anveinis cuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
75 m. kovo 7 d 1 D.
I VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
PRADĖTI
gu
I KOMJAUNIMO DO-
ENTAI.
V VU
TĄDIEN
PIR-
ShL
I 15 RESPUBLIKOS STU-
sf s '
j1
1 f
Ų NAUJUS KOMJAU-
*
J i ’
Mg
»1
JMFjpį
Ru
ĮĮL.-Uf
I
H JI
in .1 o
I
J
BILIETUS GAVO 25 AUSI
UNIVERSITETO
JAUNUOLIAI.
■ CECOIO3HblR AEHHHCKHR KOMMVHMCTMMECKHR COIO3 MOAOADKH
Garbė būti pirmuoju
TRAUKOSE:
— bendras iškilmių
viduryje — kalba pirmasis tmjaunimo Universiteto sek torius L. Maleckas; pirmaJ naują komjaunimo bilietą KJS Universiteto komiteto Pretorius S. Imbrasas Įteiks k. matematikei J. Bara uskai tei;
Japačioje — Pramonės eko'mikos fakulteto diplomane!.8 A. Kasperūnas, V k. mekas V. Mačiulis, kalba Vilniaus miesto komiirmasls sekretorius N. vičius, j dešinę nuo jo tijos Universiteto kosekretorius P. Bernatakomjaunlmo veteranas leckas, partijos Lenino komiteto pirmasis seks C. Slyžius; komjaunimiteto sekretoriaus paojas J. Bagdonas (dekalbasi su II k. geoU Važa ir II k. lituanis K. Urba. 5T Vi. BRAZDINO nuotr.
VLKJS NARIŲ — DIPLOMANTŲ — KOMJAUNIMO DOKUMENTŲ --------- I KEITIMO NAUJAIS IR ĮTEIKIMO LAIKAS Teisės fakultetas 1 qr. — 111.10 d. 10 d. 17 vai., 2 qr. — 111.10 vai. 3 qr. — 111.10 17 vai. Medicinos fakultetas qydomoji spec. — 111.11 d. 17 vai., pediatrijos spec. — III.12
111.12 d. 17 vai., 11 vai., san. hiqienos spec. 111.12 d. 17 vai. Filoloqijos fakultetas anqlų k. ir lit. spec. — 111.13 d. 10 vai., 111.13 d. 16 vai., vokiečių k. ir lit. spec. — III. 13 d. 12 vai., 111.13 d. 17 vai., prancūzų k. ir lit. spec. — III. 13 d. 13 vai., 111.13 d. 17 vai., rusų k. ir lit. spec. — 111.14 d. 11 vai., 111.14 d. 17 vai., lietuvių k. ir lit. spec. — 111.17 d. 10 vai., III. 17 d. 17 vai.,
fik
Jhra 0 j!;
*
Universitete graži, įsimintina, dviguba šventė: kovo pir moji — pavasario pradžia, kovo pirmąją pradedami keisti komjaunimo bilietai. Komjaunimo komiteto kambarėlis pažvalėjo, pajaunėjo. Čia rinkosi geriausieji Universiteto komjaunuoliai, dekanai, dėstytojai, svečiai. Susijaudinę lai mingieji virpančia ranka pasirašinėja ant naujųjų komjau nimo bilietų. Lydimi dėstytojo A. Valiulio vadovaujamos kaimo kapelos garsų, šventės kaltininkai ir svečiai patrau. kia į salę. Nuotraukos primena praėjusį trečiąjį semestrą, aplink raudonuoja gėlės. Garbės sargyba prie komjauni mo vėliavos. — Šiandien didžiulė šventė mūsų senajame Universite te, — kalba komjaunimo komiteto sekretorius Steponas Imbrasas. — Turim ir kuo pasididžiuoti: studentų pažangu mas šiais mokslo metais šoktelėjo iki 94,7%. Malonu, kad komjaunuoliai studijuoja geriau už nesąjunginį jaunimą. Turim net 819 mokslo pirmūnų. Sunku buvo išrinkti tuos 25 pačius geriausius. Komjaunuolius sveikina LKP Vilniaus miesto Lenino ra jono komiteto pirmasis sekretorius C. Slyžius. Komjaunuo lių veteranų vardu kalba respublikos nusipelnęs gydytojas Leonas Maleckas. Pokario metais jis pirmasis vadovavo mūsų komjaunimo organizacijai. Lyg ir ne taip seniai šitai buvo, atsiminimai tokie gyvi, bet.. . Kaip viskas pasikeitė! Pirmasis komjaunimo ibilietas įteikiamas Matematikos ir mechanikos fakulteto trečiakursei Janinai Baranauskaitei. Pakyla R. Bernotas, A. Blažys, A. Vaičiulytė, E. Dulskaitė. Visi dvidešimt penki. Vėl nuoširdūs linkėjimų žodžiai. Sveikina LLKJS CK biu ro narys, LLKJS Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekre torius N. Vaitkevičius, partijos Universiteto komiteto sek retorius P. Bernatavičius. Komjaunuolių vardu kalba komjaunimo Teisės fakulteto biuro sekretorius V. Geržonas: — Dėkojame grupių draugams, dėstytojams, Universite to visuomeninėms organizacijoms už jų didžiulį pasitikėjimą. Stengsimės neapvilti, įrodyti, kad esame jo verti. Aušra KALVENAITE
Sveikiname Universiteto dėstytojas, darbuotojas, studentes — visad dailias, geras ir linksmas mūsų moteris
emancipacija]
su Kovo 8^ąja! IIIIIIUliiiliilIlIilIlliuihiliiiiiIIiillhllllillIlIlIlIlilIlIlIilIlIlIilIlIllIlIHIlIlI PASAKOJIMĄ APIE UNIVERSITETO MOTERIS PARENGĖ VISUOMENINĖ REDKOLEGIJA — I KURSO ŽURNALISTAI — VYRAI
Katedros stotelėje atsiduso troleibusas iš Antakalnio. Išgriūva čiauškančių mokinukų, dar keli išsipūtusiais portfe liais. Ties skelbimų kolona stabteli moteris. Greitu žvilgs niu — beveik automatiškai — nužvelgia lietuje peršlapusias afišas ir patraukia Tilto gat ve aukštyn. Eina neskubėda ma, tačiau pasitempusi, grakš ti. .. Būrys patrakėlių studen tų, busimųjų gydytojų, ties posūkiu pažeria „Labą rytą" ir nuskuba Raudonojo kry žiaus ligoninėn. Docentė Al dona Bartusevičienė, matyt, prisiminusi kažkurį jų per egzaminą, tylomis nusijuokia, krypteli galva.. . Pasuka ir ji į ligoninės kiemelį. Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedros durys įprastai sudejuoja. Kabineto langas juodas — dar tik aušta, atsi. spindi viskas lyg veidrodyje. Jame matyti, kaip docentė, pravėrusi knygų spintą, pa ima pilvotą segtuvą. Kaligra fiškai juodu tušu išvedžiotas užrašas jau apsitrynęs, bet viduje rentgeno nuotraukos, aibe pastabų primarginti po pieriaus lapai sudėti tvarkin gai. Viskas savo vietoje. Net gi rašalo spalva čia labai daug reiškia. Raudonai — ypatingos atžymos, žaliai. .. Pasiremia kaire skruostą. Susimąsto. Ant stalo krašto albumas. Atsiverčia kažkurį puslapį ir... kelintąkart žiū ri į savo jaunystės nuotrau ką. — Neįsivaizduoju, iš kur rasdavos tiek energijos, po lėkio, — pasakoja docentė. — Beveik iki pirmųjų gaidžių „džiovindavom" galveles prie vadovėlio, konspektų. O va dovėlius tik du teturėjome ar tris. .. Gal naujienos ir nepasakysiu, bet knygas labai gerbėme ir tausojome. Aldona Bartusevičienė nu.
tyla ir atsidūsta. Girdėti laik rodžio ciksėjimas ir retas lie. taus lašų barbenimas į palan gę— Bet mes pasiutiškai linksmi būdavom! .. — vei das nušvinta. — Pamenu, šo kau Universiteto dainų ir šo kių ansamblyje.. . Ir slenka repeticijų vaizdai lyg atgijusio seno filmo kad rai. Ir vėl ji pasiutiškam šo kio sūkury kamuoja vargšą senjorą. . . Vėl, paskaitoms Medicinos fakultete pasibai gus, skubinasi į darbą. Ji — Anatomijos katedros laboran tė. Nejauku buvę laboratori
ti tiek, kiek reikia. Nuošir džiai. Atvirai kalbant, medici na man — viskas. Gal tai gerai, o gal ir nelabai, bet savęs neįsivaizduoju be šito balto chalato. Baigusi universitetą, Aldo, na lieka asistente, pakviečia ma dėstyti anatomiją ir rent genologiją. O 1953-aisiais ją sveikina Maskva. Čia, šalies sostinėje, prasideda kelias į mokslo viršūnę. A. Bartusevičienę „susiranda" žymus pro fesorius S. Rentbergas. Jis ima vadovauti Aldonai, ra šančiai medicinos mokslų kandidatinę disertaciją. Ir lie
kursą. Paskelbia sąjunginiu mastu mokslinių straipsnių, tampa penkių pripažintų ra. cionalizacinių pasiūlymų au tore. — Pasikonsultuoti atvažiuo davo ir dabar atvažiuoja, — docentė rodo registracijos knygą su keturženkliais eilės numeriais, — gana daug ir gydytojų, ir dar daugiau li gonių. Be galo malonu nors kiek padėti, patarti. Jos žodis labai reikalingas ir partijos Universiteto .komi teto, kurio narė ji yra, po sėdžiuose. Ji Vilniaus miesto tarybos deputatė, autoritetin
Daryti gera visiems joje iš pradžių. Aštrus formalano kvapas grauždavo akis, ašarų ledeliai ją lydėdavę net iki bendrabučio.. . Sekėsi jai užsienio kalba, geriausiai visame kurse. To dėl teko talkinti net dėstyto jams. Kartą buvo taip: — Prieš žiemos sesiją pa prašė mane dėstytojas, kad pavaduočiau. Rinkosi įskaitai pirmakursiai. Aš gi.. . antra kursė. Bet sutikau. Atsakinėjo pirmasis studentas gana ne blogai. Nieko nebeliko — rei kėjo pasirašyti, nors bandžiau būti reikli. Paėmiau jo įskai tų knygelę ir tik tada prisi miniau nepaklaususi, ką rašy ti grafoje „dėstytojo pavar dė". Ką beveiksi, ėmiau ir lyg niekur nieko pasirašiau savo pavardę, dar pridėjau „mokslinį laipsnį" — „st" (suprask, „studentė").
ga Kultūros reikalų komisijos narė. Domisi jaunimu, jo dar bu ir poilsiu, ypač paauglių laisvalaikiu. A. Bartusevičie nė stengiasi, kad jaunuoliai visur ir visada būtų kultūrin gi, pareigingi. Kad jie su prastų, jog žmogaus gyveni mas skirtas daryti gera vi siems. &*“"£.. .Rentgeno diagnostikos laboratorijoje įprasta rausva prieblanda. Tyliai gaudžia aparatūra. Praveria duris sta cionaro ligonis. Docentė Al dona Bartusevičienė maloniai nusišypso ir tyliai taria: — Nagi, nagi.. . Pasižiūrėsim. Jonas KERNAGIS
Autoriaus nuotraukoje doc. A. Bartusevičienė pirma iš dešinės.
pia temą disertacijai pasi rinkti. .. pačiai. Labai daug reiškia tas profesoriaus pasiū lymas: ir įvertinimą, ir pa. skatinimą. — Temą pasirinkau aktua lią: „Klinikiniai, rentgenologiniai ir fotomorfologiniai inkstų tuberkuliozės stebėji mai". Dažnai ligoninės valytoja rasdavo jaunąją gydytoją po galva alkūnę pasidėjusią. .. Rašomasis stalas lūžo nuo knygų, žurnalų, brošiūrų. — Ką ten apie valgį, mie gą — apie sūnų pamiršdavau. Gyvenau vien tik knygomis, rentgeno diagnostine medžiaga. ..
Po trumpo atokvėpio jaunoji mokslininkė, šalia paskaitų Universitete, imasi mokslo tiriamojo darbo klinikinėje ligoninėje. Paskiau mokslų kandidatė pradeda — Ir iš viso nepaprastai skaityti respublikos gydytomėgau ir mėgstu dirbti. Dirb jams rentgeno diagnostikos
Interviu su Istorijos | kulteto vakarinio ir ne | vaizdinio skyriaus pro | kanu doc. V. 2EIMANTM Gerb. prodekane, p ; kykite, kokia „politi Ja atmosfera fakultete taiB vyrų ir moterų Tarpta ■ nių Moters metų debiutM Kasmet fakultetas ■ labiau moteriškėja. MaųO moterys nesitenkina lyj«H mis teisėmis, jos stenjiB si vis daugiau ir daut; užsikrauti ant savo pe : Neįsivaizduoju fakul ir katedrų be mūsų metodigalbininkių: laborančių. Jų darbas tiek pastebimas, bet i svarbus. Kai jos suse-j ir labiausiai galvotas : kulteto padalinio adm: ratorius tik graibstosi širdies ir galvos, neg e damas atsakyti į Rėkt : to užklausimus. . . ’ Šiais metais Psicholoi jos katedroje atsirado ai roji psichologijos kai: datė G. Mikšytė. MoteB neįveiktos kol kas liko :B Visuotinės istorijos ir nalistikos katedros (t'.-B pastarosios vyrų monoi'P* >» lija jau braška). B Ar Jūs vedęs? Kas gali išvengti nystės klaidų. . . Kiek kartų? Kol kas tik vieną k] tą. . . Ar nesigailite? O tai priklauso nuotaikos. Kokios Jūsų pareięB šeimoje? Aišku, vyro! įsivaizduokime, kad į sų duktė abiturientė. hM kią specialybę Jūs p e I lytumėte jai rinktis? s* Neturiu dukterų, tof11sunku įsivaizduoti. P bėjau, jog daugelis t|a lių — bibliotekininkų Įia komenduoja savo sp:B lybę. Istorikai stumia B vo vaikus į žurnalu B (vis po savo sparntlB O tėveliai žurnalistai - fl čia toliau nuo fakulteioB Jūsų sveikinimai .di moterų švenB bingos proga? Kad baigiamieji d Pe tojo penkmečio meta si< sl< soms mūsų moterim- B neštų daug laimės, kadi3 visad būtų dailios, gral ap linksmos! Kalbė Vladas RAKSI i81
I
4
—
CHEMIKŲ AUKLĖTOJAS Už ilgametę vaisingą mokslinę pedagoginę ir vi suomeninę veiklą, ryšium su septyniasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vil niaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybi nio V. Kapsuko universite to Neorganinės chemijos katedros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, profesorius Ka zys Daukšas apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo Garbės raštu. LTSR nusipelniusiam mokslo veikėjui, Respublikinės D. Mendelejevo chemijos drau gijos valdybos pirmininkui, profesoriui K. Daukšui suka ko 70 metų. Aukštosios mokyklos ir jo gyvenimo keliai susiliejo
1933 m., kai pradėjo dirbti Kauno universitete. Atsikėlusiame į Vilnių Universitete K. Daukšas nuo 1940 m. va dovauja Neorganinės chemi jos katedrai. 1944 m. nekū rentose auditorijose skaityda mas paskaitas, K. Daukšas ragino pakelti laikinus sunku mus, žadino entuziazmą ir giedrią nuotaiką. 1945—1946 m., būdamas Chemijos fakul teto dekanu, K. Daukšas to liau komplektuoja chemikų kadrus, organizuoja, tvarko karo nuniokotas laboratorijas. Jis parengė ir išleido į gyve nimą daugelį aukštos kvali fikacijos chemikų, kurie šian dien sėkmingai dirba mokslo įstaigose, mokyklose ar ga myklose. Myli ir gerbia studentai ir absolventai savo profesorių už jumorą, už įdomias ir tu riningas paskaitas, jie dėkin. gi jam už daugelį neorgani nės ir analizinės chemijos va dovėlių. Iš jų mokėsi visos pokarinės Kauno ir Vilniaus
studentų chemikų laidos, iš jų mokosi geologai, biologai ir kitų specialybių studentai. K. Daukšas, vadovaudamas Neorganinės chemijos kated rai, parengė grupę analitikų — mokslo kandidatų, kurie praktikoje įgyvendina profe soriaus idėjas — ruošia nau jus elementų mikrokiekių nu statymo metodus, tiria res publikos žaliavas ir kt. Profesorius yra aistringas chemijos mokslo populiarin tojas, aktyviai dalyvauja „Ži. nijos" draugijos veikloje. Savo pedagoginiu talentu profeso rius K. Daukšas sugeba su prantamai, gyvai ir įdomiai perteikti bet kuriai auditori jai sudėtingiausias problemas, sukelia gyvas diskusijas, to dėl ne tik Vilniuje, bet ir kiekviename respublikos kam pelyje profesorius K. Dauk šas yra gerai žinomas ir lau kiamas svečias.
Doc. E. JASINSKIENE, doc. E. RAMANAUSKAS
minti, mažiau kalbėti. o giau diskutuoti. IV k. lituanistas B. S KALBOS SEKCIJOJE džia, tvarkantis ir ,,TS“ H ■ kalbame“ skyrelį, susirinku aptarė būdingiausias studH Kovo 3 d. Auloje vyko Kal tų kalbos klaidas. Tai ji bos sekcijos susirinkimas bene pirmas kartas, kiek Į „Studentų kalba“. Pirminin vuoja sekcija, kad susir kavo VISI doc. V. Buda. VISI me kalbėtų studentas. ni docentas A. Rosinas nagrinė „TS vc jo būdingiausias studentų sa PAVEIKSLŲ GALERIJOjB vaitraščių kalbos klaidas. B Vyr. dėst. V. Mikalauskas apžvelgė sieninės spaudos Praėjusią savaitę Vilnį n kalbą, iškeldamas daug jos miesto afišos chorinės v negerovių. Iš vyr. mokslinio nos mylėtojus pakvietė į fl bendradarbio S. Keinio pra publikos nusipelniusio koS nešimo paaiškėjo, kokia pras tyvo Universiteto AkadertM ta studentų ekonomistų diplo choro, vadovaujamo fa minių darbų kalba: joje pasi n. a. Prano Sližio, konceO taiko net rašybos ir skyry Šeštadienio popietę po9 bos klaidų. Nemažiau prane naisiais Paveikslų galed se šėjas kaltino ir dėstytojus: skliautais skambėjo F. U jų recenzijos irgi rodo men delio, Š. Guno, P. Sližio y Kavecko, kitų tarybiniu H ką kalbinį išsilavinimą. Diskusijose kalbėję dr. užsienio kompozitorių ■ 1 prof. J. Palionis, filologijos niai. Maloniai klausytoju k kandidatė A. Kučinskaitė pa vo sutikta ir musų choro -z lietė opų klausimą — susirin listė E. Sederavičiūtė, atlfjS F. Šuberto dainą J kimų nepopuliarumą. Prof. si J. Palionis pabrėžė, kad su Marija“ ir P. Sližio harnj k sirinkimuose taisomos tos pa zuotą lietuvių liaudies d čios, daug kartų visiems gir „Tykus vakarėlis“. Šis Akademinio chorol K dėtos klaidos. Tad kaip jie gali būti gausiai lankomi. Ir si rodymas plačiajai visut;-1 šį kartą studentų beveik ne nei — pirmas šiais metO buvo. Pasak prof. J, Palionio, V. MARAUS d susirinkimus reiktų suproble-
Pirmąkart...
PILDŽIUSIŲ VILČIŲ MIESTAI
2j J. Kernagio nuotraukoje TSRS tarptautinės klasės od.porto meistrė, dukart Eurojos čempionė, TSRS čemploįėlv Marcinkevičiūtė.
Šimtmečių išbandymus nu galėję graikų mitai pasakoja apie galingą amazonių gentį, gyvenusią kažkada saulėto sios Helados šalyje. Grėsmin. gai žvangino ginklais karin gos merginos, su jomis stoti į dvikovą vengdavo narsiausi achajų didvyriai. Draugišką ir švelnią Virginiją Marcin kevičiūtę — stendinio šaudy mo meistrę — visai nesiruošių tapatinti su žiauriomis ir atšiauriomis Arėjo palikuonėmis. O ir apie šaunamąjį ginklą karo mergelės tais laikais nė nesvajojo. Tačiau vie na aišku — jei ir būtų mo kėjusios šaudyti amazonės, vargiai ar būt prilygusios Vir ginijai taiklumu. Su šautuvu ji nesiskiria jau septinti metai. Kas paska tino svajingą, muziką mėgs tančią mergaitę susidomėti tokiu vyrišku sportu? Virginijos tėvas — puikus medžiotojas, praeityje žino mas sportininkas. — Tėvas ir kaltininkas, — šypsosi mama. Pradžia pasirodė ne tiek sunki, kiek skaudi tikrąja to žodžio prasme. Iš pirmųjų varžybų Kaune Virginija grį žo su mėlynėmis ir geliančiu petimi: ne taip lengva trapiai septintokei suvaldyti 4 kg šautuvą. Bet nenuleido rankų,
rezultatai ėmė augti. Vienas po kito įveikti atskyrių reika lavimai, o netrukus Virginija tampa pirmąja respublikos šaule, kuriai pakluso kandi datės į sporto meistrus nor matyvas. Taškentas — jos išsipildžiu sių vilčių miestas. Kaip tik ten, per „Sąjungos Taurės" varžybas, šalies treneriai, jau anksčiau žvilgčioję į Virginiją, ne juokais susidomėjo sparčiai progresuojančia spor. tininke. Mėnuo treniruočių šalies rinktinėje, o po to... { Europos čempionatą Mad ride važiavo abejinga: kaži ko nesitikėjo. Debiutas gi, apvainikuotas aukso medaliu, tapo sensacija, sukrėtusia vi sus, o pirmiausia pačią spor tininkę. Septyniolikmetė lie tuvaitė iškovojo stipriausios žemyno šaulės titulą! Kiek džiaugsmingų emocijų sukėlė ši pergalė respublikos sporto gerbėjams! — Neturėjau ką prarasti, — motyvuoja savo pergalę Virginija. — Gal būt, todėl ir jaudinausi mažiau. Išvykos, varžybos, treniruotės, net pa mėgtam fortepijonui lieka ap gailėtini laisvalaikio trupi niai. Po solidžių treniruočių krūvių traškančia nuo šūvių galva ir svyrančiomis ranko mis sėdi prie vadovėlių.. .
pie biologę, IRIAI NEPATINKA Ko jums palinkėti? — siu Aliną Vaičiulytę. Kad nepramiegočiau paa 4, — labai rimtu balsu o. Tik akys išduoda idomą juoką. Kas buvo, [.Jtai buvo — pramiegojo Alina keletą kartų paskaitas, bet kuriam gi studentui taip neatsitinka. Svarbiausia, kad nąatsiliktum, egzaminus gerai įJišlBkytum. O šituo A. Vai; čjBytė skųstis tikrai negali penketukininkė. Suspėja ir fakulteto SMD padireJbėti Tiesa, bandymų savarankiftai neatlieka: laboratorija ^nebaigta tvarkyti, na, žinių ši ’ j: tiek trūksta. Pusantrų tų Universitete — ne tiek d k [ daug. P ant stalo knygos. Visos apne biofiziką. _ Ima pirmą, <nt rą... Verčia puslapius, I rjska ito. Informaciją semia.
S'
BOTANIKA
Kasdien, kiekvieną valandą. — Nepatinka man botani ka, bet. . . mokausi. Reikia. Noriu greičiau pradėti kitą darbą SMD. Čia ir elektroni ka, ir fizika, ir matematika. Tarp jų biologija tarsi naują drabužį įgyja. Tik pasimokyt ilgiau kaip dvi valandas ne galiu: bėgu į grupes, kartais dalyvauju jų susirinkimuose. Perskaitau protokolus, įsipa. reigojimus. Norisi pakalbėti su kiekvienu komjaunuoliu atskirai: netrukus prasidės VPP atestacija, — kaip savo pačios reikalus dėsto Alina komjaunuolių planus, apšneka būsimus renginius. „Mano dešinioji ranka", — apie savo pavaduotoją ideolo giniam darbui sako komjau nimo Gamtos fakulteto sekre torius V. Keparutis. — Norėčiau eilėraštį ar
novelę parašyti. Ateina kar tais įkvėpimo valanda. Mo kykloje rašiau. Čia laiko ne turiu. .. .. .„Faustas", „Gulbių eže ras", „Kunigaikštis Igoris", „Karmen".. ., — vardija Alina matytus operas, baletus. — Nepraleidžiu gerų rimtos mu zikos koncertų. O štai moder. niąją muziką ne visada su prantu. Kodėl? Man lyrika
Garbė ir pareiga
videšimt penkių geriausiųaktyviausiųjų rankose — k donos knygutės su V. Lerii atvaizdu, atminimo doos ir tokie pat raudoni zdikų žiedai. Vėliau tas U gels komjaunuoliai padės Lenifcin > aikštėje prie didžiojo v«o paminklo. . . csfflanina Baranauskaitė — tematikos ir mechanikos iilteto III kurso studentė, lOi___ lteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja, versiteto ansamblio dalymokslo pirmūnė. Tik šįryt sužinojau, kad U jaunimo bilietą gausiu oji. Labai džiaugiuosi, it! čiuosi lyg vėl stočiau į jaunimą. di ga Važa — Gamtos fa-to II kurso studentė, o] jaunimo biuro narė, jtl slo pirmūnė. Į Vilnių stuJS di|i°ti geologijos atvažiavo
iš Jelgavos. Patiko ir pasi rinktoji specialybė, ir mūsų senoji sostinė. — Tur būt, yra ir labiau vertų žmonių, kuriems buvo galima suteikti garbę šian dien pirmiems gauti naujus komjaunimo bilietus, — sa. ko Inga. — Žinoma, aš labai laiminga, kad ta garbė neap lenkė ir manęs. Valentinas Vaitonis — Che mijos fakulteto IV kurso studentas, fakulteto komjau nimo biuro narys, mokslo pirmūnas. Kaip ir daugelis šiandieninių aktyvistų, orga nizacijoje nuo pat pirmųjų komjaunimo grupės klasėje žingsnių. Dirbta mokyklos komjaunimo komitete, rajono moksleivių štabe. .. — Didžiuojuosi mums teku sią garbe. Didžiuojuosi kom jaunuoliams tekusią pareiga — visur ir visada būti pir
Tačiau busimoji ekonomis tė moka planuoti dienas, kad mokslas neliktų nuošalyje. Lion Ža Penas — nedidelis miestelis Prancūzijoje, Vidur žemio jūros pakrantėje. Ilgai jo neužmirš sportininkė.' 1974 m. čia susirinko pajėgiausi Europos šaudymo meistrai. Su jais ir Virginija, dabar jau ne baikšti septyniolikmetė, nedrįstanti net pagalvoti apie pergalę, o patyrusi, kovų užgrūdinta meistrė. Lion Ža Pene pirmą kartą Europos čempionatų istorijo je šalia asmeninių varžybų vyko ir komandinės. Mūsų šalies merginos — ant aukš čiausios pakylos! Virga, pa kartojusi Milano pasiekimą, į Vilnių parvežė antrąjį auk so medalį. Kur tik nepabuvota pasta raisiais metais. Berlynas, Var šuva, Paryžius, Tiurinas, Mi lanas. Jos išvykų maršrutai savo diapazonu, ko gero, ne nusileidžia populiariausių est rados dainininkių gastrolėms. Štai ir dabar Virga Kovo 8-osios šventę sutiks Maskvo je. Vėl varžybos! O namai? Namų ji pasiilgsta, ir todėl vakare Marcinkevičių bute dažnai suskamba telefonas: — Labas, mama! Greitai grįšiu! Virga ruošiasi Vorošilovgrade vyksiančioms „Sąjun gos Taurės" pirmenybėms. Jos — kelias j pasaulio čempio natą Austrijoje. Gediminas PILAITIS
patinka. Nemėgstu triukšmo, dažnai pasiilgstu gimtųjų Viekšnių.. . Ne tik gimtinės vaizdai ža vi A. Vaičiulytę. Artimi ir mieli jai tapo Armėnijos kal nai. Patiko ir šio senojo kraš to žmonės. — Jų vaišingumu stebėjo mės, — prisimena Alina ke lionę po Armėniją. Už puikų mokymąsi, sąži ningai atliekamas visuomeni nes pareigas fakulteto profbiuras ją apdovanojo keliala piu į Armėniją. — Mūsų Alina — energin ga, lyriškos sielos mergaitė, — išeinant pašnabždėjo jos kambario draugė. Šituo įsitikinau ir aš pats. Nesuradau A. Vaičiulytės cha rakteryje tik vieno bruo žo, kurio labai tikėjausi, — žemaitiško uždarumo ir nekal bumo! Ką gi, prie visų linkėjimų noriu pridurti dar šį: „Būk ir toliau atkakli, Alina!" Algirdas ŽVINAKEVlClUS
miesiems. Danutė Krapavickaitė — Matematikos ir mechanikos fakulteto IV kurso studentė, geriausios akademinės grupės respublikoje komjaunimo sek retorė, mokslo pirmūnė. Jos grupėje — visi komjaunuo liai. — Prasidėjęs komjaunimo dokumentų keitimas kiekvie nam komjaunuoliui, prieš pa imant į rankas naująjį bilie tą, leidžia pasvarstyti, įver tinti savo, kaip komjaunuolio, veiklą. Kęstutis Urba — Filologi jos fakulteto II kurso studen tas, Universiteto teatro studi jos pirmininkas, Lenino sti pendininkas: — Mes — nedidelė grupė Universiteto studentų — savo mokymusi ir visuomenine veikla iškovojome garbę gau. ti naujus komjaunimo bilietus vieni iš pirmųjų respublikoje. Naujas bilietas — tai nauji ir dar didesni įpareigojimai! Kalbėjosi Jūratė GRABYTE
Filologijos fakulteto III k. lituanistės Zitos GUOBYTĖS pavardė — tarp geriausiai sesiją išlaikiusių. — Yra mūsų kurse ir daugiau gabių studentų, — sako Zita. — Tačiau dažnas mokosi nelygiai: viena sesija labai gerai, kita — jau silpniau. Matyt, kartais pristinga kant rybės, gal net pasiaukojimo. Pirmieji studijų metai ir man buvo nelengvi, nes dirbau ir mokiausi, bet už tai geriau supratau gyvenimą, pajutau jo „skoni". — Universitete man labiausiai patinka prof. Z. Zinkevi čius, kuris mums dėsto istorinę gramatiką. Tai labai „sau sas“ mokslas, bet profesorius mums šią discipliną aiškina taip suprantamai, patraukliai, kad mokytis net įdomu. Zitai Guobytei — smagu.. . Tik darbas duoda gerus re zultatus, tik darbo vaisiais didžiuojas — tėvai, mokytojai, dėstytojai.
Jonas LITVINAVICIUS
„...Ir pati pajaunėju“ Taip kiekvieną dieną. įprastas medinių laiptų girgždėji mas, nenutylantis šurmulys ilguose Universiteto korido riuose, tūkstančiai pažįstamų ir dar nematytų veidų. Ją regim kasdien. Sutinkame koridoriuje, valgykloje, bet dažniausiai jos darbo vietoje. Kartais gal net nepa stebime. Skubame, prabėgame. Vienas kitas pasisveikina me. O ji kiekvieną palydi šiltu žvilgsniu. .. — Kaip čia man pavadinus tą savo darbą? Raktų „pilniavojimas”. Pažįstu juos atmintinai. Visgi, šešeri metai prie jų. Šitas ilgas nuo laboratorijos, šitas. . . Svarbesnius, kurių dažniau reikia, prie savęs laikau, — aiškina K. Zujūtė. — Kiek žmonių per dieną čia praeina. . . Visų nepažinsi, neįsiminsi. Su vienu „labas — labas" — tokia ir pažintis, su kitu ir įsišneki, bėdom pasidaliji. Pasikeitė žmonės.. . Gerai, kad vaikai mokytis nori. Aš irgi norėjau, bet.. . Bebaigiant Balbierišky ūkio mokyklą (dar prieš karą), su ėmė sunki liga. Gal kokius metus išgulėjau. Paskui karas. Frontas tris savaites tai pirmyn, tai atgal, o mes — vi dury. Ką ant savęs turėjom, išsinešėm. Brolis ir dvi seserys kažkur dingo, mes tik su mama vienos slapstėmės. Po ka ro atvažiavau į Vilnių pas draugą. O pasirodo — tas prieš savaitę miręs. Nežinojau, kur dėtis, kur pernakvoti. Bet kartais ir laimė nusišypso. Susitikau dar vieną pažįstamą. Priėmė, apsigyvenau. Po truputį tai vienur, tai kitur dir bau. Dabar čia. Sveikata nekokia. Vis tie neramumai, ne pritekliai atsiliepia. . . — Ar nepasibosta? Kur čia pasibos! Būdas mano neap niūkęs, tur būt, daugiau dzūkiškas. O tarp šito jaunimo, vis bėgančio, skubančio, ir pati pajaunėju. Jei gaunu il giau pasėdėti, vis laikraščius skaitau. Kas papuola. Jeigu parašyta, tai, matyt, reikėjo parašyti, matyt, kas įdomes nio turi būti. O šitą, studentų, nuo pirmos iki paskutinės raidės perskaitau. Penktadienį nuo pat ryto visi ima, neša si, skaito, kapeikas į kasą meta. . . O ir man senai įdomu, kuo jaunimas gyvena. — Metai bėga. Vieni žmonės išeina, kiti ateina. Visko jau mačiau — ir džiaugsmų, ir ašarų, jei kas nepasiseka. Apsipratau. Pamėgau studentus. Vėl sutiksime ją. Šiandien, rytoj. . . Ir gal geriau pažin sime — tokią paprastą, tylią, gerą. Žygimantas PEČIULIS
Nuo 1973 metų Universitete vyksta konkursas išaiškinti geriausiems (efektyviausiems) ūkiskaitiniams mokslinio ty rimo darbams, kurių rezultatai įdiegti arba diegiami tais metais. Mokslinio tyrimo darbų rezultatų įdiegimas į prak. tiką suprantamas kaip šių-rezultatų realizacija techniniams, technologiniams, gamybos valdymo ir organizavimo pro cesams kurti bei tobulinti, toliau vystyti mokslinio tyrimo darbus ir pan. įdiegtų arba diegiamų mokslinio tyrimo darbų efekty vumo vertinimo kriterijais laikytina: ekonominis efektyvu mas, išreikštas pinigais, naujų prietaisų, mašinų, įrengimų kūrimas, produkcijos kokybės gerinimas, gamtos apsauga. Konkursui pristatoma trumpa mokslinio tyrimo darbo anotacija ir įmonės ar organizacijos, diegiančios Universi tete atlikto darbo rezultatus, atsiliepimas apie jį. Šiuos do kumentus išanalizuoja vertinimo komisija, kurią sudaro vi sų fakultetų atstovai. Už 1974 m. įdiegtus darbus komisija pirmąją vietą pa. skyrė Matematikos ir mechanikos fakulteto Skaičiavimo centro Programavimo skyriaus viršininko S. Liberio vado vaujamam darbui „Perforacinio skaičiavimo komplekso M-5000 loginių tipinių pakaitos elementų testų automati zuotas sudarymas, panaudojant ESM „Minsk-32". Darbas įdiegtas Skaičiavimo technikos gamybinio techninio susi vienijimo „Sigma" Automatizacijos priemonių spec. kon stravimo biure. Antroji vieta paskirta Pramonės ekonomi kos fakulteto Darbo ekonomikos katedros vedėjo doc. K. Vyšniausko, trečioji — Medicinos fakulteto Higienos ka tedros doc. A. Bitės vadovaujamiems darbams.
ą
PRANEŠA LIAUDIES KONTROLES GRUPES
duotis. Asmuo, grįžęs iš ko mandiruotės, privalo trumpai charakterizuoti pagal užduotį nuveiktą darbą. Kol kas tokių ataskaitų Universiteto buhal terija nereikalauja, o pasiten kinama vien dekanato parašu, „Komjaunimo taurės" varžybos, vienas iš pagrir i J| kad užduotis įvykdyta. Šitoks mijos — 40,78; Ekonominės patobulinti komand i r u o č i ų suprastinimas neužtikrina rei Universiteto sporto renginių, baigėsi. Į kovą dėl aukšė® kibernetikos — 26,90; Statis įforminimą: įsakyme ir ko kiamos užduoties vykdymo šių apdovanojimų, pakeitę studentus, įsijungė dėsty a tikos — 35,08; Ekonominės mandiruotės pažymėjime tiks kontrolės. Juk faktiškai nelie startavo jų spartakiada. Papasakoti apie šias varžyi S informacijos mechanizuoto ap linga nurodyti ne vien fa ka dokumento, liudijančio apie Universiteto darbuotojų sportą paprašėme spart dorojimo — 14,98. Taigi, dau kulteto, bet ir katedros pa apie atlikto darbo apimtį ir dos vyriausiąjį teisėją, Fizinio auklėjimo katedros dėst® ją E. Bodindorfą: giausia komandiruotėms išlei vadinimą. Universiteto buhal kokybę. — Pagrindinis spartakiados tikslas — propaguoti f® do Politinės ekonomijos ir terijoje pastaruoju metu ko Specialių skaičiavimų, ku Statistikos katedros. mandiruotpinigiai pagal ka rie patvirtintų sąmatoje nuro kultūrą — sveikatos ir darbingumo šaltinį. Per va: “1 Komandiruotpinigių apskai tedras nepaskaičiuojami, nors dytos sumos realumą, planavi bus išaiškinti pajėgiausi Universiteto sportininkai ir fl toje ir kontrolėje pastebėta organizuoti šitokią apskaitą mo skyriuje mums negalėjo mandos. Spartakiada — vienas iš ruošimosi respubliB spragų. Jas nesunkiai galima nesunku. Tereikia kiekvieną pateikti. Pagrindinis kriteri aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pirmenybėms e® pašalinti, įgyvendinus šias katedrą pažymėti atitinkamu jus, planuojant komandiruo Joje dalyvauja septynių fakultetų darbuotojų komaniB priemones: šifru. Tada galėtume siste tės išlaidas, yra praėjusiais sudarytos tik iš profsąjungos narių. Šiemet dėl žiemos kaprizų neįvyko slidinėjimo v.® 1. Įforminant komandiruotę, mingai grupuoti ir apibend metais išmokėta pinigų suma. būtina nurodyti katedros, ku rinti išlaidas. Suprantama, tokia sąmatos su bos, iš spartakiados programos išbrauktas tinklinis. T® rioje dirba atsiskaitytinas as Keletas žodžių dėl koman darymo metodika neskatina dėstytojai išbandys jėgas penkiose sporto šakose: krefl muo, pavadinimą. diruotojo asmens nuveikto taupyti biudžeto lėšų. Grei nyje, stalo tenise, šaškėse, šachmatuose ir plaukime. Kil šinio turnyras pirmą kartą vyks ratų sistema. Komi® 2. Apmokant komandiruo darbo kontrolės. Kaip žinia, čiau — atvirkščiai. tės išlaidas oponentams ir as veikiantieji nuostatai (žr. Galimybių geriau kontro užėmusi I vietą atskiroje sporto šakoje, gauna 10 t gt pirantams, patvarkomuosiuose TSRS Liaudies Komisarų Ta liuoti lėšas yra. Tik reikia jas už II vietą 8 taškai, o žemesnes vietas užėmusios — atifl karnai tašku mažiau. .-J dokumentuose būtina nurody rybos 1942 m. birželio 26 d. išnaudoti. Spartakiada jau pusiaukelėje. Baigėsi šaškių varž ti, kurios katedros sąskaita iš nutarimo 8 straipsnį) reika L. KRIVKA mokamos lėšos. lauja, kad komandiruojama FAF liaudies kontrolės kur puikiai žaidusi Gamtos fakulteto komanda iškov® pirmąją vietą. Dėstytojams D. Stabinytei, J. Ketleriui Peršasi išvada, jog reiktų jam būtų įteikta rašytinė už grupės narys Švėgždai įteikti pirmojo laipsnio diplomai ir pereina® taurė. Sidabras atiteko fizikams, o treti liko filologai, _ ėjusių metų spartakiados šaškių čempionai matematika® kartą gavo tenkintis tik penktąja vieta. Įre Įpusėjo krepšininkų batalijos. Kol kas be pralaimėjiEj žengia chemikai, kuriems po pergalės prieš jungtinę lcj rikų — filologų komandą prognozuojami nugalėtojų lau® Atkaklios buvo šachmatininkų varžybos. Prie lentų rinko tikri šio sporto entuziastai. Pavyzdžiui, docentas[įa Galberštatas, šių varžybų vyr. teisėjas — aktyvus ® ankstesnių spartakiadų dalyvis. O tokių kaip jis '—® vienas. Šachmatų karūna ir taurė atiteko Fizikos fakult(el komandai, kurios spalvas gynė docentai A. Matuliausklę V. Mickevičius ir S. Galberštatas. Antri liko medikai, įn jų — matematikai. Balandžio pabaigoje jau žinosime komandą, nugalė i;|u, bendroje įskaitoje. Po dviejų rungčių pirmauja fizikai. L, rinkę 18 taškų. Gamtininkų sąskaitoje 15 taškų, tre iut vietoje — matematikai. 1 Spartakiada „padės“ sudaryti dėstytojų rinktines, k y( gins Universiteto garbę stambesnio masto varžybose. O® iki šiol netrūko. Mes palaikome draugiškus ryšius ® Minsko ir Rygos universitetais, ir sportas viena iš j® jungiančių šias aukštąsias mokyklas. Praėjusį semestrą ilj, sų krepšininkės svečiavosi Tartu, kur nugalėjo vietos ® litechnikos instituto komandą. Pernai dalyvavome resp® likos aukštųjų mokyklų ir mokymo įstaigų profsąjutiįe‘ spartakiadoje, vykstančioje kas antri metai. Pirma vifoa i vėl nudžiugino krepšininkės; jų komandoje, beje, žaidė ® šaulio eksčempione J. Daktaraitė ir buvusi „KibirkštiJg" meistrų komandos žaidėja L. Gedminienė. Pastaroji b® pripažinta geriausia turnyro žaidėja. oį Entuziazmas — varomoji sporto jėga. Jo kol kas nes® kojame. Daug dėstytojų, tokių kaip I. Blažys — Chemiife S. Plaušinaitis —- Filologijos, R. Baubinas — Fizikos fakulįs| ■v turbazėje „Pereliesok". Saulės tuose, nuoširdžiai rūpinasi sporto reikalais, savo pavy.()į> spindulių apšviesti medžiai patraukit“ kitus. Kiek blogiau tvarkosi ekonomistai, g atrodė lyg pasakbj, įspūdį di manau, varžybų rezultatai paskatins sukrusti ir juos. dino netoliese iškilusios snie | Taip ir prabėgo žiema be guotos kalnų viršūnės. Žiema . . .IR STUDENTAI .n: sniegė — kovas pavasarį jau lieka žiema, savo grožiu ji ® Fizikai jau senokai garsėja sporto pasiekimais. Ne vpI® neša. Vienas kitas nekantres niekam nenusileis. Kas gi iš mūsų pamirš pernai mūsų sporto masinis darbas buvo geriausias L® nis, šalčių nesulaukęs, ko ge au ro, bus žiemos ieškojęs to „Dumenės" viršukalnę, nuo versitete. Nereikia įrodinėti, kaip svarbus fizinis lavinimasis i’3 liau: sunku slidėms be snie kurios leidomės greičiau už go visus metus išbūti. Uni vėją, kilom į viršų ir vėl lei. simokančiam: tai energijos, naujų minčių, idėjų šalti® versiteto Turistų klubo nariai domės. Ar „Petroso" viršu Visiems aišku, kad būtina derinti protinį darbą su fi: J patraukė net į Karpatus. Mū kalnę, į kurią taip norėjo vi tobulėjimu. Tam ir tarnauja tarpgrupinė spartakiada fak® sų 12 žmonių grupei vadova si kopti. Nors teko lipti be tete. Sporto tarybos posėdyje buvo patvirtinti spartaku® vo II kurso geologas Vidas veik statmenai, tačiau viršu nuostatai, vertinimo kriterijai, pasirūpinta agitacija ir p® Sadeckas. Žygio maršrute — kalnė buvo užkariauta, o pas paganda. Dar pernai dekanatas skyrė mums specialų st® dą, kuris dabar tapo sporto sienlaikraščiu. Nuoširdžiai . Jasinia — Rachovas — Jasi- kui per sniego pusnis ritomės deda mums dekanas doc. V. Kybartas. Jo padedami, įst® nia mūsų laukė 150 km. Nors kūliais žemyn. Už įdomią turistinę,kelionę gėme pereinamąją taurę grupei — spartakiados nugalelE( nuotolis mūsų ir negąsdino, bet pirmą dieną, šturmuojant po Karpatus mes dėkingi Uni jai, nestokojame fotoreikmenų stendams. Aktyviai komandos dalyvavo tarpgrupinėse krepšin® Dragobratą, ne vienam pakir versiteto studentų profkomivaržybose. Iš sporto tarybos narių norėčiau geru žodiS| to kojas. Su kiekvienu nuei tetui ir SDAALR komitetui, rėtu kilometru mes stebėjomės musiems mus. Paramos tiki paminėti A. Keršanską, V. Krutulį, A. Abišalą, G. Jurk® vis gražesniais žiemos vaiz mės sulaukti ir ateityje. Tuo viėiūtę: jie ne tik aktyvūs vadovai, bet ir dalyviai. diplomantai taip pat „neužrietė nosies": noriai dalyvuc dais: sniego ir šerkšno nubal labiau, kad ir kitais metais, spartakiados rungtyse. tintais medžiais, debesyse pa sako, vėl nebus žiemos. J. AŠMONA^ E. BUTĖNAS skendusiais kalnais. Didžiau FF Sporto tarybos pirmininke I k. geologas sią įspūdį mums paliko rytas
Taupykim komandiruotpinigius Finansų ir apskaitos fakul teto liaudies kontrolės grupė neseniai patikrino, kaip nau dojamos mokslinių komandi ruočių lėšos. Praėjusiais me tais fakultetui buvo skirta du tūkstančiai rublių komandi ruotpinigių, faktiškai išmokė ta 2191 rublis. Dekanatas, katedrų vedėjai stengiasi taupiai ir pagal pa skirti naudoti lėšas. Iš septy nių fakulteto katedrų tik Fi nansų ir kredito, Politinės ekonomijos ir Statistikos ka tedros viršijo sąmatoje numa tytą komandiruotpinigių su mą. Vidutiniškai kiekvienam fakulteto darbuotojui, įskai tant etatinius aspirantus, ko mandiruotpinigių teko: Finan sų ir kredito katedros — 20,59 rb.; Buhalterinės apskai tos — 22,01; Politinės ekono
TELESKOPAS
Už vieną
muštą... Istorija nutyli, džiaugsmo ar liūdesio vejami į aludę už suko Finansų ir apskaitos fak. ketvirtakursiai. ,,Atsigaivinę" vaikinai patraukė į bendrabu tį. Čia, lipant laiptais, po Studento kojomis pasimaišė vargšas fuksas su savo drau gu, tokiu pat fukseliu. Auga loti, pečiuiti vyrai, atsiminę vieno iš dviejų sutiktų fuksų netinkamą elgesį, prisimi. nę savo šventą pareigą visur ir visada padėti fuksui, vie ningai nutarė pamokyti abu. Pirmąjį fuksą — J. Bružą — už nuodėmes, o antrą — A. Karalių — už būsimas. — Kai aš atbėgau, viskas virė tarsi katile, — sužavėtas praėjusių „kautynių" vaizdo, komjaunimo komiteto posėdy je pasakojo S. Petrauskas. Mokė tol, kol nuo to mo kymo žymės pasidarė. O po to pradėjo nuoširdžiai gailė tis. Visi gailėjosi, bet už „nuopelnus" vis tik buvo at lyginta. J. Matekoniui, V. Vinžanovui, P. Balčyčiui, jų padėjėjams R. Strumilui ir S. Petrauskui, taip pat pirroo kurso studentui J. Bružui už netinkamą elgesį paskirtos komjaunimo bausmės. Bet ar lengviau nuo to pa sidarė daugiausiai ir nekaltai nukentėjusiam. Ar šitas įvy kis nesugriovė dar iš mokyk los atsineštos nuomonės, kad Universiteto studentas — tai, visų pirma, kultūringas žmo gus? Irena DAUGĖLAITĖ
APIE TAI RAŠĖME Praeitame „T. studento" numeryje rašėme, kad III k. geologas P. Skarankevičius akademines atostogas pralei džia netinkamai. Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, P. Skaranke vičius pašalintas iš Universi teto.
LAIKRASTIS EINA NUO 1950 METŲ
ŽIEMOS IEŠKOTI
Fizikos fakulteto I k. stud. V. Rimkevičius ir S. Orenderytė, NEPAŽANGŪS Gamtos fakulteto I k. stud. B. Griščiukovas ir R. Pliuš kys, STUDENTAI Teisės fakulteto I k. stud. S. Kizis, Prekybos fakulteto II k. Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. N. Jaku stud. R. Paškevičius, Medicinos fakulteto II k. tytė, A. Kveškevičius, V k. stud. A. Vedrickas. stud. J. Macnoriūtė,
PAŠALINTI
KAINA 2 KAP
Skelbimai
girnas į Ropotamą" (III.24— vaus šalies ir užsienio studeU 30 d.į, „Viso gero, Faraonai!" tų kolektyvai. Pradžia 19 '• (111.31—6 d.), prašome kreip (kovo 8 d. — 18 vai.) tis į studentų profkomitetą. .........
Kultūros klubas Akademines grupes, norin čias gauti bilietų į kino fil mus „Kokia jūsų šypsena“ Kovo 7—8 d. Aktų salėje (III. 10—16 d.), „Todėl, kad vyks tarptautinis politinės daimyliu" (III. 17—23 d.), „Pabė- uos festivalis, kuriame daly-
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
ia:
Nuoširdžiai užjaučiame® Istorijos fakulteto Moksli® nės informacijos katedroms vedėją doc. L. VLADIMI ■ ROVĄ dėl brolio mirties ® ei
III kurso bibliotekininką: ir vadovei:
i Tiražas 4500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė 1 LV 09056 Užs. Nr. 756
- <ia ės _________ ui REDAKTORĖ. 1 ALGIS KL 131 ------------------ it.
>ės 'h: