hinc iturad astra i 9(89 m. Balandžio 10 d. Pirmadienis Kaina 2 kafi.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 9 (14661
BALANDŽIO 15 D.
Pradėjome antrąjį penktojo amžiaus Pradėjome ji balandžio 1-ąją, šeštadieni, žvarbiam vėjui blaškant šlapdribos sūkurius, geliant susirinkusius Į tiestą fakultetuose bei senųjų rūmų kiemuose. Prieš tai, penktadieni, Teatro salėje Įvyko „kamerinė" mokslinė konferencija, ku rioje skaityti pranešimai apie Lietuvos švietimą XVI a. (doc. A. Šidlauskas),_ Z. Liauksmino retoriką (doc. E. Ulčinaitė), Universitetą ir lietuvių nacionalini sąjūdį (V. Merkys), lietuvių prigimtinės, tautų ir politinės teisės kursą Universitete XIX a. (prof. M. Jučas), VU Įnašą Į mokslą pertvarkos metais (prof. J. Vaitkus). Aštuonio liktą valandą Mokslo muziejuje atidaryta paroda, supažindinanti su reikšmingiausiais Universiteto mokslininkų darbais per praėjusĮ dešimtmetį; dalimi Universitetui per šj laikotarpi grąžintų turtų. Koncertavo P. Koncės senosios muzikos ansamblis. Šeštadienį Universiteto Mokslo taryba bei garbingi svečiai padėjo gėlių atmini mo galerijoje Didžiajame kięme, kurioje neseniai sužėrėjo L. Karsavino, V. Sezemano, P. Šivlcklo pavardės. Iškilmių kulminacija — Mokslo Tarybos posėdis Mažojoje auloje. Jo metu po li
gos pertraukos suteikti Vilniaus Universiteto Garbės daktaro vardai. Honoris causa Universltatis Vilnensis — Valdas Adamkus, JAV aplinkos apsaugos agentūros vidu rio vakarų regiono administratorius, mūsų tautietis, daug nuveikęs Lietuvos labui; ■profesorius Česlovas Olechas, žymus matematikas, LLR Mokslų Akademijos tikrasis narys; profesorius Kristianas Michaelis Vlnterls, žymus biologas iš Frankfurto prie Maino universiteto. Po posėdžio Didžiajame kieme Mokslo tarybos narius sveikino studentai, atžygia vę iš kitose Vilniaus vietose esančių fakultetų. Fizikai taip pat buvo atvažiavę ap lankyti filologių. Aštuonioliktą valandą M. Daukšos kiemelyje prasidėjo Melagių kermošius. Sekmadienį Operos ir baleto teatre žiūrėjome „Normą". Prieš spektaklj Universi teto darbuotojus ir studentus pasveikino Rektorius, prof. J. Kubilius ir LKP VU ko miteto sekretorius, prof. B. Gen zelis. Gintaro KUDABOS nuotr.
Trumpai Universiteto studentai * Kovo 28 d. Vilniaus Universiteto Mokslinė taryba kalbų dėstymą Universitete. Jokio nutarimo nepriimta.
svarstė
* Trečiadienį VU partinio komiteto posėdyje kalbėta apie LKP CK XVII plenumo nagrinėjimą Universiteto padalinių partinėse organizacijose. Komitetas pritarė LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Brazausko bei konstruktyviųjų partijos jėgų pa-teiktam politinės situacijos Respublikoje vertinimui ir tiems teiginiams, kurie neprieštarauja demokratizacijos procesui; pa sisakė už būtinumą sušaukti neeilinį LKP suvažiavimą, kurio metu būtų atnaujinta CK sudėtis; prieš tokią praktiką, kai pirmiausia CK priimamas nutarimas, o po to jis svarstomas pirminėse organizacijose. LKP VU komiteto posėdžio nutarimą skelbsime kitame „Universitas Viinensis“ numeryje. Klausimas dėl Universiteto partinės ir komjaunimo orga nizacijų santykių atidėtas gegužės mėnesiui, nes posėdyje iš LLKJS VU komiteto narių dalyvavo tik sekretorius G. Bartkus.
* Pirmadienį, balandžio 3 d. rektorato posėdžių salėįe susirin ko Vilniaus Universiteto fakul tetų atstovai ir bandė spręsti VU studentų Koordlnafcinės Tarybos kūrimo problemas. Forumo sve čiu buvo Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius. Iniciatyvinė gru pė, egzistuojanti nuo praeitų me tų lapkričio mėnesio, tikėjosi or ganizuoti VU Koordinacinės Ta rybos rinkimus, o balandžio 7 d. — Respublikos Koordinacinės Ta rybos rinkimus. Pirmojo suma nymo organizatoriams įvykdyti nepavyko, nes susirinkimo daly viai nebalsavo už 9 pasiūlytus
nęs, jog mes, pabaltijiečiai, esa me nedėkingi, užsidarę savanau džiai (švelniai tariant), kuriuos visa šalis išlaiko ir remia, o jie dar atsiskirti norį. Nebuvo galo diskusijoms, gin čams aiškinant mūsų tautos sie kius, Sąjūdžio politiką. Laimei, susidūrėme su žmonėmis, norin čiais įsigilinti, suprasti. Diskusija apie bendrą politinę situaciją pasirodė žymiai aktua lesnė, nei rektorato posėdžių salėje vykęs studentiškų klausimų svarstymas. Gera šūsnis Sąjūdžio spaudos rusų kal ba tirpte ištirpo, dažnas svečias panoro užsiprenumeruoti „Atgi mimą", „Soglasije". Akivaizdu, kad ir Rusijai rei kalingas atgimimas, kad rusų tau ta turi pabusti iš stingulio ir abejingumo. Norėtume tikėti, kad
kandidatus ir pareiškė nuomonę, kad norint pasiekti realų atsto vavimą būtini kvorumo tipo rin kimai ;(t. y. balsuoti privalo ne mažiau kaip 50% VU studentų). Tokiu būdu Vilniaus Universite tas balandžio 7 dienos forume liko be atstovų su balso teise. Diskusijos metu pa siūlytą Tarybos rinkimų bei veiklos projektą bandė nuginčy ti Žilvinas Pukys (FF), remdama sis tuo, kad nėra realaus atsto vavimo. Arvydas Grigas (PEF), atvirkščiai, norėjo įrodyti, kad už rektorato posėdžių salės sie nų susirinkimo metu neliko jokių
realių jėgų, ir kad salėje atsto vaujami bent jau visi iniciatyvūs studentai. Koordinacinės Tary bos kūrimo idėją parėmė VDI Parlamento Prezidentas Tomas Knyva. Kol kas nei komjauni mas, nei profsąjungos iš tikrųjų negina visų studentų interesų. Todėl nauja organizacija, atlie kanti šią funkciją, yra būtina. „Ne komjaunimas ar profsąjun ga turi' būti tramplinu į gyve panimą, o studento galva" reiškė Tomas Knyva. Universiteto Rektoriaus prof. J. Kubiliaus
nuon>° .fru] veikli *r r žoka 1 Dasi nedel^ lė !S " kad rybos. _“a Rėkto1 reikiai feai — pi 4bili
1A
$O!S
Apl fų stovų iunei |e. |
Tartu: mitingas A. Sakalauskui
Išvyko pakeitę nuomonę * Pirmosiomis balandžio dieno mis mūsų Universitete viešėjo kelių šalies aukštųjų mokyklų studentai: Kalinino universiteto filologės, vadovaujamos šaunaus dėstytojo Valerijaus Valentinovičiaus, Riazanės studentų kom jaunimo lyderiai, Ivanovo neformalai, Vorošilovgrado bei Gardi no aktyvieji studentai. Su kai kuriais buvome pažįstami dar nuo Leningrado neformalų kon ferencijos. Daugelis Lietuvoje lankėsi pir mą kartą. Visus svečius vienijo bendras siekis — pamatyti, pa justi ir įvertinti pasikeitimus mūsų Respublikoje patiems, o ne iš nuogirdų ar abejotiną reputa ciją turinčios centrinės spaudos. Igoris iš Riazanės politechni kos instituto prisipažino, kad va žiuodamas į Vilnių buvo įsitiki-
be balso teisės
musų draugams šis susitikimas įkvėpė jėgų ir vilties. Gardiniečiai išvykdami žadėjo pradėti nuo to, kad skelbimus Universitete ims rašyti baltaru sių kalba, Kalinino studentai pa siryžo pradėti atvirą kovą su su stabarėjusią administracija, riazaniečiai žada reformuoti visuo menės mokslus. Ir dar. Pastaruoju metu mūsų žvilgsniai vis dažniau krypsta į Vakarus, pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su užsienio aukštosiomis mokyklomis, Tai, žinoma, gerai. Bet dabar ne ma žiau svarbu atsigręžti ir į Rytus. Juk tik kartu mes galėsime kaž ką pakeisti, juk mus vienija bendras tikslas. Už jūsų ir mūsų laisvę! Gintaras STEPONAVIČIUS
* Balandžio 3 d. Tartu jvyko mitingas Artūrui Sakalauskui ap ginti. Mitingą organizavo Tartu moterų organizacijos. Tartu uni versiteto laikraštyje išspausdin tas kreipimasis į Leningrado ka rinės apygardos tribunolą, kuria me sakoma, kad A. Sakalauskas
yra netvarkos Tarybinėje Arini joje auka, ir jo teisti negalima. Kreipimąsi pasirašė rektorius, partinio ir komjaunimo komitetų sekretoriai. Estijoje dabar renka mi parašai dėl A. Sakalausko iš teisinimo. Estijos jaunimo spau doje gausu straipsnių, ginančių
A. S«
Taikraš „TRl> Rus ro stra p< sitva/ežys
Charles Kenney apie Lietuvą * Universitete lankėsi Viskonslno universiteto (JAV) studen tai ir dėstytojai. Grupėje buvo šešiolika žmonių; busimieji poli tologai, žurnalistai, sociologai. Grupės vadovas, profesorius Charles Kenney pasakė, kad jo studentai turi sužinoti, kad ne kiekvienas, gyvenantis Tarybų Sąjungoje, yra rusas, jeigu grįžę
iš kelionės studentai tai supras, profesoriaus nuomone, kelionės tikslas bus pasiektas. Vertinda mas politinę Lietuvos padėtį, Charles Kenney pasakė, kad Amerikoje labai trūksta informa cijos apie Lietuvą. Jo manymu, nepriklausomybei pirmiausia rei kia paruošti ekonominį pagrindą.
„Aria jur simmocij jus dėl viskkė j į klane g ii bomyt profti 11 įvykyje v ko a
Universiteto darbuotojai — TSRS liaudies deputatą' Jonas Kubilius
— Kaip Jus vertinate rinkimų rezultatus? — Kai kam gal rezultatai ne visai laukti. Man jie visiškai su prantami. Demokratinėje valsty bėje įstatymų leidžiamoji valdžia turi būti atskirta nuo vykdomo sios. Konstitucijos pataisose ir rinkimų įstatyme užfiksuoti tik šios elementarios tiesos pradme nys. Mano supratimu, įstatymų leidžiamuosiuose organuose ne turėjo būti vykdomosios valdžios atstovų. Čia, manau, glūdi pag rindinė kai kurių asmenų pralai mėjimo priežastis, o ne tai, kad jie geri ar blogi žmonės — tarp jų daug gerų ir sąžiningų dar buotojų. Be to, mūsų vadovai moka už praeityje padarytas klai das, kurias gal ir ne jie padarė. — Teko girdėti, kad rinkimų rezultatus pavadino vos ne pro letariato pralaimėjimui
— Nežinau, kas tai pasakė, matyt, nelabai protingas žmogus Tauta išsirinko savo atstovus. Yra Lenino posakis, kad reikia siekti, jog kiekviena virėja su gebėtų valdyti valstybę. Būtų gerai, jeigu pasiektume tokį ly gį, kol kas, deja, deja... Reikėtų peržiūrėti ir pačią proletariato sąvoką. V. Ivanovas iš „Jedinstvo" kalba proletariato vardu, bet ką jis bendro turi su proletaria tu? Rinkimuose laimėjo Lietuva, laimėjo lietuvių tauta, o tai svarbiausia. — Ant Jūsų stalo matau daug telegramų. Kas Jus sveikina? — Vieni pirmųjų pasveikino Radviliškio rajono vadovybė, sveikino Sąjūdžio žmonės, atskiri kolektyvai. Gaunu laiškų, kuriuo se analizuojama rinkiminė kam panija.
Bronius Genzelis
— Kada sužinojote rinkimų rezultatus, kas pirmasis pasveiki no? — Pirmiausia rezultatus suži nojau iš Palangos, ten už mane balsavo 77°/o, po to iš Kretingos — 85%, kiek vėliau iš Skuodo, kur už mane balsavo 78% rin kėjų. Tad rezultatai abejonių ne kėlė. Dar prieš aštuntą ryto rin kiminė komisija pranešė galuti nius rezultatus. Pirmasis pasvei kino advokatas Narcizas Rasimavičius — Sąjūdžio rinkiminės komisijos Žemaitijoje pirminin kas. — Ar galima Sąjūdžio pergalę rinkimuose laikyti intelekto per gale prieš valdininkus? — Taip. Kai kas bando skirs tyti: Sąjūdis ir partija. Aš tokių principu neskirstyčiau. Daug Są jūdžio remiamų kandidatų yra komunistai, bet tarp jų nėra val dininkų ar jais kada nors buvu-
šių. 54 b roki tus Jėzuj tai faiir Kadtti kia Kali; atstok tinidiūd pro^*es šąli?4 i pas?4->Ud dep1' t suteMe bus' _|1, esu ’in( Prot pasi 'Oyl Dar be dyč ^oi o K?-
&
Kitų deputatų pasisakymai — „Uf I
Ar susitelks jaunieji mokslininkai? Daugelis jaunųjų mokslininkų vargu ar galėtų pasakyti ką nors konkretaus apie Jaunųjų moks lininkų ir specialistų tarybų (JMST) veiklą. Atskirų entuzias tų pastangomis būdavo organi zuojamos jaunųjų mokslininkų konferencijos, seminarai, kažkas kažką svarstė, kažkur dalyvavo, tačiau drąsiai galima teigti, kad JMST nebuvo pilnavertė moksli nį jaunimą burianti organizacija, turinti įtakos mūsų visuomenės intelektualinei raidai. Dabar, kai visos senos ir naujos organizaci jos bando surasti savo vietą po saule, JMST taipogi susirūpino savo likimu, juolab, kad vis dau giau jaunųjų ir jau spėjusiųjų pasenti mokslininkų ėmė abejoti jos reikalingumu. Todėl, iškil
mingai atšventusi savo 20-mečio jubiliejų, respublikinė JMST su blizgėjo dalykiškumu, paskutinia me posėdyje nutarusi nutraukti savo veiklą. Beje, šis didelės svarbos įvykis daugumos jaunų jų mokslininkų liko nepastebėtas ir neįvertintas. Taigi, vieninga organizacija, turėjusi telkti visus Respublikos jaunuosius mokslinin kus ir specialistus, neskausmin gai nunyko. Savaime kyla problema, ar jau nųjų mokslininkų organizacija visai nereikalinga, ar tik ligšio linės veiklos tikslai ir formos ne tikę. Šią problemą buvo bando ma išnagrinėti Lietuvos moksli nio jaunimo pasitarime, kuris LLKJS CK rūpesčiu įvyko kovo 23 d. Iniciatyvinė grupė pasitari
mui pasiūlė aptarti šiuos klausi mus: •> — Kas trukdo jauniesiems mokslininkams pilnai panaudoti savo kūrybines galias? — Kokias problemas galima spręsti mokslo įstaigų jėgomis, o kur reikia vyriausybės pagal bos? — Ką galėtų nuveikti Lietu vos jaunųjų mokslininkų organi zacija, spręsdama jaunųjų moks lininkų problemas? — Koks turėtų būti tos orga nizacijos statusas, narystė, struk tūra, veiklos formos ir metodai? Diskusijose ir iniciatyvinės grupės pateiktame Jaunųjų mok slininkų susivienijimo (JMS) pro gramos projekte nestigo deklara tyvių frazių, globalinių uždavinių
kėlimo, reikalavimų nedelsiant spręsti socialines, biurokratines, finansines mokslininkų proble mas. Trūko tik konstruktyvių pa siūlymų. Vyraujant bendram su sirūpinimui apverktina mūsų mokslo ir mokslininkų (ypač jau nųjų) padėtimi, pasitarimo metu taip ir neišryškėjo naujojo su sivienijimo kontūrai bei galimi jo lyderiai. Pasiguosti galima bent tuo, kad buvo nemaža dve jojančių, kritiškai nusiteikusių ir jaučiančių senosios JMST reanimavimo grėsmę. Tai teikia vilčių, kad naujai steigiama organizaci ja remsis protu ir sveika nuovo ka. Atspirties tašku tokios orga nizacijos kūrimui būtų realisti nis tikrovės ir savo jėgų verti nimas, jaunimo entuziazmas ir
nenoras taikstytis su esama padė timi, o taip pat specifinės jau nųjų mokslininkų problemos. Dauguma tų problemų yra gana bendros, tik jaunieji mokslinin kai, įsigalėjus mūsuose intelek tualinio darbo nuvertinimui, skaudžiausiai patiria jas savo kai liu. Būtina apibrėžti susivieniji mo santykius su besikuriančia Lietuvos mokslininkų sąjunga, kūrybinėmis draugijomis, kitomis jaunimo organizacijomis. Ar atsiras pakankamai inicia tyvių žmonių, ar išsikristalizuos naudingos moksliniam jaunimui bendros veiklos formos, parodys netolima ateitis. Išrinktas JMS organizacinis komitetas jau pra> dėjo savo veiklą. Norėtume pa raginti jaunuosius Universiteto
moks' fesivie*1 fe. iiu.uS limus ^iversi* *rnauti' fenien15 ^s kurti. ----- -l^u pasii pa 1 tą fakul* tel. $tj. Naud ?is klaus % pusi3'
?S
pensis 1989.04.10
Okupacija vardan teisingumo Kodėl Rygos studentai užėmė namq V. Tereškovos gatvėje Vupės r mai 1 įsiūlė ^dėjo, bi Ms Ta>s Mas į tol šratui ia ^tais", pi dilius. SONIS
pi atų*meryBrigita ZELTKALNĖ
s« eik rastis lb Rusastra peravėžys?"
lia jums itnocijos dėl to kkė jis. tone gaaOmybė, >bi ne ryje visa
iu. sž
biu-
is Mnu? -pultą jį Mimą. iadM toia galime tstMkranidiūdžio rodėsi į aliįš čia įasta -^Udies lepį bus ute^le ką ius
-X
■su l*nėje >ro!' ką >asi Mbė. Tai. ban— lyčponę, > K*. Jėjosi MUS rV<> 10.
rr
Į namą, apie kurį neseniai su žinojo visa Sąjunga, Rygos V. Tereškovos gatvėje atėjome va kare. Tik keliuose languose ži bėjo šviesos. „Gal jau visus iš kėlė?" — šmėstelėjo galvoje. Prie naujo, dar kvepiančio da žais pastato, pamatėme sunkve žimį, į kurį krovė baldus. „Ne jaugi tikrai visi iškeliami lauk?" — ši mintis nedavė man ramy bės. Nespėjus peržengti „okupuo to“ namo slenksčio, mus pasitiko šios akcijos organizatoriai. Keli iš jų sėdėjo pirmame aukšte ir sergėjo duris. Kad neprailgtų lai kas, jie maloniai šnekučiavosi, lošė kortomis, rūkė. Su vienu namo užėmimo or ganizatorių Gints Puolis atsidū rėme studentų štabe antrame aukšte. Erdvaus kambario kertė je gulėjo čiužiniai, mėnesį atsto ję lovas. Labiausiai į akis krito didelis maišas, prigrūstas naujų spynų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai „valdiškos" spynos, pakeistos pirktomis už studentų pinigus už ėmus namą. Tad, kas atsitiko V. Tereško vos gatvėje, kokie tie įvykiai, apie kuriuos greitai sužinojo vi sa Sąjunga? „Bangas sukėlė" populiari žur nalistė, Latvijos liaudies fronto narė Brigita Zeltkalnė, savo re portažuose parodžiusi namus, ku riuose gyvena Latvijos senbu viai. Akla senutė su dukterimi visą gyvenimą nugyveno rūsyje, kurį pavasario polaidžio metu apsemia vanduo. Kartu rūsį už plūsta ir besigelbstinčios nuo pot vynių žiurkės. Motinai, belau kiant iš darbo grįžtančios duk ters, lieka vienintelis kovos su žiurkėmis būdas — mėtyti į jas pagaliu, pririštu prie lovos. Ro dos, tarp tokių nelaimingų — likimo apleistų žmonių neturėtų būti dažnai laikomo privilegijuo tu darbo ir karo veteranų luomo atstovų. Deja. Karo veteranas gyveno kartono gamyklos rūsy je, belangiame 11 m2 „bute". Kiekvieną dieną storiausi dulkių sluoksniai nusėsdavo ant baldų, sienų, lovos. Naujas butas buvo žadamas 2000-aisiais. Ši problema neaplenkė ir jau nų šeimų. Neseniai sukūrusių šeimos židinį, auginančių vaiką sutuoktinių buveinėje nebuvo vietos mažai vaikiškai lovelei. Tad ant senos kušetės miegoda vo trise: tėvai ir vaikas. (Neno riu krypti į kitą temą bet tai ir gi vaiko auklėjimas...). Latvijos valstybinio universiteto dėstyto jas, dekano pavaduotojas, dabar ginąs disertaciją, jau 10 metų stovi eilėje butui gauti. Ir nie kas nežino, kada išauš taip lau kiamas rytojus... Studentai, sukrėsti Brigitos Zeltkalnės reportažų, nutarė sku biai veikti. Juos, busimuosius absolventus, domino dar viena medalio pusė. Studentas, Rygon atvykęs mokytis iš rajono, bai gęs mokslus automatiškai grąži Dingusią studijų knygelę Nr. 841071, išduotą EKFF studentei Rasai EIDUKAITEI, laikyti nega liojančia.
namas atgal. Pasilikti Rygoje nė ra jokių galimybių. Tokiu būdu, nors Rygai ir reikalinga jauna, kūrybinga ir mąstanti inteligenti ja, jos elito žiedas netenka daug reikalingų žmonių. Kai į vieną krūvą susidėjo B. Zeltkalnės reportažai, draugų, baigusių aukštąsias mokyklas, problemos, vaikštinėjimai po tik rai kraupias gyvenamąsias vietas, studentai įkūrė klubą. Jų tikslas buvo — atkreipti visuomenės dė mesį į socialinę neteisybę. Iki tol nedaug kas žinojo, kad atva žiavę į Rygą dirbti kitų respub likų gyventojai eilėje butui gau ti stovi tik trejus metus, o po to rankose tarškina erdvių butų raktus. Vos ne kiekvieną vakarą rinkosi universiteto — daugiau sia fizikos-matematikos fakulteto — studentai. — Vasario 16 dieną sužinojo me, kad V. Tereškovos gatvėje stovi „nepriduotas" namas. Mums iš karto kilo geniali mintis — užimti jį, — prisimena pradžią Gints Puolis. — Norėdami suži noti, ar namas prižiūrimas, vieną vakarą apkasėme jį, kad niekas neįeitų. Dideliam mūsų nustebi mui, po poros dienų viskas buvo sutvarkyta, išcementuota. Vasa rio 18-ąją atėję ir sargo paprašę rakto, jo negavome. Vidun pate kome savais būdais. Vieni keitė me spynas, dėjome naujas, pirk tas už mūsų pinigus, kiti taksi greitai vežė žmones. Kai kurie gyventojai, išgirdę apie savotiš ką revoliuciją, atkeliavo patys. Senutė Fiokla atėjo ieškoti pas kutinio išsigelbėjimo. Gaudama 45 rublių pensiją, 25 iš jų mokė davo už kambario nuomą. Ji, iš bandžiusi visus kelius (ir vaikš čiojimai, ir rašymai į aukštas įs taigas) atėjo pas mus. Ir ji ne viena tokia. Vos mums suvežus žmones, maždaug po 20 minučių, prisistatė antpečiuotas tvarkos darytojas, pareiškė, kad visi din gtume, o jeigu nepaklusime, bū sime išvaikyti. Dideliam visų nu stebimui tas pats teisėtvarkos draugas po pusvalandžio vėl pa sirodė sakydamas, kad viskas taip ir liktų, o su mumis kalbė sis kiti žmonės... Rygos senbuviai, išgirdę apie mūsų darbus, visaip palaikė. Ne šė maistą, karštą kavą, pinigus — surinkome apie 500 rublių. Reikėjo rūpintis gyventojais, nes tarp jų buvo ligotų, senų žmo nių, kuriuos reikėjo valgydinti, slaugyti. Pripratome prie gyven tojų. Savo kailiu patyrėme, kas yra komuna. Protestuoti prieš mūsų akciją negalėjo net populiarus tarp rusų interfrontas: mūsų namo gyven tojų sudėtis — internacionalinė. Čia lankėsi daug žurnalistų. Anglai, neseniai prisižiūrėję siau bų Indonezijoje, pareiškė, kad tokios netvarkos nematė nė tre čiojo pasaulio šalyse... Gal dar ir nespėjote išgirsti, kad mums, suorganizavusiems šią akciją, Rygos prokuratūroje iš keltos baudžiamosios bylos. Ga li būti, kad arba dabar būsime išmesti iš universiteto, arba vė liau nebaigsime studijų. Kas ži no... Jaučiu, kad visa tai geruo ju nesibaigs... Studentų poelgis susilaukė dve jopos visuomenės reakcijos. Vie ni palaikė, pritarė, kiti — prie šingai. Namas, kurį statė Rygos namų statybos kombinatas, turė jo atitekti ten dirbusiems atvy kėliams iš kitų respublikų. Pas tarieji, sužinoję, kad namą neti kėtai užėmė studentai ir ten ap gyvendino neturinčius normalios pastogės žmones, perpyko. Pus antro šimto „klajojančių" darbi ninkų dalyvavo streike. RNSK administracija, norėdama kuo greičiau nuraminti streikuotojus, Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710567, išduotą EKFF studen tei Gintarei GENDIKYTEI, laiky ti negaliojančiu:
apgyvendino juos naujuose, ne aišku iš kur atsiradusiuose, bu tuose. Buvo suorganizuoti ir piketai prie Rygos Vykdomojo komiteto ir namo V. Tereškovos gatvėje. Studentai budriai saugojo nese niai atkraustytus gyventojus. Nekantriai laukėme visuotinio namo gyventojų susirinkimo, ku riame turėjo dalyvauti Rygos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Meikališ, ir jau ge rai iš pasakojimų pažįstama žur nalistė B. Zeltkalnė. Snekučiuodamasi su studentais, sužinojau, kad po namą vaikšto Rygos pro kuroro padėjėjas Raudinš. Apie studentams iškeltas baudžiamą sias bylas jis pasakė nieko ne žinąs, na, o apie namo užėmimą atsiliepė taip: — Akcija atkreipė visuomenės dėmesį, privertė susimąstyti. O kas dėl bylų, kurios, kaip tvirti nate, iškeltos, manau, kad jos nepaliks žymaus pėdsako biogra fijose. Man asmeniškai irgi rei kia geresnio buto. Bet neužten ka vien norėti. Prieš imdamiesi tokio darbo, studentai turėjo pa sidomėti teisine reikalo puse. Vi suomenė keičiasi, kuriama nauja teisinė valstybė. Tačiau kol kas turime vadovautis senais įstaty mais ir paklusti jiems. Pasikalbėjusi su skubančiu prokuroro padėjėju, nuėjau į na mo gyventojų susirinkimą. Kas susigūžęs ant čiužinio, kas ant palangės, kas atsirėmęs į sieną, visi laukė paskutinių naujienų Klausydamiesi kalbų, kurias man vertė draugai latviai, stebėjau žmones. Čia buvo vos bepakrutančių senučių, nėščių moterų, tvirtų vyrų ir mažamečių vaikų. Jų vaikiškos galvelės dar nesu vokė, kas dedasi aplink. Jie ir nebandė į tai gilintis. Glaustydamiesi prie motinų, kedendami plaukus studentams, jau tapusiems draugais, jie visur ieškojo pramogos. Ką kita sakė suaugu siųjų veidai: „koks bus galutinis sprendimas?" Si mintis kamavo visus. Gerb. Meikališ, nors daly vavo visuose VK susirinkimuose, nieko konkrečiai negalėjo pasa kyti. Iš jo sužinojau tik tiek, kad iki kovo 20 dienos visi turi išsi kraustyti, nes suvažiuoja nauji gyventojai. Tiesa, keliems, netei sėtai apsigyvenusiems name V. Tereškovos gatvėje, jame paskirti butai. Dauguma priversti grįžti į senąsias buveines. Susipažinau su žmogumi, kuris turėjo sugrįž ti į namą, kuris oficialiuose ak tuose nefigūravo. Kas beįvyktų iki kovo 20 dienos, namas turi būti tuščias. — Studentai padarė gerą dar bą, — sakė Meikališ, — tik ne suprato, kad neįstatyminiais veiksmais pasiekti savo jokiu bū du negalima. Tai neteisinga. Su sirinkimo metu jūs girdėjote, kad namas turėjo tapti bendrabučiu. Tai — netiesa. Namas bendrabu čiu jt»kiu būdu nebūtų tapęs. Studentų veiksmai paaštrino situaciją: Rygoje nuo š. m. vasa rio 15 dienos įsigaliojo įstaty mas dėl migracijos, nors, tiesa, ne visi jo punktai galioja. Siame dokumente sakoma, kad jeigu iki š. m. vasario 15 dienos žmo gus nestovėjo eilėje butui gauti, tai dabar teks laukti 10 metų, kol tai bus galima padaryti. Dar vienas punktas skelbia, kad žmo nės, kurie iki minėtos datos ne buvo priregistruoti Rygoje, iš viso nebetenka jokių teisių. Už kiekvieną naujai atvykusį spe cialistą organizacija moka 25 000 rublių, už kiekvieną šeimos narį reikia mokėti atskirai. Tai galio ja ne tik Rygoje, bet ir Jūrma loje. Manau, kad tai padės sus tabdyti nepagrįstą migraciją. Iš pirmininko pavaduotoją suDingusį studento pažymėjimą Nr. 850863, išduotą MF studen tei Violetai MICHALKEVIC, lai kyti negaliojančiu.
Studentai saugo įėjimą j namą
Visuotinio susirinkimo metu:
koks bus galutinis sprendimas?
Renato NEVERBICKO nuotr. Manau, viena iš priežasčių ta. pusios draugijos patekau į ratą, apstojusį žurnalistę Brigitą Zelt- kad dauguma žmonių, užimančių kalnę. Susirinkimo metu ji glau aukštus postus, yra ne latvių dė prie savęs mažųjų namo gy tautybės... ventojų galvutes. Kalba, kaip ir Ramunė SAKALAUSKAITĖ buvo įprasta, pakrypo į studen Ryga—Vilnius tų, migracijos klausimus: — Aš pirma prabilau migraci * Antradienį skambinome į jos temomis Latvijos žurnalistų suvažiavime, vykusiame Rygoje Rygą, į studentų klubą. Vienas vasario pradžioje. Ten kalbėjau narių trumpai išdėstė dabartinę apie Ministrų Tarybos nutarimą, situaciją: — Dabar name gyvena dau kuriuo draudžiama toliau statyti bendrabučius, nors faktiškai ši giau kaip 10 šeimų. Šiandien tie statyba tebevykdoma. Naujus bu žmonės organizuoja piketą Prie tus daugiausiai gauna migrantai. Vykdomojo komiteto, nes VK Latviai, tikrieji šios žemės šei pirmininko pavaduotojas Meika mininkai, eilėse butui gauti stovi liš nevykdo savo pažadų. Priža po 15—20 metų. Jie gyvena pa dėjęs visiems, neturintiems gy lėpėse, rūsiuose, netgi tvartuose venamojo ploto, parūpinti laiki ną pastogę, pamiršo. su gyvuliais. Penktadienj namų valdybos Pateikdama konkrečius pavyz džius, kalbėjau apie tai, kad ne darbuotojai išlaužė 4 butus. Įsi paisant visų draudimų, migracija laužėliai pakeitė spynas, bet su tęsiasi. Neseniai dalyvavau Ry grįžus gyventojams, atidavė rak gos Vykdomojo komiteto pasita tus. Butų valdybos vadovas Ru rime, kur ne eilės tvarka 127 kovirinas sakė, kad šį darbą jam butai buvo paskirti pramonės ro pavedė Meikališ. O darbuotojai botų gamyklon atvykusiems jau- tvirtino nežinoję, kad tuose bu “iesiems specialistams. Pagal įsta tuose dar gyvena žmonės. Name tymą, jie turi tokią teisę, bet eg atjungtos dujos. zistuoja dar socialinis teisingu Kas dėl anksčiau minėtų bau mas, į kurį niekas nebekreipia džiamųjų bylų studentams — dėmesio. byla yra viena visiems. Teisinin Kad ir RNSK, kuris statė šį kai, kvietę visus tardymui, sako, namą. Kiekvienais metais iš šios kad studentų nuteisti nepavyks, organizacijos išeina po 7000 bu nes nėra įstatymo, kuriuo vado vusių darbininkų, gavusių naujus vaujantis būtų galima tai pada butus. Reikia nuodugniai spręs ryti. Universitete irgi viskas ra ti šią problemą. Ir kaltų daug. mu. Stabe.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610703, išduotą^ MF studen tei Virginijai TALŽUNAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610710, išduotą MF studen tei Astai VAITKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.
Universitas Vilnensis
1989.04.10
VU komjaunimo komitetas siūlo LKJS statuto projektą I. Lietuvos Komunistinė Jauni mo Sąjunga — yra savaveiksmė politinė jaunimo organizacija. LKJS politinės platformos pagrin dą sudaro komunistų partijos iš keltos socializmo atsinaujinimo ir pertvarkos idėjos. II. Pagrindiniai LKJS tikslai: 1) Bendražmogiškųjų vertybių pagrindu ugdyti mąstantį aktyvų žmogų; LKJS devizas (vadovau janti mintis) — Laisvė, Lygybė, Demokratija. 2) Lietuvos politinio, ekono minio ir kultūrinio savarankišku mo, kaip jos piliečių gerovės pa mato, kūrimas ir stiprinimas. III. LKJS veiklos principai: 1) Demokratiškumas: — atskiros nuomonės teisė, grupuočių laisvė sąjungos viduje;
— pirminių LKJS organiza cijų priemonių ir būdų lais vas pasirinkimas; — įstojimo ir išstojimo iš LKJS laisvanoriškumas; — visų organų renkamumas iš apačios į viršų, atsiskaitomumas iš viršaus į apačią. 2) Sąjungos (susivienijimo) principai. — kolektyvinė narystė — į LKJS gali įstoti bet kuri jaunimo organizacija, turin ti savo propagandinius tiks lus, kurie neprieštarauja LKJS tikslams ir programai. 3) Tautiškumas: — kiekviena tauta turi teisę plėtoti savo kultūrą; — be tautiškumo nėra in.ternacionalumo. 4) Dorovė:
— tikriausios dorovės aksti nas — savo ir kito asmeny bės jutimas. 5) Tikyba — paliekama kiek vieno žmogaus sąžinei. 6) Politinis realizavimas: — LKJS siekia tikslų nuo sekliai, atsižvelgdama į rea lią situaciją (aplinkybes); — LKJS — už demokratišką dialogą, toleranciją, pakan tumą priešingai (kitai) nuo monei. 7) LKJS dalyvauja sąjungose, asociacijose, judėjimuose tuomet, jei pastarųjų tikslai nepriešta rauja LKJS programai (statusui). (Tuo nusakomas ir santykis su VLKJS). 8) Santykiai su LKP grindžia mi bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos principais; greta idėji
nės (politinės) platformos bend rumo LKJS turi teisę j atskirą poziciją, veiklos metodų ir formų laisvą pasirinkimą, siekiant pro graminių tikslų. IV. Narystė ir struktūra: 1) LKJS nariu gali būti kiek vienas Lietuvos jaunuolis, sulau kęs 15 metų, sutinkantis su LKJS programa (žinantis sta tusą, mokantis nario mokestį). 2) LKJS narys gali dalyvauti ir priklausyti judėjimams ir orga nizacijoms, kurių tikslai neprieš tarauja LKJS principams. 3) LKJS nariai naudojasi leng vatomis — prenumeruojant kom jaunimo spaudą, naudojantis bui tiniu ir kultūriniu aptarnavimu, turizmo srityje ir 1.1. — teikia momis LKJS.
4) LKJS pirminės organizacijos gali turėti savas programas, ku rios turi neprieštarauti bendriems LKJS Įstatams (Statusui) ir Pro gramai. 5) LKJS pirminės organizacijos gali turėti savo pavadinimą ir savą atributiką. 6) LKJS biudžetas formuoja mas nuo apačios į viršų, sutarčių forma. 7) LKJS CK nutarimai privalo mi pirminėms organizacijoms tik CK išimtinės kompetencijos ri bose, jei 2/3 pirminės organiza cijos narių nesutinka su tokiu nutarimu, jis laikomas negalio jančiu. Kito lygio LKJS organai (mies tų, rajonų komitetai) dirba tik kaip koordinaciniai organai.
„Musų tikslas — Lietuvybė“, sako Arūnas Pabedinskas Lietuvoje lankėsi Pasaulio lie tuvių jaunimo sąjungos vicepre zidentė Mirga Šaltrimaitė ir val dybos narys Arūnas Pabedinskas. Mirga — Toronto universitete studijuoja anglų ir prancūzų kal bas, Arūnas tame pačiame uni versitete rašo daktaro disertaci jųPasaulio lietuvių jaunimo sąjun ga— organizacija, vienijanti lie tuvių jaunimą nuo 16 iki 35 me tų. Jos nariai gyvena dvylikoje šalių. Šeštajame kongrese, kuris vyko praeitais metais Australijo je, dalyvavo 103 atstovai iš Ar
gentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Ka nados, Kolumbijos, Prancūzijos, Švedijos, Urugvajaus ir Vakarų Vokietijos. Tada ir buvo išrink ta valdyba iš septynių narių, ku ri iki kito kongreso įsikūrusi Kanadoje. Pasaulio lietuvių jau nimo sąjungos pirmininkas Alvy das Saplys. Kongreso atstovai dėl ryšių su Lietuva laikėsi gan konservatyvios pozicijos. Kong reso šūkis buvo „Tautos likimas — mūsų atsakomybė". Arūnas Pabedinskas pasakė, kad pagrindinis jų sąjungos tiks
las — lietuvybės išsaugojimas ir skleidimas tarp jaunimo. Sąjun gos pozicijos labai sustiprėjo, kai Lietuvoje prasidėjo persitvar kymas, tarp jaunimo padidėjo susidomėjimas Lietuva. Arūnas Pabedinskas, pasakodamas apie išeivijos jaunimo organizacijas, prisiminė, kad studijuodami Ili nojaus universitete kartu su lat viais buvo įkūrę Baltų klubą, klubas turėjo nusipirkęs net sa vo namus. Šiuose namuose sve čiavosi Arvydas Sabonis dar pir mosios savo kelionės JAV metu. PLJS kiekvienais metais pa
mini „juodojo kaspino" dieną — rugpjūčio 23-ąją. Mirga Šaltrimai tė papasakojo, kad praeitų metų rugpjūčio 23-ią dieną jie organi zavo demonstraciją prie Ontario provincijos parlamento rūmų. Dalyvavo apie 5000 žmonių, daugiausia Baltijos kraštų atsto vai; parėmė ir armėnai. Pernai vasario 16 dieną jaunimo są junga organizavo bado streikus. Jie vyko 10 pasaulio šalių prie tarybinių ambasadų. Mirga Saltrimaitė taip pat dalyvavo šioje akcijoje. Svečiai iš Kanados susitiko su c
Lietuvos jaunimo organizacijų atstovais. Kol kas ne visomis or ganizacijomis pasitiki: tai neturė tų stebinti po tiek metų truku sio šmeižto išeivijos atžvilgiu. Arūnas pasakojo, kaip buvo pri trenktas, kai per Kanados televi ziją išgirdo kalbant lietuviškai: buvo transliuojamas reportažas apie Sąjūdžio steigiamąjį suva žiavimą. Arūnas Pabedinskas pa žymėjo, kad išeivija dabar susi skaldžiusi, vieni palaiko LLL, kiti LPS. Išeivijoje nuomonių tiek, kiek Lietuvoje. Audrius SIAURUSEVlClUS
Laiškai, nuomonės „U. V." Neatmetame galimybės, kad šis rašinys — taip pat ban dymas „užsidirbti“ dar vieną spausdintą publikaciją, tačiau liu dijame, kad jis atsiųstas nere gistruotu laišku, autorė redakci jos durų netaranavo, su jos tė veliais mes nepažjstami.
Didžiojo Penktadienio rimtį, įžei dė ne vien tikinčiuosius (neberei kia apsimetinėti — jų daug mo kosi ir dirba Universitete), bet tadienį — Didįjį Penktadienį — ir visus kitus, tradiciškai susikau visų katalikų susikaupimo, rimties pusius prieš linksmai nušvitusią dieną, Kristaus mirties metą. Ve Velykų dieną. lykas šiemet šventė visa Lietu Nežinau, ar daug dalyvių ir va, tad KK vadovai, paniekinę žiūrovų atėjo į vakarą, ar buvo
grojama, dainuojama, šokama. Tapęs dviejų ankstesnių festiva lių laureatu, šiemet nesivaržiau dėl viliojančių prizų... Ir dabar jaučiu gėdą dėl tos dėmės, kritu sios ant Universiteto tautos pri sikėlimo metu. Paulius SUBAČIUS FilF studentas
Skubėk rašyti, abituriente! Žurnalistika yra viena iš ke lių specialybių, į kurias stojant būtina pateikti kūrybinius darbus. Pacituosiu žurnalistikos specialy bės kūrybinio konkurso progra mos ištrauką. „Publikacijos, laidos ne tik parodo stojančiojo sugebėjimą dirbti žurnalistinį darbą, bet ir jo apsisprendimą rinktis šią pro fesiją." Suprantu, kad darbus konkur sui turi pateikti stojantieji į
vaizduojamojo meno specialybes. Busimieji dailininkai lavina ran ką nuo mažens ir iki stojimo jau būna nemaža nuveikę. Tuo la biau, kad retas neša dokumen tus į Dailės institutą, nebaigęs specialios vidurinės mokyklos. Tuo tarpu busimieji žurnalistai mokykloje nėra ruošiami. Ge riausia, ką jie gali gauti, yra su stiprintas lietuvių kalbos moky mas. Bet ne tai esmė. Stojant rei kalingos publikacijos, štai ir
plaukia į redakcijas žinutės apie mokyklose įvykusias vakarones pamargintos dalyvavusių „įžymių žmonių" pavardėmis. Stropiai rankiojamos pageltusios „Lietu vos pionieriaus" iškarpos su to kiom pat žinutėm, rašytom ka daise pionierių organizacijos įpa reigojimu. O kodėl ne, juk jos rodo tvirtą, ilgalaikį „apsispren dimą rinktis šią profesiją". O galbūt reikėtų prisiminti tai, kad šie straipsneliai atima vietą
Dvasingumą ir nuovoką praradus Jau ne kartą VU kultūros klu no saviveiklos festivalis pranoko bas „džiugino" studentus nykiais visus ankstesnius „laimėjimus". renginiais, vidutiniu skoniu bei Ne, ne tuo, kad dviejų nugalė tuščiais pažadais. Tačiau kovo tojų laukė kelionė į užsienį. Vie mėn. KK surengtas VU me nas festivalio vakaras vyko penk
skubėti rašyti, kol yra laiko ir sąlygos, daugiau skaityti. Abitu riento tai neliečia. Jis kol kas rašytojas. Pasmerktas aktyviam lakstymui po redakcijas su krū vele makulatūros rankose. Tad skubėk, abituriente!
laikraščiuose iš profesionalų žur nalistų. Na, bet jeigu jau nusprendi, kad, neperskaitę tavo minčių, žmonės kažką praras, stengiesi savo kūrinį „prastumti" į spau dą. Man, mokinukei, šioj srity yra kelios galimybės: taranuoti redakcijas pačiai arba pasiųsti į žygį tėvelius. Pirmas kelias butų nebloga žurnalistinė praktika, bet antras — tiesesnis. Beje, yra dar vienas kelias. Išsiųsti registruotu laišku straipsniuką redakcijai ir su neblėstančiu pasitikėjimu aky se laukti, kol jį išspausdins. Jau studentus, busimuosius žurnalistus, dėstytojai moko ne-
VU studentų darbinės veiklos centras Informuoja, kad or ganizuojami studentų būriai žuvusiųjų 1863 m. sukilimo, I ir II pasaulinių karų metu kapams tvarkai; Marijampolės valymo įrengimams statyti; planuojama organizuoti būrj, dirbsiant) Tol
Rusnė MARČĖNAITĖ
minkiemyje. Smulkesnė informacija — VU darbinės veiklos centre (Univer siteto 5, filologijos fakulteto komjaunimo komitetas, 83 aud.) nuo 04.10. iki 04.20.
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 724 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EMeHeĄe,M>HirK BHAMnoccKoro yuuBepcHTeTa. PeAaKTop A. AHnuiTac. 232734, Bhashioc, yHMBepcHTe-ro, 3. THnorpacįms W3AaTeASCTBa LIK Kn Ahtbh
Redaktorius A. UPSTAS