visu saLiąpROLecauai,vienyuires!
caRj/Bims scči nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTlS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 9 (1388)
1987 M. KOVO 6 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIflIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIHIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllIlIlIlIlIlIlHIIIII
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
KOMITETE
Universiteto komjaunimo ko mitetas vasario 26 d. įvykusiame posėdyje apsvarstė personalines bylas. Už bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių laužymą griežti papeikimai su įrašymu į asmens dokumentus pareikšti A. Rudai čiui ir V. Rinkevičiui, papeikimai su įrašymu — L. Sadauskui, T.
Tarvainiui, V. Lopetai, R. Daili dei, A. šoliūnui, A. Jakevičiui, K. Vaičiūnui (visi GF studentai). Už grubų komjaunuoliškos etikos pa žeidimą griežti papeikimai su įrašymu į asmens dokumentus pa reikšti TF studentams R. Bučmai, V. Baurui, V. Kaziui, A. Kuzmai. „T. S." inf.
Komjaunimo prožoMorius Į į 1987 m. vasario 17—24 dienos VU „Komjaunimo prožektoriaus" Kabo buvo paskelbtos „taupu mo savaite". Universiteto „Kom jaunimo prožektoriaus" Stabas bei fakultetų „Komjaunimo pro žektoriaus" štabai tomis dieno mis tikrino, kaip tausojama elek tros energija, šiluma ir vanduo bendrabučiuose, fakultetuose. No risi pagirti chemijos fakulteto „Komjaunimo prožektoriaus" šta bų, kuris organizavo 5 reidus. Jų metu tikrinti ne tik bendrabučiai, bet ir fakulteto bufetas, kaip elektros energija, dujos, vanduo ir materialinės vertybės naudoja mos laboratorinių darbų metu. Prekybos fakulteto „prožektorininkai" reido metu 1987 m.
„TAUPUMO SAVAITĖS“ REZULTATAI vasario 17 d. nustatė, kad bend rabutyje 4 ir S aukštų virtuvėse Pasidalinti mintimis apie Lie dega švesos, 5 aukšto duše laša tuvos komjaunimo forumą pa vanduo, 4 aukšto dešinės pusės prašiau jo delegatus: Universi virtuvėje paliktas neužsuktas kra teto komjaunimo komiteto sek nas. Vasario 22 d. reido j bend retorių Raimundą Šyvį, FF kom rabutį metu nustatyta: 65—66 jaunimo (komiteto sekretorių kambarių prieškambaryje ir tua Raimundą Žemaitį ir FilF gru lete degė šviesa, 47 kambaryje, pės komjaunimo sekretorę Au kuriame nieko nebuvo, degė dronę Snarskytę.. stalinė lempa, grojo mag netofonas, 5 aukšte atidarytos — Kokį Įspūdį paliko suvažia balkono durys. (Kalbama apie vimas? — telefonu paklausiau bendrabutį Saulėtekio ai. 33). R. Žemaičio. EKFF „Komjaunimo prožekto riaus" štabo nariai reido metu nustatė, kad bendrabutyje vėlai vakare visų aukštų koridoriuose degė šviesa, iš neužsuktų kranų bėgo vanduo (išskyrus 1,2 ir 3 aukštus). Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nariai irgi lan kėsi bendrabučiuose. Vasario 23 <Į. nustatyta, kad matematikos, filologijos, istorijos fakultetų ben drabučių virtuvėse vėlai va kare dega šviesa, istori — Suvažiavime buvo iškelta jos fakulteto bendrabučio 13, vertingų pasiūlymų: Lietuvos 11, 7 aukštų virtuvėse palikti ne LKJS Centro Komiteto pirmojo užsukti kranai. Panaši situacija sekretoriaus A. Macaičio. Lietu buvo ir vasario 24 dienų. Tą die vos LKJS Vilniaus miesto komite nų netvarka rasta ir fizikos fa to pirmojo sekretoriaus K. Kambkulteto bendrabučio 3 aukšto levičiaus kalbose. Kalbėta, jog ša virtuvėje. lyje būtina įvesti Jaunimo įsta Atrodytų, kad visa tai smulk tymą, įteisinti jį juridiškai. menos. Juk nedaug nuostolio, Komjaunimas turi būti pilnatei įei viename tuščiame kambaryje sis atstovas valdyme: daly dega šviesa, groja magnetofonas, vauti butų, stipendijų skirsty vėlai vakare virtuvėse dega švie muose, priimant nutarimus ir sa. o gal ateis dar kas nors! t. t. Aš esu už tokį pasiūlymą. Bet pagalvokime, kiek nuostolio Į akis krito ir trūkumai: ne padarome valstybei, jei visuose bendrabučiuose būna tokia ne- j konkrečios kalbos, tai, ką dele gatas kalbėjo, buvo galima pa tvarka. Tur būt ne veltui ant vir sakyti žymiai trumpiau, dalykištuvių durų pakabinti raginimai kiau. Ir dar vienas, sakyčiau, ne ■'Išeidami gesinkite šviesų". itin geras bruožas — visi dele h dar. Įdomu būtų sužinoti, ką gatai reikalavo daug teisių, tuo Per šių savaitę nuveikė kitarpu, mano nuomone, reikėtų M fakultetų „Komjaunimo prožekrodyti ir savo iniciatyvą. °riaus" štabai, nes ataskaitas apie reidų rezultatus gavome tik iš — Kaip planuojate įgyvendin minėtų straipsnelyje fakultetų. ti mintis, kurias iškėlė LLKJS
XXI suvažiavimas, fakulteto komjaunimo organizacijoje? — Lietuvos LKJS CK pirmojo sekretoriaus A. Macaičio prane šime buvo pasakyta, kad dar daug pasitaiko „uistancinio val dymo" — tikrinimo pagal popie rius. Manau kuo greičiau išlais vinti grupių organizacijas nuo nereikalingų popierių. — Man, atėjusiai tik po vidu rinės mokyklos baigimo, teko didžiulė garbė ir kariu atsako mybe dalyvauti LLKJS XXI su
MUSŲ AKTYVUMAS, VEIKLAPERSITVARKYMO PAGRINDAS Balandžio plenumas, partijos XXVII suvažiavimas atvėrė kelią visuomenėje susidariusios padė ties objektyviai kritinei anali zei, priėmė istorinius šalies li kimui nutarimus. Salyje ryžtin gai vyksta persitvarkymas, šiuo keliu žengti pirmieji žingsniai. Pirmieji politiniai rezultatai yra tai, kad tarybinės visuome nės gyvenime vyksta didelės permainos, stiprėja pozityvios tendencijos. Daug gero galima pasakyti apie mūsų, pramonės ekonomiRos fakulteto, kolektyvo atlieka mą darbą, bet šiandien svar biau panagrinėti trūkumus, pa ieškoti būdų jiems pašalinti. Iki šiol mes studentams alšklnom gerai gamybininkams ži nomas tiesas, nagrlnėjom vei kiančius ekonominius svertus, rašėm už jų Įsisavinimą pažy mius ir ne visuomet patenkina mus, gerai žinodami, kad tai blogi ūkininkavimo metodai. At virai sakant, ilgą laiką daugelis musų dėstomų disciplinų „vil kosi uodegoje . Dažniausiai ap siribodavome pakartojimais, ge riausiu atveju, paaiškinimais jau įsisenėjusių ir ne visuomet pasiteisinusių sprendimų, daž nai nukrypdami j smulkmenas, kurios spėja pasikeisti dar Jaunuolio studijų metais. Mūsų uždavinys — visomis išgalėmis Ir pedagogine patirti mi diegti studentijai savarankiš kumo, gilios mąstysenos ir ieš kojimo [gūdžius. Dėstomose disciplinose, visose be išimties, turi atsispindėti atsinaujinimo, persitvarkymo požiūris. Jau šiandien turime išsamiai aiškin ti, kaip gyvenime turi būti tai komas valstybinės Įmonės (susi vienijimo) įstatymas, nežiūrint, kad tai tik projektas, neseniai paskelbtas svarstyti visuomenei.
Universiteto komjaunimo orga nizacija? Kokios jūsų minys, pa sibaigus LLKJS suvažiavimui? — Suvažiavimas pavyko. Tie lūkesčiai, kurie buvo sieti su jo artėjimu, pasitvirtino. Ataskaiti niame pranešime nuskambėjo labai principingas ir dalykiškas visam respublikos komjaunimui, būdingų problemų įvertinimas. Tai ir įskaitos, ir ekspe rimento, ir studentų savival dos klausimai. {domiai dėstė mintis svečias iš Maskvos,
Šiuo klausimu fakulteto Ekono mistų draugija, Metodinė tary ba, dalyvaujant visam kolekty vui, tarp Jų ir vyresnių kursų studentams, turėtų organizuoti fakulteto teorlnę-praktiną kon ferenciją, pareikšti konkrečius samprotavimus šiuo klausimu. Ar ne mes turėtume komentuoti plačiajai visuomenei ir aiškinti studentams TSRS įstatymus dėl individualios darbinės veiklos. Kooperatyvų steigimo liaudies vartojamoms prekėms gaminti, buitinio gyventojų aptarnavimo, visuomeninio maitinimo sferos plėtimo. Ar ne mūsų uždavinys kuo giliau aptarti, kaip, kur tikslingiau organizuoti koopera tyvus. I kooperatyvų veiklą numa toma (traukti pensininkus ir ki tus piliečius, nedirbančius vi suomeninėje gamyboje, taip pat studentus, moksleivius. Pabrė žiu studentus. O kaip tai pada ryti? Šiandien tai neaišku nei Duitlnlo gyventojų aptarnavimo kombinatams nei visuomeninio maitinimo Įmonėms. O mes su šio profilio jmonėmls bendra darbiaujame gerą dešimti metų. Tad kam Jei ne mums teoreti kams, tektų padėti praktikams. Kaip, tai atlikti? Aš įsivaizduo ju — straipsniais spaudoje, ofi cialiu pasiūlymu, metodika. prasideda darbo apmokėjimo sistemos reforma šalyje, ką mes nuveikėme šioje srityje? Ar pa skelbėme nors vieną straipsnį, nors ir „Vakarinėse naujieno se“, ar patelkėme Įmonėms re komendacijas, ar sutelkėm konsultaciją? Šiandien spaudoje mes ran dame kritinių pasisakymų apie pas mus Įsišaknijusias negero-
(nukelta I 2 psl.)
aukštosios mokyklos baigimo nesusitvarko dokumentų — ša linti jį iš VLKJS. — Ką manote apie komjauni mo, prestižą? Juk yra galvojan čių: kuriems galams stoti į komjaunimą, tik mokesčių mo kėjimas... — Taip, minčių apie menką
KUO SVARBUS JUMS SUVAŽIAVIMAS
važiavime, sako A. Snarskytė. - Suvažiavime vyravo saky čiau, revoliucinės nuotaikos, kel tos ir studentiškos problemos. Svarbiausia dirbti kū rybiškai, atsisakyti stan dartų, šablonų, O tai pri klauso nuo mūsų pačių... Kreipiuosi j Universiteto kom jaunimo komiteto sekretorių R. Šyvį: — Kiekviena mūsų diena dar labiau patvirtina partijos XXVII suvažiavimo nubrėžtą strateginį kursą — pertvarkyti visas vi suomenės sferas. Kaip, kopiant permainų laiptais, persitvarko
VLKJS CK sekretorius N. Palcevas. O kas link mūsų organizaci jos, tai galiu pasakyti, ką kal bėjau ir suvažiavime, kad mes plečiame savivaldą. Ne tik ūki nėje veikloje, bet ir mokymo procese — pagrindinėje studentų veiklos sferoje. - Ką siūlė komjaunuoliai, svarstant VLKJS įstatyt projektą? — Pirmiausia, kad dalis su rinkto nario mokesčio būtų pa
komjaunimo prestižą kyla. Ir norint jį pakelti, man regis, pir miausiai reikia sumažinti priėmi mą į VLKJS, priimti tik tuos, ku rie to iš tikrųjų nori. Reikia, kad komjaunuoliška veikla atitiktų savos organizacijos specifiką, kad nebūtų prieštaravimų tarp pasiūlymų ir realių poreikių. Dažnai sakoma „komjaunimas daug šneka, bet nieko negali". O ką mes galėsim, jei neturim lėšų Si problema galbūt išsispręs VLKJS XX suvažiavime. — O ką jums, kaip vadovui ir kaip žmogui, davė šis suvažia vimas? — Žiūriu į jį šiek tiek kito kiomis akimis, negu studentas, nes pusantros savaitės turėjau ruoštis. Galiu pasakyti, kad vy ravusios nuotaikos ir nutarimai patvirtino tai, kad Universiteto organizacija eina geru keliu... — Ačiū visiems už pokalbį.
liekama organizacijai, kad būtų sumažintas įskaitos laikotarpis: jei absolventas per pusmetį nuo
Kalbėjosi Jolanta NARBUTYTĖ Valdo VILŪNO nuotr.
t Tarybinis studentas
Pirmame š. m. žurnalo „Žurnalist" numeryje spausdinama O. Cečllovo publikacija „Atvi rų durų diena arba 100 klausi mų ministrui", savotiškos TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro G. Jagodlno spaudos konferencijos susitiki mo su Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos fakul teto studentais metu, santrauka. Perspausdiname kai kuriuos klausimus Ir atsakymus, ir tiki mės, kad jus sudomins visa pu blikacija. Klausimas: Egzistuojanti sto jamųjų egzaminų tvarka nėra
čiųjų. Valstybė negali leisti sau tokios prabangos netgi šiandien. — Ar aukštojo mokslo pert varkymas numato gražinti egza minų laikymą eksternu? — Žinote, nėra poreikio. Kam reikalingas eksternas? Žmogui, kuris negali vaikščioti? Nėra problemų — tai galima išspręsti individualia tvarka. Bet ekster nas, kaip mokymo forma... Mes vis dėlto ne tokie skurdžiai. Eksternas — talentingiems vie netams, o normalus studentas privalomo žinių kiekio taip įsi savinti negali. — Sakykite, ką daryti su blo-
— Kokia kuratorių instituto ateitis? — Asmeniškai aš prieš jį. Kuo lobiau mes globojame stu dentus, tuo lėčiau jie tampa su augusiais. O jau bendrabutyje dėstytojas turi pasirodyti tik stu dentų pakviestas, o ne su bu dinčiojo raiščiu ant rankovės. — Ar galima įsigyti antrąjį hu manitarinį išsilavinimą? — Tik tuo atveju, jeigu to rei kalauja darbo interesai, tada būtinas organizacijos. kurioje dirbate, tarpininkavimas. Moks las mūsų šalyje iš vienos pusės nemokamas, iš kitos — jam ski-
MUSŲ AKTYVUMAS, VEIKLA PERSITVARKYMO PAGRINDAS (atkelta iš l psl.)
turi būti asmeniniu žmogaus rū pesčiu. Ir jeigu eiti link to, tai ne per diplomą. Štai ką dar norėčiau pažymė ti. įgijęs išsilavinimą, profesiją, šiuolaikinis specialistas turi nuo lat kelti savo kvalifikaciją. Lavinimosi procesas turi būti
Dvylika iš šimto klausimų ministrui tobula. Tuo tarpu kai kuriose šalyse abiturientai atrenkami testų pagalba tai leidžia objek tyviau vertinti jų pasirengimą. Kaip jūs žiūrite į šį metodą? Atsakymas: Tik kaip į tradi cinės sistemos papildymą. Tes tai tinka vertinant gabumus. O norint studijuoti aukštojoje mo kykloje reikalingos ir žinios. Jų testų pagalba patikrinti negali ma, reikia egzaminų... — Ar jums neatrodo, jog bū tų tikslinga vietoje vieno priva lomo kurso siūlyti studentams pasirinktinai keletą fakultatyvinių? — Taip, ypač vyresniuose kursuose. Ši sistema gerai užsirekomendavo daugelio šalių aukštosiose mokyklose, ir mes pa laipsniui link jos einame. Jeigu matote galimybę judėti greičiau siūlykite. — Kaip žiūrite į tai, kad kursą paraleliai skaitytų keletas dėstytojų? — Negaliu žiūrėti teigiamai. nėra galimybių. Kol kas tam Pernelyg brangu. — Kaip žiūrite į tai, kad bū tų sumažinta paskaitų ir padi dintas laikas seminarams? — Aš paskaitų sumažinimo dvigubai ir sutaupyto laiko sky rimo savarankiškam darbui ša lininkas. — Bet ar neatsitiks taip, kad studentai baigs aukštąją mokyklą su dar didesnėmis žinių spragomis? — Specialisto negalima išmokyti. Jis gali tik išmokti, Jam reikia padėti išmokti. Ir čia turi būti protingas santykis tarp to, ką studentas atlieka pats ir to. M jis gauna iš ko nors kito. Dabar santykis neprotingas: 70 procentų skiriama pasyvioms formoms ir 30 — aktyvioms. Reikia atvirkščiai. Kol kas tokių galimybių nėra. Priimtinas san. tykis — penkiasdešimt ir pen kiasdešimt. Tai laikina priemo nė. Paskui eisime toliau. — Kodėl neleidus studentams . laisvai" lankyti paskaitas? — Nėra prasmės. Praktika rodo. kad jaunystėje perspek tyva dažnai aukojama akimir kos poreikiams. Be to, reikia atminti, kad laisvo lankymo laikais aukštąją mokyklą baig davo iP- — 15 procentų studijuojan-
gu dėstytoju? Kaip pakeisti lek torių kuris svarbų dalyką daro nuobodžiu paverčia jį dogmų rinkiniu? — Ką jums pasakyti... Kojo mis balsuoti mokate? Juk niekas neprivers eiti ten, kur nėra ko eiti. (Triukšmas auditorijoje). Na, gerai, nesakykite, kad mi nistras kvietė jus boikotuoti paskaitas... Bet juk turite atsto vų fakulteto taryboje — tegu gina jūsų interesus. O be to. nejaugi jūs galvojate, kad dės tytojas nori būti blogas? Juk jis išaugo iš studentų, ir užtikrinu, ne iš blogiausių. Reiškia, reikia jam padėti, kurti reiklumo at mosferą, o geriausius pažymėti. Raskite tekių dėstytojų skatini mo formų. — Kokį matote tolesnį studen tiškos demokratijos vystymąsi? — Vystykite savivaldą. Ma nau, kad studentų pašalinimo klausimai turi būti sprendžiami su studentų organizacijos „veto" ar kokia kita stipria teise. Ak tyviausia savivaldos forma laibūkau studentiškus statybos rius. Anketuojant valdymo gran dies darbuotojus, pasirodė 'jog dauguma jų baigė SSB . mokyk lą", buvo jų vadais ir komisa pa daryti rais. Labai norime SSB profesionalesniais, kad tai pagal specialybę, būtų ibūriai Tegu studentai medikai važiuoja į tolimą rajoną ir dispanseri zuoja visus gyventojus. O busi mieji inžinieriai tegu padirbėja remontuodami įrengimus — praktiniai įgūdžiai padės jiems tapti gerais specialistais. Esu visiškai įsitikinęs, kad studentai turi valdyti bendrabu tį. kur kol kas vyrauja nerūpes tingumo, amžinos jaunimo šven tės atmosfera. Studentai turėtų spręsti visus klausimus, netgi priimti į darbą valytojas, budinčiąsias, pasininkes... — Ar grupėms bus suteikta pažangumo savikontrolės teisė? — Argi tam reikia leidi mo?.. Aš kitaip kelčiau klausi mą: kodėl studentai taip pasy viai prisideda valdant mokymo procesą? Mano nuomone, dėl pernelyg didelio apkrovimo. Jei gu tu aktyvus visuomeninėje veikloje, tai neretai mokslo sąs kaita. Taigi, neturi moralinės tei sės paveikti apsileidusio draugo.
riami liaudies pinigai. Ir kol kas nėra galimybių eikvoti juos antrajam... Klausykite, o kam? Jei kalba eina apie žinias, žmo gus, turintis vienos srities aukš tąjį išsilavinimą, metodologiškai pasiruošęs savarankiškai įsigyti jį kitose srityse. Jei kalbama apie išsilavinimą dėl išsilavini mo, o ne dėl diplomo. Todėl antrasis ir trečiasis išsilavinimas
Apklausos raštu duomenys: 292 (30,04%) studentams nesvetimi žalingi įpročiai (rūkymas, girtavi mas ir pan.j. Likusieji 646 (66,46% J atsakė, kad šie įpročiai jiems nebūdingi. Tarp vaikinų jie labiau paplitę, negu tarp mergi nų. žalingi įpročiai būdingi
S8,76°/o *i$U apklaustųjų vaikinų ir 26,21% merginų. Studentų buvo teiraujamasi apie jų sveikatos būklę. 643 (66,15%) studentų mano esą praktiškai sveiki, t. y. sveikatos nukrypimai nuo normos netrukdo gyventi. 178 (18,31%) laiko save visiškai sveikais. Tačiau sveikata tokiame amžiuje dar negarantuo ja, kad ir toliau tokiais liksime. Turint galvoje tai, kad daugelio rizikos faktorių priežastis — ne sveikas gyvenimo būdas, aiš ku, kad norint išsaugoti sveika tą, patiems reikia kovoti su ža lingais įpročiais. Be to, ir dabar jau ne visi esame sveiki. Apibendrinus apklausos rezul tatus tapo aišku, kokiu mastu studentų tarpe paplitę alkoholi niai gėrimai, rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas. 729 175%) fakulteto studentai nurodė, kad vartoja alkoholinius gėrimus. 700 (72,02%) Iš jų vartoja svaigalus tik švenčių progomis ir nedide liais kiekiais. (535 (54%) atsakinė-
Žinoma, skaudu, kuomet skai tai eilutes taip būdlnqas ir mū sų fakultetui. S. m. vasario 18 d. „Komjaunimo tiesoje“ iš spausdintas ekonomistės Jolan tos Anužytės straipsnelis, kuria moksrašoma“... Geras me darbuotojas nebuvo linis pedaqoqas. Rodos. qeras ___ _ skel dauq žadantis toks bimas ant katedros durų, kad tas ir tas ---- dėstytojas ---------------- konsultuoja tomis ir tomis dienomis, nuo tos ir tos valandos. Tačiau koks apimdavo nusivylimas, kai susi rašęs aibę klausimų praverda vai tas daug žadančias duris ir vietoj konsultacijos tekdavo Iš klausyti moralą, kad viskas pa rašyta knygoje, ją reikia skai tyti. Daugiau l tą katedrą ko jos, žinoma, nekelsi“. O ar ne pasitaiko pas mus tokių atvejų, kai dėstytojas, išsikvietęs stu dentą prie lentos, iš jo nežinoji mo šaiposi? Arba, tikrindamas kurslnj ar kontrolinį darbą, pri deda aibę klaustukų, užuot Iš samiai paaiškinęs, nurodęs, pa taręs. O po to stebimės, kodėl studentas atsakinėdamas taip jaudinasi, kodėl negali ištarti žodžio, kodėl jam dreba rankos ir pąn. Dėl tokios padėties kalti tik mes. Tai stoka elementarios bendravimo kultūros. Jeigu no rite, ir demokratijos, apie kurią šiandien tiek daug kalbame. M. Gorbačiovo minti: „žmogiškasis faktorius nebus suprastas, jeiqu nebus nuolat bendraujama su žmonėmis“ aš perfrazuočiau: su studentais. Kitaip studentas su mumis ne tik nesiqinčys, ne protaus, bet ir nedrįs pasakyti. Kad nesuprato uždavinio, teigi nio ir galų gale pačios minties esmės. Ar ne mūsų nevykusiame bendravime slypi ir SMC negatyvi, netolygi, perimamumo i stokojanti veikla? S. m. sausio plenume Įsak miai buvo pabrėžta, kad spar čiau žengti į priekį šiandien ga įima tik visokeriopai aktyvinant žmogiškąjį faktorių, vystant so clalizmui būdingas demokrati jos formos. Demokratizacija pas mus tu rėtų eiti dviem kryptim. Pirma eilę reikšmę turi demokratijos vystymo gamyboje aiškinimas studentijai ir demokratijos gili nimas pačiame fakultete. Kodėl kolektyvas negalėtų rinkti labo ratorijos vadovo, prodekanų, ta rybos? Iškelti ir rinkti ne viena kandidatūrą, į katedros vedėjų, dekano pareigas? Manau, kad neverta apsiriboti tik studenti jos lyderių rinkimo demokratiza clja, didesnių savarankiškumo teisių suteikimu.
Plenume buvo pažymėta, kad idėjinio-politinio auklėjimo tfu kūmai daugeliu atvejų buvo dangstomi paradinių renqlnlų ir kampanijų organizavimu, dau gybės jubiliejų šventimu. Rei kia prisipažinti, kad šio pobū džio trūkumų būta ir pas mus. Dažnai į grupių darbo planus buvo įrašomos priemonės, ku rių ir nebuvo galvojama atlikti. Buvo sudarinėjami keli grupių planai, kuriuose . buvo perraši nėjamos vienos ir tos pačios priemonės. Šiandien jau perė jom prie vieningo komjaunimo grupės plano ir reikia manyti, kad kolektyviai numatytos prie monės bus’ vykdomos.
Doc.
SVEIKAI GYVENSI -LAIMĖSI Partijos ir vyriausybės nutari mai dėl kovos su žalingais įpro čiais susilaukia plataus visuome nės pritarimo, nes tai kova už žmogų. Netinkamas gyvenimo bū das yra gana paplitęs reiškinys jaunimo tarpe. Todėl svarbus yra sveiko gyvenimo būdo propagavimas studentų, busimų jų aukštos kvalifikacijos specialis tų, tarpe. Šiuo tikslu ekonomi nės kibernetikos ir finansų fa kultete buvo surengta apklausa, kurioje dalyvavo visų specialybių studentai. VVU EKFF Raudonojo kryžiaus draugijos sudarytoje an ketoje „Už sveiką gyvenimo bū dą" buvo pateikta visa eilė klau simų, susijusių su sveiko gyve nimo būdo principų laikymusi.
permanentinis, trukti visą gy venimą. Ties tokio nepertrau kiamo lavinimosi koncepcija mes dabar dirbame. Reikia ug dyti atitinkamą specialisto po reikį — nuolat įsigyti naujų ži nių. aktyviai jas taikyti. Tai lie čia ir dėstytojus. Man regis, profesoriaus grožinės literatūros žinios turi atsispindėti paskai tose netgi jei jis matematikas.
ves. Atvirai kalba ir rašo jau nimas. taip pat ir studentai, keldami klausimą kodėl iškero jo neqatyvūs reiškiniai? Dažnai visiškai nejsiqlllndami į bloqio šaknis, o mesdami priekaištą — jūs kalti — vyresnioji karta.
jusieji yra 19—22 metų amžiaus) 471 (48,46%) studentai pirmą kartą išgėrė būdami 14—17 metų amžiaus. Rūko 153 (15,74%) stu dentai. Rūkančiųjų studentų skai čius buvo nustatytas ir remiantis ekspertų apklausos duomenimis. Sis skaičius sudarė 18,31%. Pa lyginus jį su apklausos metu gau ta informacija, matome, kad skir tumas nedidelis. Taigi, rezultatai yra patikimi. Manoma, kad dau gelis studentų pradėjo rūkyti studijų metais, nes rūkančiųjų sta žas 1—4 metai. Džiugu, kad toks reiškinys, kaip narkomanija, nė ra plačiai paplitęs. Bet mėginusių vartoti narkotines medžiagas yra. 33 (3,4%) studen tai nurodė mėginę narkotikus.
Kelia nerimą tai, jog net 529 (54,42%) studentų mityba nereguliari. Apie 20% studentų vartoja daug drus kos, aštrų, riebų maistą. 42,80% valgo daug saldumynų. 30,97% geria daug stiprios kavos ir ar batos.
Tyrimai rodo, kad daugumos šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdas yra ne idealus fizinio pasi ruošimo atžvilgiu, kad hipodina mija pradeda reikštis gana anks ti. Bene labiausiai susijęs su hipo dinamija reiškinys yra svorio di dėjimas fiziškai mažiau veikliems asmenims. Daugiau nei trečdaliui fakulteto studentų būdingas virš svoris. Iš jų 144 (32,07%) neuž siiminėja fizine veikla, 261 (59,24%) užsiiminėja 1—2 kartus per savaitę. 405 (41,67%) stu dentų svoris yra normalus. Iš jų taip pat didžioji dalis užsiiminėja fizine kultūra 1—2 kartus per savaitę, t. y. fizinio lavinimosi pratybų metu. Todėl 482 (49,59%) atsakinėjusieji nurodė, kad kūno kultūra ir sportas jiems beveik svetimi. Ir tik nedidelė dalis studentų — 9,36% — nu rodė sportuoją kiekvieną dieną. Čia aktyvesni yra vaikinai. Na, o merginos labiau linkusios visai neužsiiminėtl fizine veikla (30,06%). 175 (18%) studentai prisipažino mažai judą, daugu mos pagrindinis fizinis krūvis — kasdieninis pasivaikščiojimas. Ak tyviai dirba ir sportuoja 236 124,28% 1 studentai.
Gediminas SAMUOLIS PEF partinio komiteto sekretorius
Sveikas gyvenimas — giedra, gera nuotaika. Gerai nuotai kai, darbingumui įtakos turi mie gas. 551 (56,69%) studentai daž niausiai arba visada išsimiega pakankamai. Kiti pakankamai Išsi miega tik sekmadieniais arba vi sai neišsimiega.
Didžioji dalis fakulteto stu dentų mokosi vidutiniškai (44,03%) arba gerai <37,03% I234 (54,67%) vidutiniškai besimo kantys ir 177 (49,16%) gerai besimokantys nors patys ir nesi laiko sveiko gyvenimo būdo prin cipų, tačiau juos vertina. Atitin kamai 110 (25,70%). ir 108 (30%) studentai laikosi šių prin cipų iš dalies. 682 (70,16% | at sakinėjusieji teigiamai vertina sveiką gyvenimo būdą, tačiau vi si jo principai jiems nepriimtiniIš jų 395 (57,91 %| nesilaiko šių principų, bet juos vertina, ir 163 (23,90%) laikosi iš dalies.
Taigi, nors dauguma studentų teigiamai žiūri į sveiką gyveni mo būdą, bet yra abejingi jo pa grindinių principų laikymuisi, ak tyviai nepasisako už jį.
O. ALISKEVlClOTf
3 Tarybinis studentą*
Jaunųjų mokslininkų
Penki studentai it milžiniško mūsų Universiteto buvo pateikę darbus „Studentiško objektyvo'87" tarprespublikiniam konkur sui. Jį nuo 1978-ųjų kas dveji metai organizuoja Kauno politech nikos instituto fotokiubas. Šiemet konkursui nuotraukas pateikė 37 autoriai iš KPI, VVU, LŽŪA bei Gruzijos Politechnikos in stituto. Žiuri komisija, pirmininkaujama R. Rakausko, geriausiais pripažino devynis autorius, iš jų — ir tris VVU istorijos fakulte to žurnalistikos specialybės trečiakursius. Valdas-Juozas Vilūnas apdovanotas „Komjaunimo tiesos" prizu, LLKJS CK bei LLKJS Kauno m. komiteto diplomais apdovanoti Audrė Srėbalienė bei Tomas Srėbalius.
problemos:
„Studentiško objektyvo'87" paroda bus eksponuojama Jonavo je, Klaipėdoje bei Šiauliuose iki spalio mėnesio.
FIZIKOS FAKULTETAS yra vertybių, kurios amžinos. Vienos brangiausių — žinių troškimas, noras patirti tai, kas nežinoma, skverbtis vis giliau j gamtos paslaptis. Akivaizdu kad šie bruožai, būdingi mokslinin kui nesvarbu, kokioje epochoje ar ' amžiuje jis gyventų. Kaip rodo istorija, dažnai jam tenka atsisakyti daugelio gyvenimo malonumų, patirti nemaža vargų, siekiant likti ištikimam savo jau nystės tikslui. Būtent jaunystes, nes mokslininkas kaip asmenybė formuojasi šiuo gyvenimo laiko tarpiu. Dažnai jaunatviškas mak simalizmas, užkrėtęs jauną sielą, lydi mokslininką iki gyvenimo pabaigos.
Visa, kas pasakyta, supranta ma, žinomos tiesos, tačiau dabar ties racionalizmo ir fantastiškų tempų fone jos neretai atrodo kaip romantiška ir senamadiška istorija. Išties, praėjo mokslininkų-individualistų laikai, šiandie ninis jaunuolis daug praktiškes nis ir, pasirinkęs mokslinės veik los sferą, jis pirmiausia laukia ne mokslinių atradimų, naujų idėjų patvirtinimo, o žymiai praktiškesnio jo būties požiūriu re zultato — disertacijos, gero eta to ar algos. Tuo tarpu romantiš kų polėkių jaunuolis dažnai gy venimo realybės smarkiai ap temdomas ir gerai, jei sugeba išlikti nepalūžęs. Tai, žinoma, objektyviai pateisinama — šian dien perversmai moksle reti, vieno individo pastangos nere tai priklauso nuo viso mokslinio kolektyvo darbo, nežiūrint aukštos to individo kvalifikacijos ir profesinio pasirengimo, o gy venimas aplink virte verda, daug pramogų ir įvairių pagundų. Tačiau čia ir slypi pavojus susi formuoti pasaulėžiūrai su bū dingais sudaiktėjimo ir miesčio niškumo atributais, pasaulėžiūrai, su kuria stengiamasi kovoti vi som galimom priemonėm, pra dedant spauda, baigiant radiju ir televizija, tačiau kuri, vienok, pakankamai gaji ir vis randa, kur įleisti šaknis. Si visuomenės yda, gana klastinga, dažnai sun kiai apčiuopiama ir suvokiama, negatyviai veikia dvasinį mūsų visuomenės gyvenimą, stabdo kūrybinių žmogaus gabumų vys tymą. Vienas iš atsakingiausių pe riodų asmenybės formavimosi procese — kūrybinio darbo pra džia. Reikalingas tam tikras ak limatizacijos laikotarpis, turint omenyje ir naują žmonių kolek tyvą, ir kitą gyvenimo ritmą. Bū tų puiku, kad šis laiko tarpas taptų minimaliu, o rezultatai — teigiamais. Jaunam mokslininkui čia reikalinga pagalba, ir daž nai jis ją jaučia tiek iš vyresnių kolegų pusės, tiek iš administra cijos, tačiau neretai ji nepakan kama, kartais gal formali, o bū na, kad ir neįmanoma. Šią spra gą žymia dalimi galėtų užpildy ti pats jaunimas. Manyčiau, čia deramai galėtų pasitarnauti Jau nųjų mokslininkų tarybos (JMT), kurios (bent formaliai) funkcio nuoja kiekviename fakultete, ir kurių veiklą koordinuoja ir kon troliuoja (ar bent turėtų taip daHdi) Centrinė jaunųjų mokslinin kų taryba. Dabartiniu metu šių visuomeninių jaunimo organiza cijų veikla Universitete ne visiš kai atitinka laiko dvasią. Yra patvirtinti Jaunųjų mokslininkų tarybų mokslo įstaigose bei ga mybinėse organizacijose įstatai, tačiau jie gana abstraktūs, per daug bendri. Siekiant sukonkre tinti šių tarybų funkcijas ir pa kelti jų veiklos efektyvumą,
A. URVELYTĖ Nuotr.
kviečiu visus — tiek jaunimą (jaunuosius mokslininkus ir stu dentus), tiek profesūrą bei vy resnius mokslinius darbuotojus — padiskutuoti, kritikuoti, pa teikti praktiškų pasiūlymų bei idė jų, kurios suaktyvintų jaunuosius mokslininkus tiek konkrečiame moksliniame-tiriamajame darbe, tiek visuomeninėje veikloje. Kaip pradinį diskusijos bei kritikos objektą norėčiau smul kiau panagrinėti mūsų, fizikos fa kulteto, Jaunųjų mokslininkų tarybos veiklą, nes su ja esu geriau susipažinęs, nei su kitų fakultetų, daugelį metų būdamas šio fakul teto JMT pirmininku. Fakultete dirba nemažas būrys jaunimo: darbuotojų iki 35 metų amžiaus yra 147- Pažymėtina, kad 18 Jau apgynę kandidato disertacijas, daugelis baigia jas ruošti. Ne maža dalis produktyviai dirba mokslinį darbą. Štai tik praėju siais, 1986-ais, metais mūsjų fa kulteto jaunieji mokslininkai yra paskelbę įvairiuose specia lizuotuose moksliniuose žurnaluose ar įteikę spau dai 98 mokslinius straipsnius perskaitę 118 pranešimų respub likinėse, sąjunginėse bei tarptau tinėse konferencijose, gavę 12 teigiamų sprendimų pateiktiems išradimams, dirbę ūkiskaitinėse sutartyse, kurių suma viršija 4 milijonus rublių. 1984-ais ir 1986-ais metais keturi fakulteto darbuotojai yra apdovanoti LTSR Komjaunimo premijomis. Kokia dar veikla užimtas fakulteto jau nimas? Pagrindinės kryptys at spindėtos JMT plane, kuris pa prastai numato jaunų mokslinin kų dalyvavimą mokyklose, orga nizuojamose įvairiuose šalies miestuose. į jas kasmet išvažiuo ja po kelis fakulteto atstovus. Jaunieji mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su fakulteto Stu dentų moksline draugija. Studen tams, dirbantiems mokslinėse la boratorijose, kaip taisyklė be tarpiškai vadovauja jaunesnieji darbuotojai, čia ruošiami SMD pranešimai bei įvairaus ran9° konkursiniai darbai. Jaunieji mokslininkai jau nemažai metų talkina jaunųjų fizikų Respubli kinių olimpiadų org. komitetui rengiant respublikos moksleivių olimpiadas, ruošiant respublikos rinktinės narius Visasąjunginei olimpiadai. Fizikai kartu su ko legomis iš LTSR Mokslų Akade mijos Fizikos instituto kas antri metai organizuoja jau tradicine tapusią Respublikinę jaunųjų mokslininkų konferenciją „Kvan tinė elektronika ir spektroskopi ja”. 1987 metų gegužės mė nesį tokia konferencija, beje, jau aštuntoji, numatoma Palan goje. Čia paprastai dalyvauja svečiai iš daugelio šalies miestų aukštųjų mokyklų bei institutų, užsimezga nauji ryšiai, diskutuo jama aktualiausiais moksliniais klausimais. Šios konferencijos dalyvis ne tik įsigyja mokslinę publikaciją (išspausdinamos kon ferencijos tezės), bet įgauna. pa tyrimo, apginant savo mokslinius teiginius pranešimo ar diskusijų metu. Nemažas jaunimo indėlis ir fakulteto visuomeniniame gy venime — sportiniuose rengi niuose, tradicinėse šventėse. Tai, ko gero, pagrindiniai mūsų fa kulteto JMT darbo momentai. Kaip matome, apsiribota dau giausia mokslinio pobūdžio vei kla, mažiau skiriant dėmesio taip pat svarbioms ir aktualioms jaunimo socialinėms, buitinėms bei kultūrinėms problemoms.
Neseniai mūsų fakulteto visuo meninių organizacijų — partinio
biuro, darbuotojų komjaunimo organizacijos bei pačios JMT — iniciatyva fakultete buvo sureng tas susirinkimas, skirtas jaunųjų mokslininkų problemoms. Be mi nėtų organizacijų atstovų daly vavo nemažas būrys jaunimo, kas rodo šių klausimų aktualu mą. Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su JMT veikla, to lesniais planais. įdomių minčių pareiškė susirinkime dalyvavęs prorektorius prof. J. Vaitkus, daugelį metų vadovavęs Res publikinei jaunųjų mokslininkų tarybai ir gerai žinantis opiausias jaunųjų mokslininkų ir specialis tų problemas. Pasak prorekto riaus, JMT savo veiklą turėtų vystyti dviem pagrindinėm kryp tim: pirma — išryškinti ir supa žindinti su jaunimo problemo mis administraciją ir kitas aukš tesnes instancijas, ir antra — bandyti spręsti, kiek tai įmano ma, šias problemas savo jėgo mis. Buvo atkreiptas dėmesys j tai, jog JMT galėtų aktyviau da lyvauti aspirantų darbo aptari muose, jų atestacijose, aptariant jaunų specialistų stažuočių re zultatus, sprendžiant jaunimo buitinius klausimus, pvz., skirs tant bendrabučius ir pan. Atski rai buvo paliestas laikinų jauni mo kolektyvų klausimas. Ypač karštos diskusijos vyko temati kos parinkimo, dokumentacijos tvarkymo, mokslinio darbo rezul tatų įdiegimo bei jo ekonominio efektyvumo klausimais. Kiek ten ka skaityti spaudoje, girdėti LTSR Mokslų Akademijos institu tų JMT aktyvistų pasisakymų, tai problemos, aktualios visiems, dažnai sudėtingos, tačiau jos iš sprendžiamos, ir pvz., LTSR MA Fizikos institute jau dirba vie nas laikinas jaunimo kolektyvas, turintis aiškų, konkretų ir svar bų liaudies ūkiui tikslą — su kurti naują pikosekundinį lazerį. Gal būtų naudingi tokie kolek tyvai ir Universitete? Čia, matyt, reikėtų vyresnių kolegų — pro fesūros, mokslinių darbuotojų — patarimo ir paramos.
A. SRĖBALIENĖS „Ruduo".
KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ!
Docentas L. Tapinas kelia se sijų reikalingumo klausimą. Pri tariu jo nuomonei, kad egzami nų sesijos nėra geras dalykas ir kad jos nereikalingos. Bemie gės naktys, kurios tęsiasi ištisą mėnesj, ardo studento sveikatą, keičia jo darbo ir gyvenimo rit mą. Teisinga yra drg. L. Tapino abejonė ar sesija parodo studen to žinias ir pažangumą. Labai retas atvejis, kada uėstytojas sesijos egzamino metu gali rim tai patikrinti studento žinias. Jei per. dieną tenka išegzaminuoti virš 30 studentų, tai dėstytojas patenkintas, kad studentas moka teisingai parašyti formulę, ją paaiškinti, šį tą pasakyti kitais bileto klausimais. Studentas prie
Bet pasiruošimo egzaminui lai ką skaičiavome ne naktimis o mėnesiais. Pasiruošti egzaminui reiškė ne tik žinoti tą, ką gir dėjai per paskaitą ar išmokai iš vadovėlio —reikėjo gerai iš nagrinėti nurodytą papildomą literatūrą. Bilietų nebuvo, o profesorius dažniausiai klausinė davo iš papildomos literatūros. Nebuvo ir sesijų, o tartis dėl egzamino pas profesorių eidavai tada, kada jauteisi jam pasiruo šęs. Tenka pasakyti, kad tokios sistemos elementai yra ir da bar. Bet ji taikoma tik skolinin kams. Jie patys ieško dėstytojo, tariasi dėl egzamino laiko. Netikslinga daryti daug mažos apimties egzaminų. Egzaminuoti
SESIJA NEBUTINA— EGZAMINAS REIKALINGAS
tos egzaminavimo tvarkos pri pranta ir į egzaminą ateina pa siruošęs, t. y. paruošia labai trumpą atsakymą į kiekvieną bilieto klausimą. Bet tai tik ruo šimasis egzaminui, o ne rimtas dalyko stuaijavimas. Todėl po egzamino rasime paliktus užra šus, vadovėlius, nes studentas, išlaikęs egzaminą, mano, kad tas dalykas jam daugiau nerei kalingas. O jei egzamino metu ir pritrūksta žinių, studentas pasiteisina tuo, kad jam „prit rūko vienos nakties", o dėstyto jas studento nežinojimą teisina tuo, kad studentui buvo maža laiko pasiruošti egzaminui, kad į sesijos pabaigą studentas pavar gęs, kad jis jau nebegali galvo ti. Bet aš abejoju tuo, ar kontro linių, laboratorinių, pratybų ir kitokių darbų metu studento gautų pažymių vidurkio išvedi mas atstos egzaminą. Tai jau vi sistema. Kaip matome, fizikos fakulte duriniosios mokyklos turėtų likti, bet to jaunieji mokslininkai turi tam Egzaminai tikrų pasiekimų, bet yra ir rim reikia keisti jų tvarką bei tų problemų bei spręstinų klau- Į jiems keliamus reikalavimus. Aš priklausau vyresniosios simų. įvykusios diskusijos ir pa- 1 sikeitimas nuomonėmis jau davė kartos žmonių grupei. Studija rezultatų, jaučiamas suaktyvėji vau tada, kada pagrinuinė kon forma buvo egzaminas. mas fakulteto JMT veikloje, į trolės
reiktų iš didesnės apimties me džiagos. Tai studentui bus sun kiau, bet jis turės galimybę parodyti savo sugebėjimą orien tuotis platesnėje medžiagoje, geresnį savo specialybės žinoji mą. Be abejo, ’okiam egzami nui pasiruošti laiko reikės dau giau. Grįžtu prie studento darbo kontrolės klausimo. Vertinant pažymiu kiekvieną koliokviumą, kiekvienas pratybas bus skatina ma didesnė studento darbo kon trolė, kurios, mano nuomone, ir dabar per daug. Ją reiktų ma žinti. Tie kontrolė, o savikontrolė ugdo asmenybę. Nuolat kontro liuojamas žmogus niekad nebus savarankiškas. Nebus ir geras spe cialistas, nes be nurodymų iš viršaus jis nežinos nei ką dary ti, nei kaip daryti. Todėl geri nant specialistų rengimą, pir miausia reikia plėsti jų savaran kiškumą. Bet savarankiškam darbui reikalingos ir tam tikros sąlygos. Savarankiš kumo reikia išmokti, tam reikalingas ir laikas, ir tinkamos mokymo formos, o tam padės viso mūsų darbo pertvarkymas. Doc. Henrikas JONAITIS
daugelį dalykinių pastabų, ma tyt, bus atsižvelgta ateityje. Jaunimas — žmonijos avan gardas, amžinai nerimstantis, jautriausiai atsiliepiantis revoliu cingoms permainoms moksle bei kitose gyvenimo srityse, bet rei kalingas rimtas ir atviras rūpimų problemų aptarimas, ieškant tei singo ir optimalaus kelio, tobu linant jaunimo profesinį pasiren gimą, spartinant mokslo ir technikos pažangą, greitinant mokslo ir technikos pasiekimų įdiegimą gamybon. Būtų labai įdomu ir, manyčiau, naudinga iš girsti kitų fakultetų darbuotojų nuomonių bei konkrečių pasiūly mų paliestais klausimais.
Edmundas KUOKSTIS Fizikos fakulteto JMT pirmininkas NUO REDAKCIJOS: Jaunųjų mokslininkų tarybų veiklos suak tyvinimas — opi problema, svar styta ir vasario 12 d. VU kom jaunimo komiteto posėdyje. Pri sidedame prie E. Kuokščio kvie timo, tikimės, jog jūsų pasiūly mai padės šią problemą išspręsti.
SUSITIKIMAS SU SKULPTORIUMI Vasario 20 d. istorijos fakul tete susitikome su Lietuvos TSR liaudies dailininku, LTSR Valstybinės premijos laureatu, skulptoriumi Konstantinu Bog danu. Šio rySkaus talento meninin ko vardas Jau trys dešimtme čiai neatskiriamai susijęs su lie tuvių tautos menu. Jo kūrybinis kelias pagrįstas Lietuvos istori ja, tiesa ir objektyvumu. Vienas pirmųjų darbų buvo „1863 m. valstiečių sukilimas Lietuvoje“. Tai skulptoriaus disertacijos te ma. Vieną iŠ sukilėlių, aukstaltj berniuką su Šautuvu, meninin kas sukūrė panaSų j save. Ištisa galerija K. Bogdano su kurtų puikių skulptūrų ir por tretų, puošia respublikos mies tus, gyvenvietes ir senąjį mūsų Alma Mater. 1978 m. filologijos fakultete buvo įkurdinti lietuvių kalbos ir literatūros pradininkų — Stanislovo Rapo lionio, Martyno Mažvydo, Mika lojaus OaukSos, Kristijono Do nelaičio, Danieliaus Kleino, Liudviko Rėzos, Konstantino
Sirvydo ir Abraomo Kulviečio bronziniai portretai. Kurdamas šluos portretus, skulptorius ne pasikliovė vien savo vaizduote, žiniomis, bet tarėsi su filolo gais, klausė, kaip jie įsivaizduo ją vieną ar kitą Iš šių žmonių, įdomiausia, kad visų nuomonės daugmaž sutapo: S. Rapolionis būtinai turįs būti su kuprele ir su toga, M. Daukša — senukas su barzda, o A. Kulvietis — garbanotas jaunuolis... besvarstant, besitariant gimė portretai, pagrįsti ne tik Istori ne, bet ir menine tiesa. Skulptoriaus darbai pagarsėję ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiuo metu Maskvoje, TSRS Dailės akademijos salėse ekspo nuojami jo monumentaliosios skulptūros, kamerinės plastikos kūrinių spalvoti fotostendai, lie tuvių kalbos ir literatūros pra dininkų portretai susilaukė di delio maskviečių dėmesio. Artimiausi K. Bogdano planai — nulieti poeto Adomo Micke vičiaus biustą, sukurti Elektrė nų simbolį, kuris menininko vaizduotėje — jauna lietuvaitė su naščiais. Dar šiais metais ža da baigti monumentą didvyriš kiems liaudies žygdarbiams įamžinti. Jis bus pastatytas ne toli „Lietuvos“ viešbučio Ir Re voliucijos muziejaus. Planai ir užmojai dideli. Atsisveikindamas K. Bogda nas pakvietė mus apsilankyti jo dirbtuvėje. Nida JECI0T6
4 Tarybini* studentas
dentiško jumoro, breiko šokėjų pasirodymų, naujau sių muzikos ritmų, susipažino me su džiazo propaguotoju Do vydu (jis ketvirtadieniais ves klausomąsias diskotekas), roko rupe „Hilda", kuri kavinėje taip pat bus dažnas svečias, deja, dėl techninių kliūčių taip ir nepa matėme videodiskotekos... Na, o kaip kavinė patiko pir miesiems jos lankytojams? Te gul jie kalba patys: Vidas; Šio vakaro programa man nepatiko, nors kažin ar ga-
ŽIEMOS ŽYGIS
SŪDUVOS SOSTINĖJE Jau tradiciniais mūsų fakultete tapo žygiai „Kovų ir darbo šlovės vietomis“. Jų matu ap iankame ne vieną mūsų res publikos miestą, susipažinome su jų Istorija. Šiemet pasirinkome Kapsuką, Sūduvos sostinę. Nuo seno Sis miestas garsus savo žmonėmis, revoliucinėmis tradicijomis, kar tu tai augantis pramoninis cen tras, kas be abejo domina mus, kaip busimuosius ekonomistus. Savo kelione nenusivylėme. Nors per tris dienas toli gražu nesuspėjome apžiūrėti visų žy miu šio krašte vietų, tačiau įs pūdžių buvo daug. Pirmiausia aplankėm Kapsuko karių kapi nes. Tarp palaidotųjų — Tary bų Sąjungos didvyriai papulki ninkis N. Trostlnskls, seržantas A. Tolmailovas, eilinis N. Petrenka. Ne mažiau įsimintinos ir Kapsuko miesto kapinės, tikras jo praeities metraštis. Čia Ilsisi, paskutinius savo qyvenlmo me tus praleidusi Marijampolėje, rašytoja J. žymantienė-žemaitė, P. Arminas-Truplnėlls, kovoto jos už liaudies valdžią trys se serys Laukaitytės. Miesto kražtotyros muziejaus didžioji ekspozicijos dalis skir ta V. Mickevičiaus-Kapsuko gy venimui, nuotraukos ir doku mentai primena apie Jo revoliu cinį kelią, paskutiniuosius gyve nimo metus. Čia pat sukaupta medžiaqa apie miesto praeitį ir dabartį, Jo žmones. Vieną dieną praleidome Kal varijoje. Sis nedidelis miestelis kažkada buvo didelis apskrities centras, jo kalėjime kalėjo V. Mickevlčlus-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis ir kiti kovotojai už liaudies laisvę. Kalvarijos B. Leono-Pušinlo vidurinėje mo kykloje, įkurtas kraštotyros mu ziejus. Medžiagą apie 128-osios šaulių divizijos nueitą kelią, nuotraukas, asmeninius karių daiktus surinko patys mokslei viai. Ne mažiau įdomu buvo lanky tis Kapsuko įmonėse. Kapsuko Pieno konservų kombinate susi pažinom su P. Iškausku, kuris dirba įmonėje nuo pirmųjų jos statybos mėnesių. Putliųjų ver palų kombinate mus sutiko, apie įmonę papasakojo jos met raštininkas Jusaitis. TSRS 50-me£io Maisto pramonės automatų gamykloje susitikom su qamyklos Jaunimo globoto jų tarybos pirmininku, Didžiojo Tėvynės karo dalyviu, komjau nimo ir darbo veteranu Viktoru Lisausku. įdomu buvo kalbėtis su darbo veteranais. J. LAPKAUSKAITE PEF komjaunimo komiteto narė
Sis straipsnis jokiu būdu nėra bandymas „mesti ak menį“ į Universiteto turistų klubo „daržą“. Tai greičiau kvietimas pasiginčyti, padis kutuoti, pareikšti savo nuo monę apie problemas, bend ras daugeliui respublikos tu ristų orqanlzacljų, tai ban dymas kai ką pasiūlyti, nes autorius (turistinis „stažas" — dešimt metų) pats yra „persirgęs“ dauqeliu „ligų", apie kurias čia rašoma.
Partija ir vyriausybė pasta ruoju metu vis didesni dėmes! skiria įvairių laisvalaikio pra leidimo formų, klubinės veiklos vystymui. Ne paskutinė vieta čia tenka ir turizmui. Keliones, kaip pagrindinį laisvalaikio pra leidimo būdą, pasirenka ir ne maža dalis VVU studentų. Dau gelis Jų buriasi senomis tradi cijomis garsėjančiame Universi teto turistų klube. Deja, pasku tiniuoju metu čia pučia ne pa tys šilčiausi vėjai. Apie tai by loja ir apytuštės auditorijos klubo susirinkimų (net ataskai tinio) metu. Patirtis rodo, jog dažniausiai visa prasideda nuo neteisingo turizmo supratimo, jo vietos mūsų gyvenime įver tinimo. Todėl pabandykime įsi gilinti i šio žodžio prasmę, Išsi aiškinti, kada turizmas naudin gas, o kada... žalingas. Kad ne kiltų nesusipratimų. Iškart susi tarsime, Jog kalbėsime apie ak tyvųjį (su kuprine ant pečių), saviveiklinį (ne pagal keliala pius) ir organizuotą (o ne „lau kinį") turizmą, t. y. tokį, kokiu užsiima UTK nariai bei jiems prijaučiantys. 1. TURIZMAS — TAI POILSIS. Su tuo, atrodo, sutinka visi. Ta čiau čia būtina pridėti — ne bet koks poilsis — aktyvus. O mums, miesto žmonėms, dides nę laiko dalį praleidžiamiems
* Klausomosios diskotekos ve dėjui pasisekė: gavo pat^ ge riausią lietuvišką diską!
PAGALIAU!.. Pagaliau Saulėtekio alėjoje atvėrė duris studentų kavinė „Gaudeamus". Turbūt apie ją svajojo jau ne viena studentų karta. „Kavinė? Kas čia tokio, — pasakysite jūs, — Vilnius pilnas pačių įvairiausių kavi nių". Taip tai taip, tačiau „Gauueamus" — ne šiaipsau kavinė, ilgainiui ji turėtų virsti kaip ir jaunimo klubu. Čia bus galima ateiti ne tik išgerti puodelio ka vos, ar stiklinės sulčių; kavinės šeimininkai — kultūros klubas — žada mums įdomią programą. Su ja ir buvo galima susipažinti praėjusį antradienį vykusiame kavinės atidaryme. Taigi, ką mums pasiūlė renginio organiza toriai? Buvo visko: stu
muzikos nelabai, mano manymu, tinka, o ir vedantieji nelabai surado kontaktą su publika ta čiau aš džiaugiuosi, kad turime šią kavinę ir nebereikės vaka rais tik dėl puodelio kavos va žiuoti į miestą. Stengsiuosi ne praleisti nė vieno ketvirtadie nio, kai Dovydas ves klausomą sias diskotekas. Ingrida: Tai puiku, kad paga liau turime savo kavinę, man joje patinka viskas, kiekvienas čia gali rasti mėgstamą muziką, atsipalaiduoti po paskaitų, (do mu būtų pamatyti videodiskoteką tikiuosi, kad greitai galėsiu tai padaryti. Violeta; Stengiuosi lankytis kavinėje kuo dažniau, tik bijau, kad sunkiai galėsiu patekti. Ko gero, vertėtų į kavinę leisti tik su studento pažymėjimais. Tomas: Muzika buvo puiki, bet vedimas — ne kažin koks, nepatiko lėkštokas vedančiųjų jumoras. Aš domiuosi džiazu, todėl didžiausią įspūdį padarė Dovydo klausomoji diskoteka. Gal mažiau reikėtų vaikytis pi gių efektų ir daugiau dėmesio skirti muzikai. Irena: Labiausiai patiko „Hil da", gaila, kad jie dainavo tik angliškai, stengsiuosi lankytis
* Kava bus gardi
Įima spręsti apie pačią kavinę, tik kartą čia pabuvojus. Vedan čiųjų vietoje aš išmesčiau lauk pusę kėdžių — tegul žmonės šo ka. Vaidas: Atidarymas buvo per krautas įvairiais muzikiniais ir ne muzikiniais numeriais, po se nojo ūžiazo klausytis naujausios
* Kas vakarą pasitiks tokios slė piningos merginos
kavinėje penktadieniais kai gros „Hilda", ogal pamatysime ir kitus „gyvus" ansamblius. Kaip matome, nuomonės įvai rūs, netgi priešingos, o ką mano vienas iš vakaro ren gėjų Džiugas Vaičiūnas? — Mes nesistengiame įtikti visiems iš karto, vieniems la biau patinka vienokia muzika, kitiems kitokia, todėl vieną sa vaitės dieną rinksis dabartinės muzikos entuziastai, kitą ūžiazo mėgėjai ir taip toliau, stengsi mės, kad kiekvienas rastų sau ką nors tinkamo. Taigi kavinė yra — su savais trūkumais ir privalumais, o kokia ji bus, priklauso tik nuo mūsų pačių. Jonas MARTlSAUSIįAS
Valdo VILŪNO nuotr.
Groja „Glorija1
prie rašomojo stalo, kaip tik tokio ir reikia. Keliolika kilo metrų miško taku pramankštins sustingusius raumenis. laukų vėjas atšaldys įkaitusią nuo mokslo galvą, vėsus vanduo at gaivins suglebus) kūną. laužo liepsna sušildys sielą. O gerai pailsėjus, ir darbas spėriau eišis 2. TURIZMAS - TAI SPOR TAS. O čia Jau nuomonių įvai rovė! Ir vis tik, dauguma sutin ka — turizmas, tai labai savita, sunkiai apibūdinama, tačiau viena Įdomiausių, reikalaujanti gero fizinio ir techninio pasi
sakykime konkursas „Kaip pa žįsti gimtąjį kraštą“ lieka tik moksleiviškuose prislminlmuoS63. TURIZMAS — TAI PAŽINI MAS. žodžiais sutikdami. dar bais aplenkdami — taip vertina šį teiginį nemaža dalis turistų, ypač sportinio turizmo propa guotojų. Ne paslaptis, jog ne maža dalis žygiavusių respubli koje ar už Jos ribų, paklausinėJus įspūdžių, gali papasakoti tik kaip ten buvo šalta, šlapia ar atvirkščiai. Apie aplankyto krašto Istoriją. Įžymius žmones, tradicijas — geriau nė ne
nlausial Jie. deja, pasirenkami | atsitiktinai, stichiškai. Tikriau siai pirma reikia ne nubrėžti žygio liniją, o po to jau ieško ti apie ją Įdomybių, bet gerai ištyrus rajoną, nustačius svar biausias lankytinas vietas, ves ti pro jas maršrutą. Taigi, tu rizmas atveria plačias galimy bes pažinti gimtąjį kraštą. įt Už bendrabučio vidaus tvarkos virtinti auditorijose gautas ži taisyklių pažeidimus griežti Rek nias. Išnaudokime Jas! 4. TURIZMAS - TAI ŽMO toriaus papeikimai pareikšti D. GAUS AUKLĖJIMAS Ir labai Vogulis, O. Zlatkutei bei L. įvairiapusis auklėjimas. Pir Rimšaitei; R. Palioniui, A. Kru miausia pakalbėkime apie vieną svarbiausiu šiandieninės žmoni j tuliui, R. Staseliui, R. Kaminskui,
NUOBAUDOS TVARKOS LAUŽYTOJAMS
Turizmo nauda ir... žala ruošimo sporto šaka. Tiesiog sunku įsivaizduoti šiandieninį turizmą be sudėtingų, tolimų kelionių, be turistinės technikos varžybų, be pirmą kartą nuga lėtų perėjų ar slenksčių. Spor tlnė turizmo pusė — patraukli ir reikalinga, tačiau, kaip ir vi sur. blogai, kai lazda perlenkia ma. Pastebimai šoktelėjęs pastaraisials metais sportinio tu rizmo populiarumas daro Jį tam tikra prasme tiesiog žalingu vi suomenei. Tinka tai ir VVU tu rizmui. Keliauti vardan to, kad keliautum. Keliauti nesvarbu kur (tik Lietuvoje ne ypač pa geidautina), nesvarbu su kuo, svarbiausia — kilometrai, kate gorijos! Štai ..sportininkų" ko lonos šūkiai. Ne ypač teigiamą vaidmenį čia vaidina įvai raus raugo „geriausiojo“ turis to, turistinio kolektyvo konkur sai, kur pagrindiniu vertinimo kriterijumi lieka žygių kiekis, sudėtingumas. Sveikintinas šia prasme UTK vadovų nutarimas atskirai pažymėti sportlškiauslus, atskirai — kitaip aktyvius klubo turistus. Norėtųsi atkrei pti dėmesį ir į mūsų sąskry džių programas. Pagrindinis dė mesys čia taip pat sutelkiamas Į sportines rungtis. tuo tarpu
klausk Ypač opiu klausimu tampa žygiai Lietuvoje, nes jei ten. už tūkstančių kilometrų, kelionės turinį gali užpildyti boluojantys kalnai, ūžiančios upės, tai čia. jei remsimės tik gamtos grožiu, techniniu marš ruto sudėtingumu, didelė res publikos dalis visai nebetiks ke liauti. Deja, visa tai pasitvirti no Ir praktiškai Olą pamilome tiek. Jog žygius šia upe teko apskritai uždrausti, o štai vie nam gerbiamam UTK vadų pa siūlius pakeliauti po Joniškio rajoną, atsakymas buvo toks..Juk ten lygumos, nieko gra žaus“. Pastaruoju metu, pagau sėjus informacijos apie respub likos gamtos ir kultūros pamin klus, padėtis lyg Ir taisosi. Ta čiau nepakanka įžymias vietas vien lankyti. Reikia stengtis apie jas kažką ir sužinoti. Ką mums, sakysime, pirmą kartą atvykuslems, duotų Universiteto architektūrinio ansamblio ap žiūrėjimas, Jeigu būtume prieš tai apie jį nepaslskaitę, jeigu kas nors nepapasakotų? Ir sun ku čia apsieiti be daug kam tie siog nesuprantamo Ir nemalo naus paruošiamojo darbo na muose. Norėtųsi atkreipti dė mesį ir į mūsų maršrutus. Daž
ius problemų — ekologiją. Jau žygio procesas atveriantis gam tos didybę, leidžiantis įsiskver bti į slapčiausias jos kerteles, parodantis ir žmogaus neigia mą poveiki jai, yra pulki ekolo ginio auklėjimo mokykla. Ta čiau užtenka pasižiūrėti, kaip atrodo stovyklavietės po mūsų turistinių renginių, kad Įsitikin tum, Jog to nepakanka. Reika lingos papildomos Ir kuo veiks mingesnės priemonės. Pirmoj eilėj, matyt, reikėtų bent Įau turizmo vadovams įsisąmoninti, jog atėjo tie laikai, kai stovyk lautl, kurti laužą bet kur — ne begalima, jog reikia skirti ir pa ruošti tam specialias vietas. Nemažai čia nuveikę gamtos fa kulteto studentai. bando Įuos vytis Ir Istorikai. Pakviesti į šią talką galima Ir kitus — dar bo tikrai visiems atsiras. Pui kiausiai gamtosaugą galima propaguoti ir turistinių sąskry džių, gamtosauginių talkų, ki tokių renginių metu. Gaila, bet apskritai paėmus, tenka pripa žinti. Jog UTK turistai Ir čia ne turi kuo pasigirti. Vytenis ALMONAITIS
U. Staselkai, B. Sabastinavičiūtei, A. Lingiui, R. Gasionytei. B bendrabučio pašalinti V,, Vyš niauskas ir S. Počiuipa, L. Čes nulevičius, D. Gedminaitė, RLinkevičiūtė, S. Grinkevičius. Dingusį studento pažymėjimą, Nr. 821241, išduodu pramonės ekonomikos fakulteto studentei Svetlanai LARIONOVAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėji mą Nr. 861043, išduotą EKFF studentei Šatai MAURUSAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėji mą Nr. 830107, išduotą MaF studentei Tatjanai MUŠENKO, laikyti negaliojančiu.
* „T. S." Nr. 8 pirmajame ir antrajame psl. — nuotraukos Valdo VILŪNO. * Korektorėm V. Klimaitė ir A. Žukauskaitė.
Butų skyriaus darbuotojai nuoširdžiai užjaučia bendra bučio Nr. 11 komendantę Ritą VAIŠVILIENĘ mylimai ma mytei mirus.
(bus daugiau)
LV 15292 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 564 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBercKHH cTyAeuT» — oprau napncoMa, peKTopaTa, KOMHTeTa KOMcoMOAa, npoipKOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacuoro suaMeHB h ĄpyjK6u HapoAOB BuAbHioccKoro VHHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Aunurrac. Ha ahtobckom snbrxe.
Redaktorius A. LIPSTAS