1919 KOVO B DIENA Si data Įei na į mūsų Uni versiteto istori ją kaip vienas šlovingiausių Jos etapų. Tą dieną Lietuvos ir Baltarusijos TSR Liaudies Komisarų Ta ryba priėmė dekretą „Dėl Darbo univer siteto Vilniuje atidarymo", kurį pasirašė Liaudies Komi sarų Tarybos pirmininkas Vincas Micke vičius - Kapsu kas. Dekretas numatė caro reakcijos užda ryto Universi teto sienose įkurti Darbo universitetą, įvesti neapmo kamą mokymą. Vincas Nutarta, kad Universitetas susidės iš trijų skyrių: bend rojo lavinimo, mokslinio ir specialaus „Pirmojo skyriaus uždavinys — padėti išvystyti plačiose dirbančiųjų masėse vieningą proletarinę pasaulė žiūrą. Antrasis skyrius sutel kia visus mokslo tyrimus. Trečiasis skyrius ruošia rei kalingus kraštui visų gyveni mo ir visuomeninio ūkio ša kų specialistus”. Dekretas pavedė Švietimo liaudies ko misariatui atkurti Universite tą, nurodydamas, kokie fakul tetai pirmiausia turi būti įsteigti. Universitetas siste mingai ir planingai turėjo
VIFNYKITFSf
Į[
Nr. 9 (320)
!•d
Vilnius,
d j
1959 m. Kovo mėn.
::
12
d
KETVIRTADIENIS
Ji 1 1
Kaina 20 kap. PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
TAI Mlckevičius-Kapsukas. pradėti darbą nuo 1919 metų rudens, tačiau kai kurios ka tedros buvo sudarytos jau 1919 metų pavasarį. Jauna Lietuvos Tarybų val džia, kovodama prieš užsienio interventus ir vietinę buržua ziją, stengėsi atkurti Lietuvo je aukštąjį mokslą. Lietuvos darbo žmonės aktyviai rėmė šias Tarybų valdžios priemo nes. Antantės imperialistų puo limai, vietinės buržuazijos siautėjimas nutraukė mūsų Universiteto organizavimo darbą.
RINKIMŲ IŠVAKARĖSE Šiais metais kovo 15 diena tampa visos llau-
Pirma karta balsuoju^^^fį. guba švente, nes aš pir mą kartą savo gyvenime galėsiu balsuoti. Už teisę balsuoti, už teisę mokytis aukštojoje mokyklo je aš turiu būti dėkinga partijai ir tarybinei vyriausybei. Mūsų šalyje rūpinamasi Jaunimo auklėjimu, nes kaip tik jis yra naujos visuomenės kūrėjas. Jaunimas parodė dide lę patriotinę iniciatyvą komunistinėje statyboje, entuziastin gai atsiliepia į partijos kvietimą. Tūkstančiai jaunuolių ir merginų dalyvavo įsisavinant dirvonus ir plėšinines žemes, rodo šaunumo pavyzdį dabar Kauno HES statyboje, sta tant Akmenės cemento gamyklą. Partijos pasitikėjimą jau nimas pateisins ir vykdant naują septynmečio planą. Aš irgi stengsiuosi kaip galima pateisinti partijos pa sitikėjimą savo mokymusi ir nors nedidele dalimi prisidėti prie komunistinės visuomenės sukūrimo. Todėl savo pirmąjį balsą atiduosiu už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, už septynmečio plano įgy vendinimą, už naujas pergales komunizmo statyboje. G. Garuckaitė IFF I kurso stud.
MŪSŲ KANDIDATAI
Nuo švietimo skyriaus raštedžio, vėliau mokytojo iki ^KP Vilniaus miesto Lenino ajono komiteto sekretoriaus r mūsų Universiteto Teisės noksiu fakulteto Valstybinės elsės katedros vyr. dėstytojo
VKli <iAIMI PCOIFTARAI
— toks Antano Burkausko gyvenimo kelias. Dar besimokydamas Univer sitete jis pradėjo dirbti Vals tybinės teisės katedros labo rantu. „Mane ši specialybė la bai domina. Noriu pagilinti ži nias šioje srityje”, — rašė Jis tada savo pareiškime. Taip at kaklumas, ryžtas, kur reikia užsispyrimas, meilė savo dar bui. tvirta valia charakterizuo ja komunistą A. Burkauską. Visas mūsų Universiteto ko lektyvas pažįsta drg. Burkaus ką kaip gilų marksizmo-leni nizmo pagrindų, valstybės ir teisės teorijos ir su ja susiju sių valstybinės teisės dalykų žinovą, jį gerbia ir myli drau gai, studentai ir visi tie žmo nės, kurie su juo kalbėjosi, dirbo, prašė pagalbos ir pa tarimo. Išreikšdamas savo pagarbą ir pasitikėjimą šiuo dar jaunu, bet gabiu specialistu ir parti niu darbuotoju, Universitetas iškėlė drg. Burkauską kandi datu į Lenino rajono D2DT.
mo proceso kryptingumą, pro letarinio internacionalizmo, ateistinio kovingumo ir pan. organišką susiejimą su dėsto mąja medžiaga, darbinio auk lėjimo klausimus, komunisti , gumui, katedros, kaip svar nės pažiūros į darbą ugdymą. biausio organizacinio vieneto, Labai svarbu apsvarstyti, kaip , auklėjamajam vaidmeniui pa Universitetas ruošiasi naujai kelti. mokymo tvarkai: neakivaizdi Neužilgo Įvyks Universite nio mokymo, literatūros lei to atviras partinis susirinki dimo, pagaliau — ir metodi mas, kuris aptars mūsų kolek nius klausimus. tyvo uždavinius XXI suvažia Mokslinio darbo srityje vimo šviesoje, šiuo metu fa kreiptinas dėmesys į mokslikultetuose ir katedrose ruo tarybų vaidmens pakėlišiamasi šiam svarbiam susi nių mo, mokslinių kadrų ugdymo, rinkimui: turi būti sušaukti darbo tematikos katedrų vedėjų, visuomeninių mokslinio (suaktualinimas, ryšiai su organizacijų aktyvų dalykiški gamyba, kompleksiškumas ir pasitarimai, numatytos kon kt.) klausimus. krečios priemonės. Partinis Lemiamą vaidmenį ruošian biuras, apsvarstęs šio susirin kimo paruošimo tvarką, kon tis susirinkimui ir pravedant centruoja dėmesį į svarbiau jį suvaidins tai, kiek mes su sias klausimų grupes: moky- gebėsime įtraukti visą dėsty tojų kolektyvą, studentų ak mo-auklėjimo ir mokslo. Mokymo-auklėjimo srityje, tyvą į konkretų, dalykišką šių klausimų pirmiausia, turime ypač pla paruošime, Tai apsvarstymą, bus mūsų čiai aptarti ideologinį moky- septynmečio plano dalis.
SVARBIAUSIA
Kartu su visa tarybine liau dimi, su mūsų respublikos darbo žmonėmis, Universiteto kolektyvas visą savo darbą naujai perpranta TSKP XXI suvažiavimo istorinių nutari mų šviesoje. Mūsų vieta ko munizmo statyboje, mūsų ply tos į didingus komunizmo rū mus — štai konkrečios prob lemos, kurios jaudina dabar kiekvieno tarybinio žmogaus protą ir širdį. Šiuo metu Universitete pla čiai vyksta gilus suvažiavimo medžiagos studijavimas. Stu dentai nagrinėja Ją mokymo proceso rėmuose, jiems skai tomos paskaitos ir pravedami seminarai. Tačiau svarbu, kad visų fakultetų partinės ir komjaunimo organizacijos nuolat kontroliuotų, kaip vyksta šis darbas, nestovėtų nuošalyje, svarstytų tikrinimo medžiagą biurų posėdžiuose. Komjaunimo aktyvas čia turė tų būti pirmutinis visuome ninių mokslų katedrų pagal bininkas. Suvažiavimo medžiaga taip pat nagrinėjama dėstyto jų teoriniuose seminaruose, pagalbinio ir administracinio
personalo rateliuose, Būtina užtikrinti aktyvų jų narių dalyvavimą šiuosea užsiėmi__ _____ X_____ muose (pranešimai, koreferatai, pasisakymai ir pan.). Suvažiavimo medžiagos stu dijavimas yra labai svar bus ir būtinas, tačiau tai tik pirmasis etapas. Jo pagrindu mes visi — dėstytojai, stu dentai, bibliotekos ir ūkio ad ministracijos darbuotojai — turime sukonkretinti suvažia vimo iškeltą komunizmo sta tybos programą sau asmeniš kai, savo katedrai bei akade minei grupei, savam kolekty vui. Šia prasme ypač reikšmin gi visose studentų grupėse pravedami susirinkimai, ku riuose svarstomi grupės užda viniai partijos XXI suvažia vimo nutarimų šviesoje. Ne bendrų frazių, ne šiaip prita rimo deklaracijų, laukiame mes iš šių susirinkimų. Visiš kai dalykiškai, savikritiškai T R y M P A I reikia apsvarstyti konkrečią padėtį grupėje, išsiaiškinti Gamtos fakultete aktyviai geografijos, III ir IV biologų kas trukdo žengti į priekį, XXI Komunistų par- kursuose, kokios yra negerovės, nesibi svarstoma i * ... Ypač buvo ginčijamasi suvažiavimo medžiaga1’,_ J daug __ o č ___s... jant atvirai ir draugiškai iš tijos biologai ir geolo- ir kalbama IV............ biologų „ l kurse. kelti į saulės šviesą „studen Pirmakursiai C ~ ■ pasaČia net' aštuoni studentai taujančius”, miesčionis, balta gai ta proga įsipareigojo: ■d) gerai pasiruošti pavasario ko jo apie septynmečio perspėkrankius. Vienoje grupėje • tyvas, apie žemės ūkio vysty opūs mokymosi klausimai, vi sesijai, suomeninių mokslų studijų 2) kelti savo idėjinį ir poli mąsi, kultūros pasiekimus. Vyr. dėstytojas Kazlauskas, studen klausimai, kitoje, gal būt, dau tinį lygį, tės Z. Valentaitė, A. Kaveckaigelis studentų vengia fizinio 3) vasaros atostogų metu\ tė, I. Karaliūtė nušvietė Berdarbo, kratosi visuomeninių populiarinti savo specialybės pareigų. Komjaunimo akty medžiagą gimtųjų kaimų, mies' lyno ir Afrikos tautų padėtį. Tokie susirinkimai - politin vas, visi studentai, priskirti tų gyventojų tarpe, grupėms dėstytojai, gerai ži-/ 4) vasaros atostogų dalį pra formacijos dienos temomis le- guliariai vyksta daugelyje Gam ną konkrečią padėtį kiekvie leisti gamyboje. tos fakulteto kursų. noje grupėje, sugebės, tam, Įdomiai praėjo susirinkimai I F. BUCKUS-BUTKEVICIUS kad neišsisklaidytų dėmesys svarstymo metu, pasirinkti svarbiausias svarstymo kryp tis. Neužmirškime, kad artėja studentiška vasara. Universi tetas jau turi gražias talki ninkavimo kolūkių statyboms tradicijas. Minėtuose susirin Ekonomistę Genę Valauskąitę pažįsta beveik visi „Tauro" kimuose svarbu aptarti ir bendrabučio gyventojai. Ją gali grupės dalyvavimą visuome ma pamatyti ir bendrabučio pa Dar pernai kiekvienas Fizi niškai naudinguose darbuose, talpas puošiant, ir su gyvento jais bekalbant dėl tvarkos kam prisiimti konkrečius įsiparei kos-matematikos mokslų fa bariuose, ir bendrabučio skaityk kulteto studentas su meile ir gojimus. Juk komunizmo epo los patalpas tvarkant. chos žmogus — statytojas, o — Tikra „Tauro' ■ patriotė, — pagarba kalbėjo apie savo ne baltarankis lepūnėlis! kalba apie ją bendrabučio gy dėstytoją fizikos-matematikos ventojai, nes Genė nesigaili dar Komunistinis studentijos bo ir laiko, kad tik Tauro" mokslų daktarą J. Kubilių. auklėjimas dabar tampa itin bendrabutis atrodytų gražiau ir puikiau, kad užėjus i bet kurį Dabar nepaprastai šiltus žo aktualiu, tikrąja to žodžio kambarį būtų malonu pasižiūrėti, džius apie Universiteto Rekto prasme nūdieniu uždaviniu Ypač daug ji prisidėjo prie kiekvienai katedrai, kiekvie rių taria kiekvienas studentas. nam bet kokios specialybės to, kad bendrabučio ekonomistų kambariai šiais metais pasidarė Sunku surasti kitą žmogų, dėstytojui. Ne atsitiktinai par vieni iš jaukiausių. kuris galėtų aprėpti tiek daug tinė organizacija pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria darbų iš karto. Tai mokslininkas-visuome- šiems klausimams, pirmiausia nininkas. Jo mokslinių darbų — marksistiniam-lenininiam sąrašas ilgėja iš metų į me paskaitų bei seminarų kovintus. Greta mokslinio darbo. Rektorius plačiai pasireiškia visuomeniniame, pedagoginiame-auklėjamajame, organiza ciniame darbe. Dauguma Fi zikos-matematikos fakulteto Garbingo 40-mečio jubiliejaus proga Universiteto kolektyvas dėstytojų — buvę jo moki niai. Rektorius ir dabar stu dentams skaito pagrindinius dėstytojai, studentai, „Tarybinio studento“ redakcija sveikina jauniir specialius kursus, ruošia moksliniam gabesniuosius mo laikraštį — „Komjaunimo tiesą“ ir linki redakcijai išleisti daug darbui. profesoriai, Universiteto puikių numerių. dėstytojai ir studentai vienin gai pasiūlė Rektorių J. Kubi lių kandidatu į LTSR Aukš čiausiąją Tarybą.
patriote
***
I
Universiteto lektoriumas Tarybinės mokyklos tikslas yra ne tik paruošti gerus įvai rių sričių specialistus, bet ir politiškai tvirtus, visapusiš kai išsilavinusius tarybinius piliečius. Nemažą paramą rektoratui ir visuomeninėms organizacijoms šioje srityje gali suteikti Universiteto lek toriumas. • Darbas vedamas keturiais pagrindiniais ciklais. Pirma sis paskaitų ciklas apima TSKP XXI suvažiavimo nuta rimų ir septynmečio plano propagandą. Čia įeina tokios temos, kaip „Komunizmo epo chos žmogaus bruožai”, sep tynmečio plano laimėjimai že mės ūkyje, chemijoje, tarpplanetinių kelionių, kibernetikos ir mašininio vertimo proble mos ir kt. Šiais metais mūsų Univer sitetas mini dvi žymias savo istorijos sukaktis, būtent: įsteigimo 380-ąsias ir atkūri mo 40-ąsias metines. Antrasis lektoriumo paskaitų ciklas ir skiriamas šiam Universiteto jubiliejui atžymėti. Bus per skaityti pranešimai apie at skirų fakultetų istoriją, žy mesniuosius mokslininkus, V Kapsuko vaidmenį Universi teto atgaivinime ir kt. Ciklą numatoma baigti Universiteto Rektoriaus J. Kubiliaus pra nešimu „Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universi teto uždaviniai šiame septynmetyje”. Trečiasis ciklas apima anti religinės tematikos paskaitas. Čia bus nagrinėjami religijos kilmės klausimai, teologijos pseudomoksliniai filosofiniai pagrindai ir kt. Numatomas taip pat susitikimas su mūsų respublikos rašytojais, kurie papasakos apie literatūros vaidmenį kovoje su religija, skaitys savo ateistinės temati kos kūrinius. Ketvirtas paskaitų ciklas skiriamas literatūros propa gandai bei estetinio skonio auklėjimui. Universiteto lek toriumas, kartu su komjauni mo organizacija bei kultūros klubu, organizuos vakarus P. Cvirkos 50-osioms gimimo metinėms, Gogolio 150-osioms gimimo metinėms atžymėtu Bus perskaityta eilė praneši mų literatūros klausimais, ku rie yra mažiau žinomi nehu manitarinių fakultetų studen tams, pvz., ,, Marksistinės -le nininės estetikos pagrindai”. „Socialistinis realizmas”, „Lietuvių tarybinė dramatur
gija” ir kt. Be to. numatoma perskaityti keletą pranešimų, kurie daugiausiai domina fi lologus. Tai „Socialistinio realizmo problemos kapitaiist’nių šalių literatūroje”, „Šiuolaikinis anglų realistinis romanas” ir kt. Mūsų plane numatyta pa skirti ir keletą temų iš muzi kos istorijos bei suruošti Uni versiteto studentų ir dėstyto jų susitikimus su respublikos muzikais, teatrų darbuotojais. Dvylikos paskaitų ciklas skiriamas menui bei jo istori jai. Čia mūsų klausytojai at skirai bus supažindinami su tapyba, skulptūra, grafika, gotikos, baroko, klasicizmo stiliais ir jų paminklais Vil niuje, garsaus mūsų dailinin ko K. Čiurlionio kūryba, šiuo laikinio vaizduojamojo meno srovėmis. Šis paskaitų ciklas
PUIKUS PEDAGOGAS
yra pravedamas reguliariai pirmadieniais Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos salėje (Stalino p-29). Po paskaitų demonst’-’iojcmt meniniai kino filmai. Pranešimus visomis temo mis skaito geriausi įvai-ių sričių specialistai. Kai ku rioms temoms perskaityti bus pakviesti lektoriai iš Mask vos. Iš šių kelių pateiktų pavyz džių matyti, kad Universiteto lektoriumo plane numatyta daug įdomių ir turiningų priemonių, todėl prie jo įgy vendinimo turi aktyviai prisi dėti Universiteto komjaunimo, profsąjungos organizacijos bei kultūros klubas.
Universiteto Lektoriumo tarybos narys V. Puzinaitė
MŪSŲ KANDIDATAI
9-87-23! Telefono ragelyje pasigirdo duslus vyriškas balsas: — Astronomijos katedra klauso! — Norėtume sužinoti, kada galima sutikti prof. P. Slavėną. — Aš klausau. Ko pageidaujate? Savo pageidavimą išklojau keliais žodžiais, o po dvidešimties minučių jau stovėjome prof. P. Slavėno darbo kambaryje. Sunku keliais žodžiais papasakoti apie žmogų,
kurio vardas plačiai žinomas ne tik respubliko je, bet ir toli už jos ribų, kurį myli ir gerbia visi jo mokiniai. Didžiulės spintos prikrautos storų, įvairiomis kalbomis išleistų knyqų, keisti ir nesuprantami aparatai, brėžiniai, schemos — visa tai dar la biau sustiprina įspūdį, dar didesnę pagarbą pa junti tam žmogui, kuris visą savo gyvenimą pa skyrė realioms svajonėms apie kosmoso užka riavimą. . . Tada, kai V. Mickevičius-Kapsukas pasirašė dekretą dėl Darbo universiteto Vilniuje atidary mo, P. Slavėnas tebuvo dar tik Maskvos Uni versiteto Fizikos-matematikos fakulteto pirmo kurso studentas... Prabėgo daug metų. Lietuvos liaudies pastan gos turėti aukštąją mokyklą Vilniuje buvo galu tinai įgyvendintos. Į tarybinį Vilniaus universi tetą P. Slavėnas ateina lau ne kaip studentas, o kaip profesorius, mokslininkas. Nuostabios eru dicijos žmogus, puikus pedagogas P. Slavėnas visas savo jėgas atiduoda naujų mokslo kadrų paruošimui. 1957 metais spalio 4 dieną prasidėjo nauja epocha tarybinio mokslo istorijoje. Pirmojo dirb tinio žemės palydovo signalai visoms radijo stotims pranešė, jog kosmoso užkariavimas pra dėtas. Po pirmojo sekė antrasis, trečiasis paly dovai, dešimtoji Saulės sistemos planeta, sukur tas žmogaus rankomis. Daug naktų prof. P. Slavė nas su savo mokiniais praleido ant observatori jos stogo, stebėdamas kaip juda naujieji mėnu liai, žymėdamas jų kelią žvaigždėlapiuose. Dideliu džiaugsmu spindi profesoriaus veidas, kai kalbama apie neaprėpiamus visatos tolius. Jis žino, kad beribės erdvės paslaptys bus ati dengtos viena po kitos. Jis žino, kad tas moks las, kuriam atiduota tiek daug energijos, turės nuostabią ateiti A. SARKIS
IĮ ir svarų argumentą, liudi jantį apie ne veltui praėjus laiką, davusį naudos mūsų tarybiniam žmogui. Tai gana daug, o kad Zabullui atrodo tik pradžia, vadinasi, dar di desni planai ateityje. L. Jakutytė dis, dėstytojo Meškausko pa skaitos. Čia, Universitete, kilo susi domėjimas ir senąja graikų Moters dienos garbei kalba, turtinga antikine lite ratūra. Studijos, mokytojo Daug laiškų kovo 8-ą buvo darbas mokykloje išplėšdavo Čiurlionio I-ame. Telegramos laiką, atrodo, ir graikų kal sveikinimai, atvirutės bendra ba turėjo likti tik žodynuose. bučio gyventojoms. Bet mergi Deja, to neįvyko. Nuo žodžio nos ir pačios turi ką pasvei prie sakinio, nuo sakinio prie kinti. Argi galima pamiršti Homero tomų. Vėliau aspiran nuoširdžias bendrabučio valyto tūra Maskvoje. Turiningos fi jas, taip rūpestingai besirūpi lologijos mokslų daktaro De- nančias mūsų namų jaukumu.1 retani paskaitos, pažintis su Keletu žodžių ir kukliomis do demokratinių ir užsienio šalių vanėlėmis bendrabučio gyvento draugais smarkiai praplečia jos pasakė joms šiltą ačiū. gyvenimo akiratį. Be graikų kalbos, be pagrindinio studi juojamo autoriaus Vergili — Gerbiam savo merginas ii jaus, Zabulis Maskvoje dėsto moteris, — sako medikai. Ir iš tikrųjų. Kokį puikų va lietuvių kalbą. Žinoma, ne lietuviams, bet Maskvos Uni karą jie suruošė šeštadienį, versiteto studentams — kal kad atžymėtų Tarptautinę Mo bininkams, besidomintiems ters dieną, kad pasveikintų sa lietuvių kalba. O susidomėji vo drauges. Matyt, linksma ir įdomu ■ buvo ten. Gal vyrai šiek mas ja labai didelis! ir liūdėjo — mat, visą lai Aspirantūroje pradedamas tiek merginų teisėsrašyti ir mokslinis darbas kąO buvo antradienio rytą fakulteto „Vergilijaus „Georgikos". Me koridoriuje jau kabėjo foto-sten džiagos teikia turtingos Mask das. vos, Leningrado bibliotekos Tai Rimas Gineitis pasistengė ir viena kita knyga, atsiųsta matyt, nori įtikinti ir tuos iš užsienio. O dabar darbui Jis kurie nedalyvavo vakare, kad užbaigti medžiagos yra ir buvo įdomu ir gera. Vilniaus Universiteto biblio tikrai ..Taryb. stud.” informacija tekoje. Netrukus mūsų moks linį fondą papildys jau už baigtas, ir reikia tikėtis, iš Kovo 1 dienos vakare susi samus Zabulio darbas apie rinkę Teisės mokslų fakulteto antikos laikų visuomenės gy studentai, dėstytojai ir svečiai venimą. eilėmis apdainuotą (teismo organuose dirbančios moterys) pažymėjo Tarptautine Vergilijaus kūryboje. Mokslas Universitete, agi- Moters dieną. Vakaro metu merginoms buvo tatoriaus-propagandisto žodis, kurį daug kam teko išgirsti tįeiktos fakulteto vyrų kuklios net tolimuose Lietuvos kie dovanėlės. muose, susilieja į vieną dldeK. Lipeika
Vienas pirmųjų'
— . . . Taip sakant, pražygiavau su lietuviškąja divizi ja nuo Oriolo iki Klaipėdos. . . — pasakoja dėst. A. Ben džius. Turi ką papasakoti dėst. Andrius Bendžius, apdovano tas dviem ordinais ir dviem medaliais: 1946 metų spalio mėnesio 29 dienos susirėmimas Varėnoje su banditais, ne lengvos studijos, atsakingas visuomeninis darbas Univer sitete. Dabar ant dėstytojo rašomojo stalo guli viena už kitą storesnės knygos, primarginti popieriaus lapai. Čia vaka rais A. Bendžius ilgai sėdi, nes skuba baigti disertaciją „LTSR darbo žmonių kultūrinio lygio pakilimas 1940 — 1950 metais”. — Užsitęsė trupučiuką rašymas, pradės mane barti, — sako dėstytojas. O mes tikime, kad dėst. A. Bendžius ir disertaciją už baigs ir daug padės sostinės Lenino rajono darbo žmonėms. Mes pasitikime. Jumis, dėstytojau, ir sekmadienį visi bal suosime už Jūsų kandidatūrą į Lenino rajono DŽDT.
Truputis iš Universiteto praeities ... Buvo patys karščiai — 1944 metų liepa. Hitle rio „geležinės’’ armijos li kučiai movė kiek įkabin dami į vakarus. Savaite prieš išvadavimą, į centri nį Universiteto kiemą įkri to du vokiški sviediniai ir padegė baltąją salę, kur buvo sukrauta daug bran gių knygų. Abu broliai — Bronius ir Mečislovas Za rembos, profesorius Beliukas ir dar keletas vyrų pa čiu pavojingiausiu momen tu šoko gesinti gaisro. Daug kas, skaitydamas šiandien tas knygas, gal būt, ir negalvoja, kad tik tų drąsių žmonių dėka jos išliko. Tarp jų buvo ir dabartinis centrinių Uni versiteto rūmų komendan tas Bronius Zaremba. Jis parodė mums ir šią, oku pacijos meto, nuotrauką. Jubiliejaus proga dar kartą norisi padėkoti tiems, kas negailėdamas savęs tais sunkiais laikais saugojo šį mokslo židinį.
1922 metais Lietuvos Univer sitetas pavasario semestre turėjo 1168 klausytojus. 1932 metais Vytauto Didžiojo Universitetas dešimtmetį šventė smarkiai išaugęs — 4553 klau APIE VILNIAUS UNIVERSITETĄ BURŽUAZINĖS LIETUVOS sytojai. PERIODIKOJE „Universiteto žinios’’, 1932 m. Fondo lėšos: a) narių mokestis, 365 studentai, t. y. daugiau 1939 m. rudens semestre buvo kaip penktadalis visų studentų, b) pajamos iš rinkliavų, loterijų, 3041 klausytojas. Universitete turi tarnybas. pramogų, c) valdžios savivaldy šis skaičius iš studentų yra 2 kartus daugiau, tikrųjų liūdno vaizdo. 452 ver bių, visuomeninių organizacijų negu studenčių, t. y. kiekvienai čiasi iš gaunamų stipendijų, pa pašalpos, d) atskirų asmenų au studentei tenka po 2 „asistentus” mokų ir pan. 1936 gauna lėšas kos, e) palikimai, dovanos ir kt. ir dar kas dešimtai trečias. „Akademikas”, 1936 m. Nr. 1 iš tėvų ir giminių. Vyrų frontą Universitete suda „Akademikas” 1939, Nr. 3 ro 2049 asmenys. M. Bortkevičius iš savo pali „Moterų pasaulį” Universitete . . Steigiamas Vytauto Didžiojo kimo Universitetui paliko 45.675 sudaro 992 studentės. Universiteto studentų namų sta litus grynais pinigais ir 21.375 1295 studentų tėvai duoną pel tymo fondas, turįs tikslą pasta Palikimas grei no iš žemės ūkio (kiek mažai tyti studentų namus Kaune, kad litų akcijomis. čiausiai bus panaudotas stipen ūkininkų vaikų Universitete, toje tuo būtų galima palengvinti sun mūsų Lietuvoje, kurios arti 90 kią studentų materialinę būklę dijoms. „Akademikas”, 1936 m. Nr. 2 proc. gyventojų ūkininkai!). 358 ir įkurti studentų kultūriniam ir studentų tėvai gyvena iš verslų, organizaciniam darbui centravie83 tarnautojai arba laisvos pro tę, kurioje galėtų būti sutalpin Per 15 metų (1922—1937:) Uni fesijos žmonės, 66 gyvena iš ka ta: skaitykla, sporto salė, val versiteto klausytojai sumokėjo pitalo. 201 studento tėvai darbi gykla, bendrabutis ir kitos pa 6.922.026 litų mokslapinigių. ninkai. talpos. „Universiteto žinios" 1937 m
Gera prisiminti įtempto, kūrybingo darbo dieną. Ir gal linksmiausia valanda žmogui būna tada, kai jis, grįžtelėjęs atgal, gali pamatyti savo dar bo pėdsakus. Retai kuris su stoja besidžiaugdamas, daž niausiai tokiu atveju gali iš girsti: „Kiek aš dar mažai tenuveikiau! Greičiau pirmyn, skubėti. . Tokiame greitame mūsų gyvenimo ritme mes dažnai nepastebime vieni kitų darbo. Tur būt, nedaug kas pažįs ta klasikinės filologijos dės tytoją Henriką Zabulį, kuris, kaip jis pats apie save sako si, esąs „naujokas” Universi tete. Henrikas Zabulis yra vie nas iš pirmųjų mūsų Univer siteto studentų, kurie, pokario metais atėję į mokslus, rado po griuvėsiais alsuojantį Vil nių, nutilusius Universiteto rūmus. Jiems teko įžiebti pir mą studentišką židinį, nuvaly ti akmenimis ir kalkėmis už tarusias gatves, apsodinti jas medžiais — tai buvo lygiai svarbu, kaip ir paskaitos au ditorijose. Jaunųjų studentų tarpe visada linksmas ir pil nas darbo energijos dėstytojas Kostelnickis. Kartu auditori joje, kartu nešioja- plytas. Sunkūs ieškojimų metai, nelengva iš buržuazinės mo kyklos suolo atėjusiam jau nuoliui susirasti teisingą ke lio kryptį. Padėjo draugai, dėstytojai. Net ir šiandien prisimena nesvyruojančio sa vo įsitikinimuose vyresniojo draugo Sirtauto teisybės žo-
/ žurnalistu suvažiavimas
FAKTAI IR SKAIČIAI
Prieš pusantrų metų pradėjo kurtis LTSR Žurnalistų Sąjungos branduolys. Sian dieną ši sąjunga jungia 452 narius — žurnalistus, kurių delegatai kovo 9 dieną šuva žiavo į Vilnių, į pirmąjį LTSR Žurnalistų suvažiavimą. Suvažiavime dalyvavoi žarnalistų sąjungų pasiuntiniai iš Maskvos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos TSR, mūsų res publikos vyriausybės atstovai. Po Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko drg. Karoso pranešimo delegatai kalbė jo apie sąjungos tolimesnį darbą, žurnalistų ruošimą mūsų Universitete, apie žurnalis tinio darbo sunkumus ir būdus jam palengvinti. Suvažiavimas išrinko Sąjungos valdybą, valdybos pirmininku — žurnalo „Komunis tas” redaktorių drg. Karosą. Nuotraukose: I žurnalistų sąjungos suvažiavimo delegatai ir svečiai posėdžių salėje. Sąjungos pirmininkas drg. Karosas skaito pranešimą
Alg. BALTAKIS
MŪSŲ KANDIDATAI Pirmosios 1944 metų pokario dienos. Vil niuje atkuriamasis darbas. Ir profesorius S. Jankauskas tuoj pat grįžta iš kaimo ir rū pinasi Universiteto atkūrimu, ypač Gamtos mokslų fakulteto dėstytojų kadrais ir moky mo priemonėmis. Universitete eina prorek toriaus mokslo reikalams pareigas. Šiandieną išaugo didelis būrys šaunios pamainos, gerų specialistų, tačiau be prof. S. Jankausko sunku įsivaizduoti Universite to mokslinį ir visuomeninį gyvenimą Prof. S. Jankausko paskaitos studentams — tai ne žinios iš vadovėlio, o ilgo mokslinio-tiriamojo darbo žinios, kurias ir dabar profesorius vis papildo, tirdamas mūsų res publikos vidaus vandenų hidrobiologiją. Vilniaus miesto darbo žmonėms prof. S. Jankauskas jau seniai pažįstamas. Dar 1948 metais Lenino rajono darbo žmonės išrinko jį į DŽD Tarybą, o nuo 1950 metų sostinės gyventojai išrenka prorektorių S. Jankaus ką į Vilniaus miesto DZD Tarybą. Stiprus pasitikėjimas profesoriumi ir nuoširdi pagarba rusena kiekvieno Universi teto dėstytojo, studento, administracinio darbuotojo širdyje. Todėl jie vieningai ir
JAUNYSTĖS SPARNAI Dabar mano pati jaunystė. Mano patys gražiausieji metai.. . Bet kodėl taip dažnai aš sapnuoju Ne mergaitės veidą, ne žiedus, — O bombonešius, ugnį ir mirti? Aš kas nakt sapnuoju karą...
Jei sprogimai iš tikro sugriaustų, — Man nebūtų šitai naujiena, — Aš jau šimtąkart mintyse ir sapne Vilkausi kareivio milinę... Man į kraują įsisunkė pareiga Be svyravimų eit, Jei pašauks Tėvynė. Aš iš anksto pasiruošiau viskam — Jr gyvenimui. Ir garbingai mirčiai, žūtbūtinei pasiruošiau kovai. . . Ir todėl aš sapnuoju karą.. .
iškėlė prof. Steponą Jankauską vėl kandi datu į Vilniaus miesto Darbo Žmonių Depu tatų Tarybą.
PETRAS CVIRKA (50-ąsias gimimo metines minint) „ ,, .Kiekvienas nors kiek žy mesnis meninis talentas labai padidins savo Jėgą, jeigu įsisa vins mūsų laiko didžiąsias išsi vadavimo idėjas”. PLECHANOVAS
Petras Cvirka — didelio talen to menininkas, puikus žodžio meistras. Tačiau jo kūrinių me niškumą, jo populiarumą skaity tojų tarpe apsprendė ne tik ra šytojo mokėjimas taikliai panau doti šmaikščią frazę, ne tik jo įspūdingai atkurti gimtojo krašto peizažai bei darbo žmogaus buities vaizdai, bet, visų pirma, pats P. Cvirkos romanų bei ap sakymų problematikos visuome
L. LISENKAITĖ,
Lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytoja niškumas, jos aktualumas to meto gyvenimo tikrovei. Petras Cvirka, būdamas vienas tų XX a. rašytojų, kurių visuomeninis ir estetinis idealas tamp riai siejosi su pažangiausia epo chos „didžiąja išsivadavimo idė ja” — socializmu, sugebėjo sa vo kūryba prisidėti prie Lietu vos darbo žmonių išsivaduojamo sios kovos už laisvą, savų, sve timų, ponų jungo nusikračiusią Lietuvą. Socializmo idėja, kaip rašytojo visuomeninis ir estetinis idealas, tiesiogiai ryškėjanti P. Cvirkos eilėraščiuose, vėlyvesnėje Jo iki-
KALBA PROFORGAI
Trečiame biologų kurse Preš du su puse metų, da bartiniai trečiakursiai biolo gai susirinkome į Universite to auditorijas iš įvairių Lie tuvos kampų. Mažai tada bu vo pažįstamų, o tokios kolek tyvinės šilumos, kuri jaučia ma dabar, nebuvo. Pirmas veiksnys, kuris mus pastūmė jo į kolektyvo sudarymą, buvo talka kolūkyje, kur mes ir pradėjome pažinti vienas kitą. Daug padėjo I kurso prakti ka, kurios metu buvo orga nizuotos išvykos. Pažiūrėkime, kaip šitie pra dai išaugo dabar mūsų kurse. Sujungus komjaunimo ir prof sąjungos darbą, jau nuo pat mokslo metų pradžios buvo
Mes
per
daug
dažnai
sapnuojame
Tarybinio periodo P. Cvirkos kuryna — tai pastangos sukurti naujo tarybinio žmogaus, žmo gaus iš didelės raidės, kaip rašė viename savo laiškų B. Sruogai rašytojas-komunistas, paveiksią. Jeigu karo metų apsakymuose P. Cvirka stengėsi atskleisti ta rybinio žmogaus moralinį prana šumą, Jo pasiaukojimą ir patrio tizmą sunkiu tėvynės gyvenimo momentu, tai pokario apsaky muose jį patraukė kitas reiški nys: psichologiniai ir idėjiniai lūžiai žmonių charakteriuose, „naujo žmogaus gimimas”. Bur žuazinės santvarkos skurdo už guitas žmogus (Motiijus — „Pa bučiavimas”, Jokūbas — „Dai na”) pasijuto pilnaverčiu žmogu mi, atsitiesia, tampa gyvenimo kūrėju, šitą žmogaus atgimimo procesą stenėjo rašytojas gyveni me, jis negalėjo nepatraukti jo, kaip socialistinio realizmo rašy tojo, dėmesio. Paprasto žmogaus tapimas gyvenimo šeimininku, anot P. Cvirkos, liudijo, kad „ta rybiniai idealai, mūsų socialisti nės epochos Idealai _ dideū ir šviesus”. Minint 50-ąsias rašytojo — komunisto metines, kaip savotiš kas priesakas skamba jo žo džiai:
„Mūsų tarybinės literatūros uždavinys duoti tarybinio socia listinio žmogaus, mūsų naujo socialistinio humanizmo, prana šesnio už viską, ką žinojo isto rija, vaizdinį Įkūnijimą”.
VISAD
SUSIMĄSTĘS...
Tu visad susimąstęs, rimtas — Kažką savy sprendi. Sprendi be galo. Vyniojasi minčių plonytis siūlas Apie širdies mažytį kamuolėlį. Atrodo, žemės gaudesiui tu kurčias, Regėt nenori. Ką tie žmonės daro. Tu visad susimąstęs, rimtas Vien tik savy Kažką bandai surasti.
karą...
Ir Jei reiks — Mes žmogėdrom atkeršysim Ne tik už - sugriautus miestus ir kaimus, Už Nagasaki ir Hirosimą, Už Pirčiupi ‘r Oradurą, Ne tik už brolių kraują ir motinų ašaras, — Mes atkeršysim ir už save, Už tai, Jog nematėm Nerūpestingos Jaunystės, Už tai, kad mes Per daug jau anksti Imam vaitot pro miegus, Nes nuojautos sunkios Užgožia Jaunystės sapnus. Ne mergaitės veidą, ne žiedus sapnuojam, O bombonešius, ugnį ir mirtį!
tarybinio periodo kūryboje daž niausiai tampa tuo pagrindu, kuriuo rašytojas piešia gyveni mą tokj, koks jis yra ir dėka kurio skaitytojas jaučia, koks jis turėtų būti. — ■ • j Kiekvienas naujas P. Cvirkos romanas, kiekvienas apsakymų leidinys padėdavo skaitytojui - darbo žmogui, inteligentui ir t. t. suprasti' naują buržuazinės Lietuvos gyvenimo Kad žinotumėt, tikrovės pusę, visa meninių Kaip mes neapkenčiam Jūsų vaizdų logika versdavo daryti Ir kaip dar Jus žemė nešioja! išvadą apie tokio gyvenimo nepriimtinumą, apie būtinumą siek ti kito, gražesnio, prasmingesnio gyvenimo. amerikono Savo pirmame romane „Frank juokęs iš nevykėlio Kruk”, kurio uždavinys, anot ra Kruko — jis nuplėšė patriotiz mo skraistę nuo „savų mielų” šytojo, buvo „parodyti kapitalis tinės buržuazinės klasės mora lietuviškų išnaudotojų, — „šven lę”, autorius nesitenkino pasi- tųjų”* kaip taikliai Cvirka juos buržuazijos pavadino. Tautinės siekių, jos vaidmens demaskavime, visų pirma ir glūdi šito P. Cvirkos romano idėjinė meninė ronomais Naujųjų Metų proga. vertė. „žemėje maitintojoje”, piešdaTo vakaro metu užsimezgė mas valstiečių smulkiaburžuazi draugiški santykiai, kurie ne nių iliuzijų žluųimą bei idėjinį pagrindinio herojaus brendimą nutruko ir dabar. Taip pat klasinių prieštaravimų galima paminėti tradicinį pu aštriomis sąlygomis, P. Cvirka apibendri sei studijų skirtą vakarą, kur no būdingiausias lietuviško kai bendrom pastangom suruošė- mo vystymosi tendencijas, nuro dė teisingą kelią tūkstančiams me įdomią programą. netekusių žemės ir vilties tarųKurso draugai ne tik pri člų. taria, bet ir padeda. Noras Rinkinio „Kasdieninės istori padėti virto mūsų vieningos jos” apsakymuose P. Cvirka su studentiškos šeimos nario pa didele jėga atskleidė neigiamą reiga. Grupės narys, neįvyk turto, pinigų aistros poveikį dęs jam pavesto uždavinio, at žmogaus asmenybei buržuazinėje sakingas prieš visą kursą. visuomenėje, parodė buržuazinio Prieš akis stovi dideli už inteligento, atitrukusio nuo liau daviniai: gerai pasirengti se dies, nuo visuomenės interesų, sijai, laiku parašyti kursinius dvasinį skurdumą, pasmerkė tau darbus, ruoštis artėjančiai tinę diskriminaciją ir fašizmą. mokslinei studentų konterenci- Slogiai buržuazinei tikrovei ir jai, o taip pat neatsilikti savo Kuriniuose Cvirka priešpa nuo šiandieninio gyvenimo. stato savo herojų svajones apie geresnį, kitais žmogiškais prin D. Zubeliūtė cipais tvarkomą gyvenimą, šito GMF III kursas gyvenimo ilgisi, į jį krypsta Ju ras Tarutis, Monika, dėaė Simanas ir kiti P. Cvirkos kūrinių herojai, šitas gyvenimas, be iš naudojimo, be apgaulės, be mo ralinio paniekinimo, gyvenimas, kur darbo žmogus yra pats sa vo likimo šeimininkas puvo ir rašytojo idealas. Rašytojui teko laimė, nors ir; Vienas svarbiausių mūsų neilgai, pagyventi laisvoje Taryprofsąjungos uždavinių — bų Jau pirmomis Ta-' padėti mokyklai ruošti aukš ryoųLietuvoje. Lietuvos dienomis H. i tos kvalifikacijos specialistus. Cvirka įstojo į komunistų parti-i ją. Atsakomybės prieš liaudį; Todėl mūsų grupė, sudaryda Jausmas, kuris visada Cvirkaii ma darbo planą, ir stengėsi buvo budingas, dabar dar labiau ; įgyvendinti šį uždavinį. Pa padidėjo. Rašytojas greitai su-i grindinis mūsų tikslas — ge vokia aktualiausius gyvenimo; klausimus, stengiasi eiti kartu i rai mokytis, o tam reikia kiek su gyvenimu, siekia savo apsa-; galima daugiau susipažinti su kymais, apybraižomis padėti i gamyba. Kaip tai darome? „suvokti tikrojo tarybinio huma nizmo esmę, suprasti istorijos Lankomės žymesniuose Vil raidą ”..
pradėta dirbti pagal naujai duotas gaires. Pirmiausia gru pėje buvo sudarytas bendras komjaunimo ir profsąjungos organizacijų planas, kurio ap svarstyme dalyvavo visas kur sas. Priešaky visų uždavinių buvo mokslas, nes dar iš II kurso pavasario sesijos buvo skolininkų. Grupė padėjo daug pastangų, kad skolos būtų lik viduotos. Skolininkams daug prdėjo studentės Lazdauskaltė ir Kuizinaitė. Ėmėmės prie monių, kad nebūtų paskaitų praleidinėjimo be rimtos priežasties. Neatvykęs turi pasiaiškinti, žinoma, ne deka nate, bet prieš kursą. Sesijos metu egzaminams ruošiamės kartu, ir kiekvienas neaiškus klausimas buvo išsiaiškinamas kolektyviai. Užtat po šios se sijos mūsų grupėje nepažangių studentų nėra. Kursas neatsi lieka ir moksliniuose būreliuo se. Jau nuo pat pirmo kurso aktyviai dalyvauja Plaipaitė, Stakauskaltė, Žukaitė, Vlnčiūnaitė, Zubeliūtė, Petraitis, Lekevlčius ir kiti. Kai kurie pa ruošė pranešimus konferenci jai, buvo išvykę už respubli kos ribų. Su tokiu pat entu ziazmu darbą tęsiame ir da bar. fabrikuose. Aplankėme Kurse buvo pravedamos po niaus elektros motorų fabriką „El litinio auklėjimo valandėlės fą”. grąžtų gamyklą, Vilniaus tema „Patriotizmas ir in SEC, Lietuvos kino studiją. ternacionalizmas”, kur pasisa Tos ekskursijos duoda didelės kė visa eilė studentų aktua liais dabartinio gyvenimo naudos — susipažįstame ir su klausimais. Iš svečių dalyva gamyba, ir su pačiu Vilniu vo prof. J. Dagys ir dėst. Sar- mi. Pavasarį stengsimės ap kinienė. Apsvarstytas pramo lankyti „Žalgirio” fabriką nės ir žemės ūkio Išsivystymas Naujoj Vilnioj, Kauno HES, ateinančiame septynmetyje vi Grlgiškiuose esantį popieriaus sos šalies mastu ir Lietuvoje. fabriką, skaičiavimo mašinų Šiuo metu kąs dvi savaitės fabriką ir kt. Be to, grupėje vyksta politinės valandėlės ir svarstome studentų pažangu jų metu išaiškinami tarptauti mą ir paskaitų lankomumą. susirinkimą niai klausimai. Mūsų darbe Organizuosime daug padeda augalų anatomi apsvarstyti XXI suvažiavimo medžiagai. jos ir fiziologijos katedra. Mūsų grupė domisi ir kul Buvo ir kitokio pobūdžio temų, pavyzdžiui, „Pažinkime tūriniu gyvenimu. Aplankėme patys save”, Susirinkime pa Puškino muziejų Markučiuo kalbėjome apie gerąsias ir se, organizuojame spektaklių, blogąsias draugų charakterio lankymą. Gaivojame organi puses, patarėme, kaip likvi zuoti, pasikalbėjimą „Po Lie duoti trūkumus. Tokio pobū tuvą”, kurio metu kiekvienas džio susirinkimų numatoma ir studentas papasakos apie savo daugiau. Įdomiai praėjo susi gimtinę. Mūsų kurso kapela rinkimas tema „Apie mora repetuoja, tikimės suorgani lę”. Vyko labai įdomios dis zuoti išvyką į šefuojamą kol kusijos dalyvaujant doc. Bluz- ūkį, arčiau susipažinti su kol manui. Kurso iniciatyva su ūkiečiais. ruoštas susitikimas su Žemės G. Petravičiūtė ūkio akademijos IV kurso agFMF fizikos III k.
TU
Milijonai jaunuolių, — Rytuos, Vakaruos, Šiaurėj, Pietuos, — Kaip ir aš — Ne mergaitės veidą sapnuoja. O jei ir mergaitės veidą — Tai užtemdytą Atsiskyrimo ašarom. Mano visa karta Lig širdies gelmių sukrėsta. Nerūpestingam Jaunystės džiaugsmui Karo šmėkla pastojo kelią.
aij.d.Ltori.iose
' — wą, ką Jūs, tik jau ne ma ne. pas mus beveik visi gerą! mokosi, — ir Česlovas Kudaba įsigilina į savo fakulteto komjau nuolių sąrašus. Kiekviena pavąrdė č|a žymi Česlovui gerai pa žįstamą žmogų. Daug darbo Ir laiko pareikalauja atsakingos Gamtos-geografijos fakulteto kom jaunimo organizacijos sekreto riaus pareigos. Bet Česlovas vie nas tokjų įdomių žmonių, kurie kai kam tiesiog nesuprantamai suranda laiko ir daug dirbti, ir labai gerai mokytis.
KIEKVIENAM MUSŲ MALONU [SGIRSTI JAUNUOSIUS RESPUBLI KOS RAŠYTOJUS. JUBILIEJAUS PROGA MES IR PAPRAŠĖME BUVUSIUS UNIVER SITETO AUKLĖTINIUS PRABILTI I MUS.
—
Tu visad susimąstęs, rimtas. .. Bet suklaidint manęs tuo Negalėsi. — Net ežeras. Ir tas seklesnis daros , Kai Jį upeliai liaujasi maitinę.
širdies palydovai žmogaus fantazijai Nėra ribų Mintis ir į atomą įsiskverbia Ir į žvaigždynus.... Tolumoj stebiu Metalo kregždę, Nešančią mūs garbę. Poezija! Kaip tu atsilikai. Kad taip eiles paleidus, Lyg raketą, — Kad Jos į sielos gilumas nuskrietų Ir apie širdis ...................... suktųs! ilgai! Alf.
MALDONIS
Didžiuojamės ištesėję Sunkiausiu, rūsčiausiu metu. Mes patys buvom teisėjai ir žygdarbių, Ir klaidų.
Kas gi dabar nuskaus mus? Mes savo dalios verti! Mes Juk viltis ir skausmas Seno pasaulio širdy. Pusė jo šiandien merdi Be prošvaistės, Be prasmės, O kviečiam visus atsigerti Iš savo tyros versmės! Ateis, kurie neapako, Ateis, kurie neapaks, Kurie ant istorijos tako išsaugos švarias rankas. Mes žygių nemokame grąžint. Maitinomės duona rupia, Bet džiaugsmą po lašą sunešę, Paleidom per žemę upe.
Gyvenimo gyvas ritmas, Darbo, dainos, minties, Jeigu ne šiandien — tai ryt mums Po kojų pabers žvaigždes!
Nieks jau dabar nenuskaus mūs, Niekas pečių nepalenks. žemė gyva kaip džiaugsmas, Jis joje ir gyvens!
AUKŠTOS GAIDOS Tie keliai — lyg senos poemos Ir tie vingiai — lyg senos klaidos, Bet įirdy, Jei jau taip paėmus, Teišlieka vien aukštos gaidos.
Lieka tos, be kurių nebūtų Žemėj tyku ir žalia žalia, Lieka tos, kur dainuodami jutom, Kaip ant pirštų galų jos kelia. Lieka tos, į kurias žemo tono Žemos širdys nebeįliejo, Lieka tos, kur ne apie duoną, Apie laisvę pirmiausia kalbėjo. Lieka tos, kurios visą laiką į žygius tave kantriai ruošė, Nes žmogaus atmintis išlaiko Vien didybę ir tikrą grožį,
Nes gyvenimas šuoliais bėga, Nes po mūšio vis seka mūšis, Nes ir šilui išaugus palieka Vien tiktai ištekinės pušys.
KAI
VĖJAS
PLAKA. ..
Laša lašai. Plaka lapus. Švinta gražiai. Tai pavasaris bus! Debesis širmus Toli nudanginęs, Pirmas — ne pirmas. Bet ne paskutinis Bėga su rankom. Plačiai ištiestom, Lankstos po langu Vyšniom baltom.
Upė — į vagą... Širdis — nė iš tolo... Kur vėjas plaka — Tenai ir puola! Vyšniai — užteko... Širdžiai — nė kiek . Dega ir dega Raudona keke!
Susitinka gamybininkai
Universiteto Aktų salėje kovo 7 dieną susitiko Kauno Poli technikos instituto vakarinio fakulteto studentai su KPI vakari niu filialu Vilniuje. Nuotraukoje matote grupę Kauno ir Vilniaus KPI vakarinių fakultetų studentų-gamybininkų. Iš kairės į deši nę: Vilniaus elektrikas A. Survila, Kauno energetikos-elektrotechnlkos instituto vyr. mechanikas R. Abraitis, vilnietė N Tulevičiūtė, studentų tarybos pirmininikas J. Girdzijauskas ir vvr technikas konstruktorius D. Sipavičius. A. Sutkaus nuotr.
TRUMPAI Neseniai įvykęs TMF I-ojo k. studentų komjaunimo susirin kimas apsvarstė XXI-ojo suva žiavimo nutarimus ir kurso uždavinius, neatsiliekant nuo tikrovės iškeliamų reikalavimų. Iš klausę komjaunuolio laksebagos grupės darbo ataskaitą, susirinkimo dalyviai nusprendė organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad galėtų dalyvauti pa-
skelbtame konkurse geriausiam Universitete kursui išaiškinti. Fakulteto dekanas drg. Žė ruolis padėkojo studentams už gražią iniciatyvą — talkininkauti fakulteto patalpų remonto darbuose. Šiuo metu remontas baigiamas. Komjaunuoliai nu sprendė užmegzti ryšius su „Elfos" gamyklos komunistinio darbo brigada, pasiųsti į mili ciją padėti savo žmones, pa ruošti stoti į savo fakultetą 6 gamybininkus.
MYLIMAS PROFESORIUS PIRMOJI PARA LIGONINĖJE
Nors iki paskaitos pradžios buvo likęs daugiau kaip pusva landis, bet prof. K. Daukšą mes jau radome jo darbo kabinete. — Tegul knygos kalba už mane, — be Jokių įžangų, nusi ėmęs akinius, Jau pražilusiais smilkiniais su malonia šypsena, pa sakė profesorius ir iš lentynos išėmė apie 15 įvairaus storumo ir formato leidinių. Čia buvo įvairi literatūra neorganinės chemijos klausimais: vadovėliai, moksliniai straipsniai, brošiūros ir t. t, — Visa tai paruošta ir išleista per tuos 19 mano darbo metų tarybiniame Univelsitete, — pasakoja prifesorius. — O praeity bu vo visko. Teko dirbti įvairiose sąlygose. Universitetas buvo su griautas. Taip, buvo sunkūs laikai, bet viskas liko jau toli toli. Dabar prof. Daukšas dirba ne tik Universitete. Jis nepamai nomas lektorius. Jau 1959 metais jis perskaitė 47 paskaitas įvai ria tematika už Universiteto sienų. O ateities plainai? Ateinančiais metais pasirodys Chemijos žo dynas. Ir čia profesorius daug papasidarbavo. Siekiama kad būtų paruošta ir išleista kuo daugiau vadovėlių studentams. Ir dėl to nerimsta prof. K. Daukšas. — Kaip paslaptį, — pradėjo juoktis profesorius, — pasakysiu, kad labai mėgstu poeziją, žaviuosi Bernsu, su malonumu skai tau Gėtę. Dažnai lankau teatrus, mėgstu pabendrauti su žmonė mis. Jaunystėje teko pakeliauti po užsienį. Mačiau Romą, gėrė jausi Pompėja. Myli savo profesorių ir draugą studentai, gerbia dėstytojų kolektyvas.
Pirmieji įspūdžiai stipuiausi. Dar kartą teko tuo įsiti kinti visai neseniai. Tai bu vo vieną vasario dieną. Si diena buvo ypatinga ne to dėl, kad pavasariškai švietė iki šiol šykšti žiemos saulė, tai buvo pirmoji mūsų budėji mo ligoninėje diena. Daugelis iš mūsų čia bu vome pirmą kartą. Svariuose ir tyliuose trečiojo chirurginio skyriaus koridoriuose mus pasitiko gyd. Marclnkevičlus:
— Budėt reikės visą parą. . . O numigt, tur būt, neteks. Susipažinome su ligoniais, pažvelgdami į juos pro pravlras palatų duris. Buvo mlego valanda. Tačiau ne visi ligoniai miegojo. Tą pačią dieną buvo atlik tos dvi širdies operacijos. Taip, atsitraukt nuo ligonių jokiu būdu negalima! Kiekvienas iš mūsų, prieš įeidamas į savo palatą, jautė si neįprastai. Tiksliausiai šį
Paruošiamieji kursai
JEI PAVARGAI Tu visą žiemą labai daug dirbai: kalbant kasdieniškai, — knisaisi rankraštynuose, ar tupėjai chemijos laboratorijose, o gal kariavai su aukštosios matematikos baisybėm, o gal .. žodžiu, Tu stropiai mokeisi. O dabar Tau kažkodėl sukasi galva, ir nuo taika vis bloga. Nori, pasakysiu kodėl: Tu pavargai. Klausi, ką daryti? Atsakymas Jau paruoštas: per šį mėnesi išlaikyk egza ar poilsio namus. Aš nejuokauju: minus ir drožk į sanatorijas . balandžio, gegužės, mūsų profkomitete yra nemaža kelialapių birželio mėnesiams i Lietuvos ir kitų respublikų sanatorijas ir poilsio namus. Už kelialapį Tau tereiks mokėti 30 proc. Nori konkrečiau? Štai: keliauti .į Truskoviec sanatoriją; birNuo birželio 28I d. gali. _______ ____ želio 13 d. j Cohaltubą; balandžio 22 d, — į Livadiją (Krymas), birželio 1 — į Jaltą, gegužės 23 d. į Piatigorską, birželio 20 d. — į Sočį. Yra po keletą kelialapių ir į mūsų respublikos sana torijas ir poilsio namus: į Birštoną, Druskininkus, Likėnus, Pa langą, Valakumpius. Skubėk naudotis proga, vasarą ten patekti bus nepalygina mai sunkiau.
Studentų savišalpos kasa Prie Universiteto studentų Profkomiteto veikia savišal pos kasa. Kasos lėšas sudaro įstoja masis bei nario mokesčiai, ei namosios sąskaitos procentai, profkomiteto dotacija ir kita. Savišalpos kasos nariu gali ADA tik jau į pavakarį beuž suktum į „Tauro” bendrabu čio skaityklą, visada čia rasi palinkusį prie knyųų šviesia plaukį žaliūką. Jo rankose kny ga žiemą ir plyta vasarą įgau na lygią prasmę — abi jos tar nauja darbui. Ir viską, ko besiimtų trečiakursis lituanistas An tanas Jakulis, jis daro apgalvo tai ir gerai, vienodai draugų, fi lologų gerbiamas ir moksle, ir darbe.
K
būti kiekvienas studentas, pa reiškęs norą ir įmokėjęs įsto jamąjį mokestį (1 rublį). įsto jusieji moka nario mokestį po vieną rublį į mėnesį. Įstojamasis mokestis negra žinamas Ir pereina į kasos dispoziciją, o nario mokestis gražinamas pagal pareiškimą išstojant iš Universiteto. Savišalpos kasos nariai, rei kalui esant, gali gauti pinigi nę paskolą, o ypatingais at vejais negrąžintiną paskolą, kuri telkiama reikalingiems būtinos materialinės paramos. Dabartiniu metu savo na riams kasa yra jaaskollnusi virš 8000 rublių. Draugai Z. Chašionas (FMF), J. Pociūtė (IFF), A. Mockevičius (TMF), V. Statkevičius (IFF), R. Radaitis (EMF) ir kiti, nežiū rint į tai, kad jau seniai pra ėjo gražinimo terminas, vis dar delsia. Būtina šiems drau gams artimiausiu laiku atsi skaityti. Skolininkų patogu mui kasa leidžia atsiskaitymus dalimis. Savišalpos kasa yra ne tik visuomeninė studentų savitar pio pagalbos organizacija, bet ir atitinkamas taupymas, ku ris pasireiškia nario mokesčio mokėjimu. Kuo daugiau bfis kasos narių, tuo turtingesnė taps kasa, tuo daugiau stu dentų. reikalui esant, galės pasinaudoti paskolomis. S. Raziūųas Studentų profkomiteto | savišalpos kasos valdy- ; bos pirmininkas Trečiokai fizikai pasiruošė ei liniam bandymui. Tarp ilgų sta lų dar sykį praeina kresnas ru du cha-latu apsivilkęs vaikinas, prekabiai patikrindamas kiek vienos schemos sujungimą. To kia jau laboranto pareiųa — vis ką nuodugniai peržiūrėti, kad bandymas gerai pavyktų. O šis laborantas taip pat trečiakursis — Vytautas Bareikis. Labai ge rai besimokydamas, Jis sugeba puikiai dirbti ir šį jam patikėtą darbą. (Nuotr. apačioje).
LV06256
jausmą galima pavadinti bai me. Baimė darbe? Ne. nebai su! Baisu susitikti su žmo gum, kurio visai nepažįsti, tik žinai, kad jis kenčia, ser ga, ir, gal būt, labai sunkiai. Taip norėtųsi kiekvienam pa dėti. palengvinti, o supranti, kad nieko nemoki, nežinai. Tačiau labai greit šitoji ,.baimė” išgaravo. Po poros valandų atrodė, kad mes li goninėje labai seniai. Ir, keis čiausia, mes pamiršome vis ką, — kad kažkur yra mūsų namai, kad žmonės kažkur gy vena visai kitokį gyvenimą. Dabar buvo — trečias chirur ginis skyrius, paskirta palata su kiekvieno ligonio skaus mais, skundais, pergyveni mais. O koks atsakingas jauties, kai vienas sėdi prie silpno li gonio. Taip ir manai, kad koks bereikalingas ligonio ju desys gali jam pakenkti. Kaip darosi gera, kai tavo slaugo-
masis ima jaustis nors trupu tį geriau. Darbo daug ir nepaprastai įvairaus. Kitos dienos rytą mums lei do stebėti operaciją Taip daug kartų skaityta, girdėta, bet nė karto nematyta, ne bent filmuose. Bet įspūdis, aišku, visiškai kitoks. Gyd. Serapinas atliko inkstų ope raciją. Kiek daug reikia ži nių patyrimo, greitos orien tacijos ir ištvermės. Bet ir kiek daug džiaugsmo gydyto jui atneša sėkmingai pavyku si operacija. Ir kai reikėjo grįžti į au ditorijas, taip sunku buvo skirtis su ligoniais. — Mes labai greit grįšim. Ateisim rytoj! — kiekvienas turėjom pažadėti savo pala tai. Pažadą išpildėm. Atėjom. Mes čia ateisim dar daug caug kartų ir visada ką nors nauja išmoksim, sužinosim. Ne, nesuklydom pasirink dami mediko specialybę. Si pirmoji para ligoninėj lyg įprasmino tai, apie ką labui neaiškiai visada svajojom. L. Plnlgytė II kurso stud.
Pasibaigus paskaitoms, Istorijos-filologijos fakulteto auditori jos nebūna tuščios. Vakarais į Jas susirenka ne studentai, bet gamybininkai — jauni ir pagyvenę žmonės. Gamybininkams, no rintiems įstoti į Universitetą ir į Kauno Politechnikos instituto Vilniaus filialą, pravedami paruošiamieji kursai. Universiteto dės tytojai aiškina mokslo medžiagą busimiesiems studentams vidu rinės mokyklos programos ribose. Paruošiamuosius kursus lan ko 250 žmonių. Užsiėmimai truks iki liepos mėnesio pradžios. Nuotraukoje: busimosios fizikės (iš kairės į dešinę) E. Petrauskaitė, St. Slinskytė ir Z. Latarkaitė prieš eilinį užsiėmimą.
Iš sporto istorijos
publikos garbę sąjunginėse Ir kitose varžybose. Daugelis yra girdėję Universiteto auk lėtinių — TSRS sporto meist rų Saunorio, Artamonovo, Kasperavičiaus, plrmaatskyrininkų Zaikinos, Batūros, Eigmino, Šarkio, Vaupšo ir eilės kitų pavardes. Nuo 1948 metų Universite te pradėta vykdyti masiniai komjaunimo krosai, o 1949 metais įsteigiama komjaunimo taurė. Tradicijomis tampa pir mųjų kursų kompleksinės varžybos. Universiteto sporti ninkai nekartą lankėsi Mask voje, Taline, Minske, Rygoje, Tartu, Kijeve ir kituose mūsų šalies miestuose bei priėmė šių miestų sportininkus pas save. Praėjusiais metais pas mus svečiavosi Vengrijos rankininkai ir Čekoslovakijos tinklininkal. Naujos, dar didingesnės sportinio gyvenimo vystymosi perspektyvos atsiveria ateičiai. Naujų sportinių laimėjimų, draugai sportininkai!
NAUDOKITĖS BIBLIOGRAFIJOS SKYRIAUS PASLAUGOMIS Bibliografijos skyrius pra dėjo aptarnauti savo skaityto jus individualiomis informaci jomis nuo 1957 metų. Iki šiol šis aptarnavimas buvo ribo tas, kadangi sąrašai buvo spausdinami mašinėle, o spausdinimo galimybės buvo nedidelės. Šiemet skyriuje su darytos galimybės teikti indi vidualias Informacijas korte lių pavidalu. Tai parankiau ir pačiam gavėjui, nes tuojau gali sudaryti parankinę kar toteką. Ypač daug galimybių yra informacijoms apie naujai pasirodančią literatūrą ekonomikos, teisės, kalbotygeologijosros, istorijos, geografijos ir kt. sričių. Indi vidualias informacijas gauti galima susitarti bibliografijos skyriuje, su bibliografu apta rus literatūros apimtį ir užpil džius specialų lapelį. . Naudokitės bibliografijos skyriaus paslaugomis! VVU Mokslinės bib liotekos bibliografijos skyrius
Dideli pakilimai ir jos egzistavimas priklausė įvyko per 40 metų nuo gerų mecenatų norų, kurie Universiteto spor kartas nuo karto papildydavo tiniame gyvenime. sąjungos kasą. 1940 metais liepos 21 dieną Sportas tapo ma sišku ir visų labai įkūrus Tarybų valdžią, atsivė rė naujas puslapis Lietuvos mėgstamu. Sportinė veikla istorijoje. Čia Iškyla svarbus labiau pradeda pa fizinės kultūros ir sporto vaid sireikšti nuo 1930 muo keliant darbo žmonių metų, tada jau bu sveikatingumą. Tais pačiais metais Iš Kau vo įkurta akademi nė sporto sąjunga no perkeliama ir prie Vil (ASS), kuri užsi niaus Universiteto humanita brėžė artimiausiu rinių mokslų fakulteto įstei uždaviniu išplėsti giama fizinio auklėjimo kated organizacijos veik ra, kurios tikslas ruošti spelą, aprėpiant dides cialistus fiziniam lavlnlmul. KREPŠININKAI BAIGĖ nį sportuojančių Pirmoji laida buvo negausi — tik 20 žmonių. Beaugantį KOVAS skaičių. Redaktoriaus pav. sportinį gyvenimą nutraukė PO TRIJŲ RUNGČIŲ — Akademinė spor antrasis pasaulinis karas, A. LOZURAITIS to sąjunga turėjo KETVIRTI 1944 metais rūpintis spor pagrindinę įtaką tiniu gyvenimu buvo pavesta Sekmadienį „Spartako” visam Vilniaus naujai susikūrusiai karinio pa sporto salėje įvyko paskutinės sportiniam gyveni rengimo katedrai. Sportiniam- LTSR Aukštųjų Mokyklų mui. masinlam darbui Išplėsti daug krepšinio varžybos. Žaidė Uni Šiuo metu mūsų respublikoje Nors akademinė padėjo sporto būrelis, įkur versiteto Ir Veterinarijos Aka pradėtas visų vaikų, paauglių sporto sąjunga ir tas 1945 metais. Studentai demijos sportininkai. Permai ir jaunuolių skiepijimas prieš buvo skaitoma pradeda dalyvauti miesto ninga kova pasibaigė svečių poliomielitą. Kadangi pas mus sportinio sąjūndžio tinklinio, krepšinio pirmeny pergale rezultatu 79:63. buvo atsitikimų, kad susirgo Suvesti komandiniai rezul suaugę žmonės, bus skiepijami centru Vilniuje, bėse, organizuojami krosai. bet ji savo veik- 1947 metais sporto būrelis tatai. Mūsų krepšininkės iško ir kai kurie suaugusių žmonių vojo šeštą, o vyrai — septin kolektyvai, jų tarpe ir studen los, tinkamal vys: reorganizuojamas Ir jo vietoj tą vietas. sporto įkuriamas Akademinis tai. Mes, aukštųjų mokyklų po vystyti negalėjo . OrganizaclPo trijų aukštųjų mokyklų liklinikos darbuotojai, neabejo Netrukus ir kitose ja buvo silpnai finansuojama klubas. spartakiados i. aukštosiose mokyklose orga- kompleksinės jame, kad visi studentai ir dės , tinkll- tytojai nizuojami savo sporto būre- rungčių (slidinėjimas, profilaktinės vak Uni versi teto cinacijossupras liai, ir Universiteto sporto nis, krepšinis) U..1 prieš poliomielitą ketvirtoje vletosportininkai klubas pasidarė grynai Uni svarbumą ir aktyviai padės trls vietas užima je. Pirmąsias versiteto studentų sporto ko medicinos darbuotojams gerai KKI, KPI ir VPI. lektyvu. pravesti skiepijimą studentų » Fizinio auklėjimo ir sporto tarpe. katedra pradėjo steigtis prie KRONIKA Laukiame jūsų mūsų polikli karinio parengimo katedros ir, nikos kabinetuose. pasibaigė komansukomplektavus pakankamą Panevėžyje Gyd. A. ALPERAVICIUS sambo respublikos pirme dėstytojų skaičių, jie atsisky dinės nybės Vilniaus komandos sudė rė į savistovų vienetą. Nuolat tyje startavo trys Universiteto plečiama sportinė bazė. Au studentai — Baųinskas, ValčiulloIstorijos-filologijos fa ir Eigminas. ga PDG I laipsnio ir II laips nisBaginskas kulteto IV kurso lietuvių ir Vaičiulionis savo kalbos ir literatūros spe nio, o taip pat. ir atskyrinin- svoriuose iškovojo trečiąsias vie cialybės studentai reiškia kų gretos. tas, o Eigminas — pirmąją vietą qilią užuojautą kurso Pagyvinti sekcijų veiklai, trečius metus iš eilės drauqei padaryti sportą masiniu nuo Reginai BALAISYTEI, 1948 metų pradedamos Uni versiteto spartakiados, kurios mirus jos mylimai mamy Klaipėdoje vykusiose dvirati tapo tradicinės. Pravedant ninkų tei. kroso varžybose IstorijosKurso draugai šias varžybas iškilo eilė gabių filologijos fak. studentė Birutė sportininkų, kurie gynė res- Orentaitė iškovojo trečiąją vietą.
Redakcijos adresas:Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
DĖMESIO!
Užs. Nr. 366,