Universitetas sveikina suvažiavimą
rwi XXIII
ĮVAŽIAVIMUI
Musų didžioji Tėvynė milžino žingsniais žengia į šviesų komu nizmo rytojų. Komunistų partija mūšų žygių įkvėpėjas ir vado vas — nužymi mums kelio gaires. Kiekvienas Komunistų partijos suvažiavimas tampa epochines reikšmės įvykiu, skatina visos mūsų liaudies fizinių ir dvasiriių jėgų pakilimą, begalinį su sidomėjimą jo nutarimais. Tik ką mes buvome liudininkais, kaip aktyviai tarybinė liaudis svarstė XXIII suvažiavimo Di rektyvas, pritardama joms ir žo džiais, ir pasiaukojančiu, darbu. Tik žvelgdami atgal, tik~lygin dami, ką mes turėjome prieš sep tynmetį. mes galime suprasti, kokios neaprėpiamos perspekty vos atsiveria mums šiandien, XXIII suvažiavimo išvakarėse. XXIII suvažiavimo Direktyvų projektas atveria šviesias per spektyvas mokslo, švietimo ir kultūros srityje. Mūsų senasis Universitetas sutinka naują TSKP suvažiavimą pilnas ryžto, turėdamas pakankamai jėgų vykdyti partijos keliamus užda vinius. Jei septynmečio pradžioje Uni-
versitete mokėsi 6552 studentai, tai šiandien jų urą. lQ60į Buvo 411 dėstyldių. įs būrių 382 turė jo mokslo lai usnių.I ir vaidus, Jo šiandien mūsų kolektyvą moko ir auklėja 615 dėstytojų, kurių tarpe 33 profesoriai ir mokslų daktarai, 219 mokslų kandidatų. Be to, Universitetas yra paren gęs daug mokslininkų beveik vi soms respublikos aukštosioms mokykloms ir mokslo tyrimo įstaigoms. Per septynmetį labai išaugo mūsų dėstytojų kvalifika cija: jeigu 1959 m. buvo apgin tos tik 6 kandidatinės disertaci jos. tai 1965 m. — net 30 kandi datinių ir 6 daktaro disertacijos. 0 šio partijos suvažiavimo išva karėse, per 3 šių metų mėnesius, apgintos dar 5 daktaro di: sertacijos. mokslininkai. . Universiteto nagrinėdami daugelį problemų, yra pasiekę svarbių laimėjimų, sukūrę savo mokyklas. Plačiai žinoma prof. dr. J. Kubiliaus ■įkurta ir vadovaujama tikimybių teorijos mokykla, sėkmingai nagrinėja molekulių ir atomų spektroskopijos problemą prof. dr. A. Jucio vadovaujama moks-
fuų ialių proletarai, vienykitės l
O i
i
<2
Nr. 9 (556)
1966 metų kovo mėn. 29 d., EINA NUO 1950 METŲ
A. BASALYKAS
D. MIKALAUSKAITE
A. BOLOTINAS
V. CHOMSKIS
šių metų kovo 19 d. Baltarusi jos TSR Mokslų akademijos jung tinėje Taryboje fizikos-matemati kos mokslų daktaro disertaciją tema „Šiuolaikiniai atomų ir mo lekulių tyrimų metodai ir jų tai kymas“ apgynė Universiteto teo rinės fizikos katedros docentas Adolfas Bolotinas. 1949 metais A. Bolotinas baiqė Vilniaus universitetą. 1954 m., vadovaujamas profesoriaus A. Jucio, jis apgynė kandidato di sertaciją. Docentas A. Bolotinas respublikinėje ir visasąjunginėje spaudoje yra paskelbęs 35 moks lo darbus, kurie žinomi ir užsie nio mokslininkams. Dabar apąinta daktaro diserta cija turi reikšmę ne tik fizikos, bet ir chemijos mokslui. Diserta ciją gerai įvertino oficialūs opo nentai profesoriai daktarai M. Veselovas, M. Kovneris, fizikosmatematikos mokslų daktaras I. Sobelmanas.
KAINA 4 KAP.
lininkų grupė, doc: J. Višėakas vadovauja jotoelektrinių reiški nių didelės varžos puslaidinin kiuose tyrimams, prof. dr. P. Norkūno vadovaujama moksli ninkų grupė atliko svarbius virš kinimo organų chirugijos tyrimo darbus. Stipri kalbininkų grupė, nagrinėjanti baltų kalbų vysty mosi ir ryšių su slavų kalbomis problemą.
JOJO PENKMEČIO UŽDUO TIS, NUBRĖŠ GAIRES TOLI MESNIAM mošų Šalies AUGIMUI. t^ZZZZZZZZZZZZZZZŽZZ22»’22^ MOKSLAS IR DARBAS — auq metų, gal šešiolika, gal j viso pasaulio Šviesa. yniolika Universitete Gam-
Prieš dvidešimt metų baiqęs Universitetą, ir prieš penkiolika apgynęs biologijos mokslQ kan didato vardą, Petras Bluzmanas šiandien — jau daktaras. Profe soriaus Kazio Brundzos — abiejų P. Bluzmano disertacijų oficia laus oponento nuomone, abu dar bai tarsi papildo, pratęsia vienas kitą. Didelį d’sertanto darbštumą pabrėžė jo mokslinis vadovas Lietuvos TSR Mokslų akademijos narys-korespondentas profeso rius J. Dagys. Ir profesorius K. Brunza, ir kiti oficialūs opohentai — laišku-biologijos mokslų dak taras K. Ovčiarovas, profesoriai daktarai K. Maštakovas ir J. Ba naitis — pažymėjo, kad pirmą kartą Tarybų Sąjungoje taip smulkiai ištyrinėtos vitaminų B ir PP savybės, nuoseklų ilgame čiais bandymais patvirtintą auto riaus darbą. Kaip padidinti žemės ūkio kul tūrų derlingumą? Šis praktinis klausimas buvo moksliškai nag rinėjamas, taikant tiaminą ir ni kotino rūgšti. Ir kaip ^signalas, kad moksliniai tyrinėjimai nenu ėjo veltui, šalia fiziologų-mokslininkų iš tribūnos prabilo agro nomas R. MerkŠaitis, gavęs pui kių cukrinių runkelių derlių, naudodamas disertanto siūlomus vitaminus. Biologijos mokslų daktaro laipsnis P. Bluzmanui pripažin tas už disertaciją „Tiaminas ir nikotino rūgštis, jų fiziologinis vaidmuo ir biosintezė augaluose44.
d
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO . REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ŠIANDIEN PRADĖJO DARĄ TSKP XXIII SUVAŽIAVI SAS. JIS PATVIRTINS NAU-
P. BLUZMANAS
o
i
PgKKl MOKSLU. DAKTARAI
fakulteto mokslinės tarybos nininku yra Vaclovas ChomsNe vieną mokslo daktarą kandidatą Jis pirmasis pabė ir pasveikino. Buvęs Gamfakulteto dekanas, mylimas tytojas š. m. kovo 22 d. stojo isertantų katedrą ir perdavė ;am reikliam kolegų teismui o samprotavimus apie Lieos ežerus. Jų formą ir kai iuos vandens masių statikos, arnikos ir termikos klausimus. Hnamasis darbas iš tiesų nenis — pirmą kartą ne tik Ta>ų Sąjungoje, bet, atrodo, ir > pasaulio geografijos istoije detaliai tyrinėjami smuležerai. 2543 Lietuvos ežerai ežerėliai, kurių didžiausias ikšiai (45 kv. km.), o giliaus — Tauragnai (60 m), susikė vientiso, kryptingo, liaus ūkiui labai reikalingo tyriimo. Disertacijos oficialieji mentai, be geografo akademiK. Bieliuko, buvo fizikos-malatikos mokslų daktaras proorius B. Styra ir technikos kslų daktaras S. Blinstrubas.
50°
Universiteto Medicinos fakulte to mokslinė taryba Domicėlei Mi kalauskaitei vieningai pripažino biologijos mokslų daktarės var dą. Fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros docentė kaip disertacinį darbą pateikė savo aštuoniolikos metų eksperi mentus ir mokslines išvadas. Docentei D. Mikalauskaitei rū pėjo vitamino C ir kraujo balty mų tarpusavio reakcija. Todėl ir tema „Aksorbininės rūgšties įta ka kraujo baltymų apytakai“ pa švęsta vienai iš rūpimo klausimo pusių. Nors disertacijoje minima apie aštuonis šimtus veikalų septvnionjis kalbomis, tačiau. — pa sirodo, iki šiol vieningesnės nuo monės ir gilesnių vitamino C ty rinėjimų nebuvo. Docentei teko sunkus eksperimentų kelias, kurį oficialieji oponentai medicinos mokslų daktarai profesoriai J. Sopauskas ir J. Kupčinskas, o caip pat biologijos mokslų dakta ras profesorius L. Aizinbudas ir kiti kalbėję mokslininkai vertino teigiamai.
Universiteto docentas Alfonsas Basalykas, ta»p pat susilaukė aukšto Įvertinimo. Šio penktąją dešimt) jpusėjusio mokslininko praeitais metais išleistas „Lietu vos TSR fizinės geograf įjos’4 ant rasis tomas — labai reikšmin gas. A. Basalyko ištyrinėti fiziniaiąeografiniai rajonai, jo Įvestas naujas žymėjimas kiekvienam paritnkus ir labai detalus. Oficialieji oponentai profeso riai geoqrafijos mokslų daktaras K. Bieliukas ir geologijos — mineralogijos mokslų daktaras J. Daiinkevičius, o taip pat ir kiti kalbėjusieji pabrėžė, kad dar iki šiol landšaftotyra nebuvo tč’ip giliai panaudota. siūlė ter minus išleisti atskiru kišeniniu žodynėliu, džiaugėsi, kad ta kny ga plačiai pasinaudoti galės mo kytojai, biologai, geologai, aųronomai...
Svečiuose— A. Vaupšas Kovo 21 d. Universitete sve čiavosi XVIII Olimpinių žai dynių dalyvis A. Vaupšas. Jis pasidalino įspūdžiais iš Toki juje praleistų dienų, papasa kojo apie savo bei kitų tary binių sportininkų pasiekimus. ..Nors praėjo beveik dveji metai, bet mano širdyje dar gyvi Tokijo prisiminimai. Iš vykstant japonai suruošė mums puikias išleistuves. Mus lydėlo nepaprastas Te kančios Saulės Šalies žmo nių nuoširdumas, pagarba tarybinei šaliai. — pasakė užbaigdamas Antanas Vaup šas.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETUI IFF I kurso analisto Auųus tino DAUNIO, Broniaus s., gi musio 1946 m. VI. 15 d., PAREIŠKIMAS PRAŠYČIAU PASIŲSTI MANE SU KOMJAUNUOLI Ų-ST AT Y BININKŲ BRIGADA DIRBTI | VAKARŲ SIBIRĄ. J komjaunimą (stojau 1961 metais spalio 17 dieną, t. y., tuomet, kai savo darbą pradėjo istorinis TSKP XXII suva žiavimas. Iki šios dienos daug ką nuveikė mūsų šalies dar bo Įmonės. Todėl TSKP XXIII suvažiavimo garbei, kaip kuklią dovaną aš skiriu savo pareiškimą. Specialybės neturiu Jokios, tačiau esu pasiruošus dirbti bet kokį darbą. Tikiuosi, kad mano pareiškimas bus patenkintas. Vilnius, 1966. III. 29 A. DAUNYS
— Geras studentų mokymasis didžia dalimi priklauso nuo pačių tėvelių, — pažymėjo rektoriui prof. dr. J. KUBILIUS, kalbėjęs studentų-tėvelių susitikimo popietėje.
t
>'• I
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS '*^*^***^*^*^'**-w*^»^w*^»^
Universiteto mokslininkai su stiprino mokslo ir gamybos ry šius. 1965 m. pabaigoje įsikūręs MokslTnių tyrimų sektorius pa gal ūkiskaitines sutartis padeda vystyti pramonę, tobulinti jos organizaciją, kelti darbo našu mą. Praėjusiais metais į šį dar bą įsijungė 300 su viršum Uni'versiteto darbuotojų, kurie atliko 34 įmonių ir gamyklų užsaky mus. Med. m. kand. A. Aušrūno vadovaujamą grupė ištyrė triukšmo ir vibracijos įtaką dar bininkų ir tarnautojų sveikatai Klaipėdos „Trinyčių", „Gulbės“ ir tabako fabrikuose, Panevėžio autokompresorių gamykloje. Mokslininkpi pasiūlė, kaip suma žinti sveikatai žalingą triukšmą bei vibraciją; jų pasiūlymai jau įdiegti praktikoje. Mokslinio ko-' munizmo katedra vadovauja ži nybinei šakinei sociologinių tyri mų laboratorijai, kuri tiria labai svarbią ir aktualią pramonei problemą „Darbo sąlygų ir dar bo pobūdžio įtaka darbininkų
Universitetas sveikina suvažiavimą pažiūrai į darbą ir jų kvalifika cijos kėlimui". Dabartiniu metu dr. V. Chomskio vadovaujami mokslininkai ruošia labai reika lingą liaudies ūkio darbuotojams ir planuotojams, ekonomistams bei pramonės darbuotojams LTSR gamtinių ir gamybinių jė gų atlasą. Tiriamos ir kitos liau dies ūkiui labai svarbios proble mos. Mūsų Universitetas klesti ir auga: juk septynmečio pradžioje dar neturėjome Bendramokslinio fakulteto Kaune, o vakarinis skyrius išaugo ntTo-13 iki 1621 studento. Kasmet Universiteto studentų skaičius padidėja 700—800 žmo nių. Septynmečio metais įkurtos naujos molekulinės akustikos, puslaidininkių, fizikos, vaistų sin tezės tyrimo ir kt. laboratorijos,
tobulėja studentų mokymo ir auklėjimo metodai. Didėja moks linio darbo apimtis, bibliotekos fondai. Mums darosi ankšta se nuosiuose rūmuose, todėl arti miausioje ateityje N emenčinės plento pradžios rajone išaugs naujas Universiteto miestelis, atitinkantis visus šiuolaikinio miesto reikalavimus. Baigiamas statyti Fizikos fakulteto korpu sas ir bendrabutis Čiurlionio gatvėje.'
Kasmet mokymo ir auklėjimo darbe dėstytojų kolektyvui vis daugiau padeda smarkiai išau gusi komjaunimo organizacija, jungianti 4252 narius. Komjauni mo iniciatyva kiekvieną vasarą organizuojamos darbo ir poilsio stovyklos, rengiami susitikimai su studentų tėvais. Praeitą vasa rą mūsų jaunuoliai dirbo net to limajame Kazachstane. Kovodamas už gerą specialis tų paruošimą, Universitetas kiek-
1966 m. kovo mėn.
viename žingsnyje jaučia A. nistų paramą. Partinė orgaį cija pelnytai tapo vadovai čia jėga, mūsų pasididžiavil Deja, mūsų gyvenime yri trūkumų: net 378 studentai žiemos egzaminų sesiją gavi patenkinamų pažymių, kai amoraliai elgiasi, girtuokli Džiugu, kad sveikos ir tendencijos nustelbia šias / koleklyvo dėmes. Universiteto dėstytojų ir dentų kolektyvas sveikina 7 i XXIII partijos suvažiavimų siryžęs didinti savo pasta kuriant komunizmą, gaus.; mūsų Tėvynės laimėjimus.
G3BCDBCDlCDBQBCDaCDBCDBCZ>BQBCDBGDBCDBCDBCDBC2>BC2>BCZ>BCDBCDBCTJBCZ>B
Pokalbis su tėvais kavinėj
Šeštadienį čia įvyko vaka- kais. Ačiū už tai, kad pakvietėte bet ir dirbtų, dainuotų. ras-susitikimas su Istorijos ir filo mus čia apsilankyti. — Mes norime, kad <zraž I logijos fakulteto studentų tėvais. Giedrės ir Snieguolės Bakana- jaunystės metai, praleisti I Susirinkusius pasveikino šio fa vičiūčių tėvelis džiaugėsi, kad jo versitete, būtų turiningi, ka< 1 kulteto prodekanas J. Balkevi dukros gali mokytis garsiajame venime netektų gailėtis k! I 3BCDBCDB<OBaDBCOBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCZ>BCDBC: čius. Universitete, kad joms sudarytos . — sako doc. R. Mironas. — 1 J — Labai džiugu Jus matyti čia, visos‘sąlygos tapti geromis spe čiu visus tėvus bendradarbJ senuose Universiteto rūmuose, cialistėmis. su mumis. Drauge daugiau I kur mokosi Jūsų dukros ir sū Atėjo eilė pasakyti savo mintis sieksim. I nūs. O mokosi jie garsioje moks ir jauniausiems šio vakaro daly Laikas prie kavos puoduko I šeštadienį Medicinos fakultete viešėjo šventiška nuotaika, čia lo '.šventovėje. Atrodo, dar girdėti viams — studentams. Vakaro me bėgo nepastebimai. Katedrų I susirinko ne tik studentai, bet Ir Jų tėveliai. Aišku, ne visiems Adomo Mickevičiaus žingsniai, tu savo studentiškus rūpesčius ir dėjai ir dėstytojai pasikalbėja I toks pasimatymas patiko. Nepažangieji Jį laikė tikra „dievo rykš istoriko .Lelevelio balsas, nors džiaugsmus išdėstė I kurso rusistė savo studentų tėvais. Buvo Į te“. Mat, tėvams gali paaiškėti gana ilgai ir stropiai slepiamos nuodėmės... nuo' tų dienų, kada gyveno šie L. Mamaitytė. dainuota ne 'viena daina. Gal Į Antras kursas nelabai kuo turi pasigirti. Negi sakysi, kad dar žmonės praėjo šimtmečiai. Laikas ■ — Daug gerų vaikinų ir mer sų tėvai gyvenime būtų daug I turime 32 skolas, žinoma, ne kiekvienas gali mokytis tik penke bėga lyg upėje vanduo. Neseniai ginų mokosi Universiteto audito siekę. Ir tur būt, niekas taip I tais, kaip S. Gruodytė, S. Tarbūnas, G. Kavaliauskienė ir kiti. Pasigirdus muzikos garsams, daugelis lengviau atsikvėpė. Be ir Jūs, nūeli tėveliai, buvote jau rijose, — pasakėJFE komjaunimo linki mums laimės, kaip jie. I siklausantiems koncerto tėveliams net ašaros nuriedėjo. Daugelis ni, o dabar gyvenimo našta jau organizacijos sekretorė G. Jurkū Ačiū, TĖTĖS IR MAMOS, ] iš jų neturėjo sąlygų mokytis. O ką Jau kalbėti apie tokias „praš slegia pečius. Jūs rūpinatės savo naitė, — Negaliu atsidžiaugti mus užauginot. Nesirūpinkit. I matnybes", kaip koncertai. vaikais ir norite, kad jie taptų bibliotekininke St. Kirstukaite, stengsimės po senosios Alma I Po programos tėveliai, dėstytojai ir grupių vadovai nuėjo į de kanatą. Gerai besimokantieji studentai buvo pagirti, na, o tingi gerais žmonėmis. Nemaža rūpes rasistu J. Butėnu ir kitais. Mes ier skliautais daug išmokti, d 1 niams, tai Jau kliuvo. čių buvo šią vasarą, kada vyko norime, kad visi studentai*“ būtų sužinoti. Stengsimės būti v I Tikėkimės, kad sekantis susirinkimas bus dar įdomesnis ir stojamieji egzaminai. Buvo pa tokie. Mes norime, tėveliai, kad Jūsų rūpesčio. geriau organizuotas. A. GIRČYTE duota 900 pareiškimų, egzaminus Jūsų vaikai čia ne tik mokytųsi, S. RADlSAUSKAITl laikė 708 vaikinai ir merginos, o įstojo tik 250. Universitetas, pirmos paskaitos ir pirmoji sesija jauno žmogaus gyvenime palieka gilius pėdsa Praėjusio šeštadienio pavakarė — Komjaunimo organizacija, ■ kus. Iš 250 studentų, laikiusių eg buvo neįprasta. Studentų tėveliai — pasakė sekretorė, — kovoja zaminus, 21 išlaikė penketais. Jų skubėjo Į auditoriją, kur jų vai už pažangumą, siekia visus kom tarpe studentai O. Žemaitytė, G. kai semiasi mokslo žinių. jaunuolius įtraukti j visuomeninę Tribandytė (liet. klb. ir lit. spec.), Vienoje iš jų ir (vyko Fizikos veiklą. Mes išsiuntinėjome laiš E. Suprinavičiūte, A. Ivaškaitė fakulteto studentų tradicinis su kus nepažangių studentų tėve (bibliot. spec.), J. Markzon (rusų sitikimas su tėvais. liams. Prieš atsilikusius imtasi kib. spec.). 111 studentų mokosi Žmonių nedaug, ant pirštų ga priemonių: du studentai — jau be trejetų. Žiemos sesiją 100% lima visus suskaičiuoti. Auditori pašalinti iš Universiteto, o vienas, baigė visų užsienio kalbų ir bib ja neišvalyta: pasuolėse voliojosi V. Samulionis, pasiūlytas išmesti. liotekininkų specialybių studen popiergaliai ir šiaip šiukšlių ne Jis girtuokliauja, nemoka nario tai. Norėtųsi, kad ir toliau rezul trūksta. mokesčio, neatlieka jam pavesto tatai būtų dar geresni. Kas žino, Iš tikrųjų, tokfa aplinka sve visuomeninio darbo. gal mūsų auklėtinių tarpe auga čius nuteikė nemaloniai. Į susi Puikiai dirba mūsų pirmo kur daug talentingų žmonių. Tegul jie tikimą atvyko 15 tėvų, nors kvie so gruporgai. Jie taktiški, pa tvirtai siekia tikslo. Mes norime, timai išsiųsti šimtui. Buvo kvie reigingi. Tuo tarpu, su vyresnių kad visi Jūsų vaikai būtų geri čiami 20 valandai, o susirinkimas jų kursų gruporgais jau sunkiau žmonės, atneštų naudą savo gim Dainuoja pirmakursės prancūzų kalbos specialybės siudentt (vyko 16 val.(l). Matyt, daugelis susikalbėti. Matyt, jie išpuiksta tajam kraštui, socialistinei Tėvy Danguolės Droblytės mama. tėvelių tuo laiku dar buvo kelio ir praranda atsakomybės jausmą nei. už pavestą darbą. nėje. Tada mes, dėstytojai, jau Po to prasidėjo tėvelių pokal sim, kad mūsų triūsas nenuėjo Fakulteto prodekanas drg. Sla biai su dėstytojais, grupių vado vėnas trumpame pranešime ap veltui, ir džiaugsimės kartu' su žvelgė sesijos rezultatus, supažin vais, šefais. Štai kaip pasakė stu Jumis, mieli tėveliai, — kalbėjo dino tėvelius su mokymo ir gy dentės R. Valiukevičiūtės motina; prodekanas. — Mano nuomone, susitikimas venimo sąlygomis. Man patiko paprasti, bet nuo— Šią sesiją : studentai i<laikė blogai paruoštas. Trūksta organi- šiidūs kolūkietės A. Būtėnienės geriau, negu praėjusiais mel‘fžfci zuotumo. žodžiai. Kalbėjo moteris, nebai Tokios nuomonės ir Bacevl- gusi universitetų. Tikiuosi, kad Vidurkis žymiai geresnis, studen tai daugiau mokosi, • pasakė čiaus bei Varno tėvai. jos mintys_pasiekė visų susirin „Aktyvumą" parodė ir patys kusių'širdiš^Kas, jei ne tėvai, at •drg. Slavėnas. sakingi už vaiki) ateitį. Fakulteto komjaunimo organi studentai. Dalyvavo vos keli. Ateityje fizikams reikėtų rim — Supraskit, sūnūs ir dukros, zacijos sekretorės. D.,Railaitės ži niomis, po sesijos tik-labai gerai čiau susirūpinti tokių susitikimų kad jūs turit mus pakeisti, ir kiek besimokančių buvo' 30- studentų, organizavimu, galėdami mokykitės. Ačiū, dėsty M. ADAMONIS tojai, kad rūpinatės musu vaiskolininkų — 4Q (įląbar yra 5).' .'
Šventiška medikų nuotaika
O naudos iš to maža
„Filologai
—
žmonės puikūs, nors ir uosto knygų dulkes“ (2 DALIS)
„Studentas, daina ir fantazija" arba „FAKTAS — MENULYJE". Foto J. GIRDVAINIO
1966 metų kovo mėn. 20 d.'<
■■'►■^a-*-*'*'*'***'*'*'**'*'*/*''
TARYBINIS STUDENTAS
PUSLAPIS
SVEIKI TĖVELIAI, ATVYKĘ SŪNAUS AR DUKROS APLANKYTI
VVU AKTŲ SALE praėjusio sekmadienio popietėje. (Žodį taria Universiteto prorektorius doc. Br. Sudavičlus).
Musų siekiai bendri Susitikimai su tėvais tapo gra žia Universiteto Komjaunimo or ganizacijos tradicija, kuri nau dinga Ir mums. Ir Jiems. Musų tiks.as vienas. Tėvai nori, kad vaikai geriau mokytųsi, būtų_sąžiningi, kultūringi, o baigę uni versitetą, gerai dirbtų, aktyviai dalyvautų komunizmo statyboje. To paties norime bei siekiame ir mes — Universiteto dėstytojai, partinė ir komjaunimo organiza cijos. Mes puikiai žinome — tėvų jaunystė buvo visai kitokia. Dau gelis netgi nesvajojo mokytis. O šiandien vien Universiteto stacionariniame skyriuje mokosi apie 4600 studentų (iš viso su ne akivaizdiniu skyriumi — 11000). Visi gerai besimokantieji, akty vūs visuomenininkai ir SMD na riai gauna stipendijas ir bendra bučius. Džiugu, kad daugelis stu dentų įvertina jiems suteiktas są lygas. Žiemos sesiją vien tik la bai gerais pažymiais baigė 315 studentų. Jie — patys geriausi mūsų žmonės, mūsų aukso fonVisi pažįstame III kurso teisinlnką Vytą šermukšnį, III kurmo ekonomistą, V. Kapsuko vardo stipendiatą Antaną Skrupskelį, IV kurso filologą. V. Lenino v. stipendiatą Juozą Lakį, IV k. fi lologę Gemą Jurkūnaitę, III kur so chemikę, Lenino vardo stipendiatę Juliją Pikšilingytę ir dau gel) kitų, šie žmonės sugeba su derinti labai gerą mokymąsi ir daug triūso, laiko reikalaujan tį aktyvų darbą komjaunimo or ganizacijoje. šia proga ir norisi pasakyti abejingiems miesčionims, kurių pas mus, deja, dar pasitaiko, kad galima viską pasiekti, tik reikia noro. Yra tė vų, kurie, išleisdami savo vaikus j mokslus, pamoko maždaug ši taip: „Vaikeli, mokykis, o kom jaunimas, sportas, saviveikla ap sieis ir be tavęs, žiūrėk, iš ko duoną valgysi“. Tokie tėvų pamo kymai neteisingi. Dalyvavimas visuomeniniame darbe ugdo atsa komybės jausmą, pareigos supra timą, tuo pačiu įpareigoja stu dentą geriau mokytis. Šiandieną tenka kalbėti ir apie kitokius studentus. Jų yra. žie mos sesijoje nepatenkinamus pa žymius gavo net 378 studentai. Kas tai per žmonės? Ar negabūs? Ne! Pagrindinė, blogo mokymosi priežastis — tinginiavimas. Prisirenka tinginys dvejetų, o tada prasideda pats keisčiausias
dalykas — dėstytojai, dekanas agituoja mokytis, komjaunimo organizacija svarsto, bara. jkal-. binėja. Prisideda ir profsąjunga, rašomi laiškai tėvams. Mums atrodo, kad su tinginiu reikėtų elgtis griežčiau. Juk pa grindinis socialistinis principas skelbia: kas nedirba, tas neval go. Mūsų sąlygomis tai turi reikšti — kas nesimoko, tas ne turi teisės naudotis valstybės lė šomis. Mūsų Universitete 92 procen tai visų studentų yra komjau nuoliai. todėl nėra Jokios proble mos dėl komjaunimo eilių augi mo. Tinginiai Ir apsileidėliai ryžtingai vejami iš Jo eilių. Bet mes retkarčiais išgirstame, kad ir tėvai pataria vaikui ne stoti į komjaunimą. Girdi, nesi kišk tu j tą politiką (1). Kiti — atvirkščiai — pataria stoti. Gir di, gal lengviau pateksi į Univer sitetą, gal stipendiją ar bendra buti gausi. Tačiau komjaunuoliai neturi Jokių, net ir mažiausių privilegijų. Atvirkščiai, iš Jų yra remaiaujama. kur kas mcmuiuu daugiau reikalaujama, Todėl teisingiausias tėvų patari ------ 7 vaikui turėtų ■būti: mas ?,Būk ge ras komjaunuolis“. Komjaunimo organizacija — darnus kolekty vas. draugiškas. Ji ne tik prin cipingai reikalauja iš savo narių, bet ir padeda jiems. O padeda visais atvejais. Mes turime daug pavyzdžių, kai jos nariai padeda nelaimės ištiktam draugui, nu ėjusiam neteisingu keliu padeda sugrįžti į teisingesnį, padeda mo kytis, nugalėti sunkumus.
P. VAITKEVIČIUS UKK sekretorius
Dvi seserys
— Kviesti tėvus, — kalbėjo de kanas, — tapo gražia tradicija.. Tai ne šiaip savo vaikų aplanky mas. Sis susirinkimas turi žymiai didesnę reikšmę. Svarbu, kad tė vai palaikytų su Universitetu
KALBA V. M4Č1OMS
■
— Išauginau porą dukterų, — pažymi Vincas MACIONIS (pirmakursės biologės Saulenos tėvelis). — Man dideJų mokslų neteko baigti, užtat vyresnioji dukra Giedrė, baigė Universitete istorijos mokslus ir dirba LTSR Mokslų akade mijoje jaun. moksline bendradarbe. Kita mano dukra — pasirinko biologiją ir, atrodo, praėjusią egzaminų sesiją išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Jei ne Tarybinė valstybė — gal mano dukros šiandien žalmarges ganytų. Aš tariu ačiū dėstytojams ir tarybinei santvarkai.
EKONOMISTŲ ŠVENTĖ Šeštadienio vakare Ekonomikos fakulteto koridoriuose skardeno juokas. Tiesa, ne visi buvo links-' mai nusiteikę. Kai kurie vaikš čiojo it žemes pardavę. Komjaunimo organizacijos sek retorė J. Jachimavįčiūtė suminė jo tinginius, skolininkus. Ne vie no ir ausys raudo. O R. Kaldytė, X Terentjęva, J. Adomaitytė dar ir šiandien negali atsipeikėti. Tačiau fakultete yra ir gerai besimokančių, aktyvių visuome nininkų. Gaiima didžiuotis tokiais studentais, kaip L. Bendžiūte, I. Adukevičiūtė ir kitais. Apie studentų mokymosi tvar ką, buitines sąlygas ir kitus tė
vus dominančius klausimus kal bėjo fakulteto prodekanas A. Pa juodis. Finarisų kredito specialybės antro kurso II grupės vadovas drg. A. Mačiulis nusiskundė, ka 1 po švenčių, kaip taisyklė, Y*rm9 dieną nebūna paskaitų, nes stu dentai nespėja atvažiuoti. Dau gelis, praleisdami paskaitas, daž nai be priežasties važinėja į na mus. Po susirinkimo tėvai dar ilgai kalbėjosi .su dėstytojais. Studen tai savo tėvelius supažindino su fakultetu. M. mottejauskaite, E. CEPONAITE
Į fakultetą atėjo tėvai Nijolę žavi ne vien painios fizikos formulės ir sudėtingi laboratoriniai darbai. Jau šešti metai iš eilės Jinai dainuoja Universiteto akademiniame chore. Sesers pėdo mis seka ir Aldona, stropi j matematikė ir aktyvi ansambI lio narė. J. GIRAICIO nuotrau koje: VI k. fizikė Nijolė ir i II kurso matematikė Aldona Puošiūnaitės.
i i | I 1
GRAŽI TRADICIJA Pagaliau sulaukėme mielų svečių. čiu. Susirinkusius tėvus pasveiki no Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas drg. A. Raudeliūnas.
J. Girdvainio nuolr.
nuolatinį ryšį. Gal būt, gyvenan tiems tolimesnėse provincijos vietose dažnesnis lankymasis ne labai įmanomas. Tačiau vilniečiai turėtų būti dažnesni Universiteto . svečiai. Blogai, kad su tėvais mes pradedame pokalbį tik tada, kai jau atsitinka kokia nors „nelai mė", kai keliamas klausimas, ar palikti jų sūnų Universitete, ar išbraukti jį iš studentų sąrašų. O šitai mes galėtume išvengti, jei gu sudarytume tokią atmosferą, kurioje studentas pajustų abipu sišką kontrolę. Matematikos ir mechanikos fa kulteto dekanas pažymėjo, kad dabar jaunimas turi visas sąlygas mokytis. Fakultete dėsto daug puikių mokslininkų, pagarsėjusių visoje šalyje. Tai Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, profe sorius Z. Žemaitis ir kiti. — Mūsų studentai kasdien pri valo daug dirbti, — pabrėžė de kanas. — Busimieji pedagogai turi būti visapusiškai paruošti. Drg. A. Raudeliūnas trumpai papasakojo tėvams apie jų vaikų pasirinktas specialybes. Džiugu, kad dėstytojai ir tė vai surado bendrą, nuoširdžią kalbą. Visi priėjo vieningą nuo monę — studentui svarbu ne dip lomas, bet specialybė. V. PREKEVlClUS (Mūsų koresp.)
— Ale ir senoviška viskas, — stebėjosi šeštadienio popietę į Teisės fakultetą susirinkę studen tų tėvai ir mamos. — Paveikslai ant sienų numaliavoti... Kokie skliautai!.. Visai kaip bažnyčioj. Tikriausiai, Ir jūsų mokytojai, ar kaip jie ten vadinasi, visi seni, su barzdomis ir ūsais, juk... Kalba nutrūksta — pasirodo patys dėstytojai. Jauni ir senu kai. Visi žvalūs. Ir kas keisčiau sia — be barzdų ir be ūsų. Atvykusius pasveikino Teisės fakulteto dekanas docentas S. Vancevičius. Jis papasakojo tė vams apie studentų šiokiadienius, darbą, pasiektus rezultatus. — Studijuoti teisę sunkiau, ne gu kitus mokslus, nes, ruošiant specialistus atsakingam valstybi niam darbui, studentams iškyla dideli reikalavimai — kaip aukšta kultūra, tvirtas idėjinis įsitikini mas, sąžiningumas, plati asmeny bės erudicija. Kiekvienas tėtis ar mama kuo greičiau norėtų sužinoti apie sa vo valko mokslą. Ar pagirs, ar iš peiks. Į tai atsakė komjaunimo organizacijos sekretorius drg. J. Žilys. Šypsosi Algio Urmono mama ir tėtis, sužinoję, kad jų sūnus vie nas iš geriausių studentų. Nušvin ta V. Bražiūno ir V. Stanevičiūtės tėvelių veidai: sūnus ir dukra — fakulteto mokslo pirmūnai. Ma loni šiluma užlieja ir A. Rėgalienės krūtinę, kai ji išgirsta, kad jos sūnus yra gabus ir darbštus studentas. .. .Baudžiamosios teisės kated ros vedėjas P. Danisevičius pa kviečia visus Į kriminalistikos laboratoriją. — Kiek pistoletų!.. O pei lių! .. — stebisi tėvelfaL Jie dar labiau nustemba, sužinoję, kad kiekvienu iš tų ginklų yra už muštas arba sužeistas žmogus. .. .Kai sklrstėmės, aš paklau siau savo seną pažįstamą drg. M. Ročką: „Kaip jūs galvojate, ar naudingi tokie susitikimai ir
ar tikslinga juos ruošti ateityje?" — Ką jūs!? —- žiūri | mane se nukas tokiom akim, tarsi aš jį būčiau įžeidęs. — Juk aš dabar sužinojau, kaip sekasi mano duk rai, kokiomis sąlygomis ji gyve na, mokosi. Daug ką sužinojau apie jos specialybę. Iki sekančio susitikimo, mieli tėveliai! A. VAIŠVILA (Mūsų koresp.)
— Būti išmaningu, tvirtu, teisingu — štai gyvenimo svar bumai, kurie privalomi kiek vienam jaunuoliui, trokštan čiam aukšto mokslo. Agota BUTĖNIENE baigusi tik vieną skyrių. Nebuvo są lygų... Dabar _ dukros Bronė Ir Nijolė eina Į mo kyklą, o sūnus, atlikęs pa reigą Tėvynei. ____ ,__ studijuoja rusų kalbą Universitete Juliaus motina daug gerų ir nuoširdžiu žodžių pasakė kalbėdama (beje, pirmą kar tą) iš tribūnos, dėkojo Ta rybų valdžiai ir linkėjo dės tytojams našaus darbo.
Tiumenės apylinkėse pasižvalgius
196C m Univarsiteto slidlnėjinio čempionė I kurso geografė Anelė SESETAITĖ.
1966 m. Universiteto slidinėji mo čempionas V kurso medikas Povilas UDRĖNAS.
10 km vyrų trasoje stipriausi buvo medikai, kurių visi penki užskaltiniai dalyviai pateko i dešimtuką. 1966 m. Universiteto slidinėjimo čempiono vardą iš kovojo penkto kurso medikas plrmaalskyrininkas Povilas Udrėnas. Jis toli paliko praeitų me tų čempioną trečio kurso mediką Joną Laurinavičių, iškovojusį 11-ąją vielą. III vietą užėmė pir makursis medikas Kęstutis Sasnauskas. Jeigu vyrų trasoje pirmavo medikai. tai merginų penkių ki-
lometrų distanciją užtikrintai lai mėjo gamtininkės. šioje trasoje Universiteto čempione tapo I kurso gamtininkė A. šešetaltė, antroje vietoje — jos komandos draugė antrakursė S. Verkulevičiūtė, trečią vietą iškovojo antro kurso ekonomistė V. Baltraitylė. Komandinę pirmą vietą ir per einamąją taurę antri metai iš kovojo Medicinos fak. Jcomapda. Antroje vietoje liko gamtininkai, ir trečioje — ekonomistai. Vi. GERUOLIS
kiniai. (Taip pat ir Ko»di»sko rajone). Berlozove atiduotą* eks I ploatacijai pirmąsis dujoMekis. Dabartiniu metu yra tiesiamas * naujas Kai buvo paskelbta, kad Tiu pats tikriausias laukiniškumas". menės sritvje organizuojama 1917 metais apygardoje buvo smogiamoji šalies statyba, žymiai dvi 56 lovų ligoninės, 3 gydytojai Išsiplėtė „Tlųmenlestraartroj" ir 14 felčerių, 37 pradinės mo tresto, kurio žinioje yra visos kyklos, kurias iankė 850 moki srities miškų ūkių statybos, veik nių. Vaikų mirtingumą^ siekė 60 la. Trestui išskirtos stambios pi procentų. Moteris čia buvo laiko niginės lėšos, sukaupta statybinių ma nepilnaverčiu žmogumi. Nėš medžiagų atsargos — tačiau tumo atveju ji buvo laikoma trūksta darbo jėgos. Be mnert bū užkeikta, todėl gyvendavo atski rio, šio tresto žinioje dirbs dar roje šaltoje jurtoje. Užsitęsus apie 1000 studentų iš Odesos, Do gimdymui, moterį pririšdavo prie necko, Charkovo, Kijevo. Maž karties nuleistomis rankomis ir daug apie 300 kn> į pietus ■no kojomis. Tokie gimdymai dažnai Komsomolskij dirbs 60 žmonių baigdavosi mirtimi. būrys iš KPI Vilniaus filialo. Musu būriui parinkti objektai Šiuo metu apygardoje veikia 247 mokyklos (40 nacionalinių), labai būdingi srities statyboms. kuriose mokosi 24000 moksleivių. Tai pagrindinis 25 lovų ligoninės Iš 2900 apygardos mokytojų, apie korpusas, 1150 t talpos daržovių 400 yra mdnsių, chantų ir nencų ■sandėlis, 8 km vandentiekio tini; tautybės. 43 apygardos ligoninėse ja, ir dvi vandens saugyklos po dirba 15 gydytojų, jų tarpe vie 200 m3 talpos. Visa objektų są na moteris. Be apygardos laikraš matinė vertė sudaro 130 6C9 rub. čio „Leninskaja pravda", kiek Pagrindinis objektas — 72 000 vienas rajonas turi savo periodinį rub. vertės daržovių sandėli* bus montuojamas iš gelžbetonio. leidinį. Kandinsko rajone gyvena dau Ligoninę statysime medinę, van giausia rusai (iš 20000 gyventoji) dens saugyklas — betonines. Bū — rusų 15000). Ypač gausu miš riui ypač reikalingi betonuotojai, kų. Rajonas duoda apie 25 proc. mūrininkai, suvirintojai, krosnivisos apygardos miško medžiagos. ninkal, santechnikai, elektrikai, stogden Septynmečio plane buvo numaty tinkuotojai, dažytojai, ta, kad apygardos miško paruošos giai, stikliai, šaltkalviai, montuo sudarys apie 6,5 mln. m3, Srities tojai ir, aišku, dailidės. Atlyginimas akordinis-premijimiško resursai apytikriai sudaro nis su 3G procentų koeficientu. 4,7 mird. m3. . Pastaraisiais metais srityje al- Tačiau, kaip tvirtino drg. Judi rasti milžiniški dujų ir naftos tel- na, Tiumenės srities komjaunimo komiteto sekretorė,_bei tresto val dytoja drg. Vlasova, studentam?koeficientas bus padidintas iki 70 procentų (toks koeficientas mokamas naftininkams). Būrys gyvens 8 butų gyvenimajame name. Maitintis teks sa voje valgykloje. Būryje bu* ne daugiau, kaip 10 merginų Vyr. virėja bus etatinė, o kitos virtu vėje dirbs iš eilės. Beje, praėjusiais metais Komsotnolskij dirbo kijeviečlai studen tai. Pagal tresto ataskaitą, jie iš dirbo 51 darbo dieną. Vidutinis dienos uždarbis buvo 11 rublių Mažiausias vidutinis dienos už darbis viename būryje — 7 rub liai. Pagal sudarytą darbo sutartį būrys turi pradėti darbą liepos t d. ir baigti rugpjūčio 25 d. Išvyk kambarys ti turėsime ne vėliau, kaip birže lio 25 dieną. Ketvirtame bendrabutyje (31 kambaryje) gyvena plačiai Kadangi prieš išvykstant reika pagarsėję girtuokliai chemikai — pirmakursiai G. Jonaitis, linga praeiti medicininę komisi R. Markūnas, E. Paukštis, S. Plauška, P. Valančius, M. žel ją, kuri užsitęs ne mažiau, kaip vys ir penktakursis P. Petniūnas. mėnesį, pareiškimai bus priima mi tik iki balandžio 15 dienos.
Daugelio mūsų stuįdentų atmintyj dar nel^blė$o plėšinių prisimi nimai,' o ■ komjaunuoliškas trimi tas vėl šaukia į žygį, šį kartą ' į Tiumenės šiltį. Jau yra paduota 70 pareiškimų. Laukiame jų ir daugiau. Tiumenės sritis užima 1 435.300 km2 plotą, kuriame galėtų sutilp ti dvi Anglijos ir Prancūzijos, kartu paėmus, arba 21 mūsų Lie tuva. Sritis susideda iš trijų ekonominių-geografinių rajonų: Pietinio — miškastepių, Chantl-Mansijisko ir Jamalo-Nenecko. (Du pastarie ji — nacionalinės apygardos). Chantl-Mansijsko nacionalinės apygardos Kondinsko rajono šiauįčje, Komsomolskij kaimelyje, ir dirbs Universiteto studentų bū rys. Šiauriausias apygardos taškas yra 100 km į šiaurę, negu Ar changelskas, pietinis — toliau į pietus, negu Leningradas. Apy garda užima apie */a Tiumenės srities ir prilygsta Prancūzijos plotui. Joje gyvena 134.000 žmo nių, t. y., maždaug 3 km2 plote gyvena 1 žmogus. Ypatingą na cionalinį gyventojų margumą (apie 30 tautybių) gali paaiškinti istorinė srities praeitis. Čia galima sutikti vokiečių, lenkų,, estų, lie tuvių, suomių ir kitokių tautybių žmonių. 1921 m. V. I. Leninas rašė: „Pasižiūrėkite į RTFSR žemėlapį. Į šiauię nuo Tomsko tęsiasi ne aprėpiami plotai, kuriuose tilptų dešimtys kultūringų valstybių. Ir visuose tokiuose plotuose viešpa tauja pusiau laukiniškumas
V. SVIDERSKIb, V vU komjaunuoliškąbūrio? Sibiro statyboms viršininką^
DIDŽIOJI CHEMIJA
Don Kichotai ir piratai
BENDRABUČIO j$,
31
Daina ir žmogus
BET KOKIA KAINA. Trečiakursiai fizikai (trečios grupės) susirado kopėčias ir pro antro aukšto langą sukėlė ; Aktų salę savo draugus.
I kurso žurnalistas P. Jankaus kas ir II kurso germanistas E. Vinkleris girti įsiveržė j studen tų kavinę. Nedaug tetrūko iki peštynių.
Popieriniai patriotai (S-
SUDĖTI
O Sitiūtė, J. Ladygaitė. A. žu- ninkai. Užuot budėję gatvėse, jie kauskas, J. šilinskas, A. Mas- užsiregistravo komjaunimo kotauskas (MF I k.) — draugovė mltete ir... išėjo namo.
Mes labai norėjome pama tyti šį naują miestą, jo gyve-, nimą. Autobusai tyliai čiuožė plačiomis Minsko gatvėmis. Nemažas ansambliečių būrys, naudodamasis laisva minute, pasipylė į miesto aikštes. O kartu su visais ir mūsų hero jės — Lina Dudlauskaitė ir Violeta Družinskaitė. Guvus ir linksmas gidas atitiko pačių ansambliečių nuotaiką. Mes buvome sujau dinti šiitų atsiliepimų apie mūsų meną ir kupini dėkin gumo už malonų priėmimą. Vaikinai ir merginos keičiasi adresais, užsimezga naujos pažintys. Atrodo, viskas puiku. Ir štai: — Fui, kokia biauri ta bo ba. Aš į Ją negaliu žiūrėti. — Kam ji čia aiškina, kas Jos prašol? — Ar mes išlipsime kur nors iš autobuso? — klausiu gidą. Draugių akys kibirkščiuoja pykčiu: — Loja kaip šuo atsistojęs. — Eik tu, nekalbėk su ši tuo kvailiu.. . Taip. Į akis krenta neįpras tas grubumas. Jis gadina šventinę kelionės nuotaiką. Nesuprasi, kodėl ta nepažįs tamoji moteris užsitraukė Li nos neapykantą. Gal kad jinai -lenešiojo „dviaukštės“ šukuo senos? A! Mat, gidas pasakojo tik apie miesto architektūrą, istorinę praeitį, o apie kavines. ateljė, moderniškus šokius. nė vienu žodžiu neužsiminė. . . Ar ne čia priežastis?
Keista, kad studentai amžiumi, palyginti, tokie jau ni, meno ir žmogiškumo gro žį įsivaizduoja per ciniško arba grynai individualaus su pratimo prizmę. Sėdi pasipū tę, viskuo nepatenkinti ir ne nori matyti toliau savo nosies. — Autobuse rūko. . . — sviedžia repliką Violeta, nors ir pati visa kelią traukia dū mą po dūmo. Dar kartą prisiminkime tas draugių replikas, kurias, gal būt, išgirdo ne vienas an samblietis. Jie — dainos my lėtojai, — klausydamiesi gido pasakojimo, norėjo pajusti Minsko žavesį, gėrėjosi jo tie siomis gatvėmis, grožėjosi naujais kvartalais. Mes vėl kelyje. Vežame dai ną j Minską ir Kaliningradą, į šiaurę ir Į pietus. Tegul nepraslys kartu su ja grubu mas ir stačiokiškumas. Juk vienas kitas poelgis svečiuose ------ ....— -------------- __ Kartais charakterizuoja ko lektyvą arba net tautos dvašią.
Išvyka pas pasieniečius šeštadieniais, kaip jau įprasta, istorijos ir filologijos fakulte tas organizuoja įvairias išvy kas. Filologai su muzika ir daina nukeliauja į tolimiausius Lietuvos kampelius. Neseniai jie viešėjo Kaišiadorių ir Tauragės rajonuo se, o kovo 26 dieną saviveiklinin kai aplankė vieną pasieniečių užkardą. Kartu su jaunimu atvy ko ir du revoliucionieriai, kurie papasakojo atsiminimus apie šio vingą praeitį. Kariai šiltai sutiko koncertuojančius. Ypač daug ka tučių nusipelnė A. Kruglinskis, V. Janulevičiūtė, R. Šavelis ir ki ti atlikėjai. ■ SALDUMAS V. STUDENTŲ ŽINIAI!
i
Balandžio mėn. 2 dieną 19 ' vai. (šeštadienį) Aktų salėje įvyks susitikimas su Minsko . studentais.
oooooooooooooooooooc Redaktorius J. GIRDVAINIS
Korektorės: G. Bagdonavičiūtė ir D. Zenkevičiūtė.
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. Rinko ir spaudi LKP CK spaustuve
J
TIRAŽAS 2500 EGZ .. L V 08958 Užs. Nr. 2242