caRs/ms scuoenoas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETE Vasario 27 d. įvyko partijos Universiteto komiteto posėdis. Jame buvo nagrinė jamas Chemijos fakul teto vidinis partinis darbas. Apie tai kalbė
Kelionė į Kaliningradą Praėjusį šeštadienį ir sek madienį Kaliningrade vietos universiteto kvietimu viešė jo mūsų aukštosios mokyk
jo fakulteto partinio biuro sekretorius doc. L. Naruškevičius, tik rinimo komisijos var du — partijos komite to narys D. Biriukovas.
Komiteto posėdyje svarstyti dėstytojų peratestavimo ir jaunųjų specialistų skirstymo klausimai.
Su Kovo 8-qja,
mielos dėstytojos ir bendrakursės! Daug džiaugsmo Jums!
„TS" inf.
los delegacija, kuriai vado vavo partijos Universiteto komiteto sekretoriaus pava duotojas M. Suminąs. Vilniečių susitikimai su Ka liningrado universiteto dėsty tojais, studentais, su kariais buvo labai nuoširdūs. VVU kaimo kapela kon
certavo Kaliningrado studen tams dramos teatro scenoje, jūreiviams. Mūsų saviveiklininkai par sivežė N. karinio dalinio va dovybės Garbės raštą už puikų pasirodymą.
UNIVERSITETE PRASIDĖJO STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS XXVI KONFERENCIJA
Pirmieji į darbą kibo fizi kai. Ketvirtajame puslapyje pa sakojame, kaip savo fakulte tų SMD konferencijoms ruo šiasi bibliotekininkai ir bota nikai.
Sudavičius, Universiteto komjaunimo organizaci jos vadovai, studentai — Lietuvos komjaunimo XVIII suvažiavimo dele gatai. Drg, N. Vaitkevičius papasakojo apie Vilniaus komjaunuolių laimėjimus, vykdant TSKP CK 1973 m. gruodžio plenumo nutari mus, apie LLKJS XVIII suvažiavimo iškeltus už davinius.. Gerai įvertinęs Universiteto komjaunimo organizacijos darbą, geri
nant studentų ideologinį auklėjimą, keliant mokslo pažangumą, jis atkreipė dėmesį į trūkumus kom jaunimo darbe, kuriuos kuo greičiau reikia šalin ti. Būtini glaudesni ryšiai su gamybiniais kolekty vais. Tarybų šaliai reika lingi geri specialistai, tvirtos mokslinės pasaulė žiūros, gilių idėjinių įsiti kinimų žmonės, todėl ypa tingą dėmesį reikia skirti visuomeninei - politinei praktikai. Būtina gerinti
DEVINTAJAME
Dažnai vakarais renkasi bendrabučio tarybos nariai ir tariasi, ką galima būtų pa daryti, kad kiekvienas stu dentas savo laisvalaikį pra leistų turiningiau ir įdo miau. E. ABROMAITYTE
— Kada kviesite į įkurtu ves? — nekantravo aštuntojo studentų bendrabučio gyven tojai. — Juk „vienuolyne“ po vienu stogu gyvenimo iš minties sėmėmės. . . Nereikėjo ilgai laukti filo logams savo kaimynų. Ne trukus, kas pėsčias, kas va žiuotas, nešini daugybe ryšu liukų, pasipylė istorikai, filo logai, ekonomistai prie nau jojo bendrabučio — devinto jo. Dabar gyvenimas naujaja me virte verda. Įkurtuvės — papildomi ir rūpesčiai. Devintasis išsirinko naują dešimties žmonių tarybą, ku rios pirmininkas — IV kur so istorikas J. Jurkynas. Bendrabučio komendante — O. Vaiciukienė.
FIZIKŲ ATASKAITINE
MOKSLINE KONFERENCIJA
„TS" inf.
LLKJS XVIII suvažiavimas ir Kovo 5 d. Aktų salėje didelis Universiteto kom jaunimo aktyvistų būrys aptarė LLKJS XVIII suva žiavimo nutarimus ir su jais susijusius uždavinius komjaunimo organizacijai. Pasitarime dalyvavo LLKJS CK Biuro narys, Vilniaus miesto komjau nimo komiteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevi čius, LLKJS Lenino rajo no komiteto sekretorė A. Dulskytė, prorektorius mo kymo reikalams doc. B.
Nr. 9 (868)
vaikų klubu, milicijos vaikų kambarių, bendrojo lavinimo mokyklų šefavimo darbą. Drg. N. Vaitkevičius pa linkėjo komjaunuoliams daugiau rodyti partinio principingumo akademinių grupių susirinkimuose, kasdieniniame gyvenime, dar geriau studijuoti. Universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologi niam darbui J. Pečkaitis, prorektorius B. Sudavi čius, suvažiavimo delega tai, komjaunuoliai akty vistai nagrinėjo ideologi nio auklėjimo, studentų pažangumo moksle, aka deminės drausmės ir kitus klausimus. Pasitarimo dalyviai pri ėmė atitinkamą nutarimą. L. MEDELIS
lankymą. Daug Įvairių min čių ir pasiūlymų pateikė Medicinos, Prekybos ir Gam tos fakultetų profbiurų pirmi ninkai S. Keršanskas, J. Panasenka ir R. Pernaravičiūtė bei kiti kalbėjusieji. „TS“ ini.
PROFSĄJUNGOS
AKTYVO MOKYMAS Kovo 1 d. kavinėje Įvyko Universiteto studentų profsą jungos aktyvo mokymas. Ja me taip pat dalyvavo parti jos ir vietos komitetų atsto vas doc. I. Žeberskis. Pagrindinė diskusijų tema — praėjusios sesijos rezulta tų aptarimas, fakultetų prof sąjungos darbas, gerinant stu dentų pažangumą ir paskaitų
EKSKURSIJA
GERIAUSIEMS —
Fizikos fakulteto darbuotojai apsvarstė 1973 m. moksli nio darbo pasiekimus, diskutavo mokslinių darbų per spektyvos fakultete klausimais ir numatė tolimesnes moks linio ir metodinio darbo gerinimo gaires. Konferencijoje turėjome 4 plenarinius ir 2 sekcijinius posėdžius, kuriuo se perskaityta atitinkamai 18 ir 27 pranešimai. Dalyvavo 90 fakulteto darbuotojų ir 11 svečių iš kitų Vilniaus aukštųjų' mokyklų bei mokslo tyrimo institutų. Plenariniai pranešimai atspindėjo fakultete vykdomų mokslinių darbų apimtį ir pademonstravo didelius pasie kimus, nagrinėjant fizikinių procesų prigimtį bei jų prak tinį pritaikymą. Sekcijiniuose posėdžiuose buvo pateikta daug naujų mokslinių rezultatų, susijusių su tokiomis perspektyviomis tyrimų sritimis, kaip intensyvaus spindu liavimo sąveika su puslaidininkiais, kvantinė radiofizika, mikroelektronika ir t. t. Po pranešimų vykusios diskusijos, o taip pat pasisaky mai konferencijos uždarymo posėdyje parodė, kad tokios formos darbų aptarimai fakultete yra būtini. Ypač išryš kėjo terminijos problemos. Pranešimų, perskaitytų sekcijiniuose posėdžiuose, tezės bus publikuojamos Lietuvos Fizikos Rinkinyje. Uždarant konferenciją, buvo nutarta organizuoti tokias konferencijas kas 2—3 metai, įtraukti į programą meto dinius pranešimus ir ateityje planuoti plenarinius prane šimus spausdinti VVU mokslo darbų leidinyje, skirtame platesniam respublikos skaitytojų ratui. Aptarę mokslinį darbą, pasidalinę patyrimu, fakulteto darbuotojai, kupini entuziazmo ir naujų idėjų, įsijungė į fakulteto pedagoginį — mokslinį gyvenimą. E. doc. p. A. PISKARSKAS
Rygoje mes susipažinom su miesto istorija, architektūra, meno vertybėmis, aplankėme namą — muziejų, kuriame buvo apsistojęs V. Leninas. Kitą dieną išvykome į Sa laspilį, kur karo metais fa šistai buvo įkūrę koncentra cijos stovyklą. Ypač sukre čia paminklas prie buvusio vaikų barako. Čia visada daug gėlių, žaisliukų, saldai nių. Taip pagerbiami vaikai, kurių vaikystė buvo užtem dyta bado ir kančių šešėlio. Mes ilgai prisiminsime šią kelionę. K. LIEPIS
Vasario 23—24 dienomis Universiteto studentų profkomitetas organizavo ekskursi jų i Rygą h Salaspilį. Joje dalyvavo geriausieji „Tary binio studento" platintojai RYGOS STUDENTŲ bei bendrabučių tarybos, ku rios geriausio bendrabučio VIEŠNAGĖ konkurse užėmė pirmąsias Prieš keletą savaičių į vietas. zinio auklėjimo katedrą
ėjo laiškas iš Rygos — iš Latvijos P. Stučkos universi teto. Laiško autoriai — Isto rijos fakulteto studentai — siūlė susitikti su mūsų isto rikais, surengti draugiškas krepšinio varžybas. Draugų pasiūlymas buvo mielai pri imtas.
Kovo 2 d. Universiteto sporto salėje įvyko dvejos draugiškos krepšinio varžy bos. Pirmosios žaidė viešnių ir mūsų merginų komandos. Už varžybas atsakinga dės tytoja I. Ginevičienė pasvei kino susitikimo dalyves ir įteikė atminimo ženklelius. Abu kėlinius aikštelėje šei mininkavo lietuvaitės. Jos ir laimėjo rungtynes. Istorijos fakulteto vyrai irgi pasiro dė „nesvetingi“: susitikimą su latviais Jie laimėjo. Po varžybų svečiai aplan kė Trakus. Tos pačios die nos vakare jie buvo pa kviesti į Istorijos fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurų surengtą vakarą.
Fi at
A. ULOZEVIČIUS
TRUMPAI NAUDINGAS POKALBIS
Pramonės ekonomikos fakulteto partinio biuro ideologinis sektorius bei komjaunimo biuras suren gė pokalbį su tarptauti ninku C. Juršėnu. Jame dalyvavę dėstytojai ir III —IV kursų studentai la bai patenkinti šiuo susiti kimu. Doc. R. RAZAUSKAS PAGERBĖ PROF. A. RIMKOS
ATMINIMĄ S. m. vasario mėn. 27 d. sukako 30 metų, kai mirė pirmasis Lietuvos TSR Moks lų Akademijos akademikas (ekonomistas), ekonomikos mokslų daktaras profesorius A. Rimka. Grupė ekonomis tų, pagerbdami šviesų pirmo jo Vilniaus universiteto Eko nomikos fakulteto dekano A. Rimkos atminimą, aplankė jo kapą ir padėjo gėlių. Buvę profesoriaus bendradarbiai ir auklėtiniai prof. A. Žilėnas, prof. M. Gregorauskas, doc. K. Lukša, Z. Markevičius, J. Burbulevičius papasakojo apie A. Rimkos nuveiktą pe dagoginį ir mokslinį darbą.
Doc. J. LAŠKOVAS
Nuo 1973 m. lapkričio mėn. iki 1974 m. spalio mėn. ša lies aukštosiose mokyklose vyksta sąj unginė olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Svarbiau si jos uždaviniai yra: mobi lizuoti studentus giliam ir tvirtam žinių, marksistiniolenininio metodo Įsisavinimui, ugdyti jų meilę pasirinktai specialybei, plėsti akiratį, vystyti savarankiško darbo įgūdžius.
Fizikos fakultetas Baigėsi specialybės konkur sas Fizikos fakultete. Kursi nių darbų ir gamybinės prak tikos apžiūra dar tebevyks ta ir čia nugalėtojai paaiškės kiek vėliau. Kaipgi mes organizavome specialybės konkursą? Pir miausia buvo parinkta pasipraktikavimui keletas uždavi nių ir jie paskelbti fakulte to sienlaikraštyje. Pats kon kursas susidėjo iš dviejų ra tų atskirai I, II, III ir IV— V kursams. Pirmajame rate, kuris vyko vasario 24 d., bu vo sprendžiami 5 uždaviniai, kurie apėmė atitinkamo kur so visas iki tol išklausytas bendrąsias fizikos disciplinas. Didžiausią pasirinkimą turėjo IV—V kursai. Antrajame ra te, vykusiame kovo 3—5 d., buvo rungtyniaujama labora torijose — į jas pakvietė me pusę geriausiai pasirodžiusiųjų uždavinių sprendi me. Darbas auditorijose bu vo, matyt, pats įdomiausias,
Vyksta sąjunginė olimpiada nes čia buvo didesnė laisvė kūrybai ir fantazijai. Susumavus abiejų ratų re zultatus paaiškėjo, kad iš pirmakursių geriausiai spren dė uždavinius ir eksperimen tavo A. Genys (1 vieta), G. Račiukaitis (2), A. Žukaus kas (3). Konkurso nugalėto jai II kurse yra šie: J. Oberauskas (1), K. Kibickas (2), R. Gadonas (3), III kurse — E. Kuokštis (1), J. Kutra (2), N. Zaloginas (3). IV—V kur suose prizininkais tapo B. Kaulakis, H. Mykolaitis ir S. Sakalauskas. Iš III—V kursų konkurso laimėtojų sudaryta grupė, kuri ruošis respubliki niam turui. Mūsų konkurse aktyviai da lyvavo III kursas, o jo at stovas E. Kuokštis surinko daugiausia balų tarp visų fa kulteto studentų. Deja, labai mažai sulaukėme penktakur sių, retokos buvo ir ketvirtakursių gretos. Kovo 24 d. vyks fizikos olimpiada kitų fakultetų, kur skaitomi fizikos kursai, stu dentams. Į šiuos fakultetus yra išsiuntinėti pavyzdinių uždavinių rinkiniai pasiprak tikuoti. Nurodytą dieną 10 vai. Fizikos fakulteto didžio joje auditorijoje laukiame at vykstančių fakultetų koman dų. Spręsime uždavinius.
Teisės fakultetas
Gausus teisininkų — dėsty tojų ir studentų — būrys susirinko į VVU kavinę, į tradicinį akademinį vakarą aptarti praėjusios sesijos re zultatų. Su dideliu susidomėjimu visi išklausė akademinės ko misijos pirmininko vyr. dės tytojo J. Marcijono praneši mą. Kalbėjo kiti dėstytojai, patys studentai. Kur slypi nepažangumo priežastys, ką daryti, kad geriau būtų lan komos paskaitos, aktyviau dalyvaujama seminaruose, geriau studijuojami visuome nės mokslai — tai tik dalis klausimų, kurie buvo nagri nėjami vakaro metu. Geriausiai besimokantys studentai — P. Jegorovas (I k.), L. Gasiūnas (II k.), G. Kiškis (IV k.) ir J. Norman tas (IV k.) — buvo apdova noti VVU komjaunimo komi teto Garbės raštais. Visi, pradedant pirmakur siais ir baigiant diplomantais, turėjo progą parodyti savo žinias olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pa žanga" I ture. Sumaniausi pasirodė ketvirtakursiai, ant ra vieta atiteko antrajam kursui, trečia — diploman Doc. J. KALADE tams. D. PUODŽICTE Fizikos olimpiados „TS“ korespondentų organizacinės komisijos posto narė pirmininkas
Ekon. m. kand. R. BARTAŠKA Finansų ir apskaitos fakulteto prodekanas
— Kuo busite? — užklausėme žvalias mergaites Medi cinos fakultete. — Vaikų gydytojomis! Bet tikromis tik po šešerių me tų, — viena per kitą atsakė visos trys. — Kur besurasi kilnesnį darbą! O kaip jam ruošiamasi? Pirmąją egzaminų sesiją Sigu tė Lapėnaitė (viduryje) Įveikė vien penketais. Sigita Maksimaitytė ir Birutė Ruibytė tų pačių minčių apie būsimąjĮ darbą, kaip ir draugė. Studijomis taip pat nenusileis! A. STANIUNAS
deminiam darbui. Visi POEZIJOS komjaunimo susirinkimai vyko formaliai, nebuvo VAKARAS analizuojami trūkumai ir jiems pašalin Trečiadienį, vasario 27 d., UO žiemos egzami tis vien tuo. Geresnių re priemonės ti. Todėl ir buvo taip blo Universiteto Kolonų salėje zultatų siekti turėtų ska nų sesijos praėjo gai išlaikyta sesi skambėjo poezija — vyko Li geras mėnuo. Fi tinti fakulteto visuomeni ja. Fakulteto žiemos komjaunimo būrelio organizuotas nansų ir apskaitos fakul nės studentų organizaci biuro posėdžiuose kelis teratų susitikimas su poetais Alf. teto studentai toliau stu jos. kartus svarstėme abiejų Bukontu, M. Martinaičiu, J. dijuoja. Bet ar žinoma, Akademinėse grupėse akademinių grupių kom Strielkūnu, V. Šimkumi. Sia kaip ir kokiu greičiu rei susidariusi nuomonė — sekretorius V. Ki- me vakare savo kūrybą skai kia kopti tais žinių laip jei visi priimtieji studen jaunimo tė ir Literatų būrelio nariai naitę ir V. Adomėną. Ta — tais? Matyt, neturim pa tai yra daugiau ar ma pirmininkas, šių metų jie rimtų išvadų ne Universiteto konkurso laurea miršti, kad be gilios žie žiau silpni mokslo atžvil čiau Nepadėjo nei mūsų tas H. Bakanas, I. Vyšniaus mos egzaminų rezultatų giu, tai negalima suburti darė. analizės negalima bus pa gero, draugiško kolekty kalbos, prašymai. Fakul kaitė, J. Liniauskas, A. Jo nuolatinis svečias iš siekti geresnių rezultatų vo, kuris būtų aktyvus teto komjaunimo biuras nynas, buvo priverstas pašalinti Dailės instituto studentas J. būsimoje sesijoje. Čia aš visuomeninėje veikloje. V. Kinaitę ir V. Adomė Daniliauskas. Dabartinių lie ir norėčiau paliesti pro Mano manymu, tokiame ną iš šių pareigų, abiems tuvių poetų eilėraščius dekla blemas, kurios jaudina gerame kolektyve galima mavo teatrinės studijos skai mūsų fakulteto visuome pasiekti geresnių rezulta pareikšti įspėjimai. Įvykę tovai V. Kubilius, V. Micke susirinkimai, vičiūtė, K. Urba. nines organizacijas ir ad tų ir studijose. Toks yra komjaunimo kuriuose dalyvavo fakul ministraciją. mūsų visų uždavinys. teto komjaunimo biuro at Ir štai atėjo eilė kalbėti Fakulteto pažangumas, Norėčiau panagrinėti stovai, grupių kuratoriai, svečiams. Tema — šiuolaiki nė lietuvių poezija, jaunųjų lyginant su praeitos pa mūsų fakulteto finansų ir vasario sesijos rezultatais, kredito specialybės pirmo išrinko naujus komjauni kūryba, problemos. Visų ke turių poetų nuomonė sutapo pakilo (jei 1973 m. pava kurso 1 ir 3 akademines mo sekretorius. — lietuvių poezijoje jaučia sario sesijos pažangumas grupes, jų sesijos rezul Reikia tikėtis, kad nau ma krizė, pasigendama ryš ji sekretoriai sugebės iš buvo 86,70%, tai dabarti tatus. kesnių debiutų. Šiandieninei judinti grupes iš sustin nėj — 90,9%). Bet kaip ir Šiose grupėse iš pirmo gimo, suaktyvins visuo poezijai trūksta betarpišku ankstesniais metais, Uni mo, įtaigumo. M. Martinaitis karto egzaminų neišlaikė meninę veiklą, padarys pastebėjo, versiteto fakultetų tarpe jog skaitydamas 36 studentai, o tai reiškia, ją kryptingesne ir tiksles naujus eilėraščius, jis vis esame tik treti nuo galo. kad kas trečias studentas ne. dažniau randa sarkazmą, iro Matyt, jei mes nori me pakilti aukščiau „gar neišlaikė laiku vieno eg Komjaunimo biurui iš niją ir autoironiją, ir tai bingos trečios" vietos, zamino. Tiesa, šie skaičiai kyla nemaža uždavinių: tampa savotišku žmogiškumo reikia pasiekti, kad pažan kalba tik apie egzaminus, visų pirma, reikia kuo di išreiškimu poezijoje. Iš jau gumas augtų greičiau, neužsimenant įskaitų, ko desnį dėmesį skirti dar nųjų dabar daug reikalauja liokviumų laikymo. negu iki šiol. bui grupėse, labiau 'kont ma, jų laukiama su jau su Analizuojant šių grupių roliuoti grupių darbo pla Iškyla klausimas — ko siformavusiomis koncepcijo dėl fakultetas, įsikūręs darbą fakulteto komjau nų vykdymą; antra, biu nimo biuro posėdžiuose, ro akademinis sektorius mis, aiškiu credo. naujuose Universiteto rū muose ir turintis, palygi buvo priimta vieninga turi skirti didesnį dėme Vakaras paliko malonų nus su kitais fakultetais, nuomonė: grupių komjau sį studentų mokymosi įspūdį — neužsitęsė, netapo geresnes sąlygas studi nimo aktyvas skyrė labai kontrolei semestro metu. monotonišku. Bet daugumai joms, negali pasiekti ge mažą dėmesį komjaunimo Šių uždavinių įgyvendini susirinkusių tikriausiai buvo darbui. Aišku, ir mūsų mas pareikalaus naujų įdomu sužinoti, ką gi dekla resnių rezultatų? Aišku, šiek tiek įtakos biuras kaltas, jog į šių jėgų. O mes pasiruošę jas mavo studijos skaitovai, nes, turi silpnas pirmakursių grupių aktyvą buvo iš atiduoti, kad tik mūsų fa jei Donelaičio galima neprikontingentas. Nedidelis rinkti studentai, kurie, kultetas Universitete bū statinėti, tai dėl kitų reikė stojamųjų egzaminų kon kaip parodė sesija, patys tų žinomas ne vien spor kursas nedaro didelės at pakliuvo į tų nepažangių- to, meno, bet ir mokymosi jo pagalvoti. Tik pakalbėjus su atlikėjais, paaiškėjo, kad rankos iš visų stojančių jų tarpą. Grupėse kom srityse. jaunimo darbas vyko sti jų. Šiuo atveju didesnės S. PETRAUSKAS skaitė jie A. Bučį, A. Balta kį, A. Mikutą. paramos reikėtų laukti iš chiškai. nebuvo vykdomi FAF komjaunimo biuro profesinio orientavimo. darbo planai, labai mažas R. NOREIKAITĖ Tačiau negalima teisin dėmesys buvo skirtas aka- sekretoriaus pavaduotojas
Vieno fakulteto sesijos pamokos Finansų ir apskaitos fakulteto žiemos sesijos rezultatai nėra džiuginantys. Aštunta vieta Universitete, pažangu mas žemesnis už Universiteto vidurkį. Todėl reikia dar atkakliau ieškoti pažangumo kėlimo rezervų, analizuoti esamą padėtį, tobulinti mokymo procesą. Vasario 13 d. fakulteto mokslinė Taryba, partinė ir profsąjungos organizacijos svarstė žiemos egzaminų sesi jos rezultatus. Geriausiai šią egzaminų sesiją laikė eko nominės informaoijos mechanizuoto apdorojimo organiza vimo ir buhalterinės apskaitos specialybių studentai: jų pažangumas 95,1% ir 92,3%, trečdalis egzaminus išlaikė be trejetų. Blogiausiai pasiruošė egzaminams ir laikė eko nominės kibernetikos bei statistikos specialybių studentai, jų pažangumas tesudaro atitinkamai 83,6% ir 85,5/o. Sunkiausiai mūsų fakultete studentams sekėsi studijuo ti aukštąją matematiką, kuri yra pirmo ir antro kurso visų esančių fakultete specialybių mokymo planuose. Dvejetai iš aukštosios matematikos sudarė 78% visų tuo se kursuose gautų dvejetų. Bet trečdalis studentų, kurie iš aukštosios matematikos gavo dvejetus, kitas disciplinas išlaikė be trejetų. Studentų, buvusių parengiamojo skyriaus klausytojų, pažangumo analizė parodė, kad šiems studentams aukšto ji matematika dar sunkiau „įkandama". Iš 14-kos paša lintų už nepažangumą studentų, buvusių parengiamo jo skyriaus klausytojų (nuo 1971 m.), dešimt išbraukta iš ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo orga nizavimo ir ekonominės kibernetikos specialybių, kuriose dominuoja aukštosios matematikos disciplinos. Tai rodo, kad parengiamajame skyriuje ir pirmuose kursuose reikia žymiai daugiau dėmesio skirti matemati kos disciplinų studijavimo tobulinimui. Dar viena žemo pažangumo priežastis fakultete yra blo gas paskaitų lankymas. Fakulteto kontingentas palyginti silpnokas: atestatuose dominuoja trejetai, bendras pasi ruošimo lygis žemas. Todėl kiekviena praleista paskaita daro ypač didelę žalą šiems studentams. Jeigu stiprus studentas praleistų paskaitą, tai jis dar sugebėtų pasivy ti, savarankiškai pasiruošti seminarui ar pratyboms, o silpnam studentui tai padaryti žymiai sunkiau, jis daž niausiai neatvyksta ir į seminarą. Taip pradedama atsi likti, tokios studijos visada nesėkmingos. Todėl fakulteto studentų komjaunimo aktyvas įsiparei gojo siekti, kad nebūtų praleidžiama nė viena paskaita be pateisinamos priežasties, ypač griežtai kontroliuoti, kaip paskaitas lanko tie studentai, kurie sesijos metu ga vo dvejetus. Daug dėmesio, svarstant fakulteto pažangumo kėlimo klausimus, skirta dėstytojams, nes centrinė figūra aukš tojoje mokykloje visada buvo, yra ir bus dėstytojas. Pa sisakiusieji pažymėjo didelę dėstytojo atsakomybę, auklė jant studentus, sugebėjimą perteikti žinias, išmokyti naudotis naujausia skaičiavimo technika, paskaitų turi ningumą, idėjinį kryptingumą, sugebėjimą atiduoti vis ką, ką žino.
STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA
N
Mes jomis didžiuojamės Jos mano amžininkės. Drau gės, bendradarbės. Mano vienmintės. Mano auklėtinės. Didelė gėrio ir grožio šviesa lydi jų gyvenimą, ir kitiems geriau šalia jų... Mes, ko gero, priklausome moteriškiausiems fakultetams Universitete. Jei materiali nio - techninio tiekimo spe cialybėje dar vyrauja vyrai, tai prekių mokslo ir preky bos ekonomikos specialybės — moterų viešpatija. Mūsų fakulteto merginos sugeba gerai mokytis. Tai ro do aukštas fakulteto studen tų pažangumas sesijose. Savo nedideliame fakultete turime net 34 pirmūnus, ir daugu ma — merginos. Negalima nepaminėti visą studijų lai ką labai gerai besimokančių IV k. prekių mokslo specia lybės studenčių Birutės Legotaitės, Danutės Romeikaitės, Laimutės Stankevičiūtės. Fakulteto merginos ne tik gerai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe. Ankstesniais me-
tais fakulteto komjaunimo organizacijai vadovavo vyrai, o šiemet fakulteto komjau nuoliai savo sekretore išrin ko Sigitą Mažulytę. Ir neap siriko. Nenusivylė ja fakul teto administracija bei parti nė organizacija. Sigita aki vaizdžiai parodė, kad mote riškos rankos ne silpnesnės, o kartais net stipresnės už vyriškas, kad gali tvirtai lai kyti „valdžios vairą". Fakul teto komjaunimo organizaci jos veikla žymiai pagyvėjo, daugiau dėmesio skiriama mokslui, darbui, daugiau or ganizuojama įdomesnių ren ginių, smagiau ilsimasi. Sigi ta ne tik gerai dirba, bet ir labai gerai mokosi. Aktyvių visuomenininkių mūsų fakultete yra ir dau giau. Tai II kurso prekių mokslo specialybės seniūnė Jovita Dvareckaitė, II kurso prekybos ekonomikos specia lybės seniūnė Dalia Bendikaitė, aktyvi visuomenininke Vida Šniaukštaitė ir dauge lis kitų.
Pavyzdžiu studijose ir visuo meniniame darbe savo kole goms yra II kurso seniūnė J. Dvareckaitė. Tokios mano jaunosios draugės. Daugelis darbo valandų prabėga kolegų tarpe. Šia me dėstytojų — pedagogų ir mokslininkų — kolektyve moterų yra mažiau, gal koks trečdalis. Bet mūsų fakulteto
dėstytojos niekuo nenusilei džia vyrams ir sėkmingai lenktyniauja su jais. Jos ak tyviai dalyvauja visose fa kulteto visuomeninėse orga nizacijose. Gerai dirba fakul teto -dėstytojų profsąjungos biuro pirmininkė doc. G. Milvydienė, profbiuro narė vyr. dėst. R. Laškovienė. Jau daug metų prodekanės parei gas eina doc. K. Vaištarienė. Fakultete dėstytojos mote rys sėkmingai dirba moksli nį darbą ir net šioje srityje pirmauja, Iš 25 fakulteto dėstytojų, turinčių mokslinius laipsnius ir vardus, net moterų. O kai dar žikokios jos atidžios žmokokios rūpestingos motitiesiog stebiesi jų at kaklumu ir darbštumu. ir Fakulteto dėstytojos studentės pasiryžę ir toliau sėkmingai dirbti' ir tobulėti. To joms ir norisi palinkėti. Kartu Moters dienos proga leiskite pasveikinti visas Uni versiteto moteris ir merginas. Didelės sėkmės jums! Doc. A. BUCEVICIŪTĖ Prekybos fak." partinės organizacijos sekretorė
PUSLAPĮ PARENGTI PADĖJO
KAIP NUPIEŠTI
ŽURNALISTIKOS
SPECIALYBĖS I KURSO
PAVASARI
STUDENTĖS L. KIZELYTĖ,
D. KIŠKAITĖ, . .„Kaip jūs nupieštumėt visose gyvenimo srityse papavasarį?" Sutikite su mani jėgiame eiti kartu su vymi, toks klausimas, užduotas rais. Tiesa, jie dažnai už viduryje gatvės atsitiktinio mus aktyvesni, išradingesni, praeivio, kiekvieną išmuštų ištvermingesni. Tačiau tą jų kompensuojame iš vėžių. Kol galvojau, kaip pranašumą ir ką atsakyti, nepažįstamas stropumu, pareigingumu, gi keistuolis nuskubėjo tylia lesniu tiesos ir gėrio pajauti senamiesčio gatvike. Nusi mu. Ir nors moksliniais per juokiau ir tuojau pat pamir versmais ne taip dažnai nu šau. Pokštas, ir dar nelabai stebiname pasaulį, bet laips vykęs. Tačiau, prabėgus ke niškai juos ruošiame tiek letui dienų, vėl prisiminiau pat. Tik kai imi visu tuo jį truputį keistokom aplin didžiuotis, kartais staiga pri kybėm. .. simeni, kad moters pasaulio . . .Kovo aštuntoji. Ši die specifika labai trapi ir sudė na turės būti išskirtinė, nuo tinga. Ją apsprendžia trapu stabiausia iš visų 365 dienų mas. Tos specifikos žinovais iki šiol vis laikomi vyrai, ta metuose. — Kaip vertinate vyrų iš čiau ją išsaugoti, matyt, tek radingumą ir sugebėjimą pa tų daugiau pasirūpinti ir versti Moterų dieną puikia mums pačioms. — Ir pabaigai tradicinis, švente? — pasiteiravau do centę Kristiną Rickevičiūtę. nepretenduojantis į origina — O, tą dieną jie lyg ir lumą klausimas, — kokią pajunta, kad moteriškajai Kovo 8-tąją labiausiai įsimi žmonijos pusei reikia rodyti nėte ir kodėl? Šiltose maloniose mano daugiau dėmesio. Kiekvienas tai daro, kaip tiktai sugeba. pašnekovės akyse įsižiebė Fantazija kartais būna net šelmiški žiburiukai. jau ir per didelė. — Tai buvo, rodos, prieš — O kaip Jūs žiūrite į tas keliolika metų, bet džiaugs jaunas šiuolaikines mergi mo ten, tiesa, nedaug. Tik nas, kurių džiaugsmui dabar gerai prisimenu, kaip mano pluša, bėgioja po gėlių par kolegos, vaišindamiesi kitų duotuves ne mažiau šiuolai vyrų man dovanotais saldai kiniai riteriai? Kas jose pa niais, ėmė ir pasiteiravo, ko traukia, o ką smerkiat? kia proga aš juos gavau. — Kalbėsiu, žinoma, tik Nuoširdžiai padėkojusi Fi apie studentes. Jos žavios. losofijos istorijos ir ateizmo Ir bene tuo labiausiai pana katedros docentei K. Rickešios į ankstesnes mano auk vičiūtei už įdomų pokalbį, lėtines ir net į mano jaunys išeinu i; gatvę. Nuo stogo tės drauges. Tik gyvename varva atitirpęs ledokšnis jau kitaip. Šiandien studen Tekšt... tėkš... Saulė žeria tės puošnios, mados kapri spindulius, dosniai plieskia zingos, o visas gyvenimas į visus langus, Dairausi apįvairus ir sudėtingas. Daugy link ir staiga pajuntu, kad bėje turimų galimybių mer nepaklausiau to, ko man la gaitei, matyt, dažnai yra biausiai norėjosi paklausti. sunkiau neprarasti savęs, iš „Kaip Jūs nupieštumėt pava siugdyti saiko pajautimą, su sarį? Pasuku atgal. Per du derinti puošnumą su kuklu laiptelius bėgu j antrą aukš mu, išorinę eleganciją ir drą tą. Štai ir durys. Bet... ar są su tauriu dvasiniu turi įmanoma atsakyti į šį klausi niu. Tuo tarpu bet kurį kraš mą? Ar verta? Aš juk žinau, tutinumą galėtume toleruoti kad nupieščiau Kovo 8-ąją nebent tik kaip jaunatvišką — saulėtas gatves ir pajaunorą. r pamėgdžioti, kaip __ „____ ,__ r „pozą, ,, nėjusias, gražias, besišypsankurioje visada yra pavojus čias moteris. Gal jūs kitaip virsti įpročiu. nupieštumėt pavasarį? Moters vieta gyvenime? Pasauliui jau įrodėme, kad L KIZELYTĖ
S. NEMEIKAITĖ
Su Kovo 8-qja,
mielos dėstytojos ir bendrakursės!
Daug džiaugsmo Jums!
! 9
KATEDROS MOTERYS VYRŲ AKIMIS... Moterys. .. Rūpestingos, darbščios, švelnios. Laukia mos ir mylimos. Šiandien jų šventė. Ką galite apie Jas pasakyti, bendradarbiai, ko legos? Tikimybių teorijos kated ra. Katedra, kurioje penkio lika vyrų ir... tik viena mo teris. Kristina Giedrytė, vyr. laborantė, mokslinė bendra darbė. — Kristina — viena ge riausių fakulteto darbuotojų, — sako vyr. dėst. Henrikas Jasiūnas. — Stropi, sąžinin ga, energinga; todėl ir pati kimi jai patys atsakingiausi postai. O, kad visos mote rys būtų tokios, kaip mūsų Kristinėlė! Aspirantas Eug. Stankus: — Be priekaištų! Ji tokia nuoširdi, sąžininga. Ji nega li meluoti... Kalbamės su Universiteto rektoriumi, prof. dr. J. Ku bilium. Profesorius — Tiki mybių teorijos katedros ve dėjas. — Atsimenu Kristiną dar studentę. Nepaprastas kruopš tumas. Tokia ji ir dabar. Jei gu reikia padėti — padės. Talkino man, kitiems moksli niams darbuotojams. Esu pa reiškęs jai padėką savo kny gose. Šiais metais Kristina ištekėjo, gavo butą. Džiaugia mės visi kartu: juk smagu, kai geram žmogui gerai se kasi. Gaila, kad ji išeina į skaičiavimo mašinų centrą. Ten reikalingi aukštesnės kvalifikacijos specialistai. K. Giedrytė tokia ir yra. — Gerbiamas Rektoriau, ką palinkėtumėte Kovo 8osios proga Kristinai, visoms Universiteto moterims? — Aš, Gėtės žodžiais ta riant, už „amžinąjį moteriš kumą". Manau, kad svarbiau sia būti geru žmogumi. Mo terų visokių yra ir linkėji mai negali būti vienodi. Gy venime joms ' sunkiau, negu vyrams, Tegu būna laimingos... Vyrai kalbėjo labai nuoširdžiai, Netikėtai prisiminiau kažkieno žodžius: „Žmo gus geras tada, kai negali gyventi be gerų darbų. .." Kristinos gyvenimas juos pa tvirtina. D. KIŠKAITĖ
Turėkite bendrą tikslą“
ŽODIS 1974 m. DIPLOMANTEI ISTORIKEI REGINAI JUŠKEVIČIŪTEI:
Mano rankose — paskuti nės paskaitos simbolinė tau rė. .. Prabėgo penkeri studi jų metai, per kuriuos supra tau — svarbiausia gyvenime suvokti tikslą: paskaitos ar temos, kurso susirinkimo ar išvykos, draugų ar savo gy venimo. Reikia mokėti ne tik juos suprasti, bet ir įgy vendinti. Labiausiai man įsiminė tre tieji metai Universitete. Per juos išryškėjo visų mūsų su gebėjimai studijose, atsisklei dė kiekvieno kolegos būdas. Įsimenančios buvo doc. A. Galvydžio paskaitos ir egza minai. Trečiasis kursas isto rijos specialybėje laikomas „sunkiau įkandamu". Aš jį laikau persilaužimo laikotar piu, kada galutinai iš mokykliškų jaunuolių tapome tik raisiais studentais. Šį nega tyvą išryškino mediumas: jo paruošimas ii atlikimas. Daug išradingumo ir kūrybin gumo tam įdėjo stud. B. Puniškytė, E. Lukėnaitė, V. Gri-
cius, A. Varnas. Tas mediu mas parodė, kas iš tikrųjų gyvena kurso reikalais, o kas — formaliai. Tur būt, visiems istorikams buvo įsimintinos įvairios praktikos: etnografinė ekspe dicija Dauguose ir Perlojoj, vadovaujama prof. P. Dun dulienės, archeologinė Varnupiuose bei Maišiagaloj, vadovaujama prof. P. Kuli kausko, pedagoginė pionie rių stovyklose ir mokyklose, muziejininkystės ir archyvis tikos, vadovaujama dėst. ■■'A.* Jegelevičiaus. Jos davė nau dos ne tik specialybei, bet ir savęs pažinimui. Ketvirtaisiais studijų me tais teko dirbti kurso kom jaunimo sekretore. Tame dar be svarbiausia kolektyvas, kuriuo pasigirti mūsų kur sas, deja, negali. Buvo linksmų ir nelinksmų momentų, Čia daug padėjo mano kolegos, kurso draugai: J. Paleckis, A. Aputis, C. Mickutė. Pikta, kai likdavo neįgyven-
Atvėrėme Lietuvių li teratūros katedros duris. Čia pat sutikome šios katedros vedėją docentą V. Arešką. — Esu patenkintas kated ros dėstytojų pusiausvyra, — pasakoja jis. — Mūsų kated roję šešios moterys ir tiek pat vyrų dėstytojų. Silpnoji lytis daug švelnesnė, jautres nė už stipriąją, gal būt, to dėl geriau moka rasti kelią į kiekvieno širdį. Vyrai dau giau logikos, filosofijos šali ninkai. — Mus kolegės pralenkia savo betarpiškumu ir akty vumu. Kolektyve jos drau giškos, taktiškos, kritiškai vertinančios ne tik vyrus, bet ir save. Kiekviena mote rų turi savitą požiūrį į gy venimą, individualų charakte rį ir... savų kaprizų. Tačiau bet kuri moteris be jų ne tektų tiek kerinčio žavesio I Visos mūsų bendradarbės tu ri pasiekimų vienoje ar kito je literatūrinėje sferoje. N. Bukelienė — literatų būrelio motina, ugdo meilę prozai ir poezijai. Ji gera organizato rė ir padeda vešėti tauriems bruožams studentų tarpe. P. Česnulevičiūtės stichija — dramaturgija. Jos kritinius straipsnius teatro aktualijomis dažnai randame spaudoje. Bet kuris dėstytojas gali pa vydėti L. Lisenkaitei nuošir džių, glaudžių ryšių su va dovaujamu, antru, kursu. Jau niausia mūsų kolektyve V. Pakerienė. Tai labai maloni, draugiška ir švelni moteris, dirbanti pas mus dveji me tai. Visi (ypač vyrai) sten giasi, kad kolegė nepajustų jokio skirtumo buvusių savo dėstytojų tarpe. — Svarbi katedros moterų ypatybė — mokėjimas įžieb ti studentų kūrybines galias, — įsiterpė dėst. A. Jovaišas. — Jų dėka Universitetas iš leidžia ne vien pedagogų, bet ir poetų, prozininkų. Ret karčiais mūsų bendradarbės nusiskundžia sveikata, bet mes nelinkę tuo tikėti, nes nuveikti darbai byloja ką ki ta. Mūsų katedros moterų grožis (tiek išorinis, tiek vi dinis) pasiekė kulminaciją ir sustojo ilgam, kad švytėtų katedroje bei auditorijose. S. NEMEIKAITĖ
dinti arba ne taip įgyven dinti komjaunuoliški sumany mai. Džiugu — kada pasi sekdavo. Mūsų kurso visuo meniniame gyvenime tal kininkavo doc. R. Žiugžda ir J. Dobrovolskas. O tikro kurso kuratoriaus, kuris daug būtų padėjęs mūsų kolekty vui bendrauti ir dirbti, ypač pirmaisiais studijų metais neturėjom. Štai jau tirpsta paskutinės studijų dienos. Ne už kalnų diplominių darbų gynimas. Atsisveikindama norėčiau pasakyti jaunesniems kole goms — turėkite vieną bend rą tikslą: gerai studijuoti; padėkite vienas kitam, taip bus lengviau pasiekti ir įgy vendinti savo svajonę. Nors laisvo laiko studentui visada maža, kuo daugiau dalyvau kite Universiteto gyvenime, kad būtų ką prisiminti ir kuo didžiuotis. Istorija — tai ne tik mokslas apie žmoni jos vystymosi praeitį, dabartį ir ateitį, bet ir apie Žmogų. Žmogų kuriantį, dirbantį, my lintį, kenčiantį, siekiantį per amžių amžius taikos ir drau gystės, kitų žmonių, ne tik savo gerovės.
Na, ir
budėtojosl Šįkart reportažo iš įvykio vietos nebus. Ne todėl, kad jūsų korespondentas būtų pa tingėjęs ar pan. Numatyti valandą, kada įvyks vagystė, tur būt, neįmanoma. Aišku, būti budriems reikia. Bet tai jau kita kalba... Vasario 22 d. rytas bend rabutyje Nr. 4 nesiskyrė nuo kitų. Studentai skubėjo į paskaitas, užrakindavo du ris ir raktą ramia sąžine ati duodavo budinčiajai. Ja nuo 8 vai. buvo FAF II k. kibernetikė A. Kondrašova. 12 vai. turėjo ateiti pakeis ti Alevtinos kambario drau gė Dangutė Staniulis, to pa ties fakulteto buhalterinės apskaitos specialybės pirma kursė. Buvo 12 vai. 10 min., anot A. Kondrašovos, bet jos nie kas nekeitė. D. Staniulis dar vis negrįžo iš paskaitos. Alevtina nubėgo j 48 kam barį, kur p->rvena už budėji mą atsakingas bendrabučio tarybos narys. Jo nerado. Nebuvo namie ir bendrabu čio tarybos pirmininko. Ir ta
da A. Kondrašova paliko tuščią budėtojo kėdę, lentą su raktais ir išėjo. „Žinojau, kad taip negalima, — teisi nasi Alevtina, — bet buvau pažadėjusi nueiti slaugyti sergančią tetą". D. Staniulis turėjo ateiti nuo 12 vai. „Buvo pirma va landa, kai pradėjau budėti", — sako ji. Ir per daug ne pergyvena. Bendrabučio komendantas V. Alkauskas: — Vasario 22 d. apie 8— 15 vai. kažkas apvogė 51 kambarį (išnešė daiktų už 500 rublių). Jų (A. Kondra šovos ir D. Stamulis — red.) budėjimo metu taip pat din go dar penkių kambarių rak tai. Kada gi įvyko vagystė? Ar kai budėjo A. Kondrašo va arba D. Stamulis, ar kai jų nebuvo, nors privalėjo bū ti? Greičiausiai antru atve ju. Negalima garantuoti, kad vagystė būtų neįvykusi, jei gu budėtojo posto nebūtų apleidę. Bet galima tvirtinti, kad abejingumas, pamiršta pareiga saugoti bendrabutį ir draugų turtą buvo ta „skylė“, pro kurią ramiau siai ir nekliudomai įlindo vagys. Ir čia nei A. Kond rašova, nei D. Stamulis ne gali jokiu būdu pasiteisinti. Kur mes žiopli, ten akylūs vagys. A. DARGUŽIS
SPORTAS *
* * Vilniuje vyko studentų šachmatų pirmenybės. Jose dalyvavo septynių aukštųjų mokyklų atstovai. Komandi nėje įskaitoje pereinamąją LTSR Studentų sporto tary
RUOŠIAMĖS
KONFERENCIJAI SMD XXVI konferencija Istorijos fakultete įvyks ko vo 14—15 d. Kaip Jai ruošia masi, pasakoj a fakulteto SMD tarybos pirmininkas D. KAUNAS: Mokslinių būrelių nariams dabar pats darbo įkarštis. Ir nors keletas darbų dar ne užbaigti, tačiau, remiantis programos sudarymui pateik tais duomenimis, galima pa daryti kai kuriuos apibendri nimus. Konferencijoje bus perskai tyta apie 110 pranešimų, iš jų: 21 — istorijos, 19 — TSKP istorijos, 15 — psicho logijos, 8 — bibliotekinin kystės ir bibliografijos sekci jose. Šių sekcijų nariai ir vadovai konferencijai ruošia si rimtai, todėl nereikia abe-
joti dėl rezultatų. Tenka ap gailestauti, kad netolimoje praeityje vienas iš geriausių, gausiausių būrelių — filoso fijos, turėjęs narių iš kelių fakultetų, šiais metais pri snūdo. Konferencijoje jis per skaitys tik 4 pranešimus. Pats laikas būtų sukrusti bū relio tarybai. Šiais metais naujoviškai yra paruošta konferencijos programa. Visų pirma ji bus skirta tik konkrečiam fakul tetui. Joje bus ne vien pro grama, bet ir pranešimų te zės. Beje, galima pranešti, kad Istorijos fakulteto pro grama jau išspausdinta 100 egzempliorių tiražu, kaina 15 kapeikų. Gaila, kad ne vi si mūsų fakulteto SMD nariai sugebėjo paruošti savo prane šimų tezes. O tokie gausūs būreliai, kaip TSKP istorijos, informatikos, iš viso jų atsi
sakė. Tiesa, informatikos bū relis, susikūręs prieš 4 mėne sius, yra pats jauniausias Universitete. Tokio pat am žiaus yra ir lyginamosios bibliotekininkystės būrelis, ta čiau jis savo darbais neatsi lieka nuo prityrusių ir senas tradicijas turinčių Istorijos fakulteto SMD organizacijos padalinių. Šio būrelio nariai konferencijoje perskaitys 6 pranešimus. Jie laiku pateikė medžiagą programai sudaryti, nepaliko nė vieno darbo be tezių. Skaitytojų dėmesiui siūlau vieno iš įdomesnių šio būre lio pranešimų tezes. Pranešimo „Universitetų bibliotekų funkcijų evoliuci ja" autorė — IF III k. stud. A. ELVIKYTfi (mokslinis va dovas doc. K. Sinkevičius).
Ką dirba botanikai Štai jau ir pavasaris pasi beldė į duris, nors ta kovo saulutė ir nelabai šilta. Ge ra būtų pasidžiaugti ilgai lauktu pavasariu, bet nėra kada. Vos suradę laisvą va landėlę, gamtininkai skuba kas į laboratorijas, kas į šilt namį ar į botanikos sodą, o kas tiesiai į katedrą. Visi ruošiasi artėjančiai XXVI konferencijai. Energingi ir kruopštus mū sų botanikai. Nors jų būre lis narių skaičiumi ir pats mažiausias, bet savo darbu nė kiek neatsilieka nuo ki tų. Šiais metais botanikos bū reliui priklauso pirmo, trečio ir penkto kursų studentai.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Pirmas kursas dar nedrąsokas. Daugiausiai dirba ir ruo šiasi šiai konferencijai diplo mantės, jos pataria ir pamo ko jaunesnius. Katedroje visada pamatysi aukštą, liekną baltu chalatuku mergaitę. Tai mūsų dip lomantė, Jūratė Tupčiauskaitė. Ji tvarko herbarus, rašo etiketes, kažką dėlioja. Žiū rėk — pradingo ir vėl nepa stebimai atsirado, ir vis ne šina naujom etiketėm — au galų „vardais". Veide susi kaupimas ir džiaugsmo ki birkštėlės. Taip neatidėlioda ma ji vykdo savo užsibrėž tą darbą iki pat sutemos. Juk nebe už kalnų ir diplo
KAINA 2 KAI’.
mas, o prieš tai dar SMD konferencija. Jūratės darbo tema: „Mažeikių — Viekš nių fizinio geografinio mikro rajono floros chorologinės rūšių grupės." Nelengva api brėžti, kur auga vienas ar kitas augalas. Vienoje vieto je jis labai dažnas, o kitoje — tikra retenybė. Įvairiuose rajonuose skiriasi ir augimas, vystymasis, butonizacija ir t. t.’ Čia dar aibė neišspręs tų klausimų, kuriuos, gal būt, išspręs mūsų jaunieji botani kai, vadovaujami prof. M. Natkevičaitės-Ivanauskienės. Panašiu klausimu domisi kita mūsų diplomantė Kristi na Balnytė. Ji nori laukinę
bos taurę iškovojo musų universiteto šachmatininkai. Jie surinko 20 taškų iš 20 galimų. Pustaškiu nuo jų at siliko Šiaulių pedagoginio instituto sportininkai. Vyrų grupėje net penki dalyviai surinko po 5 taš kus iš 7 galimų. Tarp jų buvo ir du VVU atstovai —
G. Rastenis ir R. Survila. Deja, Į pagalbą pasitelkta koeficientų lentelė juos „nu skriaudė“: prizininkais tapo ŠPI, KPI ir ŽOA atstovai šachmatininkai. Moterų varžybose pirmavo ŠPI atstovė B. Buršteinaitė. Tašku nuo jos atsiliko VVU studentė L. Benensonaitė.
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Prekybos fakulteto II k. studentė V. Kupčinskaitė, Pramonės ekonomikos fakulteto II k. studentas V. Indrlukaitis, Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. studentai I. Nečaskina ir E. Maliauskas, Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stu dentas V. Jurgaitis ir II k. studentas J. Karpavi čius, Filologijos fakulteto I k. studentė P. Balčiūnaitė ir II k. studentė R. Ramašauskaitė, Medicinos fakulteto I k. studentė R. Lucėnaitė ir IV k. studentas R. Ramo nas.
Pirmosios universitetų bibliotekos pasaulyje atsirado kartu su universitetais jau 12 šimtmetyje. Jos buvo uni versitetų pasididžiavimas, turtingumo išraiška. Dargi XIX šimtmetyje universitetų bibliotekos buvo komplektuojamos po 1 egz., skirtą mokslininkams. Stu dentas biblioteka galėjo pasinaudoti tik su profesoriaus nukreipimu. Ypač skurdžios buvo carinės Rusijos univer sitetų bibliotekos. 1912 metais tik 4-se universitetų bib liotekose fondai siekė 200 tūkst. tomų, o dauguma biblio tekų turėjo fondus po 8—10 tūkst. tomų. Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos universi tetų bibliotekoms mūsų šalyje iškilo nauji uždaviniai. V. Leninas pasirašė nemaža dekretų, kurie turėjo nu tiesti kelią tarybinei bibliotekininkystei šalyje. Universitetų bibliotekų pagrindinis uždavinys — skie pyti studentams tiriamojo darbo įgūdžius jau nuo pirmo kurso. Bibliotekos vykdo tris pagrindines funkcijas: aptar nauja literatūra mokymo procesą, sudaro maksimalias są lygas mokslo tiriamajam darbui, atlieka masinį-auklėjamąjį darbą studentijos tarpe. Universitetų bibliotekos tapo metodinio vadovavimo centrais, pradėjo dirbti mokslo tiriamąjį darbą įvairiose bibliotekininkystės srityse. 1970 m. šalyje buvo 751 aukš tųjų mokyklų biblioteka, jų fonduose vidutiniškai yra po 291,3 tūkst. tomų. Ypač didžiuliai uždaviniai iš’ ilo universitetų bibliote koms dabar, mokslinės-technines revoliucijos sąlygomis. TSRS per pastarąjį dešimtmetį įkurta 10 naujų universi tetų. Studentų skaičius šalyje išaugo nuo 1,2 mln. (1951 m.) iki 4,5 mln. Intensyviai vystantis mokslui, žmonijos žinios per 7—10 metų padidėja du kartus. Mokslinės informacijos porei kiai kelia didelius reikalavimus universitetų bibliotekoms. Informacijos srautams apdoroti ir studentų bei mokslininkų poreikiams operatyviai tenkinti universitetų bibliotekos Studentų profsąjungos pradeda vis plačiau naudoti skaičiavimo centrus, darbo komitete platinami bilie mechanizavimo bei automatizavimo priemones.
Dėmesio!
florą „prijaukinti" darže liuose. Juk šitokia įvairia spalvių gėlių gausybė auga laukuose, pamiškėse. Jei iš miniatiūrinių, kuklių gėlyčių selekcininkai išveda stambiažiedes, tai ar negalima tau kinukes paversti „gražuolė mis"; Laukinę florą tiria ir ja domisi mūsų trečiakursės Da lia Taurinskaitė ir Gintarėlė Vaurutė. Joms šiek tiek sun kiau, nes tokį kruopštų dar bą pradėjo tik šiemet. Jos irgi ruošiasi artėjančiai kon ferencijai, jų darbai turėtų būti gana geri. Trečiakursė Kristina Šimanskytė susidomėjo orchidė jomis. Tikimės iš jos įdomaus pranešimo. Ne vien aukštesniaisiais augalais domisi būrelis. Yra
ir tokių, kurie tiria vande nų florą ir mikroflorą. Dau guma galvoja, kad dirbti su mikroflora neįdomu, jog tai nuobodi botanikos šaka. Ar gi neįdomu, kodėl žalias ežerų vanduo, o jūrose rau donas? Kuo minta žuvys ir moliuskai? O kaip patys dumbliai gyvena, kas jiems turi įtakos? Studentai, vado vaujami dėst. I. Pocienės, sprendžia įvairiausius klausi mus. Ypač daug dirbama su dirvožemio dumbliais. Algologė Albina Indrašytė ruošia pranešimą „Herbicidų NTA įtaka dumblių kokybinei ir kiekybinei sudėčiai". Artėjančią XXVI SMD konferenciją botanikai sutin ka paruošę daug išsamių pranešimų.
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
tai į Vilniaus Akademinio dramos teatro spektaklius ,,Ar tavo šuo nepasiutęs?", kuris įvyks kovo 12 d. 19 vai. ir „Laukinė antis", kovo 27 d. Priimamos kolektyvinės paraiškos.
Studentų profsąjungos komitete yra poilsinių ke lialapių (18 dienų) į Bul garijos kurortą Albeną nuo rugpiūčio 12 d. Ke lialapio kaina 225 rub., kelionei — 90 rub., gali ma pasikeisti 130 rub. Medicinos fakulteto ko lektyvas giliai liūdi ir už jaučia Fakultetinės chi rurgijos katedros docen tę Aldoną MUSNECKIENĘ dėl motinos mirties.
N. RAUDELIŪNAITE
Užs. Nr. 951
LV 00166
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA