Universitas Vilnensis, 1994 m. gruodis Nr. 9 (1531)

hinc itur ad astra

universitas

GRUODIS 1994 m.

Kaina sutartinė

Iniaus universiteto laikraštis .t

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

TttėeCč btadenfaė.

Nr. 9 (1531)

Meyo&f 9J šviY

dče^ &uei£vui

Sv. Traleriam vi 'Kace-

faidiaib 1995 metais. *7e&ū*ue šie metai laimutei fam&, fadų šeimemd vi a/ttimiediem^, aidai madų 'tiniuenditetO' šeimai vi madų Cnam^iai Pietavai. ^e&tcniad TZoiaodad 7^avi£iaaid BALTŲJŲ DULKIŲ SKAITYMAS /iš ciklo “Dulkių skaitymas pirštų galais”/ Šventa Apokalipsės valanda Dar nesuskambo vėl pasigailėta Kokia jėga atpirko šitą vietą Tai valandai naktis malda

Ar pirmas šerkšno nušvitimas gruody Kai rodos viskas kas įvykt galėjo Seniai įvyko ir ne čia o rodos Kažkur Jeruzalėj ar netgi Galilėjoj Kada nekaltas ėmė jausti kaltę Kada paglostė galvą Trys Karaliai Sušalusiai snarglėtai ubagaitei Kažkur ties Vilnium ties Aušros Varteliais

Arnas Ališauskas

2

1994.

Universitas Vilnensis

Kūčių uakaoų laužėme- kalėdaitį — uiettųlėi io taikai. meilei ii Inalųlėi limlolį.

Kalėdų loeutė mami ptiimiuė. kad girnai flėzai poaiidėja naujoji žmonijai ena. Kniitaai gimimai ženklina naujai kūoųlai poo­ džių. įeini ateinantųi. 1995-ieji metai, kapi­ ni knikččianičkai meilei io laapaiauia lupoatima. nei 'l'CTtSSčZG jual ikelkia ^aleoancijoi metail.

Kua. Situųdai wte*kųi.

'Hnėueniiteta iu. fanų lažnųčiai pnelektai

RELIGIJOS STUDIJŲ IR TYRIMŲ CENTRAS Jau nebe pirmi metai Vilniaus universitete veikia Religi jos studijų ir tyrimų centras, kurio vardas dažnai krenta į aki: VU skelbimų lentose, o siūlomi išklausyti kursai suintriguoji ne vienų studentų. Apie Centro veiklų bei planus pasakoja RST( vedėja IRENA EGLĖ LAUMENSKAITĖ.

- Jūsų Centro veiklos sritys - tai religijų studijos ir religi jų tyrimai?

- Taip. Studijos - kaip akademinis darbas. Mes esame tarp fakultetinė struktūra, mūsų studijos yra vienodai pasiekiama absoliučiai visiems. Truputį mums sunku, nes susiklostė gan paradoksali situacija: iš vienos pusės - Centras įsikūrė ketinant at­ eityje atkurti teologijos studijas Universitete, o iš kitos pusės mes negalime pretenduoti į teologinių studijų atkūrimą, nes Vil­ niaus universitete prarasti teologijos pagrindai. Todėl tenka pra­ dėti nuo mūsų Centro, kuris, galima sakyti, suteikia elementan; raštingumą šioje srityje. Studentai patys sako, kas visuomenė yra taip praradusi supratimą, kas yra religija, kad čia reikalingos pa­ čios elementariausios žinios. Tad ir dėstome religijos filosofiją sociologiją, religijotyrą, o fakultetuose dėstoma religijų istorija.

Tai nėra teologijos studijos, bet mes, ketindami padėti bent ja pagrindus būsimoms teologijos studijoms, į programą įtraukė­ me ir teologijos disciplinas: teologijos įvadą, biblijos studijas.

Kursai, kuriuos šiuo metu lanko studentai, yra bakalauro lygio, lygiagretūs jų studijoms fakultetuose. Dauguma juos ren­ kasi kaip laisvai pasirenkamas disciplinas. Tai leidžia padaryti dabartinė VU akademinių kreditų sistema. Bet įsivaizduokite, jei studentas ketina pretenduoti į magistrantūrą religijos studijų srityje, tai išklausyti visus kursus vien kaip laisvai pasirenkamuo­ sius jam yra sunku.

- Magistrantūra?

- Kitais metais norėtume pradėti magistrantūros studijas religijos studijų srityje. Buvome užsibrėžę įvesti „mažąjį baka­ laurą” (4 semestrus), bet greitai tapo aišku, kad toks laipsnis nė­ ra teisiškai įtvirtintas Lietuvoje. Užsienyje yra kai kur magist­ rantūra be bakalaurinių studijų. Mes irgi norėtume siūlyti ketu­ rių semestrų magistro studijas studentams, kurie įgys bakalaurą bet kuriame VU fakultete arba net kitoje aukštojoje mokykloje, su sąlyga, kad jie iki to laiko bus išklausę tam tikrus kursus. Tie kurie jau buvo nusiteikę ateityje siekti magistro laipsnio, - da­ bar jau yra išklausę bent didžiąją dalį jų. Keturios disciplinos yra privalomos, o keturios - pasirenkamos. Dar būtinas ir bakalaurinio lygio darbas, taigi, reikalavimai nemaži. Manęs dažnai klau-i šia, kodėl taip yra. Lietuvoje nėra nei su religijos studijomis susi­ jusios literatūros, nei elementarių pagrindų, ir todė , i magistrantūra nebūtų fiktyvi, reikalingas parengiamasis etapas.

Nukelta į 3 psl.

1994.12

Universitas Vilnensis

RELIGIJOS STUDIJŲ IR TYRIMŲ CENTRAS

- Taigi, stu­ dijos. O kokius tyrimus atlieka­ te?

- Mūsų tyri­ mai daugiau so­ ciologiniai arba socialpsichologiniai. Kadangi aš pati sociologė ir esu dirbusi su vi­ suomenės religi­ nės sąmonės pro­ blema, tai šių ty­ rimų rezultatus kaupiame jau nuo 1990 metų. Ir šiemet studentai magistrantai atli­ ko didelį Lietuvos jaunimo vertybių tyrimą. Taigi, yra medžiaga apie tai, kaip kinta vi­ suomenės religi­ nė sąmonė, ypa­ tingai jaunimo,

Atkelta iš 2 psl.

Tikiuosi, kad galėsime pasiūlyti magistro studijas tiems, ku­ rie sieks magistro laipsnio, humanitarinių ar socialinių mokslų srityje. Ir tikiuosi, kad Universitetas sudarys galimybę tokiems studentams baigti dvi magistrantūras per trejis metus, jeigu jie tikrai gerai mokysis.

- Kokios perspektyvos laukia religijos studijų magistro?

- Tokios pat, kaip ir pabaigus bet kurios kitos specialybės magistrantūrą. Perspektyvos priklauso nuo studento siekių ir nuo pastangų. O galimybių esama įvairių. Kad ir akademinė veikla yra įvairių religijos disciplinų dėstytojų poreikis. Kalbu ne apie tikybos dėstymą, jokiu būdu. Žmonėms, kurie siektų gilesnių te­ RSTC vedėja Irena Eglė Laumenskaitė ologinių studijų, jau dabar siūloma nuo kitų metų studijuoti Va­ Onos Jarutienės nuotraukoje. karų universitetuose, bet dar nesame parengę kandidatų. Kitas dalykas, kuris man atrodo labai svarbus - religijos studijos gali esamuoju laikotarpiu. Studentai, pirmiausia sociologai, turi ga­ pasitarnauti kaip konkreti sritis kitos specialybės magistrui. Pa­ limybę remdamiesi šia medžiaga daryti sociologinę analizę.

Kitas šiuo metu atliekamas tyrimas - jis nėra vien tik kie­ vyzdžiui, praverstų religijos studijos filologams, nes jos būtų rim­ tesnis pagrindas verčiantiems su religija susijusią literatūrą. Mes kybinis-tai religiniai judėjimai, kurie dabar atsiranda Lietuvo­ iki šiol neturine net teologijos klasikos vertimų, jau nekalbant je, jų plitimas, jų skirtumai.

-Jūsų Centro studentai turi galimybę dalyvauti tyri­ apie religijos sociologijos ar religijotyros, kas savo ruožtu ap­ muose? sunkina religijos studijas.

- Taip. Paminėčiau dar vieną tyrimą. Galbūt jis yra unika­ - Pakalbėjome apie tai, kas bus ateity. O kas vyksta RSC lus, nes mes taikėme ir kiekybinį, ir kokybinį metodus. Iniciaty­ dabar? Ar daug studentų lanko jūsų paskaitas?

- Labai nevienodai. Priklauso nuo disciplinos. Pažintiniai vos ėmėsi trys studentai sociologai, kurie atliko jaunų konverti­ apžvalginiai kursai, kurie dar nereiškia rimtesnio susidomėjimo tų kiekybinį tyrimą. Žodžiu, buvo tirtos trys krikščioniškos ben­ religijos studijoms, praeitais semestrais surinkdavo labai daug druomenės: Sv. Jonų bažnyčios bendruomenė, bažnyčia „Ema­ klausytojų. Pavyzdžiui, į G. Beresnevičiaus paskaitas užsirašyda­ nuelis” ir „Tikėjimo žodis”. Buvo atlikta apklausa šiose bendruo­ vo apie šimtą ir mes turėdavom problemų su auditorijomis. Ju- menėse ir pasižiūrėta, kaip skiriasi jų požiūris į daugelį dalykų daikos įvadas irgi labai daug žmonių surinko. Man regis, nedaug priklausomai nuo konfesijos. Kita to tyrimo dalis buvo pagilinta yra laisvai pasirenkamų kursų, kurie patenkintų pažintinius ben­ interviu, o tyrimo objektas - konvertitai, žmonės, atsivertę j skir­ drakultūrinius studentų poreikius. Mūsų Centras svarbus dar ir tingas krikščioniškąsias bendruomenes. Medžiaga jau yra surink­ ta, dabar belieka su ja dirbti. tuo, kad kelia bendrą studentų kultūrinį išsilavinimą.

-Ar tik mūsų Universiteto studentai lankosi?

- Ne. Šį semestrą jau juridiškai sutvarkėm tuos reikalus, ir dabar kitų aukštųjų mokyklų studentai, kurie čia lankosi, gali išklausyti kursus, gauti sertifikatą ir, suderinus su savo aukšto­ siomis mokyklomis, įsirašyti mūsų disciplinas į diplomą.

- Kurių aukštųjų mokyklų studentai ateina studijuoti?

- Pedagoginio universiteto, Dailės akademijos, Muzikos akademijos. Taip pat - doktorantai iš VU, iš Vytauto Didžiojo universiteto.

-Ar teisingai suprantu, kad religijos studijomis domisi ■vien humanitarai?

-Iš tiesų, iš kitų fakultetų yra mažiau. Nežinau, kaip jie renkasi tą laisvą kursą. Vienas kitas pasirodo - iš Chemijos, iš Matematikos, iš Gamtos, iš Medicinos fakultetų. Bet daugumą

sudaro Istorijos, Filosofijos ir Filologijos fakultetų studentai.

- Koks tolesnis jūsų tyrimų rezultatų likimas?

- Visuomenės religinės sąmonės tyrimų medžiagos anali­ zę jinanau, spaudinsime kaip straipsnius, o konvertitų tyrimo me­ džiagą norėtume išleisti atskiru leidiniu. Ir dar vienas tyrimas, kurį norėtume išleisti kaip studiją - tai tyrimas apie Popiežiaus vizitą Lietuvoje.

- Paskutinis klausimas: kada ir kur gali kreiptis studen­ tai, tik dabar susidomėję religijos studijomis?

-Klausyti kursų galima pradėti nuo bet kurio semestro.

Tikiuosi, kad kitą semestrą galėsime priimti paraiškas ir magistrantūros studijoms, kurios turėtų būti rimtos ir lanksčios, tai­ kant naujas studijų formas. O kreiptis reikia į Religijos studijų ir tyrimų centrą VU Centriniuose rūmuose.

- Ačiū už pokalbį.

Liutauras L ešeiti skus

4

Universitas Vilnensis

1994.JZ

NHU Jiejl 09CT7U 6V6TO6 rtR...

Kalbėjausi su mūsų Universiteto studentais. Daugu­ ma, kaip ir aš, nepatenkinti Kiti sako, kad viską įmanoma suspėti, reikia tik teisingai su­ siplanuoti laiką. Sako, kas nori - išlaiko sesiją prieš šventes, kas nori - kad ir sausio gale. Bet pa­ tyriau, kad labai daug yra tokių no­ rinčių ir kad beveik pusė bendrakur Žodžiu, išeina taip: po pirmos šių bėga laikyti egzaminų dar nesi­ ar jau ketvirtos įskaitos parbėgi baigus paskaitoms. Galėčiau ir aš ši­ žmogus namo, paskaitęs vadovėlį taip. Kaulyčiau dekanate įskaitų la­ bėgi pirkti kalėdinių dovanų, iš par­ pelio, skambinėčiau dėstytojams j duotuvių su krepšiais - tiesiai į an­ namus. Manau, kad savo pasiekčiau trą arba jau penktą įskaitą, o iš jos - Bet kaip kiti? O jei ir jie užsinorės pirmyn su namiškiais praleisti Kū­ teisingai susiplanuoti laiką? Būtu čių vakaro, tik tas vakaras labai su­ taip: dėstytojų paskirtomis dienomis trumpėja, nes jau 24.00 skubi ruoš­ egzamino laikyti niekas neateitų, tis kokiam nors egzaminui. Taip ir nes visi būtų arba jau išlaikę, arba toliau: po Kalėdų - veržtųsi laikyti jiems patogesniu lai­ įskaitos ir egza­ ku. Tad ar ne paprasčiau Mahome­ tui nueiti pas kalną? Kalbu apie tai. minai, po kad viską būtų galima sutvarkyti ofi­ cialiai: padaryti studentams gra­ žias kalėdines atostogas, o sesi­ ją skelbti prieš jas arba po jų.

Tada ir šventės liktų šventėmis, ir sesija taptų sesija. ^ai­ Taigi, mamytės perka tų ir "LĖGO", tėveliai irgi kažki) egzaminų perka, kai kas nieko neperka, Naujieji metai, X o šventės jau visai visai arti. \ t po Naujųjų - vėl Taip arti, kad net baugu. Ar pasiįskaitos ir egzaminai.

Na, nors tu persiplėšk, kaip nieko jusime šventiškai? Labai norėčiau nespėji. Dažnai pagalvoju, o kaip gi visiems to palinkėti. Žodžiu, links­ yra svetur. Užsienio universitetuo­ mų Kalėdų ir laimingų Naujųjų me­ se. Ar ir ten tokia pati naujametinė tų! Galbūt viskas priklauso nuo mū­ košė makalošė? Žinau, kad kai kur sų...

SESI JA? Va, sulaukėme ir vėl: eglutėmis ir kitokiais blizgančiais atributais dabinasi parduotuvių vitrinos, barų bei kavinių languose stypso Kalėdų seneliai, prekės, tinkančios dova­ noms, pasipuošia vienur antkainiais, o kitur - nuolaidomis, mamytės perka „LĖGO”, tėveliai perka „Lithuanian”, o studentai... Na, aišku, studentai juk neturi „perkamųjų”, bet pakalbėkime ne apie tai, o tie­ siog apie studentiškus Naujuosius.

Jau ketvirtus metus pats stu­ dijuoju Vilniaus universitete ir ga­ liu atvirai pasakyti, kad absurdiš­ kiausias kiekvieno kurso etapas tarpusemestris, kai pirmas semest­ ras jau pasibaigęs, o antras - dar ne­ prasidėjęs. Taigi, apie tarpusemestrį. Kai užsimerkiu, taip ir matau jį prieš akis: tokį didelį didžiulį polie­ tileninį maišą, į kurį galima sugrūs­ ti viską, ką tik panorėsi. Kiemsar­ giai rudenį į tokius maišus kemša nukritusius medžių lapus, parkų bei skverų „sanitarai” - tuščius alaus butelius, priemiesčio ūkininkai bulves bei kopūstus. Vilniaus uni­ versiteto maišas - irgi netuščias. Ga­ na daug į jį telpa. Pavyzdžiui, šven­ tės: šv. Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai... Arba kelionės: kas keliau­ ja į kitą miestą ar rajoną pas namiš­ kius, kas - į Paryžių ar Prahą (nau­ jametinė egzotika!). Ir-mokslai: egzaminai, įskaitos ir kitos įvairaus plauko atsiskaitymo formos. Už nu­ veiktus per semestrą darbus.

7

Boleslavas Bukeleris. yra kalėdinės atostogos studentams.

VU studentas Pavyzdžiui, pernai kolega iš Buda­ pešto grįžo prieš Kalėdas ir atgal iš­ Redakcijos prierašas. važiavo jau po Naujųjų. O sesiją, pa­ Šiuo metu, kai laikraštis jau sirodo išlaikė dar prieš visas šven­ tes. Kitur, galbūt, sesija - lik po parengtas spaudai, Universiteto švenčių, bei ir tai gerai - gaii kibti į vadovybė svarsto kalėdinių atos­ togų klausimą. darbus jau pailsėjęs.

universiias vilnensis Šių ynažtų vi dėdelių lueučėų fvvvya

“VU Studentų cd4tau(/dė i&ei4dia 'lltiėoczdteto ieudnuMteu^: drvidactofu^. dėitųto-

itudeutui iddcėdfUHU tė^tuėi dailume vi iutHanytnuMC. faėtuėi. luedcatoi. ucllėi-

taučėm euezęėjm in, fdluatuėi ai»H(Mėtiė<ifHC

^uenime.

Su. Kalėdai vi '7’laujiejč TKetaė teat-

*eža ^unti lua daugiau džiugių aliatvtitų. ęfi’MitMnanėių falų tauriai dariai

fvtoifHinya ^ueuiMto- ėcelųfe.

’VUS/l 'Valdųlol fiiatCtaeloi Artūrai 'IKacijaailai

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės parla­ mento prezidento rinkimai tęsiasi ir situacija pradeda priminti garsiąją Kaišiado­ rių rinkiminę apygardą. Kai rinkimų karštligė persikėlė iš VUSA konferencijos į par­ lamentą atsirado ir antras kandidatas Adas Šliteris, ta­ čiau eilinis rinkimų turas problemos neišsprendė. Už A. Šliterį balsavo 7, už R. Šapranauską 6 parla­ mentarai, 2 susilaikė ir nei vienas pretendentas nesurin­ ko 2/3 balsų daugumos.

Kol ši keista situacija dar neišsisprendė ir iš VU­ SA konklavos atkakliai ne­ sirodo dūmai, “Universitas Vilnensis” nusprendė papra­ šyti, rinkiminio atokvėpio minutę, abiejų pretendentų pasidalinti mintimis apie VUSA perspektyvas ir save.

Taigi, Adas Šliteris gimęs 1975 m. Kaune, baigė “Varpo” vidurinę mokyklą, šiuo metu stu­ dijuoja VU Kauno humanitari­ niame fakultete ekonomiką.

Nesibalotiravo VUSA konferencijoje, kadangi tikėjosi, kad Regimanto Šapranausko autoritetas didesnis, tačiau per konferenciją patyrė klydęs ir VU kauniečiai nusprendė, kad jis būsiąs tinkamesnė kandidatūra nei Regimantas.

RIKKICPni Rinkiminė programa labai lakoniška - atlikti Prezidento pareigas, atgaivinti VUSA par­ lamentą. Pretendento žodžiais tariant: “Artūro (VUSA valdy­ bos pirmininko - aut.) autorite­ tas didelis, bet parlamentas “sė­ di po Artūru”, taip yra galbūt to­ dėl, kad Prezidentas per silpna asmenybė”.

Reikalai kuriuos VUSA parlamentui reikėtų nedelsiant spręsti - mokamo mokslo įvedi­ mo problemos. Pretendento nuomone, mokamas mokslas būtij išeitis, tačiau tiems kurie jau įstojo pagal dabar veikiančią sistemą, jo taikyti negalima, t. y. negalima keisti žaidimo tai­ syklių bežaidžiant.

VUSA struktūra A. Šliterio nuomone būtų gal ir gera, jei ji veiktų, silpniausia grandis par­ lamentas. Reikia nors kartą su­ kviesti daugumą parlamentarų, kad bent prezidentą normaliai išsirinktų. Kad parlamentarai neatlieka savo pareigų, A. Šliterio nuomone, priklauso nuo to, kokie yra patys parlamentarai žmonės pasidarė apatiški, nebe­ nori tokių dalykų spręsti. Galbūt kvorumo problema išsispręstų pakeitus reglamentą, sumažinus parlamentarų skaičių. Kandida­ to į prezidentus nuomone, jei fa­ kultetų studentų atstovybės bū­ tų tokios, kaip jų Kauno huma­ nitariniame fakultete - proble­ mų tikrai nebūtų. Jų atstovybė­

je dirba tiek pat žmonių, kaip ir čia Vilniuje. Adas Šliteris ža­ da balotiruotis ir trečiajame rinkimų etape.

Antras kandidatas į VU­ SA prezidentus Regimantas Šapranauskas - gimė 1070 m. Šiauliuose, mokykloje lankė matematikos, fizikos, dailės už­ klasinius užsiėmimus, keletą metų šoko pramoginių šokių būrelyje, lankė aviacijos klubą, šiuo metu studijuoja mediciną 6 kurse.

Balotiravosi VUSA kon­ ferencijoje, tačiau nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Pagrindiniu VUSA užda­ viniu laiko tai, kad VUSA tik­ rai gyvuotų, kad jos veiklos re­ zultatai jaustųsi kiekvienam studentui ne tik Vilniaus uni­ versitete, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu, R. Šapranausko nuomo­ ne, aktualiausi yra socialiniai studentų reikalai, tikisi pasiek­

3

ti, kad studentams būtų taikoma daugiau nuolaidų, reikėtų sutvar­ kyti ir studentų draudimo reika­ lus, nes “Sodra” studentų nedrau­ džia. Reikia sukurti Jaunimo įsta­ tymą ir reikalauti, kad jis būtų priini tas.

Atskira veiklos sritimi laiko bendradarbiavimą su užsienio lie­ tuvių organizacijomis. Šiuo metu VUSA beveik nepalaiko ryšių su išeivija. Kadangi užsienyje veikia nemažai lietuvių jaunimo organi­ zacijų, todėl iš jų būtų galima pa­ sisemti naudingos patirties.

Parlamentarai, R. Šapra­ nausko nuomone, į posėdžius ne­ sirenka todėl, kad per keletą me­ tų išsikerojo studentų abejingu­ mas, kurį lėmė socialinė - ekono­ minė studentų padėtis. Studentai dabar daugiausia eina ten, kur yra finansinė nauda, o ne ten kurmoralinė ir pan. Studentus rei­ kia sudominti įdomiu darbu, ma­ terialiai atlyginti VUSA visiems negali. Jam pačiam materialinio atlyginimo nereikia, reikia tik dar­ bo ir to darbo rezultatų. VUSA parlamento posėdžiai galėtų būti įdomesni, galėtų būti ir rimtoji ir linksmoji posėdžių dalys.

Regimantas Šapranauskas galvoja balotiruotis ir trečiajame rinkinių etape.

Kadangi A. Šliteris gavo 1 balsu daugiau, tai VUSA valdy­ boje sutarta, kad jis iki kito rinki­ mų etapo eis prezidento pareigas, kvies parlamentarus į posėdžius, o naujaisiais metais A. Šliteris lin­ ki parlamentarams ir visiems stu­ dentams aktyvių ir darbingų me­ tų - linksmumo ir taip pakaksią; Regimantas Šapranauskas norė­ tų palinkėti visiems gerai baigti šiuos metus, kad ateinantys būtų daug sėkmingesni, ir studentai tikrai norėtų studijuoti, gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Na, o "Universitas Vilnensis” linki to paties ir abiems kandidatams.

Parengė Aleksandras Valentas

6

Universitas Vilnensis

Siūlau reformą Nežinau, ar visi, bet, tikiuosi, daugu­ ma VU studentų žino, kad Centrinių rūmų Observatorijos kiemelio prieglobstyje yra įsi­ kūrusi ir veikia VUSA - pagrindinė ir vie­ nintelė VU studentų savivaldos institucija.

Susidurti su ja ir patirti jos veiklą man teko gana nedaug, be to gana fragmentiškai, ta­ čiau ne vieną kartą ir, kadangi laikau save šiek tiek dalyvaujančiu visuomeninių orga­ nizacijų veikloje, tai ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės veiklą stengiausi pažinti išsamiau ir su tam tikru suinteruosutumu.

Studentų savivalda Universitete pa­ grįsta atstovavimo principu, būtent, atsto­ vavimo fakultetams. Atstovybei priklausan­ čios visuomeninės organizacijos iš esmės tik pakeičia nelabai efektyviai arba ir visai ne­ funkcionuojančias fakultetines studentų or­ ganizacijas. Todėl VUSA parlamentas yra labai specializuotas, atstovaujantis atskiras profesijas, specialybes, o ne bendrauniversitetines interesų grupes ar visuomenines idėjas. Tilo tarpu atskirų Universiteto spe­ cialybių reikalai sudaro tik dalį tų proble­ mų, kurios studentams aktualios ir kurias jie norėtų ir galėtų spręsti. Tai, beje, užfik­ suota ir VUSA įstatuose, pvz.: “Svarbiau­ sias Atstovybės veiklos tikslas - telkti stu­ dentiją demokratinės, teisinės, pilietinės vi­ suomenės Lietuvoje kūrimuiį...]” ir 1.1. Pro­ fesiniu pagrindu išrinktas parlamentas, to­ kių uždavinių, dėl visai objektyvių priežas­ čių ir negali įgyvendinti. Beje, fakultetinių reikalų, bent jau iki šiol, VUSA, atrodo, taip pat nelabai sprendė, nors kompentencijos požiūriu, tai tėra, bene vienintelė jįj profe­ sionalesnio veikimo sritis, Žinoma, tikėtis, kad chemikai objektyviai spręstų istorikų, ekonomistai - medikų, gamtininkai - filo­ logų reikalus - nerealu.

Kadangi esu Universiteto studentijos atstovas, suinteresuotas aktyvesniu jos vei­ kimu visuomenėje, pirmiausia mūsų pačių Universitete - ieškojau variantų, kaip tai pa­ siekti. Koks vaidmuo, o gal ir pareiga VU­ SA parlamento, kaip visų studentų funkciją prisiėmusios institucijos?

Renkamų institucijų trūkumas yra tas, kad tuo atveju, kai išrinktieji neiniciatyvūs ir neveiklūs, ką nors pakeisti gali ik juos perrinkdamas. Todėl VUSA parlamento perspektyvą ir jo naują kokybę matau tik kaip pačių parlamentarų kaitą. T. y. ne vie­ nų - blogų pakeitimą kitais - geresniais, bet kaip parlamento išplėtimą įvairesnes veik­ los sritis atstovaujančiais, platesnių intere­ sų ir įvairiapusiškesnės kompetencijos stu­ dentų atstovais. Tai būtų įmanoma padaryti tik iš esmės reformuojant rinkimų į VUSA sistemą.

Todėl manau - kodėl gi nesuorgani­ zavus Universitete visuotinų, slaptų ir de­ mokratinių rinkimų j VUSA parlamentą; su visomis tokioms akcijoms būdingomis pro­ cedūromis: skelbti rinkimų datą, pasirinkti optimalias balsavimo vietas - balsavimo apy­

1994.12

ma, bet pirmiausia reikalingas dabartinių parlamentarų noras, apsisprendimas veik­ ti. Tilo, tiesą sakant, nelabai tikiu, kadangi parlamentarams čia pateikti pasiūlymai nė­ gardų atitikmenis, tarkim, fakultetuose ar ra naujiena ir visa tai jie galėjo jau keletą bendrabučiuose, studentams nereikėtų bels­ kartų įgyvendinti, nuo pat VUSA įkūrimo, tis iš Baltupių ar Čiurlionio į Salėtekio miš­ bet deja... tai trūko kvorumo, tai nebuvo no­ kus, kaip šiuo metu į rinkiminę konferenci­ ro, tai - aišku - ne visiems toks parlamen­ ją. Tokių rinkimų dieną būtų galima ir ati­ tas būtų parankus. Bet tik toks galėtų įgy­ tinkamai pažymėti, t. y. surengti tikrą stu­ vendinti uždavinius, kurie ir dabar užfiksuoti dentų demokratijos šventę. Svarbiausias re­ VUSA įstatuose “telkti studentiją demokra­ formos privalumas - kandidatų iškėlimo tinės, teisinės, pilietinės visuomenės Lietu­ procedūros reorganizavimas, pvz.: surinkus voje kūrimui” ir t. t.

50 parašų iškeliamas 1 kandidatas, univer­ Dabartinė VUSA parlamento rinkinių sitetinės visuomeninės ar fakultetų studen- sistema galėtų būti laikoma demokratiška, tų akademinės organizacijos galėtų teikti tačiau funkcionuoti ir būti demokratiška ji balsavimui savo kandidatų sąrašus. Iš esmės gali tik neskaitlingose organizacijose arba pagrindinius tokios rinkimų sistemos prin­ ir skaitlingose, bet su labai griežta naryste, cipus būtų galima paimti, kad ir iš LR Sei­ o “Atstovybės nariu yra kiekvienas dieninio mo ar kitų šalių panašių institucijų rinkimų skyriaus studentas, [...] nuo įstojimo į Vil­ įstatymų. Beje, tarpukario laikotarpiu pa­ niaus universitetą momento”. Iš tiesų abe­ naši rinkimų į Studentų atstovybę sistema joju ar visi VU studentai žino, kad priklau­ normaliai funkcionavo Vytauto Didžiojo so savarankiškai visuomeninei organizaci­ universitete. Dalyvavimas rinkimuose būtų jai? stimulas fakultetinėms ir bendrauniversiteStraipsnio apimtis neleidžia labai išsi­ tinėms studentų organizacijoms steigtis, plėsti ir detalizuoti visas problemas, atsaky­ veikti, garsinti savo veiklą Universitete, as­ ti į visus “už” ir “prieš”, nemanau, kad tai ir menims, kuriems rūpi studentų problemos, reikalinga, kadangi literatūros apie panašių akademiniai jų reikalai ieškoti bendramin­ organizacijų funkcionavimą dabar jau ne­ čių kurie juos paremtų rinkimuose, ir jei jų sunku surasti bibliotekose. Tikiuosi, kad siekiai sutaptų su daugumos studentų sie­ duomenų bazę turi ir Studentų atstovybė. kiais - jie galėti) ateiti į VUSA parlamentą Nesiekiau šiuo straipsniu ir ko nors sugriau­ ir imtis veiklos. ti, todėl sąmoningai vengiau aštresnės kri­ Nemaža dalimi tokių rinkimų sėkmė tikos; tačiau visgi tikiuosi sukelti nors men­ priklausytų nuo rinkiminės kompanijos or­ ką diskusiją šia tema, jei ir ne tarp visų VU ganizavimo, kuri renkant pagal tokią rinki­ studentų, tai bent tarp pačių parlamen­ mų sistemą neišvengiama, tačiau tai ir yra tarų. šios sistemos privalumas, efektyvumas, pa­ Baigdamas šį rašinį, norėčiau atkreipti galiau - demokratijos mokykla. Koks būtų VUSA parlamentarų dėmesį dar į vieną tokiu būdu išrinktas parlamentas - nesiimu jiems svarbų dalyką. Rinkimų į VUSA lai­ prognozuoti, matyt, neišvengiamai jame bū­ kas - ruduo - yra pats nepalankiausias me­ tų ir rietenų, kaip Seime, ir intrigų, ir nesu­ tas. Kvorumą iki 95-ųjų pavasario jūs gal ir tarimų, bet neabejoju, kad jis būtų veiklus, turėsite, bet rudenį, kada darbas produkty­ iniciatyvus, o sprendžiamų problemų ratas viausias, kada geriausias laikas pradėti įgy­ būtų ir platesnis, ir įvairesnis. Neabejoju, vendinti didesnius uždavinius, idėjas - kvo­ kad savaime išsispręstų ir kvorumo proble­ rumo tikrai nebeliks dėl paprasčiausios prie­ ma, kuri, kai ji tampa vos ne svarbiausia kliū­ žasties - dalis parlamentarų jau bus baigę timi, trukdančia funkcionuoti parlamentui Universitetą.

- atrodo, švelniai tariant, neberimtai. Aiš­ Linkiu tad Vilniaus universiteto stu­ ku - toks parlamentas būti) gana savaran­ dentų atstovybės parlamentui 95-aisiais iš­ kiškas, kiltų problemų atskiriant vykdomą­ eiti iš saugaus pogrindžio į nesaugią kovos ją ir leidžiamąją valdžias, tačiau ir šios pro­ dėl valdžios viešumą ir laimėti. blemos išsprendžiamos, jei geranoriškai bus jų imtasi. Tokiai reformai reikalinga para­ MaF studentas Aidas Varkalys

Universitas Vilnensis

1994.12 Taip galima trim žodžiais nusakyti VII studentės lituanistės Birutės Švedaitės akade­ minę odisėją. Bet Kalėdinių atostogų grįžusią Birutę pasisekė pakalbinti daugiau nei trim žo­ džiais. Pokalbio konspektą ir siūlau “UV” skai­ tytojams. Primenu, kad redakcijos viešnia da­ bar studijuoja socialinę pedagogiką Drezde­ no Evangelikų socialinio darbo aukštojoje mokykloje.

“UV” - Birute, gal pradėkim nuo tra­ dicinių klausymų - kokia buvo pradžia, kaip atsirado mintis, kas paskatino ir 1.1.?

B. S. - Tliomet reikia pradėti kalbą nuo to, kas yra socialinė pedagogika kaip mokslas ar kaip darbas. Na, bet apie viską iš eilės. Žodžiu, Kaune yra tokia organiza­ cija “Actio catholica Patria”, su kuria aš ko­ kius penkis kartus buvau Vokietijoje. Ši or­ ganizacija - tai viena iš nedaugelio, kuri dir­ ba praktinį darbą socialinėje srityje. Tų ke­ lionių metu aš susipa­ žinau su vienu kitu so­ cialinių mokslų peda­ gogu, sužinojau plačiau apie pačią specialybę.

Pasidarė įdomu, nes iki tol aš dirbau tą patį darbą, tačiau neprofesionaliai - intuityviai, kaip pati jaučiau ir supratau. Iš šios organizasijos žmonių sužinojau, kad Drezdene yra aukštoji mokykla, ruošianti socialinio dar­ bo specialistus. Ten kasmet priimama mo­ kytis 50 vokiečių ir 5 užsieniečiai iš Rytų.

Kadangi Drezdenas yra specifinėje padėty­ je (100 km iki Lenkijos, 100 km iki Čekijos), kadangi buvusios VDR mentalitetas irgi šiek tiek specifinis, tai vokiečiai tikisi praplėsti ir savo akiratį, asmeninių ryšių tinklą ir 1.1. O žiūrint labiau apibendrintai, tai yra tiesiog Vokietijos katalikų solidarizacija su Rytų Europa per bažnyčią.

B. Š. - Kibirkštys dėl šito skyla tik Lie­ tuvoje. Vokiečiai visai kitaip supranta pri­ klausymą vienai ar kitai religinei bendrijai.

Pirmiausia jie patys sau yra tauta. O visa ki­ ta sutelpa į ekumenines pažiūras, propaguo­ jančias kažkada išsiskyrusių krikščionybės šakų suartėjimą. Konkretus pavyzdys: teolo­ gija kaip disciplina mums dėstoma iš pro­ testantiško taško, bet labai subtiliai ir be jo­ kio idėjinio spaudimo. Be to, visada bus pa­ sakyta, ką svarstomu klausimu sako orto­ doksai, ką - katalikai, ką - protestantai ir 1.1.

“UV” - Savotiška “lyginamoji teologi­

ja”?

B. Š. - Maždaug taip. Dėl to proble­ mų tikrai nekyla.

“UV” - O dėl ko kyla?

B. Š. - Gali kilti tuo atveju, jeigu aš,

7 jos, iš ko tuomet susiformuos mokyklos, ruošiančios soc. pedagogikos profesiona­ lus? Uždaras ratas...

“UV”-Keletas klausymų apie stu­ dentijos gyvenimą - ar yra pas vokiečius analigiškų organizacijų, tarkim mūsų VUSAi? Kaip susiklostę organizacinės struk­ tūros?

B. S. - Yra studentų organizacija, jungianti visas Drezdeno aukštąsias mokyk­ las. Ji kuruoja viską - nuo maisto ir ben­ drabučių iki studentiškų renginių ir moks­ lo dalykų. Viskas labai centralizuota. Ne­ svarbu, pavyzdžiui, kur tu mokaisi, bendra­ butį tau skiria ne tavo mokykla, o ši bendramokyklinė sąjunga.

“UV” - Susidaro įspūdis, kas viskas gerokai biurokratiška?

B. Š. - Taip ir yra iš tikrųjų. Nuvažia­ vusi pildžiau nežmonišką kiekį anketų, popierių.

Gerai tai, kad galima vis­ ką sutvarkyti per vieną dieną.

Vilnius-Drezdenas-Vilnius

“UV”-Ir koks įspūdis, jei lygintum savo naująją Alma Mater su Vilniaus uni­ versitetu ar su kitomis Lietuvos aukštosio­ mis mokyklomis?

B. Š. - Esminis skirtumas ir specifinis dalykas yra tai, kad ši mokykla, būdama nor­ mali aukštoji Vokietijos mokykla, ruošia žmones ne teoriniams tyrimams, o prakti­ niam darbui - socialinei veiklai. Skiriasi ir pati mokyklos metodika: jeigu čia, Vilniuje, klausomasi paskaitų, rašomi kursiniai dar­ bai, tai tenai pagrindinis dėmesys tenka se­ minarams, kurių metu mes diskutuojame duota tema, aptariam referatus, patys stu­ dentai juos ir paruošia, ir pristato. Dėstyto­ jo reikalas tik valdyti visą šį procesą. O pa­ čią socialinę pedagogiką galima studijuoti ir Drezdeno universitete, bet ji bus grynai teorinė, o dėstymo metodai bus panašūs į VU. “UV” - Vienas provokuojantis klausi­ mas: sakei, kad tau padėjo katalikiška or­ ganizacija, o mokykla, kaip matyti jau iš pa­ vadinimo - evengelinė. Ar iš šitų dalykų ki­ birkštys neskyla?

tarkim, po trejų su puse studijų metų gau­ siu diplomą, pripažįstamą Vokietijoje ir grį­ šiu į Lietuvą, norėdama dirbti katalikų baž­ nyčios sistemoje. Davatkiškų pažiūrų žmo­ gus, pamatęs žodį “protestantiškas”, gali skubėti pasakyti “ne”.

Užsienyje dėl socialinio darbo laukų vyksta įtempta konkurencija tarp bažnyčios, valstybės, mokyklos, įvairiausių organizaci­ jų. Žmonės tiesiog pasimeta tarp pasiūly­ mų, nieko nenori nuo persisotinimo. Pas mus niekas nieko nenori dėl apatijos, dėl tuštumos. Tik eik ir daryk - Lietuvoje so­ cialinio darbo laukai tušti ir palikti likimo valiai. Pagaliau socialinių problemų pas mus daug daugiau, nei Vokietijoje, o sprendžia jas žmonės neprofesionalai, pasikliaudami tik savo nuojauta ir atsitiktinėmis žiniomis.

Ir jeigu niekas nieko nedarys, visi visko bi­

“UV” - Ar yra struktūrinis pasiskirstymas - fakultetais, katedromis ir pan.?

B. Š. -Nėra prasmės. Kai studijuoja tik 400 studentų, kai dėstytojai ar rektorius yra mano draugai, pašnekovai, vaikštantys su auskarais ausyse ir dėvintys megztinius, kai tvyro labai draugiška ir betarpiška at­ mosfera... Nelabai reikia tų valdiškų skirs­ tymų.

“UV” - O ar tai nepereina ribos ir ar netampa jūsų santykiai tiesiog familiarūs?

B. Š. - Ne. Vis dėlto svarbiausia vie­ ta palikta dėstymui, profesiniam ruošimuisi. Ir pats didžiausias pagrindas bet kokiam bendravimui - tik profesionalus požiūris į savo darbą, į savo specialybę. Tai ir užker­ ta kelią iškreiptiems santykiams, pavyzdžiui - familiarumui.

“UV” - Kas sunkiausiai sekasi, ir kas lengviausia?

B. Š.-Viskas vienodai sunku: kalbos barjeras, terminų kalba ir pan. Yra ir visai nelogiškų dalykų. Pavyzdžiui, aš studijuoju Vokietijos teisę, laužau galvą, o grįšiu į Lie­ tuvą, kur visai kiti įstatymai, kita sistema.

“UV” - Kas iš Lietuvos labiausiai pri­ sidėjo prie šios tavo kelionės?

B. Š. - Pirmiausia tai “Actio catliol ica Patria”, Vilniaus arcbivyskupas A. J. Bačkis, davęs rekomendaciją mokyk­ lai Drezdene. Stipendiją moka patys vokie­ čiai. Laiko tai nauda ir sau, ir ne tik sau.

Bet apie tai jau kalbėjau.

“UV”-Dėkoju ir linkiu sėkmės stu­ dijose.

Arnas Ališauskas

8

Universitas Vilnensis

1994.12

uo ypatingų permainų metu, kai žings­ nis po žingsnio žengiame į rytojų ir savo kelyje su­ tinkame pačių įstabiausių kliūčių ir dažnai susi­ mąstome apie mūsų pačių įprastos kasdienybės nepastovumą bei apie savo laikinumą, kai vieną gruodžio rytą pajuntame, kad už lango sninga ne šiaip sau, ne be priežasties, kad tame savo žodyno puslapyje, kuriame užrašėme žodį “branda ”, rytoj galima rasti kitą žodį - "senatvė”, kai vieną vė­ juotą vakarą staiga suprantame, kad pasaulis ne­ sibaigia mumis, o mes galbūt nesibaigiame šioje žemėje, kai vieną dieną pačiame darbo įkarštyje apstulbstame suvokę, kad dalykai, kurie vaikystėje atrodė tokie bauginančiai paslaptingi - džiaugs­ mas ir... skausmas - jau yra mums tokie pat įprasti, kaip kavos gėrimas per pertrauką, ir kad vis dėlto nežinome ir niekada nesužinosime jų - džiaugsmo ir skausmo - dieviškos bei žemiškos kilmės, šiuo ypatingu permainų metu, kai iš tiesų nevyksta jokių permainų, tik žingsnis po žingsnio žengiame į praeitį, prieš save it galvosūkį dėliodami skaičius - 1992, 1993, 1994, paskui 1995, taigi, šiuo niekuo neypatingu metu leiskite jums visiems palinkėti pilkosios dienų tvirtybės, violetinės naktų aistros, die­ viško akmens žaismingumo ir mylinčio grobuonies švelnumo, žodžiu, viso to, ką mes taip sunkiai nešame per žiemas ir vasaras ir nė už ką nesutinkame dalintis...

Balys Bukelis Vilniaus universiteto studentų atstovybė siūlo šias akcinės draudimo bendrovės “I’REVENTA” draudimo rūšis:

1. Fizinių asmenų gydymosi užsienyje išlaidų savanoriš­ ką (sveikatos) draudimą.

Draudimas kompensuoja gydymo išlaidas ūmios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju būnant užsienyje. Apmokamos iš­ laidos, susijusios su pavojingu sveikatai chroniškos ligos paū­ mėjimu.

Gydymo išlaidos apmokamos iki 20 000 DM, o apdraus­ tojo mirties atveju išmokama 10 000 DM. 2. Mechaninių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą Lietuvos Respublikoje ir NVS šalyse.

Atsitikus draudiminiam įvykiui, nuostolius nukentėjusiam automobilio savininkui atlygina ne kaltininkas, o jo draudimo kompanija. Lengvojo automobilio draudimo įmoka sudaro 1,5% draudimo sumos.

3. Gydymo išlaidų savanorišką draudimą.

Galima apsidrausti patiems, apdrausti sutuoktinį, vaiką bei kitus šeimos narius. Jei sudarysite šią draudimo sutartį, “PREVENTA” padengs 40-70% mokamų gydymo paslaugų ir iki 50% vaistų kainos. Sutartys sudaromos trejiems metams ir ilgesniam laikotarpiui. Draudimo įmoka - 15% pasirinktos draudimo sumos.

Draudimo sutartį jūs galite sudaryti VU studentų atsto­ vybėje Universiteto 3 (Observatorijos kiemelis).

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius.

Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab.

Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321.

Užs. Nr. 5 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorius Aleksandras VALENTAS

r I I

■—— ———— —————— ———— Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių biuras I ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC - Į

■ tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čekiją, Į I Slovakiją, Bulgariją, Vengriją.

I 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankytojams. | Specialios kainos visų rūšių transportui.

I ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC keliausite j I pigiai ir daug.

I I Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos.

15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. ________ ______ _____________ ___I I GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card - visiems I iki 26 metų.

I Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje.

10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje.

I Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime j bet kuri j I pasaulio miestą.

Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: I I Visiems su ISIC, ITIC, GO 25 Card.

I Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Ii. I I Vilnius-C’.iurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 U. Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 D. 1895 H. I I Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Ii. 1190 U. I I Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - komfortabiliu I autobusu iš Varšuvos j daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarp-1 maršrutai, pvz.: I I tautiniai Visiems su ITIC, GO 25 Card, ISIC I I Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 U. 560 Lt. I I Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Ii. 479 D. 468 Ii. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 U. 345 D. 320 U. II AU PAIR programa - tai gal irnybė padirbėti Vokietijoje, Ispanijoje, Ij š Airijoje.

I Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus-užeikite | | pas mus!

Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų. ■ Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje,* | Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos | ■ Anglijos koledžuose.

I |

VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, teL: 614414, 617920

L—M

—————

MW