoną / O mano kaimynas tik gauna j snukį / O man vis tiek tas pats - / Aš degtuku baksnoju slieką / Iš pykčio“).

Publiką pribloškė dalyvio Justo „Haiku mylimajai“: „Noriu apžioti / tavo rausvą papuką / iščiulpti sielą“. Daug aplodismentų sulau­ kė chemikas Laimis su savo nuo­ taikingu žaidimu rimu: Stovėjau uoste / Man vėjas veidą glostė, / Žuvėdros uostė / Vėliavą, o gal

pašluostę...“. Tačiau komisijos sprendimu pirmąsias tris vietas pasidalijo merginos filologės: Rū­ ta Burbaitė, Eglė Rumšaitė ir Dai­ na Buseckaitė.

Pabaigai „Filologijos rudens“ svečias Romualdas, taip pat vie­ nas iš buvusių šio renginio orga­ nizatorių, rėžė pribloškiamą kal­ bą apie tai, jog viskas, kas vyksta aplink mus, yra poezija. O kas yra poezija Jūsų nuomone?.. Nesvar­ bu... Nesakykit dabar. Nauji klau­ simai, nauji atsakymai ir nauja po­ ezija tegul bręsta, sirpsta, kad po metų vėl sužavėtų „Filologijos ru­ dens“ gerbėjus.

Kaip koks Memento Mori Įsiveisus laukia

Egzamino data.

Grytė Suchovaitė, MIF, I k.

Aplankyk šitą mažą šalį Ir galbūt gausi savo dalį Visos džiaugsmo ir viso juoko To pasaulio, kur elfai šok?

Kai Fizikos fakulteto verpetan

Šitą šaltą Kalėdų naktį

Net ir pats nepajutau

Tu ir pats gali elfu tapti Jei tik pasaka patikėsi Ir labai labai skrist norėsi...

Svoris, tankis ir jėga:

*** patekau,

Natalija Maksimčuk, FF, I k.

Kalėdų naktį tylią man rodys

žvaigždės visada.

Bronė Lenkevičiūtė, FF, I k.

Dainomis publiką linksmino jaunosios kartos bardas Domantas Razauskas

Renginio organizatoriai stengėsi sukurti jaukią ir šiltą atmosferą

universitas

2006 gruodis

9

vilnensis

f k t kakademinės aktualijos

Jei per egzaminą neteisingai įvertino Apeliacijų rašymo tvarka Vilniaus universitete Jovita RINKEVIČIŪTĖ, VU SA parlamento Teisės darbo grupės narė Sulaukus egzaminų (įskaitų) rezultatų dažnas studentas nusi­ vilia - jam atrodo, kad jo darbas vertas daugiau nei dėstytojas įver­ tino, todėl ir pažymys turėtų būti aukštesnis, o egzamino (įskaitos) neišlaikius - teigiamas. Ką daryti tokiu atveju? Išeitis yra - visada galima motyvuotu ir argumentuo­ tu prašymu kreiptis į fakulteto Eg­ zaminų apeliacinę komisiją.

Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultete tokia komisija veikia ilgai ir aktyviai - kasmet išnagrinėja­ ma dešimtys apeliacinių skundų, o dažni ir tokie atvejai, kai pagrįs­ tas studento prašymas patenki­ namas ir jo egzamino įvertinimas pakeliamas.

Kai kuriuose Universiteto fa­ kultetuose Egzaminų apeliacinės komisijos veikia gana pasyviai, tačiau kiekvienas studentas turė­ tų žinoti, kad jis turi teisę būti įver­ tintas objektyviai.

Apeliacija - kas tai?

Vilniaus universiteto studijų nuostatai suteikia teisę studen­

tui, nesutinkančiam su egza­ minavimo tvarka ir (ar) su eg­ zamino (įskaitos) įvertinimu, kreiptis į fakulteto (kamieninio padalinio) egzaminų ape­ liacinę komisiją Kreipimosi į komisiją tvarką detalizuoja 200404-29 VU Senato komisijos patvir­ tinti Vilniaus universiteto fakulte­ to (kamieninio padalinio) Egzaminų apeliacinės komisijos nuostatai.

Kiekviename fakultete (kamieniniame padalinyje) sudaroma Egzaminų apeliacinė komisija, nagrinėjanti studentų pateiktus skundus. Komisiją sudaro 3-5 na­ riai. Jų skaičių nustato ir narius iš dėstytojų skiria fakulteto ar ka­ mieninio padalinio taryba. Komi­ sijoje turi būti ir bent vienas Stu­ dentų atstovybės paskirtas atstovas.

Skųstis Egzaminų apeliacinei komisijai studentas gali tiek dėl egzaminų ar įskaitų įvertinimo, tiek ir dėl procedūrinių pažeidi­ mų laikant egzaminus ar įskaitas.

Vis dėlto dėl baigiamųjų egzami­ nų (diplominio darbo gynimo) įvertinimo apeliacijos nenagrinė­ jamos. Pagal tai, dėl ko studentas skundžiasi, yra skiriamos dvi ape­ liacijų rūšys, nuo kurių priklauso Egzaminų apeliacinės komisijos sprendimas.

Apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti skiriamos 3 darbo dienos nuo tada, kai buvo paskelbtas įskaitos ar egzamino vertinimas.

Per šį laiką galima susipažinti su savo darbu, kuris saugomas dės­ čiusio dėstytojo katedroje. Darbą galima ir nusikopijuoti, jei tik fa­ kultete nėra nustatyta kitokia tvar­ ka, arba daryti išrašus (kad ir nu­ sirašyti visą darbą).

Apeliacinei komisijai pateikia­ mas skundas privalo būti moty­ vuotas. Be to, apeliaciją papras­ tai prašoma pateikti spausdintą.

Privalomi rekvizitai Prašyme turi būti nurodomi visi privalomi rekvizitai: apeliuojančio studento vardas ir pavardė, studijų knygelės (studento pažymėjimo) numeris, fakultetas, studijų tipas (nuosekliosios ar nenuoseklio­ sios), pakopa (bakalauro, magistrantūros, kt.), forma (dieninė, va­ karinė ar neakivaizdinė), kursas, kuriame studentas studijuoja. Ape­ liacinio skundo pabaigoje dar kar­ tą parašomas studento vardas bei pavardė, pasirašoma.

Apeliacijos turinys Rašant apeliaciją reikia detaliai apibūdinti situaciją - kada, kelintą kartą ir koks egzaminas laikytas, koks dėstytojas (specialistų komi­ sija) egzaminavo, koks vertinimo (egzaminas, įskaita) ir atsiskaity­ mo (raštu, raštu bei žodžiu; tik žo­ džiu egzaminas vykti negali) bū­ das, kokioms aplinkybėms esant ar dėl kokių priežasčių, studento nuomone, susiklostė situacija, dėl kurios kreipiamasi į fakulteto Eg­ zaminų apeliacinę komisiją.

Taip pat svarbu nepamiršti pa­ rašyti, ko yra prašoma. Geriausia reikalavimą suformuluoti tiksliai ir aiškiai. Jei skundžiamasi dėl eg­

zamino ar įskaitos įvertini­ mo, turėtų būti nurodoma, kad prašoma iš naujo įvertinti darbą ir kokio tiksliai įvertinimo studentas prašo. Skundžiantis dėl egzami­ navimo procedūros turi būti prašoma ne pakeisti egzamino re­ zultatą, o leisti iš naujo perlaikyti egzaminą ar įskaitą.

n

bą ir savo išvadą pateikia Egza­ minų apeliacinei komisijai. Pas­ taroji, remdamasi šia išvada, pri­ ima sprendimą dėl galutinio darbo įvertinimo.

Skundžiantis dėl procedūri­

nių pažeidimų laikant egza­ miną komisija, nustačiusi, kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos pa­ žymiui, anuliuoja apelianto egza­ mino (įskaitos) rezultatą ir leidžia perlaikyti egzaminą. Egzaminas (įskaita) turi būti perlaikomas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo komisijos sprendimo.

Apeliantas su priimtu sprendi­ mu turi būti supažindinamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo priėmimo.

Beje, kol Egzaminų apeliaci­ nė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezultatais susiję dekana­ to (kamieninio padalinio administ­ racijos) sprendimai studentui ne­ galioja. Taigi tuo laikotarpiu negali būti nustatoma galutinė studento vieta konkursinėje eilėje, jis ne­ privalo mokėti už mokslą, jei nuo Apeliacinės komisijos sprendimo gali priklausyti jo mokslo finansa­ vimo klausimas.

Visi komisijos sprendimai dėl apeliacinio skundo yra skirti tik

apeliaciją pateikusiems stu­ dentams ir niekaip negali paveikti kitų asmenų, nera­ šiusių apeliacijos Todėl jeigu bus patenkintas skundas dėl pro­ cedūrinių pažeidimų, egzaminą perlaikys tik apeliantas, o ne visi kurso studentai.

Dažnai manoma, kad apeliacijos rašyti neverta, nes jos niekada nepatenkins,

o ant ją rašiusio studento „užsisės“ dėstyto­

jai. Tačiau toks studentų požiūris gali ir turi būti pakeistas, nes teisingas ir tinkamas

studentų darbų vertinimas ne menkina dėstytojų kompetenciją, o atvirkščiai -

kuria teigiamą fakulteto įvaizdį studentų

akyse.

Kas laukia išnagrinėjus apeliacijg

Komisijos sprendimo apskundimas

Jei apeliacinis skundas buvo nepakankamai motyvuotas, pra­ leistas apskundimo terminas ar yra kitų formalių skundo trūkumų (pavyzdžiui, neparašyta, kas krei­ piasi, dėl ko, ko yra prašoma ir kt.), Egzaminų apeliacinė komisi­ ja apeliaciją atmeta. Tokiu atveju studentui lieka galioti ankstesnis dėstytojo įvertinimas.

Skundžiantis dėl egzamino ar Įskaitos Įvertinimo ir Ape­ liacinei komisijai patenkinus skundą, katedroje sudaroma da­ lyko specialistų komisija. Ši komi­

Egzaminų apeliacinės komisi­ jos sprendimas dėl egzamino ar įskaitos yra galutinis ir neskun­ džiamas.

Komisijos sprendimas dėl eg­ zaminavimo procedūros gali būti apskųstas Vilniaus universiteto Senato ginčų nagrinėjimo komi­ sijai.

Esant procedūrinių Egzami­ nų apeliacinės komisijos darbo pažeidimų, visais atvejais stu­ dentas taip pat turi teisę kreip­ tis į Senato ginčų nagrinėjimo komisiją.

sija iš naujo įvertina studento dar­

„Universitas Vilnensis" ir VU Studentų at­ stovybė pradėjo naują rubriką, „Akade­ minės aktualijos“. Šioje rubrikoje Jus konsultuosime aktualiais studijų klausi­ mais. Klausimus siųskite ei.paštu lia­ na, binkauskiene@cr.vu.lt. Atsakymus j Jums rūpimus klausimus pateiks atsa­ kingi darbuotojai.

Dar apie prašymo motyvaciją Rašant prašymą reiktų parašyti, kas buvo netinkamai įver­ tinta ir kodėl. Tinkamai argumentuoti galima pateikiant informaci­ ją iš vadovėlių, mo­ nografijų, kitos literatūros, pagrin­ džiančią, studento nuomone, teisingą atsakymą į egzamino (įskaitos) užduotį. Turėtų būti patei­ kiama ir nuoroda j tokią literatūrą.

Rimtu argumentu nelaikytina „Dėstytojas sakė...“ arba „Taip už­ sirašiau konspektuose...“ Kita ver­ tus, jei dėstytojas tikrai paskaitų metu pateikė tam tikrą informaci­ ją, prie prašymo galima pridėti grupės kurso draugų atšviestus konspektus, kur visi užsirašė tą patį. Tai gali būti laikoma įrody­ mu, kad pats dėstytojas per pa­ skaitas pateikė klaidinančią infor­ maciją ar neaiškiai išdėstė temą.

Jei keliese skundžiatės dėl to paties egzaminavimo pažeidimo ar netinkamo egzamino vertinimo, visada daug geriau rašyti atski­ ras apeliacijas nei vieną grupinį skundą. Juk nemažas pluoštelis apeliacijų dėl to paties dalyko at­ rodo tikrai rimtai, be to, niekada neiškils problemų, jei studentas pasirašė grupiniame skunde, ta­ čiau jo užduotys ar atsakymai bu­ vo kitokie nei jo draugų.

Priežastys, dėl kurių apeliacijos gali būti teikiamos Dažniausia problema yra ne­ teisingas darbų vertinimas. Tokie atvejai gali būti, kai dėstytojas ne­ tinkamai įvertino atsakymo teisin­ gumą, padarė aritmetinių pažymio nustatymo klaidų, netiksliai arba dviprasmiškai formulavo užduotį (testo atsakymus), padarė faktinių vertinimo klaidų (teisingą atsaky­ mą traktavo kaip klaidingą).

Egzaminavimo tvarkos pažeidi­ mų, dėl kurių skundžiamasi, pavyz­ džiai galėtų būti tokie: dėstytojas

per egzaminą kalbėjosi mobi­ liuoju telefonu, per egzaminą, pažeidžiant studijų nuosta­ tus, keitėsi egzaminuojantis dėstytojas, studentai buvo palikti be priežiūros.

Galima skųstis ir dėl nepropor­ cingos vertinimo sistemos, jei dėstytojas pasirinko vertinimo sis­ temą, kuri neatitinka protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių prin­ cipų. Remiantis objektyvumo prin­ cipu, dėstytojas privalo visų stu­ dentų žinias vertinti vienodai, taikydamas tuos pačius kriterijus.

Tokiu atveju galima remtis VU bendruomenės akademinės eti­ kos kodeksu, kuriame yra nuosta­ ta, jog pasitikėjimą vertinimo teisin­ gumu mažina, kai visi studentai

įvertinami aukščiausiais ar žemiausiais balais, neatsi­

žvelgiant Į jų žinias ir suge­ bėjimus.

Nusprendus rašyti apeliacijg Pirmasis įspūdis sužinojus eg­ zamino ar įskaitos rezultatą gali būti šokiruojantis. Todėl geriau iš­ kart nepulti rašyti apeliacijos, o šiek tiek palaukti ir atvėsti. Šalta­ kraujiškai įvertinus situaciją, gali paaiškėti, kad skųstis apskritai nė­ ra pagrindo.

Jei studentas ne visiškai išma­ no egzaminuojamą dalyką, visa­ da galima pasitarti su vyresniais ir labiau patyrusiais kolegomis. Šie ne tik nurodys klaidingus ir tei­ singus atsakymus, bet ir patars, kaip tinkamai suformuluoti argu­ mentus ir pagrįsti savo poziciją.

Patartina paklausti ir paties dėstytojo, kodėl vienaip ar kitaip įvertintas atsakymas į klausimą.

Sulaukus įtikinamo ir logiško pa­ aiškinimo, galbūt pasirodys, kad apeliuoti neverta.

Argumentavimas turėtų būti pakankamai sklandus, kad vien perskaičius apeliacinį skundą nesusidarytų įspūdis, jog studen­ tas nieko neišmano apie dalyką.

Elementarios dalyko klaidos tik­ rai neprasprūs pro atidžias komi­ sijos narių akis.

Jei darbe buvo padaryta klai­ dų, visada geriau jas pripažinti nei beviltiškai neigti. Egzaminų ape­ liacinė komisija į tai atsižvelgs, jei kiti atsakymai bus teisingi.

Jei kyla kitų klausimų ar neaiš­ kumų, galima kreiptis į studentų at­ stovą Apeliacinėje komisijoje - jis visada geranoriškai patars ir pa­ dės - arba savo fakulteto Studen­ tų atstovybę. O jei nėra galimybės katedroje susipažinti su savo dar­ bu ar neįmanoma susisiekti su dėstytoju, taip pat geriausia kreip­ tis į Studentų atstovybę, kurios na­ riai padės įveikti šią problemą.

Dažnai manoma, kad apeliaci­ jos rašyti neverta, nes jos niekada nepatenkins, o ant ją rašiusio stu­ dento „užsisės“ dėstytojai. Tačiau toks studentų požiūris gali ir turi būti pakeistas, nes teisingas ir tin­ kamas studentų darbų vertinimas ne menkina dėstytojų kompeten­ ciją, o atvirkščiai - kuria teigiamą fakulteto įvaizdį studentų akyse.

Taigi tai, kaip veikia Apeliacinės komisijos, priklauso ir nuo studen­ tų, ir nuo dėstytojų požiūrio. Kuo aktyvesni bus fakulteto studentai, tuo didesnė tikimybė, kad bus už­ tikrintas deramas egzaminų verti­ nimas, o kartu ir studijų kokybė.

universitas

10

2006 gruodis

vilnensis

r taiijubiliejus_____

Medicinos fakultete mokoma ir „amžinųjų tiesų", ir modernių dalykų Medicinos fakulteto 225-erių metų jubiliejaus proga „U. V.“ kalbina fakulteto dekanę profesorę habil. dr.

Zitą Aušrelę Kučinskienę.

Kokius aktualius klausi­ mus ir problemas Jums ten­ ka spręsti šiandien?

Aktualių klausimų, kuriuos mums tenka šiandien spręsti, iš tiesų yra labai daug. Kiekvieną dieną - vis naujos aktualijos. Teoriniai fakul­ teto padaliniai yra Čiurlionio gat­

vėje, o klinikiniai - išsimėtę po įvai­ rias Universiteto ir universitetines ligonines, tad bendravimas su tais padaliniais, sutartys su ligoninėmis, problemos ligoninėse - kasdieniai mūsų klausimai, kuriuos reikia grei­ tai spręsti.

Turime ne tik studentų, bet ir re­ zidentų. Daug dėmesio skiriame jų studijoms, taip pat gydytojų po­ diplominiam ruošimui, doktoran­ tūrai. Medicinos studijos bran­ gios, o Universitetas už tas studi­ jas gauna tik nedidelę pinigų da­ lį. Stengiamės išgyventi iš to, ką turime. Bet kad to yra per maža, jau mato ir Seimas, ir kitos institu­ cijos - tikrai susirūpinta gydytojų rengimu, jų emigracijos proble­ momis. Jau dabar net ir j interna­ tūrą kai kas nestoja, o vyksta tie­ siai į užsienį. Tai, aišku, lemia ne tik pinigai, bet jie taip pat svar­ būs. Turi būti suteiktas bent mini­ malus komfortas gydytojui, kuris studijavo šešerius metus, po to metus internatūroje, paskui dar 4-5 metus rezidentūroje, sukūrė šeimą, ir... negali tos šeimos iš­ laikyti. Tai yra toks žemas lygis, kad jau žemiau nėra kur kristi. Tai tokios mūsų kasdienės aktualijos.

Kokia fakulteto ateitis?

Kokia vietą jis užima tarp Lietuvos medikų kalvių?

Medicinos fakultetas yra ne tik medikų kalvė, tai ir kultūros bei visuomenės veikėjų kalvė. Juk ir Lietuvos valstybės ištakose jos kūrėjai buvo gydytojai Jonas Ba­ sanavičius, Vincas Kudirka, tarp dabartinių parlamentarų taip pat

Prof. Z. A. Ručinskienė - pirmoji moteris, tapusi MF dekane.

V. Naujiko nuotr.

jos reikalauja šiuolaikinių žinių bei įvairių sričių specialistų bendravi­ mo. Medikai daug dirba su chemi­ kais, fizikais, psichologais, kitais specialistais. Tačiau, antra vertus, gydytojas nuo Hipokrato laikų yra gydytojas, ir žmogus, kaip biologi­ nė būtybė, yra svarbiausias gydy­ tojo objektas visais laikais. Gydy­ tojas yra tas, į kurį pirmiausia krei­ piasi žmogus, išsako jam savo skaudulius ir problemas. Aš manau, kad žmogus nepasikeitė nei per šimtą, nei per tūkstantį metų - išli­ ko jo problemos ir ligos, kurios, be­ je, yra panašios, kaip ir prieš dau­ gelį metų. Be abejo, yra ir naujų li­ gų bei jų formų, neabejotina aplin-

mo reikia (provincijoje), atsi­ sako, visi nori likti Vilniuje. Šiandien turbūt aktualiau, kad studentai liktų Lietuvoje, o ne išvažiuotų į užsienį. Kokios jaunųjų medikų nuotaikos? Ar tiesa, kad dar nebaigusius studijų studentus, ypač slau­ gos specialistus, išgraibsto užsienio ligoninės?

Taip, išgraibsto. Bet ne visi iš­ važiuoja, kiti - jau grįžta. Gerai ži­ nau tą situaciją. Užsienyje ir sva­ jonių Amerikoje mūsų žmonės dir­ ba labai daug ir sunkiai. Jie uždir­ ba, bet ir gyvena pagal Amerikos standartus, o ne pagal Lietuvos.

Taigi tas kalnas pinigų, kurį čia vi­

yra nemažai medikų. Apskritai medicinos studijos apima dau­ giau nei medicina. Gal todėl tarp mūsų absolventų yra nemažai kultūros, visuomenės veikėjų.

Mūsų ateitis - ne užsisklęsti, o to­ bulėti ir negalvoti, kad tai, ką pada­ rėme, yra viršūnė. Iš tikrųjų reikia nuolat tobulėti. Tobulėjimas - tai ir naujų studijų programų rengimas pagal Europos gydytojų rengimo rei­ kalavimus, tai ir rezidentūros progra­ mų, ir fakulteto struktūros tobulini­ mas, mokymo ir mokslo bazės geri­ nimas. Pastarosios problemos sprendimas priklauso nuo aukščiau­ siųjų šalies institucijų. Sprendžiami naujo Medicinos fakulteto pastato statybos klausimai. Čia jau dirba ne

tik fakultetas, bet ir Universitetas, pir­ miausia jo Strateginio planavimo skyrius. Šiandienos medikui nebe­

užtenka konkrečių žinių apie žmogaus kūną, vaistus ir ligas. Medikai vis labiau įtraukiami į bendrus projek­ tus, pavyzdžiui, su matema­ tikais, su biochemikais, bio­ logais ir pan. Kaip ateityje žada kisti medikų rengimas, kokie iššūkiai laukia ateities medikų ir pagaliau koks bus ateities medikas?

Iš tiesų reikia bendrauti su visais, nes modernios mokslo šakos bei technologijos - genetika, nanotechnologija, molekulinė biologi­ ja - labai greitai ateina j praktiką,

Medicinos fakulteto dekanato darbuotojai. Iš kairės: doc. R. Stukas, doc. J. Tutkuvienė, prof. Z. A. Ručinskienė ir doc. A. Utkus kos veiksnių įtaka. Diegiant naujas technologijas atsirado nauji diag­ nostikos, gydymo metodai, kurie leidžia giliau pažinti žmogų, suteikti jam žymiai kokybiškesnę pagalbą, neretai taip išgelbstint gyvybę. Ta­ čiau net ir naujausios technologi­ jos nėra visagalės - jos yra prie­ monė, padedanti gydytojui geriau diagnozuoti ligą, ją gydyti. To visko mes studentus ir mokome - ir „am­ žinųjų tiesų", ir modernių dalykų.

Kai fakultetas šventė 220 metų jubiliejų, tuometinis de­ kanas D. Pūras minėjo, jog į mediciną stojama iš pašauki­ mo, o dirbti ten, kur pašauki­

si įsivaizduoja, Amerikoje nėra toks jau „kalnas". Šitą dalyką rei­

kia įsisąmoninti ir suprasti. Tik šią savaitę išgirdau faktą, kad tarp mažiausiai uždirbančių Ameriko­ je pagal jų standartus yra gydyto­ jai. Taigi įsivaizdavimas yra vie­ na, o realybė - kita. Mūsų pareng­ ti specialistai yra geri, juos visur priima. Štai rezidentai, baigę Me­ dicinos fakultetą, iš karto įstoja j rezidentūrą JAV. Tuo tarpu iš kitų šalių atvykę studijuoja metų me­ tus, kad ten įstotų.

Išvykstama dažnai pasidavus įkalbinėjimams arba užėjus sil­ pnumo minutei. Bet reikia turėti

stiprybės ir atsispirti tai pagun­ dai. Galima surasti ir Lietuvoje puikių darbo vietų ir taip realizuoti savo siekius. O sava kultūra, sa­ va aplinka - tai vertybės, kurios yra taip pat svarbios žmogaus gy­ venime. Teisingas posakis: nie­ kur nėra geriau kaip namuose.

Tačiau aš visada pasisakau už tai, kad į konferencijas, stažuo­ tes, dirbti mokslo darbą reikia va­ žiuoti ten, kur geriausia, reikia mokytis ir visa tai parvežti namo.

Kokia problema yra Lietuvoje?

Pinigai, kuriuos gydytojas uždir­ ba asmeniškai, yra svarbus, bet ne lemiantis veiksnys. Opesnė problema - sveikatos apsaugos sistema apskritai. Būsimieji me­ dikai mokosi rezidentūroje ge­ riausiose Universiteto ligoninė­ se. Nuvažiavę į, tarkim, Angliją, Šveicariją, jie dirbs su ta pačia aparatūra. Bet nuvažiavę j kitas mūsų šalies ligonines, toliau nuo didžiųjų miestų, to jie neras.

Taigi infrastruktūros ir materia­ linės bazės nebuvimas gydymo įstaigose - didelė problema. Kad sugrįžtų išvykę medikai, jie turi tu­ rėti kur dirbti ir su kuo dirbti.

Jūs - pirmoji moteris, tapu­ si MF dekane per visą garbin­ gą fakulteto istoriją. Ar Jums tai iššūkis? Kaip sekasi vado­ vauti, kokias didžiausias sa­ vo vadovaujamo kolektyvo sėkmes galėtumėte paminėti?

Dekane aš dirbu pirmą kadenci­ ją, kitais metais ji baigiasi. Tada, kai sutikau kandidatuoti, visai ne­ galvojau apie tai, kad esu moteris.

Taip išėjo - ilgai dirbau prodekane, pažinau žmones ir fakultetą, įsi­ vaizdavau, kaip galima padėti fa­ kultetui sparčiau judėti į priekį, bet tik visiems kartu, t. y. sutariant visai fakulteto bendruomenei.

Fakulteto kolektyvas - labai ge­ ras, prodekanai doc. R. Stukas, doc. J. Tutkuvienė, doc. A. Utkus

atsakingai ir gerai vykdo savo pa­ reigas. Kadangi mes esame ir mo­ kymo bei mokslo įstaiga, o kartu ir aukščiausio lygio gydytojus vie­ noje vietoje sutelkusi įstaiga, dažnai tenka ir greitai spręsti dau­ gybę su sveikatos apsauga susi­ jusių problemų, kurių netenka spręsti kitiems Universiteto fakul­ tetams. Pradžioje man sunkesnė buvo ūkinė finansinė grandis, ypač laimėjus nemažai struktūri­ nių fondų projektų. Šių problemų sprendimas palengvėjo priėmus finansų administratorę. Šiuo metu

iš „centro“ gana daug funkcijų perduodama fakultetams - užgriu­ vusi daugybė darbų ir reikalų ver­ čia mus tobulinti administravimo

sistemą. Šiemet pirmi metai, kai fakulte­ tas jau suteikė finansinę, nors ir nedidelę, paramą ligoninėms pagrindinėms mūsų rezidentūros bazėms. Džiaugiuosi, kad fakul­ tete yra daug gerai besimokančių, aktyvių studentų; kūrybingai dirba fakulteto Studentų atstovybė, stu­ dentų mokslinė ir kitos draugijos.

Tad fakulteto sėkmės yra šios geras kolektyvas, geri ir kūrybin­ gi studentai, ES lėšos ir naujos galimybės plėtoti mokslą, gera­

Busimieji medikai tiki, kad bus reikalingi Lietuvai. V. Naujiko nuotr.

Medikai studijuoja daugiau nei dešimt metų. D. Bagdono nuotr.

noriškas ligoninių direktorių su­ pratimas ir pagalba.

Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ

iversitas

2006 gruodis

11

nensis

_ ___________________________________________________ jubiliejus nu TA’Aj-yjV."".".-—--------- 75—::r-r'::----------------

VU Medicinos fakultetas pažymėjo 225-qjį jubiliejų Vilniaus universiteto Medici­ nos fakultetas - seniausioji aukštoji Lietuvos medicinos mokykla - pažymėjo 225-erių metų jubiliejų. Ši istorinė data kviečia giliau pažvelgti į fakulteto ištakas, nes jos nesutampa su Vilniaus universiteto įkūrimu 1579 metais. Tuomet Alma Mater, būdama įvairių intrigų ir priešpriešų su Krokuvos universitetu sūkuryje, galėjo oficialiai įsteigti Medicinos fakultetą tik 1781 metais, nors 1641 m. spalio 11 d.

Varšuvoje buvo išduota Lietuvos Didžiojo Kunigaikš­ čio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privile­ gija, leidusi Vilniaus aka­ demijoje dėstyti medi­ cinos disciplinas. Šiai iškilmingai sukakčiai pažymėti lapkričio 24 dieną VU Teatro salėje įvyko jubiliejinis posėdis.

Silvija STAKULIENĖ, VU MF Visuomenės sveikatos institutas

Mokslas medicinos fakultete tapo prioritetu Šiandien galime pasidžiaugti,

kad mokslas Medicinos fakultete jau tapo prioritetine sritimi. 1965 m. pirmuoju Lietuvos mokslo premijų laureatu tapo prof. R Norkūnas, o 2005 metų laureatais tapo prof.

V. Kučinskas ir Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro bendra­ darbiai. Medicinos fakulteto dar­ buotojai redaguoja ir leidžia ne­ mažai mokslinių medicinos žurna­ lų. Tarp jų - vienas iš prestižiškiau­ sių biomedicinos žurnalų „Actą medica Lituanica“.

Dekanė savo pranešime apžvel-

Paminklinė lenta Didžiojoje gatvėje įamžino čia veikusias Vilniaus universiteto klinikas gė ne tik fakulteto istoriją, bet ir da­ bartį, išskirtinį dėmesį skyrė fakulte­ to pedagoginės ir mokslinės raidos bendriesiems rodikliams 19452006 metais. Medicinos fakultete mokslo darbai atliekami penkiose pagrindinėse kryptyse: žmogaus ge­ nomo įvairovė, jo kilmė ir fenotipinė realizacija; žmogaus ir visuomenės sveikata, gyvenimo kokybė ir aplin­ ka: moksliniai ir taikomieji tyrimai; motinos ir vaiko sveikata: fiziologi­ niai ir socialiniai aspektai bei indivi­ do raidos dėsningumai; bioetika, sveikatos politika, naujų technolo­ gijų taikymas; ligų etiopatogenezė, diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija: fundamentiniai ir kli­ nikiniai tyrimai. Neginčijamas fakul­ teto indėlis į praktinę mediciną-įvai­ rioms sveikatos apsaugos sistemos sritims paruošta keliolika tūkstančių įvairių specialybių gydytojų ir spe­ cialistų. Fakulteto darbuotojai kas­ met vykdo per 70 (taip ir su kitais su kitais fakultetais) biudžetinių moks­ lo tiriamųjų temų, keliolika jų yra fi­ nansuojama iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, valstybės institucijų ir valstybės programų pro­ jektų, taip pat keliolika yra užsako­ mojo mokslo tiriamojo darbo po­

būdžio. Fakulteto padaliniai dalyvau­ ja tarptautinėse mokslo programose, finansuojamuose Europos Komisijos bei iš SOCRATES ir Atviros Lietuvos fondo programų lėšų. Kasmet fakul­ tetas organizuoja per pusę šimto mokslinių renginių, iš kurių trečdalis tarptautinai. Artimiausi fakulteto užda­ viniai - nusistatyti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strateginius studijų, mokslinės, ūkinės veiklos planus, dar kartą peržiūrėti savo struktūrą, rekla­ muoti savo studijų programas, reng­ tis įsisavinti Europos Sąjungos struk­ tūrinių fondų lėšas. Perspektyviniuo­ se planuose ateityje numatyta per­ kelti fakulteto administracinį, teorinį korpusus bei vivariumą j Santariškių rajoną.

Šiuo metu Medicinos fakultetas yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių Universitete. Jį sudaro administracija, 3 institutai, 4 katedros, 12 klinikų, jungiančių 55 centrus, skyrius ir laboratorijas, taip pat Mokomoji eksperimentinės chirurgijos ir patologinės fiziologijos laboratorija. Stu­ dentų ir personalo paslaugoms tarnauja kompiuterių klasės, biblioteka, Medicinos istorijos muziejus. 2006 m.

MF dirbo 369 pedagoginio personalo ir 70 mokslo darbuo­ tojų. Fakultete rengiami ergoterapijos, kinezlterapijos, medicinos, medicinos biologijos, slaugos, stomatologijos ir visuomenės sveikatos specialistai. Įvairiose daugiapako­ pių studijų programose dabar studijuoja per 1400 studentų (iš jų - apie 300 magistrantūroje), podiplomines studijas tęsia per 600 rezidentų, per 70 doktorantų.

1945-2006 metais MF buvo parengti 8208 specialistai; 1990-2006 m. išviso parengti 2692 absolventai; 2004-2006 m. atliktos 9 habilitacijos procedūros.

Apdovanojimai ir sveiki­ nimai medikams Iškilmingą jubiliejinį posėdį pra­ skaidrino VU kamerinis ansamblis, vadovaujamas P. Koncės. Po jo skambėjo oficialūs jubiliejiniai svei­ kinimai. VU rektorius akademikas B. Juodka pasveikino medikus 30 tūkst. bendruomenės narių vardu, sa­ kydamas, kad mediko profesija yra „išrinktųjų“ profesija ir linkėjo, kad ją lydėtų patyrimas, tradicijos, prestižas.

Pasidžiaugė, kad medikai pirmauja įsisavinant struktūrinių fondų lėšas ir yra vieni iš aktyviausiųjų. Rektorius įteikė apdovanojimus profesoriams f. Balčiūnienei, E. Barkauskui, B. Dai­ niui, A. Irniui, J. Ivaškevičiui, V. Ku­ činskui, G. Uždaviniui. Po rektoriaus kalbėjusi Medicinos fakulteto prodekanė mokslo ir doktorantūros reika­ lams doc. J. Tutkuvienė skyrė 2 pre­ mijas jauniesiems mokslininkams iš Australijos pilietės Sophie Valentinos Ambrozos palikimo. Premijas gavo Infekcinių ligų Dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos asistentė Matilda Bylaitė ir VU MF VI kurso stu­ dentas A. Preikšaitis. Lietuvos Res­ publikos prezidento Valdo Adam­ kaus sveikinimo žodžius perskaitė Prezidento patarėja R. Janonienė.

Kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų ko-

Į jubiliejinį posėdį Teatro salėje susirinko daug garbių medikų.

V. Naujiko nuotr. miteto pirmininkas A. Mafulas; LR Švietimo ir mokslo ministrė Ro­ ma Žakaitienė, kuri už nuopelnus

medicinos srityje apdovanojo padė­ kos raštais dekanę prof. habil. dr.

Z. A. Kučinskienę, prof. A. Raugalę, prof. A. Laucevičių, prof. J. Sirvydį, doc. E. Gefeną. Garbingą sveikini­ mų plejadą tęsė Sveikatos ministras R. Turčinskas; Mokslo ir studijų fon­ do direktorius S. Renčys; Vilniaus miesto vicemeras G. Paviržis; Kau­ no Medicinos universiteto rektorius R. Žaliūnas; VU Ekonomikos dekanė

prof. B. Galinienė; Filosofijos fakulte­ to prodekanas Z. Norkus; Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direk­ torius R. Keblas; VU Santariškių klini­ kos generalinis direktorius A. Lauce­

vičius; prof. A. Luchtanas ir kiti. Šven­ tinio minėjimo pabaigą vainikavo nuotaikinga kamerinio ansamblio at­ liekami A. Mozarto muzika.

Atidengta paminklinė lenta pirmosioms klini­ koms Rytų Europoje Po šio oficialaus jubiliejinio po­ sėdžio visi susirinkusieji patraukė į Vilniaus senamiestį. Didžiojoje g. 10 buvo atidengta paminklinė lenta, skirta įamžinti šiame name 18051832 metais veikusioms Vilniaus universiteto klinikoms, pirmosioms tokio pobūdžio Rytų Europoje. Va­ kare Vilniaus Rotušėje vyko šventi­ nis koncertas ir „pažmonys“.

Lietuvos medicinos bibliotekoje ir VU bibliotekoje atidarytos jubiliejinės Medicinos fakulteto mokslo darbų parodos Lapkričio 23 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta Vilniaus universi­ teto Medicinos fakulteto 225-erių metų jubiliejui skirta mokslo darbų paroda.

Ekspozicija atspindi medicinos mokslo knygos kelią nuo 1940 m. iki šių dienų. Ekspozicijoje steng­ tasi pateikti reikšmingiausius fa­ kulteto mokslo darbus. Atkurto Medicinos fakulteto pirmieji moksliniai darbai buvo publika­ cijos, skelbtos žurnaluose „Me­ dicina“ ir „Sveikatos apsauga“, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuose, VU Mokslo darbų serijos „Medicina“ ir moks­ lo tyrimo institutų leidiniuose. Pir­ maisiais pokario metais buvo išleista daug mokslo populiarini­ mo infekcinių, širdies, kraujagys­ lių ir kitų ligų profilaktikai skirtų leidinių, kurių autoriai - taip pat

Medicinos fakulteto darbuotojai.

Parodoje eksponuojami pir­ mieji vadovėliai, pvz., Mykolo Marcinkevičiaus ir Marijono Krikštopaičio „Vidaus ligų propedeutika“ (1949 m.). Šio vadovė­ lio išėjo trys leidimai. Bibliotekos fonduose nerastas nė vienas eg­

zempliorius iš vėlesnių leidimų su originaliu viršeliu. Visi knygos eg­ zemplioriai pabuvojo knygrišyklo­ je. Ekspozicijoje yra 1948 m. Vy­ tauto Barono parengtas „Prakti­ nės ginekologijos vadovas“, ir 1956 m. išleistas pakartotinis lei­ dimas pavadinimu „Praktinė gine­ kologija“.

Rengiant šią parodą naudotasi bibliotekos parengtomis biobibliografijomis ir biblio­ grafijos rodyklės „Lie­ tuviškosios medicini­ nės literatūros“ to­ mais. Eksponuojama apie 230 knygų, 40 biobibliografijų, 14 pa­ vadinimų mokslo žur­ nalų. Paroda veiks iki sausio 5 dienos.

Parengė Janina VALANČIŪTĖ,

Prodekanai doc. R. Stukas ir doc. A. Utkus prie parodos stendo

Lietuvos medicinos biblioteka

Lapkričio 24 d.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidary­ ta paroda „Senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto leidiniai“, skirta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 225-erių metų sukakčiai paminėti.

Parodos atidarymo akimirka.

V. Naujiko nuotr.

VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje Medicinos fakulteto jubi­ liejui parengta paroda - „Medi­ cina lllustrata“. Parodoje ekspo­ nuojami XVI-XIX a. įvairių auto­ rių iliustruoti medicinos veikalų originalai. Didžiausias dėmesys čia skiriamas iliustracijoms, ku­ riose pavaizduotos įvairios ligos, žmonių apsigimimai, operacijos, anų laikų chirurginiai instrumen­ tai, ligoninių, anatomikumų įran­ ga, protezai ir kt. Paroda veiks iki

2007 metų spalio 1 dienos.

Taip pat prie Profesorių skaityk­ los eksponuojama gydytojos, ra­ šytojos, fotomenininkės Leonos Korkutienės nuotraukų ciklas iš fotoalbumo „Kolegos“ (1992), ku­ riame užfiksuoti žymiausi Vil­ niaus universiteto Medicinos fa­ kulteto medikai. Ekspoziciją gali­ te apžiūrėti iki š. m. gruodžio 30 dienos.

Parengė Snieguolė MISIŪNIENĖ

universitas

12

2006 gruodis

vilnensis

laiijubiliejus

Būtinos gamtininko savybės - kantrybė, ištvermė ir... humoro jausmas Kokius svarbiausius fakul­ teto istorijos įvykius pami­ nėtumėte? Kaip per tą laiką keitėsi gamtos mokslų sam­ prata?

Kiekvienas mokslas ieško sa­ vo šaknų, nes pažinimo istorija nėra paprastas praeities įvykių konstatavimas. Istorija turi ypač svarbią didaktinę funkciją, kuri veikia mokslą kuriančiųjų ir jį var­ tojančiųjų elgesį bei santykius net ir tada, jei nėra tiesmukai apibrėž­ ta. Vieno ar kito mokslo visuome­ ninis prestižas ir vieta valstybės prioritetų hierarchijoje priklauso ne tik nuo nūdienos laimėjimų ir aktualijų, bet ir nuo visuomenės pripažinimo, kuris realizuojamas per informacijos priemones, švie­ timą, mokslo ir studijų institucijas ir, žinoma, profesinį lobizmą. To­ dėl prisistatymas bei „cecho“ tra­ dicijų puoselėjimas pasitelkiant ir istorinius argumentus turi aiškią utilitarinę funkciją. O kai tenka varžytis dėl grantų, projektų, stu­ dentų ir kt., esame verčiami šlie­ tis prie tą pačią „religiją" prakti­ kuojančio kolektyvo.

Kada gimė gamtininkų „religi­ ja" Vilniaus universitete? Tikrai gerokai anksčiau nei Gamtos mokslų fakulteto prototipas. Apie tai byloja kad ir Jono Počapovskio 1643 m. birželio 5 d. Šv. Jonų

bažnyčioje apginta meteorologi­ jos magistro disertacija Universa Meteorologia. „Cecho“ tradicijas pradėjo puoselėti Gamtos istori­ jos katedra, įsteigta 1781 m. Vi­ sada bus abejojančių šitokiu sa­ vųjų ištakų identifikavimu, todėl skeptikams priminsiu mokslo is­ toriko Džordžo žodžius: dviejų co­ lių aukščio Sequoia gigantea dai­ gelis dar ne gigantas, bet jau sekvoja...

Dabartinį pavidalą - su biolo­ giniais, geografiniais ir geologi­ niais šakiniais padaliniais - Gam­ tos mokslų fakultetas įgijo 1944 metais. Naujausią fakulteto isto­ rijos etapą gerai apibūdina išsi­ plėtę kai kurių katedrų pavadini­ mai, ypač tos jų dalys, kurios yra po jungtuko „ir“: Botanikos ir ge­ netikos, Hidrogeologijos ir inžine­ rinės geologijos, Geografijos ir kraštotvarkos... Didelių permainų ir naujų paradigmų plėtros biolo­ gijos moksluose atspindys mūsų fakultete - moderni Biochemijos ir biofizikos katedra. Džiaugiamės augančiu ir stiprėjančiu Ekologi­ jos ir aplinkotyros centru. Iš viso fakultete dabar veikia 4 biologi­ nio, 2 geografinio, 2 geologinio profilių katedros ir 2 centrai.

Gamtos mokslų fakulteto 225-erių metų jubiliejaus proga „U. V." kalbina fakulteto dekaną prof. habil. dr. Kęstutį KILKŲ. ografija, D. Čitavičius - biologija,

Prof. habil. dr.

K. Kilkus norėtų ateityje fakultetą matyti dar įvairiapusiškesnį.

V. Naujiko nuotr. prabėgę įvykiai ir nuveikti darbai atrodo ganėtinai kasdieniški, to­ dėl sunku ką nors išskirti. Paban­ dysiu tai padaryti fakulteto svečių išsakytais pastebėjimais. Visi tvir­ tina, kad fakultetas pagražėjo.

Man asmeniškai tas pagražėjimas tarsi rakštis - vieną kampą remontuoji, o kitas jau byra, ta­ čiau kiek laiko ir pats pasidžiau­ giu. Pašviesėjo koridoriai ir laipti­ nės, atsirado paveikslų ir naujų stendų, daugiau studentų pritrau­ kia rekonstruotos ir, svarbiausia, vertinga moksline literatūra pasipildžiusios skaitykla ir biblioteka. Šiais metais atnaujinome dar dvi

dideles auditorijas, tarp jų - amfiteatrinė prof. S. Dagio auditorija.

Aš labai dėkingas VU centrinei ad­ ministracijai už paramą, tačiau noriu išsklaidyti mitą, kad gražėjame tik Bendrojo raidos fondo sąskaita (bepigu, atseit, tvarky­ tis, kai yra „savas“ rektorius): re­ novacijai skiriame ganėtinai daug fakulteto specialiosios pro­ gramos, o kai kurios katedros, pa­

vyzdžiui, Biochemijos ir biofizikos, ir projektų lėšų. Patalpose verda gyvenimas iki išnaktų: studentų renginiai, disertacijų gynimai, konferencijos, seminarai ir kt. Pa­ teiksiu tik šių metų aktyvumo pa­ vyzdžius: tradicine tampanti tarp­ tautinė studentų ekologų konferencija; mūsų botanikų kar­ tu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija organizuotas renginys, skirtas VU herbariumo senajai kolekcijai (išleista graži knyga ir atvirukų rinkinys); Anapilin išėjusių fakulteto šviesulių prof. J. Dagio, doc. A. Bariso, doc. A. Mačionio-jubiliejinių da­ tų minėjimai ir jiems skirtų knygų pristatymai; metų baigiamasis ak­ centas - Ketvirtoji mokslinė kon­ ferencija, skirta GMF 225-erių metų jubiliejui.

Kalbant apie mokslo pasieki­ mus, reikia paminėti, jog gausėja aukščiausios kvalifikacijos moks­ lininkų gretos. Igai laukta habilita­ cijos procedūrų banga „pagimdė“ net 3 profesorius (A. Bukantis - ge­

Kiek metų vadovaujate GMF? Kokius esminius įvy­ kius paminėtume iš savo vadovavimo laikotarpio?

Kokios reikšmingiausios kon­ ferencijos, svarbiausi moks­ lo pasiekimai? Ar smarkiai ES parama keičia šiandie­ nos fakulteto veidą?

Dekanu buvau išrinktas 2004 m. vasarą, taigi esu pusiaukelėje. Visi

S. Podėnas - biologija), habilituo­ tais daktarais tapo V. Kirvelienė (biochemija), R. Daugelavičius (biochemija), O. Rukšėnas (biolo­ gija), K. Dundulis (geologija) ir G. Motuza-Matuzevičius (geolo­ gija). Fakulteto mokslininkai vyk­ do daug lietuviškų ir tarptautinių projektų, Svariausi, be abejonės, didžiųjų katedrų (Biochemijos ir biofizikos, Botanikos ir genetikos) projektai, tačiau neatsilieka ir „mažiukai“. Pavyzdžiui, Kartogra­ fijos centro (tik 3 mokslininkai!) vykdytas Leonardo da Vinči pro­ gramos projektas „Kartografų profesinio rengimo kokybės Lie­ tuvoje gerinimas orientuojantis į technologines inovacijas ir eurointegraciją“ 2006 m. pateko į geriausių Europos projektų de­ šimtuką.

Nepasakyčiau, kad ES finan­ suojami projektai būtų pakeitę fa­ kulteto veidą, nes, pirma, šie pro­ jektai tik „įsibėgėja“ ir, antra, susiję su magistrantūros bei dok­ torantūros studijų modernizavimu.

Bus parengti nauji kursai, pa­ rašyti vadovėliai, bet vaisius skinsime vėliau. Daug tikimės iš pro­ jekto, leisiančio atnaujinti moderniosios biologijos tyrimų bazę.

Gamtininkai visada laikomi originaliais, skiriasi nuo, tarkime, tiksliųjų mokslų ar humanitarinių mokslų atsto­ vų.

Kokios ryškiausios gamtininkų savybės? Ar ga­ lite prisiminti įdomių, links­ mų nuotykių iš savo karje­ ros ar dabartinių studentų gyvenimo? Ar aktyvūs šian­ dienos studentai, ar nestin­ ga jiems motyvacijos?

Gamtininko sąvoka labai plati, ji apima ir „laukinukus“, ir labo­ ratorijose triūsiančius žmones.

Pastarųjų darbo stilius labai pa­ našus j, tarkime, chemikų ar fizi­ kų, nors, kita vertus, pradėjęs ko­ kį eksperimentą kad ir su elementaria gyvybės forma ne­ gali jo nutraukti. Tenka aukoti naktis, savaitgalius ir net šven­ tes. „Laukinukų“ eksperimentų sąlygas diktuoja gamta, o jos scenarijai ne visada sutampa su tyrėjo norais. Reikia laukti, nere­ tai metus, antrus arba eiti, plauk­ ti, ieškoti - kilometrą, dešimtį ki­ lometrų ir t. t. Iš čia ir būtinos savybės: kantrybė, ištvermė ir... humoro jausmas. Šiuolaikiniai studentai mėgsta gamtą, tačiau minėtų savybių kartais stokoja. Šituo įsitikinau pernai, kai per di­

džiuosius vasaros karščius ap­ lankiau geografus, atliekančius praktiką Šiluvoje. Kiek nusiskun­

Mokomosios lauko praktikos - išskirtinis GMF studijų programų bruožas

dimų, verkšlenimų: reikia daug vaikščioti, nėra dušo ir pan. Kita vertus, analogiška lauko prakti­

ka šiais metais sulaukė visiškai priešingo studentų įvertinimo.

Mokomosios ir gamybinės lau­ ko (botaninės, zoologinės, geo­ loginės, geografinės, hidromete­ orologinės) praktikos yra išskirtinis GMF studijų programų bruožas, taigi daugiausia nuoty­ kių - linksmų ir liūdnų - siejasi su jomis. Daug metų buvau topogra­ finės ir hidrologinės praktikų va­ dovas. Vieną itin karštą ir sausą vasarą praleidau prie Nemuno žemiau Merkinės. Studentų gru­ pė - darbšti, draugiška, didesnių rūpesčių neturiu, bet likus savai­ tei iki praktikos pabaigos pradėjo kamuoti skausmai pilve. Galvoju - apsinuodijau, praeis. Praeina diena, antra, trečia, o skausmai nesiliauja. Studentai kaip išmany­ dami mane „gydo“. Arbatos, žu­ vienės - niekas nepadeda. Ir štai vieną rytą į palapinę įkiša galvą prisiekęs žvejys Andrius ir sako: „Dėstytojau, paragaukit kepto ša­ mo, ką tik pagavau.“ Šamo nie­ kad gyvenime nebuvau valgęs, taigi paragavau ir tuoj pat pasi­ gailėjau, nes akyse pradėjo tem­ ti. Šitaip „vadovaudamas“ sulau­

kiau ir praktikos pabaigos, o sugrįžęs į Vilnių tą pačią dieną pa­ tekau į Greitosios pagalbos ligo­ ninę. Diagnozė buvo liūdna: „Gangrenuojanti tulžies pūslė, ak­ menys - reikia skubiai operuoti.“ Pasakysit - toks čia ir nuotykis...

Ir aš taip manyčiau, jei ne atminti­ nė, kurią išvykdamas į namus ga­ vau iš gydytojo. Sąrašo, kokio maisto turėčiau vengti, pradžioje buvo... šamas!

Kokie iššūkiai laukia gam­ tos mokslų atstovų XXI am­ žiuje, kai vis labiau nerimą kelia ekologinės proble­ mos, energetinių išteklių mažėjimas, vis dažnesnės gamtinės katastrofos, su­ keltos žmogaus veiklos?

Kokias problemas gali tek­ ti spręsti ateities gamtinin­ kams, su kokių profesijų mokslininkais bendradar­ biauti? Kokią matote GMF ateitį, ar daug turės keistis studijos, kad tenkintų atei­ ties visuomenės poreikius?

Jūs jau įvardijote didelę dalį problemų, o kur dar kitos, apie kurias galime tik numanyti? Esu įsitikinęs, kad mokslo misija - tu­ rėti pakankamą žinių „kraitį“ vie­ nai ar kitai iškylančiai problemai spręsti, o Universiteto - parengti specialistus, nesutrinkančius prieš netikėtus iššūkius. Jau da­ bar gamtininkai bendradarbiau­ ja su fizikais, matematikais, che­ mikais, medikais, technologais, ekonomistais, istorikais, miški­ ninkais, architektais... Norėčiau, kad ateityje GMF būtų dar įvai­ resnis, bet šitai priklauso nuo Lie­ tuvos mokslo strategų. Būtų la­ bai skaudu, jei GMF istorija baigtųsi švenčiant, tarkime, 230 metų jubiliejų...

universitas

2006 gruodis

13

vilnensis

jubiliejus

Ketvirtoji mokslinė konferencija, skirta Gamtos mokslų fakulteto 225-erių metų jubiliejui Prof. Osvaldas RUKŠĖNAS Iš fakulteto istorijos Savo istorijos pradžia fakultetas laiko Gamtos istorijos katedros įkū­ rimą 1781 m. XIX amžiuje Univer­ sitete dirbo bei skaitė paskaitas gamtamokslinėmis temomis viso­ je Europoje garsūs mokslininkai Ž. E. Žiliberas, S. B. Jundzilas, J. Jundzilas, L. H. Bojanus, E. Eichvaldas, G. Forsteris ir kiti. Dabartinis Gamtos mokslų fakultetas susiformavo jau po Antrojo pasaulinio karo, vietoj Stepo­ no Batoro universitete veikusio įkur­ to 1919 metais) analogiško pagal pa­ vadinimą fakulteto. 1940 metų pabai­ goje, pasikeitus Lietuvoje politinei situacijai, Vilniaus universitete buvo įsteigtas gamtamokslinis fakultetas su matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, medicinos ir farmacijos skyriais. Po karo, 1944 metų pabai­ goje, įsteigus savarankiškus Mate­ matikos, Fizikos, Chemijos ir Medi­

Lapkričio 23-24 d. Gamtos mokslų fakultete buvo švenčiamas fakulteto 225-erių metų jubiliejus. cinos fakultetus, susiformavo ana­ logiškos struktūros dabartiniam Gamtos mokslų fakultetas su svar­ biausiais padaliniais - Biologijos, Geografijos ir Geologijos mokslų ka­ tedromis. Antroje XX amžiaus pusė­ je Gamtos mokslų fakultete dirbo žy­ mūs mokslininkai bei visuomenės veikėjai T. Ivanauskas, K. Šleževi­ čius, R Šinkūnas, J. Dalinkevičius, M. Kaveckis, V. Chomskis, K. Bieliukas, P Slavėnas, B. Styra, A. Basaly­ kas, J. Dagys, Č. Kudaba, A. Minke­

vičius, M. Natkevičaitė-lvanauskienė ir kiti.

Mokslinė konferencija pagrindinis jubiliejaus akcentas Pagrindinis fakulteto jubiliejaus akcentas buvo ketvirtoji mokslinė konferencija „Mokslas gamtos mokslų fakultete“. Konferencija tru­

ko dvi dienas - pirmąją vyko konfe­ rencijos atidarymas ir plenarinių pranešimų sesija, o antroji diena bu­ vo skirta žodiniams pranešimams. Į konferencijos atidarymą Didžiojoje auloje susirinko didelis būrys fakul­ teto darbuotojų ir studentų, fakulte­ to absolventų ir kolegų iš kitų insti­ tucijų, kurie atvyko pasveikinti su jubiliejumi. Konferenciją pradėjo Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Kęstutis Kilkus. Trumpai ap­ žvelgęs fakulteto istoriją ir įvertinęs jo įvairialypę sudėtį, jis fakultetą pa­ lygino su daugiakamiene liepa, ku­ rios skirtingi kamienai kyla iš to pa­ ties kelmo.

Nuo rektorato sveikinimo žodį tarė prorektorius mokslo reikalams prof. Juozas V. Vaitkus. Savo kalboje jis irgi akcen­ tavo fakultetą sudarančių padalinių įvairovę ir siūlė tuo naudotis integ­ ruojant skirtingų mokslo sričių ži­

Dabar Gamtos mokslų fakultete yra 8 katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Botanikos sodas, Kartografijos bei Ekologi­ jos ir aplinkotvarkos centrai. 2005 m. GMF dirbo 210 pedagogų, mokslininkų ir specialistų. Iš jų 88 priklauso pedagoginiam (28 profesoriai, 60 docentų) ir 46 moksliniam personalui. Fakulte­ te rengiami daugelio profesijų specialistai, kurie savo įgūdžius pa­ naudoja dirbdami mokslo institutuose, ministerijose, savivaldybėse, saugomosiose teritorijose, mokyklose ir daugelyje kitų organizacijų. ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ )

Jubiliejinėje GMF konferencijoje buvo ir plenarinių pranešimų sesija, ir žodiniai pranešimai. V. Naujiko nuotr. nias ir tuo pagrindu rengiant kon­ kurencingus projektus. Po to svei­ kino Lietuvos žemės ūkio, Pedago­ ginio ir Klaipėdos universitetų atstovai. Vėliau buvo pradėti skai­ tyti plenariniai pranešimai, kuriuo­ se pristatyti klimato kaitos politiniai, ekonominiai ir socialiniai aspektai (prof. A. Bukantis), biologijos para­ digmos, jų kilmė ir raida (doc. D. Kirvelis), orogeninis magmatizmas Vakarų Lietuvos kristaliniame pa­ mate (prof. G. Motuza-Matuzevičius) bei ilgakojų uodų paplitimas Baltijos gintare (prof. S. Podėnas).

Po kiekvieno pranešimo būdavo daug klausimų, kildavo diskusijos, tad nenuostabu, kad sesija užsitę­ sė ilgiau nei buvo planuota.

Išrinkti geriausi pra­ nešimai

Bibliotekoje - Lietuvos gamtos draugijos 75-mečiui skirtas renginys Loreta DAUKŠYTĖ 2006 m. lapkričio 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje sa­ lėje Lietuvos gamtos draugija visuo­ menei pristatė monografijų serijos „Lietuvos valsčiai" Lietuvos lokali­ nių tyrimų mokslo darbų rinkinį „Gamta“ (Biologija, Geografija, Ge­ ologija). Renginį vedė VU bibliote­ kos direktorė kultūros paveldui B. Butkevičienė, kalbėjo mokslo darbų rinkinio vyr. redaktorius aka­ demikas A. Gaigalas, „Versmės" lei­ dyklos vadovas R Jonušas, prof. ha­ bil. dr. O. Pustelnikovas ir kiti. Taip pat buvo pristatytas žurnalo „Moks­ las ir gyvenimas" 2006 m. lapkričio mėn. numeris, skirtas Lietuvos gam­ tos draugijos 75-mečiui. Gausiai su­ sirinkę renginio dalyviai turėjo gali­ mybę susipažinti su ilgamete ir turininga Lietuvos gamtos draugi­ jos veikla, ją išsamiai ir vaizdingai atskleidė bibliotekos darbuotojų pa­ rengta paroda „Lietuvos gamtos draugijai - 75" ir Lietuvos gamtos apsaugos draugijos įkūrimo inicia­ toriui Viktorui Bergui skirta paroda „Viktoras Bergas (1906-1983)". Pa­ rodos veiks iki gruodžio 31 d. Kvie­ čiame iš arčiau susipažinti su ilga­ mete Lietuvos gamtos draugijos ir jos narių veikla.

Lietuvos gamtos draugija nuo seno bendrauja su valstybi­ nėmis mokslo, mokymo ir švietimo įstaigomis, visuomeni­ nėmis organizacijomis, ugdo ir skleidžia mintį, jog reikia gražinti Tėvynę, saugoti gamtinę aplinką.

Iš kairės: leidyklos „Versmė“ vadovas ir žurnalo „Gamta - Lietuvos lokaliniai tyrimai 2002-2005 m.“ leidėjas ir vienas sudarytojų Petras Jonušas, minėto žurnalo vyriausias redaktorius ir sudarytojas Lietuvos gamtos draugijos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas, Lietuvos valsčių knygų serijos knygos „Jieznas“ vienas autorių dr.

Vincas Mikaila ir VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedros prof. habil. dr. Juozas Paškevičius. R. Malaiškos nuotr.

Žodinių pranešimų sesija antrą

konferencijos dieną vyko biomokslų ir geomokslų sekcijose. Biomokslų sekcijoje buvo peskaityta 10 pranešimų, o geomokslų - 9. Šiųmetinė konferencija nuo anks­ tesnių skyrėsi dar ir tuo, kad pirmą

kartą buvo surengta stendinių pra­ nešimų sesija, kurioje savo prane­ šimus pristatė 28 jaunieji fakulteto mokslininkai. Specialiai sudaryta komisija išrinko penkis geriausius pranešimus: pirmoji vieta atiteko biofizikos magistrantūros studijų pirmo kurso studentui Rokui Buišui, dvi antrosios - ekologijos kryp­ ties doktorantei Simonai Gumuliauskaitei ir botanikos magistrinių studijų antro kurso studentei Dia­ nai Vaičiūtei ir dvi trečiosios vietos - ekologijos magistrantūros studi­ jų antro kurso studentei Ritai Brasiūnaitei ir ekologijos krypties dok­ torantui Danui Augučiui.

Plenarinių, žodinių pranešimų medžiaga ir stendinių pranešimų santraukos atspausdintos knygoje „Mokslas gamtos mokslų fakultete.

Ketvirtosios mokslinės konferenci­ jos, vykusios 2006 m. lapkričio 2324 d., pranešimai“.

Konferencija baigėsi šventine vakarone, kurioje geriausių stendi­ nių pranešimų autoriai buvo apdo­ vanoti diplomais, o po to buvo pra­ tęstos mokslinės ir ne tik mokslinės diskusijos.

Už geriausią stendinį pranešimą apdovanotas biofizikos magistrantas Rokas Buišas. Vyto Markevičiaus nuotr.

universitas

14

2006 gruodis

vilnensis

aaaa kultūra

Tautinės kūrybos Everestas Lietuvai Stojant j Europos Sąjungą daugelis euros­ keptikų būgštavo, kad lietuviai praras savo tautinį identitetą. Tie, kurie lapkri­ čio 25 d. susirinko į jubiliejinį choreografės, ilgametės Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio vadovės Tamaros Kalibataitės kūrybos vakarą, neabejoja, kad mūsų tauta tokia stipri savo praeities dvasia, savo liaudiška savastimi, mes taip ryškiai spindime pasaulinėje tautinės kūry­ bos mozaikoje, kad tik aklas nepastebėtų, kokie mes saviti ir įdomūs.

Leokadija KAIRELIENĖ, LMA bibliotekos mokslinė sekretorė Džiugu buvo matyti, kad salėje šalia garbių tautinei kūrybai nusipelnusių žmonių gyvai spindė­ jo jaunos akys, o ką jau kalbėti apie sceną - joje viešpatavo gai­ vališka jaunystės jėga, kad ir ko­ kio amžiaus atlikėjai būtų.

Vyksmas scenoje vertė ir džiū­ gauti, ir graudintis - taip viskas buvo apgalvota, lyg marga juos­ ta Tamaros Kalibataitės garbei iš­

Choreografės T. Kalibataitės šokius šoka visa Lietuva, ir jauni, ir vyresni, todėl ir šio vakaro koncertinį vainiką iš gražiausių jos šokių pynė ir iš Kauno atvykęs LKKA studentų tautinių šokių ansamblis „Rasa”, ir Šiaulių įvairaus amžiaus vaikų šokių ansamblis „Želmenėliai“, Grigiškių kultūros namų vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių grupė „Trepsis“ bei kolegos iš Vilniaus pedagoginio universiteto ansamblio „Šviesa“. austa: jubiliatės šokiai, tautinės melodijos ir retro ekskursai j Ta­ maros jaunystę, išmoningai į vi­ sumą supinti, sujaudino. Garbius senjorus scenoje keitė vaikučiai, kolektyvas keitė kolektyvą, net ke­ lios VU dainų ir šokių ansamblio kartos šoko, grojo ir dainavo bran­ giai vadovei. Džiaugėmės visi, kad jaunimas tvirtai laiko mūsų an­ samblio vairą.

Jaunystei būdingas veržlus kū­ rybos polėkis, maksimalistinis po­ žiūris j tai, kas nauja, tad tuo ma­ loniau nuteikia faktas, jog nūdie­

nos jaunoji karta neabejinga tau­ tinės kūrybos ištakoms.

Septintojo, aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečių jaunimui atsakymas į klausimą apie santy­ kį su tautiniu menu, jo puoselėji­ mu buvo vienareikšmis - tai buvo neatsiejama mūsų gyvenimo da­ lis. Apie tai bylojo minios pirma­ kursių, panorusių tapti Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansam­ blio nariais. Pasiryžusių šokti, dai­ nuoti, groti ateidavo šimtai, o an­ sambliečiais tapdavo... Labai ge­ rai atsimenu 1970 m. rugsėjį, kuo­ met iš 120 merginų, atėjusių į šo­ kėjų atranką, į ansamblį buvo pa­ kviestos tik keturios, o trys iš jų bu­ vome keletą metų šokusios paren­ giamojoje „Lietuvos“ ansamblio studijoje. Tai liudija apie labai aukštą ansamblio meninį lygį. Ne­ nuostabu, nes ansamblis garsėjo labai kūrybingais ir talentingais

vadovais, o tarp jų buvo ir vadovė Tamara Kalibataitė.

Ryškiausia „Lietuvos“ ansam­ blio šokėja Tamara, atėjusi dirbti į VU dainų ir šokių ansamblį, visą savo ilgametę šokėjos patirtį, įgim­ tą pedagoginį talentą skyrė mums, panorusiems pasinerti j tautinės kūrybos gelmes. Mes žvelgėme į vadovę kaip j profesionalumo Everestą, nedrįsdami tikėtis, kad įkopsime nors į dalį tų aukštumų.

Vadovė Tamara savo pavyzdžiu, savo švelnumu ir kantrybe diena iš dienos gludino mus, kaip kokius neapdorotus brangakmenius, kol mes nušvisdavome scenoje neti­ kėtomis spalvomis.

Tamara Kalibataitė, gal ir pati sau netikėtai, o gal visai dėsnin­ gai, nes tiek metų pasinėrusi į tau­ tinio meno gelmes, ansamblyje at­ siskleidė kaip talentinga kūrėja. Į VU ansamblį atėjus naujam me­ no vadovui Vidui Aleksandravi­ čiui, viena po kitos gimė naujos, labai savitos programos. Jei iki tol savo ryškiais kūrybos potėpiais ansamblį garsino choreografė Elena Morkūnienė, tai naujų an­ samblio programų paletė nušvito ir švelnesnėmis, skaidresnėmis Tamaros Kalibataitės kūrybos spalvomis.

Talentingos choreografės kūry­ ba ištryško lyg gaivus šaltinis, toks savitas, o kartu toks žemiškas, pa­ žįstamas, lyg iš pačių giliausių lie­ tuvių tautos sielos gelmių atėjęs.

Bėgo metai, ir šaltinis tapo galinga upe, užliejusia visą Lietuvos tauti­ nių kolektyvų kūrybinio gyvenimo erdvę. Tamaros šokiai sklido po Lietuvą, virsdami visos tautos lo­ bynu, nes kiekvienas jų iš neišsen­ kamų tautos kūrybos klodų kilęs buvo. Kol Lietuvos žemėje esama tokių kultūrinio gyvenimo reiškinių kaip Tamara Kalibataitė, tol mes bū­ sime įdomūs ne tik Europos, bet ir viso pasaulio tautoms.

Mylimai vadovei po koncerto įteikta netradicinė 80-mečio proga dovana nuo studentų - naujutėlaitis dviratis! Niekam iš ansambliečių ne paslaptis, kad Vadovę galima sutikti minančią pedalus nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens Valakupių dviračių takeliais.

Kalėdinis koncertas kurtiesiems Jaronimas JANKAUSKAS, VU Akademinio mišriojo choro prezidentas Gruodžio 22 d. 19 vai. Šv.

Jonų bažnyčioje VU Akade­ minis mišrusis choras kon­ certuos žmonėms su klausos negalia. Štai ir šiemet Šv. Jonų bažnyčio­ je ketvirtą kartą vėl pajusime ne­ nusakomą palaimą giedodami su tuo, kuris negirdi tavęs, su tuo, ku­ rio ranką laikai ir jauti, visa savo esybe jauti, kaip srovena tyli mu­ zika. Muzika girdintiems ir negirdintiems. Visiems. Regis, žodžių ir nereikia. Taip viskas aišku. Įsiliejus j mūsų chorą bendrijos „Pa­

gava“ jaunimo grupei, giedančiai gestų kalba kelias giesmes, pasi­ rodžius Vilniaus kurčiųjų reabili­ tacijos centro pantomimos teatro „Mimika“ artistams bei pamačius mokinukus, gestais deklamuojan­ čius eiles, pajusite tokį gerumą, tokį nenumaldomą norą visus vi­ sus apkabinti ir priglausti prie šir­ dies...

Ateikite, žmonės, ateikite visi...

Išgirsite daug kalėdinių giesmių, pajusite, kad nėra nebylaus pa­ saulio. Pasaulis kalba, pasaulis gieda ir gyvena. O Kalėdų varpe­ lis aukštai aukštai bažnyčios skliautuose primins, kiek daug ši­ lumos, atjautos, supratimo ir švel­ numo dar yra mumyse. Ateikite, at­ siveskite savo vaikučius. Ir jie turi išgirsti tą stebuklingą Kalėdų var­ pelį, pajusti švenčių nuotaiką ir su­ vokti, kiek gerumo, jėgų ir vilties suteikia šis koncertas. Ne vienai dienai. Ne vieniems metams.

Štai ką apie ilgametę Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio šokių vadovę Tamarą Kalibataitę kalba jos auklėtiniai Jūratė NAVICKAITĖBIČKAUSKIENĖ: Pirmakursiams šokėjams, iš­ laikiusiems tris ar keturis atrankos turus, kelio pradžia buvo pažintis su vadove, nusipelniusia artiste Tama­ ra Kalibataitė. Ji tuomet „šokdino“ parengiamąją grupę. Dažniausiai į ansamblį patekdavo dar vidurinėje mokykloje pradėję šokti pirmakur­ siai - tačiau jei be šiokių tokių prigimtinių duomenų ir begalinio noro išmokti šokti daugiau neturėjai nie­ ko, jokių įgūdžių, tai pirmoji pažintis su vadove Tamara būdavo ypač svarbi ir neužmirštama. Ji lėmė ir tai, kad daugelio iš mūsų, vadinamųjų ansamblio senjorų, ryšys su šokiu nenutrūko iki šiol. Nenutrūko ir labai mums brangus žmogiškas ryšys su to šokio mokytoja.

Dabar suvoki, kad tuomet, dau­ giau kaip prieš trisdešimt metų, mūsų vadovė, dar taip neseniai palikusi „Lietuvos“ ansamblį, pati buvo labiau šokėja negu baletmeisterė. Per repeticijas ji net įkaitusiais skruostais rodydavo pratimų ar šokių judesius, o paskui, leisdama mums pasireikšti, ragindavo vis labiau pasitempti. O Tamaros Kali­ bataitės kaip šokių kūrėjos biografi­ ja mūsų laikais (8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje!) tik pra­ sidėjo. Vienas iš pirmųjų tuomet jos sukurtas mergaičių šokis su klumpėmis „Trapukas“ buvo toks smagus, o žingsniai - tokie pato­ gūs, kad net neprisimindavai, jog ant kojų medinės klumpės, kurių visą šokį nenusiavei. „Šokit, mer­ gos, „Trapuką" pasikėlę kvartūką“, - sušukdavo kažkas iš orkestro, ir į sceną susikibusios rankomis iškaukšėdavom viena paskui kitą tarsi paišdykauti.

Teko šokt), Tamaros Kalibataitės „Jurginėlį", „Šapnagių polką“, „Klai­ pėdiečių apvalių", „Leliūnų kadrilį“, neužmirštama visiems laikams iš­ liks siautulinga „Parovėjos suktinė“, kurią norėdami smagiai „susukti" turėdavome labai gerai apšilti. O ansamblio senbuviai choristai iki šiol dėkingi vadovei Tamarai už jiems sukurtą kompoziciją „Iš kur svečiai atvažiavo“. Su vėlesnių kartų šokėjais vadovė kūrė „Skrybelninką“, „Opstainą“, „Senovinį fokstrotą", „Rolenderį", bet turbūt labiausiai įsimintinas „Subatvakaris“, iki šiol tampantis ansam­ blio pasirodymų kulminacija.

Reda STANKEVIČIŪTĖ Tamara Kalibataitė. Šj vardą girdėjau dar būdama mokinukė. Šokau jos „Parovėjos suktinį",

Koncerto pabaigoje siautulingas šokių kūrėjos T. Kalibataitės „Subatvakaris“, kurį Vadovei ir žiūrovams sušoko 16 dabartinio ansamblio šokėjų porų, pasipuošusių naujais kostiumais

Šio gražaus koncerto proga ansamblio orkestras ne tik grojo šokių muziką, bet paruošė kelis naujus instrumentinius kūrinius, juolab kad šiais metais į ansamblį atėjo nauja solistė, grojanti skrabalais - tai labai reta, nes dažniausiai šiuo instrumentu groja vyrai

„Klaipėdįetišką apvalcių“, „Rolenderj“. Šokau ir galvodavau, kiek energijos, išmonės, kūrybiškumo, entuziazmo turi savyje turėti žmo­ gus, sukūręs tokius šokius. Ne­ daug bendravau su Tamara, bet net ir kelios repeticijos parodė, kad kai ji salėje, čia vyrauja kitokia at­ mosfera, kiekvienam šokiui ji su­ geba suteikti savitą nuotaiką, pas­ tabos taiklių taikliausios, o judesį kartosim tiek kartų, kiek Tamarai atrodys būtina.

Aurelija TROŠKUTĖ Akivaizdu, kad Tamara yra išs­ kirtinis, nepaprastai talentingas žmogus. Kai Ji įeina i repeticijų salę, iškart atsiranda ypatinga nuotaika, noras stengtis iš paskutiniųjų ir smagiai „raityt" trigubą.

Būtent Tamara išmokė mane su­ prasti šokius ir juose „pasakoja­ mas" istorijas bei įsijausti į unika­ lius, jokiam kitam šoky nematytus personažus: pajūrio krašto turtin­ go žvejo ar saldainių fabriko savi­ ninko dukterį, j jomarką išsiruošusią miestietę, paukščius, žadinančius įšalusią žemę, įsimylėjėlius, plau­ kiančius laiveliais... Tiek daug gražių šokių, epizodų - ir visi jie mūsų nepakartojamos, mylimos ir nesenstančios Vadovės Tamaros.

universitas

2006 gruodis

15

vilnensis

tKKKKSpOrtaS Plaukimo varžybose ir šiemet niekas nenugalėjo matematikų Karina ZIMINAITĖ Penkiasdešimties metrų plau­ kimu laisvu stiliumi merginų rung­ tyje pirmoji finišą pasiekė Natali­ ja Puzanskaja (MIF; 0.31,53), Asta Zaborskytė (KF) liko antra, trečio­ ji distanciją įveikė Eglė Trepėnaitytė (EF). Tarp vaikinų nugalėtojui Mindaugui Jurgeliui (EF; 0.24,23) nedaug tenusileido antrąją vietą užėmęs Nerijus Selenis (MIF; 0.24,67), III vietą laimėjo Ernes­ tas Pukartas (FF).

50 m plaukime peteliške laimė­ jo Regina Sturonaitė (MF; 0.34,35), antroji finišavo Sigita Adulčikaitė (MIF), trečioji - Justi­ na Šileikytė (FF). Vaikinų grupėje ši dalis buvo pati dramatiškiausia ir labiausiai nudžiugino žiūrovus bei teisėjus. A. Bliumkinienė, var­ žybų vyriausioji teisėja ir VU plau­ kimo rinktinės trenerė, teigė: „Pa­ siekti rezultatai yra respublikos lygio.“ Pirmasis finišą pasiekė Ig­ nas Krasauskas (TSPMI; 0.28,48), nuo antrosios vietos laimėtojo Mindaugo Pangonio (KHF; 0.28,49) atitrūkęs viena šimtąją sekundės, jiems nedaug nusilei­ do ir trečiąją vietą užėmęs Justi­ nas Daugėla (MIF; 0.28,51).

Toliau vyko 50 m plaukimas krūtine. Tarp merginų labiausiai nuo priešininkių atsiplėšė Jeka­ terina Kiseliova (FilosF; 0.34,46).

Antroji finišą pasiekė Gintarė Špakauskaitė (Ch.F), trečioji - Justi­ na Staškūnaitė (FF). Kova tarp vai­ kinų ir vėl buvo labai įtempta.

Irena SINIAUSKAITĖ,

Lapkričio 16 d.

Lazdynų laisvalai­ kio centre įvyko kasmetinės Vil­ niaus universiteto tarpfakultetinės plaukimo varžy­ bos Rektoriaus taurei laimėti.

MF IV k. studentė Asmeniniais pasiekimais liko patenkinti ir patys imtynininkai, ir komandos treneris R. Naužemys: parsivežti 3 aukso, 4 sidabro ir net 9 bronzos medaliai. Aukso meda­ lius iškovojo ir čempionais tapo Si­ mona Jakubynaitė (TSPMI, II k., iki 60 kg), Dalia Enzelytė (Fsf, III k., iki 72 kg), Denisas Sokolas (ChF, Ilk., iki 100 kg). Sidabro medalius iš­ kovojo Edita Voitechovič (ChF, ma­ gistrantūros I k., iki 64 kg), Rasa Puzinaitė (fsF, II k., iki 80 kg), Jo­ lanta Valutkevičiūtė (MF, III k., virš 80 kg), Darius Kazlauskas (GMF, III k., iki 57 kg). Ant trečiojo nuga­ lėtojų pakylos laiptelio užkopė Ire­ na Šiniauskaitė (MF, IV k., iki 48 kg),

Pirmasis finišavo Šarū­ nas Šuipis (MIF;

0.33,23), kuris antro­ sios vietos laimėtoją Michailą Ivanilovą (MIF) aplenkė dviem dešimtosiomis sekun­ dės. Jau po pusės se­ kundės du finišavu­ sius pasiekė Vytautas Jankauskis (FF).

Paskutinis nekomandinis plaukimas buvo merginų ir vaiki­ nų 50 m nugara. Iš merginų greičiausioji buvo Jelizaveta Ščiokina (MF; 0.37,15), nuo jos truputį atsiliko Asta Skačkauskaitė (FilosF), o trečioji finišavo Viktori­ ja Dudėnaitė (KF). Tarp vaikinų įti­ kinamai pirmavo teisininkai: Žil­ vinas Klimavičius (TF; 0.30,13), netrukus 50 m įveikė ir antrosios vietos laimėtojas Sigitas Živoltas

(TF). Neką prastesnį rezultatą pa­ rodė ir Vykintas Marščionka (TSPMI), finišavęs trečias.

Paskutinė plaukimo varžybų dalis buvo estafetė 4x50m laisvu stiliumi. Šioje rungtyje dalyvavo

aštuoni fakultetai. Greičiausiai plaukė ir darniausiai veikė Ma­ tematikos ir informatikos fakulte­ to studentai (1.58,29), antrąją vietą pelnė draugiškumo ir ko­ mandinės dvasios kupinas Me­ dicinos fakultetas (2.08,31), tre­ čiąją - žavūs ir veržlūs Ekonomikos fakulteto studentai (2.20,75). Bendroje fakultetų įskaitoje pirmas buvo Matemati­ kos ir informatikos fakultetas (135 taškai), antrąją vietą pelnė Medicinos fakultetas (114 taš­ kų), trečiąją - Teisės fakultetas (104 taškai).

Žygeiviai Baltijos šalių alpinizmo čempionate užėmė pirmgjg vietg Juras JORUDAS Šią vasarą VU žygeiviai kelia­

vo po įvairiausius kalnynus. La­ biausiai patyrusius ir didžiausiems išbandymams pasiryžusius klubo narius suviliojo snieguotos Pamyro viršukalnės. Rugpjūtį j Ta­ džikiją išskrido dešimt VUŽK na­ rių, kurie buvo pasiryžę aukščiau­ siuose buvusios Tarybų Sąjungos kalnuose įveikti kelias dešimtis ki­ lometrų, perkopti ne vieną perėją ir, jei pavyks, įkopti j 7105 m aukš­ čio Korženevskajos viršūnę. Pla­ nai buvo ambicingi, bet, pasiro­ do, ir įgyvendinami. Per dvidešimt vieną kalnuose praleistą dieną grupė įveikė 4 perėjas, perėjo il­ giausią pasaulyje Fedčenkos kalnų ledyną ir įkopė į Korženev­ skajos viršūnę.

Einant žygį kalnuose tenka su savimi neštis ir visus daiktus bei maistą, kurių prireiks kelių savai­ čių žygyje toli nuo civilizacijos.

Ant pečių užsidėjus kelių dešim­ čių kilogramų svorio kuprinę visi kopimo elementai pasidaro kelis­ kart sudėtingesni. Šio žygio pra­ džioje vyrų kuprinės svėrė virš 35 kg, o moterų, kurių grupėje buvo dvi, apie 30 kg. Visa laimė, kad kasdien suvalgant dalį maisto kuprinės lengvėjo, o kopti į sudė­ tingiausias perėjas ir viršūnę pa­ tyręs žygio vadas Šarūnas Zig­

mantas buvo suplanavęs žygio pabaigoje. Būtent tomis sunkio­ mis, pečius spaudžiančiomis

Medaliai vėl atiteko VU imtynininkams

Lapkričio 25 d. buvo įteikti Baltijos šalių alpinizmo čempio­ nato „Balticum“ apdovanojimai. Kaune vykusiame rengi­ nyje buvo pagerbti šiais metais kalnuose sudėtingiausius maršrutus įveikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliautojai. Kal­ nų žygių klasėje pirmą vietą užėmė VU žygeivių klubo (VUŽK) grupė, surengusi penktos sudėtingumo kategorijos žygį Centriniame Pamyre (Tadžikijoje).

Dovilė Račkauskaitė (ChF, Ilk., iki 52 kg), Erika Borovikovaitė (ChF, II k., iki 52 kg), Monika Norbutaitė (EF, I k., iki 56 kg), Alma Linkevi­ čiūtė (GMF, magistrantūros I k., iki 68 kg), Gediminas Kudarauskas (EF, III k., iki 57 kg), Linas Jakaitis (MIF, III k., iki 68 kg), Skirmantas Šermukšnis (FF, IV k., iki 72 kg), Jo­ nas Kabeika (MIF, II k., virš 100 kg).

Lapkričio 18 d. Šiauliuose vyko Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų studentų sambo čempionatas. Net 10 me­ dalių iškovojusios merginos bendroje komandinėje įskaitoje buvo antros, o 6 apdovanojimus pelnę vai­ kinai vos vienu tašku nusi­ leido KTU sportininkams ir li­ ko treti. Šie šešiolika sportininkų pelnė apdovanojimus sau, garbę Uni­ versitetui ir įskaitinius taškus ko­ voje dėl komandinės vietos. Nuo jų nedaug atsiliko tie, kuriems vos žingsnio pritrūko iki apdovanojimų: J. Latonas, J. Kvedaris, R Gruodis, M. Ambrazevičius. I. Lėlys, D. Re­ meika, K. Oleknovič, V. Mostovojus. Pastarojo dvikovoms abejin­ gų neliko: 170 kg sveriantį KTU imtynininką jis įveikė dar nė neįpusėjus imtynių laikui. Šių metų imtynių maratonas

jau pasibaigė. Vos baigus sesiją pradėsime ruoštis Vilniaus mies­ to, Lietuvos sambo čempionatui, SELL žaidynėms.

Šie studentai, sambo ir imtynių mėgėjai, puikiai pasirodė Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionate

Sėkmingas VU atstovės startas tarp­ tautinėse aerobikos varžybose Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyrius antrą kartą sukvietė sportininkus iš Švedijos, Suo­ mijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos į Balti­ jos miestų sąjungos atviras tarptautines sportines aerobi­ kos varžybas „Klaipėda - 2006“.

Teresė GRITĖNIENĖ

Lietuvos trispalvės Korženevskajos viršūnėje (7105 m) kuprinėmis kalnų žygeiviai ir ski­ riasi nuo alpinistų.

Baltijos šalių alpinizmo čem­ pionatas „Balticum“ vyksta ketu­ riose klasėse: aukštutinio alpi­ nizmo, techninio alpinizmo, uolų laipiojimo ir kalnų žygių. Lietu­ viai šiemet įveikė sudėtingiau­ sius maršrutus aukštutinio alpi­ nizmo ir kalnų žygių klasėse, uolų laipiojime ir techniniame al­

pinizme nepralenkiami buvo lat­ viai. Bendrakomandinėje įskaito­ je, susumavus visus taškus, Lie­ tuva užėmė pirmąją vietą, o Latvija liko antra. Geriausiu 2006 m. Bal­ tijos šalių alpinistu pripažintas pirmąją vietą aukštuminėje kla­ sėje užėmęs Saulius Vilius, kuris šiemet įkopė į Gašerbrumo II (8035 m) viršūnę Karakorume (Pakistanas).

Varžybomis siekiama ne tik propaguoti ir formuoti požiūrį į aerobinę gimnastiką Lietuvos Respublikoje, bet, svarbiausia, stiprinti sportinės aerobikos meistriškumą, plėtoti kontaktus su Baltijos ir kitomis Eu­ ropos šalimis.

Geriausios delegacijos atvyko iš Rusi­ jos ir Baltarusijos. VU atstovavo MF V kur­ so studentė J. Rybakovą. Pirmą dieną su­ augusiųjų kvalifikacinėse moterų vienetų varžybose J. Rybakovą startavo 117 iš 125 starto pozicijų. Jos tikslas buvo patekti į finalą (t. y. jauniai ir suaugę - kiekvienos rungties finale dalyvauja ne daugiau kaip 8 geriausius rezultatus parodę sportinin­ kai). Jiems teisėjavo 2 teisėjų brigados, kurias sudarė didžiulę patirtį turintys tei­ sėjai, teisėjaujantys Europos ir pasaulio J. Rybakovą sėkmingai čempionatuose. startavo tarptautinėse Susitikimas varžybų aikštelėje su labai varžybose aukšto meistriškumo sportininkais yra pa­ ti geriausia patirtis ir savo darbo įvertini­ mas sportininkei ir trenerei. Šiose varžybose man teko ir teisėjo dar­ bas jaunių ir suaugusių rungtyse artistiškumo brigadoje kvalifikacinėse ir finalinėse varžybose.

Dėkoju savo sportininkei J. Rybakovai už sėkmingą startą. Mūsų rinktinės laukia šiais mokslo metais dar daug svarbių varžybų. Linkiu visai komandai sėkmingos sesijos, daug kam ji bus pirma, sveikatos, ištvermės ir ryžto siekti kuo aukštesnio meistriškumo.

universitas

16

vilnensis

2006 gruodis

f f > t a mes - studentai

„IDĖJA 2006“ - neribotų galimybių pasaulis Studentų bruzdesys, svečių gausa, mirgantys reklamų stendai ir negęstančios šypse­ nos dalyvių veiduose - štai kas pasitiko 2006 m. gruodžio 6 d. užsukusius į Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto Jungiamuosius rūmus, kur simbolišku raudonos juostos perkirpimu prasidėjo vienas iš įspūdingiausių Ekonomikos fakulteto studentų organi­ zuojamų renginių - reklamos ir marketingo paroda „Idėja 2006“.

Prie įvairiausių stendų negeso ne tik Ekonomikos fakulteto studentų šypsenos. Buvo iš tiesų malonu su­ laukti svečių ir iš Kauno technologi­ jos universiteto, kurio atstovai - keturių vaikinų kompanija - siūlė universalų distancinį pultelį, žavėjo publiką savo originaliais šokiais ant parketo. Taip pat buvo galima pasi­ semti įspūdingų idėjų iš Tarptautinės verslo mokyklos (TVM) komandų.

Neką mažiau svarbūs parodos dalyviai - autoritetinga komisija - pa­ liko gilų įspūdį. Iki tol neapsvarstytų kurtos marketingo koncepcijos as­ pektų nuodugni analizė, taiklūs klau­ simai pareikalavo daug sumanumo ir iškalbos meno. Jau parodos pra­ džioje nuskambėjusi įkvepianti ko­ misijos pirmininko Lino Kriaučiūno kalba leido suvokti organizuojamo renginio svarbą ir rimtą bei atsakin­ gą komisijos atstovų -tarp jų VU mar­ ketingo dėstytojų Algio Gaižučio ir Vytauto Pranulio, Sigitos Juozapavi­ čiūtės („KredoR“), Jono Jankūno („ACM“), Giedriaus Kumelaičio („TBVVAA/IDEVITA“) bei Daivos Tonkūnienės („DDB“) - požiūrį į tos die­ nos veiklą - objektyvų visų dalyvau­ jančių komandų darbo vertinimą.

Rėmėjų įsteigtų prizų įvairovė taip pat buvo stulbinanti. Laimėtojai ga­ lėjo džiaugtis „Snaigės" pažadėtu naujausios kartos šaldytuvu, knygy­ nų „Alma littera“ ir „Mūsų knyga“ do­ vanotomis knygomis, „Baltic Optical

Disk“ iteiktu DVD vaizdo leistuvu bei DVD diskų kolekcija, „Santa Maria" rinkiniu meksikietiškam vakarėliui, „DDB Vilnius“, „TBWA\Videvita“, „GREY Vilnius“, „Kredo R", „VRS gru­ pės“, „Vilniaus baldų“ prizais. Neti­ kėčiausias reklamos agentūros „Artaviva“ prizas - gyvas peliukas.

Neginčijamais parodos lyderiais tapo VU Ekonomikos fakulteto antro kurso vyriška septynių studentų ko­ manda „LVL-Tecnologies“, pristačiu­ si rinkai savo produktą - naujos kar­ tos kompiuterinę pelę „Pelina 3000“, kurią malonu liesti (tai prie delno for­ mos prisitaikanti kompiuterinė pelė), laimėjusi ne tik pagrindinį parodos prizą „Grand Prix“, bet ir nepralen­ kiama „Geriausio produkto ir jo mar­ ketingo“, „Liaudies balso“ bei „Lau­ ko reklamos“ nominacijose. Antroji vieta „Lauko reklamos" nominacijo­ je atiteko komandai „p.atrauklumas“.

Geriausią vaizdo reklamą sukūrė ko­ manda „SKETUS“ su produktu „Ski­ to“ - greitai išdžiūstančiu skėčiu. „Geriausio stendo“ nominaciją lai­ mėjo originaliai prisistačiusi „2 PO 10“ komanda, pasiūliusi „Prielipą" daugkartinį skiriamąjį 70 km/val. žen­ klą, klijuojamą ant automobilio. Ak­ tualiausiu pripažintas komandos „Tix“ produktas - knyga, skirta vai­ kams, besimokantiems skaityti, - su integruotu ekranu, kuriame teisingai perskaičius tekstą galima išvysti is­ torijos tęsinį.

Laimėjo patys geriausi, bet neli­ ko pamiršti ir kiti dalyviai. Jie apdo­ vanoti padėkos raštais. Tačiau svar­ biausia - geros emocijos, parodos dieną patirti įspūdžiai, įgytos žinios bei patirtis ruošiantis parodai, kurios pravers ir ateityje. „Dalyvavimas ne­ mokamas - patirtis neįkainojama“, sakoma „Idėjos" šūkyje (daugiau in­ formacijos www.ideja.info).

Parengė Jūratė PETRIKAITĖ, ■ Eglė MAŽONAITĖ ir Elviną STEPONAVIČIŪTĖ V. Naujiko nuotr.

Skėčiui „Skito“ sukurta geriausia vaizdo reklama

Visų komandų idėjas vertino reikli ir autoritetinga komisija

Komanda „2 PO 10“ sukurė originaliausią stendą

Didįjį prizą laimėjo kompiuterio pelė „Pelina 3000“

Durys atviros visiems Gruodžio 2 d. VU Saulėtekio rūmuose buvo surengtos jau tradicinėmis tapusios atvirų durų dienos, kuriose apsilankė apie pora tūkstančių besidominčių studijomis mūsų Universitete.

Raminta VELIČKAITĖ Ekonomikos fakulteto studen­ tai atvykusius viliojo saldainių pintine, matyt, taip norėdami pa­ brėžti ekonomikos studijų sko­ nį. Šiame fakultete, anot studen­ tų, vienam vaikinui tenka trys panelės.

Potencialius savo fakulteto stu­ dentus išradingi fizikai viliojo va­ dinamąja „Rubens flame tube“ vamzdžiu, spjaudančiu liepsną pagal muziką, robotukais, kurių, deja, neatsivežė, tad teko stebėti įspūdingą vaizdinę medžiagą, ir, žinoma, gera nuotaika.

Labiausiai iš kitų VU atvirų du­ rų dienos dalyvių apdarų išsisky­ rė chemikų apranga. Pasidabinę baltais chalatais, išmargintais ra­ diacijos ženklais, ir ant stalų pa­ sistatę spalvotus mėgintuvėlius, aktyviai kvietė išbandyti chemi­ nės magijos. Jie demonstravo gąsdinantį, bet įdomų eksperimeną: patepus „aukos“ odą keistu skysčiu, ja lengvai perbraukiama metaliniu įrankiu. Atrodo kaip tik­ rų tikriausia žaizda.

Jaunieji gamtininkai demonst­ ravo didžiulę vabzdžių ir drugelių kolekciją bei įvairius geologinius radinius.

Matematikos ir informatikos fa-

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

k____________ _______________ J

Filosofų simbolis - išmintingas paukštis

Medicinos studentai demonstravo „daktarišką amuniciją“

Istorikai sukurė gyvąjį paveikslą

Atvirų durų dienose apsilankė apie pora tūkstančių moksleivių

kulteto studentai žavėjo muziki­ niais sugebėjimais: lanktytojai ga­ lėjo stebėti 2004 metų Matemati­ kų ir informatikų dienų roko operą.

Istorikai sukūrė meno šedevrą - „gyvąjį“ paveikslą. Tai - detaliai studentų atkartota Leonardo da Vinčio „Paskutinė vakarienė“. Vi­ sada šalia sukiojosi žalias pe­ lėdžiukas, kvietęs visus studijuoti Kauno humanitariame fakultete, o teisininkai - vyrai juodais dra­ bužiais, - kaip ir dera, demonst­ ravo teisingą rimtį.

Medicinos fakultetas pasipuošė visa „daktariška amunicija“. Stu­ dentės minėjo, kad mokytis nėra sunku, reikia tik noro ir visus rami­ no, kad „medicina-veikiau pašau­ kimas, o ne apsisprendimas“. „Žmogus negali nekomunikuo-

ti.“ Taip pasitinka sistemingai pagal specialybes - išsibarstęs Komunikacijos fakultetas.

Be kiekvieno fakulteto studentų atstovų, Jungtinių rūmų auditorijo­ se abiturientų laukė rektorius, fakul­

tetų dekanai, profesoriai ir Vilniaus universiteto administracija. Jų veda­ muose seminaruose busimieji stu­ dentai turėjo galimybę sužinoti pa­ sirinkimo tendecijas, gauti reikalingos informacijos apie studi­ jas. Lankytojai taip pat turėjo progą „pasigriebti“ šviežią leidinį „Kviečia VU“, kuris bus naudingas renkantis specialybę: leidinyje gausu studi­ juojančio jaunimo bei jiems dėstan­ čių dėstytojų atsiliepimų.

V. Naujiko nuotr.