Visų šalių proletarai, vienykitės!
I) I r> scuoencas ..
\
.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 metų vasario 24 — kovo 5 dienomis vyko Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos XXV suva žiavimas. Suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje sakoma: „Pritarti TSKP Centro Komiteto ataskaitiniam pranešimui ir pasiūlyti vi soms partinėms organizaci joms vadovautis savo dar be teiginiais ir uždavi niais, kuriuos draugas L. Brežnevas iškėlė TSKP Centro Komiteto ataskaiti niame pranešime".
I
1976 m. kovo 12 d. Nr. 9 (951)
Mes sakome: Komunistų partijos nutarimus įgyvendinsime! EMAŽA nuoširdžių žodžių tarta ir ta riama mūsų Lenino komjaunimui. Ir tai visiškai pagrįsta, draugai. 35 mili jonų komjaunuolių armija — patikimas partijos pagalbininkas, jos tiesioginis kovinis rezervas. Kad ir kokius uždavinius keltų partija, komjau nimas, kupinas jaunystės entuziazmo, kovoja už jų išsprendimą. Komjaunimo darbo šlovė — jo tvirtai iškovo ta pozicija. Bet, draugai, reikia suprasti, kad pats gyvenimas kelia komjaunimui vis didesnius ir didesnius reikalavimus. Juk kaip tik komjauni me jaunuoliai aktyviai įsijungia į sąmoningą ko munizmo statybą. Išugdyti tokį sąmoningumą ne taip paprasta, ypač žinant, kad dirbti tenka su jaunais žmonėmis, su dar nesusiformavusiais charakteriais. Jie yra pasirengę nuoširdžiai, karštai atsiliepti į kiekvieną gerą iniciatyvą. Ta čiau susidūrimas su formalizmu, su biurokratine pažiūra į auklėjamąjį darbą gesina širdžių ug nį. O juk mūsų uždavinys ne tik išsaugoti, bet ir kurstyti šią ugnį. Mes norime, kad entuziaz mą, guvų protą, Jaunatvišką energiją mūsų žmo nės išsaugotų visą gyvenimą. Čia turi padėti komjaunimas, tai turi būti jo svarbus rūpestis.
N
Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo pranešimo XXV partijos suvažiavime
ASARIO 4 d. Studen ūkinė valstietija, inteligen tų miestelyje įvyko tija, visaliaudinis pritarimas universiteto studentų ir įžvalgiai TSKP Centro Komi dėstytojų mitingas, skirtas teto ir jo Politinio biuro veik vienam iš didžiausių šio me lai. Ypač reikšminga suvažiavi to pasaulinių įvykių — Ta rybų Sąjungos Komunistų me buvo kovo pirmoji diena. Išklausęs ir apsvarstęs TSKP partijos XXV suvažiavimui. Mitingą pradėjo partijos CK Generalinio sekretoriaus universiteto komiteto sekre draugo Leonido Brežnevo pra toriaus pavaduotojas V. Go- nešimą „TSKP Centro Komi teto ataskaita ir partijos už bis. — Visas suvažiavimo dar daviniai vidaus ir užsienio bas įtikinamai demonstruoja politikos srityje", Tarybų Są monolitinę partijos ir tarybi jungos Komunistų partijos nės liaudies vienybę, — pasa XXV suvažiavimas nutarė: kė drg. V. Gobis. — Šiomis visiškai pritarti partijos Cent dienomis su ypatinga jėga ro Komiteto politinei linijai pasireiškė beribis pasitikėji ir praktinei veiklai. Universiteto komunistai ir mas, kurį Komunistų partijai rodo darbininkų klasė ir kol komjaunuoliai, visas profeso
V
rių, dėstytojų personalas pri taria TSKP Centro Komiteto ataskaitiniam pranešimui ir vadovausis savo darbe teigi niais ir uždaviniais, kuriuos draugas Leonidas Brežnevas iškėlė TSKP Centro Komiteto ataskaitiniame pranešime. Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius savo kal bą pradėjo padėkos žodžiais partijai ir vyriausybei už nuolatinį rūpinimąsi mūsų studentais, ta karta, kuri to liau tęs tėvų pradėtą komu nizmo kūrimo darbą. — Neatsitiktinai ir šiandie ninis mitingas vyksta šioje auditorijoje naujame korpu se, kurio raktai mums buvo įteikti suvažiavimo išvakarė
Įteikti apdovanojimai veteranams
V. PUTEIKIO nuotraukoje matome grupę apdovanotųjų — G. Bekiševą, L. Krasaus ką, I. Nallotovą, A. Grinbergą, V. Vėgėlę — su kadrų skyriaus viršininku A. Vyš niausku.
entuziastingai atsilieps į TSKP XXV suvažiavimo nutarimus. — Suvažiavimas brėžia pa grindinius kuriamojo darbo uždavinius, — pasakė J. Či činskas. — Mūsų pagrindinis tikslas — toliau gerinti spe cialistų ruošimą ir idėjinį auklėjimą. — „Tik priekyje, tik ge riau, negu vakar" — su tokiu devizu dirba ir mokosi tary binis jaunimas, — savo kal boje pažymėjo PF I k. stu dentė N. Jovaišytė. — Mūsų atsakas į partijos planus — geras mokymasis ir aktyvi visuomeninė veikla. Audringi plojimai, plakatų turinys („Siekime tapti pa vyzdine komunistine aukštąja
mokyklai", „Pritariame TSKP CK politinei linijai ir prakti nei veiklai!", „Šlovė TSKP!") — tai studentų meilės parti jai įrodymas, tai mūsų prita rimas jos politikai, suvažiavi me priimtiems nutarimams. Baigdamas mitingą, partijos universiteto komiteto sekre toriaus .pavaduotojas V. Gobis išreiškė viso mūsų aukštosios mokyklos kolektyvo pasiryži mą įgyvendinti TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, siekti naujojo penkmečio metais tapti komunistine aukštąja mokykla.
Veteranai. Sis žodis dabar riuose, visuose mūsų didžio skamba kaip pergalių kovos sios šalies kampeliuose, — ir darbo frontuose simbolis. pasakė drg. K. Poškus. — Žmonės, kurių jaunystė pra Jūs kovėtės ne tik už mūsų skriejo Didžiojo Tėvynės ka-z šalies laisvę, bet ir už visos ro frontų ugny, rinkosi kovo Europos išvadavimą iš fašis 3 d. į Rektorato posėdžių sa tinio jungo. Šiose kovose lę. Čia grupei universiteto kartu su neapykanta priešui, karo veteranų buvo įteikti su meile tarybinei Tėvynei, „Tarybinės liaudies pergalės jūsų širdyse liepsnojo taikos Didžiajame Tėvynės kare troškimas. Taikos, už kurią trisdešimtmečio" ir „Už šau šiandien žemėje vyksta žūt nų darbą Didžiajame Tėvy būtinė kova, kurios priešaky nės kare" jubiliejiniai meda je tvirtai stovi mūsų šalis, mūsų partija. Jūs apdovano liai. Iškilmingą posėdį pradėjo jami ne tik už didvyriškumą partijos universiteto komite kare, bet ir už tai, kad šian to sekretorius K. Poškus: dien tęsiate kovą už taiką. — Šie aukšti vyriausybi Apdovanojimus įteikia uni niai apdovanojimai — tai versiteto rektorius prof. dr. dar vienas jūsų nuopelnų Di J. Kubilius. džiajame Tėvynės kare įver Apdovanotųjų tarpe: Moks tinimas. Simboliška, kad jie linės bibliotekos darbuotojai įteikiami TSKP XXV suvažia Z. Macevičienė ir V. Pernatvimo dienomis. Centro Komi kinas, TSKP istorijos katedros teto ataskaitoje ir delegatų vyr. dėst. L. Kapočius, Filo pasisakymuose didelis dėme logijos fakulteto dekanas doc. sys skiriamas kovai už taiką, J. Pikčilingis, civilinės gyny t. y. tam pačiam tikslui, ku bos štabo viršininkas V. Rairio jūs, brangūs draugai, sie kovas, prorektorė neakivaizdi kėte prieš trisdešimt metų nio ir vakarinio mokymo rei karo frontuose, partizanų bū kalams A. Vygontienė, kari
nės katedros dėstytojas A. Momotovas. Jubiliejinius me dalius gavo 52 veteranai. Aukšto apdovanojimo pro ga juos pasveikino universi teto karo veteranų tarybos pirmininkas V. Repšys: — Medaliai, kurie dabar blizga ant jūsų krūtinių, dar kartą rodo, kad liaudis ne užmiršta veteranų. Leiskite karo veteranų komiteto, res publikos karinio komisariato vardu pasveikinti jus apdo vanojimo proga ir palinkėti didelės sėkmės darbe ir as meniniame gyvenime. Apdovanotuosius taip pat pasveikino komjaunimo ko miteto narys G. Kalčlnskas. Veteranų vardu kalbėjęs TSRS istorijos katedros vedė jas doc. dr. A. Bendžius nuo širdžiai padėkojo partijai ir vyriausybei už aukštus apdo vanojimus ir užtikrino, kad ir ateityje veteranai negailės jėgų taikioje statyboje, dar geriau stengsis mokyti ir auklėti jaunąją kartą.
se. Tai mūsų partijos ir vy riausybės dovana šauniajai studentijai. Mes visi susipaži nome ir toliau studijuojame partijos Centro Komiteto ata skaitą, kurią padarė draugas L. Brežnevas, ir drg. A. Kosy gino pranešimą. Mums, eko nomistams, itin suprantami ir įsimintini skaičiai, apibūdi nantys tolesnį liaudies ūkio vystymą, mokslo, kultūros su klestėjimą. Mes žinome, kad jie taps tikrove. Mitinge kalbėjęs Finansų ir apskaitos fakulteto parti nio biuro sekretorius doc. J. Čičinskas trumpai apžvel gė pagrindinius suvažiavimo nagrinėtus klausimus ir išreiš kė įsitikinimą, kad studentai
Nuotraukoje: mitingo metu.
P. RUTKAUSKAITĖ
L. KLIŠAUSKAS
reikia dar pristatyti ir darbų aprašymus. Taigi, praktikos darbai nesibaigia vien labo ratorija. Reikia ir prie vado vėlių pasėdėti. .. .Laboratorijoj darbinga nuotaika. Kiekvienas Įsigili nęs į savo darbą. Tik retkar čiais tylą sudrumsčia degan čios plastmasės traškėjimas ar prislopintas šnibždesys. Dėstytoja vaikšto nuo vieno stalo prie kito. Pamoko, pa taria.
MŪSŲ DARBAI — XXV SUVAŽIAVIMUI
Antrasis konkurso turas Inžineriniame statybos institute įvyko VI sąjungi nio visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jau nimo judėjimo istorijos darbų konkurso antrojo tu ro respublikinė studentų mokslinė konferencija, skirta TSKP XXV suvažiavimui. LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas M. Vitkaus kas pažymėjo, kad konkurse kiekvienais metais da lyvauja vis daugiau studentų. Štai penktojo kon kurso pirmame ture darbus rašė 17820 studentų (57 proc. viso respublikos akademinio jaunimo), o dabar — šeštojo konkurso pirmam ture — jau 22514 (70 proc. visų respublikos studentų). Konkursas pa skatino studentus giliau studijuoti marksizmo-leni nizmo klasikų veikalus, įvairią dokumentinę medžia gą. Darbai rodo, kad autoriai puikiai apibendrina medžiagą, įdomiai dėsto temas. Daugelis darbų gali būti naudojami kaip paskaitinė medžiaga. Dvylikos geriausių darbų autoriai buvo susirinkę iš KMI, KPI, VISI, VPI, VDI, LŽŪA ir VU. Mūsų aukštajai mokyklai atstovavo FAF II k. stud. I. Ašichmina — „ESPT šalys pasaulinėje ekonomi koje" (mokslinis vadovas — prof. M. Lola) ir II k. istorikė R. Ramulionytė — „Partizaninis judėjimas Lietuvoje Didžiojo Tėvynės karo metais" (mokslinė vadovė — doc. V. Kašauskienė). Aktyviausiems konferencijos dalyviams įteikti LLKJS CK Garbės raštai. R. RAMULIONYTĖ
ARTĖJA VASARA — KOMPLEKTUOJAMI
STUDENTŲ STATYBININKŲ
L. KLIMO nuotraukose: Dėstytoja V. Bagdonaitė vi sada šalia (viršuje) Arvydas Naikus Įsigilinęs į darbą. Jo užduotis — nusta tyti medžiagos lydymosi tem peratūrą (kairėje). Eglė Dragūnaitė ir Marytė Kazlauskaitė kruopščiai užsi rašo davinius — ne taip pa prasta identifikuoti plastma sės rūšį. Pirmadieniais 12 valandą į Lengvosios, chemijos bei maisto pramonių laboratoriją renkasi PEF pramonės plana vimo spec. pirmakursiai. Pa linkę prie stalų, nustatytų įvairiausiais buteliukais ir kolbomis, studentai uoliai gi linasi į medžiagų sandaros paslaptis. — Kiekvienas studentas per semestrą turi atlikti septynis praktikos darbus, — pasako ja dėstytoja V. Bagdonaitė, — pavyzdžiui, „Plastmasių iden tifikavimas", „Miltų rūgštin gumas" ir kt. Darbai vertina mi pagal rezultatus. Kai at likti trys darbai, tada juos reikia apginti teoriškai. Praktikos darbas — tai tik turimų žinių patikrinimas. Nelabai pasiseks atlikti dar bą, jei neturėsi teorinio pa siruošimo. Į gynimą, be to,
Kelios valandos prie kolbų
BŪRIAI
KIEKVIENA MUSŲ DIENA — ĮTEMPTO DARBO AU
Šią vasarą komjaunimo komitetas organizuoja studentų statybinius būrius į: 1) Jakutijos ATSR — 110 žmonių, 2) Smolensko sritį — 80 žm„ 3) Stavropolio kraštą — 100 žm. Kviečiame visus norinčius II—V kursų studentus akty viai dalyvauti. Vaikinai ir merglnosl Pareiškimai, tarpininkavus fakulte to komjaunimo biurui, priimami komjaunimo komitete iki kovo 31 d.
Kas geriau —
SSB štabas
paskaitos rūkymas?
VYKSTA SĄJUNGINĖ STUDENTŲ OLIMPIADA
Baigiasi pirmasis turas. Jo nugalėtojai gins uni versiteto garbe respabilklniame ture.
Filologijos fakultete šie met buvo surengta antro ji rusų kalbos ir literatu, ros specialybės olimpiada. Paskutinėmis vasario die nomis įvyko du jos ratai — atrankinis ir I turas. Olimpiadoje dalyvavo 90 antro—ketvirto kursų stu dentų. Trečiakursių ir ketvirtakursių matėme pusę, antrakursių buvo kiek mažiau. Studentai atsaki nėjo daug geriau, negu užpernai. { pirmąjį turą atrinkome 18 kandidatų. Atrankiniame etape dau giausiai taškų (39 iš 50
galimų) surinko antro kur so studentė L. Peredrij. Antrą ir trečią vietas už ėmė trečiakursiai I. Prosniakovas ir L. Filutis. { pirmą turą pateko studen tai, surinkę ne mažiau 29 —30 taškų (pirmojoje olimpiadoje tereikėjo 24 —25). Pirmajame ture studen tams buvo pateikta 12 klausimų: šeši kalbos ir šeši literatūros. Visi sten gėsi atsakyti į juos kaip galima geriau ir išsamiau. Žiuri geriausiai įvertino A. Litvino (II k.), I. Pros-
Sesijos derlius Akademinis teisininkų va karas — tai sesijos, viso se mestro rezultatų aptarimas, geriausių grupių ir studentų apdovanojimas, gerų žodžių, puikios nuotaikos vakaras.
Ir šiemet Didžioji auditori ja buvo pilna studentų. At ėjo fakulteto, visuomeninių organizacijų vadovai, katedrų vedėjai. Žodį taria doc. A. Marcijonas. Tai, kad mūsų fakultetas universitete pagal pažangumą užėmė II vietą, rodo didelį studentų ir dėsty tojų darbą. Daug sėkmės nau
niakovo (III k.) ir L. Filu tis (III k.) atsakymus. Visi jie gavo po 16 taškų (iš 24 galimų). Antroji vieta atiteko irgi trims studen tams, surinkusiems po 14 taškų, — antrakursei A. Lichačiovai ir ketvirtakursiams E. Celunovai bei A. Tumarinson. Šie šeši stu dentai ir bus mūsų ko manda, kuri dalyvaus res publikiniame ture. Tik pu se balo nuo nugalėtojų at siliko L. Peredrij (II k.) ir S. Primudrova (IV k.) — jos surinko po 13,5 taškų. { literatūros klausimus jame semestre palinkėjo fa kulteto prodekanas doc. P. Rasimavičius. Pirmą kartą akademinio va karo metu buvo surengta olimpiada. Visiems susirinku siems užduodami klausimai iš darbo, civilinės, baudžiamo jo proceso teisės. Netruko at sakymų į klausimus. Visokių buvo — teisingų, neteisingų, pagaliau su jumoro gaidele. Nenuostabu — studentai su sirinko į šventę, todėl ir nuo taika jų (kaip ir dekano — žiūrėkite nuotrauką) buvo šventiškai Susidomėjimas olimpiada buvo labai didelis. Atsirado nemažai pretenduo
geriausiai atsakinėjo tre čiakursis I. Prosniakovas. Kiekvienas atsakymas ro dė jo gerą pasiruošimą, sugebėjimą samprotauti argumentuoti. Tai būdin ga ir kitiems laureatams. Studentų susidomėjimąs olimpiada žymiai išaugo. Visi stropiai ruošėsi kiek vienam turui. Nors nuga lėtojai tik šeši, bet laimė jo visi olimpiados daly viai.
T. PLAKUNOVA organizacinės komisijos pirmininkė, V. PUGAČIOVA komisijos narė jančių į prizines vietas, o kartu ir į premijas, kurios buvo pažadėtos pirmų 3-jų vietų laimėtojams. Geriausias žinias pademonstravo IV k. stud. A. Žalnerauskas, I k. studentė R. Vaškaitė. Po to sekė grupių saviveik lininkų pasirodymai. Visi stengėsi iki devinto prakaito. Autoritetinga žiuri vienbalsiai nusprendė „Didžiojo torto" prizą skirti III k. 1 gr. cirko trupei, kuri žiūrovams nedavė nė atsipeikėti... nuo juoko. II vieta atiteko I k. 2 gr. pra moginių šokių šokėjams. 2. zemgulaitE
Gretimose auditorijose kalė mokslo tiesas jų bendrakur siai ir kolegos, o šis penke tas, susigrūdęs j pačią ma žiausią kambarėlį, (nirtingai pūtė dūmus į lubas ir postringavo apie gyvenimo prasmę. Visi jie neeiliniai žmonės (paprasti mirtingieji tai dirbai), bet ir iš jų išsi skyrė vienas kitas. Džentelmeniškiauslas bnvo II k. rusistas A. Kostiugovas. Jis tą dieną (kovo 6-ąją) sirgo bron chitu, bet, nebodamas Ilgos komplikacijų, atžingsniavo į fakultetą: iškabinti savo pa ties piešto sveikinimo mergi noms! Jo bendrakursis G. Repčenka kompanijoje buvo pats mokyčiausias — karto jo kursą antrus metus. Rude nį vos per plauką išsigelbėjo nuo pašalinimo iš universite to III k. rusistė N. Pavlovą, bet ir dabar nė motais Jai buvo paskaitos, kaip ir dar dviem likusiems — antrakur siams O. Silajevskiul ir L. Negalinai. Svarbiausia — užpešti dūmol Už tą inteiektuališką ir „šiuolaikinį" dūmimą, už pa skaitų praleidinėjimą visas penketas studentų griežtai nubaustas rektorato. Ar ne dažniau dūmuose pasižvalgyti turėtų ir Filologijos fakulteto komjaunimo aktyvas?
Parodijos kampelis „Pergalės" antrame numeryje Išspausdintas universiteto studento V k. lituanisto Antano A. Jonyno eilėraščių pluoštelis. Sveikiname jaunąjį poetą su debiutu solidžia me žurnale, linkime Antanui ir toliau sėkmingai rašyti ei lėraščius bei diplomlnj darbą. Antano A. Jonyno kūryba jau susilaukė literatūros my lėtojų ir kritikų dėmesio bei įvertinimo. Tai bent iš dalies rodo ir šioji vieno jo eilėraščio (žlūr. „TS“ 1974.XII.13 ir „Pergalės" antrąjį numerius) parodija.
EILĖRAŠČIO SUKAL1MAS Pagal Antano A. Jonyno eilėraštį „Lentpiūvės sugriovimas" surimavo Sebastlnas Stulpelis
Pabandysime pasakyti keletą žodžių apie šiais mokslo metais „Tarybiniame studente" spausdintus mūsų jaunųjų literatų eilėraščius. Dėmesį pirmiausia patraukia III k. lituanisto H. Bakano „Nakties sonetų vainikas". Henrikas vykusiai ignoruoja, atrodytų, nepaneigiamą taisyklę — meniška ir vertinga tai, kas tikra. Jis pats yra pasakęs — myliu savo iliuzi ją, ir tai tam tikra prasme darosi visos jo poezijos motto. Tačiau svarbiausia, kad mes jo eilėse patikim ir patys pa milstame tą iliuziją. Visas sonetų vainikas ir sukonstruotas kaip iliuzijos, kažkokio, gal būt, net nesamo darnumo prado ir harmo nijos siekimas. Pasitelkęs mitologinius įvaizdžius, autorius iš jų sukuria poetinį sonetų audinį. Žmogus pastatomas į neišsprendžiamą situaciją — jis nerimauja, veržiasi į kitą pasaulį (nesvarbu, kas tai bebūtų: meilė ar nusiraminimas, harmonija ar amžinas išnykimas), tačiau, norėdamas išlikti teisus sau, žmogus negali nusižengti savo „prižadui gar bingam" — kažkokiam mitologiniam užkeikimui, likimo ironijai:
SAVITI PASAULIAI Bet Jei pamiršę prižadus liūdnus, Suglausime draugėn pavargusius sparnus, Mes švęsime kartu Adonio šventę. (I) .Atminęs duotą prižadą garbingą, Gyvent grįžtu Į savo tamsų kampą. (IX)
Vadinasi, jo žmogus iš esmės nelaisvas, vienišas, kol, pagaliau nustojęs tikėti savo iliuzija, suvokia esąs visuo tinas: Visuos altoriuos meldžias mano Galatėja. (XIV)
Ryšys dar buvo nors jau stigo oro virš baro kilo juodas dūmų debesys šalia pukšėjo kelios jaunos poros ir žodžių srautas lėkė į ausis
o mūs Išsekę kūnai ėmė slysti aš pabandžiau ištraukt kelis rublius bet kažinkas įkrito man į vyzdį ir aš krapščiau tą kažinką kabliu
Pasaulis, i kuri veržiamasi, pilnas šviesos, muzikos, dar niu ir harmoninpu formų — „Ir mes raškvsime žalius la pus. /Nuo atoiirumo mu’i’Vns apkurtę". ..Pat rlvknmoi vis vien vanduo nubunda,/ Tekėdamas į šalį Eldorado", ,,Melodiios kalba nesiekia tobulybe". Tuo tąrpu priešinga jėga — amorfiška, nepastovi:
kažkur prie bufeto nuleidęs kojas tupėjo Saulius Tomas1 kaip kančia jis šluostės kaktą lietpalčio rankovėm ir aiškiai matės, kad jisai ne čia
Dabar tau vien per klampų liūną Mane pasieksi,... H) Po tavo nadats suiudėio Hunas. Žolė, kuri tiek metų nesunūva, Iškyla iš tamsybių slėnlnfngų. (XII) Kitas aspektas — „Žolė, kuri tiek metų nesupūva" — amžinai sustingus iškreiptos gyvybės forma priešpastato ma žmogiškajam, nors ir laikinam, gyvybės pradui:
laukais biuiku riedėjo L. Degėsis 2 apsunkęs jau nuo „Slrvenos“ alaus paskubomis suradęs sau ketvirtą tiesą kurią paskui kaip gėdą nusiplaus
prie lentpiūvės jau noko aguročiai salotos neatėjusioms kartoms ir senas psichologas A. Raguotis 3 kartojo tą įgrlsusį pardon
Kas spėjo savo laiką atgyventi, Tą užmarštis be gailesčio sutrypia Paverčia dulkėm spindinčias karūnas Ir nekalčiausius žiedlapius sudrasko. (IV)
šalia staiga parkrito gal Rašickas4 o gal Erlickas6 „ickas" tai tikrai aš padariau gana nemiklų kniksą o jie alsavo troškiai lyg mekšrai
Visa tai: ėjimas į iliuziją, pasaulio ir savo sielos har monijos siekimas, — įkomponuota prieštaringame laike. Bene būdingiausia Henriko poezijai tokia eilutė:
kibau dantim į pusžalį varškėtį jis palaimingai smigo gomurin o lentpiūvė kartu su šiuo eilėraščiu tik suplasnojo ir nuskriejo ateitln
Ilgam sustingo lapkričio vėsa many,
Komentarai „Eilėraščio sukallmul"
1) Saulius Tomas — žymus prozaikas, rašytojo Antano A. Jonyno pažįstamas; 2) Degėsis (ys?l) Liutauras — psichologinis poetas, skai tęs Kantą; neotomlstas, taipogi rašytojo Ant. A. Jonyno pažįstamas; 3) Raguotis Arūnas — hedonistinių pažiūrų psichologas, pasižymėjęs S. T. Kondrato kūrybos koliokviume; 4) Rašickas — pradedantis prozininkas, rašąs daugiausia proza, galutinai dar nesusiformavęs; 5) Erlickas Juozas — savito braižo satyrikas (prozinin kas), atrastas rašytojo Antano A. Jonyno, taigi irgi pažįs tamas aukščiau suminėtiems asmenims.
kur organiškai pajustas gamtos, žmogaus ir laiko ryšys. Be to, tai savotiškas raktas į visą sonetų vainiką — sieki mas išsivaduoti iš dvasinio šalčio ir sustingimo būsenos sutinkamas kiekvienoj daly ir suteikia kūriniui vidinės gy vybės ir įtaigumo jėgos. „Nakties sonetų" analizę norisi užbaigti tokiu reljefiš ku, apčiuopiamu vaizdu: Ir laiko upė teka per mane Lyg per randuotą kriauklę smėlio patale. (XIII) Gražiai ir poetiškai nusakytas poeto ir pasaulio santy kis, kuris nėra glotnus, amorfiškas, bet aštrus ir teisin gas. Kalbant apskritai apie Henriko poeziją, reikia paminėti
jos savitą santykį su literatūriniu štampu, kuris, įaugda mas į visumą, atgyja, įgauna naują prasmę. Kartais net atrodo, kad jo eilėraštis nupintas iš žinomų frazių, kurios ima skambėti, prisiminus pasaulinę poeziją, — ne iki ga lo dar sulydyta literatūrinė ir asmeninė patirtis. Be to, kaip darniai bebūtų organizuotas kūrinys (kad ir sonetų vainikas), tai negali atpirkti gyvenimiškos medžia gos trūkumo. Ne kiekvieną skaitytoją galima paveikti ira cionaliais sąlyginiais vaizdais, formų konstrukcijomis. V k. lituanistės Irenos Vyšniauskaitės poezija bene la biausiai atvira įspūdžiui, autorei būdingas savęs neišskyrimas iš vaizduojamo objekto. Viskas, apie ką ji rašo, — ji ir joje: Aš nieko neliečiau šioj žemėj be aistros,...
Irena retai svarsto, retai filosofuoja — ji mato. Visi trys „Studente" spausdinti eilėraščiai primena impresionistų paveikslus:
Žmonės — nutolo, mintys Išbluko, Driekiasi dienos — pilki grindiniai, Miestas — iš vėjo, miestas — iš rūko. Viskas tik vakar, viskas — seniai... (Jūra,...)
Kokie švelnūs perėjimai tarp žodžio, įspūdžio ir vaiz do! Sublyksi kai kur graži metafora — „Degina smėlis ir ilgesys", tačiau, kai tik bandoma kalbėti išeinant už vaiz do, dažnai ištinka nesėkmė. Kita vertus, per didelis pasidavimas įspūdžiui ir emoci jai padaro jos eilėraščius panašius į vaizdelius. Pati emo cija dažnai būna vienpusiška, pakibus ore, — nesant kito poliaus, į kurį veržtųsi jausmas, prarandama įtampa, ei lėraščiai lieka neišbaigti, atviri bet kokiai interpretacijai. Sunkoka surasti mintį, kuri sukrėstų savo tikrumo jėga, kurią priimtume į save kaip naują vertybę. Savo gal kiek šokiruojančiu tonu iš kitų išsiskiria V k. finansininko Vytauto Gocento eilėraštis „Mano planetai. Žemei." Aštrios formos, intensyvus, kapotas ritmas priar tina šį kūrinėlį prie mūsų dienų pulso. Griaunant tradici nę pažiūrą į poeziją, pasakoma stipriai, nes neįprastai: Ir akys paraus, Užpustytos smilčių, Tos santakos laiko, daiktų ir minčių.
Tačiau už to naujumo ne visada galima įžiūrėti gilumą. Nemažai dirbtinumo. Dar pacituosime iš nespausdintų: Tiesioj gatvelėj trankos tiesūs vėjai.
(Gatvė ties namais) Ir kaminas juodas j linksmą peizažą pro sniegą — lt samanas. (Atodrėkiai) Be abejo, įdomu. Jausti pasaulį tiesiogiai, betarpiškai, be didesnių trans formacijų — vienas iš esminių I k. žurnalisto Kęstučio Griškevičiaus poezijos bruožų. „Tarybiniame studente" spausdintas jo ciklas „Žemės rytas" dvelkia gaivumu, įspū džio tikrumu. Netrūksta autoriui ir subtilaus pastabumo:
Atsimuša žemėn Pasėlio jausmas jaukus, pirmapradis — Gyvybės jutimas Iš skaitlingų lizdų. Šviesus saulės įvaizdis šiame cikle artimas pačių eilėraš čių daromam įspūdžiui. Poetihio vyksmo išprojektavimas tarp „gimstančios saulės", žemės ir ežero gelmės, kur „giliaakės žuvys/ Kyla..suteikia vaizdams plastikos, o su vokimui — pilnumos. Kartais visgi pritrūksta estetinio jausmo. Kažkaip nesiderina tas natūralistiškas plunksnų pešimas su romantišku skrydžiu:
Po mano kojomis nukrenta Aukščiui skrydį padovanojęs Paukštis. Išpešiu tris jo Ugnines plunksnas Poezijoje taip pat pilna paradoksų, nesusipratimų. Tur būt, reikia savotiškų sugebėjimų, kad pasakytum mažiau, negu įmanoma.
J. KUBILIUS III k. lituanistas
VIKTORAS ARMALIS I k. žurnalistas
IDILIJA
Žvaigždės sužibo, Senas žibintas Suposi vėjy Saule maža. Buvo taip gera, Lūpos karščiavo Meile pirmąja Ir nuoširdžia. Pievos už miesto Kvietė, viliojo k suspindėjo Ryto rasa. Mano pasaulis —
Stebina produktyvumu universiteto fotoklubas. Ką tik regėjome jo pirmą ją parodą apie žiemos egzaminų sesiją, o dabar fotomėgėjal sveikina uni versiteto dailiąją lytį su Tarptautine moterų diena. Aktyviausi klubo nariai J. Kurmanavlčius, A. Stonis, E. Stumbrys, E. Butėnas ir kiti eksponuoja savo darbus parodoje „Tik moterims". Spausdiname kelis jų: GF II k. stud. E. Bu tėno „Saamę" ir MF V k. stud. J. Kur manavlčiaus „Prieš pasimatymą".
Senas žibintas Ir grindinys Po ta saule maža Buvo toks menkas, Buvo toks mažas Kaip ir smiltelė Jūros dugne. Miestas pabudo, Nusistebėjo... — Ko aš čia rymau Po žibintu? Ir man atrodė — Prisisapnavo Manoji meilė — Nesuprasta...
Dešimt
geriausių
universiteto
sportininkų
IR VIENAS LAUKE KARYS... Eidamas į Gamtos fakulte tą, jau žinojau kiek užsitę susio konkurso „10 geriausių universiteto sportininkų" lau reatus. Pirmąkart juo tapo mergina (1975 — Tarptauti niai moterų metai!). Pirmą kart gamtininke ir piripakursė. Ir pirmąkart universiteto sportininkas Nr. 1 — pirmo jo TSRS šimtalangių šaškių čempionato nugalėtoja, pa saulio vicečempione! Skaity tojas jau, tur būt, pažino mū sų šauniąją sportininkę ir stu dentę (žiemos sesijoje — tik vienas ketvertas!) Liubovę Traviną. Jai tik devyniolikti, užtat tiek daug tų „pirmą kart". .. .Netrukus, suradę laisvą auditoriją, mes jau kalbėjo mės tarsi seni pažįstami. Min timis sugrįžom į, mano nuo mone, sunkiausią ir svarbiau sią (tik vėliau sužinojau, kad klydau) momentą jos sporti
1. L. TRAVINA (GF I k.) — sp. m., 1975 m. šimtalan gių šaškių TSRS čempionė ir pasaulio vicečempione. 2. A. PAVILONIS (FF V k.) — sp. m., „Statybos" krep šinio komandos žaidėjas, TSRS jaunimo rinktinės narys. 3. A. JUOZAITIS (PEF I k.) — sp. m., LTSR plaukimo rinktinės, TSRS jaunimo rinktinės narys, respublikos rekor dininkas. 4. V. Ikamaltė (FAF II k.) — sp. m., orientacinio spor to TSRS studentų vicečempione, TSRS rinktinės narė. 5. R. Penkovskls (FAF IV k.) — sp. m., dukart laimėjo tarptautinį A. Knisio bokso taurės turnyrą. 6—7. V. Šulskytė (PEF I k.) — sp. m., kandidatė į TSRS krepšinio rinktinę, Europos jaunimo čempionate — III vie ta, LTSR čempionė, „Kibirkšties" žaidėja. 6—7. R. Mlnkevičiūtė (PEF I k.) — sp. m., kandidatė j TSRS krepšinio rinktinę, Europos jaunimo čempionate — III vieta, LTSR čempionė, „Kibirkšties" žaidėja. 8. J. Kazlauskas (MMF III k.) — sp. m., „Statybos" krepšinio komandos žaidėjas, kandidatas į TSRS rinktinę. 9. V. Visockis (FAF IV k.) — kand. į sp. m., LTSR rinktinės narys, 10. A. Skripeta (FAF IV k.) — sp. m., LTSR akademi nio irklavimo rinktinės narys.
Algio Pavilonio gražiausi pasiekimai susieti su „Staty bos" vardu. O kokioje šalies komandoje, neminint „Staty bos", mieliausiai žalstumėt? — paklausėme jo. — Iš visų, tur būt, pasi rinkčiau........ Mokslą". Malonus patriotizmas! Ta čiau būkime atviri — „Moks las" nėra aukštos klasės ko manda. Kodėl? — Komandoje susirinko norintys ir gebantys žaisti krepšinį vaikinai. Matyt, daug bėdos daro tai, kad gabiausi žaidėjai patenka į „Statybos" eiles, ir „Mokslas" lieka be lyderių. — Kuo Jus žavi krepšinis? — Manau nesuklysiu, krep šinį pavadinęs inteligentišku žaidimu. Niekada nepasikar REKORDININKAS
Daugiau kaip 650 plaukikų iš 10 šalių (Anglijos, Bulgari jos, Vengrijos, Lenkijos, Ru munijos, JAV, Suomijos, CSR, Jugoslavijos ir TSRS) dalyvavo tarptautinėse „Komsomolskaja pravda" taurės
studentų čempionai Vilniuje įvyko LTSR aukš tųjų mokyklų asmeninės-komandinės šaškių pirmenybės. Po sėkmingų praeitų metų startų VU „Mokslo" koman da buvo laikoma pagrindine pretendente į nugalėtojų lau rus. Šių metų pirmenybėse mūsų komandos garbę gynė: sporto meistrės L. Travina lų — to ją mokė pirmasis treneris G. Leibovičius, kai jinai, trylikametė mergaitė atėjo į Vilniaus specializuo tą šaškių-šachmatų mokyklą, to ją šiandien moko treneris J. Sausas. Jis privertė Liubo vę patikėti savo jėgomis. Šaškių trenerio duona ne — persaldžiausia. Gal būt, dėl to kartu su auklėtine apdova nojamas ir treneris. — Aišku, vicečempionės titulas garbingas. Už jį aš vi sų pirma dėkinga savo tre neriui. Jis mane moko ko voti. — Ir nusišypsojusi pri duria: Kovoti! Noras kovoti ir laimėti di džiulis. Keturiskart per sa vaitę po ketvertą valandų ji praleidžia treniruotėje. Juk laukia sunkios ir įtemptos ko vos prie šaškių lentos. Gar bingą titulą sunkiau apginti, negu iškovoti. Su tuo sutinka ir pati Liubovė. Patekti į TSRS čempionato finalą sie kia gera jos draugė ir varžo vė R. Vitkauskaitė, kijevietė O. Beliajeva, leningiadietė I. Spaskaja, aišku, ir ta pati J. Michailovskaja. Ir vėl kova...
tojančios situacijos, taktinės gudrybės žaidėją priverčia protauti. Nevengiu fizinio rengimo treniruočių; bet la biau traukia krepšinio takti ka. Krepšinis, tur būt, ne vie nintelė jus viliojanti sporto šaka. — Į plaukimą, matyt, jau nebegrįšiu. Visada mėgau lengvąją atletiką, o ypač šuolius į aukštį. Žiemą patin ka slidinėti, tačiau vengiu pavojingų kalnuotų vietų: kai turi tokį ūgį, labai iš aukštai tenka kristi... Visai neseniai TSRS jauni mo rinktinės sudėtyje Jums teko viešėti Indijoje. — Sužaidėme keletą paro domojo pobūdžio rungtynių' su Indijos rinktine, taip pat tarp mūsų komandos narių. Indų krepšinis dar ne koks, bet publika gyvai juo domė josi. Itin operatyviai į mū
sų žaidimą reaguodavo spau da. Indijoje praleidome sa vaitę ir kiekvieną laisvą mi nutę stengdavomės geriau su sipažinti su šia įdomia šali mi. Jūs paminėjote operatyvią Indijos spaudą. Mūsuose krepšininkai irgi neskrlaudžiaml. Ar visada, Jūsų nuo mone, reportažai pakankamai objektyvūs? — Tiesą sakant, juose daž nai galima rasti netikslumų. Nebūtina, kad rašantysis bū tų krepšininkas, tačiau spor tinė kova jam neturi būti svetimas, praktiškai neišban dytas dalykas. Gal turite kokių priekaištų ir „Tarybiniam studentui"? — Oi ne! Laikraščio sporto skyrius visai atitinka univer siteto leidinio specifiką. Gal tik operatyvumo trūksta. Grįžkime prie krepšinio. Ar niekada nebuvo kilusi mintis
jį palikti? — Neslėpsiu, vienu metu galvojau palikti meistrų ko mandą (bet ne krepšinį!). Ge rai, kad ši mintis jau seniai mane paliko. Sportas man — ir darbas, ir poilsis. Be abejo, Jūs turite savy bių, kurios Jums padeda ar trukdo aikštelėje. — Turiu, kaip ir kiekvie nas gyvas žmogus. Tik, pra šau atleisti, į šį klausimą ne atsakysiu. Pačiam save girti neįprasta, peikti — juo la biau. Tegu jau kiti tai pa daro. Sakoma, kad meistrą darbas giria. Sporte išties Jūs užsire komendavote gerai. Belieka palinkėti, kad Jūsų diplomi nis fiziko darbas būtų įver tintas taip gerai, kaip „sirga liai" vertina Jūsų žaidimą. Sėkmės!
varžybose. Labai sėkmingai šiose stambiose varžybose startavo mūsų studentas A. Juozaitis. Jau paruošiamajame 200 m plaukime jis pasiekė LTSR rekordą. Į finalą Arvy das pateko trečiuoju. Čia jis plaukė dar greičiau (per 2: :24,98) ir iškovojo bronzos medalį.
Kitą dieną jo laukė startas 100 m distancijoje krūtine. Per parengiamąjį plaukimą jis vėl pataisė savo paties LTSR rekordą. Finale į prie kį jis teužleido lipeckietį V. Dementjevą, o respublikos rekordas šioje distancijoje dabar lygus 1:06,41. Tada mes dar nežinojome,
kad Arvydas universiteto ge riausiųjų sportininkų dešimtu ke bus trečias. Garbinga pri zinė vieta, kurią jam atida vė mūsų sporto gerbėjai, ne avansas. PEF studento A. Juo zaičio sportinėje biografijoje — daug puikių pasiekimų.
MEDIKŲ SPORTO VAKARAS
Gražią iniciatyvą, propaguodama fizinę kultūrą ir spor tą ne tik varžybų aikštelėje, parodė Medicinos fakulteto sporto taryba. Universiteto kavinėje ji surengė sporto va karą. Į jį renginio organizatoriai pakvietė nusipelniusį kūno kultūros ir sporto darbuotoją, Fizinio auklėjimo katedros vedėją V. Bimbą. Vakaro dalyviams apie metus, atiduotus sportui, įdomiai pasakojo TSRS sporto meistras, Vilniaus miesto DŽDT deputatas Z. Jukna. Fizinio auklėjimo kated ros dėstytojas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pedago gikos mokslų kandidatas J. Jankauskas, dalyvavęs pasaulio akademinio irklavimo vyrų ir moterų čempionatuose Švei LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
respublikos
Michailovskaja dar praras bent pustaškius, kovodama su kitomis čempionato dalyvė mis. Pajėgių šaškininkių čia dalyvavo nedaug — man tai buvo didžiausia „nelaimė". Tik olandė L. Gere sužaidė su J. Michailovskaja lygio siomis. Sužinojau, kad lengviau kovoti dėl pasaulio čempio no vardo, negu dėl šalies. Pasaulio šaškininkėms toną diktuoja mūsiškės. Liubovė paprastai paaiškino priežastį: — Visų pirma, nevienodas jų ir mūsų sportininkių tre niruočių krūvis. Mūsų trene riai stengiasi sulyginti vyrų ir moterų šaškininkų naštą. O užsienyje moterų ir vyrų žai dimo lygis labai skiriasi. Taigi, pagrindinė kova dėl pasaulio čempionės titulo vy ko tarp tarybinių sportinin kių. Liubovei tuo labiau ap maudu dėl šios lemiamos partijos rezultato. Juk jinai su drauge iš Kijevo O. Beliajeva pirmame oficialiame šalies šimtalangių šaškių čem pionate paliko Jeleną trečio je vietoje. O čia nepasisekė. Kovoti tikrąją to žodžio prasme, tikėti savo jėgomis, siekti pačių aukščiausių titu
niame gyvenime — pasaulio čempionatą Olandijoje. — Didžiausias įspūdis iš Olandijos — tai paprastų olandų nusimanymas ir do mėjimasis šaškėmis. Ten šaš kės populiarumu nusileidžia tik futbolui. Be mūsų — čempionato dalyvių — dėl pasaulio šaškių nugalėtojo karūnos kovojo ir jauniai. Be to, vyko du „cukriniai" tur nyrai (pavadinimas kilęs iš šių turnyrų globėjų — orga nizaciniais ir finansiniais klausimais rūpinasi cukraus pramonės magnatai) — vie nas didmeistrių, antras — meistrų. Klausiu pašnekovės, kada pajutusi, jog vicečempionės titulas — jos. Tikėjausi iš girsti, kad iškovotas vardas ją patenkina. — Gaila, bet jau pirmojoje partijoje su J. Michailovskaja išsisprendė pasaulio čem pionės karūnos likimas, — karčiai nusišypso vicečem pione. — Tikėjausi, kad J.
Trys pirmieji SPORTAS MAN — IR DARBAS, IR POILSIS
Šaškininkai —
KAINA 2 KAP.
J. STEPONAVIČIUS
G. ADOMAITYTE
S. JANAVIČIUS
carijoje ir Anglijoje, demonstravo apie tai skaidres, fil mus, įdomiai, išsamiai juos komentavo. Apie „savųjų" — Medicinos fakulteto — sportininkų pasiekimus ir rūpesčius kalbėjo fakulteto prodekanas doc. M. Sakalinskas. Universiteto sporto klubo pirmininkas E. Paškevičius apibendrino šio fakulteto sportininkų pasiro dymus, džiaugėsi jų sėkmingais startais, nurodė trūkumus. Geriausiems fakulteto sportininkams — E. Baranauskui, J. Ptašekui, H. Ulevičiui, V. Mažilytei — už aktyvią sporti nę veiklą jis įteikė sporto klubo Garbės raštus ir ženkliu kus. Vakaro dalyviai dėkingi medikams, fakulteto dekanatui, sporto tarybos pirmininkui R. Pilipavičiui už šj įdomų su sitikimą.
(GF) ir R. Vitkauskaitė (PEF), kandidatai j sporto meistrus P. Grincevičius (MMF) ir A. Sniatkovas (TF) bei pirmo at skyrio šaškininkas V. Bobinas (FF). Visi komandos na riai yra daugelio varžybų nugalėtojai ir prizininkai, ir visi jie norėjo tapti respub likos studentų čempionais. Šių metų čempionate daly vavo VU, VISI ir LŽŪA at stovai. Gaila, kad daugelis aukštųjų mokyklų nepajėgė atsiųsti savo komandų. Merginų buvo tik trys da lyvės, iš kurių dvi — VU atstovės. L. Travina ir R. Vit kauskaitė surinko po 3 taš kus iš 4 galimų ir pasidalijo I—II vietomis.
Vaikinų turnyre žaidė aštuoni šaškininkai. P. Grince vičius ir A. Sniatkovas buvo žymiai pranašesni už savo varžovus. Jie surinko po 5,5 taško iš 7 galimų ir pasidali jo tarpusavyje I—II vietomis. Praeitų metų LTSR studentų čempionas V. Bobinas turėjo tenkintis ketvirtąja vieta. Po tokių pergalių niekas nebeabejojo; kad komandinė taurė antrus metus iš eilės lieka pas „Mokslo" šaškinin kus. Dabar mūsų šaškininkų ko mandos ir naujų čempionų laukia atsakingi susitikimai sąjunginėse pirmenybėse. A. AMBRAZAS
PUSLAPĮ PARUOŠĖ I K. ŽURNALISTAS
J. STEPONAVIČIUS
TINKLINIS Šiomis dienomis universite to sporto salėje vyko LTSR aukštųjų mokyklų sporto klu bų Vilniaus pogrupio susiti kimai. Čia kovojo Lietuvos Veterinarijos akademijos „Akademiko", VISI ir „Moks
lo" tinklininkai. Nugalėjo mūsų sportininkai. Vyrams nenusileido ir mer ginos. Jos įtikinamai įveikė visas savo varžoves (ŠPI „Pe dagogą", VPI „Šviesą", VISI). Abi mūsų komandos žaidžia vakar Kaune prasidėjusiame finale.
Po slidininkų kroso Būriai studentų rinkosi prie naujųjų bendrabučių Saulė tekio alėjoje, kur vyko universiteto komjaunimo-profsąjungų slidinėjimo krosas, skirtas TSKP XXV suvažiavimo garbei. Nemažą darbą, organizuojant vyresnių kursų stu dentus, nuveikė universiteto komjaunimo komitetas (sek retorius H. Ramonas, atsakingas už sporto darbą ChF II k. stud. A. Žilinskas), fakultetų komjaunimo sekretoriai. Universiteto studentų profkomitetas (pirmininkas A. Kai rys, atsakingas už sporto darbą FAF III k. stud. A. Galminas) įsteigė prizus ir taures nugalėtojams. Varžybos vyko trim etapais: meistriškumo, vyresniųjų kursų (masiškumo) ir I—II kursų. Meistriškumo varžybo se pirmąją vietą iškovojo Matematikos ir mechanikos fa kulteto sportininkai — vaikinai pirmi, merginos antros (komjaunimo sekretorius IV k. stud. J. Averka, sporto ko lektyvo pirmininkas III k. stud. S. Juraitis). Antrą bendrakomandinę vietą iškovojo Gamtos fakulteto sportininkai (komjaunimo sekretorius IV k. stud. V. Keparutis, spor to kolektyvo pirmininkas IV k. stud. V. Liubinavičius). Trečioje vietoje liko Fizikos fakultetas (komjaunimo sek retorius III k. stud. A. Ašmonas, sporto kolektyvo pirmi ninkas I k. stud. A. Brazas). Masiškumo varžybose (vyresnieji kursai) nugalėjo Tei sės fakultetas (komjaunimo sekretorius IV k. stud. A. Kravčiukas, sporto kolektyvo pirmininkas IV k. stud. R. Andrikis ir tarybos narys IV k. stud. J. Špelveris). Malo nu, kad šiam renginiui daug dėmesio skyrė fakulteto de kanas prof. dr. P. Kūris, grupių kuratoriai. Antroje vieto je liko Pramonės ekonomikos, trečioje — Matematikos ir mechanikos fakultetai. Iš viso komjaunimo-profsąjungų slidinėjimo kroso var žybose dalyvavo 2818 universiteto studentų. Varžybų metu ir po jų teko girdėti, kad studentams tokios varžybos pa tiko, kad jie norėtų ir dažniau laisvalaikiu paslidinėti, „pravėdinti" plaučius. Taigi, kyla klausimas, kodėl meist riškumo ir masiškumo varžybose nedalyvavo Prekybos fa kulteto sportininkai (komjaunimo sekretorius I k. stud. R. Žukauskas, sporio kolektyvo pirmininkas II k. stud. V. Baliukonis)? Šio fakulteto sportininkus labai retai matome ir universiteto tarpfakultetinėje spartakiadoje (Šiuo metu jie užima XI, t. y. paskutinę vietą). Masiškumo varžybose taip pat nedalyvavo ir Istorijos fakulteto studentai (komjaunimo sekretorius IV k. stud. A. Bajarūnas, sporto kolektyvo pirmininkas III k. stud. V. Filipovas). Manau, kad blogu žodžiu paminėtų fakultetų visuomeni nės organizacijos aptars šiuos dalykus, o universiteto kom jaunimo komitetas išklausys šių fakultetų ataskaitas savo posėdžiuose. Artėja kitos masinės varžybos — komjaunimo-profsąjungų pavasario krosas. Tikimės, kad jos universitete vyks sklandžiai, dalyvaus gausus būrys studentų. Sėkmės sporte ir moksle!
232600 Vilnius — MTP REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
E. PAŠKEVIČIUS Sporto klubo „Mokslas" valdybos pirmininkas
LKP CK Mdykloa spaustuvė Tiražas 3800 egz. LV 08978
Užs. Nr. 876
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA