Visų SAUŲ PHM.FTARM, VlBNYKlTČSf
carazBinis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. kovo 14 d.
Nr. 9(1112)
HIDROLOGIJOS IR KLIMATOLOGIJOS KATEDROS JUBILIEJUS
MOKYMO AUKLĖJIMO KOMISIJOJE * MATEMATIKŲ MEDIUMAS
Kaina 2 kap.
Vardinės stipendijos
GARBINGAS MATEMATIKŲ SVEČIAS Kovo 4-osios rytą Zig mo Žemaičio auditorija buvo perpildyta. Kaip žai bas fakultetą apskriejo žinia, kad paskaitą skai tys TSRS lakūnas-kosmonautas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris Vitali jus Sevastjanovas. Prorektoriaus A. Bikelio pristatytas, svečias už ėmė vietą tribūnoje ir iš kart užkariavo klausyto jų dėmesj ir simpatijas. Jo pasakojime buvo įdo mu viskas: „Sojuzo" ir „Saliuto" skridimo pro gramos, atsiminimai apie startus laivais „Sojuz 9“ su A. Nikolajevu bei „Sojuz 18" su P. Klimuku, apie kosmonautų būrj, tradicijas, perspekty vas. Plačiau sužinojome apie kosmonautų darbą: naujos kosminės techni kos išbandymus, medici ninius - biologinius tyri mus bei eksperimentus, mokslinių tyrimų progra mą, apie tai, kiek daug inžinierius ar lakūnas su aukštuoju išsilavinimu tu
SIAME NUMERYJE:
ri mokvtis, treniruotis, kad galėtų pakilti j kos mosą ’ Galbūt ne vienam klau santis pasakojimo, žvilgs nis nukrypo i didžiąją lentą, kurioje žymiausi respublikos matematikai kreida paskaitų metu per teikia mums žinias, ku rios labai bus reikalingos ateity, skverbiantis I ne ištirtas kosmoso platybes,
ATVIRŲ DURŲ DIENOS
VILNIAUS VALSTYBINIS
V. KAPSUKO UNIVERSITETAS Kovo 28 d. 11 vai. — FILOLOGIJOS FAK. (Universite to 5, 118 aud., tel. 610180; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusu 2, stotelė „Gedimino a."). Kovo 27 d. 15 vai. — GAMTOS FAK. (Čiurlionio 21, Didžioji aud., tel. 63 00 68; iš geležinkelio ir autobusų sto ties — autobusu 8 iki Konarskio g-vės). Kovo 29 d. 10 vai. — FIZIKOS FAK. (Antakalnis, Siu. dentų miestelis, Saulėtekio ak, korp. III, tel. 74 79 13; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusu 2 iki galo). Kovo 29 d. 13 vai. — MATEMATIKOS FAK. Partizanų 24, matematikos didžioji aud., tel. 63 60 17; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusai 1, 2, 5, sto telė „Lietuva"). Kovo 26 d. 13 vai. — ISTORIJOS FAK. (Universiteto 5, tel. 61 27 72; žiūr.: filologijos fak.). Kovo 31 d. 10 vai. — CHEMIJOS FAK. (Partizanų 24, tel. 63 09 87; žiūr.: matematikos fak). Kovo 31 d .12 vai. — MEDICINOS FAK. (Čiurlionio 21, tel. 63 02 43; žiūr.: gamtos fak.). Kovo 31 d. 11 vai. — PREKYBOS FAK. (Antakalnis, Studentų miestelis, Saulėtekio ak, korp. I, 513 aud., tek 74 71 46; žiūr.: fizikos fak.). Kovo 30 d. 14 vai. — EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAK. (Antakalnis, Studentų miestelis. Saulė tekio ak, korp. II, tel. 74 77 79; žiūr.: fizikos fak.). Kovo 29 d. 11 vai. — TEISĖS FAK. (Studentų miestelis, tel. 74 77 46; žiūr.: fizikos fak.). Kovo 29 d. 14 vai. — PRAMONĖS EKONOMIKOS FAK. (Studentų miestelis, korp. II, tel. 74 79 26; žiūr.: fizikos fak.).
kuriant nepanaudotus pa jėgumus. .. Po įdomaus pasakojimo, kosmonautą užplūdo lape liai su klausimais. Popu liariausias klausimas buvo apie ateivius iš kitų civi lizacijų ir skraidančias lėkštes. „Ne, nieko pana šaus nebuvo", — tvirtino svečias. Pabaigoje fakul teto šachmatų mėgėjai ne iškentė nepaklausę apie
kovas Bagyje, apie santy ki tarp šachmatų ir žvaigždžių. Ir šiais klausi mais TSRS Šachmatų fe deracijos prezidentas tu rėjo ką papasakoti. K. BAUŠYS Adomo Blaškeviičaus nuotraukoje: TSRS lakūnasikosmonautas V. Sevastjanovas ir prorekto rius A. Bikelis susitikimo metu.
Greitai visa šalis pažy mės didžiojo vado V. Le nino 110-ąsias gimimo metines. Kiekvienas tary binis žmogus svarius dar bo laimėjimus skiria šiai šventei. „Kiekvienas stu dentas — puikus jaunasis specialistas". Apie tai bu vo kalbama Lenininėje pamokoje, įvykusioje eko nominės kibernetikos spec. I kurso I grupėje. Jos metu grupės komjau nimo sekretorė I. Liachovičiūtė perskaitė praneši mą, kuriame trumpai nu švietė pagrindinius V. Le nino gyvenimo ir veiklos bruožus. Šiemet sukanka 60 me tų, kad įvyko III komjau nimo suvažiavimas, ku riame V. Leninas kreipėsi i delegatus žodžiais: „Mo kytis, mokvtis ir dar kar tą mokytis". R. Kunigetytė perskaitė pranešimą, kuriame išdėstė pagrindi nius komjaurrmo uždavi nius, suformuluotus šiame suvažiavime. Taip pat daug buvo kal bėta apie grupės komjau nuolišku veikla. Nors vai kinai ir merginos tik pir makursiai, tačiau kiekvie nas stengiasi kuo akty
viau įsijungti į mūsų fa kulteto visuomeninį gyve nimą. Grupė aktyviai da lyvauja fakulteto rengi niuose, skirtuose Lenino 110-osioms gimimo meti nėms. Puikiai pasirodyta politinio plakato konkur se, meno saviveikloje, ge-
LENINO STIPENDIJA AMBRULAITYTEI Janinai — FilF rusų k. ir literatūros spec. IV kursas, BARONUI Vytautui — Matematikos fakultetas V kur sas, STAKĖNUI Viliui — MaF taikomosios matemalikos spec. V kursas, BALTENUI Visvaldui — Chemijos fakultetas IV kursas, SUDZlOTEI Teresei — Gamtos fakultetas biologijos spec. V kursas, STRIMAIČIUI Vidmantui — Fizikos fakultetas IV kur sas, TRAINAVICIUI Kęstučiui — Medicinos fakultetas pe diatrijos specialybė V kursas, ŽUKAITEI ELONAI — Pramonės ekonomikos fakultetas darbo ekonomikos spec. V kursas, CEKANAVICIUI Linui — Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto ekonominės kibernetikos spec. V kur sas, SUDAVlClUI Broniui — Teisės fakultetas III kursas, MOCKUI Vytautui — Prekybos fakultetas IV kursas, ŽVIKAITEI Svetlanai — Istorijos fakultetas psichologi jos spec. V kursas, K. MARKSO STIPENDIJA BANEVIČIUI Kęstučiui — EKFF ekonominės informaci jos spec. III kursas, F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA KAUBRIUI Sauliui — IF istorijos spec. II kursas. L. TOLSTOJAUS STIPENDIJA PETRAITYTEI Irenai —\F11F anglų k. ir lit. spec. IV kursas, V. KAPSUKO STIPENDIJA ŽEMGULIUI Vytautui — MF gydomosios medicinos spec. VI kursas, P. CVIRKOS STIPENDIJA KANlSAUSKAITEI Irenai — FI1F lietuvių k. ir lit. spec. III kursas. TSRS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ STIPENDIJA BUDZINAUSKUI Vladislovui — IF istorijos spec. III kursas.
siją daugelis studentų iš laikė labai gerais ir ge trais pažymiais. Darbštu mas ir drausmė, reiklu mas sau, tvirtas pažadų ir darbų derinimas — būti nos kiekvieno komjau nuolio, aktyvaus kovotojo už partijos politiką, sa
Lenininė pamoka riausios akademinės gru pės konkurse. Arūnas VAITONIS EKFF Ekonominės kibernetikos specialybės komjaunimo biuro sekretorius Vasario 26 dien-, eko nominės informacijos I kurso I grupėje įvyko Le nininė pamoka. Komjau nuoliai nagrinėjo aktua lius pažangumo, lankomu mo ir kitus grupės veik los klausimus. Pirmąją se
vybės. Apie tai ir buvo kalbama pamokoje, nagri nėjant V. Lenino veika lus „Jaunimo sąjungų už daviniai", „Kaip organi zuoti lenktyniavimą". Atvirai, dalykiškai stu dentai aptarė idėjinio po litinio auklėjimo, moky mosi proceso, pasiruoši mo, meno saviveiklos ap žiūrai, skirtai V. Lenino 110-osioms gimimo meti nėms, klausimus. Kalbėju sieji pabrėžė, jog visi komjaunuoliai privalo laiku ir sąžiningai vykdyti
visuomeninius įsipareigo jimus, daugiau dėmesio skirti internacionaliniam auklėjimui, užmegzti ry šius su gimininga aukštą ja mokykla. Grupės komjaunuoliai pasiryžę dar aktyviau siekti žinių, kovoti už geriausios akademinės grupės vardą, garbingai pasitikti V. Lenino 110ąsias gimimo metines. EKFF I kurso studentas Emanuelis KAPLANAS Kovo 6 d. Teisės fakul tete vyko lenininė pamo ka. Fakulteto studentai iš klausė TSRS Vidaus rei kalų ministerijos J. Bartašiūno mokyklos viršinin ko pavaduotojo ideologi niam darbui pulkininko A. Vorobjovo paskaitą „Lenininių idėjų įgyvendi nimas, kuriant milicijos organus Tarybų Lietuvo je". Susitikime taip pat da lyvavo fakulteto docentas A. Čepas. V. VERSECKAS TF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
DIPLOMAM
KATEDROS ĮKŪRĖJAS
Pagal įsigytą specializaciją Prie meteorologijos 1 — fizikas matematikas ir ratorijos durų stovini meteorologas, pagili mokslinę būrelis studentų. Visi t veiklą — Lietuvos geofizikos tempę, susikaupę ir tru neramūs. Vyksta pasku ir meteorologijos pradinin diplomantų egzaminas. kas, Geofizikos ir meteorolo V. SCemeliovas atidžiai k gijos katedros steigėjas Uni sosl kiekvieno atsakinėjai versitete, įžymus mokslinin Štai dabar, sėdint prie riauslais klimatiniais atls kas, visuomeninis veikėjas, Meteorologinių stebėjimų likos sąlygomis yra neleng iyje be chemikų technologų, apkrautų stalų, girdint nuoširdus studentijos auklė istorija Lietuvoje siekia dau vas. Mes, buvę Universiteto mes mielai Įdarbintume ir liūs ir turiningus draugu tojas — tokie svarbiausi giau nei 200 metų, tačiau auklėtiniai, dabar gerai suvo daugiaa jaunųjų hidrometeo sakymus, mintimis sugrį: praeiti. . . kai ieškojai prof. K. Sleževičiaus bruožai, platų praktinj bei mokslinių kiame, klek papildomų pa rologų. žengei pirmą k kurie visam laikui išliko Uni Šiuo metu Lietuvos hidro katedros, tyrimų užmojĮ Įgavo atkūrus stangų reikia 2—3 dėstyto per jos slenksti. versiteto gamtininkų atminty meteorologijos ir gamtinės jams, telkiantis valandininPrieš ketvertą metų Lietuvoje tarybų valdžią. Lie Matulevičienė savo pl> je. paruošti meteorologą aplinkos kontrolės valdybos V. tuvos Liaudies Komisarų Ta kus, paskaitomis Įvedė Kazys Sleževičius gimė sistemoje dirba 136 katedros slomis rybos 1941 m. vasario 4 d. Vsiškai nežinomą mete 1890 m. kovo 18 d. Tauragės auklėtiniai. Visi Vilniaus orų logijos mokslo pasauli, potvarkiu pradedama kurti apskrityje, Eržvilko valsčiuje, biure jie sudaro daugiau nei met kai lentoje mirgul Lietuvos hidrometeorologijos nesuprantamų Daugelių kaime, valstiečių 50% darbuotojų, Kauno daugybė tarnyba. Suprantama, užklu mulių ir išvedimų, ne vĮ šeimoje. Mokėsi Rygos gim jstaigose — 66%, Klaipėdos pagalvojo, kokią sudėt pęs karas neleido darbų Iš nazijoje. Atsisakęs eiti į ku — 70%. Nemaža jų dilba at profesiją pasirinko. vystyti, po pergalės teko Per penkerius metus nigus, K. Sleževičius neten sakingą vadovaujanti darbą, klausyta sunkiomis sąlygomis viską daug paskaitų ka materialinės paramos. pacijos metais teko apsilan pradėti iš naujo. kiti kasmet dalyvauja svar riauslomls meteorologijos momis. Ne kartą teko 1910—1916 metais baigia kyti katedroje (1943 m.) Gru sunkumų biose ekspedicijose, kai ku Vienas didžiausių tikti su Hldrometeoroloi Odesos universitetą ir netru pę pasitiko dar nesenas, su- atkuriant ir vystant Lietuvos rie, tapę jūros specialistais, valdybos darbuotojais. kus pašaukiamas į caro ka sarūpinęs, tačiau energingas hidrometeorologiją, Išplaukia ne tik į Baltiją, bet Ciais iš kitų aukštųjų buvo riuomenę, kur karo mokyklo ir nuoširdus profesorius K. kadrų stoka. Čia didelis Vil ir j Indijos, RamųjĮ vandeny kyklij. Vadovaujant katedros ną, net Į Antarktį. Ne vie je gauna leitenanto laipsnį. Sleževičius. Aprodęs meteo niaus universiteto Hidrologi paruošta ir Artilerijos pulkas, kuriame rologinius prietaisus ir patal jos ir klimatologijos katedros nas, turintis polinkių moksli tytojams. skaityta SMD konferenę tarnauja K. Sleževičius Mask pas, nusiskundė, kad labai su indėlis. Pirmieji du katedros niam darbui, apgynė kandi nemažai pranešimų. k dauguma buvo atžymėti voje, greitai pereina Spalio mažėjo studentų ir kad su auklėtiniai — plataus profilio arba hidrologą, kuris patei- datines disertacijas. vietomis. Sveikindami savo katedrą zlnėmis revoliucijos pusėn ir ją išti tais pačiais tenka dirbti slap meteorologai — buvo paskir sintų save šioje nelengvoje Nemažai įdomaus apie kimai gina. Laimėjus revoliu tai. Atsisveikindamas dar pri ti dirbti Į šią sistemą 1951 profesijoje, Labai malonu, 50-mečlo proga, linkime sėk rologų darbą sužinojom! cijai, ir esant mokytojų sto dėjo, jog katedroje dar yra m. Pradedant 1954 m. valdy kad katedros auklėtiniai, dir mės ir pedagoginės kantry doc. E. Cervinsko vi doc. A. pa ir tobulesnių ba Iš katedros kasmet gauna bantys vieningoje šalies sis bės, bei tvirtybės. Kasmet nuoširdaus kai, K. Sleževičius greit de brangesnių suprantančio ir mylinčio mobilizuojamas ir siunčiamas prietaisų, tačiau jie paslėpti 5—6, o kartais Ir daugiau temoje, nedaro gėdos savo lauksime naujų gerų kolegų. vo profesiją. Esame dėl asist. K. Kilkui už gerai mokytojauti į Odesą. Ten jis nuo piktų akių ir laukia ge Jaunųjų specialistų. Nuo 1968 profesijai, o neretai jų uni ganlzuotą ir tikrai neužr Mykolas MIKALAJŪNAS tarną 1918—1922 metais dėsto fizi resnių „čėsų"..." O jūs, metų Į mūsų sistemą ateina versalumas netgi nusveria kelionę po Vidu Lietuvos respublikinės Aziją. Daug vertingų i ką, matematiką, vadovauja berniukai, būtinai ateikit pas dirbti taip pat katedroje pa- specialiųjų Institutų absol mus mokytis", — pridūrė. ruošiami hidrologal. Toks ventų „siauresnį" suvokimą. hidrometeorologijos ir Išgirsdavome iš prof. c. vidurinei mokyklai. Tuoj po Vilniaus išvadavi pastovus Pastaruoju metu išsiplėlus gamtinės aplinkos kontrolės dabos. šios, sakytume, Su Universitetu savo gyve Meteorologija — ne valdybos viršininkas, teorlla. Tai. pirmiausia, nimą suriša 1922 metais, kada mo, LTSR Švietimo komisaro unikalios srities specialistų valdybos funkcijoms gamti įsakymu (1944.VII.16.) prof. 1959 m. laidos absolventas bėjlmai gamtoje, teorijos nės aplinkos kontrolės srlparuošimas nedidelės respubjis pakviečiamas dirbti fizi kymas praktikoje. To kos asistentu ir meteorologi K. Sleževičius skiriamas VU mokomės Jau pirmųjų v Meteorologijos ir klimatolo ros praktikų metu. Cla. jos bei geofizikos lektoriumi V. Ščemeliovo vadovauj ką tik susikūrusiame Mate gijos katedros vedėju. Jo rū išmokome naudotis sud pesčiu atkuriamas katedros matikos — Gamtos fakultete. glausiais meteorologu Katedros ryšiai Sekančiais metais išrenkamas darbas, įsteigiama meteorolo prietaisais. Katedra aktyviai bendra Svarbios ir reikalingos geofizikos docentu, vadovau gijos specialybė. Jis pradeda darbiauja su Hidrometeorolo vo gamybinės praktikos, rašyti monografiją „Lietuvos ja Geofizikos kabinetui (1923 klimatas". ginės valdybos padaliniais. liktos Vilniaus. Kauno 1 Deja, ankstyva Mūsų dėstytojai dalyvavo ir —1930 m. m.), vėliau nuo pėdos. Kaliningrado hidrc mirtis (1953.1.15.) nutraukia dalyvauja valdybos moksllnėteorologlnėse Įstaigose. 1930 m. iki mirties 1953 m. daugybę planų. Jo mokslinis se technikos tarybose. Jaunų Visur Įtemptas dar vadovauja katedrai. specialistų stažavlmosl ko reikalaujantis daug dėmi palikimas — apie 10 stambes misijose. Jie yra nuolatiniai žinių ir Jėgų. Gausūs moksliniais pasieki nių mokslinių darbų geofizi Valdybos darbuotojų darbų Šiandieną meteorologija mais ir Teikšmingi įvykiais kos ir meteorologijos srityje recenzentai. ..Regioninės hid ri svarbią reikšmę llau mūsų meteorologijai buvo bei daugiau kaip 100 mokslo rometeorologijos“ redakcinės ūkiui. Nežinodami apie komisijos nariai, konsultan mosferoje vykstančius pr 1930—1940 metai. Kauno uni populiarinimo straipsnių. tai. Valdybos darbuotojai da sus, neturėdami įvairia versitete įkurta Geofizikos ir Mes, prof. K. Sleževičiaus lyvauja mokymo procese meteorologinių duomenų, meteorologijos katedra, ku pirmieji pokariniai mokiniai, (valandlnlnkais'dirba A. Bu galvodami apie rytdlt zas. E. Tylienė. S. Koženlausorus vargu, ar gausim į riai vadovavo K. Sleževičius. prisimename jį taip pat kaip kas, P. Korkutis ir kt.l. SI derlių žemės ūkyje, ar g Jis tais pačiais metais tapo pareigingą pedagogą, visada įstaiga teikia katedrai didelę slme saugiai važinėti tri ekstraordinariniu profeso tvarkingą ir punktualų, tau materialinę paramą. Esame porto priemonėmis, taip gavę vertingą šiuolaikinę planuoti savo laisvalaiki riumi. Tuo metu katedroje rios ir jautrios širdies bei aparatūrą. kuria naudojasi atostogas. O svarbiausia profesoriui talkininkavo vyr. aukštos dvasinės kultūros mūsų katedros studentai. Pabe šios srities sunku ra asist. Saldukas, prof. Ig. Kon. žmogų. Profesorius žinojo stariell atlieka gamybines nallal naudoti gamtos tur saugoti gamtą. Taigi, čias. Profesorius K. Sleževi daug kalbų — rasų, vokie praktikas valdybos padali niuose. metų meteorologų dešimt čius šiame dešimtmetyje atli čių, lenkų, prancūzų. Jis la Konsultacijas telkiame Ir laukia labai sudėtingas ir ko svarbiausius savo geofizi bai jautriai atsiliepdavo j Respublikinio vandens ūkio sakingas darbas. Diplomantų vardu sv< nius darbus gravimetrijos ir darbuotojų ir studentų rūpes projektavimo instituto dar buotojams. name visus dėstytojus ir < magnetizmo srityje. čius. Kiekvieną jis moraliai Palaikom ryšius su Lenin buotojus su katedros sul Būdamas pažangių ateisti paremdavo, o jei reikėdavo grado Hidrometeorologijos timi linkime daug ilgų kl blnių metų. Na. o mes i nių pažiūrų, K. Sleževičius ir materialiai. Jis niekada ne- Institutu, LTSR MA Geografilos skyriaus ežerotyrlninkals. venlmą Išsinešame ne aktyviai bendradarbiauja prarasdavo jumoro jausmo. MA Fizlklnlų-technlnlų ener Įgytas žinias, bet Ir Jūsų gamtininkų draugijose, pa getikos problemų Instituto tus žodžius, patarimus, i Profesorius už mokslinį, Hidrotech žangioje mokytojų profsą pedagoginį bei visuomeninį laboratorifomls. senas. Ačiū Jumsl nikos ir melioracijos Institu jungoje. Profesorius palaiko darbą yra gavęs nemažai vy to Vilainiuose hidrologijos L. JANKAUSKA Senoji Universiteto astronomijos observatorija. draugiškus ryšius su TSRS riausybinių apdovanojimų. laboratorija. LTSR miestų statybos Ir architektūros geofizikais ir klimatologais. Doc. v. SCemeliovas institutų laboratorijomis Ir Keliantis Kauno universite tui j Vilnių, Geofizikos ka Visa tai padeda mūsų ka tedrai pajausti giminingų tedra 1940 m. vasarą persi Hidrometeorologija — kaip profesijų vystymosi tempą, mokslinė Hidrologijos ir klimatologi nuolatos gauti kelia į Vilnių. disciplina nesena. metodinę ir Universitete veikiančiai ka Šių eilučių autoriuj drauge jos katedra jubiliejiniais me techninę paramą. Doc. Antanas BARISAS tedrai dabar 50 metų. Nuo su mokinių ekskursija oku tais. Universiteto (kūrimo, pradė jus jame dėstyti gamtos fi observatorijos balkone), vėjas instrumentais, stebėjimų losofiją, gvildenami kai ku (vėjarodis stovėjo observato atrakcija, kurtą 1803 m. rie Žemės išorinės sferos rijos bokšte 39,6 m. aukšty rašė prof. J. Mickevičius, reiškiniai: vėjas, lietus, Stebėjimų duomenys tuo pirmoji lenkų kalba plal šerkšnas, ledas, garavimas, je). metu pradėti spausdinti met pobūdžio (J. Sniadeckio č perkūnija ir kt. Tame kurse raščiuose. Šie darbai Ir yra logiška instrukcija, parai dargi buvo skyrius, vadina laikomi meteorologinių ste 1792 m. buvo skiria unb mas „Meteorologija". Šių ži bėjimų Lietuvoje pradžia. slteto vidaus reikalams) nių daugiausia patelkė mate XIX a. pradžioje Vilniaus strukclja, 1813 m. paske matikai A. Milevskis, O. Kry- unlversllete meteorologija spaudoje. 1803—1830 m. gėris, o Universiteto fizikas smarkiai suklestėjo. Rektoriu nljoje velkė 60 tokių sto J. Počapovskis 1643 m. Išlei mi (1807—1815) bei astrono Autoritetingas lenkų mol do loiynų kalba vadovėlį mijos observatorijos direkto istorijos veikalas apie „Meteorologia universa", ku riumi (1806—1825) buvo J. niaus universiteto išvys ris berods buvo pirmasis toks Sniadeckis — įžymus moks meteorologinių stebėj TSRS ribose. lininkas, gabus organizato tinklą rašo: „Tais laikais Kokybiškai naujas šios rius. Darbus rėmė labai Įta nlnteėlis visame pašau' mokslo šakos laikotarpis p ra- kingas valstybės administra stebėjimų tinklas su t< sidėjo Įkūrus 1753 m. Unl- cijoje veikėjas istorikas T. stočių skaičiumi, jų tanki versitete astronomijos obser Cackis — žinomas tuo metu bei ilga nepertraukiama v vatoriją, kurioje prof. T. švietimo bei mokslo organi la" (Historia nauki Polsl Žebrausko rūpesčiu buvo pra zacijos gerinimo ir radikalių t. II. Wroclaw — Warsz; dėti atlikti ir meteorologiniai reformų šalininkas. Jisai pa —Krakow, 1970, 376— stebėjimai. Po T. Žebrausko dėjo Universiteto profeso psl.). Ir kitur tuo metu m astronominei observatorijai riams J. Snladecklui, J. Mic meteorologinis tinklas b vadovauja prof. M. Počobu kevičiui ir kiliems sukuriant Įvertintas. Antai, Rusijos stebėjimų ir Švietimo ministerija r< tas, kuris po kelionių j užsie meteorologinių nį ją pertvarkė ir apie 1770 tinklą to meto Vilnijoje. Ste mendavo Vilniaus unlveri m. pradėjo pastovius kasdie bėjimo stotis Universitetas to pavyzdžiu stebėjimus nius meteorologinius stebėji organizavo prie vidurinių ganlzuoti kitose impei mus. Kasdieną stebima tem mokyklų, ŠĮ darbą pavesda mokyklose. Surinktus sto peratūra, krituliai (kritulma mas fizikos mokytojams, ap duomenys Universiteto m (Nukelta į 3 psl.) čiai Įtaisyti 33,8 m. aukštyje rūpindamas stotis matavimo
Laukiame naujų kolegų
HIDROMETEOROLOGIJA UNIVERSITETE
talandžio 19-ąją — .cnininė talka
kas — prorektorius administ racijos ir ūkio reikalams P. Eigminas. Pavaduotojai; prorektorius statybos reika lams A. Milaknis, Universi teto partinio komiteto sekre toriaus pavaduotojas J. Bag donas ir ūkio skyriaus vir šininkas A. Bačiulis. Taip pat į štabą įtraukti fakultetų dekanai, įvairių Universiteto skyrių ir organizacijų atsto vai. Rektoriaus įsakymu Uni Visuose fakultetuose suda versitete sudarytas štabas ryti talkos štabai. lenininei talkai organizuoti ir įvykdyti. Štabo pirminin „T.S." jnform.
Mokymo auklėjimo komisijose
APIE PRAĖJUSIĄ SESIJĄ Žiemos sesija... Ji baifesi, ir atostogos jau spė> praūžti. Tačiau studenti su giedria ar karčia r'psena dar dažnai prisilena tų dienų karšt). Prekybos fakultete šiai ssijal buvo ruoštasi iš iksto. Studentus, neturėislus valios atsikelti, ry ta j paskaitas, per suiprintos akademinės ausmės savaites pažandavo reidų i bendrabuus dalyviai. Vienos toos savaitės, vykusios •79 m. gruodžio 10—15 d., metu bendrabuuose buvo rasta 15 stu mtų, neišėjusių i paskals. Šie miegaliai buvo pėti MAK-o posėdyje, o tom jaunimo prožektoas" su jais supažindino
viso fakulteto studentus. Pirmakursiams buvo organizuotas renginys „Kaip aš ruošiuosi žiemos sesijai — pirmajai sesi jai". Šioje popietėje daly vavę mokslo pirmūnai ir fakulteto dekanas papasa kojo pirmakursiams, kaip vyksta sesijos, kaip ge riau pasiruošti įskaitoms ir egzaminams. Susumavus žiemos sesi jos rezultatus, paaiškėjo, kad šį kartą ji buvo sėk mingesnė nei pernai. Pa žangumo vidurkis nuo 3,92 pakilo iki 4,0. Fakultete nemažai studentų, besimo kančių tik labai gerai. Pirmoji sesija buvo labai sėkminga r kurso preky bos ekonomikos specialy bės studentams Zigmui
HIDROMETEOROLOGIJA UNIVERSITETE (Atkelta įš 2 psl.)
matavimo prietaisai: termo metrai, barometrai, hlgrografai ir kt., kaip pastebima: geri ir nebrangūs. Yra žino ma, kad prof. J. Mickevičius, būdamas Fizikos kabineto ve dėju, mėgo konstruoti įvai rius fizikinius prietaisus, ku riuos pagamindavo Vilniaus amatininkai. Patyrinėjus pa aiškėtų, ar šis profesorius nebus tik prisidėjęs prie me teorologijos inslrumentų ga minimo Vilniuje. Senojo Universiteto moks lininkai nesitenkina lokalinio masto tyrimais Ir išvadomis. Atliekamų stebėjimų moksli niai apibendrinimai turėjo plačią geofizinę kryptj. Tai akivaizdu J. Sniadeckio vei kaluose, kai kurių geologų knygose.
Inkai apibendrino spausdin>se darbuose. J. SniadecVllnluje parašė metodinę /braižą „Meteorologija", ■ią 1816 m. paskelbė „Vil us dienraštyje" (3 tome), pirmoji visoje valstybėje usdlnta meteorologinių įėjimų duomenų studija, e meteorologija traktuojakaip eksperimentinis ksias, kuris, anot autoįs, laikmečio reikalavimus geriau atitiktų, Jei tyrli būtų pagrindžiami astroaiJos, fizikos, chemijos čslų žiniomis. Suprato merologljos reikšmę vlsuoįės gyvenime, žemės ūkyMeteoroioginės žinios Vil|e populiarinamos viešoje ūdoje. •ar vienas (domus to meto alaus meteorologijos ypaKauno universitete, 1930 m. ias — čia buvo gaminami įkūrus Geofizikos ir meteo
Nuotraukoje — doc.
V. Ščemeliovas
Kol kas tik ftusdiplomiai ūžtelėjo sesija, sudre binusi, net gildai j fakulte to žemę suleidusius šak nis, trečiakursius. Bet ir po didžiausios audros, at eina rami giedra. Matematikos fakultetas atgijo, pakvietęs visus vėl kibti į studijas. Ta čiau ramybė buvo neilgai. Artėjo mediumas — tra dicinė studentų šventė, pasukusi įprastinę dienų tėkmę. Tą vakarą į didžiąją au ditoriją rinkosi fakulteto svečiai ir šeimininkai; sė dosi, pagarbiai aplenkda mi pirmąsias eiles, nes čia kalbantis skelbimas bvlijo: pirmos eilės tik sen jorams! Sveikinamąjį žodį tarė fakulteto dekanas V. Mer kys. Pasitelkęs statistiką visapusiškai išnagrinėja trečiakursių prabėgusių
studijų metodus ir gali mybes. Daug linkėjimų iš girdo senjorai iš dekano ir prodekano, vienas svar biausių — po dvejų me tų gauti diplomą. Tačiau vienas dalykas, studijos dėstytojo akimis, kitaip jas regi studentas. Įteikiami simboliniai pusdiplomiai, o kartu su jais ir išmintis tų, ku riems laikas iki diplomo gavimo ne bemiegėmis sesijos naktimis, o saulė tomis pavasario dienomis skaičiuojamas. Šventė tęsiasi. I mels vos šviesos užtvindytą auditorijos erdvę, sudre binęs įsivyravusią tylą įžengia studentiškas „teis mas", lydimas iškritusių draugų „sielų". Skaitomas kaltinimas dėstytojams. Dabar ir jie pajunta ant peties sunkią sargybinio
ranką, neišvengia studen tiško išradingumo rimbo ir tie, kurie bevelijo sau giai praleisti vakarą prie žydrųjų ekranų. Nuslūgsta „teismo" rūs tybė, kai ir patys dėstyto jai atgailaudami skanduo ja: „Tegyvuoja studen tai!” Išnyksta „sielos”, au ditoriją palieka ir „teis mas". Įvairūs gyvenimo iš minties perliukai lyg es tafetė perduodami tiems, kas kitais metais galės vadintis garbinguoju sen joro vardu. Šventė bai giasi. Gintaras PRANINSKAS MaF III k. studentas Adomo BLAŠKEVIClAUS nuotraukoje — Fakulteto dėstytojai pasi rašo pasižadėjimą, kad pagarbiai elgsis su senjo rais.
jos ir sausumos hidrologijos. Specializuojama pramečlui: lyginių metų absolventai esti specializuoti meteorologais, o nelyginių — hidrologais. Kasmet išleidžiama apytiksliai 12—15 vienos šių sričių spe cialistų, kurių apie pusė ski riama ( gamybines bei moks lines organizacijas, kita dalis j mokyklas. Per visą savo gyvavimo istoriją katedra yra paruošusi 165 meteorologus (14 prieškario metais) ir 93 hidrologų Didelę paramą katedra gau na iš Lietuvos Hidrometeo rologijos Ir aplinkos kontro lės valdybos bei jos (staigų, respublikos hidrologinio pro filio mokslo įstaigų bei or ganizacijų, Mokslų akademi jos. šios Įstaigos nariai pri ima mūsų studentus ( prakti ką ir labai prisideda prie jų specializavlmo. Iš kitos pusės ir pati katedra jau keliolika metų sugeba organizuoti mo komųjų praktikų ekspedici jas. Katedroje gerai organi zuojamos mokomosios ekspe dicijos: doc. V. Ščemeliovo mokomoji klimotologijos, ku rioje veikla mokomoji stotis (ši ekspedicija jau keliolika metų tiria Lietuvos drausti nių mikroklimatą) ir doc. A. Bariso hidrometrinė mažoje (Ūla) ir didelėje (Nemunas) upėse ekspedicijos. Tyrimų rezultatus apibend rina monografijose. 1979 m. doc. V. Ščemeliovo sukurtas prietaisas krituliams j verti kalų paviršių matuoti pripa žintas Išradimu. Be to, kad visi katedroje dirbantys hid rometeorologai turi moksli nius laipsnius (paskutinis K. Kilkus apsigynė Leningrade 1979 m.), 23 auklėtinių yra apgynę disertacijas, žymiai
daliai kurių vadovavo kated ros mokslininkai. Suprantama, šių, kad ir kuklių laimėjimų katedroje neturėtume, jei nebūtų nuola tinio dėmesio Ir paramos iš rektorato Ir dekanato, ypač sprendžiant sunkesnius klau simus, (gyvendinant kurią nors naujovę ar moderninant Įprastas veiklos sritis. Ka tedra daug laimi Iš dalykinio bendradarbiavimo su giminin gomis respublikos Įstaigomis Ir organizacijomis. Turime, žinoma vidaus sun kumų: stoka laiko specialia jam paruošimui, nesklandu
mui su skaičiavimo technika, su turimos technikos remon tu ir nemaža panašių. Tačiau nedidelis katedros kolekty vas ryžtingai žiūri Į mūsų pirmtakų sunkiai Išpuoselėtą katedros svarbiausią tikslą — paruošti kuo geriau hidrome teorologijos specialistus, imanomal didesnį Įnašą padaryti tiriant Ir saugant savo krašto hidrometeorologinius lštek-
Karaliui ir Rimui Perveneckui. Labai gerai egza minus išlaikė IV kurso materialinio techninio ap rūpinimo specialybės stu dentės Irena Jaškūnaitė ir Danguolė Mackonytė, pre kių mokslo specialybės III kurso studentė Laima Jasaitė ir kiti. Sesijos rezultatus apta rė fakulteto atviro parti nio susirinkimo dalyviai, komjaunimo biuras. Birutė SUTMKAITĖ I kurso žurnalistė
rologijos katedrą, darbo są lygos pagerėja. Vėliau ka tedra su Universitetu persi kelia Į Vilnių. Sunkūs oku pacijos metai. Pasibaigus ka rui, svarbiausia buvo specia listai. Iš pradžių profesorius K. Sleževičius, lyg mokytojas klasėje vienas dėstė daugu mą dalykų. Tik klek vėliau, 1947 m. Universitetą baigęs įsijungė K. Kaušyla, dėstyti katedroje pradėjo MA bend radarbis B. Styra, jauni spe cialistai V. Ščemeliovas, V. Matulevičienė. Palaikant ry šius su Lietuvos Hidrometeo rologinės tarnybos valdyba Jos įstaigos tampa pagrindi ne studentų meteorologų praktikų atlikimo baze. Nuo 1950-ųjų metų kated ra kasmet pradeda išleisti po 3—4 Jaunus specialistus meteorologus. Bėgo metai. Keitėsi kated ros darbuotojai, j mokymo procesą (vedama daug naujo vių. Studentai pradėjo spe cializuoti dviejose srityse: meteorologijos klimalologl-
mokomosios praktikos metu.
Prof. Česlovas KUDABA .Hidrologijos Ir klimatologijos katedros vedėjas
KOVO 23-OJI — PASAULINĖ
METEOROLOGIJOS DIENA* Sveikiname bendradarbius ir hidrometeorologijos spe cializacijų studentus, auklėtinius, respublikos hidrometeo rologijos įstaigų darbuotojus Pasaulinės Meteorologijos dienos proga, linkime geros sėkmės moksliniame ir pro fesiniame darbe. Šių metų Meteorologijos diena pažymima devizu „ŽMO NIJA IR KLIMATO SVYRAVIMAI“. Tai aktuali lokaliniu ir globaliniu požiūriais gamtamokslinė problema, liečianti visą žemės biosferą. Klimato kitimai turi tiesioginį povei kį žmonijai. Savo ruožtu mes esame žmogaus įtakos kli matui, visai gamtinei aplinkai poveikio akivaizdoje. Todėl ši mokslinė problema vienija visų gamtininkų pastangas geriau pažinti ir išsaugoti Žemės gamtą.
Visuomenei didėjant, planingiau tvarkant gamybą, tau piau panaudojant laiką, taip pat saugant gamtinę aplin ką klimato reiškinių pažinimas bei jų prognozavimas ir ateityje bus aktualus. Daugelį neatidėliojamų meteorolo gijos problemų teks spręsti nūdieniams studentams. Ta proga linkime Jiems kuo visapusiškiau, naudingiau pa naudoti laiką katedroje, Jos organizuojamose ekspedici jose ir praktikose, studentų mokslinėje draugijoje. Šių metų meteorologijos diplomantams linkime garbingo fi nišo. Kartu tikimės, kad nenuspręsite, jog su universiteto baigimu baigtas Ir mokymasis. Atvirkščiai — mokyklinė pažintis su pasirinkta specialybe tebaigta, o studijos vi sam gyvenimui pasilieka su Jumis. Mes katedros žmonės su džiaugsmu pratęsime su Jumis ne tik brangią pažintį, bet ir kūrybinį bendradarbiavimą, kuris abipusiai gyve nimą turtins ir gražins.
Hidrologijos ir klimatologijos katedra
V. KAPSUKO ĮOO-OSIOMS GIMIMO MĖTINĖMS
Garbingu revoliucionieriaus keliu „Aš tiesiog poezi jos rasdavau marksizmo moksle.. V. Kapsukas
Šių metų balandžio 7 dieną sukanka 100 metų, kai gimė žymus kovoto jas prieš carizmą, 1905— 1907 m. ir Spalio Didžio sios Socialistinės revoliu cijos dalyvis, vienas žy miausių marksizmo - leni nizmo idėjų platintojų mūsų krašte, vienas iš LKP organizatorių ir vado vų — Vincas Mickevičius-Kapsukas. Jis praėjo sunkų, bet garbingą revo liucionieriaus - profesio nalo kelią. V. Kapsuko marksisti nės pažiūros formavosi palaipsniui. Jis aktyviai dalyvavo revoliucinėje kovoje. XIX a. pabaigoje įsijungė j nacionalinio iš sivadavimo judėjimą Lie tuvoje. 1905—1907 metų revoliucinių ivykių Lietu voje metu V. Kapsukas dažnai pasisakydavo mi tinguose, organizavo dar
bininkų streikus ir de monstracijas, vadovavo šiaurės Lietuvos dvarų darbininkų streikams, ku rie tęsėsi apie du mėne sius, rengė ginkluotą su kilimą Marijampolėje. Už aktyvią revoliucinę veik lą 1905 m. gruodžio mėne si V. Kapsukas buvo su imtas, bet netrukus, drau gų padedamas, iš kalėjimo pabėgo. 1905—1907 metų revoliucijos dienomis atsi skleidė jo revoliucinis ryžtas, drąsa, nenuilsta mas noras kovoti už žmo nių gerovę. V. Kapsukas laisve džiaugėsi neilgai. Caro žandarams pavyko ji su imti antrą kartą 1907 me tais. Jis buvo nuteistas kalėti ilgam laikui. Prasi dėjo niūrios politinio ka linio dienos iš pradžių Vilniaus, vėliau Suvalkų, Varšuvos, Vladimiro ir ki tuose Rusijos imperijos kalėjimuose bei katorgos centruose. Kalėjimai ir iš tremtis V. Kapsukui buvo mokykla, kurioje jis for
mavosi kaip marksistas, revoliucionierius. Čia V. Kapsukas, užmiršdamas savo silpną sveikatą, uo liai studifavo marksizmo klasikus, gilino teorines žinias. Savo pagrindinį tikslą V. Kapsukas apibū dina šitaip: „.. .išmokti marksistiškai vertinti tai, kas aplink darosi, įgyti didesnį marksizmo pamatų pažinimą — tai aš tuo metu laikiau svarbiausiais savo uždaviniais". Būda mas kalėjimuose, jis stu dijavo F. Engelso veika lus, kaip „Liudviką Fojerbachą“, „Mokslinio socia lizmo plėtojimąsi“, K. Markso „Kapitalo" pirmą jį tomą, Lenino stambų darbą „Kapitalizmo išsi vystymas Rusijoje" ir t. t. Didelę reikšmę V. Kap suko marksistinių pažiūrų formavimuisi turėjo susiti kimai kalėjimuose su ru sų, lenkų revoliucionie riais ir tarptautinio darbi ninkų judėjimo dalyviais kaip M. Frunze, J. Kozlovu, V. Jaščioltu, J. Mar-
chlevsklu bei kitais. „Caro kalėjimuose" at siliepia apie įžymų KP veikėją J. Sverdlovą. 1928 m. savo prisiminimuose V. Kapsukas rašė: „Drg. Sverdlovas uždegė mane dideliu noru kuo greičiau mesti ištrėmimą ir grjžti prie gyvo partijos darbo. Jį Įsivaizdavau dabar tik tvirtai susirišusi su Rusi jos socialdemokratų dar bininkų partija". V. Kapsukui didelį vaidmenį suvaidino asme ninė pažintis su V. Leni nu. 1914 m. jis gyveno Krokuvoje. J vieną iš lie tuvių socialdemokratų emigrantų pasitarimą bu vo pakviestas ir V. Leni nas. Sis susitikimas turėjo didelės įtakos V. Kapsu ko revoliucinių marksisti nių pažiūrų galutiniam susiformavimui. Nuo to laiko jis palaikė glau džius ryšius su RSDDP ir asmeniškai su V. Leninu. V. Kapsuko, kaip revo liucionieriaus ir žmogaus asmenybės savybių studi javimas ir šiandien turi didžiulę auklėjamąją reikšmę, ruošiant mūsų jaunąją kartą komunisti nio rytojaus statybai. Violeta MOTUKAITE IF III kurso studentė
Patikėkit gyvenimu Universiteto kiemuose pavasariais neipražysta gė lės, nesprogsta alyvos, ta čiau vaikėzišką žaliojo svečio nuotaiką išgirsi iš ypatingo šurmulio. Šur mulys visiems įprastas, studentai nebesistebi, kai grįždami iš vėlyvųjų pa skaitų, kiemuose mato prožektorių apšviečiamas figūras, tik pertaria vie nas antrais: „.. ,a-a, vėlei Kiemo teatras". Kiemo teatras? Tai mū sų draugai .dažnai popie tei d’ingstantvs j repeticias taii Vydūno „Pasaulio gfiiaras" — šio teatro pradžia. tai didingasis V. Krėvės „Šarūnas", margasis V. Sukšino „Iki trečiųjų gaidžių"... Tai ~ ir viso pavasarinio šurmulio siela, Universite to teatro vyriausiasis rė žis er.us LTSR nusipelnęs artistas Vladas Limantas. - Gerbiamasis režisie rių, kaip ne kaip, 0 jau ir septynioliktasis Jūsų darbo Universitete pava saris beldžiasi. „Susižadėiot" su studentais ne me tams ir ne antriesiems..« Bet kodėl? Kuo Jus pa raukė d ta amžiaiis tarp nekaltu seminaru, egzammu besikapstanti ]į3ud’s, taip ir besistengianti nusukti vieną air kitą užsi envma? Kuo? Ogi tuo, kad studentai, Žmonės, is+ov’ntvs kryžkelėje, tu rintys surast save ir san tyki su pasauliu — nori w nenori. Ieškodami jie daug ką atmeta — o kar tu daug ką gero. Ir čia 'domu ištiesti ranka, nu tremti kuria nors link me. Verta kartais ir pa.siklausvti įvairiausiu iliuzi jų prasiveržimo, fantazi jų. Be galo brangus dalvkas vra studento tikėjimas Tai svarbi jo jėga. Tačiau kartu ir Achilo kulnas
dar gyvenimo neužgrū dintam žmogui. Mūsų teatras nori padė ti išlaikyt tą tikėjimą, padėti atsispirti nusivyli mui gyvenimu, žmogumi. Kodėl „susižadėjau" su studentais? .. O juk gera dirbti su žmonėmis, ku riems esi reikalingas. — Septyniolika metų... Matyt, galima ir palygin ti, kaip pasikeitė studen tija per tą laiko tarpą. — Prieš du tūkstančius metų senų žmonių dūsa vimai apie jaunimą buvo lygiai tokie pat kaip ir dabartiniai. Tad, ką be šnekėti aipie jaunimo pasi keitimą per septyniolika metų. Nebent galima pa justi, kaip studentai šiek .tiek daugiau domisi litera tūra; anksčiau būdavo at vejų, kai stojantieji į dra mos studiją, nei Moljero anei Šekspyro negalėdavo paminėti. Dar labai džiugu, kad tiksliųjų mokslų busimie ji inteligentai laibiau iš troškę kultūrinės savi švietos ir kultūros iš vi so. — Girdėti nuomonių, esą jauni darosi praktiš kesni, su didesniais iš skaičiavimais. .. — Šitaip apibendrinti turbūt negalima. Tai pri klauso nuo materialinės bei dvasinės būklės. Daž niausiai jauni didelių už mačių neturi; jie papras čiausiai svajoja gauti sa vo kampą, ii susitvarkyti — o toks pageidavimas yra natūralus. Bent man su „prakticiz mo" problema netenka dažnai susidurti. J teatrą žmonės ateina ieškoti ne naudos, o dvasinių, jaus minių poreikių vedami. — Jūsų, režisieriau, bendiravimas su studen tais brėžiamas ne tik san tykiu režisierius - akto rius, bet prasitęsia ir to
liau — žiūrovais? Juk žiūrovas irgi dažniausiai (jaunas... — Taip, ir tai labai pui ku. Mūsų žiūrovai labai godūs formų netikėtu mams. Jie daugiau jaučia, negu žino ir todėl geriau ir subtiliau priima įvairiius kūrybinius niuansus. Suaugdamas žmogus po truputėlį surambėja., j vis ką įgauna nusistovėjusia pažiūrą. Prisiminkime spektaklį „Navicko išpažintis", ku riame studentai įžvelgė įdomų socialini komedijos pagrindą, kai tuo tarpu suaugęs vargu ar tai ap čiuoptų. Apskritai gerai, kad jaunimas nori juok tis ir ieško tam galimy bių. Vyresniems žmo nėms šis bruožas dingsta, nesuprasi, ar čia gamtas išdaiga., ar toks socialines poslinkis viena aišku — tai iau nebegerai. Epocha nuėmė tiek rūpesčiu, kad juokas ir gera nuotaika 'kaip sykis turėtų vyrau ti. — Ir štai jaunas žmo gus penkerius metus bu vo šventai ištikimas Uni versiteto teatrui. Jis bai gė mokslus ir... — Kokia nauda prie to išsinešė? Jis turėio progą daugiau prisiliesti prie kultūros, išmokt suoint savo gwen5ma su ja. O taii — daug. Žmogus be kultūros, nelyginant nu džiūvęs medis. Taip, len tai ils tinka, tačiau gyvy bės neturi. — Gerbiamasis režisie riau .turbūt ir ši karta neiškęs'me nepasmalsavę, koks gi gyvenimas dabar verda Universiteto teatre? Juk ilg-'i lauktas Įkurtu ves teatras atšventė visai neseniai? — Dabar mes kaip tik susipažįstam su sale. Rei kia surasti salės išraiškos formą. Svarstome, kaip
spektakliai turėtų atitikti mūsų naująsias patalpas. Keičiasi sumanymai. Norėtume salę padaryti artimesnę kiemui. Todėl ii nėra visiškai tradicinė, o daugiau primena šven tyklą: atidengėme skliau tus, akcentavome daugiau erdvės. įkurtuves tuoj ipat pa žyra ė j ome premi erom is. Pradžią padarė J. Mar cinkevičiaus „Keistuolių akademija" (rež. L. Ciunis), šiek tiek vėliau pa kvietė E. Lyves „Karalie nės Mod žemė" (rež. N Kurki ietytė). Diena po dienos turėtu įvykti Mi niatiūrų teatro premjera „Nė žodžio apie konvali jas“ (rež. A. Jancevičius) o pavasario saule išvyst ir meno rež’suotama V. M? iakovskio „Misterija Buf" Prie slenksčio pas žiūro vus ertėia Ar.istafa.nc „Plutas" Srež. S. Švedąrauskasb Teatro eirtimiausiuose planuose M. Meterlinko „Aklikciiai" ir Ib seno Peras G’untas". — O jeigu žv7gsn:s nu kryno iau i prieki, gal nabandvtumėt numanyti, ko ki gi teatrą ateity turės studentai. — Studentų teatras... nesikeičia. Jis amžinai iš liks -toks pat: audringas nšradingais. neramus ir pil nas linksmų vilčių. — Dėkoiame -už pašne kesį. T kimės dar ne svk; būsiantys naujų Universi teto teatro atradimų liu dininkais. Kalbėjos' Audronė GUIGAITE
Respublikinės komjaunimo premijos laureatai.
Ten, kur daina ir šokis Apie taii, kuo gyvena, džiaugiasi, rūpinasi Uni versiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio nariai ir vadovai, kalbamės su an samblio meno vadovu V. Aleksandravičiumi. — Vieno žmogaus ap dovanojimas — tai kartu ir viso kolektyvo darbo įvertinimas. Dirbti nėra lengva, nes ansamblyje — ir šokėjai, ir choras, ir orkestras. Pastarasis skirs tomas į kelias grupes. Rezultatai priklauso nuo daug ko. Net nuo to, ar atskirų grupių programų kompozicijos derinsis tar pusavyje, ir neardys vie ningo programos vaizdo. Žiūrovų reikalavimai, ypač paskutiniais metais — dideli. Jie pageidauja gerai atlikto kūrinio, kurį būtų galima kartu girdėti ir matyti. Mūsų tikslas — paten kinti šiuos reikalavimus. Į ansamblį patekti — nelengva. Kokios tolimes nės priėmimo perspekty vos? — Šiuo metu ansamblis yra labai didelis. Vien pagrindinėje grupėje apie 150—160 narių. Nemaža ir paruošiamoji grupė. Mūsų reikalavimai — dideli, to dėl atsitiktinai pakliuvę nubyra dar pirmaisiais metais. Būtent paruošia mieji metai parodo, ko kius įgūdžius įskiepijo vi durinė mokykla. Ateity norime sudaryti atskirą merginų chorą. Apie tai kalbėti dar anks ti, kaip ir apie vyrų cho rą. Kas vienija jūsų kolek tyvo natrius? — Vienas svarbiausių dalykų — draugystė. An sambliečiams smagu drau gauti, susitikinėti, dalintis įspūdžiais. Dauguma an samblio veteranų neįsi vaizduoja vakaro be re peticijos, be draugų. An sambliečiai išlieka gerais draugais ir po keliolikos metų. Studentams ansamblyje nėra lengva. Repeticijos trunka 4 vai., o kartais ir ilgiau. Prieš peržiūras ten
ka dirbti šeštadieniais M sekmadieniais, bet tai ne. j trukdo nei nuotaikai, ntM draugiškumui. Kas labiausiai vilioja įH atvirkščiai „atšaldo" an I sambliečius? — Iš tiesų pasitaikai kad ir atšaldo. Kai jau-1 nuolls pasiekia sava I draugų atžvilgiu truputy I aukštesnį lygį, ima gal I voti, kad pasiekė labai I daug ir sustoja. Pasitenkį I na pasiektu, o tai jau la-11 bai blogai. Na, o viliojau- J čių pusių, matyt yra dajj. 1 nes Jei ansamblietis plr-l mus dvejus metus prabų. I vo, tai jau nebeišvary.l Su kokiais sunkumai] I joms teko, o gal ir dabai I tenlka susidurti? — Kiekvieną dieną bū-l na sunkumų ir juos iš varų dinti — sudėtinga. Nebū-1 tų sunkumų, tai gal ir dar i bas nebūtų toks įdomus. I Bet sunkumų vis dėltoįI yra. Vidutinis koncertų skal-1 čius per metus — 60—70.1 Tai sudaro pusę profesio-1 nalaus kolektyvo plano. I Profesionaliame kolektyve j yra 8 administraciniai! darbuotojai. Pagal koncerl tų skaičių turėtume turėti! bent 4, o neturime at vieno... Todėl patys turime rūpintis ansamblio! garderobu, tartis su dėka-1 natais. Tie smulkūs dar bai atitraukia nuo pagrin dinio darbo. Taip pat nemaloniai nu ! teikė kai kurių katedrų i neatidus dėmesys ansamb liui. Per VU 400 metų jubi-l lieju rektoriaus nurodymu visi ansambliečiai buvo atleisti nuo paskaitų. Bet štai po švenčių ansamblio vadovai turėio rašyti raš l telius, kad pateisintų pra leistas paskaitas, lizino lavinimo paskaitas. Kalbama, kad jūsų va i dovaujamas ansamblis pa ] siekė meistriškumo epo-1 gėjų. Koks .tolesnis ko lektyvo skrydis? — Žadame keisti savoj braižą profesionalia kryp-j timi. Kažkokio staigaus j Nukelta i 4 psl.
iAteizmas
.. akiratis “
■Vilniaus
įUniversitete
SENOVĖS INDŲ RELIGIJA
Gausiai rinkosi stuHdental i ateistų klubo .Akiratis" Ir ateistinio ■darbo koordinavimo ta■rybos organizuotą vakarą ■ Ateizmas Vilniaus uni versitete". Vakare dalyva vo žinomi Universiteto mokslininkai, ateistinės minties skleidėjai akade mikas P. Slavėnas, pro fesorius P. Bluzmanas, do centas A. Piročkinas ir ki ti. Ne pirmą kartą rengia klubas tokius susitikimus. da galima išgirsti įdomių paskaitų, gauti atsakymą j dominanti klausimą. Sumaniai klubo veiklai vadovauja dėstytojas Zenonas Burnys, Jūratė Nlckutė, Laimis Budrys. Šiais metais buvo organizuotas susitiklmas su A. žilinsku, knygos „Žemės šauksmas" autoriumi. „Akiračio klubo nariai susitiko ju Daugpilio ateistų klubo nariais. Vakare „Ateizmas Viiniaus universitete" buvo pabrėžta, kad ateizmas, kova už laisvamaniškas Idėjas Universitete atsira-
Indijos tautu dvasinia me gyvenime didžiulį vaidmenį vaidina religinė tradicija, kurios šaknys — Veduose. Vedų vaizdi niu ir idėjų pagrindu kū R. Jankausko nuotr.: bendras salės vaizdas. rėsi dauguma senovės In dijos religinių - filosofiniu do kartu su pačia Alma kuris visada turėjo vidiStudentai .atidžiai kiau sistemų. Vedai nėra vie Mater. Tačiau, kaip paly nių ir išorinių prieštara vi- sęsi lektorių, nešykštėjo nos epochos ir juo labiau mėjo doc. A. Piročkinas, mų", — pažymėjo akade- jiems aplodismentų. vieno žmogaus kūrinys. Ateistų klubo „Akira- Daug amžių plitę iš lūpų ateistinės minties istorija mikas P. Slavėnas. — Sis dar nėra galutinai ištyrl- moksli'ninkas, beveik visą tis" perspektyviniuose į lūpa.s, vedų kūriniai ga nėta. Daugelis dokumen- savo gyvenimą paskyręs planuose numatyta daug lutinai susidarė ir buvo tų, galinčių papasakoti, astronomijos mokslui, pa- įdomių susitikimų, rengi- užrašyti XV—VIII amžiu apie tai — dar archyvuo- rašęs nemaža veikalų šia nių. Netrukus studentai je prieš mūsų era. Vedus se. Pavyzdžiui, XIX a. tema, papasakojo, kokias bus pakviesti j vakarus sudaro keturios „šventojo pradžioje gyvenęs Vil- šaknis turi dabar populia- „Einšteinas ir ateizmas", ž;nojimo" knygos: Rigvenius universiteto auklėti- rus religininkų tvirtini- „Pasaulinis J. S. Bacho das — himnų r;n)kinys, nis, dailininkas Janas Tra- mas, jog „mokslas susitai- muzikos turinys", organi- Samavedas — giesmių, janovskls. Jis visą savo kęs su religija“. Pati isto- zuojamus Matematikos ir Jadžurvedas — aukojimo gyvenimą buvo persekio rija sako ką kita. Įvairūs Fizikos fakultetuose. Ba- ritualu, Atharvavedas — mėnesj įvyks užkeikimu ir magiškų for jamas už pažangią mlnt|. mokslininkai nuo seniau- iandžio Kai kurie archyvuose ran- šių laikų buvo kunigų bendrauniversitetinė stu mulių rinkinys. darni dokumentai byloja persekiojami. dentų ateistų konferenciKadangi Veduose būta Daug įdomių minčių ja skirta V. Lenino gimi- daugybės prieštaravimų apie jo ryšius su dekabristais. savo pranešime išsakė mo 110-osioms metinėms, pasikartojimu ir šiaip ne Kęstas BACEVIČIUS aiškių vietų, kiekvienai iš „Religija yra tradicinis chemikas prof. K. DaukVirgis MlClULIS tų knygų buvo sukurti ilgaamžis pasaulėvaizdis, šas. paaiškinimų ir komentarų rinkiniai — Brahmanai. Vėliau atsirado vadinamo sios „Miško knygos" — patarimai ir nurodymai at siskyrėliams. Gal įausta i buvo sukurtos upanišados, ketais. Bet turime ir tokių, Kovo 17 dieną Universiteto bovė Travina lr kiti. rektorate Įvyko pasitarimas Sėkmingai mūsų sportinin kurie nustatytais terminais kuriose Vedų dievams ir sporto klausimais. Jame da kai dalyvauja lr respublikos nesugeba išlaikyti įskaitų lr apeigoms suteikiamas lyvavo LTSR Aukštojo Ir aukštųjų mokyklų spartakia egzaminų. peclaliojo vidurinio mokslo doje. Jau kelinti metai iš ei Po to E. Paškevičius pa naujas filosofinis turinys. įinistro pirmasis pavaduoto- lės Iškovojama antroji vieta. sakė: Vedų religijoje žymia |as V. Pranaitis, LTSR sava Čempionų vardus iškovojo — Fakultetų profkomltetal noriškosios sporto draugijos tlnklinlnkal, krepšininkės, ir komjaunimo komitetai, vieta užėmė gamtos reiš Žalgiris" centro tarybos pir kulkinio šaudymo. PDG dau skirstant stipendijas, sporti kinių garbinimas. Senovės mininkas V. želvys, Universi- giakovės. stalo teniso, meni ninko veiklą turėtų laikyti leto mokymo reikalų prorek nės gimnastikos, teniso, mer svarbiu visuomeniniu darbu. indų vaizduotėje dievai torius B. SudavfClus. LKP ginų Irklavimo komandos. Baigdamas „Mokslo" spor ibtuvo užėmę tris „dangiš universiteto komiteto sekre Respublikos čempionatuose to klubo pirmininkas spor torius doc. K. Poškus. LLKJS Jau šešti metai iš eilės pir tininkų Ir trenerių vardu pa kasis sferas": dangų, Jnlverslteto komiteto sekre- mąją vietą užima mūsų mer žadėjo dėti visas pastangas, erdvę tarp dangaus ir že orlus E. Bieliūnas. Fizinio ginų krepšinio komanda. kad sportavimas Ir studija 1 luklėjlmo Ir sporto katedros Čempionų vardus Iškovojo vimas būtų sėkmingi Ir gar mės ir pačia žemę. Pirmo I >'edėjas V. Bimba, šios kated- orientacininkai, šachmatų ir sinti respublikos, mūsų se ji sfera priklausė Djausui, . -os dėstytojai, fakultetų de- šaškių komandos. nojo Universiteto sportinę •i tanai ir prodekanal. TSRS Sėkmingai Įvairiose res garbę. no. kad fakultete nemaža simbolizuojančiam dangų, 1 irba LTSR sporto rinktinių publikos pirmenybėse daly Įžymybių, lr Iškėlė klausimą, Po to prasidėjo diskusijos. I larlal bei kandidatai. vauja mūsų rankinio mergi Pirmasis kalbėles plaukikas. kodėl gi tada Universiteto Vairūnui — dangaus kara Pasitarimą pradėjo' Unlver- nų. tinklinio vyrų lr mergi Tarptautinės klasės sporto sportiniame gyvenime fakul liui, palaikančiam amžina liteto prorektorius B. Suda- nų. stalo teniso merginų ko meistras. Monrealio olimpi tetas ne pirmas. Jis taip pat pasaulio tvarka, Mitrui — pelus. Jame pranešimą pa- mandos. nių žaidynių bronzos meda pakvietė studentus laiku atei !?rė. ...Mokslo" sporto klubo Paanalizavęs sportininkų lio laimėtojas. Universiteto ti sudaryti individualius stu saulės dievui ir Sanitarui i urmininkas E. Paškevičius. socialistini lenktyniavimą. Pramonės ekonomikos fakul dijų grafikus, palinkėjo visų būdais siekti — vandens dievui, viso II 8 kad septlntojo- ..Mokslo" sporto klubo pir teto studentas Arvydas Juo geriausiais Tautų spartakiadoje mininkas pasakė: zaitis bandė panagrinėti fak A. Juozaičio minėtos harmo -kas gyva, kūrėjui. Antro I >agal pelnytus taškus Unl— Gražūs pasiekimai džiu torius, nulemiančius moky nijos. | ersiteto komanda užėmė gina. tačiau Gamtos fakulteto dekanas je sferoje viešpatavo die dar turime ir mosi ir sporto harmoniją. kad vas Indras — atmosferos nemaža neišspręstų klausi Universitete sporto specialis R. Tarvydas džiaugėsi, I1 Partakladoje .ą i ,v|etą 18 viso Tautų dalyvavo 37 mų. Pretenzijų turime klasi tai neruošiami ir sėkmingai studentai diferencijuojami ir ■ nusų sportininkai, kurie kinių ir laisvųjų, savigynos baigusiems šią aukštąją mo pagal savo sportinius suge reiškinių valdovas, trečio I [elnė 135,03 taško: Toliau Ir dziudo imtynių, vyro ran kyklą studentams teks spręs bėjimus, Ir Jiems keliami ati je — Agnis — ugnies ir | '• Paškevičius kalbėjo: kinio. baidarių • kanojų irk ti tam tikras liaudies ūkio tinkami reikalavimai — tokie, aukų dievas. I Sėkmingai spartaklado- lavimo. dviračių sporto ko problemas. Taigi ir sporti kurie nežalingi jų sveikatai. 1 it.p£!s r?dė mQsU krepšlnln- mandoms. Geresnių rezultatų ninkai privalo gerai moky Dabar Be dievų — gėrio nešė fiziškai nepasiruošę I eĮ-,.1kurlos sudarė puse res- laukiame Iš plaukimo, leng tis. Arvydo nuomone sėkmę studentai nebeverčlaml bėgti jų — indai garbino ir die I 'ublikos rinktinės — 6 mū- vosios atletikos komandų. ar slidinėti iki nukritimo studijose didžia dalimi lemia siunčiančius žmo I Ji. įrepSininkės apdovanotos Jau prasidėjo 1980 metų sportininko studento nuosta Dekanas taip pat Išskyrė vus, 1 idabro medaliais. Respubli- studentų spartakiada. Pir ta Į mokslą. Stropiems, smal gamtininkų fizinio pasiruoši nėms nelaimes .pavyz I os tinklinio rinktinėje žaidė mieji startavo slidininkai. siems didelių privilegijų Ir mo svarbą. Čia neblogų re ■ -štuoni mūsų studentai. Iš Tiek moterys, tiek vyrai iš nuolaidų nereikia. Jis džiui, Šušną ir Vritra, ku pats zultatų duoda aktyvus Fizi 1 L8°« *ftWlmų komandos pel- kovojo trečiąsias vietas. no-s susidaro mokymosi sistemą. nio lavinimo katedros Ir I ė«.91,49 ,aSk°. Palyginti su iš moterų komandos buvo ►.’• Ir rektorato ar net ministe sporto katedros bei fakulteto rie simbolizavo sausra. Vienas pagrindiniu ve 1 ėstąja spartakiada. mūsų kėtast daugiau. bendradarbiavimas. R. Tar rijos paramos jam nereikia. ■ tudentai taškų pelnė kelis Toliau E. Paškevičius per Tokios pat nuomonės buvo vydas taip pat nusiskundė, dų religijos bruožų — po J artus daugiau. ėjo prie Fizinio auklėlimo Ir lr Filologijos fakulteto ket- kad ne' visada sportininkai daugiadievybė. Į Prieš tai Įvykusioje septln- sporto katedrai Ir klubui rū vlrtakursė Bitė Steponavičiū uoliai, laiku atlieka laborato liteizmas, I Ojoje LTSR vasaros sparta- pimo klausimo — sportinin tė: rinius darbus, kurių organi Viename Rigvedo himne I lądoje mūsų sportininkai Iš kų mokslo rezultatų: — Nors sportą ir mokslą zavimas priklauso nuo fa ! “KMųjų mokyklų nusileido — šiuo metu Įvairiose suderinti sunku, bet Įmano kulteto ir kitų padalinių dar sakoma, jog yra 3339 die j k Kūno kultūros instituto Universiteto Taip pat ne visi vai, iš kurių 33 svarbiau rinktinėse tre ma. Aišku, universalaus re bo ritmo. Atstovams. O Vilniaus miesto niruojasi išlaiko siūlomą Daug ką lemia sportininkai 792 sportininkai. cepto nėra. Vėlesniuose Rigvedo leptlntojoje vasaros sparta- Rektoriaus Įsakymu 22 spor žinių lygis. Įgytas vidurinė meno saviveiklininkų, akty si. 1 adoje Universiteto sportl- tininkams leista vieną kursą je tekstuose jau aiškiai at mokykloje, pasirinktos vistų tempą. J inkai užėmė bendrą pirmą baigti per dvejus metus. 158 specialybės ir sporto šakos Nepiktnaudžiauti lengvato sispindi senovės indu po jį vietą ir 18 pirmųjų. studijuoja pagal individua specifika. Ir vis dėlto kartais mis pareikalavo „Žalgirio" 1 Pep^ai 16 Universiteto at- lius grafikus, kurie- derina tenka pasinaudoti rektorato centro tarybos pirmininkas žiūris į sielą. Žmogui mi Jovų Iškovojo LTSR čemplo- mi su Fizinio auklėlimo Ir telkiamomis lengvatomis, kad V. želvys. Nors šiuolaikiniam rus. j.i neva kartu su lai ■ l1vardVs- Pas mus studi- sporto katedra bei fakultetų ir kaip besistengtume sesiją per dieną treni I oJa tokie žinomi Tarybų dekanais, prodekanals. Džiu laikyti kartu su visais kurso sportininkui ruotis reikia ne mažiau kaip dotuvių laužo dūmais pa 3 Į uP8°ie. ir pasaulyje spor- gu kad didžioji dauguma studentais. 4 valandas (kitaip jis bus tik kylanti į trečiąją „dan 3<.?ka.’ ka|P Arvydas Juo- laiku Ir sėkmingai išlaiko Bitė paminėjusi Jų svarbą flzkultūrlninkas), energijos ir 3 1 Ifena Katarskytė, įre egzaminu sesijas Turime išreiškė lr kitas lengvaatlečių laiko turi likti ir mokymui gaus sferą", mirties dievo gi Miškinytė. Živilė Saka- sportininkų, kurie mokosi be nuotaikas. Jie kaip ir kiti Jauno karalystę. Tačiau Uuskaltė. Vida Šulskytė. Llu- trejetų arba dargi vien pen sportininkai ypatingų prlvi- si. Prorektorius B. Sudavlčius legljų nereikalauja — pakak pareikalavo iš sportininkų Veduose sielos ir jos po tų padėti Įveikti buitinius stropiau sudarinėti Indivi mirtinio gyvenimo vaizdi keblumus. ..neskriausti" skirs dualių studijų grafikus, egza neįgavo etinės tant stlpendllas ir pan. O minus išdėstyti visam se niai dar tokiu nesusipratimų pasitai mestrui. Ir stengtis, kai ką prasmės. Mirties karalystė ko Pavyzdžiui. Gamtos ir išsilaikyti ir iki sesijos. Be bonai ir komjaunimo biuro Fizikos fakultetuose. to jis pasiūlė Įvairlės drau dar nebuvo padalinta i ro lekretorius L. Janulevičiui, Diskusijose dalyvavo Ir ki giškas varžybas savo Inicia jų ir pragarą, o plačiau tyva rengiamas stovyklas or apibendrindami bendrabučio ti studentai sportininkai. FKFF prodekanas doc. R. ganizuoti. kiek tai Įmanoma, pagarsėjęs mokymas apie Neseniai įvykusiame suli gyventojams rūpimus klausi Bartaška susirinkusius spor atostogų metu. Jis taip pat sielų persikėlimą priklau pkime 12 bendrabučio I mus, neblogai įvertino bend
Ir mokslas, ir sportas
K
Trumpai
rpuso šeimininkai — Isfori5 fakulteto studentai — Harė savo bendrabutietiško fvenimo aktualijas. Susirinkimo svečiai IF par•io biuro sekretoriui V. Ur
rabučio tarybos darbą, nuro dė šios veiklos trūkumus, o studentams patarė atkreipti didesnį dėmesį j drausmės ir tvarkos stiprinimą. Vilė KORENIAUSKAIJ6
tininkus nudžiugino, kad de kanatas, vadovaujamas ėllmo sporto meistro J Mackevi čiaus, nuo šių mokslo metų Jiems skirs ' dar didesni dė mesį. Bele, dekanato reiklu mas Ir griežtumas sumažėti nežada. Doc. R. Bartaška pripaži
pasakė, kad reikia baigti tą „tradiciją", kada su Įskaitų ar egzaminų lapeliais pas dėstytojus vaikšto treneriai. Pasitarime kalbą pasakė LTSR Aukštojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pirmasis pavaduotojas V. Pra naitis.
somai nuo karmos žmogaus gerų ir blogų po elgių visumos — pradėjo formuotis žymiai vėliau. Veduose pagrindinė ry šio tarp žmogaus ir dievo forma buvo aukojimas. Senovės indai tikėjo, kad auka padeda įgyti dievų malonę pagal principą: „Aš dievui, dievas- — man". Dievams aukodavo naminius gyvulius, ryžių paplotėlius, varškę, svaigi nantį somo gėrimą. Ypa tingais atvejais buvo au kojami ir žmonės. Šventosiose vedų religi jos knygose buvo bandy ta išskirti bendrą Visatos sandaros principą, kuris galėtų paaiškinti atskirus joje vykstančius reiški nius. Tokiu principu tapo universalus pasaulio tvar kos dėsnis Rita. Iš vienos pusės buvo manoma, kad šiam dėsniui paklūsta ir žmonės, ir dievai. Kita vertus, tikėta, kad kosmi nė tvarka neatsiejamai susijus su ritualine žynių praktįka. . Ji buvo suvo kiama ne tik kaip priemo nė gauti iš dievų įvairių gėrybių, bet ir kaip orga niška pasaulinio proceso dalis. Aukos ir ritualai padėję Ritai nugalėti chaosą, be i u neįmano mais Saulės patekėjimas, metų laikų kaita ir visa kita. Ritos valdžiai pa klūsta net dievai — jos įstatymų vykdymas jiems yra būtinas. Vienoda žmonių ir dievų priklau somybė nuo vieningo be asmenio visatos dėsnio — kardinali —- Rigvedo pa saulėžiūros idėja. Ji per eina i vėlesnes Indijos re ligines sistemas: hinduizma, budizmą, džainizmą. Ritos vietą čia užima kar mos dėsnis, įtvirtinantis kiekvieno gyvo padaro priklausomybę nuo anks tesnių jo poelgių. Rigve do epochos indai nemanė, kad visatos mįslę gali įs pėti dievai. Nors įie ir su kūrė žmonių pasaulį iš aukojamo milžino Purušo kūno, tačiau Purušo ir sa vo pačių atsiradimo prie žasties jie nežino. Vedų religija buvo ikiklasinės visuomenės — gentinės santvarkos ir ka rinės demokratijos pertom do — ideologija. VIII—VII amžiuje prieš mūsų erą Indijoje vyko reikšmingi socialiniai eko nominiai poslinkiai. Kūrė si valstybės, kastų pagrin du susidarė klasės. Senoji vedu religija dėl savo de mokratiškumo negalėjo patikimai ginti valdančių jų klasių interesu ir už leido vietą naujiems .mi tams bei tėvijoms, i teisi nančioms privilegijuotą brachmanų (žynių) ir kšat rijų (karinės aristokrati jos) padėti. GEDIMINAS SAVICKAS'
„Akiračiui" straipsnius parengė Universiteto fi losofijos istorijos ir ateizmo katedros visuomeninė taryba.
Viktorinos rezultatai Tarybinės Armllos ir Karinio Jūrų laivyno 62osloms metinėms pažymė ti IF komjaunimo biuro iniciatyva buvo paskelbta viktorina „Iš TSRS Gink luotųjų pajėgų istorijos". Viktorinoje dalyvavo di delis studentų būrys, gau ti 147 kolektyviniai ir in dividualūs atsakymai. Daugiausia atsakymų at siuntė Matematikos, Eko nominės kibernetikos ir finansų fakultetai. Vertinimo komisijos na riai — A. Sapožnikovas, E. Bieliūnas, N. Trifonovas, L. Janulevičius, E. Valiukevičius, L. Bakūnas — peržiūrėję gausius ir įvairius atsakymus, vikto rinos nugalėtoju pripažino GF III kurso studentą Vytautą Oškinj (53 balai), antroji vieta atiteko EKFF ekonominės kiber netikos I kurso I grupei, trečiąja vieta pasidalino MaF III kurso studentas Kęstutis Baušys Ir IF III kurso istorikai. Už aktyvų dalyvavimą viktorinoje apdovanoti MaF, EKFF ir FilF IV kur so studentas Algirdas Zafankauskas. Gaila, kad i mūsų vik toriną neatsiliepė Preky bos, Pramonės ekonomi kos, Medicinos, Fizikos, Chemijos, Teisės fakulte tai. Daugiau tikėjomės Ir iš Istorijos fakulteto stu-
dentų. Dabar, pasibaigus kon kursui, dar kartą sveiki name nugalėtojus — išra dingiausius, darbščiausius studentus. Taip pat nori me paminėti ir Iškilusius sunkumus, problemas. Or ganizuodami šią viktori ną, siekėme sudominti ir jtraukti j ją kuo daugiau studentų, išjudinti pirmi nes komjaunimo organiza cijas, skatinti kiekvieno komjaunuolio vlsuomenin aktyvumą. Mūsų viktori nos tikslas — karlnls-patrlotinls Ir Internacionali nis studentijos auklėji mas. Kaip parodė rezultatai žinojimas nelabai džiugi na. Daugelis ne i visus klausimus surado tinkamą atsakymą. Nežinojo stu dentai, kad pirmasis užsie nio karinis junginys Di džiojo Tėvynės karo me tais suformuotas mūsų te ritorijoje— Liudviko Svobodos vadovaujama čekoslovakų karinė dalis. Dėkojame visiems dalyvlams už kūrybiškumą nuoširdžias pastangas ir tikimės, kad ir toliau domėsitės Tarybinės Armi jos istorija, ir kad kitą kartą panašiame renginy|e dalyvaus visų fakultetų studentai. E. VALIUKEVIČIUS IF komjaunimo biuro narys
Neseniai Universiteto Moks linėje bibliotekoje buvo su rengtas vakaras, skirtas gar saus respublikos kraštotyri ninko, LTSR nusipelniusio mokytojo Juozo Šliavo (1930.II.8— 1979.VI.10) atmi nimui pagerbti. MB darbuoto jai, vadovaujami bibliotekos direktoriaus pavaduotojo A. Stravinsko, paruošė nedidelę apžvalginę parodėlę, supažindinančią su šio žmogaus, susijusio su Lietuvos kultūros istorija bei Universitetu, gyvenimu. Vakare dalyvavo profeso rius Z. Zinkevičius, profeso rius B. Grigelionis, LTSR pa minklų apsaugos Ir kraštoty ros draugijos pimininko pa vaduotojas K. Račkauskas, Istorijos instituto vyr. m. b. V. Milius, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto m. b. K. Garšva ir N. Vėlius, VU kraštotyros klubo nariai, J. Šliavo giminės, bendradar biai, mokiniai. • * * „Kas gimsta varge, to skrydis būna aukštesnis", tai eilutė iš Juozo Šliavo nemažo kūrybos pluošto, kuris kartu su jo mokslinio tlriamojo pobūdžio darbais šian dien saugomas Vilniaus uni versiteto bibliotekos rankraš tyne. .. O šitame lakoniškame pa sakyme ir sutelpa visa šio provincijos mokytojo gyveni miškoji patirtis. Skaudus vargingų vaikystės dienų kartėlis neaptraukė juodu debesiu Šliavo — jau nuolio sielos. Teturėdamas devyniolika metų iš gimto sios Linkuvos į Žeimelio vi durinę mokyklą 1949-aisiais atvyko jaunas mokytojas, sa varankiškai pramokęs anglų kalbą ir besiruošiąs ją studi juoti. O naujasis mokytojas pasirodė dair esąs ir poetas. 1950 metais įstojus į Vil niaus pedagoginį institutą, reikėjb daug laiko skirti ne tik mokiniams, savišvietai, bet ir studijoms, Jas 1956 metais baigė su pagyrimu, bet Žeimelio palikt nesinorė jo. Na, o 1959 metais po res publiką pasklido žinia apie
Prakalbinta tyla Žeimelio muziejų, kurį įkūrė mokytojas J. Sliavas... Mokytojo kelias į kraštoty rą prasidėjo turbūt 1958 me tais, kai mokiniai atnešė miestelyje rastų archeologi nių radinių. Tai buvo muzie jaus ekspozicijos pradžia, tai .buvo ir pirmoji J. Sliavo pa žintis su kraštotyra, kuri vė liau tapo ne tik laisvalaikio -užsiėmimas, bet ir didelių stebėjimų bei atradimų šalti nis. Mokytojas Įsteigia jau nųjų kraštotyrininkų būreli (pažymėtina, kad respublikos kraštotyrinis judėjimas kaip tik ir prasidėjo tuomet), ku riam vadovavo apie dvide šimt metų. Muziejui ir savo darbams jis daugiausia rinko duomenis iš buvusios žiemga lių žemės, dabar apgyvendin tos lietuvių (Akmenės, Joniš kio, Pakruojo ir Pasvalio raj„ iš pietų ribojamų Mūšos upės). Kadangi pradžioje to kio pobūdžio muziejus buvo vienintelis Lietuvos ir Latvi jos Žiemgaloje, apie 1966 m. jis įbuvo pavadintas „Žiem galė", o 1973 m. Įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą. Mu ziejuje sukaupta per 4000 eksponatų iš archeologijos, liaudies meno, senovinių do kumentų, spaudinių, fotonuo traukų. Gana reti muziejaus eksponatai vienmečiai su žal vario amžiumi. Nuo 1966 metų Žeimelio vidurinės mokyklos mokyto jas pradėjo apibendrinti su rinktus kraštotyrinius duome nis savo moksliniuose dar buose, kurių jis parašė 18 tomų. Įdomu, jog J. Šliavas domėjosi ir tyrinėjo Įvairias istorijos, kultūros raidos sri tis. Svarbiausi jo veiklos ba rai — mitologija, archeologi ja, kalbotyra, etnografija, is torija, tautosaka. Pasitelkęs šiuos mokslus, kitų baltų genčių bei kaimyninių tautų (latvių, estų, ukrainiečių) is torinę praeitį, J. Sliavas ap rašinėjo Lietuvą nuo Palangos iki Zarasų, nuo Žeimelio iki
ANTRIEJI NAMAI Jau ne kartą rašėme rėti visus pakampius, kuapie mūsų antruosius na rie pilni šiukšlių? mus — bendrabučius. Au Tačiau mus labiausiai toriai yra pateikę jdomių nustebino 3 bendrabučio pasiūlymų, kaip studentui 117 kambario gyventojai. praleisti (domiau laisva Sis kambarys buvo pana laiki. Ar pasikeitė padė šus j šiukšlių dėžę, bet tik tis? Atsakyti j šj klausi ne j gyventi skirtą patal mą mums padės komjau pą. Be to kambario šeimi nimo komiteto komjau ninkai, gerokai buvo pasi nimo prožektoriaus ir vaišinę „karčiąją", drąsiai operatyvinės grupės na mėtė replikas komisijos rių reidas. adresu. Nepatenkintieji: Bendrabutis Nr. 4. Kaip GF IV k. studentai G. Na mums paaiškino, čia gy vickas (grojęs „pirmuojui"1 vena daugiausiai Medici smulku), G. Samkus, A. nos fakulteto studentai. Ir Milvydas, J. Venckus. Šie kaip nekeista, tai buvo studentai buvo iškviesti vienas netvarkingiausių paaiškinti savo poelgio į profkomitetą. bendrabučių. Tiesa, jis studentų remontuojamas, bet tai Antroji staigmena mūsų nereiškia, kad kambariuo laukė 142 a kambaryje, se galima berti ant grindų kur gyvena bendrabučio visa, kas patinka. Taip tarybos pirmininkas Al darė 54 kambario gyven gis Bartkevičius. Sis kam tojai MF I kurso studen barys taip pat šiemet dar tai A. Laurinavičius, F. nematė šluotos. Apie kitą Pauliukevičius, S. Mujus. tvarką net nesinori kal Mums atrodo, kad deka bėti. Tik kokią moralinę natas ir visuomeninės or teisę vadovauti bendra ganizacijos imsis atitinka bučio gyventojams turi mų priemonių šių studen toks pirmininkas? tų atžvilgiu. Negeresnė Džiugu, kad studentai padėtis ir 24 kambaryje, gerai budi savo bendrabu kur „apsistoję" MaF I čiuose. Bendra bėda Vi" kurso studentai A. Spur suose bendrabučiuose ga, A. Kuzminskas, D. trūksta inventoriaus, o Jakutis ir V. Tamulionis. ypač kėdžių. Pavyzdžiui, Blogiausiai tvarkosi pir 6 bendrabučio skaitykloje mo kurso studentai. Ar ne matėme dvi kėdes, bet ir laikas jiems būtų čiupti tos pačios buvo sulūžuj rankas šluotas ir apž'iū- stos. Tas pat ir su dušais.
Vilniaus, daugiausiai dėmesio skirdamas pagrindinei savo temai — senųjų žiemgalių ir gyvenimui. jų palikuonių Vienas garsiausių respublikos kraštotyrininkų visą gyveni mą stengėsi ne tik surinkti duomenis iš žmonių bei rašy tinių šaltinių, bet ir apibend rinti juos, iškeldamas vienoj ar kitoj jo nagrinėjamoj sri ty mokslininkų nejudintas problemas. Sis, anot istorijos mokslų kandidato etnografo V. Miliaus, mūsų kultūros fenomenas yra dalyvavęs ir Universiteto kraštotyrininkų
ekspedicijose (Joniškėlyje ir Žagarėje), kurių metu na-tik rinko kraštotyrinę medžiaga,, bet ir konsultavo studentus, ekspedicijos, dajyvibs. Šiuo metu J'. Sliavo darbai saugomi ne tik Universitete, bet ir Latvijos TSR MA bib liotekoje bei Žeimelio muzie juje. Beje, Latvijos TSR MA akademikas J. Stradinis yra pažymėjęs, jog laikui bėgant, šių darbų vertė didės ir moksle jie užims prideramą vietą. Ir nore J. Sliavas rašė: „Laiko tėkmė — tai plati, be galinė tyla...", laikas jau ta ria savo žodį apie didį mūsų kultūros darbininką.
Jolanta VARAPNICKAIIE
Atkelta iš 2 psl. lūžio negali būti, todėl tai darysime palaipsniui. Nors laipsniškas keitima sis nėra parankus, kadan gi keičiasi studentai. Ge rai, kad dar turime vete ranų. Jie padeda naujo kams. Tokiu būdu meni „vienodėja". nis lygis Meniniam lygiui sąvoka „epogėlus" neegzistuoja, Pastaruoju metu muzfklnis lygis kyla, nes mūsų gretas papildo atėjusieji iš muzikos mokyklų. Greitai darysime vaizdo įrašą laidai „Tonika". Ruošiame oratoriją „Revo liucijos kareivis" V. Kap suko minėjimui. Ruošia mės Respublikinei dainų šventei, Respublikiniam ansamblių konkursui, ku- Į ris j vyks liepos mėnesi Tikimės dalyvauti ir.Olim plūdoje. Ten siusime di dėlę koncertinę grupėj Rudeni jrašysime jau ant rąją plokštelę. Sėkmės tolimesniamd R. JANCEVlClUS dąrbė. Ačiū už pokalbį. I VU Komjaunimo komiteto komjaunimo prožektoriaus Kalbėjosi Ilona IKAMAITi štabo narys Norint išsimaudyti, kaip mums paaiškino bendra bučių gyventojai, reikia vos ne prieš dieną užsi imti vietą, nes visur vei kia geriausiu atveju vie nas dušas, 6 bendrabučio gyventojai skundžiasi, kad šiame nėra televizo riaus. Kaip mums paaišklno, kad komendantė pastatys jį, jei bendrabučio taryba j j prižiūrės, nes televizoriaus pirmtakas buvo taip sumaniai išmon tuotas, kad meistrams be liko tik skėstelėti ranko mis. Tatgi, gerbiamieji gy ventojai, nekaltinkime ki tų, nes pirmiausia esame kalti patys. Reidas baigėsi. Turime kuo pasidžiaugti, yra ir bėdų. Nors kaip sako, nėra namų be dūmų, Sutelkę jėgas, pasistenkime, kad mūsų bendrabutis tikrai būtų jaukūs, tvarkingi antrieji namai.
DĖMESIO! Kovo 30 d. 17 vai. Di džiojoje auloje (Ciuir'ionio 21) vyks tarpfakultetinis humoro ir s-atyros konkur sas.
Redakcijos adresas: 232090 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. trinko ir iškiliuoju bildu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. TapHOHHHe CTyAeHTacs (aCoBe-rcKHiį cryACHTs). Opras napinoMa peKropara, KOMHTera AAKCM, npo<j>KOMa opAeaoB TpyAosoro Kpacnoro iHaMem h ApyacOu HapoAOB Bwu>aioccKoro ynaBepcKTera km. Banųaca Kancyuca Akt. CCP. Ha ahtobckom K3UKe.
Parodomojoje programoi j e dalyvaus doc. J. Bulei te, rašytoją V. Žilinskai tė, aktorius J- Čepaitis. Kviečiame visus atvyki ti! I VVU kultūros klubad
Tlražas 4718 LV 10232 Užs. Nr. 792
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ