uara/Binis sccioencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. kovo mėn. 23 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Studijos tik egzaminui? NE, GYVENIMUI! Psichologiniai tyrimai rodo, kad egzaminų situacija suke lia emocinę įtampą, todėl vyksta tam tikri vegetatyvi niai organizmo pakitimri. Pulso dažnumas ramioje būse noje, sakysime yra 100 proc., egzaminų pradžioje jis padi dėja iki ll7 nroc., o egzami nų pabaigoje — 105 proc. Šie pakitimai rodo tam tikrą emo cinę įtampą ir intelektualinės veiklos suaktyvėjimą per eg zaminus. Praeina sesija, širdis grįžta į ,,savo vietą". Kai kurie stu dentai vėl stumia dieną po dienos, šiaip taip laviruodami tarp kolokviumų ir seminarų rifų. O baigiantis semestrui, tokie studentai vėl puola prie konspektų ir vadovėlių ■—ar tėja „baubas", kurio vardas sesija. Matyt, toks nesistemingas — su potvyniais ir atoslū giais — darbas vertas nudi lusio skatiko, jeigu mokomasi tik egzaminui. O gal mes per daug šališki, gal specialistai mano kitaip? Išklausykime jų. Štai ką sako psichologijos mokslų kandidatas A. PENKAUSKAS: Nepretenduodami į moksli nę klasifikaciją, iš savo prak tikos mes pastebėjome dvi studentų žinių įsisavinimo ir darbo tendencijas. Vieni stu dentai per studijas visą infor macinę medžiagą stengiasi koncentruoti atminyje, kiti ją perdirba sąmoningai, savaran kiškai, siekdami suprasti es mę. Vadinasi, pirmieji remiasi atmintimi ir stengiasi įsiminti faktus, antrieji remiasi mąsty mu, reiškinius ir faktus ana lizuoja, išskirdami juose esmi nius bruožus, savybes ir po žymius. Koncentruojantieji žinias
atmintyje, jeigu nėra pakan kamai įtvirtintos žinios, daž nai daro grubių klaidų. Tokie studentai studijuoja dalyką, neįsigilinę į jo esmę, jo struk tūrą, o stengiasi įsiminti tik atskirus faktus, mokydamiesi tik egzaminui. Kur kas efektyvesni studijų ir egzaminų rezultatai, kada studijos pagrįstos giliu daly ko esmės supratimu, kai sie kiama įsisavinti žinias gyveni mui, savo asmenybės tobuli nimui. Šios kategorijos stu dentams egzaminas nėra rykš tė, o savęs patikrinimas, pa ties augimo atestacija. Ne vien egzaminų sesijos darbo įvertinimas, o sistemingo dar bo, gilių studijų įvertinimas. Gilios studijos ugdo ir žmo gaus mąstymą, jo sugebėji mus. Po kiekvieno sėkmingai išlaikyto egzamino jis pergy vena intelektinį tvirtumo jausmą, kuris jį skatina to liau augti. Pasitaikantis tarp tokių studentų netvirtumo jausmas yra tas spyruoklės mechanizmas, kuris žadina už taisyti spragas. Ir priešingai, studijos tik egzaminui netur tins ir mažai lavins asmenybę. Tokios kategorijos studentas dažnai atsako negalintis tuo klausimu nieko pasakyti, nes dar nelaikęs egzamino, o po egzamino jis irgi sakosi neži nąs, nes jau egzaminą yra iš laikęs. Šių dienų studentas turi jau dabar ruoštis darbui šios pa žangos fone. Nepakankamai išsilavinusi asmenybė ir že mos kvalifikacijos specialistas nepajėgs dirbti jau artimiau siais metais. Aukštos kvalifi kacijos specialistui būtina tu rėti tvirtą žinių bagažą, suge bėjimus ir pasiruošimą toles nei savišvietai.
APIE TAI RAŠĖME
IV k. stud. D. Akavickas gir tas traukinyje užgauliojo ke leivius- Rektoriaus įsakymu jam pareikštas griežtas papei kimas. „TS" Nr. 8 replikoje „Lais vas klausytojas" buvo rašo ma, kad Medicinos fakultete yra „amžinų studentų". Fakul teto dekanui pasiūlius, Rekto riaus įsakymu iš studentų są rašų išbraukti MF II k. stud. V. Stakėnas, III k. stud. A. Jarulaltytė, J. Valčeliūnaltė ir E. Maleckas. Apie pastaro jo netinkamą elgesį byloja dar vienas faktas, kuris nebu vo minimas replikoje: E- Ma leckas vasario 27 d. sulaiky tas girtas ir milicijos pareigū nų nubaustas pinigine bauda. Ir tai patvirtina, kad E. Ma leckas nesuprato studento pa reigos ne tik gerai mokytis, bet ir pavyzdingai elgtis. Te ko skaudžiai sumokėti...
Praėjusiame „TS" numeryje feljetone „Kaip Brigadierius ilgino naktį" buvo rašoma, kad kai kurie bendrabutiečiai iš fyto pramiega paskaitas. Kri okuoti studentai apsvarstyti studentų profkomitete ir Rek toriaus įsakymu už paskaitų Praleidinėjimą be pateisina mos priežasties nubausti taip: už balandžio mėnesį nebus mokama stipendija FF III k. stud. E. Adomaičiui ir V. Viktoravičiui; pakeiklmas pa reikštas TF I k. stud. A. BriRadieriul; nuo balandžio 1 d. nebus mokama stipendija FAF k. stud. z. Balčyčiui ir PGrigui; FF IV k. stud. E. .a(*rinceva, kaip esanti akaeminėse atostogose, pašalin ta Iš bendrabučio Nr. 6. "TS" Nr. 7 rašėme, kad MF
b Nr. 9 (829)
DVI DIENOS
SU ŽEMDIRBIAIS REPORTAŽAS APIE AGITŽYGj Į
PANEVĖŽIO RAJONĄ
Būgnai, triūba, smuikai savo vietose tylėjo ,o kaimo ka pela, draudžiama kontrabosininko Jono — ne! Netausojo balso, sąmojo ir karščio. Toks ūžiantis, dainuojantis, garuojantis autobusas didin gai įvažiavo į išraustą Raguvos miestelį — gyventojai tu rės vandentiekį, o dabar — žiūrėkit! — atvažiavo prie kul tūros namų autobusas. Eikšekit dainų pasiklausyti, apie Universitetą daugiau išgirsti. Atdaros visos durys. Pirmutiniai žiūrovai — vaikai — visur kiša sloguotas nosis. Jie labiausiai laukė.. . Susėdę pirmose eilėse ant kėdžių ir ant mamų kelių, jie išplėtę akutes klausėsi, ką kalba Universiteto komjaunimo komite to sekretorius J. Bagdonas, doc. A- Bitė, dėst. S. Dvarėckas. Toliau sėdėjo tėveliai ir mamos tų,kuriuos išleido mokytis į Vilnių ar Kauną, Klaipėdą, ar Panevėžį, ar kurie tebesi moko pačioje Raguvoje — vidurinėje mokykloje. Mokslei viai užėmė visą salės galą ir pasienius, nes sėdėti nebe buvo kur... Į sceną įspindo Eugenijaus Mazeliausko muzi kantai ir dainininkai. Jie taip truktelėjo smičiais per sty-
Nuotraukose (iš viršaus į apačią): Miežiškių kultūros namų direktorės G. Petkūnienės, doc. A. Bitės ir VVU komjau nimo komiteto sekretoriaus J. Bagdono po kalbis.
Raguvoje sėdėti nebebuvo kur.. •
Koncertuoja Universiteto kaimo kapela.
Taip nuoširdžiai sutiko ansambliečius Llberiškio tarybiniame ūkyie.
gas, taip stuktelėjo į būgną ir pūstelėjo i triūbas, klarne tus, kad visai salei kvapą užėmė, o paskui sujudino, pra linksmino, prašviesino. .. Kas pakeistų kapelos pranešėjus! Jų sąmojų, balso into naciją, mimiką, iki ašarų juokinančią! Būti ilgiau Raguvoje nėra kada — laukia miežiškiečiai, staniūniečiai. Raguvos kolūkio pirmininko pavaduotojas An tanas Dabužinskas, nors pats ne raguvietis, tačiau rdguvietįškai vaišingas. Jam padeda Panevėžio rajono kultūros skyriaus vedėja Janina Skvemelienė. Bet. ■. autobuso vai ruotojas jau vaikšto aplink savo mašiną, paspardydamas į padangas. . . .Kontrabosas, diržu pririštas už galvos prie turėklo, vėl iškilmingai linguoja burzgiančiame autobuse. A. STANEVIČIUS J. Jakimavičiaus, A. Stanevičiaus ir R. Savicko nuotrau kos