VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ARTĖJA
i
ALMA į MATER : 400 METŲ j
JUBILIEJUS Į Kovo 11d. įvyko televizi jos, radijo ir spaudos konfelencija, skirta artėjančiam Universiteto 400-mečiui. Jo|e dalyvavo Universiteto vaBovai, respublikinių laikrašfių, „Tarybinio studento" ir lelevizijos žurnalistų. Konfelenciją transliavo Lietuvos televizija. Konferencijos dalyvius, tele vizijos žiūrovus su Univer[iteto istorijos esmingesniais pruožais supažindino rektolius prof. dr. J. Kubilius.. KVI a. antros pusės ekono minės, politinės ir kultūrinės ąlygos, iškėlusios aukštosios nokyklos Lietuvoje būtinu mą, reikšminga Universiteto Lieta Europos moksle ir Ivietime, žymiausi jo moks lininkai ir auklėtiniai, skaulus momentas Universiteto
canvBinis scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
istorijoje — 1863 m. uždary mas ir didžiai svarbus Lietu vos Laikinosios revoliucinės vyriausybės 1919 m. dekretas „Dėl Darbo universiteto Vil niuje atidarymo", Universite to veikla pirmaisiais tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje metais ir pokario laikotarpiu — visi svarbesni sudėtingos 400 metų istorijos momentai buvo paminėti rektoriaus kal boje. Apie Universiteto suklestė jimą tarybinės santvarkos me tais, apie mūsų mokslininkų pasiekimus, pasaulinio garso mokslines mokyklas kalbėjo kiti konferencijos dalyviai — akademikas P. Slavėnas, Lie tuvių kalbos katedros vedė jas prof. Z. Zinkevičius; Uni versiteto vaidmenį, formuo jant respublikom humanitarinę
'raeitis—musų dalis Universitetas ruošiasi savo 400 metų jubiliejui. Numatydaug įdomių renginių, skirtų šiai datai. Savo skaityta is jau supažindinome su literatų ir saviveiklos konkursų [lygomis. Šiandien papasakosime apie jubiliejinius leidi■us. Mūsų pašnekovas — Universiteto jubiliejinės komisi»s pirmininko pavaduotojas, TSRS istorijos katedros doRntas A. Šidlauskas. I Universiteto jubiliejui pažymėti bus išleista nemaža lei■ nių: „Academia et Universitas Vilnensis" — IJniversiteB steigimo ir kitų aktų suvenyrinis leidinys; ,.Vilniaus ■niversitėto ansamblis — architektūros ir dailės pamink■s" — lietuvių kalba, o sutrumpintad rusų ir anglų kalbo mis, su iliustracijomis; ,zMano Alma Mater švenčia 400 ■etų" — leidinys studentams ir kiti. Po jubiliejaus, api■mdrinant ir įvertinant šventę, jos renginius, išeis leidi,.Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. KapSko universiteto 400 metų sukakties paminėjimas“. I Stambiausias veikalas, skirtas jubiliejui, — „Vilniaus ■niversitėto istorija", kurios bus trys knygos. Pirmoji, ap■nanti 1579—1803 metų laikotarpį, jau išėjo iš spaudos, ■'•niaus Akademija, Lietuvos vyriausioji mokykla — pirBieji aukštosios mokyklos žingsniai. Mokyklos, kurios ■?ikla buvo tokia svarbi ir reikalinga viso krašto švieti mui ir kultūrai. Antroji knyga, kuri apims 1803—1840 metus, pasirodys >tų metų pradžioje. Čia bus plačiai pasakojama apie Lieivos vyriausiosios mokyklos perorganizavimą į UniversiŠiuo laikotarpiu ir- prasideda Universiteto, kaip 'okslo įstaigos; subrendimo ir klestėjimo laikotarpis. PaI ikomi' moksliniai ryšiai su žymiausiais Rusijos if~ užsie■'o universitetais, auga mokslinis autoritetas. Per Univer-
■" 1
purena Į ’a psi.) -
-
-
kultūrą, aptarė Teisės fakul teto dekanas prof. P. Kūris. Prorektorius mokslo reika lams doc. J. Grigonis papasa kojo apie Universiteto ryšius su kitomis aukštosiomis ša lies ir užsienio mokyklomis, apie to bendradarbiavimo svarbą, apie broliškų respub likų, Maskvos, Leningrado universitetų pagalbą mūsų aukštajai mokyklai. Su Universiteto materiali nės bazės plėtimo darbų pro grama iki 1979 m. supažindi no Valstybinės plano komisi jos pirmininko pirmasis pa vaduotojas A. Brazauskas. Šiemet turėtų būti baigtas statyti Fizikos fakulteto nau jas korpusas Studentų mies telyje, kitąmet — ten pat nauja valgykla, jubiliejaus išvakarėse — Skaičiavimo
PRAHA... Kas nežino šio auksinių bokštų miesto. O kas Čekoslovakijos sostinę sieja su žiluoju Vilniumi? Kokia draugystė jau kelinti metai jungia Prahos Karlo universitetą su mūsiške aukš tojo mokslo šventove? Pažyelkime bent į mažutę tų draugystės gijų dalelę, ap imančią tik vienerius, 1976 metus. Svečiai, išvykos... Tokių malonių akimirkų praėjusiais metais buvo tikrai nemaža ir mums, ir mūsų bičiuliams iš Prahos. 1976-aisiais mus aplankė 11 Prahos Karlo uni versiteto mokslinių bendra darbių. Lygiai tiek pat mū siškių pabuvojo jų žemėje. Pernai abi aukštosios mokyk los bendradarbiavo fizikos, medicinos, filosofijos, mate matikos ir kitose srityse. • Glaudžiausi ryšiai sieja lie tuvių ir čekoslovakų fizikus. Pernai daugiausia padirbėta organinių polimerinių pustyrimo srityje. laidininkių Prahos Karlo universitete mokslinį darbą dirbo Fizikos fakulteto docentas V.. Kriščiūnas, —,__ _ fakulteto ^mokslinis bendradarbis V. Niunka, prO-
1977 m. kovo 18 d. Nr. 9 (993)
centras. Iškils du korpusai šešiolikaaukščių bendrabučių, juose, o taip pat statomuose penkiaaukščiuose apsigyvens dar 2500 studentų. Naujai at gimę šventę pasitiks ir senie ji rūmai, kurie restauruoja mi, rekonstruojami ir remon tuojami. Prorektorius moKymo rei kalams doc. B. Sudavičius, at sakydamas į klausimą, kaip Universitete skatinamas busi mojo specialisto socialinis ak tyvumas, kalbėjo apie specia listų ruošimo gerinimą, mo kymo proceso tobulinimą, stu dentų visuomeninę veiklą. Apie jubiliejaus renginius papasakojo konferenoijoje partijos Universiteto komite to sekretorius doc. K. Poškus. Numatyta išleisti nemaža ju biliejiniu leidinių, taip pat
jubiliejinių pašto ženklų ir vokų, suvenyrų. Prie centri nių rūmų bus pritvirtinta ju biliejinė lenta, pastatytas V. Mickevičiaus Kapsuko bius tas, įrengta memorialinė ste la žymiausiems Universiteto profesoriams ir auklėtiniams atminti. Vyks daug renginių — įvairūs konkursai, mokslo žymūnų vakaras, kiemo teat ro festivalis, karnavalas, pa rodos. Konferencijos pabaigoje rektorius prof. dr. J. Kubi lius padėkojo už pareikštą dėmesį ir pabrėžė, kad artė jantis Universiteto jubiliejus — tai ir visos respublikos kultūros šventė, parodymas to, ką tarybų valdžia davė mūsų mokslui, švietimui. VI. BRAZIŪNO nuotrauko je; konferencijos metu.
fesorius E. Montrimas. Nemaža fizikos specialistų sulaukė ir mūsų Universite ! tas. Mokslinis bendradarbis 1 Jaroslavas Fantofličikas tyri • nėjo astronomijos ir kvanti 1 nės elektronikos problemas. ' Drauge su docentais A. Pis karsku ir R. Rakausku atlikta
konferencijoje dalyvavo ir R. Baltramiejūnas. Susilaukėme keleto norin čių stažuotis fizikų. Tai P. Moravecas, J. Pospišilas ir P. Sladkis. Be fizikų, mūsų mokslinin kai, katedrų atstovai turėjo progos bendrauti su filosofi jos mokslų kandidatu Au gustinu Merta ir vyr. dėst. Dagmara Bešenova. Filosofijos mokslų daktaras B. Genzelis buvo komandi ruotas į Čekoslovakiją pa sikeisti patyrimu, supažindinti dėstytojus bei studentiją su Lietuvos filosofų pasiekimais. Prahoje viešėjo B. Ignatavičiūtė. Ji savo komandiruo tę praleido, bendraudama su Karlovo universiteto Vidaus ligų katedra. Savo žinias mielai drau gams perteikė matematikas doc. P. Vaitkus. ’ Sunku išskaičiuoti atvyku sių ir išvykusių žmonių pa vardės, bent trumpai nuro dyti jų kelionių tikslus, ko mandiruočių rezultatus. Aišr ku viena bendradarbiavi mas duoda didėlę’ naudą, pa deda kaupti mokslinę me džiagą, sėkmingai Jo rezulta tai pritaikomi praktikoje.
Kas treji metai Universite to civilinės gynybos štabas rengia objektines pratybas. — Šios pratybos, — sako Universiteto Civilinės gyny bos štabo viršininkas V. Raikovas, — nauja, įdomi ir naudinga gyventojų civilinės gynybos mokymo forma. Tai savotiška treniruotė ir įgytų žinių patikrinimas bei pritai kymas konkrečiomis aplinky bėmis. Mūsų šalis kovoja už tvir tą taiką visame pasaulyje, už visuotinį nusiginklavimą. Ir ne mūsų kaltė, kad vis dar vyksta ginklavimosi varžy bos, kad tvyro branduolinio karo grėsmė. Kol ji yra, bū tina stiprintis ir gerai orga nizuoti mūsų šalies gynybą, kad agresoriams nekiltų no ras jėga išspręsti dviejų sis temų istorinį ginčą. Civilinės gynybos tikslas — apsaugoti žmones nuo masinio naikinimo ginklų. Apsaugoti — tai išmokyti juos apsisaugojimo būdų ir priemonių. Tuo rūpinasi ir mūsų Universiteto Civilinės gynybos štabas. Stengiamasi kuo daugiau Universiteto dėstytojų, studentų tarnauto jų mokyti naudotis gynybi niais įrengimais, individualio mis apsisaugojimo priemonė mis ir kt. Universitete yra su darytos CG tarnybos formuo tės. Tai žvalgymo grupės, gelbėjimo būriai, sanitarinės draugovės ir kt. Jų rengimui skiriamas didelis dėmesys. Visos tos formuotės ir da lyvauja minėtose pratybose, kurios vyksta šį savaitgalį. Ilgai ir rimtai buvo ruošta si šioms mokomosioms pra tyboms. Vyko paskaitos, praktiniai užsiėmimai, treni ruotės. Pratybose paaiškės, kaip formuotės yra pasiruošusios vykdyti CG tarnybos užduo tis: gelbėti „nukentėjusius“, naudotis apsisaugojimo prie monėmis ir kt. Kiekvieno da lyvio pareiga gerai išlaikyti šį patikrinimo egzaminą, nes nuo jo elgesio ir veiksmu priklausys ir mokomųjų pratybų sėkmė. ;
A. DELTUVAITfi
...... ............. R. ZALESKYTĖ
Bendri
universitetų keliai nemaža svarbių, mokslinę reikšmę turinčių eksperi mentų. J. Fantofličikas daly vavo sąjunginės konferencijos darbe. Beje, A. Piskarskas daly vavo Prahos cheminės fizikos katedros organizuotame susi rinkime,., .kuriame" perskaitė ir savo paruoštą mokslinį pranešimą. Drauge su juo
Civilinės
gynybos egzaminas
Televizija fizikų auditorijoje Ne vienas, turbūt, mūsų at eities studijas taip ir įsivaiz duoja: auditorijoje per visą sieną televizoriaus ekranas, prieš studentus monitoriai, valdymo pultas, dėstytojas paskaitą skaito ne auditorijo je, o savo kabinete. Svajo jam — kada gi šitaip bus? Ateikite į Fizikos fakulteto didžiąją auditoriją, kai ten vyksta bendrosios fizikos pa skaitos įvairių fakultetų stu dentams, ir pamatysite, kad ta ateitis jau čia pat. Stu dentai, apgulę televizoriaus ekraną, stebi bandymą, kuris vykdomas visai, kitoje patal poje. Mintis panaudoti televiziją bandymams demonstruoti kilo prieš trejetą metų. Iki tol studentai, norintys pamatyti,
BIBLIJOS „IŠMINTIS
sakysim, atsitiktinį mažosios dalelės Brauno judėjimą ar kristalų augimą, turėjo stovėti eilutėje prie mikroskopo. Žvilgterti į okuliarą tik kelias sekundes galėjai. Radiofizikos katedra į pagalbą pasitelkė televiziją. Fakulte-
tas įsigijo dvi telekameras, keletą televizorių. Mokymo procese buvo sutaunytos marios laiko. Dabar Į mikroskopo okuliarą žiūri televizijos kamera, ir bandymą gali stebėti iškart visi. Teleoperatoriais dirba katedros labo-
RUOŠIAMĖS UNIVERSITETO STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS
rantai. Yra sudarytas demonstracijų sąrašas. Dėstytojas, ruošdamasis paskaitai, užsako katedroje kurią nors iš jų. Ir televizijos ekrane atgyja fizikos paslaptys, V. GUSTAIČIO nuotr.
KONFERENC’JAI
APSIPRANTA SU DARBO SPECIFIKA TUDENTŲ mokslo tiriamasis darbas — mokymo proceso dalis. Didelis dėmesys jam skiriamas ir Tei sės fakultete. Veikia šeši SMD būreliai. Jie skirtin gi ir specifika, ir dydžiu, bet turi ir bendro: į būrelius eina studentai siekdami plėsti žinias toje ar kitoje teisės mokslų srityje. Papasakosiu apie vieno būrelio — baudžiamosios teisės ir kriminologijos — veiklą. Jis — didžiausias fakultete. Dar rudenį, paskelbus apie pirmąjį būrelio susirinkimą, auditorijoje susirinko tiek studentų, jog atrodė, kad visas kursas atėjo į paskaitą. Šiuo metu būrelyje yra apie 60 narių. Kiekvienam ka tedros dėstytojui tektų dirbti iš karto su 12—15 studentų — o tai sunku, todėl įvedėme tokią praktiką. Antro kurso studentai kol kas savarankiškų darbų nerašo. Jie, visus metus dalyvaudami mūsų veikloje, susirinkimuose, lyg ir stažuojasi. Kodėl taip? Dažnai į būrelį ateina žmonės tik smalsumo vedami. Vėliau ne visiems užtenka ryžto ir va lios dirbti, t. y. rašyti darbą savarankiškai. Prasideda bė dos: tai pasiėmęs būsimo darbo temą, kuriai, esą, maža literatūros, tai reikią daug laiko rinkti ir apibendrinti praktinę medžiagą. Todėl ir stengiamės, kad nauji nariai apsiprastų su mokslo tiriamojo darbo specifika, tada at eity būtų lengviau savarankiškai dirbti. Studentas juk turi mėgstamą discipliną, o jei tai baudžiamoji teisė ir krimi nologija, jis jau tvirtai nusprendžia, kokia linkme dirbs toliau, kokią savo darbo temą pasirinks. Taigi, norint tapti tikruoju SMD nariu, tenka pabūti nariu ir be sa varankiškos temos. Būrelyje stengiamės, kad rašomame darbe atsispindėtų ir autoriaus „aš". Vadinasi, nepakanka tik konstatuoti vie no ar kito profesoriaus nuomonę, bet reikia išreikšti ir savąją. Ir svarbiausia — argumentuoti, kadėl tokia nuomo nė, o ne kitokia. Stengiamasi savo nuomonę pagrįsti ir pa vyzdžiais iš tardymų bei teismų praktikos. Tai itin geras dalykas: sužinoma, kaip tas klausimas sprendžiamas prak tikoje. Aišku, tokiam dideliam būry negali būti visi vie nodai aktyvūs būrelio susirinkimuose (o jie vyksta kiek vieną savaitę, kur svarstomi ir vertinami parašyti dar bai). Bet nėra nė vieno susirinkimo, kuris būtų neįdomus, kuriame nekiltų diskusija. Geru žodžiu paminėtini studentai, kurie aktyviai daly vauja būrelio darbe: A, Jasaitis (IV k.), A. Sinušaitė (III k.) ir daugelis kitų. Aišku, daug padeda ir mokslinių darbų vadovai — Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros dėstytojai ir ypač būrelio mokslinis va dovas vyr. dėst. J. Nocius. Dabar ruošiamės eilinei Tei sės fakulteto SMD konferencijai. Joje bus skaitomi ir mū sų būrelio geriausi darbai.
S
ŠIANDIEN PASAKOJAME APIE DVIEJŲ STUDENTŲ MOKSLINIŲ BŪRELIŲ VEIK LĄ at
Besikuriančios krikščiony bės perimta iš žydų Biblija (švento rašto senasis testa mentas) katalikų bažnyčios laikoma dievo įkvėpta šventa knyga. Iš tikrųjų Biblija yra senas literatūrinių paminklų — legendų ir dokumentų rin kinys, pasakojimai apie žydų genčių gyvenimą, supintas iš žiaurių kovų, smurto, religi nių apeigų, sapnų ir kt. Die vas Biblijoje — nuožmus, kerštingas ir pavydus, despo tas, baudžiąs daugelį žmonių kartų už menkiausius protė vių nusikaltimus. Įžymus profesorius J. Kai riūkštis 1934 m. yra rašęs savo knygoje: „Biblija yra viena blogiausių pasaulyje knygų. Ji pasėjo neapykantą tautų tarpe, maitino karo liepsna ir mokino pasaulį žiaurumo". Siekdamas, kad kuo dau giau Universiteto studentų įvertintų Bibliją iš marksistinių-lenininių pasaulėžiūros po zicijų, VU Ateistų klubas „Akiratis", padedamas Lietu vos TSR Ateizmo muziejaus Feodalizmo-kapitalizmo sky riaus darbuotojų, surengė pa rodą „Ko moko Biblija". Pir mieji su ekspozicija susipaži no Teisės fakulteto studentai. Ilgam susimąstydavo studen tai ties G. Dorės atliktomis reprodukcijomis. Šypteldavo — atseit, viena šventame raš te surašyta, o kita galima da ryti (suprantama, išrinktie siems). Aišku, kad tariami dievo įstatymai turėjo ryškų klasinį pobūdį, jais buvo įtvirtinamos vergvaldžio tei sės į privačią nuosavybę.
Kaip per pusantro tūkstan čio metų religija kliudė vys tytis mokslui, rodo krikščio nių perimta iš judizmo le genda apie dangaus kūnų kil mę: „Dievas tarė: „Teatsiran da šviesa". Remdamasi šia Biblijos legenda, bažnyčia pasmerkė Koperniko tvirtini mus, jog žemė sukasi ir skrie ja aplink Saulę, sudegino Dž. Bruno, nuteisė Galilėjų ir padarė daug kitų nusikaltimų kuriuos šiandien, suprantam.ji stengiasi visaip paneigti. Biblijos autoriai — dvasi ninkai drąsino savo tautiečius ir baidė kitatikius, grasindami jiems tariamai dievo siunčia momis bausmėmis. Viena to kių pasakų ekspozicijoje — „Liūtai suėda kitataučius šamarijoje". Joje aiškinamu, kad. kai Asirijoš karalius ap gyvendino Samarijoj kitati kius. judėjų dievas Jahvė ta riamai užsirūstino ir atsiuntė liūtus jiems suėsti. Nors ten kartu gyveno ir žydai, liūtai buvo tokie „protingi", jog jų nelietė. Ši paroda aplankys ir kitus fakultetus. V. ClUClULKA, V KAUPAS TE studentai
Reikėjo tik stebėtis rašytojos puikia atmintim ir iškalba. Mums buvo naudingas pasa kojimas ir apie Vydūno teo sofiją, ir apie sunkų knygos kelią j liaudį. Kalendoriai tuo metu buvo vienintelis leng viau pasiekiamas leidinys. Be; veik kiekvienoj stuboj buvo galima rasti, ir pati rašytoja skaitė priekuliškes „Evangeliškas Kalendras", „Prūsų Lie tuvių Balso Kalendras", „Til žės Keleivio Kalendras". Sužinojome įdomių smulk menų apie pirmojo rašytojos romano „Aukštųjų Šimonių likimas" gimimą. „Niekad man nereikėjo graužti plunks nakočio galo, — sako autorė, — turėjau tik skubėti rašyti ir greitai išlieti gimstančias mintis". Visi su pagarba su žiurom į knygų lentyną su I. Simonaitytės kūriniais. Jos turtingoje bibliotekoje gar bingą vietą užima Mykolai čio-Putino ir Zola, Ostrovskio, Morua, Ilfo ir Petrovo knygos. Mėgstamiausi Heinė, Šileris, skandinavų klasikai. Kalba pakrypo apie lietu vių kūrėjus. Salomėją Nėrį I. Simonaitytė pažinojo ge rai, nors ir neilgai. Jai teko gyventi pas Sofiją Ciurlionie-
nę. bendrauti su Liudu Gir. Miciūte, Vienuoliu. Tiesa apie dabartinius literatus daug nesužinojome. „Visi jie geri", — tepasakė. Visą pokalbio laiką stebėjo mės svetingos šeimininkės są mojum, žingeidumu, energija. Šiuo metu Ieva Simonaityte domisi kultūriniu gyvenime daug skaito, rūpinasi Vanagų bažnyčios vargonų restaura vimu. „Apsilankykite vasara paklausyti koncertų," — šyp sodamasi pakvietė rašytoja. Turėjom progos kartu pa sidžiaugti garbing i apdova nojimu — Tautų draugystes ordinu. Klaipėda suteikė ra šytojai miesto garbės pilietės vardą. Su nekantrumu ji lau kia uostamiesčio raktų. „Ko kie jie bus — maži, dideli, ar pakelsiu?" — juokauja. Tarp daugelio Ievos Simo-i naitytės suvenyrų liko mūsų atnešta Vilniaus krašto ver-l ba. Tegul ji simbolizuoja] knygos bičiulių padėką ger-| biamai rašytojai. Knygotyros sekcijos nariai] išsiskirstė, planuodami naujus] susitikimus su įdomiais žmo-Į nėmis ir jų kūryba. E. JOVAIŠAI^ Knygotyros būrelio naru
POPIETE PAS LIAUDIES RAŠYTOJĄ
Kovo 5-os dienos popietę liaudies rašytoja Ieva Simo naitytė sutiko praleisti su SMD Knygotyros būrelio na riais. Ir štai mes, šeši stu dentai, lydimi prof. V. Žuko ir dėst. D. Kauno, įsitaisėme jos jaukioje svetainėje. Šil tas rankos paspaudimas, ma loni šypsena — ir mes geri D. KAUNO nuotraukoje: pažįstami. būrelio grupė knygotyros ._ . K. STANKEVIČIUS Mes rašome SMD darbus narių svečiuose pas liaudies apie Klaipėdos krašto lietu TF SMD Baudžiamosios teisės rašytoją Ievą Simonaitytę. ir kriminologijos būrelio pirmininkas, IV k. studentas vininkų kultūrines, leidybines draugijas, žymius visuomenės veikėjus. XX a. pradžios Ma žoji Lietuva rašytojai gerai pažįstama. Ji noriai mums Istorijos fakulteto psichologijos specialybės studentai, 60 SPARTAUS pasakojo apie ano laiko įžy kaip ir viso Universiteto jaunimas, naujais laimėjimais DARBO mius rašytojus, leidėjus, stengiasi pasitikti Didžiojo Spalio 60-ąsias metines. Specia SAVAIČIŲ švietėjus. Ieva Simonaitytė lybės komjaunimo biuras, kuris susikūrė vos prieš porą METRAŠTIS prisiminė kilnojamosios bib mėnesių, gerai organizuoja socialistinį lenktyniavimą dėl liotekos „Lietuvių keliaujan teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą partijos Cent tis knygynas" steigėją poetą ro komitetui. Biuro posėdžiuose nagrinėjami studentų so F. Bajoraitį, jo darbo tęsėją cialistinio lenktyniavimo rezultatai, trūkumai ir uždavi J. Rupkalvį, stropųjį spaustu niai. Akademinėse grupėse laiku ir principingai renkami vininką M. Kiošį, kuris teks nugalėtojai. IV kurso psichologai savo grupėje turi gra tą rinko ranka — nepatikėjo žias lenktyniavimo tradicijas: kiekvienam nugalėtojuj įtei darbo mašinoms. Sužinojome kiama gėlių, atminimo dovanėlių. apie M. Hofmaną — Ateivį, Visose grupėse yra daug gerų komjaunuolių. Tai pir Simonaitytės žodžiais tariant, makursės psichologės A. Balčytytė ir V. Dzilbutė, antra „tikrą lietuvininką", pripažin kursė A. Paulauskaitė, trečiakursė D. Juškevičiūtė, ketvirtą poetą J. Arnašių — irgi takursė V. Stankevičiūtė. nemenkus plunksnos meist J. PEKARSKAITE rus. Čia pat išklausėme pasta rojo kūrybos keletą posmelių.
Grupė—ne tik visuomenininką būrys Kai rytas pažadina fakulte tą, kai veriasi durys ir aidi studentų žingsniai, įprastu keliu atžingsniuoja ir tie dvi dešimt trys. Atrodo, visai ne seniai vienan būrin susirinko, tvirtai nusprendę studijuoti prekybos ekonomiką, o štai į antrąją studijų pusę įžengė. Ši grupė, trečio kur so ekonomistai, brėžia vieną ryškiausių linijų Prekybos fakulteto visuomeniniame gy venime. Kas tas aktyvistas? Tai komjaunuolis, žengiantis prie kyje, rodantis pavyzdį drau gams, reiklus sau ir kitiems. Kaip tik tokia trečiakursė Ni jolė Kenstavičiūtė, grupės seniūnė, penketukininkė. Ne atsitiktinai grupės draugai ją išrinko socialistinio lenkty A. MEŠKIO nuotraukose: niavimo, skirto Didžiojo Spa lio 60-mečiui, etapų nugalėrespublikos nusipelnęs kolek toja. tyvas — Universiteto dainų Turi Nijolė daug draugų, ir šokių liaudies ansamblis. o viena geriausių — Vida. Ji
irgi nenusileidžia draugei — gerai mokosi, aktyvi visuo menininke. Vida Židanavičiūtė — fakulteto SMD tarybos narė, kultūros klubo narė, grupės proforgė. Draugės mėgsta poeziją, teatrą, todėl jų įpareigojimai kaip tik su siję su literatūra, menu. Fakultete nerasi studento, kuris nepažintų Tomo. Nors T. Jonikas neseniai atėjo į grupę, tačiau jau spėjo įgyti draugų autoritetą. Tomas — fakulteto profbiuro pirminin kas. Savo pareigas jis atlieka gerai, patenkinti juo studen tai, patenkinti dėstytojai. Grupėje Tomas atsakingas už kultmasinį darbą. Artimiausi jo draugai ir „bendražygiai" — V. Baliukonis ir A. Kas peravičius, Kartu moksle, kartu visuomeninėje veikloje. Nė vienas grupės susirinkimas, nė vienas vakaras ne vyksta be šių trijų vaikinų. Vytas — fakulteto komjauni-
SIENLAIKRAŠCIŲ ORBITOJE
dentų, kurie susidomėję stu dijavo sienlaikraštį. Buvo čia net chemikų. Tikrai yra dėl ko ateiti per balas. Čia ir spalvingas meniškas svei kinimas puošiančioms Fizi kos fakultetą, ir sesijos at garsiai, ir komjaunimo susi rinkimo įspūdžiai. Sienlaik raštis moka ir įgelti. Aš ma nau, ne vieno skolininko širdį palies šmaikščios daili ninko karikatūros ir humoreska. Neužmiršta ir informacija: sienlaikraštyje atsispindi visi svarbesni įvykiai. Tėra vienas didelis trūku mas — nėra redkolegijos są rašo. Gerai, kad redkolegijos stengiasi išleisti sienlaikraštį, ir, žinoma, ne vien tam, kad jis kabėtų ir nuramintų lei dėjų sąžinę, kuri kartais pa sitenkina šablonu. M. pakEnaite k. žurnalistė
Įvyko sąjunginio darbo žmonių meno saviveiklos fes tivalio, skirto Didžiojo Spa lio 60-mečiui, respublikinis liaudies dainų Ir šokių an samblių konkursas. Pavyzdinių ir nusipelniusių kolektyvų grupėje (jų būta iš viso dvylika) pirma vieta paskirta mūsų studentų dalnų ir šokių ansambliui (vadovas n. a. V. Aleksandravi čius). Pirmą kartą buvo ren kamos geriausios ansamblių grupės. Universiteto ansamb liečių liaudies instrumentų orkestras, choras ir šokėjai pripažinti geriausiais.
PRO SALĮ EINANT Nusprendžiau pažvelgti į mūsų Universiteto tiksliųjų mokslų atstovų sienlaikraš čius. Antrame Chemijos fa kulteto aukšte puikavosi „Chemikas". Kovo 5 dieną, kai visas Universitetas ruo šėsi Moters dienai, chemikai sveikino su Tarybinės armi jos ir Karinio jūrų laivyno švente! Įdomu buvo sužinoti, kada redkolegija sveikins dėstytojas ir drauges, tačiau nustatyti laikraščio leidėjų asmenybes taip ir nepavyko. Prastos iliustracijos: pieštu ku nupiešti (kai kur dar šra tinuku apvedžioti) piešiniai primena spaliukų bandymus. Sienlaikraštis didelis, jame daug straipsnių: ir apie są junginį komjaunimo susirin-
kimą, ir apie aktualias kul tūrinio darbo problemas ir t. t. Visa tai — labai rei kalinga ir sveikintina. Sienlaikraštis „Matematikų dienos" džiugino savo spal vomis, įdomiomis ir geromis nuotraukomis, kurios pasako ja apie penktakursių pasku tinę paskaitą. Išradingi ir už rašai po jomis. Tik labai ma ža buvo tame numeryje ak tualių straipsnių. Neužmirštas sienlaikraštyje ir redkolegi jos narių sąrašas. Žmogų tu ri jaudinti kolektyvo prob lemos. todėl jis žinos į ką kreiptis jam rūpimu klausi mu. kam pasiūlyti parašyti viena ar kita tema. Prie fizikų „Perpetuum mobile" spietėsi būrys
I k. anglisto A. MEŠKIO nuotraukoje matome mediumo šventės Filologijos fakul tete momentą.
mo biuro narys, atsakingas už Draugovės veiklą. Sį ne lengvą darbą Vytas atlieka be priekaištų. Ne vieną tvar kos laužytoją sulaikė jo va dovaujami draugovininkai. A. Kasperavičių „mūsų Aliuku" vadina ne tik grupės draugai, bet ir visi fakulteto studentai. A. Kasperavičius — fakulteto kultūros klubo pirmininkas. Grupės draugai bei kultūros klubo nariai gerbia A. Kaspeiavičių už jo išradingumą, linksmumą. Jis visuomet turi pasiūlymų, įdo mių minčių. A. Kikutytę tik šiemet gru pės komjaunuoliai išrinko gruporge, o ji jau — viena iš geriausių sekretorių fakultete. — Mūsų grupėje — visi komjaunuoliai. Visi turi ilga laikius įpareigojimus, —- sa ko Aleksandra. Turėt turi, bet... — „Nėra namų be dūmų". Taip ir
Aleksandros grupėje. Trečiakursiai labai nevie nodai vykdo įpareigojimus. E. Rimgailaitė, V. Žuromskaitė, J. Kaukėnaitė, V. Lasauskas stropiausi. Kai kurių gi vos ne maldauti reikia, kad pirštą pajudintų, Kodėl jie tokie? Ne tik šis rūpestis slegia grupę, Viena didžiausių jos bėdų — studijos. Grupė po žiemos sesijos — penkiolik toje vietoje. Jos pažangumo vidurkis — 3,56... Kaip pa veikti atsiliekančius, kaip pramušti ledą, kad įsižiebtų gilesnis noras mokytis, gyvai domėtis aplink verdančiu gy venimu? Apie tai jie ir kal bėjo paskutiniame komjauni mo susirinkime. Susimąstę trečiakursiai atsisveikino ir išsiskirstė... Ar surado jie atsakymą, ar galės Aleksandra didžiuotis, kad jų grupė ne tik visuo menininkų, bet ir gerų stu dentų būrys, tikras kolekty vas, kur visų tikslas bendras ir visi eina į jį kartu? N. JOVAlSYTE PF komjaunimo biuro sekretorės pavaduotoja
Praeitis—mūsų dalis (Atkelta iš 1 psl.) sitetą Lietuvoje sklido naujos teorijos,' pažangios „švie čiamojo amžiaus" idėjos. Vilniaus Universitetas buvo vi suomeninio gyvenimo centras. Su šiuo laikotarpiu susiję tokie žymūs vardai, kaip J. Lelevelio, J. ir A. Sniadeckių, L. Bojanaus, A. Mickevičiaus ir daugelio kitų dėstytojų bei studentų. Apie Universiteto atkūrimą, jo išaugimą ir sustiprėjimą tarybiniais metais papasakos trečioji leidinio knyga, ap imanti 1840—1975 metų laikotarpį. Skaitytoją ji pasieks 1979 metų pradžioje. Knygoje, be kita ko, bus nušviesta ta garbinga vieta, kurią Vilniaus Universitetas užima res publikos, šalies ir pasaulio mokslo raidoje. „Universiteto istorija — ne tik reprezentacinis leidinys, reikalingas jubiliejaus dienomis, — rašo pirmos knygos prakalboje rektorius prof. J. Kubilius. — Jis bus visada pravartus, komunistiškai auklėjant akademinį respublikos jaunimą. Kiekvienai kasmet ateinančiai studentų kartai veikalas tegu primena sunkią, o kartais ir skaudžią mūsų Alma Mater praeitį, tegu jaunimas akivaizdžiai mato ir didžiau brangina tuos laimėjimus, kuriuos, vadovaujama Komunistų partijos, pasiekė mūsų liaudis. Kad ir kokia būtų praeitis, negalime jos pamiršti, ji priklauso mums, ji — mūsų dalis, ji didina mūsų patirtį, padeda įvertinti šių dienų pasiekimus. Turime žinoti šaknis, kurios, silpnos ir trūkinėjančios, vis dėlto ilgainiui išaugino plačiašakį ga liūną ąžuolą". Kiekvienos „Vilniaus Universiteto istorijos" knygos pa baigoje bus pateiktas išplėstinis leidinio turinys rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Jubiliejinį leidinį ruošia autorių kolektyvas — rekto rius J. Kubilius (pirmininkas), A. Bendžius, J. Grigonis, V. Merkys, A. Piročkinas, A. Šidlauskas, J. Tornau ir L. Vladimirovas. R. STATKEViCiOTĖ
Įvyko visų ilgai lauktas pirmakursių vakaras. Šaunius prizus sugalvojo vyresnių kursų draugai, patys svar biausi — trys dideli tortai. Buvo gana linksma, nors da lyvių matėm daugiau, negu žiūrovų. Ruoštis vakarui buvo nelengva. Atsirado ir abejingųjų, kurie sakė: „Ką čia dabar sugalvojo? Programą ruošti!? Dar ko", Iš trijų ekonominės informacijos spec. grupių susiorganizavo daly vauti tik antros grupės mer gaitės. Kiek įkalbinėjo jos kitus savo draugus prisidėti, dalyvauti vakare. Tik nedau gelis buvo įtikinti, jog būti-
TARPFAKULTETINEJE SPARTAKIADOJE
Tinklinio varžybose ge riausiai žaidė Finansų ir ap skaitos fakulteto vaikinai. Prizines vietas užėmė MF ir ChF komandos. Iš merginų pirmą vietą iškovojo busimo sios teisininkės. Antrą vietą užėmė FAF, trečią — FF žai dėjos. Slidinėjimo varžybose sėk mingai rungtyniavo Pramonės ekonomikos fakulteto mergi nos. Nedaug nuo jų atsiliko GF bei FAF sportininkės. Greičiausi slidininkai vaiki nai — matematikai. Antrą vietą užėmė medikai, trečią — fizikai. Asmeninėse var žybose pirmąsias vietas už ėmė PEF studentai Plitnikaitė ir busimasis medikas Mila šius.
Aukštųjų mokyklų sporto klubų gimnastikos pirmenybėse pirmą vietą iškovojo „Atletas". „Mokslo" atstovai užėmė antrą vietą, Asmeninėse varžybose daugiakovėje čempionės vardą iškovojo Universiteto MMF I k. stu dentė G. Kulbytė, Rygoje vyko rankinio turnyrąs, skirtas Tarptautinei moters dienai, Jame „Mokslo" rankininkės užėmė trečią vietą. Mūsų merginos įveikė Rygos universiteto bei Kijevo NSK komandas, ta čiau turėjo nusileisti aukš čiausioje šalies lygoje žai- . ūžiančiam Sverdlovsko „Kalininecui" bei Talino rinkti nei. Pagirtinai šiame turnyre kovojo mokslietės R. Dvoreckytė, N. Simuntytė, R. Radkevičiūtė, K. Dragūnavičiūtė. „Žalgirio" sporto klubų lengvosios atletikos I rato varžybose trečią vietą užėmė „Mokslo" komanda (I — „Šviesa", I J—- „Atletas")? As meninėse varžybose pirmą vietą iškovojo FF pirmakur sis V. Vansevičius (nustūmė rutulį 16 m 11 cm), MF III k. studentas A. Virbickas (iš šoko 2 m 6 cm). Pirmakursė biologė B. Steponavičiūtė 400 m bėgime buvo antra, tre čiakursis istorikas G. Gendrėnas trečias šuoliuose į tolį. G. ADOMAITYTĖ
šaipotės. na visur kovoti už savo gru pės vardą. Todėl ir tas vai dinimas toks nevykęs išėjo, tiek priekaištų susilaukė. Pa šaipiai, labiausiai kvatojo... grupės vaikinai. (Matot, jiems ateiti laiko vis dėlto atsira do!) Ekonominės informacijos specialybė fakultete yra pati „vyriškiausia", o kai buvo paskelbtas konkursas geriausiems šokėjams išaiškinti, neatsirado nė vieno vaikino, kuris būtų išdrįsęs dalyvau ti. Kas tai — abejingumas, nedrąsa ar paprasčiausias nenoras?
Aišku, dar galima daug rašyti apie „abejinguosius", bet reikia paminėti ir gerai pasirodžiusias grupes. Nema žai jų paruošė gana įdomius numerius, tačiau ryškesnių, gerai surepetuotų pasirodymų trūko. Neblogai pasirodė ek. kibernetikos 2 grupė, ek. in formacijos 2 grupė. Visus pirmuosius prizus iškovojo buhalterinės apskaitos specialybės pirmakursiai.
D. PUODYTE. D. RAMOŠKAITE FAF I k. studentės
„Dvylika“
Troleibuse sėdi senutė. Salia stovi liesas, sunykęs stu dentėlis. — Ko gi tu, mielasis, toks laibas? — kreipiasi į jį se nutė. — Daug užduoda, — atsako jis. — Matyt pirmūnas? — Ne... Senutė žvilgteli į lietpaltį, permestą per studento ran ką, ir siūlosi: — Duokš, mielasis, nors tavo lietpaltį palaikysiu, sunku gi taū. .. — Čia ne lietpaltis, senelė, — sako vaikinukas, — o studentas Jonaitis. Jis — tai tikrai pirmūnas...
Profesorius klausia studentą: — Kaip jums geriau — vieną sunkų klausimą ar du lengvesnius? — Vieną sunku, — atsako studentas. — Gerai. Tada klausykit: kur Žemės rutuly pirmiausia atsirado beždžionės? — Karoliniškėse. — Kodėl? — Čia jau antras klausimas...
Vargsta
NELINKSMOS ISTORIJOS
HUMORESKA
Sostinė! Jonas giliai įtrau ras „bičas" būtinai turi būti kė. .. Taip, ir oras čia! Ne su „džeksais". toks kaip Kurmėnuose... Jonas užkalbino ilgšį kai Jis nuskubėjo į bendrabu myną: tį. Išsigrąžino. Juodas kostiu — Atleiskite, jūs nepasa mas, balti marškiniai. .. O kytumėt, iš kur galima gauti jau kaklaraištis! Blizgantis, „dž... džeksus". raibuliuojantis. Ne vienai, oi — Reikia? — sekė greitas ne vienai merginai Kurmė atsakymas. Jam matyt pasi nuose jisai galvą apsuko. taikė tikras „žinovas". Per Gal ir Universitete... pusę minutės Jonas išklausė Jau prie salės durų fuksui visą paskaitą apie įvairiau Jonui pasidarė nejauku. Mi sias „džeksų" rūšis. nia ilgaplaukių, apsitempusių — Tik brangiai kainuos, žydrom kelnėm, atakavo — užbaigė ilgšis. kontrolierius, kišdami įvai — Kiek? riausią „dokumentaciją" ir — Dvylika. įrodinėdami, kad priklausą —■ Tai juk pigiai, už „pa didžiajai studentų brolijai. prastas" kelnes pigiau, — Prasibrovęs iki kontrolie nustebo Jonas. rių ir praėjęs pro juos, Jonas — Naivuolis, — taip tie atsidūrė rojuj. Nuo scenos siai ir pasakė Jonui kaimy ritosi garso bangos, o mi nas, — šimtas dvidešimt... nia jaunimo nardė jose. Ir ir tai, kaip draugui. visi apsitempę išblukusias Jonui pakirto kojas. Šim melsvas kelnes. Neatskirsi, tas dvidešimt rublių! kur „jis" ir kur „ji". Jonas — Su... sutinku, — iš juto, kaip nugarą bado nu spaudė jis. Prieš akis jam stebę žvilgsniai ir, graudžiai bangavo mėlynų kelnių jū pagalvojęs apie savo „garde ra. . . robą", pasitraukė į kamputį. Pabadavęs pora savaičių, Paskui šoko... Mergina pridėjęs stipendiją ir dar pa irgi buvo su tom, melsvom... siskolinęs, Jonas į kitus šo — Iš kaimo? — supratin kius atėjo su „džeksais". gai paklausė ji. Dabar niekas jo nevarstė “ Iš Kurmėnų, — naiviai žvilgsniais ir jis šoko aukš tai kilnodamas „mėlynas" atsakė Jonas. Pokalbis mezgėsi labai van kojas, niekuo nesiskirdamas giai, ir Jonas suorato, kad iš kitų uniformuotų, „tikrų be „tų" melsvų kelnių, jis bičų". A. AŽUBALIS sostinėje — niekas. Kad tik1 k. žurnalistas
visas studentiško stalo atlie kas (žiūr. nuotrauką). Kaž koks bendrabučio patriotas pasiskubino paaiškinti, kad ju „virtuvė valoma tik vi durnaktį, o kartais ir vė liau". Vargšai studentėliai, (tie, kurie ją tvarko) net pa miegoti neturi laiko.
Vargsta ir komendantai. Su vienu jų nutiko kartą tokia istorija. Tą rytą jį pažadino įkyrus zyzimas. Apskritai, prie zyzi mo jis jau buvo beveik įpra tęs, bet tokio įkyraus iki šiol dar negirdėjo. Komendantas praplėšė vieną akį ir pasižiū rėjo į kampą, iš kur sklido Jei norite pasižiūrėti, kaip tį. Pasisukiokite VI bendra- tie nelemti garsai. Čia ir ant atrodo miesto sąvartynas, ne- bučio ketvirto aukšto virtu- roji akis atsimerkė: abiejų sivarginkite kelione į užmies- vėje 23 valandą: čia išvysite elektros skaitiklių ratukai su
P A S ATGINTI BAIGIASI SEKMADIENIU
NEPAŽANGOS
PAKELIUI Į „INTERMEDIJĄ-77"
STUDENTAI
Išaiškinti intermedijų vakaro konkurso nugalėtojai Gam tos fakultete. Pirmąją vietą užėmė IV kurso I grupės bio logai. Beje, tai grupė, kuriai laurai — nesvetimas daly kas. Jų „Intermedija-75" buvo įvertinta pirmąja vieta, pra ėjusiais metais teko tenkintis antrąja, o štai šiemet praras tas titulas vėl sugrąžintas. „Skirstymas: svajonės ir tikro vė" — taip vadinasi šiemetinė jų programa. Efektingai pasirodė III kurso geologai (lietuvių grupė). Pasitelkę šviesą ir šešėlius, vietoj žodžių vartodami užra šus, jie puikiai suvaidino paslaptingą detektyvinį dalyką ^Bendrabutyje". Trečiąją vietą žiuri padalino II k. geografams ir III k. I grupės biologams. Intermedijų konkursai įvyko ir kituose fakultetuose. Sekmadienį — „finaliniai" pasirodymai geriausiai Univer siteto „Intermedijai-77" išaiškinti. Skanaus juoko! P. SMITAITE
kosi, net akys mirgėjo. Ar tik ne avarija? Komendantas strimgalviais išlėkė į korido rių. Nieko. Ramu. Studentai į paskaitas išėję. Nerangiai kaišiojo nosis pro duris vie nas kitas pramiegojęs. Jokių avarijos žymių. O skaitikliai vis zyzė. Sunerimęs išbėgo į kiemą, apsidairė ir.. . net išsižiojo. Visuose languose degė švie sa. Giįžęs pasibeldė į vieną kambarį, į kitą. Tylu, ramu, užrakinta. O šviesa dega. Ir tualetas nušviestas lyg kara liaus sostas. Gal ateiviai iš kosmoso visus kur nors iš skraidino? Pagaliau susigrie bė: studentai paskaitose! Ačiū dievui, viskas tvarkoje. Nereikės atsiskaitinėti prieš vadovybę, kur dingo gyven tojai. L. KALVAITIS
Blynus kepa ir vyrai
Etnografinių valgių vakaronė, skirta Tarptautinei mo ters dienai, savo pavadinimu priviliojo ne vieną. Netgi tūlas kraštotyros veteranas, šiaip jau retai beapsilankan tis klube, neiškentęs užsuko. Vyrų, beje, suplaukė irgi daugiau nei paprastai. Įžanginiame žodyje klubo vadovas V. Mačiekus pasakė abejojąs, kas liktų iš ramuvos, jei staiga ją paliktų visos merginos. „Vadovas liktų", — ironizavo kažkuris iš vai kinų būrio. Ironija sau, bet aišku — be merginų klube sunku būtų išsiversti. Karštomis rugpjūčio dienomis eks pedicijose kraštotyrininkų santykis nepasikeičia vyrų nau dai. Tai daugiausia merginos išvaikšto kaimo takelius su magnetofonais ir sąsiuviniais. . . Tad jos iš tikro nusipel nė gėlių, plojimų ir nuoširdžiausių linkėjimų, kad „ir to liau mūsų ramuvietės būtų tokios darbščias ir linksmos" (J. Vasmanas). Buvo iškilmingai pasveikintos klubo vete ranės S. Žvingilaitė, D. Survilaitė, aktyvios kraštotyrinin kės I. Mątažinskaitė, L. Kazlauskaitė, R. Žliobaitė, D. Gapšytė, M. Augulytė. Beje, pastaroji — tai šios valgymų vakaronės Įkvėpėja ir linksmoji „gaspadinė". Didžiausią pasisekimą turėjo blynai: Inos Matažinskaitės grikiniai ir brolių Vasmanų bulviniai. Mėtų arbatos netrūko. O daugybė etnografinių valgių receptų, užrašytų Kvėdarnoje, Tverečiuje, Joniš kėlyje, dar laukia savo eilės. Vakaro pabaigoje V. Dagys rodė skaidres iš Kvėdarnos ekspedicijos. Atgijo linksmos akimirkos, daugeliui primin damos ir ateinančią ekspediciją —’ Tauragnų. R. RUTKDNAITE A. MEŠKIO nuotr.
Matematikos ir mechani kos fakulteto I k. stud. V. Šežaltė, H. Llštvanas, A. Anuškevlč, II k. stud. J. Zabllius, Gamtos fakulteto IV k. stud. R. Gimžauskas ir L. Ule-
vlčiutė. Filologijos fakulteto I k. stud. V. Zubauskas, III k. stud. M. Rastenis, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. R. Ribokaltė Ir A. Jurša.
Kovo 26 d. 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio 21) prasi deda Kraštotyrininkų klubo kompleksinės ekspedicijos Kvėdarnoje rezultatų aptari mo konferencija. Kviečiame visus, ką domina mūsų dar bai. Po rimtų šnekų smagiai pavakarosim. Leidžiame su kvietimais ir studentų liudiji mais.
sarą dirbti Kraštotyrininkų klubo kompleksinėje ekspedi cijoje Tauragnuose (Utenos raj.)
Už elgesį, nesuderinama su tarybinio studento vardu — vagystę, iš Universiteto pašalintas Istorijos fakulteto V k. studentas R. Pažemeckas.
Nuoširdžiai užjaučiame MM F III k. studentą Vi lių NARUTI dėl tėvelio mirt'es. Buvę klasės draugai
Matematikos Ir mecha nikos fakulteto III k. 2 grupės studentai giliai užjaučia savo draugą Vi lių NARUTI dėl tėvelio mirties.
Kraštotyrininkų klubo valdyba AUDITORIJOJE — AKTORIUS „Juokas prailgina žmogaus gyvenimą. Todėl jeigu nori prailginti savo trumpą studentišką gyvenimą"... — nuo taikinga Istorijos fakulteto kultūros klubo afiša pakvietė į susitikimą su aktoriumi Joriu Čepaičiu. Vakare jis skai tė Juozo Baltušio, Augustino Griciaus, Liūnės Janušytės, Petro Cvirkos, Vlado Šimkaus kūrinius.
P. SMITAITE
Kovo 21 d. (pirmadienį) 17 vai. į „Tarybinio studen to" redakciją kviečiami fa kultetų korespondentų postų pirmininkai (ar atstovai). ' •
j LAIKRAŠTIS; EIP^A' fpprj A KCTTOS ADRESAS* KAINA 2 KĄP. •C j NUO 1950 METU ;i| WAK<:IJOS .
.
Šiandien (III. 18) 19 vai. VPF Kraštotyros skyriuje (Fil. F 92 a.) bus nagrinėja Kovo 23 d. 19 vai. į Rek ma uteniškių tarmė. Pratybos būtinos visiems skyriaus lan torato posėdžių salę (CR 13 kytojams, o taipogi tiems kmb.) kviečiami tarptautinių studentams, kurie norėtų va SSB nariai. ■'
% .'
Giliai užjaučiame kurso draugę Reginą MIERRUTĘ dėl tėvelio mirties. FAF finansų spec. III k. studentai Ir kuratorius
,.v -.^4”
232090 Vilnius — MTP-3 Universiteto g,. 3, „Tarybinis studentas" . Telefonai — 25884, ketvirtadieniais" spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas. 4500 ęgz. LV 03652 Užs. Nr. 893
REDAKTORIŲ^ ALČjS KUSTA