Tarybinis Studentas, 1969 m. kovo 21 d. Nr. 9 (669)

Page 1

visų

Salių proletarai, "vienykitEsi

1969 m. KOVO 21

d.

Nr. 9(669)

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

NUO PENKTADIENIO• •• # Medicinos fakulteto ir Vilniaus m. terapeutų ir kardiologų mokslinės draugijos jungtiniame po­ sėdyje buvo paminėtos il­ gamečio Hospitalinės te­ rapijos katedros darbuo­ tojo, med. m. kand. doc. S. Markovičiaus septy­ niasdešimtosios gimimo metinės. Apie jubiliato gyveni­ mą papasakojo Hospitali­ nės terapijos katedros ve­ dėjas profesorius L. Lau­ cevičius. LTSR Aukščiau­ siosios Tarybos Prezidiu­ mo įsaką dėl LTSR nusi­ pelniusio gydytojo vardo suteikimo doc. S. Markovlčiul perskaitė prorekto­ rius doc. J. Grigonis. Posėdis Įvyko pirmadienj Vilniaus klinikinės ligoni­ nės auditorijoje. G. KRIAUCIUNAITĖ

# Šeštadienį ankstų rytą į Šilutę išvažiuoja „Faktas“. Kartu su juo — keli studentų profkomiteto nariai. Po agitmenlnės brigados koncerto vietos moksleiviams, mūsų stu­ dentai supažindins abitu­ rientus su universitetu, papasakos apie specialy­ bes. V. DARGUŽIS (I l Tarybų Lietuvą at­ vyksta beveik 400 Lenki­ jos turistų grupė. Kovo 25 dieną jie Aktų salėje dalyvaus draugystės va­ kare. Mūsų inf. # Neįprastai prasidėjo praėjęs sekmadienis medi­ kų bendrabutyje. 8 vai. ryto nuskardeno trimitas, kviesdamas į rinkimus. Netrukus būrys bendra­ bučio gyventojų kartu su

bendrabučio tarybos pir­ mininku R. Kriūka pa­ traukė j Medicinos fakul­ teto rūmus, kur vyko rin­ kimai. Iki 10 vai. ryto jau beveik visi bendrabutiečiai buvo balsavę. O bendrabučio gyven­ tojai V k. studentai D. Butkutė, A. Kriūka, antra­ kursė P. Grabauskaitė jau 6 vai. ryto buvo rin­ kiminėje būstinėje. Jie pirmieji šioje rinkiminėje apylinkėje nuleido biule­ tenius į urną. R. MATUZAS C Šiandien įvyks jau­ nojo lektoriaus mokyklos užsiėmimas. Apie „Retori­ kos pagrindines proble­ mas" jauniesiems dėstyto­ jams, aspirantams ir stu­ dentams pasakos medici­ nos m. dr. J. Markulis. Mūsų inf.

H Šiandieninė medici­ nos kryptis — profilakti­ ka. Vis didesnis dėmesys kreipiamas į sanitariniohigieninio profilio gydy­ tojų ruošimą. Apie šios specialybės gydytojų dar­ bo uždavinius pirmadienį Medicinos fakultete papa­ sakojo LTSR vyriausias sanitarijos gydytojas, sveikatos apsaugos mi­ nistro pavaduotojas drg. Songaila. Pokalbis buvo labai naudingas studentams. G. LUKŠYTĖ

A Į Leningradą, į mokslinę studentų konfe­ renciją išvyko keturios Filologijos fakulteto rusų kalbos ir literatūros spe­ cialybės studentės. Ten jos skaitys savo praneši­ mus kalbos klausimais. Mūsų inf.

• Praėjusį penktadienį mūsų universitete viešėjo Lenkijos Liaudies Respublikos trisdešimties studentų grupė. Jaunimas iš Sopoto aukštosios ekonomikos mo­ kyklos ir Gdansko medicinos akademijos susipažino su universitetu, o vakare studentų kavinėje susitiko su mūsų internacionalinio klubo nariais. šiandien mūsų kolegos iš Lenkijos vieši Maskvoje, jau pabuvoję ir Leningrade. M. KURAIČIO nuotraukoje: grupė Lenkijos studen­ tų kavinėje.

Kovo 15-osios vakare Aktų salė buvo pilnutėlė. Minėjo­ me Dekreto dėl Vilniaus uni­ versiteto atkūrimo paskelbi­ mo penkiasdešimtmetį. Susi­ rinkimą atidarė prorektorius mokslo reikalams doc. J. Gri­ gonis. įžanginėje kalboje prorektorius trumpai apibūdi­ no tą kelią, kurį praėjo mūsų universitetas nuo 1579 iki šių dienų, ir suteikė žodį Mate­ matikos ir mechanikos fakul­ teto profesoriui Z. Žemaičiui. Profesorius pasidalijo savo prisiminimais apie V. Mickevičių-Kapsuką, papasakojo, kokiomis sąlygomis buvo at­ kuriamas mūsų universitetas. Dar 1918 metais tuometinė Lietuvos buržuazijos vyriau­ sybė, visuomenės- spaudžia­ ma, buvo numačiusi atidaryti Vilniuje universitetą. Bet kal­ bos taip ir liko kalbomis. Tik 1919 metais, kada pradėjo gyvuoti jauna Tarybų Lietu­ va, ryžtingų V. MickevičiausKapsuko pastangų dėka buvo priimtas Dekretas dėl univer­ siteto atkūrimo. Vyriausybė paskyrė lėšas, jau greit turė­ jo būti atidarytos auditorijų durys, bet buržuazinės Lenki­ jos kariuomenė okupavo Vil­ nių. Ir vėl Lietuva paliko be aukštosios mokyklos. 1920 metų sausio 27 dieną Kaune kai kurių pažangių inteligentų, kurių tarpe — ir mūsų profesorius Z. Žemaitis, buvo suorganizuoti aukštieji kursai, turėję 600 klausytojų. Buržuazinės vyriausybės kabi­ neto nariai nematė reikalo ne tik kad atvykti į kursų atida­ rymą, bet net nepasveikino su tokiu svarbiu įvykiu Lietu­ vos kultūriniame gyvenime. Aukštųjų kursų išlaikymui pirmaisiais metais nebuvo skirta jokių lėšų. Žodžiu, kur­ sai gyvavo mokslininkų ir norinčio mokytis jaunimo en­ tuziazmo dėka. Ir tik po dvejų metų, 1922 metų vasario mėnesį, minėtų­ jų kursų pagrindu buvo įkur­

IKI PENKTADIENIO

tas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Štai keletas skaičių: stipendijomis tuomet buvo aprūpinama tik 4 proc. studentų, o nuo mokesčių už mokymąsi buvo atleista tik 20 proc. Universiteto studentų skaičius svyravo nuo 4 iki 4,5 tūkst. Bet jau 1933 metais spaudoje buvo rašoma apie inteligentų perteklių Lietuvo­ je. Negalima sakyti, kad taip buvo rašoma iš blogos valios. Tuo metu nemaža dalis uni­ versiteto absolventų negalėda­ vo įsidarbinti. Baigei mokslus ir gyvenk kaip nori! — Aš norėčiau, kad mūsų akademinis jaunimas supras­ tų, kaip gyvenam šiandien, kokias sąlygas turim. Norė­ čiau priminti, kad jeigu da­ bar būtų buržuazinė valdžia, tai, ko gero, tik 20 proc. Lie­ tuvos jaunimo galėtų mokytis,

— baigė prof. Z. Žemaitis. Nuaidėjo aplodismentai, o tribūnoje jau Fizikos fakul­ teto dekanas V.Kybartas. Docentas skaito VLŪPP direk­ toriaus įsakymą. LTSR Aukš­ tojo ir specialiojo mokslo mi­ nistro pavaduotojas doc. A. Žukauskas įteikia VLUPP pir­ mojo laipsnio diplomą už pasiekimus moksliniame ti­ riamajame darbe Vilniaus Valstybiniam universitetui, Garbės diplomą — doc. A. Širvaičiui, aukso medalį — j. m. d. A. Ališauskui, vyr. inžinieriui S. Sakalauskui. VLUPP sidabro ir bronzos me­ daliais apdovanojami dar ke­ letas universiteto dėstytojų ir darbuotojų. Dėstytojus ir studentus sveikina drg. A. Žukauskas, linki tolimesnių pergalių moksle. Susirinkimas baigiasi.

ateina į aukštąją mokyklą tam, kad mokytųsi. Kai kurie studentai užmiršta pagrindinį savo tikslą. Tempia nuo sesi­ jos iki sesijos, šiaip taip gau­ na diplomą. Vėliau paaiškėja, kad ne visi, baigusieji aukštą­ ją mokyklą, yra geri specia­ listai ir visuomenininkai. Ko­ dėl? Mokymosi procese iškyla daugybė problemų, kurias reikia teisingai suprasti ir

Ir prisimeni prieš kelias dienas paskelbtą TSRS Aukš­ čiausiosios Tarybos Prezidiu­ mo įsaką dėl Socialistinio Darbo Didvyrio vardo sutei­ kimo mūsų rektoriui akade­ mikui, fizikos ir matematikos mokslų daktarui prof. J. Ku­ biliui. Ar begali būti geresnis universiteto įvertinimas? Prisimeni visoje Sąjungoje ir pasaulyje žinomus mūsų profesorius ir daktarus, jau­ nus mokslų kandidatus, kaip chemikę I. Dembinskienę, li­ tuanistą A. Girdenį ir kt., drąsiais žingsniais atėjusius į didįjį mokslą, prisimeni 14 tūkst. specialistų — buvusius mūsų absolventus, dabar dir­ bančius įvairiose liaudies ūkio srityse, ir negali su džiaugsmu nepasakyti: ►— Vivat academia! A. DARGŪNAS

Iškilmingo minėjimo metu Aktų salėje.

Kovo 12 dieną profsąjunqų rūmuose vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjaunimo aktyvo pasitarimas-seminaras apie fakultetinės komjaunimo orųanizacijos darbą. Dalyviai išklausė LLKJS Vilniaus miesto komi­ teto sekretorės A. Mockutės pranešimą apie aukštosios mokyklos fakultetinės komjaunimo orqanizacijos uždavi­ nius ruošiantis sutikti V. Lenino 100-ąsias qimimo meti­ nes, aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos visuomeninių mokslų skyriaus vedėjo A. Lazausko prane­ šimą apie aukštųjų mokyklų komjaunimo orqanizacijos už­ davinius ruošiant jaunuosius specialistus ir pranešimą ideoloqiniais klausimais. Įspūdžiais iš kelionės po Jordaniją —Siriją —Libaną pa­ sidalijo VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Toliau komjaunimo aktyvas tęsė darbą akademinio darbo, internacionalinio auklėjimo ir kitose sekcijose.

tudentas

LAIKRAŠTIS

DŽIAUGSMAS

Paruošto recepto nėra

S

• ••

KOMITETŲ

išspręsti. Pasidalinti savo mintimis, pasiginčyti kovo 12 dieną į universiteto kavinę susirinko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjauni­ mo aktyvistai, atsakingi už akademinį darbą fakultetuose, SMD fakultetų pirmininkai. Komjaunimo aktyvistams rūpi, kaip pagerinti mokslo rezultatus, sustiprinti akade­ minę grupę. Paruošto recepto tam nėra... — Kiekviename mūsų fa­

kultete yra akademinis sek­ torius, — pasakoja universi­ teto komjaunimo komiteto narė R. Valiukaitė. Sektorių nariai palaiko glaudų ryšį su dekanatais, profsąjunga, svarsto nepažangius studen­ tus, priima nutarimus. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai nu­ tarimai ir lieka nutarimais — mažai apie juos žino studen­ tai, kartais jie neįvykdomi. Ne paslaptis, jog dar kai ku­ riose grupėse didelę įtaką tu­ ri ne pirmūnai, o blogai besi­ moką, nedrausmingi studen­ tai. Todėl grupėje susifor­ muoja pakantumo nuotaika skolininkams, drausmės lau­ žytojams. Universitete jau tapo tra­ dicija ruošti tėvų dieną. Ši diena primena studentams, jog jie turi jausti atsakomy­ bę prieš tėvus, visuomenę. Geras studento mokymasis — tai toli gražu ne vien jo as­

meninis reikalas, tai visų rei­ kalas. Reikia ir toliau remtis jų pagalba. Ne vienas stu­ dentas pesimistiškai žiūri į paskaitų lankymą. Pasidomė­ jus, — sako R. Valiukaitė, — matosi, jog tas studentas, ku­ ris lanko paskaitas, gerai mo­ kosi. Kiekviename fakultete yra sieninė spauda, bet ji nepa­ naudojama pagal jos galimy­ bes. Dažnai medžiaga . keičia­ ma kas du ar net . daugiau mėnesių, būna pasenuęi. Mes užmiršome, jog spauda yra aštrus ginklas kovoje prieš negeroves. Pratęsdamas R. Valiukaitės mintį, VVU komjaunimo ko­ miteto sekretorius A. Skrupskelis iškelia akademinės gru­ pės sustiprinimo klausimą. — Reikia, jog pati ' grupė pajėgtų susidoroti su esamais trūkumais. Juk kiekvienoje grupėje yra gerų . studentų, tik reikia juos mokėti sutelkti — tai yra svarbi komjaunimo aktyvisto pareiga. Mūsuose stipendija studentui skiriama (Nukelta j 2 psl.)


2 pii.

TARYBINIS STUDENTAS

ASAULIS buvo nustebintas įžūlia ir niekšišI ka Kinijos valdžios I provokacija kovo 2 dieną Tarybų Sąjungos pasienyje, Damanskio šaloje. Įsisavinę hitlerininkų metodus, prisiskaitę Mao raštų, kinų ka­ reivos pasalūniškai užpuolė mūsų pasieniečius. Rūstybės kekėmis subrendo mūsų šir­ dyse šūviai Tolimuosiuose Rytuose ir drąsiųjų tarybinių karių mirtis. O gal tai nesu­ sipratimas — ta didelė ne­ teisybė? Ne, mus vėl pasiekė naujos žinios apie provoka­ cijas prie Usurio. Ir ritasi per šalį pykčio bangos... Pirmadienį centrinių rūmų Aktų salėje į mitingą susi­ rinko Ekonomikos fak. dėsty­ tojai ir studentai. Prezidiu­ me: universiteto prorekto­ rius doc. Br. Sudavičius, fa­ kulteto vadovai, studentų atstovai. Partinės organizaci­ jos sekretorius J, Dvilevičius žodį suteikia prof. M. Lolai. — Mes skiriame darbščiąją kinų liaudį ir grupę, uzur­ pavusią valdžią. Jeigu Kini-

P Paruošto recepto nėra (Atkelta iŠ 1 psl.)

oooooooooooooooooooooooooooooooooc

MES SAVO SAUGOME NAMUS! jos darbo žmonėms vadovau­ tų tikri marksistai, o ne tik prisidengę šiuo vardu, šalis sėkmingai statytų socializmą. Kinijos ekonomikos nesėk­ mės, avantiūros — visa tai susiję su kultu, kokio žmoni­ ja dar nematė. Mūsų užda­ vinys — visiems išaiškinti antiliaudinę maoizmo esmę. Visam pasauliui pareiškia­ me, kad mes, Lenino pasekė­ jai, būsime tvirti. Tegyvuo­ ja mūsų monolitinė liaudis, statanti komunizmą! Ekon. m. kand. J. Stanke­ vičius kalba apie įvykius, ku­ riuos sunku suprasti sveikam žmogaus protui, apie tų įvy­ kių priežastį. — Pilnai pritariu priemo­ nėms, kurių ėmėsi mūsų parti­ ja ir vyriausybė, siekdamos sustiprinti TSRS sienų nelie­ čiamumą, — sako jis. Tribūnoje studentas M. Belkindas:

— Tikiu, kad Tarybinė Armija duos triuškinantį at­ kirtį pažeidimams, kad mūsų jaunimas visu ūgiu gins šventas Tėvynės sienas. Antradienį; kovo 19 dieną, Gamtos ir Teisės fakultetų dėstytojai ir studentai gau­ siai susirinko į Aktų salę (Čiurlionio g.) pasmerkti Ki­ nijos maoistų provokacijų. Susirinkimui pirmininkavo Teisės fak. partinės organi­ zacijos sekretorius doc. I. Nekrošius. Valstybinės teisės kated­ ros vedėjas Andrius Bulota trumpai apžvelgė kovo 2 d. ir 14—15 d. d. provokacijų tikslus ir padarinius. Visa ta­ rybinė liaudis protestuoja prieš kėsinimąsi į mūsų šalies teritoriją. Docentas pažymi, jog Mao ir jo klikos politika, tiek šalies viduje — kultūrinė revoliucija ir jos pasekmės, tiek užsienyje — avantiūros

socialistinės stovyklos šalių atžvilgiu, yra vanduo ant tarptautinės reakcijos malū­ no. Kalba Teisės fak. II kurso studentė O. Trakaitė: — Kinijos vyriausybė ne­ pagalvoja apie visą žmoniją. Aš protestuoju prieš tokią po­ litiką. Savo mintis dėsto Gamtos fak. docentas C. Kudaba. Mao­ istų politika pristūmė šalį prie bado ribos, dar labiau paaštrino tarptautinę padė­ tį. — Ką reiškia mitingas? — sako docentas. — Jis reiš­ kia, kad mes negalim abejin­ gai žiūrėti į agresyvias kinų avantiūras ir turime pritarti mūsų partijos politikai, turi­ me duoti avantiūristams ryž­ tingą atkirtį. Žodis suteikiamas Teisės fak. IV k. stud. A. Urmonui. — Teritorinės pretenzijos

Protesto mitingai universitete oooooooooooooooooooooooooooooooooc

— tik pretekstas tam tikriems tikslams pasiekti. Provokaci­ jos niekad nepasisekdavo ir visad baigdavosi tragiškai. Mes — protestuojami Kalba GF geologijos spec. I k. stud. D. Stasys: — Visų Gamtos fak. stu­ dentų vardu reiškiu nepasi­ tenkinimą kinų provokaciniais veiksmais. Mes pasiryŽę ginti taiką . ir saugumą višame pasaulyje. Mitinguose buvo vieningai priimtos rezoliucijos — rūs­ tūs profesorių, dėstytojų, stu­ dentų protesto žodžiai. Rezoliucijose pritariama TSKP ir Tarybinės vyriausy­ bės vidaus bei užsienio poli­ tikai ir pabrėžiama, kad ta­ rybiniai žmonės, jeigu reikės, apgins savo Tėvynę. Kitoms tautoms mes ne­ grasinam, tik savo saugome namus. M. VAITIEKŪNAITE

semestrui, bendrabutis — mokslo metams. Kai kurie stu­ dentai, gavę bendrabučius, stipendijas, semestro metu ne­ simoko, praleidinėja paskai­ tas, o vėliau, sesijos metu, „šturmuoja" mokslo viršūnes ir dažnai „sudega". Ar ne­ reiktų atimti iš tokių studentų stipendijas, bendrabučius ir semestro metu paskirti tiems, kas sistemingai mokosi, laiko­ si akademinės drausmės. Tai padaryti gali pati grupė. Tur būt, galima kai kurias dekanatų funkcijas perduoti grupei. Kauno Politechnikos instituto Vilniaus filialo atstovė A. Geležiniūtė papasakojo apie signalinę sistemą 012, kuri yra taikoma jų institute ir padeda kontroliuoti stu­ dento darbą semestro metu. Dėstytojai reguliariai pateikia dekanatams žinias apie stu­ iiiiiiitiniiiiiiiiiiiiniii iiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiL dentų dalyvavimą paskaitose tikrinti: pasiteiravo pažįsta­ ir pratybose, koliokviumų mo chemiko. laikymą ir t. t. Studentas, ga­ — Atrodo, antro kurso is­ vęs tris „nulius", netenka sti­ torikas, Kalinas, — atsakė pendijos. Si priemonė save tas. jau pateisino. QIS NELINKSMAS detek.. .Į profkomitetą kviečia Teko dar kartą vaikinus Universiteto Medicinos fa­ pakviesti į posėdį. kulteto SMD pirmininkas V. . \ tyvas prasidėjo vieną A. Samuilį. džiugų penktadienį. Tą — Iš kur palovėse buvo Dalyvavo jame ir GurskisJurkuvėnas mano, jog daug įtakos, ruošiant gerą specia­ patį, kai kibirkštietės nuga­ butelių? — klausia profkoml- Kalinas. Jis prisipažino, kad listą, turi SMD veikla. Juk lėjo Rygos TTT ir kai II k. teto pirmininko pavaduotojas slėpė pavardę. Tik niekaip negalėjo prisiminti, kad se­ kas ketvirtas universiteto sta­ istorikai G. Žardeckas, A. A. Ablingis. — Vandeniui... vandeniui kančią dieną po to atmintino cionaro studentas yra SMD Samuilis, A. Lukoševičius bei II k. žurnalistas F. Raudonius laikom atsinešti. .. vakaro, eidamas gatve su narys. Medicinos fakultete — Kaip penkto vaikino Lukoševičium, susitiko Bal­ SMD darbe dalyvauja apie aplaistė pergalę. Keturi vy­ rai išgėrė po alaus buteliu ­ pavardė? čiūną ir metė pro petį žo­ 35 proc. studentų. Ne paslap­ — Gurskis iš Pedagoginio. džius: „Ar (is dar gyvas?" tis, jog šioje draugijoje yra ir ką, ir tas „šėtonas" taip trink­ — Bet kodėl aš jį mačiau Jis išsisukinėja. Bet jeigu ir „popierinių" narių. Kodėl gi | telėjo į galvą, kad jie net vieno savo kartu su jumis universitete? būtų jis teisus, ar begalima taip atsitinka, kodėl ne visiJ |i nebeatpažino juo tikėti? Ar begalima dabar studentai noriai dalyvauja bendrakursio ir sumaišė jį su — įsiterpia V. Balčiūnas. — Šiaip buvo atėjęs. gailėtis A. Samuilio? Aną­ šios draugijos darbe? Čia vien | kažkokiu S. Gurskiu iš Pedalaiko trūkumu nepasiteisinsi. I S°R*nl°^ad prašviesėtų . . .Sužinojęs, kad pakvietė kart profkomiteto nariai jam Visų pirma, studentai susidu- Protas- vyral "“slp^ko dar miliciją, G. Zardeckis dingo. tik papeikimą pareiškė, at­ ria su dideliais sunkumais — I P° vlen9 butelį — šįkart ki- Kambary liko keturiese: A. seit, invalidas, tylus, — gai­ trūksta kai kurių priemonių. t°ki- • • Nukulniavo Į bend- Samuilis, F. Raudonius, A. la vaikinuko... ' ! stalo... Lukoševičius ir asmenybė, Dešimt porų akių žvelgia į SMD nariams daug žadama, Į rabu*t lr sėdo prie Ne- pasivadinusi Gurskiu... dvi akis. Tokie pat studentai tačiau paskatinimo jie retai I ,,sP°rto žinil* klausyti". F'—•” Prie ilgo stalo sėdasi A. gaišta laiką, jaudinasi dėl sa­ susilaukia. I SP®J° i*e nė atsipūsti, kai į pasibeldė P. Lukoševičius. Jis irgi nieko vo kolegų, tiki... O tose Pedagoginio instituto atsto-1 „klausyklą ' vas L. Bulota pasitarimo da-1 Jurkštas, A. Venckus, v. „negirdėjo" apie gėrimą, dvejose akyse — melas. Kovo mėn. 19 d. akademi­ universiteto prorektoriumi lyviams papasakojo apie jų Balčiūnas, F. Kišonas ir kt. P. S. Gurskis iš tikrųjų mo­ karpo ausimis. Ant stalo bu­ vę kamščių? Jų iš visur galį kėsi VVPI. Tikrasis Gurskis. kui prof. dr. J. Matuliui su­ mokymo ir mokslo reikalams institute savo veiklą pradė­ »IE PO VIENĄ įeina į kako 70 metų. J. Matulis (1944—45 m.). 1946 m. J. atsirasti... jusius „studentų dekanatus". v J didelį erdvų kambarį ir QI.AIS mokslo metais iš mokslinę veiklą pradėjo Kau­ Matulis išrenkamas Lietuvos — Kaip Gurskio vardas? Šie „dekanatai" perėmė kai paprašyti sėdasi prie bendrabučių pašalinta 12 no universitete (1930 m.) Fizi­ TSR Mokslų Akademijos pre­ — Aš jo gerai nepažįstu. kurias dekanatų teises, sava-. Atrodo, S... ekonomistų, 3 filologai, kinės chemijos katedroje, va­ zidentu ir TSRS Mokslų Aka­ rankiškai skirsto bendrabučius I i*s° s*al°ir stipendijas. ■ • Profkomiteto nariai 6 2 chemikės, 2 gamtininkai. 7 dovaujamoje prof. V. Čepins­ demijos nariu korespondentu. — Stasys? Akademijai Didelį susidomėjimą sukėlė I bendrabuty |e už 411 kambaIstorijos fak. studentams, 17 kio. Iki 1936 m. apgynė dak­ Vadovaudamas —• Jo, Staska... universiteto studento A. Vaiš- I r*° durų išgirdo triukšmą, negėrė. filologlų(i) ir (tik) 1 filologui, taro disertaciją. 1936 m. buvo ir Cheminės technologijos Ir F. Raudonius vilos pasiūlymai dėl paskaitų Į , operatyvinės^gru- Duoda galvą nukirsti, ant ke­ 9 medikams, 10 ekonomistų išrinktas Kauno universiteto institutui, J. Matulis beveik ir t. t. pareikšti Rektoriaus Fizikinės chemijos ir elektro­ visą mokslinę veiklą nukreipia lankomumo. ~pės A" viršininką V. Balčiūną, lių gali atsiklaupti. procesams — Vyrai, kam niekus šne- papeikimai. Juodoji statisti­ chemijos katedros vedėju. galvanostegijos — Aš manau, — pareiškė dar kelis ir pasibeldė... Nuo 1940 m. — Vilniaus uni­ tirti. Aiškinasi G. Žardeckas. neištveria A. Venc- ka. jis, — jog pirmas ir antras Anam posėdyje už girtuok­ versiteto profesorius, Fiziki­ kursai turi būtinai lankyti Ką, operatyvininkai girdėję įvertinant didelį J. Matulio Žinot, sportas... — Įrodykit, — vaiposi F. liavimą bendrabutyje svarstė nės chemijos katedros vedė­ atliktą darbą, jam suteikiapaskaitas. Jiemsr trūksta dar­ triukšmą? dvi V k. technologes N. So- jas. Be fotodichroizmo, prof. mas Socialistinio Darbo Did­ bo įgūdžių ir ne vienas pasi­ Aistros... Gėrėm? Tlk Staty- Raudonius. Kaip dažnai girdim: „Ope- kolovaitę ir E. Boreikaitę. J. Matulis savo mokslinę veik, vyrio vardas. meta, atėjus sesijai. — Gi binlnkų rūmuose paragavom Visa jų povyza aiškiai bylo­ lą nukreipia į cheminės kine­ išsigalvoja.. ratyvininkai vyresniems kursams reikėtų alaus. J. 'Matulis vadovauja dide­ .. .Su kambario gyvento- Suabejojau ir aš tame posė- jo: „Tegu meta iš bendrabu­ tikos ir ypač į elektrochemi­ liam aspirantų skaičiui ir bū­ leisti pasirinkti, kokias jie no­ ri lankyti paskaitas. Tai su­ jais susitarti gražiuoju nesise­ dyje: „O gal įie iš tikrųjų čio, tuos du mėnesius nepa­ nių padengimų tyrinėjimų na konsultantu rašant dakta­ siusiu". O viena iš jų taip sritis. Salia grynai mokslinio rines disertacijas. Jau dau­ taupytų studentui laiko ir pa­ kė. Jie net grąsino „atsiskai­ perlenkia?.." darbo prof. J. Matulis atlieka giau kaip 30 jo vadovaujamų Bet tolimesni Įvykiai iš­ lr pasakė. tysią". Pakvietė miliciją. Pa­ keltų dėstymo kokybę. Verta stabtelėti ties šiais didelį organizacinį darbą. Ku­ mokslininkų apgynė kandida­ Žinoma, seminarus, prakti­ reigūnai šeimininkams iš ki- vaikė iš galvos sentimentus. nius užsiėmimus lankyti būti-1 Senių ištraukė jau pradėtus V. Balčiūnas vieną dieną žodžiais. Ilgam stabtelėti. Ir riantis tarybiniam Vilniaus tines ir daktarines disertaci­ universitetui, dirba Chemijos jas. na. Studentai noriai lanko I gerti vyno butelius. Prlgrąsė bendr. Nr. 6 valgykloje pa­ ne tik posėdžių metu. fak. dekanu (1940—41 m) ir A. JUODUPIS matė „Gurskį". Nutarė pasispecialybės paskaitas. I eiti į lovą, išsipagirioti. J. Matulis aktyviai daly­ Atsakydamas į pateiktą pavauja visuomeniniame ir poli­ siūlymą, A. Skrupskelis sako, tiniame darbe: nuo 1956 m. jog paskaitų nelankymas iš­ yra LKP CK narys, nuo 1950 tams panieką ir net neapy ­ muša studentą iš normalaus kantą tiems jaunuoliams, ku­ m. TSRS Aukščiausiosios Ta­ darbo ritmo, sudaro sąlygas rie mokėsi pas pijorus, pas rybos deputatas, yra nuolati­ tinginiauti. Tačiau yra ir vie­ tokius pat gerus katalikus, nis „Žinijos" valdybos pirmi­ na išeitis — studentas gali kitaip ir kitokių dalykų mo­ ninkas, „Mažosios lietuviško­ mokytis pagal individualų sios tarybinės enciklopedijos" gos, kuri juos pažadino ir kančius. Nepaisydami savo vyriausias redaktorius ir turi mokymosi planą ir tuo pačiu I VILNIAUS AKADEMIJA 1579—1773 M. M. profesorių draudimų ir įspėji­ prablaivė". nelankyti paskaitų. Bet, kaip I _ dar visą eilę kitų visuomeni­ Toji nauja mokslo įstaiga mų, studentai ėmė bendrauti nių pareigų. J. Matulis visą rodo praktika, mažai kas iš | su pijorų mokiniais, norėda ­ buvo 1722 m. įsteigta pijorų studentų mokosi pagal indi­ Siaurės karas, švedų oku- lo, nepaisant visų negandų, laiką palaiko glaudų ryšį su vidualų planą. Kodėl? Atsa-1 pacija, kontribucijos, gaisrai raginti pakeisti sugedusius kolegija. Antanas Sapiega, mi patirti, ko ir kaip jie mo­ universitetu ir Chemijos fa­ komi. kymas yra. Studentai žino, I įr vėl badas bei maras padarė papročius, ugdyti sveikas pa­ Merkinės vaivada ir Trakų Ginčas tarp jėzuitų ir pijorų kultetu, yra dviejų universi­ jog šis planas reikalauja re- I didelius nuostolius Vilniui ir žiūras j šalies visuomenę ir kaštelionas, padovanojo kole­ 1732 m. virto beveik mūšiu. teto mokslinių tarybų narys, guliaraus mokymosi, jo rei-l rei-1 akademijai. Tačiau ne šie valdymą. Tolima buvo jiems gijai sklypą Dominikonų gat­ Tais žiemą Vilniuje eilę metų skaitė fizikinės che­ kalavimai griežtesni. nuostoliai nulėmė akademijos tokia mintis, viskas pas juos vėje, netoli akademijos rūmų, vyko metais vaivadijos bajorų sei­ mijos ir spec. elektrochemijos ir dvejus mūrinius namus. ėjo sena vaga: lotynų kalbos Šalta gira padėjo išlaikyti sunykimą. Jos sunykimą numelis. Keli akademijos stu­ kursus. Prieš pijorų kolegiją griež ­ blaivų ir šaltą protą, o karš-1 įėmė visiškas jėzuitų diriguo­ buvo mokoma iš Aivaro, ve­ dentai susivaidijo su seimauChemijos fakultete dirba ta kava — neramią ir karštą Į jamo mokslo nesuderinamu- dami sustabarėję dialogai ir čiausiai stojo jėzuitai, rem­ bajorais. Rektorius didelis skaičius J. Matulio širdj diskusijos metu. Pasitari- mas su naujais gyvenimo rei- rašomos panegirikos savo glo­ damiesi beveik prieš pusant­ jančiais pripažino studentus kaltais ir mokinių, kurie jį nuoširdžiai mo dalyviai išreiškė vieningą kalavimais. Akademijos isto- bėjams ir geradariams. Tyla ro šimto metų gauta S. Bato­ pašalino juos iš akademijos. sveikina su 70 metų jubilie­ nuomonę, jog diskusija buvo Į riOgrafas M. Balinskis rašo: ir tamsa įsiviešpatavo kelio­ ro privilegija ir popiežiaus Pašalintųjų draugai, neturėję jumi ir linki geros sveikatos naudinga, Ji ne vienam pri- Į „Jėzuitai iš savo pusės, už­ likai metų Vilniaus akademi­ Grigaliaus XIII bule, pagal nieko bendro su vaidu, drau­ bei naujų kūrybinių laimėji­ minė, jog daug kas priklauso | miršę tas dideles pareigas, jos mūruose. Jos vadovai kurias tik jie vieni Vilniuje ge su pašalintaisiais susirinko mų. nuo komjaunimo aktyvisto, I kurias pasiimdami turėjo auk- greičiausiai ir toliau būtų ra­ galį turėti kolegijos tipo mo­ akademijos rūmų didžiajame Doc. J. JANUŠEVICIENŽ, kyklą. nuo paties studento. I lėti visuomene, nebenorėjo miai miegoję letargo miegu, Doc. V. KAIKARIS, Akademijos profesoriai kieme ir špagomis suraižė išV. BOGOMOLNIKOVAS suprasti uždavinio skatinti jeigu ne pasirodymas pačiame Doc. A. KAUŠPĖDAS (N ūkei ta į' 4 psl.) II k. žurnalistas I jaunimą prie tikresnio moks- Vilniuje naujos mokslo įstai- stengėsi įdiegti savo studen-

KAS JIS, GURSKIS?

Mokslininko kelias

Akademijos nykimas


TARYBINIS STUDENTAS

I

TU, TAVO DRAUGAI IR UNIVERSITETAS idžiausia mūsų

bėda — pirmakursių pažan­ gumas. Visi supranta, kad pirmosios studijų dienos — tai labai atsakingas etapas studento, busimojo specialis­ to, mokymo kelyje, bet kaž­ kodėl viskas paliekama savi­ eigai. Juk j aukštąją mokyklą mes ateiname tiesiai iš mo­ kyklos suolo. Mokykloje mū­ sų niekas nelaikė savarankiš­ kais žmonėmis, ten kontro­ liavo kiekvieną žingsnį. O čia jokios kontrolės nėra, bent jau pirmaisiais mėnesiais. Kažkodėl galvojama, kad pats vardas „studentas" pakeičia mūsų asmenybę. Tačiau mūsų požiūris į pareigą, į atsako­ mybę, į mokslą lieka kol kas nepakitęs. Tokia kontrastinga permaina tiesiog dezorgani­ zuoja, išmuša mus iš pusiau­ svyros moraline prasme. Mes taip įpratę prie kontrolės, kad visa tai, kas nekontroliuoja­ ma, atrodo nebūtinai reika­ linga. Žinome, kad reikia mo­ kytis, bet įpročiai susiformavę per vienuolika metų, tolygu mūsų antrai prigimčiai. O laikas nelaukia, bėga ne­ paprastai greitai. Mes mecha­ niškai užsirašinėjame per paskaitas, priprantame prie to tuščio gyvenimo, prie fikty­ vios laisvės. Be to, dėstytojai yra visai susitaikę su tokia padėtimi, kad laiko ją visai normalia. Tai kodėl gi stu­ dentai turėtų priešintis bend­ rai srovei. Tiesa, turiu pri­ durti, kad ne apie visus stu­ dentus galima taip kalbėti. Dar viena svarbi priežastis Hfeiyra ta, kad pirmakursiai daž­ nai nusivilia savo pasirinktą■ ja profesija. Be to, labai di■ delis atotrūkis tarp mokyklo­ ms! je ir universitete dėstomų daH lytuNepaisant viso to, egzaminai išlaikomi, tiesa, su nuo­ stoliais, su ašarom, bet išlaikomi. Tačiau vienas daly­ kas išlaikyti egzaminus, o ki­ tas — įsisavinti dėstomą me­ džiagą. Jeigu po kurio laiko Krūtų pravesta papildoma ap­ klausa, tai būtų labai gerai, į jeigu 10 proc. studentų išlai­ kytų tuos pačius egzaminus. Visi šie neigiami reiškiniai kartojasi metai iš metų ir ne­ daroma jokios pažangos. Mokslas nepaliaujamai juda į priekį, o žinių perdavimo ir įsisavinimo sistema lieka ne­ pakitusi. Pats mokymo procesas yra diktavimas ir užrašymas. Re­ tas dėstytojas išaiškina naują terminologiją. Kiekvieną kar­

D

Lectio ultima IV kurso istorikai, susi­ rinkę į 106 auditoriją susijau­ dino. Ant lentos užrašas „Al­ ma Mater, lectio ultima" — 1 ir atsisveikinimas, ir kvieti­ mas drąsiai žengti paskutinį žingsnį lig diplomo. Į pasku­ tinę paskaitą, kurią skaitė is­ torijos mokslų kandidatas Ro­ bertas Žiugžda, suėjo mylimi dėstytojai: kurso vadovas Is­ torijos m. kand. K. Strumskis, docentas J. Galvydis, doc. A. Šidlauskas ir kt. Kurso vardu Algis Kava­ liauskas dėkoja dėstytojams. Kartais išsprūsta ir liūdnesnė gaida. — Jūs buvote pašėlę, bet dirbti buvo gera. Reikia pa­ sakyti — buvote tikri studen­ tai, — pakeldamas taurę sako kurso vadovas__ Prisiminimui kiekvienam dėstytojui padovanojama tau­ rė su užrašu. Ant. NARMONTAS

1. Jūs laimingas, kad pavyko Įstoti Į universite­ tėtą? Ar patinka pasirink­ toji specialybė? Kodėl? 2. Papasakokite, kaip atrodė jums universitetas pirmaisiais studijų mėne­ siais. Ar sunku buvo pri­ tapti prie draugų, sąlygų, reikalavimų ir panašiai?

tą, užrašant naujus žodžius, mūsų dėmesys valandėlei ap­ sistoja ties jais, tuo tarpu dės­ tytojas neatkreipia į tai dė­ mesio. Jis diktuoja toliau, o mums šie neaiškumai palieka „nuosėdų", atbukina dėmesį. Vėliau jau mes užsirašinėjam mechaniškai, negalvodami. Yra dar vienas bruožas, ryškiai krintantis į akis aukš­ tojoje mokykloje ir turintis neigiamą poveikį. Tai šaltu­ mas, abejingumas, neatidumas pirmakursiui. Vyrauja kažko­ kia skeptiška, o iš vyresniųjų kursų studentų netgi niekina­ ma pažiūra į pirmakursį. Į jį

ABITURIENTAS STUDENTO KAILIU žiūrima kaip į ^realų kandida­ tą išbraukimui iš studentų są­ rašų. Mokykloje buvo viskas aiš­ ku. Mes išmokdavome nuo „čia" iki „čia" o dabar viskas pasikeitė. Beveik išnyko mo­ kymosi ribos, mes dažnai „paskęstam" literatūroj. Mums sako, kad reikia mo­ kytis, savarankiškai dirbti, bet niekas nepaaiškina, kaip geriau naudotis knyga ir t. t. Kodėl gi studentai nesimo­ ko? (Čia kalba pagrindinai ei­ na apie pirmakursius.) Juk žmonės, kurie p.atenka į uni­ versitetą, buvo geri abiturien­ tai, kitaip jie nebūtų įstoję. Mokykloje jie dirbdavo, o čia kažkodėl nebesimoko. Rei­ kalas tas, kad retas mokinys mokosi dėl to, kad domėtųsi tais mokslais. Dažniausiai mo­ komasi dėl pažymio. Tuo tar­ pu aukštojoj mokykloj tokia būtinybė dingsta. Pagrindinis faktorius, nulemiantis studen­ to mokymąsi, yra domėjima­ sis. Tai pagrindinė varomoji jėga, nukreipianti mūsų veik­ ią. Sudominti galima, nes stu­ dentas savo noru atėjo į aukštąją mokyklą studijuoti patį geriausią, jo nuomone, mokslą. Tuo laipsniu, kuriuo dėstytojas sugeba sudominti savo dėstomu dalyku, tuo laipsniu studento domėjima­ sis pasireiškia konkrečia iš­ raiška: tuo daugiau jis įdeda pastangų tam dalykui įsisa­ vinti. Kaipgi galima to pa­ siekti? Pirmiausia, mus turi sudominti pati dėstytojo as­

3. Kokios priemonės ir renginiai (kurse, fakultete, universitete) suartino jus su Alma Mater, kolego­ mis, atskleidžia jums stu­ dentiško gyvenimo grožĮ, pasirinktosios specialybės patrauklumą? 4. Jeigu jūs dalyvauja­

menybė. Mes turime patikėti, kad dėstytojas tikras savo srities specialistas, kad jis nuoširdžiai trokšta perteikti mums savo žinias, kad jis su­ pranta mus. Toks abipusis su­ pratimas ir sukels mūsų susi­ domėjimą jo dėstomu dalyku. Sis domėjimasis, nukreiptas reikiama linkme ir teisingo­ mis priemonėmis, sukels mū­ sų norą pastoviai studijuoti tą dalyką. Aišku, mokomės mes patys, o ne dėstytojai. Jie tik pade­ da, o mes patys turime įsisa­ vinti tas žinias. Mes gausime iš dalyko tiek, kiek įdėsime į jį darbo. Kai nėra kontrolės, mes ne­ žinome, kokiu laipsniu įsisa­ vinome medžiagą. Be to, išky­ la būtinybė suskirstyti ištisą medžiagą etapais. Etapus ri­ bojamieji punktai ir turėtų būti kontroliniai bei koliok­ viumai. Be to, juos reikia ruošti žymiai anksčiau, kai tuo tarpu dabar pirmais mė­ nesiais mes darome ką nori­ me. Kai kurie seminarai ir pra­ tybos praeina labai nuobo­ džiai. Atsakymai į visus se­ minaro klausimus paprastai būna receptyvūs ir reikalauja tik to, kas perskaityta. Be to, į mūsų klausimus dėstytojai duoda paprastai tiesioginius atsakymus. Dalyką mes įsidė­ mime žymiai geriau, jeigu dėstytojas klausimų forma iš­ traukia iš mūsų ir atsakymą. Seminaruose mes daugiausiai susidomime tuomet, kai išky­ la koks nors probleminis klausimas. Konkrečiai mūsų grupėje taip būna per politi­ nės ekonomijos seminarus, kuriuos veda doc. J. Tamo­ šiūnas. Medžiagą reikėtų pateikti palaipsniškai. Visų pirma, neturi būti labai skubama. Pradžioje mes nepratę prie tokių tempų, o be to, tas sku­ bėjimas neduoda jokios nau­ dos. Paskaičius visa tai, galima susidaryti įspūdį, kad studen­ tas — tai kažkokia bevalė lė­ lė, kuriai pagal tam tikrą sis­ temą galima pripūsti ir domė­ jimąsi, ir norą mokytis, ir entuziazmą ir t. t. Tačiau aš to nenorėjau pasakyti. Visa tai — ir mokymo metodai bei sistema, na, ir dėstytojų dar­ bas — yra tik nukreipiamoji priemonė. Dirbti, pirmiausia, turi pats studentas. V. KLEVAS EF pramonės spec. I k. stud.

te visuomeninėje veikloje, tai ar šis krūvis jums yra kuo nors naudingas? Jei­ gu taip, tai kuo? Prašytume Jus, mieli skaitytojai, išsamiai atsa­ kyti Į klausimus. Arba naudodamiesi jais kaip orientyru, parašykite šia tema straipsnį.

1. Taip. Patinka, bet aš dar tikiuosi, baigusi universitetą, įsigyti kitą specialybę, t. y. baigti menotyros fakultetą (Maskvos universitete), kad mano specialybė nebūtų vien­ pusė. Darbas mokykloje ne­ gąsdina. Tik žinau, kad mo­ kytojas turi būti ne šiaip sau eilinis pedagogas, bet su pla­ čiu žinių diapazonu. 2. Universitetas atrodė ly­ giai taip pat, kaip ir dabar. Vienatvė negąsdina, nes pir­ mąsias dvi savaites „studija­ vome" kolūkyje. Mes ten, tur būt, ir susibūrėm į tą draugišką kolektyvą, koks ir yra dabar ketvirtame kurse. Atvažiavom iš kolūkio jau studentais. 3. Aš galiu kalbėti apie renginius kurse, kadangi uni­ versiteto ir fakulteto rengi­ niuose (išskyrus mediumą) mes nedalyvaujam ir, berods, niekas mūsų nepasigenda. 23čią vasario mes sveikinam savo vyrus, o kovo aštuntą jie penkiese (!) suruošia mums savo saviveiklinį kon­ certą. Žinot, visos merginos pavydėtų mums tokių vaiki­ nų. Ir ne tik tai. Pavyzdžiui, tokio pobūdžio „renginiai" kaip išvykos į Lentvarį, į Kauną, į mišką ir netgi „pia­ nino" pavogimas (prisimena dar, tur būt, kažkas tą isto­ riją) ilgai nepamirštami. 4. Noriai vykdau visus įpa­ reigojimus ir todėl, kad tuo suinteresuotas visas mano kursas. IV k. rusistė

1. Taip. Labai patinka. Vi­ sų pirma atsiskleidžia groži­ nės literatūros lobiai, įdomios mintys apie meną, teatrą, kas nežinančiam kalbos sunkiai prieinama. Dėka vokiečių kalbos buvo galima pažinti daug žmonių iš kitų šalių, padiskutuoti ginčytinais klau­ simais su visais kitos pasau­ lėžiūros žmonėmis ir atskleis­ ti, kas pas mus yra gero, gražaus, kuo mūsų respubli­ kos žmonės didžiuojasi. Man vokiečių kalbos įval­ dymas padėjo labiau suprasti ir gimtosios kalbos žavumą. 2. Prieš įstojant į universi­ tetą Alma Mater atrodė šven­ tovė, prieinama tik išrinktie­ siems. Pirmaisiais studijų mėnesiai atrodė, kad visko neaprėpsiu. Taip ir buvo. Bet

šventovės vaizdas ėmė blank­ ti, susidūrus su abejingais žmonėmis, kurie kartais kele­ tą valandų gali prakalbėti apie sąlygų, reikalavimų sun­ kumą (o juos įveikti įmano­ ma ir prie sąlygų pritapti ne­ sunku). Juk universitetas — dideli namai,, ir juose bus tik tada jauku, kada jausies šei­ mininku, o ne visai kukliu svečiu, reikalaujančiu paten­ kinti norus, o kartais ir užgai­ das. 3. Studentiško gyvenimo įdomumą bene stipriausiai pajutau darbo ir poilsio sto­ vyklose bei universiteto in­ ternacionalinių dienų metu. Su draugais daugiausia su­ artino darbas teatrinėje studi­ joje, kur susirenka žmonės vedami panašių minčių, pa­ prasčiausiuose žmonių santy­ kiuose siekią įžiūrėti kai ką daugiau, kad paskui galėtų tai perteikti savo draugams, žiū­ rovams. 4. Pirmiausia, tai keistas klausimas — kuo visuomeni­ nis darbas naudingas? Teko skaityti atsiliepimų, kad jo-

kiuose būreliuose nedalyvau­ ja. Ir teisingai daro, jeigu tas žmogus nejaučia noro, tiesiog vidinės būtinybės kažkur eiti. Lankau teatrinę studiją ir esu interklubo narė. Teatras man padėjo giliau suprasti žmonių bendravimą, suprasti poeziją, meno kūrinį. O darbas interklube? Juk šiandien, kada žmonija tokia galinga, protinga, kiekvienas žmogus turi būti internacio­ nalistas, suprasti savo vietą pasaulyje ir objektyviai įver­ tinti kitų tautų nuopelnus, na, o jeigu kalbėti jau apie nau­ dą, tai aš daugiau negu bet kada supratau Lietuvos ir jos žmonių grožį. Irena TUMAVIČIUTE V k. germanistė

„KROKODILO" KONKURSAS

SĄMOJINGŲJŲ OLIMPIADA „T. studento“ sausio 10 d. numeryje skelbėme naujo studentiško „Krokodilo" kon­ kurso sąlygas. Jame kvlečiamos dalyvauti universitetų komandos, sudarytos iš tryli­ kos nesibijančių kvailų prie­ tarų aštrialiežuvių. Šiandien Jūsų dėmesiui — antrasis „Sąmojingųjų uni­ versiados" turas. Jo tema — sportas. Užduotys vėl trys (prime­ nami už kiekvienos išsprendi­ mą duodama maksimum 13 taškų). 1. Parašyti trumpą origina­ lią sportinio reportažo (spor­ to šaka nesvarbu) parodiją. Apimtis — ne daugiau dvie­ jų mašinraščio puslapių. 2. Parašyti kuo labiau nevy­ kusį pareiškimą dekanatui dėl atleidimo nuo fizinio lavinimo užsiėmimų. 3. Sukurti linksmą trumpą apsakymą (mašinraščio pusla­ pis) tema: „Kaip aš tapau universiteto plaukimo eks­ čempionu". Antrojo turo atsakymus būtina atsiųsti iki balandžio 30 d. (Moskva A-15, Bumažnyj pr. 14).


Akademijos nykimas (Atkelta iš 2 psl.)

klerikalizmo, jaunuoliai mo­ komi rūpestingiau ir reikalin­ gesnių dalykų: gyvųjų sveti­ mų kalbų (prancūzų, vokie­ čių), matematikos, fizikos, istorijos, geografijos. Nors jėzuitams ir pavyko sulikviduoti pijorų kolegiją, tačiau išsilaikyti senose pozi­ cijose jie nebegalėjo. Jų, kaip mokyklų vadovų, autoritetas buvo sugriautas. Pijorų mo­ kyklos veikė Ukmergėje, Pa­ nevėžyje ir kai kuriuose ki­ tuose Lietuvos miestuose, susilaukdamos bajorų pritarimo. Jėzuitai buvo priversti mo­ kytis iš pijorų ir stengtis ne­ prarasti bajorų pasitikėjimo. Tuo metu Lietuvoje ėmė gar-

kabintą rektoriaus įsakymą dėl studentų pašalinimo. Po to su muzika ir dainomis visi nuėjo Dominikonų (dab. Balio Sruogos) gatve prie pijorų ko­ legijos ir, prašėsi priimami. .Pi j orai juos priėmė. Apie 30 metų priešinęsi jė­ zuitams, pijorai 1754 m. bu­ vo priversti nusileisti. Asesorijos teismo sprendimu pijorams buvo leista laikyti Vil­ niuje nedidelę uždarą mokyk­ lėlę, kuri nebegalėjo konku­ ruoti su akademija. Nors mokslas iš esmės buvo toks pat, kaip ir jėzuitų akademi­ joje, pijorų kolegijoje vis dėlto buvo žymiai mažiau

TADO

M. K. PASTAS

Renkuosi žmoną

Viename mūsų laikraščio numeryje buvo Išspausdintas skelbimas „Noriu vesti". Drg. M. K. gavo daugybę šiltų vo­ kų. Štai jie, tie laiškai.

PETUŠEVSKIO

NUOTYKIAI

Man 17,5 metų. Mokausi vi­ durinėje mokykloje, groju fortepijonu. Esu vidutinio,ūgio ir truputj storoka. Mėgstu vy­ rus, nešiojančius gitaras ir plaunančius grindis. Tavo busimoji S. V. P. S. Būtų visai puiku, jeigu mokėtum kepti skanius blynus ir saldžiai bučiuoti. Lieku su viltimi. Adresas: Čiurlionio 2—17

1579—1969 m. m.

9. Likęs be paramos, Ta­ dukas ėmė dirbti žiblntinlnku.

Perskaičiau Jūsų skelbimą per TSKP istorijos paskaitą ir nudžiugau. Pagaliau! Malonu girdėti, kad Jūs mokat plauti 10. Kolegos nepaliko Petuševsklo nelaimėje. Daugėla, žemaičių bajoro sūnus, sugalvojo štai ką...

vieno .. .išlipę Vilniaus požemio, bičiu­ liai paskelbė, kad rado sli­ bino griaučius (kuriuos vykusiai nudrėbė iš mo­ lio).

12. Susirinkusi minia ne­ galėjo atsistebėti pabaisos kaulais, o kaip žmonės sa­ ko — už parodą pinigą moka!

Piešė J. KUNCA

sėti užsienio universitetai, kuriuose buvo einami gamtos mokslai, atsisakoma nuo stu­ dentams propaguoto asketiz­ mo ir religinės mistikos, ska­ tinamas optimistinis žvalu­ mas. Visa tai buvo susiję su buržuazinės ideologijos pliti­ mu. Jėzuitai, norėdami išsilai­ kyti, turėjo nors kiek refor­ muoti savo akademiją. Vieną iš savo bursų jie pa­ vertė turtingosios bajorijos vidurine mokykla, pavadinda­ mi ją bajorų kolegija. Už studentų išlaikymą ir moky­ mą joje reikėjo gana brangiai mokėti, bet už tai buvo sten­ giamasi duoti daugiau reika­ lingų žinių.

Įsigalint prancūzų šviečia­ mosios filosofijos idėjoms ir bręstant Vakarų Europoje buržuazinei revoliucijai, Lie­ tuva negalėjo likti jėzuitų tamsybėje. Lietuvos bajoriš­ koji diduomenė ėmė domėtis menu, mokslu ir švietimu. Užuot stačiusi naujas bažny­ čias ar vienuolynus ir skyrusi lėšas kunigams ir vienuoliams išlaikyti, ji savo dvaruose kū­ rė bibliotekas, paveikslų gale­ rijas, steigė simfoninius or­ kestrus ir net baletus. Kupina .klerikalizmo ir veidmainiško asketizmo jėzuitų akademija jos jau nebegalėjo patenkinti. Visa tai matydami, jėzuitai nesėdėjo rankų sudėję. Neat­ sisakydami teologijos ir scho­ lastinės filosofijos, kaip pa­ grindinių mokymo dalykų ir jų nebegarsindami, ėmė pla­ čiau, kaip atskirus dalykus,

grindis. Man tinka: aš svajo­ ju tapti Jūsų žmona. Norė­ čiau perspėti: turiu vieną trū­ kumą — ašr aukšta. Tad rei­ kia mums susitikti. (...) Lauk­ siu! Ada

Man 19 metų, gyvenu Vil­ niuje su tėvukais, mokausi universitete. Ekonomikos fa­ kultete, II kurse. Mano duomenys: ūgis — 162, svoris — 56, liemens ap­ imtis — 56, ilgos kojos (žmo­ nės sako, kad gražios), batukų išmiera — 35. Plaukai ilgi, iki liemens. Akys kaip pas Sofi Loren. Mano charakteris labai geras, ramus. Aš gera šeimi­ ninkė, moku pagaminti gerą Jau 5 metai, kai ieškau valgį, man patinka rūpintis partnerio ir dar nė vieno ne­ artimu. radau. Man 20 metų, esu pa­ Aš irgi svajoju sukurti šei- trauklios išvaizdos: sveriu 45

’ SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS •

Kada pavyks revanšas? Daug kartų šią žiemą star­ tavo mūsų stipriausi slidinin­ kai. Pasibaiqus vienoms var­ žyboms prasidėdavo kitos. Kiekvienas startas atnešdavo ir džiauųsmo ir nusivylimo kartėlį. Gerai pasirodydavo komandos veteranai garųtlninkai A .šešetaitė, V. Mikulionis, chemikai A. Mozūraltytė, K. Sasnauskas, ekono­ mistės J. Krivaitė, V. Dauginytė, medikai J. Laurinavi­ čius, P. Udrėnas ir kiti. Iš jaunųjų slidininkų neblogai startuodavo chemikas V. Vainilavičius, matematikės G. Grigaliūnaitė ir Z. Vasiliaus­ kaitė. Paskutinėmis varžybomis šį sezoną buvo tradicinis su­ sitikimas su Latvijos Valsty­ binio universiteto sportinin­ kais. Iki šiol pajėgesni buvo latviai, šiemet mūsų slidinin­ kai buvo pasiryžę revanšui. Varžybos vyko gražiose Trakų apylinkėse. Moterys turėjo įveikti 5 km, o vyrai — 15 km nuotolius. Moterų tarpe atkakli kova vyko tarp mūsų universiteto komandos slidininkės Anelės šešetaltės ir latvės Anos Tropos. Tropą — praėjusių metų Rygos čempionė, todėl jos koman­ dos treneriai tikėjo savo auklėtinės pergale. Tačiau „visas kortas“ sumaišė Ane­ lė. Ji finiše buvo pirmoji, o antrąja vieta turėjo tenkintis Ana. Deja, Anelės komandos draugės pasirodė žemiau savo galimybių. Pirmavo lat­ vių komanda .(užskaitomi bu­ vo 6 ųeriausi rezultatai). Mūsų komandos reikalus pataisė vyrai. 15 km nuotolį greičiausiai įveikė klubo „Mokslas“ narys gydytojas Povilas Udrėnas, antruoju buvo V. Mikulionis ir trečluo-

mą, man patinka tokie vyrai, kaip Jūs (sprendžiant pagal Jūsų laišką „Noriu vesti"). Aš dainuoju ir mėgstu klausyti gitaros skambėjimo. Manau, kad mes sukursime gerą tarybinę šeimą. Lauksiu su nekantrumu Jūsų atsakymo. Mano antrašas: Vilnius pašto skyrius Nr. 1 iki pareikalavimo Jasvilytei Irenai P. S. Aš nenoriu, kol kas duoti savo buto antrašo, nes gal būt, čia šposas. Irena

ju — latvis V. Bleivė. Vyrai laimėjo ir komandinėje įskai­ toje. Susumavus vyrų ir mer­ ginų rezultatus, po pirmos dienos pirmavo mūsų uni­ versiteto komanda. Antrą dieną moterys įveikė 3x5 km, o vyrai 3x10 km. Iš viso startavo šešios ko­ mandos, o užskaitomi buvo dviejų komandų rezultatai. Moterų estafetėje pirmą eta­ pą greičiausiai įveikė Latvi­ jos pirmos Ir antros koman­ dų atstovės, o mūsiškė V. Dauųinytė estafetę perdavė tik trečia. Antrame etape startavusi J. Krivaitė nuoto­ lio viduryje aplenkia vieną latvę. Tačiau po to JI griūva, ir tai kainuoja brangias se­ kundes. Pirmosios etapą bai­ gė vėl latvės. Nors trečiame etape A. šešetaitė Ir parodė geriausią dienos laiką, tačiau komanda liko tik trečioje vie­ toje. Vyrų estafetėje pirmą eta­ pą greičiausiai Įveikė J. Lau­ rinavičius. Tik keletą sekun­ džių jam pralaimėjo latvis Jakobsonas. Tačiau antrame etape nesėkmės ištinka mūsų V. Mikulionį ir priekyje — latviai. Trečiame etape star­ tavo geriausias latvių ko­ mandos slidininkas I. Robižnieks, o už mūsų komandą — P. Udrėnas. Finiše, gero­ kai nutolęs nuo savo varžo­ vo, pirmuoju buvo Imantas. Mūsų II komanda užėmė tre­ čią vietą, Bendrakomandinėje įskai­ toje vyrų tarpe nugalėjo mū­ sų slidininkai, o merginų — latvės. Vėl laimėjo Latvijos universiteto slidininkai. Po varžybų nugalėtojai buvo ap­ dovanoti diplomais ir prisi­ minimo dovanėlėmis. A. KUPČINSKAS

„t.

dėstyti matematiką, eksperi­ mentinę fiziką, astronomiją. Astronomijos, fizikos, mecha­ nikos instrumentams įsigyti lėšų jie gaudavo iš tais moks­ lais susidomėjusių didikų. La­ biausiai jėzuitai bijojo biolo­ gijos mokslų ir į akademiją jų neįsileido. Jėzuitų pastangos prisitai­ kyti prie naujų bebręstančios buržuazinės visuomenės rei­ kalavimų jų nebeišgelbėjo. Jėzuitų ordinas savo reakcingumu, gobšumu ir intrigomis tiek buvo visiems įsipykęs, kad jo likvidavimas pasidarė nebeišvengiamas. Popiežius, įsitikinęs, kad esamomis są­ lygomis ordinas gali atnešti bažnyčiai daugiau žalos, ne­ gu naudos, 1773 m. jį uždarė. Beveik 200 metų trukęs jėzuitinis Vilniaus universiteto laikotarpis pasibaigė.

Linksmoji auditorija

|x ADA baigsis bendrabučiuose vagiliavi­ mas? Ir apskritai, ar ne per ilgai naikiname ligą? Juk labai žiauru yra ap­ vogti savo draugą. Neži­ nau, kas dar gali būti blo­ giau? Bet, va, ima kartais ir dingsta piniginės, kepu­ rės, batai Ir net knygos! Keisčiausia, kad draugų daiktais susidomi ne tik eiliniai studentėliai, bet ir (vairaus plauko „korifė­ jai“. Ko trūko vieno fakul­ teto visuomenininkel ir SMD narei Loretai N.? Ne­ bent tik gulbės pieno, bet pasimaišiusi po ranka draugės tualeto dalis su­ gundė. O vėliau visų pa­ nieka, jos pačios atsipraši­ nėjimai ir ašaros... Bet jau post factum. Štai taip ir žlunga „au­ toritetai". kavinėje STUDENTŲ pietūs. Eilė — di­

I

kg, ūgiu negaliu skųstis (be 1 cm 2 metrai, batų Nr. 41). Studijuoju dirbtinės odos technologiją, esu 4-ame kur­ se. Mėgstu nešioti ilgus, palaidus plaukus, kas man ne­ tinka. Gimusi ir užaugusi kai­ me, dėl ko labai pergyvenu, nes moku per daug sunkių ir sudėtingų ūkio darbų, Esu kieto būdo, kaip ir visi mano žemiečiai. Man Jūs tinkate, o kaip Jums... Lauksiu Jūsų nuosprendžio. D. A. 1969. III. 12 Vilnius Adresas: Antakalnio 99—82

" FOTOPARODA

Vienoj tolimoj karalystėj prieš daugeli metų statė bend­ rabuti. Užkliuvo arba neužkliuvo sporto aikštelė, ir nuver­ tė krepšinio stovus. Daug narsuolių bandė pakelti juos. Nepajėgė...

džiausia. Ne tik kad ilga, bet ir plati. Žinia, kiek­ vienas užima eilę visam savo kursui. Ką padarysi? Čia, kaip sakoma, tik laz­ da gali padėti... Jeigu nori sužinoti pas­ kutines universiteto nau­ jienas, atsistok į tą pačią eilę ir po gero pusvalan­ džio sužinosi, kad vakar Onka (ot, begėdė!) buvo per vieną vakarą trijuose randevu, o Regina klesa iš restorano grĮžo, gi Staska — kokias fainas kelnes nu­ sipirko! Ir pan. Stebiesi žmogus — studentas juk jau pusiau Inteligentas, bet niekaip negali išmokti literatūrinės kalbos. > Mūsų apmąstymų apie eilę kavinėje gali būti to­ kia reziumė: gerbkim, jei­ gu jau ne save, tai bent savo kolegas. budintis bendra­ S EDI butyje ir vos ne pro

ašaras maldauja: — Parodykit, prašau, leidimą... — Tu ką, manęs nepa­ žįsti? — meta pro petį barzdyla. Budintis tyli. O priėjęs tarybos narys bara: Kodėl leidimo neroŠtai taip ir sukasi ka­ ruselė. Kas nori, tas ir ro­ do leidimą, o kitas, jeigu jo ir neturi, prašauna pro šalj taip, kad budinčio prašymas pasiekia j| Jau kažkur pakelyje j antrą aukštą. Argi grjši nuėjęs tiek kelio?!

Kovo 22 d. 19 vai. WU draugovininkų vakaras. Teatrinės studijos koncer­ tas. Šokiai. Kovo 23 d. Poilsio vakaras. Kovo 29 d. 19 vai. Univer­ siteto studentų tėvų vakaras. Akademinio choro, Dainų ir šokių liaudies ansamblio, „Fakto" koncertas. Kovo 30 d. 19 vai. Esteti­ nio lavinimo katedros vaka­ ras. Koncerte dalyvauja ka­ tedros ruošiami studentai. KOLONU SALfijE Kovo 23 d. 20 vai. „Fakto" premjera. Kultūros klubas

*

H Cč\l2VI3IDi; scciDencrv

IŠEINA PENKTADIENIAIS

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE •

KAINA 2 KAP.

LV 09461

Užs. Nr. 1279


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.