ram/Bims scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO,
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Ir. 9(791)
LAIKRAŠTIS
1972 m. kovo 24 d.
23 VALDYMO IR ŪKININKAVIMO MOKYKLA. KOMUNIZMO MOKYKLA PAVADINO V. LENINAS TARYBINES PROFSĄ JUNGAS. U2 DIDELIUS NUOPELNUS. KURIANT SOCIALIZMĄ IR KOMUNIZMĄ. SĖKMINGAI VYKDANT LIAUDIES ŪKIO VYS TYMOSI PLANUS, TSRS PROFESINES SĄJUNGOS APDOVA NOTOS LENINO ORDINU. SIS AUKŠTAS PARTIJOS IR VYRIAUSYBES APDOVANOJI MAS ĮPAREIGOJA IR MŪSŲ UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS NARIUS DAR GERIAU MOKYTIS. DIRBTI. KARŠTAI PRITARDAMAS TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO. TSRS PROFSĄJUNGŲ XV SUVAŽIAVIMO NUTARIMAMS, SEPTYNIATŪKSTANTINIS UNIVERSITETO STUDENTŲ PROF SĄJUNGOS BŪRYS STENGSIS DAR GERIAU DIRBTI. UGDANT KOMUNISTINES ATEITIES ŽMOGŲ. GERINANT STUDENTŲ MOKYMO, BUITIES IR POILSIO SĄLYGAS.
SRS
rofesinės iąjungos
apdovanotos ,enino
rdinu
VVU studentų profsąjungos komitetas
• •
TRUMPAI
LIETUVOS KOMJAUNIMO XVII SUVAŽIAVIMAS
Vakar įvyko Universitefo aktyvo pasitarimas dėl Lietu vos LKJS XVII suvažiavimo iškeltų uždavinių įgyvendini mo. Pasitarime dalyvavo Uni versiteto ir komjaunimo or ganizacijos vadovai, partinių biurų nariai, LLKJS XVII su, važiavimo delegatai.
Kovo 15—16 d. Vilniuje vyko LLKJS XVII suvažiavimas. LLKJS CK ataskaitinj pranešimą apie respublikos komjau nimo organizacijų uždavinius, toliau gerinant komunistinį jaunimo auklėjimą, vadovaujantis TSKP XXIV suvažiavi mo nutarimais, skaitė LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Morkūnas. Respublikinės pionierių organizacijos Tarybos informa cinį pranešimą apie pasiruošimą Visasąjunginės V. Lenino pionierių organizacijos 50-mečiui ir tolesnį darbo su pio nieriais gerinimą perskaitė tarybos pirmininkė V. Kllkūnienė. Diskusijose be kitų kalbėjo Universiteto Filologijos fa kulteto komjaunimo biuro sekretorė G. Marcinkevičiūtė. Suvažiavimas išrinko naują LLKJS Centro komitetą ir revizijos komisiją. Lietuvos LKJS CK nariais išrinkti VVU komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas, Fil. F kom jaunimo biuro sekretorė G. Marcinkevičiūtė. Ji taip pat iš rinkta LLKJS Centro komiteto biuro nare.
irmakursių tradicija I Dar 1970 m„ V. Lenino gi1 nmo 100-ųjų metinių proga, liuvo surengta Universiteto lirmųjų kursų studentų TSKP Istorijos konferencija. Kom jaunuoliai aktyviai įsijungė į jos darbą. Vadovaujami TSKP Istorijos katedros dėstytojų, jie studijavo didžiųjų marksizjno-leninizmo klasikų veika lus, Komunistų partijos dokujnentus ir kt. Išstudijuota me džiaga buvo praktiškai pritai kyta pranešimuose. Į Tokia konferencija, skirta [TSKP XXIV suvažiavimo nu tarimų reikšmei pažymėti, bu ko suorganizuota ir pernai. [Studentai dar aktyviau daly davo šiame darbe. Fakultetiliėse konferencijose buvo per skaityta 60 pranešimų. | Šių metų vasario mėnesį FSKP istorijos katedra vado vavo jau tapusiai tradicija pirĮmųjų kursų studentų moksli nei konferencijai, kuri buvo skirta TSKP XXIV suvažiavi mo nutarimų reikšmei ir TSRS įkūrimo 50-mečiui pažymėti. Atsiliepdami į draugo L. Brež nevo žodžius, pasakytus visa.
sąjunginiame studentų sąskry dyje, — „mes negalime, ne turime teisės užmiršti Lenino šūkįo: raginimo, kad moky mo procesas būtų derinamas su komunistinio auklėjimo procesu", komjaunuoliai le nininės įskaitos planuose įra šė naują labai svarbų punktą: „Paruošti referatus TSKP isto rijos konferencijai". Pasibai gus paskaitoms, skaityklas ap gaubdavo rimtis ir susikaupi mas — studentai rašė praneši mus. TSKP istorijos katedros dėstytojai konsultavo studen tus jiems rūpimais klausimais. Apie šio darbo rezultatus kalba skaičiai TSKP istorijos katedrai pristatyti 852 refera tai, iš kurių 250 perskaityta fakultetinėse konferencijose ir seminarinėse grupėse. 103 nranešimai rekomenduoti stu dentų mokslinių darbų visuo menės mokslų, jaunimo judė jimo klausimais konkurso res publikiniam turui. Daugiausia pranešimų paruošė Istorijos ir Filologijos fakultetų pirma kursiai. Džiugu, kad žymiai daugiau, palyginus su ankstes niais metais, pranešimų, patei-
kė Matematikos, Teisės, eko nomikos fakultetai. TSKP istorijos katedros ko misija, apsvarsčiusi studen tų pranešimus visuomenine ir jaunimo gyvenimo tematika, pirmąsias vietas paskyrė: Filologijos fakulteto lietu vių k. ir lit. spec. I k. studen tei Z. Mačiulskytei (praneši mas „VVU komjaunimo orga auklėjant nizacijos veikla, internacionalizmo studentus dvasia"); Istorijos fakulteto psicho'.ogijos spec. I k. studentei N. Petkevičiūtei („TSKP vaidmuo, stiprinant tarptautinio komunistų ir darbininkų parti jų judėjimo vienybę"); Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud A. Zalepūgai („TSKP XXIV suvažia vimas apie TSRS kovą už tai ką ir tautų saugumą"); Gamtos fakulteto I k. stud. K. Planučiui („TSKP XXIV su važiavimas apie TSRS ekono mikos valdymo sistemos to bulinimą"); Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. S. Petrauskui („Tarybų Lietuva — broliškų-
SVEČIUOSE — TĖVYNĖS
nusiais tarybinės žemės ne priklausomybę. Keletą Didžiojo Tėvynės karo dalyvių Pramonės eko nomikos fakulteto profbiuras penktadienį pasikvietė į sve čius. Kavinėje įvykusiame su sitikime su studentais dalyva-
KARO DALYVIAI
įvykiai ir žmonės MOŠŲ ORKESTRAS —
GERIAUSIAS VILNIUJE Kovo 19 d. Geležinkelinin kų kultūros rūmuose įvyko Vilniaus miesto pučiamųjų orkestrų apžiūros, skirtos TSRS 50-mečiui, baigiamasis etapas. Apžiūroje dalyvavo tokie pajėgūs kolektyvai, kaip nusipelnęs orkestras „Aušra", pavyzdinis orkest ras „Inžinerija" ir kt. Kiek vienas kolektyvas turėjo gro ti keturis savo nuožiūra pa sirinktus kūrinius. Universi teto orkestras, vadovauja mas Juozo Jasenkos, atliko įvairią ir sudėtingą progra mą ir iškovojo pirmąją vietą aukštųjų mokyklų kategorijoje. Be to, mūsų orkestrui pripažintas ir 1972 m. absoliuciai geriausio Vilniaus mies to pučiamųjų orkestro var das. A. SINIUS
Mūsų jaunimas, pokario metų vaikai, domisi ir žavisi Didžiojo Tėvynės karo didvy riais. eiliniais kovotojais, gy-
jų TSRS tautų šeimoje") ir kt. Kai kurie studentai domėjo si ne tik TSRS užsienio bei vidaus politikos, jaunimo gy venimo kapitalistinėse šalyse, LKP istorijos ir kt. klausimais, bet ir savo gimtojo miesto, kolūkio pasiekimais, jų kom jaunimo organizacijų darbu. Čia viena pirmųjų vietų pa skirta IF istorijos spec. I k. studento V. Vederio praneši mui „Šiaulių miesto komjau nimo organizacija 8—9 penk mečiuose". Daugiausia prizines vietas užėmusių darbų parašė stu dentai, vadovaujami TSKP is torijos katedros dėstytojų doc. V. Kašauskienės, doc. A. Beržįnskaitės, vyr dėst. P. Vitkausko, vyr. dėst. L. Kapo čiaus, vyr. dėst. M. Šumino, vyr. dėst. J. Vydūno ir kt. Ši konferencija turėjo dide lę reikšmę pirmiausia tuo, kad joje dalyvavo ne tik Istorijos bei Filo'ogijos, bet ir Teisės, Matematikos, Fizikos, Gamtos ir kt. fakultetai. Pirmųjų kur sų studentai susipažino su mokslinių darbų rašymo pa grindais, ši konferencija prisi dėjo prie tvirtesnio marksisti nės-lenininės studentų pasau lėžiūros formavimo, praplėtė akiratį. V. DAUNORAITĖ
vo Universiteto darbuotojai P. Valys, V. Ragauskas, ir S. Mickus. Svečiai papasakojo ape Berlyno šturmą, karo žvalgų žygius ir kt. ----------------- 4.
V. BRAZIŪNO nuotrau koje: vakaro metu kavinėje.
Mokytis atkakliai, kantriai—aktualiausia komjaunimo užduotis IS V. MORKŪNO ATASKAITINIO PRANEŠIMO LLKJS XVII SUVAŽIAVIME
Šis ataskaitinis laikotarpis studentijos gyvenime neeilinis. Įvykusiame visasąjunginiame studentų sąskrydyje drg. L, Brežnevo kalboje buvo sukonkretinti partijos keliami bu simųjų specialistų profesinio ruošimo, jų komunistinio auklėjimo uždaviniai. Respublikos studentai ir moksleiviai įdėmiai sekė sąskrydžio eigą, išanalizavo jo dokumentus, numatė priemones iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų komjaunimas, padėdamas dėstytojų kolektyvams, partinėms organizaci joms ruošti busimuosius specialistus, daugiausia dėmesio skyrė studentų ir moksleivių mokymuisi, jų marksistinėslenininės pasaulėžiūros formavimui, visuomeninio aktyvumo ugdymui. Lenininė įskaita, visuomenės mokslų konkursai, studentų mokslinio darbo organizavimo apžiūros, visasąjunginis, res publikiniai ir jau tradiciniais tapę aukštųjų mokyklų moks lo pirmūnų sąskrydžiai turėjo teigiamos įtakos komjaunimo veiklai. Kauno Medicinos instituto, Vilniaus V. Kapsuko universiteto, Klaipėdos jūreivystės ir daugelio kitų mokyk lų bei fakultetų komjaunimo organizacijos tapo rimtais dės tytojų pagalbininkais, sprerdžiant akademinio jaunimo ko munistinio auklėjimo klausimus. Per ataskaitinį laikotarpį pakilo ir bendras studentų pa žangumas. Į mokslinę veiklą dabar įsijungė kas trečias stu dentas. Penkis kartus daugiau studentų dalyvauja visuomė. nės mokslų konkurse. ' Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad ne visi studentai kaip reikiant atlieka svarbiausią pareigą — blogai mokosi, ten kinasi paviršutiniškomis žiniomis. Šių mokslo metų žiemos egzaminų sesijoje kas šešto studento žinios buvo įvertintos nepatenkinamai. Kiekvienais metais aukštosiose mokyklose nubyra 5—7 procentai studentų. Panaši padėtis ir specia liosiose vidurinėse mokyklose. ,w, • Priežasčių daug. Viena jų — neefektyvi mokyklų kom jaunimo organizacijų veikla. Pavyzdžiui, Vilniaus Inžineri nio statybos instituto Statybos fakulteto (jame — 1200 kom jaunuolių) pažangumas praėjusią sesiją buvo blogiausias institute ir tesiekė 78,8 procento. Fakulteto biuras akademi nius klausimus sprendžia formaliai ir paviršutiniškai, neana lizuoja nepažangumo, paskaitų praleidinėjimo priežasčių, nepakankamai skatina pirmaujančias grupes, nederina savo veiklos su dėstytojų, dekanato pastangomis., '■ T',’ j -, Yra ir pamokančių pavyzdžių. Štai Vilniaus V. Kapsuko universiteto Filologijos fakulteto komjaunimo organizaci joje irgi per .ūkstantį komjaunuolių. Tačiau Ji griežtai kontroliuoja ir analizuoja studentų, ypač pirmakursiu, mėP kymąsi, paskaitų lankymą, dirba su atsiliekančiais. Asme ninis aktyvo pavyzdys, reiklumas ir parama, aktyvi komjau nimo grupių veikla, vieningos katedrų, dekanato ir kom jaunimo aktyvo pastangos — visa tai sudarė įtempto darbo, nepakantumo blogai besimokantiems atmosferą. Ir štai re(Nukeita Į 3 psl.
į
Jurijus ir Aleksandras Kibarskiai — gydomosios medicinos specialybės ant rakursiai. Jau antrą se mestrą vaikinai baigia vien penketais. Kaip vieną iš savo gero mokymosi sąlygų broliai Kibarskiai mini palankią grupės atmosferą, kurią išlaikyti padeda grupės se niūnas Romas Mačiulis, Julius Kalibatas, šį se mestrą taip pat neturėjęs ne vieno ketverto. Jų gru-
pė (2-oji) — viena iš ge riausių kurse. Norint gerai mokytis, nebūtina dieną naktį sėdėti prie vadovėlių. Svarbiau sia — kruopščiai paskirsty ti laiką. Abu vaikinai lan ko SMD Anatomijos bū relį, konferencijoje skaitė pranešimą (vadovas med. m. kand. G. Česnys). O Ju rijus dar — grupės kom jaunimo sekretorius.
ŽYDRUOSIUOSE
EKRANUOSE „INFORMATIKOS PAGRIN-
DAI" — PER TELEVIZIJĄ
V. BRAZIŪNO nuoti.
Šiais mokslo metais respub likos aukštosiose ir specialio siose vidurinėse mokyklose Įvestas „Informatikos pagrin dų" kursas. Šio kurso tikslas „GERAI STUDIJUOTI — — padėti studentams sufor muoti informacinio darbo teo rinį pagrindą ir išugdyti prak VALSTYBINE UŽDUOTIS“ tinius įgūdžius. „TS" SKAITYTOJŲ NEAKIV MZDINE KONFERENCIJA Bibliotekininkystės ir moks linės informacijos katedra tapo „Informatikos pagrindų" kurso dėstymo metodikos centru. Katedros dėstytojai AGRINDINE aukšto niame pranešime iškeltą pa namų užduočių, koliokviumų, konsultacijas, sudarydavo in nato bendradarbiavimas padė paruošė šio kurso programas, sios mokyklos komjau siūlymą dėl savarankiško mo kontrolinių darbų, kurių re dividualius darbo grafikus. jo pagerinti iki tol buvusį pritaikytas aukštųjų ir specia nimo Organizacijos kymosi metodikos, protinio zultatai buvo suvedami aka Darbo nuotaikai susidaryti blogą paskaitų lankomumą, liųjų vidurinių mokyklų sąly veiklos kryptis — mokyma darbo higienos pirmuose kur deminio sektoriaus tvarko padėjo ir šiemet įsteigta pir kurio priežastys dažniausiai gomis. Per labai trumpą lai ką buvo paruoštas ir išleistas sis, pažangumas Lenino prie suose fakultatyvo įvedimo. muose žiniaraščiuose trijų ba. mūnų taryba. nepateisinamos. Šiuo opiu dėstytojams, o dabar ruošia sakas „Mokytis, mokytis ir Mūsų Filologijos fakulteto lų 0—1—2 vertinimo siste Žiemos sesiją fakultete klausimu žymiai veiksminges mas studentams skirtas kons mokytis!" ir šiandien tebėra komjaunimo biuras savo veik ma. Kaip panaudoti šios sis penketais baigė 91 studen nių priemonių turėtų imtis ir svarbiausias mūsų šūkis. lą pradėjo jau pirmakursių temos galimybes, kaip pada tas (9,7%). Jų atstovai ir su komjaunimas, ir dėstytojai, ir pekto variantas. Respubliki Viena iš problemų, su ku priėmimo metu. Mes stengė ryti, kad ji taptų kovine-sig- daro pirmūnų tarybą, kurios administracija. Yra ir objekty niame „Informatikos pagrin ria susiduria mūsų komjauni mės padėti savo jauniesiems naline sistema, prisidedančia tikslą nusako šūkis: „Išsilai vių blogo lankomumo prie dų" dėstytojų seminare ka mo organizacija, yra darbas draugams, aiškinome, kaip Drie pažangumo pakilimo? Po kyk pats pirmūnų gretose ir žasčių. Paskaitų tvarkaraščiai tedros vedėjo doc. L. Vladimirovo, doc. K. Sinkevičiaus, su pirmakursiais. { aukštąją reikia mokytis, kaip paskirs kiekvieno rezultatų suvedi pakelk iki pirmūnų lygio dar fakultete studentams ne doc. V. Lyrovo , doc. J. Basiumokyklą ateina ką. tik palikęs tyti laiką Pastovus vyresnių mo etapo (o jų buvo 2), aka vieną mokslo draugą". Be to, mūsų visada patogūs. Dalis akade lio ir kt. pranešimuose plačiai mokyklos suolą abiturientas. jų draugų dėmesys, grupės deminių grupių pirminės pirmūnų taryba organizuoja minių grupių jau ke’eri metai išnagrinėti dėstymo metodikos Jis atsiduria visiškai kitoje vadovų pagalba padėjo su komjaunimo organizacijos konsultacijas silpniau besi turi dirbti popietinėje pamai aplinkoje, pasikeičia mokymo daryti reiklumo, savidrausmės, principingai svarstydavo ir mokantiems numato įsteigti noje. Kaltas dėl to auditorijų klausimai. si pobūdis, nekalbant jau apie nepakantumo apsileidėliams neglostydavo tų, kurie nedir visuomeninių mokslo konsul trūkumas. To nebus, kai bus Kursui dėstyti panaudojama tai, kad . jis atsiskiria, nuo atmosferą. Iš 225 mūsų pir- ba, Jų tėvams buvo rašomi tacinį punktą. baigtas fakulteto kapitalinis nauja priemonė — televizija. šeimos 4r pradeda savarankiš remontas. Bet kada jis pasi Nuo kovo 12 d. iki gegužės kai gyventi. Staigi gyvenimo baigs? Nuo 1964 m. kovo 1 28 d. kiekvieną sekmadienį permaina vieną kitą išmuša ir iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim d., t. y. per 8 metus, suremon 9 vai. 50 min. televizijos ek iš vėžių, todėl komjaunimo tuota tik trečia dalis patalpų. ranuose pasirodo informatikos organizacijos- uždavinys — Mums iš tikrųjų nesupranta simbolinis ženklas — strėlė padėti žengti pirmuosius ir prasideda moko ma, kokios priežastys kliudo apskritime, moji laida. Šioje laidoje sten žingsnius aukštojoje mokyk Paminklų restauravimo insti loje. Į pagalbą ateina dėstyto giamasi sudominti studentus tutui ir Vilniaus miesto staty jai, visų pirma, grupių vado bos ir remonto trestui pas naujais informacinio darbo vai, nuo kurių nemaža dalimi metodais, parodyti, kad netu partinti darbus. priklauso kolektyvo gerųjų rint įgūdžių galima „nuskęsti" savybių susiformavimas. Nauji universiteto rūmai šiuolaikiniame informacijos { aukštąją mokyklą ateina Antakalnyje žavi visus, ta sraute. Laidose daug dėmesio darbininkų, valstiečių, inteli čiau bendrabučiai statyti dar bus skiriama studentų indivi gentų vaikai, atsinešantys nepradėti, o mums jų labai dualiam informaciniam darbui reikia, nes iš 7500 bendrabu (greitasis skaitymas, žinių pa sveikas tėvų socialines tradi G. MARCINKEVIČIŪTĖ cijas, jų pažiūrą į darbą. La čiuose gyvena tik 2000 stu ieška, asmeninės bibliotekos Filologijos fak. komjaunimo biuro sekretorė dentų. Didelė dalis studentų organizacija ir kt.) bai svarbu per visus studijų gyvena kampininkų teisėmis metus išlaikyti tą sveiką so Televizijos laidų ciklas pa cialinę dvasią, tęsti tauraus butuose, dažniausiai neturi pildo, bet nepakeičia sistemin tėvų darbo tradicijas ir į gy iiiiimniminiiimnniiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifi tinkamų sąlygų mokytis. Tie gai skaitomą „Informatikos venimą pasiimti tai, ką davė sa, Olandų gatvėje jau baigia pagrindų" ciklą. studijų metai: idėjinių įsiti mas statyti 195 vietų bendra Didžioji kampanija už gerus butis. Tačiau čia turėjo iš kinimų tvirtumą, gilias ži makursių tik 4 žiemos sesijoje laiškai, tėvai kviečiami į gru nias, profesijos pamėgimą, turėjo vieną ar du akademi pių susirinkimu-. Mūsų prak sesijos rezultatus, prasidėjusi augti dar 2 korpusai, o jų nius įsiskolinimus, kuriuos tika rodo, kad ryšys su tė jau pirmakursių priėmimo nėra. ištikimybę Tėvynei. Deja, mūsuose grupės va likvidavo per „sessio pigro- vais nepraranda savo reikš metu, ypač suintensyvėjo po Pastatyti rūmus Antakalny dovai neretai dirba formaliai, rum" — „atsilikėlių sesiją", mės ir aukštojoje mokykloje. visasąjunginio studentų są je statybininkai pastatė, o kur Pašalinti nėra didelė jėga, auklėjant vykstančią atostogų metu. Didelės kultūrinių ir kitokių skrydžio. Jos šūkis: „Į pirmą valgyklos? Dabar, kai 100 studentus. Grupės vadovas, Mes manome, kad neįvykdęs pramogų galimybės, kurias jį egzaminą — surinkus vi vietų bufetas aptarnauja kelis turėdamas nemažą gyvenimo, pareigos studentas neturi tei teikia gyvenimas sostinėje, sas įskaitas". Fakulteto kom tūkstančius studentų, iškyla kaip nepažangus kartais nustelbia iki stojimo į jaunimo biuras tapo šio judarbo aukštojoje mokykloje, sės ir atostogauti. Pagrindinis faktorius, padė aukštąją mokyklą buvusį to dėjimo štabu, kartu su de- problema: kur pavalgyti? Ar patirtį, daug galėtų padėtį, timiausios miesto valgyklos Matematikos ir mecha ugdant ir puoselėjant šiuos jęs pakelti fakulteto mokslo kį tvirtą pasiryžimą mokytis. kanatu, katedromis rejkliai toli, pertraukos tik 15—30 mi Tėvai ir šiuo atveju lieka di įgyvenpažangumo "lygį, tai, mūsų už šio šūkio kovojo nikos fakulteto III k. stu pradus. Kita vertus, ir kom nučių. Taip ir sėdi mūsų ir jaunimo komitetai, mokyklų nuomone, darbinės nuotaikos dele jėga padėčiai atstatyti. dinimą. inžinerinio instituto studentai dentai I. Petrauskaitė ir z. Priemonių kompleksas, kurį administracija galėtų dau grupėje susidarymas, kurios Komjaunimo biuro organi po 8 vai. nevalgę arba bėga giau padėti grupių vadovams, fone labai suaktyvėjo studen zuojamos kasmetinės tėvų organiškai apjungė lenininė iš paskaitų į miestą pietauti. Simaškaitė. apibendrindami ir skleisdami tų savarankiškas mokymasis dienos užtikrina komjaunimo, įskaita, padėjo pasiekti ge Ateinančių mokslo metų pra Medicinos fakulteto ii dekanato ir tėvų pastovius il riausius pažangumo rezultatus semestro eigoje. jų darbo gerąją patirtį. džioje numatoma jau įrengti k. stud. G. Katinaitė. Seniai visiems žinoma tie galaikius kontaktus. per pastarąjį penkmetį. Atėjusį į gamyklą jaunuolį valgyklą, tačiau statybos dar Darbštiems, tačiau atsilie Formuojant studentų atsa sa: kaip dirbsi per semestrą, Istoriįos fakulteto II k. keletą mėnesių moko dirbti, bų eiga sunkiai įtikina apie o aukštojoje mokykloje jis taip tau bus atlyginta per se kantiems dėl specialybės pa kingą požiūrį į mokymąsi, ne šių planų realizavimą. stud. A. Gudelionis, šito mokosi savarankiškai. siją. Akademinis sektorius keitimo ar ligos, grįžusiems galima toliau taikstytis su Chemijos fakulteto I k. Mes tikime, kad šie klausi Mes palaikome CK ataskaiti- aktyviai dalyvavo fakulteto po akademinių atostogų buvo blogu paskaitų lankomumu. mokymo komisijoje, ruošiant stengiamasi individualiai pa Mėnesinės lankomumo suves mai gali būti ir bus tinkamai stud. I. Petrelkytė pašalin studentų savarankiško darbo dėti. Jiems fakulteto komjau tinės, principingesnė grupių išspręsti, o tai prisidės prie programos ir kontrolės for nimo biuras su dėstytojais veikla, reidai į paskaitas, tolimesnio studentų pažangu ti iš Universiteto. Toks at. Kalba LLKJS XVII lyginimas už tinginiavimą. mas. Todėl labai pagausėjo suorganizuodavo papildomas glaudus komjaunimo ir deka mo kėlimo. suvažiavime
P
Darbo nuotaika Kaip ji susidaro
MŪSŲ JUBILIATAI
Amžiaus vidurys Universiteto. Mokslinės bib liotekos kolektyvas atžymė jo vieno iš seniausių bibliote kos darbuotojų, vyriausio bibliotekininko Valerijaus Pernatkino 50-metį.
V. Pematkinas gipiė 1922 m. Suratės mieste Vitebsko srityje mokytojo ir bibliote kininkės šeimoje. 1940 m. baigęs dešimtmetę mokyklą, buvo pašauktas į Tarybinę Armiją. 1947 m. demobili zuotas iš tarnybos, V. Pemat kinas pradeda dirbti Darbo rezervų sistemoje auklėtoju. 1948 m. rudenį įstojęs į Le ningrado N. Krupskos biblio tekinį institutą, jis pereina dirbti į Universiteto Moksli nę biblioteką. Pradėjęs darbą
techniniu darbuotoju, drg. V. Pematkinas užsirekomendavo kaip geras specialistas, su gebąs teorines žinias pritai kyti praktikoje, todėl nuolat buvo keliamas pareigose ir nuo 1950 metų eina Knygų saugojimo skyriaus vedėjo pareigas. 1950 m. jis priima mas į Komunistų partiją. 1952 m. baigęs institutą, V. Pematkinas visas savo jė gas atiduoda Universiteto Mokslinės bibliotekos fondų
sutvarkymui. Jis atliko didelį darbą svarbiame visam Uni versitetui ir lietuvių kultūrai darbe — milijoninių knygų fondų patikrinime 1956 m. Daug laiko ir energijos jubi liatas skiria padėdamas išaiš kinti komplektavimo spragas ir netikslumus, didelis jo nuo pelnas ir įrengiant naujas saugyklas bei perkeliant į jas fondus. Drg. V. Pematkinas akty viai dalyvauja Universiteto ir bibliotekos visuomeninia
me gyvenime. Kelis kartus jis buvo išrenkamas Moksli nės bibliotekos partinės orga nizacijos sekretoriumi, profbiuro nariu, jau eilė metų iš renkamas į Partijos Univer siteto komitetą. Drg. V. Pernatkinas yra aktyviai daly vavęs ir buvo atsakingas už agitpunktų veiklą, ketverius metus yra buvęs Lenino rajo no Liaudies teismo tarėju. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą drg. V. Pematkinas yra apdovanotas
trimis Tarybų Sąjungos me daliais, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos, Universiteto Garbės raštais ir kitais atžymėjimais. Ryšium su gimimo 50-osiomis metinėmis Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerija ap dovanojo Valerijų Pematkiną Garbės raštu. V. GUDAITIS
Svetingumas
Mokytis atkakliai,
įmantriai—aktualiausia
Kovo 16—19 d. Krasnodare viešėjo VVU studentų profkomiteto delegacija, vado vaujama prezidiumo narės R. Sadauskaitės. Ši koncertinė kelionė — tai vienas iš dau gelio studentų profkomiteto renginių, skirtų TSRS 50-mečio garbei. Įspūdžius iš šios kelionės pasakoja Filologijos fakulteto III k. studentas A. BOCIAROVAS. .. . Apgyvendino mus nauja me bendrabutyje, kuris dar net neatiduotas studentams. Taip, Politechnikos instituto studentų miestelio komplekso statyba pradėta ne nuo mo komųjų korpusų, o nuo bend-
Itomjaunimo užduotis (Atkelta iš 1 psl.)
;1tai. Žiemos sesijos pažangumas fakultete, lyginant su ■jusiu mokslo metų tos pačios sesijos rezultatais, pakieveik 10 procentų. ii dar kartą akivaizdžiai byloja, kad vaisinga veikla įoma tik suvienijus dėstytojų ir komjaunimo pastan■ unjaunimo miestų, rajonų komitetai, aukštųjų ir speH ųjų vidurinių mokyklų komjaunimo organizacijos pri■ gerinti darbo aplinką, stiprinti ryšius, siekti veiksmų ■ ybės su dėstytojais, grupių vadovais, katedromis, de■ tais, rektoriais; stiprinti komjaunimo grupių įtaką, for■ jant komunistinę pažiūrą į darbą, ugdyti meilę pasi■ ai profesijai, aktyviau įsijungti Į mokymo proceso orT'avimą, efektyviau panaudoti grupių lenktyniavimą, vianl ■ :or eninės atestacijos galimybes, aktyvo bei pirmūnų patirH lr pagalbą; siekti, kad kuo daugiau studentų ir moksleitechninės kūrybos įgūdžių. Komjauni- tbI gytų- mokslinės . ■ omitetams, studentų mokslinėms draugijoms reikia akH u įtraukti į mokslinę veiklą studentus, plačiau panauotlk 1 -........ u-u- a.šiame darbe. katedrų, dėstytojų galimybes ataskaitinį laikotarpį komjaunimo organizacijos akajaunimo politiniame auklėjime didelę reikšmę teikė 1 ruo ns vsuomenės mokslų studijoms. Šių mokslų pažangudili as visose mokyklose viršija bendrąjį ir vidutinškai su95 procentus. Ta) ■iau komjaunimo komitetai neturi šituo pasitenkinti ir lo siekti, kad visuomenės mokslus vienodai giliai stuijtl ttų visi studentai; rodyti daugiau iniciatyvos, sprent> šių mokslų dėstymo gerinimo problemas, palaikyti ■ dyk iškus ryšius su katedromis. A| kštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentai bei dirba įvairų visuomeninį darbą. Tačiau dar ne■ leiviai l< aža1 komjaunimo darbų bei renginių neturi aiškios polilės krypties. Kai kurių mokyklų pirminėse komjaunimo izacijose pastebimas per didelis polinkis į kultūrinę ■ietįįjišką veiklą, politinės minties pasigendama kai ku>sj studentų šventėse ir tradicijose. Komjaunimo komitai nepakankamai kontroliuoja ir koordinuoja įvairių stuntų susivienijmų, lektorių, propagandistų mokyklų darbą, ■ v sada sugeba panaudoti jų veiklą svarbiausiam tikslui ja mimo komunistiniam auklėjimui. Migelio mokymo įstaigų komjaunimo> organizacijos ruoHiunimą visuomeniniam darbui gana paviršutiniškai ir chi kai. Visuomeninės politinės praktikos sistema, kurią metu įdiegs visos aukštosios mokyklos, įgalins ■ (ausiu ■ Higai, efektingiau ruošti studentus praktinei socialinei ■ u. Įdiegdama šią sistemą, kiekviena mokykla turi rem'■ raštuojančiomis visuomeninio darbo formomis bei tra. Imis, taip pat ieškoti naujų. J1 ase mokyklose būtina Įsteigti visuomeninių profesijų Ietus. Tai labai svarbu ir specialiosioms vidurinėms kloms, visų pirma — žemės ūkio technikumams, peinėms mokykloms, kultūros technikumams, kadangi lis buvusių auklėtinių dirba ūkių komjaunimo ir kitų H neninių organizacijų vadovais. ■ nažą visuomeninę politinę praktiką studentai ir moks4 atlieka per trečiąjį semestrą. Ši besimokančio jauni■ ūkla susilaukė gero vyriausybės įvertinimo, darbo ir ■ > stovyklų dalyviai apdovanojami ordinais ir meda
li
.
ymo įstaigų komjaunimas, organizuodama- tokias ■ Jas, siekia ne tik materialinės naudos liaudies ukiui. Hi, kad studentai, dirbdami drauge su darbininkais ir lsti šiais, mokytųsi kolektyviškumo ir atsakomybės už 4 tą reikalą, įgytų organizacinės visuomeninės veiklos idž T 4 štųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų komjaunimo M zacijos veiklos svarbiausias uždavinys ir ateityje turi tfl erų specialistų, būsimų politinių vadovų ir gamybos ■ zatorių, idėjiškai užsigrūdinusių kovotojų už partijos hfli ruošimas.
Dudentai remia ‘Iminklų apsaugos fondą H 'ersitete vyksta lėšų H dų apsaugos fondui M o vajus. Pagrindinę J| naus darbo naštą ant
I
pečių neša akademinių proforgai. Nuošaly neir komjaunimo organiija Sėkmingai renkamos rs Tamtos fakultete (atsaM Fondo rėmimo grupės ________ , m k. B *: Siaučiūnaitė, jos spec.), Finansų ir ios fakultete (atsakinga jLebikaitė, III k. finansų■ > spec.). Šiuose fakul’<gr ■ daugelyje akademiupių Fondą ne mažesi 1 ip vienas rublis įnašu "1! visi grupės studentai.
Panaši padėtis ir daugelyje kitų fakultetų. Kiek šykščiau fondas remiamas Teisės fa kultete. Bet ir čia yra akade minių grupių, kaip Ik. 1. grupė (proforgas R. Baltranas), kuriose Fondą parėmė visi grupės studentai. Lėšų Paminklų apsaugos fondui remti vajus tęsiasi. Universiteto kraštotyros tary ba tikisi, kad grupių profor gai sėkmingai užbaigs šį ne lengvą, bet krašto kultūrai labai reikalingą darbą. V. MAČIEKUS
VVU kraštotyros tarybos narys
TSRS 50-MEClUI
LTSR fotomeno draugijos ir VVU studentų profkomlteto visasąjunginis fotokonkursas. L. MILNERIS. BENDRAKURSE
-S- UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS Mūsų Universiteto Kiemo teatras žavi ir labai domina jaunimą. Ne kartą pradžiugi no žiūrovus ir teatro vetera nai I. Tumavičiūtė, V. Jurge levičiūtė, V. Laurinavičius, V. Paškonis, V. Juknaitė, A. Tubytė ir kt. Teatras ir atei ty žada mums tikrai nemaža naujo ir įdomaus. Apie tai pasakoja Kiemo teatro vado vas režisierius Vladas Limantas. Mūsų teatras daugiausia re miasi originalia dramaturgi ja ir eksperimentu. Eksperi mentas pasireiškia tuo, kad
aktorius ieško didesnio kon takto su žiūrovu. Todėl teat ras neturi nei griežtų scenos rėmų, nei tos scenos griežtos vietos. Pradedame ardyti pa veiksmo aikštelės stovią plokštumą; scena keliama į žiūrovų tarpą. Beveik nė vie nas spektaklis nesuvaidintas su uždanga — mes kaip tik ir norime nuplėšti uždangą tarp žiūrovo ir aktoriaus, taip pat nuo žmonių, vienas nuo kito ją prisidengusių. Vaidinama irgi neįprastai — sodinant žiūrovus aplink (pvz„ „Triušių sala"). Bandom apvaldyti Jono bažnyčios architektūrą ir pa jungti ją teatrui Be to, ir spektakliai ir koncertai vyks ta kieme, tuo stengiamasi už valdyti kiemo erdvę ir duoti
rabučių, valgyklos, didelio gyvenamojo pastato dėstyto jams. . . .Išeinam pasivaikščioti po miestą. Krasnodaras paly ginus jaunas miestas. Jame dabar gyvena apie 560 000 gyventojų. Tai — Krasnodaro krašto kultūrinis ir pramoni nis centras. Plačios gatvės, tramvajai, troleibusai. Žalu mos mieste labai daug, vie nam gyventojui tenka apie 12 m . .. .Kovo 17 d. Šiandien iš ryto visą mūsų grupę priėmė instituto rektorius prof. J. Rudakovas. Po nuoširdaus po kalbio vėl keliaujame į mies tą — šį kartą su gidu. Miesto istorija prasideda 18 a. nuo tvirtovės, pastaty tos Rusijos imperijos sienoms nuo pietiečių antpuolių ginti. Vėliau jis išauga iki Kubanės kazokų stanicos... Revoliuci ja, pilietinis karas) tai čia baltieji generolai Kornilovas, Denikinas ir kt. norėjo pa smaugti ką tik gimusią Tary bų valdžią), kuris Krasnoda ro istorijoje įrašė ir lietu vio karvedžio J. Uborevičiaus pavardę aukso raidė-
(Nukelta j 4 psl.)
žiūrovui kitą estetinį meno supratimą, įjungiant ir gam tos komponentus: nakties tamsą, architektūros iškili mus, šešėlius, gali padėti vai dinti vėjas, lietus, šaltis ar ši luma. Tie gamtos komponen tai turi savotišką poveikį lau ko vaidybai. Netrukus turi būti pastaty tas J. Josadės spektaklis „Svaigulys" („Penkiese prie vaišių stalo“). Vaidinsime žiūrovų tarpe. Spektaklis bus statomas kavinėje; tarp staliukų, tarp žiūrovų — tuo būdu visa kavinės aplinka taps scena. Dabar režisierė N. Kurklietytė ruošia dar vieną spektaklį — I. Ignata vičiaus „Vestuves". Pjesės tema — jaunuolių meilė ir vedybos. Šis spektaklis bus
irgi eksperimentinis — vidu ry spektaklio bus pravestas disputas spektaklio tema su žiūrovu. Taigi eksperimentas veržiasi į žiūrovo vidų, ieš kodamas stipresnio poveikio. Galvojama išeiti vaidinti į gatves, į įmones — arčiau prie darbininkų. Teatro repertuaras yra la biau pastovus, — klasikinis, kaip pvz., V. Ivanovo „Šar vuotis", B. Gribojedovo „Var gas dėl proto", G. Hauptmano „Paskendęs varpas", o šiuo metu režisierius L. Ciunis stato Vydūno „Prabočių šešėlius". Tokius sudėtingus veikalus mūsų sąlygomis nors ir rizikinga statyti, bet nesi baiminama. (Nukelta į 4 psl.)
Hlllllllllillllllllllll®
H- ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTŲ TEATRAS
Visai neseniai žurnalistų iniciatyva buvo įsteigtas Isto rijos fakulteto požemio teat ras. Jis grynai studentiškas: vaidina studentai, režisierius taip pat studentas, žurnalisti kos spec. V k. diplomantas Juozas Pocius. Istorijos fak. kultūros klubo iniciatyvai pritarė: buvusi Istorijos fakulteto prodekanė doc. G. Raguotienė, partinė organizacija, fakulteto kom jaunimo biuras bei profbiuras. Į pagalbą studentams atėjo Universiteto ūkio dalies inži nierius A. Isganaitis. Greitai buvo sudarytas rūsio patal pos restauravimo projektas. Darbai sekėsi sėkmingai ir 1971 m. balandžio 14 d. rū sio patalpos raktai atiduoti Istorijos fakulteto kultūros klubo pirmininkui J. Pociui. Gegužės 28 dieną įvyko stu dentų požemio teatro pirmoji premjera spektaklis-koncertas „Siluetai". Jau po pirmojo spektaklio teatras sukėlė studentų susi domėjimą. Tai naujas meni nės saviveiklos žanras, iki tol Universitetas tokio dar neturėjo. Tarptautinės teatro dienos proga būtų {domu sužinoti kokie gi studentų teatrai yra pasaulyje, kokius veikalus jie stato, kuo domisi? — patei-
REIKALINGAS EKSPERIMENTAS
Kovo 27-oji — Tarptautinė teatro diena RIIIINIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIDIi
kiame klausimą J. Pociui. — Kokie studentai — toks ir jų teatras. Margas, impul syvus pasaulio studentų gy venimas, analogiškos — ir jų kūrybinės išraiškos formos. JAV studentų teatrus teat rinė kritika vadina įvairiai: radikaliniais, partizaniniais, revoliuciniais.. . San-Francisko pantomimos trupė susi kūrė 1959 m. 1962 m. pirmie ji organizavo spektaklius parkuose. Visuotino ir pla taus susidomėjimo susilaukę spektakliai „Išimtys ir taisyk lės" pagal B. Brechto pjesių tekstus su įmontuotais į pa statymą apmąstymais apie Vietnamą. Režisierius — Ronis Devis. Įdomi istorija ir kūrybinė paletė kito studentų teatro, kuris save vadina „Duonos ir lėlės" vardu. Jo įkūrėjas skulptorius Piteris Šumanas. Pirmasis jų pastaty mas buvo vaidinamas bažny čiose. 1961—63 m. šio teatro trupė sekė klajojančių vi duramžių komediantų teatro tradicijomis. Pasirodydavo visur, kur tik yra žiūrovų. „Duonos ir lėlės" teatras ak tyviai organizavo JAV teat ralizuotas protesto demonst racijas.
Mes žinome, kokie garsūs Lenkijos studentų teatrai „No-to-co", „Kalambūras", „Gongas-2". Boguslavas Litvinecas — tai nūdienio lenkų jaunimo teatro svajonių, rū pesčių, džiaugsmų įsikūniji mas. Jis beveik jau 40 metų amžiaus, bet pilnas nenumal domo troškulio kurti tikrai jauną lenkų teatrą. Dar studi juojant pabudęs troškimas įsijungti į audringą šeštojo dešimtmečio studentų teatrų gyvenimą atvedė jį j studen tų sceną. Jis ir aktorius, ir tekstų autorius. Kartu su kitais jis įkūrė Lenkijoje ir už jos ribų pla čiai pagarsėjusį nūdienį teatrą „Kalambūras". 19 iš 30 „Kalambūro” pastatymų yra B Litvineco veikalai. Jų tar pe ir puikus spektaklis „Sau lės ritmu", gavęs pirmąją premiją praėjusių metų Len kijos studentų teatrų apžiūro je Lodzėje. B. Litvinecui va dovaujant ir jo iniciatyva kartą per dvejus metus Vroc lave rengiamas tarptautinis studentų festivalis. Režisierius B. Litvinecas džiaugiasi, jog lenkų studen tų teatras pastaruoju metu grįžta prie savo ištakų — są-
lyčio su visuomeniniu - poli tiniu gyvenimu. Klausiame Juozą, koks gi svarbiausias mūsų požemio teatro privalumas, kūrybinės programos tikslas ir uždavi nys? — Į meninę saviveiklą tik riausia žmones atveda ne kas kita, kaip aktyvaus bendra vimo su menu troškimas, es tetinių vertybių kūryboje pa žintis. Daug kam saviveikla — naudingo laisvalaikio pra leidimo forma ir pan... Istorijos fakulteto studentų teatrui teikiu dideles viltis, nes regiu plačias galimybes pačių studentų iniciatyva plėsti savo akiratį, turiningai, kūrybiškai įprasminti laisva laikį, turtinti mūsų universi teto kultūros tradicijas. Po žemio teatras leidžia betar piškai studentui kūrybiškai išbandyti save. Sudaro sąly gas atskleisti jaunystės talen to versmėms, teikia galimy bes suartėti su meninės kūry bos proceso paslaptim, susi pažinti su meno pasaulio is torija. Tai fakultatyvus užsi ėmimas, teikiantis galimybes . . , * (Nukelta J 4 psl.)
KREPŠINIS KEIČIA TINKLINĮ
TURISTŲ KLUBE 1IIIIIIIIII1IIIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
namai
I
P® kepurėm. • •
Sporto salėje Nr. 1 pradėjo kovas 11 vyrų ir 10 moterų krepšinio komandų. FAF moterų komandos ka pitonei Z. Meškaitei ir ChF komandos kapitonui A. Ilgiui pakėlus varžybų vėliavą, į aikštelę išbėgo Chemijos ir Fi zikos fakultetų vyrų koman dos. I kėlinyje iš pradžių pir mauja fizikai — 10:5, bet che mikai nesiruošia „sudėti gink lų". Rezultatyviai žaidžia ka pitonas A. Ilgius. Keli jo me timai ir rezultatas — 17:17. Toliau žaidimas vyksta taika t i tašką. Vis dėlto tiksliau su žaidžia chemikai. Jie laimi varžybas 67:58. Gana nerezultatyviai vyko Gamtos ir Fizikos fak. mote rų susitikimas. Gamtininkės per I kėlinį pelnė. . .tik 5 tašku -. Galutinis rungtynių rezultatas 26:20 fizikių naudai. Nekantriai buvo laukiama Matematikos ir Istorijos fak. vyrų komandų varžybų. Tiek
vienoje, tiek kitoje komando je žaidžia tikrai neblogų krepšininkų. Susitikimo pradžioje abi komandos šiek tiek jaudinosi ir darė nemaža klaidų, todėl ir rezultatas augo lėtai. Tiksliais V. Ivoškevičiaus metimais is torikai pirmauja 6:2, bet ma tematikai A. Kanopa, A. Levinsonas rezultatą ne tik iš lygino, bet ir persvėrė — 21:16. Taip ir baigėsi I kėli ny--. II kėlinys. Į tašką atsako ma tašku. Paskutinės minutės sėkmę atnešė Istorijos fak. Po tikslių V. Žemaičio, A. Raguočio, V. Ivoškevičiau’ metimų galutinis susitikimo rezultatas 63:59. FAF ir PEF moterų koman dų susitikimą rezultatu 39:29 laimėjo' finansininkės. Iš nu galėtojų išsiskyrė kapitonė Z. Meškaitė Gana įdomus susitikimas sekmadienį vyko tarp Mate matikos ir Teisės fak. krepši ninkų. Nuo varžybų pradžios iki finalinio teisėjo švilpuko komandos žaidė greitu tempu. Tikslių A. Levinsono, E. Na-
kučio, R. Kanopos metimų dė ka matematikai laimi susitiki mą 67:58. Keletą žodžių reikia tarti ir teisininkų adresu. Iš jų komandos išsiskyrė tik A. Jankauskas. Sis žaidėjas kėlė sąmyšį varžovų eilėse (pelnė net 37 taškus). Gaila, kad jo komandos draugai žaidė ne per geriausiai. Istorijos — Fi zikos fakultetų vyrų koman dų susitikimo rezultatas 61:44 istorikų naudai. Būtų klaidin ga sakyti, kad tai lengva is torikų pergalė. Pralaimėję šeštadienį chemikams, fizikai stengėsi reabilituotis ir kovo jo iš paskutiniųjų. Bet, paly ginti tikrai nebloga Istorijos fakulteto komanda pa siekė antrąją pergalę iš eilės. Rezul tatyviai žaidė V. Ivoškevičius -— 24 tšk. A. Raguotis — 18 tšk. flF) bei A. Pavilonis (FF) — 24 tšk. Štai kitų susitikimų rezulta tai: Moterys: ChF — Fil.F 28:18, ChF — PF 43:37. Vyrai: GF—PEF 26:24, FAF _ Fil. p 71-23 , PF — TF 48:39. A. STANIULIS
Išdykėlė saulutė praėjusį studentai papasakojo apie žie šeštadienį išviliojo daug aka mos atostogų metu atliktus deminio jaunimo į Molėtų ra žygius. Gausiausiai keliavo jono Joniškio miestelį. Čia Universiteto atstovai: penki vyko mūsų turistų žiemos se žygiai už Lietuvos ribų, du — zono žygių uždarymo vakaro po Dzūkiją ir Žemaitiją. Spalvinguose diapozityvuo. nė. Labiausiai prisiekę slidi ninkai nenusiminė, kad Vil se atgijo Kaukazas. T. Gali niuje sniego nė kruopelytės, nio vadovaujama grupė pir kad laukuose balutės telkšo. moji iš mūsų respublikos ke Kantriai kentė ironiškai praei liavo slidėmis po Centrinį vių ir draugų patyčias. Užtat Kaukazą, patyrė daug įdo miške. .. (Netikit? Tada nuva mių nuotykių. Diplomantė < žiuokit patys. Sakykim, kad N. Leščinskaitės grupė kelia ir į Labanoro ar Ažvinčių gi vo Uralo kalnais. Svečiai iš LŽŪA papasakojo apie Kareli rias. Įsitikinsite!). Kiti labiau pasitikėjo „mo jos tundrą, apie nepakartoja dernesne" technika — dvira mą medinės architektūros ste čiais. Didžiausią dalį sudarė buklą — Kižus. Viena po kitos eina gru labiausiai paplitusios ir mė giamos turizmo rūšies — pėi- pės, raportuoja apie žygius, pasakoja prisiminimus... čiųjų žygių — mėgėjai. Koks jaunimo susibūrimas Taigi, suvažiavo sugūžėjo į Joniškio vidurinę turistai be apsieina be skambios dainos, veik iš visų respublikos aukš trankaus šokio? Neapsiėjo ir tųjų mokyklų: devyniolika iš turistų.. . TRUMPAI Sekančią dieną, pasiskirstę Kauno politechnikos instituto, septyni iš Žemės ūkio akade maršrutais, turistai patraukė Kovo 16 d. Istorijos fakul mijos, penkiasdešimt mūsiš vieni Pabradės, kiti Dubingių, teto „Merginų seklyčioje" treti Našiūnų link. Vėl iki se kių, po vieną atrtovą atvyko įvyko vakaras susitikimas su iš Dailės ir Inžinerinio staty kančio šeštadienio. .. gydytoja-kosmetologe, kuri bos institutų. papasakojo apie veido, plaukų (Atkelta iš 3 psl.) dainos. Dar karščiau žiūrovai E. STANKEVIČIUS priežiūrą, atsakinėjo į mergi Vidurinės mokyklos salėje sutiko Fizikos fakulteto vo UTK pirmininkas nas dominančius klausimus. susirinkusiems joniškiečiams mis. Miestas turi labai gilias kalinį ansamblį (vad. J. Gai revoliucines ir internaciona žauskas). O paskui linksma studen lines tradicijas. Krasnodare yra antrasis mūsų šalyje V. tiška vakaronė. Vėl dainos, — Proforgas? A, tai tas, Lenino paminklas, kuris buvo šakiai, žaidimai. .. ABIPUSIS PASITIKĖJIMAS kur po 15 kap. kas mėnesį pastatytas praslinkus trims Kovo 18 d. Nors ir kaip lupa? nepatenkintų. O ką daryti, zuojant saviveiklą, ypač pir dienoms po didžiojo vado sunku keltis po trumpos nak Dažniausiai studentai pro- kad būtų mažiau? Nepatin muose kursuose. Atrodo, ką mirties, daug memorialų, pri ties, bet reikia. Mūsų laukia forgą taip ir teapibūdina. gėt ateiti į profbiuro posėdį, čia padarysi: nei muzikantų, menančių dar nesenas pilieti ekskursija net į patį NovoPrisimena jį prieš stipendijas, ir stipendijų svarstyme išsė nei dainininkų kurse nėra. nes kovas, amžina ugnis ir rosijską, Juodosios jūros bendrabučių skirstymą. Ta dėti ilki galo. Niekas kitas Ir nuleidai rankas. O be ta Rusija-Motina. Tylos minute uostą. da kiekvienas stengiasi pri geriau nežinos apie savo kur vo žinios repeticijos vyksta! pagerbiame namo negrįžusius Kažkuris iš dainininkų ar minti savo materialinę padė so draugus, kaip seniūnas, Paškui pats įsijungei, viskas iš karo vėtrų. muzikantų nubraukia ašarą, tį ir dar kai ką. Tada visi at gruporgas ar proforgas. puikiai baigėsi, kursą giria . . .Jau vakaras! J salę ren pamatęs gyvą, spurdančią simena proforgą, nes kažko Draugui bėda, kas padės, jei ir proforgo pavardę pamini! kasi studentai. Ir jų tiek dėl manome (gal tik mes), ne tu? Proforgui svarbiausia Bet.. .1 Argi tu suorganiza- daug, kad net lūžta laukujos Juodąją jūrą. Žuvėdros, ban gų purslai ir balti laivai. .. kad profsąjunga — tai buiti palaikyti ryšį su profbiuru, vai? durys. Ir štai pradžia — ko nių reikalų tarnyba. Mes buvome giliai sujau sužinot anksčiau už visus at Proforgo darbas — tai nelaukėm tai nelaukėm: kad Seniūnas, gruporgas ir eities planus, apgalvot savo rūpinimasis ir vadovavimas, mus pasveikins su duona ir dinti krasnodariečių svetin proforgas — visos akade kurso galimybes ir tik tada o tam reikia laiko, reikia iš druska, kaip pačius brangiau gumo ir draugiškumo. Mus minės grupės branduo paskelbt. Svarbu viską žinot radingumo. Reikia daug gal sius svečius O žinote, kokia priėmė KPI studentų profsą lys. Vos tik kokia bėda, smulkiai, detaliai, kad galė vot, labai tiksliai pasvert skani Kubanės juodžemio jungos komitetas, mumis visą tuoj į juos kreipiamasi. tum atsakyti į bet kokį visus „už" ir visus „prieš". duonelė! Žiūrovai labai šil laiką labai rūpinosi pats ko Vienas iš vienos pusės, ki draugo klausimą. Juk nuo to Tik tada, kai pajus kursas, tai priėmė V k. anglistų miš miteto pirmininkas I. Buriatas iš kitos prilaiko, ir vėl priklauso ir profoigo darbo kad už jį pergyveni, bus sėk rų sekstetą „Kvadratėliai" kas. tvarka? Juk jie ne visaga sėkmė. Reikia tikėt draugais, mingas darbas. (vadovas J. Gavėnauskas), Mes nepamiršime naujų liai, daug kas priklauso nuo tikėt jų galimybėm. proforgė A. KVIKLYTE kurio repertuare ne tik ang draugų. Nepamiršime Ninos, kitų priežasčių. Visada būna Labai ryšku tai organiGF geografijos spec. III k. liškos, bet ir lietuvių liaudies Žanos, Leonido!
Svetingumas
i!!iiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiffl«iiiiiiiiB
R EIK A LIN G AS
>' UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS
(Atkelta Iš 3 psl.) Mus gąsdina ir vargina ki ta: kur vaidinti, kur repe tuoti. Sis klausimas — gyvy bės ir mirties klausimas. Šį pavasarį pagal tradiciją rei kėtų vėl surengti teatrines dienas, bet jų tikriausiai ne bus, nes negauname jokių patalpų, O kur bus statomi sekančių mokslo metų veikalai? Iš šio pašnekesio su režisieriumi V. Limantu supratau kiek jėgų, sveikatos, pasiaukojimo jis atidavė tam sunkiam ir sudėtingam dar bui. Taip, režisierius savo darbą labai mėgsta, tik teat re jis mato savo gyvenimą. Kukliai ir nuoširdžiai šypso damasis, lyg pasiteisindamas už tą žilstelėjusią giją plau kuose, jis sako, kad kiek vienas darbas reikalauja atsiLAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
davimo, pasiaukojimo.. . 25-eri darbo teatre metai. Iš jų beveik dešimt — mūsų universiteto teatre. Jau vien tai byloja apie režisieriaus ryžtą, pastangas. O ką gi mano žiūrovai? Universiteto mokslinis sek retorius J. Balčius sako, kad pats Kiemo teatrai pagal sa viveiklinį lygį gana geras, net aukščiau savo galimybių, esąs labai gyvas, energingas. J. Balčiui labai patikęs Vy dūno „Pasaulio gaisro" pasta tymas. Spektaklių Jono baž nyčioje pasisekimas visada priklauso nuo režisieriaus, aktorių, galų gale nuo pačios pjesės tematikos. Komjaunimo komiteto sek retoriaus J. Galinaičio nuomone, Kiemo teatras — studentų teatras, atitinkąs jaunimo dvasią. kiemo Štai tok', jis teatras, pilnas gerų norų, pa siryžimo ir neturintis gerų sąlygų. R. USAITE
REDAKCIJOS ADRESAS:
EKSPERIMENT AS
ISTORIJOS FAKULTETO TEATRAS (Atkelta iš 3 psl.) lavinti studento erudiciją, men;nj išprusimą. — Ar negalės ateityje mū sų studentai be jūsų kūrybos plačiau susipažinti su teatru, kritika bei profesionaliuoju teatro menu? — Prie žurnalistų klubo nuo balandžio mėn. ims veik ti teatro meno korespondentų sekcija. Bus rengiamos disku sijos, susitikimai su mūsų profesionaliojo teatro akto riais, kino meistrais, teatro ir kino kritikais. Artėja didelė šventė — TSRS 50-metis. Kaip jūsų teatras pažymės šią datą? — Mes rengiame eilę susi tikimų, kūrybinių vakarų. Neseniai pas mus lankėsi Lvovo teatro vyr. dailininkas, kuris mums papasakojo apie
Ukrainos teatro tradicijas bei jo istoriją. Dabar ruošiame vakarą, skirtą Armėnijos menui. Lau kiame iš draugų armėnų mu zikinių įrašų. Atsakingas už šį renginį filologas H. Karadžianjanas. Jis papasakos apie armėnų teatrą. Po to mū sų studentai skaitys novelę ar vienveiksmę armėnų au toriaus pjesę. Klausysimės jų liaudies muzikos. Norime suruošti susitikimą su poetais, verčiančiais pilie tinio karo poeziją. Matytu ir naujoji žurnalistų teatro meno sekcija pateiks savo planus. Tur būt ir jūsų kasdieninia me darbe iškyla proble mų? Kokios jos? — Visi žino, kad teatras negali gyvuoti be dramatur go. O mes neturime auto riaus, rašančio mums. .. Ka bo afišos, skelbiančios TSRS
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-53-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
■■■■'i'''
50-mečio proga savos kūry bos konkursą. Priimami įvai raus žanro kūriniai. Kodėl li teratams be novelės, eilėraš čio — neišbandžius pjesės dramos žanro. Požemio teat ras prižada garantuotą prizą — pjesės pastatymą savo sce noje Susiduriame su kai kuriais kitokio pobūdžio sunkumais — labai silpna techninė teat ro dalis. Teatras dar neturi savo šviesos ir garso techni kos, tenka daug ką skolin tis. Požemio teatras dabar vėl ruošiasi naujam pastatymui. Teatro metinių proga jau tu rės repertuarą. Studentai lauks įdomių su sitikimų su Istorijos fakulte to teatro kūrybine programa.
Kovo 27 d jaunimo komitete akademinių sektorių va<
STUDENTŲ DĖMĖSIU! Studentų profkomitetas vo šiuos kelialapius: Sanatoriniai
1. Birštono sanatorija „S ja| a) nuo balandžio 6 d. iki gūžės i d. b) nuo gegužės 19 d birželio 13 d. c) nuo birželio 14 d. j liepos 9 d. 2. Birštono sanatorija „Tai a) nuo balandžio 29 d. gegužės 24 d. b) nuo gegužės 30 d birželio 24 d. c) nuo birželio 27 <1. liepos 22 d. 3. Druskininkų „Pušynas" a) nuo balandžio 29 <i. gegužės 24 d. san< to: 4. Druskininkų „Draugystė" a) nuo birželio 11 d liepos 6 d. 5. Druskininkų san.ictoi „Vilnius" a) nuo birželio 19 d. liepos 14 d. 6. Jūrmalos pansionatas F puri" a) nuo birželio 12 d. liepos 5 d. Poilsiniai
1. Palangos poilsio nai „Neringa" a) nuo gegužes 9 d. iki gūžės 20 d b) nuo gegužės 24 i. birželio 4 d. c) nuo birželio 19 d. birželio 31 d. ‘ d. d) nuo birželio 29 liepos 10 d. 2. Palangos poilsio nai „Gintaras" a) nuo gegužės 13 d. ikil gūžės 29 d. Kelialapio kaina: sanatoif nuo 105 iki 126 rub., poilsi 32 rub. Studentų profsąjį i, nariams reikia mokėti tik 3 kelialapio vertės. Studentų profkoml 0
O
O
Sekmadienį, kovo 26 d. vai. Aktų salėje įvyks Iii mųjų ir išradingųjų kl varžybos. Susitinka Filol jos ir Finansų ir apskait s kultetų komandos. O
o
Kovo 25 d 18 vai. salėje — Baltarusijos um siteto saviveiklininkų kon tas. Dalyvauja pajėgiausi lektyvai ir solistai.
Grupės draugai ir va vas nuoširdžiai užjau FAF ekonominės inforr cijos spec. IV k. stude Audrą BARANAUSKA dėl mylimo tėvelio mirti
D. JUOZAPAITYTE
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1340
LV 01522
REDAKTORIUS A. KUSTA