visų Salių proletarai, vienykitesi
;
ŠIAME
TTMTVB! f11S
sucipencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUCĮ 1950 METŲ
Kiekvienais metais au ga studentų profsąjungos veikla. Šiuo metu Univer siteto organizacija jungia beveik visus dieninio skyriaus studentus. Orga nizacija sprendžia aktua liausias studentų gyveni mo problemas. Ji rūpinasi bendrabučių, studentų valgyklų reikalais, skirsto poilsinius ir sanatorinius kelialapius, pašalpas, jai patikėta mokymo proce so kontrolė, materialinės vertybės. Studentų prof sąjungos komiteto nariai dalyvauja daugelio tary bų veikloje. Taigi studen tai — tikri Universiteto šeimininkai. Gražių laimėjimų pa siekta, gerinant studentų buities ir poilsio sąlygas, tobulinant kultūrinio ir sportinio darbo formas. Per paskutiniuosius me tus labai pagerėjo studen tų buities sąlygos. Šiemet suremontuoti 10, 11 bend rabučiai, iš dalies — 12, 14. Gerų rezultatų pasiek ta bendrabučių tarybų
1982 m. kovo 19 diena,
darbe- Čia reikėtų pami nėti 10 bendrabučio tary bą, kuri 1979 metais res publikos bendrabučių ta rybų apžiūroje laimėjo antrąją vietą. Malonu, kad Universiteto profsą jungos organizacija už ėmė pirmąją vietą kon-
penktadienis
dirbėjo, ruošdamiesi šiam renginiui. Valstybė didelį dėmesį skiria studentų gerovei. Štai paskutiniaisiais me tais valstybė išmokėjo vien butpinigių 38 tūks tančius rublių, kur dar stipendijos...
DEVYNIOLIKTOJI SAVAITĖ: TARYBINĖMS
PROFSĄJUNGOMS
kurse „Dėl darbo ir bui ties sąlygų gerinimo". Pirmą kartą po 5 metų pertraukos Universiteto profsąjungos organizacija surengė Lietuvos aukštų jų mokyklų spartakiadą, kurioje pirmą vietą lai mėjo Universiteto bend rabučių komanda. Vadina si, studentai nemaža pa
Bet ar mes visuomet pateisiname kitų lūkes čius? Apie tai privalėtume dažniau pagalvoti. Daug rūpinamasi stu dentų poilsio sąlygų ge rinimu. Per paskutiniuo sius dvejus metus paskirta pašalpų 12 tūkstančių rublių, 4200 kelialapių į profilaktoriumą ir apie
Nr. 9 (1188)
200 j sanatorijas, 100 — poilsinių ir turistinių. Šie faktai rodo, kad mes mo kame spręsti problemas, tačiau mūsų darbe dar vis pasitaiko daug ne ūkiškumo, kuris trukdo gerai dirbti. Dar ne visi gebame tinkamai elgtis bendrabučiuose. Retkar čiais studentai šalinami iš bendrabučių. Tikrindami kambarius, galime pama tyti sulaužytus stalus, kė des. Per vienerius mokslo metus nurašome invento riaus už 2 tūkstančius rublių. O kiek už šiuos pinigus galima būtų nu pirkti papildomai. Mes visi studentai, ir visiems trūksta laiko, ta čiau reikėtų draugiškiau, kolektyviškiau spręsti iš kilusias problemas. Teisūs V. Lenino žo džiai: „Profsąjungos — komunizmo mokykla". Juk kaip mes patys suge bėsime šeimininkauti, nuo to priklausys ir mūsų ge rovė. Tad būkime savo namų šeimininkai, ir bū tinai geri! Vydas MEDElSlUS VU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
numeryje: KURATORIAUS TRIBŪNA
KONKURSAS „AKADEMINĖ GRUPĖ"
SPORTAS
Kaina 2 kap.
kalnu literatūros ir praktikos duomenimis? Į šį klausimą atsakė EKFF buhalterinės ap skaitos specialybės diploman tai. Danutė, BAREIKYTĖ: Rašau diplominį darbą „Darbo už mokesčio fondo apskaita ir panaudojimo analizė". Jau įpusėjau antrąją dalį. Gaila tik, kad literatūros mažoka. Tačiau tikiuosi, kad pavyks gerai išnagrinėti šią temą.
KAIP RAŠOME DIPLOMINIUS DARBUS? Paskutinieji metai gimtojojoje Alma Mater. Vos keli mėnesiai beliko iki tos iškil mingos dienos, kai penkta kursiams įteiks diplomus ir palydės į savarankiško dar bo kelią. Kaip seksis Uni versiteto absolventui darbas, šiandien dar turbūt sunku pa sakyti. Tačiau viena aišku — tos žinios, kurių pasisėmei Universitete yra turtas, kurį reikia branginti ir nuolat gausinti. O dabar diploman tams — karštas darbymetis, nes iki gegužės 12-osios dienos reikia parašyti diplo minį darbą. Tai bus jų ata skaita Universitetui. Ar pa vyks gerai atlikti šią užduoti, ar susidoros diplomantai su
Vida KAZLAUSKAITĖ: Ma no darbo tema „Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos vykdy mo analizė". Rašant darbą, reikia remtis konkrečios įstaigos buhalteriniais duo menimis. Pasirinkau mūsų Universitetą. Loreta ORNATAVICIOTĖ: Diplominį darbą „Gatavos produkcijos realizacijos ap daila ir analizė“ rašyti nela bai sudėtinga, nes rašiau kursinius darbus šia tema. Tad lieka išplėsti temą, pa naudojant konkrečios įmonės ūkinės veiklos rodiklius. Ga mybinę praktiką atlieku Vil niaus baldų kombinate, todėl remsiuosi šios įmonės rodikNukelta j 2 psl.
Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvo socialistiniai įsipareigojimai 1982 metams Universiteto kolektyvas, vykdydamas TSKP XXVI suvižiavimo nutarimuose aukštosioms mokykloms iškeltus už davinius, sėkmingai įvykdė vienuoliktojo penkmečio 1-ųjų metų socialistinius įsipareigojimus aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo, pedagoginio-metodinio darbo tobuli nimo, mokslo-tiriamojo darbo plėtimo ir gilinimo, atliktų darbų diegimo į liaudies ūkį ir studentų komunistinio auk įėjimo srityse. Siekdami deramai pažymėti TSRS 60-metį ir sėkmingai įvykdyti antrųjų XI penkmečio metų užduotis, Universiteto darbuotojai priima šiuos socialistinius įsipareigojimus: 1. Visiškai įvykdyti 1982 metų studentų priėmimo *r jaunų specialistų išleidimo valstybinius planus. 2. Toliau gerinti aukštai kvalifikuotų specialistų ruošima tobulinant visas mokymo formas ir mokymo-metodinį dar bą. Šiam tikslui: — vystyti metodinį darbą, parengiant ir išleidžiant va dovėlių, mokymo-metodinių priemonių bei metodinių nu rodymų 2S0 sp. I. apimties; — mokymo ir auklėjimo darbe efektyviau naudoti vaiz dumo bei technines priemones, kabinetus ir auditorijas, aprūpintas vaizdumo ir techninėmis! priemonėmis; — pastoviai tobulinti specialųjį studentų paruošimą, modernizuojant ir naujai paruošiant spec. kursus, laborato rinius darbus ir seminarus; paruošti 40 naujų pasirinktinių kursų, seminarų, laboratorinių darbų; ,■ — efektyviau panaudoti skaičiavimo techniką mokymo proceste; — tobulinti gamybinių, specializacijos, pedagoginių praktikų ir absolventų stažuočių organizavimą ir pravedi mą; — gerinti ir plėsti profesinį orientacinį darbą tarp res publikos abiturientų, respublikos mokyklose perskaityti 90 paskaitų; aktyviai dalyvauti organizuojant ir pravedant fizikos, matematikos ir chemijos moksleivių olimpiadas bei vasaros stovyklas. 3. Ugdyti aukštos kvalifikacijos mokslinius-pedagoginius kadrus, panaudojant aspirantūrą, kvalifikacijos kėlimo fa kultetus, mokslines stažuotes, tobulinant peratestavimo pravedimą, šiam tikslui:
— pateikti gynimui ir apginti 4 mokslų daktarų ir 30 mokslų kandidatų disertacijų; — visiškai įvykdyti aspirantų priėmimo ir jų išleidimo planus, siekti, kad ne mažiau kaip 60% baigusių aspi rantų laiku apgintų arba pateiktų gynimui disertacijas; — garantuoti, kad ne mažiau 20% viso Universiteto mokslinio-pedagoginio personalo įvairiomis formomis pa keltų kvalifikaciją. 4. Plėsti mokslinius tyrimus, susijusius su aktualiausiomis mokslo ir technikos pažangos kryptimis ir liaudies ūkio poreikiais; atkreipiant ypatingą dėmesį į mokslinių tyrimų taikomąjį pobūdį, kurie padėtų didinti gamybos efekty vumą ir jos kokybę; — visiškai įvykdyti mokslo-tiriamojo darbo planus iki gruodžio 25 d.; — parengti ir išleisti monografijų ir mokslinių straipshių rinkinių 250 sp. I. apimties, pasklelbti spaudoje 600 sp. I. mokslinių straipsnių; — atlikti mokslo darbų pagal ūkiskaitines sutartis už 4 mln. rublių; — įdiegti 85 mokslinių darbų rezultatus į liaudies ūkį ir gauti 4 mln. rublių užsakovų patvirtintą metinį ekono minį efektą; — pateikti ne mažiau kaip 50 paraiškų autorinėms tei sėms; — parengti ir pravesti 150 mokslinių-feorinių tarptauti nių, sąjunginių, respublikinių ir vietinės reikšmės konfe rencijų. 5. Toliau gerinti ir plėsti studentų mokslo tiriamąjį dar bą, įtraukiant kuo daugiau dieninio skyriaus studentų į SMD veiklą. Šiam tikslui: — parengti ir perskaityti SMD konferencijose 1100 mokslinių pranešimų; — pateikti 150 studentų mokslinių darbų respublikinei apžiūrai, o 50 mokslinių darbų — sąjunginiam konkursui; — siekti, kad apie 12% diplominių darbų valstybinėse egzaminų komisijose būtų rekomenduoti įdiegimui arba pa skelbimui spaudoje. 6. Suformuoti 36 studentų statybos būrius, kuriuose dirbtų 1200 studentų, atlikdami darbų už 1,5 mln. rub
lių. 7. Mokslo ir technikos pasiekimų propagavimui respub likos visuomenei perskaityti 4000 paskaitų ir paskelbti 450 mokslo populiarinimo straipsnių, studentų jėgomis — 400 paskaitų ir surengti 150 koncertų visuomenei. 8. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosi drausmės stiprini mu visuose fakultetuose, katedrose ir kituose universiteto padaliniuose, siekti, kad kiekviename kolektyve būtų dar ni darbo nuotaiki, aukštas principingumas ir reiklumas. 9. Gerinti darbuotojų ir studentų darbo ir poilsio sąly gas, griežtai laikytis darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių. Šiam tikslui: — organizuoti darbuotojų, dirbančių kenksmingose sąly gose, periodišką sveikatos tikrinimą; — siekti, kad visiškai būtų įvykdytos darbo apsaugos priemonių sutartys; — gerinti Ivarką ir švarą Universiteto patalpose ir bendrabučiuose; — siekti geriau apipavidalinti patalpas, tobulinti vaiz dinę agitaciją. 10. Stiprinti sporto ir sveikatingumo darbą: — paruošti 10 sporto meistrų, 20 kandidatų į sporto meistrus, 100 1-mo atskyrio sportininkų ir 3000 II—III at skyrių sportininkų; — turėti 3200 teisėjų, 2950 instruktorių-visuomenininkų ir paruošti 1500 PDG ženklininkų; — organizuoti ir laiku pravesti visas planuotas sportines varžybas bei sportines ir sveikatingumo stovyklas!. 11. Gerinti visuomeninio turto priežiūrą ir apsaugą, tau piai naudoti elektros energiją, statybines ir kitas medžią gas. 1982 m. sutaupyti 2,7 tūkst. KW elektros energijos. 12. Dalyvauti sąjunginiame aukštųjų mokyklų socialisti niame lenktyniavime, plėsti socialistinį lenktyniavimą vi suose universiteto padaliniuose, didinti jo veiksmingumą bei vaizdinę agitacinę propagandą. Šie socialistiniai įsipareigojimai aptarti ir priimti Uni versiteto fakultetų bei katedrų darbuotojų bendru°se ga mybiniuose susirinkimuose ir patvirtinti Universiteto mokslinės tarybos bei profsąjungos vietos komiteto bend rame posėdyje, įvykusiame 1982 m. sausio 26 dieną.
SVARSTOME PROBLEMĄ Aukštosios mokyklos gy venimas visada judrus, gy vas. sudėtingas: atkaklaus ir įtempto darbo semestrus kei čia sesijos, pilnos vilčių ir laukimo, po to — nedidelis atokvėpis, vėl auditorijos ir laboratorijos, paskui — va sara, — statybos būriu kas dienybė ir romantika. Kas met būriai baigusiųjų viduri nes mokyklas klegesiu ir šurmuliu pripildo senojo mū sų Universiteto auditorijas ir egzaminus ir kasmet tik jau daug mažesni būriai jaunųjų specialistų įsilieja į respublikos įmones ir orga nizacijas, statybas ir mokyk las Penkerius metus vyksta sudėtingas ir nepakartojamas vakarykščio abituriento „ta pimo" jaunuoju specialistu procesas, apimantis ne tik visas mokvmo aukštojoje mokykloje formas — paskai tas ir seminarus, pratybas ir kolokviumus, įskaitas ir eg zaminus, bet ir savišvietą, kultūros vertybių kaupimą. . Penkerius metus jaunuolis aukštojoje mokykloje kaupia dvasines vertybes, mokslo žinias, formuojasi kaip as menybė Ir čia mes susiduriame su daugeliu klausimų: koks vaidmuo šiame procese tenka kuratoriui? Kas tas kurato rius ir koks turėtų būti jo optimalus modelis? Kokios jo teisės ir pareigos? Apskri tai, koks jo statusas šių die nų aukštojoje mokykloje? Kartais iškyla iš pirmo žvilgsnio lvg ir visai para doksalus klausimas (ir ne pirmą kartą!): ar apskritai reikalingas kuratorius? Tokie ir panašūs klausimai — ne nauji aukštųjų mokyklų ko lektyvuose: vis dažniau or ganizuojamos mokslinės kon ferencijos, dažniau spaudoje pasirodo vienas kitas straips nis, kuriame keliamos kuratorystės problemos; dažniau siai juose dalijamasi asmeni ne šios veiklos patirtimi. I didžiumą klausimu, mūsų
nuomone, taip ir lieka neat sakyta. Kartu ir atsakymai skirtingi: nėra ir negali būti vienareikšmiu atsakymų i sudėtingus klausimus — tai sąlygoja daugybė priežasčių. Vis sudėtingesnis tampa aukštosios mokyklos gyveni mas, tuo pačiu vis sudėtin gesnius studentijos auklėjimo uždavinius tenka spręsti aukštajai mokyklai. Taip pat kinta ir kuratoriaus vaidmuo, įgyvendinant šiuos uždavi nius. Turbūt reikėtų pradėti nuo pirmojo ir svarbiausio klau
tam, kas sena, nusistovėję, jiems būdingas perdėtas savo nuomonės vertinimas, makšimalizmas ir t. t. Tačiau metams bėgant šie prieštara vimai mažėja, jie pamažu įveikiami, kol pasiekiama so cialinė branda. Studentijos, kiekvieno at skirai studento socialinė branda ir visuomeninis akty vumas priklauso ne tik nuo to, kiek ir kaip visuomeninės organizacijos sugebės įtrauk ti juos i grupės, kurso, fa kulteto ar net visos aukšto sios mokyklos visuomeniniu organizacijų atskirų jos me no saviveiklos, sporto ir ki tų jos vidiniu kolektyvu
GRUPĖS KURATORIUS: KOLEGA AR... AUKLĖ? simo: kas yra studentai, stu dentu grupė, kuri ir yra. jei taip galima pasakyti, kura toriaus (ir ne tik jo) darbo „objektas", i kurį nukreip tos jo pastangos, žinios, pro tas, sugebėjimai. Šiuo metu vis dažniau pasirodo leidinių, skirtu studentijos, kaip ypa tingos ir savarankiškos spe cifinės mūsų visuomenės sooialinės-demografinės grupės sociologiniams tyrimams, stu dentijos socialiniam vaidme niui tarybinėje visuomenėje nušviesti Studentija, anot sociologų, tai jaunimas maž daug vienodo amžiaus — 1? —22 metų. Šios socialinės grupės struktūra gana savi ta. Studentams, kaip ir vi siems tokių metu jauniems žmonėms, būdingas veržima sis i tai, kas nauja, neištir ta, nežinoma, pažangu; jiems būdinga didelė energija, sie kimas romantikos, noras ak tyviai veikti. Tačiau kartu jie stokoja gyvenimo patir ties, kurią kartais nenoriai j>erima iš vyresniųjų. Jie labai kritiški, o kai kada ir nihilistiškai nusiteikę visam
veikla, jų gyvenimą. Klau simas taip pat svarbus, kai mes kalbame apie ku ratorių, studentų grupę, jos atskirus narius, apie kurato riaus reikalingumą. Nebūtina atlikti, matyt, atskirų socio loginių tyrimų, kad įsitikin tum, jog šių dienu jaunimui, pilnamečiams ir juridiškai sa varankiški piliečiai stoko ja elementaraus savaran kiškumo. Pasidairykime po Universitetą stojamųjų egza minu metu: mamytė ar tė velis už rankos (pilna šio žodžio prasme) atveda savo atžalą (dvimetrinį ąžuolą iš stuomens ir iš liemens) i eg zaminą, už ji aiškinasi pri ėmimo tvarką, jam parenka fakultetą ir specialybę Pas kui paaiškėja, kad tūlas jau nikaitis — šeimos galva, pats besiruoišantis vedžioti už rankos savo atžalas... Čia, taip sakant, kraštutinu mai, tačiau kas paskaičiavo ir paskaičiuos, kiek tokiu uz rankos atvestu mylintys tė veliai savo naštą „perduoda" mūsų kuratorių ir dekanatu globai, o iš tikrųjų — nesi
KAIP RAŠOME DIPLOMINIUS DARBUS? Atkelta iš 1 psl. liais. Jau parašiau dvi dalis, pradėsiu trečią. Dar reikia padirbėti. Buhalterinė apskaita — reikalinga liaudies ūkiui spe cialybė. Pakomentuoti šios specialybės studentų diplo minių darbų specifiką pa prašėme EKFF dekaną, bu halterinės apskaitos katedros vedėją, prof. dr. J. Macke vičių: — Buhalterinės apskaitos specialybės diplomantai (jų
MUMS RAŠO
sudėtines jo dalis. Išvados ir pasiūlymai — reziumė — rašomi rusų arba užsienio kalbomis. Būtina kiekvieno darbo dalis — analitinės len telės, diagramos, grafikai, su daryti pagal konkrečios įmo — 150) savo diplominiuose nės ūkinę veiklą. Pastarai darbuose nagrinėja konkre siais metais studentai rašo čios įmonės buhalterinę ap diplominius darbus apie bu skaitą, analizuoja jos ūkinę halterinės apskaitos patyrimą veiklą. Taip pat rašomi dar socialistinėse šalyse — VDR, bai, nagrinėjantys buhalteri Vengrijoje ir kf. Na, o šiuo geriausieji studentai nės apskaitos teorijos ir is metu torijos problemas. Diploman jau turėtų parašyti daugiau tai gali duomenis, reikalin kaip pusę darbo. gus darbui, pasirinkti įmonė je, kurioje atlieka gamybinę praktiką. Kai kurie studentai Tad sėkmės Jums, diplo jau II—III kurse pasirenka diplominio darbo temą r mantai! Renata PAJėDAITė kursinius darbus rašo kaip
Pasverkime laiką
Kas yra laikas? — klau sia per morfologijos pa ko, — prašo draugė, ir skaitą. Laikas... — Paskolink man lai- nežinau, ką atsakyti. Su simąstau: man ir pačiai jo maža. Ir iš tikrųjų, norime suspėti visur: ir mokytis, ir aplankyti pa rodą — buvo be galo keista, kuomet kurso draugai, pakėlę akis, ban dė savaip suvokti laiką. Jis bėga neperskaitytais puslapiais, knygomis, šuoliuoja bergždžių sėdė jimų prie kavos puodelio metu, jis persekioja kiek vieną veiksmą, kiekvieną kvėptelėjimą. Tuomet pa sijunti bejėgiu lengvabū džiu ir be galo neapkenti
savęs už atidėliojimą, taikstymąsi su savo pa prastais norais, tą akimir ką bandai atrasti bendra minčių genialiuose meni ninkuose. Randi ir džiau gies. O paskui vėl — sė di savam kiautely užsida ręs, ir manai, kad tu ge resnis už kitus. Bet kada susitinki su draugais .r pamatai, kad jie geroką „colį" ūgtelėję savo ži niomis, vėl šaukiesi PRA RASTO laiko. Jolanta SAKALAUSKAITĖ IF I kurso studentė
baigiančiam vargui: per juos prarandamas brangus dėsty tojo laikas, aiškinantis, ko dėl praleidinėjamos paskai tos, nelankomi seminarai, nesiruošiama pratyboms, kada bus likviduojami įsiskolini mai ir t. t. Paradoksas, bet tokiems studentams — di džiausias dėmesys, kai tuo melu gabieji, aktyvieji pa liekami be dėmesio. Tokių pavyzdžių, manau, kiekvie nas kuratorius nesunkiai su skaičiuos iki tuzino. Metams einant, studentu savarankiš kumas (neskaitant atskilų individu) auga: trečio—ket virto kurso studentu, iau ne kalbant apie diplomantu, sa varankiškumas nepalygina mai didesnis, negu pirmųjų kursų studentų. Todėl tarn tikros globos, paramos, pa drąsinančio žodžio, pagalbos studijų pradžioje studentai stokoja — daug dažniau 'r daugiau, negu studijų antro je pusėje. Todėl, manau, ne kelia abejonių tai, kad kura torius, kaip tam tikras aukš tosios mokyklos socialinis institutas, reikalingas. Tačiau grupei jis reikalingas, mano nuomone, tik laikinai — pir mame—antrame kursuose. Vėlesniuose kursuose pakak tu, matyt, atitinkamu katedią dėmesio. Taigi grįžkime prię kura toriaus ir prie jo darbo ob jekto — grupės. Taigi matė me, kad kuratoriaus darbo „objektas" gana specifinis :r sudėtingas. Todėl po to. kas anksčiau buvo pasakyta, seka kitas klausimas: tad kas gali būii kuratoriumi, kam galima skirti ši sudėtinga ir labai atsakingą jaunųjų piliečių, busimųjų specialistu auklėji mo darbą? Formaliai kurato rius yra dėstytojas, tas žmo gus, kuris dirba su studen tais, auklėja juos, padeda jiems tapti ne tik gerais spe cialistais, bet ir visuomeniš kai aktyviais visapusiškai iš prususiais žmonėmis, inteli gentais. (Bus daugiau) Anzelmas KATKUS TF dėstytojas
Praėjusių metų rudenį Filologijos fakultete bu vo sudarytas TSRS įkūri mo 60-mečio garbei ren ginių planas, kurį pradė jome tradiciniu fakulteto renginiu. „Filologijos ruduo-81" sutraukė ne vien Universiteto studentus. Kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai buvo ne tik žiūrovai, bet ir ak tyvūs dalyviai. Daug iš monės ir originalumo pa rodė fakulteto kultūros klubas, organizuodamas šį renginį. Tikimės, kad „Fi lologijos ruduo-82", ku riuo mūsų fakultetas baigs TSRS 60-mečiui skirtus renginius, bus dar įdomesnis ir spalvinges nis Susitikimo su Rygos Stučkos universiteto už sienio kalbų fakulteto stu dentais laukėme nekant raudami. Kas gi nepasi ilgsta savo gerų draugų! Dar neišblėso iš atmin ties viešnagė Rygoje, o rygiečiai — jau mūsų svečiai. Išbandę jėgas sporto aikštelėje, pailsėti, draugiškai pasikalbėti su sirinkome į studentų sve tainę „Žaltvykslė". Skam bėjo dainos latvių ir lie tuvių kalbomis, šokis kei tė šokį, žaidimas žaidimą. Kai kas iš mūsų susirado naujų /draugų, kai kas džiaugėsi vėl sutikęs sa vo pažįstamą. Neišdildo mą įspūdį paliko Rygos studentams ir ekskursija po Vilnių. Šiais metais daug ką fakultete nustebino pra dėtos organizuoti foto grafijos parodos. Tai ski
riama TSRS 60-mečiui. Šios parodos papuošė ne tik fakulteto koridorius, bet ir suteikė daug malo nių akimirkų. Čia galėjai išvysti studentiško gyve nimo kasdienybės, trečio jo semestro, 400 metų ju biliejaus džiaugsmingas akimirkas, o taip pat gimtinės gamtovaizdžius, kelionių po kitas respub likas įspūdžių momentus. TSRS 60-mečiui skirta me plane dar daug įdomių renginių. Literatūros va karai, konkursai. Iki jubiliejaus dar yra laiko. Prieš akis pavasa rio sesija, trečiasis se mestras. Tikimės, kad gerais laimėjimais moksle ir visuomeninėje veiklo je Filologijos fakultetas pasitiks šalies jubiliejų. Roma daugeleviCiUte Komjaunimo komiteto narė * * ♦ Jau pirmosios pavasa rio dienos nepagailėjo Pramonės ekonomikos fa kultetui svečių. Susilaukė me IV kurso ekonomikos fakultetų studentų iš Le ningrado Ždanovo vardo universiteto. Panašaus su sitikimo jau ilgai laukė me ir pasirodo, neveltui. Visi mūsų svečiai — linksmi, išradingi ir nuo širdūs žmonės. Jki to lai ko apie Lietuvą, o ypač apie Vilnių jie mažai ką težinojo. Ekskursija po Vilnių, o paskui po Kau ną jiems tikrai patiko. Sužinoti knietėjo viską: kuo gyvena Vilniaus uni versitetas, kokios mūsų, vilniečių, diskotekos ir net kaip gyvena studen tai mūsų fakulteto bend rabutyje. Daiva TAMOLIUnAITE
FOTOINFORMACIJA
Medicinos fakultete bu vo organizuota fakulte to darbuotojų rankdarbių paroda. Čia apsilankiusie ji gėrėjosi puikiais doc. R. Dikčiūtės, doc. M. Repčytės mezginiais, doc. J. Jautakienės kulinarijos gaminiais. Paroda paliko malonų įspūdį. A. ŠATRUS Autoriaus nuotraukos.
Susipažinkite: Pre kybos fakulteto preky bos ekonomikos spe cialybės II kursas — 23 merginos ir 10 vai kinų, „Geriausios aka deminės grupės" kon kurso nugalėtojai. Prekybininkų bendra butyje pasibeldžiu į ant rakursių kambario duris, ir mane pasitinka ketu rios šypsenos: Dalios Matukaitės, Silvijos Klimkevičiūtės, Virginijos Šar kytės ir Daivos Klimaitės. Nuo tų šypsenų ir prasi deda pasakojimas apie kursą: linksmą, draugiš ką, vieningą, gyvenantį jame sujungtų žmonių tvarkomą gyvenimą, kaž kuo savitą, o kartu ir pa našų j visų studentų. . . Dabar sunku pasa kyti, kada kiekvienas pa sijuto esąs neatplėšiama kolektyvo dalelė. Tikriau siai, ne visus kartu ir ap lankė tas jausmas: ką tuojau pat po stojamųjų egzaminų, ką po pirmo sios talkos kolūkyje ar po cepelinų baliaus bend rabutyje. . . Bet tai net gi visiškai nesvarbu — svar biausia, kad vėliau ar anksčiau visi suprato, jog laukia vienas ketverių metų kelias. Sunkiausia buvo, tik riausiai, pirmaisiais me tais, kai kiekvienas turėjo susigaudyti daugelyje vi sokiausių nežinomybių, krintančių ant dar „mokykliškų" galvų. Spręsti
gyvenimo aukštojoje mo kykloje lygtis padėjo draugai, tuo metu dar pa tys būdami silpni „mate matikai", vyresnieji kole gos. Bet daugiausia neži nomųjų išvaikė žmogus, be kurio grupė dabar ne įsivaizduoja savo gyveni mo, — docentas L. Butke vičius, grupės kuratorius. Daugelis, kaip dabar atro do tokių menkų proble mų, tada sukeldavusių ant
VIEVI KELIU kojų visą kursą, buvo iš spręstos po atviro pokal bio su tuo grupei labai reikalingu žmogumi. Na, bet dabar tai jau istorija, kaip istorija tapo studentų statybos būrys „Aitva ras", šauni būrio agitmeninė brigada, Universite to apžiūroje užėmusi ant rąją vietą, draugystė su Tartu universiteto preky bos fakulteto studentais ir viskas viskas, ką sura do savo bendrame kelyje i gyvenimą 33 žmonės. Svarbiausia, kad tie žmo nės ieškojo. — Viską darom drau giškai, — sako kurso komjaunimo organizacijos sekretorė Dalia Matukaitė. Tiesa, merginų pas mus daugiau, todėl ir jų
iniciatyva gal kiek stip riau pasireiškia. O mūsą vaikinukai — šaunūs... — Ruošdamiesi kokiam nors renginiui, susirenka me visi, — pasakoja kur so proforgė Silvija Klimkevičiūtė ir Virginija Šarkytė. — Žinoma, ne visi susirinkę yra puikūs aktoriai, dainininkai, šo kėjai, tačiau išradingumo niekam netrūksta. Vėliau sužinojau, jog ruošiantis „Geriausios akademinės grupės" kon kursui, itin daug jėgų ir sumanumo parodė Snie guolė Dzenaitė, Daiga Liepnonytė, Gintaras Sruogis, Silvija Klimkevičiūtė. O džiaugsmo konkurse laimėta I vieta atnešė vi siems, nes kiekvienas vie naip ar kitaip buvo prisi dėjęs prie programos kū rimo. Tačiau konkursai ne' taip dažnai sutrikdo kas dienybę. Šiaip prekybos ekonomikos antrakursiai gyvena įprastą gyvenimą, susidedantį iš kiekvieno kolektyvo nario veiklos: Lidijos Kononovič inter nacionalinio darbo, Virgi nijos Šarkytės ir Vidos Šaparavičiūtės draugystės su 15 aštuonmetės mo kyklos spaliukais, kurso sportininkų pergalių, SMD veiklos ir t. t. Ir visa tai nematomais saitais sueina į vieną tašką, sudarantį tvirtą kolektyvą.
Istorija Ir mes.
S. LEVO nuotrauka
Sveikas, kolega/
Kad ir koks geras be būtų gyvenimas namuose, tačiau žmogus yra toks sutvėrimas, kuris neapsi riboja vien savo kiemu. Todėl manau, kad dau geliui iš mūsų būtų įdo mu sužinoti, kaip mokosi ir laisvalaikį praleidžia kitų mūsų respublikos aukštųjų mokyklų studen tai. Ne taip seniai pasibaigė Birutė ŠUTRIKAITĖ žiemos egzaminų sesija.
Į Vilnių ateina vakaras. Atsėlina jis ir i Saulėtekio alėją. Bendrabučių languose gęsta paskutiniai besilei džiančios ten, toli, kažkur už Žirmūnų, saulės spinduliai. Languose įsižiebia šviesa. Šeštadienio reportažas iš Universiteto diskotekų salės Atėjo vakaras. Laikas, kai baigtos paskaitos, studentai sugrįžta iš auditorijų, skai komplekso žiburiai, studentų tyklų. Šeštadienio vakaras kalba „aerodromo" žiburiai, tuo labiau skiriasi nuo kitų tokie jaukūs ir šventiški, vakarų — žinai, kad rytoj bet... ties laiptais (prieš įėji sekmadienis, rytoj galima mą) — nemaža draugovinin ilgėliau pamiegoti. Tai bus kų grandinė. Ne šiaip sau rytoj,, bet yra dar ir šis, ypa stovi vaikinai: mėgina sulai tingasis. šeštadienio vakaras. kyti gal penkiasdešimties Vakaras, iš kurio paprastai žmonių buri. Autobusas ties labai daug tikimasi. stotele „išspjauna" eilinę Bendrabučio langai. Jie dvidešimties potencialių šo taip pat gali pateikti kai ko kėjų porciją. Visi takeliu kius statistikos duomenis. skuba „aerodromo" link, .. Taigi: kovo 13-ta diena, šeš „Debesų keliu aukštuoju aš tadienis, 20 vai. 30 min. Is važiuoju. .." — K. Binkis torijos fakulteto bendrabutis. taip pasakė dar gerokai prieš Du korpusai. Pastato fasado „diskotekų erą". Diskotekos pusėje — 64 langai. Šviesa salė — tinkama vieta, jei dega 28-iuose. Tų kambarių, nori atsikratyti savaitės kurių languose tamsu, gy stinguliu, „išsikrauti" po še ventojų, aišku, nėra. Bent šių dienų auditorijose. Dar kaip šeštadieni ir sekmadie tereikėtų tikrinti bilietus :r jau pusę devynių jie tikrai vienas fizinio lavinimo užsi ni praleis studentas, priklau studento pažymėjimus, todėl nesėdi, užgesinę šviesa Išva ėmimas, tik labiau entuzias so io darbingumas per visą tokia spūstis prie pat įėjimo savaitę iki pat kito šeštadie jau nebesusidarytų. Laiptus da: jie arba išvažiavę namo, tingas ir laisvanoriškas arba mieste. (Kovo 8-oji bu ir aikštelę prie įėjimo apšvie Santykiai tarp draugovi nio. vo tik prieš savaite, todėl ninkų ir laukiančiųjų savo Tai gal nereikėjo laikyti čia mėnulis, žvaigždės ir išvažiavusių ši šeštadieni ne eilės pakilti laiptais i „aero prie laiptų to būrio, kartais šviesa, kuri sklinda pro lan daug). Dabar pamėginkime dromo“ prieangi — kuo šil išaugančio iki minios dy gus. Labai jau menka toji išvardyti populiariausias vie čiausi. Vien todėl, kad snin džio? Reikėjo, nes ir kovo šviesa. Tamsoj drąsiau ir pa tas, kur gali nueiti studentas ga — lvia ant galvos vi 13-tą diena išbyrėjo durų sistumdyti, tai gal todėl pen šį, kovo 13-tosios vakarą: siems po lygiai, ir visiems stiklas. Kaltininkas užmokės kiolikos žmonių būrelis ir teatras, koncertų salė, kino- vienodai norisi kiek įmano už stiklą, bet... to galėjo ir įsigudrina „išspausti" durą teatras, kavinė, diskoteka... ma greičiau patekti i vidų. nebūti. Jūs matėte seifą su stiklą. Jei įsuktume kelias Gerai, jei mūsų studentas — Patikėkit, jei būtų ma stiklinėmis durelėmis? Ne? lemputes prie įėjimo, ant vienas — kažką pasirinkti no valia, visus tuoj pat su- Aš taip pat nemačiau. Sako, stogelio — pati paprasčiausią i'is gali pagal savo nuotaiką. leisčiau, — aiškino vienas iš kad tokių nebūna, nes kiek prožektorių — net ir pačios Blogiau dviems jauniems draugovininkų, stengdamasis vienas daiktas turi būti pri diskotekos tiktų, o tvarkos žmonėms, „studentiškai no sulaikyti besibraunančias taikytas Prie sąlygų, kurio drumstėjų atsirastu mažiau, rai'1, kai reikia kur prisi merginas. — O dabar pa mis naudojamas. Duris rei gal ir visai neatsirastu. Gal glausti šaltą šeštadienio va ruoškite studentu pažymėji kėtų daryti ne stiklines, o ir draugovininkams netektų karą — kaip tik toki, koks mus — kai tik prie įėjimo ąžuolines. Juk pastato išvaiz taip beviltiškai žvelgti i tam buvo kovo 13-tą. Apie ši va- nieko nebus, tuojau pat vi da nenukentėtų, o stiklą są, kad įžiūrėtų studentu pa kara ir kalbėsiu plačiau. sus suleisime. Visi studentai keisti kiekvieną savaitę ne žymėjimu šešėlius... Sustirom į ragą lauke, <>aGauti bilietą į teatrą šešta pateks, nusiraminkite, vi reikėtų. Bilietus (bent jau panašio Ių gale patekom vidun, ’r dienio vakarui — gana sun siems vietos užteks. Merginos, tikriausiai, pati se įstaigose) pardavinėja ka visa, ko širdis trokšta — pa ku, j koncertą — taip pat, visus naujesnius kinofilmus kėjo, bet nuo to joms šilčiau sose, o ne tie patys kontro sinerti i smagaus šokio sū iki šeštadienio pamatome, nepasidarė. „Kad nors ne lieriai, kurie turėtų juos tik kurį. Taip, kad net ir ausų kavinė — ne studento kiše snigtų" — tyliai atsiduso, tikrinti. Atskiros kasos bū nematyti. Norai normalūs, viena ir pridūrė: „Tada visai delės statyti neverta vien tiesa? Diskžokėjus: nei. lieka. . diskoteka. todėl, kad įmanoma visame — Ar pažįstate? — Skam Krenta šlapio sniego nniu- pakenčiama būtų. . tulai. Tamsu. Kojos klimpsta Noriu tikėti, kad merginos komplekse suiasti patalpa, ba melodija, pagal kurią vi i patižusi takeli. Štai prie ne tik pateko i vidų, bet ir kur nuo 19-tos valandos tuos sai neblogai galima strapakyje tarp medžių sublyksi niekas joms nesugadino šeš bilietus ir pardavinėtų Tuo lioti — nors taip, kad kojos linksmi Saulėtekio Valgyklų tadieninės nuotaikos. Nuo to. met vaikinams prie durų sušiltų, bet, — Tai Vi-i-i-zba-
Saulėlydis Saulėtekio alėjoje
Visose respublikos aukš tosiose mokyklose kruopš čiai analizuojami ir apta riami sesijos rezultatai. Visose aukštosiose mo kyklose vyko lenininė įskaita. Artėja vasara — artėja „trečiasis semestras". Di delis dėmesys studentų statybos būrių formavi mui skiriamas Lietuvos žemės ūkio akademiojje, Kauno Politechnikos in
ras! Ne! Šitaip aš jums ne leisiu linksmintis- Dar viena daina, kurią atlieka grupė .. „Stranglers". Ją skiriu savo draugams!.. Net linksma darosi, kai stebi ištįsusius „nedraugų" veidus. Norisi paklausti to paties diskžokėjaus, kodėl visi be išimties šokėjai turi klausytis kaip tik to, ką klausosi Arnas „prieš užmig damas". Kai priėjau prie Universi teto kultūros klubo pirminin kės Rimos Juknytės, jaučiau, kad šeštadienio nuotaika pa oiam „slysta" iš po kojų. O klubo pirmininkei šis šešta dienio vakaras tebuvo įpras ta darbo diena. Rima atliki nėjo darbą, tiesa, gana toli mą nuo „kultūros sferų" — pardavinėjo bilietus, atidžiai stebėjo, kaip draugovės na riai mėgino sulaikyti besi veržiančią pro duris minią. — Argi negali taip būti kad visi liktų patenkinti ir laimingi? — paklausiau, ro dydamas i prisiplojusius ii lauko pusės prie antrųjų (ii paskutinių) durų stiklo (dai neišdaužyto) veidus, kuriuo se tegalėjai išskaityti juoda nevilti. — Visi bilietai parduoti, daugiau nėra vietų rūbinėje, — pasakė Rima, linktelėjus i rūbinės pusę. — Sekmadie ni tokio antplūdžio nebūna, o štai šeštadieni... Nesutel pa net visi norintieji. .. — Tad vienos diskotekos mūsų Universitetui per ma ža. .. — Universitetui reikėtų keturių ar penkių diskotekų. Mūsų Alma Mater praktiškai yra ne tik mokslo, bet ir kultūros šventovė, tik štai garbinti ir puoselėti pastarą ją yra sudėtingiau. — Kas gi trukdo tokiai kilniai veiklai? — Priežasčių daug. Visų pirma — pažiūra i studentų šokio vakarą kaip i kažka negero ir su mokslu netu rinčio nieko bendra. — Kaip Jūs manote, Ri ma, gal nevertėtų mesti lauš merginos ar vaikino vien to dėl, kad ji ar jis — ne aukš
stitute. Dauguma šiose aukštosiose mokyklose suformuotų studentų bū rių dirbs už respublikos ribų. Kauno Medicinos insti tute vietos komjaunimo komiteto ir kultūros klu bo iniciatyva surengtas poilsio vakarų konkursas, kuriame studentai paro dys saviveiklinius teatrų spektaklius, ruoš liaudiš kas vakarones. Toks kon kursas labai pagyvina kultūrinį studentų gyveni mą. Nukelta į 4 psl.
tosios mokyklos studentai. .. — Visi gyvenam tuo pa čiu laiku ir visiems yra šeš tadienio vakaras, bet sutal pinti netgi norinčiųjų pašokti studentų Valgyklų komplek sas negali... — Norėčiau sužinoti apie artimiausius kultūros klubo renginius. — Kovo pabaigos — ba landžio pradžios savaitgaliui i t Kompleksą pasikvietėm žurnalistų rokoteką „Press Club". Ši diskoteka dalyvaus „neakivaizdiniame" konkur se, kurį rengia Universiteto kultūros klubas. — Kokių dar įdomesnių renginių sulauks Universiteto studentai? — Artėja kovo 27-oii — Tarptautinė Teatro diena. Norėtume Universitete pa žymėti šią dieną. — Kokio masto tai turėtų būti renginys? — Į šventę pakviesime vi sus Universiteto teatrus: SEMT-ą, Kiemo, Požemio teatrą, jaunimo teatro atsto vus. Pamėginsime išaiškinti, kuris mūsų teatras yra šau niausias. Žinoma, šventės „šaunumas" priklausys ir nuo pagrindinių dalyvių — mūsų aktorių, ir nuo žiūrovų — sirgalių Jiems teks vienas iš pagrindinių vaidmenų... Padėkojau Rimai už pokal bi ir po truputį ėmiau spraustis išėjimo link. „Šeš tadienių problemos" užgožė šio šeštadienio aktualijas. Ne taip paprasta kultūringai praleisti šeštadienio vakarą kaip tai gali atrodyti iš pir mo karto. Daug kas priklau so ir nuo mūsų pačių. Nuo mūsų aktyvumo, susidomėji mo, entuziazmo rengiant vie ną ar kitą dalyką, kuris turės praskaidrinti įtemptos akade minės savaitės dangų. Saulė lydžiai turi būti gražūs Sau lėtekio alėjoje, padėkime vieni kitiems juos padaryti kaip tik tokius — kad ugni nis Saulės kamuolys linksmai nusileistų už Žirmūnų, palik damas mumyse šviesia ryt dienos nuojautą. Kęstutis DUBAUSA
gimtines spalvos
Kulionių apylinkės kalvo tu ir daubotu paviršiumi su gausiais ežerais, mišriai miškėto kraštovaizdžio dabar išsi skiria netgi iš neeilinių Aukštaičių kalvynų, kurie yra i šiaurę nuo Molėtų. Dar būtina priminti, kad jau dau giau dešimt metų, kai čia, Kaldinių kalvoje, įsikūrė Lietuvos astronomijos obser vatorija. Minėtoji vietovė yra Molė tų rajono šiaurrytiniame pa kraštyje, keliolika kilometrų nuo rajono sostamiesčio. ties Aiseto ir Virintos ežerų dubakloniais. Dubakloniai dau giausia teikia išskirtino savi tumo šiai vietovei. Nebūtu ėia jų — nebūtų nei tų įspū dingų kalvų, šlaitingų vieto vaizdžių su staigokom nuošlaitėmis i ežerus, nebūtų dėmesio patraukęs šis tylus nuošalumas nei mūsų astro nomų. Reikia paminėti keletu bendrų Kulionių pašalio gam tos bruožų. Čia praeina Vi rintos ir Aisetos, o tuo pa čiu Šventosios ir Žeimenos upių baseinų takoskyra. Žel vos, Ilgyno, Gilužio ir kiti mažesni Kulionių grupės ežerai priklauso Virintai. Tiksliau, iš jų ši upė išteka įau gana pajėgi, čia pat Ciulėnų kaime suka bent du vandens malūnus, o PO to paskęsta Virintos ežero pla tumose. Tuo tarpu į rytus nuo Kulionių kalvotuose daubotuose miškuose švytintys įvairaus dydžio ežerai (Bal čio, Baltelio, Paštės, o užu jų Aiseto labirintas), priklauso Žeimenos nuotakiui. Tų dvie jų upių baseinų takoskyra unikali tuo, jog ji ryškiai kalvota ir daubota, kartu miškėta. Čia aptiksime ne vienų unikalią, tiesa, nedi delę aukštapelkę, o ežerai ir maži ežerėliai švarūs, nes i juos beveik neįteka upelių, o tik išteka. Aplink miškai, daugiausia jaukūs šilai su kitų rūšių priemaiša. Kaldinių kalva sudaro šių apylinkių orografinį akcentą. Šlaitų skvernuose, besilei
džiančiuose į Želvą, miškai, o iškilęs kalvos momuo apynuogis. Toje laisvoje erčioie — observatorija. Jau stovi teleskopų bokštai, laboratori nis pastatas, gyvenamieji nameliai. Astronomijos ob servatorijai paskirtas plotas 1,5 km spinduliu nuo Kaldi nių kalno. Tai natūrali ap sauginė zona. Ne tokio griež
Kauno Politechnikos in stitute daug dėmesio ski riama studentų šeimai. Jaunų šeimų problemos nuodugniai analizuojamos studentų profsąjungos ko mitete, visos instituto or ganizacijos stengiasi, kad studentų šeimų nariai ga lėtų suderinti studijas su šeimyninėmis pareigomis. Beveik kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra daug studentų, mėgstan čių fotografuoti. Veteri narijos akademijoje prie VPF susikūrė fotomėgėjų būrelis, kurio nariai ren
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810490, išduotą GF studentui Valdui ŽAGATS, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790721, išduotą MF studentei Ritai LIDŽIŪTEI, laikyti negaliojančiu Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800987, išduotą FilF
erčią dažnai .iš vakarinio ežerėto duburio sugenami rūkai, miglos, kur jie tven kiasi ir ilgiau stovi. Tad pa gal projektą, priešinguose kalvos šlaituose retinant po miškį, atsiras patrauklus miško parkas, o kartu bus sudarytos sąlygos išsisklai dyti observatorijos aikštės rūkams. Projektas numato saugoti nepakitusias paežeres, mažus nenuotakius ežerėlius, pelkutes ir ypač aukštapel-
Nuo Kaldinių kalvos žvelgiant
Autoriaus nuotraukoje: fų ekspedicijoje.
Prof. V. Chomskls VU geogra
to natūralumo zona turi iš likti ir plačiau apie obser vatoriją. Reikia nedelsiant numatyti saugoti didesnį plotą ir paskelbti čia gamtinį (landšaftinį-istorinįj drausti ni. Kaip tik šiuo metu tai aktualu ir patogu, kada ob servatorija projektuoja ir įgyvendina jai skirtuose plo-
Sveikas, kolega! Atkelta iš 3 psl.
tuose aplinkos sutvarkymo planus. Pagal arch. S. Maculevi čiaus sudarytą projektą, at sižvelgiant i observatorijos ekologijos poreikius, apsau ginės zonos miškai numatomi kiek patvarkyti. Juose nie kur nebus plyno kirtimo. Želvos pakrantėje ir prie Duobulio ežero siūlomi du nemaži rezervatinio tipo draustiniai. Nemažus miško plotus numatoma tvarkyti
gia parodėles akademijo je, aptaria savo pačių darbus. Žinoma, koks gi stu dentiškas gyvenimas be kelionių, sporto varžybų. Daug įdomaus pamatė ir sužinojo VISI, KPI stu dentai.
Taip gyvena mūsų ko legos. Daug ko galime iš jų pasimokyti. Nepamirš kim, kad mus turi vienyti ne tik vienas vardas — STUDENTAS.
Romas PODERYS
ekstensyvaus naudojimo miš ko parkų būdu, o miškus, kurie supa Kaldinių kalvos viršūnę, teks paversti inten syvaus tvarkymo miško Par kais. To reikalauja kalno mikroklimatinių sąlygų peri nimas. Yra pastebėta, jog per atvirąjį sektorių į odservatorijos mišku apsuptą
Žemaitijos kalneliais
Pabaiga kitame numeryje Prof. C. KUDABA
vaikams, ir suaugusiems H. K. Anderseno pasakų mo tyvais „Metų laikai" pava Kovo 27 — balandžio 4 dintas galbūt ir todėl, kad ir dienomis Vilniuje vyks pagrindinis herojus — Prin Maskvos judesio ir plastikos cas- visą savo gyvenimą nuo ansamblio gastrolės. Kolekty pat pavasario čiulbesio iki vo meno vadovas ir vyriau ledų sukaustytos žiemos vi sias režisierius Giedrius Mac same pasaulyje ieškojo savo mylimosios. O tikroji Prince kevičius. ♦ * * sė jo laukė čia pat, prie gimtųjų namų slenksčio. Maskvos judesio ir plasti Spektaklyje „Nugalėjimas" kos ansamblis gastrolėse' kolektyvas pateikia savąją parodvs 5 spektaklius. įmindamas „Choaklno Murjetos žvaigž improvizacija. Renesanso meistro Mikelan dė ir mirtis" — 2-jų dalių spektaklis pagal to paties dželo kūrybos paslaptį. „Gaudynės" — tai plasti pavadinimo P. Nerudos pje sę. Tai legenda apie Čilės kos kompozicija pagal Dega, liaudies keršytojo likimą. Tuluz-Lotreko, Sezano, Reri Choakinas Murjeta kovojo cho ir kitų XIX—XX a. ta ir buvo žiauriai nužudytas pytojų kūrinius. „Aukso vilnos spindesys" liaudies priešų praėjusio šimtmečio viduryje, Kalifor — dviejų dalių spektaklis fantazija apie antikos ir nū nijoje. Dviejų dalių spektaklis ir dienos herojų.
studentei Editai TIRANTAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801789, išduotą EKFF studentei Alminai KUZMAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801121, išduota IF studentui Kęstučiui NORU Laikraščio korektoriai: R. Nor kūnas, S. Volodka. ŠIUI, laikyti negaliojančiu.
susitikimas baigėsi lygiomis, bet pagal varžybų nuostatus pirmoji vieta atiteko Admi nistracijos kolektyvui, kurio spalvas gynė ir Universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus1 pavaduotojas A. Morkūnas. Trečiąją vietą be kovos užėmė matematikai — mat, PE fakulteto dės tytojams pabodo laukti savo varžovų. Nepateko tarp prizi ninkų tradiciškai pajėgūs Fi lologijos ir Fizikos fakultetų šaškininkai. Vasario 14 dieną įvyko šaudymo varžybos, skirtos Tarybinės) Armijos ir Karinio Jūrų laivyno dienai pažymėk. Geriausiai šaudė Karinės ka tedros dėstytojai, dalyvaujan tys spartakiadoje be konku rencijos. Tad spartakiados įskaitoje pirmoji vieta atite ko Matematikos, antroji — Administracijos, trečioji — Fizikos fakultetų rinktinėms įskaiton buvo imami 3 vyrų ir 1 moters rezultatai). Beliko tik stalo teniso ir plaukimo varžybos. Jas pla nuojama surengti kovo—ba landžio mėnesiais. Po 5 varžybų rungčių tvir tai pirmauja matematikai, su rinkę 65 taškus. Antroje vie toje tvirtai žengia fizikai (56,5 taško), o dėl trečios vietos vyks atkakli kova tarp Medicinos (51 taškas). Filologijos (50), Chemijos (47) fakultetų ir Administraci jos (51 taškas). V. LAPINSKAS Universiteto vietos komiteto narys
kės. Numatoma sutvarkyti pusiasalyje esantį piliakalnį, paverčiant ii kultūros rezer vatu. Galvojama apie apsilan kančias ekskursijas, kurioms bus speciali pažintinė pro grama: pažintis su apylinkėjnis iš apžvalgos aikštelių, projektuojamos ir kelios po ilsiavietės. Na, bet svarbiau sia, dėl ko čia pasuka ir dar gausiau pasuks iškylautojų bei ekskursantų maršrutai, — astronominė observatorija. Astronomai, suprantama, tu ri savo tyrimų programą, su dėtingą darbo specifiką. To dėl augantį Visatos pažinimo norą numatoma patenkinti pagal atskirą programą. Jau dabar čia veikia įdomi Lie tuvos astronomijos istorijos ekspozicija, rimto muziejaus pradžia. Ją sukūrė observato rijos direktorius fiz.-mat. m. k. G. Kakaras ir doc. L. Klimka. Būsimas muzie jus projektuojamas gretimo je Kapelių kalvoje. Dalis pa talpos bus po žeme, o virš kalvos iškils dar vienas aukštas lieknas, bet viršūnė je „astronomiška kepure" ap vožtas bokštas. Ten funkcio nuos teleskopas, reikalingas observatorijos tyrimų pro gramos specialioms užduo tims, o kartu bus eksponuo Greitai praskiriejo žy Daukšą, M. Valančių, S. jamas apsilankantiems, vpač regykla į nepaprastai pa gio dienos Gamtos fakul Daukantą. Iš Varnių keliaujame teto „Gabijos" sekcijos trauklias apylinkes.
ANONSAS
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 811188, išduotą IF studentei Birutei PUŠKORIUTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791103, išduotą IF studentei Virginijai LASAUSKAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr 770404, išduotą ChF studentei Reginai MURELYTEI, laikyti negaliojančiu.
Artėja prie finišo Universi teto dėstytojų spartakiados varžybos. Per studentų žie mos atostogas vyko krepši šachmatų ir nio, tinklinio, šaškių turnyrai. Krepšinio varžybose, kurioste dalyvavo net 13 komandų, sėkmingai nugalėjo Fizikos fakulteto rinktinė su R. Gaš ka priešakyje. Nemaža staig mena buvo chemikų užimta antroji, o Administracijos at stovų — trečioji vieta. Už prizininkų ribos liko pajėgios Filologijos, Matematikos, Me dicinos fakultetų ir Fizinio auklėjimo katedros rinktinės. Sėkmingai debiutavo Preky bos fakulteto krepšininkai. Tinklinio varžybose pareiš kė norą dalyvauti 10 koman dų, tačiau turnyrą baigė tik 8. EKFF rinktinė už du ne atvykimus buvo diskvalifikuo ta, o Pramonės ekonomikos fakultetas, prasidėjus varžy boms, pareiškė nedalyvau siąs. Kadangi burtai buvo iš traukti iš anksto, iškritus 2 komandoms, susidarė nelygūs pogrupiai ir buvo tam tikrų organizacinių sunkumų. Tink linio varžybų čempionų lau rus be didesnio vargo laimė jo Fizinio auklėjimo katedros rinktinė, vadovaujama sporto meistro J. Adomaičio. Antri liko matematikai, treti — fi zikai. Šaškių turnyre dalyvavo 10 komandų, suskirstytų į 2 po grupius. Pirmame pogrupyje nugalėjo Administracijos, antrame — Medicinos fakul teto rinktinė. Nors finalinis
Universiteto kraštoty rininkų klubas nuošir džiai užjaučia lietuvių kalbos ir literatūros spe cialybės IV kurso stu dentę Laimą VALIUKAITĘ dėl tėvelio mirties.
Gamtos mokslų fakul. teto dekanatas, geografi jos katedros bei visuo meninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vyr. dėstytoją Viktoriją SUCHOCKAJĄ dėl dukters Marinos mirties.
turistams, keliavusiems ii Lūksto ežero pakrante, sudėtingumo kategorijos garsia bangų išmetama maršrutu. Nelabai svetin gintaru. Šliuožiame miš gai pasitiko mus Žemaiti kingomis vietovėmis. Tam ja. Limpantis sniegas, sūs eglynai ,kalvotas rel stiprus vėjas tarsi bandė jefas — keliauti neleng užgrūdinti pirmąkart ke va, bet pirmąkart išlindu liaujančius šiame rajone. si saulė pataiso visų nuo Tik nušliuožę nuo Viekš taiką. Aplankome tarp nių, pradinio mūsų kelio miškų pasislėpusią 160 nės punkto, apie 50 km ir metų senumo Vismaldų užsiropštą ant legendomis kaimo kalvę, pasigrožime apipintos Šatrijos, paju liaudies architektūros pa tome tikrą slidimo džiaugs minklais, ir nepastebime mą. Kai kurie net slidžių kaip priešais išnyra senų stiprumą, sniego purumą vieškelių sankryžoje įsi išbandė. Nuo šios kalvos kūrę Žarėnai. Nuo čia nuvingiuoja apžvelgėme neaprėpiamai slidžių keleliai plačią ir šviesią žemaičių mūsų žemę. Tolesnis mūsų ke Dievo krėslo, Lieplaukės lionės maršrutas nuvin miškais, užšąlusiomis pelgiavo per ištisą kalvų vė kutėmis, ežerėlių pakran rinį: Žiograkalnį, Šilo tėmis iki Alsėdžių. Šis kalną, Sprūdę, tarsi soste mažas, jaukus miestelis urbanistikos sėdintį Pavandenės mies paskelbtas paminklu. Nuo čia nebe telį. Nepakartojami vaizdai toli ir Varduva, kurios atsiveria ir nuo Girgždu koplyčių kompleksas net tės alkakalnio: žemai ply- sąjunginėje spaudoje ap tintys ir į kalvas besi rašytas. O jei norite pla ropščiantys miškeliai, upe čiau sužinoti apie Vardu lių juostos, šviesūs laukai vos apylinkes — užsukite ir ant kalnelių pūpsan pas kraštotyrininką K. Bru čios sodybos. Toks kraš žą, kurio pasakojimų ga tovaizdis būdingas visai lima klausyti kad ir visą dieną. kalvotajai Žemaitijai. Aplankę poeto V. Ma Sukame Varnių link. Šis miestelis garsus savo černio tėviškę Šarnelę, istorine praeitimi, gražiai sakmėse pagarsintą Plate tvarkomas ir dabar. Su lių ežerą, liaudies meistro pasididžiavimu galima Jonušo sodybą Gedeliuoprisiminti žemaičių per se, J. 'Žemaitės muziejų galės prieš kryžiuočiu-; Bukantėje, sukam Plungėn. Likit sveikos, Žemaiti šiose pelkėtose vietose, paminėti čia įvairiais lai jos kalvos! Vidas BEZARAS kotarpiais gyvenusius mū II kurso geografas sų tautos švietėjus: M.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Unlverslleto f. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 811179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeTcxnii cryAeHT» — opran napTKOMa, pexropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npoįiKOMa opAeHOB TpyAOBoro icpacHoro 3HaMeHH ■ ApywObi HapoĄOB BnAtEuoccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyxaca. Ha ahtob ckom S3bixe. PeAaicrop D. BnpanHHųxafrre.
LV 02113 Užs. Nr. 826
Redaktorė
Tiražas 4500
J. VARAPNICKAJTE