VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ARTĖJA
i
ALMA į MATER : 400 METŲ j
JUBILIEJUS Į Kovo 11d. įvyko televizi jos, radijo ir spaudos konfelencija, skirta artėjančiam Universiteto 400-mečiui. Jo|e dalyvavo Universiteto vaBovai, respublikinių laikrašfių, „Tarybinio studento" ir lelevizijos žurnalistų. Konfelenciją transliavo Lietuvos televizija. Konferencijos dalyvius, tele vizijos žiūrovus su Univer[iteto istorijos esmingesniais pruožais supažindino rektolius prof. dr. J. Kubilius.. KVI a. antros pusės ekono minės, politinės ir kultūrinės ąlygos, iškėlusios aukštosios nokyklos Lietuvoje būtinu mą, reikšminga Universiteto Lieta Europos moksle ir Ivietime, žymiausi jo moks lininkai ir auklėtiniai, skaulus momentas Universiteto
canvBinis scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
istorijoje — 1863 m. uždary mas ir didžiai svarbus Lietu vos Laikinosios revoliucinės vyriausybės 1919 m. dekretas „Dėl Darbo universiteto Vil niuje atidarymo", Universite to veikla pirmaisiais tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje metais ir pokario laikotarpiu — visi svarbesni sudėtingos 400 metų istorijos momentai buvo paminėti rektoriaus kal boje. Apie Universiteto suklestė jimą tarybinės santvarkos me tais, apie mūsų mokslininkų pasiekimus, pasaulinio garso mokslines mokyklas kalbėjo kiti konferencijos dalyviai — akademikas P. Slavėnas, Lie tuvių kalbos katedros vedė jas prof. Z. Zinkevičius; Uni versiteto vaidmenį, formuo jant respublikom humanitarinę
'raeitis—musų dalis Universitetas ruošiasi savo 400 metų jubiliejui. Numatydaug įdomių renginių, skirtų šiai datai. Savo skaityta is jau supažindinome su literatų ir saviveiklos konkursų [lygomis. Šiandien papasakosime apie jubiliejinius leidi■us. Mūsų pašnekovas — Universiteto jubiliejinės komisi»s pirmininko pavaduotojas, TSRS istorijos katedros doRntas A. Šidlauskas. I Universiteto jubiliejui pažymėti bus išleista nemaža lei■ nių: „Academia et Universitas Vilnensis" — IJniversiteB steigimo ir kitų aktų suvenyrinis leidinys; ,.Vilniaus ■niversitėto ansamblis — architektūros ir dailės pamink■s" — lietuvių kalba, o sutrumpintad rusų ir anglų kalbo mis, su iliustracijomis; ,zMano Alma Mater švenčia 400 ■etų" — leidinys studentams ir kiti. Po jubiliejaus, api■mdrinant ir įvertinant šventę, jos renginius, išeis leidi,.Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. KapSko universiteto 400 metų sukakties paminėjimas“. I Stambiausias veikalas, skirtas jubiliejui, — „Vilniaus ■niversitėto istorija", kurios bus trys knygos. Pirmoji, ap■nanti 1579—1803 metų laikotarpį, jau išėjo iš spaudos, ■'•niaus Akademija, Lietuvos vyriausioji mokykla — pirBieji aukštosios mokyklos žingsniai. Mokyklos, kurios ■?ikla buvo tokia svarbi ir reikalinga viso krašto švieti mui ir kultūrai. Antroji knyga, kuri apims 1803—1840 metus, pasirodys >tų metų pradžioje. Čia bus plačiai pasakojama apie Lieivos vyriausiosios mokyklos perorganizavimą į UniversiŠiuo laikotarpiu ir- prasideda Universiteto, kaip 'okslo įstaigos; subrendimo ir klestėjimo laikotarpis. PaI ikomi' moksliniai ryšiai su žymiausiais Rusijos if~ užsie■'o universitetais, auga mokslinis autoritetas. Per Univer-
■" 1
purena Į ’a psi.) -
-
-
kultūrą, aptarė Teisės fakul teto dekanas prof. P. Kūris. Prorektorius mokslo reika lams doc. J. Grigonis papasa kojo apie Universiteto ryšius su kitomis aukštosiomis ša lies ir užsienio mokyklomis, apie to bendradarbiavimo svarbą, apie broliškų respub likų, Maskvos, Leningrado universitetų pagalbą mūsų aukštajai mokyklai. Su Universiteto materiali nės bazės plėtimo darbų pro grama iki 1979 m. supažindi no Valstybinės plano komisi jos pirmininko pirmasis pa vaduotojas A. Brazauskas. Šiemet turėtų būti baigtas statyti Fizikos fakulteto nau jas korpusas Studentų mies telyje, kitąmet — ten pat nauja valgykla, jubiliejaus išvakarėse — Skaičiavimo
PRAHA... Kas nežino šio auksinių bokštų miesto. O kas Čekoslovakijos sostinę sieja su žiluoju Vilniumi? Kokia draugystė jau kelinti metai jungia Prahos Karlo universitetą su mūsiške aukš tojo mokslo šventove? Pažyelkime bent į mažutę tų draugystės gijų dalelę, ap imančią tik vienerius, 1976 metus. Svečiai, išvykos... Tokių malonių akimirkų praėjusiais metais buvo tikrai nemaža ir mums, ir mūsų bičiuliams iš Prahos. 1976-aisiais mus aplankė 11 Prahos Karlo uni versiteto mokslinių bendra darbių. Lygiai tiek pat mū siškių pabuvojo jų žemėje. Pernai abi aukštosios mokyk los bendradarbiavo fizikos, medicinos, filosofijos, mate matikos ir kitose srityse. • Glaudžiausi ryšiai sieja lie tuvių ir čekoslovakų fizikus. Pernai daugiausia padirbėta organinių polimerinių pustyrimo srityje. laidininkių Prahos Karlo universitete mokslinį darbą dirbo Fizikos fakulteto docentas V.. Kriščiūnas, —,__ _ fakulteto ^mokslinis bendradarbis V. Niunka, prO-
1977 m. kovo 18 d. Nr. 9 (993)
centras. Iškils du korpusai šešiolikaaukščių bendrabučių, juose, o taip pat statomuose penkiaaukščiuose apsigyvens dar 2500 studentų. Naujai at gimę šventę pasitiks ir senie ji rūmai, kurie restauruoja mi, rekonstruojami ir remon tuojami. Prorektorius moKymo rei kalams doc. B. Sudavičius, at sakydamas į klausimą, kaip Universitete skatinamas busi mojo specialisto socialinis ak tyvumas, kalbėjo apie specia listų ruošimo gerinimą, mo kymo proceso tobulinimą, stu dentų visuomeninę veiklą. Apie jubiliejaus renginius papasakojo konferenoijoje partijos Universiteto komite to sekretorius doc. K. Poškus. Numatyta išleisti nemaža ju biliejiniu leidinių, taip pat
jubiliejinių pašto ženklų ir vokų, suvenyrų. Prie centri nių rūmų bus pritvirtinta ju biliejinė lenta, pastatytas V. Mickevičiaus Kapsuko bius tas, įrengta memorialinė ste la žymiausiems Universiteto profesoriams ir auklėtiniams atminti. Vyks daug renginių — įvairūs konkursai, mokslo žymūnų vakaras, kiemo teat ro festivalis, karnavalas, pa rodos. Konferencijos pabaigoje rektorius prof. dr. J. Kubi lius padėkojo už pareikštą dėmesį ir pabrėžė, kad artė jantis Universiteto jubiliejus — tai ir visos respublikos kultūros šventė, parodymas to, ką tarybų valdžia davė mūsų mokslui, švietimui. VI. BRAZIŪNO nuotrauko je; konferencijos metu.
fesorius E. Montrimas. Nemaža fizikos specialistų sulaukė ir mūsų Universite ! tas. Mokslinis bendradarbis 1 Jaroslavas Fantofličikas tyri • nėjo astronomijos ir kvanti 1 nės elektronikos problemas. ' Drauge su docentais A. Pis karsku ir R. Rakausku atlikta
konferencijoje dalyvavo ir R. Baltramiejūnas. Susilaukėme keleto norin čių stažuotis fizikų. Tai P. Moravecas, J. Pospišilas ir P. Sladkis. Be fizikų, mūsų mokslinin kai, katedrų atstovai turėjo progos bendrauti su filosofi jos mokslų kandidatu Au gustinu Merta ir vyr. dėst. Dagmara Bešenova. Filosofijos mokslų daktaras B. Genzelis buvo komandi ruotas į Čekoslovakiją pa sikeisti patyrimu, supažindinti dėstytojus bei studentiją su Lietuvos filosofų pasiekimais. Prahoje viešėjo B. Ignatavičiūtė. Ji savo komandiruo tę praleido, bendraudama su Karlovo universiteto Vidaus ligų katedra. Savo žinias mielai drau gams perteikė matematikas doc. P. Vaitkus. ’ Sunku išskaičiuoti atvyku sių ir išvykusių žmonių pa vardės, bent trumpai nuro dyti jų kelionių tikslus, ko mandiruočių rezultatus. Aišr ku viena bendradarbiavi mas duoda didėlę’ naudą, pa deda kaupti mokslinę me džiagą, sėkmingai Jo rezulta tai pritaikomi praktikoje.
Kas treji metai Universite to civilinės gynybos štabas rengia objektines pratybas. — Šios pratybos, — sako Universiteto Civilinės gyny bos štabo viršininkas V. Raikovas, — nauja, įdomi ir naudinga gyventojų civilinės gynybos mokymo forma. Tai savotiška treniruotė ir įgytų žinių patikrinimas bei pritai kymas konkrečiomis aplinky bėmis. Mūsų šalis kovoja už tvir tą taiką visame pasaulyje, už visuotinį nusiginklavimą. Ir ne mūsų kaltė, kad vis dar vyksta ginklavimosi varžy bos, kad tvyro branduolinio karo grėsmė. Kol ji yra, bū tina stiprintis ir gerai orga nizuoti mūsų šalies gynybą, kad agresoriams nekiltų no ras jėga išspręsti dviejų sis temų istorinį ginčą. Civilinės gynybos tikslas — apsaugoti žmones nuo masinio naikinimo ginklų. Apsaugoti — tai išmokyti juos apsisaugojimo būdų ir priemonių. Tuo rūpinasi ir mūsų Universiteto Civilinės gynybos štabas. Stengiamasi kuo daugiau Universiteto dėstytojų, studentų tarnauto jų mokyti naudotis gynybi niais įrengimais, individualio mis apsisaugojimo priemonė mis ir kt. Universitete yra su darytos CG tarnybos formuo tės. Tai žvalgymo grupės, gelbėjimo būriai, sanitarinės draugovės ir kt. Jų rengimui skiriamas didelis dėmesys. Visos tos formuotės ir da lyvauja minėtose pratybose, kurios vyksta šį savaitgalį. Ilgai ir rimtai buvo ruošta si šioms mokomosioms pra tyboms. Vyko paskaitos, praktiniai užsiėmimai, treni ruotės. Pratybose paaiškės, kaip formuotės yra pasiruošusios vykdyti CG tarnybos užduo tis: gelbėti „nukentėjusius“, naudotis apsisaugojimo prie monėmis ir kt. Kiekvieno da lyvio pareiga gerai išlaikyti šį patikrinimo egzaminą, nes nuo jo elgesio ir veiksmu priklausys ir mokomųjų pratybų sėkmė. ;
A. DELTUVAITfi
...... ............. R. ZALESKYTĖ
Bendri
universitetų keliai nemaža svarbių, mokslinę reikšmę turinčių eksperi mentų. J. Fantofličikas daly vavo sąjunginės konferencijos darbe. Beje, A. Piskarskas daly vavo Prahos cheminės fizikos katedros organizuotame susi rinkime,., .kuriame" perskaitė ir savo paruoštą mokslinį pranešimą. Drauge su juo
Civilinės
gynybos egzaminas