Universitas Vilnensis, 2007 m. lapkričio mėn. Nr. 9 (1683)

SKAITYKLA

hinc itur ad astra

universitas

-•

vilnensis 2007 m. lapkričio mėn.

Nr. 9 (1683)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. r,

Siame numeryje

L_______________ J

Ministerija žada kokybę, piliečiai peticiją

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Skaitykite p. 6

Naujoji VU biblioteka: grėsmės ir ateitis Skaitykite p. 10

Kitąmet - naujos studijų programos Skaitykite p. 12

V. Naujiko nuotr.

Skelbiamas piešinių konkursas Vilniaus universiteto darbuotojų vaikams, anūkams, giminaičiams!

Konkurso tema - „Piešiame Vil­ niaus universitetą“. Konkurse ga­ li dalyvauti vaikai ir paaugliai nuo 1 iki 18 metų. Piešinius prašome iki 2008 m. vasario 1 d. atnešti į VU Informacijos ir ryšių su visuo­ mene skyrių (Centriniai rūmai, 354 kab., tel. 268 7001) arba siųsti adresu: Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšių su visuome­ ne skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513, Vilnius (ant voko pažy­ mėkite - Konkursui „Piešiame Vil­ niaus universitetą").

Kitoje piešinio pusėje reikia nurodyti vaiko vardą, pavardę, amžių, adresą ir telefoną.

VU Centriniuose rūmuose ir fa­ kultetuose bus surengtos piešinių parodos.

Visų konkurso dalyvių laukia staigmenos. „U. V.“ inform.

Pirmiausia buvo atlikta bendra is­ torinė VU centrinių rūmų komplek­ so raidos apžvalga. Tai padarė Is­ torijos fakulteto studentai, remda­ miesi istoriniais komplekso pieši­ niais ir nuotraukomis. Studentų dar­ bas tapo reikšmingu įnašu į ben­ drą projektą.

Projekto ekspertas iš JAV Alanas Freemanas, jau kurį laiką gyvenan­ tis Lietuvoje, pabrėžė, kad kiekvie­ no restauravimo projekto prasmė išsaugoti vertingiausius pastatus. „Gyvenu šitame mieste, myliu jį. Ži­

Viktoras DENISENKO

nau, kaip būna sunku išsaugoti is­ torinį paveldą", - sakė jis. Didžiau­ sias rekonstrukcijos uždavinys kaip, išsaugant savitus pastato bruožus, maksimaliai pritaikyti jį šiandieninėms reikmėms.

Šiuo metu yra pasibaigę trys isto­ rinių Vilniaus universiteto rūmų iš­ saugojimo projekto etapai, kuriuos galima pavadinti parengiamaisiais.

Ir tapo „fuksai“ studentais...

Didžiausia studentiška šventė pirmakursių gyvenime „krikštynos“. Tai senas tradicijas turinti, dažniausiai

antrakursių organizuojama šventė, skirta padėti pirma­ kursiams įsitraukti į studentų bendruomenę. Tai puiki proga studentams susipažinti vieniems su kitais ir sma­ giai praleisti laikų. O linksmybių, kartu ir įdomių išban­ dymų per „krikštynas“ būna sočiai.

Plačiau apie busimųjų archeologų, ekonomistų, politikos moks­ lų, komunikacijos specialistų krikštynas skaitykite p. 16.

%

http://www.vilnensis.vu.lt

Centrinių rūmų kompleksui reikalinga rekonstrukcija

Lapkričio 7 d. vyko konsul­ tacinis posėdis dėl Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio restauravimo ir konservavimo plano paren­ gimo. Šio plano parengimų remia privatus JAV fondas.

Kaip buvo pažymėta, projektas jau įpusėjo, tad VU Senato salėje buvo pristato­ mi tarpiniai projekto įgyven­ dinimo rezultatai.

-1579-

VU centrinių rūmų kompleksas yra unikalus architektūros paveldo objektas. Apie tai kalbėjo ir Richar­ das P Doberis, „Dober, Lidsky, Craig and Associates“ firmos, už­ siimančios universitetų planavimu, partneris. Ypatingo objekto statusas reikalauja ir ypatingo požiūrio.

Remiantis „Dober, Lidsky, Craig and Associates“ įmonės pasiūly­ ta metodika šiame etape buvo vertinamas tik pastatų eksterjeras.

Skirtingų pastatų atskirų elementų langų, durų, sienų, dekoro - būklė buvo vertinama vizualiai. Pagal at­ liktus vertinimus visi pastatai su­ skirstyti j tris - A, B ir C - kategori­ jas. A kategorijos pastatai - tai sta­ tiniai, kurių būklė yra pati pras­ čiausia, jiems išsaugoti turi būti

skiriama ypač daug dėmesio. B ka­ tegorijos pastatams taip pat reika­ linga rekonstrukcija, bet jų būklė yra geresnė negu A kategorijos pasta­ tų. C kategorijos pastatai - statiniai, kurių būklė šiuo metu yra gera.

Atlikus minėtą VU centrinių rūmų komplekso įvertinimą 4 pastatai bu­ vo priskirti A kategorijai, 9 pasta­ tai - B kategorijai ir tik 3 pastatų būklė buvo įvertinta teigiamai. Tarp A kategorijos pastatų minima Šv. Jo­ nų bažnyčia ir A. Mickevičiaus kie­ me esantys pastatai.

Pastatų suskirstymas į kategorijas pagal būklę nereiškia, kad pirmiau turėtų būti tvarkomi A kategorijos pastatai, o tik paskui pastatai, priskirti B kategorijai. Pasak R. P Doberio, rimtų defektų galima pastebėti ne tik A, bet ir B kategorijos pastatuose. Jo manymu, pirmiausia turėtų būti pašalinti visi kri­ tiški defektai, esantys A ir B pastatuo­ se, ir tik po to gali būti pradėta rekonst­ rukcija pagal kategorijų prioritetus.

Trečias atliktas parengiamųjų darbų etapas - preliminarus re­ konstrukcijos išlaidų vertinimas.

Numatoma, kad darbų sąmatą ga­ lėtų sudaryti apie 75-80 mln. litų.

Tačiau tai ne galutinė, o tik numa­ noma rekonstrukcijos kaina.

Konsultacinio posėdžio metu nu­ skambėjo ir taikomų metodų kritika.

Atsirado tam tikrų abejonių dėl pa­ statų būklės vertinimo tikslumo. „Mes sugebame paprastą klausimą pada­ ryti komplikuotą. Amerikiečiai daro kitaip. Jie bando supaprastinti su­ dėtingą klausimą. Kartais tai pats geriausias kelias“, - užtarė Vilniaus universiteto centrinių rūmų kom­ plekso būklės vertinimo metodiką Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Algimantas Lipinaitis.

Be to, projektas turi ir patariamąjį komitetą, į kurį įeina Vilniaus se­ namiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Gediminas Rutkauskas, menotyrininkė Jūratė Markevičie­ nė ir doc. dr. Eugenijus Staniūnas.

Projektas labai sudomino ir Vil­ niaus miesto savivaldybę.

universitas

2

2007 m. lapkritis

vilnensis

> f a t kronika----------------------Vilniaus universitetas - tarp pačių stipriausių prekių ženklų Viktoras DENISENKO Spalio 30 d. Vilniaus univer­ siteto Filologijos fakultete buvo pristatytas leidinys „Lithuania Superbrands 2007“. Į šį renginį susirinko daug svečių, atstovaujan­ čių prekių ženklams, kurių dauguma yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ri­ bų. „Lithuania Superbrands 2007“ leidinyje aprašomi 28 prekių ženklai, kurie buvo pripažinti išsiskyrę Lietuvos rinkoje savo įtaka, vertybė­ mis, sėkmės istorijomis ir ori­ ginalumu. Leidinio pristaty­ mo vieta taip pat buvo pa­ sirinkta neatsitiktinai. Tarp stipriausių prekių ženklų yra ir Vilniaus universitetas. „Superbrands“ sąrašas suda­ romas daugiau nei 70 šalių. Kiek­ vieną tokį sąrašą rengia rinkos ekspertai ir nuomonių lyderiai, su­ kaupę vertingos patirties ir žinių jie sudaro specialią ekspertų ta­ rybą. Lietuva yra pirmoji iš Balti­ jos šalių, paskelbusi „Super­ brands“ sąrašą, o Vilniaus universitetas tapo pirmuoju uni­ versitetu pasaulyje, kuriam buvo suteiktas „Superbrands“ titulas.

Pats titulas yra suteikiamas tre­ jiems metams. Kitas stipriausių Lietuvos prekių ženklų reitingavimas įvyks 2010 metais. j „Lithuania Superbrands 2007“ sąrašą kaip Lietuvos rin­ kos žaidėjai pateko „Akropolis“, „Alita“, „Pieno žvaigždės“, taip pat prekių ženklai, gerai žinomi visa­ me pasaulyje - tokie kaip „Jacobs“, „McDonalds“, „Nokia“. Tu­ rint galvoje, kad prie prekių ženklų buvo priskirtas Vilniaus universi­ tetas ir, pavyzdžiui, „Dviračio šou“ bei Europos parkas, pats sąrašas gali pasirodyti nenuoseklus, ta­ čiau viskas paaiškėja, kai įvardi­ jami lyderių pasirinkimo kriterijai. „Superbrands“ nevertina ekono­

Suomijos premjeras trumpam tapo VU studentu Viktoras DENISENKO

minės prekių ženklo vertės ar funkcinių savybių. Ekspertų tary­ ba atsižvelgia j jo reikšmės rinko­ je, kuriamos emocijos ir netgi tei­ kiamo identiteto visumą“, aiškina Lietuvos „Superbrands“ ekspertų tarybos pirmininkė, ryšių su visuomene agentūros „Saldo partneriai“ rinkodaros komunika­ cijos konsultantė Vilija Ralaitė. „Superbrands“ vadovas Billas Colegrave'as per „Lithuania Su­ perbrands 2007“ prezentaciją siūlė plačiau žiūrėti į angliško žo­ džio „brand" prasmę. Pasak jo, prekės ženklas - tai ne tik vardas ar prekė, bet ir tam tikra strategija ir filosofija, leidžianti pasiekti sėk­ mės aukštumas. Jis pažymėjo, kad kiekviena šalis turi daug „brandų“, sukurtų joje ar atėjusių į jos rinką iš užsienio, bet ne visi prekių ženklai sugeba užkariauti rinką, įsitvirtinti joje. „Super­ brands“ titulo nusipelno tik laiko ir vartotojų pasitikėjimo patikrinti ženklai. „Lithuania Superbrands 2007“ pasirodymas svarbus ne vien į šį sąrašą patekusių prekių ženklų atstovams. Pasak V. Ralaitės, šis leidinys yra geriausias rinkos veidrodis, galintis pristatyti Lietu­ vą užsienyje. „Albume pateikia­ mi lietuviški prekių ženklai įeis į nepriklausomos Lietuvos ekono­ mikos istoriją kaip geriausi verslo sėkmės pavyzdžiai“, - teigia ji.

Konstitucijos taurė mokslininkams

Lapkričio 12 d. Vilniaus uni­ versitete svečiavosi Suomijos ministras pirmininkas Maltis Vanhanenas. Jis susitiko su VU rektoriumi Benediktu Juodka, pasirašė garbingų svečių knygoje, apžiūrėjo is­ torinį universiteto rūmų kom­ pleksą ir pabendravo su studentais, besimokančiais čia suomių kalbos.

Suomijos premjeras M. Vanhanenas (trečias iš kairės) su studentais bendravo suomiškai. V. Naujiko nuotr.

B. Juodka trumpai pristatė M. Vanhanenui įspūdingą Vilniaus univer­ siteto istoriją, aprodė Rektoriaus aulą, kuri Suomijos ministrą pirmi­ ninką ir jį lydinčius asmenis tiesiog sužavėjo. VU rektorius ir svečias aptarė ir aukštojo mokslo padėtį Lietuvoje ir Suomijoje. Pasirodė, kad abiejų šalių aukštosios mo­ kyklos susiduria su panašiomis problemomis - pernelyg didelis skaičius studentų tenka vienam dėstytojui, sunku pritraukti studen­ tų ir dėstytojų iš užsienio.

Suomijos ministras pirmininkas pasidomėjo, koks procentas

jaunimo, baigusio mokyklą, sie­ kia Lietuvoje aukštojo išsilavini­ mo, ir labai nustebo sužinojęs, kad šis procentas yra vienas di­ džiausių Europoje. B. Juodka pa­ brėžė, kad tai nėra gerai, nes rin­ kai, kuriai trūksta paprastų darbininkų, nereikia tiek daug aukštos kvalifikacijos specialistų.

Dėl šios priežasties nemaža da­ lis studentų, baigusių universite­ tus, negali rasti darbo pagal spe­ cialybę.

Pakeliui į VU Filologijos fakul­ tetą, kur įvyko susitikimas su stu­ dentais, M. Vanhanenas trumpai

Viktoras DENISENKO Spalio 31 d. Vilniaus univer­ sitete įvyko apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo apta­ riamos finansinės vadybos, žmogiškųjų resursų plėtros ir strateginio planavimo ypa­ tumų temos. Diskusijoje da­ lyvavo Lundo universiteto delegacija, kuriai vadovavo personalo direktorius Staffanas Svenssonas. Kartu su juo į VU atvažiavo Lundo universiteto akademinių rei­ kalų sekretorė Maria Wennerstrom ir Inžinerijos fakul­ teto administracijos vado­ vas Nilssonas Per-Goronas.

įstaigą su darbo vizitu. Atsakomo­ jo vizito Vilniaus universitetas su­

laukė jau 1996 metų balandį. Bu­ vo pastebėta, kad abu universite­ tai susiduria su panašiomis pro­ blemomis, o jas sprendžiant galima bendradarbiauti.

Diskusijos pradžioje A. Piktur­ na supažindino svečius su Vil­ niaus universiteto struktūra. Pla­ čiau buvo pristatytos mokslinių slėnių idėjos, kurias įgyvendinant ruošiasi dalyvauti ir Vilniaus uni­ versitetas. Nemažai dėmesio bu­ vo skirta galimam kai kurių fakul­ tetų stambinimui. Pabrėžta, kad einant decentralizacijos keliu, kurį šiuo metu pasirinko Vilniaus uni­ versitetas, daugiausia problemų iškyla su mažesniais akademi­ niais padaliniais, kur nėra daug žmonių, galinčių tvarkyti admi­ nistracinius reikalus. Dažniausiai tokiuose fakultetuose dauguma darbų tenka dekanui, o jis ne vi­ sada sugeba susidoroti su tokiu krūviu.

Tačiau, kaip pabrėžė A. Piktur­ na, stambinimo klausimas taip pat yra problemiškas. Pasak jo, dau­ guma Vilniaus universiteto fakul­ tetų turi ilgas tradicijas. Jų pertvar­ kymas ir sujungimas gali sukelti skausmingą akademinės visuo-

nų bažnyčią, kuri sudaro senosios universiteto rūmų ansamblio da­ lies branduolį.

Per susitikimą su studentais, besimokančiais, be kitų dalykų, ir suomių kalbos, M. Vanhanenui netikėtai teko pačiam trumpam tapti VU studentu-įsitaisyti už stu­ dentiško suolo ir kartu su studen­ tais pademonstruoti suomių kal­ bos žinias.

menės reakciją. Todėl šis klausi­ mas vis dar lieka neišspręstas.

Nors Lundo universitete tik aštuoni fakultetai, ši mokslo įstaiga taip pat kartais susiduria su ne­ pakankamu administracijos darbuotojų skaičiumi kai kuriuo­ se fakultetų padaliniuose. Kaip papasakojo svečiai iš Švedijos,

šiuo metu jų universitetas po de­ centralizacijos bandymo vėl pa­ sirinko centralizacijos kelią. Ženg­ ti tokį žingsnį Lundo universiteto administraciją pastūmėjo vienas iš decentralizacijos padarinių staiga atsiradusi arši konkurenci­ ja tarp akademinių padalinių, ku­ ri neatitikdavo bendrų universite­ to interesų.

Pasak S. Svenssono, labai sun­ ku pasakyti, koks kelias - centra­ lizacijos ar decentralizacijos universiteto valdyme yra efekty­ vesnis, nes abu jie turi ir privalu­ mų, ir trūkumų. Lundo universite­ to personalo direktorius mano, kad tai, koks būdas yra efektyves­ nis, parodys laikas: „Turėsime pa­ lyginti anksčiau buvusios decen­ tralizacijos patirtį su esamos centralizacijos padariniais.“ Lundo delegacija paminėjo ir dėstytojų užimtumo problemą. Švedijoje, kaip ir pas mus, geri spe­ cialistai dažnai sulaukia viliojan­ čių pasiūlymų iš verslo struktūrų.

Pasak S. Svenssono, dėstytojams nedraudžiama dirbti dar ir kur nors kitur, tačiau su viena sąlyga - dėl papildomo užimtumo neturi blogė­ ti akademinio darbo kokybė. Atei­ nantis dirbti į universitetą žmogus turi būti produktyvus.

Kitas klausimas, kurį aktyviai bandoma spręsti Lundo universi­ tete, - lygių teisių užtikrinimas. Šiuo metu akivaizdus vyrų domi­

Vardinė Konstitucija šiemet skirta profesoriams V. DaujotyteiPakerienei ir E. Gudavičiui dėl minėtų mokslo šakų specifikos. „Šių žmonių iniciatyva - puikus įro­ dymas, kad Konstitucija gali tar­ nauti ir tarnaują piliečiui, jeigu tik jis pilietiškas ir nepasyvus. Tai pa­ skatinimas kiekvienam mūsų svar­ biausią šalies įstatymą paversti gy­ venimo dalimi,“ - įteikdamas vardinę Konstituciją sakė VU Tei­ sės fakulteto dekanas prof. Vytau­ tas Nekrošius.

TF inform.

apžiūrėjo senų knygų ekspozici­ ją, kuri šiuo metu veikia Vilniaus universiteto bibliotekos R Smug­ levičiaus salėje. Lydimas VU rek­ toriaus jis taip pat aplankė Šv. Jo­

Vilniaus universitete svečiavosi Lundo universiteto atstovai

Pirmieji Vilniaus universiteto kontaktai su Lundo universitetu siekia 1995 metus, kai dabartinis administracijos reikalų prorekto­ rius, o tuomet - personalo direk­ torius dr. Aleksas Pikturna nu­ važiavo į šią Švedijos mokslo

Spalio 25-qjq, Konstitucijos dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultete trečius metus iš eilės įteikta Teisės fakulteto Alumni draugijos įsteigta Konstitucijos taurė už indėlį į Lietuvos Respublikos Konsti­ tucijos taikymo plėtrą.

Teisės fakulteto studentų atsto­ vybės organizuojamo Konstitucijos dienos minėjimo metu Konstituci­ jos taure - vardine Konstitucija ap­ dovanoti du mokslininkai: profeso­ riai Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir Edvardas Gudavičius. Jų iniciaty­ va Konstitucinis Teismas išaiškino ir paneigė Vyriausybės nutarimą, kuris diskriminavo humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus. Nusta­ tyta, kad iki šiol egzistavę moksli­ nės veiklos vertinimo kriterijai bu­ vo pernelyg formalūs. Lietuvių kalbos, literatūros ir istorijos spe­ cialistai, norėdami gauti tam tikrą mokslinį laipsnį, turėjo išspausdin­ ti savo straipsnius pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose. Tai bu­ vo labai sunku arba neįmanoma

itiisvečiai

Svečiai iš Lundo (Švedija) universiteto (sėdi) su VU administracijos atstovais aptarė abiem universitetams opius klausimus. V. Naujiko nuotr.

navimas akademinėje ir administ­ racinėje veikloje. Lundo univer­ sitete norima pagerinti čia dirbančių vyrų ir moterų skaičiaus santykį, pritraukti daugiau mote­ rų į vadovaujančias pozicijas.

universitas

2007 m. lapkritis

3

vilnensis

--------------------------------------------------------------------------------- kronika Buvusi akademinių reikalų prorektorė tapo rektoriaus patarėja Viktoras DENISENKO Nuo lapkričio 5 d. buvusi aka­ deminių reikalų prorektorė doc. dr. Birutė Marytė Pociūtė eina Vil­ niaus universiteto rektoriaus pa­ tarėjos pareigas. Jos kompeten­ cijai priskirtas tarptautinių VU ryšių plėtojimas. Pasak B. M. Po­ ciūtės, anksčiau visi tarptautinių santykių klausimai buvo pavaldūs rektoriui, tačiau dėl rektoriaus už­ imtumo nebuvo išnaudotos visos šių santykių stiprinimo galimybės.

Tai ir lėmė rektoriaus patarėjo pa­ reigų atsiradimą.

B. M. Pociūtės teigimu, šiandien ryšiai su kitais universitetais, ypač už Lietuvos ribų, įgauna naują pras­ mę. Atrodo, kad XXI amžius tampa akademinio mobilumo ir įvairių aukštojo mokslo institucijų ben­ dradarbiavimo amžiumi. Vilniaus universitetas jau yra įsitraukęs į šį procesą. B. M. Pociūtė pabrė­ žia, kad tarptautinių santykių plė­ tojimas yra įrašytas į VU strategi­ nį planą ir yra vienas iš veiklos prioritetų.

Doc. dr. B. M. Pociūtė - VU rektoriaus patarėja. V. Naujiko nuotr.

Rektoriaus patarėja nurodo, kad tarptautiniai santykiai apima įvairius VU gyvenimo aspektus. „Tarptautiniai ryšiai susiję su visa mūsų veikla ir studijų, ir mokslo, ir administracinio darbo srityje“, sako B. M. Pociūtė.

Vilniaus universitetas toliau bendradarbiaus su draudimo bendrove „PZU Lietuva" Spalio 16 d. Rektoriaus auloje Vilniaus universitetas pasira­ šė sutartį su draudimo bendrove „PZU Lietuva“ dėl ben­ dradarbiavimo studijų bei mokslo srityse. Šia sutartimi bus siekiama glaudesnės abiem pusėms naudingos ekonomi­ nės ir socialinės partnerystės.

Patvirtintos naujos Vilniaus universiteto DARBO TVARKOS TAISYKLĖS Vilniaus universiteto rektorius 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. R-293 patvirtino Vilniaus uni­ versiteto darbo tvarkos taisykles (toliau - taisyklės), kurias rengė rektoriaus įsakymu sudaryta dar­ bo grupė. Šios taisyklės - tai vieti­ nis (lokalus) norminis teisės aktas, nustatantis darbo tvarką Universi­ tete, reglamentuojantis darbuoto­ jų ir darbdavio tarpusavio santy­ kius darbo metu. Parengtos vadovaujantis Lietuvos Respubli­ kos darbo kodeksu, įstatymais ir kitais norminiais dokumentais, tai­ syklės nustato darbuotojų priėmi­ mo, atleidimo tvarką, pagrindines darbdavio ir darbuotojo teises ir pareigas, darbo režimą, poilsio laiką, darbuotojų skatinimo galimy­ bes ir tvarką, nuobaudas ir kitus Universitete darbo santykius regu­ liuojančius klausimus. Šio doku­ mento nuostatomis privalo vado­ vautis visi Universiteto darbuotojai, o atskirai taisyklėse nustatytais at­ vejais - ir Universiteto lankytojai, studentai, rezidentai ir pan.

Norėtųsi ypač atkreipti dėmesį į kai kurias taisyklių nuostatas. Nu­ matoma, kad darbuotojas, gavęs antrąjį darbo sutarties egzemplio­ rių, turi pasirašyti darbo sutarčių registravimo žurnale, kurį pildo ir saugo atsakingas padalinio dar­ buotojas. Padalinių vadovai pasi­

Žana PASEČNIK

Spalio 16 d. Vilniaus universi­ teto Teisės fakultete duris atvėrė JAV teisės centras, kuriame veiks nauja JAV ir tarptautinės komer­ cinės teisės pagrindų nenuosek­ liųjų studijų programa. Ši progra­

Žana PASEČNIK Draudimo bendrovė sutartimi įsipareigojo dalytis sukauptomis žiniomis su Vilniaus universitetu. Iš sėkmingo VU bendradarbiavimo su draudimo bendrove naudos gauna abi pusės: kompanijos specialistai neatlygintinai skaitys paskaitas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studen­ tams, taip pat bus sudarytos sąly­ gos studentams atlikti gamybines ir mokomąsias praktikas bendro­ vės padaliniuose, o Universitetas įsipareigojo kviesti „PZU Lietuva“ specialistus skaityti paskaitų VU Ekonomikos fakulteto studentams, siūlyti Ekonomikos fakulteto vady­ bos ir verslo administravimo stu­ dijų programos studentams atlikti gamybinę ir mokomąją praktiką „PZU Lietuva“ ir išrinkti geriausią VU Ekonomikos fakulteto vadybos ir verslo administravimo studijų

programos studentą/-ę „PZU Lie­ tuva“ vardinei stipendijai gauti.

Kaip ir pernai, pasirašant sutartį perspektyviausiam Ekonomikos fakulteto vadybos ir verslo admi­ nistravimo studijų programos stu­ dentui buvo įteiktas „PZU Lietuva“ stipendijos skyrimo sertifikatas patvirtinimas, kad studentas šiuos mokslo metus gaus „PZU Lietuva“ įsteigtą 500 Lt mėnesinę stipendi­ ją. Šiais metais stipendininku tapo VU Ekonomikos fakulteto vadybos ir verslo studijų programos IV kur­ so draudimo vadybos atšakos stu­ dentas Martynas Aukštakojis.

Pirmąją bendradarbiavimo su­ tartį su UAB DK „PZU Lietuva“ Vil­ niaus universitetas pasirašė 2006 m. birželį. Abi šalys susitarė keistis tiek teorine, tiek praktine abipu­ siškai naudinga informacija ir stip­ rinti mokslo ir studijų vaidmenį bei poveikį dabarties ir ateities visuo­ menei bei valstybei.

rašytinai privalo naujai priimamą darbuotoją supažindinti su pada­ linio nuostatais, pareigybės apra­ šymu, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais dokumentais, kuriais šis va­ dovausis savo veikloje. Atleidžia­ mas darbuotojas privalo atsiskai­ tyti su Universitetu, t. y. grąžinti gautas darbo priemones, doku­ mentaciją ir pan., o Universitetas atsiskaityti su darbuotoju įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Dažnas darbuotojas, dėl ligos ar kitų priežasčių negalėdamas laiku arba visai atvykti į darbą, ne iš karto apie tai praneša tiesiogi­ niam savo vadovui. Todėl taisyk­ lėse įrašyta, kad darbuotojas pri­ valo nedelsdamas informuoti padalinio vadovą apie negalėjimo atvykti į darbą priežastis.

Nesusipratimų kildavo dėl ne­ darbingumo pažymėjimo pateiki­ mo tvarkos. Nedarbingumo pažy­ mėjimą Finansų ir ekonomikos direkcijos Darbo užmokesčio ir sti­ pendijų apskaitos skyriui reikia pa­ teikti per penkias darbo dienas. Be to, susirgęs ar dėl kitų priežasčių negalintis atvykti j darbą darbuoto­ jas (arba jo įgaliotas asmuo) priva­ lo apie neatvykimą ir jo priežastį pranešti tiesioginiam savo vadovui.

Drausminių nuobaudų skyrimo atveju būtinas darbuotojo raštiškas pasiaiškinimas dėl darbo draus­

mės pažeidimo. Tačiau jo nepa­ teikus padalinio vadovo nustatytu laiku darbuotojui gali būti skiria­ ma drausminė nuobauda ir be pa­ siaiškinimo. Su skirta drausmine nuobauda darbuotojas supažindi­ namas pasirašytinai.

Bendrųjų vidaus tvarkos reika­ lavimų dalyje aptariamas darbuo­ tojų elgesys darbo vietoje ir Uni­ versiteto patalpose bei teritorijoje, taip pat darbuotojų įėjimo į Centririius rūmus darbo, poilsio ir šven­ čių dienomis tvarka ir Universiteto automobilių naudojimosi tarnybos ar ne darbo reikmėms tvarka.

Aptarta prašymų ir skundų pri­ ėmimo bei nagrinėjimo tvarka, prašymų pateikimo Personalo di­ rekcijai terminai, išvardyti materia­ linės atsakomybės atsiradimo, ma­ terialinės žalos atlyginimo pagrindai, taip pat darbo ginčų sprendimo tvarka.

Su taisyklėmis kiekvienas dar­ buotojas bus supažindinamas pa­ sirašytinai.

Manome, kad Vilniaus univer­ siteto darbo tvarkos taisyklės, pa­ rengtos remiantis šiuolaikine tei­ sine darbo santykių baze, padės išspręsti darbo tvarkos klausimus Universitete.

Parengė Rūta KUNČINIENĖ,

VU personalo direktoriaus pavaduotoja

Vilniaus universitete įsteigta JAV teisės mokykla Spalio 16 d. Mažojoje aulo­ je atidarytas JAV teisės centras. JAV teisės mokyk­ la - viena iš penkių mo­ kyklų, veikiančių Teisės fa­ kultete kaip papildomos programos norintiems gilinti žinias užsienio valstybių teisės srityje.

Po sutarties pasirašymo VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika pasikeitė dovanomis. V. Denisenko nuotr.

ta ta

ma buvo parengta atsižvelgiant į teisininkams keliamus itin aukš­ tus reikalavimus ir siekiant pa­ tenkinti tarptautinių įmonių porei­

kius. Ji skirta ne jaunesniems nei III kurso VU Teisės fakulteto stu­ dentams ir teisės praktikams, dir­ bantiems įvairiose teisinėse bei ekonominėse įmonėse, besido­ mintiems JAV teisine sistema ir siekiantiems įgyti šios srities ži­ nių.

Siekdami toliau sėkmingai bendradarbiauti VU Teisės fakul­ tetas ir JAV Indianos universiteto Teisės mokykla paruošė vienų mokslo metų (120 akademinių valandų) trukmės studijas. Moky­ mo programoje - 10 intensyvių kursų ciklas, apimsiantis ne tik tarptautinę komercinę teisę, bet ir JAV konstitucinės, civilinės tei­ sės, intelektinės nuosavybės ir kitų sričių temas. Paskaitas anglų kal­ ba skaitys ir darbus tikrins kom­ petentingi, ne vienų metų teorinio ir praktinio darbo patirtį turintys

JAV Indianos universiteto Teisės mokyklos specialistai.

Visiems programos dalyviams bus suteikta prieiga prie JAV tei­ sės centro elektroninių konferen­ cijų, kur bus galimybė naudotis studijų medžiaga, diskutuoti, už­ duoti klausimus studijų koordina­ toriams. Visos JAV ir tarptautinės komercinės teisės pagrindų ne­ nuosekliųjų studijų programos kaina - 1500 Lt. Mokslo metų pa­ baigoje išklausę paskaitas ir atli­ kę užduotis asmenys gaus Vil­ niaus universiteto pažymėjimą.

Tai nėra oficialus diplomas, ta­ čiau teisininkams jis taps savo­ tiška rekomendacija.

Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultete taip pat veikia Vokietijos teisės centras, Prancūzijos tei­ sės mokykla, Rytų Europos tei­ sės centras ir Lenkijos teisės mo­ kykla.

JAV teisės centras iškilmingai atidarytas VU Mažojoje auloje. V. Naujiko nuotr.

universitas

4

2007 m. lapkritis

vilnensis

t atmoksiąs —-----------

Kokybės forumas Ekonomikos fakultete Lapkričio 7 d. įvyko konferencija „VUEkonomikos fakulteto kokybės ir įvaizdžio integruotos vadybos sistemos kūrimas“, skirta Pasaulinei kokybės dienai ir Europos kokybės savai­ tei. Konferencijoje dalyvavo fakulteto studentai bei dėstyto­ jai ir garbingi svečiai - VU studijų kokybės politikos formavi­ mo strategai rektorius akademikas B. Juodka, akademinių reikalų prorektorius doc. Juozas Galginaitis ir studijų direk­ torius prof. G. Dikčius. Pasidžiaugęs puikiais Ekonomikos fakulteto absolventais, darančiais įtaką Lietuvos ūkio kokybei, konferencijos dalyvius pasveikino Ūkio ministerijos

valstybės sekretorius G. Miškinis. Jis palinkėjo kokybiškų studijų ir tolesnių fakulteto bendruomenės darbų bei įžval­ gų, padedančių Lietuvos ekonomikos plėtrai.

Prof. Birutė GALINIENĖ, prof. Juozas RUŽEVIČIUS Konferencijoje, kuriai vadova­ vo integruotos vadybos sistemos kūrimo fakultete vadovas prof.

A. Marčinskas, buvo pristatyti ir apsvarstyti 6 pranešimai: „EF veik­ la tobulinant studijų kokybę ir die­ giant kokybės vadybos sistemą" (prof. B. Galinienė ir doc. J. Marti­ navičius), „Pedagoginio darbo vertinimas VU ir EF" (V. Aleksaitė, VU SA prezidentė), „Studijų koky­ bė ir kvalifikaciniai magistro laips­ nio reikalavimai (Bolonijos ir Tiuningo metodologijos procesų kontekste)" (prof. J. Ruževičius), „Studijų kokybės vadybos mode­ lių sugretinimas“ (dr. D. Serafi­ nas), „EF įvaizdis: įtakojantys veiksniai ir pagrindinės charak­ teristikos“ (doc. G. Drūteikienė) ir „EF SA studentų požiūris į studijų kokybę“ (G. Lileikis, EF SA pirmi­ ninkas). Tai jau antroji šiais me­ tais EF konferencija, skirta studi­ jų ir visos fakulteto veiklos koky­ bei gerinti. Pirmojoje, vykusioje vasario mėnesį, buvo pristatyti ir apdovanoti geriausi šios srities studentų projektai.

EF kuriama studijų kokybės va­ dybos sistema (KVS) integruoja praktikoje pasiteisinusių kokybės užtikrinimo ir tobulinimo modelių ISO 9001, Europos veiklos to­

bulumo (EFQM Excellence Model) ir CEEMAN (Centrai and East European Management Development Association) pagrindinius reikalavimus. Plėtojant KVS ir fa­ kulteto veikloje vadovaujamasi vi­ suotinės kokybės vadybos princi­ pais, tokiais kaip: 1) klaidų kaip galimybių matymo požiūrio suformavimas ir neatitikčių prevencijos posiste­ mio sukūrimas; 2) atviro požiūrio j kokybės ir tar­ pusavio santykių problemas fakultete formavimas; 3) visiško aiškumo (vietoje trūku­ mų slėpimo, maskavimo) pro­ pagavimas; 4) baimės (kritikuoti vadovybę, kolegas ir 1.1.) atmosferos ap­ raiškų panaikinimas (princi­ pas: „Elegantiškai gerano­ riška, konstruktyvi kritika veiksminga problemų sprendi­ mo ir veiklos kokybės gerini­ mo priemonė“); 5) fakulteto bendruomenės (dės­ tytojų, studentų, administraci­ jos darbuotojų) abejingumo akademinės veiklos kokybės tobulinimo ir fakulteto įvaizdžio gerinimo veiksmams ir prie­ monėms fakultete atmosferos išsklaidymas.

Konferencijoje svarstyti klausi­ mai yra tiesiogiai susiję su VU 2007-2013 m. strateginiu veiklos planu, kurio viena iš prioritetinių

Konferencijoje buvo pažymėti EF pasiekimai VU strategijos kontekste ir išsamiai išanalizuotos EF veiklos kokybės probleminės sritys. V. Naujiko nuotr. krypčių yra studijų kokybės geri­ nimas ir internacionalizavimas. Šis planas numato sukurti visą stu­ dijų procesą apimančią studijų ko­ kybės vadybos sistemą ir interna­ cionalizuoti studijų programas.

Viena iš pastarojo uždavinio įgy­ vendinimo priemonių yra Europos ir pasaulio studijų struktūrų ir pro­ gramų suderinimo metodologijos įdiegimas (Tuning project, Tuning methodology) ir studentų bei dės­ tytojų mainų plėtra. Konferencijo­ je buvo pažymėti EF pasiekimai VU strategijos kontekste. Fakulte­ te įdiegta magistro studijų progra­ ma užsienio kalba, rengiama nau­ ja tarpuniversitetinė tarptautinio turizmo magistro programa. Vil­ niaus universitetas ir EF yra Euro­ pos kokybės universitetų tinklo EUN.TOM (European Universities Netvvork for Totai Ouality Manage­ ment) tikrasis narys. Šio tinklo mi­

sija - tapti įtakingu universitetiniu pasaulio tinklu, naudojančiu vi­ suotinės kokybės vadybos filoso­ fiją, kultūrą ir metodologiją gerinti prekių, paslaugų, veiklos, gyveni­ mo kokybei ir supančiai natūra­ liai ir kultūrinei aplinkai. Tinklas kuria ir diegia pasaulinio lygio mo­ kymo ir mokslo programas, kurio­ mis siekiama prisidėti prie Euro­ pos Sąjungos, privačių ir viešųjų organizacijų, tinkle dalyvaujančių universitetų ir jų bendruomenės vertės ir konkurencingumo didini­

mo. EF kokybės vadybos magisto programa integruota į Europos ko­ kybės vadybos magistro progra­ mą EMRTOM (European Master Programme in Totai Ouality Mana­ gement). Nemenkas EF indėlis ir į VU ERASMUS programos nominavimą 2007 m. prestižiniam Euro­ pos kokybės ženklui - fakulteto dėstytojai siūlo per 30 kursų už­ sienio kalbomis.

Konferencijoje buvo išsamiai išanalizuotos EF veiklos kokybės probleminės sritys - būtinybė ak­ tyvinti mokslo tiriamąjį darbą, to­ liau tobulinti studijų programas ir stiprinti magistrantų bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų formavimą, gerinti sistemingai atliekamų stu­ dentų ir kitų suinteresuotųjų šalių apklausų ir kitokių tyrimų grįžta­ mąjį ryšį ir kt. Buvo pabrėžta, kad siekiant smarkiai pagerinti studi­ jų kokybę paskaitas magistran­ tams turėtų skaityti tik aktyvų moks­ linį darbą dirbantys dėstytojai, in­ tegruojantys j paskaitas ir kitas mokymo formas savo ir kitų moks­ lininkų naujausių tyrimų rezulta­ tus. Fakultete tradicines paskaitas vis dažniau keičia veiksmingesni mokymo būdai - mokymasis pa­ tyrimo būdu, diskusijų grupėse, naudojant verslo situacijų ir mo­ delių demonstracines priemones, atvejo metodologiją ir kt. į konferencijos diskusijas įsi­ traukęs rektorius B. Juodka pabrė­

žė kokybės išskirtinį aktualumą tiek studijų procesuose, tiek ir ki­ tose universitetinės veiklos srity­ se. Rektorius pažymėjo, kad turė­ tų būti parengta visiems fakulte­ tams bendra studijų ir kitų veiklos sričių kokybės indikatorių siste­ ma, o kuriama institucinė viso uni­ versiteto studijų kokybės vadybos sistema visuose VU padaliniuose taip pat turėtų turėti vieną formatą ir pagrindą. EF „įdirbis“ šioje srity­ je gali būti pravartus visai univer­ siteto bendruomenei. Esminiu stu­ dijų kokybės veiksniu rektorius lai­ ko mokslo kokybę, dėstymo koky­ bę, dėstytojų mokslinio darbo re­ zultatus, dėstymą savo tyrimų pa­ grindu, gebėjimą uždegti studen­ tų akyse ir sielose troškimą studi­ juoti, sudominti ir patraukti juos dėstomu dalyku.

Bendras EF dėstytojų ir studen­ tų tikslas - gerinti studijų ir fakul­ teto veiklos kokybę. Todėl numa-« * tomą ir toliau sistemingai tirti stu­ dentų - svarbiausių mūsų klien­ tų nuomonę įvairiais studijų pro­ ceso klausimais ir maksimaliai į ją atsižvelgti, atliekant atitinka­ mus koregavimo veiksmus, to­ liau diegti studijų KVS. EF koky­ bės konferencija buvo puikiai įvertinta jos dalyvių, elektroniniu paštu ir žodžiu gauta nemažai studentų atsiliepimų, kaip ateity­ je tobulinti tokio renginio veiks­ mingumą.

Vikingų epochos atgarsiai Vilniaus universitete Spalio 11-13 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dialogai su vikingų epocha“.

Neatsitiktinai pasirinkta tokią kon­ ferenciją surengti būtent šiemet, mat lygiai prieš du šimtus metų, 1807-aisiais, Vilniuje buvo išleistas pirmasis Lietuvoje skandinavistikos veikalas. Tai - busimojo profeso­ riaus, tuo metu dar tik 21 metų jau­ nuolio Joachimo Lelevelio (Joachim Lelevvel) knyga - skandinavų tauto­ sakos kūrinio „Edda" perpasakoji­ mas lenkų kalba „Edda, czyli księga religii davvnych Skandynavvii mięszkancovv“ (literatūroje apie Lelevelį ši knyga dažniausiai sutrumpintai vadinama „Edda Skandinavvska“).

Drauge tai buvo puiki proga ne tik paminėti šią sukaktį, bet ir pasidalyti naujausių tyrinėjimų rezultatais su autoritetingais skandinavistikos spe­ cialistais iš įvairių šalių.

Senoji skandinavų literatūra - abi „Eddos“, sagos, skaldų poezija, ba­ ladės ir kt. - jau pati savaime yra

neįkainojama vertybė. Taip pat sun­ ku pervertinti jos reikšmę šiuolaiki­ nių skandinavų tautų savimonės formavimuisi - sunku įsivaizduoti dabartinę Norvegiją be Snorio Sturlusono „Žemės rato", Daniją be Sak-

so Gramatiko „Danų žygių", jau ne­ kalbant apie Islandiją, kur daugelis gyventojų ir dabar gali nurodyti, iš kurių sagose minimų personažų jie yra kilę.

Taigi šioje Skandinavistikos cen­ tro surengtoje konferencijoje akcen­ tuota ne tik senosios skandinavų li­ teratūros meninė ir etnografinė ver­ tė, bet ir istoriniai bei tarpvalstybiniai jos vaidmens Šiaurės Europos isto­ rijoje aspektai.

Konferenciją pradėjo Skandinavis­ tikos centro vedėja doc. Erika Sausverde pranešimu apie prof. Joachi­ mo Lelevelio veiklą, jo knygą „Edda Skandinavvska", šiuo metu Lietuvoje

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pasidalyta naujausių tyrinėjimų rezultatais su autoritetingais skandinavistikos specialistais iš įvairių šalių. V. Naujiko nuotr.

vykdomus tyrimus, susijusius su se­ nąja skandinavų literatūra.

Konferencijoje pranešimus skai­ tė profesoriai, senosios skandinavų literatūros ypatumus gvildenantys jau daugelį metų: Thomas Bredsdorff (Danija), Jan Ragnar Hagland (Nor­ vegija), Jon Gunnar Jorgensen (Nor-

vegija), Jurij Kusmenko (Vokietija/ Rusija), Vėsteinn Olason (Islandija), taip pat ir jauni mokslininkai iš Esti­ jos ir Lietuvos: Kristei Zilmer (Estija), šiuo metu Taivane gyvenantis ir Na­ cionaliniam Kaohsiungo universite­ tui atstovaujantis Aurelijus Vijūnas, Vilniaus universiteto Skandinavisti­ kos centro atstovai Rasa Baranaus­ kienė, Ugnius Mikučionis ir Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė. Kaip sveikinimo žodyje minėjo Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smeto­ na, tai, kad tarp pranešėjų prie labai įdomių temų yra nemažai lietuviškų pavardžių, leidžia teigti, kad fakulte­

te jau susiformavo skandinavistikos mokykla, varanti savo tyrimų vagą.

Konferencijos metu taip pat buvo pristatyta šiemet leidyklos „Vaga“ iš­ leista knyga „Hilda, elfų karalienė“ (islandų liaudies sakmės ir pasakos), kurią vertė šiuo metu Škotijoje gyve­ nanti ilgametė Skandinavistikos cen­ tro bendradarbė Rasa Ruseckienė su savo buvusiomis studentėmis Jo­ lita Kiuraite ir Margarita Poškute.

Konferenciją rėmė Šiaurės šalių kultūros fondas ir Lietuvos Respub- d’ likos mokslo ir studijų fondas.

VU Skandinavistikos centro informacija

universitas

2007 m. lapkritis

vilnensis

5

____________ mokslas

Šviesos spektaklis tarp mokslo ir meno Lapkričio 8 d. Vilniaus geležinkelio stoties antrajame aukšte atidaryta neįprasta paroda, tiksliau - pradėtas rodyti mokslo ir meno spektaklis „Langas į šviesą“. Projekto autorius ir režisierius - profesorius Paolo Di Trapani iš Insbrijos universiteto (Komo miestas, Italija). Šiuo metu jis Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedro­ je dirba pagal Europos Sąjungos Marie Curie Chair progra­ mą. Paroda-spektaklis organizuota bendromis Vilniaus universiteto, Vš| „Vilniaus festivaliai“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis.

„Management de la qualitė" vadovėlis ERASMUS studentams ir ne tik jiems VU 2007-2013 m. strateginiame veiklos plane studentų ir dėstytojų mobilumas traktuojamas kaip viena pagrindinių priemonių tobulinti studijų kokybę ir didinti institucijos tarptautiškumą. Prie to prisidės ir ką tik VU leidyklos išleistas Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros profesoriaus Juozo Ruževičiaus parašytas originalus vadovėlis prancūzų kalba „Kokybės vadyba“.

Dr. Dalius SERAFINAS, Ekonomikos fakultetas

Viktoras DENISENKO Neįprastos parodos atidaryme dalyvavo daug svečių - tarp jų ne­ paprastasis ir įgaliotasis Italijos ambasadorius Lietuvos Respub­ likoje Giulio Prigioni ir Vilniaus uni­ versiteto rektorius Benediktas Juodka. Visus atėjusius teko pa­ dalyti į dvi grupes. Vienai grupei prof. Paolo Di Trapani vedė eks­ kursiją asmeniškai, kitą grupę po ekspozicijos sales vedžiojo Vil­ niaus universiteto studentas, ku­ ris kartu su kitais dirbs parodoje visą jos eksponavimo laiką - nuo lapkričio 9 iki gruodžio 1 dienos.

Kalbėdamas per ekspozicijos atidarymą VU rektorius B. Juodka pabrėžė, kad šis mokslinis spek­ taklis yra puikus mokslo interna­ cionalizacijos pavyzdys. „Ši paro­

da yra dviejų universitetų - Insbri­ jos universiteto Italijoje ir Vilniaus universiteto - bendradarbiavimo rezultatas“, - teigė jis. B. Juodka taip pat pažymėjo, kad mokslas ir menas yra du labai svarbūs kultū­ ros reiškiniai, sėkmingai atsispin­ dėję „Lango į šviesą“ projekte.

Parodoje-spektaklyje atkuriami įvairūs gamtos reiškiniai, susiję su šviesos sklaida. „Čia yra rekonst­

ruojama atmosfera - vaivorykštė, dangaus spalvos. Mes atkartoja­ me visus šviesos reiškinius, ku­ riuos galima aptikti gamtoje, ta­ čiau tai, kam gamtoje reikia šimtų kilometrų erdvės, mes atkuriame vos kelių metrų lopinėlyje“, - pa­ sakojo apie savo projektą prof. Pa­

olo Di Trapani. Parodos lankytojų laukia septynios salės, kurių pa­ vadinimai atskleidžia, kokius ste­ buklus ten galima pamatyti - „Vai­ vorykštė“, „Oro spalvos“, „Šešė­ lių spalvos“, „Žvilgsnis į saulę“ ir pan. „Mokslas yra teatras“, - teigia Paolo Di Trapani. Parodos-spektaklio kūrėją labai domina meno ir mokslo sąsaja. Neatsitiktinai pa­ čioje parodoje šalia gamtos reiš­ kinių imitacijos galima išvysti ir kai kurių garsių paveikslų reproduk­ cijas. Paolo Di Trapani siekė pa­ rodyti, kaip tiksliai menininkai su­ geba pastebėti ir pateikti „oro spal­ vą“, užfiksuoti reiškinius, į kuriuos dauguma žmonių tiesiog nekrei­ pia dėmesio.

Profesorius iš Italijos prisipažįs­ ta, kad dirbdamas su atmosferos reiškinių atkūrimu ir pats tapo šiek tiek menininku. „Po visų eksperi­ mentų laboratorijoje pravėriau langą ir staiga supratau, kad re­ giu ir pastebiu visas tas gamtos spalvas, kurių nesugebėdavau pamatyti anksčiau“, - sako jis.

Parodos darbo laikas yra su­ skirstytas pagal skirtingas intere­ santų grupes. Dieną laukiami moksleiviai, o vakarai skirti vi­ siems besidomintiems gamtos stebuklais. Šeštadieniais ir sek­

madieniais taip pat planuojamos ekskursijos šeimoms. Paolo Di Trapani mano, kad šviesos žais­ mui, jos spalvų įvairovei neliks abejingi nei vaikai, nei suaugę žmonės.

Vadovėlis skirtas ERASMUS pro­ gramos studentams, VU ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose prancūzų kalba studijuojantiems kokybės vadybos, visuotinės ko­ kybės vadybos, strateginio valdy­ mo, kokybės vadybos metodų, ap­ linkosaugos vadybos ir kitus va­ dybos kursus. Knygos tikslas-ug­ dyti būsimų vadovų ir vadybinin­ kų gebėjimus taikyti kokybės va­ dybos, aplinkosaugos bei tauso­ jamosios plėtros koncepciją, me­ todus ir priemones organizacijų veiklos tobulinimui.

Knyga išleista VU Tarptautinių ryšių skyriaus iniciatyva (ne veltui šio skyriaus administruojama VU ERASMUS programa gavo tarptau­ tinį veiklos tobulumo įvertinimą 2007 m. nominuota Europos skokybės ženklui!) ir finansuota ERASMUS programos lėšomis. Šis

leidinys yra pirmasis originalus mūsų universiteto dėstytojo para­ šytas vadovėlis vadybos tematika, skirtas į VU pagal mainų progra­ mą atvykstantiems užsienio stu­ dentams frankofonams. Iki šiol pas mus VU atvykę užsieniečiai studi­ juodami daugelį disciplinų naudo­ jasi literatūra, išleista jų šalyje ar tarptautiniu mastu. Tačiau iš es­ mės jie tai gali daryti ir nevykdami studijuoti į Lietuvą. Tarptautinių

mainų prasmė ir yra ta, kad atvy­ kęs studijų į kitą šalį studentas ne tik susipažįsta su kitos šalies kul­ tūra, patiria kitą dėstymo metodo­ logiją, bet ir turi galimybę studi­ juoti iš kitokių, svečios šalies spe­ cifiką bei abiejų šalių ekonomikos ir kultūros sąsajas atspindinčių vadovėlių. Būtent tokia ir yra prof.

J. Ruževičiaus knyga, todėl jos pa­ sirodymas ne tik sveikintinas, bet lai tampa sektinu pavyzdžiu ki­ toms ir kitomis kalbomis ERASMUS studentams skaitomoms discipli­ noms. Nepamirškime ir Europos bendros mokslo ir studijų erdvės Tiuningo metodologijos moto „Europos studijų struktūrų ir pro­ gramų suderinimas, išsaugant studijų ir programų įvairovę ir uni­ versitetų autonomiją“.

Pristatomą knygą puikiai įverti­ no tarptautinė recenzentų koman­ da. Antai Tierry PINET (Ėcole Pratique dės Hautes Ėtudes Commerciales, Briuselis) pažymi, kad prof. J. Ruževičiaus knygos turi­ nys visiškai atitinka daugelyje Va­ karų šalių universitetų dėstomų kokybės vadybos disciplinų pro­ gramų turinį, o knygos metodolo­ gija ir lygis - susiformavusius va­ dovėlių aukštosioms mokykloms standartus. Vadovėlis buvo džiu­ giai sutiktas ir puikiai įvertintas ma­ gistrantų ir bakalaurų iš Prancūzi­ jos, kuriems J. Ruževičius VU skai­ to „Management de la gualitė to-

tale“ ir „Management de la gua­ litė“ disciplinas.

Atkreiptinas VU dėstytojų, skai­ tančių prancūzų verslo, komunikavimo kalbos kursus EF, KF ir ki­ tų fakultetų studentams, dėmesys j tai, kad ši knyga yra labai nau­ dinga ir mūsų universiteto studen­ tams, siekiantiems tobulinti pran­ cūzų verslo kalbą ir kartu pagilinti vadybos žinias. Šis leidinys gali būti pravartus įmonių vadovams ir vadybininkams frankofonams, ieškantiems naujų strateginio val­ dymo instrumentų, ketinantiems diegti ar tobulinti kokybės, aplin­ kosaugos, produktų saugos bei kitas šiuolaikines vadybos siste­ mas ir taikyti kokybės vadybos me­ todus bei modelius organizacijos veiklos veiksmingumui gerinti.

Norisi pasidžiaugti ir puikiu VU leidyklos darbu - vadovėlis gra­ žiai išleistas, puikiai iliustruotas ir spinduliuoja emocine kokybe.

Knygos autoriui norėtųsi palinkėti, kad kuo greičiau šiame leidinyje pateikti originalūs modeliai, pa­ veikslai ir naujos vadybos įžval­ gos būtų įtrauktos į autoriaus bū­ simas knygas lietuvių kalba.

>* o oįvertinimai_______________ _____

Už apgintą anksčiau laiko disertaciją - apdovanojimas Lapkričio 27 d. Senato posėdyje Algirdui Javtokui bus įteiktas „Swiss Baltic Net Graduate Award“ apdova­ nojimas. Jaunas mokslinin­ kas įvertintas už anksčiau numatyto laiko apgintą daktaro disertaciją.

A. Javtokas į fizinių mokslų sri­ ties matematikos mokslų krypties doktorantūros studijas įstojo

2004 m. spalio 1 d. Doktorantūrą jis turėjo baigti kitų metų rugsėjo mėnesį, tačiau sugebėjo net vieneriais metais anksčiau nustaty­ to termino sėkmingai apginti di­ sertaciją „Kai kurių neklasikinių dzeta funkcijų reikšmių pasiskirs­ tymas“. Po gynimo A. Javtokui bu­ vo suteiktas daktaro laipsnis.

Kaip pranešama, apgintas dar­ bas reikšmingas tuo, kad jame bu­ vo įrodyta universalumo teorema periodinei Hurvico dzeta funkcijai

ir jungtinė universalumo teorema periodinėms Hurvico dzeta funk­ cijoms. Hurvico dzeta funkcija virš bikompleksinių skaičių buvo tyri­ nėjama pirmą kartą. Pabrėžiama, kad A. Javtoko darbas atveria naujas sąlyčio erdves tarp mate­ matikos ir fizikos. Darbo metu gauti rezultatai yra teoriniai. Jie gali bū­ ti panaudoti analizinėje skaičių te­ orijoje ir įvairiuose analizinių funk­ cijų teorijos uždaviniuose. „U. V.“ inform.

Premija už straipsnių ciklą apie gamtos mokslus ir humanistikg Švietimo ir mokslo ministerija

Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės: prof. Paolo Di Trapani, nepa­ prastasis ir įgaliotasis Italijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Giulio Prigioni, VU rektorius akad. B. Juodka ir VU Fizikos fakulteto profesorius akad. A. P. Piskarskas

skiria premijas už mokslo populiarinimo darbus. Šiais metais iš pateiktų 38 darbų vertinimo komisija atrinko 21 darbą. Iš viso premijoms skirta 32,5 tūkst. Lt.

Tarp keturių antrosios vietos premijų laimėtojų yra ir Vilniaus universiteto lektorius dr. Naglis Kardelis. Jam skirta premija už straipsnių ciklą apie gamtos mokslus ir humanistiką.

Mokslo populiarinimo darbų kon­ kursą Švietimo ir mokslo ministerija

organizuoja kasmet nuo 2003-iųjų. Konkursu siekiama nustatyti ge­ riausius praėjusių metų šalies mokslo populiarinimo darbus, pa­ skatinti jų autorius. Konkurso tiks­ las - stiprinti mokslo populiarinimo tradiciją Lietuvoje, skatinti žinių vi­ suomenės raidą, mokslininkų ir vi­ suomenės bendravimą.

universiias

6

2007 m. lapkritis

vilnensis

k t taukštasis mokslas ir reforma

Ministerija žada kokybę, piliečiai - peticiją Socialinės inžinerijos labora­ toriniu eksperimentu vadi­ nama Lietuvos aukštojo mokslo reforma prasidės jau kitąmet, jeigu Seimas priims beveik pusmetį rengtą, diskusijas, sumaištį ir nežinią keliantį naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Justinas ARGUSTAS Piliečiai atidžiai stebi reformos eigą, rengia peticiją ir teigia, kad nusiraminti tikrai nėra ko. Tiek akademinė visuomenė, tiek stu­ dentų organizacijos projektą va­ dina nekonkrečių ir nuleisti ran­ kų neketina. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) projektą skuba aptarti su

studentais, ekspertais, kitomis in­ teresų grupėmis. Po to jis bus tei­ kiamas Vyriausybei.

Atlyginimai padidės 2008 metų valstybės biudžeto projekte mokslui ir studijoms nu­ matoma skirti beveik 1,7 mlrd. li­ tų - dvigubai daugiau nei šiais metais. Iš jų 278 mln. litų ketina­ ma skirti Mokslo ir studijų siste­ mos tobulinimo programai.

Mokslo ir studijų sistemos per­ tvarkai žadama daugiau nei 120 mln. litų.

Jau sausį penktadaliu padi­ dėtų dėstytojų ir mokslo darbuo­ tojų alga. Tam biudžete numa­ tyta beveik 90 mln. litų. Dar 16 mln. litų - doktorantų, meno as­ pirantų ir rezidentų stipendijoms didinti.

Ne mažiau kaip 70 mln. litų mokslo ir studijų sistemos per­ tvarkai papildomai siūloma skirti iš Privatizavimo fondo.

Keis valdymą mokestį atideda Neatlaikiusi visuomenės ir stu­ dentų spaudimo ŠMM keičia tak­ tiką. Dar prieš pusmetį norėjusi apmokestinti studentus, dabar re­ formą žada pradėti gerindama studijų kokybę. Tuo tarpu mokes­ tis už studijas - tik 2009-aisiais.

Projekte numatyta keisti univer­ siteto valdymą. Aukštosios mo­ kyklos taryba, iki šiol buvusi vals­ tybinės ir visuomeninės priežiū­ ros bei globos institucija, taptų pagrindiniu universiteto valdymo organu. 9-12 narių taryba būtų at­ sakinga už universiteto viziją, stra­ teginį veiklos planą, prižiūrėtų jo įgyvendinimą, skirtų ir atšauktų rektorių, valdytų universiteto lė­ šas.

Studentai, dėstytojai, mokslo bei administracijos darbuotojai į tarybą deleguotų po vieną kandi­ datą, 2 narius - švietimo ir moks­ lo ministras. Likusias vietas ga­ lėtų užimti universiteto arba įmo­ nių, organizacijų, fizinių asmenų siūlomi kandidatai, skiriami mi­ nistro.

Tuo tarpu Senatas, aukščiau­ sia universiteto savivaldos insti­ tucija, virstų akademinių reikalų valdymo organu - Akademine ta­ ryba, atsakinga už studijų tvar-

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis kritikos refor­ mai negaili ir yra vienas iš peticijos dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos organizatorių ką, vidinę studijų kokybės užtikri­ nimo sistemą. Ne mažiau kaip 20 proc. Senato narių turėtų sudary­ ti studentai.

Kokybė - pačių univer­ sitetų reikalas Įstatymo pataisa universitetus įpareigos sukurti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. Tarp būtinų kokybės užtikrinimo priemonių nuolatinis veiklų įsivertinimas, studijų programų analizė, nuola­ tinė studentų apklausa apie dės­ tymo, studijų programų kokybę.

Mokslo ir studijų institucijų veik­ los išorinis vertinimas bus vykdo­ mas kas 6 metus. Kaip ir iki šiol, tuo užsiims Studijų kokybės verti­ nimo centras (SKVC), o vertinimo tvarką nustatys ŠMM.

30 proc. geriausiai besimokan­ čiųjų bus garantuotas nemoka­ mas mokslas. Parama studentams išlieka: kaip ir dabar, jie galės sko­ lintis lengvatinėmis sąlygomis, o paskolas grąžinti ne anksčiau kaip 2 metai po studijų baigimo. Skati­ namųjų ir socialinių stipendijų dy­ dį bei skyrimo tvarką nustatys pati aukštoji mokykla.

tas žingsnis - studijų kokybės au­ ditas, po kurio ir paaiškėtų, kiek gi valstybė iš tikro turi investuoti j universitetus.

Jis įsitikinęs, kad egzistuoja ga­ lingos suinteresuotos grupės, vei­ kiančios „reformatorių" šešėlyje, kurių tikslas vienas - pasipelnyti.

Vienas jų domina studijų paskolų sistema, tuo tarpu kitas masina universitetų turtas. „Tai, kas šiandien vyksta, tėra tik taktinis žingsnis ir siekis „užmigdyti" visuomenės ir ypač studentų budrumą", - tikina poli­ tologas.

V. Radžvilas pripažįsta, kad atli­ kus minėtą kokybinį auditą dau­ gelis mokslo įstaigų prarastų sa­ vo statusą. Anot jo, paprasčiau­ sias kelias tai atlikti - reorganizuoti ir sudemokratinti Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC). Jis turė­ tų būti nepriklausomas nuo politi­ kų ir tam tikra prasme nuo SMM. Pašnekovas tikina, kad pagrindi­ nė SKVC problema - per maži įgaliojimai. „Dauguma studentų suintere­ suoti esama situacija, t. y. kaip pi­ giai ir greitai „nusipirkti" diplomą.

Be to, jie daug daugiau padary­ tų, jeigu tiesiai įvardytų, kas gi jiems trukdo būti ryžtingesniems reformos klausimu. Pernelyg ma­ žai studentų suvokia tikrąją refor­ mos esmę“, - sakė TSPMI dėsty­ tojas.

Jo manymu, Vilniaus universi­ teto galimybės konkuruoti dėl stu­ dijų programų - nepaprastai di­ delės. Tad kokybės audito reika­ lavimas pirmiausia būtų naudin­ gas pačiam Universitetui. Polito­ logas nė kiek neabejoja Univer­ siteto sėkme, tačiau apgailestau­ ja, kad vis dar gajus klaninis in­ teresas. „Jei studentai bus pasyvūs ir abejingi, studentiją - kaip sociali­ nę grupę - ištiks toks pat likimas, koks ištiko valstiečius ir darbinin­ kus po Nepriklausomybės atkūri­ mo“, - niūrias ateities perspekty­ vas brėžė humanitarinių mokslų daktaras.

V. Naujiko nuotr.

„Pagrindinis tikslas - apmokestinti studentus, kad tai išgelbėtų merdėjančią aukštojo mokslo sistemą - išlieka. Tikslas tik atidedamas, tad nusiraminti nėra nė mažiausio pagrindo.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytautas RADŽVILAS

kapitalą. Universitetas turi užsi­ imti motyvuotu savikūros proce­ su. Sistema turi tarnauti studen­ to socialinės vertės „išskleidi­ mui“, - įsitikinęs Vilniaus uni­ versiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas.

Jo teigimu, studentui turėtų bū­ ti sukurtos maksimalios sąlygos dirbti savarankiškai, suteikta kryp­ tinga laisvė. „Įvykdęs užduotis jis įrodo savo potencialą, augina pats save ir kartu daro ne tik aka­ deminę, bet ir socialinę karjerą.

Būtent studentas kuria Universi­ tetą. Tai aš mačiau Oksforde“, pamatinį vertės kūrimo receptą priminė M. Kubilius. „Tenka tik apgailestauti, kad kol kas studentas nežino, už ką moka, o valstybė - į ką investuo­ ja. Tai - sovietinės sistemos pali­ kimas. Universitetas nebegali to­ liau būti tik žinių srėbtuve, - situ­ aciją apibūdino filosofas, - tad studentų nerimas-visiškai patei­ sinamas.“

Analizuoti, o tik po to reformuoti

investuoja. Tai - sovietinės sistemos

Vilniaus universiteto rektorius Be­ nediktas Juodka primena, kad aukštojo mokslo reforma vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. „Pasigendu konkretumo. Ką reiš­ kia kokybės gerinimo? Atlyginimų kėlimas - tik vienas iš daugelio ko­ kybės kėlimo parametrų. Reikia kalbėti apie studentų motyvaciją, esamos situacijos analizę“, - re­ formos „posūkius“ vertino VU va­ dovas.

Akademikas pritaria mokesčio už studijas atidėjimui ir pasigen­ da aiškaus politinio sprendimo. „Pirmiausia, ką reikia padaryti inventorizuoti studijų programas.

Lietuvoje - apie 1000 studijų pro­ gramų, jos dubliuojasi. Taip elg­ damasi valstybė švaisto resursus, kurių ir taip nuolat trūksta“, - ste­ bisi rektorius ir tikina, kad refor­ mos procesas yra amžinas, nes gerėjimui ribų nėra.

palikimas. Universitetas nebegali toliau būti tik žinių srėbtuve, tad studentų nerimas -

Studentai eksperimento aukos

Studentams - valstiečių likimas „Pagrindinis tikslas - apmokes­ tinti studentus, kad tai išgelbėtų merdėjančią aukštojo mokslo sis­ temą - išlieka. Tikslas tik atide­ damas, tad nusiraminti nėra nė mažiausio pagrindo", - įspėja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tuto (TSPMI) dėstytojas Vytautas Radžvilas. Politologas stebisi po­ litinės valios stoka ir apgailestau­ ja, kad nebuvo žengtas papras­

Universitetas - ne žinių srėbtuvė Filosofas Mindaugas Kubilius ragina atsigręžti į pamatines universitas vertybes, kitaip tariant, universalų jauno žmogaus ugdy­ mą. Jo manymu, esminis refor­ mos tikslas ir kelias - pačios ug­ dymo sistemos sutvarkymas. Ta­ čiau jis apgailestauja, kad asme­ nybių, kurios pasakytų, kas gi tas „tikrasis ugdymas“, Lietuvoje trūksta. „Ugdymo tikslas ir centras jaunas žmogus, kuris nori auginti savo vidinį, taip pat ir socialinį

„Tenka tik apgailestauti, kad kol kas studentas nežino, už ką moka, o valstybė - į ką

visiškai pateisinamas.“ Filosofas Mindaugas KUBILIUS

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas komunika­

cijai Dainius Dikšaitis kritikos re­ formai negaili.

Motyvuotas studentas, anot jo, dabar yra apvagiamas, nes jam nesuteikiama kokybė.

„Kokybės gerinimas - tinkamas ministerijos žingsnis, jei jam įgy­ vendinti bus pasirinktos atitinka­

mos priemonės“, - sakė VU Tei­ sės fakulteto ketvirtakursis.

Pašnekovas abejoja pataisos rengėjų kompetencija ir sako, kad studentai tampa dar vieno laboratorinio eksperimento daly­ viais. „Tarybos galių didinimas sveikintinas žingsnis, tačiau to nepakanka. Reforma turėtų būti kur kas platesnė - verta šnekėti apie mokyklų tinklo optimizavimą, povidurinį švietimą, santykį tarp aukštojo ir profesinio sektoriaus, programų reitingavimą, nepri­ klausomą auditą“, - pasiūlymų negailėjo D. Dikšaitis. „Nedarydama reikiamo spren­ dimo laiku ir vietoje, valstybė ap­ vogs pati save“, - prognozavo LSS atstovas.

Grėsmė tautos ateičiai?

Nepriklausomų piliečių grupė „Už tikrą ir sąžiningą mokslo refor­ mą“, tarp kurių - ir Vilniaus univer­ siteto prof. Vytautas Daujotis, filo­ sofas Vytautas Radžvilas bei aka­ demikas Arvydas Janulaitis, drau­ ge su jaunimo organizacijomis ra­ gina pasirašyti „Peticiją dėl moks­ lo ir studijų sistemos pertvarkos“. „Mes teigiame, kad investuoti į sis­ temą, kuri iš esmės yra bloga - ydin­ gas žingsnis", - sakė vienas iš petici­ jos organizatorių D. Dikšaitis.

Iniciatyvinė grupė perspėja: „Lietuvos mokslo ir studijų siste­ ma taip apleista, kad tokia jos būklė pradeda kelti grėsmę lietu­ vių tautos, Lietuvos visuomenės ir kiekvieno piliečio ateičiai.“ Peticiją, adresuotą Prezidentui, Vyriausybei, Seimui ir kitoms pa­ grindinėms valstybės valdžios ins­ titucijoms, planuojama įteikti gruo­ džio viduryje.

Susipažinti su peticija ir ją pasi­ rašyti galima internetu: http://amokslas. It/peticija/

universitas

2007 m. lapkritis

7

vilnensis

_________________________________ aukštasis mokslas ir reforma

suko

Diskusija apie aukštąjį mokslą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje Spalio 23 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir

politikos mokslų instituto Studentų mokslinė draugija (VU TSPMI SMD), bendradarbiaudama su Italijos Areco universitetu, surengė apskritojo stalo diskusijų „Aukštasis mokslas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“. Šis renginys yra

platesnio projekto - YES (Young Europeans Sharing) sudedamoji dalis. YES tikslas - paskatinti jaunimą demo­ kratinei diskusijai apie svarbiausias juos supančias proble­

mas. Projektą globoja Europos Komisija.

Ignas PAUKŠTYS Diskusijoje dalyvavo įvairių akademinių studentų organiza­ cijų atstovai, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Jaunųjų konservatorių lygos, Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės nariai, stu­ dentų korporacija „RePublica“ ir kiti studentai. Renginį stebė­ jo Europos Komisijos atstovė.

Kodėl Lietuva atsilieka?

Susitikimo metu buvo ieškoma atsakymų į svarbų klausimą kodėl Lietuvos aukštojo mokslo sistema pasaulio ir visos Euro­ pos mastu nėra pakankamai konkurencinga? Remiantis Ispa­ nijos mokslininkų sudarytu pa­ saulio universitetų reitingu ge­ riausias Lietuvos universitetas užima tik 606 vietą pasaulyje, o jį gerokai lenkia kiti Rytų ir Vi­ durio Europos universitetai: Če­ kijos (111 vieta), Vengrijos (288 vieta), Slovėnijos (318 vieta), Estijos (397 vieta) ir Lenkijos (439 vieta).

Daugelio nuomone, esama si­ tuacija netenkina, nes tai yra trukdis siekiant Lisabonos stra­ tegijos tikslų ir kuriant žinių eko­ nomiką bei informacinę visuo­ menę, todėl reikia kalbėti apie aukštojo mokslo sistemos refor­ mą. Vis dėlto čia kyla daugiau­

sia ginčų, nes nesutariama, ką ir kaip reikėtų keisti.

Per daugiau nei dvi valandas trukusią diskusiją buvo aptarti įvai­ rūs klausimai: pradedant nuo aukš­ tųjų mokyklų valdymo ir autonomi­ jos ir baigiant aukštojo mokslo sis­ temos prieinamumu ir studijų ko­ kybės klausimu. Akademinės stu­ dentų organizacijos iškėlė šias problemas: nepakankama aukšto­ jo mokslo kokybė dėl per mažų dėstytojų algų ir doktorantų stipen­ dijų, be to, neišplėtotos infrastruk­ tūros moksliniams tyrimams. Kal­ bant apie visą Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, buvo pažymėta, kad šalyje yra per daug universite­ tų, Lietuvai pakaktų ir trijų gerų.

Taip pat buvo kritikuotas nepa­ kankamas dėstytojų mobilumas, ypač mažas vizituojančių profeso­ rių skaičius. Tačiau to paaiškini­ mas irgi ganėtinai paprastas - da­ bartinė dėstytojų alga Lietuvoje yra per maža ir dėl to daugelis priversti papildomai dirbti, kad išlaikytų sa­ ve, o gal ir visą šeimą. Taigi išvyki­ mas į užsienį reikštų darbo - pa­ pildomų pajamų šaltinio - prara­ dimą.

Viena opiausių problemų Lietu­ vos aukštojo mokslo sistemoje, anot jaunimo organizacijų atstovų, yra neproporcingas profesinių ir aukštųjų mokyklų santykis. Lietu­ voje egzistuoja „apversta pirami­ dė“, kai didžioji dalis jaunimo stoja į aukštąsias mokyklas, o mažoji į aukštesniąsias, nors idealiu at­ veju turėtų būti pusiausvyra. Toks

nesubalansuotas švietimas ne­ atitinka rinkos poreikių. Dalis stu­ dentų tikrai geriau save realizuo­ tų baigę profesinę mokyklą ir net­ gi uždirbtų daugiau pinigų. Todėl organizacijų atstovai pasisakė už profesinių mokyklų patrauklumo didinimą.

Kita svarbi problema - kokybės vertinimas. Dauguma aukštųjų mokyklų viešai nedeklaruoja sa­ vo užimamos vietos reitinge. Sie­ kiant kokybės diskusijoje dalyva­ vę organizacijų atstovai skatino reitinguoti ne aukštąsias mokyk­ las, o panašaus pobūdžio studi­ jų programas, kadangi universi­ teto reitingas konkrečią specia­ lybę norinčiam studijuoti studen­ tui nesako nieko: aukštoji mokyk­ la vis tiek gali būti stipresnė ruošiant vienus specialistus, o ki­ tus - silpnesnė. Taip pat Lietuvos ir užsienio universitetų bendra­ darbiavimui sudarytų sąlygas tarptautinis programų lyginimas: taip aukštosios mokyklos galėtų daug lengviau semtis patirties iš kitų. Tai skatintų konkurenciją ir tobulėjimą.

Galiausiai buvo kalbėta apie Lietuvos aukštojo mokslo siste­ mos internacionalizaciją ir euro­ pinio identiteto formavimąsi. Da­ lyviai pabrėžė mobilumo ir įvai­ rių jaunimo europinių projektų plėtojimo svarbą. Tarpkultūrinė pažintis naudinga ne tik žmogui, bet ir valstybei, nes didina tole­ ranciją, skatina profesinį tobulė­ jimą, didina konkurencingumą.

Ar aukštojo mokslo reforma pasiteisintų?

Kalbėdami apie aukštojo moks­ lo sistemos reformą, organizaci­ jų atstovai buvo nusiteikę kritiš­ kai: reforma neturi turinio, o val­ džia - vizijos, pagrindinis proble­ mos sprendimo būdas - mokes­ čio už mokslą įvedimas, tačiau vargu ar tai padidintų mokymosi

Aukštojo mokslo aktualijos už pusryčių stalo Lapkričio 9 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasikvietė žiniasklaidos atstovus už pusryčių stalo kartu su ministre Roma Žakaitiene aptarti aukštojo mokslo reformos aktualijų. Pusryčiuose taip pat dalyvavo ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas ir ŠMM Ekonomikos departamento direkto­ rė Eglė Radėnienė. Prielaida tokiam susitikimui tapo Švieti­

mo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstaty­ mo, kuris turi pakeisti dabar galiojančius Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymus, projektas. Šis projektas po

aptarimo su valstybės institucijomis ir socialiniais partneriais greitai turi būti pateiktas Vyriausybei.

Viktoras DENISENKO Susitikimo pradžioje R. Žakai-

tienė patikino žurnalistus, kad aukštojo mokslo reforma, apie kurią tiek daug šnekama, tikrai prasideda. Pasak ministrės, ki­ tais metais Lietuvos universite­ tai turi gauti papildomų lėšų, skirtų studijų kokybei gerinti (numatoma daugiau kaip 200

mln. litų). Tačiau daugiausia dė­ mesio per susitikimą buvo sutelk­ ta būtent j Mokslo ir studijų įstaty­ mo projektą.

Naujo įstatymo projekte kalbama apie studijų kokybės užtikrinimą, panaudojant aukštųjų mokyklų vi­ dinių kokybės kontrolės sistemų diegimo ir išorinio vertinimo gali­ mybes. Taip pat numatomi nauji ta­ rybų formavimo principai, jų funk­

cijų stiprinimas. Planuojama, kad naujas Mokslo ir studijų įstatymas taps pagrindu suderinti Lietuvos aukštojo mokslo principus su Eu­ ropos aukštojo mokslo principais kreditų sistemos, studijų formų bei studentų teisių ir pareigų srityse.

Jeigu naujas Mokslo ir studijų įstatymas bus priimtas, Lietuvos universitetai dar labiau sustiprins savo autonomiją. Įstatymo projek­ te numatoma, kad valstybė turės mažiau galimybių reguliuoti stu­ dijų procesą. Aukštosios mokyk­ los pačios galės tvirtinti studijų programas ir studentų priėmimo taisykles. Taip pat jos galės nu­ statyti priimamų studentų skaičių.

Pabrėžiama, kad įstatymo projek­ te yra siūlomas studentų skaičiaus balansavimo principas, kai vals­ tybė nustato konkretų valstybės fi­ nansuojamų studentų skaičių, o universitetai ir kolegijos nuspren­

Projekto dalyviai aptarė opias aukštojo mokslo problemas ir ieškojo atsakymų j aktualius klausimus kokybę, nes būtų daugiau mažiau suvienodinta studijų įmoka dieni­ niame ir neakivaizdiniame skyriu­ je, bet nesprendžiamos esminės problemos - lėšų atlyginimams kelti ar mokslinei bazei plėtoti ne­ padaugėtų.

Be to, įvedus studijų mokestį, aukštosios mokyklos imtų vaiky­ tis studentų. Jei abiturientai būtų priimami ne pagal vidurkį, o pa­ gal mokumą, kur bus brėžiamas brūkšnys - kur bus priimamų stu­ dentų skaičiaus riba ir ar tikrai pa­ tektų geriausieji?

Organizacijų atstovai teigė, kad reforma turėtų būti vykdoma ne per finansavimo, bet per valdymo prizmę. Reikia skaidrumo: priei­ namos informacijos apie gautas ir panaudotas lėšas, dėstytojų at­ lyginimus, vykdomus projektus ir pan. Taip pat universitetams būti­ na didinti vadybinius gebėjimus, skatinti suartėjimą su privačiu sektoriumi.

Nemažai ginčų sukėlė stipen­ dijų klausimas. Jeigu aukštojo mokslo reformoje numatoma jų iš viso atsisakyti - tai demotyvuotų geriausius studentus, o jeigu būtų leista verslo sektoriui steig­ ti stipendijas - atsirastų studen­ tų „pirkimo“ galimybė ir dėl to iš­ kiltų akademinės laisvės ir tam tikrais atvejais nešališkumo (ypač socialiniuose moksluose) problema.

Galiausiai organizacijų atsto­ vams kilo klausimas - kodėl aukš­ tojo mokslo sistemos reforma Lie­ tuvoje vyksta žiūrint daugiausia į Didžiosios Britanijos modelį?

Anaiptol ne visose ES valstybė­ se aukštasis mokslas yra moka­ mas, kai kuriose iš viso nemoka­ mas (pvz., Slovėnijoje, Vengrijo­ je, Danijoje), kitose mokamas iš dalies (pvz., Čekijoje, Švedijoje,

džia, kiek priimti studentų, kurie mokės už studijas visą kainą. Tuo pat metu aukštosios mokyklos pri­ valės laiduoti nemokamą mokslą 30 proc. visų jose besimokančių studentų. Žinoma, daugiausia klausimų

garantuos studentams galimybę gauti paskolą mokslui lengvatinė­ mis sąlygomis. Ministrė mano, kad tinkamai suderinta paskolų sistema užtikrins būsimiems stu­ dentams aukštojo mokslo prieina­ mumą.

R. Žakaitiene prognozuoja, kad

iškyla dėl įmokų, kurias ateityje studentams teks mokėti už moks­ lus, dydžio. Mokslo ir studijų įsta­ tymo projekte siūloma atsisakyti valstybinio studijų kainos regulia­ vimo. Tai reiškia, kad, įsigaliojus įstatymui, šią kainą nustatytų pati aukštoji mokykla. Tačiau, kaip pa­ brėžė R. Žakaitiene, kaip ir buvo žadėta - kitais metais įmokų už studijas tvarka ir įmokų dydis liks tokie pat, kaip ir dabar. „Naujos įmokos nebus įvestos, kol nebus suformuota atitinkama paskolų sistema“, - pabrėžė ministrė.

Naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatoma panaikinti nuostatą, pagal kurią valstybės paskolas studentams gali teikti tik Lietuvos valstybinis mokslo ir stu­ dijų fondas. Norima į šią sistemą įtraukti ir privačias lėšas. Kartu R. Žakaitiene patikino, kad valsty­

bė, lygiai taip pat, kaip yra dabar,

Suomijoje) ir pan. Geriausia bū­ tų, jei aukštojo mokslo reformai Lietuvoje vadovautų tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš ge­ rąsias praktikas sukūrusių Euro­ pos valstybių atstovų.

★★★ Europos tautų šeimoje nesame vieni, todėl visada galime pažiū­ rėti, kaip gyvena kaimynai ir pa­ simokyti iš kitų klaidų. Ne išimtis ir aukštasis mokslas. Juk galime peržiūrėti visas Europos aukšto­ jo mokslo sistemas ir pasirinkti geriausią, kuri atitiktų Lietuvos poreikius. Tačiau pirmiausia rei­ kia skatinti laisvą diskusiją ir stu­ dentiškų organizacijų įsitrauki­ mą. Tą ir pavyko padaryti YES projektui, kuris paskatino įvairias Lietuvos jaunimo organizacijas ir draugijas sėkmingai aptarti aukš­ tojo mokslo problemas Lietuvoje ir palyginti Lietuvos situaciją su kitų ES valstybių patirtimi.

naujo Mokslo ir studijų įstatymo laukia sunkus kelias. Ji numano, kad dėl jo gali kilti labai aštrios diskusijos, tačiau tuo pat metu siūlo nedramatizuoti galimų ne­ sutarimų: „Dėl įstatymų visada kyla ginčų, bet demokratinėje valstybėje tai yra normalus reiš­ kinys.“ Per pusryčius su žurnalistais R. Žakaitiene sulaukė nemažai

klausimų ir apie aukštojo mokslo reformos tikslus ir uždavinius. „Reformos tikslas - kad studijų kokybė pagerėtų ir kad Lietuvos mokslas pasiektų bendrą europi­ nį Įygį". - teigia ministrė. Tiesa, R. Žakaitiene labai atsargiai prog­ nozavo, kada galima bus sulaukti reformos rezultatų. Pasak jos, vi­ sai gali būti, kad Lietuvos univer­ sitetai pajus pirmuosius kokybi­ nius pokyčius jau po 2-3 metų.

universitas

8

2007 m. lapkritis

vilnensis

ik atmes - studentai-------------------------------Vilniaus universiteto „Karjeros dienas'08" organizuos patys studentai Gavę palaiminimą iš Vilniaus universiteto rektorato, 14 studen­ tų jau nuo pirmųjų rugsėjo dienų ruošiasi vienam didžiausių se­ niausio Lietuvos universiteto ren­ ginių-„Karjeros dienoms‘08“. Pe­ rėmę šį projektą iš VU Karjeros centro, VU studentų atstovybei pri­ klausantys jaunuoliai tikisi rengi­ nį visokeriopai patobulinti: pada­ ryti patrauklesnį tiek labiausiai suinteresuotai auditorijai - stu­ dentams, tiek jame dalyvausian­ čioms įmonėms.

Pirmą kartą VU karjeros dienų istorijoje projektas paskirstytas per trijų savaičių laikotarpį: dvi pir­ mosios bus skirtos mokymų ir pa­ skaitų ciklams, o trečiosios metu bus pasiekta projekto kulminaci­ ja - šurmuliuos „Karjeros mugė“.

Vasario - kovo mėn. vyksiančia­ me renginyje bus siekiama kuo įdomiau pateikti teorines įžengimo į darbo rinką žinias (CV, motyvaci­ nis laiškas ir t. t.), taip pat nepa­ mirštant praktinių šio žingsnio as­ pektų. Organizatoriai įsitikinę, kad simuliacijos, realių darbo pokalbio pavyzdžių peržiūrėjimas ir profe­ sionalų kritika bei pagalba padės akademiniam jaunimui susiorien­ tuoti painiame darbo ar praktikos paieškos kelyje.

*

zg

vaizduotei ribų nėra Šiais metais jau ketvirtą kartą organizuojama studentų marketingo darbų paroda „IDĖJA 2007“.Bus dar daugiau naujovių, nes „IDĖJA 2007“ rengiama ne VU EF jungiamuosiuose, o „Litexpo“ parodų rūmuose. Jaunoji karta iš įvairių Lietuvos universitetų, tokių kaip KTU, VU, ŠU, ISM, TVM, ir Latvijos SSE kuria ne tik

lauko, video ir spaudos reklamas įvairiems įmonių siūlomiems produktams, bet ir demonstruoja savo originalumą kurdami visiškai naujus, pasaulio rinkoje neegzistuojančius produktus.

Visą pusmetį studentai mokosi pagrindimo, pardavimo ir reklamos meno. Jų įgytas žinias ir atliktus darbus vertins kompetentinga dėstytojų, įmonių ir reklamos agentūrų atstovų komisija. Visi apsilankę parodoje lapkričio 30 d. nuo 8 vai. ryto turės galimy­ bę įvertinti dalyvių sugebėjimus ir prisidėti prie geriausiųjų rinkimo.

J/

Po VU SA stogu prisiglaudę jaunuoliai šiemet žada pateikti kitokią „Karjeros dienų‘08“ koncepciją Siekiant kuo geriau atitikti stu­ dentų poreikius, šiais metais or­ ganizatoriai stengiasi į „Karjeros mugę“ pritraukti būtent tas įmo­ nes, kurioms reikalingi keturioli­ koje VU fakultetų rengiami spe­ cialistai. „Karjeros mugėje“ studentai turės puikią progą akis į akį pa­ bendrauti su juos dominančių įmonių atstovais, užduoti jiems ak­ tualius klausimus apie įmonės veiklos pobūdį, įsidarbinimo ar praktikos sąlygas ir, be abejo, to­ lesnes karjeros perspektyvas pa­ sirinktoje veiklos šakoje.

Mokymų ir paskaitų metu ge­ riausiai pasirodžiusiems studen­ tams bus suteikta retai pasitaikanti galimybė neoficialioje baigiamo­ jo furšeto aplinkoje pabendrauti su projekte dalyvausiančių įmo­ nių atstovais, VU administracija ir renginio organizatoriais. „Karjeros dienų‘08“ organizato­ riams svarbi kiekvieno kolegos studento nuomonė, todėl malo­ niai kviečiame teikti įvairius siū­ lymus, kritiką ir prašymus organi­ zaciniais klausimais elektroniniu paštu info@vu-kd.lt.

Daugiau informacijos: www.vu-kd.lt

Kaune įžiebta „Sielų upė" Laura Dauskurtaitė Jau šešti metai iš eilės lapkri­ čio pirmosios vakarą Kauno cen­ tras pasipuošia žvakutėmis. Tai jau tradicija tapusi Vilniaus uni­ versiteto Kauno humanitarinio fa­ kulteto studentų atstovybės akci­ ja „Sielų upė“. Si akcija skirta ne tik simboliškai paminėti pamirštus mirusiuosius, bet ir priminti jauni­ mui, kad Lietuvoje Vėlinės yra su­ sikaupimo ir rimties diena, o šven­ tės, kilusios iš Vakarų, kaip

Helloween‘as, nėra mūsų kultū­ ros dalis.

Ištisus penkerius metus „Sielų upė“ plaukė Vilniaus gatve, o šie­ met studentai įžiebė žvakeles ir Laisvės alėjoje iki pat fontano.

Studentų atstovybė su Kauno miesto bendruomene ir svečiais šiais metais uždegė per du tūks­ tančius žvakučių. Tiek žvakučių padėjo įsigyti Kauno miesto savi­ valdybė, VU Kauno humanitarinis fakultetas ir jo studentai, asmeniš­ kai prisidėję prie akcijos.

Germanistai stebino savo talentais Anastasija Kostiučenko, Jūratė Žukauskaitė,

FilF, lietuvių filologijos ir užsienio (vokiečių) kalbos IV k. studentės Spalio 18 d. Vilniaus universi­ teto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra visus pakvietė į tradiciškai kiekvienais metais rengiamą Germanistų - vokiečių kalbos filologų ir visų, kurie do­ misi vokiškai kalbančių šalių kul­ tūra - dieną. VU Teatro salėje vy­ kusiam spalvingam renginiui netrūko nei muzikos, nei šokio, nei gražių kalbų.

Germanistai stebino savo ta­ lentais: vieni graudino ir džiugino daina, kiti bandė užburti pašėlu­ siu šokiu, treti juokino smagiais

vaidinimais ir madų šou, o studen­ tai iš VU Kauno humanitarinio fakul­ teto, vadovaujami dr. Danguolės Satkauskaitės ir doc. dr. H. H. Droessigerio, atskleidė linksmų filolo­ gų gyvenimo epizodų. Juk Germa­ nistų diena - tai visų pirma pačių studentų šventė. Ilgas ruošimasis, idėjų galvojimas, repeticijos po paskaitų (o kartais, ypač kūrybin­ gomis akimirkomis, ir vietoje jų), be abejonės, sudaro šios šventės pagrindą. Be to, tai puiki galimybė parodyti savo gebėjimus, todėl kiekvieno kurso germanistai sten­ giasi parengti ką nors gražaus ir neįprasto.

Tarp studentų pasirodymų kalbė­ ję Austrijos ambasadorė J. E. p. Andrea Wicke, Vokietijos ambasado­ riaus nuolatinis pavaduotojas p. Dirkas Rolandas Hauptas, Vokiečių kultūros

Kartu su Filologijos fakulteto dėstytojais studentų pasirodymus stebėjo VU garbės daktaras prof. dr. Emstas Ribbatas (pirmas iš kairės) instituto direktorė p. Irmtraut Hubatsch ir Vokietijos mainų tarnybos (DAAD) lektorius VPU dr. Klausas Geyeris sveikino pasirinkus tokią įdomią sritį - germanistiką, džiau­ gėsi linksmu renginiu ir origina­ liais pasirodymais. Vilniuje viešin­ tis Vilniaus universiteto garbės daktaras literatūros profesorius dr.

Scena iš studentų vaidinimo „Smagi pasaka“

Ernstas Ribbatas iš Vokietijos dė­ kojo Vokiečių filologijos katedros darbuotojams ir studentams už svetingumą ir puikų darbą. Po at­ sisveikinimo žodžio šventinė nuo­ taika persikėlė į pirmą kartą Vil­ niaus universitete organizuotą vokiečių kalbos vakarą, kuriame visi norintys galėjo neoficialioje

aplinkoje ir, žinoma, vokiečių kal­ ba pabendrauti su dėstytojais ir studentais, iš Vokiečių filologijos katedroje dirbančios p. Alexandros Weiss šį tą sužinoti apie Vo­ kietijos ir Austrijos šventes bei tra­ dicijas, pažaisti smagių žaidimų.

Tik atėjus vėlyvam vakarui visi ėmė skirstytis namo, pilni įspū­ džių ir jau laukdami germanistų šventės kitąmet.

STUDENTAMS knygų niekad nebus per daug Spalio 25 d. Gamtos mokslų fakulteto studentų atstovybės (GMF SA) organizuojama GMF knygų mugė jau 6-qjį kartą įžiebė šviesas ir šypsenas fakulteto fojė. Kodėl? Galbūt todėl, kad joje galima įsigyti trokštamų knygų už simbolinę kainą.

Julija Lašinskaitė Šiemet Universiteto bendruo­ menei knygas studentiškomis kai­ nomis siūlė net penkios leidyklos, spausdinančios įvairaus žanro knygas. „Baltos lankos“, „Mintis“ kvietė įsigyti tiek grožinės litera­ tūros, tiek istorinių, filosofinių vei­ kalų. Mums, gamtininkams, ypač reikalingą literatūrą apie Lietuvos ir pasaulio gamtą atvežė leidykla „Lututė“. Renginyje savo knygas simbolinėmis kainomis pirmą kar­

tą siūlė ir Lietuvos rašytojų sąjun­ gos leidykla bei UAB „Mijalba“, prekiaujanti populiariosios psi­ chologijos bei parapsichologijos knygomis.

Studentai nebūtų studentai, jei nepirktų knygų už tikrai mažą kai­ ną - ilgiausios eilės nusidriekė prie knygų, parduodamų vos už du ar penkis litus. Kiekvienas ra­ do tai, kas jam įdomiausia, nes pasirinkimas buvo tikrai didelis nuo lietuvių eseistų prozos iki iliustruotų knygų apie mediciną ar

net raganas. Ne vienas pro duris išėjo su nemaža krūva seniai iš­ svajotų knygų.

Studentai nepagailėjo pinigė­ lių įsigyti ir jiems itin naudingų knygų apie Lietuvos ir Europos Są­ jungos šalių biologinę įvairovę, paukščius, vabalus bei miškus, j GMF knygų mugę užsuko ir litera­ tūra domėjosi ne tik Gamtos moks­ lų fakulteto studentai ir dėstytojai, bet ir studentai iš kaimyninių fa­ kultetų - medikai, istorikai, che­ mikai. Anot vieno iš organizatorių R. Belecko: „GMF knygų mugė yra renginys, vienijantis ne tik akademinę, bet ir administracinę fakulteto bendruomenės dalį į di­ delę šeimą.“ O kaipgi kitaip - juk knygų niekada nebus per daug, ypač už gerą kainą!

Studentai nepraleido progos nusipirkti knygų už mažesnę kainą

univeisitas

2007 m. lapkritis

9

vilnensis

sete

mes - studentai Chaotišką kiekybę keis kokybė Justinas Argustas Spalio pradžioje vykusiame Vilniaus universiteto studentų at­ stovybės (VU SA) parlamento po­ sėdyje organizacija išsirinko du svarbius vadovus - vicepreziden­ te tapo Filosofijos fakulteto ketvirtakursė Karina Ufert, o parlamen­ to pirmininke - TSPMI studentė Aneta Šėrelytė.

Karina - nebe naujokė VU SA kolektyve. Beveik 2 metus atsto­ vybėje ji buvo atsakinga už pro­ jektų rengimą, vadovavo tarptau­ tiniam komitetui Filosofijos fakulteto studentų atstovybėje.

Mergina aktyviai domisi nevyriau­ sybinių organizacijų veikla, nese­ niai grįžo iš stažuotės Europos Ta­ ryboje. „Mano šūkis - „iš čia kylama į žvaigždes". VU SA - ta organiza­ cija, iš kurios ne tik imi, bet ir duo-

„Vietoj chaotiškos kiekybės - kokybė, vietoj dirbtinio ska­ tinimo - sąlygų kūrimas“, - tokias užduotis sau kelia nau­ joji VU SA viceprezidentė.

VU SA viceprezidentė Karina Ufert kelia sau ambicingas užduotis

di. Darysiu tai, ką dariau ir iki šiol būsiu čia, kelsiu savo kompeten­ ciją, prisidėsiu prie kuo geresnių sąlygų užtikrinimo“, - sako K. Ufert, poste pakeitusi Marių Skuodį.

Mergina primena, kad vicepre­ zidentas - tai ne tik prezidento pa­ tarėjas. Organizacijos ir studen­ tiško judėjimo stiprinimas - jos prioritetiniai tikslai. „Ką dabar vei­ kiu? Dabar kaip tik dirbu su parla­ mento planu, peržiūrime visą or­ ganizacijos strateginės veiklos planą. Dominuoja organizacinis darbas“, -įspūdžiais dalijosi nau­ joji viceprezidentė.

Viceprezidento kadencija baig­ sis 2008-ųjų gegužę. VU SA 42 narių parlamentas atsakingas už VU SA valdymo funkcijas.

Vilnius - ne Stambulas, arba Žvilgsnis iš šalies

Apdovanota gabiausia pirmakursė teisininkė VU Teisės fakulteto tarybos posėdyje advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ stipendija apdovanota geriausiai pirmq kursą baigusi studentė Rasa Daugulytė.

Rasos Daugulytės ' rankose advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ stipendijos suteikimo sertifikatas Pats baigęs Vilniaus universi­ teto Teisės fakultetą, advokatas Kazimieras Motieka pažymėjo, kad jam svarbiausia nors ir nedi­ delėmis paskatomis prisidėti prie stiprios advokatų kartos Lietuvo­ je ugdymo. Todėl, siekdama stu­

dentus motyvuoti ne tik tiesiogi­ nėmis, piniginėmis premijomis, advokatų kontora „Motieka ir Au­ dzevičius“ rūpinasi ir jų kasdie­ nės darbo aplinkos gerinimu. Ne­ seniai atidaryta šios kontoros lėšomis renovuota auditorija.

TF inform.

Sakoma, kad kartais pravartu pasižiūrėti į save iš šalies, tačiau tai nėra lengva. Pabandykime šiandien pažvelgti į gyvenimą Vilniuje ir studijas Vilniaus universitete akimis tų studentų, kurie atvažiavo čia dalinių studijų pagal mainų programą. Šį semestrą VU mokėsi 155 studentai, atvykę

čia iš užsienio universitetų (praėjusių metų rudens semestre tokių studentų buvo 153). Jie vaikšto šalia mūsų - Vilniaus gatvėmis ir Vilniaus universiteto koridoriais, tačiau miestas ir universitetas, kurį jie mato, skiriasi nuo to miesto ir univer­ siteto, kurį matome mes. Čia nėra jokios mistikos. Tiesiog -

kitoks žvilgsnis, kitoks požiūris, kitokia kultūrinė situacija.

Viktoras DENISENKO

Miestas, kuris nepana­ šus į gimtąjį Kas verčia studentus palikti sa­ vo Alma Mater sienas ir semestrui ar ilgiau važiuoti studijuoti į sveti­ mą šalį? Atsakymų gali būti kele­ tas. Pirmiausia, Vakaruose akade­ minio mobilumo principas yra seniai žinomas ir praktikuojamas, o skaičius tų, kurie vien iš VU kiek­ vienais metais važiuoja dalinių studijų į užsienio universitetus, by­ loja apie tai, kad šis principas sėk­ mingai prigijo ir Lietuvoje. Tačiau studijos kitame universitete, sveti­ moje šalyje, yra ne tik formalus akademinių principų įgyvendini­ mas. Daugeliui tai savotiškas nuo­ tykis arba iššūkis.

Lietuva daugumai studentų iš Vakarų Europos yra tikras nepažin­ tas kraštas. „Norėjau pamatyti naują šalį, kuri būtų nepanaši į ki­ tas man žinomas“, - teigia Julienas Cornu, studentas iš Prancūzi­ jos. Jo kolega - Julienas Lannelongue - atvyko į Vilnių ieš­ kodamas galimybės susipažinti su kita kultūra. Galima teigti, kad ne­ mažą dalį studentų užsieniečių į Vilnių ir Vilniaus universitetą atve­ dė būtent smalsumas. „Tiesiog norėjau sužinoti daugiau apie Ry­ tų Europą“, - taip savo pasiryžimą atvažiuoti į VU argumentuoja AlexanderisTodorovicas, studentas iš Vokietijos.

Studentus džiugina nuolaidos Koks Vilnius atrodo studentams užsieniečiams? Galima teigti, kad

dauguma tų, kurie yra atvykę čia dalinių studijų, atranda jaukią europietišką sostinę, kurioje yra ma­ lonu ne tik studijuoti, bet ir pra­ leisti tam tikrą savo gyvenimo dalį. „Palyginti su Stambulu, Vilniuje gyventi yra lengva“, - prisipažįs­ ta Emre Hakguderis, atvažiavęs iš Turkijos. Pasak jo, čia yra ma­ žesnės maisto kainos, pigiau kai­ nuoja visuomeninio transporto paslaugos. „Kai atvažiavau į Vilnių, labai buvau nustebintas, nes čia labai daug nuolaidų studentams. Pa­ vyzdžiui, labai didelės nuolaidos transporto paslaugoms. Manau, kad studentai Vilniuje jaučiasi jaukiai“, - įsitikinęs Georgas Meskhi, atvažiavęs į Lietuvą stu­ dijuoti iš Gruzijos.

Be to, ne visiems Vilnius yra vi­ siškai svetimas miestas. Pavyz­ džiui, studentams iš Lenkijos mū­ sų sostinė yra bendros abiejų tautų - lietuvių ir lenkų - istorijos dalis. „Pažįstu Vilnių, jau buvau čia keletą kartų prieš tai“, - prisi­ pažįsta Lenkijoje baltų filologiją studijuojanti Barbara Piotrovska.

Net ir būdamas iš pradžių „sve­ timas", Vilnius greitai tampa iš užsienio atvažiavusiems studen­ tams „savas“. „Manau, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus.

Jei esi atviras, linkęs bendrauti greitai sugebėsi rasti draugų ir tau čia bus gera ir jauku“, - teigia iš Ukrainos atvykusi Uljana Skorupska.

Svarbiausia - susikalbėti Bet neidealizuokime Vilniaus.

Studentai užsieniečiai susiduria

Georgą Meskhi, studentą iš Gruzijos, labai nustebi­ no daugybė nuolaidų studentams čia ir su tam tikromis problemo­ mis. „Nesvarbu, iš kurios šalies tu esi atvykęs - iš pradžių visada sunku. Iškyla pačių paprasčiau­ sių problemų. Pavyzdžiui, neži­ nai, kaip nusipirkti talonėlį, kad galėtum nuvažiuoti į universite­ tą“, - prisipažįsta studentas iš Vo­ kietijos Matthiasas Ahlhelmas.

Kalbos barjeras tampa kliūti­ mi, kurią ne visada pavyksta įveikti. „Bendrauti su žmonėmis Vilniuje yra nelabai sunku. Baruo­ se ir kavinėse žmonės gana atvi­ ri, bet gatvėse ir parduotuvėse bū­ na labai sunku susikalbėti angliškai. Tave tiesiog ignoruoja, nes nesupranta“, - skundėsi Ger­ btas Nissenas, atvažiavęs į Vil­ niaus universitetą iš Danijos.

Studentai užsieniečiai, su ku­ riais teko kalbėti, pabrėžia, kad su bendraamžiais jiems nekyla di­ desnių bendravimo problemų.

Dauguma Vilniaus universitete besimokančių studentų kalba an­ gliškai ar sugeba bendrauti kuria nors kita paplitusia užsienio kal­

Studentui iš Danijos Gerritui Nissenui gatvėse ir parduotuvėse būna labai sunku susikalbėti angliškai

ba, tačiau už universiteto sienų studento, atvažiavusio iš svetur, gali laukti net tam tikri nemalonu­ mai. „Nežinai, kuo viskas gali baig­ tis, kai gatvėje sutinki išgėrusį as­ menį, kuris nekalba angliškai, nemėgsta užsieniečių ir yra lin­ kęs muštis“, - papasakojo apie savo liūdną patirtį A. Todorovicas.

Naujas universitetas naujos galimybės Dalinės studijos gali tapti pro­ ga ne tik susipažinti su nauja kul­ tūra, bet ir atrasti naujų galimy­ bių. Ypač tai jaučia studentai užsieniečiai, atvažiavę į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kal­ bos. „Studijuoju lietuvių filologiją Lenkijoje. Manau, kad sprendimas atvažiuoti dalinių studijų į Vilnių bu­ vo vienas iš geriausių mano gyve­ nime“, - teigia Maria Glovvacka.

Jos kolegė Sofija Nozdrachova mano, kad dalinės studijos Vil­ niaus universitete suteiks jai dides­ nį šansą realizuoti save. „Čia yra

labai daug naujovių mokymosi procese“, - pažymi ji.

Tačiau ne paslaptis, kad stu­ dentai užsieniečiai labai skirtin­ gai vertina Vilniaus universiteto lygį. Vieniems paskaitos čia pa­ tinka. Jie mano, kad studijuoda­ mi čia tikrai pagerino savo žinias, atrado naujų galimybių, kurios yra platesnes už siūlomas jų univer­ sitetų. Kitų požiūris kritiškesnis kai kurie dėstomi dalykai jiems at­ rodo pernelyg lengvi ar net juo­ kingi.

Kad ir kaip ten būtų, tai, jog kiekvienais metais per šimtą stu­ dentų iš svetimų šalių atvažiuoja tobulinti žinių į Vilniaus universi­ tetą, reiškia, kad galima tikėtis, jog ateityje vis rečiau Lietuva užsie­ nyje bus painiojama su Latvija ir geografiškai apibrėžiama kaip „kažkur Afrikoje“, o vis daugiau užsieniečių, išgirdę Vilniaus uni­ versiteto vardą, galės nusišypso­ ti ir pasakyti: „Ir aš ten mokiausi."

V Denisenko nuotr.

universitas

10

2007 m. lapkritis

vilnensis

iiiiprojektai

Naujoji VU biblioteka: grėsmės ir ateitis Elona Varnauskienė, VU bibliotekos vyr. bibliotekininkė Viena garsiausių Lietuvos pa­ minklosaugininkių G. Drėmaitė

yra įvardijusi priežastis, kodėl Val­ dovų rūmų atstatymas virto nesi­ baigiančių diskusijų, padalijusių visuomenę j priešiškas optimistų ir skeptikų stovyklas, objektu. Pir­ miausia - nebuvo griežtai sufor­ muluota tokios statybos prasmė ir reikšmė, antra-nesurengta tarp­ tautinė konferencija, kuri būtų lei­ dusi sužinoti ekspertų nuomonę, trečia - nepasidomėta ir nepasi­ naudota kitų šalių patirtimi. Pro­ vinciali saviizoliacija nulėmė ne­ profesionalių, todėl ginčytinų sprendimų viršenybę... Lapkričio 8 d. VU bibliotekoje vyko semina­ ras, kurio tikslas - nekvestionuo­ jant naujo bibliotekos pastato sta­ tybos prasmės, pristatyti platesnei auditorijai naujausius, sėkmin­ giausius sprendimus šiuolaikinė­ je pasaulio bibliotekų architektū­ roje, dar kartą supažindinti su naujo Mokslinės komunikacijos centro projektu. Renginyje daly­ vavo didžiausių Vilniaus bibliote­ kų direktoriai, Švietimo ir mokslo ministerijos, architektų studijų at­ stovai. Pranešimus skaitė Laimonis Šmitas, vienas ryškiausių Lat­ vijos architektų, pastaraisiais

metais aktyviai bendradarbiau­ jantis su bibliotekomis renovuo­ jant jų pastatus ir pritaikant juos modernios bibliotekos porei­ kiams, ir Rolandas Palekas, VGTU Architektūros fakulteto dėstytojas, daugelio projektų autorius („Litex-

po“, LNK pastatas, viešbutis „Lie­ tuva"), tarptautinių seminarų da-

Lapkričio 8 d. VU bibliote­ kos P. Smuglevičiaus salė­ je vyko seminaras „Archi­ tektūriniai sprendimai šiuo­ laikinėje akademinėje bib­ liotekoje“. Renginio metu nuskambėjęs klausimas, ar ambicingas naujos bib­ liotekos - mokslinės komu­ nikacijos centro - projek­ tas netaps dar vienu prieštaringai vertinamu ob­ jektu, tik įrodė tokių susiti­ kimų ir diskusijų svarbų. „Lengviau mokytis iš sveti­ mų klaidų, nei taisyti savą­ sias“, - tokia galėtų būti seminare girdėtų praneši­ mų potekstė. lyvis, atstovaujantis inovatyvios architektūros krypčiai.

Svečio iš Latvijos pranešime „Šiuolaikinė akademinė bibliote­ ka restauruotose/rekonstruotose

patalpose" daugiausia dėmesio buvo skiriama naujausiems ar­ chitekto darbams - Latvijos uni­ versiteto bibliotekos priestato ir Valmieros miesto Vidžemės uni­ versiteto bibliotekos renovacijos projektams. Pristatydamas šiuos savo darbus, Šmitas pabrėžė,

kad ir įterpiant modernų priesta­ tą į XVI11—XIX a. suformuotą archi­ tektūrinį ansamblį (Latvijos uni­ versitetas), ir transformuojant

tipinį XX a. 8-ojo dešimtmečio pa­ statą (Valmieros miesto viešoji biblioteka sujungiama su Vidže­ mės universiteto biblioteka) svar­ būs keli dalykai: bendradarbia­ vimas su bibliotekų darbuotojais, nesuabsoliutinant jų poreikių, bet išsiaiškinant adresatą - kam bib­ lioteka skirta: vaikui, studentui,

he's frazė „Mažiau yra daugiau“,

kur „daugiau" turėtų reikšti koky­ bę. Visada išlieka dilema - ar bib­ lioteka turėtų tapti tam tikru žen­ klu erdvėje, peizaže Ųandmark), ar tik funkcionaliu, patogiu objek­ tu? Tokiu atveju tobula bibliote­

kos pastato forma - paprasčiau­

sia „dėžė". R. Paleko manymu, pasikeitusi šiuolaikinės bibliote­ kos samprata, kitokie veiklos prin­ cipai diktuoja ir architektūrinių sprendimų kryptis. Bibliotekos pa­

statas - ne vien knygų saugoji­ mo, informacijos „paėmimo“ vie­ ta, tai atvira bendravimo, poilsio zona, tam tikras traukos centras.

R. Paleko „Akmenys pamiškėje“ -

Vienas ryškiausių Latvijos architektų Laimonis Šmitas VU bibliotekoje surengtame seminare pasidalijo patirtimi. V. Denisenko nuotr. pensininkui ar visiems? Kitas

svarbus momentas - būtina stu­ dijuoti, analizuoti ir perimti kitų pa­ tirtį ieškant geriausių sprendimų.

Doc. Rolandas Palekas skaitė pranešimą „Naujos VU bibliote­ kos architektūra ir jos ryšys su aplinka". Vienas naujausių archi­ tekto darbų - bibliotekos-MKC projektas jau ne kartą buvo pri­ statytas visuomenei, aprašytas spaudoje. Naujoji biblioteka, kaip vienas svarbiausių numato­ mo Technologijų slėnio akcen­ tų, be jokios abejonės, kelia ne­ menką susidomėjimą. Kokia ji turėtų būti - XXI a. biblioteka? Ar įmanoma prognozuoti ateities skaitytojo poreikius ir lūkesčius?

Koks čia galėtų būti architektū­ ros vaidmuo? Pristatydamas savo darbą, R. Palekas stengėsi atsa­ kyti į šiuos klausimus. Projektas, kurio idėja - „Akmenys pamiškė­

je“, buvo kuriamas ne tik bendra­ darbiaujant su bibliotekų atsto­ vais, bet ir bandant išsiaiškinti šiuo­ laikinės bibliotekos koncepciją, gilinantis į bibliotekų architektūros raidą nuo antikinės Aleksandrijos iki drąsiausių, provokacinių spren­ dimų (Informacijos, komunikaci­ jos, media centras Kotbuso mies­ te, Vokietijoje). Buvo paminėti ir

išties brandus projektas, paremtas funkcionalumo, meniškumo ir „ne-

kontrastavimo“ su aplinka princi­ pais. Naujojo pastato bendras

plotas -17 000 kv. m. Saugyklose numatoma saugoti daugiau kaip

3 mln. leidinių. Skaityklų, darbo, poilsio zonos formuojamos taip, kad liktų kuo daugiau švarios, gry­ nos erdvės, kad keičiantis biblio­ tekos veiklai tam tikras zonas ga­ lima būtų transformuoti. Daugybė stiklo kuria lengvumo, skaidrumo įspūdį, be to, architektui buvo svar­

tokie darbai, kur vien išorinio efek­ to siekimas pakenkė bibliotekos

bu, kad ir būdamas viduje biblio­ tekos lankytojas nuolat matytų be­

funkcionavimo kokybei (Pary­ žiaus nacionalinės bibliotekos saugyklos buvo perkeltos į stiklo bokštus - tai prieštarauja doku­

sikeičiantį už lango gamtovaizdį, tarsi ir pats pastatas būtų ne sve­ timkūnis, o peizažo dalis.

mentų saugojimo taisyklėms, rei­ kalauja didelių papildomų inves­ ticijų tvarkant apšvietimo ir

renginio moderatorė, VU biblio­

ventiliavimo sistemas). Architek­ tas pabrėžė, kad apskritai šiuo­ laikinės bibliotekos architektūrai būdingas minimalizmas, kurio šū­ kiu galėtų būti Mieso van der Ro-

Belieka tikėtis, kad, kaip sakė

tekos generalinė direktorė prof.

A. Glosienė, Lietuvoje nepristigs politinės valios ir naujoji VU bib­

lioteka bus statoma, o panašūs susitikimai ir diskusijos padės iš­

vengti klaidų įgyvendinant ambi­

cingus, bet būtinus projektus.

Mobilumo projektas suartino ir įkvėpė Lina Plaušinaitytė, Vaiva Žeimantienė

Šitaip vienu balsu tvirtino į bai­

giamąjį Mobilumo projekto semi­ narą susirinkę jo dalyviai iš trijų Lietuvos universitetų. Lapkričio 8 d. įvykęs seminaras apibendri­ no pusantrų metų trukusio VU Fi­ lologijos fakulteto Vokiečių filolo­ gijos katedros koordinuojamo Leonardo da Vinčio programos Mobilumo projekto „Užsienio kal­ ba kaip profesinė (teisės, verslo) kalba - inovacinės kryptys ir dės­ tytojų profesinės kompetencijos plėtra“ rezultatus. Projektą finan­ savo Švietimo mainų paramos

fondas (proj. Nr. LT/06/EX/2/1051).

ES Leonardo da Vinčio progra­ mos Mobilumo projektą Vokiečių filologijos katedra vykdė nuo 2006 m. birželio 1 d. Projekte da­ lyvavo trijų Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų (Vilniaus universiteto, Myko­ lo Romerio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojai, profesinės kalbos mokymo spe­ cialistai. Pagal projekto programą

Į baigiamąjį Mobilumo projekto seminarą susirinko užsienio kalbų dėstytojai iš trijų Lietuvos universitetų 17 užsienio kalbos dėstytojų iš Lietuvos galėjo pasitobulinti pen­ kių Europos šalių (Austrijos, Vo­ kietijos, Latvijos, Estijos ir Suomi­ jos) aukštųjų mokyklų profesinių kalbų mokymo ir vertimo centruo­ se. Projekto metu dėstytojai susi­ pažino su pažangiausia profesi­ nės užsienio kalbos dėstymo

metodika, moderniomis dėstymo technologijomis, naujausia spe­ cialiąja mokymo medžiaga ir prie­ monėmis, stebėjo ir analizavo profesinės užsienio kalbos moky­ mo procesą įvairių šalių aukšto­ siose mokyklose. Į baigiamąjį seminarą susirin­ kę Lietuvos universitetų dėstyto­

jai papasakojo apie savo vizitus, pasidalijo įspūdžiais ir naudinga patirtimi. Buvo surengta ir projek­ to metu įgytos ir parsivežtos mo­ komosios literatūros parodėlė. Visi dalyviai pabrėžė, kad projektas buvo sėkmingas ir davė jiems la­ bai daug naudos.

VDU Anglų filologijos katedros docentės Irena Ragaišienė ir Audronė Raškauskienė kalbėjo, kad įkvėptos šio projekto sėkmės ketina ir pačios ateityje rengti daugiašalį projektą. Kaip jo part­ neres mielai norėtų matyti kole­ ges iš VU. VDU Vokiečių ir prancūzų filo­ logijos katedros vedėja docentė Rūta Eidukevičienė pabrėžė asme­ ninę naudą, kurią jai atnešė šis pro­ jektas. Per savaitę trukusį vizitą Greifsvaldo universitete (Vokietija) jai pavyko užmegzti naudingų da­ lykinių kontaktų ir rasti daug moko­ mosios medžiagos, kurią jau sėk­ mingai naudoja savo paskaitose.

Dėstytoja Laimutė Dantienė iš MRU taip pat pasidžiaugė, kad vi­ zitas Berlyne jai labai daug davė kaip dėstytojai, nes ji rado daug naujos literatūros apie teisės kal­

bą, pasidarė tekstų ir įrašų kopi­ jų, kurias jau antri metai sėkmin­ gai naudoja mokymo procese.

VU Filologijos fakulteto prodekanė docentė Diana Šileikaitė, vy­

kusi vizito į Helsinkio universite­ tą, ypač pabrėžė šiuo metu mums aktualias mokymo proceso nau­ joves, su kuriomis susipažino Suomijoje. Ji taip pat pasidžiau­ gė, kad pavyko užmegzti glau­ džių kontaktų ne tik su Suomijos kolegomis, bet ir susidraugauti su kartu vykusiomis kolegėmis iš Lietuvos universitetų. Namuose tam dažnai nelieka laiko, o vizi­ tas buvo puiki proga pasidalyti dėstymo patirtimi, rūpesčiais ir at­ eities planais.

Partnerių Lietuvoje suartinimas buvo vienas iš projekto tiks­ lų. Ne tik VU Filologijos fakulteto prodekanė doc. D. Šileikaitė, bet

ir dėstytojai iš kitų projekte daly­ vavusių universitetų tvirtino, kad galimybė artimiau susipažinti su Lietuvos kolegomis jiems buvo ypač svarbi. Visi projekto dalyviai išreiškė viltį, kad užsimezgęs ben­ dradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas ir stiprės.

2007 m. lapkritis

11

vilnensis

vizitai

Profesorius iš Amerikos Algis Fedoravičius pateikia ateities psichologo viziją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete paskaitas jau ne pirmus metus skaito prof. Algis Fedoravičius, psichologas, kognityvinės elgesio terapijos specialistas, Bihevioristinės medicinos draugijos narys, Amerikos psicholo­ gų asociacijos narys, Amerikos psichosomatikos draugijos narys.

Profesorių kalbino dr. E. Kazlauskas ir N. Bulotaitė.

Kokie Jūsų ryšiai su Lie­

tuva?

giniai, socialiniai ir medicininiai

samprotavimais pagrįstas žmo­

veiksniai ir kaip gydyti žmones,

gaus elgesio suvokimas. Tai vi­

Aš čia gimiau 1938 m. Mano

žvelgiant iš šios perspektyvos.

sai naujas požiūris į žmogaus el­

šeima paliko Lietuvą 1944-ai-

Tai buvo viena mano dėstymo,

gesį, kurį iš pradžių studentams

siais ir pateko j pabėgėlių sto­

tyrimo ir darbo sričių.

buvo sunku suprasti, nes jie bu­

vyklą pietų Vokietijoje. Po pen-

Kaip pasirinkote savo pro­

kerių metų karui pasibaigus ga­

fesiją, studijas? Atsitiktinai

delius. Aš tik padėjau jiems plė­

lėjome emigruoti j Ameriką. Ma­

ar planingai?

toti programą, skaitydamas pa­

vo mokomi pagal tradicinius mo­

skaitas. Studentai labai pozityviai

no mama, sesuo ir aš (tėvas žu­

Iš dalies tai buvo atsitiktinu­

vo per karą) nuvykome į Ohajo valstiją. Čia lankiau mokyklą, ga­

mas. Pasirinkau psichologiją,

nusiteikę ir nori mokytis. Apskri­

nes nesisekė studijuoti inžineri­

vau bakalauro laipsnį Ohajo uni­

ją. Pradėjau lankyti kelis psicho­

tai Lietuvoje gera būti, galiu tai pasakyti ir lietuviškai. Žmonės la­

versitete, magistro laipsnį Xavier

logijos kursus, kurie man labai

bai malonūs, jei nors truputį kal­

universitete Cincinatyje, o dak­

patiko. Man teko laimė studijuoti

bi lietuviškai, jie šypsosi ir labai

taro laipsnį - Vaterlo universite­

kartu su keliais labai žymiais psi­

šiltai priima.

te Ontarijuje, Kanadoje, 1971 m.

chologais. Tada išvykau į Xavier

Mano dukra sugrįžo su manim

nės sveikatos priežiūros siste­

psichologija taps profesija, kurio­

O kada pirmą kartą atvy­

universitetą, ten vėliau pradėjau

dar kartą, taip pat vyriausias sū­

mos dalyviai. Sveikatos psicho­

je bus remiamasi biopsichoso-

dirbti fakultete kartu su dr. V. Bie­

nus ir mano žmona, nors ji ne

logai yra specialiai paruošti įver­

cialiniu modeliu, apimančiu ne

liausku. Tuo metu pradėta su­

lietuvė. Dabar kartu atvyko ma­

tinti sudėtingus ryšius tarp bio­

togų. Vienas mano kolega, ka­

prasti, kad seni psichologijos

no sūnėnas su žmona. Labai ma­

loginių, psichologinių ir sociali­

tik biologinius ir medicininius, bet ir psichosocialinius aspek­

tedros, kurioje dirbau, vedėjas

metodai nėra adekvatūs, ir

lonu čia sugrįžti.

lietuvis profesorius Vytas Bie­

įsteigta programa, kuri pabrėžė

kote į Vilnių?

2000-aisiais. Pasiėmiau atos­

liauskas pasakė, kad būtinai tu­

naujus žmogaus elgesio suvoki­

Prof. Algis Fedoravičius (JAV) jau ne pirmus metus skaito paskaitas VU magistrantams ir doktorantams. V. Denisenko nuotr. gai turi būti visateisiai šiuolaiki­

plėstis. Manau, po 20-25 metų

nių veiksnių, kad galėtų suteikti

tus. Ji labiau integruosis į visą

Koks, Jūsų manymu, psi­

psichologinę pagalbą. Sveikatos

sveikatos priežiūros sistemą.

chologų vaidmuo medicino­

psichologija būtina šiuolaikinė­

Lietuva irgi turi judėti ta pačia

je?

Palyginti su JAV ir Vakarų Eu­

je medicinos sistemoje užtikri­

kryptimi, kad neatsiliktų nuo Va­

nant veiksmingą pagalbą medi­

karų Europos šalių ir nuo plates­

riu Lietuvoje aplankyti profeso­

mo būdus. Man tai padarė labai

rę D. Gailienę. Taigi atvykau, o ji

didelį įspūdį, todėl nuvykau j Va­

pakvietė mane sugrįžti skaityti

terlo universitetą Ontarijuje ir

nių tyrimų bei mokslo raidos per­

man pavyko tapti pirmuoju dok­

ropa, tokiomis šalimis kaip Itali­ ja ir Jungtinė Karalystė, Lietuvos

cinos pacientams ir sutrikimų

paskaitų. Pirmą kartą atvažiavau skaityti paskaitų 2002 m. Šis ma­

prevencijoje. Taigi šis modelis,

spektyvos.

torantu, kuris tyrė, kaip kognity-

psichologai gerokai atsilieka in-

kurį rekomenduoja naujausia

no apsilankymas - berods šeš­

viniai faktoriai veikia elgesį ir

tegruodamiesi į biomedicinos

mokslinė literatūra, sako, kad

kologijos

tas. Skaitau paskaitas magistran­

kaip jie gali būti panaudojami

sritį. Jie turi susirūpinti problemo­

sveikatos sistema nėra įvairia­

gali nuveikti psichologai?

tams, doktorantams, psicholo­

siekiant išvengti elgesio proble­

mis, kurios kyla žmonėms medi­

pusė, jeigu medicinos pagalba

Psichologai dabar sparčiai dir­

gams praktikams, psichiatrams,

mų. Mano mokytojas D. Mei-

cinoje. Lietuvos žmonės negau­

suteikiama be sveikatos psicho­

ba ieškodami, kaip apsaugoti

gydytojams. Skaičiau paskaitą ir

chenbaumas tapo vienu iš 10 įta­

na tinkamos priežiūros, ji neati­

Onkologijos institute.

kingiausių XX amžiaus psicholo­

tinka šiuolaikinių standartų ne tik

logų.

Tai nesigailite, kad nebai­

tokio kaip rūkymas, valgymo su­

gų. Man teko laimė kartu dirbti,

gydymo, bet ir ligų profilaktikos

gėte

Kokią reikšmę Jūsų darbai

inžinerijos?

Jūs skaitėte paskaitą On­

klinikoje.

Ką

čia

nuo ligas sukeliančio elgesio,

trikimai, sukeliantys diabetą, ir

rengti bendras publikacijas. Ta­

srityje. Reikia gydytojus rengti

Ne. Tai, ką aš darau, daug įdo­

da labai susidomėjau kognityvi-

efektyviau padėti ligoniams įveik­

miau, natūraliau, jaudina. Reng­

tik prevencija, bet ir psichoso-

Apie 1970-uosius susiformavo

ne elgesio terapija, ja užsiėmiau

ti mokymo ir gydymo programas

cialinės paslaugos pacientams,

biheivioristinė medicina, atsisky­

pirmus kelerius metus, kai gavau

ti ligą, keisti gyvenimo būdą ir veiksmingiau gydyti ligonius ne

labai įdomu. įdomu atvykti į Lie­

palengvinančios gydymo eigą,

rusi nuo psichosomatinės medi­

daktaro laipsnį. Vėliau Cincina­

tik ligoninėse, bet ir ambulato­

tuvą ir turėti įtakos psichologijos

sveikimą. Psichologai turi kon­

cinos ir psichologijos. Tai nulė­ mė pripažinimas, kad psicholo­

čio universitetas pakvietė vado­

riškai. Lietuvai reikia dar pasi­

krypčiai, padėti ne tik studen­

vauti Psichosomatikos padali­

rengti teikti savo piliečiams šiuo­

tams, bet ir bendruomenei. Ti­

giniai ir socialiniai veiksniai yra

niui, nes buvau susipažinęs su

laikinius reikalavimus atitinkan­

kiuosi, kad ir sveikatos priežiū­

svarbūs ligų prevencijai ir gydy­

kognityvinio elgesio terapija.

čias paslaugas.

ros sistemai, nes jūsų sveikatos

mui. Man labai pasisekė, kad

Pradėjome domėtis, kaip galima

Psichologai, kurie dirba bihei-

priežiūros sistema ne tik teikia

anksti patekau į šią darbo sritį.

tai pritaikyti medicinoje ligoms

vioristinės medicinos srityje, va­

nuolatinę pagalbą, bet kasmet

Dirbau Cincinačio universiteto

gydyti.

turi medicinai sveikatai?

ir

psichinei

peržiūri naujas paraiškas, pa­

Medicinos mokykloje ir tapau

Kokie Jūsų įspūdžiai apie

dinami sveikatos psichologais.

Jie dirba bendradarbiaudami su

grįstas moksliniais tyrimais, tai­

Psichosomatikos padalinio di­

Lietuvą ir Lietuvos žmones?

gydytojais pirminėse sveikatos

ko jas gyventojams. Tai didelis

rektorium - vėliau tai buvo trans­

Nežinojau, ko tikėtis. Mano

priežiūros įstaigose, daugelyje

Lietuvos privalumas.

formuota į Bihevioristinės medi­

dukra čia lankėsi 1992 m. Ji stu­

ligoninių ir reabilitacijos įstaigų.

cinos padalinį. Sudariau pirmą­

dijavo Ispanijoje ir atvyko į Lie­

Pavyzdžiui, pirminiame sveika­

tosi

perspektyvos?

Kaip manote, kurlink vys­ psichologija?

Kokios

kita. Onkologijoje svarbiausia ne

sultuoti šeimos narius, artimuo­ sius, bendruomenę, kaip sukur­

ti paramos programas, rengiant ne tik psichologus ir gydytojus,

bet ir paramedikus, socialinius

darbuotojus, kunigus. Pats sir­

gau vėžiu, patyriau operaciją, chemoterapiją, radiacijos tera­

piją. Gana greitai pasveikau, praktiškai išbandydamas savo

praktikuojamus psichoterapijos

metodus, be to, galėjau naudo­ tis psichosocialine parama. Žino­

sias bihevioristinės medicinos

tuvą kaip turistė. Ji pasakojo, kad

tos priežiūros lygyje sveikatos

srities rengimo programas psi­

žmonės čia nuostabūs, bet vis­

psichologai dirba kartu su neu­

Ateityje psichologai turėtų

chologams ir gydytojams, kurio­

kas sugriauta, apleisti pastatai.

rologais, kardiologais, ortope­

daugiau dalyvauti sveikatos prie­

se atsižvelgėme į psichologi­

Tačiau aš susidomėjau ir nuta­

dais ir anesteziologais, gydyda­

žiūros sistemoje. Jie vis labiau

ne motyvavo sveikti ir grįžti į ak­

jau, kas manęs laukia, ir tai ma­

mi skausmo pacientus. Sveika­

įsitrauks į sveikatos priežiūrą,

veiksnius, turinčius įtakos ligų ei­

riau atvykti. Pamačiau labai am­ bicingus ir viltingai nusiteikusius

tyvią veiklą vos per kelis mėne­

tos psichologai padeda nerimo

ypač į pirminę. Taip pat ir į tre­

sius. Todėl žinau, kokios veiks­

gai ir gydymui, ypač skausmo

žmones iš verslo aplinkos, daug

sutrikimus, tokius kaip panikos

čiojo lygio sistemą, kai reikia pa­

mingos šios paramos sistemos.

gydymui ir kitų ligų, kurios žmo­

energijos ir didelį norą mokytis,

priepuoliai ar fobijos, išgyvenan­

dėti chroniškomis ligomis ser­

Lietuvoje labai menka psichosocialinė parama onkologiniams

nius, socialinius ir medicininius

gų labai išsekina ir psichologiš­

įgyti žinių. Man didelį įspūdį pa­

tiems asmenims, depresiškiems

gantiems žmonėms. Psichologai

kai. Taip pradėjau šį darbą, pas­

darė energija ir tikslo siekimas.

ar turintiems suicidinių minčių.

vis daugiau turėtų dalyvauti ligų

pacientams. Beveik nedirbama

kui išvykau į Nju Meksiką ir pra­

Visi buvo nusiteikę susipažinti

Taip pat sveikatos psichologai

prevencijoje, veikdami žmonių

vėžio profilaktikos srityje. Norė­

dėjau bihevioristinės medicinos

su naujais žmogaus elgesio tyri­

dirba su psichosomatiniais su­

elgesį siekiant išvengti ligų. Psi­

čiau, kad sparčiau plėtotųsi ši

programą veteranų ligoninėje,

mo metodais, pažiūromis. Profe­

trikimais, galvos skausmais,

chologai turės daugiau įtakos

sritis. Gydytojai ir seselės, dir­

Nju Meksiko universiteto Medi­

sorė D. Gailienė ir tuo metu dar

skrandžio skausmais. Sveikatos

bantys onkologijos įstaigose, ap­

cinos mokykloje, kur visi šeimos praktikos ir psichiatrijos, net vi­

doktorantas E. Kazlauskas susi­

psichologai domisi sveikatai ža­

psichinėmis ligomis sergančių­ jų gydyme. Pvz., JAV jau daugu­

domėjo šia sritimi, padėjusia

lingu elgesiu: rūkymu, persival­

moje valstijų psichologai gali pa­

tinkamai padėti pacientams. Tai­

daus ligų rezidentai pradėjo mo­

naujai pažvelgti į žmogaus elge­

gymu ir nutukimu.

cientams išrašyti vaistus.

gi psichosocialine parama onko­

kytis, kaip sąveikauja psicholo­

sį. Tai tyrimais, ne vien teoriniais

Tyrimais įrodyta, kad psicholo-

Taigi psichologijos ateitis -

krauti ligonių priežiūra ir negali

loginiams pacientams būtina.

universitas

12

2007 m. lapkritis

vilnensis

gustudijos---------------------------------

Kitąmet - naujos studijų programos Viktoras DENISENKO

Daugiausia naujų studijų programų magistrams Pasak G. Dikčiaus, naujų pro­ gramų, į kurias Vilniaus universi­ tetas kitąmet ketina kviesti pirmuo­ sius studentus, sąraše yra daugiausia antrosios pakopos programų. Papildomomis pasirin­ kimo galimybėmis galės džiaugtis humanitarinių, socialinių bei fizi­ nių mokslų atstovai. Numanoma, kad kitąmet, be daugumos jau esamų programų, studentai, sie­ kiantys magistro diplomo, galės rinktis ir anglistiką, intermedialias literatūros studijas, literatūros ant­ ropologiją ir kultūrą, turizmo va­ dybą, psichologiją, ekonometriką, finansų ir draudimo matematiką arba darniosios regioninės svei­ katos sistemas.

Pabrėžiama, kad dauguma naujų studijų programų yra arba jau esamų magistrinių programų modifikacija, arba programos, už­ imančios kitų - uždaromų - vietą. „Pernelyg nedidinome antros pa­ kopos studijų programų skai­ čiaus“, - teigia G. Dikčius.

Iš pateiktų naujovių studijų di­ rektorius yra linkęs išskirti dar­ niųjų regioninės sveikatos siste­ mų programą. „Tai yra europinis jungtinės programos projektas, kurį koordinuoja VU“, - pabrėžia G. Dikčius. Pasak jo, jungtinių eu­ ropinių programų projektuose dalyvauja tik du Lietuvos univer­ sitetai - Vilniaus universitetas vi­ suomenės sveikatos srityje ir Klaipėdos universitetas jūreivys­ tės srityje, tačiau šiais metais VU buvo suteikta garbė tapti progra­ mos koordinatoriumi. „Darnio­ sios regioninės sveikatos siste­ mos -tai įdomus projektas, kuris vienija keturis universitetus. Ja­ me, be Vilniaus universiteto, da­ lyvaus Ispanijos Deusto univer­ sitetas, Vengrijos Budapešto

Kitąmet Vilniaus universiteto studijų programų sąrašas gali pasipildyti naujomis programomis. Šias programas jau pa­ tvirtino VU Senatas, tačiau jos dar turi būti aptartos Švieti­ mo ir mokslo ministerijoje. Priėmimas j jas vyks tik tuo atve­ ju, jei jos sėkmingai pereis visus tvirtinimo etapus - gaus teigiamą Studijų kokybės vertinimo centro įvertinimą ir bus tinkamu būdu Švietimo ir mokslo ministerijoje įrašytos į

registrą. Kaip pažymi studijų direktorius prof. Gintaras Dik­ čius, kol kas šios programos bus įtrauktos į priėmimo tai­ sykles „su žvaigždute“.

Corvinus universitetas ir Italijos Verenos universitetas“, - pažymė­ jo G. Dikčius.

Studijų direktorius taip pat pa­ minėjo, kad turizmo vadybos pro­ grama vyks anglų kalba, o tai lei­ džia tikėtis, kad ja gali susidomėti ne tik Lietuvos universitetus bai­ gę studentai, bet ir užsieniečiai.

Bakalauro pakopos programos - atsakas į iššūkius Kitąmet bus skelbiamas priėmi­ mas ir į naujas bakalauro pako­ pos programas. Pasak G. Dik­ čiaus, šios programos yra savotiškas atsakas j iššūkius, su kuriais susiduria ne tik Vilniaus uni­ versitetas, bet ir Lietuvos mokslas.

Tarp naujų 2008 metų studijų programų yra bakalaurinė bran­ duolinės energetikos fizikos pro­ grama. G. Dikčiaus teigimu, to­ kios programos poreikis atsirado po to, kai Lietuva nusprendė sta­ tyti naująją branduolinę jėgainę. „Ši programa kuriama turint gal­

voje, kad reikia paruošti gerus specialistus, kuriems būtų suteikti fizinių, matematinių bei informa­ cinių mokslų pagrindai. Šią pro­ gramą baigę absolventai galėtų stoti į kokią nors jungtinę magist­ rinę programą, kurią VU galėtų vykdyti su tuo universitetu, kuris ruošia specialistus atitinkamiems reaktoriams“, - aiškina G. Dik­ čius. Studijų direktoriaus many­ mu, tokius specialistus reikėtų pa­

ruošti jau iki 2012-2013 metų, kai nauja elektrinė įgaus tam tikrus metmenis. Pasak jo, ta programa nebebus tik „šios jėgainės progra­ ma“ - ją baigę žmonės gebės profesionaliai atlikti inspekcijos ir monitoringo veiksmus, bus geri branduolinės saugos specialistai.

Dar viena bakalauro progra­ ma, dėl kurios, tiesa, dar nėra su­ tarta universiteto lygmeniu 3,5 metų (tokią trukmę leidžia Aukštojo mokslo įstatymas) infor­ macinių technologijų programa.

Ją pasiūlė Matematikos ir infor­ matikos fakultetas. „Ši programa

rengtų programavimo profesiona­ lus, kurie atitiktų ir rinkos porei­ kius“, - sako G. Dikčius. Studijų direktorius neslėpė, kad viena iš naujos programos atsiradimo priežasčių yra tam tikri keblumai, kurie iškilo per priėmimą šiais me­ tais. „Nenoriu pasakyti, kad nepririnkom žmonių, bet buvo priim­ ta dalis su mažais pažymiais“, aiškina G. Dikčius.

Tarp numatomų bakalauro stu­ dijų programų yra ir tarptautinio turizmo vadybos ir kalbų progra­ ma. Ją ruošiasi vykdyti Tarptauti­ nio verslo mokykla ir Užsienio kal­ bų institutas. Ji taip pat atitinka naujus poreikius, kuriuos diktuo­ ja rinka.

Viskas prasideda nuo idėjos Kiekvienos studijų programos kelias į įgyvendinimą yra sudėtin-

■STIPENDIJOS! ĮSTOTI

kviečiami ketvirtakursiai

SVARSTYMUI PATEIKTI 3 STUDIJŲ METŲ AKADEMINį IŠRAŠĄ

|K | i I -

«’> * C E U ‘» » ■r

Centrai E u ro p e a n U n ive rs ity Budapeštas

Jungtinių Amerikos Valstijų magistro ir mokslų daktaro laipsnius teikiantis universitetas, įsikūręs Vidurio Europoje Studijos anglų kalba

STUDIJŲ

»

ii I

I

I I

I ■

I

I I I I 1 i I «

Ekonomika (MA, PhD) Aplinkosaugos mokslai ir politika (MS, PhD) Lyčių studijos (MA, PhD) Istorija (MA, PhD) Tarptautiniai santykiai ir Europos studijos (MA) Teisės studijos (LLM, MA, SJD): Lyginamoji konstitucinė teisė Žmogaus teisės Tarptautinė verslo teisė

PROGRAMOS

Viduramžių studijos (MA, PhD) Nacionalizmo studijos (MA)

Filosofija (MA, PhD) Politikos mokslai (MA, PhD) Sociologija ir antropologija (MA, PhD) Taikomoji matematika (MS, PhD) Viešosios politikos programa (MPP) CEU Verslo mokykla (BBA, MBA, IMM, MA)

2008-2009 mokslo metų paraiškų padavimo data - 2008 m. sausio 15 d.

Stipendijos: Suteikiamos stipendijos, padengiančios visas studijų išlaidas.

Daugiau informacijos: www.ceu.hu/financial.html

CEU Priėmimo tarnyba: Nador utca 9, 1051 Budapest, Hungary Tel.: (36-1) 327 3009, 327 3210 Faks.: (36-1) 327 3211 EI. paštas: admissions@ceu.hu Koordinuojanti organizacija Lietuvoje: Studijų užsienyje informacijos centras Saulėtekio ai. 9, VU Skaičiavimo centras, 107 kabinetas, Vilnius Tel. (370-5) 236 6274, ei. paštas: eac@cr.vu.lt http://eac.osf.lt

gas. Kaip pažymi G. Dikčius, vis­ kas prasideda nuo idėjos, kurią subrandina iniciatyvinė grupė.

Programų metmenys parengiami fakultetuose. Kiekviena programa turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tarp kurių - dėstytojų pasirengi­ mas, disponavimas atitinkama moksline baze, fakultetų ar jų jun­ ginių pajėgumas tą programą vykdyti.

Kaip pabrėžia G. Dikčius, pro­ gramos būtinybę pirmiausia reikia įrodyti fakulteto tarybai ir tik pas­

I I I I I I ■ I I !

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

kui parengta medžiaga perduoda­ ma Vilniaus universiteto Akademi­ nei komisijai, kuri paskiria progra­ mos recenzentus.

Pritarus recenzentams, naujoji studijų pro­ grama teikiama Senato komisijai ir tik patvirtinta joje, dalyvaujant Studijų direkcijai, yra teikiama Stu­ dijų kokybės vertinimo centrui įver­ tinti. Pasak G. Dikčiaus, galima ti­ kėtis, kad sprendimas apie studijų programos įgyvendinimą ar neįgyvendinimą bus priimtas maždaug po pusės metų.

Universitetas tęsia bendradarbiavimą su gimnazijomis Jūratė Karaliūnienė, studijų direktoriaus pavaduotoja Universiteto delegacijos, kaip ir kiekvieną rudenį, lankosi pas savo partnerius gimnazijose. Tei­ sės fakultetas kuruoja net dvi gim­ nazijas: su Šiaulių Juliaus Jano­

nio gimnazija draugystė tęsiasi jau trečius metus, o su Druskinin­ kų Ryto gimnazija sutartis pasira­ šyta tik pernai. Tačiau ir vienur, ir kitur Universiteto atstovai sutinka­ mi labai šiltai.

Spalio 21 d. į Druskininkų Ryto gimnaziją susitikti su abiturientais atvyko Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius, Filoso­ fijos fakulteto dekanas doc. Kęs­ tutis Dubnikas, Filologijos fakul­ teto dekanas doc. Antanas Smetona, Komunikacijos fakulte­ to dekanas prof. Domas Kaunas, Fizikos fakulteto dekano pareigas I. e. prof. Vytautas Balevičius, Eko­ nomikos fakulteto prodekanas

doc. Jonas Martinavičius. Moks­ leiviai labai susidomėję klausėsi svečių, kurie papasakojo, ką reiš­ kia būti teisininku, filosofu, fiziku ar ekonomistu, diskutavo apie tai, kuris mokslas yra senesnis ir tik­ resnis, o kuris dabar madingesnis.

Svečius sutiko ir išlydėjo ne tik mo­ kyklos direktorė, jos pavaduotojos, bet ir Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Jevgrafijus Samuchovas.

Lapkričio 14 d. Teisės fakulte­ to dekano Vytauto Nekrošiaus inciatyva Vilniaus universitetas vie­ šėjo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. Čia jau lankytasi ne vieną kartą: pernai mokyklos va­ dovybės išrinktai gerai besimo­ kančiai ir aktyviai abiturientei Ra­ sai Navickaitei buvo įteikta Teisės fakulteto dekano, prodekanų ir ka­ tedrų vedėjų įsteigta stipendija.

Dabar Rasa jau studijuoja Vil­ niaus universitete politikos moks­ lus. Tradicija tęsiama - šiemet de­

kanas vėl atvežė stipendiją ir la­ bai nudžiugo susipažinęs su sti­ pendiate Monika Peldavičiūte- ji ne tik gerai mokosi, bet yra ir dau­ gelio tarptautinių moksleivių foru­ mų dalyvė, Lietuvos moksleivių parlamento narė. Monika taip pat svajoja apie studijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tute. Dekanas nenusimena - sti­ pendijos tikslas nėra patraukti moksleivį būtinai rinktis teisės stu­ dijas - svarbu paskatinti jaunimą siekti mokslo aukštumų, pasirink­ ti sėkmingą gyvenimo kelią ir, aiš­ ku, norėtųsi, kad geriausi Lietu­ vos jaunuoliai rinktųsi studijas Vilniaus universitete.

Susitikimas praėjo labai šiltai ir linksmai - buvo matyti, kad šios gimnazijos mokiniai tikrai rimtai domisi studijomis Vilniaus univer­ sitete ir tokie susitikimai jiems yra įdomūs ir reikalingi.

2007 m. į pagrindines dienines studijas įstojo net 49 šios gimna-

Teisės fakulteto dekanas prof. V. Nekrošius įteikia stipendiją Monikai Peldavičiūtei zijos absolventai, ir ne į bet ko­ kias programas, bet į pačias konkurencingiausias (į teisę 5, į me­ diciną 11, j psichologiją 4, į Matematikos ir informatikos fa­

kulteto programas 10). Tikėkimės, kad ir kitų metų laida bus tokia pat motyvuota, gerai išlaikys brandos egzaminus ir įstos studijuoti ten, kur labiausiai nori.

universitas

2007 m. lapkritis

13

vilnensis

--------------------------------------------------------------------- žvilgsnis

t n 11

BENDRABUČIAI POILSIUI, O NE LINKSMYBĖMS Viktoras DENISENKO

Studijuoja ar studen­ tauja?

Naujųjų mokslo metų pradžio­ je konfliktas dėl elgesio bendra­ butyje kilo tarp Saulėtekio ai. 39 įsikūrusio bendrabučio administ­ racijos ir čia gyvenančių studen­ tų, atvažiavusių studijuoti j Vil­ niaus universitetą pagal studijų mainų programas iš skirtingų pa­ saulio šalių. Kulminaciją konflik­ tas pasiekė spalio pradžioje, nors brendo jau seniai. Kaip galima matyti iš raštų Vilniaus universite­ to administracijai, tuo, kas vyko bendrabutyje, buvo nepatenkin­ ta ir dalis čia gyvenančių studen­ tų, taip pat gretimo - Saulėtekio ai. 41 bendrabučio gyventojai. „Studentai skundėsi, kad neįma­ noma vakarais ilsėtis ir mokytis.

Anot jų pasakojimų, Saulėtekio ai.

39 bendrabutyje nuo š. m. rugsė­ jo 1 d. vyksta „nesibaigiantis" va­ karėlis su alkoholiu, muzika, šo­ kiais“, - teigiama viename iš raštų. Nurodoma, kad vakarėliai vyksta iki 3-4 valandos ryto.

Vaizdo medžiagoje, kurią nu­ filmavo vienas iš apsaugos dar­ buotojų, iškviestas raminti eilinio vakarėlio dalyvių, užfiksuotas bendrose bendrabučio patalpo­ se besibūriuojantys jaunimas.

Matyti, kad kai kurie studentai gurkšnoja alų... Tamsoje pasken­ dusi Saulėtekio alėja, vienas švie­ čiantis bendrabučio langas, gar­ sūs šūkavimai - tai kito vaizdo įrašo medžiaga. Gal užfiksuoti pa­ žeidimai ir neverti didesnio dėme­ sio, tačiau nereikėtų pamiršti ben­ drabučio vidaus tvarkos taisyklių, draudžiančių vartoti alkoholinius gėrimus bendro naudojimo patal­ pose, triukšmauti ir trukdyti kitiems mokytis ir ilsėtis.

Pažymima, kad problemų kilo jau per pirmą oficialų vakarėlį, vy­ kusį rugsėjo 4 dieną. Jį organiza­ vo VU studentų atstovybė ir mentoriai. Nacionalinių patiekalų vakarėlis buvo skirtas padėti iš skirtingų šalių suvažiavusiems studentams bendrauti tarpusavy­ je, tačiau jis užsitęsė ilgiau, negu buvo planuota. Kaip liudija VšĮ „Vil­ niaus universiteto būstas" direk­ torius Nerijus Cicilionis, kai jis tą vakarą apie pusę dvylikos nakties atvyko į bendrabutį, vakarėlio da­ lyviai dar nebuvo išsiskirstę. „Į bendrabutį įėjau kartu su viena mentore, kuri užsienio studen­ tams nešė alų. Fojė radau apie 40 žmonių. Garsiai grojo muzika, buvo daug alaus ir kitų alkoholi­ nių gėrimų. Dalis žmonių buvo bal­ kone - rūkė, garsiai šūkavo", - pa­ sakoja N. Cicilionis. „Vilniaus universiteto būsto" direktoriaus teigimu, raminti įsi­ smarkavusius studentus visada būna sunku. „Kiek kartų esu bu­ vęs vakarais bendrabutyje, su gir­ tais studentais, nesvarbu, ar jie užsieniečiai, ar lietuviai, yra pro­ blemiška kalbėti. Dažniausiai su­ siduriama su visišku bendrabučio taisyklių ignoravimu. Kartais dėl įžūlaus studentų elgesio ir taisyk­ lių nepaisymo kviečiama polici­ ja", - prisipažįsta N. Cicilionis. Pa­ sak jo, atrodo, kad dalis užsienio studentų atvažiavo į Vilnių ne mo­ kytis, o studentauti. N. Cicilionio manymu, būtent tai yra pagrindi­ nė priežastis, dėl kurios tarp ben­ drabučių administracijos ir stu­ dentų kyla konfliktinės situacijos.

Studento įvaizdis visada buvo kiek mitologizuojamas. Nuo vagantų (klajojančių viduram­ žių studentų) laikų mokslo aukštumas šturmuojantis jaunuolis buvo vaizduojamas kaip nerūpestingas išmanus linksmuolis, labiau už mokslus siekiantis gyvenimo malonumų. Ly­ giai toks pat studentas aptinkamas ir šiuolaikiniuose anekdotuose - linksmai gyvenantis nuo sesijos iki sesijos, o linksmybių erdvė dažniausiai ta pati - bendrabutis. Tačiau, Vil­ niaus universiteto administracijos vertinimu, bendrabučiai yra poilsio ir mokymosi erdvė.

Kartais šie du požiūriai susikerta tarpusavyje, sukeldami rimtq konfliktinę situacijų.

Studentų gyvenimą bendrabučiuose reglamentuoja sutartis ir vidaus tvarkos taisyklės. V. Naujiko nuotr.

Nesusikalbėjimo pro­ blema Iš užsienio atvažiavę studen­ tai taip pat turi ką pasakyti. Jų ma­ nymu, dalį atsakomybės dėl kon­ fliktinių situacijų turi prisiimti ir bendrabučio administracija. Ana­ lizuojant penkių punktų raštą, ku­ rį studentai pateikė Vilniaus uni­ versiteto administracijai, galima pastebėti, kad dažna konflikto at­ siradimo priežastis yra papras­ čiausias nesusikalbėjimas.

Bendravimo problema - viena iš esminių problemų, su kuriomis susiduria studentai, atvažiavę iš užsienio. Akivaizdu, kad žmogus, atsidūręs vienas svetimame mieste ir svetimoje šalyje, jaučia tam tikrą diskomfortą. Vakarėliai padeda studentams užsienie­ čiams atrasti naujų draugų, ge­ riau susipažinti su bendrabučio kaimynais. „Mums tikrai patinka kartu gaminti valgį ir kalbėtis, bet jau keletą dienų mums neleidžia­ ma vakarais sėdėti kartu virtuvė­ je ir valgyti“, - skundžiasi bendra­ bučio gyventojai.

Bendrabučio administracija aiškina, kad tokie studentų prie­ kaištai yra ne visai pagrįsti. Tie­ siog vakarėliai neretai buvo ren­ giami ne tik fojė, bet ir bendrose virtuvėse. Suprantama, jog kai vir­ tuvę užima tam tikras skaičius žmonių, kiti bendrabučio gyven­ tojai nebegali naudotis ja pagal paskirtį. „Gaminti maistą, valgyti ar ramiai kalbėtis virtuvėse nie­ kas nedraudžia", - tikina bendra­ bučio administracija.

Kaip problema įvardijama tai, kad studentai ne visada sugeba susikalbėti su bendrabučio dar­ buotojais. Užsieniečiai skundžia­ si, kad ypatingų problemų kyla bandant bendrauti anglų kalba, ku­ ri lietuviškai nemokantiems stu­ dentams dažniausiai būna pagrin­ dinė bendravimo priemonė. „Mums, studentams užsienie­ čiams, yra tikrai sunku gyventi tarp­ tautiniame bendrabutyje, kur nie­ kas, net administratorius, nekalba angliškai“, - piktinasi studentai.

Pasak Vilniaus universiteto ad­ ministracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, konfliktinių si­ tuacijų atsiradimo priežastys įvai­ rios. Jo manymu, čia ne tik nesu­ sikalbėjimo klausimas. „Jeigu galėtume visus studentus užsie­ niečius apgyvendinti po vieną, įvairių problemų iš karto sumažė­ tų“, - įsitikinęs A. Pikturna. Šiuo

metu dauguma studentų gyvena viename kambaryje dviese - to­ kiomis sąlygomis neretai atsiran­ da kultūriniai konfliktai, kamba­ riokai nesugeba bendrauti tarpusavyje. Tuo pat metu A. Pik­ turna pažymi, kad mažiau ne­ sklandumų dėl to iškyla su stu­ dentais, atvažiavusiais iš Rytų Europos. Vakarų Europos atstovai yra įpratę prie geresnių sąlygų, jie labiau vertina savo asmeninės gyvenimo erdvės neliečiamumą ir nenori ja su niekuo dalytis.

A. Pikturna teigia, kad studen­ tai iš Rytų Europos yra pripratę prie griežtų bendrabučio taisyk­ lių. Jiems dėl to nekyla jokių klau­ simų. Visai kita situacija yra su studentais, atvykusiais iš Vaka­ rų. „Daugelis jų nėra gyvenę bendrabučiuose net savo šaly­ je. Jie nelabai įsivaizduoja, kas tai yra. Suprantama, kad žmogus, gyvenantis namuose su tėvais, turi visai kitas gyvenimo sąlygas negu studentas, gyvenantis ben­ drabutyje“, - pabrėžia A. Pikturna.

Konfliktinės situacijos sprendžiamos Administracijos reikalų prorek­ torius nurodo, kad centrinė Vil­ niaus universiteto administracija stebi ir analizuoja situaciją ben­ drabučiuose. Po įvykusių konflik­ tų iš esmės buvo nagrinėjamos jų atsiradimo priežastys, bandoma ieškoti kompromisų ir atsirandan­ čių problemų sprendimo būdų.

Pasak A. Pikturnos, studentams už­ sieniečiams buvo parašytas atsa­ kymas, kuriuo jie daugiau ar ma­ žiau liko patenkinti.

Siekdama, kad konfliktinės si­ tuacijos nepasikartotų, administ­ racija ėmėsi konkrečių veiksmų.

Dirbti bendrabutyje buvo priimtas naujas jaunas darbuotojas, galin­ tis laisvai kalbėti ne tik lietuviškai ir rusiškai, bet ir angliškai. A. Pik­ turna pažymėjo, kad ir pačioje ad­ ministracijoje atsirado naujas žmogus, tiesiogiai atsakingas už užsieniečių bendrabutyje apgy­ vendinimą, kuris taip pat lengvai bendrauja su atvažiuojančiais studentais keliomis kalbomis.

Pasak A. Pikturnos, šiuo metu taisomas ir dar vienas svarbus trū­ kumas. Jis pažymi, kad VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ sutartyje, ku­ rią pasirašo visi bendrabutyje gy­ venantys užsieniečiai, buvo labai nekonkrečiai surašytos taisyklės, kurių turi laikytis bendrabučio gy­ ventojai. „Užsienio studentai daž­ niausiai yra linkę paisyti tvarkos ir įstatymų, bet jie gali tiesiog ne­ žinoti visų elgesio bendrabutyje reikalavimų. Manau, kad kai pa­ sirašydamas sutartį studentas įsi­ pareigos laikytis konkrečių, čia pat surašytų, taisyklių - tai jis jų ir laikysis", - sako A. Pikturna.

Galėtų būti ir geriau Reikia pripažinti, kad bendra­ bučių problema Vilniaus univer­ sitete yra gana opi. Numatoma, kad bendrabutis turėtų būti vieta, kur studentas galėtų ne tik pail­ sėti, bet ir, jei reikia, pasimokyti, kitaip sakant - erdvė, visapusiš­ kai pritaikyta gyvenimui ir studi­ joms, tačiau idealistinės vizijos susiduria su esamomis realijo­ mis. „Šiandien bendrabutis atlie­

ka tik tą funkciją, kad studentui yra kur grįžti pernakvoti“, - teigia A. Pikturna. Pasak jo, būtų gerai labiau pritaikyti Vilniaus universi­ teto bendrabučius ne tik gyveni­ mui, bet ir savarankiškoms studi­ joms, o gal ir laisvalaikiui, tačiau čia, kaip įprasta, susiduriama su lėšų klausimu.

A. Pikturna pripažįsta, kad tarp bendrabučių, kuriuose gyvena studentai lietuviai, ir bendrabu­ čių, kuriuose gyvena studentai užsieniečiai, yra skirtumas. Nors užsieniečiai gali mėgautis geres­ nėmis gyvenimo sąlygomis, jie taip pat neretai lieka nepatenkin­ ti. A. Pikturna teigia, kad tai atsi­ tinka dėl to, kad net patys geriau­ si VU bendrabučiai neatitinka Vakarų Europos universitetų ben­ drabučių standartų. Tačiau admi­ nistracijos reikalų prorektorius ti­ kina, kad į tuos standartus orientuojamasi.

Pasak A. Pikturnos, j studentų pastabas ir pageidavimus bando­ ma atsižvelgti. Pavyzdžiui, jo ma­ nymu, būtų neblogai rasti galimy­ bę praplatinti bendro naudojimo virtuves, padaryti taip, kad studen­ tai čia galėtų ne tik gaminti mais­ tą, bet ir valgyti, pabendrauti. Ta­ čiau tokia galimybe džiaugtųsi pirmiausia studentai užsieniečiai.

Prorektorius teigia, kad studentai, suvažiavę mokytis į VU iš skirtingų Lietuvos miestų, neturi tokios ben­ dravimo tradicijos. Jie yra įpratę valgyti kambariuose ir greičiausiai joks virtuvės praplatinimas jų gy­ venimo būdo nepakeis.

Kaip vieną iš trūkumų A. Pik­ turna įvardija tai, kad nei tarp stu­ dentų lietuvių, nei tarp studentų užsieniečių nėra jokio savivaldos organo, kuris galėtų padėti cen­ trinei administracijai stebėti padėtį bendrabutyje, o gal net pasižymė­ ti savarankiškai sprendžiant ben­ drabučio problemas. Pasak A. Pikturnos, toks savivaldos or­ ganas galėtų tapti tarpininku tarp studentų ir administracijos. „Re­ guliariai susitikinėti su visai stu­ dentais yra neįmanoma, tačiau su penkias šešiais atstovais nuo bendrabučio kiekvieną mėnesį susitikti nors pusvalandžiui ir ap­ tarti, kokios yra problemos, kokie nusiskundimai - visai realu“, svarsto A. Pikturna.

Administracijos reikalų prorek­ torius pažymi, kad, palyginti su butų nuomos kainomis Vilniaus mieste, bendrabučio kaina yra tik­ rai juokinga. „Studentai turi nepa­ miršti, kad valstybinės dotacijos bendrabučiams nėra. Bendrabu­ čiai gyvena iš surinkto nuomos mokesčio“, - primena A. Piktur­ na. Pasak jo, norint iš esmės pa­ gerinti gyvenimo sąlygas, reikėtų žymiai pakelti nuomos mokestį.

Vilniaus universitetas nesiruošia to daryti, atsižvelgdamas į tai, kad bendrabučiai neretai tampa tikru išsigelbėjimu tiems studentams, kurie tiesiog negali sau leisti išsi­ nuomoti butą ar kambarį. Tačiau, pasak A. Pikturnos, tam tikro ben­ drabučio nuomos brangimo iš­ vengti nepavyks, nes pastaruoju metu smarkiai pabrango komuna­ linės paslaugos, išaugo išlaidos infrastruktūrai.

Grįždamas prie studentų už­ sieniečių problemų ir bendrabu­ čio savivaldos idėjos, A. Pikturna pažymėjo, kad panašų vaidmenį šiandien jau atlieka mentoriai, ta­ čiau norėtųsi aktyvesnio jų dar­ bo. Prorektorius išreiškė nuomo­ nę, kad ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė galėtų akty­ viau pasireikšti kuriant studentų savivaldą, skirti daugiau dėmesio kasdieniam studentų gyvenimui.

Nukeltaį p. 14

universitas

14

2007 m. lapkritis

vilnensis

itiparoda---------------------------------- - ----SARBIEVIJAUS KIEME - „SMARKIOS LIŪTYS"

Nuotraukos iš parodos

Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme buvo ati­ daryta žymaus fotografo Marko Edwardso paroda „Hard Rain“ („Smarki liūtis“). Ši paroda pristato fotografijų ciklų, iliustruojantį kiek­

vieną Bobo Dylano dainos „A Hard Rain's A-Gonna Fall“ eilutę. Kurda­ mas šią ekspoziciją M. Edwardsas apkeliavo daugiau kaip 150 šalių, kur fiksavo daugybę dokumentiškai tikslių, bet kartais šokiruojančių ir žiaurių faktų apie sudėtingus žmogaus santykius su gamta ir liūdnus neapgalvotos žmogaus veiklos padarinius.

Parodos „Hard Rain“ atsiradimo idėja turi savo istoriją. 1969 m. M. Edvvardsas pasiklydo Sacharos dyku­ moje. Klajoklis, kuris jį išgelbėjo, tuo metu klausėsi Bobo Dylano dainos „A Hard Rain's A-Gonna Fall“. M. Edvvardsą labai sujaudino šios dainos žodžiai ir jis nusprendė papildyti juos

vizualia medžiaga, kuri padėtų žmo­ nėms susimąstyti apie jų sąveiką su gamta.

Parodą M. K. Sarbievijaus kieme atidarė Vilniaus universiteto rekto­ rius Benediktas Juodka, nepapras­ tasis ir įgaliotasis Jungtinės Kara­ lystės ambasadorius Lietuvoje

Colinas Robertsas ir Britų tarybos direktorė Lina Balėnaitė.

B. Juodka, kalbėdamas per pa­ rodos atidarymą, pabrėžė, kad eksponuojamos nuotraukos įspė­ ja, kas mūsų - žmonijos - laukia, jeigu ir toliau gyvensime taip ne­ atsakingai kaip dabar. Rektorius priminė, kad spalio mėnesį ši pa­ roda jau veikė Vilniaus universite­ to Botanikos sode. Pasak B. Juod­ kos, perkelti ją į M. K. Sarbievijaus kiemą buvo nuspręsta tam, kad

kuo daugiau žmonių galėtų ją pa­ matyti.

Jungtinės Karalystės ambasa­ dorius C. Robertsas irgi pasidžiau­ gė, kad „Hard Rain“ atkeliavo į Vil­ niaus universitetą. Pasak jo, iki to laiko, kai šios nuotraukos pasiekė Lietuvą, jas jau pamatė apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje. C. Robert­ sas mano, kad ypač svarbu, jog ši paroda atidaryta būtent universite­ te. „Ne kas nors kitas, o pirmiausia mokslininkai ir studentai turi atrasti *

★

k

Vilniaus universiteto bendruomenei suteikta proga pamatyti parodą, kuri jau apkeliavo daugelį pasaulio šalių. V. Naujiko nuotr.

BENDRABUČIAI POILSIUI, O NE LINKSMYBĖMS Atkelta iš p. 13

Trukdo ir triukšmas, ir suvaržymai Gyvenimą Saulėtekio ai. 39 bendrabutyje „Universitas Vilnen­ sis" paprašė įvertinti ir keleto čia apsistojusių studentų užsienie­ čių. Jų vertinimai buvo skirtingi.

Mathiasas, atvažiavęs į Vil­ niaus universitetą dalinių studijų iš Vokietijos, pasiskundė, kad gy­ vendamas bendrabutyje jis susi­ dūrė su tam tikrais nepatogumais.

Labiausiai jam kenkė nuolatinis triukšmas. „Labai sunku pailsėti, kai norisi miegoti, o kažkas šalia vaikšto, garsiai kalba, šūkauja, linksminasi“, - sako jis. Tai ypač opi problema studentams, gyve­ nantiems šalia bendros virtuvės, kuri dažniausiai tampa neoficia­ lia studentų susibūrimo vieta.

Studentai, atvažiavę dalinių studijų iš Rytų Europos, palankiau vertino bendrabučio gyvenimo sąlygas. Pasak Georgo, atvykusio iš Gruzijos, gyventi užsieniečiams skirtame bendrabutyje yra pato­ gu. Jis prisipažino, jog iš kolegų lietuvių girdėjo, kad vietiniams studentams skirtuose bendrabu­ čiuose gyvenimo sąlygos yra tik­ rai daug prastesnės. „Pats neži­ nau, niekada nebuvau lietuvių bendrabučiuose, bet mūsų ben­ drabutis gana geras", - teigia jis.

Uljana - studentė iš Ukrainos, šiuo metu studijuojanti Tarptauti­ nių santykių ir politikos mokslų institute, pažymi, kad bendrabu­ čio taisyklėse yra labai daug drau­ džiančių punktų. Ji nurodo, kad asmeniškai nejaučia dėl to dides­ nio diskomforto, nes panašios tai­

syklės galioja ir bendrabučiuose Lvovo mieste, kur ji studijuoja, ta­ čiau pažymi, kad studentams iš Vakarų Europos, pripratusiems prie laisvesnio gyvenimo stiliaus, būna sunku susitaikyti su tam tik­ ru jų asmeninių laisvių apriboji­ mu. Taip pat ji sako, jog bendra­ butis yra vienintelė erdvė, kurioje studentai jaučiasi galintys šeimi­ ninkauti. „Mes neturime kitos vie­ tos, kur dar galėtume rengti vaka­ rėlius, organizuoti kokius nors kitus renginius", - sako ji.

Gana neblogai vertindami gy­ venimo sąlygas Vilniaus universi­ teto bendrabutyje, daugelis stu­ dentų galiausiai vis vien užsimena, kad yra ir tam tikrų ne­ patogumų. Galima sakyti, kad vi­ sų problemų kertinis akmuo yra, viena vertus, triukšmas, kurį kelia kiti studentai, o kita vertus, bendra­ bučio taisyklės, griežtai reglamen­ tuojančios studentų elgesį. Pasak Indiros, studentės iš Kirgizijos, bendrabutyje labai sunku rasti tik­ rai tylią vietą, kur galima būtų ra­ miai atsidėti savarankiškam dar­ bui. Čia pat galime pateikti ir kitą nuomonę. „Studentams reikia tu­ rėti galimybę ne tik mokytis, bet ir prasiblaškyti, pasilinksminti", - sa­ ko Vittoria, studentė iš Italijos. Žinoma, ar gyventi bendrabu­

tyje, ar ne, kiekvienas studentas sprendžia asmeniškai. Pavyz­ džiui, Gerritas - studentas mate­ matikas iš Danijos pasirinko kitą būdą. Jis kartu su draugu nuomo­ jasi butą Vilniaus centre. Savo pa­ sirinkimą jis pagrindė tuo, kad vykti iš bendrabučio į Matemati­ kos ir informatikos fakultetą jam buvo toloka. „Be to, nesu įpratęs dalytis savo kambariu su kuo nors kitu", - aiškina Gerritas.

★** *

šioje parodoje iškeltų problemų sprendimą“, - teigia ambasadorius.

L. Balėnaitė išsakė viltį, kad kiek­ vienas, kuris pamatys M. Edvvardso parodą, supras, jog Bobo Dylano dainos žodžiai iš tikrųjų yra prana­ šiški. „Tikiuosi, kad daugelį ši paro­ da privers susimąstyti“, - pasakė ji.

Paroda M. K. Sarbievijaus kieme bus eksponuojama iki gruodžio 21 d.

„U. V.“inform.

★

* *★*

LIETUVOJE VYKDOMO PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO PROJEKTO NAUDA ABIPUSĖ trais. Paskutinis paraiškų vertinimas vyko šių metų lapkričio 1 d. Tikima­ si, kad bus patvirtintas dar keleto ar kelių dešimčių vizitų finansavimas.

Pirmieji vizitai į mokslo centrus prasidėjo kovo mėnesį. Į Lietuvą at­ vyksta įvairių mokslo sričių tyrėjai, ir tai lemia itin platų vizitų tematikos spektrą - nuo nanoklasterizacijos procesų realaus laiko stebėsenos priemonių kūrimo ir tyrimų iki žiau­ raus elgesio ir prievartos, pasitai­ kančios tarp tėvų ir vaikų ir tarp part­ nerių, analizės. Atvykusieji noriai dalijasi patirtimi, naujausia moksli­ ne literatūra ir atliktų tyrimų duome­ nimis. „Aš įžvelgiu didesnę naudą mokslinei institucijai, kuri kviečia mokslininką, nei pačiam tyrėjui, nes Lietuvos mokslo institucijos, deja, dažnai neturi naujausios mokslinės įrangos ar literatūros duomenų bazių“, - teigia iš Suomi­ jos į Vilniaus universitetą atvykusi mokslininkė Jūratė Virkutytė.

Pasak Jungtinių Amerikos Vals­ tijų Pitsburgo universiteto Antropo­ logijos departamento mokslininkės

Lietuvoje nuo 2006 m. gegužės vykdomas projektas „Protų susi­ grąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas", pagal kurį į Lie­ tuvos mokslo centrus trumpalaikių vizitų atvyksta lietuviai mokslinin­ kai iš viso pasaulio. Dalyvavimo projekte nauda akivaizdi - pasi­ kvietus mokslininką užsimezga ar­ timesni bendradarbiavimo santy­ kiai, kuriais remiantis ateityje bus vykdomi bendri moksliniai projek­ tai ir tyrimai. Užsienyje gyvenan­ čių ir dirbančių mokslininkų vizitai tęsis iki kitų metų vasario 29 d.

Projekto vykdymo laikotarpiu bu­ vo patvirtintas 29 mokslinių vizitų, ku­ rių trukmė - nuo 2 savaičių iki 3 mė­ nesių, finansavimas. Jau 17 moksli­ ninkų vizitų yra pasibaigę, o 4 vyksta šiuo metu. Atvykę tyrėjai įgyvendi­ na vizito pradžioje užsibrėžtus tiks­ lus - skaito paskaitas ir seminarus, renka medžiagą moksliniams dar­ bams, rengia publikacijas, susitin­ ka su savo srities specialistais, ku­ ria ir įgyvendina bendrus mokslinius projektus su Lietuvos mokslo cen­

Studente,

Perdirbimo savaitė 2007

Neringos Klumbytės, šis projektas suteikė galimybę integruotis į Lie­ tuvos mokslininkų bendruomenę ir pajusti ją iš vidaus. Mokslininkė ti­ kisi, kad po apsilankymo Lietuvoje santykiai su Lietuvos mokslininkais nenutrūks ir bendradarbiavimas taps dar artimesnis.

Projekto naudą įžvelgia ne tik vie­ šėję mokslininkai, bet ir jų vizitus ko­ ordinavę žmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja prof. Jolanta Kuznecovienė įsitikinusi, kad jos koordinuotas vi­ zitas buvo labai naudingas tiek at­ vykusiai mokslininkei, tiek universi­ tetui, nes mokslo šaka, kuriai atstovavo atvykusi tyrėja, Lietuvoje nėra plačiai išplėtota.

Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyven­ dinimas" finansuojamas pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendro­ jo programavimo dokumento 2 pri­ oriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų ištek­ lių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

VE

ĮIONSMEIER

DOVANOJA tau šiuos renginius;

Atlieku tvarkymo sprendimai

\ \

Azartiški Debatai “Kas turi prisiimti atsakomybę dėl nerūšiavimo?”

Lapkričio 19 d. (pinnadtenį) 14:00 Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g 9/1) 201aud.

Jums debatuos profesionalūs VU debatų klubo nariai. Renginyje svečiuosis žymūs visuomenes veikėjai, akademikai r Debatus apibendrinsSastytis Beitas.

Debatai, kurių tradicijos siekia Senovės Atėnus. Jums leis pažvelgti į problema įvairiapusiškai, Išgirsti netikėtų, kariais sprendimo būdų TO argumentų.

Bus labai linksma ir {domu.

OperacijarPakuočiŲ Perdirbimas” i

/je “TurboRūšiuotojas"?

d. rūšiavimui skirti konteineriai prų

riybė susigrumti ekologiškose yarjdirbimo savaitę VU fakultetai Ir irdo. Prie tavo fakulteto ir bendrabrj įšilus ir žurnalus, popierinę tarą, stilkilnius ir plasimasinh jai" bus apdovanoti fOĮjjfe teatro Spektaklio metu.

Miškas tau padėkos, mes *>

anosime:)

Nuotaikingas Forumo teatro spektaklis “Kodėl aš turiu rūšiuoti?” lapkričio 22 d. (ketvirtadieni) 14.00 Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 971) 201aud. spręsite jūs. Vaidinimo pabaigoje d e-.rytojas 'savekas" aptars, kurie improvizaciniai sprendimai buvo geri, ir kurie Dalyvauk k nepasigailėsi l

u. Jo siužetų ir paaiškins ko$

Ateik ir atsivesk draugę, renginiai nemokami!

Daugiau Informacijos Tel.: (8-600) 00 778

*

universnas

2007 m. lapkritis

uasportas________________________

Dziudo mėgėjai vėl kovoja Spalio 14 d. Vilniaus dziudo sporto klube „Pelėda“ įvyko sostinės dziudo čempiona­ tas. Šiame kasmetiniame dvikovinių sporto šakų turnyre aktyviai dalyvavo ir Vilniaus universiteto imtyni­ ninkai. Jie pelnė net 10 medalių.

TVM IV k. (78+ kg). Trečiąsias vie­ tas pasidalijo Irena SINIAUSKAITĖ, MF V k. (48 kg), Monika LUKOŠEVIČIUTĖ, MF III k. (48 kg), Simona ŠIMKUTĖ, OC II k. (78+ kg) ir Vikto­ ras MOSTOVOJUS, ChF I k. mag. (+100 kg).

Ne tik imtynininke Apie tai, kad D. Enzelytė nuolat iškovoja prizines vietas įvairaus

VU imtynininkai, Vilniaus miesto čempionato čempionai ir prizininkai

rango dziudo ir sambo varžybose, ne kartą yra tapusi tarptautinių SELL varžybų nugalėtoja, jau esame rašę. Tačiau mažai kam žinoma, kad Dalia ne tik puikiai kovoja ant tatamio, bet ir neblogai kilnoja svarsčius - šj rudenį vykusiame Lietuvos svarsčių kilnojimo čem­ pionate ji 16 kg svarstį rovimo veiks­ mu iškėlė beveik šimtą kartų ir mer­ ginų grupėje tapo čempione.

Kaune tatamis kietesnis Miesto čempionai išsikovojo ne tik aukso medalius, bet ir teisę da­ lyvauti Lietuvos dziudo čempio­ nate, kuris lapkričio 3-4 d. vyko Kaune. Dėl milžiniškos konkuren­ cijos mūsiškiams nepavyko iško­ voti medalių, tačiau vos per plau­ ką nuo jų buvo S. JAKUBYNAITĖ, R BANEVIČIUS ir D. SOKOLAS, kiti

Tcirpfakultetinių Rektoriaus taurės kroso varžybų rezultatai Spalio 4 d. Vilniaus univer­ siteto stadione startavo pirmieji Rektoriaus taurės kroso varžybų dalyviai.

Fakultetų komandoms atstovavo po 6 bėgikes ir 6 bėgikus. Merginoms teko įveikti 800 m nuotolį, vaikinams - 1600 m.

Kroso varžybose dalyvavo per 150 studentų. Pirmą kartą Rektoriaus taurės varžybose startavo Tarp­ tautinės verslo mokyklos

studentai.

Dar vienas „Virgo" laimėjimas

Tai jau trečias iš eilės svarbus „Virgo“ laimėjimas per pastaruo­ sius metus: visai neseniai VU ko­ lektyvas laimėjo pirmąją vietą Na­ cionaliniame konkurse ir gavo „Aukso paukštę“, be to, buvo pri­ statytas „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ apdovanojimui.

Tarptautinis Stasio Šimkaus kon­

Nuolat tarp stipriausiųjų

ro medalius laimėjo Klimentijus OLECHNOVIČIUS, MIFIII k. (100 kg), Vita MARKAUSKAITĖ, MF I k.

(70 kg), Kristina ŠABRINSKAITĖ,

______________ kultūra f u a a

Spalio 21 d. tarptautinio Stasio Šimkaus konkurso apdovanojimų ceremonijo­ je, vykusioje Klaipėdoje, VU merginų chorui „Virgo“ buvo įteikta III premija.

Irena Siniauskaitė

Kaip ir kasmet, imtynininkų gre­ tas vis papildo nauji Vilniaus uni­ versiteto studentai, kuriems irgi ten­ ka dalyvauti varžybose. Be naujų, dar nepatyrusių imtynininkų, ant tatamio kovoja ir seniai šiuo sportu besidomintys ir nuolat varžybose dalyvaujantys sportininkai, todėl nieko keista juos nuolat matyti ant garbės pakylos. Taigi šių metų mies­ to čempionais tapo Povilas GRUO­ DIS, TF II k. (90 kg), Monika NAR­ BUTAITĖ, EFII k. (57 kg), Dalia ENZELYTĖ, FF IV k. (78 kg). Sidab­

15

vilnensis

Doc. Jūratė ARMONIENĖ Asmeninėse varžybose I vietą

tarp merginų iškovojo Medicinos fakulteto studentė Aina Valatke-

vičiūtė, II vietą - Ekonomikos fa­ kulteto (EF) studentė Vaida Žūsinaitė, III vietą laimėjo Matemati­ kos ir informatikos fakulteto (MIF)

studentė Indrė Arlinskaitė. Tarp vaikinų čempionu tapo MIF stu­

dentas Jonas Vytas Gvildys, ant­ rasis finišavo MIF studentas Vy­ tautas Bieliūnas, trečiasis - EF studentas Vilius Aleliūnas.

pateko į geriausiųjų penkioliktuką, aplenkę ne vieną varžovą.

Vis dar priimami Visi, norintys sportuoti ir besido­ mintys imtynėmis, vis dar gali at­ eiti ir prisijungti prie mūsų. Imty­ nės ne tik užtikrina judėjimo malo­ numą, bet ir suteikia daugiau pa­ sitikėjimo savimi, išmokstama kon­ troliuoti save, greičiau susiorien­ tuoti aplinkoje, prisitaikyti prie naujų situacijų. Ypač laukiami itin lengvi (vaikinai - iki 60 kg, mergi­ nos iki 52 kg) ir kiek sunkesni (vai­ kinai daugiau kaip 100 kg, mergi­ nos daugiau kaip 78 kg svorio).

Treniruotės vyksta darbo dieno­ mis 18-20 vai. Čiurlionio g. 21/27 (VU Sveikatos ir sporto centre).

Kontaktiniai tel. 8-617 69985, 266 8032, 268 6985.

Sveikatos ir sporto centro vadovo viešnagė Pekine Spalio 25-30 d. VU Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jonas Jankauskas viešėjo Kinijo­ je kas dvejus metus rengiamoje VII pasaulinėje konferencijoje „Sportas ir aplinka“, kurią šiais metais organi­ zavo Pekino olimpinių žaidynių, vyk­ siančių 2008 m., organizacinis ko­ mitetas. Konferencijos dalyviai buvo išsamiai supažindinti su pasiruošimo kitų metų stambiausiam sporto foru­ mui darbais, lankėsi daugumoje spor­ to bazių, olimpiniame kaimelyje, ap­ žiūrėjo rengiamą Žaliąjį olimpinį par­ ką, kitas istorines miesto įžymybes.

Prof. J. Jankauskas yra respublikinės komisijos „Sportas ir aplinka“ pirmi­ ninkas ir šioje konferencijoje atsto­ vavo Universitetui ir Lietuvos tauti­ niam olimpiniam komitetui.

SSC info

kursas yra vienas svarbiausių Lietu­ vos chorinio gyvenimo įvykių. Aukš­ tą reputaciją konkursui pelnė dideli privalomosios programos reikalavi­ mai, gausus savo šalies ir užsienio konkurentų būrys ir autoritetinga tarptautinė vertinimo komisija.

Tradicija tapo ir tai, kad pasi­ klausyti chorų varžybų suvažiuo­

ja chorvedžiai iš visos Lietuvos. „Žinovų pilnoje Klaipėdos univer­ siteto Menų fakulteto salėje dainuoti nelengva, - prisipažįsta „Virgo“ diri­ gentė Rasa Gelgotienė. - Ruduo yra sunkus metas studentų chorams, ką tik priėmusiems naujokų. Turbut todėl šiemet konkurse iš poros dešim­ čių dalyvaujančių chorų tik trys buvo universitetų - M. Romerio universite­ to mišrusis choras, VU mišrusis cho­ ras „Pro Musica“ ir VU merginų cho­ ras „Virgo“. Privalomasis konkurso kū’rinys buvo toks sudėtingas, kad iki pas­ kutinių akimirkų mes su merginomis abejojome, ar jį įveiksime. Stebiuosi ir žaviuosi „Virgo“ merginomis!“ Kitas VU choras „Pro Musica“ taip pat neblogai pasirodė kon­ kurse - iki prizines vietos (75 ba­ lų) jam pritrūko vos 1,1 balo.

VU akademinis choras konkur­ se nedalyvavo, nes ruošiasi Stu­ dentų chorų festivaliui Šiauliuose, kur lapkričio 24 d. atliks didelį kū­ rinį - W. A. Mozarto Mišias Es-dur. „U. V.“ inform.

Išradingas „barankų balius" - naujiesiems ansamblio nariams Šį rudenį Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblyje įvyko pirmasis studentų renginys „Barankų balius“, skirtas padėti naujiems ansamblio nariams greičiau įsitraukti į ansam­ blio gyvenimą.

Rūta KUNDROTAITĖ, Teisės fakulteto V k. studentė Pagrindinis „Barankų baliaus“ tiks­ las buvo supažindinti naujokus su an­ samblio istorija, esamais ir buvusiais vadovais bei dabartiniais nariais. Pats renginio pavadinimas - „Barankų ba­ lius“ - kilo iš to, kad nauji kolektyvo nariai iki krikštynų vadinami nuliais, taigi tarsi „barankų“ skylutės.

Renginį pradėjo ansamblio va­ dovai - jie pasveikino susirinku­ siuosius, trumpai supažindino vi­ sus su ansamblio įkūrimo istorija.

Vyresnieji ansamblio nariai paren­ gė naujokams tradicinių ansamblio koncertų ir renginių pristatymą. Vė­ liau prasidėjo linksmybės. Šaunie­ ji renginio organizatoriai sugebėjo sugalvoti išradingų žaidimų. Nė vienas nebuvo pamirštas ar nu­

stumtas į šalį. Labai pralinksmino komandinės užduotys ir susipaži­ nimo žaidimai. Juk iš tiesų iki „Ba­ rankų baliaus“ net vardus ne visų narių žinojome. Ką jau kalbėti apie mėgstamus užsiėmimus, myli­ miausius gyvūnus ar vaikystes svajones (taip, sužinojome net ir jas!). Vakaro pabaigoje buvo ap­ dovanoti pirmą kartą ansamblio renginyje dalyvaujantys „nuliukai“, o jie savo ruožtu įteikė vyresnie­ siems kas dainą, kas šokį, kas mu­ zikinį kūrinį, kas iškeptą pyragą, o tada jau vaišės ir šokiai...

Smagu, kai ansamblio nariai po studijų pluša repeticijose, ruošia­ si koncertams ir dar randa laiko išmoningai sukurti šventę sau ir kitiems. Tad kviečiame ateiti į šį šaunų kolektyvą! Ansamblis vis dar laukia NORINČIŲ DAINUO­ TI! Repeticijos vyksta antradie­ niais ir ketvirtadieniais 18.30 vai.

Vilniaus universiteto Kultūros centro patalpose (M. K. Čiurlio­ nio g. 21).

Lapkričio pabaigoje Lietuvos uni­ versitetų studentai rinksis į IV tarp­ tautinį studentų tautinės muzikos festivalį „Linksminkimos 2007“, kurį organizuoja Vilniaus pedagoginio universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“. Šioje

Klaidos atitaisymas Straipsnyje „Papildytas bibliotekos kultūros paveldo fondas“ (Nr. 8, p. 6) vietoje sakinio „Biblioteka knygą įsigijo už bendras Vilniaus universiteto ir Vilniaus uni­ versiteto Tarptautinio verslo mokyklos lėšas“ turi būti: „Biblioteka knygą įsigijo už Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktoriaus Juliaus Niedvaro asmenines lėšas.“ Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai džiaugia­ si, kad ir šiandien tęsiama istorinė ir kultūrinė knygų do­ vanojimo bibliotekai tradicija, ir nuoširdžiai dėkoja J. Niedvarui, padėjusiam įsigyti rankraštinę knygą „Pflanzen - Atlas enthaltend die Darstellung sammtlicher, in der Provinz Preussen vorkommenden, phanerogamischen Feldpflanzen / gezeichnet von Rector E. G. J. VValdhauer, Lehrer an der hoehern Būrgerschule zu Memel“ („Augalų atlasas, vaizduojantis visus Prūsijos provincijoje aptinkamus fanerogaminius lauko auga­ lus / Piešė aukštesniosios Klaipėdos miesto mokyklos mokytojas, rektorius E. G. J. Waldhaueris“).

„Barankų baliaus“ organizatoriai: Mindaugas Pranaitis, Kristina Budrytė ir Ramūnas Skaudžius.

Viliaus Pankausko nuotr.

šventėje dalyvaus 14 kolektyvų, tarp jų ir mūsų ansamblis, todėl visus kviečia­ me j festivalio atida­ rymo koncertą, ku­ ris vyks lapkričio 23 d. 17.00 vai. Pe­ dagoginio univer­ siteto salėje (Stu­ dentų g. 39), ir šventinį koncertąparadą „Subatėlės ilgai laukus“ lap­ kričio 24 d. 15.00 vai. Rusų dramos teatro salėje (Ba­ sanavičiaus g. 13).

Iki susitikimo!

uruversitas

16

2007 m. lapkritis

vilnensis

nipaskutinis puslapis

Ir tapo „fuksai“ studentais...

kad jei ir būtume iš anksto žinoję vi­ są tiesą, vis tiek būtume krovęsi kup­ rines ir važiavę semtis šios patirties, kad ir kokia ji būtų... Liko meilės ir Kernavei, ir krikštynoms, ir pačiai ar­ cheologijai... Hm. Autorius Pych

Archeologams „krikštas" neišmušė meilės specialybei

Fuksams - gero politiko receptai

Istorijos fakultete egzistuoja neformatiška Archeologijos katedra, kurios bendruomenę drįstu vadinti atskira kasta su savomis taisyklėmis ir sumanymais. Prisipažįstu - iki šiol nesuprantu, ar gera buvo mums toji diena, ar ne...

Negausiai, tiesą sakant, mūsų tą­ dien susirinko... devynios galvos. Ta­ čiau buvo linksma stotyje, pakanka­ mai saugiai jautėmės ir autobuse, ku­ riame mes, „atmiešti“ keliomis bobu­ tėmis, dardėjom savosios Kernavės link. Atvykę pasistatėme palapines jautėmės laimingi. Beveik nė vieno nežeidė ant veidų išpiešti ūsai, anta­ kiai, dažyti plaukai. Mes tai priėmė­ me. Nuskambės sentimentaliai, ta­ čiau tuomet dar tikėjome, jog antra­ kursiai - mūsų draugai. Bet tai buvo naivu. Vėliau išstatyti vorele kaip so­ vietų kariuomenėje buvome pasitikti kanibališkais šūksniais ir lavina tra­ dicinių maisto produktų. Jūs, mieli krikštytojai, piktdžiugiškai (bet dos­ niai) davėte mums kiaušinių, miltų, neaiškios kilmės košės su priemai­ šomis, molio, limonado, vėl košės, dar miltų. Gaila buvo žiūrėt į skraidantį maistą (pjuvenų „prisivalgę“ trečiojo pasaulio šalių vaikai tikrai nebūtų to supratę), tačiau greitai kiaušinių try­ niai sulipino blakstienas ir apakino, o jų dužimas į galvas, lydimas kumš­

čių smūgių, maloniai apsvaigino.

Tuomet buvome suklijuoti į intymius darinius ir skatinami bėgti. Galbūt tai ir buvo paslaptingoji dienos idėja tarpusavio bendrumas ir kooperaci­ ja (?) (labai gaila, tačiau po kelių va­ landų paaiškėjo, kad šios krikštynos išties neturėjo jokio gilaus simbolinio pagrindo). Mes darėme viską, kas bu­ vo ekspromtu sugalvota - šliaužėm ir ilgai ropojom nuokalnėn, čiulpėm (o. b. Tampax su žuvies padažu - ma­ no mėgstamiausi), rijom novatoriškąjį riebalų mišinį, gėrėm „Kaznačeiskają“, „kažką“ veikėm miško properšoj, galiausiai kaip talibų asilai parslinkom upeliu, pagerbdami kiekvieną šaką, mirkstančią vandenyje. Mus periodiš­ kai patepdavo įvairiais syvais, suklu­ pus pabarstydavo miltais ir aptėkšdavo moliu - šypsotis kažkodėl ne­ besinorėjo. Netgi šuo Vilkas, atsakin­ gas už moralinį palaikymą, pradėjo nuoširdžiai nerimauti... Galiausiai da­ vėme priesaiką, o naujiesiems „die­ vams“ antrakursiams, neslėpsiu, mel­ džiamės iki šiol. Tebūnie visa tai šven­ ta ir neliečiama.

Krikštynų vakarinė dalis vyko gre­ ta egzekucinių žemės plotų. Kai jau buvome beveik švarūs ir nesmirdė­ jome, susirinkom pasišildyti šalia lau­ žo. Buvome mažuma, kurią, kaip vi­ suomenėje jau tapo įprasta, toleruo­ ja ne visi. Žinoma, nėra lengva staiga

persiorientuoti į kitus vaidmenis, to­ dėl išlikęs kai kurių žmonių žudikiš­ kas požiūris j pirmakursį paliko nuos­ kaudą... Neša­ liškais sumeti­ mais būtina tar­ ti padėkos žodį tiems, kurie mums leido nu­ siprausti duše, padarė „dakta­ riškos dešros“ sumuštinių, įsi­ leido į pirtį ir net išvanojo van­ tom (spec. pa­ dėka Dexteriui už paslaugu­ mą). Jie visi šil­ dė mūsų širdis.

Nors visa tai, ką čia išdės­ čiau, gali skam­ bėti kaip aro­ gantiškas „atsi­ šaukimas“, ta­ čiau kai grįžo­ me į civilizuotą pasaulį, užsigydėm mėlynes bei sielos žaiz­ das, supratome, Prieš tokius tardytojus atsilaikyti gali tik užgrūdintas

politikas

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

TSPMI pirmakursių laukė penki iš- • bandymai penkiuose pragaro ratuo­ se. Pirmasis skelbė: „Geras politikas nusižeminęs politikas.“ Kaip kitaip pavadinsi tai, kad fuksai buvo priversti šliaužti ir nusižeminę prašyti impera­ toriaus malonės (savaime supranta­ ma, visagalio antrakursio)? O iš jo — tiesiai j glėbį tardytojams: atskleisti vi­ są tiesą apie save ir tai, kas išties yra TSPMI (Tarybų Sąjungos patrauklių mergaičių institutas, jei nežinojote).

Visa tai tik tam, kad viešai susikom­ promitavę fuksai patektų į trečią pra­ garo ratą, kur laukė ne tik pažemini­ mas ir dar kartą pažeminimas, bet jau ir tikrų tikriausias fizinis kankinimas kondensuotas pienas su česnakais.

Geras politikas neišduoda savo jaus­ mų - nuryja ir nesirauko! O dar viena savybė, kurią turi turėti politikas (tik vėl nesivadovaukite viešąja nuomo­ ne), yra protas. Galiausiai paskutinis pragaro ratas: „Mes viską apie jus ži­ nome, - sako slaptoji politika su TSPMI labirinto raiščiu ant rankos, ir kokio dydžio jūsų galvos, ir ką jūs iš tikrųjų veikiate, kai nesimokote (ištvir­ kaujate, geriate ir dykaduoniaujate).“ Paskui - tiesiai pro dujų kamerą... O pirmakursio priesaika teisinga kaip niekad-fukse, klausykis antrakursių!

Juk politikai privalo būti kažkieno nuolankūs tarnai - ar tai tautos, ar tai dar kieno.

Miltuoti, apmėtyti kiaušiniais busimieji archeologai išbandė Kernavės šlaitų statumą

Priesaika vandenyje skamba iškilmingiau?

Ekonomistams kakava iš vaikiško naktinio puodelio Ekonomikos fakulteto pirmakursių „krikštynų“ tema buvo subkultūros vienoje vietoje buvo galima išvysti auksinio jaunimo atstovų, pankų ir metalistų, gotų, emo, „torsų“, „fyfų“, reperių... Saulėtekyje susirinkę eko­ nomistai bėgiojo per kliūtis, gėrė ka­ kavą iš vaikiško unitazo, kuriame plaukiojo šokoladukas... Vėliau „fuk­ sai“ sustoję darė mankštą, dar vė­ liau gavo užduotis (mįsles), po jų tu­ rėjo važiuoti į miesto centrą ir ten bė­ gioti po specialius punktus. Pirma­ kursiams kaip tikriems sportinin­ kams teko prabėgti ne vieną kilomet­ rą. Po kelių valandų visuotinės bėgi­ mo rungties išvargę, bet laimingi pir­ makursiai susirinko Žalgirio futbolo stadione ir ten priėmė priesaiką.

Kas patikės, kad šio puodelio dugne - šokoladukas? Ž. Pasečnik nuotr.

Komunikacijos pirmakursiai buvo prati­ nami prie greičio Komunikacijos fakulteto pirmakur­ siai iš pradžių buvo prisaikdinti, o vė­ liau suskirstyti į 5 komandas pagal vėliavų spalvas. Kai kurie vadai bu­ vo gana griežti, nuolat buvo duoda­ mos komandos greičiau judėti, o kartais net pakartoti užduotį iš nau­ jo. Vienas iš vadų savo komandai liepė peršokti tarp dviejų medžių aukštai prikaltą lentą, tad komandos vaikinams teko padirbėti kilnojant merginas. Pirmakursiai ilgai prisi­ mins didžiulėje baloje paguldytą rąs­ tą, per kurį teko bėgti, o nuslydusieji atsidurdavo šlapiame smėlyje po va­ dų kojomis. „Nuliai“ buvo dosniai „pavaišinti“ majonezo ir pomidorų padažo mišiniu. „Krikštynų“ pabai­ goje pirmakursiai surištomis ranko­ mis merkė delnus į raudonus dažus.

Ekonomikos ir Komunikacijos fa­ kultetų pirmakursių krikštynas ste­ bėjo Žana Pasečnik

Tarp ekonomistų galima buvo išvysti įvairaus „plauko“ jaunimo.

Z. Pasečnik nuotr.

ištvermę, bet ir „pasimėgauti“ purvo voniomis