VISI] ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
GAJLVBII718 scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNC?OS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
Kovo 15 d. EKFF vyko mis mokyklomis. Pakilo studentų pažan respublikinė konferencija „Ekonomistų kadrų ruoši gumas. Tačiau didelį su mo tobulinimo būdai ir sirūpinimą kelia vakari D?,r viena graži šventė vyks mūsų universitete — problemos", skirta Uni nio ir neakivaizdinio sky dentų festivalis „Senojo universiteto jaunystė", skirtas versiteto 400 metų jubi rių studentų pažangumas. su universiteto 400 metų jubiliejui. Pranešimą taip pat per liejui. Festivalis vyks 1979 m. kovo 29 d. — balandžio 1 d. Konferenciją pradėjo skaitė LTSR finansų mi PROGRAMA Ekonominės kibernetikos nistro pavaduotojas A. Kovo 28 d. — svečių atvykimas. ir finansų fakulteto deka Levanas. Savo kalboje Kovo 29 d. nas, LTSR MA narys — pranešėjas aptarė VU 10 vai. — ekskursija po Universitetą ir po Vilnių. korespondentas, profeso 18 vai. — iškilmingas festivalio atidarymas (VU di rius, ekonomikos dakta-. džioji Aula — Čiurlionio 21/27). ras A. Žilėnas. Jis pasvei Kovo 30 d. kino visus konferencijos 10 vai. — delegacijų vadovų priėmimas pas Rektorių. dalyvius ir svečius, pa 13 vai. — iškilmingas ceremonialas prie V. Kapsuko pa linkėjo kūrybinės sėkmės minklo. 18 vai. — politinės dainos vakaras (Profsąjungų rūmai konferencijos darbe. Po — Daukanto 5). to profesorius perskaitė 19 vai. — meno kolektyvų koncertai Vilniaus aukšto pranešimą „Ekonomistų siose mokyklose ir gamyklose. ruošimas Vilniaus univer Kovo 31 d. sitete". Profesorius pažy ekonominės kibernetikos 10 vai. — festivalio dalyvių priėmimas fakultetuose. mėjo, kad šiandieninio ir finansų fakulteto auk 17 vai. — iškilmingas koncertas, skirtas Universiteto gyvenimo negalima įsi lėtinių, dirbančių finansų •400 metų jubiliejui (Statybininkų rūmai — Vytenio 6). vaizduoti be ekonomikos, įstaigose adaptaciją. 20 vai. — draugystės vakaras. Pagrindinis ministerijos pateikė daug skaičių, ro B-.'andžio 1 d. dančių ekonomistų kadrų ir universiteto uždavinys '9 vai. — ekskursija į Kauną. Pakvietimus galima įsigyti fakultetų komjaunimo biu ruošimo mūsų universite — gerinti specialistų ko ruose. kybinę sudėtį. Jau nuo te galimybes. Pranešėjas peržvelgė 1974 m. organizuojama visą fakulteto istoriją. stažuotė jauniems specia VYKSTA OLIMPIADA,.STUDENTAS IR MOKS Labai išaugo per tuos me listams. Juk nuo to, kaip tus fakulteto mokslinis kolektyvas sutiks jaunąjį LO BEI TECHNIKOS PAŽANGA' personalas, jį papilde specialistą, priklauso |O naujos jėgos. Gautos mo ateitis, sėkmingas darbas. dernios patalpos, yra mo Taip pat organizuojami ir komoji skaičiavimo sto kvalifikacijos kėlimo kur tis. Plačiai bendradarbiau sai prie Liaudies ūkio dalyvavo ne tik fizikos Sąjunginė studentų tobulinimosi jama su M. Lomonosovo specialistų olimpiada jau įpusėjo. Pa specialybės studentai. universitetu, kitomis ša instituto. grindiniai olimpiados už Docento J. Kaladės vaNors mūsų konferencidaviniai: mobilizuoti stu dovaujama komisija at- lies ir užsienio aukštosiodentus gerai įsisavinti ži rinko 17 žmonių, geriau nias, marksizmo pažinimo siai išsprendusius olimpia metodą, ugdyti meilę pa dos uždavinius. Tai III k. KVIEČIAME Į JUBILIEJINĘ sirinktai specialybei, sa studentas V. Kontmache:, varankiško kūrybinio dar V k. stud. G. Alenkovič, KONFERENCIJĄ bo įgūdžius, skatinti nuo II k. V. Kairelis, V k. lat įplėšti savo akiratį. V. Svičiulis ir kiti įgijo Olimpiada vyksta dviem teisę rašyti referatus. Kovo 27—29 d. vyks jubiliejinė mokslinė konferencija turais. Pirmas rengiamas „Vilniaus universitetui 400 metų". Tarp studentų, studijuo aukštojoje mokykloje. Ja Plenarinis posėdis prasidės kovo 27 d., 10 vai. Čiurlio me dalyvauja atskiri stu jančių kituose fakultetuo nio 21/27, didžiojoje auloje. dentai ir akademinių gru se, geriausiai pasirodė MF 1. Konferencijos atidarymas. V. Tauraitis. pių komandos. Antrasis studentas 2. J. Kubilius. Vilniaus universiteto įnašas į mokslą. olimpiados turas — res Jam paskirta pirmoji vie 3. R. Plečkaitis. Vilniaus universiteto įtaka kaimyninių ta. Antroji vieta MaF stu tautų kultūrai XVIII—XIX a. publikinis. 4. J. Jurginis. Senojo Vilniaus universiteto įnašas į Eu Daug studentų dalyvavo dentui R. Karaliūnui ir ropos kultūrą. Fizikos fakultete vykusia trečioji — ChF studentui Kovo 28 d. darbas tęsiamas sekcijose fakultetuose. me olimpiados ture. Čia A. Jankauskui.
ja vyksta labai svarbaus įvykio išvakarėse, Alma Mater 400 metų jubilie jaus dienomis, bet proble mų, iškylančių ekonomikai, negalima nepamineti. Taip savo pranešimą pradėjo Universiteto auklėtinis, dabar Maskvos M. Lomonosovo universi-
Studentų festivalis
APTARTI EKONOMISTŲ RUOŠIMO KLAUSIMAI
PASIEKIMAI DŽIUGINA
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
M. Kiauleikienės, organizavo .FIZIKOS FAKULTETAS išvyką į Ignalinos rajoną. Sudaryta komisija sureng- Skaitė paskaitęs apie univer • Fakulteto jubiliejinės ti SMD jubiliejinę konferen sitetą ir konsultavo ligonius. misijos posėdyje patvirtinta fizikos fakulteto emblema. ciją. Įvyko meno saviveiklos EKONOMINĖS Astronomijos ir kvantinės apžiūra, skirta jubiliejui. Kovo 21—22 d. čia vyksta KIBERNETIKOS IR FINANSŲ elektronikos katedroje išleis FAKULTETAS tas stende,, „Seniausia ir jubiliejinė SMD konferencija. jauniausia katedra", skirtas Fakulteto taryba svarstė universiteto 400 metų jubilie GYDYTOJŲ TOBULINIMOSI FAKULTETAS jubiliejinių renginių eigą. jui. Čia pateikiami doc. A. Sudaryta komisija. SMD ju Piskarsko, doc. A. Misiūno Peirengti jubiliejiniai Pe- biliejinei konferencijai su straipsniai apie katedros isto diatrijos, stomatologijos ;r rengti. Aptarta atskirų SMD riją, mokslinę bei pedagogi kardiologijos katedrų stem- konferencijos sekcijų prave- nę veiklą. Katedroje baigiamas rašyti dimo tvarka. dai. Kovo 20 d. vyko jubilieji metraštis. Katedros istoriją Pediatrijos katedros datparašė doc. A. Misiūnas, e. buotojai, vadovaujami prof. nė SMD konferencija. CHEMIJOS
RUOŠIAMĖS PAVASARIO SESIJAI JUBILIEJINIAI RENGINIAI
LITERATAI IEŠKO KELIO
1979 m. kovo 23 d. Hr. 9 (1074)
EINA NUO 1950 METŲ
Vos kelios dienos mus skiria niuo svarbaus įvykio — universiteto 400 metu sukak ties. Įtemptai ruošiasi šiai šventei visi fakultetai, visuomeninės organizacijos.
ŠIAME NUMERYJE:
%
FAKULTETAS
teto profesorius, ekonomi kos daktaras E. Malini nas. — PagTindinė ekonomi kos problema — efekty vumas ir kokybė, — tęsė svečias. — Mūsų šalies liaudies ūkis turi padaryti posūkį į intensyvų vys tymosi kelią. Kiekviena epocha iške lia savus mokslus. Mūsų šimtmečio „karalienė" — ekonomika. Liaudies ūkio valdyme pagrindinė figū ra turi būti nebe inžinie rius, bet ekonomistas. Ekonomikos likimas — tad šalies likimas. Ir jis ekonomistų rankose. To-
ARTĖJA TREČIASIS
Kovo 15 d. „Raudonojo kryžiaus" ligoninėje vyko Vilniaus m. chirurgijos drau gijos iškilmingas posėdis, skirtas pažymėti buvusio fa kulteto chirurgijos katedros vedėjo doc. J. Katiliaus 75osioms gimimo metines. Kovo 21—22 d. vyks jubi liejinė SMD konferencija. FAKULTETAS
Kovo 18 d. fakultete buvo susirinkę latviai, baigę uni versitetą ar dabar' besimoka. Kovo 23 d. vyks specialis tų, baigusių meteorologijor ir klimatologijos specialybę skirtas VU 400 sukakčiai ■ MEDICINOS FAKULTETAS taptautiniai klimatologų dy nai. Fakultete vyko jubiliejini Išleistas chirurgijos kated mediumas. ros jubiliejinis stendas. prof. p. H. Horodničius, v. d. V. Žitkevičius. Išnagrinėta mokslinė veikla nuo 17 a. iki šių dienų. Iliustruojama nuo traukomis.
dėl mūsų ekonomistų ruošimas — opi proble ma. Koks jis ateities eko nomisto modelis? Tai — plačiai ir gerai žinantis darbo objektą, kaip vie ningą socialinę ekonomi nę sistemą, idėjiškai su brendęs, kultūringas žmo gus. Džiugu, kad Vilniaus universitetas yra viena iš pajėgiausių šalies aukštų jų mokyklų, tokio „mode lio" ekonomistus ruošti. Drg. E. Mamino prane šimu konferencija baigė pirmosios dienos darbą. Kitas problemas konfe rencijos dalyviai sprendė kitą dieną ekonominės in formacijos, kibernetikos ir statistikos, finansų ir kredito bei buhalterinės apskaitos sekcijų posė džiuose. Po sekcijų posėdžio vy ko plenarinis posėdis, kuriame buvo susumuo tas visos konferencijos darbas, rezultatai. Prane šimus padarė sekcijų va dovai. Jie apibendrini pasisakymus ir pasiūly mus. Prof. J. Mackevičius perskaitė konferencijos Rekomendacijų projektą, kuris buvo vieningai pri imtas.
E. Tvarijonaitė R. Šaduikyte
SEMESTRAS
Artėja vasara. Daugelis jau dabar kuriame vasaros pla nus. Kaip Ir kiekvienais me tais šimtai Universiteto pir makursių, jsljungę j statybi nius būrius, pasklis po visų respubliką. Vyresniųjų kursų studentų laukia taip pat romantiškos kelionės, darbai studentų bū-
GAMTOS
SPORTAS
riuose. Daugelį metų Univer siteto studentai garbingai darbuojasi broliškose respub likose. Nauji kraštai, nauji žmonės, naujos pažintys. Vi lioja, nes šiemet Vilniaus Universiteto studentai bus itin laukiami svečiai. Daugy bė mūsų draugų laukia ži nių iš seniausios šalyje aukštosios mokyklos šven čiančios savo jubiliejų. Mū sų Alma Mater pasiuntiniai aplankys Smolenską, Stavro polio kraštą, Jakutijos ATSR. Universiteto studen tai, švenčiantys savo jubilie jų, j šiuos kraštus nuveš jau natvišką energiją, skambų juoką, dainas. Universiteto statybiniai būriai dirbantys broliškose respublikose dar niai įsilies į visos šalies komjaunuoliškas statybas. Garbingai pateisins Alma Mater jubiliejų. Vietiniai gy ventojai išgirs paskaitas, pa matys mūsų studentų kon certinių brigadų pasirody mus. Jei jūs norite savo jau natvišką energiją, ryžtą, dai nas nuvežti Į kitas respub likas, tai prašome atnešti pa reiškimus fakulteto komjauni mo darbinio auklėjimo sek torių vadovams. Paskubėkite. VU SSB štabas
Pavasario sesija ne už kalnų
I
Pavasario sesija dar toli, galima lengviau kvėptelėti, atsipalaiduoti, apžvelgti nu veiktus darbus ir... pasimo kyt iš klaidų. Sesija dar toli, o kaip pavyko praėjusi nau juose, dar dažais ir kalkė mis kvepiančiuose rūmuose, paprašiau papasakoti Teisės fakulteto prodekaną doc. B. Aleksiejūną. — Susumavus žiemos sesi jos rezultatus, paaiškėjo, kad mūsų fakultetas užima septintą vietą Universitete. Rezultatais patenkinti. Fakul teto pažangumas — 96,7%, jis gerokai viršijo mūsų vi sos Alma Mater pažangumą - 95,9%. Stengiasi rizikai, norime geresniu mokymusi sutikti Universiteto 400 metų jubi liejų. Nemažas būrys gerai ir labai gerai besimokančių studentų. Jų tarpe penkto kurso studentai: A. Žukaus kas, M. Žilinskaja, IV k. stud. Lenino stipendininkas, profsąjungos pirmininkas G. Verbus ir kt. Labai gerai žiemos sesijos egzaminus laikė penktakur siai. Jų pažangumo vidurkis — 4,5. Deja, diplomantams nesisekė laikant valstybinį mokslinio komunizmo egza miną. Net penkių studentų žinios buvo įvertintos nepa tenkinamai. Blogiausiai sesiją išlaikė pirmakursiai. Penktos grupės pažangumo vidurkis tik 3,7, palyginti su praėju sių metų rezultatais, laikė daug geriau. Tikimės, kad jie bus stiprūs fizikai. „Fuksai" tikriausiai išsigando pir mosios sesijos, savo pirmojo krikšto. Neblogai sekėsi tre čiakursiams. Daug sunkumų
Prekybos fakulteto SMD bendradarbiauja su Tbilisio universiteto Prekybos ekono mikos ir prekių mokslo fa kulteto SMD. Žiemos atostogų metu gru pė SMD aktyvistų draugų kvietimu aplankė Tbilisio universitetą. Mus maloniai sutiko fakulteto SMD Tarybos pirmininkas Gvasalija Jazon. Įdomų pokalbį turėjome su dekane doc. A. Gvelesiani. Docentė domėjosi mūsų uni versiteto studentų tradicijo mis, SMD darbu. Materiali nio-techninio aprūpinimo ir prekybos ekonomikos kated ros vedėjas prof. M. Gaganidzė klausinėjo apie SMD darbų tematiką, konferenci jas. Mes papasakojome apie mūsų fakultetą, ruošimąsi Universiteto jubiliejui. Sei mininkams labai patiko ženk liukai su prekybos fakulteto
turėjome ir dabar turime su ketvirto kurso studentais. Siame kurse net keli skoli ninkai. Pažangumo vidurkis — 3,9. Kas nulėmė geresnį fakul teto pažangumą? Reikėtų paminėti daugelį faktorių. Pirmiausiai — pa gerėjusias darbo sąlygas. Šiuos jubiliejinius mokslo metus pradėjome naujuose fizikų rūmuose. Duris atvėrė erdvios laboratorijos ir audi torijos. Atsižvelgiant į stu dentų reikalavimus, sudarė me geresnį tvarkaraštį. Su mažėjo „langų“ skaičius. Negalima nepaminėti fakulte to akademinės komisijos nu veikto darbo. Šiai komisijv vadovauja aktyvi visuomenininkė Virginija Plėtaitė. Tik-
rinama studijų eiga, vedama griežta individualinė apskai ta kiekvienam studentui. Ko misijos nariai lankosi labora torijose, kalbasi su dėstyto jais. Apie pažangumo rezul tatus informuoja grupių ku ratorius, katedrų vedėjus. Skatina labai gerai ir gerai besimokančius. Žinoma, ne lieka „nuskriausti“ ir tinginiai. Studentui būtina kontrolė. Pažangumą nulemia lanky mas. Tai mūsų silpnoji vie ta. Vedama lankymo kontro lė. Deja, praleidžiama labai daug paskaitų. Lankymas — vienas iš svarbiausių komisi jos darbo objektų. Tikimės, kad reikalai pakryps į gerąją pusę. Pirmas balandžio šeštadie nis — fiziko diena. Ko norė
Fizinis lavinimas senojoje ALMA MATER
tumėte palinkėti Universiteto fizikams šventės proga? — Sveikinu visus fizikus ir dėstytojus, ir studentus. Dėstytojams linkiu ryžto, reiklumo ir ištvermės, penk takursiams — gero skirsty mo, gerų vėjų, o visiems ki tiems — sėkmės pavasario sesijoje.
D. DRANGINYTE I k. žurnalistė
A. Ulozevičiaus nuotr.: gražūs naujieji fizikų rūmai.
emblema. Mūsų draugai supažindino mus su Tbilisio įžymybėmis, aplankėme muziejus, senąją Gruzijos sostinę Mchefą, pa buvojome Goruose. Mūsų draugystė tęsis ir toliau. Draugai iš Tbilisio at vyks į SMD 31-ąją konferen ciją. Danguolė MACKONYTĖ PF SMD tarybos pirmininkė
*
Filologijos fakultete įvy ko Universiteto ateistų klubo suorganizuotas susitikimas su visuomeninių mokslų akade mijos prie TSKP CK Moksli nio ateizmo instituto, profe soriumi L. Vdikovičiumi, daugelio knygų „Šiuolaikinė religijos krizė", „Religija ir politika kapitalistiniame pa saulyje" autoriumi.
Svečias papasakojo apie šiandieninio Vatikano politi kos pagrindines kryptis, apie įvykusius popiežiaus rinki mus. Profesorius nušvietė Vatikano vaidmenį socialinia me politiniame kapitalistinio pasaulio gyvenime. Gerbia mas svečias atsakė į klausi mus, pasidalijo mintimis apie dabartinę bažnyčios padėtį. I. KALASAUSKAITE U k. lituanis.ė
* Kovo 13 d. filologai ir fie, kas domisi fonologijos moks lo klausimais rinkosi 86 au ditorijoje. Čia įvyko susitiki mas su Filologijos mokslų daktaru žymiu fonologijos specialistu A. Steponavičiumi. Svečias kalbėjo apie dia chroninės fonologijos pro
blemas, pasidalino įspūdžiais iš keturis mėnesius trukusios kelionės po Ameriką, atsakė į studentų pateiktus klausi mus. L. BUTKEVICIOTĖ
TEISINIŲ ŽINIŲ MĖNUO
Pastaruoju metu daug yra daroma teisiniai propagandai plėsti, pagerėjo jos kokybė. Plačiai naudojamos daugelis teisinio auklėjimo formų. Į šį darbą plačiai įsijungė ir mūsų universiteto dėstytojai, teisininkai. Teisinių žinių propaganda jaunimui — veikla įvairia pusiška, joje būtina vado vautis TSKP XXV suvažiavi mo nurodymu, kad . .tei sės, įstatymo gerbimas turi tapti kiekvieno žmogaus as meniniu įsitikinimu".
IKI PENKTADIENIO
Vilniaus universitetas, švenčiantis savo 400 metų jubiliejų, plačiai pagarsėjęs mokslo švietimo ir kultūras centras. Universiteto profeso riai ir jo auklėtiniai yra la bai daug nuveikę lietuvių ir kaimyninių tautų — lenkų, baltarusių, mokslo ir apskri tai dvasinės kultūros kėlimo darbe. Jubiliejaus proga turbut derėtų prisiminti, kad Uni versitete niekada nebuvo pa miršti ir kūno kultūros daly kai. Dar pačiais pirmaisiais mūsų jubiliato gyvavimo metais Vilniaus kolegijos ir Akademijos auklėtiniai buvo raginami mankštintis gryna me ore, mėgo šaudyti iš lan ko, žaidimus. Pedagogams buvo rekomenduojama poil sio dienomis ir per ilgąsias pertraukas su mokiniais išei ti į lauką; pasivaikščioti, pa žaisti, nes jaunuoliams „esan ti reikalinga sveikata ir ge ra savijauta". Iš Vilniaus išvažiuodamas jėzuitų provincijolas L. Madžas rektoriui pe.’iko instruk ciją, pagal kurią turėjo būti tvarkomas mokyklos gyveni mas. Ja keletą metų vadova vosi . pirmasis Universiteto rektorius. Šioje instrukcijoje tarp kitų vidaus taisyklių buvo pažymėta, kad reikia „mūsų mokiniams nedrausti šaudyti iš lanko, nes tai vi same krašte paplitęs žaidi mas“. L. Madžas tikriausiai buvo gerai informuotas apie Vilniaus jaunimo mėgstamus žaidimus ir ryžosi dėl to pa reikšti savo nuomonę. Jis direktyvinėje instrukcijoje įteisino Universiteto auklėti nių pamėgtą sportinę pramo gą. Šis faktas rodo, kad Vil niaus 'universitete, (tada aka demijoje) kūno kultūros da lykai nebuvo ignoruojami, priešingai, — buvo net puo selėjamos kai kurios jauni mo fizinio lavinimo tradici jos. Kaip žinia, jėzuitams Vil nietis universitete labiausiai rūpėjo religinis mokinių auk lėjimas, katalikiškojo pamal dumo skiepijimas, „sielos va davimas" ir t. t. (Žmogaus kūną dvasiškiai laiko apskri tai visokio blogio šaltiniu), todėl galima teigti, kad Vil niaus akademijoje net reak cingosios dvasininkijos vieš patavimo metais gyvavo ne tik pažangios mokymo, auk lėjimo ir pažangios mokslo idėjos, bet ir progresyvios pažiūros į žmogaus kūno la vinimo problemas. Yra pa grindo tikėti, kad Vilniaus Akademijoje fechtavime.s ir jodinėjimas buvo dėstomi fa kultatyvuose panašiai, pavyz džiui, kaip „malonieji me nai". Fechtavimas ir žaidimai buvo populiarūs prie Vil
niaus akademijos įsteigtojemokykloje — collegium nobilium (1751). Šios mokyklos 1758 metais surengtoje šven tėje, kuri tęsėsi tris dienas buvo kasdien „po kelis kar tus demonstruojami šokiai ir fechtavimas". Vilniaus uni versiteto istoriografai rašo, kad tokie pasirodymai pa įvairinti fechtavimu, muzika ir šokiais, tuo metu buvo naujovė, sutra’.ikdavusi daug žiūrovų. Vilniaus Universiteto (Aka demijos) kolegijos dažniau siai veikė kaip jo padaliniai, buvo tvarkomos vienos ad ministracijos, laikėsi bendrų vidaus tvarkos taisyklių, mo kėsi tose pačiose patalpose, todėl tikrieji universiteto studentai, kaip ir mokiniai, mpkėsi valdyti šaltąjį gink lą, šaudė iš lanko, jodinėjo, žaidė įvairius žaidimus. Šią mintį dažnai gali patvirtinti imperatoriškojo Vilniaus tiniversiteto statutas (1803), ku rio 25 paragrafe pasakyta, kad „universitetas gali turėti kalbų, maloniųjų menų ir gimnastikos pratimų mokyto jus". Taigi Vilniaus universitete kūno kultūros tradicijos buvo gyvos visą laiką. Jos plėtėsi, darėsi turiningesnes ir 1803 metų statutas tik patvirtino sankcionuodamas etatinius specialistus. Lenkijos Liaudies Respub likoje profesorius dr. A. Sniadeckis (1768 -1838) yra laikomas kūno kultūros pra dininku. Garsus to meto che mikas ir medikas yra apie 40 metų profesoriavęs Vil niaus Universitete. Jo tur tinga mokslinė, pedagogine ir visuomenine veikla domi masi ir dabar. Profesorius Sniadeckis — mokslininkas enciklopedistas intensyviai dirbdamas mokslinį darbą vis dėlto rado reikalą pagvilden ti ir fizinio lavinimo proble mas. Jis 1805 metais parašė straipsnį „Pastabos apie vai kų fizinį lavinimą“, o vėliau ta pačia, tema parengė kny gą, kuri 1840 metais buvo išleista Varšuvoje. Prof. dr. A. Sniadeckio darbai rodo, kad Vilniaus Universitete kūno kultūros teorijos ir praktikos proble momis domėjosi ne tik stu dentai, vadovybė, bet ir žy mūs profesoriai. Nors žinios apie kūno kul tūrą Vilniaus universitete iki XX a. II dešimtmečio yra gana ribotos, bet turimi duo menys leidžie. manyti, kad įvairūs žaidimai, šaudymas iš lanko, fechtavimas, jodinė jimas studentų buvo mėgsta mi. Rektoratas palaikė fizkultūrines tradicijas, jos bu vo įteisinamos įvairiais di rektyviniais dokumentais. V MATULAITIS
tiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiu
NAUJASIS BOTANIKOS SODAS Pažymint Universiteto 400 metų sukaktį, ne vien pakiliai kalbama apie nueitą garbingą ke lią. Šventė pažymima svarbiais darbais. Tie dar bai liks kaip paminklai, primenantys busimosioms kartoms gražias šių su kakties metų pastangas. Studentų miestelio rūmai su naujais bendrabučiais, šventės proga subtiliai iš ryškinama centrinių Uni versiteto rūmų ansamblio architektūrinė ir meninė kilnumą, gausiai papildo mi naujais dailės kūri niais. Tarp tokių jubilie jinių įsigijimų, kurie Universitetui tarnaus to lesnei gamtos mokslų rai dai, paliks ir naujas Bo
tanikos sodas. Apie Vilniaus universi teto Botanikos sodo neei linę praeitį smulkiai ne pasakodami, prisiminsime, jog jo istorija ilgiausia ir įdomiausia iš visų kaimy ninių universitetinių so dų. įkurtas 1775 metais Gardine, kaip medicinos mokyklos sodas, jis buvo pirmas Lietuvos Lenkijos valstybėje. 1781 m. parvažiavus jo steigėjui prof. Z. Žiliberui į Vilniaus Universite tą, perkeliamas ir botani kos sodas. Per du šimtus metų, kintant sąlygoms, poreikiams, šis sodas kil notas iš vietos į vietį (Gardinas, Medicinos •ko legijos kiemas, Sarkiškės,
prie Bernardinų ansamb lio, Vingio parkas), o štai šiandieną kuriasi jau penktoje vietoje. 1974 m. gegužės 14 d. Minist rų Tarybos potvarkiu Nr. 360 naujam Universi teto botanikos sodui buvo paskirta 148,5 ha žemės su buvusia dvarviete Kat renais. Universiteto botanikos sodas Katrenuose žengia tik savo kūrimosi pir muosius žingsnius, tačiau jis paveldi ilgą istoriją pačios vietovės, kurioje šiuo metu vyksta įvairūs darbai — tyrimo, projek tavimo, statybos, sodo formavimo. Kodėl būtent Kairėnai parinkti ateities Universi
teto botanikos sodui? Priežasčių ne viena, ku rios nulėmė pasirinkimą iš keleto siūlomų vieto vių. Įtakos turėjo geogra finės aplinkybės. Visų pirma ,šis plotas netoli nuo naujojo akademinio miestelio, patogus priva žiuoti. Jame yra optima laus dydžio gyvenamasis vienetas — senoji Katre nų dvarvietė su parku. Tuo tarpu sodui skirtame 148.5 ha plote kaimų ir vienkiemių visai nėra. Iš šiaurės, vakarų bei pietų plotą natūraliai riboja gi lėki senkloniai su nema žais miškais. Atviresnis rytinis parko šonas, ku riuo eina magistralė iš Antakalnio į Naująją Vil nią. Ji riboja sodo plotą ir šiaurėje. Labai svarbus būsimam sodui yra teritorijos po būdis su atitinkamos me
džiaginės sudėties pavir šiumi, drėgmės rėžimu, šlaitų ekspozicijomis, mik roklimatu. Nuo to pri klauso augimviečių parin kimo galimybės labai įvairioms būsimo sodo augalų kultūroms ir bend rijoms. Tinka prisiminti, kad šiame Vilniaus mies to pakraštyje kraštovaiz džio įvairovė ir parinki mo sąlygos nėra labai di delės. Teritorija yra šiaur rytiniame priemiestyje, Medininkų aukštumos šlaite. Reljefe vyrauja „apsenusių" (seniau nuledėjusių) aukštumu for mos. Jos suskaidytos erd viais senkloniais, tarp ku rių iškyla aukštoki stam biau banguoti masyvai. Sodo teritorija, paviršiaus padėtimi, apylinkių atžvil giu iškili — 130—180 ra aukštyje (aukščiausia vie ta 188 m). Ji yra gerokai
virš senamiesčio, aukš čiau Gedimino kalno, Žir mūnų rajono ir kitų mies to dalių. Ne visais požiū riais tai patogu. Paviršiaus dariniuose moreninės ir priesmėlio uolienos gerokai paveik tos dūlėjimo. Taigi, jos iš .paviršiaus daug smiltingesnės, lengvesnės me chaninės sudėties. Pagal mechaninę sudėtį pavir šius keičiasi dėsningai iš pietvakarių į šiaurę: ar čiau Dvarčionių, aukš čiausioje teritorijos daly je paviršiaus uolienos yra molingesnės, o žemėjant į šiaurę link Kairėnų dvarvietės pasikeičia į lengvesnius priesmėlius. Prof. C. KUDABA
K. LABANAUSKAS. Bus daugiau
AŠ tavo vardą pamirštu
Vaidotas Daunys *
Aš tavo vardą užmirštu ir tavo žodžių gaidą tylią, Tarp mūsų eidavo naktis į ežero žvaigždėtą dangų, Jo pakrašty tylėjai tu ir mano atšvaislę nebylę Lytėjo virpanti naktis prigludusi prie tavo rankų.
•
fu nejvardinta dienos — (oje visi vardai atvėsę, /ardu, kuriuo aš vadinuos, )lena man savo daiktus tiesia. Vėsa šita yra visa Diena, ją liečia mano rankos, Manin daiktai užmigę renkas Ir juos paslėpusi šviesa.
iviesa sujungia mus ir skiria 4es esam tie, kas turi grįžti šitą valandą išvysit, taip valanda tarp mūsų skyla. Mes netikri, kai mes vieni, Diena ir aš — daiktuos vienuos. O tu liūdi ties manimi, . Tu, nejvardinta dienos. I
LIŪDESIO SONETAS
MEILES EIUĖRAŠTIS
Kai aš tave laikiau už Lankyk mane, mėlynas rankos, liūdesio paukšti, Tu dvelksmas rudenio buvai, Kai tu ateini, žiūriu aš Į savo [Virš sutemų geltono rūko veidą, [jau budo tylinti naktis Tirpsta jisai tarp medžių ir žolėse [r klevo lapo virpesys kaip mėnulio šviesa Nakties žvaigždėj nedrąsiai išsisklaido. plaukė, Jau budo tylinti naktis Kartais spindi manyje, Virš mano rudeninio veido. Kaip nakties pabaidyta žuvėdra, Ii visada, ji visada Kuri lolsta nuo savo lizdo Ateina šitaip, šitaip tyli, Ir niekaip nutolti negali 3 aš žiūriu, akis užmerkęs, Ir savo judesj matau. Tik visada aš girdžiu: tavo sparnuos rnt lėto tako valanda Mėlyni debesys plaukia lemų ir vasarų sustojus, latau, mane už rankos veda Į dangų, iš kur ateini Ir j kur} sugrjžti. klevo žvaigždę sutema. Lapas esu aš esu nuo medžio kuriam gyveni. SNINGA en virpa medžio judesys, VAKARAS drėgna sublankstantl dėmė lytėto tako, Hirosima meile mano Nutirpstantys praeinančiųjų Aklas vakaras prie kojų kūną'., Šlapias priemiesčio kačiukas Liūdno vaiko akimis Juos primenantis dvelksmas — tai balta, Baikščiai ieško mano veido Šviesa, kuria jie jaučia vienas kitą, Ir akis bučiuoja baikščiai O dangaus viršūnėj supas Aš taip matau pro krentančias snaiges... Neišverktas debesis.
Rimantas Steponavičius
SŪNUS NEATĖJO Tą dieną saulė taip ir nestengė prasiskverbti pro de>esis, ir suolelyje jx> klevu ėdėjo tik vienas žmogus. Jis tūrėjo į gatvę, apie kažką įžsigalvojęs, o vėjas kartas įuo karto taršė pradėjusius liti jo plaukus. Retkarčiais vyriškjs p>avelgdavo į kinoteatrą, kur Tie kasos vis nemažėjo ulė. Praslinkus valandėlei, jis uėjo paskui būrelį žmonių i vestibiulį, kišenėje užčiuoI ė bilietus ir apsidairęs paI iūlė vaikinui. I — Sūnus neatėjo... — lyg | asiteasino. j Paskui nuėjo į salę, atsilėdo šalia vaikino, nupirkuI io bilietą, ir nužvelgė jį. I is skaitė laikraštį. j — Beje, ar skaitėte apie I 1 nusikaltimą. Aš kažkaip I raleidau — buvau komandiI rotėje... i — Skaičiau, — burbtelėjo jukinas ir ėmė peržiūrinėti Bitą puslapį. — Nieko ypaBngo. Tipiškas nusikaltėlis. | — Gal per griežtai prikir■ o... - stengėsi užmegzti ■ okalbį. i — Tokiems — ne. Žlugęs 1 nogus, — vaikinas delnu B idengė žiovulį. B Bet gal reikėtų žmogui I įprastesnių galimybių... išJ isti išJ aklavietės, •’ ., - vyriš■ rs kažkaip ' susigūžė, jo balvirptelėjo keista viltis. Šaižiai sučirškė skambuIi■ -Humanizmas... Kol jus ■ 'sitiks su peiliu, — lanks■ daJnas laikraštį, vaikinas fališkai šyptelėjo. ■ Po filmo vyriškis ilgo-
kai dairėsi pašnekovo, bet niekur jo nematė. Vaikinas stovėjo atokiau nuo žmonių, paskendęs ru dens paletės stebukluose. Gražiausiu medžiu gatvėje buvo klevas — didžiulis aukso ovalas, aplipęs rudens lapais. Naktį jis būdavo juodas — tarsi gedulo drabu žiais palydėtų vasarą, ir mėnulio pilnatis brėžė ryš kias šešėlių linijas. Tokio mis naktimis vaikinui norėjo si vaikščioti, užmiršus laiką, stebėtis besiliejančiu sidab ru... O rytais bobų vasaros saulė ilgai mušdavosi pro rūką. Jos atokaitoje šneku čiuodavosi senukai, pavakare susėdę suolelyje po klevu. . . Vyriškis teysi laidotuvių procesijoje slinko pro klevą, murzinus namus. Lėtai kopė laiptais... Aštuoniolika metų jo kojos mina šias pakopas — tiek metų, kai jis su žmona, gimus sūnui, čia ap sigyveno. Tik dabartinis jo žvilgsnis skyrėsi nuo anų, kai jie skubėdavo trise.. . Ilgai ieškojo rakto kišenė se ,nors jo visiškai nereikė jo — tikriausiai žmona tvar kėsi virtuvėje. Užteko tik pakelti ranką, paliesti skam butį. Kambaryje atsisėdo ir įsmeigė žvilgsnį į vinį sie noje — dar taip neseniai ten kabėjo vienturčio nuotrauka. Dabar ji mėtėsi šalie, daugy bės laikraščio iškarpų apie sūnaus nusikaltimą. Ant stalo gulėjo du bilie tai rytojui. Jis įsikišo juos į kišenę, parėmė galvą ranko mis ir giliai giliai atsiduso, — iš ten sūnus negalėjo at eiti. ..
Su palinkėjimais
Vaidotas Daunys (tre čiakursis lituanistas) ėmė Dangau žvaigždėtas, tai ne aš ir tai ne mano šitas žodis, ir pradėjo rašyti gražius Kai mes sustojom prie tavęs ir paslapties ieškojom grožio, eilėraščius — su sava Tu mums sakei, kad neatneš ir niekas niekas neparodys dvasia, subtiliu įsijautimu Nakly pražydusio tavęs, kol naktyje klausysim žodžio. ir, svarbiausia, turinčius rimtą pagrindą: norą pa Ak, kuo mes skiriamės abu, dangau, vidunakti Ir žeme, rodyti žmonėms savąjį nuo jūsų dvelksmo vandeny, kuriuo krantai Į mus artėja, dangų. Tas noras turbūt Kai aš tau ežeru kalbu, o tavo rankos tylą semia, ir yra bendra visų eilė O tu kaip nuojauta eini per tylų sapną ryto vėjo. raščių ašis, centras, ne kurio neįmanoma sava A. M. rankiška poetinė kūryba. Čia esama gražaus, kar Ir vidurnakčio tyliausią valanda Šitą žvaigždę tavyje pasės, tais sunkiai sugaunamo Tavo siela — rudenio gaida. virpėjimo, žmogiškos bai Slapias miško kelias, prie ugnies, mės — pasimesti erdvėje, Kurioje šalta naktis kvepės, ir drauge pasiryžimo nu Tu nemiegančių šešėlių virpesy — galėti žemės trauką. Eilė Būsi vėjas ir ugnis šviesi, raščių kalba pakylėta, tas Ir galvosi: tu, ugnie esi pakilumo įspūdis sustipri { šią mano žvaigždę panaši. namas sintaksine, grafine eilėraščio struktūra. Taip išgaunamas kažkokio dar numo, vieningumo įspū dis. V. Daunio gerumas, atidumas geriems žmo gaus jausmams kartais būna kosmiškas, t. y. be
MŪZŲ PAVILIOTI
konkrečių iliuzijų į kon kretų laiką, situaciją. Apima keistas jaus mas, kai eilėraštyje pa junti paties poeto meilę tam eilėraščiui. Ta meilė poetui gali būti pražūtinga, bet V. Dauniui ji pa deda. Reikia žinoti be galo daug žodžių, kad atsimin tum, kurie yra tavo. Pa grindinės sąvokos, kurio mis operuoja Vaidotas Daunys, yra iš pavojingų klodų, tais žodžiais nau dojasi visi jooetai. Tad V. Daunio poetinis kelias bus daug sunkesnis, rei kės daugiau laiko įrodyti, kad tie žodžiai yra jo kad po jo tų žodžių poe tinę reikšmę bus labai sunku pakeisti. Taip sun kiai, tarkim, Paulius Šir vys įrodė, kad beržas — jo žodis. V. KUKULAS
Kai bus lik valanda tarp tu ir aš Atrodys, jog esi toli girdėjęs: vėjas Skaudės už lango ir šešėlį neš Nakties, kuri yra tave regėjus. Ir tau matyta bus šita naktis Ir šis žiūrėjimas į savo juodą veidą, Kurį ant stiklo glaisto atmintis, Nes tai ant jo kadaise nusileido
Ir glaudėsi sušalęs šlapias lapas, Ir buvo tau graudu, kad tu esi, Kai tu kalbėjai, vėjas tavo lūpas Be garso judino — ir lūpų virpesy, Ir žodžio pasiklydusio garse Lytėsi vėsų valandos sunkumą, O durų pravirų dėme tamsia Naktis paženklins tavo tylų kūną. Kas padeda tau tylėti, Kai miega visi savo miegu Tavo glėby.
Kai alsuoji nedrąsiai į miegančio sapną, Į veidą, kur budi diena, Į užmerktas akis, Į lūpas, kuriose laukia žodis, Į rankas išskirtas, Į alsavimą ramų jaučiantį savo ramumą, Ir į kambarį juodą, Kur žingsnių juodų žymė.
Kas yra ta tyla, Graudi virš tylių miegančiųjų, Tavęs pasitikti išeinanti----------
ŠAUKSMAS Sniegas užlygino visus ta kus ir naktį tartum iš anksto saugodamasi šaltų saulės spindulių, apsitraukė kieta pluta. Bet dieną ji lūžinėjo, vos Kalvienei pamėginus at sistoti ant jos, ir kojos grimzdo iki kelių. Taip žingsnis po žingsnio moteris kapojo sniego gyvačiukes veltiniais. Gilūs pėdsakai li ko už nugaros, bet jais do mėjosi tik tos besirangančios sniego gyvačiukės — sakytum iš smalsumo smuk davo į juos ir dingdavo. O moteris dėliojo žings nius vis taip pat iš lėto, su tvirtumu žmogaus, kuris tuoj nebeišlaikys naštos, bet net sau neprisipažįsta, kad ji per suriki. It pėdos, lyg sutvars tytos ant lygiagrečių virvu čių, tęsėsi link Gudelienės kiemo. O tenai net Mopsas neapiojo — snaudė įsisprau dęs į tolimiausią būdos kam pą, kad tik atsigintų šalčio. Priemenėje senoji Kalvienė patrepsėjo, padaužė veltinius ir pastukseno krumpliu į vir tuvės duris. Paskui, tamsoje sugrabaliojusi rankeną, vėrė jas, o pati pamanė, kad gera
būtų, jei galėtų visą širdies sunkumą nusipurtyti lyg tas sniego kruopelytes nuo sijo no, veltinių ir palikti kur nors pakelyje į namus. Pasisveikinusi su Gudelie ne, slinko prie suolo pasie nyje įr, jau sėsdamasi pri siminė, kaip prieš mėnesį ši taip atėjusi išspaudė: — Viskas... Ir graužėsi kampe tokia ty li tyla, o Gudelienė vis kažką šnekėjo, guodė... Bet tada Kalvienės galvoje suko si ir sukosi tas vienintelis žodis. Atsitokėjo, nugirdusi kaimynę sakant: — Anksčiau ar vėliau — visi... Ir tuomet pagalvojo: „O man kada?" Lygiai tokia pat tyli sėdė jo ir dabar. O Gudelienė be perstojo kalbėjo, tarsi su prasdama, kaip ji pasiilgo gyvo žmogaus balso. Kalvie nė pritariamai lingavo gal vą, tik retkarčiais įterpdami žodelį kitą. Senojo Kalvio mirties ji nebūtų išgyvenusi, jei ne kelių dienų šurmulys. Paskui namai ištuštėjo, ir ji paleng
R. Šakalio pieš.
va-ėmė priprasti prie vienat nas kūnas sustingsta, ir ji vės rūbo. Iš pradžių dez vis negali pajudinti net liežuvio. žvilgčiodavo į duris — bene Tik jaučia akimirkos suak pravers duris senukas, o vė menėjimą ir tą jėgą, sukaus liau ir užsimiršimo valandė čiusią nematomais varžtais, lėmis suprato, kad laukti, ne iš kurių stengiasi išsivaduoti, bėra ko. Nebent kaimynų kad paskui galėtų ištarti, berniuko, kartą per savaitę įsmeigusi į pe.baisą akis. parnešančio iš kaimynų duo — Nešdinkis! Aš netikiu, nos. Bet ir tas padėdavo ke kad tu esi. paliuką ant suolelio prie du Ir stebėti, kaip baidyklė iš rų ir sprukdavo laukan. Gal nyksta durų plyšyje, o po jį gąsdino Kalvienės ramybė to apsiversti ant kito šono ir ar šalta virtuvė ir klaiki ty užmigti neramiu miegu. la, tvyranti kaip Kalvio pyp štai tada ji laukia savo kės kartūs dūmai... senuko. Neabejotų — iškart Kalvienei prisiminė sap eitų su juo. nai, ir ji pertraukė Gudelie Bet tomis naktimis jis ne nę. ateidavo. — Šaukia mane. — Šaltoka, — tarė Gude Gudelienė įsmeigė į ją lienė ir užsitempė megztinį. klausiančias akis ir nutilo. O Kalvienei čia buvo taip — Ateina naktimis ir kvie gera, šilta, kad net snaudu čia, kviečia... Sako, einam lys suėmė. Ir ji kas rytą ši ko tu čia viena... taip išpleškindavo visas kros — O tu neiki Neik ir ga nis. Anksčiau... na! Jeigu eisi, tai... Dar valandėlę pasėdėjusi, Ir vėl pasileido šnekėti, o pasiklausiusi Gudelienės, ji Kalvienei buvo tokie keisti atsistojo ir nutapeno link du tie jos žodžiai — kaipgi ši rų. Įsitvėrė rankenos ir link taip: visą amžių vis dviesę, telėjo galvą: o čia... — Jis taip prašo... ima Juk Kalvienei būna taip už rankos. Sako, einame... baisu tomis ilgomis nakti Ir kai Kalvienė linkčiojo į mis, kai vidurnakčio tamsoje savo namus pusiau užpusty pramerkia akis ir, dar neišsi tomis pėdomis, Gudeliene blaškiusi nuo miegų, mato pagalvojo: „Neilgai, oi nebe kažką stovint kambaryje. Se ilgai"! ..
Geriau vieną kartą pamatyti
ĮDOMI PASKAITA Teisės fakulteto IV k. stu dentas A. Kučinskas jraaiškino, kad mokyki?, gyvuoja jau antrus metus, Ji V. Lenino 109-sioms metinėms ruošiasi išleisti savo I-ąją laidą. Mokykloje — 50 narių. Kiekvienas iš jų ne už ilgo turės rašyti kursinį dar bą iš komjaunimo mokyklos veiklos. Doc. V. Guobis baigia pa sakoti. Pasipila nedrąsūs klausimai — dar norisi suži noti apie muziejaus veiklą, apie jo perspektyvas. Vienam kitam gimsta idėja — sukur ti panašų muziejų savo fa kultete. Pasirodo šypsenos: vienos su ironija, o kitos su viltimi. Žinoma, tai gražūs norai. Doc. V. Gobis mielai pažada pe.dėti.
.Nedideliame, bet jaukiame komjaunimo muziejuje vyko VU VPF komjaunimo mo kyklos susirinkimas. Muziejuje gausu stendų, eksponatų. Vieni stendai pa sakoja apie VU komjaunimo veiklą nuo jo susikūrimo iki šių dienų, kiti — atspindi pažangiausio jaunimo istori nę praeitį, dabarties perga-' lės, jo šiokiadienius. Susirinkimo svečias, VU partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas doc. V. Gobis aiškina, kaip buvo pa ruošta muziejaus ekspozici ja, kokią ji turi reikšmę komjaunimo gyvenime. Susirinkę komjaunuoliai A. NEVIERA susidomėję klausosi svečio pasakojimo, apžiūrinėja eks ponatus, o kai kas net užsi rašo svarbesnę mintį. J. Pociaus nuotr.: doc. V. Šios mokyklos vadovas, Gobis paskaitos metu.
INTERKLUBO
VAKARONE Gavusi pakvietimą daly vauti Universiteto Interna cionalinio klubo vakare-susitikime su besimokančiais Universitete užsieniečiais, la bai nudžiugau — pagausės mano, pirmakursės, kol kas kuklus gerų pažįstamų bū rys. Vakarą pradėjo IK prezi dentas Z. Pečiulis. Aktualiau sia tema — jubiliejiniai Uni versiteto metai. Šeiminin kai taip pat paprašė savo svečius pape.sakoti apie stu dijas šalyse, iš kurių jie at vykę. Ypač įdomiai kalbėjo Dainius Mulokas iš Kalifor nijos ir Romy Piede iš Vo kietijos — Federatyvinės Respublikos. Jie abu Vilniaus Universitete studijuoja mediciną. Romy papasakojo apie mums neįprastą stojimo į aukštąsias mokyklas jos šalyje tvarką. VFR stojamų jų egzaminų nereikia laikyti. Pakanka užpildyti atitinka mus dokumentus — ką ir kur nori studijuoti — ir nusiųsti juos į vienintelį visoje VFR Centrą, kur tvarkomi visi aukštųjų mokyklų reikalai. Viską nulemia abitūros egza minų rezultatų vidurkis — jį apskaičiuoja kompiuteriai. Ne visada pasiseka įstoti net ir su labai gerais pažymiai?. Kartais, dėl vietų stokos pasiūloma vieta kitoje tos pačios srities aukštojoje mokykloje. Studijuojantys gali pasirinkti pas kurį dėstytoją lankys paskaitas, savarankiš kai susidaro sau patogų tvarkaraštį, remdamiesi bend ru mokymo valandų planu. Tik kai kurios paskaitos yra privalomos, Kartais, pavyzdžiui, už pasiekimus sporte, studentui yra. sumažinamas mokestis, arba visai panaikinamas. Dainius papasakojo, kad jų šalyje labai draugiški santy kiai tarp studentų ir dėsty tojų. Tai nereiški?, nereiškia, kad lengvai galima išlaikyti egzaminus. Studijuojantys, kaip ir VFR, mokosi tik pagrindinius, liečiančius būsimą specialybę dalykus. Jeigu studijuoji mediciną, tai nesi mokai kalbų, nelankai fizinio lavinimo užsiėmimų. Dar ilgai svečiai atsakinė jo į klausimus, šoko polką su ragučiais. Iš vakaronės svečiai ir šeimininkai išėjo patenkinti, su gera nuotai ka.
Prasidėjo LTSR aukštųjų mokyklų spartakiada. Po pir mųjų slidininkų startų į kovą stojo meninės gimnastikos atstovės, kurios puikiai pa sirodė Kaune vykusiose var žybose. LTSR Aukštųjų mokyklų meninės gimnastikos varžy bose sėkmingai dalyvavo VU ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentė Ta.tjana Filatenko, iškovojusi I-ją vietą, sporto meistrų programoje (44,65 bal.), antroje buvo jos ko mandos draugė Filologijos fakulteto III k. stud. Gikaite Elena, — 42,9 belo. Kandidatų į sporto meist rus programoje puikiai pasi rodė pirmą kartą įvykdžiusi kandidato į sporto meistrus normą (43,05) ekonominės ki-
bernetikos ir finansų fak. 1 k. stud. Lisova Žana, palikusi antroje vietoje Lietuvos KKI I k. studentę Lisauskaitę R. (39,15 balo). I atskyrio programoje pir mavo taip pat VU Medici nos fakulteto III k. stud. Krivickaitė Vitalija (41,55 bal.) aplenkusi Kauno Medicinos instituto I k. stud. Cepšvtę G. (40,66 balo), trečioji — VU I k. studentė — Puraitė Nomeda. (40,55 balo:). Komandos pasiskirstė vie tas: 1. Vilniaus Universitetas — 64 taškai.
Skambių dainų išgirdom Tiradiciniu tapęs gitaristųvokalfistų konkursas, šį kartą buvo skirte." Komjaunimo šešiasdešimtmečiui. Kovo 17 d. vakare j didžiąją aulą su sirinko daug muzikos mėgė jų, atvyko vienuolika kolek tyvų, pasiruošusių parodyti sugebėjižiūrovams savo mus. Dalyvavo tik septymų fakultetų atstovai (istorijos, filologijos, teisės, gamtos, fi zikos, matematikos, preky bos) ir svečiai — studentai iš Poltavos Kooperatinio institu to — Gvezdilova ir Aridas. Vedantysis L. Genys pristatė žiūrovams žiuri: Universiteto komjaunimo komiteto sekre toriams pavaduotoją Z. Besasparytę, studentus iš Vil niaus Konservatorijos A. Peniką, I. Žentaitytę, R. Šliažą, N. Uždavinienę, V. Tame.’iskaitę, ir R. Cechavičiūtę — Valstybinio operos ir baleto teatro aktorę. Konkursą pra dėjo Vilius Keliuotis (Teisės fak.) V. Stakėno daina „Ką sakysi?" Dainos atitiko paties konkurso paskirtį — jos pa pasakojo apie teisę gyventi,
PASALINTI
NEPAŽANGtJS STUDENTAI
tai atpasakota, nes visa tai primena, neleidžia užmiršli narna-, kiekviena gatvė, kiekviena pėda jų žemėje. Atsitiktinai sutrukdę ne vien j kijevietį, išgirsdavome kur kas daugiau, negu atsakym i į klausimus. Kažin, ar galimi buvo sutikti tokį, kuris než notų savo didelio miesto d ■ dėlės istorijos? Turbūt, ne. Tylos minute pagerbėme atminimą prie žuvusiųjų Amžinosios Šlovės paminklo Nežinomam kariui, apžiuręjome kulkų suvarpytas Ars: nalo gamyklos sienas, paminklą Kijevo išvaduotojui. Tarybų Sąjungos Didvyriui generolui N. Vatutinui, kurio motina paskutinėmis karo dienomis neteko visų trijų savo sūnų. Pasigrožėjome Sofijos, Vla dimiro soborais, aplankėme kino teatrą, kuriame demon struojami stereofilmai, Vaka rų ir Rytų meno Istorijos, Lenino, Taraso Ševčenkos muziejus, Valstybinį Operos ir baleto teatrą, Ukrainos TSR liaudies ūkio pasiekimų parodą, grafikos darbų paro dą, skirtą 325-osioms Ukra nos susijungimo su Rusija metinėms, Centrinį stadionu. Šis pasakojimas tęstųsi ir tęstųsi, bet kur kas geriau, jeigu visa tai jūs pamatysiu s?,vo akimis, išgirsite savo ausimis, išmatuosit savo šir dimi. Mes išgirdome daug įdo mių pasakojimų, susipažino me su puikiais žmonėmis, o knygelės „Mano Tėvynė — TSRS" pasipildė naujais a<lž mėjimais, užrašų knygutės naujais adresais. Aplankykite Kijevą versar į. Tai nepaprastai gražus, žalias miestas. Topolių, kaštonų alėjos, parkai, gėlynai. Miesto apželdinimui valstybė skyrė 10 mln rublių. Viena n žmogui tenka 24 m2 žalioiol ploto (Paryžiuje, Londone Į 8—9 m2). Virginija RUŽEVTCIOTE
taikų gyvenimą, apie drau gystę ir kovą dėl šviesaus rytojaus, apie meilę ir sunki} kareivišką dalią. Skambėjo D. Žakienės, S. Neries, J. Janonio, M. Karčiausko, M. Martinaičio, V. Rudoko ir pačių atlikėjų sukurtos ei lės. Gaila, kad visą vakarą dalyviams trukdė technines kliūtys. Pasitarusi sugrįžo žiuri. Studentas R. Sliažas trumpai įvertino konkursą. Jis pagy rė draugus už gausų dalyva vimą, bet nep?,gailėjo ir tei singos kritikos. Visų pirma peiktina organizacinė pusė, visi techniniai trūkumai. Antra, ko pasigedo žiuri: ko siekė dalyviai, ar parodyt save žiūrovams, ar dainuoti tik savo malonumui, ar su teikti malonumą žiūrovui. Trečia. — dainų pasirinkimas. Negalima išeiti į sceną su pirmu atėjusiu į galvą kūri niu, be jokių repeticijų, ne apgalvojus. Daugelis dainavo dainas, sukurtas pagal įdo mias eiles, bet nesimatė, kad jos iš tikrųjų jaudintų atli-
kėją — nereikia perdėto jc.usmo. Džiugu, pabrėžė R. Šliažas, kad buvo ir tokią kolektyvų, kurie parodė di delį susiklausymą, matėsi, kad jie kartu ruošėsi šiam konkursui, kad rejretavo, kati jiems nesvetimas atsakomy bės jausmas. Vakaro nugalėtojais tapo: Fil. F studentė Juodelytė lf Grigonytė — jos iškovojo I prizą, du duetai: FF studen tės A. Šiaučiulytė ir D. Kilimonytė ir Fil. F studentes S. Nikolskaja ir Dombrovskis laimėjo antrąsias vietas, du IF studentai A. Cesiulis :r R. Kanapienis — dvi trečią sias vietas. Universitete Dainingiausi yra istorikai ir filologe.’. Norisi palinkėti jiems ir visiems kitiems muzikos mylė tojams ir toliau nesiskirti su daina. Kad kitais metais dar gausiau atvyktų į šį tradici nį konkursą ir parodytu, ką naujo išmoko per tą laiką.
Flzikos fakulteto I kurso stud. F. Etus,
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 771501, išduotą Vitenaitei Reginai, laikyti neg?.,,Tarybinio studento liojamčiu. respondentų dėmesiui! visuomenin i Laikraščio korespondentų postų narid Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780424, išduotą Luko- mą Nr. 751654, išduotą Du- renkasi balandžio 2 d. 1] ševičiūtel Danguolei, laikyti bosaičiui Vylautul, laikyti vai. Rektorato posėdžių sd negaliojančiu. negaliojančiu. Įėję.
Prekybos fakulteto I kurso studentė I. Grigaitytė,
Matematikos fakulteto Teisės fakulteto I kurso kurso studentai I. Varnagistudentai I. Myško, K. Juoza rytė, R. Krislūnaltė, R. Kaz a. gaidinskaitE pavičius. lauskas, 1
REDAKCIJOS ADRESAS 832000 — MTP-3
2. Kauno Medicinos insti tutas — 44 taškai. 3. Kauno kūno kultūros institutas - 28 taškai. Šioms varžyboms komandą paruošė dėstytoja Olga Skvorcova. Už sportinius pasiekimus ekonominės kibernetikos fa kulteto ir finansų fakulteto I k .studentei Tatjanai Fila tenko buvo įteiktas sporto meistro ženklelis, Sudaryta LTSR meninės gimnastikos studentų rinkti nė, į kurią įtraukta T. Fila tenko, E. Gikaitė, Ž. Lisova. Jos dalyvaus Pabaltijo stu dentų meninės gimnastikos pirmenybėse. Palinkėsiąne ge rų startų! K. AMBRAZIEJUTfi Vyt. dėsi.
Pradžia Nr. 7 Ne mažiau buvo įdomu ap silankyti ir Kijevo valstybi niame T. Ševčenkos Univer sitete. Biologijos kandidatė A. Dibrova su malonumu su tiko pavedžioti mus po zoo logijos ir botanikos muzie jus. Stebėjomės suk?,uotų eksponatų gausumu ir įvai rumu, Ne vienas pirmąkart matėme Indijos dramblio, Antarktikos vandenynų gyventojų — kašaloto, Finvalo — vieno di džiausiu bangirnų, kurių ilgis 21 metras, o svoris — 100 tonų, griaučius. Ne tik pamatėme, bet ir šį tą daugiau sužinojome. Kijevas —/■ vienas seniausių šalies miestų. Archeologinių kasinėjimų radiniai liudiję, kad dabartinėje Kijevo teri torijoje (ji užima 80 tūks tančių hektarų plotą) žmo nės gyveno jau prieš du tūkstančius metų. 8—9 am žiuje, tapęs stambiu amatų ir prekybos centru, Kijevo Rusios sostine, buvo puldinė jama totorių-mongolų, len kų, lietuvių feodalų. Tačiau, kovodamas už nacionalinę ir socialinę nepriklausomybę, miestas tvirtai stovėjo, griau namas kilo iš naujo, klupdo mas nepasidavė. Aplankėme Bogdano Chmelnickio aikš tę, apžiūrėjome paminklą garsiam nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo vadui, Kai mes viešėjome, Ukraina šventė savo susijungimo su Rusija 325-ąsias metines, Gražus ir šventiškai išsipuošęs sutiko šią didelę ir brangią datą Kijevas. Iškentė šis miestas ir Di džiojo Tėvynės karo negan das. Gyventi jis kėlėsi tie siog iš griuvėsių. Fašistų žiaurumas Ukrainai kainavo itin brangiai. Jos žemėje žu vo 5 milijonai žmonių. Gy vieji nieko nepamiršo. Ka ras dar čia pat jų atminty, jų širdyse. Jų ir tų, kurie tad5', nebuvo gimę, jų vaikų ir anūkų širdyse, nes visa
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
JONUŠKAITE I k. žurnalistė
*
I
Rinko tr spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
redaktore
Tiražas 4757 LV 05902 Užs. Nr. 741
(
A. NUGARAITE