hinc iturad astra Kovo 30 d. Penktadienis i 990 m. Kaina 2 kap. j
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1958 M.
----- VU studentų sąjungai Žaliasis VDR Jaunimas norėtų perduoti Širdingiausius linkėji mus ryšium su Jūsų Nepriklausomybės paskelbimu. Mes solidarlzuojamės su Jūsų valstybinės nepriklausomybės ir laisvės troškimu. Didelį įspūdį mums daro Jūsų pasiryžimas išsi vaduoti iš stalininės praeities. Mes linkime Jums didelės sėkmės Jūsų kelyje J geresnę ateitį.
Michael SULTZE Respublikos spikeris tarptautiniam darbui
Kitame numeryje:, Jaunieji vokiečių
demokratai apie Tėvynės suvienijimą
ir kitas problemas
Nr. 9
1ALANDŽIO 15 D.
WENN BBHBN, BANN
C*
BHIWIII SIAAHN
Po mūsų laikraščių publikaci jų, daugeliui netikėtai atskleidu sių, jog nusikalstamumas spar čiai įsigali ten, kur jo, regis, ne turėtų būti — studentų miestely je, Sauleteko alėjoje, Universite to administracija griebėsi spręsti šią problemą. Keletą kartų svars tant, ką čia būtų galima padary ti, šmėstelėjo mintis apie savo, t. y. Universiteto milicijos (poli cijos, saugumo tarnybos ar pan.) įkūrimą. Bet palikime analizę, ar tikslinga pas mus kurti tokią ta rnybą, kompetentingesniems žmonėms ir dirstelkime, kaip or ganizuota ir dirba JAV univer
Universiteto Taryboje VU mokslo taryba kovo 27 d. posėdyje patvirtino Uni versiteto statutą. Nuspręsta, kad Rektoriaus rinkimuose dalyvaus po 2 studentus iš kiekvieno fakulteto, Preky bos fakulteto reorganizacijos, komercijos instituto steigimo reikalai atidėti kitam posė džiui.
Politika Tarybos, paruošusiai Lietuvos materialinio techninio aprūpini mo sistemos pertvarkymo kon cepcijų. Jos pagrindu pradėtas ruošti Lietuvos natūrinis — verti nis įvežamų ir išvežamų pre kių ir žaliavų balansas, atlie kami kiti pertvarkymai. 5iuo metu naujasis Prekybos fakul teto dekanas vadovauja darbo grupei, ruošiančiai Lietuvos Respublikos ir TSRS derybų bei Prekybos fakulteto taryba š. sutarčių dėl prekių mainų ir m. kovo 20 d. rinko dekanę. tarpvalstybinių tiekimų dokumen Fakulteto katedros ir visuome tus. ninės organizacijos iškėlė šioms Savo rinkiminiame pranešime pareigoms keturis asmenis: jau Pranulis, komercijos dešimtį metų užėmusį šį pos prof. V. rengimo Lietuvoje tų doc. B. Čerešką, prekių mo specialistų kslo katedros vedėję doc. J. organizavimo koncepcijos ben Ruževičių, prekybos ekonomi draautorius, įtikinamai argumen kos katedros docentę A. Pa tavo Vilniaus Universiteto Ko juodį ir materialinio techninio mercijos instituto įsteigimo bū aprūpinimo ekonomikos kated tinumų dabartinio Prekybos fa ros profesorių V. Pranulį. Do kulteto pagrindu, išryškino au centai J. Ruževičius ir A. Pajuo kščiausios kvalifikacijos komer dis atsisakė bolotiruotis rin kimuose. Todėl į rinkimų biu cijos specialistų mokymo, kva letenius buvo įrašytos dvi kan lifikacijos kėlimo ir perkvalifika didatūros — doc. B. Cereškos ir vimo turinio ir organizavimo pa prof. V. Pranulio. Pastarasis ir grindines kryptis. Visa tai, Tary tapo naujuoju fakulteto dekanu, bos narių nuomone, yra svarbiau gavęs 15 iš 20 Tarybos narių sia naujojo dekano vei balsų. kryptis. Tai pasiekti Prof. V. Pranulis yra 47-rių me klos tų komercijos specialistas, eko nebus lengva, teks įrodyti, nomikos mokslų daktaras, akty kad komercijos instituto įkūri viai dalyvauja sprendžiant Lie mas — Universiteto pareiga Lie tuvos ekonomikos pertvarkymo bei jos ekonominės nepriklau tuvos respublikai, jo prestižo ir somybės realizavimo problemas. atsinaujinimo reikalas. Jis vadovavo darbo grupei, su darytai prie Lietuvos Ministrų Doc. G. BERŽINSKAS
Naujas PF dekanas
pavyzdžiu?
Ar seksime
Pasirodė naujas politologijos almanachas „Politika"! Tai — tęstinis leidinys, skirtas tiems, kurie profesionaliai domisi politi ka, tiems, kurie studijuoja poli tologiją, kurid nori suformuoti savo poziciją dabartinėje politi nių įvykių lavinoje. Almanache spausdinami pasau linio garso politologų darbai, nagrinėjamos aktualios proble mos. Įsigyti almanachą galite „Aka deminės knygos" knygyne" Uni versiteto gatvėje.
sitetų policija — įprastas juose dalykas. Taigi, Memfio valstybinis uni versitetas — nei labai prestižinis ar turtingas, nei labai atsiliekan tis; nei itin didelis nei mažas — apie 20.000 studentų. Misterio Fowlerio — Universi teto policijos viršininko — kabi nete — kaip bunkeryje. Nuleis tos žaliuzi, dega lempos, nors lauke saulėta, graži viduriniųjų JAV pietų (mid-south) rudens diena. Grafikuose, lentelėse išsirangiusios nusikalstamumo dina miką rodančios laužtinės. Seifas, personalinis kompiuteris. Ant užversto popieriais stalo — taip jau priimta — šeimos fotografija
— Iškilo kai kurių abejotinų klausimų, todėl norėtume, kad visuomenė juos žinotų, neliktų abejinga, atsilieptų su pasiūly mais bei patarimais.
Sis tas apie vaizdinę informaci ją, mūsų Rektorato, fakultetų iš kabas. Jau aiškios būsimo VU sa varankiškumo gairės, todėl seno
(nukelta į 2 psl.)
Liberalų klubas renkasi VU Vieną ketvirtadienio vakarą žiūriu ir savo akimis netikiu: A. Juozaitis, A. čekuolis, A. Šliogeris, V. Radžvilas, ir dar daugelis Lietuvos įžymybių suėjo į Vilniaus Universiteto Re ktorato posėdžių salę. Iš pas kos įėjau ir aš. Pasirodo, čia vyko liberalų klubo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama įvai riais politiniais ir teisiniais Lie tuvos reikalais. Po susirinkimo užkalbinau vieną klubo organi zatorių Kęstutį Černiauską. — Praeitais metais Vilniaus Uni versitete susikūrė radikalų klu bas. Dabar savo veiklą prade da liberalų klubas. Gal tai su siję su politinėmis permaino mis!
— Nemanau. Paprasčiausiai liberalizmas yra šiuolaikinių, ypač europinių valstybių pamatas. Buvo nutarta labai korektiškai be naikinančios kri tikos, pasirenkant konstruktyvų kelią ir remiantis liberalizmo idė jomis, suburti žmones, kurie galėtų išdėstyti savo mintis aktua liausiais politiniais klausimais, padiskutuoti ir įvertinti, parlamen tarų veiklą. Bet jokiu būdu ne reikia galvoti, kad čia gims
' ■
Viename iš Rektorato posėdžių buvo sudaryta komisija, Univer siteto informacinei-vaizdinei, vi daus bei estetinei-kultūrinei ap linkai peržiūrėti. Į ją įeina pro rektorius neakivaizdinio ir vaka rinio mokymo reikalams I. Žeberskis, prof. J. Balkevičius, prof. A. Šidlauskas, Istorijos fa kulteto dekanas A. Bumblauskas, prof. A. Bartose vičienė, I. Rage lienė ir V. Bogušis. Si grupė ap važiavo visą Universitetą ir kai kurias pastabas norėtų paskelbti. Kalbamės su šios komisijos na riais prorektoriumi I. Žeberskiu ir J. Balkevičiumi.
ir bent litrą kavos talpinantis plastmasinis „puodelis" — ter mosas. Kambaryje, kurį reikia pereiti, norint patekti pas šefą, sėdi kelį jo žmonės. Ten ir kar toteka. Pats misteris Fowleris — tam siaplaukis, kresnas, tvirtai sudė tas — tipiškas amerikiečių „tik ras vyras", kovotojas. Unifor muotas, tačiau — turiu nuvilti — pistoleto prie jo diržo nėra. Jo balsas visai ne komandinis, o tartis itin gomurinė, tad pieti nis „American English" varian tas tampa dar sunkiau supranta mas. Bet jeigu jau ryžaisi truk-
■
liberalų partija. Klubo organi zatoriai: V. Radžvilas, A. Šlioge ris, aš ir kiti tikrai tokios minties neturėjo, nors jeigu čia sėdintys žmonės susiburs į liberalų parti ją, tai tegu ją lydi sėkmė. Mūsų klubas turi būti nepriklausomas. — Gal liberalų klubas bus panašus į garsiuosius Anglijos įdubus!
— Mūsų klube produktyviai dirbo parlamento narys Jonas Tamulis, kuris brandino šią idė ją. Mes taip pat nieko prieš. Gal forma bus panaši į Anglijos klu bo, o paskirtis — į Romos klu bo. Tai vieta, kur susirinks pa ties aukščiausio rango Lietuvos specialistai. — Kas gali lankytis Jūsų klu bo susirinkimuose!
— Elgiamės liberaliai, ką su domins mūsų skelbimai — pra šom ateiti. Mes renkamės kiek vieną ketvirtadienį 18 vai. VU Rektorato posėdžių salėje. — DėkojiTuž informaciją.
O kas negali ateiti,, tegu skai to „Siaurės Atėnus" — jie turi prioritetą, spausdinant klubo na rių pasisakymus. Artūras ZUOKAS
:
sios iškabos nebeatitinka naujos padėties. Jas keisime pirmiausia — iškabos bus lietuviškos ir pri taikytos prie fakultetų interjero bei eksterjero. Specialistai turė tų jas priderinti, kaip, pavyz džiui, „Literos" knygynui, Istori jos fakultetui. Buvo nuomonių skirtumų dėl vidaus informacijos pateikimo, bet nutartą atsisakyti standartų; informacija turėtų būti savitai pateikiama — lietuvių, ru sų ir anglų įkalbomis. Buvo pasiūlyta atsisakyti tokių stambių informacinių griozdų, ko kie dabar yra, pavyzdžiui, TF, EKFF. Manome, kad tokie dideli stendai nebūtini. Be to, komisija atkreipė dėme sį ir į auditorijas. Dauq kur seni paveikslai ir portretai jau nuimti. MF vietoje buvusių politinių vei kėjų jau kabo žymių mokslininkų portretai. Manome, kad nepersis tengdami tokiu keliu galėtų eiti ir kiti fakultetai.
Neskubant, primygtinai nebrukanf, auditorijoms galėtų būti su teikiami mokslo žmonių, nusipel niusių Universitetui ar kuriai nors specialybei, vardai. Norėtųsi paminėti ir mūsų kan celiarijos padėtį — blankai, vo kai, Universiteto atributika ant kai kurių reikalų raštų... Visko pakeisti staiga negalime, nesam ir tokie turtingi, kad galėtume lengva ranka išmesti tai, ką tu rime — resursus reikia išbaigti. Tačiau ateityje ir čia daug ką keisime. Atsisakysime pirmiausia to, kas itin prieštarauja mūsų na cionaliniams interesams. Dar vienas akcentas, kurį rei kėtų paminėti — herbai salėse. Didžiojoje auloje herbą kol kas uždengsime. Dar nenuspręsta, ką toliau daryti. Yra nuomonių, kad jo vietoje reikėtų, jei tiks prie interjero, palikti, tik kokią nors architektūrinę puošmeną ar pa keisti jį Universiteto herbu. Lietuviname ir Universiteto padalinių pavadinimus, bet ir (nukelta į 2 psl.)
1990. 3. 30 I
Universitas Vilnensis
I
Tarptautinis (?) studentų forumas S. m. balandžio 4—8 d. organizuojamas Tarptautinis studentų Forumas. Jame kviečiami dalyvauti Baltijos Šalių ir JAV stu dentų organizacijų atstovai. Atvykimas — balandžio 3 d. Balandžio 4 d. — renginys Vilniuje (politinė dlskusja „Pabal tijo valstybės rytdienos Europoje"). Balandžio 6—7 d. (diskusijos apie ekologines bei studentiško gyvenimo problemas, mainai ir sutartys). Visais iškilusiais klausimais, liečiančiais Tarptautinį studentų Forumų, kreipkitės telefonu 61-79-20, j Forumo organizacinio ko miteto pirmininką Gintautą Maniušj.
Siek tiek plačiau apie organizuojamą Tarptautinį studentų Forumą paprašėme papasakoti Forūmo organizacinio komiteto pirmininką G. Maniusį: — Atvažiuoja Kaliningrado, Latvijos, Maskvos (Next Stop’o organizacija) studentai, dar nežinome, ar sulauksime svečių iš Tartu. Sutikimą dalyvauti atsiuntė Hanoverio (VFR) universitetas, JAV universitetų Asociacija, laukiame dalyvių iš Greifsvaldo ir Krokuvos universitetų. Išsiųsti kvietimai į Norvegiją, Svediją, Suomiją, Olandiją, Angliją. Atsakymų negavome. Skanibinom į Stokholmą — pasirodo, švedai net negavo mūsų laiško... Problema — vizų gavimas. Kaip elgsis Maskva? Jei vizų neduos — svečių iš užsienio nebus. Kaip bebūtų graudu ir keista, bet įspūdis toks, kad kitoms Lie-
Ką kaip vadinsime (atkelta iš 1 psl.)
naujajame sąraše dar liko tokių vietų, kurios, mūsų nuomone, ginčytinos. Norėtume išbraukti „korpusą", „pastatą". Svarstėme ir kai kuriuos kitus, sakytume, tikrinius pavadinimus, kurie mūsų tarpusavio pokal biuose dažnai yra reikalingi. To kių pavadinimų yra trys grupės: rūmų, salių ir vestibiulių bej kie mų ir vartų. Rūmų pavadinimai mums jau įprasti, bet kyla nema žai klausimų, kaip vadinti Centri nių rūmų kompleksą. Atskiri rū mų vienetai gali būti vadinami Rektoratu, Senąja observatorija, Centriniu įėjimu (su atitinkama iškaba), Moksline biblioteka, Do mus philologiae, Lituanistikos centru, o Istorijos fakultetą siūlo me pavadinti Domus professorum (rūmai, kur yra gyvenę profeso riai — tai istorinė tiesa, ir jiems pagerbti, jei pasiūlymas bus pri imtas, reikėtų nedidelės memo rialinės lentos). Gmčijomės dėl Saulėtekio alė joje esančių pastatų. Visų trijų adresas — Saulėtekio ai. 9. Tai yra sklypo, kuriame kūrėsi Uni versitetas, adresas. Reikalingi pavadinimai. Siūlome vadinti ne korpusais, o tiesiog Saulėtekio alėjos Pirmaisiais, Antraisiais, Tre čiaisiais ir taip toliau (į miesto pusę) rūmais; atsisakyti Jungia mojo korpuso pavadinimo, ten paliekant tik didžiųjų auditorijų numerius — pirmoji, antroji ir
tuvos aukštosioms mokykloms į Forumo organizavimą nusispjauti. Vėl taikomės prie padengto stalo? Dar prieš tris savaites prašėme — padėkite padaryti buklietą. Niekas neprisidėjo. Prašėm padėti padaryti Forumo emblemos eskizą — Dailės Akademija atsi'sakė, VISI „tebedaro" iki šiol. O jau vėlu. Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų turėtų dalyvauti po penkis studentus. Kreipėmės į jas per parlamentarus. Jei toks neveiklumas, kam tada apskritai reikalinga Koordinacinė Taryba, kurioje dalyvauja visų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai? Dabar Forumą organizuoja tik VU Studentų Sąjunga ir Universiteto Darbinės veiklos centras, Užrašė Renita PETRAITYTĖ
t, t. Turėtų būti aišku, kur jos yra. Rektorato rūmuose esančias sa les, kurios tiktų iškilmingoms progoms, siūlytume vadinti: Au la rectoris (su A. Kmieliausko freskomis), Mažaja aula. Žemai čių mene (rektorato koridoriaus gale), Teatro sale. Mokslinėje bibliotekoje esančias patalpas — Pr. Smuglevičiaus, J. Lelevelio salėmis bei Profesoriumu, Seno joje observatorijoje — Baltąja sale. Domus philologiae vestibiu lius siūlytume vadinti Mūzų me ne, M. Mažvydo sale, Humanita rų (su R. Gibavičiaus grafika) ir Perkūno (su V. Trušio mozaika) menėmis, didžiąją auditoriją — Filologų aula; Lituanistikos cent re — K, Donelaičio sale, Aisčių mene (su P. Repšio freskomis). Čiurlionio g. 21/27 lieka Didžioji aula. Universiteto kiemus siūlome vadinti taip: Didysis, Observato rijos, Bibliotekos, M. Daukšos, M. K. Sarbievijaus, S. Daukanto kiemais, Arkadų kiemeliu, L. Stuokos-Gucevičiaus, A. Micke vičiaus, K. Sirvydo, S. Stanevi čiaus, Senosios spaustuvės kie mais. Vartams siūlome tokius vardus: Daukšos, Sarbievijaus, Skapo, Pi lies vartai. Prie varpinės esančius vartus vadintume Didžiaisiais — jie iš tiesų patys didžiausi Uni versiteto vartai, o vartus iš Sar bievijaus kiemo į Didijį — Atgi mimo vartais. 1988-aisiais metais jie buvo papuošti varpu, simbo lizuojančiu ne tik „Varpo" išlei dimo jubiliejų, bei ir tautos at gimimą. Būtume labai dėkingi, jei ne liktumėte abejingi šiems būsi miems pakeitimams, kad reikštumėte savo pasiūlymus bei nuo mones, kurias galima perduoti ir redakcijai (tel. 61-11-79).
Kalbėjosi Renita PETRAITYTĖ
KELIALAPIAI STUDENTAMS Birštono kurortas, sanatorija „Spalis" — sergantiems perife rinės nervų sistemos ligomis. Nuo 1990 balandžio 6 Iki ba landžio 29 d. Kaina 120 rub. Palangos kurortas, pensionatas „Neringa" — sergantiems krau jo apytakos, kaulų-raumenų ir
nervų sistemos ligomis. Nuo 1990 balandžio 15 iki gegužės 08 d. Kaina 140 rub. Druskininkų kurortas, sanato rija „Dainava" — sergantiems kraujo apytakos organų ligomis. Nuo 1990 balandžio 6 iki ba landžio 29 d. Kaina 130 rub.
Draugiškas Džordžijos univers iteto policininkas mielai sutiko papozuoti. Keno GARLANDO
(atkelta iš I psl.) dyti žmogų. . . Nusikaltimų skaičių Memfio universiteto miestelyje (jame ne tik bendrabučiai — ir mokomieji bei administracijos pastatai, spor to aikštynai, kultūrinis centras, kafeterija, knygynas) rodanti rau dona kreivė misterio Fowlerio kabinete šliaužia žemyn. Nuo 1987 m. nusikalstamumas suma-
pasibaigiantiems pasimatymams. Žymimos ribos tarp abiems ma lonaus pasiglamonėjimo ir išprie vartavimo, aiškinama, kas tai yra ir kuo gali baigtis. Sunku nustatyti, kiek yra to kių pasimatymų, nes ne visada po jų skambinama į policiją. Fowlerio tarnyba pernai užregis travo vieną „date rape" atvejį. Kitokio pobūdžio išprievartavimų seniai nebuvo.
nuotr.
rio sklinda triukšmelis, saugumo tarnybos vyrai skambina koor dinatoriui arba seniūnui, ir pra šo susitvarkyti. Patiems tenka kištis išimtiniais atvejais. Pas mylimąją irgi nenueisi. Visus dūsavimus sugeria mergi nų bendrabučio — įžymiojo Rawl's Hali — vestibiulio sie nos. Iš jo galį tik paskambinti į kitus aukštus, ir netgi picos iš nešiotojai laukia, kol picą užsa
Ar seksime amerikiečių pavyzdžiu? žėjo 46,1 procento,. Taip yra viso se valstijose: kampusuose (uni versitetų ar koledžių miesteliuo se) įstatymų pažeidimų mažėja, nors to negalima pasakyti apie miestus, kuriuose tie kampusai įsi kūrę, ypač apie gigantus. Tiesa juose įsitvirtinęs nusikalstamu mas grybšteli ir šias „akademi nes zonas": dalį nusikaltimų kampusuose padaro ne studentai, o „atklydėliai" iš miesto, bet čia jis palyginti švelnus. Memfio universitete labiausiai paplitęs nusikaltimas — smulki vagystė. (Amerikoje tokia inkri minuojama, jeigu pavogtas ne ma žiau nei šimtą dolerių vertas daik tas). Vagiamos knygos, smulkūs elektroniniai niekeliai: mikrokalkuliatoriai, žaidimai ir pan. „Kartais užtenka palikti daiktą be priežiūros porą minučių, ir jis dingsta", — sako Fowleris. Tai savųjų darbas, nes sakykim, knygas pirkti brangu, be to, knygynai superka naudotus va dovėlius, taigi, galima uždirbti. Apie pavogtas knygas Universi teto saugumo tarnyba praneša jų darbuotojams — gal kas jas atneš ir mėgins parduoti. Savo ruožtu pardavėjai informuoja Fowlerio vyrus apie visus įtarti nus atvejus. „Atklydėliai" dažniausiai va gia iš automobilių. Itin populia rūs „antiradarai", padedantys nu trūktgalviams vairuotojams iš vengti kelių policijos. Bendra tendencija palietė ir šią nusikal timų rūšį, nors prieš porą metų jų buvo itin daug. Mašinų va gysčių nuo 1987 m. sumažėjo 61 procentu, pernai pavogta 30 au tomobilių („Tik" trisdešimt, — sako Fowleris, ir čia nėra nieko nuostabaus, nes universiteto dės tytojai ir bene visi studentai tu ri bent po vieną automobilį). Pa gelbėjo, pirmiausia, įvažiavimus į kampusą užtverę buomai, ku rie pakyla tik pateikus studento ar dėstytojo pažymėjimą. Tiesa, įrengus šias užtvaras, atsirado ir nauja nusikaltimų rūšis — buomų laužymas. Smurtas Memfio universitete — retas dalykas. Iš 855 pernai užregistruotų inicidentų, tik ke turi buvo susiję su smurto pa naudojimu. 1988 metais užregist ruoti du ginkluoti apiplėšimai, pernai ir šiemet — po vieną. Tai įprastas rodiklis. Dažniausiai su sipeša, kaip teigia Fowleris, besi aiškinantys santykius įsimylėjė liai. Jau kurį laiką Amerikos stu dentų spauda skiria daug dėme sio reiškiniui, kuris vadinamas „date rape" — išprievartavimu
Pasikartosiu — savo saugumo pajėgos yra bene kiekvienoje aukštojoje ar aukštesniojoje Jungtinių Valstijų mokykloje (ir ne tik jose). Mažose mokymo įstaigose jas kartais sudaro tik naktinis sargas, didelės, ypač esančios stambiuose miestuose, turi faktiškai savo policiją. Joje tarnauja baigę koledžus, polici jos akademijas, turintys teisinių žinių ir patyrimo specialistai. Jie treniruojami ir ruošiami taip pat, kaip miestuose patruliuojantys jų kolegos, ir kampuso teritori joje turi tokius pat Įgaliojimus. Tiesa, ne visiškai — prieš kele tą metų misteriui Fowleriui teko išlieti nemažai prakaito, įrodinė ti miesto ir valstijos „tėvams", kad aukštųjų mokyklų polici ninkams būtina suteikti „arešta vimo" teisę. Aišku, tik kampuse ir jį supančioje teritorijoje. Tenesio valstijoje dabar tai lei džiama. Uniformuotų tarnautojų, turin čių areštavimo teisę, MVU tar nyboje 26 (priminsiu — imi. versitete 20000 studentų). Dar pusantros dešimties taip vadina mų „parking officers“, išrašinėj ančių baudos kvitus už nevieto je pastatytą mašiną. Pro bendrabučių langus tuščios alaus skardinės neskraido, nes kiekviename aukšte yra seniūnas (kartais ne vienas), o kiekviena me bendrabutyje — jų „koordi natorius", gaunantis atlyginimą. Amerikiečiams žodis „privacy" šventas, tad, jei iš kurio kamba
kiusi mergina nusileis jos paim ti. Memfietiškas studentų opera tyvinės grupės variantas vadina mas „Tigrų patruliu". Ne todėl, kad j jį priimami sužvėrėję su permenai, o todėl, kad universi teto simbolis ir talismanas — tig ras. Jo atvaizdas atspaustas net gi ant servetėlės, kuria nušluostai lūpas kafeterijoje. „Tigrų patrulyje" — studentai, dirban tys nepilną dieną ir imantys už tai pinigus. Jie patruliuoja kam puse, išrašo baudos kvitus vai ruotojams ir lydi merginas. No rint užsisakyti eskortą tereikia paskambinti telefonu 687-4663 (HOME). „Tai, kad pas mus neegzistuoja smurtinių nusikaltimų problema, dar nereiškia, kad jūs netapsite smurto auka", — perspėja Fowleris. Ir imasi priemonių. Ir ne tik jis. Tenesio valstijoje sto jantysis į aukštąją mokyklą turi teisę pareikalauti iš administra cijos duomenų apie nusikalsta mumą joje. Kai kuriose valstijo se aukštųjų mokyklų saugumo tarnybos įpareigotos viešai skel bti tokius duomenis. Saugumo tarnybos vyrai reko menduoja merginoms į pasimaty mus vaikščioti po dvi. Apskritai nemažai laiko skiriama aiškini mui, kaip išvengti užpuolimų. Kita nusikaltimų profilaktika — ryškus viso universiteto mies telio apšvietimas.
Algirdas LIPSTAS
LKP VU konferencija Lietuvos komunistų partijos Vilniaus Universiteto organizaci jos X konferencija, įvykusi 1990 m. kovo 21 d. nutarė sutinka mai su LKP Statuto 22 straipsniu sudaryti Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus Universiteto jungtinę pirminę organizacijų, ku ri jungia 25 fakultetų, katedrų ir padalinių pirmines partines organizacijas. Jungtinės pirminės organizacijos vadovaujantis organas — koordinacinė taryba, į kurių pagal pareigybę Įeina pir minių partinių organizacijų sekretoriai. Taryba renka pirmininkų ir jo pavaduotojus. Gali būti renkamas tarybos biuras. | Tarybų išrinkti: doc. P. Gylys (pirmininkas), doc. A. Apynis, doc. J. Karosas, prof. Br. Genzelis, prof. V. Pšibilskis, A. Meškauskas. Koordinacinei tarybai suteikia teisė samdyti darbuotojus. Pagal LKP Statutų 30 proc. nario mokesčio sumos palieka ma pirminėms partinėms organizacijoms kaupti atskiroje suskel toje (Universiteto buhalterijoje). Pusę tų lėšų nutarta panaudoti bendriems partijos reikalams, o likusių dalį — pirminėms parti nėms organizacijoms jų nuožiūra. Priimta rezoliucija dėl diskusijos LKP pavadinimo ir suvažiavi mo klausimu.
t
1990. 3. 30
Universitas Viinensis
Pacifistinio jaunimo klubas
KREIPIMASIS Mes, Pacifistinio jaunimo klu bas. suprantame, kaip absurdiška kreiptis į Jus dabar, esant tokiai nieko gero nežadančiai ir (dar blogiau)' neapibrėžtai padėčiai; iš vienos pusės — lapeliai, šaukian tys burtis į savanorius „Tėvynei ginti", karingi veidai iš TV ekra nų; iš kitos — girtų majorų vojažai su pasišaudymais, nerimas tingas įsiklausymas į slogią tylą iš Rytų, gal būt slepiančią tankų vikšrų žlegėjimą (imperijos Pie tūs jau žino, ką jis reiškia. . .) Ir vis dėlto kreipiamės į Jus, tardami, jog be armėnų, gruzinų, azerbaidžaniečių kartaus patyri mo yra dar ir Indijos nacionali nio išsivadavimo kovos pavyz dys. Ją laimėjo Mahatmos Gan džio meilės ir neprievartinio pa sipriešinimo doktrina. Šiandien, kaip niekada, galime elgtis taip, kaip kalba protas ir širdis, kaip moko tūkstantmetės tautinės-religinės tradicijos, kaip ragino žmonijos šviesuliai, nebi jodami policinės valstybės grąsinimų kalėjimais (ar psichiatrinė mis ligoninėmis). Todėl kviečia me apsiginkluoti ne pseudopatriotiniu karingumu, ne lazdomis, o artimo meile, pasitikėjimu ir išminties šviesa. Kviečiame, nes žinome, jog daugelis iš jūsų dai navo su Johnu Lennonu „... I want you to make love not war" ar ,,all we are saying is Gi ve Peace a Chance", ir daugelis iš
jūsų dar nepamiršo „kazarmų" tvaiko. .. Argi nesate girdėję. •— „NEŽUDYK"?.. Kviečiame įsilieti į pacifistinį judėjimą. Supažindinimui' skel biame mūsų klubo programinių tezių apmatus: — siekti Lietuvos (ir viso pa saulio) visiškos demilitarizacijos siekiant panaikinti visuotinę ka ro prievolę, militaristinį auklėji mą švietimo įstaigose, priešintis svetimų ginkluotųjų pajėgų ar karinių bazių dislokacijai Lietu voje. — siekti alternatyvinės tarnybos demokratiško įstatymo; asmenų, atsisakiusių atlikti karo tarnybą ir nuteistų, išlaisvinimo iš įkali nimo vietų. — bendradarbiauti su visomis Lietuvos ir pasaulio taikingomis ir demokratiškomis-humanistinėmis organizacijomis. Primename, kad š. m. balan džio 28-ąją Vilniuje susirinks Lietuvos taikingųjų jėgų kongre sas — Jums tai gera proga susi pažinti su Lietuvos Pacifistinio judėjimo nūdiena, galimybėmis ir perspektyvomis. Visus, susidomėjusius ar no rinčius dalyvauti klubo veikloje, o galbūt norinčius pasiginčyti, prašome skambinti telefonu Vil niuje 65-23-28 (Pauliui Klapatauskui). TAIKOS!
3-
Grįžtant prie demokratinių vi suomenės valdymo formų neabe jotina, kad iš esmės reikia reor ganizuoti ir mokymo procesą. Jeigu anksčiau mokymo sistema nuo darželio iki aukštosios mo kyklos buvo nukreipta formuoti paklusnų, mokantį tam tikrą ama tą robotą, tai neabejotina, kad demokratinė visuomenė bus su kurta tik išugdžius protaujančią asmenybę. Tad nenuostabu, kad
diskusijoms mokymo reformos klausimu šiuo metu skiriama daug dėmesio. Tam tikrų poky čių šiuo klausimu matome ir Uni versitete. Visuomenės mokslų re organizacija laikytina didelio dar bo pradžiai ir yra sveikintina kaip žingsnis pažangos link. Beje, ji išryškino ir kitą medalio pusę — įvesti naujus kursus, sudaryti nau jas programas — tai tik pradžių pradžia. Reikia ir naujų arba su gebančių naujai mąstyti dėstyto jų. Štai čia mes ir pradedame susidurti su esminėmis problemo mis — ugdyti laisvą asmenybę gali tik laisvi pedagogai. Matyt, laisvėjimo keliu turėsime eiti vi si kartu, nes pasirinkimo galimy bės neturime. Suprantama, kad esminį žingsnį šiuo keliu galėsi me žengti tik Universitetui įgi jus juridines teises į savarankiš kumą. Po ilgų vargų jau gana senokai buvo paruoštas neblogas Savarankiško Universiteto Statu to projektas. Kad juo galėtume vadovautis, jis turi būti patvir-
tintas Respublikos Aukščiausioje Taryboje. Jo patvirtinimo klausi mas jau buvo keliamas praėju sioje sesijoje, tačiau nesėkmin gai, nes mūsų nuomone Universi tetas tam parodė nedaug ryžto. Projektas dargi neperduotas šio šaukimo AT sesijai. Dabar, pat virtinus statutą, galėtume jau nuo rudens galvoti apie esmingesnes mokymo proceso reformas. Priešingu atveju Statuto įgyven dinimas praktiškai bus atidėtas dar vieneriems metams. Turint omenyje naujojo statuto svarbą kviečiame Universiteto Rektoratą šio klausimo sprendimo neatidė lioti. Manome, kad tam jokių objektyvių kliūčių nėra.
Nuoširdžlai dėkojame tautletlečiuil Rolandui Indrillūnul, or ganizavusiam vyrų rankinio ko mandos „Granitas" priėmimą Prancūzijoje ir per komandos vy rus įteikusiam mūsų Universite tui apie 2.000 frankų. Pats Ro
landas Indrlllūnas gimęs Kaune, Prancūzijoje gyvena Jau 25 me tai, žaidė Prancūzijos nacionali nėje rankinio rinktinėje. Gimto sios kalbos pramoko pernai Uni versiteto lietuvių kalbos kur suose ir jau dabar ja kalba be
veik laisvai. Esame labai dėkin gi už paramą.
Statutui patvirtinti kliūčių nėra
Vilnius, 1990. III. 20 LPS Universiteto Taryba.
Kovo 27 d. posėdyje Statutą patvirtino VU Taryba — Red.
Pacifistinio jaunimo klubas
------- Laiškai ~
Norėčiau gauti atsakymą Gerb. redakcija.
Labai malonu, kad Jūs taip operatyviai reagavote į „Respu blikos" publikaciją apie pre kybą Universitete. Perskaičius publikaciją „Neskubėk smerkti, „Respublikai", (1990 kovo 16 d.), iškilo keletas klausimų, j kuriuos norėtųsi gauti atsakymą.
Kodėl B. Yčienė, organizavusi kasečių prekybą skaičiavimo centre, nenori su tuo sutikti ir neparduoda kasečių keturiems SC darbuotojams, kategoriškai atsisakiusiems mokėti antkainį! 4. Negi iš tikrųjų taip brangiai kainuoja kasečių atvežimas į Universitetą! Juk Profkomiteto posėdyje buvo pasakyta, kad už jas surinkti 6549 rub., o liko — 2500 rub. Ar iš tikrųjų tai yra geriausias būdas rinkti pini gus Labdaros fondui! Apie šį fondą būtų įdomu sužinoti daugiau! 5. Norėtųsi daugiau sužinoti apie padidintos paklausos pre kių skirstymo komisiją, parašiusią šį straipsnį. Tokia komisija yra ir skaičiavimo centre. Aš pats esu jos narys. SC komisijos pir mininke, atstovaujančia SC in teresams Universiteto padidintos paklausos prekių skirstymo ko misijoje, yra D. Krapavickaitė Jos tarp šios publikacijos au torių nėra, o yra B. Yčienė, kuri SC padidintos paklausos prekių skirstymo komisijos darbe ne dalyvauja. O gal yra ne viena komisija! Kodėl tada jos vadi namos vienodai!
1. Kaip žinoma, prekiaujama buvo ne tik Universitete, bet ir kitose Vilniaus miesto įmonė se. Kodėl kitos įmonės sugebėjo organizuoti prekybą, neimdamos antkainio, o Universitetas — ne! 2. Ar iš tikrųjų visi darbuoto jai šį antkainį mokėjo savo no ru! Jei taip, tai kodėl 1990 metų sausio 26 d. Profkomiteto posėdyje buvo rekomenduota, kad Universiteto darbuotojai ga Gal būt atsakymai į šiuos klau li atgauti pinigus, kuriuos jie simus įdomūs ir kitiems skaity permokėjo už kasetes, jei jie tojams ir juos bu? galima pers to nori! kaityti Jūsų laikraštyje? 3. Iš profkomiteto nutarimo aiškėja, kad, bent jau kasetes, S. DAPKONAS reikėjo pardavinėti be antkainio. SC darbuotojas
Nebe pirmi metai svarstome ekonominio profilio specialistų ruošimo gerinimą. Pastaruoju me tu pertvarkymo aistros vėl bly kstelėjo. Suprantamas noras da lyvauti pertvarkoje, kuriant iš esmės naujais pagrindais aukštą jį mokslą nepriklausomoje Lietu voje. Nesinorėtų, kad tie pertvar kymai būtų suvokiami tik kaip mechaniškas kėdžių perstatinėj imas, pavadinimų keitimas arba tiesiog tiesmukiškas visko, kas iki šiol buvo daroma, neigimas. Pasirodo vienas kitas straipsnis periodinėje spaudoje, nagrinė jantis ekonomistų ruošimo pert varkos galimus variantus. Nebe pirmus metus puoselėja pertvarkos idėjas ir prekybos fa kulteto darbuotojai. Jame esan čios specialybės dėl suprantamų priežasčių jau daug metų vienos
populiariausių; jaunimą vilioja organizacinis-komercinis darbas, o pastaruoju metu dar ir atsive riančios tarptautinės prekybos galimybės. Bet bene svarbiausia,
mūsų manymu, populiarumo prie žastis — kas metai vis labiau tuštėjančios lentynos mūsų par duotuvėse ir sunkėjančios sąly gos bent kiek lengviau įsigyti būtiniausią prekę. Specialistus ruošėme tokius, kokių tuometiniam liaudies ūkiui reikėjo, nors jau daug metų,
esant absoliučiai centralizuotam mokymo planų sudarymui, kuo met apie pertvarką dar niekas nekalbėjo, juos tobulinome, kei tėme. Neretai mūsų sprendimus pakeisdavo rektoratas arba ne pripažindavo tuometinė TSRS aukštojo mokslo ministerija. Dabar įgavę nors kol kas ir formalią ekonominę bei politinę nepriklausomybę, pradėtą darbą privalome paspartintai užbaigti ir pereiti iš tikrųjų į naują žymiai aukštesnę komercijos specialistų ruošimo pakopą. Prekybos fakulteto taryboje apsvarstyta ir priimta Vilniaus Universiteto komercijos instituto kūrimo koncepcija. Su ja supa žindinti rektoratas, visų fakulte tų dekanai, žinybų, kurioms ruo šiame ir ruošime specialistus, va dovai. Gauta nemažai teigiamų atsiliepimų. Šios idėjos esmė ta, kad pasi keitusi Lietuvos politinė situacija ir ryškūs ekonominiai poslinkiai kelia rimtus uždavinius visiems
jos piliečiams, ūkio struktūroms ir, žinoma, Universitetui. Iki šiol vyravo labai didelis mokymo planų unifikavimas ir menkos iniciatyvos galimybės. Nepagrįs tos kalbos, kad ekonomistų per daug, kad jų skaičių reikia ma ginti, kad jų ruošimą reikia per
tvarkyti, neapibrėžiant specialy bės ir specializacijos pirmaisiais 2—3 studijų metais, kad studen tas neturi jokios sąmoningo pa sirinkimo teisės, jog Universite te privalu ruošti aukšto pasauli nio lygio ekonominio profili'o „generolus" ir t. t. Tai diskutuo tina. Neginčytina tiesa, kad žy miai sunkiau ištiesinti kreivai pasiūtą batą, negu iš karto pa siūti tinkamą dėvėti. Tačiau ge rų batų siuvimui reikalingi geri siuvėjai ir gera technika. Išsky rus gerus norus ir žodžius, kol kas mes nei vieno nei kito ne turime. Dabar madinga kurti įvairias kooperatines ir net privačias ko mercijos ir biznio mokyklas, kur sus, koledžus, skelbti vos ne pa saulinio lygio tariamas mokslo ir praktinių įgūdžių programas, im
ti iš suinteresuotų asmenų ar or ganizacijų solidų užmokestį. įdėmiau pažvelgus, pasirodo kad tai ne daugiau, kaip saviš vieta. Kokiu skambiu vardu be pavadintume tas mokyklas, jose dirbantieji lektoriai dėsto tas pačias kasdienines tiesas, pajvai-
Nuotraukoje: „Granito" žaidė jas S. Vasiliauskas perduoda R. Indriliūno dovaną VU vyr. bu halteriui J. Akromul.
rindami teoriniais-knyginiaissamprotavimais ar trumpalaikių kursų metu įgytomis žibiomis. Taigi, turbūt pirmiausia pradėki me nuo dėstytojų paruošimo. Jie turi įgauti žinių ir patirties išsi vysčiusių užsienio šalių universi tetuose ir firmose. Deja, tokių galimybių dar neturime arba at siradusių negalime išnaudoti. Štai, mūsų fakulteto prodekanėV. Gaučaitė laimėjo konkursą nemokamoms metinėms komerci nio darbo studijoms Lozanos biz nio mokykloje, Šveicarijoje. Bet nemokamas tik mokslas, o gyve nimo išlaidų niekas neapmoka, ir sunkiai iškovota vieta negali ma pasinaudoti. Žadamos studi jos užsienio mokyklose studen tams. Bet geriausiu atveju jie ga lėtų grįžti į Universitetą dirbti po 4—5 metų, nors ir tai dar jo kių garantijų nėra. Taigi, reikia ieškoti kitų galimų kelių mokslo ir mokymo lygiui pakelti. Dabar komercinio profilio spe cialistus ruošia ar perkvalifikuo ja net šešiose vietose (VU ir jo vakarinis fakultetas Kaune VDU, KPI, Gomelio KI| Vil niaus fakultetas, LŪSTI). Norima įkurti tokio profilio specialybę ir būsimame Klaipėdos universitete. Konkurencija geras dalykas, bei nepriklausomai, kur ir kiek ruo-
(nukelta į 4 psl.)
Sveikiname Kultūros, Švietimo ir Mokslo ministrą Darių Kuolį su išrinki mu | ŠĮ postą. Fil. F. Kultūros klubas
Jeigu Jums reikia gido Vilniaus Universiteto Studentų Sąjunga sudarė sutartį Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejumi, pagal kurią muzie jus įsipareigojo aprūpinti ekskursijų vadovais (rusų, anglų k.) kiekvieną ekskursiją centriniame muziejuje ir muziejaus f iHaluose: Artilerijos bastione, Architektūros muziejuje, taip pat gali aprūpinti turimomis parodomis, kviesti į organizuojamus su sitikimus, paskaitas. Studentus, norinčius nuvesti savo svečius į šiuos muziejus, prašome prieš tris dienas kreiptis į Studentų Sąjungos sekretoria tą (tel. 62-60-04). Studentų Sąjungos sekretoriatas
Balandžio pirmosios proga VU žurnalistikos Katedrose suruošta šeštoji humoristinės fotografijos paroda „BUBO BUBO — 1990". Po juoda — balta — juoda šios parodos vėliava stojo fo tografai R. Gabartas, V. Gulmanas, R. Linionis, K. Linkevičius, V. Markevičius, R. Pačėsa, A. Srėbalienė, T. Srėbalius, V. Usinavičius.
N epasidalij ame I
Koi „motina Maskva" patyliu kais gniaužia visas galimybes bendrauti su užsienio studentais, kurie turėjo atvykti ir į organi zuojamą Tarptautinį studentų fo rumą, bet, deja, nebeatvyks (negavo vizų), apie esamas bendra vimo ir bendradarbiavimo prob lemas kalbamės su Lietuvos au kštųjų mokyklų Studentų koordi nacinės tarybos vicepirmininku Vygaudu Ušacku; — Kai pirmą kartą į Universi tetą buvo atvykę Amerikos stu dentai, juos — pagal visas tradi cijas — šefavo VU interklubas. Čia nėra nieko blogo, bet, vis kai atvažiuoja ofidėlto, asmenys, kurie recialūs studentišką orprezentuoja Stuganizacįją, reikėtų, kad dentų Sąjunga ir Studentų Koor dinacinė taryba būtų informuo tos. apie vykstančius renginius. Taip buvo padaryta dabar, kai JAV studentai atvyko antrąkart. Pirmąkart buvo gauta nemažai priekaištų iš kitų aukštųjų mo kyklų studentų, kad mes „uzurpavom" JAV studentus, kad „susirgom didžiauniversitetiniu šovinizmu". Šfe priekaištai buvo pateikti viename iš Studentų ko ordinacinės tarybos posėdžių. Da bar dar vasario mėnesį paskelbė me Koordinacinei tarybai, kad atvažiuoja amerikiečiai. VU Dar bo centras, Studentų sąjunga ir
interklubas sudarė renginių pla nus, programą ir siūlė Vilniaus pedagoginiam institutui surengti vakaronę pas save, bendrauti. Koordinacinės tarybos nariai — VPI atstovai — iš pradžių sutiko, bet, likus dviems dienoms iki atvykimo, atsisakė. Organizavom JAV studentų ir Lietuvos aukš tųjų mokyklų Studentų koordi nacinės tarybos susitikimą. Į jį at vyko VU studentai ir.. . tik KPI studentų profsąjungos atstovai. Iš didelio burbulo — noro itin ak tyviai bendrauti, bendradarbiauti — galima sakyti, nieko neišėjo. Ar žmonės taip labai užimti?.. Tada gal nereikėtų sakyti, kad VU studentai „uzurpavo" ameri kiečius. — O kur buvo galima rasti informaciją apie JAV studentų atvykimą — ne per parlamenta rus, o?.. — Viešos informacijos nebuvo. Mes turim liūdną itin aktyvios užsieniečių globos pavyzdį — kai buvo atvažiavę ,,Next stop'o" judėjimo dalyviai. Dar sergam ta liga — kad tik išlup us iškvietimą. Laikėmės nuosta tos, kad su atstovais, kurie rep rezentuoja studentus, turi bend rauti ar bendradarbiauti asme nys, kurie irgi kažką (? — red.) reprezentuoja, kad tai nebūtų tušti pokalbiai gatvėje. — Kas kaltas, kad kitos aukš-
Liko tik savaitė Kuri balndžio šventė pati link smiausia! Studentas — žinoma, jeigu jis tikras studentas — ne suabejos: tai FIDI! Tuos, kurie neturi kalendoriaus, ir kuriuos šiemetiniai klimato siurprizai visiškai išmušė iš vė žių, informuojame: dabar kovo pabaiga. Iki FIDI liko vos vieita savaitė. Šiemet, kaip ir kasmet. Fizikų Dienos svečių laukia diskoteka, atrakcionai, gausus alkoholinių patiekalų pasirinkimas. Tiems, ku rių alkoholis netraukia, šventės metu per kraštus liesis ne tik alus, bet ir moterys. Tačiau... visa tai tik svečiams Svečio statusas apibrėžiamas taip; juo gali tapti tas, kas labai kruopščiai ir nuoširdžiai pasidar bavo FIDI labui. Fizikų žodžiais, kvietimų skaičius auga proporcin gai atliktam naudingam darbui. Nusipirkti kvietimo nepavyks net už konvertuojamą valiutą.
tosios mokyklos neprisidėjo (ar — nieko nežinojo) prie susitiki mo ir renginių organizavimo? — Kalti Lietuvos Studentų koordinacinės tarybos nariai, parlamentarai, kurie dalyvauja posėdžiuose. — Tada kyla klausimas, kam jie apskritai ten dalyvauja... — Būtent. Pati Koordinacinė taryba turėtų atlikti organizacinį darbą ir kviesti studentus, ku rie dalyvautų renginiuose. Apie Studentų koordinacinę tarybą rei kėtų kalbėti plačiau. Dabar tokia situacija — išskyrus VU, VDU, kur yra Studentų sąjunga ir Stu dentų atstovybė, niekur nėra su sitarta, dėl buvusių (ar — esa mų) profsąjungų ir naujai susi kūrusių (arba — atsikūrusių) pa rlamentų santykių. Manau, kad žmonės painiojasi svarbiausiame dalyke — neskiria tikslų ir prie monių. Vietoje ginčų, kas kam atstovauja, reikėtų geriau ieškoti bendrumo ir spręsti problemas. Tie ginčai turi įtakos ir Koordi nacinės tarybos neveiklumui, nes nėra aišku, kas iš tikrųjų atsto Kol vauja aukštajai mokyklai, kas tai yra aišku VU, VDU, VDA ir VPI (institute — tik profsąjunga). Įspūdis toks, kad žmonės nėra suinteresuoti, nes ir patys studentai pasyvūs. Kalbėjosi Renlta PETRAITYTE
Studentų žiniai! Jei Lietuvos gamyklose, „Jedlnstvos" kvietimu sus treikavus ten dirbantiems (prijaučiantiems šios organi zacijos pareiškimams) žmo nėms, susidarytų tokia situa cija, kad reikėtų užimti lais vas darbo vietas, prašytume palaikyti Studentų darbinės veiklos centro bei Studentų Sąjungos kvietimą ten padir bėti. Konkreti informacija bus pateikta papildomai.
Beje, šis faktas vargu ar sus tabdys studentą. Jam gali trūkti pinigų, idėjų — niekada. Jeigu jums gimė geniali (ar bent jau nekvaila) mintis, Fizikos fakultete stovi „karvė", kur ga lima kabinti skelbimus su savo idėjomis. Informacijos apie artė jančią šventę semkitės ten pat. „U. V." inf. Jeigu FIDI metu jūs ruošiatės imtis smulkiaburžuazinės veiklos, jūsų prekę visada kukliai parek lamuos FIDI radijas. Atsiskaity Dingusius studentų pažymėji mas — gatava jūsų bendrovės mus Nr. 8811348, išduotą IF stu dentei Vaidai SAUSYTEI, Nr. produkcija. 840740, išduotą MF studentei Neoficialiais duomenimis, Į Miglei BERZTNSKAITEI, Nr. FIDI žada atvykti ne tik „Blz'ai", 8911123, išduotą FilF studentei Rasai KIČAITES, Nr. 851409, iš bet ir Lietuvos televizija. duotą FilF studentei Jovitai Taigi, balandžio 7-ąją — visi į GLAVECKAITEI, Nr. 840551, išduo šventinę FIDI eiseną! O vakare tą MF studentu) Rimui MISEVI — linksmiausia šventės dalis. Bet ČIUI, Nr. 8610497, išduotą FilF tai tik tiems, kas gaus kvietimus. studentei Birutei FETINGYTEI, Nr. 851385 išduotą GF studen Nr. N. LESMINAS tei Audronei JUŠKAITEI,
Komercijos institutas? (atkelta iš 3 psl.) Šime specialistų, pedagoginis personalas nuo to negerėja, mok sliniai tyrimai taip pat. Todėl ir esame tos nuomonės, kad ko mercinio profilio specialistų ruo šimą, perkvalifikavimą, kvalifika cijos kėlimą ir pagrindinius mok slinius tyrimus tikslinga sukon centruoti Vilniaus Universiteto komercijos institute ir sukaupti jame visą geriausią dabar esantį mokslininkų potencialą. Lietuvai einant ekonominio ir politinio savarankiškumo keliu, plėtosis prekiniai-piniginiai san tykiai, kokybiškai naują turinį įgaus komercinė (prekybinė) veikla. Ji apims ne tik prekių cirkuliacijos sferą, bet taps re guliatoriumi, stimuliuoj ančių ga mybos ir daugelio paslaugų sfe ros šakų plėtojimą. Sparčiai plė sis ir intensyvės komerciniai tarptautiniai Lietuvos ryšiai. Ko mercinės veiklos žinios, marke tingo pagrindai, užsienio kalba bus reikalingi ir daugeliui kitų Lietuvos ūkio sričių darbuoto jams, įskaitant pramonės, žemės ūkio, finansų. Tokios žinios be abejo bus reikalingos ekonomi
kos valdymo ir reguliavimo spe cialistams. Mobilius mokymo planus ir aukštą studijų efekty vumą galima pasiekti nedideliuo se aukštosios mokyklos padali niuose. Ekonomistas — plati sąvoka. Esame įsitikinę, kad negalima ir netikslinga ruošti’ ekonomistąuniversalą. Aukštojoje mokyklo je turi susiformuoti tam tikri įgūdžiai ir būsimos veiklos pro bleminiai klausimai, būdingi vie nai ar kitai liaudies ūkio šakai. Vargu, ar dabar tikslinga būtų ruošti ekonomistus „aukščiausio ešelono" ekonominėms tarny boms. Tai krtas studijų etapas, kurio kandidatus atrinktų gyve nimas. Universitetas — stambi aukš toji mokykla išsibarsčiusi po vi są miestą — centralizuotas jos ūkio valdymas tampa labai sudė tingas. Atskirų padalinių sava rankiškumas tampa būtinybe. Būtina peržiūrėti ir jų adminis tracijos sąstatą. Iš seno susiklos čiusi padėtis, kad dekanatuose oficialiai nėra etatinių darbuoto jų, dekanas dirba antraeilėse pa reigose, o pagal pareigybę turi atsakyti už visą darbą. Gerai atikti tas pareigas tampa neįmano ma. Todėl ir siūlome pertvarky ti visą Universiteto valdymą, pirmam bandymui įkurti sava rankišką komercijos institutą, pagal statusą pavaldų Universi tetui ir veikiantį pagal jam pa tvirtintus veiklos nuostatus. Doc. B. CERESKA
Žygeiviai, Kviečiame Jus į Universiteto kuris įvyks š. m. balandžio 7—8 kaimelio. Sąskrydžio atidarymas Programoje: — kliūčių ruožas, Traukinys iš Vilniaus Druskin Važiuoti iki Zervynų. Nepamirškite pasikviesti draug užteks visiems I Sąskrydžio metu įvyks Lietuv cija. Joje aptarsime tolimesnius O tų, kurie nori parodyti ir p lauksime balandžio 5 d. 20 vai.,
8910462, išduotą EKFF studen tei Aurelijai MEDEISYTEI, Nr. 841093, išduotą FF studentui Val dui BAGDONUI, Nr. 8910477, iš duotą EKFF studentei Renatai VĖBRAITEI, Nr. 8810847, išduotą PF studentei Aelitai KRASNOPOLSKAJAI, Nr. 841110, išduotą FF studentui Gediminui LAPEI, Nr. 8810849, išduotą PF studen tei Jūratei MICKAITEI, laikyti negaliojančiais.
Redakcijas «*«mc 232734, VU alų, Ualvamteto 3, „Ualveralt u VMaeaals". TdefoiM: tl-11-78. Tiražas 4500. Užs. Nr. 578 OfaaMaė spaada. 1 spaudu lanku. Spaaadėao UCP CK laidykite ipaaatavė, VHatas, Kauuaaatų pr. 00. SxaaeAe\Maa BaAHHoccaere yaampurrera. FeAfc*rop A. AaaaiTac. 232734, Bsacsioc, yaaMpoarero, 3. Tnorpaąiaa U,K KII Amtbm,
Žygeivių klubo 30-ąjį sąskrydį, d. prie Ūlos, netoli Kriokšlio — prie Dariaus ir Girėno ąžuolų. — pėsčiųjų žygis, — linksma vakarienė prie laužo, inkų kryptimi išvyksta 11.27 vai.
ų ir pasiimti miegmaišių.
Košės
os Žygeivių Sąjungos konferenžygeivių judėjimo kryptis. asižiūrėti nuotaikingų skaidrių, Saulėtekio ai. 9, JK 3 aud.
Mirus buvusiam kolegai Ivanui PERSUANOVUI, ūkio padalinių kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Ekonominės informatikos katedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia katedros vedė ją doc. Zenoną BRAZAITĮ dėl brolio mirties.
Redaktorius A. UPŠTAS