Universitas Vilnensis, 2004 m. lapkričio mėn. Nr. 9 (1655)

hinc itur ad astra

universitas

■ 1579

to

vilnensis Nr. 9 (1655)

2004 m. lapkričio mėn.

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Autobusų bilietai studentams UŽ PUSĘ KAINOS Po Naujųjų metų studentai važiuos autobusais už pusę kainos.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios Seime priimta Transporto leng­ vatų įstatymo pataisa, kuria studentams įteisintos pigesnės kelio­ nės tarpmiestiniais autobusais.

Priimtas įstatymas suteikia teisę įsigyti vienkartinį važiavimo to­ limojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 procentų nuolaida aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studen­ tams bei profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviams, važiuojantiems nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d.

Dabar galiojantis įstatymas numato galimybę studentams įsigyti vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida. Tačiau, anot įstatymo pataisą inicijavusių parlamentarų, ne visi studentai gali pasinaudoti šia lengvata vien dėl to, kad jų gyvenamojoje vietovėje nėra geležinkelio.

Universitetas „gamina“ bedarbius?

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Restauruotas senasis Universiteto Senato stalas Lapkričio 4 d. pristatytas res­ tauruotas Stepono Batoro univer­ siteto laikų Senato stalas. Šis uni­ kalus XX a. trečiojo dešimtmečio aukštosios mokyklos stalas ir 16 kėdžių ilgą laiką buvo saugomi Universiteto Mokslo muziejuje. Ši­ uos baldus restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. Švenčiant Alma Mater 425-erių metų jubilie­ jų restauravimo darbus parėmė farmacijos bendrovė„Berlin-Chemie“. Baldai stovės VU centrinių rūmų 237 kabinete. Anot Univer­ siteto rektoriaus akademiko Bene­ dikto Juodkos, už šio stalo galės susėsti įvairių susirinkimų ar kon­ ferencijų dalyviai. Nors baldai ir yra muziejiniai, jie nebus lankomi ir rodomi ekskursijų dalyviams.

£3.

S. Batoro universiteto laikus menantis stalas vėl džiugins VU benduomenę. V. Naujiko nuotr.

Spalio 14-15 dienomis Vilniaus universitete vyko antroji Kar­ jeros mugė. Studentai nuo pat mokslų metų pradžios buvo informuojami apie įvyksiantį renginį. Dvi dienas vykusioje mugėje jie turėjo galimybę bendrauti su įmonės atstovais, domėtis įsidarbinimo ir praktikos atlikimo galimybėmis. Ta­ čiau akademinis jaunimas buvo labai pasyvus ir neišma­ nantis įsidarbinimo subtilybių. Šiemet mugėje dalyvavo 43 įmonės. Jų atstovai stebėjosi studentų nekompetencija ir Universiteto nesugebėjimu suteikti absolventams praktinių žinių. Po mugės tiek darbdaviams, tiek Universitetui iškilo nemažai probleminių klausimų apie Karjeros centro esmę ir paskirtį, studentų abejingumg ir Universiteto pažangų.

Onutė MACKONYTĖ

Mugės tikslas - partne­ rystė Anot Karjeras centro direktorės dr. Jolantos Vaičiūnaitės, mugės tiks­ las yra padėti susitikti Universiteto akademinei bendruomenei, studen­ tams ir darbdaviams; sudaryti sąly­ gas darbdaviams pasikviesti geriau­ sius VU absolventus; suteikti galimy­ bių jaunesnių kursų studentams su­ sipažinti su darbdavių reikalavimais.

Mugės esmė - prisistatyti vieni kitiems ir rasti abipusės naudos. Anot vyriau­ siosios Karjeros centro specialistės, psichologės Editos Tikniūtės, pagrin­ dinis renginio tikslas nėra padėti stu­ dentui įsidarbinti. Svarbiausia, kad studentas gali tiesiogiai pabendrauti su darbdaviu, sužinoti, kokius jis ke­ lia reikalavimus darbuotojams, be to,

įsitikinti, kad į jį žiūrima kaip į galimą kandidatą vienai iš laisvų darbo vie­ tų užimti, kai jis baigs mokslus. Tai padeda studentui įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, suprasti, kuriose sri­ tyse dar reikėtų pagilinti žinias. „Vi­ suose Europos universitetuose yra tokia tradicija, jog universitetai dvi dienas suteikia progą studentams, darbdaviams ir akademikams susi­ tikti, pabendrauti ir siekti bendrų tiks­ lų studijų laikotarpiu. Ši mugė buvo

išskirtinė tuo, jog šiais metais regio­ ninė spauda ir bendrovės labiau do­ mėjosi muge nei pernai. Nė vienas rėmėjas neatsisakė investuoti į mu­ gę, priešingai - noriai prisidėjo puo­ selėjant šią tradiciją“, - pasakojo Karjeros centro direktorė. Pernai kompanijos j mugę atėjo labai rizi­ kuodamos ir ilgokai prašytos. Šie­ met Karjeros centrui nekilo jokių problemų kviečiant darbdavius į renginį.

£

Šiemet Karjeros mugėje dalyvavo 43 įmonės V. Naujiko nuotr.

Karjeros centro funkcija Karjeros centro sistema vis dar kuriama. Kaip ir užsienio universite­ tuose, VU Karjeros centras išgyve­ na sudėtingą kūrimosi ir įsitvirtinimo laikotarpį. Vykstant kūrimosi proce­ sui akademinė bendruomenė nepa­ tikliai žiūri j tariamą komerciją, nes nesupranta Karjeros centro esmės - prisikviesti darbdavius ir su jais kal­ bėtis. Kai kuriuose fakultetuose ban­ doma eksperimentuoti su praktiko­ mis - bandoma pasiekti, kad vasario 1 d. studentai pradėtų praktiką tose įmonėse, kurios bendradarbiauja su Karjeros centru. Žinoma, per prak­ tiką studentai pademonstruotų savo sugebėjimus darbdaviui ir taip gal­ būt užsitikrintų darbo vietą ateityje.

Karjeros centras nuolat organizuoja seminarus studentams; kaip prisis­

tatyti darbdaviui, kas yra motyvacinis laiškas, kaip valdytis per pokalbį ir kt.

Bendradarbiaudamos su Karjeros centru įmonės jau įdarbino per 100 studentų. Anot VU Strateginės plėtros skyriaus vedėjo Algimanto Lipinaičio, Universitete negalvojama apie tai, kur bus įdarbintas absolventas. Būtent tam visame pasaulyje universitetuose ir yra reikalingi karjeros centrai. Jie rū­ pinasi absolventais ir domisi, kaip vie­ nos ar kitos specialybės absolventams pasisekė, ir ne atskiriems žmonėms, bet visiems. Sėkmingas studentų įsi­ darbinimas - Universiteto veiklos re­ zultatas.

Darbdavių norai skirtingi UAB TELE 2 generalinis direkto­ rius pristatydamas įmonę pabrėžė, jog TELE 2 ieško atkaklių ir nebijančių iš­

šūkių žmonių, tačiau vėliau pa­ prieštaravo savo žodžiams, pareiš­ kęs, jog „į TELE 2 jūs vis tiek nepa­ teksit”. Taip ir liko neaišku, ko iš tik­ rųjų mobiliojo ryšio tiekėjas nori. Tik vėliau įmonės vadovas paaiškino, jog šiuo metu jų bendrovėje dirba apie 50 žmonių ir kol kas jie nepla­ nuoja plėsti savo personalo. TELE 2 atstovė pripažino, kad jie dalyvau­ ja mugėje reklaminiais tikslais: „Mes bendraujame su studentais, išklausome jų idėjų, pasiūlymų, įver­ tiname jų galimybes dirbti musų kompanijoje. Sutinkame nemažai talentingų jaunuolių, tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus priimti j darbą šiandien. Gal rytoj, gal po mėnesio.

Reikia mokėti būti kantriems...“ Menką susidomėjimą ir norą ben­ drauti parodė „Komunikacijos stu­ dijos“ atstovai. Karjeros mugėje jie dalyvavo tik todėl, kad juos pakvie­ tė Karjeros centras. „Kol kas neke­ tiname įdarbinti studentų. Ateityje planuojame plėsti mūsų kompani­ ją administraciniu ir gamybiniu at­ žvilgiu, gal tada prireiks naujų dar­ buotojų“, - sakė įmonės atstovė.

AB „Ekranas" - viena iš įmonių, ku­ ri parodė didžiausią norą įdarbinti studentus. Kompanijos atstovė sa­ kė: „Mes ieškome perspektyvių žmonių, kurie galėtų pakeisti jau į pensiją susiruošusių darbuotojų kartą. Aukštosios mokyklos suteikia būsimiems profesionalams teorinių žinių, o praktinių įgūdžių jiems nori­ me suteikti mes“.

UAB „Surida“ atstovų nuomo­ ne, aukštoji mokykla suteikia tik te-

Nukelta j p. 2

universitas

2

2004 lapkritis

vihiensis

Universitetas „gamina“ bedarbius?

Atkelta iš p. 1 orinių žinių, likęs tobulėjimas profe­ siniame kelyje priklauso nuo žmo­ gaus gebėjimo dirbti. Kartais antra.kursis sugeba pasiūlyti įdomesnių idėjų ir parodyti daug geresnį darbo pajėgumą negu aukštųjų mokyklų absolventai.

Darbdaviai nežino, kq rengia VU Pernai j mugę prisikviesti darb­ davius buvo sunku. Daugelis manė, kad VU ruošia tik istorikus ar lituanis­ tus, bet sudalyvavę mugėje nuste­ bo, jog čia yra ir informacinių tech­ nologijų, ir rinkos specialistų. „Gal­ būt iki šiol Universitetas buvo užsi­ daręs. Nebuvo tradicijos, kad VU sa­ vo rengiamą produkciją - studentus - būtų suinteresuotas pristatyti. Kai atėjau į Universitetą, maniau, jog visi žino, ką jis rengia. Deja, vos ne kiek­ vienas darbdavys to klausdavo", sakė dr. J. Vaičiūnaitė. Anot jos, įmo­ nės užduoda paprastą klausimą: ko auditorijose studentus moko akade­ minė bendruomenė, kad netenkina darbdavių poreikių? Strateginės plėt­ ros skyriaus vedėjas Algimantas Li­ pinaitis po Karjeros mugės įvardijo problemą-tai nepakankamas kom­ panijų ir studentų supratimas, ko jie nori vieni iš kitų. „Apklausus darbda­ vius, kokių studentų jie nori ir ko iš jų tikisi, pasidarė visiškai aišku, jog tarp Universiteto ir darbdavių yra tako­ skyra. Darbdaviui reikia jau šiandien talentingų bei kokybiškų studentų ir dar pigiai. Tai yra natūralu privačia­ me versle. Universitetas negali duoti šiandien, talentingų ir pigių studen­ tų. Darbdaviai turi suprasti Universi­ teto technologijas. Privatus verslas turi investuoti į studentus, jei nori, kad jie būtų kokybiški“, - svarstė A. Lipi­ naitis. Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederaci­ jos prezidentas Rimvydas Jasinavičius apgailestavo, kad specialistų kompetencijos ugdymas universite­ tuose dažnai neatitinka nūdienos iš­ šūkių ir atsivėrusių galimybių. „Stu­ dentai darbdaviui siūlo diplomus, iš­ silavinimą, gerus pažymius, tačiau verslui reikia specialisto, kuris galė­ tų kuo greičiau prisidėti prie pridėti­ nės vertei kūrimo įmonėje“, - pabrė­ žė R. Jasinavičius.

Absolventai nenori į provincijg Dauguma įmonių siūlė darbą sostinėje. Daugelis studentų savo CV nurodo, kad pageidauja dirbti Vilniu­ je, nors ir yra kilę iš provincijų. Ignali­ nos ir Druskininkų stendai susilaukė

mažiausio darbo ieškančių studen­ tų dėmesio. Jaunimas buvo labiau susidomėjęs poilsiu šiose vietovėse, o ne įsidarbinimo galimybėmis. Drus­ kininkai dalyvavo šiame renginyje jau antrą kartą. „Mums trūksta jaunų, perspektyvių, galinčių dirbti žmonių.

Mes siūlome darbą paslaugų sfero­ je, todėl jaunuoliai turi būti komuni­ kabilūs, paslaugūs ir imlūs naujo­ vėms. Mes leidžiame jiems pradėti karjerą šiandien",-teigėdarbdaviai iš Druskininkų. Ignalina irgi dalyva­ vo mugėje jau antrą kartą, ir tikriau­ siai paskutinį. „Į dalyvavimą Karje­ ros mugėje investuojame savo lė­ šas, tačiau tai visiškai nepasiteisina.

Studentai yra labai pasyvūs. Iki šiol sulaukėme tik vienos darbu Ignali­ noje susidomėjusios pirmakursės CV. Tačiau nieko nuostabaus, jog studentai nedega noru važiuoti į ra­ jonus. Provincija jiems asocijuojasi su ramiu gyvenimo būdu, profesinių perspektyvų stoka", -teigė Ignalinos savivaldybės atstovai.

Studentai nemoka savęs parduoti UAB „Fima“ po pernai vykusios Karjeros mugės įdarbino du asme­ nis. Tačiau šiais metais jie yra priblokšti studentų abejingumo renginiui. „Var­ gu, ar šiemet mūsų lūkesčiai pasitei­ sins. Reikėtų apskaičiuoti investicijas bei pelną ir nuspęsti, ar dalyvavimas šioje mugėje yra mums naudingas", -teigė įmonės vadovė. Pasak Karje­ ros centro direktorės dr. Jolantos Vai­ čiūnaitės, daugelis studentų atėjo į

klaidas komentavo Karjeros centro direktorė. Anot jos, kompanijos tikė­ josi studentų komunikacijos, o ne įžūlaus klausimo „ką siūlai“. Po per­ nykštės mugės įmonės stebėjosi, kad studentai nemoka bendrauti ir pateikti savęs. Studentai neturi jo­ kio supratimo, kaip parduoti save darbdaviui, nors dabar vyksta arši kova už darbo vietas, organizuoja­ mi įvairūs seminarai, kaip prisistaty­ ti darbdaviui. Strateginės plėtros sky­ riaus vedėjas Algimantas Lipinaitis taipogi įžvelgė studentų kompeten­ cijos stoką. „Studentų požiūris yra labai neteisingas-manoma, kad ab­ solventas iš karto turi būti pastebė­ tas. Studentas į savo karjerą taip pat turi investuoti: turėti ne tik žinių, bet ir patraukliai „pateikti“ save darbda­ viui, būti motyvuotas ir gebėti prisi­ taikyti“, - aiškino A. Lipinaitis.

Lyginant pernykštę ir šių metų mugę matyti, jog kompanijos tikrai pasirengusios. Jos turėjo konkrečių siūlymų dėl darbo, stenduose stovė­ jo net patys įmonių vadovai. Deja, studentų aktyvumas buvo sumažė­ jęs beveik trečdaliu.

Studentai pasyvūs dėl Universiteto kaltės?

Karjeros centro direktorė dr. Jo­ lanta Vaičiūnaitė teigė, kad pagrin­ dinė studentų pasyvumo priežastis -tuo metu vykusios paskaitos. įmo­ nių atstovai koridoriuose laukė stu­ dentų, o šie tuo metu turėjo būti pa­ skaitose. Daugelis akademikų dar ir šiandien mano, kad Karjeros mu­

Studentai iš darbdavių tikėjosi konkrečių pasiūlymų dėl darbo.

V. Naujiko nuot. mugę tikėdamiesi, kad jiems iš karto bus pasiūlyta įsidarbinti. Tačiau mu­ gė nėra turgus. Mugėje ne įmonė turi save parduoti, bet studentas pasisiū­ lyti. Deja, VU studentija šiam proce­ sui nebuvo pasirengusi. „Priėjęs prie kompanijos stendo neturi klausti darb­ davio, ką jis tau siūlo, bet prisistatyti, koks esi, ką moki ir gali", - studentų

gė yra komercinis renginys. Tačiau jokios komercijos čia nėra. Gaila, kad mugėje vyko 20 prezentacijų, o studentai tuo metu sėdėjo paskai­ tose. Jie nebuvo raginami dalyvauti renginiuose, klausytis, ko nori darb­ daviai. „Darbdaviai ir akademinė bendruomenė turi diskutuoti, ar tik­ rai VU yra pasiruošęs tokio pobū-

Rektorius apdovanotas už nuopelnus estų tautai

Spalio 25 dieną VU rektorius akademikas Benediktas Juodka apdovanotas ordinu už nuopelnus estų tautai. Apdovanojimas rektoriui įteiktas už estų kalbos ugdymą Universitete.

Estijos Respublikos ambasada ir VU taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Estijos ambasadorius Andrės Tropp sutartimi su Alma Mater įsipareigojo Universiteto Filologijos fakultete įkurti estų kalbos ir kultūros studijų auditoriją. įrengtoji auditorija priklauso Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedrai.

Auditorijoje numatyta Universiteto mokslinė ir šviečiamojo veikla bei kiti su katedra suderinti renginiai. „U. V.“ inform. V. Naujiko nuotr.

Diskutuoja darbdaviai ir universiteto atstovai. V Naujiko nuotr. džio renginiams. Reikia aiškintis, kur yra problema: ar darbdaviai kažką ne taip daro, ar Universitetas užsisk­ lendžia. Galbūt Vilniaus universite­ tui Karjeros centro ir nereikia?" žvelgdama j praretėjusias studentų gretas klausė dr. J. Vaičiūnaitė.

Už registracijq - du litai Pernai Karjeros centro duome­ nų bazėje studentai galėjo užsire­ gistruoti ir pateikti darbdaviams duo­ menis apie save nemokamai. Šie­ met registracija kainuoja du litus.

Nemažai studentų pasipiktino tokio mokesčio įvedimu ir nebesiregist­ ravo. Priežastis, dėl kurios reikėjo įvesti kelių litų rinkliavą, labai paras­ ta. Anot Karjeros centro direktorės, mokestis yra tarsi sudrausminimas.

Tai, kas už dyka - nekokybiška. Taip parenkami patys motyvuočiausi studentai. Registracija internetu nė­ ra skirta masėms. Pernai, kai mo­ kesčio nebuvo, užsiregistravo per 3 tūkst. studentų. įvedus rinkliavą tik apie 600. Pernai jaunimas regist­ ravosi bet kaip, nemokėjo pateikti informacijos ir duomenų apie save.

Mokestis įvestas darbdavių prašy­ mu, kad liktų tik tie, kurie moka save pateikti. „Vadinasi, Vilniaus univer­ sitetas turi tik 600 motyvuotų studen­ tų, kurie susirūpino savo profesine karjera. Kokj būsimą specialistą pa­ mato darbdavys, kai užsiregistravęs internetinėje Karjeros centro duo­ menų bazėje studentas užrašo tik savo elektroninio pašto adresą?" svarstė dr. J. Vaičiūnaitė. Mokesčio už registraciją atsisakyti neketina­ ma. Darbdaviai pabrėžia, jog Kar­ jeros centras turi būti ne masėms, bet talentingiems jaunuoliams.

Universitetas atsilieka nuo gyvenimo?

Pasak Algimanto Lipinaičio, vi­ sų klasikinių universitetų problema

yra ta, jog santykis tarp teorijos ir praktikos nėra iki galo aiškus.

Tuomet darbdaviai kaltina, kad studijų programos atsilikusios, dėstytojų kvalifikacija nepakan­ kama. Darbdaviai turi suprasti, kad Universitetas negali daryti kardinalių pokyčių. Tačiau reikia pastebėti, kad tokie kaltinimai yra visai pagrįsti. Labiausia kelia abejonių studentų skaičiai VU ir kituose Lietuvos universitetuose. „Lietuvoje egzistuoja aukštojo mokslo problema, nes vos ne bet kuris baigęs mokyklą abiturientas turi tapti universiteto studentu. Na­ tūralu, jog tokioje studentų masė­ je yra ganėtinai tokių, kurie ne­ verti universiteto. Kaip tokiu atve­ ju galima tikėtis, kad jis bus ver­ tas geros profesinės karjeros?

Darbdaviams nereikia masių ji­ ems reikia gerų darbuotojų“, - aiš­ kino Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Algimantas Lipinaitis.

Anot jo, net jei žmogus ir yra ne­ vykėlis, bet mano, kad gali labai daug ir būtinai privalo pakliūti į universitetą, tai jis ir pakliūna.

Toks žmogus nieko blogo neda­ ro, tačiau nereikia skųstis, jei bai­ gęs universitetą jis nieko nepa­ sieks. Darbdaviai deklaruoja to­ leranciją nepatyrusiems jau­ niems specialistėms, tačiau pa­ tys studentai skundžiasi, kad baigdami studijas neturi praktinio supratimo, koks turėtų būti jų dar­ bas. Ne įstojimas j universitetą ir ne diplomas yra svarbiausia, bet tai, kaip klostysis žmogaus profe­ sinė karjera. Pavyzdžiui, užsienio universitetai studentus vilioja ne informacija, kaip ten įstoti, bet kas bus, kai šį universitetą pabaigsi.

Mūsų Universitetas kol kas abitu­ rientams pateikia daugiau infor­ macijos apie tai, kaip įstoti. Taigi ir studentams, ir Universitetui rei­ kėtų daryti išvadas.

Sankt Peterburgo universitete kalbama lietuviškai Spalio pabaigoje Sankt Peter­ burgo valstybinio universiteto Fi­ lologijos fakultete atidarytas pir­ masis Rusijoje Baltistikos kabine­ tas ir biblioteka. Savarankiška bal­ tistikos specialybė Sankt Peterbur­ go valstybiniame universitete iš­ augo iš jau keletą metų veikian­ čios pasirenkamosios vyresniųjų kursų studentų specializacijos. į pirmą kursą šiemet priimti studi­ juoti 9 studentai. „Baltistikos sky­ riui vadovauja docentas Alekse­ jus Andronovas, kurį vadiname Vilniaus universiteto auklėtiniu.

Vilniuje jis metus mokėsi baltisti­ kos ir puikiai kalba lietuviškai“, -

sakė Vilniaus universiteto Filolo­ gijos fakulteto dekanas Bonifacas Stundžia. Už nuopelnus baltistikai, lietuvių kalbai ir tarpvalstybinių kultūrinių ryšių plėtojimą A. Andronovui yra suteikta Lietuvos piliety­ bė. Sankt Peterburgo valstybinia­ me universitete, vieninteliame vi­ soje Rusijos Federacijoje, yra ga­ limybė studijuoti baltų filologiją, lietuvių ir latvių kalbas. Šas kalbas

studijuojantiems rusams Lietuvos delegacija padovanos lietuviškų periodinių leidinių, kalbotyros kny­ gų, albumų, žodynų. „U. V.“ inform.

universitas

2004 lapkritis

>

r

Bendrojo priėmimo j šešioli­ ka Lietuvos Respublikos aukštų­ jų universitetinių mokyklų metu buvo pateikti 33 396 stojančiųjų prašymai dalyvauti priėmimo kon­ kursuose, o 20 462 prašymuose buvo paminėtos Vilniaus univer­ siteto studijų programos; 10 702 prašymuose Vilniaus universite­ to studijų programa nurodyta pir­ muoju pageidavimu. įskaitant pa­ geidavimus j valstybės visiškai ir iš dalies finansuojamas dieninių studijų vietas ir mokamas vietas dieninėse (vyriausybės skirtose rezervinėse vietose), vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose, Vilniaus universiteto studijų progra­ mos paminėtos 94 047 kartus, tai sudaro 26,91 proc. (2003 m. bu­ vo 29,21 proc.) visų paminėtų stu­ dijų programų šešiolikoje aukštų­ jų mokyklų.

Priėmimas studijuoti į neaki­ vaizdines ir vakarines studijas universitetuose vyko ir atskirai, anksčiau nei bendrasis priėmi­ mas. Apie atskirą priėmimą į va­ karines ir neakivaizdines studijų programas sprendžia aukštoji mokykla. Vilniaus universitete bir­ želio-liepos mėn. buvo priimama studijuoti j 3 vakarines ir 14 ne­ akivaizdinių studijų programų. Į neakivaizdinių studijų pro­ gramas atskirajame priėmime bu­ vo priimama j 60 proc. numatytų vietų, o j vakarinių studijų progra­ mas - j 40 proc. vietų. Likusios vietos paliktos bendrajam priėmi­ mui. | keturias neakivaizdinių stu­ dijų programas turintiesiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir į žurnalistiką buvo priimama j 100 proc. vietų. Konkursuose j vakarines ir neakivaizdines stu­ dijas dalyvavo 1 430 asmenų. Šiame priėmime prašymams

priimti ir dokumentams registruo­ ti, konkursinėms eilėms ir kvie­ čiamųjų sąrašams sudaryti buvo naudojama duomenų bazė, ana­ logiška bendrojo priėmimo bazei, tačiau buvo ir naujovių. Prašymą registruoti, jj koreguoti galima bu­ vo elektroniniu būdu. Toks prašy­ mų registravimo būdas atliktas Lietuvos aukštojoje mokykloje pirmą kartą ir bus naudojamas bendrajame priėmime 2005 metais. Be abejo, dalyvaujant 33 000 stojančiųjų, problemų gali kilti, ta­ čiau iš esmės sistema paruošta ir išbandyta.

Bendrajame priėmime di­ džiausi konkursai buvo j kultūros

Vilniaus universitetas populiariausia LR aukštoji universitetinė mokykla

ramokslu“, - juokavo Filosofijos fa­ kulteto dekanas. Taip jau sutapo, jog

Vyriausybė abejinga studentams

Saulėtekio slėnio plėtros dokumentams kurti - 200 tūkst. eurų Žinių ekonomikos branduolio „Saulėtekio slėnis“ plėtros doku­ mentacijai kurti iš Europos Sąjun­ gos PHARE programos bus gau­ ta 200 tūkst. eurų (690,6 tūkst. li­ tų). Trišalę paslaugų teikimo su­ tartį pasirašė Vilniaus universite­ tas, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Didžiosios Britanijos kompanija „Centre for Strategy&Evaluation Services“. „Šiuo

Studijomis Vilniaus universitete abiturientai pradeda domėtis dar rudenį.

V. Naujiko nuotr. vadybos, verslo informacijos va­ dybos, skandinavų (danų) filolo­ gijos ir vadybos informacinių sis­ temų studijų programas.

Geidžiamiausios studijų progra­ mos - ekonomika (paminėta 1 444 prašymuose), teisė (800), vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje, 697), politikos mokslai (678), informatika (467), psicho­ logija (439). Deja, tokio dėmesio šiemet nesulaukė lietuvių filolo­ gija ir užsienio (estų) kalba, len­ kų filologija, slavų filologija, hid­ rogeologija ir inžinerinė geologija. Šiemet Vilniaus universitete

per priėmimą pritaikyta dar viena naujovė - priimant pakviestųjų studijuoti dokumentus buvo atsi­ sakyta imti brandos atestatų ir jų priedų originalus. Tai pirmas at­ vejis Lietuvoje, kai aukštoji mo­ kykla, priimdama studijuoti, ne­ ima išsilavinimo dokumentų originalų, palikdama juos savinin­ kui, Pakviestieji studijuoti privalė­ jo pateikti brandos atestato ir jo priedo notaro patvirtintus nuora­ šus arba šių dokumentų kopijas galėjo patvirtinti dokumentų pri­ ėmimo vietoje.

Iš viso j Vilniaus universiteto studijų programas 2004 metais pri­ imti studijuoti 4 985 asmenys, iš jų - 3 159 moterys ir 1 826 vyrai. Šiais metais, kaip ir ankstes­ niais, kviečiamųjų studijuoti į Vil­ niaus universiteto studijų progra­ mas konkursiniai balai buvo labai aukšti tiek absoliučiai, tiek paly­ ginti su kitomis aukštosiomis mo­

kyklomis. Tuo galima įsitikinti pa­ nagrinėjus duomenis apie pirmo­ jo ir paskutinio kviečiamojo stu­ dijuoti konkursinius balus įvairiose studijų programose. Vilniaus uni­ versitetas sulaukė daugiausiai pui­ kiai išlaikiusių valstybinius bran­ dos egzaminus (gavusių aukščiausią įvertinimą 100) sto­ jančiųjų. Jų tarp priimtųjų į Vilniaus universitetą net 483! Daugiausiai šimtukininkų priimta studijuoti j ekonomikos studijų programą 87, tai sudaro 51,12 proc. visų pri­ imtųjų j šią studijų programą. To­ liau eina teisė - 56 šimtukininkai (26,92 proc.), politikos mokslai 53 (50,48 proc.), programų siste­ mos - 27 (21,77 proc.), medicina -27 (16,77 proc.), finansų ir drau­ dimo matematika - 24 (48 proc.), vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) - 24 (14,46 proc.), bio­ chemija -15 (50 proc.) ir informa­ tika-15 (5,02 proc.). Ir šiuo požy­ miu Vilniaus universitetas yra aiškus lyderis tarp Lietuvos aukš­ tųjų universitetinių mokyklų - pri­ ėmė studijuoti 63,40 proc. visų bendrajame priėmime priimtųjų šimtukininkų, o turinčių du ir tris aukščiausius valstybinių egzami­ nų įvertinimus priėmė studijuoti 82,60 proc.

Visi minėtieji rodikliai liudija, kad Vilniaus universitetas yra po­ puliariausia Lietuvos Respublikos aukštoji universitetinė mokykla.

medelio sodini­ mo dieną metodi­ ninkė Irena Ledakienė, vadinama Filosofijos fakul­ teto siela, šventė gimtadienį. Taigi šventė buvo dviguba.Tipinis Centrinės ir Vidu­ rio Europos pla­ čialapių miškų medis bukas įleis šaknis ir pasitiks Filosofijos fakul­ teto studentus naujuose na­ muose.

projektu bus padėti realūs pagrin­ dai pirmajam šalyje žinių ekono­ mikos branduoliui, kurį bendro­ mis pastangomis kuria akademi­ nė bendruomenė, verslas ir vie­ šasis sektorius“, - sakė viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis" direk­ torius Andrius Bagdonas. Konkur­ są laimėjusios bendrovės konsor­ ciumas turės parengti „Saulėte­ kio slėnio" žinių ekonomikos branduolio galimybių studiją, mokslo ir verslo centro, kurį nu­ matoma įkurti pirmojo plėtros eta­ po metu, investicijų ir raidos pla­ ną. Taip pat konsorciumas priva­ lės pasiūlyti institucinį valdymo modelį. Dokumentų rengimas už­ truks devynis mėnesius. „Saulė­ tekio slėnyje“ numatoma telkti mokslinių tyrimų centrus, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir studijų padalinius bei aukštųjų technologijų įmones ir verslo pa­ ramos institucijas. Šiuo metu abie­ jų universitetų lėšomis yra ren­ giamas detalusis 62 hektarų teri­ torijos planas.

Aukštojo mokslo finansavimu nepatenkinti studentai lapkričio 8 dieną prie Vyriausybės suren­ gė protesto akciją - popieriaus gniūžtėmis apmėtė fasadines pa­ stato duris. „Naujai priimtų stu­ dentų studijų išlaidoms padeng­ ti nepakanka 14,437 tūkst. litų, ta­ čiau 2005 metų biudžete lėšų šiam trūkumui padengti nenuma­ tyta. Tai rodo, kad Vyriausybės strateginio planavimo komiteto nutarimas nemažinti lėšų vienam valstybės finansuojamam stu­ dentui nebus įgyvendintas“, - sa­ kė Studentų sąjungos atstovas Liutauras Kazlavickas. Praėju­ siais metais vienam studentui valstybė skyrė 5380 litų. Nuo rug­ sėjo 1-osios išaugus studentų skaičiui, vienam teks 5160 litų.

Jaunimas piktinosi, kad Vyriau­ sybė neprisiima atsakomybės už finansavimo aukštajam mokslui mažėjimą. Finansų ministro Al­ girdo Butkevičiaus teigimu, tai ne Vyriausybės, o pačių universite­ tų rūpestis. „Vyriausybė nutarė nuo šių metų rugsėjo 1 dienos studentų skaičiaus nedidinti. Jei universitetai šio nutarimo nepai­ so, tegu patys ir sprendžia lėšų trūkumo problemą“, - lapkričio 4 dieną Seime svarstant 2005 me­ tų Valstybės biudžeto projektą tei­

gė finansų ministras.

Vyriausybės sprendimui, ne­ pritariančius studentus pirma­ dienį išklausė vienas policinin­ kas. Nesankcionuotai akcijai pa­ sibaigus Vyriausybės apsauga jaunimą paragino „susirinkti šiukšles“.

Vardinės prezidentų stipendijos VU studentams

Parengė Priėmimo skyriaus vedėjas doc. dr. Aloyzas PAŽĖRA

Filosofijos fakultetas pasirinko buką Spalio 26 dieną naujajame Fi­ losofijos fakulteto kiemelyje paso­ dintas bukas.

Medelis į Vilniaus universitetą at­ keliavo iš Užupio sodo. Pasak Fi­ losofijos fakulteto dekano dr. Kęs­ tučio Dubniko, prieš pasirenkant buką buvo svarstyta daugybė va­ riantų. Filosofai savo kiemelyje no­ rėjo kitokio medžio nei kituose VU fakultetuose. Nenorėjo sodinti nei liepos, nei beržo. Nutarta pasodinti buką. „Tai gana stiprus medis, ne­ užaugs labai didelis. Jis ilgai nenu­ meta lapų. Su filosofija kaip su moks­ lu sąsajų neturi, nebent kaip su pa-

3

vilnensis

Vardines prezidentų stipen­ dijas šiemet gavo du VU studen­ tai. Medicinos fakulteto magist­ rantas Dainius Daunoravičius gavo Kazio Griniaus, o Teisės fakulteto ketvirtakursis Emanu­ elis Mituzas - Antano Smetonos stipendiją. Bakalauro studijų studentas kas mėnesį gaus 500 Lt, o magistrantūros - 750 Lt. Studentams stipendijas ski­

rianti Vyriausybė siekia įamžinti Lietuvos Respublikos Preziden­ tų atminimą. Nuo 1995 metų di­ plomatijos, politinių mokslų ir teisės studentams skiriamos An­ tano Smetonos, o ypač pasižy­ mėjusiems medicinos studen­ tams - Kazio Griniaus stipendi­ jos. Pretendentus vardinėms sti­ pendijoms išrenka aukštosios mokyklos.

Sveifąname!

Sveikiname VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros

prof. habil. dr. Mykolą MICHELBERTĄ, išrinktą Latvijos mokslų akademijos garbės daktaru.

Medelį sodina FilosF dekanas doc. dr. K. Dubnikas ir VU rektorius akad. B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

<_______ ___ ______ > „U. V." inform.

universitas

2004 lapkritis

vilnensis —

4

Kauno humanitarinis VU KHF SA projektas ^Fakultetas švenčia įsikūrimo „Sielų upė" Kauno senamiestyje 20-metį Prisiminta fakulteto kūrimosi Kauno sena­ miestyje istorija Seminarą „Universitetas Kau­ no senamiestyje“ jaukioje VU KHF Mokslinėje bibliotekoje pra­ dėjo Kauno humanitarinio fakul­ teto dekanas doc. dr. Stasys Gir­ dzijauskas. „Tai „kompleksinis“ jubiliejus, - pastebėjo dekanas. Šiais metais Vilniaus universitetui

Lapkričio 5 dieną Kauno humanitariniame fakultete vyko jubiliejiniai renginiai: seminarai „Universitetas Kauno sena­ miestyje“ bei „Darnos kultūros puoselėjimas: galimybės ir svertai“, skirti fakulteto įsikūrimo Kauno senamiestyje 20mečiui bei Vilniaus universiteto 425-mečiui. Taip pat buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Vilniaus uni­ versiteto ir Kauno miesto savivaldybės bei tarp VU Kauno humanitarinio ir KTU Humanitarinių mokslų fakultetų.

sukanka 425-eri, o mūsų fakulte­ tui - 40 metų. Šiandien minime

dar ir fakulteto įsikūrimo Kauno senamiestyje 20 metų jubiliejų“.

Po įžanginės kalbos seminaro dalyviai turėjo puikią progą susi­ pažinti su Kauno senamiesčio pastatais, jų architektūra bei trum­ pa istorija, žiūrėdami Kultūros va­ dybos studijų programos II kurso studenčių paruoštą fotomedžiagą apie Kauno humanitarinj fakultetą ir Kauno senamiestį, kuriame jis iš­ augo. Darbui vadovavo dėstytoja V. Jurėnienė. Projekte buvo aptar­ tas vienas seniausių Kauno sena­ miesčio kvartalų, kurio dalis dabar yrą VU KHF. Čia stovi respubliki­

nės reikšmės architektūros pamin­ klai - Vytauto bažnyčia, Rotušės aikštė, Perkūno namas, Napoleo­ no namas, Šventosios Trejybės

bažnyčia. Kauno humanitarinis fa­ kultetas yra neatskiriama jų dalis.

Pranešimą apie fakultetą Kau­ no senamiestyje skaitė Informati­ kos katedros docentas V. Bačkauskas. Jis prisiminė spalvingą Kauno senamiesčio gyvavimo istoriją. „Senaisiais laikais Kaunas ir jo se­ namiestis buvo sinonimai“, - kal­ bėjo docentas V. Bačkauskas, pa­ brėždamas Kauno senamiesčio svarbą ir išskirtinumą. Jis aptarė svarbiausių Kauno architektūrinių pastatų "istoriją, pateikdamas įdo­ mių detalių. Su humoru docentas pasakojo apie fakulteto gyvenimą tarybinės valdžios metais. Pasi­ džiaugė, kad dabar rimtai nusitei­ kusių restauratorių dėka VU KHF nuostabiai atnaujintas ir puošia vi­ są senamiestį, o studentų būriai jį pagyvina, sukurdami jaunatvišką dvasią senųjų pastatų fone.

Kauno vicemeras K. Kuzmins­ kas pasveikino visus su švente ir padėkojo VU KHF studentams, ku­ rie lapkričio 1 -ąją labai gražiai pa­ minėjo Vėlines, surengdami Kau­ no senamiestyje „Sielų upę" daugiau nei pusantro tūkstančio degančių žvakučių alėją.

Vėliau žodis buvo suteiktas bu­ vusiam Vilniaus universiteto rek­ toriui profesoriui J. Kubiliui, kuris prisidėjo prie Vilniaus universite­ to įsikūrimo Kauno senamiestyje.

Profesorius prisiminė sunkią VU KHF kūrimosi pradžią: kaip tary­ binės valdžios metais fakultetas glaudėsi dabartinio Kauno tech­ nologijos universiteto patalpose, o vėliau gavo vietą Kauno sena­ miestyje, kuris tada buvęs apleis­ tas ir neprižiūrimas. KHF sugebė­ jo jį pagyvinti, atnaujinti, papuošti, tuo pačiu išaugdamas ir išgražėdamas pats. Prof. J. Kubilius pa-

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo VU rektorius akad. B. Juodka ir Kauno miesto meras A. Garbaravičius. R. Milašiaus nuotr. stebėjo: „Žmogus turi dvi geras savybes: atmintį, kuri kuo geres­ nė, tuo geriau pačiam žmogui, bet yra kita, dar svarbesnė žmogaus savybė - tai sugebėjimas užmirš­ ti. Būtų sunku, jei žmogus nieko negalėtų užmiršti, o ypač to, kas bloga yra atsitikę. Tad linkiu už­ miršti viską, kas buvo negera, ir noriu pakviesti fakulteto vadovy­ bę tęsti pradėtą naudingą darbą.

VU KHF savo misiją atlieka“.

Pasirašytos bendradar­ biavimo sutartys Sutartį tarp Vilniaus universi­ teto ir Kauno miesto savivaldybės pasirašė Kauno miesto meras A. Garbaravičius ir VU rektorius akad. B. Juodka. Šio projekto tiks­ las -užmegzti aktyvius ryšius tarp Vilniaus universiteto ir Kauno mies­ to savivaldybės, rengti ir įgyven­ dinti bendrus projektus, miesto plėtros programas, prisidėti prie akademinio miestelio Kauno se­ namiestyje plėtros. Antroji sutar­ tis - tarp VU Kauno humanitarinio fakulteto ir Kauno technologijos universiteto Humanitarinių moks­ lų fakulteto. Ją pasirašė KTU Hu­ manitarinių mokslų fakulteto de­ kanas profesorius G. Kuprevičius ir VU KHF dekanas doc. S. Girdzi­ jauskas.

VU rektorius akad. B. Juodka pabrėžė Kauno humanitarinio fa­ kulteto reikšmingumą Vilniaus universitetui, nes jis pats didžiau­ sias ir patraukliausias estetiniu požiūriu. „Ne vienas universitetas galėtų didžiuotis, turėdamas tokį fakultetą“, -teigė rektorius. Jis dar kartą paneigė gandus, kad Kau­ no humanitarinis fakultetas nėra reikalingas Vilniaus universitetui. „Tai kas, kad Universitetą nuo fa­ kulteto skiria 100 kilometrų. Fakul­ tetas yra ne mėnulyje, o dipolio regione, ir jis čia puikiai atlieka sa­ vo misiją“, - sakė rektorius.

Aptartos darnos kultū­ ros puoselėjimo proble­ mos

Bandant išsaugoti gilias seną­ sias lietuvių tradicijas, atėjusias iš pa­ gonybės, susiduriama su masiniu popkultūros antplūdžiu iš Vakarų. Ne paslaptis, kad linksmi masiniai ren­ giniai bei šventės vis populiaresni tarp jaunimo ir užgožia kultūrinio pa­ veldo vertybes, glūdinčias tautos is­ torijoje. Norint išsaugoti šį vertingą paveldą, būtina senąsias lietuvių tra­ dicijas priartinti prie šiandieninės vi­ suomenės.

Projektas „Sielų upė“ yra vienas iš mėginimų patraukti jaunimo dėme­ sį bei sužadinti susidomėjimą lietu­ vių kultūra bei senaisiais papročiais.

Mirusiuosius pagerbiame žvakių „upe“ jaukioje Kauno senamiesčio Vilniaus gatvėje. Akcija „Kiekvienas po žvakutę“ - puiki galimybė ugdyti pagarbą mirusiesiems ir etninėms lietuvių kultūros vertybėms.

Taigi lapkričio 1-ąją projekto da­ lyviai tvarkė apleistus kapus Kauno kapinėse bei aplankė VU KHF aka­ deminės bendruomenės narių ka­ pus. Vakare studentai išdėliojo žva­ kučių „upę“ Vilniaus gatvėje nuo Rotušės aikštės iki pat požeminės perėjos. Buvo išdėliota daugiau nei pusantro tūkstančio žvakučių, kurių

getika“ (V. Jankauskas, Kainų ir energetinės veiklos reguliavimo komisija), „Ekologinė žemdirbys­ tė ir darna“ (V. Rutkovienė, LŽŪU), „Žmogaus ekologija ir darna“ (N. Petkevičiūtė, VDU), „Energe­ tika ir darna“ (V. Klevas, D. Štrei­ mikienė, Lietuvos energetikos institutas), „Savivalda ir darna: NVO požiūris“ (A. Alijošiutė, Ap­ linkosaugos valdymo ir techno­ logijų centras), „Ekologinė miški­ ninkystė ir darna“ (R. Ozolinčius, Lietuvos miškų institutas), „Aplin­ kosauginė inžinerija ir darna“ (L. Kliučininkas, KTU).

Renginio organizatorius ypač nustebino gausiai susirinkusi, pla­ čiai mokslo visuomenėj atstovau­ janti publika. „Labai džiugu, kad darnos vystymosi klausimai su­ kvietė tokią gausią auditoriją“, džiaugėsi R. Čiegis. Seminaro po­ puliarumas ir sėkmingumas dar kartą įrodė, jog VU KHF ir jame veikiantis Sociokultūrinių tyrimų institutas yra patrauklus bei reika­ lingas.

.Sm.

VU KHF SA nuotr. šviesa žavėjo ne tik dalyvius, bet ir praeivius, o šiluma šildė ne vieną pasiklydusią „dūšelę". Tą vakarą Kauno senamiestyje tvyrojo jauki at­ mosfera, o žvakučių liepsnelės pra­ skaidrino širdeles: visi šypsojosi ir džiaugėsi tokia gražia ramybės ir su­ sikaupimo valandėle, kurią Kauno senamiesčiui padovanojo VU KHF studentai bei akademinė bendruo­ menė.

Spalinės KHF

Tą pačią dieną VU KHF patal­ pose profesorius R. Čiegis, Socio­ kultūrinių tyrimų instituto, įsikūrusio VU Kauno humanitariniame fakul­ tete, direktorius, kartu su docentu S. Paulausku, Mokslinės inovaci­ nės bendrovės „Eksponentė“ va­ dovu, organizavo kūrybinį semina­ rą „Darnos kultūros puoselėjimas: galimybės ir svertai", kuriame bu­ vo aptartos darnos kultūros puo­ selėjimo problemos.

Seminare buvo aptartos dar­ nos kultūros metodologinės pro­ blemos (S. Paulauskas, Strategi­ nės savivaldos institutas), skaityti probleminiai pranešimai: „Darnos koncepcijos teoriniai aspektai ir praktika“ (R. Čiegis), „Žalioji ener­

Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovy­ bė lapkričio 1 d. suorga­ nizavo renginį „Sielų upė“.

Buvo pagerbti užmiršti mi­ rusieji bei sutvarkyti neprižiūrimi kapai.

Aistės Endzinaitės nuotr.

Kultūros vadybos antro kurso studentės ne kartą pasižymėjo sa­ vo veiklumu. Jos ne tik aktyviai da­ lyvauja visose fakultete organizuo­ jamuose šventėse, bet ir realizuoja savo idėjas, rengdamos šaunius renginėlius. Vienas iš tokių buvo ir Spalinės.

Idėja kilo visai netikėtai. Studen­ tės mėgsta bendrauti su savo dės­ tytojais, ne tik gerbia ir myli juos, bet dažnai stebina įvairiomis ma­ loniomis staigmenomis. Taigi ren­ ginėlis visų pirma buvo siurprizas buvusiems, esamiems ir potencia­ liems kultūros vadybos dėstyto­ jams.

Prie durų svečius pasitiko „padavalka“ ir „gensekas“ (generali­ nis sekretorius) su padėkliuku, ant kurio - papjaustyti lašinukai, duo­ nytė ir rauginti agurkėliai bei „bal­ tos“ stikliukas. Viduje laukė būrys charakteringų tarybinių laikų per­ sonažų: grupelė spaliukių, jų mo­ kytoja, dainų dainelės laureatė ro­ žine suknele ir dideliais kaspinais, tarybinė moteris su suktukais plau­ kuose ir plačiu mėlynu chalatu, ta­ rybinei liaudžiai nusipelniusi mel­ žėja, statybininkas, hipis, KGB agentė ir kt. Ant vaišių stalo puika-

„Mes už spalį, mes už taiką, už kultūrą visą laiką!!!“ - taip skambėjo Kauno humanitarinio fakulteto kultūros vadybos studijų programos antro kurso studenčių agitacinė frazė, skirta renginiui in­ triguojančiu pava­ dinimu „Spalinės“, kuris vyko spalio 27 dieną jaukioje Žalčio menėje. vosi tų laikų patiekalai: silkutė su agurkėliais ir burokėliais, balta miš­ rainė, lašinukai ir duonytė.

Svečiams susirinkus prasidėjo šventinė programa. Renginiui va­ dovavo uniformuotas generalinis sekretorius, kuris pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai pasveikino liau­ dį ir pakvietė maloniai praleisti lai­ ką. „Te visad šviečia saulė“ daina­ vo ir tarybines eiles deklamavo spaliukių choras. Dėstytojams bu­ vo teikiami padėkos raštai už nuo­ pelnus „tarybų liaudžiai“. Taip pat buvo pagerbtas didysis tautos va­ das V. Iljičius Leninas. Dainų dai­ nelės laureatė pradžiugino malo­ niu balsu ir gražia daina. Žodis buvo suteiktas ir sve­ čiams, dėstytojams, kurie turėjo progą išsakyti savo nuostabą bei susižavėjimą šauniomis studentė­ mis. „Jūs tikri šaunuoliai. Neįsivaiz­ duoju, kuo mus galės nustebinti da­ bartiniai pirmakursiai“, - dėkodama už renginį pabrėžė dėstytoja R. Freitakienė. Savo gimtajai kated­ rai studentės padovanojo origina­ lų suvenyrą-garbės lentą su visos grupės studenčių nuotraukytėmis, įrėmintomis žvaigždutėse.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ, KHF

universitas

2004 lapkritis

vilnensis

5

Busimiems teisininkams - geriausios galimybės Rytų Europoje

Spalio 29 dieną „Europos“ verslo centro konferencijų salėje žymūs švietimo ir ver­ slo atstovai susirinko j disku­ siją „How to Prepare for Life and Employment at the Age of 14-19“ („Kaip parengti 14-19 metų jaunuolius gyve­ nimui ir darbo rinkai?“) Tai buvo jau trečiasis Britų tary­ bos kartu su partneriais organizuo­ jamas diskusijų ciklo „Švietimas ir mokymas žinių ekonomikai: nuo po­ litikos prie praktikos" renginys. Dis­ kutuota apie tai, kaip sustiprinti 1419 metų jaunuolių profesinj ugdymą Lietuvoje, kaip parengti jaunus žmo­ nes gyvenimui ir darbui. Savo patirti­ mi dalijosi britų atstovai Robas Hullas ir Ericas Fiskas, kurie skaitė pra­ nešimus apie situaciją Didžiojoje Bri­ tanijoje.

Britų taryba Lietuvoje kartu su partneriais ėmėsi iniciatyvos prista­ tyti visuomenei švietimo ir mokymo svarbą žinių ekonomikoje, pasitel­ kę autoritetingus užsienio švietimo ekspertus. Tai pirmasis toks projek­ tas šalyje, kuriam savo pajėgas su­ jungė Lietuvos ir užsienio organi­ zacijos - Britų taryba, Žinių ekono­

mikos forumas, Laisvosios rinkos

Privačių mecenatų dėka teisės studentai naudosis geriausiomis teisinių duomenų bazėmis. V. Naujiko nuotr.

Britų tarybos diskusija apie jaunimo rengimą gyvenimui ir darbui

Michailas Gorbačiovas skaitė paskaitą pasaulio studentams

VU Orientalistikos centro III k. studentė Eizo Kaneyasu, laikinasis rei­ kalų patikėtinis Lietuvoje, dirbda­ mas Lenkijoje taip pat organizavo tokius konkursus (šiais metais ten buvo surengtas jau 30-asis) ir be galo džiaugėsi dalyvių gausa. Šian­ dien patikėtinis jau planuoja tarp­ tautinius japonų kalbos konkursus, kurie jungtų Lietuvą, Latviją ir Esti­ ją, o vėliau ir visą Europą.

Kadangi Lietuvoje tai buvo pir­ masis toks konkursas, jame daly­ vavo tik moksleiviai ir studentai.

Daugiausia specialistų parengia Vilniaus universiteto Orientalistikos centras, o visi norintys gali mokytis japonų kalbos Orientalistikos cen­ tro Rytų kalbų mokykloje, kurioje ši kalba yra pati populiariausia. Pra­ nešimus temomis „Kodėl aš mo-

PR agentūros pranešimas

Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas, pasaulį išmokęs žodžių „perestrojka“ ir „glastnost“, dalijosi patirtimi vaizdo konferencijoje, kurią stebėjo dauge­ lio pasaulio šalių atstovai, tarp jų ir Vilniaus universiteto Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro studentai.

Žymus švietimo ir verslo atstovai diskutavo apie jaunimo profesinį ugdymą institutas, Tarptautinis žinių ekono­ mikos ir žinių vadybos centras.

Vasaros viduryje jau buvo sureng­ tos dvi apskritojo stalo diskusijos: „Life-long learning and funding“ („Mokymas(is) visą gyvenimą ir finansavi­ mas") bei „Enterprising universities as culture change" („Universitetų verslu­ mas kaip kultūrinis pokytis“).

Iki šių metų pabaigos yra nu­ matytos dar dvi temos: „Challenges

of Vocational and Further Education“ („Profesinio ir ateities lavini­ mo iššūkiai“) ir „Career councelling and development policy and practice" („Konsultavimo karjeros klausimais ir karjeros valdymo stra­ tegija ir praktika“), kuriomis ir baig­ sis šių metų renginių ciklas.

Seminarų ciklo svetainė: www.tzc.vu.lt/roundtable

TŽVEC inform.

„Europos“ verslo centre sureng­ toje nuotolinėje paskaitoje „Pokyčių valdymas“ Michailas Gorbačiovas studentams kalbėjo apie šių dienų ekonomikos pokyčius, dalijosi isto­ rine patirtimi, pateikė šiuolaikinių ly­ derių charakteristikas.

M. Gorbačiovas Sovietų Sąjun­ gos vadovu buvo 1985-1991 metais.

Politikas išgarsėjo siekdamas de­ centralizuoti paveldėtą, ydingą są­ jungos valdymo sistemą. Buvęs SSSR prezidentas pasaulį išmokė dviejų naujų žodžių: „perestrojka“ (valstybės restruktūrizavimas) ir „glastnost" (politinis nuolankumas). „Kad ir kaip prieštaringai vertin­ tume M. Gorbačiovą, - tai viena ry­ škiausių naujausios istorijos figūrų.

Japonų kalbos konkursas Orientalistikos centre Jurgita POLONSKAITĖ,

sričių ir visų jos piliečių gyvenimą.

Todėl, remdami tokius projektus, siekiame prisidėti prie šalies teisi­ nės sistemos stiprinimo“, - sakė „Rubicon group" valdybos narys Remigijus Lapinskas. „Studijos Teisės fakultete man suteikė neįkainojamų žinių ir dide­ lių galimybių, todėl labai džiau­ giuosi šiandien galėdamas prisidė­ ti prie fakulteto plėtros ir moderni­ zavimo“, - teigė „Mercedes Benz" atstovybės Lietuvoje vadovas Ri­ mantas Stankevičius.

Atidaryme taip pat dalyvavo Universiteto rektorius prof. Bene­ diktas Juodka, „Rotary“, „Alumni“, „Vilniaus liūtų“ klubų nariai, buvę ir esami studentai. Verlininkų ir Uni­ versiteto atstovų pokalbiuose sutar­ ta bendradarbiauti toliau - pana­ šių projektų numatoma ir ateityje.

„Tiek studentams, tiek jau patyrusiems teisininkams ypač svar­ bu susipažinti su pasaulio teisės praktika. Tai leidžia plėsti mūsų ša­ lies teisės specialistų akiratį ir pri­ sideda prie Lietuvos teisės siste­ mos tobulinimo“, - teigė doc. dr. Vytautas Nekrošius. Pasak jo, galimybė naudotis didžiulių ir išsamių pasaulio teisės duomenų bazių sukaupta informacija bus di­ džiulis kokybinis postūmis rengiant aukštos kvalifikacijos teisininkus.

Daugiau nei 130 tūkst. litų kai­ navusią skaityklą įrengė ir nemoka­ mą prisijungimą prie bazių „Beckon line“, „West law“ ir „Kluwer" su­ teikė trys mecenatai - vienos didžiau­ sių įmonių grupių šalyje „Rubicon group", „Mercedes Benz“ atstovybė Lietuvoje ir Teisės fakulteto absol­ ventas verslininkas Virginijus Adutavičius. Teisinės informacijos centras

Spalio 27 dieną seniausia teisininkus rengianti šalies institucija - Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultetas - pri­ sijungė prie trijų reikšmin­ giausių pasaulio teisinių duomenų bazių bei svar­ biausios lietuviškos duombazės.

Pasak fakulteto dekano doc. dr. Vytauto Nekrošiaus, tokias galimybes gauti informaciją turi tik nedaugelio prestižinių Vakarų uni­ versitetų studentai, o Vilniaus uni­ versitetas bus pirmasis visame Ry­ tų Europos regione. Nemokamai naudotis šiomis bazėmis fakulteto studentai gali privačių mecenatų dėka.

nemokamai prijungė didžiausią lie­ tuvišką dumenų bazę - „Litlex”. „Pažangi teisės sistema yra kiekvienos teisinės valstybės pa­ matas, kuris lemia daugelio šaiies

Lapkričio 5 dieną Orienta­ listikos centre vyko teminis japonų kalbos konkursas, kurį rėmė Japonijos fondas (Japan Foundation'). Lietu­ voje jis pirmasis, nors JF or­ ganizuoja tokius konkursus daugelyje šalių. kausi japonų kalbos“ bei „Lietuva ir Japonija“ skaitė 23 dalyviai iš Vil­ niaus Užupio bei Žemynos gimna­ zijų, Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus, Nauji­ ninkų vidurinės mokyklos, Telšių Žemaitės gimnazijos, Orientalisti­

kos centro Rytų kalbų mokyklos, Vil­ niaus ir Vytauto Didžiojo universi­ tetų. Visi dalyviai buvo suskirstyti j tris grupes: moksleivių, japonų kal­ bos pradedančiųjų lygio studentų ir pažengusiųjų studentų. Mokiniai japoniškai pasakojo, kodėl jie

Konkurso taurės laimėtojas M. Indriūnas su laikinuoju reikalų patikėtiniu E. Kaneyasu.

V. Naujiko nuotr.

mokosi japonų kal­ bos, kas juos paskati­ no ryžtis šiam žings­ niui. Studentai turėjo pademonstruoti kur kas gilesnes japonų kalbos žinias, pasako­ jo apie Japonijos ir Lie­ tuvos skirtumus. Buvo galima pasiklausyti pranešimų apie religi­ jas, kalbas, valstybės simbolius, literatūrą, šventes, geografiją, net apie architektūros ypatumus. Visų pasi­ rodymus vertino kom­ petentinga penkių as­ menų komisija: Japo­ nijos ambasados pa­ tarėja kultūros klausi­ mais Gabija Žukaus­ kienė, Užsienio reika­ lų ministerijos Azijos ir Okeanijos šalių sky­

Jo patirtis bei vertinimai turėjo būti įdomūs mūsų studentams“, - teigė Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro atstovas Leonas Minkevičius.

Ankstesnėse Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro vaizdo konferencijose studentai turė­ jo galimybę susipažinti su vienu žymiausių šių laikų vadybininku Henriu Mincbergu (Henry Mintzberg), buvusiu Niujorko meru Rudol­ fu Džiulianiu (Rudolph Giuliani), ki­ tais autoritetingais vadybininkais ir politikais.

TŽVEC inform.

riaus vedėjas Dainius Kamaitis, Kauno Vytauto Didžiojo universite­ to japonų kalbos dėstytojas Arvydas Ališauskas ir Vilniaus universiteto lektorė Dalia Švambarytė. Komisi­ jai pirmininkavo Japonijos ambasa­ dos laikinasis reikalų patikėtinis Ei­ zo Kaneyasu. Konkurso dalyvius pa­ sveikino VU akademinių reikalų pro­ rektorė doc. Birutė Pociūtė, kuri pa­ sidžiaugė surengtu konkursu ir dar kartą atkreipė dėmesį, kaip svarbu mokytis retų kalbų.

Bene smagiausia visų konkur­ sų dalis - prizai. Jų buvo itin daug.

Dovanų jgavo ne tik nugalėtojai Vilniaus Žemynos gimnazijos moks­ leivė Simona Širvydaitė, VU Orien­ talistikos centro japonologijos spe­ cialybės pirmakursė Aušrinė Keršanskaitė ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas Mindaugas Indriūnas, gavęs konkurso taurę.

Nebuvo nuskriausti ir kiti dalyviai: visi gavo atminimo dovanų. Pabai­ goje p. Eizo Kaneyasu pasidžiau­ gė, kad renginys pavyko ir išreiškė viltį, jog susitiksime dar ne kartą.

universitas

2004 lapkritis

vilnensis

6

Jeigu šiandien bučiau jaunas, pasirinkčiau tą patį v gyvenimo kelią, kuriuo iki šiol ėjau.

Zigmas Žemaitis gimė 1884 me­ tų lapkričio 8 dieną Švenčionių ap­ skrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dak­ tarų kaime daugiavaikėje valstiečių šeimoje. Pradžios mokslus ėjo Tve­ rečiaus liaudies mokykloje. Gimna­ zijoje nesimokė, bet savarankiškai pasiruošęs 1902 metais išlaikė vais­ tinės mokinio egzaminus. Dirbdamas vaistinėje ir mokydamasis per me­ tus išlaikė egzaminus brandos ates­ tatui gauti. Brolis Liudvikas, dirbęs provizoriumi, padėjo broliui materia­ liai ir ragino jį studijuoti mediciną. Ta­ čiau 1903 metais Z. Žemaitis įstojo j Odesos universitetą studijuoti mate­ matiką, nors kurį laiką dėl savo apsi­ sprendimo svyravo ir net lankė kai kurias medicinos paskaitas. Tuo me­ tu Odesoje gyveno gana daug lietu­ vių, tad mėgstančiam muziką ener­ gingam ir veikliam jaunuoliui nebu­ vo sunku suorganizuoti didžiulį lietu­ vių chorą ir jam diriguoti, suspėti da­ lyvauti lietuvių išeivių kultūros drau­ gijoje „Rūta", skaityti paskaitas, reži­ suoti spektaklius, rašytistraipsnius.

Jau nuo 1905 metų Z. Žemaičio in­

formacijas (kai kurias pasirašytas sla­ pyvardžiais) kultūros ir švietimo klau­ simais spausdino laikraščiai „Vil­ niaus žinios“ ir „Lietuvos žinios".

1905 metų revoliuciniai įvykiai į sa­ vo sūkurį buvo įtraukę nemaža stu­ dentų, tarp jų ir Z. Žemaitį. Už daly­ vavimą šiame judėjime, laimė, iš uni­ versiteto jis nebuvo pašalintas. Pro­ fesoriaus geometro Benjamino Ko­ gano, kilusio iš Lietuvos, veikiamas Z. Žemaitis susidomėjo neeuklidine geometrija. 1909 metais labai gerai išlaikęs egzaminus ir apgynęs moks­ linį darbą „Begalinių mažybių meto­ do taikymas, tiriant kūgio pjūvių sa­ vybes", Z. Žemaitis baigė Odesos universitetą ir gavo I laipsnio diplo­ mą. Profesoriaus J. Slešinskio para­ gintas Z. Žemaitis šiame universite­ te ruošėsi studijuoti magistratūroje, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių grįžo j Lietuvą. 1909-1915 metais jis mokytojavo privačiose E. R Nezdiurovos mergaičių ir P I. Kagano vyrų gimnazijose Vilniuje, aktyviai dalyva­ vo „Rūtos", Lietuvių mokslo bei Lie­ tuvių dailės draugijų veikloje. Pirmo­ jo pasaulinio karo metais Z. Žemai­ tis persikėlė į Voronežą, kur M. Yčo lietuvių gimnazijoje dėstė matemati­ ką. Čia kartu su matematikos moky­ tojais Pranu Mašiotu ir Marcelinu Šikšniu rūpinosi lietuviškais vado­ vėliais, matematikos terminais ir jų norminimu. Grįžusiam į Lietuvą Z. Že­ maičiui buvo pasiūlytos administra­ toriaus pareigos besikuriančioje

Lietuvos švietėją, matematikų patriarchą profesorių Z. Žemaitį dar gerai prisimena po vi­ są Lietuvą pasklidę buvę jo studentai matematikai, fizikai ir inžinieriai. Jį, dviejų universi­ tetų - Kauno ir Vilniaus - pedagogą, mokslininką ir visuomenės veikėją visi prisimena su didele pagarba ir dėkingumu. Z. Žemaičiui teko pergyventi du karus, gimtojo Vilniaus krašto okupaciją ir daugelį kitų negandų, užgriuvusių Lietuvos žmones. Jam teko rūpintis aukštosios mokyklos Lietuvoje organizavimu ir kūrimu, nenuilstamai kovoti dėl Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai. Žmogus gyvas tol, kol jis prisimenamas, kol apie jį kalbama ir rašoma. Profesoriaus Z. Žemaičio atminimui 120-ųjų jo gimimo metinių proga Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos Baltojoje salėje surengta paroda.

Švietimo ministerijoje, tačiau jis jų at­ sisakė ir 1918 metais grįžo į gimtuo­ sius Švenčionis. Po didelių vargų 1919 metais jis įsteigė lietuvių gim­ naziją ir jai vadovavo. Z. Žemaitis pri­ tarė minčiai, kad reikia atgaivinti 1832 metais uždarytą Vilniaus universite­ tą ir 1919 metais, V. Kapsuko pakvies­ tas. dirbo Vilniaus universiteto atkū­ rimo komisijoje, rengė pranešimus apie Lietuvos mokyklą padėtį. Vilnių užėmus lenkams, Z. Žemaitis paliko Švenčionis ir persikėlė gyventi į Kau­ ną. 1919-1920 metais jis dirbo Koo­ peracijos mokyklos direktoriumi, bet aukštosios mokyklos steigimo idėjos neatsisakė. Dar tų pačių metų rude­ nį parengęs memorandumą dėl uni­ versiteto steigimo Lietuvoje, jį įteikė Lietuvos vyriausybei. Tačiau ši ilgai brandinta idėja Lietuvos vyriausybė­ je pritarimo nesulaukė. Z. Žemaitis kartu su prof. J. Vabalu-Gudaičiu,

A. Janulaičiu, T. Ivanausku, L. Valioniu nusprendė steigti aukštąją mo­ kyklą visuomeniniais pagrindais.

1920 metų sausio 27 d. Kaune bu­ vo iškilmingai atidaryti Aukštieji kur­ sai. Čia Z. Žemaitis dėstė matemati­ kos disciplinas. Aukštieji kursai vei­ kė dvejus metus ir tapo Lietuvos uni­ versiteto, atidaryto 1922 metų vasa­ rį, pirmtaku. Jie pagreitino universi­ teto įkūrimą, o šiam įsikūrus perdavė ne tik savo patalpas, biblioteką, mo­ kymo priemones, studentus, bet iš dalies ir struktūrą bei studijų kryptį.

Z. Žemaitis tapo Matematikos-gam­ tos fakulteto profesoriumi (1922), 18 metų buvo šio fakulteto dekanu, 1930-1940 metais vadovavo Geo­ metrijos katedrai. Matematikos-gam­ tos fakultetas Kaune buvo labai pla­ taus profilio, todėl Z. Žemaičiui teko rūpintis kadrais, kabinetų, laborato­ rijų, botanikos sodo, observatorijos

■I

Knygos apie Vengrijos istoriją Universitetui Spalio 26 dieną Vengrijos ambasadorius Sandor Juhasz padovanojo Vilniaus universitetui penkiolika istorinių knygų.

Tai dovana VU 425-erių metų jubiliejaus proga, ji skirta 48osioms 1956-ųjų metų Vengrijos revoliucijos prieš Sovietų re­ žimą metinėms paminėti.

Pasak Vengrijos ambasadoriaus, istorija visada šalia ir Lietu­ voje, ir Vengrijoje. Toks santykis su preitimi nėra nei privilegija, nei gėda, tiesiog faktas, kurį kitiems galbūt sunku suprasti. „Dėl šios priežasties Vengrijos ambasada dovanoja istorines knygas Vilniaus universitetui. Mes norėtume pasidalinti su jumis mūsų mokslininkų mintimis apie Centrinės Europos bei Vengrijos istoriją. Tikime, kad šios knygos bus naudingos visiems besidomintiems šalimi bei tauta, kuri, kaip ir Lietuva bei lietuviai, buvo daug kartų užkariauta“, - sakė Vengrijos ambasadorius Sandor Juhasz.

Penkiolika naujų knygų yra anglų kalba. Jos papildė gausų VU bibliotekos archyvą ir yra prieinamos kiekvienam skaitytojui. „U. V" inform.

Vengrijos mokslininkų knygos apie Cen­ trinės Europos istoriją bus prieinamos Lietuvos skaitytojams. V. Naujiko nuotr.

kūrimu, bibliotekos komplektavimu, ieškoti patalpų. Be to, turėjo dėstyti didžiąją dalį matematikos disciplinų: įvadą į analizę, aukštąją matemati­ ką, analizinę geometriją, diferencia­ linį ir integralinį skaičiavimą, diferen­ cinę geometriją, Furjė eilutes, variacinį skaičiavimą, matematikos istori­ ją bei metodiką. Vadovavo studentų diplominių darbų rašymui. Darbo Kauno universitete metais Z. Žemai­ tis pradėjo domėtis matematikos is­ torija. Pasirodė darbai iš matemati­ kos istorijos ir terminijos.

Gyvendamas Kaune Z. Žemai­ tis nuolat rūpinosi Vilniaus krašto reikalais, rašė straipsnius dėl Vil­ niaus grąžinimo Lietuvai, memo­ randumus ir atsišaukimus dėl Vil­ niaus krašto lietuvių padėties, or­ ganizavo lėšų rinkimą Vilniaus kraš­ to mokykloms ir kultūros draugijoms remti. Buvo Kaune sudaryto Komi­ teto Vilniaus krašto lietuviams rem­ ti (vėliau - Vilniečių sąjungos) pir­ mininku, dalyvavo Vilniaus reikalų komisijos darbe. Susirašinėdavo ne tik su okupuoto Vilniaus lietu­ viais, bet per Latviją ir Vokietiją at­ vykdavo j Vilnių aptarti šio krašto kultūrinių reikalų.

Nuo jaunystės metų Z. Žemaitis domėjosi aviacija, populiarino ją.

Kaune suorganizavo Lietuvos aero­ klubą ir jam ilgai vadovavo, šiai spor­ to šakai atiduodamas daug jėgų ir energijos. 1939 metais Vilniaus kraš­ tą grąžinus Lietuvai, dalis Kauno uni­ versiteto fakultetų buvo perkelti į Vil­ nių. 1940 metais, kaip Vilniaus uni­ versiteto profesorius, geometrijos ka­ tedros vedėjas, j Vilnių persikėlė ir Z. Žemaitis. Be mokslinio ir pedago­ ginio darbo, 1940-1941 metų pra­ džioje Z. Žemaitis dar ėjo ir Universi­ teto prorektoriaus ūkio ir administra­ cijos reikalams pareigas. Vyriausy­ bės sprendimu naujų specialistų rengimui aukštosiose mokyklose pa­ spartinti buvo atidaryti Darbininkų ir valstiečių parengiamieji kursai prie Vilniaus universiteto. Čia Z. Žemaitis

Zigmas Žemaitis dėstė keletą matematikos kursų. Pra­ sidėjusį darbą nutraukė karas ir su­ irutė. Universitetas merdėjo, peda­ gogai ir studentai išsiskirstė.

Z. Žemaitis liko dirbti Universitete.

1943 metais uždarius Universitetą, jis rūpinosi observatorijos išsaugoji­ mu. 1944 metais prie Universiteto buvo atkurti Darbininkų jr valstiečių parengiamieji kursai. Z. Žemaitis bu­ vo paskirtas pirmuoju jų direktoriu­ mi. 1946-1948 Z. Žemaitis ėjo rekto­ riaus pareigas ir užėmė kitus admi­ nistracinius postus, dirbo ir įdėjo daug pastangų bei energijos, kad sunkiomis pokario sąlygomis būtų at­ statytas Universitetas, sudarytos są­ lygos studijoms ir mokslui. Dvidešimt metų (1944-1964) Z. Žemaitis buvo Matematinės analizės katedros vedėju. Po ilgesnės pertraukos grįžo prie matematikos istorijos tyrinėjimų.

Z. Žemaitis skaitydavo literatūrą ru­ sų, lenkų, baltarusių, latvių, vokiečių, anglų, prancūzų, lotynų ir senąja graikų kalba. Jis daug laiko praleis­ davo Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos rankraštynuose studijuodamas senus dokumentus ir rinkdamas žinias pamėgtai matema­ tikos mokslo istorijai. Z. Žemaitis bu­ vo pirmasis lietuvių mokslininkas, ėmęs tyrinėti matematikos mokslo raidą Lietuvoje.

Z. Žemaitis aktyviai dalyvavo vi­ suomeniniame darbe: mokytojų kva­ lifikacijos kėlimo darbe, skaitė pa­ skaitas, pranešimus konferencijose Vilniuje, Rygoje, Maskvoje ir kt., daug prisidėjo prie mokyklinių matemati­ kos programų tobulinimo, prie suda­ rymo mokymo planų bei programų mokykloms su sustiprintu matemati-

kos ir fizikos dėstymu. Kartu su kitais organizavo pirmąją Vilniaus miesto jaunųjų matematikų olimpiadą, pir­ mąją matematinę olimpiadą Lietuvo­ je. Iki pat 1969 metų jis dalyvaudavo šių olimpiadų komisijose, lankyda­ vosi mokyklose, populiarino olimpia­ das per spaudą ir radiją. Aktyviai da­ lyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje, vadovavo jos fizikos-matematikoschemijos sekcijai, 1.961-1968 me­ tais buvo Lietuvos matematikų drau­ gijos vicepirmininku, Lietuvos mokyk­ lų tyrimo instituto mokslinės tarybos nariu, priklausė Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai.

Katedros vedėjo pareigų Z. Že­ maitis atsisakė eidamas aštuonias­ dešimtuosius metus, o profesoriaus pareigas ėjo iki pat gyvenimo pabai­ gos.

Dar tebeplanuojant ateities darbus 1969 metų birželio 24 dieną netikėtai nutrūko prof. Zigmo Žemaičio gyvenimo gija. Palaidotas Rasų ka­ pinėse Vilniuje.

Prof. Z. Žemaičiui buvo suteikti Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo (1959) ir Lietuvos TSR nusi­ pelniusio kultūros veikėjo (1964) garbės vardai. Zigmo Žemaičio var­ du pavadinta Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto didžioji audi­ torija ir Švenčionių vidurinė mokyk­ lą (1970). Išleista knyga Zigmas Žemaitis 1979). Lietuvos mate­ matikų draugijos iniciatyva, minint profesoriaus Z. Žemaičio 100 metų sukaktį, skulptorius Antanas Žu­ kauskas sukūrė medalį. Šiuo meda­ liu apdovanojami žmonės, nusipel­ nę Lietuvos švietimui, mokslui, dva­ sinei nacionalinei kultūrai. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius saugo didelį, įdomų ir ver­ tingą prof. Zigmo Žemaičio asmens fondą, kuriame gausu medžiagos, atspindinčios ne tik įvairiapusišką profesoriaus Z. Žemaičio asmeny­ bę, bet ir to meto Lietuvos švietimo ir mokslo istorijai bei tautos istorijai tyrinėti.

t

*

Ą '

]

universitas

2004 lapkritis

7

vilnensis .

...

— Paroda, skirta Pristatyta knyga apie Petrarkai atminti vyrus ir vyriškumg Spalio 18-25 d. Italijos už­ sienio reikalų ministerijos, Italijos ambasados, Italų kultūros instituto Vilniuje bei Vilniaus universiteto inicia­ tyva paminėta IV pasauli­ nė italų kalbos savaitė. Vi­ są savaitę vyko paskaitos, koncertai, filmų peržiūros.

Surengta tarptautinė moks­ linė konferencija „Petrarka Lietuvoje ir Europoje“, kurio­ je pranešimus skaitė žymūs mokslininkai iš Italijos, Švei­ carijos ir Lietuvos.

2004 metais minimos vieno žy­ miausių italų renesanso poetų Frančesko Petrarkos 700 gimimo meti­ nės. Šia proga Vilniaus universiteto bibliotekoje atidaryta paroda „Senieji Petrarkos leidiniai Vilniaus universi­ teto bibliotekoje (XV—XVI11 a.)".

Petrarka buvo ne tik poetas, bet ir filosofas, teologas, epistolinio žan­ ro pradininkas. Svarbią vietą Petrar­ kos lotyniškoje kūryboje užima jo mo­ raliniai filosofiniai traktatai, rodantys autoriaus dvasinio tobulėjimo ieško­ jimus, sąmonės lūžius bei prieštara­ vimus.

Italų kalba parašyti Petrarkos „So­ netai Laurai" tapo ne tik meilės lyri­ kos viršūne renesanso literatūroje,

bet ir tobuliausiu soneto žanro pa­ vyzdžiu, padariusiu didžiulę įtaką vi­ so pasaulio literatūrai, sulaukusiu gausybės sekimų bei vertimų. Lietu­ voje Petrarkos kūryba buvo domimasi mažai. Iki šių dienų j lietuvių kalbą išversta ir publikuota tik keletas ne­ didelių fragmentų iš sonetų, skirtų Laurai, rinkinio.

VUB Retų spaudinių skyriuje saugomi 26 Frančesko Petrarkos vei­ kalai, išleisti XIV—XVIII a. Seniausias iš jų - filosofijos veikalas De remediis utriusque fortunae („Apie priemo­ nes apsisaugoti nuo fortūnos"), iš­ leistas Heidelberge apie 1490 me­ tus. Parodoje eksponuojamas 21 Pet­ rarkos veikalas, 3 kitų autorių veika­ lai, skirti Petrarkai, Italijos miestų vaiz­ dai, Vilniaus akademijos studentų rankraščiai. Universiteto studentų už­ rašuose - Petrarkos soneto vertimas j lenkų kalbą. Jj 1827 m. išvertė Ado­ mas Mickevičius.

Tarp parodos eksponatų - Jean Joseph Franęois Costaing de Pusignan mokslinis veikalas „La Muse de Pėtrarque...“, išleistas Prancūzijoje 1819 m., kuriame nagrinėjama Fran­ česko Petrarkos mylimosios Lauros asmenybės problema. Autorius re­ miasi poeto kūrinių ištraukomis ir tei­ gia, kad paslaptingoji moteris buvo Laure dės Baux.

„U. V.” inform.

VU bibliotekoje - jubilie­ jinė paroda „Profesoriui Antanui Tylai - 75"

Dr. Solveiga DAUGIRDAITĖ Pradėkime nuo trupučio istorijos.

Kaip žinome, mokslas nuo pat Anti­ kos buvo vyrų veikla. Pačioje XIX a. pabaigoje į universitetus pradėtos priimti ir moterys. Iki XX a. 8-ojo de­ šimtmečio moterys ne tik dirbo viso­ se mokslo srityse, bet ir, pasinaudo­ jusios feminizmo teorijos atradimais, sukūrė naują studijų lauką - moterų studijas. Kadangi feminizmo teorija parodė, jog žmogaus lytis yra esmi­ nė kategorija, apibrėžianti žmogaus tapatumą, moterų studijos išsiplėtė iki lyčių studijų. Taigi atrodo, kad bent vienu atveju istorijoje - vyrų studijų ne moterys įsitraukė į vyrų sukurtą studijų sritj, bet atvirkščiai - vyrai pa­ sekė moterų pavyzdžiu. Ir nors, kaip knygoje nurodo A. Tereškinas, vyrų studijos tebėra marginalijos palyginti su moterų ir apskritai lyčių studijo­ mis, pradžia padaryta. 2003 m. A. Te­ reškinas ir A. Davidavičius Lyčių stu­ dijų centre sukūrė ir dėstė „jvadą į maskulinizmo studijas", na, o ši kny­ ga leidžia su vyrų studijų problemo­ mis susipažinti platesniam ratui.

A. Tereškinas studijoje remiasi „SIC Rinkos tyrimų“ atlikta apklausa „Vy­ riškų vaidmenų krizė Lietuvoje", už­ sakyta Vyrų krizių ir informacijos cen­ tro ir paremta Atviros Lietuvos fondo.

Kaip komentavo A. Tereškinas, Lie­ tuvoje tebedominuoja hegemoninis, arba norminis vyriškumas - labiau­ siai vertinamas heteroseksualumas, ekonominė nepriklausomybė, gebė­ jimas išlaikyti šeimą, fizinė galia, bu­ vimas racionaliu, dėmesys seksua­ linėms „pergalėms" ir, svarbiausia, nedarymas to, kas suvokiama kaip moteriška. „Normalus" vyras, kaip at­ skleidė apklausa, turi sugebėti už­ dirbti pinigus, būti nagingas, mokėti atlikti „vyriškus“ buities, techninius darbus, globoti moterį. Ir nors dabar vyrai tiek sąmoningai, tiek nesąmo-

Snieguolė MISIŪNIENĖ,

ningai protestuoja prieš tokį siaurą vyriškumo supratimą, kai vyrai tėra „pinigų uždirbi­ mo mašinos“, iš naujų vaidme­ nų prisidėjo tik tam tikras jaut­ rumas vaikams - apklausos duomenimis, manoma, jog vy­ rai turi ne tik aprūpinti vaikus, bet ir užsiimti jų priežiūra, auk­ lėjimu. Moterų ir vyrų atsaky­ mai, koks yra „normalus“ vyras, skyrėsi nedaug, tik moterims dar svarbu, kad vyras būtų jautrus ir su­ pratingas, o patiems vyrams ši jų sa­ vybė neatrodė svarbi.

Kodėl šiandien humanitarams reikia svarstyti, kas yra vyrai ir kokie jie? Pats knygos autorius juokavo, jog XIX amžiaus isteriškas moteris pakei­ tė XXI amžiaus vyrai, kuriems reikia viagros. Kitaip tariant, moterys per pastaruosius dešimtmečius drąsiai formulavo savo problemas ir ieškojo jų sprendimo būdų, o vyrai, nors ir būdami privilegijuota lytis, išgyvena krizę. Netiesiogiai ją galima įžvelgti elgesyje: vyrai dažniau žudosi, dau­ giau geria, serga širdies ligomis, trum­ piau gyvena, smurtauja prieš save ir narius.

A. Tereškinas priminė žurnalistės S. Faludi knygą „Sustingę: Amerikos vyrų išdavimas“, teigiančią, jog vy­ riškumo krizę išduoda tokie vyrų el­ gesio ženklai kaip nuolatinis nepa­ sitenkinimas, savižudybės, kriminalumas. A. Davidavičius pasakojo apie Vyrų krizių ir informacijos cen­ tro, padedančio smurtaujantiems vy­ rams suprasti savo elgesio priežas­ tis, patirtį. Nors diskusijos dalyviams nekėlė abejonių pats faktas, kad vy­ rai šiandien yra sutrikę ir nebepajė­ gia, o gal ir nenori atlikti tradicinių „tikro" vyro vaidmenų, išsiskyrė nuo­ monės, kur slypi smurtingo vyro el­ gesio šaknys ir kaip pasiūlyti vyrams alternatyvas. Pvz., diskutuota, kokia yra alkoholizmo įtaka savižudybėms.

Buvo manančių, jog, kaip nors įvei­

kus alkoholizmą, vyrų savižudybių sumažėtų, kiti su tuo nesutiko. Buvo manančių, jog dėl savižudybių kalti posovietinės visuomenės sunkumai.

Istorikė dr. Zita Medišauskienė, Lyčių studijų centre dėstanti Lietuvos mo­ terų istoriją XIX a., prieštaravo tokiai nuomonei. Ji teigė, kad šią proble­ mą pastebėjo ir iškėlė dar carinės Rusijos pareigūnai, nerasdami pa­ aiškinimo, kodėl tarp lietuvių taip pa­ plitusios savižudybės. Ir nors nei kny­ gos autorius, nei auditorija nepasiū­ lė recepto, kaip padėti vyrams šiuo laiku, kai keičiasi jų vaidmuo visuo­ menėje, pats problemos kėlimas jau yra žingsnis j naujų vyrų vaidmenų paieškas.

Mišrusis VU choras „Pro Musica" atliko ispaniškus kūrinius

Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotoja Antanas Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionių kaime (Anykš­ čių r.); istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; pro­ fesorius. 1988 m. tapo Istorijos ins­ tituto Archeografijos skyriaus vado­ vu, rūpinosi Lietuvos istorijos šalti­ nių rengimu spaudai. 19921999 m. - Istorijos instituto direkto­ rius. Atkuriant Lietuvos nepriklau­ somybę prof. Antanas Tyla dalyva­ vo visose Sąjūdžio rengiamose ak­ cijose, įsijungė j Lietuvos genoci­ do ir rezistencijos tyrimo veiklą.

1988 m. atkūrus Lietuvos istorijos draugiją A. Tyla buvo išrinktas val­ dybos nariu, vėliau-pirmininko pa­ vaduotoju. 1991 m. išrenkamas Nacionalinio istorikų komiteto vice­ prezidentu.

Nuo 1991 m. prof. A. Tyla daly­ vauja Vytauto Didžiojo universiteto Kaune veikloje: organizavo Huma­ nitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedrą (1994-1997 m. -jos vedė­ jas), bendrą Lietuvos istorijos insti­ tuto ir VDU istorijos krypties dokto­ rantūrą. 1991 m. išrenkamas Lie­ tuvos MA nariu ekspertu, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akade­ miku, Lietuvos mokslo tarybos na­ riu (iki 2000 m.). Tarptautinių ir res­ publikinių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. Ilgai vadovavo Istorijos instituto bendradarbių gru­ pei, rengusiai Lietuvos kultūros pa­ minklų sąvadą. Vyriausiosios en­ ciklopedijų redakcijos mokslinis

Doc. dr. Artūro Tereškino tyrimą „Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje“ 2004 m. išleido VU Lyčių studijų centras. Šios knygos pristatyme Lyčių studijų centre spalio 11 d. dalyvavo jos autorius doc. dr. Artūras tTreškinas bei filo­ sofas Algirdas Davidavičius. Itin aktyvi auditorija liudijo, kad vi­ suomenei aktualūs ir gal net skaudūs Centro kvietime į renginį užrašyti klausimai „Kur dingo tikri vyrai ir vyriškumas Lietuvoje? Ar vyrai tapo pralaimėjusia lytimi?“

Lapkričio 14 dieną, sekmadienį, surengtame

(Iš kairės): Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė, p. R. Tylienė, prof. habil. dr. A. Tyla, Lietuvos MA prezidentas akad. Z. Rudzikas. R. Malaiškos nuotr. konsultantas, daugelio lietuviškų­ jų enciklopedijų straipsnių auto­ rius. Nepamiršta gimtojo Anykščių krašto istorijos, yra Pasaulio anykš­ tėnų draugijos pirmininkas.

1994 m. profesoriui buvo paskirta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, 2004 m. - Lietuvos moks­ lų akademijos Simono Daukanto premija. 1999 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasauly­ je prof. habil. dr. Antanas Tyla bu­ vo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laips­ nio ordinu.

Parodoje galima pamatyti prof. A. Tylos darbus, parengtus, redaguotus, recenzuotus leidi­ nius, sudarytus straipsnių rinki­ nius. Eksponuojama rankraščiai, nuotraukos, kuriose užfiksuota pla­

koncerte kaip mišrus choras debiutavęs „Pro

Iki mišrios sudėties išsiplėtęs Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ Šv. Jo­ nų bažnyčioje atliko ispaniškas haba­ neras, sambas bei gražiausius roman­ tizmo epochos kūrinius.

musica" atliko pirmo­ ti mokslinė ir visuomeninė moksli­ ninko veikla. Į parodos atidarymą atvyko prof. A. Tyla, jo šeimos na­ riai, susirinko profesoriaus kole­ gos istorikai, bibliotekos skaityto­ jai ir darbuotojai. Parodą atidarė VU bibliotekos direktorė Birutė But­ kevičienė. Apie profesorių daug gražių žodžių pasakė Lietuvos MA prezidentas Zenonas Rudzikas, MA bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius, istorikas Romas Batūra, VU Lietuvių kalbos kated­ ros vedėja prof. Regina Koženiauskienė. Visi kalbėjusieji pa­ brėžė profesoriaus darbštumą, kuklumą, linkėjo dar daug ką nu­ veikti nagrinėjant Lietuvos istori­ ją. Prof. A. Tyla prisiminė savo mokslinės veiklos pradžią, padė­ kojo visiems, kurie susirinko pa­ sveikinti jj jubiliejaus proga.

sioms gastrolėms, kurios vyks Ispa­

rinių moterų balsams repertuaras ga­

nijoje lapkričio pabaigoje, paruoštą

na siauras, todėl siekiame maksima­

programą - ispaniškas melodijas,

liai plėsti savo galimybes“, - teigė

taip pat žymiausių romantikų Džiu­

choro vadovė Rasa Gelgotienė.

zepės Verdžio, Džioakino Rosinio, Žoržo Bize ir kitų kūrinius.

šių metų balandžio mėnesį nuo VU

Choras „Pro musica" susikūrė

Programą paįvairino instrumen­

merginų choro „Virgo“ atsiskyrus vy­

talistų Sauliaus Lipčiaus bei Gedi­

resniosioms choristėms. Nuo balan­

mino Gelgoto atliekami kūriniai: pje­

džio mėnesio veikiantis „Pro musi­

sės gitarai bei Johano Sebastiano

ca" koncertuose atlikdavo renesan­

Bacho choralinis preliudas trimitui.

so, baroko kūrinius.

„Nepraėjus ir pusei metų nuo su­

Kartu su nuo 1980 metais gyvuo­

sikūrimo, debiutuojame mišria sudė­ timi, todėl noriu tikėti, kad jau arti­ miausiu metu įgyvendinsime ir dar

jančiu VU merginų choru „Virgo" da­

vieną ambicingą planą - Lietuvos

valių, koncertavo daugiau nei 20 pa­

publikai pristatysime didelės apim­

saulio šalių.

ties kūrinius. Paradoksalu, tačiau kū­

bartinės „Pro musicos" dainininkės dalyvavo apie 30 tarptautinių festi­

„U. V.“ inform.

universitas

8

Latvijos universitetai Alvyda UŠINSKAITĖ Rygos technikos Universitetas (RTU) yra viena seniausių aukštojo mokslo institucijų Šiaurės Ryty Euro­ poje. Įsteigtas 1862m. pagal Šveica­ rijos ir Vokietijos pavyzdį, RTU atitin­ ka ir sparčiai augančius šių dienų Baltijos šalių poreikius. Nuo pat sa­ vo įkūrimo tai buvo tarptautinis uni­ versitetas, besididžiuojantis Vokieti­ jos, Lenkijos, Švedijos ir Rusijos mokslininkais. Latvijai atgavus nepri­ klausomybę, RTU studijų procesas buvo reorganizuotas, kad atitiktų nau­ jus ES nustatytus standartus. Univer­ sitetas aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse mokslo ir studijų pro­ gramose. Šiuo metu universitete žinių siekia apie 13 000 studentų. Šį valstybinį universitetą sudaro 8 fa­ kultetai: Architektūros, Informati­ kos ir inžinerijos, Civilinės inžine­ rijos, Elektros ir energijos inžinerijos, Elektronikos ir telekomunikacijų, In­ žinerinės ekonomikos, Medžiagotyros ir taikomosios chemijos, Trans­ porto ir mechanikos inžinerijos.

Kursai anglų kalba siūlomi Civilinės inžinerijos, Informatikos, Elektronikos ir telekomunikacijų, Inžinerinės eko­ nomikos, Transporto ir mechanikos in­ žinerijos fakultetuose bei Rygos ver­ slo institute. Bakalauro studijos: civilinė inžinerija, kompiuterių siste­ mos, verslas ir vadyba, geodezija ir kartografija, telekomunikacijos; ma­ gistro studijos: civilinė inžinerija, kom­ piuterių sistemos, telekomunikacijos, kompiuterinė elektros technologijų kontrolė., geodezija ir kartografija.

Socrates/Erasmus programoje RTU dalyvauja nuo 1998 m. Latvijai tapus Europos Sąjungos nare, šioje šalyje įgyti diplomai pripažįstami vi­ sose ES narėse.

Dėl išsamesnės informaci­ jos reikėtų kreiptis j RTU Už­ sienio studentų skyrių: 1, Kalku Str„ Riga. Latvia, LV- 1658, tel.:+371 9495699, faks.+ 371-7-089020, ei. paštas: igors@latnet.lv

2004 lapkritis

vilnensis

Kuriantis ir vykstant Įvairioms mainų programoms, vis dau­ giau Lietuvos universitetų gali didžiuotis užsienio šalyje se­ mestrų ar du praleidusiais ir kitos kultūros patyrimo parsivežu­ siais studentais. Daugiausia susidomėjimo ir kandidatų su­ laukia Vakarų Europos ir Skandinavijos universitetai. Tačiau galbūt kq nors nauja ir nepatirta galima rasti visai netoli? Siū­ lome susipažinti su dviem VU partneriais iš Latvijos: Rygos Technikos Universitetu (RTU) ir Latvijos Universitetu (LU).

■kkkkkkkk'k Latvijos universitetas įkurtas 1919 m., Latvijai pirmąkart atgavus nepriklausomybę. 1919-1940 m. tai buvo pagrindinis aukštojo mokslo ir kultūros centras. 1991 m. patvirtin­ tas dabartinis universiteto statutas įtvirtino valstybinį šios aukštojo moks­ lo įstaigos statusą, pagrindine misija iškeldamas švietimo, mokslo ir kul­ tūros, tarnaujančių Latvijai ir jos žmo­ nėms, puoselėjimą. Šis universitetas siekia užtikrinti Latvijos vystymąsi, pa­ gal Europinius standartus skleisda­ mas latvių kalbą ir kultūrinio bendra­ darbiavimo tradicijas.

Universitetą sudaro 13 fakultetų (Biologijos, Chemijos, Ekonomikos ir vadybos, Lavinimo ir psichologijos, Geografijos ir žemės mokslų, Istori­ jos ir filosofijos, Teisės, Medicinos, Šiuolaikinių kalbų, Filologijos, Fizikos ir matematikos, Socialinių mokslų, Teologijos), daugiau kaip 30 institu­ tų, mokslo centrai.

Latvijos universitetas jau seniai puoselėja tarptautinio bendradar­ biavimo tradicijas: pasirašyta dviša­ liai bendradarbiavimo susitarimai su 47 universitetais 22 šalyse.

Be atskirų dalykų, dėstomų an­ glų kalba, galima rinktis ir iš keleto anglų kalba dėstomų studijų progra­ mų: medicina (aukštesniųjų profesi­ nių studijų programa), verslo vady­ ba (bak.), informacijos sistemų vadyba (mag.), informatika (mag.). Šiame universitete įgyti diplomai gauna Europos Sąjungoje pripažįs­ tamą specialųjį priedą, leidžiantį bet kurioje šalyje įvertinti Latvijoje įgytą išsilavinimą.

Dėl išsamesnės informaci­ jos kreiptis j LU Užsienio ryšių skyrių: University of Latvia, 19 Rai­ na Blvd., Room 134, Riga, LV-1586, Latvia, tel. +371 7034334, faks. +371 7243091, ei. paštas: ad@1u.lv. Infor­ macija parengta pagal interneto pus­ lapius: www.lu.lv,www.rtu.lv, http:// www.rtuasd.lv/

Jei svajoji studijuoti Amerikoje Studijos užsienio universitetuose yra populiarios ir pasiekiamos, tačiau dažnai susiduriama su kita problema - kaip atsirinkti iš gausios informacijos tinkančią sau, kaip rasti aukštąją mo­ kyklą, geriausiai atitinkančią tavo studijų kryptį, žinias, finan­ sines bei kitas galimybes. Šis tvarkaraštis padės orientuotis, kiek reikia laiko stojimui į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aukštąsias mokyklas ir ką per tą laiką reikėtų nuveikti.

Studijas reikėtų pradėti planuoti ne vėliau kaip prieš 12-18 mė­ nesių iki studijų programos pra­ džios, taip pat apmąstyti bei sužinoti šiuos dalykus: 4 dėl kokių priežasčių noriu studi­ juoti JAV? s Kurie universitetai siūlo mano pa­ sirinktą studijų programą?

4 Ar man bus reikalinga finansinė parama?

4 Išsirinkti 10-20 mokslo įstaigų, atitinkančių akademinius, finan­ sinius, gyvenimo būdo ir kitus po­ reikius bei galimybes.

4 Sužinoti stojimo paraiškų patei­ kimo galutinius terminus.

4 Pasidomėti, kokių papildomų eg­ zaminų reikalauja universitetai, j kuriuos planuoju siųsti paraiškas.

Likus 12 mėn. iki priėmimo: Rugpjūtis 4 Susisiekti su universitetais dėl pa­ raiškų formų ir finansinės para­ mos būdų (stipendijų ir pan.).

4 Užsiregistruoti egzaminams (TOEFL, GRE, GMAT ar kt„ kurių reikalauja pasirinkti universitetai).

Rugsėjis-gruodis 4 Paprašyti oficialių išsilavinimą patvirtinančių dokumentų dabar­ tinėje studijavimo (mokymosi) įstaigoje.

4 Paprašyti dėstytojų (mokytojų, darbdavių - priklausomai nuo pasirinktų universitetų reikalavi­ mų) raštiškų rekomendacijų.

4 Parengti ataskaitą apie būsimo mokslinio tyrimo kryptis (podip­ lominėms studijoms), motyvaci­ nį laišką, išsiųsti paraiškas.

įsitikinti, kad rekomendacijos ir kiti reikalaujami dokumentai tikrai iš­ siųsti.

4 Išlaikyti reikalingus egzaminus.

Sausis-kovas 4 Baigiasi paraiškų pateikimo ter­ minai universitetuose.

Balandis-birželis 4 Universitetai atsiunčia teigiamus arba neigiamus atsakymus. Rei­ kia pasirinkti tinkamiausią uni­ versitetą, nusiųsti likusius doku­ mentus, kurių reikalauja univer­ sitetas.

4 Nusiųsti laiškus universitetams, kurių nepasirinkote.

4 Pasirūpinti finansiniais reikalais: pervesti pinigus j JAV banką, tu? rėti pinigų kelionei ir gyvenimui nuvykus j JAV. 4 Suderinti su universitetu aprūpi­ nimo būstu ir sveikatos draudi­ mo klausimus.

Birželis-rugpjūtis 4 Susisiekti su artimiausia JAV am­ basada ar konsulatu dėl vizos.

4 Sutvarkyti reikalus, susijusius su kelione.

4 Suderinti su universitetu atvyki­ mo datą ir detales, susijusias su studentų iš užsienio atvykimu.

4

Daugiau informacijos apie studijas JAV galima rasti Studijų užsieny­ je informacijos centre, Saulė­ tekio ai. 9-107 kab. (VU Skaičiavi­ mo centre), tel. (+370 5) 2366274, eac@cr.vu.lt arba aplankyti šio centro internetinį puslapį http:// eac.osf.lt.

Parengė Lina TIL NDYTĖ

A

z < ’ F

► C E U

Tarptautinės programos akademiniam personalui Milda GIRDZIJAUSKAITĖ, Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Džiugu, kad seminaras sulau­ kė didelio Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės su­ sidomėjimo: jame dalyvavo dau­ giau nei 20 Vilniaus universiteto akademinio personalo bei admi­ nistracijos atstovų. Pagrindinis seminaro svečias ir pranešėjas buvo Europos komisijos Švietimo

ir kultūros direktorato Aukštojo mokslo poskyrio SOCRATES/ ERASMUS atstovas Friedrich VVittib.

Pirmąją seminaro dieną semi­ naro dalyvius ir svečius pasvei­ kino Vilniaus universiteto rekto­ rius akad. Benediktas Juodka ir SOCRATES programos koordina­ vimo paramos fondo direktorė Jo­ lanta Balčiūnienė. Pirmojoje da­ lyje pranešimą nacionalinės po­ litikos Bolonijos proceso įgyven­ dinimo ir akademinio bendradar­ biavimo Europoje klausimais skaitė Švietimo ir mokslo vicemi­ nistras R. Vaitkus. EK atstovas Fr. VVittib pristatė Europos aukšto­

Lapkričio 3-4 dienomis Vilniaus universitete vyko SOCRATES programos koordinavimo paramos fondo kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriumi organizuotas tarptautinis seminaras „ERASMUS akademiniam personalui: projektai ir mo­ bilumas“, kuriame dalyvavo apie 150 Lietuvos, Latvi­ jos ir Estijos aukštojo mokslo institucijų akademinio personalo bei Tarptautinių ryšių skyrių atstovų. jo mokslo institucijoms tenkančius iššūkius ir galimybes kuriant ben­ drąją Europos aukštojo mokslo erdvę. Trijų Baltijos valstybių na­ cionalinių agentūrų SOCRATES/ ERASMUS koordinatorės I. Kaz­ lauskaitė, Dz. Prikūlė, K. Treier skaitė apžvalginį pranešimą apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos aka­ deminio personalo dalyvavimą SOCRATES/ERASMUS progra­ moje. Antrojoje dalyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštojo moks­ lo institucijų atstovai pasidalijo savo patirtimi organizuojant ir įgy­ vendinant dėstytojų mobilumą bei ERASMUS intensyvias programas (IP). EK atstovas Fr. VVittib pristatė intensyvių programų (IP) ir progra­ mų kūrimo (CD) projektų paraiš­

kų teikimo principus ir prioritetus 2005 metams.

Antroji seminaro diena buvo skirta potencialiems paraiškų teikė­ jams. Latvijos bankininkystės aukš­ tosios mokyklos profesorė S. Kraze ir D. Šauliūnas iš Lietuvos teisės uni­

versiteto pasidalijo ERASMUS inten­ syvių programų (IP) ir programų kū­ rimo (CD) projektų koordinavimo bei dalyvavimo juose patirtimi. EK atsto­ vas Fr. VVittib pristatė paraiškų rašy­ mo ir teikimo reikalavimus, partne­ rių atrankos ir biudžetų sudarymo principus, atrankos kriterijus bei fi­ nansavimo principus. Diskusijose buvo aptartos dvigubų ir jungtinių laipsnių (joint, double, multiple degrees) teikimo ir pripažinimo proble­ mos tiek nacionaliniame, tiek ir Eu­ ropos kontekste.

'‘‘Centrai European University Budapest Centrai European University (CEU) is an internationally recognized, US degree granting institution of post-graduate education in sočiai sciences and humanities. The official language of instruction is English.

CEU DEPARTMENTS AND DEGREES OFFERED

Economics (MA, PhD) Mcdieval Studies (MA, PhD) Environmental Sciences and Policy (MS, PhD) Nationalism Studies (MA) Gender Studies (MA, PhD) Philosophy (PhD) History (MA, PhD) Political Science (MA, PhD) International Relations and European Studies (MA) Sociology and Sočiai Anthropology (MA, PhD)

Legal Studies (LLM, MA, SJD) Study tracks: Comparative Constitutional Law Human Rights Public Policy Program (MPP) Mathematics and its Applications (PhD) CEU Gtaduate School of Business (MBA, MM) International Business Law

■

,

2005/2006 application deadline: January 6, 2005 Financial Aid: Full and partial financial aid is awarded on an academic-merit basis. While students from all over the world are eligible to apply, continued priority is given to students from Centrai and Eastern Europe, the fbrmer Soviet Union.

Admissions Office: Nador utca 9, 1051 Budapest, Hungary

Tel: (36-1) 327-3009, 327-3210, 327-3272, 327-3208; Fax: (36-1) 327-3211; E-mail: admissions@ceu.hu Website: www.ceu.hu Representatives in Lithuania, Latvia and Estonia:

„Studijų užsienyje informacijos centras“ Saulėtekio 9, VU Skaičiavimo centras room 107, Vilnius, Tel (+370-5) 2366274,

)

universitas

2004 lapkritis

9

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

- —----------------------------- ----- -------------------- —— ------ —-------------

Aplankykite

& www.vusa.lt Lina TILINDYTĖ

laiką Darius iškviečia taksi ir iš­ vykstame į kelionę po Vilnių. Pir­ ma aplankyta vieta - Lietuvos stu­ dentų pažymėjimus gaminanti fir­ ma „Šonex“. Ten Darius sugaišo

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 26 87 144, 26 87 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Diena su VU SA prezidentu Šiuo metu Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės pareigas eina 21 -erių metų Mate­ matikos ir informatikos fakulteto studentas Darius Skusevičius.

Prezidentas turi būti solidus, rimtas, atsakingas, veiklus, protin­ gas, bet ar gali būti toks prezidentas-studentas? Visiems abejojan­ tiems galiu drąsiai teigti, jog ne tik gali, bet ir yra. Tuo įsitikinau, vieną darbo dieną lyg asmens sargybinis sekiodama Darių Skusevičių visur, kur tik jis ėjo.

10:00. Į VU SA pagaliau iš­ didžiai įžengia dalykiškai pasi­ puošęs jo ekscelencija ir nieko nelaukęs puola darbuotis. Pirma­ sis darbas - surasti vietą darbuo­ tojai iš Centrinio pašto, kad stu­ dentai Universitete galėtų pa­ reikšti savo pilietinę valią Seimo rinkimuose. Maždaug per 15 mi­ nučių ši užduotis buvo atlikta.

10:30. Darius sėdo prie kompiuterio ir pradėjo rytinę elek­ troninio pašto tikrinimo procedū­ rą. Vaikinas sunerimęs - tik 64 laiš­ kai! Eilinis pilietis tiek gavęs per savaitę džiūgautų pakilusiais as­ meniniais reitingais ir netikėta po­ puliarumo banga, o prezidentui toks laiškų kiekis - tik niekinga smulkmenėlė. Pastebėjimas: Da­ rius tikras darbštuolis - atsakinė­ damas į laiškus dar sugeba rea­ guoti į visų kolegų pagalbos šauksmus, atsiliepti ir pasikalbėti su skambinančiais telefonu, be to, demonstruoja neapsakomą pa­ stabumą - vos užmetęs akį į vie­ ną pasirašyti atneštą dokumentą randa nedovanotiną lietuvių kal­ bos klaidą. Še tau ir matematikas.

Pastebėjimas Nr. 2: Jis dar ir poli­ glotas! Gal tai kompiuterio spin­ duliavimo poveikis: Darius prade­ da kalbėti rusiškai, tiesa, neilgai, bet rusų kalbos žinias pade­ monstruoja neprastas.

11:00. Atidžiai stebeilijuosi j Darių ir suglumstu: įsivaizduoki­ te dvimetrinį jaunuolį, susirangiu­ sį po mažyčiu kompiuterio stalu.

Vaizdelis įspūdingas, tačiau da­ rosi neramu ir pradedu manyti, kad prezidentas slepiasi nuo ma­ nęs, įkyrios reporterės. Tačiau stai­ ga iš po stalo išnyra galva, ir Da­ rius praneša, kad šitaip bando su­ rasti rozetę ir prijungti automatinį dokumentų naikintuvą. Ech, širdy­ je ramiau, tad galiu toliau sekti kiekvieną savo stebimo objekto judesį.

11:05. Seni darbai akis ba­ do, todėl prezidentas nutaria su­

tvarkyti dar nuo VU ju­ biliejinių renginių už­ silikusias sutartis. Be­ sidarbuojančiam Da­ riui išsprūsta frazė: „Sutarčių daugiau negu proto...“. Prieš akis matydama soli­ džią dokumentų krū­ velę konstatuoju, kad ir košės galvoje prezidentui pa­ kanka.

Pastebėjimas Nr. 3: Iš pažiū­ ros ramus prezidentas savo ener­ giją spinduliuoja ir aplinkiniams.

Susinervinę, įtūžę kolegos guos­ tis ateina būtent pas Darių ir išei­ na nebe tokie agresyvūs. Išvada: Aukšto rango pareigūnai privalo būti ne tik darbštūs, protingi, bet ir neblogi psichologai.

11:15. Atsiranda nenuma­ tytų reikalų! Darius staigiai sutvar­ ko savo darbo stalą ir išlekiame į Lietuvos studentų atstovybių są­ jungą (LSAS).

Visų pirma svarbiems asme­ nims įteikiami kvietimai j „Studen­ tų eros“ gimtadienį, po to derina­ mi įvairūs klausimai dėl sutarčių, straipsnių, bendradarbiavimo.

Kaip vėliau paaiškino Darius, jis bendravo su žmonėmis. Saky­ čiau, netgi labai naudingai ben­ dravo, nes buvo pakviestas atvyk­ ti į susitikimą su LR Švietimo mi­ nistru A. Monkevičiumi. Pastebė­ jimas Nr. 4: Darius - komunikabi­ li asmenybė, gerai žinanti, kaip palaikyti ryšius su įtakingomis personomis - kojos laukan iš LSAS nekėlėme, kol Darius su vi­ sais iki vieno šiltai neatsisveiki­ no.

12:50. Darius strimgalviais puola prie kompiuterio, sakė, ra­ šys svarbią ataskaitą, kurią šian­ dien dar reikės pristatyti į Spau­ dos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Mano galvoje kirba mintis, kad jau pietų metas, reikėtų pasi­ stiprinti, bet, atrodo, prezidentas tokius eilinių žmogelių kasdieny­ bės malonumus seniai pamiršo ir net nesiruošia nieko įsimesti į skrandį.

13:15. Darius ir dar vienas VU SA darbuotojas vis dar entu­ ziastingai ruošia tą pačią ataskai­ tą. Apsikrovę skaičiavimo maši­ nėlėmis, įsijungę kompiuterį, pa­ linkę prie popierių abu skaičiuo-

ja, rašo, prezidentas kartkartėmis pakyla nuo kėdės ir laksto pirmyn atgal ieškodamas vis naujų doku­ mentų.

13:30. Prezidento veide pa­ laiminga šypsena - intensyvaus protinio darbo reikalavusi ataskai­ ta pagaliau baigta! Lieka tik nu­ nešti ją į jau minėtą fondą, esantį Vokiečių gatvėje. Ataskaita daug nesveria, bet ir aš, sekdama pas­ kui Darių, morališkai padedu ją nešti. Po kelių minučių atsiduria­ me vietoje. Fondo darbuotojai pa­ tikrinę dokumentus pareiškia, kad trūksta kelių lapų, kurie, pasiro­ do, palikti VU SA. Nieko nelaukę pėdiname atgal, paimame reika­ lingą medžiagą - ir dar kartelį į tą patį fondą. Pastebėjimas Nr. 5: Ga­ na nemažas Dariaus ūgis sukėlė šiek tiek nesklandumų. Skersgat­ vis, iš kurio pasukome į Vokiečių gatvę, yra užtvertas geležine tvo­ ra, o varteliai visiškai neatitinka prezidento išstypimo, taigi norė­ damas įveikti šią kliūtį jis privalė­ jo gerokai susilenkti. Be to, Da­ riaus kojos tiesiogiai proporcin­ gos jo ūgiui, o žingsniai turbūt tris kartus ilgesni už manuosius, tad mano kojų raumenukai gerokai prasimankštino, kol pasiekiau prezidento tempą.

14:40. Kadangi šiandien Da­ rius propagavo greitąjį ėjimą, na­ tūralu, kad šiek tiek perkalto, ir nu­ sprendė solidžius marškinius bei megztinį pakeisti paprastesniais drabužiais. Gerai, kad darbo ka­ bineto seife yra atsarginių marš­ kinėlių tokiems nenumatytiems at­ vejams...

Pastebėjimas Nr. 6: Darius ge­ nialus: vienu metu kalba su kole­ gomis, žvilgčioja j kompiuterį, var­ to savo darbo knygą, kalba telefo­ nu. Pastebėjimas Nr. 7: Preziden­ tas vis dar nevalgęs, sako, neturi laiko, na, o nutaikiusi laisvesnę akimirką vėl Skuodžiu į kioskelį.

15:15. Atėjo metas aplankyti kai kurias įstaigas. Taupydamas

Mieli skaitytojai!

VU biblioteka informuoja, kad nuo lapkričio mėn. 8 d. knygas iš bibliotekos galėsite pasiskolinti ter­ minuotam laikotarpiui.

VU centrinėje bibliotekoje (Uni­ versiteto g. 3) VU bendruomenės studentams su negalia paskutinis knygos egzempliorius j namus iš­ duodamas dviem savaitėms.

VU fakultetų bibliotekose pasku­ tinis knygos egzempliorius išduoda­ mas VU bendruomenės studentams su negalia iki 5 dienų Naudojimosi laikas gali būti pra­ tęstas (ne daugiau kaip du kartus), jei spaudinio nereikia kitiems skai­ tytojams.

vos kelias minutes. Reikėjo tik vie­ no parašo ant dokumento. Po to važiuojame į banką. Ten atlieka­ ma svarbi pinigų išėmimo opera­ cija. Visus užsisvajojusius apie milžinišką asmeninę prezidento sąskaitą galiu nuraminti - lėšos bus naudojamos tik akademinės bendruomenės labui. Laikinai praturtėjęs Darius nurodo vairuo­ tojui lėkti j Naugarduko gatvę. Ten įsikūręs Matematikos ir informati­ kos fakultetas (MIF), kuriame rei­ kia palikti kvietimus į artėjančią VU Karjeros mugę.

Pastebėjimas Nr. 8: Sėdint tak­ ■*■*■*■***■*■***■**•*■ si, Dariaus mobilusis šiandien su­ skambėjo turbūt kokį trisdešimtą Kq daryti, jei gavai kartą. Prezidento telefonas turbūt socialinę stipendijq? nesurūdys ir neapaugs voratin­ kliais dėl ilgo nenaudojimo. Beje, Jei tavo akys užkliuvo už šio man nelabai aišku, kodėl Darius straipsnio pavadinimo, turbūt esi toks energingas nevalgęs... vienas iš tų laimingųjų, kurių pavar­ 16:30. Darius susitikime su dės yrą gavusių socialines stipen­ maketuotoju. Jam atiduodamos dijas sąrašuose. Taigi socialinę sti­ ataskaitos. pendiją jau gavai, 125 Lt suma te­ 17:30. Primenu, kad Darius oriškai priklauso tau. Klausimas: ką buvo pakviestas į susitikimą su LR daryti toliau? švietimo ministru. Aišku, prezi­ Turbūt jau žinai, kad socialinės dentas šia galimybe ir pasinau­ stipendijos yra pervedamos j mokė­ dojo. Pastebėjimas Nr. 9: Prezi­ jimo korteles, kurios turi būti užregist­ dentas - aukštesnis rangas nei ruotos dekanatuose. Jei tu nesuspė­ ministras, vadinasi, Algirdui Mon­ ja užregistruoti savo mokėjimo kor­ kevičiui turėtų būti garbė sulaukti telės iki spalio 27 dienos, neišsigąsk, Dariaus Skusevičiaus. tavo pinigai niekur nedings, tiesiog 18:30. Darius rengia dar vie­ stipendijos pervedimas vėluos vie­ ną ataskaitą. Prieš užimdamas ną mėnesį. Jeigu dar neturi mokėji­ prezidento postą jis buvo MIF SA mo kortelės, be abejo, reikėtų kuo pirmininkas, tad atėjo diena, kai skubiau vykti j banką ir ją išsiimti. Kaip reikia atsiskaityti už visų metų savo partnerį VU SA siūlo „Vilniaus veiklą. banką“, kuris išduoda šias korteles 19:00. Ataskaita baigta, gal­ operatyviai ir nemokamai. va rami. Pastebėjimas Nr. 10: Da­ Taip pat nepamiršk, kad sociali­ rius, paklaustas, kokios oficialios nės stipendijos yra skiriamos du jo darbo valandos, kukliai gūžteli kartus per metus. Prašymai sociali­ pečiais ir atsako, kad net pats ne­ nei stipendijai gauti yra priimami žino. kiekvieno fakulteto studentų atsto­ Visiems norintiems ateityje už­ vybėje iki pirmo naujojo semestro imti prezidento pareigas patariu mėnesio 25 dienos. Taigi jei norėsi jau dabar pradėti ruoštis. Blokuo­ pretenduoti į socialinę stipendiją ir kite skrandžio siunčiamus signa­ kitą semestrą, jokiu būdu nepražiop­ lus, nes, kaip matote, prezidentai sok šios datos. valgyti seniai metė, pratinkite au­ sis prie įkyrios te­ lefono melodijos.

Negana to - apsi­ ginkluokite aštriu protu, pastabumu, iniciatyva, manda­ gumu. Pageidauti­ na, kad pradėtu­ mėte lankytis spor­ to salėje, prade­ dančiųjų kojos gali neatlaikyti greitojo ėjimo tempų. Meskite iš galvos bet kokias mintis apie dryb­ liikirtines mobiliųjų telefonų jolgljlmo sųlygot otadonumof sojimą patogiame N6ta 35 Lt vienkartinio SIM korteles registracijos mokesčio! fotelyje ir nieko Pakanka turėti studentų atstovybes rekomendacijų!

Nėra 26 Lt sutarties pratesimo mokesčio! neveikimą. Prezi­ Daugiau nai 300 Lt nuolaida pasirinktam telefonui pratęsiant sutartjf dento diena pilna netikėtumų ir pla­ nuotų užduotėlių, tad nuobodžiauti tikrai neteks. Toks tas VU SA prezi­ dentas-nuolat to­ bulėjantis, visur TELE2 MOBILE skubantis ir kol maiiausio* kaino* garantija kas suspėjantis...

universitas

2004 lapkritis

vflnensis

10

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija FAKULTETINĖSE STUDENTŲ

ATSTOVYBĖSE

Karalius mirė - tegyvuoja NAUJAS karalius!

Asta GELAŽAUSKAITĖ Spalio 6 dieną vykusiai rinkiminei-ataskaitinei konferencijai ant­ rąkart iš eilės pirmininkavo buvusi VU SA prezidentė Jekaterina Bortkevič. Švečio teisėmis konferenci­

joje dalyvavo ir VU SA viceprezi­ dentas Juozas Karmaza, EF SA pirmininkas Rapolas Danilevičius (balsų skaičiavimo komisijos na­ rys), KF SA pirmininkas Domantas Bražinskas, TF SA pirmininkas Ma­ rius Liatukas ir kiti ne mažiau svar­ būs MIF SA draugai.

Nuo pavasario Vilniaus universiteto Matematikos ir infor­ matikos fakulteto Studentų atstovybė (VU MIF SA), turėjusi tik laikinai einantį pareigas pirmininką, pagaliau išsirinko naujus žmones, vadovausiančius atstovybei visus ateinan­ čius metus.

Konferenciją pradėjo buvęs MIF SA pirmininkas Darius Skusevičius, dabartinis VU SA prezi­ dentas, pateikęs praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis džiaugėsi MIDI, kuratorių programa, bendra­ darbiavimu su užsienio fakultetų studentais bei partneriais - Vil­ niaus miesto savivaldybe, Res­ publikos leidinių grupe, UAB „Sin­ tagma“ ir kt.

Po MIF SA Revi­ zijos komisijos ata­ skaitos, kurioje at­ stovybės veikla 2003-2004 me­ tais pripažinta tei­ sėta, tikslinga bei finansiškai skaid­ ria, buvo patvirtin­ tos MIF SA nuosta­ tų pataisos. O tada jau delegatai galė­ jo pareikšti savo nuomonę renkant atstovybės pirmi­ ninką, kuriuo tapo

anksčiau laikinai šias ėjęs pareigas Vaidas Adomauskas. Jis akcentavo MIF SA vesiąs ta pačia kryptimi, ta­ čiau skatinsiąs aktyvesnį bendravi­ mą su kitais VU SA padaliniais, pla­ tesnę informacijos sklaidą bei efektyvų IT projektų vykdymą.

Konferencijoje taip pat buvo išrinkti delegatai j MIF tarybą (Vaidas Adomauskas, Asta Mu­ rauskaitė ir Aurelija Petrauskai­ tė), VU SA parlamentą (Vaidas Adomauskas, Asta Murauskaitė ir Agnė Masiulytė) bei 18 narių į MIF SA tarybą. Į Revizijos komi­ siją išrinkti Aurelija Petrauskai­ tė (komisijos pirmininkėj, Jonas Tamaliūnas ir Donatas Šepetys.

Daugiau informacijos galite rasti www.mifsa.lt Konferenciją baigėme sveikini­ mais naujai išrinktiesiems ir tikėda­ miesi, kad MIF SA ir toliau dirbs taip pat produktyviai ir bus vienas stip­ riausių VU SA padalinių. Sėkmės ir entuziazmo...

Stiprios komandos link...

Asta GELAŽAUSKAITĖ „Svarbu netik vykdyti pa­ skirtas užduotis, bet ir nuolat stebinti", - tai tik viena iš min­ čių, kurias suvokti stengėsi MIF SA valdybos nariai pas­ kutinį spalio savaitgalį vyku­ siuose mokymuose.

10 naujai suburtų žmonių mokėsi komandinio darbo, va- MIF SA dovavimo ir, be abejo, kėlė kompetenciją, ugdė motyvaciją ir kt.

Pagrindinis rūpestis - atsakyti j klausi­ mą: „Kaip padidinti dirbančių žmonių skaičių organizacijoje?“ Per paskaitas ir praktinius užsiė­ mimus, kuriuos vedė ir organizavo MIF SA pirmininkas Vaidas Adomauskas ir vicepirmininkė Asta Murauskaitė,

Seminaras „Kontracepcijos metodai ir naujovės'

... ... ... ...

man padidės svoris... mane išbers... padidės plaukuotumas... liksiu nevaisinga...

Istorija

Aušra GALKYTĖ

Šie mitai apie kontraceptines Ar skaičiavote kada nors, kiek kartų per savaitę dėl ko nors per­ gyvenate, jaudinatės ar patiriate stresą? Kaip dažnai tenka pabėgėti į troleibusą ar prieš 5 minutes pra­ sidėjusią paskaitą? Turbūt paste­ bėjote, kaip j tokius krūvius reaguo­ ja mūsų organizmas: parausta skruostai, širdis ima dažniau plakti.

Pakyla kraujospūdis...

Fiziologinis kraujo spaudimo padidėjimas yra gana dažnas reiš­ kinys. Tai mūsų organizmo prisitai­ komoji reakcija. Tačiau kai pakilęs kraujospūdis nebenukrenta iki nor­ mos - tai jau patologija: hipertoni­ nė liga. Pagrindinė šios ligos prie­ žastis yra neigiamos emocijos, taip pat įtakos gali turėti per mažas fizi­ nis judrumas, nutukimas ir pan. Jei kraujospūdis padidėjęs nedaug, pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą (mitybą, fizinį aktyvumą, kū­ no masę, alkoholio bei tabako var-

tojimo įpročius) ir bėdos nebelieka.

Todėl ypatingai svar­ bu pasirūpinti svei­ kata jau tada, kai or­ ganizmas tik prade­ da siųsti signalus apie esamą sutriki­ mą.

Politikai rodo pavyzdį studentams - susirūpinti Taigi Medicinos savo sveikata reikia laiku fakulteto studentai sį į kraujospūdžio stebėjimo svar­ ėmėsi iniciatyvos atkreipiant vi­ bą, paaiškinti jo padidėjimo prie­ suomenės dėmesį j padidėjusio žastis, hipertenzinės ligos profilak­ ■kraujospūdžio problemą. VU MF SA vykdo arterinio kraujospūdžio tiką irt. t. matavimo projektą "NEVIRŠYK Taigi, jei kada sutiksite besišyp­ SAUGAUS". Aplankomi įvairių įstai­ sančius jaunuosius medikus, pa­ gų bei kompanijų darbuotojai ir ji­ sidabinusius baltais chalatais su emblemomis “Neviršyk saugaus", ems išmatuojamas arterinis krau­ siūlančius pasimatuoti kraujospūdį jospūdis. Taip pat tokios akcijos yra - nedvejokite! Ne tik maloniai pa­ vykdomos prekybos centruose, po­ bendrausite su busimaisiais gydy­ liklinikose, - siekiant atkreipti įvai­ tojais, bet ir sužinosite, ar jau lai­ riausių profesijų, amžiaus grupių, kas susirūpinti savo sveikata. socialinių sluoksnių žmonių dėme­

Magiškasis skaičius 125, arba Studentiška skaičiuoklė, kaip išleisti stipendiją Giedrė RAZMANTAITĖ I variantas: Gyveni „barake“, vos gavęs stipendiją bėgi už jj su­ mokėti (kol neišmetė) 115 Lt ir dar nusiperki mobiliojo telefo­ no sąskaitos papildymo kortelę už 10 Lt, nes tėveliams ne­ skambinai jau mėnesį ir jie pra­ deda įtarti, kad mirei badu.

Skambini ir prašai, kad atsiųstų pinigų arba maisto, nes jei ne teks grynu oru misti. Visa laimė, jei tėveliai supratingi ir atsiun­

125 Lt - 1 MGL arba studentiška stipendija, kuri, kaip žino­ me, mokama kartą per mėnesį ir, duok Dieve, laiku. Ir kur­ gi investuoti tokią sumą? čia pinigų, nes maistu tenka da­ lytis su kambariokais ir puse „barako". Tada ir vėl tenka skambinti tėveliams, tačiau te­ lefono sąskaita jau tuščia.

Išvada: Nelieka nieko kita, tik lauk­ ti kitos stipendijos, o kitą mėne­ sį labiau pataupyti.

II variantas: Visa laimė, kad įsto­ jai į Universitetą, nes už tai tėve­ liai neišmetė iš namų. Taigi gy­ veni ir maitiniesi pas tėvelius ir

iš tėvelių kišenės. Vos gavęs sti­ pendiją išdumi su draugais j „tu­ šą" trims dienoms trims naktims.

Po to tris paras miegi. Kai ga­ liausiai nusigauni iki Universi­ teto, sužinai, kad praleidai dau­ gybę kolokviumų ir laboratorinių darbų, todėl tau gresia skola.

Išvada: Kitą semestrą stipendijos negausi.

Sielvartą skandini už kito, dar kito ir dar kito mėnesio stipen­

taip pat buvo detaliai suplanuoti MIF SA mokymai, dar kartą išnagrinėtas MIF SA metų veiklos planas.

Taigi galima drąsiai teigti, kad vi­ są savaitgalį kartu praleidę MIF SA valdybos nariai žengė dar vieną žingsnį stiprios, darniai veikiančios komandos link.

DAUG ŽINOSI NEBIJOSI! Aušra GALKYTĖ

Lenktynės su... sveikata: NEVIRŠYK SAUGAUS!

pasiruošę veikti

tabletes sėkmingai gyvuoja mūsų vi­ suomenėje. Atsiranda įvairiausių klaidingų įsitikinimų, o po to baimė, nepasitikėjimas ir taip toliau...

Kad taip nebūtų, Vilniaus univer­ siteto Medicinos fakulteto Studentų atstovybė (VU MF SA) surengė se­ minarą „Kontracepcijos metodai ir naujovės“, j renginį buvo sukviesti ne tik busimieji gydytojai, bet ir visų kitų Vilniaus kniversiteto fakultetų stu­ dentai. Tema pasirodė tikrai aktuali ir reikalinga - j seminarą susirinko be­ veik dvigubai daugiau žmonių, nei tikėtasi! „Kokie protingi, kokie geri, kokie „sukti“ klausimai!“ - stebėjosi ir džiaugėsi seminarą vedę gyd. Ro­ landas Žiobakas ir gyd. Neringa Burokienė. Ką gi, iš tiesų galima pasi­ džiaugti, jog jauni žmonės domisi savo kūnu, jame vykstančiais pro­ cesais, ir perpratę visus mechaniz­ mus stengiasi pakreipti juos reikia­ ma linkme.

dijas. Galiausiai atsikvoši, kad sesija jau baigėsi, o tu pamir­ šai užsukti į egzaminus. Tave išmeta iš Universiteto.

Išvada: Stipendijos daugiau ne­ bus niekada.

III variantas: Esi tikras tėvelių už­ vadėlis, dėstytojų numylėtinis ir geriausias kursiokų draugas prieš ir per sesiją. Niekada ne­ praleidi paskaitų, itin stropiai mokaisi, bet, deja, negauni pa­ didintos stipendijos, tačiau tik to­ dėl, kad Marytė iš paskutinio suolo viską nusirašė per sun­ kiausią egzaminą.

Tu niekada nesvarstai, kur išleisti 125 Lt. Juos dedi į kaupiamąją banko sąskaitą, kadangi dar nuo mokyklos laikų svajoji nusi­ pirkti naują enciklopediją. Kol

VU MF SA

Apie kontracepciją Pirmosios kontraceptinės table­ tės buvo pagamintos 1961 m. Da­ bar apie 100 mln. moterų visame pa­ saulyje kasdien išgeria kontracepti­ nę tabletę. Pačios naujausios table­ tės nebesukelia svorio didėjimo, net­ gi mažina spuogų atsiradimą, „trum­ pina“ mėnesines ir mažina kraujavi­ mą jų metu.

Kombinuotų kontraceptinių tab­ lečių pagrindas yra du moteriški ly­ tiniai hormonai - estrogenas ir pro­ gesteronas. Jie panašūs į natūra­ lius moters kiaušidėse gaminamus hormonus. Šių hormonų reguliavi­ mas yra vadinamas atbulinio ryšio mechanizmu ir remiasi tuo pačiu principu kaip ir folikulų vystymosi bei ovuliacijos slopinimas nėštumo metu. Kitaip tariant, moters organiz­ mas yra tiesiog „apgaunamas“.

Nuomonės Vieni žmonės pritaria kontra­ cepcijai, kiti ją laiko nehumaniš­ ka. Žinoma, kiekviena moteris turi teisę laisvai pasirinkti, kaip jai elg*tis su savo kūnu - unikalia dova­ na, kurią reikia saugoti ir brangin­ ti. Svarbiausia: kiekvienas žmogus turi sąmoningai pasirinkti savo veiksmus, apsvarstęs savo pasi­ rinkimo motyvus ir suvokdamas vi­ sas galimas pasekmes.

sutaupai šiam nuostabiam pir­ kiniui, išleidžiama dar naujesnė ir... brangesnė enciklopedija.

Išvada: Praradęs viltį sukaupti rei­ kiamą sumą matai vienintelę iš­ eitį - keliauti į „Bėdų turgų".

Išvadų išvada: variantų gali būti dar ne vienas, tačiau iš kurio taško bežiūrėtume - studentiška stipendija yra kaip tik.

1 MGL per mėnesį moko stu­ dentus taupyti pinigus ir mais­ tą, verčia juos būti draugiškais ir neleidžia pamiršti tėvelių. Taip pat studentai, gaunantys stipen­ diją, atneša pelno barams, ba­ riukams ir visą parą dirbantiems kioskeliams. Na, o galiausiai to­ kia stipendija suteikia tau gali­ mybę tapti televizijos žvaigžde.

universitas

2004 lapkritis

11

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Korupcija aukštosiose mokyklose Viktorija RINKEVIČIŪTĖ

Korupcijos prevencijos projektas Korupcijos prevencijos pro­ jektas Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomas nuo 2002- ųjų. Tačiau tik dabar jis sulaukė didesnio visuo­ menės ir žiniasklaidos dė­ mesio. Kodėl?

Pirmiausia mes labai ilgai ruo­ šėmės. Vyko nemažai diskusijų su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais apie korupcijos reiški­ nį. Vieni sakė, kad korupcija ne­ egzistuoja, studentai prieštaravo.

Dėl to buvo nutarta atlikti tyrimą, kurį užsakėme 2003 metais.

Kodėl praėjo toks ilgas lai­ ko tarpas - visi metai?

Pirmiausia reikia gauti finan­ savimą tyrimui atlikti. Švietimo ir

mokslo ministerija lėšas skyrė tik 2003- iaisiais. Metų pabaigoje ty­ rimas buvo atliktas, o 2004 me­ tais jis buvo pristatytas mugėje „Studijos 2004“. Tada ir sujudo te­ levizijos, spauda.

O šiais metai „Transperancy International“ atliko visuotinį (ne tik studentų) korupcijos tyrimą, ir ten buvo atskira tema „Korupcija aukštosiose mokyklose". Išvados skelbia, kad šiuo metu pagal pri­ oritetus korupcija aukštosiose mokyklose yra trečioje vietoje Lie­ tuvoje. Palyginti su kitomis sfero­ mis, korupcija tapo tam tikru sis­ teminiu požiūriu. įsivaizduokime: studentas duoda kyšį, ir ne kartą, tik tam, kad išlaikytų egzaminus.

Tarkime, kalbant apie policiją, kai kyšis duodamas tik tada, kai pa­ žeidėjas sustabdomas, tai čia ko­ rupcija dar nėra sistema. Aukšto­ siose mokyklose tai jau sistema.

Paskelbus tyrimo duomenis dau­ gelio aukštųjų mokyklų rektoriai pradėjo gintis, kad nėra tokios di­ delės korupcijos. Mūsų nuomo­ ne, kai korupcija siekia 40 proc., kalbame ne apie skaičių, o apie problemą.

Kokia šio projekto priešisto­ rė?

2002 metais vyko tarptautinis seminaras, ir viena darbo grupė prakalbo apie korupciją aukšto­ siose mokyklose. 5-6 žmonių gru­ pelė sugalvojo paviešinti šią pro­ blemą, ir tada visi seminaro daly­ viai pradėjo diskutuoti. Pamatėme, kad tai yra opi problema. Tada ir pradėjome kurti projektą.

Tyrimo rezultatai 2004 metus, kai buvo prista­ tyti tyrimo rezultatai, galime vadinti projekto kulminacija.

Ar tave asmeniškai nustebi­ no rezultatai (32 proc. prisi­ pažino davę kyšį, 45 proc. teigė žiną, kad tai teko da­ ryti jų kolegoms)?

Tikrai nustebino. Žinojome, kad problema egzistuoja, tačiau kai pamatėme, kad apie 32 proc. studentų duoda kyšius, ir ne tik administracijai bei dėstytojams, bet ir studentų atstovybėms, tai buvo labai netikėta.

Tačiau jūs apklausėte tik die­ ninių skyrių studentus. Vadi­

2003 metų gruodžio mėnesį Lietuvos studentų atstovybių sąjungos užsakymu pirmą kartą atliktas sociologinis tyrimas, suteikiantis duomenų apie korupcijos paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Sociologinis tyrimas „Korupcijos reiški­ nys Lietuvos aukštosiose mokyklose“ atliktas įgyvendinant vieną iš tęstinių LSAS vykdomų projektų „Korupcijos prevenci­ ja Lietuvos aukštosiose mokyklose“ (pradžia - 2002 metai). Susitikome su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezi­ dentu Viačeslavu PALKEVIČIUMI pasikalbėti apie šį projektą bei atlikto tyrimo rezultatus. nasi, tyrimas nėra visapusiš­ kas, tie skaičiai dar turėtų augti?

Taip... nes korupcija, netgi dar aukštesnio masto, yra ir neakivaiz­ diniuose skyriuose. Tačiau, kita vertus, rezultatai dar priklauso ir nuo aukštosios mokyklos: vieno­ je korupcija egzistuoja, kitoje - nę.

Viskas priklauso nuo dėstytojų, kurie ten dėsto, nuo jų įsitikinimų.

Dauguma dėstytojų kyšių neima, nes tai prieštarauja jų įsitikini­ mams, tačiau turime pripažinti, kad netrūksta ir imančių. Todėl man labai graudu, kai rektoriai ar­ ba mokyklų atstovai bando teigti, kad korupcijos nėra. Suprantama, kai jie patys neima, tai ir sako, kad nėra.

Ar įmanoma iš tirtų aukštųjų mokyklų išskirti labiausiai korumpuotą ar skaidriausią?

Ne, tikrai ne. Pagal mokyklas duomenų neskirstėme, tačiau da­ bar tyrimus atliks Švietimo ir moks­

tus pažeidimus, nėra. Šiuo metu

mes formuojame ir žadame pra­ šyti visų aukštųjų mokyklų, kad patvirtintų „Studentų ir dėstytojų etikos kodeksą“, kuriame jau bus nurodyta atsakomybė. Ji turi būti reglamentuota ir aukštosios mo­ kyklos statute, ir darbo bei studi­ jų sutartyje. Tačiau taip pat turi egzistuoti ir instancija, j kurią stu­ dentas arba dėstytojas galėtų kreiptis. Aukštojoje mokykloje tu­ rėtų būti įteisinta komisija ar ko­ mitetas, kuris būtų sudarytas iš 50 proc. studentų savivaldos ir 50 proc. dėstytojų.

Paskelbus nerimą kelian­ čius apklausos rezultatus švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasiū­

vos aukštosiose mokyklose“.

Kaip vyko šie seminarai?

Susirinkdavo aukštųjų mo­ kyklų Studentų savivaldų atstovai bei dėstytojai ir pirmiausia būda­ vo pristatomi mūsų bei „Transpe­ rancy International" tyrimų rezul­ tatai. Po rezultatų apžvalgos vyk­ davo diskusijos su STT pareigū­ nais. Ir iš tikrųjų ne tiek mes kal­ bėjom, kiek studentai. Šiose dis­ kusijose ir kilo mintis kurti etikos kodeksus ir pan.

Po šių seminarų prasidės in­ formacijos sklaida studentams bus kalbama apie tai, kad kyšiai neturi būti duodami ir imami, ką turi daryti, jei matai, kad dėstytojas, ar studentai siūlo ar ima kyšius ir kt.

Taip pat pradės veikti interneto puslapis www.korupciia.lt.

lo ministerija, jie bus atlikti ir VU, ir Kauno medicinos universitetuo­ se. Deja, tyrimų rezultatai nebus skelbiami, mums nebuvo paaiš­ kinta, kodėl. O kandidatų pasirin­ kimas, kaip mus sakė, nėra moty­ vuotas. Dalyvauja tik savanoriai.

Paskelbus apklausos rezul­ tatus spaudoje pasirodė pub­ likacijų apie patį tyrimą ir jo rezultatus. Štai kovo mėn.

Tačiau, jei žiūrėtume netgi valstybės mastu, visos tos „etikos komisijos“, „etikos kodeksai" tėra popierius ir neturi jokios įstatyminės ga­ lios.

Dažniausiai etikos kodeksas būna rekomendacinio pobūdžio.

Skirtingose aukštosiose mokyklo­ se esama „Dėstytojų etikos ko­ deksų", bet punkto, kuriame būtų numatyta atsakomybė už padary­

Kokios, tavo manymu, yra korupcijos reiškinio priežas­ tys?

Abipusė nauda... Dar galė­ čiau teigti - reglamentavimo ne­ buvimas. Pagalvokime - korupci­ ja egzistavo visur ir visada, net prieš tūkstančius metų, ir jos mes tikrai neišvengsime. Tačiau vis­ kas privalo būti reglamentuota: kiekvienas dėstytojo, studento ir netgi administracijos darbuotojo žingsnis. Kaip pavyzdj paimkime aukštąsias Europos mokyklas.

Kodėl sakoma, kad ten nėra ko­ rupcijos? Todėl, kad pas juos jau nuo senų laikų parašyta, jog taip elgtis nedera.

Gal pabaigoje galėtum tie­ siog išvardinti keletą korup­ cijos problemos aukštosiose mokyklose sprendimo būdų?

Paminėsiu keletą. Pirma, „Stu­ dentų etikos kodeksas", „Dėsty­ tojų etikos kodeksas". Antra, eg­ zaminų tvarkos keitimas (sistema dar nėra sukurta, tad mes kviesi­ me keleto aukštųjų mokyklų spe­ cialistus, kad mums pagelbėtų).

Be abejo, informacinė sklaida. Ir dar reglamentavimas, t. y. visų šių kodeksų įteisinimas aukštosiose mokyklose. Pačios studentų sa­ vivaldos veikla per kuratorių pro­ gramas, fuksų stovyklas ir kt.

Reakcijos banga

„Vakarų eksprese" pasirodė Viktoro Veselskio straipsnis, kuriame dėmesį patraukė K U rektoriaus Vlado Žulkaus tei­ ginys, kad „<...> studentai patys yra linkę duoti kyšį“.

Kaip galėtum tai pakomen­ tuoti?

Mano nuomone, kyšio davi­ mas yra tiek studentų, tiek dėsty­ tojų problema, nes nusikalsta dvi pusės. Tai yra problema dėl to, kad abi pusės yra patenkintos: studentas duoda pinigus, o dės­ tytojas paima. Vėliau studentas gauna gerą įvertinimą, ir abu lie­ ka laimingi. Šioje vietoje patys stu­ dentai turi pradėti kovoti su korup­ cija, nes jeigu studentas yra pa­ tenkintas, tai kam jam kovoti? Jis nemano, kad tai yra problema...

Studentas yra kaltas, nes jis nori duoti kyšį, tačiau yra dėstytojų, ku­ rie reikalauja kyšių.

Kad ir kaip liūdna, bet taip yra.

Todėl mes ir kalbame apie „Stu­ dentų etikos kodekso“ būtinybę, jame privalo būti nurodyta atsa­ komybė.

ateina žmonės, kurie įsitikinę, jog privalo duoti kyšį.

Mes surengėme 8 seminarus skirtingose aukštosiose mokyklo­ se. Sudarėme tam tikrą planą, ku­ riame nurodyta, ką iš tikrųjų rei­ kia daryti čia ir dabar. Ką reikia daryti kiekvienoje aukštojoje mo­ kykloje, kad korupcijos mastai bū­ tų kiek įmanoma sumažinti.

Tiems, kurie apie tyrimg išgirdo pirmg kartg

V. Naujiko nuotr. lė įsteigti studentų pasitikėji­ mo liniją. Ar ji pradėjo veikti?

Nėra reikalo steigti atskiros studentų pasitikėjimo linijos, kai tokia linija egzistuoja STT. Tik gal­ būt studentai išsigąs, kai išgirs, kad tai yra Specialiųjų tyrimų tar­ nyba... Todėl mums reikia ją re­ klamuoti. Gaila, bet kol kas Švieti­ mo ir mokslo ministerija lėšų in­ formacijos skaidai neskyrė. Šiais

metais

LSAS

su

LR

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo seminarų ciklą „Korupcijos reiškinys Lietu­

Asmeninė nuomonė Ar gali pareikšti savo nuo­ monę apie korupcijos reiški­ nį aukštosiose mokyklose?

Mano asmeninė nuomonė yra labai paprasta - kuo toliau, tuo baisiau. Korupcija aukštosiose mokyklose pagal „Transperancy International“ duomenis yra tre­ čioje vietoje. Taip pat j dešimtuką pateko korupcija vidurinėse mo­ kyklose, korupcija ikimokyklinėse įstaigose, korupcija iki 4 klasės.

Tad pagalvokime, kas pas mus auga? Iš vidurinių mokyklų jau

Sociologinis tyrimas „Korup­ cijos reiškinys Lietuvos aukšto­ siose mokyklose" vyko keturioli­ koje šalies universitetų bei dvi­ dešimt penkiose kolegijose. Iš vi­ so buvo apklausti 1006 dieninių skyrių studentai (po 503 iš univer­ sitetų bei kolegijų).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad korupciją studentai pirmiausia supranta kaip kyšininkavimą (23 proc.), nesąžiningumą (20 proc.) ir naudojimąsi tarnybi­ ne padėtimi (13 proc.). Korupcija aukštųjų mokyklų studentai nelai­ ko smulkių paslaugų ar dovanų teikimo ar gavimo.

Tyrimo rezultatai buvo netikė­ ti: 33 proc. prisipažino, kad jiems yra tekę duoti kyšį, 45 proc. sakė girdėję, kad tai teko daryti jų kole­ goms, 6 proc. davė kyšį aukšto­ sioms mokykloms, o net 2 proc. studentų atstovybių darbuoto­ jams. Populiariausia kyšio davi­ mo forma - „susimesti" dovanai prieš egzaminą (tai teko daryti net 52 proc. studentų). Kyšiui išleista vidutinė suma - 126 Lt. 60 proc. apklaustųjų teigė, kad kyšio davimas visiškai iš­ sprendė problemą, 29 proc. iš­ sprendė problemą tik iš dalies, o 4 proc. liko nusivylę.

universitas

12

2004 lapkritis

vilnensis

Panų spindesys Diana LIEPINYTĖ

Filologo vizija - idėjos užuomazga Štai vieną rytą poetiškai nusi­ teikusio (kitaip, beje, ir nebūna) fi­ lologo akį patraukė ant palangės numestas laikraštis. Tiksliau - ja­ me išspausdinta nuotrauka. Joje puikavosi besišypsantys, puikiai at­ rodantys aktoriai. „Žvaigždės"...

Kanų festivalio spindesys visad traukė jo akį ir jaudino jautrią sielą.

Prisipažintų (jei tik išdrįstų), jog ne kartą pasvajodavo ten pabūti... De­ ja, tai ir likdavo tik svajonėse... Tad giliai atsiduso. Jau buvo bekeliau­ jąs rytinės kavos... Tik staiga pakė­

lė užsimiegojusias akeles ir išvy­ do tikrą „žvaigždę". Tarsi raudonu Kanų kilimu siauru bendrabučio koridoriumi žingsniavo žavinga mergina. „Kas ji? Iš kur?“ Apsiblaususios akys ir prislopintas (vardan taupumo) koridoriaus apšvietimas neleido jam pažinti savo bendra­ kursės. Ji keliavo iš dušo. Chalatukas niekuo nenusileido vakari­ nei suknelei, žavingas rankšluostukas gaubė jos pečius, o vandens prisemtų šlepečių šlep­ sėjimą vargu ar atskirtum nuo aukštakulnių kaukšėjimo... Ir apsi­ suko vargšeliui galva. Ir apipylė komplimentais kolegę. Citavo vi­ sus žinomus poetus, kol ji patikėjo esanti „žvaigždė". Netrukus atsi­

Šiųmetinių filologų krikštynos vyko gana neįprastai. „Panų festivalyje“ pirmakursiai virto ne tik pilnaverčiais fuksais, bet ir „žvaigždėmis“.

rado daugiau tokių „žvaigždžių". Fi­ lologui atsipeikėjus, jau buvo per vė­ lu... Filologės nusprendė - „žvaigž­ dėms“ reikia festivalio!

Panų nieks nesustabdys...

Kaip filologės tarė, taip ir pa­ darė. „Panų festivalis“ - idealiau­ sia proga pasireikšti kylančioms „žvaigždutėms“ - pirmakursiams.

Jie neapvylė ir įrodė esą verti fuksų (nebe „nulių") vardo. Vaidino kaip tikri aktoriai. Už graudžias aša­ ras (seriale), intriguojančias pro­ vokacijas (filme S), kovinius ele­ mentus (trileryje) bei kitas scenas laukė atlygis - Auksinis kiaušinis

+ kepta višta. Kaip gi filologės ga­ lėtų pamiršti vištas? Juk jau nuo pirmo kurso joms kalama į gal­ vą - nebūk višta (būk aktyvi)!

Ir aktyvumas veržėsi per kraš­ tus.

Intriguojanti programa Turininga krikštynų programa džiugino susirinkusiuosius. O žiūrėti buvo j ką - pavyzdžiui, ma­ dų šou. Iš aukštos kokybės me­ džiagos, t. y. iš laikraščių „Stu­ dentų era“ sukurtos suknelės ste­ bino originalumu. Studentiškomis žiniomis apsisiautę modeliai tie­ siog spinduliavo elegancija. Ga­ limybės suspindėti nepraleido ir filologės „veteranės". Maloniai

nustebusių žvilgsnių sulaukė jų „Bobulių šokis“. Choreografiniai gabumai kėlė juoką, o „bobu­ lėms" nusimetus ilgus apdarus nugriaudėjo aplodismentai. Dra­ bužius nusimesti išdrįso ne tik fi­ lologės. Netikėtai scenoje pasi­ rodęs striptizo šokėjas susuko galvą ne vienai merginai... Vyko ir vaikinų aukcionas (jei atvirai, pasiūla buvo verta dėmesio). Bu­ vo žavūs renginio vedėjai, žavūs dalyviai, miela aplinka... Ech, jau buvo... Suspindėjo ir praėjo. Lie­ ka tik laukti kitų metų, o su jais kylančių naujų „žvaigždžių". O žvelgdami į Kanų festivalio rau­ doną kilimą prisiminsime ne pra­ stesnį lietuvišką, studentišką, filologišką „Panų festivalį".

Filosofijos fakulteto studentų krikštynos pakrikštytųjų akimis Rūta ŽEROMSKYTĖ Ilgai teko laukti tos akimirkos...

Mes, tuometiniai nuliukai, tokiais savęs, tiesą sakant, nelaikėme ir krikštynas labiau siejome su akci­ jomis atrakcijomis bei įdomiu laiko praleidimo būdu. Krikštynų išvaka­ rėse nusprendėme pasiteirauti sa­ vo likimo draugų, ko jie tikisi iš krikš­ tynų, kokių ritualų labiausiai norėtų išvengti. Štai kokių atsakymų sulau­ kėme: „Tikiuosi smagaus laiko, įdo­ mių žaidimų, geros muzikos... Ti­ kiuosi, bus nebaisu: per daug ne­ išpurvins plaukų bei drabužių, o į skrandį nepapuls kokios nors ne­ kokios medžiagos...“ (Alma, psi­ chologijos I k.); „Einu vien dėl gra­ žios tradicijos. Jau seniai svajoju būti pakrikštyta. Tikiuosi humaniš­

kumo ir... jokių kiaušinių" (Milda, psichologijos I k.).

Regis, norai ir viltys aiškūs kaip reklamoje: vaikučiai tikisi švelnumo ir švaros... Tačiau krikštynų dieną nudžiugome supratę, kad mūsų fa­ kultetas ne veltui garsėja humaniš­ kumu: baisiosios akcijos atrakcijos virto... pieno gėrimo varžybomis bei savanoriška fuksų fotosesija (tiesiog merginų svajonė!). Susirinkę po pa­ skaitų padainavome ir žaidėme orientacinį žaidimą, kurio metu teko smegenėles bei kūnelį pamiklinti, pašokinėti, palakstyti, paieškoti... re­ gis, buvo linksma!

Vakare susirinkome j antikine šventove tapusį „Ministerijos“ klubą duoti nuliukų priesaikos. Tiesa, prieš tai teko Olimpo dievų išmelsti atlei­ dimo už mūsų nešvarią prigimtį, ku­

ria suteršėme jų šventovę. Tačiau mums buvo atleista ir pagaliau tapo­ me tikrais studentais! Po tokio neap­ sakomai svarbaus įvykio teiravomės naujakrikštų, kaip jie jaučiasi ir ką ma­ no apie krikštijimo procesą... Vertini­ mai pasirodė gana įvairūs: „Labai kojas skauda... gražios dekoracijos... mes jau arčiau dievų!

Davė tik vieną saldainį, smagu, kad žmonės ryžosi šitaip organizuoti“ (Justė, psichologijos I k.); „Įdomios krikštynos buvo. Dabar irgi įdomu.

Originalios dekoracijos...“ (Simas, fi­ losofijos I k.); „Noriu miego... kol kas nesijaučiu labai pakrikštyta: nei pur­ vo, nei „zelionkos“ ant kaklo... keista kažkaip“ (Aura, socialinio darbo I k.); „Labai geri įspūdžiai. Tikėjausi kaž­ ko baisesnio, o vakarinė dalis - JĖGA! Dėkui FilosF SA. Kaip jaučiuosi? Ne-

Nuliams teko ir kojytes pamiklinti juntu, kad po krikštynų kas būtų pa­ kitę...“ (Mantas, sociologijos I k.).

Taigi tie švaros ištroškę vaiku­ čiai, atlikę visas apeigas, pasigedo purvo! Štai kaip būna! Ateity šitą

klaidą pajėgsime ištaisyti, kad krikš­ tynos būtų minimos deramu blogu žodžiu, o jei rimtai -dėkojame FilosF SA entuziastams už švelnumą ir pui­ kias krikštynas.

Sis tas apie drėgnas kelnes, raudoną gerklę ir krikšto alkį...

Dainius DIKŠAITIS „Ir koks velnias mane nešė į tą galerą?" - pasakytų šviežiai iškep­ tas fuksas, akis j akį susidūręs su re­ alybe. Realybe - šalta, drėgna, per­ sisunkusia rudeninio Vilniaus ari­ muose besiblaškančios teisininkų krikšto nuojautos, iš mokslo vaisius raškančių „Dievo abrozdėlių“ at­ plaukiančios propagandos ir drebuiiuku nuo kojų iki rankų, nuo vieno neurono iki kito... Matyt, gyvenimo skonis kaip tik ir slepiasi karštu neži­ nios lietumi apšlapintame laukime.

Ne kur Rojuj ar šv. Petro saugomų vartų priekampy, ne.. .Tiesiog išban­ dymų ir grūdinimosi pamokų kvapu paženklintame Saulėtekio alėjos as­ falte. Rugsėjo 29-ąją jį trypė daug jau­ nų, gležnų kojyčių, bet neilgai...

Judesys barakuose, nervingas pirmakursių šmižinėjimas nuo vieno namo kampo prie kito žadėjo įdomų reginį. Jau nuo pat ryto puolę ieško­ tis sau tinkamiausios aprangos, dau­ gelis pasmerktųjų ne juokais išsigan­ do. Tinkamai atspindėti krikštynų or­ ganizatorių (o šiemet už krikštą teisi­ ninkai dėkojoTeisės fakulteto Studen­ tų atstovybės komandai) sumanytą temą nepasirodė toks jau lengvas už­ davinys. „Madų aukos" - tai origina­

m

... iš nulio į fuksq - iš fukso į studentą - iš studento į žmogų... lūs, spalvingi, komiški TF avinėliai, turintys neperšlapti ir savo aksesu­ arais „pavežti“ bet kokius sunkumus.

Nuo ieškojimų linkstančios kupros dar labiau pakumpo nuo sklandančių nuogirdų apie praėju­ sių kartų „Košmarus Guobų gatvė­ je". Minėtos purvo vonios natūra­ lioje aplinkoje, sveiko maisto de­ gustavimas iš katilo, vulkanizmu apsirgę skrandžiai ir spalvas keičian­ tys veidai. Baugiai skambėjo tokie memuarai, bet vaizdelis nuo to TF prieigose nė kiek nenukentėjo.

15.30 vai. visa plejada išsipus­ čiusių nulių jau trypė dulkėto kele­ lio odą. Sijonuoti, skrybėliuoti, šiukšlių maišų apavu ir tualetinio popieriaus šarvais apsiginklavę žmogiukai koja kojon žygiavo pa­ sitikti savo lemties. Kaip ir dera stu­ dentiškoms sutiktuvėms, vakarėlis be triukšmo - ne vakarėlis. Prisigal­ voję keisčiausių šūkių, pasikinkę drąsą ir šmaikštumą jaunikliai rei­ kalavo veiksmo. Ko norėjo, tą ir ga­ vo. Po akimirkos palaimingo džiū­ gavimo horizonte pasirodė pirmieji pavojaus ženklai - palikę savo pos­ tus, j pagalbą teisininkų krikšto tė­ vams atlėkė J. Žemaičio karo aka­

demijos kariūnai. Na ir sudrebėjo že­ melė jiems išsižiojus: „Ramiai, stot, gult, žengte marš“, - šūksniai aiškiai žadėjo šiek tiek rimtesnį pasivaikš­ čiojimą nei atrodė iš pradžių. Kiek­ viename žingsnyje budri kariūno akis stebėjo aukas. Net ir menkiausias nu­ sižengimas viršesniojo komandai bu­ vo baudžiamas žiauria dvidešimties atsispaudimų sankcija. Netreniruo­ tiems nuliukų raumenims mankšti­ nantis prasidėjo pagrindinė kankini­ mo akcijos dalis - nepamirštamai jau­ ki ekskursija Saulėtekio miškais... „Kas nors nepatinka? - Bučiuok že­ mę! Kojytes skauda? - pirmyn iki stul­ po ir atgal!" Tokie malonūs padrąsini­ mai studentų miestelyje skambėjo pla­ čiai kaip Maironio „Lietuva brangi". Vi­ sose rungtyse - nuo lengvo pasibė­ giojimo rajono pušynais iki paskutinio šliaužimo žeme - nulių prakaito lašai klojo dulkėtą Vilniaus žemelę it kilimas. Šlapiais užpakaliukais išsiskiriantys vai­ kinai, nuo įtempto dainavimo įraudusios gerklės ir kantriai lauktas fukso pa­ žymėjimas - trys dovanėlės, menan­ čios kelionę į save. Regis, jau galima atsipalaiduoti? Nesąmonė - lengvai gavęs, taip pat lengvai ir pamesi, todėl prieš priimant priesaiką visi buvo pa­

Teisininku tapęs, dėmės šios nebenusiplausi... vaišinti šalto vandenėlio bombomis ir gero išgąsčio dozele. Dar valan­ džiukę palakstę po gretimais įsikūru­ sį stadioną, mažieji „krikštukai" sutū­ pė. Jų laukė bene svarbiausia aki­ mirka-tikrojo teisininko priesaika. Pa­ žadėję gerbti ir mylėti visa, kas teisė, iš teisės ir dėl teisės, karšti fuksai nu­ džiugo (po sąžiningos treniruotės są­ žiningas ir atlygis): specialiai jiems buvo organizuota fiesta „Malibu" klu­ be. Suderintas sportas ir aktyvus po­ ilsis naktiniame kurorte daugelio aky­ se įžiebė liepsnelę: „The show mušt goon“...

Sėkmingai užmigusio fukso sapnai visada spalvoti. Jis jau stu­

dentas, bent mažąja savo dalimi na­ gais ir dantimis kovojantis už žmo­ gaus teises ir laisves. Teisininku juk tapęs, dėmės šios nebenusiplausi (ypač isteriškai rėkdamas patrakėlio Tarzano-madų aukos-kailyje). Kar­ tais, jei sapnas labai tikroviškas, iš džiunglių persikeliama j teismo salę, notaro biurą ar antstolių kontorą. Toks fuksas tada visai kaip velnio nuota­ ka, šviesiuose sapnuose reginti sa­ vo mylimąjį. Visai kaip drėgnakelnis, raudonos gerklės ir stulbiančios kar­ jeros perspektyvos savininkas... Gal bus ką papasakoti ateities kartoms, gal... Bet po gerų krikštynų - pagal­ vė valdo... Labanakt...

universitas

2004 lapkritis

13

vilnensis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

-------------------------------------------- ;------------ - ------------------------------------------------------------------------------------ .J

Kaip nulis tampa vienetu, arba Nulių kryžiaus kelias Milana MARFINAITĖ Mūsų įšventinimas j fuksus pra­ sidėjo MIF kiemelyje. Šventiniai svei­ kinimai, priesaika ir organizatorių su­ galvotos užduotys nuteikė optimis­ tiškai. Labiausiai įsiminė užduotis, kai trys žavios nuliukės turėjo surink­ ti kuo daugiau vyriškų trumpikių čia, MIF kiemelyje. Ilgai netikėjome, kad gali atsirasti tokių drąsuolių. Bet atsi­ rado! Ir netgi ant scenos. Taigi MIF merginos gali didžiuotis savo fakul­ teto vyrukais. Bet tai tik pradžia. Sto­ telėje „Vaizdo plokštė“ prie Pylimo - poliklinikos mūsų laukė penki nulių • kraujo ir prakaito ištroškę antrakur­ siai. Liepė šokinėt varlyte, užšokuot laiptais susikibus, ir dar buvome „ma­ loniai“ gaivinami vandeniu. Po visų išbandymų antrame krikšto punkte paženklinti antru antspaudu gavome žemėlapį, pagal kurį turėjome nusi­ gauti į kitą punktą - „Garso plokštę“.

Ten buvome vaišinami tikru delika­ tesu-nevykusios namų šeimininkės šaltibarščiais. Dar niekada nebuvo tekę ragauti šaltibarščių, pagamintų iš 0,5 kg sodos, druskos, burokėlių (dar kažkas sakė, kad miltų su smė­ liu buvo nepagailėta). Po viso šito bu­ vome išmarginti juodais dryžiais ir paprašyti sudainuoti kokią smagią dainelę.

Ketvirta stotelė-Sportorūmai. Po trečiosios ji atrodė kaip pasaka, te­ reikėjo atlikti keletą fizinių pratimų ir pasipuošti dar vienu antspaudu. Tik šį kartą žaliu. Gavome nuorodą j penktąjį punktą. Šis - Gedimino pi-

Agnė JANUŠEVIČIUTĖ Spalio 6 d. VU KHF pirmakursiai pasiryžo krikštynų siaubui. Pasak KHF ŠA prezidentės Birutės Zumaraitės, šios krikštynos turėtų būti ki­ tokios nei anksčiau - geresnės, il­ gesnės, smagesnės, išradinges­ nės...

Skystoji „Teisybė"

Šie MIF nuliai tapo fuksais lies papėdėje, kur mus pagirdė ne­ įprasto skonio gėrimu tiesiai iš kibi­ ro. Bet ir tai dar niekis, palyginti su tuo, kas mūsų laukė Kalnų parke.

Jau kopiant į kalną, kuri būtų galima drąsiai vadint Golgota, buvo aišku, kad būtent čia bus visų mūsų krikštynų kulminacija.

Netrukus tuo ir įsitikinome - prie­ šinga kryptimi jau ėjo nebe nu­ liai, o tikrų tikriausi fuksai. Apie tai bylojo ne tik jų išvaizda, bet ir kvapas. Tik kažkodėl jų akyse nesimatė didelio džiugesio. Už­ lipus į kalną atsivėrė neįprastas vaizdas - kaip iš kokio filmo apie koncentracijos stovyklas. Par­

klupdyti ir šliaužiantys nuliai, iš visų pusių apsupti antrakursių, pi­ lančių pomidorų padažą, actą, miltus, virtas kruopas ir kitą gėrį, daužančių kiaušinius tiesiai ant nulių galvų. Praėjęs šį ritualą nu­ lis gavo savo išsvajotą fukso pa­ žymėjimą, nemokamą kelialapį vakarinę dalį klube „Intro" kartu su Ekonomikos fakulteto pirma­ kursiais bei žmonėmis, norėju­ siais kartu pasiausti tema „EURO ERROR: Statyba iš nulių negali­ ma”. Po šios dalies neigiamas tik­ rai virto teigiamu, nulis virto vie­ netu, t. y. pagaliau NULIS virto pilnateisiu FUKSU!

Ir aš su kolegom fuksais ėjau...

Simas JANULIS

Krikštynos kareivinėse...

Fizika „priot“ ir taškas. Ir kas sakė, kad fizikai nemėgsta sportuoti? Sporto ir žygių kultūra mūsų fakulteto studen­ tams diegiama jau nuo neapsiplunksnavusių nulių stadi­ jos. Džiugu... Bet apie viską nuo pradžių.

Liepė mums, fizikiniams nu­ liams, didžiai mylimi vyresnieji susi­ rinkti rugsėjo 29 dieną, 12 valandą prie fakulteto. Žinojom... žinojom, kas mūsų laukia, tai ir atėjom pa­ sipuošę: kas su kombinezonais ar celofaniniais lietpalčiais, kas su kepurėm, kas su lipnia juos­ ta laminuotais batais. Buvo ir gu­ minių batų, ir kojinių, užmautų ANT batų. Buvo ir gudručių, ku­ rie nesiteikė ateiti. Matyt, neži­ nojo, kas jų laukia.

Tai va, dėl bendros tvarkos, kad mes, nuliai, galvotume, jog už keliamą ermyderj galima nu­ kentėti, aplink zujo ale-baisus basagalvis ar skaidrių plaukų dėdė su peraugusiu dantų krapštuku, liaudyje vadinamu ..byta“. Sugrūdo mumis visus į vieną garmoškini autobusą ir iš­ gabeno kažkiek daug kilometrų už Vilniaus. Į miškus. Ir tiek mes tą autobusą tematėm. Tada vi­ sus kultūringai surišo virvele, kad neišsilakstytumėme ir nepasiklystumėme. Surišę pradėjo Nulius pasveikino pjuvenų konfeti vesti takeliu. Kai atkeliavom i šviesią ir plačią miško aikštelę, vėl liūdna šliaužti, gerieji ir rūpestingieji turėjom laukti. Koks nesiskaitymas su fizikai mažino trintį vandeniu, alieju­ nulių savigarba!!! Kraupu tiesiog. Štai mi, apibarstė apsauginiu miltų šia ir prasidėjo sportas. Žaidėm žai­ sluoksniu. O tuos, kurie sėkmingai dimą „bėk ir šok per skaniąją duo­ įveikė tunelį, pasveikino pergalingas bę“. Po to turbūt norėjo mus pavalpjuvenų konfeti. Visi gražūs ir spal­ Sydinti, tik pamiršo, kad maistą reikia voti nuėjome priimti paskutinių nulių dėti į pilvą, o ne ant jo. Ir ne ant galvų, patepimų - papurtymo elektra ir itin ir ne ant kojų, ir ne ant pečių... Kita garbingo zelionkinio štampo ant žan­ akcija-atrakcija - šliaužimas per do, reiškiančio, kad patapom FUK­ skanųjį tunelį. Kad nebūtų sunku ar SAIS. Valio. Bedžiūgaudami gavom

Orientacinis bėgimas po Kauno senamiestį jau tapo tradicija. Nors pir­ makursiai nelabai nutuokė, tai tebu­ vo tik apšilimas. Per „rytinę mankštą", prieš didįjį krikštą, mažiesiems Uni­ versiteto studentams teko pasukti gal­ vą, kas yra studentiška duona ar sau­ gaus studento atributas. Pasirodo, stu­ dentiška duona jiems asocijuojasi su skystu „Teisybės" (atsirado mat teisuo­ liai...) arba „Švyturio" (o, čia jau ge­ riau...) gėrimu, na, o apie apsaugą, regis, teks skaityti atskirą paskaitą...

teisę vadintis Fizikos fakulteto pirma­ kursiais.

Apsikabinkim!

Atrodo, visi liko patenkinti: ir jau pakrikštyti, ir esami Universiteto stu­ dentai, ir senieji krikštatėviai. Smagu, kad mūsų fuksai tokie mandagūs ir nuoširdūs. Ar kuris nors krikštatėvis yra sulaukęs šilto apkabinimo ir dide­ lio AČIŪ? O šie mažyliai padėkojo ir padovanojo nuoširdžiai dumbluotą apsikabinimą. Bet juk nuoširdumas ir dėmesys svarbiausia...

Tikrasis krikštynų siaubas Pasak gandų, mažieji nekrikštai nutuokė, kur bus vežami po apšili­ mo (hmm... infor­ macijos nutekėji­ mas), tačiau nė neįsivaizdavo, kas jų laukia...

Rukloje. „Garbės

Tuoj nuoširžiai apkabinsimi

Nacionaliniai krikštynų malonumai Rasa ANDRĖKUTĖ Šventė prasidėjo dar pakeliui į

kitą, gana sportinę užduotį: par­ eit namo. Ką, mes ne fizikai?!

Nepareisim? Dar net iš pirmo karto į tą kelią, į kurį reikia, pa­ taikėm. Entuziazmo netrūko. Ką tik iškepti fuksai nusprendėme patys pasportuoti ir suteikti to­ kią galimybę nefuksams. Eida­ mi miško takeliu kaip skruzdė­ lės išsilakstydavome ir pritemp­ davome kas storesnių, kas plo­ nesnių išvartų ir šakų, kelmų ir pakelės šiukšlių. Taip greit iškil­ davo bebrų užtvankos (daug jų buvo), trukdančios nefuksų transportui išvažiuoti. Bet mūsų krikštytojai turbūt labiau linkę į miškų ūkį, o ne j sportą, nes dnjžbą buvo atsivežę. Tai greitai ir išvalė išpjaustė mūsų darbo vaisius.

Mūsiškiai ėjo neilgai. Kas tik tris kilometrus iki stotelės, kas aštuonis iki Nemenčinės plen­ to (pakeliui kai kas išsimaudė eže­ re). Ir sėdom j autobusą. Važiavom, žinoma, zuikiu, nes visi daiktai buvo atimti. Kol atvažiavom, jau ir gendan­ čių kiaušinių kvapas pradėjo sklisti visuomeniniame transporte. Kadan­ gi ne visi grįžo vienu metu, tai bara­ kuose eilių prie dušų nebuvo. Štai taip mes įgijome moralinę

takas“ jiems atrodė linksmas pa­ sivaikščiojimas po rudeninį miš­ ką. Deja... Kas galėjo pagalvoti, kad KHF SA rūpinasi ne tik links­ mybėmis, bet ir panelių oda, ku­ riai buvo paruoštos purvo vonios, bei vaikinais, kuriuos žavėjo (o gal ir ne labai) nuo galvos iki kojų permirkusios jų kursiokės. Džen­ telmeniškumo pamokos (paduok panelei ranką, perkelk per balą ir 1.1.) nenuėjo perniek.

Trakus. „Tėveliai" gėrė šampaną, o „nuliams" nedavė. Šie tuo tarpu stip­

rinosi, visgi krikštynos - nelengvas išbandymas, kurį ištvėrus net sun­ kiausi egzaminai tampa įveikiami.

Kiekviena stotelė kėlė paniką... Bet juokas (pro ašaras) netilo. Išlipus iš traukinio „tėveliai“ jau laukė su vel­ niškom šypsenom ir plakatu „Nuliai, sveiki atvykę į pragarą“. Bebaimiai „nuliai“ (kaip vėliau paaiškėjo, tokiais tik apsimetantys) išklausę programą, surišti ir pažymėti magiškais krikšto ženklais koja kojon (tiesiogine to žo­ džio prasme) žingsniavo per Trakų miestelį į pragarą. Buvo aukų... Kaž­ kas griuvo, kažkas skrido, kažkas kažką pametė, kažkas kažką sutry­ pė... Krikštatėviai, norėdami parodyti savo meilę, vedė mankštą, kuri turė­ jo padėti „nuliams“ pasiruošti fiziš­ kai. Visiems ypač patiko pratimas „sto­ ti, gulti, stoti". Vėliau visi draugiškai vaikštinėjome po mišką (kai kurie ba­ si). „Tėveliai" surengė purvo vonią ir

Kaip Gamtos mokslų fakul­ teto „nuliai“ tapo fuksais... maudynes ežere. Po to nuoskaudas su meile nuplovė laboratorijoje iš vie­ tinių ūkininkų bulvių virta naminuke.

Patenkinti naujai iškepti fuksai patrau­ kė namo. Pasigedo maisto, bet vė­ liau jis atsirado... ant bendro vaišių stalo. Išsipustę fuksai dėkojo „tėve­ liams“ ir siuntė juos kuo toliau... atos­ togų. Po to vyko šokiai ir... karaokės konkursas. Laimėjo naujas Lietuvos popmuzikos vaikinų fuksų kvartetas.

Kokį kūrinį jie atliko, niekas nesu­ prato, bet negi tai svarbu? Svarbiau­ sia, kad kartu su jais dainavo visi.

Kada, kas, kaip ir su kuo nuėjo miegoti, nežino niekas, bet atsikėlė visi nepaprastai žvalūs ir linksmi. Pa­ sirodo, krikštynos pakėlė ūpą studi­ juoti ir studentauti. Iki šiol visi links­ mai prisimena krikštynas, po kurių geriausiais fuksų draugais tikrai ta­ po ketvirtakursiai. Pasikrikštijusių bu­ vo nedaug, todėl tie, kurie taip ir ne­ tapo fuksais, turėtų asmeniškai kreip­ tis j ketvirto kurso studentus. Jūs vi­ sad maloniai laukiami.

www.icg.lt

HMM pi* INNDVATIDN COMPUTER’GRDUP

DOVANA!

tiems kompiuferj pšvDansirotin/as / stalas

STUDENTAI W KLIENTAI!

NUOLAIDA

Kalvarijų g. 125, Vilnius / telefonas visoje Lietuve>jefi7OC>55001 / wwwJcg.tt

universitas

2004 lapkritis

vilnensis

14

<

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija k...........................

... ......................................................................................................... ....... —............ ...............................................................................................................................................................

—

XXI amžiaus epidemija - nusirašinėjimo liga Aušra GALKYTĖ, Andrius KAVALIŪNAS Ši liga • • • •

taip pat yra vadinama: Morbus scriptori Schpargaloma Ratsia Kopijavimas (ne švieti­ mas)

Apibrėžimas Tai liga, pasireiškianti streso ar neįprastų situacijų metu, kuo­ met pacientas praranda sugebė­ jimą naudotis savo proto galiomis ir beviltiškai kreipiasi pagalbos j artimą ar, nutuokdamas apie ar­ tėjantį priepuolį, jam ruošiasi, de­ rina specialius instrumentus.

Istorija Mokslininkai nustatė, jog šios ligos šaknys siekia pačią pasau­ lio pradžią. Manoma, kad pirma­ sis nusirašinėjimo ligos atvejis buvo Ievos sutvėrimas (Dievas, sukūręs levą, panašią j Adomą, nusirašė pats nuo savęs). Kaip ten bebūtų, XXI amžiuje ši liga nenu­ maldomai plinta ir jau baigia pa­ siekti kritinį epidemijos lygį.

Etiologija ❖ Galimas genetinis faktorius.

Genetiškai nulemtai ligos for­ mai būdingi lengvi psichikos su­ trikimai, pasireiškiantys arba nuo­ latine būkle, arba aplinkos įtako­ jamais paūmėjimais.

❖ Tačiau didžiausią reikšmę tu­ ri predisponuojantys faktoriai: • Stresas; • neįprasta, nekasdienė si­ tuacija; • Self-conscious (savimo­ nė); • Ypatingas beribiškumas ir tolerancija išprovokuoja priepuolį kiekvienam su azarto jausmu.

Šių laikų visuomenėje vis dažniau pasireškia „am­ žiaus ligos“. Be miokardo infarkto, diabeto ir arterinės hipertenzijos taip pat diag­ nozuojama nusirašinėjimo liga...

pacientas irzlus, suneri­ męs, neramus, judesiai suaktyvėję, gali būti neti­ piški).

Taip pat galima būtų skirti šias nu­ sirašinėjimo ligos stadijas: 1) primityvioji stadija: žvilgs­ nis j artimą; 2) beviltiškumo stadija: aplin­ kinių trukdymas (pasireiš­ kia visada!); 3) galimybių stadija: techno­ logijos; 4) Super-extra-ultra išsireiški­ mas; 5) piktybinės ligos stadija: pyktis ant viso pasaulio.

Klasifikacija Nusirašinėjimo liga gali būti klasifikuojama pagal išorinių kū­ no priedų atsiradimo trukmę, po­ veikį sveikatai (šalutinę patolo­ giją)Pagal išorinių kūno priedų at­ siradimo trukmę nusirašinėjimo li­ ga skirstoma į: • trunkančią iki kelerių me­ tų: • trunkančią iki paros; • pasireiškiančią iš karto.

Tyrimai Apžiūra - gali būti pastebimi paciento kūno formų pakitimai.

Apčiuopa - gali būti čiuopia­ mi neįprasti dariniai kūno pavir­ šiuje, atskirų kūno dalių apimties padidėjimas.

Pagal ligos pažeidžiamus orga­ nus: • kenkianti CNS (centrinei nervų sistemai); • kenkianti regėjimui; • kenkianti klausai. ' Patologinė anatomija Apžiūrint pacientą gali būti stebima pakitusi jo išvaizda, idiopatiniai, kartais rudimentiniai ele­ mentai. Dažniausiai randami to­ kie pakitimai: • išoriniai kūno priedai; • hyperaemia (matomas ry­ škus ligonio odos parau­ dimas veido srityje); • nekoordinuoti galvos ir akių judesiai; • ypatingai dažna galvos ro­ tacija (paciento galva yra nuolat pasukta į kurią nors pusę. Kartais tai vyksta ne­ valingai); • akys įsmeigtos į vieną ar­ ba du taškus. Taip pat gali būti išreikštas nistagmas (akys nuolat laksto) - be­ viltiškumo stadija;

Auskultaciia - nelabai infor­ matyvus metodas diagnozuojant nusirašinėjimo ligą. Tačiau gali būti girdimi neaiškios kilmės ūže­ siai.

Perkusija (tyrimas, kai lengvai pirštais „beldžiant“ j kūno pavir­ šių stengiamasi išgirsti kylantį garsą) - netaikoma. Nebent kau­ kolės ertmės...

Laboratoriniai ar instrumenti­ niai tyrimai neatliekami.

Gydymas Efektyviausias gydymo meto­ das yra pokalbis su pacientu, re­ komendacijos. Taip pat pasitvirti­ no atostogų skyrimas. Diagnoza­ vus ligą, gydytojas privalo apie ją informuoti patį pacientą, jspėti apie galimas komplikacijas bei pažeidimus. Priepuolio metu gali tekti imtis drastiškų priemonių.

Prognozė Ligos prognozė priklauso nuo pažeidimo laipsnio. Galimos iš­

eitys: • susiprotėjimas; • recidyvo tikimybė; • galima „banguojanti“ ligos eiga, kuomet būdingi ligos priepuoliai, tarp kurių pa­ ciento elgesys tampa vi­ siškai normalus, be jokių patologinių pokyčių; • ligos supiktybėjimas.

♦ rankų tremoras (nevalin­ gas paciento viršutinių ga­ lūnių raumenų susitraukinėjimas, sukelia nedide­ lės amplitudės nuolatinius judesius); ♦ keista kūno pozicija.

Patogenezė Nusirašinėjimo liga pasireiš­ kia keliais etapais, todėl tipiška jos simptomatika gali būti ne iš karto pastebima.

Taigi, nepaisant aukšto šiuo­ laikinės medicinos lygio, moder­ nių technologijų ir tyrimo metodų, nusirašinėjimo liga nuolat plinta, diagnozuojama vis daugiau nau­ jų ligos atvejų, ja suserga vis jau­ nesnio amžiaus žmonės. Todėl ypatingai svarbu stebėti, ar dar. neatsirado šios pavojingos ligos simptomų bei rūpintis ligos profi­ laktika.

I ligos pasireiškimo fazė: ♦ netikėti priepuoliai; ♦ gali pasireikšti visiems!

II ligos pasireiškimo fazė: ♦ tikėtini priepuoliai -> pasi­ rengimas; ♦ CNS ir motorikos aktyvu­ mas (objektyviai stebint

Vilniaus jaunimo organizacijų mugė Ugnė KARALIUNAITĖ „Tik nesakyk, kad nieko ne­ vyksta“ - štai tokiu šūkiu spalio 2 d. į Vilniaus Rotušės aikštę bu­ vo sukviestas sostinės jaunimas.

Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (VJOS AS) suorganizuotoje mu­ gėje savo veiklą pristatė apie 40 jaunimo organizacijų: Vilniaus li­ beralusis jaunimas, AISEC Vil­ nius, Lietuvos šakaliukų sąjunga, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos Vilniaus komiteto Jau­ nimo grupė, J. Matulaičio socia­ linis centras ir dar daugelis kitų.

Gerai nusiteikę savo tikslus, at­ eities planus ir kt. atskleidė ir aukštųjų universitetinių mokyklų studentų atstovybių nariai: Vil­ niaus universitesto (VU SA), Vil­ niaus pedagoginio universiteto (VPU SA) ir kt.

Renginio lankytojai galėjo pa­ klausti ir išgirsti atsakymus apie vykdomus jaunuomenės projek­ tus, gauti organizacijų atributikos, kontaktų, kurie jaunuoliams tikrai

pravers panorus įsitraukti į sąjun­ gų veiklą. Renginio atidaryme bu­ vo perskaitytas mugės globėjo Ar­ tūro Zuoko pasveikinimas, kuria­ me jis išreiškė džiugesį, kad jau­ nimo organizacijos yra aktyvios ir „geba savarankiškai svarstyti, priimti sprendimus ir juos įgyven­ dinti“.

Kelią į VU SA stendą lankyto­ jams rodė spalvotos pėdutės, o čia buvo skleidžiama informacija apie artimiausius studentų atsto­ vybės planus, ateities vizijas, jau įvykdytus projektus. VU studentų atstovai sulaukė jau ir baigusių seniausią Lietuvos universitetą lankytojų, kuriems ypač buvo įdomu pasiklausyti apie šių die­ nų veiklą, studentišką gyvenimą bei paskaityti didžiausią studen­ tų laikraštį „Studentų era“. Ren­ ginyje buvo galima išgirsti šiais metais VU SA įrašytą himną „Gaudeamus Modernitus“. Mu­ gės uždarymo ceremonijoje VU SA gavo „informatyviausio“ sten­ do apdovanojimą.

Nors oras ir nebuvo pats pui­ kiausias, tačiau dalyvius bei lan-

elektroniniu paštu. Taip pat dide­ lio dėmesio susilaukė stendas, kuriame prisiekus ištikimybę Že­ mei ir gamtai, galėjai sukrimsti rudens gėrybių: obuolių ar slyvų. Šių metų mugė pasižymėjo ypa­

VU SA stendas mugėje paskelbtas informatyviausiu kytojus nuolat šildė scenoje vykstantys renginiai. Visų pirma organizacijos turėjo prisistatyti. Čia galėjai išgirsti jaunimo orga­

nizacijų dainų, pamatyti simboli­ nių vaidinimų bei pasiklausyti įdomių kalbų. Antra priežastis, neleidusi sušalti, buvo rengiami konkursai, kurių metu, atsakius į

užduotus klausimus apie VJOS AS, buvo galima laimėti pakvieti­ mus j boulingą, kiną, klubą ar restoraną. Lankytojams mugėje tikrai nebuvo nuobodu, kadangi juos jaunimas vaišino karšta ar­ bata (jos labiausiai ir trūko vėsią rudens dieną), kvietė nusifotog­ rafuoti ir gauti savo nuotrauką

tingu informatyvumu: visos orga­ nizacijos buvo pasiruošusios at­ sakyti j bet kokį klausimą. Rengi­ nio organizatoriai išleido VJOS AS priklausančių organizacijų katalogą, kuris buvo platinamas mugėje.

Per renginio uždarymo cere­ moniją organizacijos gavo padė­ kos raštus ir mugės rėmėjų įteik­ tus apdovanojimus už lankomiausią, informatyviausią, spalvingiau­ sią stendą. Baigiamojoje kalboje buvo pažadėta, kad idėja apie jaunimo organizacijų veiklos pri­ statymą visuomenei taps gilia tra­ dicija, ir visi buvo pakviesti vėl su­ sitikti po metų.

VU SA informaciją parengė Aępė ZALANSKAfTĖ info@vusa.lt

universitas

2004 lapkritis

vilnensis

— VU futbolininkai pirmauja to komandą. Norisi geru žodžiu paminėti gerą futbolininkų žai­ dimą. Stabiliai ir patikimai žai­ džia gynimo linija, - tai vartinin­ kas A. Valčiukas, gynėjai D. Pinkevičius, A. Dubickas, M. Mar­ cinkevičius. Šiais metais sustip­

Rimantas TURSKIS, VU futbolo rinktinės treneris Baigėsi 2004-2005 m. m. studentų futbolo lygos I rato var­ žybos. Labai džiugu, kad pirmo­ je vietoje įsitvirtino VU futbolo rinktinė. Ji dviem taškais lenkia Šiaulių pedagoginio universite­

rėjo saugų linija, kurioje žaidžia naujasis komandos kapitonas S. Vaiginas, pirmo kurso studen­ tai A. Sokolovas, P. Smolkovas, O. Ivanovskis. Turbūt silpniausia

grandis kol kas yra mūsų puoli­ mo linija. Joje žaidžia I kurso studentai A. Izotovas ir M. Kau­ nas. Tai jauni vaikinai, todėl tiki­ me, kad padirbėjus per žiemos atostogas pavasarį jie gerokai stipriau žais. Gaila, kad didelė dalis gerų futbolininkų negali rungtyniauti. M. Panka žaidžia Lietuvos olimpinėje rinktinėje, buvęs ilgametis komandos ka­ pitonas ir jos ramstis M. Kojelė

baigė TSPMI ir išvyko dirbti į Egip­ tą, A. Zygmontas ir A. Ilčenko traumuoti. Tačiau tikimės, kad pavasarj jie sustiprins mūsų ko­ mandą.

Malonu, kad prieš prasidedant pirmenybėms, per Sporto ir meno šventę, skirtą VU 425-osioms me­ tinėms paminėti, vykusias drau­ giškas varžybas VU rinktinė re­ zultatu 2:2 sužaidė su Lietuvos studentų futbolo rinktine.

Dabar artėja žiemos sesija, taip pat mažojo futbolo tarpfakultetinės varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Norisi palinkėti mūsų rinktinės futbolininkams gerai išlaikyti egzaminus ir sėk­ mingai atstovauti savo fakulte­ tams šiose varžybose, o pava­ sarj toliau sėkmingai ginti VU rinktinės garbę Lietuvos stu­ dentų futbolo lygos II rato var­ žybose.

Mūsų studentų dvikovos ant sostinės dziudo čempionato tatamio Doc. Remigijus NAUŽEMYS

52 kg - I. Urbonavičiūtė (GMF IV k.)-II vieta.

70 kg - E. Vaitechovič (ChF III k.)-II vieta.

78 kg-R. Banytė (MFIIk.)-ll vieta.

48 kg - I. Siniauskaitė (MF II k.) - III vieta.

Spalio 24 d. Vilniaus miesto dziudo čempionate galynėjosi net 16 Vilniaus universiteto studentų.

Alma Mater stipruoliai savo gausu­ mu bei sportiniu pasirengimu žy­ miai pranoko kitų aukštųjų mokyk­ lų bei sporto klubų dziudo mėgė­ jus. Visose svorio kategorijose mū­ sų jaunieji imtynininkai kovojo iš­ radingai, drąsiai ir ryžtingai, pelnė ne vieną įvairių spalvų medalį.

Merginų grupėje pagal svorio kategorijas čempionėmis bei prizi­ ninkėmis tapo: 70 kg - R. Tekoriūtė (ChF ab­ solventė) -1 vieta.

Vyrų grupėje sėkmingiausiai pa­ sirodė Fizikos fakulteto III k. studen­ tas A. Gasiūnas. Šis stipruolis kovo­ jo ryžtingai ir iš dešimties pussunkio svorio atletų tapo II vietos laimė­ toju - pasipuošė sidabro medaliu.

Nors ne visus mūsų dziudo stip­ ruolius šiose varžybose lydėjo sėk­ mė, bet visi kovojo garbingai, įrody­ dami, kad yra, kaip sakoma, ne iš kelmo spirti, o tikri kovotojai, verti dė­

mesio ir pagarbos. Ypač pagiriamų­ jų žodžių nusipelnė patys jauniausi dziudo mėgėjai, kurie pirmuosius žingsnius j dziudo bei sambo spor­ tą žengė tik šiais metais, rugsėjo mė­ nesį, įstoję į mūsų Universitetą. Tai G. Klumbytė (TSPMI, I k.), T. Juške­ vičius (MIF, I k.) ir J. Denkovskis (GMF, I k.). Pirmas blynas, kaip sa­ koma, tikrai neprisvilo, o mūsų jau­ nimėlis, nepabūgęs tituluotų varžo­ vų, kovojo drąsiai ir garbingai.

Varžybos - aukščiausia imtyni­ ninko sportinio meistriškumo ugdy­ mo pakopa. Per varžybas jaunasis sportininkas treniruotėje įgytas ži­ nias, išmoktus veiksmus, susifor­ mavusius įgūdžius pritaiko prakti­ nėje veikloje. Varžybose yra ugdo-

Šie dziudo imtynininkai sėkmingai kovojo ir Vilniaus miesto dziudo čempionate mos moralinės ir valios savybės, drąsa, ryžtingumas, pasitikėjimas savo jėgomis. Tad verta varžytis, kelti savo sportinį meistriškumą, to­ bulėti pasirinktoje sporto šakoje. Šis Vilniaus miesto dziudo čem­

pionatas mūsų Universiteto stipruo­

1

liams buvo neblogas jėgų išbandymas, tarsi generalinė repeticija prieš artė­ jantį Lietuvos aukštųjų mokyklų sam­ bo imtynių čempionatą, kuris įvyks lap­ kričio 26 d. Kaune. Tad palinkėkime mūsų sportininkams sėkmingų startų šiose atsakingose varžybose.

VU SA NARIAI STUDIJUOJA LINKSMIAU IR PIGIAU NUOLAIDOS kuri atsiperka su

KLUBAI, PRAMOGOS, LAISVALAIKIS nz

_ ciub:----------------

Zebro 1Ltx~

nuolaida

@ 50%įėjimui '

ketvirtadieniais

NUOLAIDŲ ieškok ten,

20Lt/val

"w

NEMOKAMAS

/ z

kaupu!

25Lt/val

Style Place

A 0/ nu°|aida /O boulingui

\

kur pamatysi šį ženklą

ir ketvirtadieniais

»

NAUJIENA

Į

20/0

nuolaida VISIEMS bilietams į BC “Lietuvos Rytas” rungtynes

NEŽINAI, kaip tapti VU SA nariu???

SIEMENS ARENOJE

1. Ateik j savo FSA

3. Eik į bet kurį

... irtai, kas svarbu kiekvienam studentui:

Lietuvos pašto skyrių

10%

„Dryžuotas baras" - Fizikos fakultetas JA ) „Maflandas“-MIF valgykla KOPIJAVIMAS |

„Čiurlionkės“ valgykla-GMF

- Jei®*

į

-

4. Sumokėk 10Lt

„Istorikų“ kavinė

MAITINIMAS

wS;-

2. Pasiimk kvitą

n/ yQ

copyI CopyMaster ""■'"J

Visuose kopijavimo paslaugų

centruose

5. Grįžk j FSA 6. Užsiklijuok lipduką

g-TSSgSgiss j^■

Ir...

........ "-xcjs!ssč.. ■...

TU jau VU SĄNARYS Naudokis TIK TAU skirtomis NUOLAIDOMIS

VISI VU studentai gali tapti VU SA nariais!

4 Projekto autorius Juozas KARMAZA

L

TAPK ir TU VU SA NARIU! TIKRAI APSIMOKA!

Daugiau informacijos www.vusa.lt

universitas

2004 m. spalio 2 dienos Lenkijos žurnale „Polityka“ spausdinamas straipsnis, kuriame aptariamos Lenki­ jos aukštųjų mokyklų pro­ blemos. Net patys geriausi Lenkijos universitetai vadi­ nami „ketvirtąja pasaulio lyga“. Kodėl taip yra? Ar taip turi būti?

2004 lapkritis

vilnensis

16

tinka ir dėl pasenusių biurokratinės mokslo ir biudžeto valdymo taisyk­ lių. Dėstytojai pripažįsta, jog vykdo­ mi daugiausia individualūs projek­ tai, trūksta tarpdisciplininių, tarptau­ tinių darbų, kurie jau seniai dominuo­ ja pasaulyje ir yra mokslo ateitis. Len­ kai teigia, jog per daug laiko sugaiš­ tama posėdžiams ir aptarimams. No­ rint tris įstaigas sujungti į vieną, reikia metus svarstyti. Tokia nelanksti biu­ rokratinė sistema nepalanki ir ga­ biausiems studentams, siekiantiems mokslinės karjeros. Mokslinių tyrimų susiskaldymas j atskiras, seniai api­ brėžtas sritis, nenoras keistis trukdo mokslo dinamikai, plėtrai. Sociologi­ jos adjunktu ar profesoriumi gali tap­ ti tik sociologas, nors naujas, kitoks požiūris tikrai suteiktų daugiau per­ spektyvų. Hierarchizuotos ir institu­ cionalizuotos aukštosios mokyklos tarsi senos girnos, malančios labai lėtai. Kadangi akademinis gyveni­ mas panašus „j sunkai sergantį ligo­ nį, tai ir naujas aukštojo mokslo įsta­ tymas sunkiai gimė“, teigia straips­ nio autorius. įstatymu mokyklos su­ skirstytos j akademines (turinčias tei­ sę teikti daktaro vardą) ir neakademines, darbas apribotas keliais eta­ tais. Tačiau dar daug neišspręstų problemų, daug neatsakytų klausi­ mų. Lenkijos mokslininkų organiza­ cija teigia, jog būtina supaprastinti akademinę karjerą, panaikinti habi­ kyla ir dėl nelanksčios personalo po­ je stebimasi, kam reikia net 17 uni­ litaciją. Lenkijoje, įtvirtinus tris moks­ litikos bei senstančios profesūros. versitetų, kurių daugelis vertinami lo pakopas (licencijatą, magistranTeigiama, jog lenkų mokslininkų neneigiamai. Kur čia nesulyginsi su Lie­ tūrą ir doktorantūrą), per maža dė­ konkurencingumą Vakaruose lemia tuva, turinčia 10 kartų mažiau gyven­ mesio skirta mokslui, pinigai už stu­ pasenusios pažiūros į darbą pagal tojų ir tiek pat universitetų? Praėju­ dentų rengimą visiems tenka vieno­ sutartis ir neteisingai suprantamas siais metais Lenkijos valstybinė akdi, tuo tarpu universitetai mokslui turi kolegiškumas. j studentų apklausų reditacinė komisija uždarė 16 studi­ skirti žymiai daugiau laiko ir pinigų rezultatus nekreipiama dėmesio, jų programų: 9 privačių ir 7 valstybi­ nei kolegijos. Kadangi Lenkija, kaip nors jaunimas vis dažniau piktinasi nių aukštųjų mokyklų. ir Lietuva, iki 2010 metų turi įsilieti į aptingusiais, užmigusiais ant akade­ Teigiama, jog valstybinės mokyk­ vieningą Europos aukštojo mokslo minių laurų dėstytojais. Penkiasde­ los, besiskųsdamos biudžeto lėšų erdvę, būtina daugiau dėmesio skirti šimtmečiai trūkumu, pačios Valstybės akreditacijos komisijos profesoriai lai­ visai netaupo lėšų. veiklai. Reitingai rodo, kad aukštųjų komi pienbur­ Vienam profeso­ ■ mokyklų lygis labai nevienodas. niais. Matema­ riui pamaloninti Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, Universitetuose labai iškreiptai tikos ir tiksliuo­ sudaroma penkių vis dar vyksta ginčai dėl habili­ pasireiškia mūsų epochos pasikeiti­ siuose moks­ studentų grupė, o mai: komercializacija, skuba, kultū­ tacijos būtinybės. Nemaža šį luose užimti kitam paliekama ros banalėjimas. Norma.tapo, kad laipsnį turinčių profesorių lai­ gerą padėtį gali vietoj knygų skaitomi jų surogatai, keli ketvirtis etato, sa­ ko tai XIX amžiaus atgyvena, ir jaunesni, o būtiniausi puslapiai, nukopijuoti dau­ ko Varšuvos uni­ teigdami, jog habilitacija stab­ štai humanitari­ ginimo aparatu. Aukštoji mokykla versiteto rektorius. do mokslo pažangą, minčių ir jau ne idėjų institucija, o edukacinio niuose moks­ Teigiama, jog kartų kaitą. biznio dalis. luose keturias­ universitetai ir Straipsnio autorius prognozuoja, dešimtmetis valstybinė televizi­ kad gali būti ir dar blogiau. Gabius, profesorius - didelė keistenybė, bent ja Lenkijoje - paskutiniai socializmo jaunus mokslininkus priims dirbti ki­ jau šešiasdešimtmečiams, neseniai sistemos muziejai. Jeigu rektorius yra tos Europos aukštojo moksto įstai­ gavusiems profesoriaus vardą. pripažintas literatūrologas, tai dar ne­ gos, kurioms nerūpi, ar jis tur habili­ Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, vis dar reiškia, kad sugebės valdyti 30 tūkst. tuoto daktaro laipsnį, - svarbiausia, vyksta ginčai dėl habilitacijos būti­ darbuotojų turinčią įmonę. Rektorius kad būtų geras mokslininkas. Kita nybės.. Nemaža šį laipsnį turinčių turėtų rūpintis, kam pripažinti dakta­ galimybė, kad blogėjant demogra­ profesorių laiko tai XIX amžiaus atgy­ ro laipsnį, o ne aiškintis, ar teisingai finei situacijai prastos aukštosios mo­ vena, teigdami, jog habilitacija stab­ pateikta paraiška vinims pirkti. Dau­ kyklos neišnyks, o gerosios galipar do mokslo pažangą, minčių ir kartų gelyje užsienio universitetų ūkinius labiau smukti, besistengdamos įsi­ kaitą. Jauni, perspektyvūs mokslinin­ reikalus tvarko kancleris, o jo darbą teikti stojantiesiems. kai galėtų tinkamiau išnaudoti geriau­ vertina speciali mokslo darbuotojų, Matyt, visada lengviau apkalbėti sius savo metus. Tačiau, jei nori pa­ administratorių ir studentų taryba. kaimynus, tačiau akivaizdu, kad mū­ tekti į akademinę bendruomenę, turi Kiekviena proga institutų direktoriai sų problemos labai panašios. Dides­ paklusti jos taisyklėms. Vaikantis sta­ stengiasi moksliniams tyrimams skir­ nėje šalyje galbūt lengviau apiben­ tistinių rezultatų ir laikantis senosios tas lėšas permesti į pedagoginio per­ drinti, palyginti, tačiau juk lenkai bent kadrų politikos, neretai jauniems sonalo atlyginimus, nes niekas ne­ jau pateko j 500 geriausių universi­ mokslininkams dėl laipsnio tenka at­ tetų sąrašą. O mes? nori dirbti už menką algą.

Parengė sisakyti perspektyvaus projekto ar Patys lenkų profesoriai pripažįs­ Nijolė BULOTAITĖ įdomaus mokslinio darbo. Taip atsi­ ta, kad aukštojo mokslo problemos

UNIVERSITETŲ SUTEMOS

Diskusija kilo paskelbus Kinijos mokslininkų sudarytą 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą, pagal kurį prestižiškiausi Lenkijos univer­ sitetai - Krokuvos ir Varšuvos - pate­ ko tik į paskutinį šimtą. Buvo renka­ ma informacija apie beveik 2000 pa­ saulio universitetų. Jie buvo vertina­ mi pagal Nobelio premijos laureatų skaičių, dažniausiai cituojamus dar­ bus 1981-1999 metais, „Science“ ir „Nature“ 1999-2003 m. paskelbtų straipsnių skaičių ir citatų reikšmin­ guose moksliniuose žurnaluose (įtrauktuose j vadinamąjį Filadelfijos sąrašą) skaičių.

Lenkijos aukštojo mokslo situa­ cija panaši į Lietuvos. Per pastaruo­ sius 10-12 metų aukštųjų mokyklų skaičius patrigubėjo, studentų skai­ čius taip pat gerokai išaugo: jei šinimąsi norui deramai pagerbti Čes­ 1990-1991 metais Lenkijoje buvo 403,8 tūkst. studentų, tai 2003lovo Milošo atminimą, nebesitikima, 2004 m. - jau 1 850,6 tūkst. Tuo tar­ kad kas nors pasisakytų viešai. pu dėstytojų skaičius išaugo labai O problemų vis daugėja. Antai in­ nežymiai: per tuos 14 metų - nuo ternetas suteikia galimybę plagijuoti.

64,5 iki 82,5 tūkst.

Nusirašinėja jau ne tik studentai, bet Lenkijos rektoriai teigia, jog le­ ir dėstytojai, net fakultetų dekanai. Ta­ miamą reikšmę aukštųjų mokyklų pa­ čiau apie tai kalbama pašnibždomis. dėčiai turi mokslo finansavimas pa­ Juk gali nukentėti universiteto įvaiz­ saulyje, ir šiuo požiūriu niekad ne­ dis, o kaip nesmagu bus recenzen­ pavysime reitingo lyderių - amerikie­ tams, gerai įvertinusiems darbą. Ne­ čių Harvardo ir Stenfordo ar britų panašu, kad sulauksime Centrinio Kembridžo. Tačiau biudžeto dotaci­ mokslinių tyrimų kontrolės biuro dė­ jos lemia ne viską. Per pastaruosius mesio, daro išvadą žurnalistas. Nors penkerius metus studentų skaičius kai kurie universitetai įsigijo kompiu­ padvigubėjo, o jų motyvacija pasi­ terines programas, atskleidžiančias keitė. Universitetų santykiai su stu­ plagiatus, bet niekas nesuinteresuo­ dentais neretai primena kasininko ir tas jų paviešinimu. pirkėjo santykius prekybos centre Šiais laikais autoritetų vietą už­ svarbu, kad laiku su­ ėmė verslininkai su togo­ simokėtų. Lenkams mis, kurie pasisako bet nerimą kelia ir dokto­ kokiu klausimu arba, rantų situacija, kai jie kaip sakoma, „šmėžuo­ Universitetų santy­ išnaudojami kaip pi­ ja televizoriuje“. Mokslo kiai su studentais ne­ gi darbo jėga, verčia­ perėjimas prie rinkos są­ retai primena kasi­ mi pavaduoti dėstyto­ lygų pavertė norma dar­ ninko ir pirkėjo san­ jus, apkraunami biu­ bą keliais etatais ar net tykius prekybos rokratiniu darbu, pri­ keliuose tarpusavyje centre-svarbu, kad versti uždarbiauti, o konkuruojančiuose uni­ laiko disertacijai rašyti laiku susimokėtų. versitetuose. Valstybės nebelieka. akreditacijos komisija to­ Vieno lenkų uni­ leruoja darbą dviem eta­ versiteto filosofijos profesorius tais. Tik nustačius, kad dirbama trim straipsnyje teigia, jog šiais laikais etatais, imamasi griežtų priemonių. trūksta tikrų asmenybių, kurioms Valstybės akreditacijos komisija tei­ mokslas būtų ne tik darbas, bet ir pa­ gia, jog po 1990-ųjų pridygus mar­ šaukimas, kurios veiktų visos šalies ketingo ir vadybos mokyklų, neretai elito pažiūras. Lenkijos rektorių kon­ naujosiose aukštosiose mokyklose ferencijoje daugiausia diskutuojama trūksta kvalifikuotų dėstytojų, turinčių apie finansus ir aktyviausiai prieši­ mokslinius laipsnius, neakivaizdinin­ namasi biudžeto apkarpymams.Tuo kų skaičius viršija dieninių studentų tarpu kai kalbama apie kolegų ma­ skaičių, - taip iškreiptai suprantama chinacijas ar kai kurių profesorių prie­ ekonomija ir rinkos dėsniai. Lenkijo­

/ Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Numerio redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autoritĮ nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Tegul didelę širdies gėlą sušvelnina nuoširdi užuojauta, draugiška atjauta ir dvasios stiprybės palinkėjimas.

Užjaučiame Virginiją BAGDONAVIČIENĘ mylimai Mamytei mirus.

lux; jauniems • mėnraščio lux/jauniem$ prenumeratos kaina: metams - 35,88 Lt pusmečiui -17,94 Lt ketvirčiui - 8,97 Lt prenumeratos indeksas - 5263 lux/jauniems adresas: Ausros Vartų g. 12 LT-01129 tel. (8 5) 264 48 85 ei. p. Iux@vilnensis.lt interneto svetainė lux.lcn.lt

Vilniaus universiteto biblioteka

2.99