visų
Salių proletarai, "vienykitEsi
1969 m. KOVO 21
d.
Nr. 9(669)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
NUO PENKTADIENIO• •• # Medicinos fakulteto ir Vilniaus m. terapeutų ir kardiologų mokslinės draugijos jungtiniame po sėdyje buvo paminėtos il gamečio Hospitalinės te rapijos katedros darbuo tojo, med. m. kand. doc. S. Markovičiaus septy niasdešimtosios gimimo metinės. Apie jubiliato gyveni mą papasakojo Hospitali nės terapijos katedros ve dėjas profesorius L. Lau cevičius. LTSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mo įsaką dėl LTSR nusi pelniusio gydytojo vardo suteikimo doc. S. Markovlčiul perskaitė prorekto rius doc. J. Grigonis. Posėdis Įvyko pirmadienj Vilniaus klinikinės ligoni nės auditorijoje. G. KRIAUCIUNAITĖ
# Šeštadienį ankstų rytą į Šilutę išvažiuoja „Faktas“. Kartu su juo — keli studentų profkomiteto nariai. Po agitmenlnės brigados koncerto vietos moksleiviams, mūsų stu dentai supažindins abitu rientus su universitetu, papasakos apie specialy bes. V. DARGUŽIS (I l Tarybų Lietuvą at vyksta beveik 400 Lenki jos turistų grupė. Kovo 25 dieną jie Aktų salėje dalyvaus draugystės va kare. Mūsų inf. # Neįprastai prasidėjo praėjęs sekmadienis medi kų bendrabutyje. 8 vai. ryto nuskardeno trimitas, kviesdamas į rinkimus. Netrukus būrys bendra bučio gyventojų kartu su
bendrabučio tarybos pir mininku R. Kriūka pa traukė j Medicinos fakul teto rūmus, kur vyko rin kimai. Iki 10 vai. ryto jau beveik visi bendrabutiečiai buvo balsavę. O bendrabučio gyven tojai V k. studentai D. Butkutė, A. Kriūka, antra kursė P. Grabauskaitė jau 6 vai. ryto buvo rin kiminėje būstinėje. Jie pirmieji šioje rinkiminėje apylinkėje nuleido biule tenius į urną. R. MATUZAS C Šiandien įvyks jau nojo lektoriaus mokyklos užsiėmimas. Apie „Retori kos pagrindines proble mas" jauniesiems dėstyto jams, aspirantams ir stu dentams pasakos medici nos m. dr. J. Markulis. Mūsų inf.
H Šiandieninė medici nos kryptis — profilakti ka. Vis didesnis dėmesys kreipiamas į sanitariniohigieninio profilio gydy tojų ruošimą. Apie šios specialybės gydytojų dar bo uždavinius pirmadienį Medicinos fakultete papa sakojo LTSR vyriausias sanitarijos gydytojas, sveikatos apsaugos mi nistro pavaduotojas drg. Songaila. Pokalbis buvo labai naudingas studentams. G. LUKŠYTĖ
A Į Leningradą, į mokslinę studentų konfe renciją išvyko keturios Filologijos fakulteto rusų kalbos ir literatūros spe cialybės studentės. Ten jos skaitys savo praneši mus kalbos klausimais. Mūsų inf.
• Praėjusį penktadienį mūsų universitete viešėjo Lenkijos Liaudies Respublikos trisdešimties studentų grupė. Jaunimas iš Sopoto aukštosios ekonomikos mo kyklos ir Gdansko medicinos akademijos susipažino su universitetu, o vakare studentų kavinėje susitiko su mūsų internacionalinio klubo nariais. šiandien mūsų kolegos iš Lenkijos vieši Maskvoje, jau pabuvoję ir Leningrade. M. KURAIČIO nuotraukoje: grupė Lenkijos studen tų kavinėje.
Kovo 15-osios vakare Aktų salė buvo pilnutėlė. Minėjo me Dekreto dėl Vilniaus uni versiteto atkūrimo paskelbi mo penkiasdešimtmetį. Susi rinkimą atidarė prorektorius mokslo reikalams doc. J. Gri gonis. įžanginėje kalboje prorektorius trumpai apibūdi no tą kelią, kurį praėjo mūsų universitetas nuo 1579 iki šių dienų, ir suteikė žodį Mate matikos ir mechanikos fakul teto profesoriui Z. Žemaičiui. Profesorius pasidalijo savo prisiminimais apie V. Mickevičių-Kapsuką, papasakojo, kokiomis sąlygomis buvo at kuriamas mūsų universitetas. Dar 1918 metais tuometinė Lietuvos buržuazijos vyriau sybė, visuomenės- spaudžia ma, buvo numačiusi atidaryti Vilniuje universitetą. Bet kal bos taip ir liko kalbomis. Tik 1919 metais, kada pradėjo gyvuoti jauna Tarybų Lietu va, ryžtingų V. MickevičiausKapsuko pastangų dėka buvo priimtas Dekretas dėl univer siteto atkūrimo. Vyriausybė paskyrė lėšas, jau greit turė jo būti atidarytos auditorijų durys, bet buržuazinės Lenki jos kariuomenė okupavo Vil nių. Ir vėl Lietuva paliko be aukštosios mokyklos. 1920 metų sausio 27 dieną Kaune kai kurių pažangių inteligentų, kurių tarpe — ir mūsų profesorius Z. Žemaitis, buvo suorganizuoti aukštieji kursai, turėję 600 klausytojų. Buržuazinės vyriausybės kabi neto nariai nematė reikalo ne tik kad atvykti į kursų atida rymą, bet net nepasveikino su tokiu svarbiu įvykiu Lietu vos kultūriniame gyvenime. Aukštųjų kursų išlaikymui pirmaisiais metais nebuvo skirta jokių lėšų. Žodžiu, kur sai gyvavo mokslininkų ir norinčio mokytis jaunimo en tuziazmo dėka. Ir tik po dvejų metų, 1922 metų vasario mėnesį, minėtų jų kursų pagrindu buvo įkur
IKI PENKTADIENIO
tas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Štai keletas skaičių: stipendijomis tuomet buvo aprūpinama tik 4 proc. studentų, o nuo mokesčių už mokymąsi buvo atleista tik 20 proc. Universiteto studentų skaičius svyravo nuo 4 iki 4,5 tūkst. Bet jau 1933 metais spaudoje buvo rašoma apie inteligentų perteklių Lietuvo je. Negalima sakyti, kad taip buvo rašoma iš blogos valios. Tuo metu nemaža dalis uni versiteto absolventų negalėda vo įsidarbinti. Baigei mokslus ir gyvenk kaip nori! — Aš norėčiau, kad mūsų akademinis jaunimas supras tų, kaip gyvenam šiandien, kokias sąlygas turim. Norė čiau priminti, kad jeigu da bar būtų buržuazinė valdžia, tai, ko gero, tik 20 proc. Lie tuvos jaunimo galėtų mokytis,
— baigė prof. Z. Žemaitis. Nuaidėjo aplodismentai, o tribūnoje jau Fizikos fakul teto dekanas V.Kybartas. Docentas skaito VLŪPP direk toriaus įsakymą. LTSR Aukš tojo ir specialiojo mokslo mi nistro pavaduotojas doc. A. Žukauskas įteikia VLUPP pir mojo laipsnio diplomą už pasiekimus moksliniame ti riamajame darbe Vilniaus Valstybiniam universitetui, Garbės diplomą — doc. A. Širvaičiui, aukso medalį — j. m. d. A. Ališauskui, vyr. inžinieriui S. Sakalauskui. VLUPP sidabro ir bronzos me daliais apdovanojami dar ke letas universiteto dėstytojų ir darbuotojų. Dėstytojus ir studentus sveikina drg. A. Žukauskas, linki tolimesnių pergalių moksle. Susirinkimas baigiasi.
ateina į aukštąją mokyklą tam, kad mokytųsi. Kai kurie studentai užmiršta pagrindinį savo tikslą. Tempia nuo sesi jos iki sesijos, šiaip taip gau na diplomą. Vėliau paaiškėja, kad ne visi, baigusieji aukštą ją mokyklą, yra geri specia listai ir visuomenininkai. Ko dėl? Mokymosi procese iškyla daugybė problemų, kurias reikia teisingai suprasti ir
Ir prisimeni prieš kelias dienas paskelbtą TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo įsaką dėl Socialistinio Darbo Didvyrio vardo sutei kimo mūsų rektoriui akade mikui, fizikos ir matematikos mokslų daktarui prof. J. Ku biliui. Ar begali būti geresnis universiteto įvertinimas? Prisimeni visoje Sąjungoje ir pasaulyje žinomus mūsų profesorius ir daktarus, jau nus mokslų kandidatus, kaip chemikę I. Dembinskienę, li tuanistą A. Girdenį ir kt., drąsiais žingsniais atėjusius į didįjį mokslą, prisimeni 14 tūkst. specialistų — buvusius mūsų absolventus, dabar dir bančius įvairiose liaudies ūkio srityse, ir negali su džiaugsmu nepasakyti: ►— Vivat academia! A. DARGŪNAS
Iškilmingo minėjimo metu Aktų salėje.
Kovo 12 dieną profsąjunqų rūmuose vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjaunimo aktyvo pasitarimas-seminaras apie fakultetinės komjaunimo orųanizacijos darbą. Dalyviai išklausė LLKJS Vilniaus miesto komi teto sekretorės A. Mockutės pranešimą apie aukštosios mokyklos fakultetinės komjaunimo orqanizacijos uždavi nius ruošiantis sutikti V. Lenino 100-ąsias qimimo meti nes, aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos visuomeninių mokslų skyriaus vedėjo A. Lazausko prane šimą apie aukštųjų mokyklų komjaunimo orqanizacijos už davinius ruošiant jaunuosius specialistus ir pranešimą ideoloqiniais klausimais. Įspūdžiais iš kelionės po Jordaniją —Siriją —Libaną pa sidalijo VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Toliau komjaunimo aktyvas tęsė darbą akademinio darbo, internacionalinio auklėjimo ir kitose sekcijose.
tudentas
LAIKRAŠTIS
DŽIAUGSMAS
Paruošto recepto nėra
S
• ••
KOMITETŲ
išspręsti. Pasidalinti savo mintimis, pasiginčyti kovo 12 dieną į universiteto kavinę susirinko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjauni mo aktyvistai, atsakingi už akademinį darbą fakultetuose, SMD fakultetų pirmininkai. Komjaunimo aktyvistams rūpi, kaip pagerinti mokslo rezultatus, sustiprinti akade minę grupę. Paruošto recepto tam nėra... — Kiekviename mūsų fa
kultete yra akademinis sek torius, — pasakoja universi teto komjaunimo komiteto narė R. Valiukaitė. Sektorių nariai palaiko glaudų ryšį su dekanatais, profsąjunga, svarsto nepažangius studen tus, priima nutarimus. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai nu tarimai ir lieka nutarimais — mažai apie juos žino studen tai, kartais jie neįvykdomi. Ne paslaptis, jog dar kai ku riose grupėse didelę įtaką tu ri ne pirmūnai, o blogai besi moką, nedrausmingi studen tai. Todėl grupėje susifor muoja pakantumo nuotaika skolininkams, drausmės lau žytojams. Universitete jau tapo tra dicija ruošti tėvų dieną. Ši diena primena studentams, jog jie turi jausti atsakomy bę prieš tėvus, visuomenę. Geras studento mokymasis — tai toli gražu ne vien jo as
meninis reikalas, tai visų rei kalas. Reikia ir toliau remtis jų pagalba. Ne vienas stu dentas pesimistiškai žiūri į paskaitų lankymą. Pasidomė jus, — sako R. Valiukaitė, — matosi, jog tas studentas, ku ris lanko paskaitas, gerai mo kosi. Kiekviename fakultete yra sieninė spauda, bet ji nepa naudojama pagal jos galimy bes. Dažnai medžiaga . keičia ma kas du ar net . daugiau mėnesių, būna pasenuęi. Mes užmiršome, jog spauda yra aštrus ginklas kovoje prieš negeroves. Pratęsdamas R. Valiukaitės mintį, VVU komjaunimo ko miteto sekretorius A. Skrupskelis iškelia akademinės gru pės sustiprinimo klausimą. — Reikia, jog pati ' grupė pajėgtų susidoroti su esamais trūkumais. Juk kiekvienoje grupėje yra gerų . studentų, tik reikia juos mokėti sutelkti — tai yra svarbi komjaunimo aktyvisto pareiga. Mūsuose stipendija studentui skiriama (Nukelta j 2 psl.)
2 pii.
TARYBINIS STUDENTAS
ASAULIS buvo nustebintas įžūlia ir niekšišI ka Kinijos valdžios I provokacija kovo 2 dieną Tarybų Sąjungos pasienyje, Damanskio šaloje. Įsisavinę hitlerininkų metodus, prisiskaitę Mao raštų, kinų ka reivos pasalūniškai užpuolė mūsų pasieniečius. Rūstybės kekėmis subrendo mūsų šir dyse šūviai Tolimuosiuose Rytuose ir drąsiųjų tarybinių karių mirtis. O gal tai nesu sipratimas — ta didelė ne teisybė? Ne, mus vėl pasiekė naujos žinios apie provoka cijas prie Usurio. Ir ritasi per šalį pykčio bangos... Pirmadienį centrinių rūmų Aktų salėje į mitingą susi rinko Ekonomikos fak. dėsty tojai ir studentai. Prezidiu me: universiteto prorekto rius doc. Br. Sudavičius, fa kulteto vadovai, studentų atstovai. Partinės organizaci jos sekretorius J, Dvilevičius žodį suteikia prof. M. Lolai. — Mes skiriame darbščiąją kinų liaudį ir grupę, uzur pavusią valdžią. Jeigu Kini-
P Paruošto recepto nėra (Atkelta iŠ 1 psl.)
oooooooooooooooooooooooooooooooooc
MES SAVO SAUGOME NAMUS! jos darbo žmonėms vadovau tų tikri marksistai, o ne tik prisidengę šiuo vardu, šalis sėkmingai statytų socializmą. Kinijos ekonomikos nesėk mės, avantiūros — visa tai susiję su kultu, kokio žmoni ja dar nematė. Mūsų užda vinys — visiems išaiškinti antiliaudinę maoizmo esmę. Visam pasauliui pareiškia me, kad mes, Lenino pasekė jai, būsime tvirti. Tegyvuo ja mūsų monolitinė liaudis, statanti komunizmą! Ekon. m. kand. J. Stanke vičius kalba apie įvykius, ku riuos sunku suprasti sveikam žmogaus protui, apie tų įvy kių priežastį. — Pilnai pritariu priemo nėms, kurių ėmėsi mūsų parti ja ir vyriausybė, siekdamos sustiprinti TSRS sienų nelie čiamumą, — sako jis. Tribūnoje studentas M. Belkindas:
— Tikiu, kad Tarybinė Armija duos triuškinantį at kirtį pažeidimams, kad mūsų jaunimas visu ūgiu gins šventas Tėvynės sienas. Antradienį; kovo 19 dieną, Gamtos ir Teisės fakultetų dėstytojai ir studentai gau siai susirinko į Aktų salę (Čiurlionio g.) pasmerkti Ki nijos maoistų provokacijų. Susirinkimui pirmininkavo Teisės fak. partinės organi zacijos sekretorius doc. I. Nekrošius. Valstybinės teisės kated ros vedėjas Andrius Bulota trumpai apžvelgė kovo 2 d. ir 14—15 d. d. provokacijų tikslus ir padarinius. Visa ta rybinė liaudis protestuoja prieš kėsinimąsi į mūsų šalies teritoriją. Docentas pažymi, jog Mao ir jo klikos politika, tiek šalies viduje — kultūrinė revoliucija ir jos pasekmės, tiek užsienyje — avantiūros
socialistinės stovyklos šalių atžvilgiu, yra vanduo ant tarptautinės reakcijos malū no. Kalba Teisės fak. II kurso studentė O. Trakaitė: — Kinijos vyriausybė ne pagalvoja apie visą žmoniją. Aš protestuoju prieš tokią po litiką. Savo mintis dėsto Gamtos fak. docentas C. Kudaba. Mao istų politika pristūmė šalį prie bado ribos, dar labiau paaštrino tarptautinę padė tį. — Ką reiškia mitingas? — sako docentas. — Jis reiš kia, kad mes negalim abejin gai žiūrėti į agresyvias kinų avantiūras ir turime pritarti mūsų partijos politikai, turi me duoti avantiūristams ryž tingą atkirtį. Žodis suteikiamas Teisės fak. IV k. stud. A. Urmonui. — Teritorinės pretenzijos
Protesto mitingai universitete oooooooooooooooooooooooooooooooooc
— tik pretekstas tam tikriems tikslams pasiekti. Provokaci jos niekad nepasisekdavo ir visad baigdavosi tragiškai. Mes — protestuojami Kalba GF geologijos spec. I k. stud. D. Stasys: — Visų Gamtos fak. stu dentų vardu reiškiu nepasi tenkinimą kinų provokaciniais veiksmais. Mes pasiryŽę ginti taiką . ir saugumą višame pasaulyje. Mitinguose buvo vieningai priimtos rezoliucijos — rūs tūs profesorių, dėstytojų, stu dentų protesto žodžiai. Rezoliucijose pritariama TSKP ir Tarybinės vyriausy bės vidaus bei užsienio poli tikai ir pabrėžiama, kad ta rybiniai žmonės, jeigu reikės, apgins savo Tėvynę. Kitoms tautoms mes ne grasinam, tik savo saugome namus. M. VAITIEKŪNAITE
semestrui, bendrabutis — mokslo metams. Kai kurie stu dentai, gavę bendrabučius, stipendijas, semestro metu ne simoko, praleidinėja paskai tas, o vėliau, sesijos metu, „šturmuoja" mokslo viršūnes ir dažnai „sudega". Ar ne reiktų atimti iš tokių studentų stipendijas, bendrabučius ir semestro metu paskirti tiems, kas sistemingai mokosi, laiko si akademinės drausmės. Tai padaryti gali pati grupė. Tur būt, galima kai kurias dekanatų funkcijas perduoti grupei. Kauno Politechnikos instituto Vilniaus filialo atstovė A. Geležiniūtė papasakojo apie signalinę sistemą 012, kuri yra taikoma jų institute ir padeda kontroliuoti stu dento darbą semestro metu. Dėstytojai reguliariai pateikia dekanatams žinias apie stu iiiiiiitiniiiiiiiiiiiiniii iiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiL dentų dalyvavimą paskaitose tikrinti: pasiteiravo pažįsta ir pratybose, koliokviumų mo chemiko. laikymą ir t. t. Studentas, ga — Atrodo, antro kurso is vęs tris „nulius", netenka sti torikas, Kalinas, — atsakė pendijos. Si priemonė save tas. jau pateisino. QIS NELINKSMAS detek.. .Į profkomitetą kviečia Teko dar kartą vaikinus Universiteto Medicinos fa pakviesti į posėdį. kulteto SMD pirmininkas V. . \ tyvas prasidėjo vieną A. Samuilį. džiugų penktadienį. Tą — Iš kur palovėse buvo Dalyvavo jame ir GurskisJurkuvėnas mano, jog daug įtakos, ruošiant gerą specia patį, kai kibirkštietės nuga butelių? — klausia profkoml- Kalinas. Jis prisipažino, kad listą, turi SMD veikla. Juk lėjo Rygos TTT ir kai II k. teto pirmininko pavaduotojas slėpė pavardę. Tik niekaip negalėjo prisiminti, kad se kas ketvirtas universiteto sta istorikai G. Žardeckas, A. A. Ablingis. — Vandeniui... vandeniui kančią dieną po to atmintino cionaro studentas yra SMD Samuilis, A. Lukoševičius bei II k. žurnalistas F. Raudonius laikom atsinešti. .. vakaro, eidamas gatve su narys. Medicinos fakultete — Kaip penkto vaikino Lukoševičium, susitiko Bal SMD darbe dalyvauja apie aplaistė pergalę. Keturi vy rai išgėrė po alaus buteliu pavardė? čiūną ir metė pro petį žo 35 proc. studentų. Ne paslap — Gurskis iš Pedagoginio. džius: „Ar (is dar gyvas?" tis, jog šioje draugijoje yra ir ką, ir tas „šėtonas" taip trink — Bet kodėl aš jį mačiau Jis išsisukinėja. Bet jeigu ir „popierinių" narių. Kodėl gi | telėjo į galvą, kad jie net vieno savo kartu su jumis universitete? būtų jis teisus, ar begalima taip atsitinka, kodėl ne visiJ |i nebeatpažino juo tikėti? Ar begalima dabar studentai noriai dalyvauja bendrakursio ir sumaišė jį su — įsiterpia V. Balčiūnas. — Šiaip buvo atėjęs. gailėtis A. Samuilio? Aną šios draugijos darbe? Čia vien | kažkokiu S. Gurskiu iš Pedalaiko trūkumu nepasiteisinsi. I S°R*nl°^ad prašviesėtų . . .Sužinojęs, kad pakvietė kart profkomiteto nariai jam Visų pirma, studentai susidu- Protas- vyral "“slp^ko dar miliciją, G. Zardeckis dingo. tik papeikimą pareiškė, at ria su dideliais sunkumais — I P° vlen9 butelį — šįkart ki- Kambary liko keturiese: A. seit, invalidas, tylus, — gai trūksta kai kurių priemonių. t°ki- • • Nukulniavo Į bend- Samuilis, F. Raudonius, A. la vaikinuko... ' ! stalo... Lukoševičius ir asmenybė, Dešimt porų akių žvelgia į SMD nariams daug žadama, Į rabu*t lr sėdo prie Ne- pasivadinusi Gurskiu... dvi akis. Tokie pat studentai tačiau paskatinimo jie retai I ,,sP°rto žinil* klausyti". F'—•” Prie ilgo stalo sėdasi A. gaišta laiką, jaudinasi dėl sa susilaukia. I SP®J° i*e nė atsipūsti, kai į pasibeldė P. Lukoševičius. Jis irgi nieko vo kolegų, tiki... O tose Pedagoginio instituto atsto-1 „klausyklą ' vas L. Bulota pasitarimo da-1 Jurkštas, A. Venckus, v. „negirdėjo" apie gėrimą, dvejose akyse — melas. Kovo mėn. 19 d. akademi universiteto prorektoriumi lyviams papasakojo apie jų Balčiūnas, F. Kišonas ir kt. P. S. Gurskis iš tikrųjų mo karpo ausimis. Ant stalo bu vę kamščių? Jų iš visur galį kėsi VVPI. Tikrasis Gurskis. kui prof. dr. J. Matuliui su mokymo ir mokslo reikalams institute savo veiklą pradė »IE PO VIENĄ įeina į kako 70 metų. J. Matulis (1944—45 m.). 1946 m. J. atsirasti... jusius „studentų dekanatus". v J didelį erdvų kambarį ir QI.AIS mokslo metais iš mokslinę veiklą pradėjo Kau Matulis išrenkamas Lietuvos — Kaip Gurskio vardas? Šie „dekanatai" perėmė kai paprašyti sėdasi prie bendrabučių pašalinta 12 no universitete (1930 m.) Fizi TSR Mokslų Akademijos pre — Aš jo gerai nepažįstu. kurias dekanatų teises, sava-. Atrodo, S... ekonomistų, 3 filologai, kinės chemijos katedroje, va zidentu ir TSRS Mokslų Aka rankiškai skirsto bendrabučius I i*s° s*al°ir stipendijas. ■ • Profkomiteto nariai 6 2 chemikės, 2 gamtininkai. 7 dovaujamoje prof. V. Čepins demijos nariu korespondentu. — Stasys? Akademijai Didelį susidomėjimą sukėlė I bendrabuty |e už 411 kambaIstorijos fak. studentams, 17 kio. Iki 1936 m. apgynė dak Vadovaudamas —• Jo, Staska... universiteto studento A. Vaiš- I r*° durų išgirdo triukšmą, negėrė. filologlų(i) ir (tik) 1 filologui, taro disertaciją. 1936 m. buvo ir Cheminės technologijos Ir F. Raudonius vilos pasiūlymai dėl paskaitų Į , operatyvinės^gru- Duoda galvą nukirsti, ant ke 9 medikams, 10 ekonomistų išrinktas Kauno universiteto institutui, J. Matulis beveik ir t. t. pareikšti Rektoriaus Fizikinės chemijos ir elektro visą mokslinę veiklą nukreipia lankomumo. ~pės A" viršininką V. Balčiūną, lių gali atsiklaupti. procesams — Vyrai, kam niekus šne- papeikimai. Juodoji statisti chemijos katedros vedėju. galvanostegijos — Aš manau, — pareiškė dar kelis ir pasibeldė... Nuo 1940 m. — Vilniaus uni tirti. Aiškinasi G. Žardeckas. neištveria A. Venc- ka. jis, — jog pirmas ir antras Anam posėdyje už girtuok versiteto profesorius, Fiziki kursai turi būtinai lankyti Ką, operatyvininkai girdėję įvertinant didelį J. Matulio Žinot, sportas... — Įrodykit, — vaiposi F. liavimą bendrabutyje svarstė nės chemijos katedros vedė atliktą darbą, jam suteikiapaskaitas. Jiemsr trūksta dar triukšmą? dvi V k. technologes N. So- jas. Be fotodichroizmo, prof. mas Socialistinio Darbo Did bo įgūdžių ir ne vienas pasi Aistros... Gėrėm? Tlk Staty- Raudonius. Kaip dažnai girdim: „Ope- kolovaitę ir E. Boreikaitę. J. Matulis savo mokslinę veik, vyrio vardas. meta, atėjus sesijai. — Gi binlnkų rūmuose paragavom Visa jų povyza aiškiai bylo lą nukreipia į cheminės kine išsigalvoja.. ratyvininkai vyresniems kursams reikėtų alaus. J. 'Matulis vadovauja dide .. .Su kambario gyvento- Suabejojau ir aš tame posė- jo: „Tegu meta iš bendrabu tikos ir ypač į elektrochemi liam aspirantų skaičiui ir bū leisti pasirinkti, kokias jie no ri lankyti paskaitas. Tai su jais susitarti gražiuoju nesise dyje: „O gal įie iš tikrųjų čio, tuos du mėnesius nepa nių padengimų tyrinėjimų na konsultantu rašant dakta siusiu". O viena iš jų taip sritis. Salia grynai mokslinio rines disertacijas. Jau dau taupytų studentui laiko ir pa kė. Jie net grąsino „atsiskai perlenkia?.." darbo prof. J. Matulis atlieka giau kaip 30 jo vadovaujamų Bet tolimesni Įvykiai iš lr pasakė. tysią". Pakvietė miliciją. Pa keltų dėstymo kokybę. Verta stabtelėti ties šiais didelį organizacinį darbą. Ku mokslininkų apgynė kandida Žinoma, seminarus, prakti reigūnai šeimininkams iš ki- vaikė iš galvos sentimentus. nius užsiėmimus lankyti būti-1 Senių ištraukė jau pradėtus V. Balčiūnas vieną dieną žodžiais. Ilgam stabtelėti. Ir riantis tarybiniam Vilniaus tines ir daktarines disertaci universitetui, dirba Chemijos jas. na. Studentai noriai lanko I gerti vyno butelius. Prlgrąsė bendr. Nr. 6 valgykloje pa ne tik posėdžių metu. fak. dekanu (1940—41 m) ir A. JUODUPIS matė „Gurskį". Nutarė pasispecialybės paskaitas. I eiti į lovą, išsipagirioti. J. Matulis aktyviai daly Atsakydamas į pateiktą pavauja visuomeniniame ir poli siūlymą, A. Skrupskelis sako, tiniame darbe: nuo 1956 m. jog paskaitų nelankymas iš yra LKP CK narys, nuo 1950 tams panieką ir net neapy muša studentą iš normalaus kantą tiems jaunuoliams, ku m. TSRS Aukščiausiosios Ta darbo ritmo, sudaro sąlygas rie mokėsi pas pijorus, pas rybos deputatas, yra nuolati tinginiauti. Tačiau yra ir vie tokius pat gerus katalikus, nis „Žinijos" valdybos pirmi na išeitis — studentas gali kitaip ir kitokių dalykų mo ninkas, „Mažosios lietuviško mokytis pagal individualų sios tarybinės enciklopedijos" gos, kuri juos pažadino ir kančius. Nepaisydami savo vyriausias redaktorius ir turi mokymosi planą ir tuo pačiu I VILNIAUS AKADEMIJA 1579—1773 M. M. profesorių draudimų ir įspėji prablaivė". nelankyti paskaitų. Bet, kaip I _ dar visą eilę kitų visuomeni Toji nauja mokslo įstaiga mų, studentai ėmė bendrauti nių pareigų. J. Matulis visą rodo praktika, mažai kas iš | su pijorų mokiniais, norėda buvo 1722 m. įsteigta pijorų studentų mokosi pagal indi Siaurės karas, švedų oku- lo, nepaisant visų negandų, laiką palaiko glaudų ryšį su vidualų planą. Kodėl? Atsa-1 pacija, kontribucijos, gaisrai raginti pakeisti sugedusius kolegija. Antanas Sapiega, mi patirti, ko ir kaip jie mo universitetu ir Chemijos fa komi. kymas yra. Studentai žino, I įr vėl badas bei maras padarė papročius, ugdyti sveikas pa Merkinės vaivada ir Trakų Ginčas tarp jėzuitų ir pijorų kultetu, yra dviejų universi jog šis planas reikalauja re- I didelius nuostolius Vilniui ir žiūras j šalies visuomenę ir kaštelionas, padovanojo kole 1732 m. virto beveik mūšiu. teto mokslinių tarybų narys, guliaraus mokymosi, jo rei-l rei-1 akademijai. Tačiau ne šie valdymą. Tolima buvo jiems gijai sklypą Dominikonų gat Tais žiemą Vilniuje eilę metų skaitė fizikinės che kalavimai griežtesni. nuostoliai nulėmė akademijos tokia mintis, viskas pas juos vėje, netoli akademijos rūmų, vyko metais vaivadijos bajorų sei mijos ir spec. elektrochemijos ir dvejus mūrinius namus. ėjo sena vaga: lotynų kalbos Šalta gira padėjo išlaikyti sunykimą. Jos sunykimą numelis. Keli akademijos stu kursus. Prieš pijorų kolegiją griež blaivų ir šaltą protą, o karš-1 įėmė visiškas jėzuitų diriguo buvo mokoma iš Aivaro, ve dentai susivaidijo su seimauChemijos fakultete dirba ta kava — neramią ir karštą Į jamo mokslo nesuderinamu- dami sustabarėję dialogai ir čiausiai stojo jėzuitai, rem bajorais. Rektorius didelis skaičius J. Matulio širdj diskusijos metu. Pasitari- mas su naujais gyvenimo rei- rašomos panegirikos savo glo damiesi beveik prieš pusant jančiais pripažino studentus kaltais ir mokinių, kurie jį nuoširdžiai mo dalyviai išreiškė vieningą kalavimais. Akademijos isto- bėjams ir geradariams. Tyla ro šimto metų gauta S. Bato pašalino juos iš akademijos. sveikina su 70 metų jubilie nuomonę, jog diskusija buvo Į riOgrafas M. Balinskis rašo: ir tamsa įsiviešpatavo kelio ro privilegija ir popiežiaus Pašalintųjų draugai, neturėję jumi ir linki geros sveikatos naudinga, Ji ne vienam pri- Į „Jėzuitai iš savo pusės, už likai metų Vilniaus akademi Grigaliaus XIII bule, pagal nieko bendro su vaidu, drau bei naujų kūrybinių laimėji minė, jog daug kas priklauso | miršę tas dideles pareigas, jos mūruose. Jos vadovai kurias tik jie vieni Vilniuje ge su pašalintaisiais susirinko mų. nuo komjaunimo aktyvisto, I kurias pasiimdami turėjo auk- greičiausiai ir toliau būtų ra galį turėti kolegijos tipo mo akademijos rūmų didžiajame Doc. J. JANUŠEVICIENŽ, kyklą. nuo paties studento. I lėti visuomene, nebenorėjo miai miegoję letargo miegu, Doc. V. KAIKARIS, Akademijos profesoriai kieme ir špagomis suraižė išV. BOGOMOLNIKOVAS suprasti uždavinio skatinti jeigu ne pasirodymas pačiame Doc. A. KAUŠPĖDAS (N ūkei ta į' 4 psl.) II k. žurnalistas I jaunimą prie tikresnio moks- Vilniuje naujos mokslo įstai- stengėsi įdiegti savo studen-
KAS JIS, GURSKIS?
Mokslininko kelias
Akademijos nykimas
TARYBINIS STUDENTAS
I
TU, TAVO DRAUGAI IR UNIVERSITETAS idžiausia mūsų
bėda — pirmakursių pažan gumas. Visi supranta, kad pirmosios studijų dienos — tai labai atsakingas etapas studento, busimojo specialis to, mokymo kelyje, bet kaž kodėl viskas paliekama savi eigai. Juk j aukštąją mokyklą mes ateiname tiesiai iš mo kyklos suolo. Mokykloje mū sų niekas nelaikė savarankiš kais žmonėmis, ten kontro liavo kiekvieną žingsnį. O čia jokios kontrolės nėra, bent jau pirmaisiais mėnesiais. Kažkodėl galvojama, kad pats vardas „studentas" pakeičia mūsų asmenybę. Tačiau mūsų požiūris į pareigą, į atsako mybę, į mokslą lieka kol kas nepakitęs. Tokia kontrastinga permaina tiesiog dezorgani zuoja, išmuša mus iš pusiau svyros moraline prasme. Mes taip įpratę prie kontrolės, kad visa tai, kas nekontroliuoja ma, atrodo nebūtinai reika linga. Žinome, kad reikia mo kytis, bet įpročiai susiformavę per vienuolika metų, tolygu mūsų antrai prigimčiai. O laikas nelaukia, bėga ne paprastai greitai. Mes mecha niškai užsirašinėjame per paskaitas, priprantame prie to tuščio gyvenimo, prie fikty vios laisvės. Be to, dėstytojai yra visai susitaikę su tokia padėtimi, kad laiko ją visai normalia. Tai kodėl gi stu dentai turėtų priešintis bend rai srovei. Tiesa, turiu pri durti, kad ne apie visus stu dentus galima taip kalbėti. Dar viena svarbi priežastis Hfeiyra ta, kad pirmakursiai daž nai nusivilia savo pasirinktą■ ja profesija. Be to, labai di■ delis atotrūkis tarp mokyklo ms! je ir universitete dėstomų daH lytuNepaisant viso to, egzaminai išlaikomi, tiesa, su nuo stoliais, su ašarom, bet išlaikomi. Tačiau vienas daly kas išlaikyti egzaminus, o ki tas — įsisavinti dėstomą me džiagą. Jeigu po kurio laiko Krūtų pravesta papildoma ap klausa, tai būtų labai gerai, į jeigu 10 proc. studentų išlai kytų tuos pačius egzaminus. Visi šie neigiami reiškiniai kartojasi metai iš metų ir ne daroma jokios pažangos. Mokslas nepaliaujamai juda į priekį, o žinių perdavimo ir įsisavinimo sistema lieka ne pakitusi. Pats mokymo procesas yra diktavimas ir užrašymas. Re tas dėstytojas išaiškina naują terminologiją. Kiekvieną kar
D
Lectio ultima IV kurso istorikai, susi rinkę į 106 auditoriją susijau dino. Ant lentos užrašas „Al ma Mater, lectio ultima" — 1 ir atsisveikinimas, ir kvieti mas drąsiai žengti paskutinį žingsnį lig diplomo. Į pasku tinę paskaitą, kurią skaitė is torijos mokslų kandidatas Ro bertas Žiugžda, suėjo mylimi dėstytojai: kurso vadovas Is torijos m. kand. K. Strumskis, docentas J. Galvydis, doc. A. Šidlauskas ir kt. Kurso vardu Algis Kava liauskas dėkoja dėstytojams. Kartais išsprūsta ir liūdnesnė gaida. — Jūs buvote pašėlę, bet dirbti buvo gera. Reikia pa sakyti — buvote tikri studen tai, — pakeldamas taurę sako kurso vadovas__ Prisiminimui kiekvienam dėstytojui padovanojama tau rė su užrašu. Ant. NARMONTAS
1. Jūs laimingas, kad pavyko Įstoti Į universite tėtą? Ar patinka pasirink toji specialybė? Kodėl? 2. Papasakokite, kaip atrodė jums universitetas pirmaisiais studijų mėne siais. Ar sunku buvo pri tapti prie draugų, sąlygų, reikalavimų ir panašiai?
tą, užrašant naujus žodžius, mūsų dėmesys valandėlei ap sistoja ties jais, tuo tarpu dės tytojas neatkreipia į tai dė mesio. Jis diktuoja toliau, o mums šie neaiškumai palieka „nuosėdų", atbukina dėmesį. Vėliau jau mes užsirašinėjam mechaniškai, negalvodami. Yra dar vienas bruožas, ryškiai krintantis į akis aukš tojoje mokykloje ir turintis neigiamą poveikį. Tai šaltu mas, abejingumas, neatidumas pirmakursiui. Vyrauja kažko kia skeptiška, o iš vyresniųjų kursų studentų netgi niekina ma pažiūra į pirmakursį. Į jį
ABITURIENTAS STUDENTO KAILIU žiūrima kaip į ^realų kandida tą išbraukimui iš studentų są rašų. Mokykloje buvo viskas aiš ku. Mes išmokdavome nuo „čia" iki „čia" o dabar viskas pasikeitė. Beveik išnyko mo kymosi ribos, mes dažnai „paskęstam" literatūroj. Mums sako, kad reikia mo kytis, savarankiškai dirbti, bet niekas nepaaiškina, kaip geriau naudotis knyga ir t. t. Kodėl gi studentai nesimo ko? (Čia kalba pagrindinai ei na apie pirmakursius.) Juk žmonės, kurie p.atenka į uni versitetą, buvo geri abiturien tai, kitaip jie nebūtų įstoję. Mokykloje jie dirbdavo, o čia kažkodėl nebesimoko. Rei kalas tas, kad retas mokinys mokosi dėl to, kad domėtųsi tais mokslais. Dažniausiai mo komasi dėl pažymio. Tuo tar pu aukštojoj mokykloj tokia būtinybė dingsta. Pagrindinis faktorius, nulemiantis studen to mokymąsi, yra domėjima sis. Tai pagrindinė varomoji jėga, nukreipianti mūsų veik ią. Sudominti galima, nes stu dentas savo noru atėjo į aukštąją mokyklą studijuoti patį geriausią, jo nuomone, mokslą. Tuo laipsniu, kuriuo dėstytojas sugeba sudominti savo dėstomu dalyku, tuo laipsniu studento domėjima sis pasireiškia konkrečia iš raiška: tuo daugiau jis įdeda pastangų tam dalykui įsisa vinti. Kaipgi galima to pa siekti? Pirmiausia, mus turi sudominti pati dėstytojo as
3. Kokios priemonės ir renginiai (kurse, fakultete, universitete) suartino jus su Alma Mater, kolego mis, atskleidžia jums stu dentiško gyvenimo grožĮ, pasirinktosios specialybės patrauklumą? 4. Jeigu jūs dalyvauja
menybė. Mes turime patikėti, kad dėstytojas tikras savo srities specialistas, kad jis nuoširdžiai trokšta perteikti mums savo žinias, kad jis su pranta mus. Toks abipusis su pratimas ir sukels mūsų susi domėjimą jo dėstomu dalyku. Sis domėjimasis, nukreiptas reikiama linkme ir teisingo mis priemonėmis, sukels mū sų norą pastoviai studijuoti tą dalyką. Aišku, mokomės mes patys, o ne dėstytojai. Jie tik pade da, o mes patys turime įsisa vinti tas žinias. Mes gausime iš dalyko tiek, kiek įdėsime į jį darbo. Kai nėra kontrolės, mes ne žinome, kokiu laipsniu įsisa vinome medžiagą. Be to, išky la būtinybė suskirstyti ištisą medžiagą etapais. Etapus ri bojamieji punktai ir turėtų būti kontroliniai bei koliok viumai. Be to, juos reikia ruošti žymiai anksčiau, kai tuo tarpu dabar pirmais mė nesiais mes darome ką nori me. Kai kurie seminarai ir pra tybos praeina labai nuobo džiai. Atsakymai į visus se minaro klausimus paprastai būna receptyvūs ir reikalauja tik to, kas perskaityta. Be to, į mūsų klausimus dėstytojai duoda paprastai tiesioginius atsakymus. Dalyką mes įsidė mime žymiai geriau, jeigu dėstytojas klausimų forma iš traukia iš mūsų ir atsakymą. Seminaruose mes daugiausiai susidomime tuomet, kai išky la koks nors probleminis klausimas. Konkrečiai mūsų grupėje taip būna per politi nės ekonomijos seminarus, kuriuos veda doc. J. Tamo šiūnas. Medžiagą reikėtų pateikti palaipsniškai. Visų pirma, neturi būti labai skubama. Pradžioje mes nepratę prie tokių tempų, o be to, tas sku bėjimas neduoda jokios nau dos. Paskaičius visa tai, galima susidaryti įspūdį, kad studen tas — tai kažkokia bevalė lė lė, kuriai pagal tam tikrą sis temą galima pripūsti ir domė jimąsi, ir norą mokytis, ir entuziazmą ir t. t. Tačiau aš to nenorėjau pasakyti. Visa tai — ir mokymo metodai bei sistema, na, ir dėstytojų dar bas — yra tik nukreipiamoji priemonė. Dirbti, pirmiausia, turi pats studentas. V. KLEVAS EF pramonės spec. I k. stud.
te visuomeninėje veikloje, tai ar šis krūvis jums yra kuo nors naudingas? Jei gu taip, tai kuo? Prašytume Jus, mieli skaitytojai, išsamiai atsa kyti Į klausimus. Arba naudodamiesi jais kaip orientyru, parašykite šia tema straipsnį.
1. Taip. Patinka, bet aš dar tikiuosi, baigusi universitetą, įsigyti kitą specialybę, t. y. baigti menotyros fakultetą (Maskvos universitete), kad mano specialybė nebūtų vien pusė. Darbas mokykloje ne gąsdina. Tik žinau, kad mo kytojas turi būti ne šiaip sau eilinis pedagogas, bet su pla čiu žinių diapazonu. 2. Universitetas atrodė ly giai taip pat, kaip ir dabar. Vienatvė negąsdina, nes pir mąsias dvi savaites „studija vome" kolūkyje. Mes ten, tur būt, ir susibūrėm į tą draugišką kolektyvą, koks ir yra dabar ketvirtame kurse. Atvažiavom iš kolūkio jau studentais. 3. Aš galiu kalbėti apie renginius kurse, kadangi uni versiteto ir fakulteto rengi niuose (išskyrus mediumą) mes nedalyvaujam ir, berods, niekas mūsų nepasigenda. 23čią vasario mes sveikinam savo vyrus, o kovo aštuntą jie penkiese (!) suruošia mums savo saviveiklinį kon certą. Žinot, visos merginos pavydėtų mums tokių vaiki nų. Ir ne tik tai. Pavyzdžiui, tokio pobūdžio „renginiai" kaip išvykos į Lentvarį, į Kauną, į mišką ir netgi „pia nino" pavogimas (prisimena dar, tur būt, kažkas tą isto riją) ilgai nepamirštami. 4. Noriai vykdau visus įpa reigojimus ir todėl, kad tuo suinteresuotas visas mano kursas. IV k. rusistė
1. Taip. Labai patinka. Vi sų pirma atsiskleidžia groži nės literatūros lobiai, įdomios mintys apie meną, teatrą, kas nežinančiam kalbos sunkiai prieinama. Dėka vokiečių kalbos buvo galima pažinti daug žmonių iš kitų šalių, padiskutuoti ginčytinais klau simais su visais kitos pasau lėžiūros žmonėmis ir atskleis ti, kas pas mus yra gero, gražaus, kuo mūsų respubli kos žmonės didžiuojasi. Man vokiečių kalbos įval dymas padėjo labiau suprasti ir gimtosios kalbos žavumą. 2. Prieš įstojant į universi tetą Alma Mater atrodė šven tovė, prieinama tik išrinktie siems. Pirmaisiais studijų mėnesiai atrodė, kad visko neaprėpsiu. Taip ir buvo. Bet
šventovės vaizdas ėmė blank ti, susidūrus su abejingais žmonėmis, kurie kartais kele tą valandų gali prakalbėti apie sąlygų, reikalavimų sun kumą (o juos įveikti įmano ma ir prie sąlygų pritapti ne sunku). Juk universitetas — dideli namai,, ir juose bus tik tada jauku, kada jausies šei mininku, o ne visai kukliu svečiu, reikalaujančiu paten kinti norus, o kartais ir užgai das. 3. Studentiško gyvenimo įdomumą bene stipriausiai pajutau darbo ir poilsio sto vyklose bei universiteto in ternacionalinių dienų metu. Su draugais daugiausia su artino darbas teatrinėje studi joje, kur susirenka žmonės vedami panašių minčių, pa prasčiausiuose žmonių santy kiuose siekią įžiūrėti kai ką daugiau, kad paskui galėtų tai perteikti savo draugams, žiū rovams. 4. Pirmiausia, tai keistas klausimas — kuo visuomeni nis darbas naudingas? Teko skaityti atsiliepimų, kad jo-
kiuose būreliuose nedalyvau ja. Ir teisingai daro, jeigu tas žmogus nejaučia noro, tiesiog vidinės būtinybės kažkur eiti. Lankau teatrinę studiją ir esu interklubo narė. Teatras man padėjo giliau suprasti žmonių bendravimą, suprasti poeziją, meno kūrinį. O darbas interklube? Juk šiandien, kada žmonija tokia galinga, protinga, kiekvienas žmogus turi būti internacio nalistas, suprasti savo vietą pasaulyje ir objektyviai įver tinti kitų tautų nuopelnus, na, o jeigu kalbėti jau apie nau dą, tai aš daugiau negu bet kada supratau Lietuvos ir jos žmonių grožį. Irena TUMAVIČIUTE V k. germanistė
„KROKODILO" KONKURSAS
SĄMOJINGŲJŲ OLIMPIADA „T. studento“ sausio 10 d. numeryje skelbėme naujo studentiško „Krokodilo" kon kurso sąlygas. Jame kvlečiamos dalyvauti universitetų komandos, sudarytos iš tryli kos nesibijančių kvailų prie tarų aštrialiežuvių. Šiandien Jūsų dėmesiui — antrasis „Sąmojingųjų uni versiados" turas. Jo tema — sportas. Užduotys vėl trys (prime nami už kiekvienos išsprendi mą duodama maksimum 13 taškų). 1. Parašyti trumpą origina lią sportinio reportažo (spor to šaka nesvarbu) parodiją. Apimtis — ne daugiau dvie jų mašinraščio puslapių. 2. Parašyti kuo labiau nevy kusį pareiškimą dekanatui dėl atleidimo nuo fizinio lavinimo užsiėmimų. 3. Sukurti linksmą trumpą apsakymą (mašinraščio pusla pis) tema: „Kaip aš tapau universiteto plaukimo eks čempionu". Antrojo turo atsakymus būtina atsiųsti iki balandžio 30 d. (Moskva A-15, Bumažnyj pr. 14).
Akademijos nykimas (Atkelta iš 2 psl.)
klerikalizmo, jaunuoliai mo komi rūpestingiau ir reikalin gesnių dalykų: gyvųjų sveti mų kalbų (prancūzų, vokie čių), matematikos, fizikos, istorijos, geografijos. Nors jėzuitams ir pavyko sulikviduoti pijorų kolegiją, tačiau išsilaikyti senose pozi cijose jie nebegalėjo. Jų, kaip mokyklų vadovų, autoritetas buvo sugriautas. Pijorų mo kyklos veikė Ukmergėje, Pa nevėžyje ir kai kuriuose ki tuose Lietuvos miestuose, susilaukdamos bajorų pritarimo. Jėzuitai buvo priversti mo kytis iš pijorų ir stengtis ne prarasti bajorų pasitikėjimo. Tuo metu Lietuvoje ėmė gar-
kabintą rektoriaus įsakymą dėl studentų pašalinimo. Po to su muzika ir dainomis visi nuėjo Dominikonų (dab. Balio Sruogos) gatve prie pijorų ko legijos ir, prašėsi priimami. .Pi j orai juos priėmė. Apie 30 metų priešinęsi jė zuitams, pijorai 1754 m. bu vo priversti nusileisti. Asesorijos teismo sprendimu pijorams buvo leista laikyti Vil niuje nedidelę uždarą mokyk lėlę, kuri nebegalėjo konku ruoti su akademija. Nors mokslas iš esmės buvo toks pat, kaip ir jėzuitų akademi joje, pijorų kolegijoje vis dėlto buvo žymiai mažiau
TADO
M. K. PASTAS
Renkuosi žmoną
Viename mūsų laikraščio numeryje buvo Išspausdintas skelbimas „Noriu vesti". Drg. M. K. gavo daugybę šiltų vo kų. Štai jie, tie laiškai.
PETUŠEVSKIO
NUOTYKIAI
Man 17,5 metų. Mokausi vi durinėje mokykloje, groju fortepijonu. Esu vidutinio,ūgio ir truputj storoka. Mėgstu vy rus, nešiojančius gitaras ir plaunančius grindis. Tavo busimoji S. V. P. S. Būtų visai puiku, jeigu mokėtum kepti skanius blynus ir saldžiai bučiuoti. Lieku su viltimi. Adresas: Čiurlionio 2—17
1579—1969 m. m.
9. Likęs be paramos, Ta dukas ėmė dirbti žiblntinlnku.
Perskaičiau Jūsų skelbimą per TSKP istorijos paskaitą ir nudžiugau. Pagaliau! Malonu girdėti, kad Jūs mokat plauti 10. Kolegos nepaliko Petuševsklo nelaimėje. Daugėla, žemaičių bajoro sūnus, sugalvojo štai ką...
vieno .. .išlipę Vilniaus požemio, bičiu liai paskelbė, kad rado sli bino griaučius (kuriuos vykusiai nudrėbė iš mo lio).
12. Susirinkusi minia ne galėjo atsistebėti pabaisos kaulais, o kaip žmonės sa ko — už parodą pinigą moka!
Piešė J. KUNCA
sėti užsienio universitetai, kuriuose buvo einami gamtos mokslai, atsisakoma nuo stu dentams propaguoto asketiz mo ir religinės mistikos, ska tinamas optimistinis žvalu mas. Visa tai buvo susiję su buržuazinės ideologijos pliti mu. Jėzuitai, norėdami išsilai kyti, turėjo nors kiek refor muoti savo akademiją. Vieną iš savo bursų jie pa vertė turtingosios bajorijos vidurine mokykla, pavadinda mi ją bajorų kolegija. Už studentų išlaikymą ir moky mą joje reikėjo gana brangiai mokėti, bet už tai buvo sten giamasi duoti daugiau reika lingų žinių.
Įsigalint prancūzų šviečia mosios filosofijos idėjoms ir bręstant Vakarų Europoje buržuazinei revoliucijai, Lie tuva negalėjo likti jėzuitų tamsybėje. Lietuvos bajoriš koji diduomenė ėmė domėtis menu, mokslu ir švietimu. Užuot stačiusi naujas bažny čias ar vienuolynus ir skyrusi lėšas kunigams ir vienuoliams išlaikyti, ji savo dvaruose kū rė bibliotekas, paveikslų gale rijas, steigė simfoninius or kestrus ir net baletus. Kupina .klerikalizmo ir veidmainiško asketizmo jėzuitų akademija jos jau nebegalėjo patenkinti. Visa tai matydami, jėzuitai nesėdėjo rankų sudėję. Neat sisakydami teologijos ir scho lastinės filosofijos, kaip pa grindinių mokymo dalykų ir jų nebegarsindami, ėmė pla čiau, kaip atskirus dalykus,
grindis. Man tinka: aš svajo ju tapti Jūsų žmona. Norė čiau perspėti: turiu vieną trū kumą — ašr aukšta. Tad rei kia mums susitikti. (...) Lauk siu! Ada
Man 19 metų, gyvenu Vil niuje su tėvukais, mokausi universitete. Ekonomikos fa kultete, II kurse. Mano duomenys: ūgis — 162, svoris — 56, liemens ap imtis — 56, ilgos kojos (žmo nės sako, kad gražios), batukų išmiera — 35. Plaukai ilgi, iki liemens. Akys kaip pas Sofi Loren. Mano charakteris labai geras, ramus. Aš gera šeimi ninkė, moku pagaminti gerą Jau 5 metai, kai ieškau valgį, man patinka rūpintis partnerio ir dar nė vieno ne artimu. radau. Man 20 metų, esu pa Aš irgi svajoju sukurti šei- trauklios išvaizdos: sveriu 45
’ SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS •
Kada pavyks revanšas? Daug kartų šią žiemą star tavo mūsų stipriausi slidinin kai. Pasibaiqus vienoms var žyboms prasidėdavo kitos. Kiekvienas startas atnešdavo ir džiauųsmo ir nusivylimo kartėlį. Gerai pasirodydavo komandos veteranai garųtlninkai A .šešetaitė, V. Mikulionis, chemikai A. Mozūraltytė, K. Sasnauskas, ekono mistės J. Krivaitė, V. Dauginytė, medikai J. Laurinavi čius, P. Udrėnas ir kiti. Iš jaunųjų slidininkų neblogai startuodavo chemikas V. Vainilavičius, matematikės G. Grigaliūnaitė ir Z. Vasiliaus kaitė. Paskutinėmis varžybomis šį sezoną buvo tradicinis su sitikimas su Latvijos Valsty binio universiteto sportinin kais. Iki šiol pajėgesni buvo latviai, šiemet mūsų slidinin kai buvo pasiryžę revanšui. Varžybos vyko gražiose Trakų apylinkėse. Moterys turėjo įveikti 5 km, o vyrai — 15 km nuotolius. Moterų tarpe atkakli kova vyko tarp mūsų universiteto komandos slidininkės Anelės šešetaltės ir latvės Anos Tropos. Tropą — praėjusių metų Rygos čempionė, todėl jos koman dos treneriai tikėjo savo auklėtinės pergale. Tačiau „visas kortas“ sumaišė Ane lė. Ji finiše buvo pirmoji, o antrąja vieta turėjo tenkintis Ana. Deja, Anelės komandos draugės pasirodė žemiau savo galimybių. Pirmavo lat vių komanda .(užskaitomi bu vo 6 ųeriausi rezultatai). Mūsų komandos reikalus pataisė vyrai. 15 km nuotolį greičiausiai įveikė klubo „Mokslas“ narys gydytojas Povilas Udrėnas, antruoju buvo V. Mikulionis ir trečluo-
mą, man patinka tokie vyrai, kaip Jūs (sprendžiant pagal Jūsų laišką „Noriu vesti"). Aš dainuoju ir mėgstu klausyti gitaros skambėjimo. Manau, kad mes sukursime gerą tarybinę šeimą. Lauksiu su nekantrumu Jūsų atsakymo. Mano antrašas: Vilnius pašto skyrius Nr. 1 iki pareikalavimo Jasvilytei Irenai P. S. Aš nenoriu, kol kas duoti savo buto antrašo, nes gal būt, čia šposas. Irena
ju — latvis V. Bleivė. Vyrai laimėjo ir komandinėje įskai toje. Susumavus vyrų ir mer ginų rezultatus, po pirmos dienos pirmavo mūsų uni versiteto komanda. Antrą dieną moterys įveikė 3x5 km, o vyrai 3x10 km. Iš viso startavo šešios ko mandos, o užskaitomi buvo dviejų komandų rezultatai. Moterų estafetėje pirmą eta pą greičiausiai įveikė Latvi jos pirmos Ir antros koman dų atstovės, o mūsiškė V. Dauųinytė estafetę perdavė tik trečia. Antrame etape startavusi J. Krivaitė nuoto lio viduryje aplenkia vieną latvę. Tačiau po to JI griūva, ir tai kainuoja brangias se kundes. Pirmosios etapą bai gė vėl latvės. Nors trečiame etape A. šešetaitė Ir parodė geriausią dienos laiką, tačiau komanda liko tik trečioje vie toje. Vyrų estafetėje pirmą eta pą greičiausiai Įveikė J. Lau rinavičius. Tik keletą sekun džių jam pralaimėjo latvis Jakobsonas. Tačiau antrame etape nesėkmės ištinka mūsų V. Mikulionį ir priekyje — latviai. Trečiame etape star tavo geriausias latvių ko mandos slidininkas I. Robižnieks, o už mūsų komandą — P. Udrėnas. Finiše, gero kai nutolęs nuo savo varžo vo, pirmuoju buvo Imantas. Mūsų II komanda užėmė tre čią vietą, Bendrakomandinėje įskai toje vyrų tarpe nugalėjo mū sų slidininkai, o merginų — latvės. Vėl laimėjo Latvijos universiteto slidininkai. Po varžybų nugalėtojai buvo ap dovanoti diplomais ir prisi minimo dovanėlėmis. A. KUPČINSKAS
„t.
dėstyti matematiką, eksperi mentinę fiziką, astronomiją. Astronomijos, fizikos, mecha nikos instrumentams įsigyti lėšų jie gaudavo iš tais moks lais susidomėjusių didikų. La biausiai jėzuitai bijojo biolo gijos mokslų ir į akademiją jų neįsileido. Jėzuitų pastangos prisitai kyti prie naujų bebręstančios buržuazinės visuomenės rei kalavimų jų nebeišgelbėjo. Jėzuitų ordinas savo reakcingumu, gobšumu ir intrigomis tiek buvo visiems įsipykęs, kad jo likvidavimas pasidarė nebeišvengiamas. Popiežius, įsitikinęs, kad esamomis są lygomis ordinas gali atnešti bažnyčiai daugiau žalos, ne gu naudos, 1773 m. jį uždarė. Beveik 200 metų trukęs jėzuitinis Vilniaus universiteto laikotarpis pasibaigė.
Linksmoji auditorija
|x ADA baigsis bendrabučiuose vagiliavi mas? Ir apskritai, ar ne per ilgai naikiname ligą? Juk labai žiauru yra ap vogti savo draugą. Neži nau, kas dar gali būti blo giau? Bet, va, ima kartais ir dingsta piniginės, kepu rės, batai Ir net knygos! Keisčiausia, kad draugų daiktais susidomi ne tik eiliniai studentėliai, bet ir (vairaus plauko „korifė jai“. Ko trūko vieno fakul teto visuomenininkel ir SMD narei Loretai N.? Ne bent tik gulbės pieno, bet pasimaišiusi po ranka draugės tualeto dalis su gundė. O vėliau visų pa nieka, jos pačios atsipraši nėjimai ir ašaros... Bet jau post factum. Štai taip ir žlunga „au toritetai". kavinėje STUDENTŲ pietūs. Eilė — di
I
kg, ūgiu negaliu skųstis (be 1 cm 2 metrai, batų Nr. 41). Studijuoju dirbtinės odos technologiją, esu 4-ame kur se. Mėgstu nešioti ilgus, palaidus plaukus, kas man ne tinka. Gimusi ir užaugusi kai me, dėl ko labai pergyvenu, nes moku per daug sunkių ir sudėtingų ūkio darbų, Esu kieto būdo, kaip ir visi mano žemiečiai. Man Jūs tinkate, o kaip Jums... Lauksiu Jūsų nuosprendžio. D. A. 1969. III. 12 Vilnius Adresas: Antakalnio 99—82
" FOTOPARODA
Vienoj tolimoj karalystėj prieš daugeli metų statė bend rabuti. Užkliuvo arba neužkliuvo sporto aikštelė, ir nuver tė krepšinio stovus. Daug narsuolių bandė pakelti juos. Nepajėgė...
džiausia. Ne tik kad ilga, bet ir plati. Žinia, kiek vienas užima eilę visam savo kursui. Ką padarysi? Čia, kaip sakoma, tik laz da gali padėti... Jeigu nori sužinoti pas kutines universiteto nau jienas, atsistok į tą pačią eilę ir po gero pusvalan džio sužinosi, kad vakar Onka (ot, begėdė!) buvo per vieną vakarą trijuose randevu, o Regina klesa iš restorano grĮžo, gi Staska — kokias fainas kelnes nu sipirko! Ir pan. Stebiesi žmogus — studentas juk jau pusiau Inteligentas, bet niekaip negali išmokti literatūrinės kalbos. > Mūsų apmąstymų apie eilę kavinėje gali būti to kia reziumė: gerbkim, jei gu jau ne save, tai bent savo kolegas. budintis bendra S EDI butyje ir vos ne pro
ašaras maldauja: — Parodykit, prašau, leidimą... — Tu ką, manęs nepa žįsti? — meta pro petį barzdyla. Budintis tyli. O priėjęs tarybos narys bara: Kodėl leidimo neroŠtai taip ir sukasi ka ruselė. Kas nori, tas ir ro do leidimą, o kitas, jeigu jo ir neturi, prašauna pro šalj taip, kad budinčio prašymas pasiekia j| Jau kažkur pakelyje j antrą aukštą. Argi grjši nuėjęs tiek kelio?!
Kovo 22 d. 19 vai. WU draugovininkų vakaras. Teatrinės studijos koncer tas. Šokiai. Kovo 23 d. Poilsio vakaras. Kovo 29 d. 19 vai. Univer siteto studentų tėvų vakaras. Akademinio choro, Dainų ir šokių liaudies ansamblio, „Fakto" koncertas. Kovo 30 d. 19 vai. Esteti nio lavinimo katedros vaka ras. Koncerte dalyvauja ka tedros ruošiami studentai. KOLONU SALfijE Kovo 23 d. 20 vai. „Fakto" premjera. Kultūros klubas
*
H Cč\l2VI3IDi; scciDencrv
IŠEINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE •
KAINA 2 KAP.
LV 09461
Užs. Nr. 1279