visų
) J V|
s: lira ūrl
t va ’sld PI 71N Se i
>od S d
a
vi j td icJ
:ij S
PARYŽIAUS KOMUNAI-90 METŲ
Vertingas pokalbis
Kovo 18 d. kartu su visu demokratiniu pasauliu mūų Universiteto studentai paminėjo 9O-ąsias Paryžiaus Komunos metines. Čiurlionio Aktų salėje pranešimą šia Lina skaitė doc. B. Dundulis. Pranešime buvo pažymė., kad Paryžiaus Komuna sulaužė senąjį valstybės apa uta ir sudarė naują, atskyrė bažnyčią nuo mokyklos, su nkino policiją ir biurokratiją, įvedė nemokamą moLvmą ir išvadavo engiamuosius. Paryžiaus Komunos šūiai kėlė darbo žmones į revoliucinę kovą. Ištraukas iš dokumentų apie Paryžiaus Komuna skaiė III k. istorikės V. Lutmskaitė ir L. Taliutė. Po to koncertavo Universiteto akademinis choras. G. KAZLAUSKAS
Svečiuose mažieji kmadienį, po pietų, TMF prto kurso studentai rinI į savo didžiąją auditoKurso komjaunimo orIzacijos sekretorius T. LaLičius nekantravo: „O L mažai ateis mūsų fa ilo studentų. Juk mes nlehet taip anksti nepradėme vakaro". Tačiau Jų inko tiek, kiek visuoauditorija ’buvo perpiltrukus pasirodė ir mūsų tai — Vilniaus miesto h namų Nr. 3 auklėtiniai, uvo taip pat nemažas būSu giliu susijaudinimu mūsų draugai — mažaai klausėsi TMF dekano J. Žėruolio pasakojimo
proletarai, vienykite
apie seniausią visoje šalyje Universitetą, apie tarybinius teisininkus. Visai auditorijai karštai plo jant, ketvirtakursiai savo sve čiams įteikė dovaną, kad Jie prisimintų tas kelias valandas, praleistas Universitete. Su įdomumu teisininkai žiūrėjo programėlę, kurią atliko ma žieji. Šoklų metu Jie taip pat naudojosi . bendromis teisė mis su suaugusiais. Jie net pašono „Polką su ragučiais“. Geriausieji mažieji šokėjai buvo premijuojami. Daug šiltų prisiminimų išsinešė jaunieji draugai ’ iš mūsų fakulteto. O dabar Jie laukia teisininkų pas save B. Merčaitis Z'/',
Istorijos-filologijos kulteto 34 auditorija sutalpino studentus, ėjusius įi susitikimą rašytoju Mykolu Slucklu. Svečias neseniai grį žo Iš kelionės po JAV. to dėl susirinkusiems turėjo apie ką papasakoti. Rašytojas Mvknlas Sluckls plačiai pasakojo apie Amerikos didmiesčių gyvenimą. Įspūdingai svečias kalbėjo apie Amerikos lietu vių gyvenimą. Jis irgi ne pavydėtinas. Ne visi iš eiviai patenkinti palikę sa vo gimtinę, ne visus dole rio šalis sutiko išskėstomis rankomis. Šiltais žodžiais Mykolas Sluckia papasako jo apie pažangių Amerikos lietuvių rašytojų Rojaus Mizaros, Bimbos ir kitų gyvenimą, jų kovą už lie tuvišką žodį Amerikoje ir kt. Ilgai dar tą vakarą fi lologijoje lietuvių ir ang ių kalbomis skambėjo pa žangių Amerikos kompozi torių dainos, progresyvių poetų eilėraščiai. Juos a t liko anglų kalbos ir lite ratūros specialybės stu dentai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
N r. 9(388)
Kaina 2 kp.
1961 m. kovo 25 d.
asanMesaKaDR
Komjaunuolio pareiga
Aplink Tave, Jaunasis drau- kur veržiasi, kupini siekių, 'gc, kunkuliuoja, verda mūsų puikių, sparnuotų vilčių. Ta puikus kūrybinis gyvenimas. čiau atidžiau įsižiūrėjus, pa Milijonai žmonių Įvairiausiuo matysi, kad vieni moksle pir viduryje plau se darbo baruose, visuose ne mauja. kiti aprėpiamos tarybinės Tėvynės kioja. tretieji — įklimpę dve kampeliuose dirba, pluša, kad jetų baloje, gyvena įsiskolini greičiau ateitų komunistinio mais. Arba už mokslo švento ; rytojaus diena. O tarp tų vės pasidairyk. Ir vėl sutiksi bendro milijonų pirmieji iš pirmųjų savo bendro vargo, mūsų liaudies šaunūs sūnūs ir juoko, darbo ir studijų drau dukros komunistai ir kom gus. O kaip jie ten laikosi? Jaunuoliai. Nebodami sunku Ir yėl pamatysi, jog didesnio mų ir nepriteklių, jie eina ji dalis studentų brangina sa ten. kur labiausiai reikalingas vo Universitetą, garbingai ne I revoliucinis užmojis, revolluci- šioja studento kepuraitę ir Į nė ugnelė, deganti komunisti- komjaunuolio ženklelį. O tar [ nė širdis. Tai apie juos dar pe jų, žiūrėk, ima ir pasipai nioja „slunkius", ir dar koks Vi. Majakovskis dainavo: M. SUKACKAS pasaulio stileiva. Duonos suvalgys už ..Komunizmas jaunystė du, dar pyrago pareikalaus, bet atsidėkoti pamiršta, už Ir ji pastatys tik jauni“, Šiandien ta daina dalnuoja- dirbti irgi nesiruošia. Toks jis ma darbe, tai paties gyveni mūsų dienų miesčionis, pamai žarnoje opos ir vėžio atve mo džiugi daina. va ir veltėdis. Sakyk,darbštus jais“. Pranešimai sukėlė su O kaip gi mūsų Universite ir pareigingas komjaunuoli sidomėjimą tiek šeimininkų te? ir čia verda naujas, pui ką tu padarei, kad nebūtų velt profesūros, tiek ir studentų kus tarybinis gyvenimas. Pa ėdžių? tarpe. Yra puikių žmonių. Jų dauapsidairyk ir narna Sekančią dieną gardiniečiai sižiūrėk, giati, negu duongraužių, velttysi didžiulę armiją savo bend aprodė savo miestą, aplankė ėdži ” . Bet ar visi stengiasi ro darbo, bendro mokslo drau me turtingą istorinį muzie J gų. Visi Jie jauni, visi kaž- pasimokyti iš pirmūno? Ar vi jų. zoologijos sodą. Pakvietėme draugus gar diniečius atvykti Į mūsų fa MUMS DĖKOJA kultetą ir susitarėme palai kyti tamprius ryšius: keistis Daugiau kaip tris savaites išbuvau Universitete. Rin moksliniais studentų dar medžiagą moksliniam darbui. Ir labai didelę para bais, pastoviai dalyvauti vie kau mą jaučiau iš vjso bibliotekos kolektyvo. ni kitų ruošiamose mokslinė Todėl dabar, jau grįžęs į namus, per Universiteto se konferencijose. bendra taip darbiauti komjaunimo bei kul laikraštį noriu padėkoti bibliotekos darbuotojams, nuoširdžiai ir kantriai padėj tįsiems- mano darbe. tūrinėje veikloje. J. RAFES V. TRIPONIS Medicinos mokslų kandidatas Dnlcpropetrovskas MMF V k. studentas
ledicinos fakulteto SMD I draugiški ryšiai su Bal tijos TSR studentais mė mingai vystoma . „atomin.ą lis. Į mokslinę mūsų preparatų gamyba. Biologijos llteto konferenciją daž- katedroje baigiama organizuo I.dvyksta svečiai iš Mlns- ti Įdomi ekspozicija „Žmo |r Vitebsko. Praeitų me- gaus kilmė“, numatoma Įreng ludeni 25 Medicinos fa ti zoologijos muziejų. Gyvą kto studentai dalyvavo mūsų susidomėjimą r Pabaltijo tarybinių res- gerai įrengta operacinėsukėlė likų ir Baltarusijos TSR boksas mažiems eksperimen Imtų medikų mokslinėje tiniams gyvuliams operuoti. [erencljoje ’ Minske. Čia Dviejų -chirurginių būrelių [įdėjo mūsų draugystė su susirinkime buvo perskaityti Kiniečiais. du moksliniai pranešimai: Lsenlai 24 chirurgijos, IV k. studentų M. Gerdaity[erijos-ginekologijos, nor tės ir J. Vaičiaus „Kai kurie iosios anatomijos moksli- duomenys apie skrandžio Ibūrelių nariai, vadovaują- vaskuliarizaciją“ bei V k stu Iprof. P. Norkūno, doc. dento A. Cekuollo ir IV k. Iro, dėst. J. Serapino, ap studentės Z. Griciukaitės ie prieš tris metus įsteigtą „Vaskullarizacijos pakitimai Įicinos institutą Gardine, skrandyje ir dvylikapirštėje hbar mūsų kelionės tiks- - 'IIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII Įbuvo sustiprinti abiejų [tųjų mokyklų studentų = Studentai lituanistai, bai- niai tik 10 proc.). rodo, dėstytojų mokslinį bend- = gę Universitetą, įsilies į kad didėlė dalis praktikan Irbiavimą, pasidalinti kom- i daugiatūkstantinę respubli- čių pedagoginiam darbui limo bei studentų profsą- | kos mokytojų šeimą, dirbs ruošiasi rimtai. [inės organizacijos veik = labai atsakingą jaunosios Kas sąlygoja pamokos [patirtimi. = kartos mokymo ir auklėji pasisekimą? Visų pirma, ge Bes Tekstilininkų rūmais = mo darbą. Šešių savaičių ras dėstomojo dalyko paži [ sutiko gausus Gardino = pedagoginė praktika, vyk nimas, antra —- rūpestingai |icinos instituto studentų si doma ketvirtame kurse, ne apgalvotas, išsamus pamo [s. Jau, žengę pirmuosius = tik padeda studentams susi- kos planas ir trečia —- su |snius, Baltarusijos žemė- = daryti pirmuosius būsimo gebėjimas, dirbant su kla [pasljutome atsidūrę pas = pedagoginio darbo įgū- se, laiku realizuoti visus [irdžius draugus. = džius, bet ir parodo, kiek |u susidomėjimu apžiūrė- = tvirtos ir gilios yra jų da[ jauną Medicinos institu- = lykinės žinios, koks meto kuris jau dabar turi 750 | dinis pasiruošimas. į ku Įentų. Kiekvienoje kated- | riuos specialybės klausimus | mus sutikdavo katedros [jas, kuris pasakodavo = dar reikėtų atkreipti dėme ppą katedros istoriją, ap = sį per likusį laiką iki vals [davo laboratorijas ir dar- = tybinių egzaminų. Studenčių grupė, atlie [kablnetus, supažindindavo | [jose dirbamo mokslinto = kanti praktiką Kauno mo po apimtimi. Gerą— Įspūdį = kykloje-internate, jau baigė numatytus pamokos moky ko normaliosios anatomi- = pirmą!| užsiėmimų ciklą [katedra, kur palyginti per i įskaitines pamokas. Visos mo. auklėjimo ir lavinimo uždavinius. ppą laiką suorganizuotas = pamokos Įskaitytos. Atlik Pankankamą dėstomojo togas anatomijos rnuzie- = tų pamokų Įvertinimas (Ii Į pasak šeimininkų, kiek i procentas pamokų įvertinta dalyko žinių kiekį jau tu iais metais gausiai turtė- = „labai gerai“, o patenkina- ri daugelis studenčių, o to-_ ntis. Šioje katedroje --sėk . ........ i...... ...................................................................... .
PAS BALTARUSIUS
i„
tū :ai ml U
>n|
p* ,ij< Ti
ai
st
,11
i
m
kių atvejų, kur, mokant ki tus, iškiltų aikštėn paties „mokytojo“ nepakankamai tvirtas dalyko mokėjimas, tebuvo vienas kitas. Pa vyzdžiui, Juodvalkytė, aiš kindama ^Salomėjos Nėries kūrvbą dešimtoje klasėje, eilėraštį „Dvidešimt sū" „perkėlė" iš rinkinio „Die medžių žydėsiu“ Į rinkini .Per lūžtanti ledą“, o pa
įsisavintų naujas žinias ir sugebėtų jas taikyti prakti koje? Kaip valdyti 45 mi nutes trisdešimt judrių mo kinukų, neleidžiant jiems nukrypti nuo pagrindiniu pamokos uždavinių, sykiu skatinant jų aktyvumą, sa varankišką mąstymą, ža dinant jų Interesus ir nau jų žinių troškimą? Uždavi nys tikrai didelis ir jau-
PIRMIEJI ŽINGSNIAI ZENG TI
.’ kk
x.y.
JpSr MII »
<
įSjįr
W
J
■ ■
•'
C .
F f
*
IR;"
>
........f
fa/ /į T >1.
'v S!'
<ardino medicinos
instituto normaliosios
anatomijos muziejuje. R. GINEIČIO nuotr.
šakodama „Laumės dova nų“ turinį, iškėlė ir tokių epizodu, kurių poetės Kari nyje visai nėra. Bulvytė, aiškindama sudurtinį tarini ir nagrinėdama sakinį „Ji buvo geriausia mokinė kla sėje“, ne iš karto suvokė, kad vardinė tarinio dalis yra ne ..geriausia", o „mo kinė“. Mokytojas lituanistas, bet kurią kalbos ar litera tūros pamoką dėstydamas, turi rūpintis mokinių kai bos kultūra, taisyklinga Ii teratūrinės kalbos tartimi. Kad šios pastangos būtų vaisingos, visų pirma rei kia pačiam mokytojui žo džius taisyklingai kirčiuo ti. Gana daug kirčio vietos ir priegaidės klaidų, nepa stebėtų mokinių kalboje ir kas blogiausia — pada rytų pačių praktikančių kalboje, yra vienas pagrin dinių dar nepakankamo da lykinio pasiruošimo trūku mų. Be dalykinio pasiruoši mo, labai svarbi sėkmingo mokymo-auklėjimo darbo sąlyga yra mokytojo meto dinis pasiruošimas. Kaip perteikti dėstomą medžiagą taip, kad mokiniai tvirtai
nam. neprityrusiam mokyto jui sunkus, bet praktika parodė — • įmanomas! Tik reikia pažinti klasę, gerai apsvarstyti visas galimas mokymo priemones ir mo kėti iš jų pasirinkti pačias geriausias. Pavyzdžiui. Endriuškaitės pirmoji lite ratūros pamoka (Salomėjos Nėries pirmųjų tarybinių metų kūryba) tikslo nepa siekė. Tiesa, praktikantė šioje pamokoje pasirodė kaip gerai žinanti dėstomą jį dalyką mokytoja, tačiau idėl jos labai greito kalbė jimo mokiniai nei gerai su prasti, nei ką užrašuose pa sižymėti nesuspėjo, be to. ir žinių įtvirtinimui laiko nebeliko. Bet už tai kitos jau „prityrusios“ Endriuškaitės literatūros pamokos (Žemaitės stilius ir kalba. „Ir pražuvo kaip sapnas" veikėjų paveikslai) tiek da lykiniu, tiek ir metodiniu atžvilgiu buvo nepriekaiš tingos. Ypač teigiama, kad Endriuškaitė literatūros pa mokose apibendrinimus ir išvadas padaryti skatina pačius mokinius. be Gerai suplanuotos, žymesnių metodinių trūku mų praėjo^ ir Žilinskaitės
•
sl rikiuojasi į mūsų dienų šviesius švyturius — pirmu nūs? Ar šia tema pasikalbama akademinėse grupėse? Labai mažai, labai retai. . . Kiekvienas komjaunuolis privalo, visų pirma, paklausti save:...Ką tu davei komjauni mul? Ką tu darai, kad pri lygtum dlcįvyriams?“ Paklaus ti savęs ir to paties paklausti savo draugų. O paklausti būti na. Kaip paklausti — reikia paieškoti. Galima panaudoti įvairias pokalbio formas. Pa vyzdžiui galėtų būti, kad ir tokia neseniai Universitete pravesta priemonė, kaip su ruoštas pirmūnų susitikimo su nepažangials studentais vaka ras. Paieškojus galima būtų atrasti dar daugiau naujų ir įvairių priemonių. Komjaunuolis privalo aiš kiai žinoti, ko Jis nori iš sa vęs, suprasti, ko jisai siekia, ką duos savo brangiai liau džlai. Mūsų Universiteto stu dentas komjaunuolis turi įsi sąmoninti, kad jis išeis į gy venimą. ir gyvenimas parei kalaus iš Jo labai daug. O ar pasiruošęs tam gyvenimui, jau nasis draugas? Ypač tai turi apmąstyti, pergalvoti būsimie ji mokytojai ir dar Universite re, kol dar yra laiko, pasiruoš ti šiai svarbiai jaunų žmogaus daigų ugdymo profesijai. Va dinasi, reikia daug dirbti, uo liai studijuoti, gerai mokytis ir suprasti, kam ir dėl ko mokaisi. Tokia komjaunuolio poreiga. s
(Lazdynų Pelėdos kūrybos apžvalga, Salomėjos Nėrieš poezijos idėjiškumas), Skurkaitės (Rašinėlis pagal pa veiksi^, Stanevičiaus gyve nimo ir literatūrinės veik los bruožai), Llučvaitytės (Grynasis tarinys. Grąžina mo rašinėlio klaidų aiškini mas) ir kai kurių kitų pa mokos. Liučvaltytė, anot pačių praktikančių, jaučia laiką pamokoje. Ji visada suspėja ir mokinių žinias patikrinti, ir naują dalyką išaiškinti bei įtvirtinti, ir namų darbus paskirti. Daugeliu atvejų prakti kančių pastangos sieti mo kymą su auklėjimu buvo vaisingos. Pavyzdžiui, Ži linskaitė, dėstydama temą „Kelionė į Sidlavą“, įtiki namai demaskavo religinių prietarų žalą, jų bepras miškumą, dvasininkijos reakcinę veiklą, o pamoko je „Salomėjos Nėries poe zijos idėjiškumas" vaizdžiai atskleidė pogrindinės Lie tuvos Komunistų partijos, su kuria poetė palaikė ry sius, teigiamą poveikį jos kūrybiniam brendimui Endriuškaitė, aiškindama L. Pelėdos „Ir pražuvo kaip sapnas“ veikėjų pa veikslus, teisingai pasmer kė krikščioniškosios mora lės, kurios pozicijų autorė laikėsi, reakcinį pobūdį. Grigaitytė. mokydama V klasės mokinius S. Nėries eilėraščio „Leninas nemirš ta“, susiejo nagrinėjamą medžiagą su mūsų dienų įvykiais, su kolonializmo likvidavimu visame pašau lyje, su didvyriška Kongo patriotų kova dėl laisvės ir nepriklausomybės. Žinoma, pirmieji pedago ginio darbo žingsniai nėra lengvi. Kartais ir labai dė kingos mokinių auklėjimo progos lieka neišnaudotos, bet pati kryptis, kurią jau dabar besimosios mokytojos nusibrėžė, yra teisinga. Dėst. J. Balkevičius
......................................
e
itaį
Salių
:
.iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiimimiiiiimiiiiiiiiiiptrfuiiiiTrmiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim"
’ v-
Pas gamtininkus
A. KAZANAVICIENE
KELIO PRADŽIA ATSIMINIMAI nai tekdavo išvažiuoti J Maskvą. Per (Pabaiga. Pradžia Nr. 7(386) V. Kapsukas kartais neturėdavo laiko | 918 metų pabaigoje Vincas išvyko darbus pavalgyti. Sykį jis susirgo, ir gydytojas įsa Į Vilnių. Taip pat mums liepė pasi kė jam pagulėti lovoje. Vieną—kitą dieną ruošti. Neužilgo, gavę žinią, susiruošėm gru pagulė |o. Mes su E. Tautkaite ateidavome pė darbuotojų Į kelionę. Man teko atsisvei jo aplankyti ir visados rasdavome, kad ir gulintį, bet skaitantį ir rašantį. Taip ir ne kinti su universitetu ir vykti į Daugpilį. Ten radom, tur būt, laikinai atvažiavusi išgulėjo gydytojo nustatyto laiko. Atsikėlė iš Vilniaus V. Mickevičlų-Kapsuką ir Z. An- svyruodamas ir vėl karštai ėmėsi darbo. . . Ir štai, pačiame darbo įkarštv, kuojnet garietį. Jie greit vėl išvyko, žadėdami ne trukus ir mus iškviesti. Pirmomis 1919 m. tiek daug buvo pradėta darbų. Vakarų Im sausio dienomis mes įvairiomis, nelabai leng perialistų paliepimu, Želigovskio ordos kaus vomis susisiekimo priemonėmis nuvykome į tytas batas sutrypė ir nutraukė Ilgam lai Vilnių. Cla liaudis neberlmo, darbininkai kū kui taip sėkmnigal pradėtą kuriamąjį dar rė Tarybas, ir buvo matyti, kad Įdomaus bą. . . Vyriausybė spėjo evakuotis į Rytus. karšto darbo užtenka visiems. Vincas Mic| 924 metais gavom žinią iš Jaltos, kad kevlčius-Kapsukas buvo laikinosios vyriausy bės vadovu, o po rinkimų tapo Komisarų Ta tėvai labai nori grįžti į Lietuvą pamarybos pirmininku ir vienu iš Partijos vado tyti savo valkų ir aplankyti gimtinę. Abudu vų. Jis labai smarkiai ėmėsi visų darbų. Ne jau labai sllpsnos sveikatos ir vieniems leistik tiesioginiai politiniais reikalais užsiėmė. tls į tokią tolimą kelionę buvo neįmanoma. Jam labai rūpėjo pakelti karo nualintą kraš Tarybų Rusijoj buvo jau praėję didieji karai tą ir patenkinti visus gyventojų poreikius. ir išvažiuoti bei įvažiuoti buvo sunkoka. Tai V. Kapsukas stengėsi Įsigilinti į visas gy pogi iš Lietuvos labai sunkiai leido važiuoti venimo sritis. Žinoma, pirmiausia jam rūpė į Tarybų Rusiją. Tada mano sesuo Vanda, jo darbininkų organizavimas ir tarybinės kuri gyveno Kryme, kreipėsi į V. Kapsuką, valstybės reikalai. Rūpinosi ir darbininkų, kad jis palengvintų mums su vyru įvažiuoti karių kultūrinio lygio kėlimu. Paskaitos, mi į Tarybų Rusiją ir po to gautų leidimą tė tingai, karštos kalbos, uždeganti agitacija... vams išvykti į Lietuvą. Jo dėka, mudu su Bet labai daug dėmęslo Jis skyrė ir švietimo vyru A. Kazanavičlum gavom tą leidimą. reikalams. Išleido kultūrinių vertybių, iš . . .Jaltoje mes gyvenom ilgesnį laiką. skirstytų po vienuolynus, bažnyčias, dvarus Vincas labai nuoširdžiai susitiko su mumis apsaugos dekretus. Mokyklos buvo labai ap visais — tėvais, seserimis. Mano motiną jis leistos, daugelis jų uždarytos ir vietiniai mo po senovei vadino „mamute“ ir labai atidžiai kytojai daugumoj buvo vokiečių statytiniai, klausinėjo apie viską. Mudu su vyru, V. Kap mažo Išsilavinimo. Reikėjo mokyklų refor sukas kvietė dažniau pas jį apsilankyti, nes mos, tinkamų mokytojų. Jiems buvo rengia mes „greitas kojas turim“, kaip jis išsireiš mos paskaitos ir kursai. Grupė mokytojų bu kė. Vincas, kaip ir anksčiau, mėgdavo pasi vo komandiruoti Maskvon ir Lenlngradan į juokti, geraširdiškai, draugiškai pašiepti. Jis paruošiamuosius kursus. Buvo nutarta at jau smarkokai sirginėjo. Bet bene pirmą gaivinti Vilniaus Universitetą. V. Kapsukas kartą sutiko praleisti laiką kurorte neva rūpinosi ir pradžios mokyklomis. Buvo nacio „be darbo“. Faktlnal jis ir čia dirbo: skaitė nalizuotos privačios vienuolynų, klebonijų arba rašė. mokyklos. Teko rūpintis per karą sugriautų Kuomet V. Kapsukas geriau jautėsi, jis mokyklų atstatymu, arūplnimu kuru, Invento aplankydavo Jaltoje gyvenusius mūsiškius. riumi. Labai daug dėmesio V. Kapsukas sky Taipogi labai nuoširdžiai pasikalbėdavo, o rė vaikų įstaigoms. Buvo daug sunkumų su kartais ir draugiškai pajuokdavo. Bet mes, butais ir kuru, maistu, apranga. Nežiūrint kaip stipresni, dažniau jį lankėme. V. Kap didelio valstybinio kuriamojo darbo, V. Kap sukas buvo labai svetingas. suko patarimu buvo rengiami koncertai — Labai geros, pilnos užsidegimo ir naujų mitingai, kurie sutraukdavo daugybę darbo sumanymų buvo valandos, praleistos V. Kap žmonių. suko draugystėje. Jis buvo Iš prigimties Aš dirbau švietimo Liaudies Komisariato karštas agitatorius. Negalėjo neraginti, ne kolegijos nariu. Kartais kreipdavausl į V. agituoti kitų į kovą, į darbą. Nuostabiai vi Kapsuką dėl mokyklų, vadovėlių, žurnalo ir sus velkė bendravimas su taip brangiu Lie šiaip kitais reikalais. V. Kapsukas, nežiūrint tuvos darbininkų vadu. Išvažiuodami labai nuoširdžiai atsisveiki į tai, kad buvo apkrautas dideliais skubiais darbais, niekuomet neatsisakydavo Išklausy nome su V. Kapsuku. . visam laikui. Girdė jome apie jį. skaitėme, bet susitikti daugiau ti ir duoti patarimą. V. Kapsukas turėjo be nebeteko. gales vganizacinio, partinio darbo. Jam daž
X Mūsų laikraštyje buvo spausdintas prof. P. Kud♦ X rlavcevo straipsnis. Šiandien iš „Izvestijų“ sutrum ♦ pintai spausdinamas V. Obolenskio straipsnis. X Laukiame atsiliepimų iš mūsų Universiteto profe ♦ sorių, dėstytojų, studentų.
5
■
i j
į
< <
i S.
Aš noriu pratęsti pokal bį, pradėtą profesoriaus P Kudriavcevo „Izvestijų“ puslapiuose (Straipsnis „Iš tvervingumo išbandymas" Nr. 48), apie apmokymo sistemą ir egzaminus aukš tosiose mokslo Įstaigose. Mūsų institue, kaip ir kituose, per pastaruosius metus daug padaryta, kas suartina studentus su tuo reikalu, kuriam jie nutarė pašvęsti gyvenimą. Bet štai dėl ko neramu: nežiūrint į šias tikrai nau dingas priemones, pažan gumas nepagerėjo. Pramoninės šiluminės energetikos fakulteto pir masis kursas tik per vieną sesiją gavo 128 „nepaten kinamal“ (iš v.’so jame mo kosi 153 žmonės), o antra sis - 112 (iš viso 160 žmonių). Visas radiotechni kų fakultetas,, turintis 1.517 studentų, „uždirbo" apie tūkstantį ,„nepatenkinamai“. O juk į šį fakul tetą patekdavo daugiausia tie. kas per stojamuosius egzaminus surinko ne ma žiau 24 balų, tai yra žmo nės su puikiais gabumais ir labai geromis gamybinėmis charakteristikomis. Prie šito reikia įskaityti, kad nusirašymas per egza minus mūsų institute pra deda priimti epideminį po būdį. Daugiatiražinės „Energetikos“ straipsnyje „Ką jie apgaudinėja?“ ne seniai rašė, kad ,„ . .insti tute lengviau atrasti tokių grupę, kur nusirašinėja vi si, negu kolektyvą, kur smerktų apgavikus. . .“ Svarbiausia problema tai, ką su jais daryti — vy ti. ar ką, visus juos, iš in
stituto? O reikalas gi ta me, kad pradėti reikia ne nuo pasekmių. Pradėti rei kia nuo priežasties. Juk jei keli medžio lapai apimti li gos, tai galima nupjauti ša kelę ir išgelbėti medį. Bet jei vysta “visi lapai, tada žiūrėk į šaknį. Negalima įsivaizduoti, kad šimtai šitų jaunų žmo nių nesąžiningi ir atėjo j institutą tik dėl pažymių ir diplomo. Didelė dauguma nori tapti gerais inžinie riais. Vadinasi, nusirašinė jimo priežastys kitos.
• > • » ;■
•ž
M PI
Labai populiari darosi slenlaikrait „Ekstra naujienoj Čia talpinama m džiaga yra kovinq: įdomi, nepasenu Kiekvieno numeri pasirodymas sukeli daug triukšmo tli giniams ir nedraus mingiems studen tams.
Istorijos-filologijos fakul teto komjaunimo biuras ir draugovės taryba leidžia sienlaikraštį „Žaibas“. Tai pats operatyviausias sien laikraštis fakultete, išleidžia mas du kartus per savai tę. Jame atsispindi patys nauiausi studentų gyvenimo įvy kiai. „Žaibas“ daugiau skirtas satyrai, jumorui. Tačiau jis rašo ir apie geriausius studentus, iškeldamas juos kaip draupavyzdį savo mokslo gams. Iš tikrųjų, pats sienlaikraštis atrodytų neigiamas, jei atspindėtų vien tik nei giamas mūsų gyvenimo puses, neparodydamas gerų pavyz-
dėl, kad jų ne taip jau sas. Šiam kursui visi papil daug. Tačiau kai kurių domi klausimai, kuriuos svarbių dalykų paskaitos egzamino metli užduoda praeina nepilnose auditori dėstytojas V. V. Vzorovas. į vieną tašką. jose. Ir nepadeda jokie suvedami „Na gi, parašykite man „patikrinimai iš sąrašų" formulę šitam atvejui, o bei kitos administracinio dabar — kitam, o dabar — trečiam“. Ir jeigu tu genijaus gudrybės. pamiršai nors vieną iš jų. Kodėl gi taip? Nejaugi tai daugiau „trolkos“ jau visi, kas nraleidinėja pa negausi. Dažniausiai tai skaitas, nesąmoningi? Bet reiškia - „sudie, stipen juk tai beveik diplomantai, dlja.“ instituto aktyvas. Tada, gal Kas gi belieka daryti, būt. Jiems šitie dalykai ne Matyt, kokią tai dalį for reikalingi? Ne, reikalingi, mulių iškalti, o likusias ir net gi daugiau negu dau ant špargalkos geliui kitų. Matyt, visas perrašyti juk tai nesąžininga reikalas tame, kas ir kaip Bet Na, o argi sąžininga egza skaito. Kova gi už lanko mumą dėl lankomumo — mino metu klausinėti for tai uždanga, už kurios gali mulių ir schemų. ' kurias
PATAIKĖ džiu. Fakulteto pirmūnus iš keliame specialiame skyrelyje - „Žaibo“ sveikinimuose. O ką darome su tinginiais, nevaleikomis, triukšmada riais? Jiems negailime vietos „Žaibe“, trlnktelname. . . Pirmiausia susidūrėme su miegaliais. Tuo laiku fakul teto partinis biuras ruošė at virą partinį susirinkimą apie akademinę drausmę. Me džiagai paruošti buvo sudaryta komisija. Ji ne kartą organizavo reidus į stuJ .... v, , 1 dentų bendrabučius, kur plr
tokiais atvejais lektorius ir negalvoja įrodinėti studen tui, kad viską galima prlsi minti. Jis pats puikiai ži no. kad to įrodyti negali ma. Todėl jis dauglareikšmingai šypsosi ir sako „Juk iki jūsų laikė? Ir jūs išlaikysite". „Kaip gi taip — “ — galvoja studentas, „Išmokti negalima, o iš laikyti galima“. Reiškia. . . Reiškia, Jis turi suprasti dėstytojo atsakymą taip1 „Kiti nusirašinėjo, ir jūs nusirašinėkit, bet taip kad aš nematyčiau“. Įsivaizduokite, priėjo audringą upę žmogus (stu dentas). kuriam reikia per sikelti į kitą krantą ir klausia kiįo žmogaus (dės lytojo), sėdinčio laivelyje: „Kur gi tiltas?“ O šis at sako: „Eik taip". , Bet aš gi paskęsiu, aš blogai plaukiu“. „Nieko, kiti kėlėsi, ir tu persikelsi. Pa slėptis blogas lektorius. kartais patys dėstytojai sižiūrėk į laidotuvių biuro Bet ar verta dėl aukštų‘iš piešia su „atminties“ užra žinias: juk nuskendo visai orinių rodiklių slėpti vidi šų pagalba? O Juk lekto maža žmonių“. Studentui nį broką? . . Juk jei nuo rius, kaip taisyklė, dėsto lieka viena atsisėsti į obels krenta neprinokę savo kursą ne pirmus me dėstytojo laivelį. Ir tai ati tus. . . obuoliai, tai kiek juos ne kabink atgal, jie nesu Kokias gi formules ir tinka? Žinoma, maloniau bręs. pereiti upę tiltu, negu schemas studentai nusira Štai neakivaizdiniame šinėja per egzaminus? Di kiekvieną kartą bailiai energetikos institute, kur dele dalimi tai tas formų žvalgytis, keltis svetimu nėra privalomo paskaitų les, kuriomis užpildyta laiveliu. Bet tam būtina lankymo, pagrindinius kur daugybė pramonėje vei sus klauso beveik visi stu kiančių žodynėlių, ir tas visų pirma pastatyti tiltą. dentai. — Ten lankomumo schemas, kurias Jūs, dirb Šiuolaikinio aukštojo la klausimas sprendžiamas ne dami pramonėje, visada ga vlnlmo rūmus negalima pri dekanato, o natūralia dėsty lite matyti ant prietaisų statyti prie Įstatymo apie tojų atranka. dangčio, ,'šleldžiamų mūsų įmonių. Studentai tuo su- mokymo ryšio su gyvenimu Dabar apie egzaminus. tauno brangu laiką, kuris stiprinimą. Jį reikia persta Kuo domisi daugelis išeitų beprasmiam for tyti atitinkamai su tuo studentų, eidami laikyti mulių ir schemų šitų egzamino? Nenusimanantis Ir ar galima būti kalimui, įstatymu, perstatyti iš pa žmogus pasakys: žinoma rlumi, vietoj galvosinžlniečių pagrindų, tai yra, nuo turint tuo, ko ir kaip klausinėja. vadovėlį. dėstymo metodikos ir koky Ne, tuo studentai mažai te bės, nuo žinių vertinimo Ne. sirūpina. Ir taip žino, kad klausinėja viską, ką skaitė Bet vis dėlto garbingam sistemos. paskaitose. Juos jaudina ki žmogui tai ne pasiteisini V. OBOLENSKIS tas: kokie suolai — su sky mas, pasakysite jūs. Jis tu Maskvos Energetikos lėmis ar be skylių. . . ri perspėti, bet ne bandyti Instituto V kurso Yra pas mus, pavyzdžiui. apgaudinėti. Bet jis, tarp studentas „Šilumos perdavimo" kur- kitko, tai ir daro. Tačiau
IŠLAIKYTI-NEREIŠKIA ŽINOTI Nuo arklo iki tarpplane tinės stoties mūsų šalis praėjo per keturiasdešimt metų. Tokį pat šuolį pada rė ir pagrindinės inžiniennės disciplinos. Jeigu anksčiau sąžinin gam, paprastos atminties nereiškė studentui nieko pasiruošti atsakymams į eg zaminų bilietų klausimus, pilnai apimančius, visą pa skaitų kursą, tai 'dabar ši tai jau ne taip paprasta. O pas mus kai kada ne tik išveda formulę, bet ir peržiūri jos vystymosi eta pus vos ne nuo Toričelio laikų, kad galų gale pasa kytų — dabar šita formulė nenaudojama, nes yra la biau šiuolaikinių. Kam gi smulkiai studijuoti arklą kombainų amžiuje? Visa tai reikia anksčiau ar vėliau laikyti. Bet vis dėlto kai kurios paskaitos studentų blogai lankomos. Žinoma, yra dar ir tinginiu, ir dykinėtojų, bet tokie iš" karto matomi, to-
i
Neseniai fakuli te susikūrė mėgę orkestras, Ir no programa dar nė turtinga, bet si dentai jį pamtq Orkestras groja šokių vakaruose, koncertuose. Buv nuvykę Ir į šefuoj mą Vievio rajot Lenino vardo kc ūki. Kolūkiečiai n sigallėjo plojirr jauniesiems mui kantams.
mos paskaitos metu api davo miegalius. „Žaibas“ p: naudojo faktais ir paruošė toreportažą: „Kai prasidi pirmoji paskaita“. . . Kaltin čios nuotraukos paveikė ne tuos, kurią buvo nufotograf ti, bet ir kitus miegalius. „Žaibas“ iki Šiol didžiau dėmesį skyrė akademl drausmei nušviesti. Tokie s relial, kaip „Pasakų i noraštis“, „Geriau, kad t Paskutinę valan nebūtų“, „Paskutinę griežtal ,kr1i!!k“o<Įavo Pasl tu praleidinėtojus, bloi studentus. Kita „Žaibo“ i džiaga taip pat daugiau i spindėdavo šią temą, kuri toliau lieka neišsenkamu j tintu. Redkolegija, atviro ] 1 tinio susirinkimo Įparelg; visapusiškai atspindėti ai deminę drausmę, suras dar vieną naują formą šiam r kalui nušviesti. • Sienlaikraštyje panaudi medžiaga turi atgarsį. ,,2 bo“ redkolegija kovoja už tai, kad kiekviena medžiai būtų apsvarstoma komjaui mo susirinkimuose tų grupl kurių nariai yra kritikuojaa Ne vienas mūsų kritikuot studentas gavo komjaunuol ką bausmę. Su kitais reiki ir nuoširdžiai pašnekėda draugai. Todėl labai sustlpi ja „Žaibo“ veiksmingum: Be to, skyrelyje „Žaib blykstelėjus“ rašome apie keltų trūkumų šalinimą. Leidžiant sienlaikraštį kartus per savaitę, nebūti pakeisti kiekvieną medžiai Pavyzdžiui. „pereinama šiukšlių dėžę“ mes kelčiai tik kas pusantros savaiti Svarbesnėms karikatūroms 1 nuotraukoms taip pat leldž ma pabūti ilgiau. Nuo sienlaikraščio veiksmingum nesumenkėja, o dar labi pakyla. i J. Jarmalavičius „Žaibo“ redaktorių;
SUSITIKIMAS SU PRAKTIKAIS Tu sėdi auditorijoje. Kol k' tik pirmus metus. Neretai i ir susimąstai, kas laukia ta* ateity? Kokia bus tavo pasirh toji specialybė, ką apie ją n no vyresnieji draugai — pral kai? Tokie klausimai domina ir Tl pirmakursius, j juos didžia d; mi ir atsakė surengtas susiti mas su teisininkais, dirbanti* praktinį darbą. Studentų svečiai papasako kaip jiems praverčia Universi te įgytos žinios, kalbėjo apie P1 muosius savarankiško dari žingsnius.
A. DAMBRAUSKAI TMF I k.
i
Viešint Kišiniove mums texo susipažinti su Universiteto literatais. Tai poetai Rudolfas OLŠEVSKIS, Piotras EVDOKIMOVAS ir kt.
V /J ((
S. KALPOKAITE
Mano motina prie Pirčiupio Motinos
ji
Šiais metais Vilniuje ir J.Kišiniove numato- IĮ NEKROŠIUS ma pravesti moldavų ir lietuvių poezijos die- (( nas. Šia proga norisi patelkti keletą moldaj] Pienas EVD^KIMOVAS vų poetų eilėraščių. //
PAVASARIO PRANAŠAI Dar šalčio pirštai skruostus gelia Ir vėjas žarstosi sniegu. Dar žydi varganos gėlelės, Sidabro gėlės ant langų.
Mama, neverk... Juk pali sakei — Yra tik džiaugsmo ašaros: Jos' nuskaidrina šypsnį, Nudegina mylimą veidą, Juk pati sakei — Nėra išsiskyrimo ašarų, Yra tik džiaugsmo ašaros vėl susitinkant.
Mama, neverk! Juk ir Pirčiupio Motina, Visų motinų Motina, Savo į akmenį sustingusiam veide Neturi nė vienos akmeninės ašaros.
Paliko viskas, kaip ir buvo — Dar žemė rūpesčiais žila... Kažin po žieve ar jau srūva Saldi pavasario sula?!
Ji atrodo lyg ta, Kur, nuėjus traukiniui,
Nors paukščiai, nerimu sparnuoti, Plasnoja dar kažkur toli, Bet mėlynų tolybių plotuos Išgirst pavasarį gali.
Liko sustingus perone. Ir ji lauks — Sūnūs ir vyrai, ir broliai Išėjo vaduoti saulės. Ir ji lauks Iš skausmo į akmenį pavirtusiu veidu — Ir neverks nesulaukus. Ji — visų motinų Motina, O motinos išmoko neverki nesulaukusios, O motinos sako, Kad didelio skausmo ašaros — Akmeninės ašaros. Ir juk niekur — visam pasauly Nėra akmeninių ašarų Nėra nei ant akmeninio Pirčiupio Motinos skruosto.
Mama, neverki Juk pati sakei..
«*« Nušluos gatves. Pavasariui ir vėjui. Nušluos gatves visiems — ■ Ir saulei, man ir tau. Ateis ir ves. Neklausk, iš kur atėjęs — » Juk tai pavasario, gegužės, Z saulės vėjasį
Nušluos takus. Ir pabarstys smiltelėm. Nuo žemės — ligi saulės, Z Nuo žemės — lig dangaus. J Išėję į visų sunkiausią kelią ; Šiandien palaiminimą šventų; žmonės gaus. S
AIGIA aušti nauja dar
diena, baigia gesti Bborytmetiniai žiburiai An
Rudolfas OLSEVSKIS
takalnio languose. Bet prie mieštis dar skendi rytmečio prieblandoje. Atrodo, Jog tam si milžino ranka būtų užme tusi miestui ant aklų ploną V. Klimas šydą Ir nedrįstų jo staiga nu (Vaizdelis) Zuzana supykusi, žiūri Į dengti, kad neapakintų saulė merginą, atsistoja ir jai rūsNamai Ir namai, seni, mažučiai pasako: ♦ ★ čiai. ir nauji, . didingi, žiūri į — Nieko nevėlul Nevėluf gatvę daugybe aklų, lydi ke lė, mokėčiau gydyti. . . Visas pribaigtum be peilio. Tik Zu Aš pati žinau. Baigiau insti leivius. skubančius į darbą. ligas iš visų išvaryčiau. . .“ zana moka taip švelniai ir mo tutą. biologe dirbau. O po Zuzana Ziugždaltė žvalgosi iš Prasidėjo karas. Kitas bro tiniškai įtikinėti. Ji prisėda penkių metų darbo vėl mo troleibuso į skubančius pra lis išėjo iš namų. Iš£jo ir ne prie ligonio, paskaito Jam laiš kiausi — mediciną užbai eivius, į taip dačnai matomą, grįžo. Zuzanos sesuo Izabelė, ką. gautą Iš pasveikusio pa giau. .. Niekada mokytis nebet taip širdžiai' mielą Anta kaimo mokytoja ir revoliucio ciento, papasakoja, kaip Jį vėlu. kalni ir mintyse džiaugiasi, nierė. prišnekino motiną pa gydę. Ir tik tada Jau užveda — Tai ką man daryti? kad ji štai taip kiekvieną ry sitraukti nuo vokiečių. Išva kalbą apie operaciją. — Pasigydyti. Ateisi, pasi tarsim. tą pasiekia savo ligoninę ra žiavo visos trys. — Daktare, jeigu jūs būsi miame, talkiame mieste. Ją Priėmimas baigtas. O do. . nebijau, cente! džiugina ir pasikeitęs, atjau Gurguolėje vežė sužeistuo te operacinėje, aš. naujas darbas — patyliai kalba sutinku, nėjęs priemiestis. Prieš de sius. Aimana sklido iš veži- aš skalta. Prie storų sąsiuvinių šimt metų, kai ji sugrįžo iš mų, atrodo, kilo iki padebe buvęs karys. palinkę jaunos galvos, kaip šių, bet dangaus nesugraudi Sydytl jaunus ligonius, bai kitados buvo palinkusi ji pati. Uzbekijos, miestas dar nebu siai sunku ir atsakinga. Pats Tik dabar penktakursiai stu vo toks gražus. Mintis per no. Kentė sužaloti žmonės, Zuzana, laikas gyventi, o jie štai cha dentai klausosi Jos, rašosi traukia sustojimas. Zuzana iš kentėjo dešimtmetė lipa iš troleibuso, ir tuo laiku negalėdama palengvinti žmo latu apvilkti. Ir vėl Zuzana kruopščiu darbu patikrintas užgesta gatvės žiburiai. Ryt nių kančios. Ir vėl troško būti leidžia laiką prie ligonio lo vertingas žinias. Džiugu ruoš vos, žiūri Į klausiančias akis, ti savo jaunesniąją pamainą. mečio migloje paskendę Vil nors gailestingąja sesele. Voronežas, mokykla. Alka ramindama švelnučiu žodžiu niaus kalnų pušynai Ir juose Vos baigiasi paskaita, atei pasislėpę namai atrodo dar na pabėgėlių dalia. Po to — ir motinišku gerų aklų na seselė: revoliucija. Suirutė ir badas žvilgsniu, O Išėjusi Iš palatos, didingesnį. Vieniši langų žl — Jus prašė atvažiuoti į mirtis. „Dukrelės, atsidūsta ir tyliai prataria VIbūriai tarytum byloja: „Čia Motinos fakultetą. Aspirantų egzami žmogus pargrįžo iš naktinės grįžkite į Lietuvą. Prie sa socklui: nai. pamainos. . . O čia — motina vųjų vargas lengvesnis. . . Pa— Tu nežinai, kieksyk aš — Neišsiverčia jie be ma ar senelė parimusi prie kūdi gelbėsit žmonellams nelaimė prakeikiau karą. . . Dar nuo kio lopšelio. O šiuose namuo je, grįžkite“, — maldavo mo penkioliktųjų. . . Ir dabar pra nęs. . . Ir kodėl negalėjo iš se. . .“ Zuzana net stabtelėta, tina, prieš užmerkdama akis. kelkiu visus tuos kraugerius, anksto pranešti. — Dar skambino iš parti priėjusi ligoninės vartus. Už Dukterys pažadėjo, bet . ne kurie ne ligonines stato, o šių vartų — Jos Ir kitų kole sugrįžo, o dar toliau išvažia atomines raketas gamina. . . jos rajono komiteto. Prašo rytoj paskaityti paskaitą. Ar gų medikų kovos postas, ko vo — į Taškentą. Nuo bado Trečia palata. Gydomi ai galėsite? gyvybės gelbėjosi. Zuzana čia baigė vos dėl žmogaus Zuzana vidurinę mokyklą. Dirbo ir kohollkai. Ir vėl ne be karo priešakinės Unijos. — Reikia Išgalėti. Geriau čia ne eilinis karys. Ji — me- mokėsi. Pagelbėjo jai sesuo priežasties jie čia atsidūrė. Jau paskaita gydyti žmones, Tai vyresniojo amžiaus žmo diclnos mokslų kandidatas, ji Izabelė. O po to dirbdama už negu palaton guldyti, — at — nervų ligų katedros docen baigė institutą. Biologe tapo. nės. Zuzana jiems lyg motina, sako rengdamasi docentė. jie patikti jai savo «paslaptis. Penketą metų padirbėjo, at dešimt metų gytė. Ji čia jau Seselė atnešė laiškų pluoš do žmones ir moko kitus kaip sidėkojo už mokslą ir vėl ki savo sąžinę, išeldaipl pasižada tą: daugiau negerti. Ir ne vie bo į knygas. Vyras buvo gy juos gydyti. — Šios dienos paštas. Dau nas iš jų ateina Į palatą, kad I ligoninę docentė ateina dytojas. Padėjo Įgyvendinti padėtų kitam bėdžiui užsigrū giausia vis iš rajonų, buvę Seselė seną svajonę. Ir štai Zuzana dinti, savo pavyzdžiu auklėja jūsų praktlkantal. Iš adresų dar prieš devynias. jau tvarko popierius ir pasa Oriolo srity, kaimo ligoninėje, nelaimės draugą. Laiminga ta matau. kota apieligonlus: tas viską Jie abu su vyru gydo žmo- da Zuzana. Ją pavaduoja bu — Įdėk Į rankinuką. . . Va sukirtęs, o tas nieko nelietęs. nes. . . vę ligoniai Geras pavyzdys kare Jų eilė. . . audra . Vvras i Vėl karo __ . Įeina docentas Visockas su Sučirška telefonas, Zuzana geriausi vaistai Ir kiek frontą, o Zuzana su vaiku at skausmo praktlkantų bylomis. Stovi Ir pakelia rageli: atneša kiekvienas Į Taškentą, gydo sužeis žiūri Į akis, lyg maldaudamas. —. Ką? Ligoniui blogiau? gal tuosius. Čia apgina ir savo atgal sugrįžęs ligonis. Tik — Po praktika pasirašiau, Geriau? Geriau! Turėjo būti mokslinę disertaciją, įgyja viena Zuzana tai žino, nes Jai šeimomis o kitką viską pats, būk tiek geriau! Vadinasi, krizė pra mokslų kandidato vardą. Ir tenka su ligonių geras, sutvarkyk, aš nesuspė kalbėtis. ėjo. . . štai, penkiasdešimt pirmaisiais/ Po vizitacijos - naujų li- ju Padėiusi ragelį, Zuzana nu Ir vėl skrieja troleibusas džiugus! oasakoja, kad jos ją, kaip gerą, gabią nervų li gonlų priėmimas, Valkinukas kolega ištikusi smegenų trau gų specialistę pasiunčia į Vii atveda motiną. Ta apsipylusi per Vilnių Į priešingą Anta ašaromis. Verkia ir Verkia kalniui pusę. Docentė Zuzana ma, ranka ir koją paralyžavę. nlų. Kalba buvo atėmę. O dabar — Gaila, gaila gerą moks- kare žuvusio vyro, Įeina nau- Ziugždaltė žvilgčioja pro lan jau pagerėjęs. aimanavo ja ligonė — mergina. Nemie gus, o galvoje jau pyne pina ilninkę atleisti, — Aš iam naują gydymo draugai uzbekai, — ką gi- ganti, naktimis girdi motinos si klausimai, kuriuos reikėtų , duoti per egzaminą aspirantei. būda pritaikiusi buvau. Oi. paruošk sau pamainą ir pas šauksmą, .dejones. — Nacionalistai mūs visą „Jeigu nori žmogus gydyti išsigandau. . . Senti pradedu ar ka, kad gerai neprigirdžiu. mus atvažiuok. Lauksime, su- šeimą išžudė, — paaiškina žmones, Jis turi daug žinoti, ligonės brolis, jau pražilęs, ir vis stengtis dar daugiau — pasiguodžia Zuzana ir, pa tiksim išskėstom rankom. siėmusi užrašų knygelę, išZuzanai net ašarą išspaudė. bet dar nesenas žmogus. — sužinoti“ — prisimena Zuzana savo mylimo mokytojo, vado eina vizituoti ligonių. Pagaliau Zuzana Žiugždai Mes su Ja krosnyje pasislė vavusio jos disertacijai, žo pėm. Viską girdėjom, viską Zuzana žlugždaitė gimė tė tėvų žemėje, vykdo motu džius. Lietuvoje, augo Sūduvos kai šės pageidavimą, gydo žmo matėme. Štai kada atsiliepė. Vakare ant Zuzanos stalo Ateina dvi studentės. Mer melyje Džiova pagavo jos nes, padeda nelaimėje. gina apsiašarojusi. Ne tą išaugo nauja krūvelė laiškų. tėvą. Zuzana, siaubo apimta, Palatoje Zuzana randa savo specialybę pasirinko, dabar; Patys paskutiniai — velionės žiūrėdavo į krauju spaudan čius artimuosius, sykiu su mo pačios jau į mokslininkus iš negali mokytis, nemėgstanti sesers dukterims: jos jau užau . gusios. Viena Moldavijoje, tina meldėsi, kad viešpats vestą docentą Visocką. Sis nu chemijos. O už dvejetus jos’ antroji Rygoje. Užbaigė aukškurso draugai tėvams laišką duotų sveikatos taip bran sišypso savo mokytojai ir tuo žąda parašyti. Motina — šir-: tąjį mokslą, ištekėjo. Jas pagiems namiškiams, ir vis jau pat susiraukia. Toks rūš dininkė. Ją toks laiškas pri. baigė auklėti Zuzana, atsidė ašarojo. Negelbėjo nei mal kanas jis būna tik tada, kai baigs. Kalba mergaitė ir visa kodama seseriai už jos pagal Laikrodis muša dvyliktą, da, nei ašaros. Tėvas nusive ligonis tikrai rimtas. Sį kartą virpa. Apsimesti šitaip nega bą. gęsta žiburys sūnaus studen dė į kapus sūnų, užsiklojo palatoje guli karo dalyvis. li. Zuzana ramina ligonę. kambary. Paskuti — Mesk mokslą, pailsėk. to mediko akis velėna. Motina sakydavo, Fronte gauta kontūzija. O da užgesina namuose elektrą Imkis naujos specialybės, ku nė docentė Zuzana ir nueina pail kad vargas pribaigė juos abu. bar smengenyse auga auglys. ri prie širdies. .. sėti. O galvoje jau rikiuojasi O Zuzana slapčiomis vis gal Reikia operuoti. Pamėgink — Kas man leis. , . Ir vėlu rytojaus dienos darbai ir rū vodavo: „Ak, jei būčiau dide ta pasakyti ligoniui, kad ne- jau naują mokslą pradėti. pesčiai.
DOCENTES DARBO DIENA
IŠVAŽIAVO
J ĮSAI PAĖMĘS
1 i
Išvažiavo jisai, paėmęs Pilkšvo vakaro ilgus šešėlius, Medžių bundančių skambią poemą Ir žvaigždžių nesuprantamą gėlą.
Išvažiavo ir išvežė tolin Josios pasaką vasaros rūbais. Aitrų /r . skonį sutrypto atolo glamonę vyriškai grubią.
Z
O paliko tapūkštį blonknoto Su eilutėm žemyn vingiuotom. O paliko — lyg juokui. foto Ir gyvybę kažkam tai duotą. ..
z
Laukė, vylės — sugrįš apdulkėjęs Skruostus degino karštos raudos. O kaimynai piktai kalbėjo, Tartum kulkom į nugarą šaudė. Laukė vasaros potvynio žalio Ir žiūrėjo kaip balos stingo.. . Ir sužibo akutės lopšely Žiburėliais šiltai dėkingais.
Daug pavasarių upėmis plaukė, Skalbė potvyniai pievas margas. Augo laimė švelni šviesaplaukė, Augo jai mėlynakis vargas Vakarai žydrumoje skendo —
Ji bijojo sutrypto atolo.
Nes apgavo panašios į dangų Akys mėlynos, dingusios toly.
Pradžioje buvo sunku begalo — Vis žiūrėjo į nuotrauką seną. Bet pamiršo pavasarį žalią. Savo rūpesčiais tyliai gyvenant
Reikia knygų mažam berniukui. Ir batukai, žiūrėk, jau plyšta. I kasas šalna įsisuko Ir nubalo geltonos grįžtės
•Grįžo jis amžinai pavėlavęs Vaikui parvežė meilę karčią Ir raukšles, iš kažko tai gavęs, Vieloj pasakos žalio paparčio.
niatiūros J. Laurinavičius
ŽVAIGŽDELĖ Senovėje žmonės nežinojo apie žvaigždžių dydį, ne mojo, kad tai, ką jie laikė mažu šviesuliu, yra milžinišas dangaus kūnas. Dabar kitaip apie žvaigždes sako. vienok daugelis patį žmogų palygina su mirksinčia 'Mgždute, atseit, su mažu mažu dalykėliu. Teisingai: žmogus atrodo mažas, kol jo nepažįsti.
DIDŽIAUSIA KOVA matau tavo rasotą kaktą. Aš jaučiu savo delne tavo rankos pūsles. Tu sakai: „Sunku...“ Ir aš sutinku su tuo. Gyvenimas — kova! O kovoje niekados nebūna lengva.
lėtas rankų ir nugrūdo į ker tę, dar pridėjo: — Grobį nori mums atim ti, ar ką? Nejaugi tie plėšikai jaunuo sius apiplėšti nori? Braunuosi jiems Į pagalbą. Bet čia vir • • « vės jau nebėra: piršlys saldžiu Parbėgau namo, čiupau liežuviu ir kapa saldainių pa klumpes, skrandą ir kaukšiu pirko sargybą. Vėl trenkia maršą. Jaunuo senosiomis Vilniaus gatvėmis sius sutinka su duona, druska Į Universitetą. Įeinu, o čia, brolyti, rėžia Ir saldžiuoju vyneliu. Jauną maršą, tai rėžia. Didžiausias ją šeimą sveikina Universite jaunimo būrys susirinkęs džiū to rektorius J. Kubilius. Daug gauja, linksminasi. Staiga kaž laimės linki draugai. Visi sueina į vaišių kamba kas pačiumpa už rankovės ir rį. O čia kažkokie perslrengėšūkteli. Atsisuku — juk tai jie, tai liai, užėmę jaunųjų vietas, šai jiems maršą groja. Bet staiga posi. Vėl lšsiplrk, vėl liežuvį kažkokie nedorėliai čiupo sto dailink, o piršlys jį turi saldų, rulę virvę ir užtvėrė kelią. oi saldų. Pagaliau visi susėda. Už Jaunieji nuliūdo, palyda nusl minė, piršlys su kviesliu su jaunavedžių laimę pakyla tau sirūpino. Pagailo jų, bėgu ra- rės. Kažkas pirmutinis užve tavoti. bet pačiupo mane ke- da: — Kartu, kartu. . . Pasigauna visi ir užtraukia, net langų stiklai virpčioja. Ir Pažinkime Vilnių kaip čia nepasibučiuosi. . . Kaip nepalinkėsl ilgiausių ir „Visi mes labai daug kai vaisingiausių metų?! Ir vėl bame apie patriotizmo ugdy daina, ir -vėl tostai. . . mą. Tačiau tas ugdymas pra Pagaliau priartėjo valanda, sideda nuo pagilinto savo kurios ypač, bijojo piršlys. Su Tėvynės pažinimo,“ — rašė bruzdo, sukilo visi, piršlys tik M. 1. Kalininas. O mūsų jau ginasi, tik meilinasi. Bet štai nimas ar stengiasi kuo dau jis pasodintas į kaltinamųjų giau pažinti savo Tėvynę, jos suolą ir teismas paskelbia šlovingą revoliucinę praeitį, kaltinimą. Nuosprendis žiau liaudies kovas, šalies gamtą, rus, bet teisingas: pakarti! Aš ekonomiką, liaudies kūrybą? irgi trinu rankas iš džiaugs Vien žinių, kurios įgyjamos mo: atėjo didžiojo keršto va studijose, skaityklose, nors ir landa. Kilpa ant kaklo ir. . . kaip jos bebūtų stropiai įsi Aaa. . . testamentą įsigeidė pa savinamos, nepakanka. Stu likti. Na, gerai, kalbėk, pirš- dentai neturėtų užsidaryti au ditorijose. Yra tokių atvejų, ly. ■ ■ — Iš. . . iš mano. . . Iš mano kada jaunuolis, atvykęs stu dijuoti, visą penkmetį pralei kailio. . . Gudrus piršlys: taria žodi džia jose, skaitykloje ar bend nedalyvauja po žodžio, Iš lėto, neskubėda rabutyje, visai mas — ilgina gyvenimo mi visuomeniniame darbe. nutes. Nepavyks! Sakysim, apie sostinės istoPagaliau bausmė įvykdyta. rinę revoliiĮcinę praeitį arba Bet piršlys vėl nasirodo: iš jos didingą senąją architektū sipirko ir šį sykį? Ką gi — rą daugelis mažai težino. Ar gyvenk. Be tavęs nebus vestu ne gėda, kai atvykusieji iš vių, o be jų — ir linksmy kitų aukštųjų šalies mokyklų, žino daug daugiau apie Vil bių. Ir taip studentiškos-komjau nių, negu mūsų studentai vil e nuoliškos Algio Navaičio ir niečiai. Genės Garučkaitės vestuvės Laikas organizuoti kursus, artėjo į pabaigą. Daug laimės kuriuose studentai, ypač istogyvenime, tegu jūsų gyveni rikai, filologai ir kiti būtų mas būna kaip gražus pavasa ruošiami vadovais po Vilnių. rio žiedas! Tai padėtų ne tik turisIr aš ten buvau, alų midų tams, svečiams, bet ir mūsų studentams giliau bei konkre gėriau. . . čiau pažinti Vilnių ir pati Vestuvininko pasakojimą Universitetą. užrašė M., 1960. 980 p. (rusų k.). St. LIUCVAITIS I R. RAKAUSKAS
JAU ŽIEDELIAI SUMAINYTI Piršlys kalbėjo, melavo, melavo ir apsuko galvelę jau najai mergaitei. Jaunikis pa čiupo ,įą. sušikvietė didžiulę palydą ir būriu nubildėjo į CBAĮB. Oi bėgau, oi skubėjau gelbėti jaunos mergelės, bet pavėlavau. Matote nuotrauką? Štai taip juos ir sutikau: jau nasis, pačiupęs ją, šypsosi, ji irgi šypsosi. . . Abu laimingi. Kažkas šnipštelėjo į ausį: — Sumainyti jau žiede liai. . . Norėjau ašarą nubraukti, gaila juk jaunos mergelės, bet žiūriu —- visi linksmi, visi juokiasi.
/
NAUJOS KNYGOS BIBLIOTEKOJE 11
II ( ft lį
I
JL
[/ ■
1. TURGENEVAS V. P. Apie qyvenimo ir kultūros verty bes. Leningradas, 1960, 156 p. (rusų k.). 2. PRIEŠ šiuolaikinį revizionizmą filologije ir sociologijoje. M., 1960. 406 p. (rusų ,<’,‘ 3. ELISTRATOVA A. A. Ang
lų romantizmo palikimas ir dabartis. M., 1960. 505 p. su iliustr. (rusų k.). 4. TARPTAUTINĖS ekonomi-
nės
organizacijos.
Vadovas.
KAD GRAŽIAU SKAMBĖT? DAINA Jeigu anksčiau Unlversite to meno saviveiklos kolekty vų tarpe dominavo ansamb lis, tai paskutiniais metais jam visiškai nenusileidžia ir akademinis choras. Universi teto akademinis choras, kaip ir ansamblis, susilaukė didelio įvertinimo — jam suteiktas respublikos nusipel niusio meno kolektyvo vardas. Jeigu mūsų choristai gerai dainuoja, tai rnes norime, kad jie dar geriau dainuotų. Tačiau ir geriausia me kolektyve atsiranda žmo nių, kurie trukdo sparčiai žengti į prieki. Pasitaiko, kad choristas, praleidęs visą eilę repeticijų, atvyksta į kon certą ir „žiopso“, nemokėda mas nei dainos žodžių, nei savo partijos. Toks žmogus gadina viso choro vaizdą, ne brangina draugų darbo. Artėja akademinio choro koncertai. Įdomu, kaip dai nuos R. Daukšaitė (MMF II k.) jeigu ji vien tik 1961 m. praleido 10 repeticijų? O per šiuos mokslo metus ji neat-
6. TATARKIEWICZ W. Historia estetyki. Wroclaw. Krakow, 1960. T. 1. Estetyka strarožytna 410 p. 7. Estetyka sredniowieczna 364 p. su iliustr.
| Trukumų dar yra
Prisimename praktika LAURINAVIČIAUS piešiniai
Frontaline apklausa.
Kovo menesio pradžioje § įvykusiame išplėstiniame ^studentų ir dėstytojų profkomitetų posėdyje buvo § apsvarstytas Universiteto ^bufetų darbas. Posėdyje § buvo nurodyti trūkumai stiek valgyklos, tiek ir bu ^fetų darbe. 8 Šiuo metu Universiteto S ribose veikia 6 bufetai ir S studentų valgykla „TauS re“. Toks bufetų skaičius 8 pilnai galėtų patenkinti ^studentų poreikius maisto 8 produktams, tačiau pasi įtaiko dar įvairių sutriki Smų. § Valgykla „Taure“ § tarnauja beveik pusę 8sų studentų. Jos darbu § skųstis negalima. Asorti^mentas gana platus. Pro S dūktų kokybė gera. Tik 8 kartais lėtokai aptarnauja^ma, patiekalų pasirinkimas s apie 16 vai. būna visai § menkas. Reikia, kad visuose buSfetuose būtų daugiau darsžovių, pigesnių produktų, § kurie labiau prieinami § studentui. V. JARAS Gamtos mokslų fakulteto diplomantei NARBUTAITEI NIJOLEI, Jos tėveliui mirus, gilią užuojautą reiškia Uni versiteto turistai.
Iš klases. . .
Vis. Nr. 493
Rinko ir spaudė LKP CK Lai
B. Orentaitė
Kai nesiruošiama-.
Neseniai -Universitete įvy Kovaliūno pokalbis _apie r-----J.-------------§dramą „Aš matau saulę“. Į ^svečius buvo atėję ir aktoriai. S Ta proga reikia padaryti nesmažą priekaištų literatūros būrelio valdybai. Pirmiausia, susitikimui ne8 buvo pasiruošta. Tai rodė po § teatro direktoriaus pasisakymo S vos ne pusvalandį trukusi tyla. Mat, niekas iš dalyvavuS šių nenorėjo kalbėti pirmuoju. § Būrelio pirmininkas J. Levic kas nelabai vykusiai ieškojo S išeities iš padėties, kviesdaS mas pasisakyti. Tačiau nejspėI ---------------
5. CERC A. Matematinės lo gikos įvadas. (Iš anglų k. į rusų k. vertė V. S. Cerniavskis.) T. 1-M., 1960. 485 p. (rusų k.).
vyko i 27 repeticijas, 'I tarpu kai buvo 49? Kaipvoja išstoti A. Matulevičiūtl (ChMF IV k.), S. Rukšėnail (GMF V k.), kurios repeticijl metu pieną, nesiklauso dlrl gento, o 0? to ir praleidlnel jas. . . Daug užsiėmimų yri praleidusi E. Grigaitė (MM| V k.), D. Motiejūnaitė, tl Usavlčiūtė. Įdomu, ar mėgsta dari V. Juodaitis (EMF II k.), jei gu 1961 m. jisjieatvyko į 1| užsiėmimų? P. Smauksi (TMF II ‘k.), praleidęs 9 J peticijas? Blogai lankė repeticija sopranas M. Bieliauskai (GMF V k.), tačiau paskui niu laiku ji pasitaisė. Reik manyti, kad tarybos Įspel mas pasiekė jos širdį. O n! galėtų akademinio choro t; ryba ir šias drauges koki nors būdu paveikti, kad i< lankytų užsiėmimus? Ntre kia aiškinti, kad sistemingi užsiėmimų lankymas — sė> mingas darbo laidas.
-
S ■ .c
jį '• Ž į ■' ji ’
ti ir nepasiruošę žmonės bij] „laužti ledą“. Nejauki tyla ii sėsi ilgokai. Pagaliau šiai taip „buvo Įsilinguota". T| čiau kalbėtojai visai neį 1 ruošę, labai mažai kas ■ 1 tę spektaklį. Vieniems „ifl matau saulę“ — sėkmingi autoriaus bandymas (tiesa, :| kių nedaug), kitiems — didi lis kūrybinis laimėjimas (ti kių dar mažiau), tretiems visiškai nepatikę. Taigi, nei monės įvairios, juo labiau ] kurie nematė spektaklio. K-l bama, dalijamasi beveik į 1 llnėmis mintimis apie kairi kultūrą, ekonomiką, o išrl mingal už stalo susodinti I toriai — nuobodžiauja. Nieki neužsimena apie jų vaidyti apie naujo žmogaus atvediil į sceną, apie to žmogaus artinlmą su žiūrovu. Klausėsi aktoriai kalbų I atrodė, stipriausias įspūdi kurį jie išsinešė iš susitiki :! buvo tas, kad mes, Unlversi'l to studentai, nemokame geri ti nei Kitų darbo, nei laikl Ir, praleidę ištisą vakarą, vai gu ar jie pajuto mūsų žodžitl se bent kiek šilumos. Organizuojant panašius 1 tarimus ar susitikimus, buri Į valdyboms reikėtų gilia! visi pergalvoti, o ne taip, kaip r i bar. pagal seną šabloną. I
JUOCYTeI
Nuoširdžiai dėkoju drat gams ir pažįstamiems, u.| lautusiems mane Ilūdeskl valandoje. Steponas BATOR?*
Redaktorius V. DENASI
I
VVU Gamtos mokslų fa kulteto qeoqrafijos specialy bės V-to kurso studentą' NARBUTAITEI Nijolei, i°sl mylimam tėveliui mirus, reiš kia gilią užuojautą.
II tu vylas! kraščlų ir žurnalų leidykla. Reiakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17 LV 04795