Docento J. Žėruolio šešiasdešimtmetis
Teisės fakulteto tarybos iš kilmingame posėdyje buvo atžymėta doc. Jono Žėruolio 60 metų amžiaus sukaktis. Doc. J. Žėruolis gimė 1907 m. kovo 25 d. Rygoje, gele žinkelio darbininkų lietuvių šeimoje. Prasidėjus pirma jam pasauliniam karui, Žė ruolių šeima evakuavosi į Rusijos gilumą ir apsigyve no Oriole. 1919 m. mirė J. Žėruolio tėvas. Seimai pate
kus į nepaprastai sunkias sąlygas, J. Žėruolis 1919— 1921 m. praleido vaikų na muose. 1921 m. kartu su mo tina grįžo į Lietuvą. Čia, dirbdamas iš senelių pavel dėtame kelių hektarų ūkely je, kartu mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir 1926 m. ją baigė. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Teisės fakultetą ir 1934 m. įgijo diplomuoto teisininko vardą. Bestudijuodamas dir bo eiliniu tarnautoju Kauno miesto savivaldybėje ir iš sa vo nedidelio uždarbio išlaikė motiną bei jauneniuosius se serį ir brolį. Iš Tarybų šalies parsivež tosios Spalio revoliucijos idė jos paliko neišdildomą pėd saką tolesniame jo gyveni me. Studijuodamas Universi tete, J. žėruolis dalyvauja pažangiajam studentų judė jime, o nuo 1937 m., pradė
jęs dirbti teisininko darbą Ukmergėje, užmezga ryšį su pogrindiniu komunistiniu ju dėjimu, aktyviai dalyvauja Raudonosios pagalbos orga nizacijos veikloje. Nuvertus fašistinę diktatū rą, 1940 m. rugpiūčio mėn. Liaudies vyriausybė J. Žė ruolį paskyrė Šiaulių apy gardos prokuroru. Jis šiose pareigose atliko nemažą dar bą. kuriant socialistinio tei sėtumo pagrindus Lietuvoje. Netrukus Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos sesija jį išrinko LTSR Aukščiausiojo Teismo nariu. Šias pareigas J. Žėruolis ėjo iki pat Di džiojo Tėvynės karo pra džios. J. Žėruolis nesuspėjo evakuotis į Tarybų Sąjun gos gilumą. Kurį laiką slaps tėsi, o 1941 m. pabaigoje gavo teisę verstis privačia advokato praktika. Kartu ak tyviai įsijungė į Juozo Vito
vadovaujamą antifašistinę organizaciją. 1943 m. hitle rininkams ją susekus, J. žė ruolis buvo areštuotas ir ka linamas, tačiau, nesant prieš jį įrodymų, buvo paleistas. Po to jis užmezgė ryšius su tarybiniais partizanais ir su ginklu rankose dalyvavo va duojant iš okupantų Vilnių. Išvadavus iš hitlerinės okupacijos didžiąją Lietuvos dalį, J. žėruolis kurį laiką dirbo Lietuvos TSR Aukš čiausiame Teisme, o nuo 1944 m. pabaigos perėjo dirbti į Vilniaus Valstybinio V. Kap suko v. universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1948 m. yra šio fakulteto Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjas. 1959—1962 metais buvo Tei sės fakulteto dekanas. J. žėruolis 1959 m. apgy nė kandidatinę disertaciją ir jam suteiktas teisės mokslų kandidato mokslinis laipsnis,
o 1961 m. — docento moks linis vardas. Šiuo metu doc. J. žėruolis baigia rašyti dak taro disertaciją. Yra parašęs nemaža mokslinių darbų, ku rių dalis paskelbta ir sąjun ginėje spaudoje. Doc. J. žėruolis turi dide lių nuopelnų kaip dėstytojas ir auklėtojas. Buvę ir dabar tiniai studentai-teisininkai pažįsta doc. J. žėruolį kaip gilų savo dėstomųjų dalykų žinovą, puikų ir reiklų dės tytoją, kartu nuoširdų vyres nįjį draugą ir patarėją, pa siruošusį visada padėti. Doc. J. žėruolis palaiko glaudų ryšį su teisine prak tika. 1944—1945 m.m. dirbo arbitru Valstybiniame arbit raže, po to ilgą laiką buvo advokatas, o 1947—1949 me tais — Lietuvos TSR Advo katų kolegijos prezidiumo pirmininkas. Nuolat daly vauja Lietuvos TSR Aukš
čiausiojo Teismo darbe kaip liaudies tarėjas. Aktyviai da lyvauja, ruošiant svarbesnių įstatyminių aktų projektus. Vadovavo Lietuvos TSR Ci vilinio kodekso projekto ruo šimui. Kartu doc. J. žėruolis dir ba didžiulį visuomeninį dar bą Universiteto partinėje ir profsąjunginėje organizacijo se, „Žinijos“ draugijoje. Yra neetatinis LKP CK lektorius. Doc. J. žėruolis turi didelį autoritetą Teisės fakulteto studentų bei dėstytojų ir vi sos respublikos teisininkų tarpe. Už žymius nuopelnus mokslinėje, pedagogineje ir visuomeninėje srityse doc. J. Žėruolis turi daug vyriausy binių apdovanojimų. 1965 m. jam suteiktas respublikos nusipelniusio teisininko gar bės vardas. Šešiasdešimtmečio proga linkime doc. J. žėruoliui stiprios sveikatos, dar dau gelio kūrybingų mokslo, pe dagoginio darbo ir visuome ninės veiklos metų, laimės asmeniniame gyvenime. Doc. A. 2IURLYS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m. i
TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMU U MIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|
kovo mėn.
29 d. i TREČIADIENIS | | i Nr. 9 (595) :
Eina nuo 1950 m.
■
Kaina 2 kap.
Vaikinai su raudonais raiščiais RAĖJUSIŲ metų rudenį TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tary bos nutarimuose bei liepos mėn. 26 d. Įsake keliamas uždavinys — likviduoti chu liganizmą, kaip reiškinį. Nemažą indėlį į viešosios tvarkos apsaugą, kovą su an tivisuomeniniais elementais įneša ir Universiteto draugo vininkai. Jų eilėse šiuo metu — apie 600 studentų. VVU Partijos komiteto nutarimu draugovės veikloje dalyvauja taip pat 96 aspirantai, dėsty tojai ir docentai. Jų tarpe to kie autoritetingi pedagogai, kaip docentai Levinskas, Kar velis, vyr. dėstytojai Šileris, Rasimavičius, Nekrašas ir ki ti. Universiteto draugovė iš auklėjo puikius aktyvistusstudentus. Iš jų pažymėtini teisininkai Rėgalas, Cibulskas, Urmonas, Macaitis, Baguška, I Grėbliauskas, ekonomistai Talijūnas ir CiuprinSkas, gamti ninkas Markauskas, fizikai Zaiborskis ir Meškauskas, ma tematikas Sutkaitis, medikai Ramašauskas ir Žiburkus, I chemikas Mušinskis filologas indrašiūnas ir eilė kitų. Šta bo nariai Cibulskas, MickeviIčius ir Rėgalas už aktyvią i veiklą liaudies draugovėje apdovanoti Aukštojo ir spejcialiojo vidurinio mokslo mi nistro Garbės raštais. Pagrindinis liaudies drau govės atliekamas darbas — E’atruliavimas gatvėse pagal <nino rajono pirmojo mikroajono štabo grafiką. Univerpiteto draugovininkai vien ■1966/67 m. m. rudens semestye budėjo apie 50 vakarų. Kiekvieną vakarą patruliavi mui išskiriama 10—11 stuįentų-draugovininkų. Kartu |u studentais patruliuoja ir fėstytojai-draugovininkai. Ge tai pareigas atliko Medicinos, Matematikos - mechanikos, Chemijos fakultetų draugovi1 inkai. Kiek blogiau patrulia
P
H. VALUKONIS VVU liaudies draugovės štabo viršininkas vo ekonomistai. Ekonomikos fakulteto dėstytojai Sokolovas, Savaniauskas ir Cereška neįvykdė partinio biuro įpa reigojimo — todėl vie ną vakarą budėjimas buvo sužlugdytas. Universiteto draugovinin kai (teisininkai) šefuoja Le nino rajono milicijos skyriaus vaikų kambarį, o taip paf vaikų klubus prie Lenino ra jono namų valdybų. Draugo vininkai padeda Vilniaus m. DŽDT Vykdomajam komitetui tikrinti, kaip vykdomas jo nutarimas ,,Dėl nepilnamečių buvimo gatvėse". Masiniuose reiduose dalyvauja iki 100 draugovininkų. Prie Universiteto liaudies draugovės štabo sudarytos keturios operatyvinės grupės: dvi— kriminalinės paieškos, dirbančios kartu su milicijos darbuotojais, dvi — darbui benrdabučiuose. Pirmąjį pus metį neblogai dirbo operaty vinė grupė, vadovaujama Baguškos. Šiuo metu pradėjo veikti operatyvinė grupė, ku riai vadovauja Cibulskas. Operatyvinių grupių nariai sulaikė dešimtis pažeidėjų. Visuose bendrabučiuose šiuo metu sudaryti ir veikia draugovininkų postai. Šešta dienio ir sekmadienio vaka rais šių postų nariai budi su studentais. Tokie postai suda ryti todėl, kad vien bendra bučių Tarybos nesugeba veiksmingai kovoti su bendra bučių taisyklių pažeidimais. Bendrabučiais domisi taip pat operatyvinės grupės, kurioms vadovauja Grėbliauskas ir Vaitiekūnas. Operatyvinės grupės vykdo reguliarius rei dus po bendrabučius ir išaiš kina dar pasitaikančius gir tuokliavimo, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo atvejus. Tokių atvejų, deja, dar ne
trūksta. Kaip bebūtų keista, bet daugiausia prasižengimų išaiškinta naujajame Univer siteto bendrabutyje (kamba riai 214, 229, 312, 325, 416, 425 ir kiti) — dažnai čia gir tuokliaujama. Bendrabučiui Nr. 6 nenusileidžia Tauras. Šiame bendrabutyje vieno reido metu net trijuose mer ginų kambariuose buvo atim tos kortos, o septyniuose (taip pat merginų!) rasti tuš ti arba pilni svaiginamųjų gėrimų buteliai. Ne visada reikiamą pavyzdį rodo dėstytojai, kurie gyve na bendrabutyje. Plačiai nu skambėjo ekonomisto Termi no pavardė — šis ,,dėstyto jas" girtuokliavo bendrabu tyje, sukėlė muštynes. Milici jos skyriuje pabuvojo Eko nomikos fakulteto darbuotojai S. Venskus, Baliuką, Vyt. Mackevičius. Kalbant apie tvarką bend rabučiuose, norisi pastebėti, kad dažnai neprincipingai el giasi kai kurie bendrabučių tarybų nariai. Apie tai rašo ma Grėbliausko ir Talijūno straipsnyje. Čia norėčiau pa teikti dar vieną faktą: štabe yra jau du raportai apie kai kuriuos bendrabučio Nr. 4 ta rybos narius, pažeidžiančius vidaus tvarkos taisykles. Pasi taiko panašių kuriozų ir bendrabutyje Nr. 3. Yra išleistas specialus Rek toriaus įsakymas, kuriame liečiami draugovės veiklos klausimai. Draugovės raportai betarpiškai perduodami Rek toratui. Draugovininkų patru liavimą kontroliuoja fakultetų dekanai ir partinių organiza cijų sekretoriai. Ne kartą mikrorajono štabe lankėsi Chemijos fakulteto dekanas doc. E. Ramanauskas, šio fa kulteto partinės organizacijos sekretorius G. Bajoras, daug
dėmesio skiria draugovei VVU Partijos komitetas, ypač sekretorius P. Kūris ir komi teto narys V. Vilenskis. Be tarpiškai draugovės darbo klausimais domisi Teisės fa kulteto dekanas doc. S. Vansevičius, šio fakulteto partinis ir komjaunimo biurai, Mate matikos ir mechanikos ir Gamtos fakultetų partinių biurų sekretoriai Girdžius ir Masiulis. Universiteto vadovybė, vi suomeninės organizacijos pa deda liaudies draugovėms vykdyti auklėj amąj [-profilak tinį darbą. Beveik visuose fakultetuose įvyko susitikimai su Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos darbuotojais. Pa sidalinti patyrimu gruodžio mėnesį Universitete rinkosi respublikos aukštųjų mokyk lų draugovininkai. Su drau govės aktyvu tariamasi dau geliu aktualių studentiško gy venimo klausimų. Nors draugovininkai atlie ka didelį darbą bendrabu čiuose, tačiau jie nedalyvau ja bendrabučių paskirstyme. Draugovės štabui nepraneša ma, kokių priemonių buvo imtasi pažeidėjų atžvilgiu, štabo nutarimai ir pasiūlymai dažnai ignoruojami. Draugo vininkai nesusilaukia nei ma terialinės, nei moralinės pa ramos, o kartais jie netgi nu kenčia, ypač — skirstant sti pendijas ir bendrabučius. Neišspręstas ir pagrindinis organizacinis klausimas — visų draugovininkų įtrauki mas į aktyvią veiklą. Dar ge rokai šlubuoja tvarka poilsio vakarų, ypač organizuojamų Aktų salėje (štabo posėdyje jau priimtas nutarimas — nu kreipti į Aktų salę operaty vines grupes), metu. Tačiau mūsų aktyvas stipius, pirmieji — ir gana sėk mingi — žingsniai žengti. Mi nėtos anksčiau kliūtys ir trū kumai — įveikiami.
1966 m. derlius Kiekvienais metais į bendrą respublikos spaudos pro dukcijos fondą gana svarią dalį įneša ir Universiteto mokslo darbuotojai. Brandus yra ir 1966 metų leidinių derlius: išleista vadovėlių aukštosioms mokykloms, mono grafijų, mokslinių konferencijų darbų, mokymo priemo nių studentams-neakivaizdininkams, mokslo populiarių veikalų Ir straipsnių, skirtų įvairaus pasiruošimo skaity tojui. Nedideliame straipsnyje neįmanoma apžvelgti visų 1966 m. Universiteto darbuotojų leidinių, jie bus suregist ruoti VVU Mokslinės bibliotekos bibliografijos skyriuje. Informuosiu tik apie svarbesnius veikalus, esančius VVU Mokslinėje bibliotekoje. Istorijos mokslų daktoro K. NAVICKO knygoje TARYBŲ SĄJUNGOS VAIDMUO, GINANT LIETUVĄ NUU IMPERIALISTINĖS AGRESIJOS 1920 — 1940 METAIS“ nuo sekliai nagrinėjama Lietuvos užsienio politika beveik nuo pat buržuazinės Lietuvos valstybės susidarymo. Autorius, remdamasis gausia archyvine medžiaga (LKP veiklos nagrinėjamu laikotarpiu dokumentai, buržuazinės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Ministrų Tarybos, valstybės saugumo departamento, kariuomenės štabo, kariuomenės teismo ir kt. fondai), dokumentų rinkiniais, kai kurių bu vusių buržuazinės Lietuvos vyriausybinių veikėjų atsimi nimais įtikinamai parodo, kas iš tiesų gynė Lietuvos valstybingumą bei jos nepriklausomybę. Pastaroji knyga — tai deramas atkirtis tarptautinio imperializmo apologetams, kurie tebeklastoja ir šmeižia tiek Tarybų Sąjungos taikią užsienio politiką apskritai, tiek jos santykius su Lietuva ir kitomis Pabaltijo respub likomis tada, kai jose viešpatavo buržuazinė santvarka. Tai atkirtis taip pat lietuviškiesiems buržuaziniams nacio nalistams, kurie, radę prieglobstį JAV ir kitose kapita listinėse šalyse, šiurkščiausiai klastoja lietuvių tautos is toriją. Leidinio gale pridedama pavardžių rodyklė padės skai tytojui susirasti medžiagos apie kiekvieną knygoje apta riamą asmenį. Minint Tarybų Lietuvos valstybingumo pirmąjį dvidešimtpenkmetį, praverstų pažinti netolimą praeitį, kad lengviau būtų suvokti dabartį ir numatyti šviesią ateitį. Atskirų monografijų apie Lietuvos TSR valstybingumo vystymąsi nėra. Pagrindinis šaltinis yra įvairiuose archy vuose sukaupti dokumentai, ,,Lietuvos TSR istorijos Šalti nių“ III ir IV tomai, taip pat valstybinės valdžios ir val dymo organų normatyviniai aktai. Docento K D O M A Š EVIČIAUS veikalas „TARYBINIO VALSTYBINGUMO VYS TYMASIS LIETUVOJE“ yra pirmasis mėginimas nušviesti tarybinio valstybingumo vystymąsi respublikoje nuo 1918 — 1919 n.etų iki šių dienų. Tarp klausimų, kuriais kiekvienas žmogus privalo Siek tiek nusimanyti, yra ir žmogaus kilmės klausimas: kada, kaip ir kodėl atsiskyrė žmonių šeima nuo senovinių bež džionių ir ėmė gyventi pagal savotišką gyvenimo būdą, kurio pagrinde gludi darbas? Kodėl dabar neišsivysto žmonės iš beždžionės? Šis klausimas liečiamas mokykloje, nuolat nagrinėjamas periodinėje spaudoje. Į šį klausimą Medicinos fakulteto docentas S. P A V I L O N I S ir G. ČESNYS bando atsakyti nedidelės apimties knygutėje „KODĖL DABAR IŠ BEŽDŽIONĖS NEIŠSIVYSTO ŽMOGUS". Vaizduodami tikrovę, rašytojai negali nepaliesti tokio reiškinio, kaip religija. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto dėstytojų kolektyvas išleido rinkinį „RAŠYTOJAI IR RELIGIJA“, kuris minimu aspektu anali zuoja įvairius lietuvių, rusų ir užsienio literatūrų reiš kinius. Dėmesio centre — lietuvių literatūra. Stengtasi paliesti visus svarbesniuosius rašytinės lietuvių literatū ros vystymosi laikotarpius. Medžiaga iš rusų ir užsienio literatūrų istorijos savotiškai papildo ir praplečia pano ramą, kurią atveria paskiri ekskursai j lietuvių litera tūros istoriją. Sukaupta medžiaga, kurios nemaža dalis pirmą kartą įvedama į mokslinę apyvartą, bus naudinga visiems, kurie domisi grožinės literatūros bei literatūros kritikos istorija, ieško atsakymo į literatūros raidos ir kovos prieš religiją keliamus klausimus, dirba ar ruo šiasi dirbti kasdieninį praktinį mūsų liaudies masių ir augančios kartos švietimo bei kultūrinimo darbą. Orien tuotis nagrinėjamų autorių rate padeda knygos gale pridedama pavardžių rodyklė. Ekonominėje literatūroje, ypač lietuvių kalba, pagrin dinių gamybinių fondų analizės metodikos klausimai ne pakankamai plačiai nušviesti. Tą spragą bent iš dalies užpildys ekonomikos mokslų kandidato J. G O L D B L ATO knyga „PRAMONĖS įMONIŲ PAGRINDINIAI FONDAI IR JŲ PANAUDOJIMO ANALIZĖ“. Ji susideda iš trijų sky rių. Pirmajame skyriuje apibudinama pagrindinių gamy binių fondų, kaip ekonominės kategorijos, turinys, jų au gimas, sudėtis, šakinė struktūra, fizinis ir moralinis nu sidėvėjimas, amortizacijos atskaitymai. Antrajame skyriu je kalbama apie šių fondų naudojimo gerinimo reiKšmę, analizės uždavinius, šaltinius ir rodiklius, pateikiama ana lizės metodika. Aktyviausios pagrindinių gamybinių fondų dalies — technologinių įrengimų naudojimo analizei skiriamas tre čiasis skyrius. Knyga naudinga studentams ekonomistams, pramones įmonių darbuotojams, taip pat kitiems asmenims, studi juojantiems konkrečiąją ekonomiką. Pastaruoju laikotarpiu, ryšium su Tarybų Sąjunqos Komunistų partijos programoje iškeltais uždaviniais žymiai sumažinti Tr likviduoti sergamumą infekcinėmis ligomis, musų gydytojams tenka labai atsakinga pareiga toliau gerinti infekcinių ligų diagnostiką, gydymą ir profilak tiką. Suprantama, kokią didelę reikšmę, ruošiant jaunus specialistus, turi mokymo priemonės gimtąja kalba. Ilqa(NUKELTA į ANTRĄ PUSLAPI)
r** TARYBINIS STUDENTAS
OPERATYVINEI GRUPEI APSILANKIUS Didelė dalis Universiteto studentų gyvena bendrabu čiuose. Su bendrabučiu susi ję maloniausi studentiškų dienų prisiminimai. Tačiau šiandien laikraštyje mes norėtume pakalbėti apie kai kurias studentiškos bui ties blogybes. Toks jau mūsų, draugovininkų, darbas, kad tenka nuolat ir nuolat kovoti su neigiamais reiškiniais. Nors ir kaip nemalonu apie tai rašyti, tačiau faktas lieka faktu — Universiteto bendra bučiuose vis dar pasitaiko smulkių vagysčių. Atrodo, daugumą jų įvykdė asmenys, kurie negyvena bendrabu čiuose. Pašaliniams asmenims į bendrabučius patekti ir ten „darbuotis" puikias sąlygas sudaro blogas studentų budė jimas. Žinome, kad kiekvie nas budintysis privalo reika lauti iš įeinančiųjų leidimo ir kiekvienas bendrabučio gy ventojas turi lodyti leidimą budinčiajam be atskiro pra šymo. Operatyvinės grupės pravestas patikrinimas rodo,
kad abi pusės dažnai nesilai ko šių taisyklių. Budėdama bendrabutyje Nr. 4, nereika lauja leidimų Ekonomikos fak. studentė Raškauskaite, bendrabutyje Nr. 3 — Gam tos fak. studentė Leščinskaja ir kt. Pasitaiko studentų, ku rie ne tik kad nerodo leidi mų budinčiajam, bet dargi stengiasi prasprukti pro liau dies draugovės posto narius. Štai tie „šaunuoliai": gamti ninkai Nasrebalinas, Roga Imant. Fakultetų profsąjun goms reikėtų pasidomėti to kiais draugais. Dar viena mūsų bendrabu čio blogybė — girtavimas. Visi žino, kad už panašius šposus dažnai tenka atsisvei kinti su „studentų namais”, bet.. . Deja, pasitaiko stikliuko ir buteliuko „riterių". Netgi pir makursių tarpe. Štai šiemet kovo 5 dieną bendrabutyje Nr 6 416 kambario gyvento jai I-o kurso filologai Bara nauskas, Trinkūnas ir kiti or ganizavo išgėrimą. Stipriai įgėrę minėto kambario gy-
\0ę><><x><x>00000<>000000<x>0c>00cx>000<>^<>0c><>0^<>0<
Skirti ar neskirti? Beveik hamletiškas klausimas. Sukruta pli kos ir plaukuotos galvos, susimeta raukšlės kakto se. .. Sprendžiamas draugovi ninko Pupkio, tiksliau, jo stipendijos likimas. Pats Pupkis pasitari me nedalyvauja. Jis netgi nenumano, kad virš jo stipendijos pakibo Da moklo kardas. Slėpdamas po švarku baltinių rankogalius, pir muoju prašneko profsą jungos lyderis DulkėDulkevičius: — Svarbiausia, draugai, švara. 0 Pupkis — pats nevalyto bato aulas. Anądien užėjo į geriausią bendrabučio kambarį. Grindys lyg veidrodis, užuolaidėlės — akiai ma lonu. O Pupkiui — blo gai. Sako, kodėl ant stalo butelis ir stikliukai? Įsi vaizduojat, dėl butelio anykštietiško prikibo?! — Kažkur palubėje kabantis voratinklis užkliuvo už nosies. — Ne! Jis trukdo dirbti auklėjamąjį darbą! — Pupkis — žinomas demagogas, — pritaria bendrabučio tarybos pir mininkas Sraigelė. — Jeigu jo nenusodinsim, net mes, aktyvistai, nega lėsim atšvęsti. . . hm, pa vyzdžiui, mūsų gerbiamo
lyderio Dulkės-Dulkevičiaus gimimo dienos. — Vardo dienos, — pa taiso kolegą komisijos mėnesienos reikalams na rys Morčinis. — Pupkis priešpastato aktyvą ma sėms. Praėjusį kartą ne įleido manęs į Aktų salę. Įžūlumas! Sako: „Vakaro pradžia septintą, o da bar jau dešimt — taisyk lės visiems vienodos". Ir juokiasi! Aš juk pasima tymą turėjau... — Pažiūrėsim, kaip jis juoksis be stipendijos! — reziumuoja komisijos ki toms komisijoms tikrinti pirmininko pavadauotojas Padlaižinskas. — Bet Pupkis gerai mokosi.. . — pasigirsta vienišas abejojantis bal sas. — O nuo kada mes ski riam stipendijas tik už gerą mokymąsi? — man dagiai vienišo balso sa vininkui primena DulkėDulkevičius. Klausimas išspręstas. O Pupkis posėdyje ne dalyvauja. Jis netgi neįta ria, kad stipendijos liki mas toks liūdnas. Pupkis vaikšto miesto gatvėmis ir gaudo chuli ganus, nemėgsta vora tinklių ir besivoliojančių butelių pastalėse. A. PYPKELĖ
(TĘSINYS IŠ PIRMO
PUSLAPIO)
mėtis VVU Medicinos fakulteto darbuotojų docentas P. ČIBIRAS paruošė mūsų aukštųjų mokyklų studen tams medikams vadovėlį „INFEKCINĖS LIGOS", atitinkantį dabartines mokslo programas. Knygoje išdėstyti atskirų infekcinių ligų etiologijos, epidemiologijos, patogenezės, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimai. Orientuotis vadovėlyje padeda leidinio gale pateikiama dalykinė rodyklė. Iki šiol nebuvo stuburinių zoologijos laboratorinių dar bų lietuviškojo vadovėlio, kuris palengvintų užsiėmimų darbą. Be to, yra nemaža studentų, besimokančių neaki vaizdiniu būdu. Jiems toks vadovėlis reikalingas kaip mo kymo priemonė. Atsižvelgiant i šiuos poreikius, buvusi Gamtos fak. asistentė J. DIDZIULYTĖ išleido va dovėlį „STUBURINIŲ ZOOLOGIJOS LABORATORINIAI DAR BAI“. Vadovėlyje aprašomas choridų tipas. Medžiaga dės toma sistemine tvarka, pradedant nuo ascidijų klasės ir baigiant aukščiausia tipo klase — žinduoliais. Aprašoma šio tipo atstovų išorinė morfologija ir vidaus organų san dara, remiantis lyginamosios anatomijos metodu, kuris padeda nušviesti gyvūnų evoliuciją. Gale pridedamos „Lietuviškųjų terminų rodyklė“ ir „Lo tyniškųjų terminų rodyklė“ padės skaitytojui greitai susi rasti medžiagą apie kiekvieną knygoje nagrinėjamą gy vūną. Nebe pirmo vadovėlio autoriaus VVU docento P. K ATl LIAUS „GEOMETRIJOS PAGRINDŲ“ vadovėlis apima kursą, dėstomą aukštųjų mokyklų fizikos-matematikos fa kultetuose, Euklido „Elementų“ apžvalgą bei kritiką, neuklidinės geometrijos atsiradimą ir šiuolaikinės geomet rijos aksiomų sistemas. Kadangi Jame plačiai yra išdėstyta geometrijos pagrin dinių sąvokų kilmė, jų istorinis išsivystymas iki musų laikų, ryšium su mokslo reikalavimais ir su filosof mėmisideologinėmis pažiūromis, taip pat jame nagrinėjama dau gelis klausimų, kurie, nors ir ne taip giliai, paliečiami ir "'dūrinių mokyklų geometrijos vadovėliuose, tai ši knyga buš naudinga ir vidurinių mokyklų mokytojams, ypač vadovaujantiems mokinių matematikos būreliams. Gale pridėta dalykinė rodyklė. Lietuviškąją matematikos literatūrą praturtino ir dar vienas Universiteto darbuotojų docento K. G R l N c tV I C I A U S ir vyr. dėstytojo P. VAŠKO paruoštas vadovėlis „PROJEKTINĖ GEOMETRIJA“. Jame elementarus geometrijos kursas išdėstomas analizės metodu. Prie kiek vieno skyriaus yra pateikti uždaviniai, kurie susiję su
ventoj ai netgi pradėjo grąsinti draugovininkams. Inci dento metu atimtas peilis. Vasario 19 d. „linksminosi" pirmo kurso medikai Adoma vičius, Aleksėjūnas, Krasaus kas ir kiti. Atvykus draugovi ninkams, minėti draugai ban dė „gelbėtis": bendrabučio draugovės posto viršininkas A. Ciuprinskas gerokai nu stebo, atradęs girtą kompani ją. .. po lovą. Tai unikalius at vejąs netgi daug mačiusių operatyvininkų praktikoje. Y ra mūsų bendrabučiuose ir svaiginamųjų gėrimų bute lių kolekcionierių. Rekordi ninkais šioje srityje galima laikyti Tauro bendrabučio 207 kambario gyventojas filologes Bartkevičiūtę, Bundelytę ir kt. 1966 metų lapkričio mėnesį kolekciją sudarė 4 vyno bu teliai o 1967 metų vasario mėnesį — jau 10 šampano, konjako ir likerio butelių. Šie ir panašūs faktai by loja ir apie silpną bendrabu čių tarybų darbą.Net keista, kad draugovininkai-operatyvininkai per kelias valandas išaiškina žymiai daugiau bendrabučių tvarkos pažeidi mo faktų, negu tarybos per ištisas savaites. O kartais net gi patys bendrabučių tarybų nariai tampa viešosios tvar kos pažeidėjais. Štai kad ir du antro bendrabučio tarybos nariai kovo 18 d. grįžo į bendrabutį neblaivūs, sukėlė triukšmą. Straipsnyje mes sąmonin gai minėjome faktus, į ku
riuos kol kas beveik nere aguojama. Bent apie tai nieko nežino VVU liaudies draugo vės štabas ir operatyvinių grupių aktyvas. Tikimės, kad mūsų pasisakymas neliks be atgarsio. Tai duotų tiktai nau dą. P. grEbliauskas Operatyvinės grupės vadas A. TALIJCNAS VVU LD štabo bendrabučių grupių vadas
„VESTSAIDO ISTORIJA“ Aktų salėje Kovo 26-osios vakaro laukė ne vienas mylintis scenos meną studentas. Į svečius atvyko Minsko V. I. Lenino vardo universiteto Teatrinė studija. Ir štai salė pilnutėlė. Sce noje amerikiečių rašytojo A. Laurenso pjesė „Vestsaido istorija". Apie tai, kaip mūsų žiūrovai Įvertino minskiečių pastatymą, buvo galima spręsti iš audringų plojimų. Ir tikrai, jaunieji aktoriai ne vaidino, o tiesiog gyveno scenoje gatvės padaužų gy venimą... „Vestsaido istorijos" pastatymas-didelis režisieriaus Lat vijos TSR nusipelniusio artis to A. M. Ozerovo ir Minsko Universiteto studentų nuopel nas. O mes, ŠĮ sekmadienio va karą pabuvoję Aktų salėje, jo ilgai neužmiršime. S. Z ALAG AITE
Pasakoja kovų veteranai Neseniai Teisės fakultete svečiavosi buvęs Rūdininkų girios partizanų brigados va das J. Maceika ir buvęs 16-os lietuviškosios divizijos karys papulkininkis V. Ragauskas. Drg. J. Miceika plačiai ir įdomiai papasakojo apie sa vo revoliucinę kovą anksty vos jaunystės metais, apie pirmąją demonstraciją Kau ne ir pirmą areštą, tardymo metodus smetoninėje žval gyboje. .. Papulkininkis V. Ragaus kas pavedžiojo studentus fronto keliais, kuriais žygia vo 16-oji lietuviškoji divizija nuo Aleksejevkos kaimo to limojoje Rusijoje iki Lietu
vos, savo pasakojime supa žindino su tikru kareivišku gyvenimu, jo smulkmenomis. Ko, gal būt, pasigendame knygose apie karą, pasigen dame to betarpiškumo. Dėkodamas svečiams už įdomų ir turiningą pokalbį, fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorius R. But kevičius pasakė: — Sutinkant Spalio 50ąsias metines, toks pokalbis ypač svarbus, nes jis sutei kia studentams galimybę dar kartą pajusti, kokia brangia kaina buvo iškovotas šian dieninis gyvenimas. Reikia jį branginti. A. VAIŠVILA
1966 m. derlius išdėstyta medžiaga. Jų išsprendimas padės geriau įsisa vinti išdėstytą medžiagą. Vadovėlis skiriamas pedagoginių institutų stacionaro ir neakivaizdinio skyrių studentams, išklausiusiems analizinės geometrijos kursą. Gale pride dama dalykinė rodyklė, kuri padės susirasti medžiagą siaurais specialiais klausimais. Autorių kolektyvas, į kurį įeina ir VVU docentas H. JONAITIS, parengė vadovėlį „FIZIKOS DĖSTYMO ME TODIKA“, skirtą pedagoginių institutų ir universiteto tai kos specialybės studentams. Tai pirmas lietuviškas fizi kos dėstymo metodikos vadovėlis, jis parašytas pagal patvirtintą fizikos dėstymo vidurinėje mokykloje meto dikos programą pedagoginiams institutams. Metodinė fi zikos literatūra labai negausi, todėl ypatingai vertingi vadovėlyje bendrieji metodikos klausimai — mąstymo ugdymas, materialinės pasaulėžiūros formavimas, moko mojo darbo formos, fizikos kabineto įrengimas ir kt. Pla čiai liečiami ir naujausi fizikos dėstymo efektyvumo kėli mo metodai, tame tarpe programuotas mokymas. Antroje knygos dalyje „Atskirų temų dėstymas“ pateikiama daug vertingos konkrečios medžiagos, pasiūlymų, literatūros vienu ar kitu klausimu nuorodų. VVU darbuotojai rūpinasi ir specialaus vidurinio Išsi lavinimo kadrų ruošimu, rengdami jiems skirtus vadovė lius. H. GRINEVIČIAUS ir Gamtos fak. docento V. ŠČEMELIOVO vadovėlyje žemės ūkio technikumams „ŽEMĖS ŪKIO METĖREOLOGIJA" aprašomi fiziniai pro cesai ir reiškiniai, kurie vyksta atmosferoje. Didelis dėme sys skirtas metereologiniams faktoriams, turintiems įtakos augalų augimui ir išsivystymui. Nagrinėjami klausimai, susiję su augalų įtaka metereologiniams faktoriams, žmo gaus įtaka klimatui, nagrinėjamos kovos priemonės su žalingu orų poveikiu (šalnomis, sausra, sausvėjais), patei kiamas bendras mokslas apie klimatą ir žemės rutulio klimatines zonas. 1966 m. išleistas ir antras klimatologijos klausimais veikalas, kurio autorių kolektyve matome taip pat docen tą V. ŠČEMELIOVĄ, — „LIETUVOS KLIMATAS“. Tai pirmas išsamesnis darbas šiuo klausimu. Pasiremiant su kauptais naujausiais duomenimis, jame nagrinėjama res publikos klimatą formuojantys veiksniai, atskirų klimato
1967 m. kovo mėn. 29 d.
BALANDŽIO 2-OJI —
Geologo diena Šiemet geologai mini savo šventę jau antrus metus. Ypač reikšminga ši diena Universi teto geologams, kuriems pa vestas labai atsakingas už davinys, ruošiant naujus kad rus. Šį svarbų darbą atlieka šiuo metu esančios Universi tete dvi katedros: Geologijosmineralogijos ir Hidrogeolo gijos ir inžinerinės geologi jos. Pastaroji sukurta tik 1963 m. Katedros sprendžia gana aktualius respublikoje išky lančius klausimus, kurie turi tiek mokslinę, tiek ir prakti nę reikšmę. Sprendžiamos vandens tiekimo, panaudoji mo ir apsaugos problemos. Plečiantis pramoninei ir civi linei statyboms, daug dėme sio skiriama gruntų fiziniųmechaninių savybių bei ge ologinių procesų tyrimams. Ryšium su naujai iškilusiais šios rūšies uždaviniais, kurių išsprendimas turi didžiulę reikšmę liaudies ūkio toli mesniam vystymui, reikalingi ir tokio profilio specialistai. Geologinės katedros šiemet išleidžia taip reikalingą pirmą inžinierių - geologų-hidrogeologų laidą. Be to, mūsų kated roms yra pavestas labai at sakingas uždavinys — ruošti naujus kadrus ir kitoms są junginėms respublikoms, kaip pavyzdžiui, Latvijai ir Esti jai. 1944—1966 m. m. Univer siteto geologinės katedros paruošė 240 naujų specialis tų. Baigę Universitetą geolo gai sėkmingai dirba visuose jiems pavestuose darbo ba ruose. Dalis iš jų dalyvauja užkariaujant Sibiro platybes, atskleidžiant gamtos lobius Vidurinės Azijos kalnuose, vis giliau skverbiantis į pa saulinio vandenyno paslaptis ir pan. Šiuo metu mokosi 114 stu dentų, iš kurių 35 yra atsiun tę kitos respublikos. Pirmame kurse studentai atlieka pirmą mokomąją praktiką Lietuvoje, susipažįsta su Latvijos ir Esti jos geologiniais paminklais. Antrai mokomajai praktikai turi labai dėkingą bazę Kry me, kur įsisavina geologinio kartografavimo metodus, de taliai nagrinėja kai kuriuos labai svarbius hidrogeologi jos ir inžinerinės geologijos klausimus. Gamybines prakti kas (I-ją) studentai atlieka įvairiose TSRS vietose (Vidu rinė Azija, Altajus, Kamčiat ka, Sachalinas, Vorkuta ir
kt.), kur jie hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos ži nias gilina tokiose stambiose statybose, kaip Bratsko, UstIlymo, Saratovo hidroelektri nių, praktikuojasi tyrimo darbuose, tiesiant drėkinimo kanalus, sprendžiant vandens tiekimo ir aprūpinimo klausi mus Vidurinėje Azijoje. Nemaža dalis studentų (Mo tuzą, Šliogerytė, Tukane, Kees, Ozolą, Paltanavičius, Girdžius, Prialgauskaitė, Kliavinia, Markauskas ir kt.) ge rai ir labai gerai mokosi, ak tyviai dirba mokslo tiriamąjį ir visuomeninį darbą, pasižy mi atskirose sporto šakose. Dar galima atskirai pažy mėti, kad nors Hidrogeologi jos ir inžinerinės geologijos katedros kolektyvas yra paly ginti jaunas, tačiau sėkmingai sprendžia bendrus, geologi nėms katedroms patikėtus už davinius. Visi katedros dar buotojai aktyviai dirba mokslinį-tiriamąjį darbą, sėkmin gai sprendžia metodinius pe dagoginio ir auklėjamojo dar bo klausimus, ypač svarbų ideologinį-auklėjamąjį darbą atlieka internacionalinėse gru pėse. Katedros darbuotojai intensyviai vykdo ūkiskaiti nius darbus, kurie yra labai tampriai susiję su jų atlieka mu moksliniu darbu. Šiais metais katedra turi sudariusi ūkiskaitinių darbų jau už 13000 rub. Dėka šių darbų vykdymo išsiplėtė ryšiai su gamybinėmis organizacijomis, sustiprėjo katedros materiali nė bazė. Bet vis tik, spren džiant tokius svarbius uždą vinius, geologinių katedrų kolektyvas susiduria su visa eile sunkumų, kurių gal ir nevertėtų šventės proga mi nėti, pavyzdžiui, trūksta pa galbinio personalo, niekai)) nesiseka įrengti inžinerinės geologijos laboratoriją, nors aparatūra jai yra, negalim savo žinion įsigyti net pala pinių, reikalingų studentams praktikos metu, ir pan. Lauk tume konkretesnės paramos iš rektorato, dekanato ir ūkio skyriaus. Kaip matome, platus darbo baras patikėtas katedrų ko lektyvui. Pažymėdami sav1 šventę, geologai pasiryžę dirbti dar sėkmingiau P. MASIULIS dėstytojas A. ŽIEDELIS geologij os-minerologij os mokslų kandidatas
elementų ir jų bendros visumos — orų metinis ir daugiai mėtis kitimas, kurortinių vietovių klimato gydomasis veikimas, apžvelgiamas praeities ir ateities klimatas, jo kiti mas ir svyravimas. Knyga gausiai iliustruota (žemėlapiai, kartoschemos diagramos, monogramos ir kt.), parašyta paprastai ir aū kiai. Skiriama vidurinio išsilavinimo piliečiams, kurie gaus išsamų atsakymą, kas yra klimatas, kaip jis kitėjo kaip svyruos artimiausiais dešimtmečiais ir t. t. Jbje tau pat ras naudingų žinių mokytojai, agronomai, miškininkai biologai, gydytojai. Ji bus parankinė knyga studentams Daugelio vadovėlių mokslo bei mokslo populiarių vei kalų autorius profesorius K.DAUKŠAS praturtino kny gų lentynas dar viena knyga „CHEMIJA NECHEMIKAkli Knygoje populiaria forma išdėstyta chemijos praeitis bendrosios chemijos kursas, chemijos problemos, o talil pat daug dėmesio skiriama chemijos technologijai. Knyga supažindins skaitytojus su dažniau sutinkamom chemijos sąvokomis, o taip pat suteiks žinių apie dažniau šiai buityje naudojamas medžiagas, todėl rekomenduojam < perskaityti visiems nechemikams. Lietuvių ir latvių kalbų giminaitė prūsų kalba yra laba svarbi tyrinėjantiems ne tik baltų, bet ir kitas indoeuro piečių kalbas, o pnOsų kalbos paminklų paskutinis leid mas yra bibliografinė retenybė. Docento V. MAŽIULI1! paruoštame, o LTSR Mokslų akademijos Centrinės biblic tekos išleistame leidinyje „PRuSŲ KALBOS paminklai fotografuotiniu budu ir yra skelbiami: Elbingo, S. Gru; navo žodynėliai ir visi trys katekizmai. Fotokopijos dar) tos iš originalų, tik Elbingo žodynėlis fotografuotas skelbtos faksimilės. S. Grūnavo žodynėlio duodama transliteracija. Pirmame leidinio įžanginės dalies skyriuje pateikiamu istorinės žinios apie prūsus, antrajame apžvelgiami prūs raštai, trečiajame — tų raštų rašyba, žymiausieji prus raštai — katekizmai — fotografuotiniu būdu šiame leio nyje skelbiami pirmą kartą. Straipsnių rinkinyje „MOKYKLOS BIBLIOTEKOS DAl BAS“ konspektyviai išdėstomas mokyklos bibliotekos da bo klausimų kompleksas. Vyr. dėstytojas K. Sinkevičių savo straipsniuose kalba apie mokyklos bibliotekos fone] komplektavimą, sustatymą, apsaugą, duoda patarimų, ka vesti bibliotekos darbo apskaitą bei planavimą; darbą -‘j bibliotekos katalogais analizuoja VVU Mokslinės bibn > tekos direktorė S. Vaidinauskaitė. Kiti autoriai pateiK i metodinių nurodymų darbui su skaitytojais, aptaria kny 1 ryšystės klausimus. Knyga skiriama vidurinių ir aštuo ' mečių mokyklų bibliotekų darbuotojams. A. JURČIUKONIENE
1967 m. kovo mėn. 29 d.
*^z*^/*^/*/*'*^^*^^
SVEČIUOSE g <> g 5 g 5 g 5 g « g O g ❖ g d g
Musų Universitetas
KIJEVO VALSTYBI-
nio t. g. Ševčenkos
V. UNIVERSITETO OAUGIATIRAŽ I N I S LAIKRAŠTIS „ZA RADIANSKIJE KADRY" („UŽ TARYBINIUS KADRUS"). JUBILIEJINE ESTAFETĖ, PRADĖTA LENINGRADE, KELIAŲJA TOLIAU. SIANDIEN APIE SAVO STUDIJAS, SVAJONES, DRAUGYSTĘ PASAKOJA KIJEVO STUDENTAI.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
gai paskelbė, kad trys Kijevo gimnazijos auklėtiniai įrašomi pirmaisiais Universiteto stu xx«x>oooooo<><xxxxx>ooooooooooo^oooooo<xxx><>o< dentais. Tai buvo Valerijus Giršas, Vladimiras Prevlockis, ir Ovksentijus Potapovičius. Taip, myliu. Mes visi jį la Purvinus sumanymus slėpė bai mylime, šitą ryškiaspalvį carizmas, atidarydamas Uni ir Akys — kaip du išnokę turi žinoti visą matematiką, pastatą. Mūsų jaunystės versitetą. Siekė padaryti jį kaštonai, šiurkštūs delnai. ne tik atskirą jos skyrių, tu laimės rūmus. Jūs paklausite Gilios raukšlių vagos kakto ri orientuotis jos santykiuo „O kodėl laimės?" Argi savojo „proto tvirtove", mone je. Sidabrinėmis gijomis iš se su kitomis mokslo šako narchistinių idėjų ramsčiu. kas rytą peržengti pintas jaunuoliškai apkirptas mis: mechanika, fizika, tech laimė Tačiau apsišovė caras tėvelis slenkstį, už kurio prasideda kuodas. nika, biologija, kibernetika. ir jo vyrukai. Universitetas Susisukęs rudens šaltyje Skriabinas yra pasakęs, mokslo paslapčių pasaulis. pakely kad iš mokinių ir klevo lapas kažkur pasekėjų tapo stambiu mokslo centru, Universitetas... Jis prime prikibo prie ramento ir švie- gausumo susidaro kiekvieno revoliucinės - išsivaduojamo lai čia. pilnas rasos. tikro mokslininko didžioji na raudonburnį pasakų sios kovos liepsna Ukrainoje. šeimininkas įžengė į. kam- vertybė ir jėga. vą, apsuptą tamsiai žalių kaš>ooo<xx>ooooooo<><>oo<>oe barį, gūdžiai dunkstelėjo Andrejus Arsentjevičius Štai kodėl jo istorija neatski 1 sieną atremti ramentai. Klevo Gluščenko, Agnesa Andreriama nuo liaudies istorijos. lapas sudrebėjo, nukrito. Šei jevna Skorobogatko, Pavelas Ilgą vingiuotą kelią nuėjo tomis Josifovičius čalenko, Valenti mininkas nusišypsojo blizgančiomis kaštonų aki- nas Stepanovičius Čeremysas, universitetas. Tarp jo sienų mis. Elena Maksimovna Prichodpriešakinės rusų materialisti seną ko, Igoris Nikolajevičius LiaGal pagalvojo apie nės filosofijos {takoję, glau miestą prie Volgos? Tenai to šenko, Vitalijus Ivanovičius džiai susijusi su Maskvos, Pe kie pat rusvi, pilni jaunų Didenko, Ivanas Ivanovičius rytme- Liasko. Štai jo didžioji jėga, balsų Universiteto terburgo, Kazanės ir kitų čiai! Gal prisiminė Suomių, jo mokiniai, pasekėjai. Per S S|V: šalies universitetų mokslinė Kalinino frontus? septynerius metus — septy »i r s a H< mis mokyklomis, sėkmingai Šaulių būrio vadas. Pir niasdešimt mokslinių darbų. r*. SKį ® gMį ib R masis sužeidimas prie Kono- Susidarė dvi originalios jo vystėsi eilė mokslo šakų. b ® ■ i/l O 38 1 s topo, Suščine. Antrasis — mokslo kryptys, kurios vie Pažangieji mokslininkai akty suluošinimas prie Nemidovo, nokiu ar kitokiu keliu įsigali via! dalyvavo kultūriniame ĮBiBI I I ir ilgos, ilgos, kaip du van užsienyje ir mūsų krašte. CNC®/ Z si dens lašai panašios viena į Ir kaip pavasarį sulapoja krašto gyvenime, palaikė kitą ligoninės dienos. Gal at šakotas medis, leisdamas vis nuolatinius ryšius su Rusijos sikelti ir pasivaikščioti? Ne... naujas ir naujas atžalas, taip ir užsienio mokslininkais, or Be šitų medinių padėjėjų — kas metai pasirodo vis nauji ganizavo draugijas, kurios nė iš vietos. Šalčiu dvelkia jaunų talentingų Georgijaus iki kelio tuščias batas. Nikolajevičiaus mokinių dar platino mokslo žinias liaudy Velniop maudulį! Reikia bai. Ir kurį darbą bepaimje. gyventi! Reikia kurti, ieškoti tum — anglų, vokiečių, rusų Ikirevoliucinė Rusija... Ne rankomis ir protu. ar prancūzų kalbomis — jo Kijevo Universiteto centriniai rūmai. Treji metai praūžė, bedės- pirmosios eilutės papasakos, legalių ratelių ir slaptų or tant matematiką Saratovo kad parašyta, remiantis tyri ganizacijų kraštas. Laisvės universitete. Ir už vis labiau nėjimais, atliktais Kijevo idėjų kraštas. Šios idėjos pra patraukė būsimąjį mokslinin universitete. Tai pasididžiavi ką Georgijų Nikolajevičių mas savo namais, savo labo siskverbė ir į Ukrainą. Visų Položijų kompleksinio kinta ratorija ,savo katedra. pirma jas iškėlė pažangūs mojo funkcijos integralinis Fizikos mokslų daktaras, — Seniai svajojau studi Universiteto studentai. Revo Ekonomikos fakultetas. atspindys. Prirašyta dešimtys akademikas O. S. Parasinkas, iš Pirmas sąsiuvinių. Kiek naktų ne pritardamas pasiūlymui kursas. Auditorija juoti ekonmiką. Armijoje ta liucinė kova plėtėsi. miegota! Kaktoje įsirėžė dar kelti profesoriaus Položijaus XX amžius. Studentai bol svajonė dar sustiprėjo. Atva viena gili raukšlė. Vienas kandidatūrą Lenininei pre pilnutėlė. Į analitinės algeb ros paskaitą atėjo abi gru žiuoju į stojamuosius egza ševikai daug prisidėjo, ruo kandidatinės disertacijos opo mijai, pasakė: nentų pasakė, kad šitame — Georgijus Nikolajevi pės. Nuaidėjo skambutis, o minus, o čia atidaromas nau šiant ir vykdant socialistinę darbe nužymėtos gairės nau čius eina ir mūsų, ir užsieni čia — triukšmas, juokas, mai jas fakultetas — ekonominės revoliuciją, kovojo už Tarybų jai apibendrinto pobūdžio nio mokslo priekyje. Stumdydami kėdes, kibernetikos. Netgi nesuabe valdžią Kijeve ir kituose Uk Aukso žodžiai. Didis talen šatis. analitinių funkcijų teorijai. kūrybinio pavėlavusieji O nuo 49-įų Georgijus Ni- to, darbštumo ir ieško laisvos jojau. Mūsų laikais ekonomi rainos miestuose. Neveltui kolajevičius — kijevietis. Iš įkvėpimo įvertinimas. vietos, kažkurį mergaitė da ka — tik plius kibernetika... Kijevo universitetas nusipel pradžių jis dirbo Matemati Ž. BONDARENKO Ką geresnio besurasi! Įstai nė Raudonojo Universiteto lija bilietus į muziejų. nės fizikos katedroje. O da bar jau septyneri metai va Įeina profesorius Sveco- gos, kolūkiai, tarybiniai ūkiai, šlovę. dovauja Skaičiavimo matema Auroros šūviai paskelbė vas. Visi nutyla. Mano kai tr visur reikalingi ekonomi tikos katedrai. Paskaitas mynė iš dešinės kaligrafiš niai apskaičiavimai. Viską naujos eros pradžią. Naujos skaito aiškiai ir paprastai. Begaliniai skaičiai ir formu kai išvedžioja naujos temos reikia planuoti... Argi čia žvaigždės sušvito ir virš mū lės — suskamba. Jos turi sa pavadinimą „Kreivės statu galima išsiversti be techni sų Universiteto. Tarybų val vo muziką. kos? Be kibernetikos? Mūsų džia pavertė ji liaudies in — Kiekvieną dieną, kiek Jie myli dainą ir šokį, vi mas". Dabar ne juokai. Apsi vieną valandą galvoji, — sada žvalūs ir linksmi. Jie dairau. Dauguma — vaka fakultetas atsidarė pačiu lai teligentijos kadrų kalve, ga šypsodamasis aiškina man mokosi įvairiuose fakultetuo rykščiai moksleiviai. lingu socialistinio mokslo Ir ku. profesorius. Reikia ieškoti se. tačiau turi vieną bendrą — O mokytis sunkoka. Ge- kultūros centru. Universitetas Borisas Pestunas, išvedžio nuolat ir atkakliai. Ir tik požymį — be galo mėgsta tada pačios sudėtingiausios liaudies kūrybą. Tai tautosa- damas integralus, sako: rokai primiršęs. Bet sten- paruošė šaliai didelį būrį ta problemos išsisprendžia sa kinio-etnografinio ansamblio giuosi neatsilikti nuo pir- lentingų pedagogų, gydytojų, — Mergaitės už mus gevaime, tampa paprastos, kaip „Vesnianka" (pavasario gies juristų, mokslininkų. Jis di mūnų. pariau mokosi. Bet mes dat ir kasdieniški dalykai. mė) dalyviai, arba, kaip Uni tuo, kad čia aukštą Kai kurie skeptikai mano, versitete juos vadina. — pa- žiūrėsim. Taip, taip. Lena Pankevič ir Vera Gla- džiuojasi jį išsilavinimą įsigijo dauge kad skaičiavimo matematika vasarinukai. su vina atėjo į Universitetą Borisas — kijevietis. Per — tik mašinos. Bet išmokti „Vesnianką“ prieš aštuone lis žymių šalies veikėjų. Pateisino medaliais, skaičiuoti mašinomis gali ir rius metus įkūrė dabartinis nai baigė mokyklą. Atestate aukso Universitetas savo egzista mokinukas. Juk sąvoka jos meninis vadovas Vladimi keturi ketvertai, visi kiti — juos ir sesijoje. Mergaitės „skaičiavimo technika“ visų ras Nevodenko. Programos penketai. gauna padidintą stipendiją vimą pradėjo su dviem fakul pirma apima naujų aparatų, pagrindu jis paėmė organiš tetais. Šiandien jame 13 fakul skirtų efektyviam matemati ką dainos ir šokio, kaip pa — Kaip mokausi? — ilgo Apie Leną ir Verą draugai tetų; veikia stacionarinis, ne nių uždavinių sprendimui, grindinių liaudies papročių kai tyli. Prirašo pusę pusla sako: „Ne tik sąžiningos, bet akivaizdinis ir vakarinis sky sudarymą. Todėl specialistas komponentų. AnVaikinai iš „Vesniankos". junginį, ir protingos“. pio matematinių ženklų. riai. Iš viso Universitete mo samblio uždavinys — popu| Lena Pankevič jaudinda kosi apie 12 tiikst. studentų, — Nepavyko man ši sesi taliarinti ikirevoliucinį ir• ryblnį folklorą. ja, pirmoji sesija gyvenime. masi truputį užsikerta. dirba 800 su viršum profeso buvo Pirmieji koncertai — Pernai baigiau mokyk rių, docentų, dėstytojų ir aplinkybės susėkmingi. „Vesniankai“ plojo Asmeninės lą — be ketvertų. Seniai ža mokslinių bendradarbių. Iš jų XXI UKP suvažiavimo dele- trukdė. gatai. Čekoslovakijos. Vengri vėjausi matematika. Patei 20 akademikų ir TSRS Moks Rausta. mūsų šalimi, jos liaudimi, — Nguen! Dangus! Taiku jos, VDR draugystės trauki — Tačiau viskas dar prie- kiau dokumentus mechani- lų Akademijos narių-koreskultūra. sis Rusijos dangus! nių dalyviai, Kijevo aukštų ky. Kokie šaunūs mūsų vai- kos-matematikos fakultetą ir pondentų, 63 mokslo dakta Studentams padeda puikūs jų mokyklų studentai. Jis ištarė šiuos žodžius vos pagaunamu užsienietišku ak dėstytojai, gerai įrengtos la kinukai! Kad ir Vania Kova- staiga — kibernetika... Ilgo rai. Nusistovėjo ansamblio centu, o jo tamsios akys ro boratorijos, vadovėliai. Lais programa — papročių kom lenko. Miela žiūrėt. Atliko kai galvojau, tikrinau save. dėsi Išgertų vakarinio dan valaikiu mūsų draugai kartu pozicijos, scenos iš ukrainie Naujus mokslinius kadrus karinę tarnybą. Dabar parti Ir štai aš čia. tarybomis gaus žydrumą. Šią akimirką su „Draugystės“ Universitetas labai sparčiai čių liaudies gyvenimo, liau — Kur jūs atlikote mokyk žodžiai iš mano draugų — rengia poilsio vakarus, susi dies dainos ir šokiai. jos narys. .. ..Ves ruošia stacionarinėje ir neaki teatrus, mu 1965 metų mūsų Universiteto tikimus, lanko Borisas pavydžiai atsiduso. linę praktiką? Buvo kas nors vaizdinėje nianka“ koncertavo Kijevo ir aspirantūroje. absolventų — lupų skambėjo ziejus, Įmones. Černigovo sričių Įmonėse. O bendra su matematika? — O kas tau trukdo įstoti? Draugiškų šalių pasiunti man tarsi varpas, šaukiantis Daugiau kaip 15 metų prie vėliau kelionė pas Saratovo — Ne. Dirbau pionierių va ten. į tolimą gimtinę, šituos niai labai domisi mūsų ir ki universiteto studentus. — Niekas, tiktai dar anks Taip Universiteto veikla institutas vaikinus, pamilusius talkų tų sąjunginių respublikų gy prasidėjo dove. nuostabūs ,,Ves toka. 18 metų. venimu. Jiems sudaromos ga visuomeninių mokslų dėstyto mane tėvynės dangų. niankos'' keliai — draugystės skambutis. Tuojau jų kvalifikacijai kelti. Čia Volodia Sevčenko — gru Aidi limybės pakeliauti, šiais me ,. . Jūs, be abejo, žinote, tais žiemos atostogų metu jie keliai. Jos dalyvius sveikino kad mūsų krašte karas, kas pabuvojo daugelyje Ukrainos Maskva ir Leningradas, Lvo pės seniūnas. Visada objek nauja paskaita. tobulinasi įvairių Tarybų Są tyvus. Dėl to jį labai gerbia dien skraido Amerikos lėk vas ir Užgorodas. jungos respublikų aukštųjų tuvai. Jie bombarduoja gy vietų. M. ZAICEVĄ GEREILO draugai. 0 vasara? Vieni važiuos i mokyklų dėstytojai. venvietes, naikina pasėlius. sporto-sveikatingumo stovyk Mes pasiryžę kovoti ir tvir las gražiose Jeigu ikirevoliuciniame Dniepro pašlai tai tikime savo pergale. tėse. kiti prie jūros, į poil Universitete per metus būda Jeigu jie bombarduoja die sio namus, sanatorijas, o tre vo išleidžiama keletas mokslo ną, mes dirbam naktĮ. Jei ti — į Krymo tarybinius gu bombarduoja naktį, mes knygų ir straipsnių, tai da ilsėtis ir dirbti vyndirbam dieną, o jeigu jie ūkius ___ r_;metais uogynuose. Pereitais bar jos išeina tūkstančiais. bombarduoja Ir dieną, ir nak studentai už tarybiU—' Universitetas artimai bendrau tį, mes dirbam ir dieną, ir Kubos niuose ūkiuose uždirbtus pinaktį...“ ja su kitomis Tarybų Sąjun traktorių ir nigus nupirko Mes gaunam daugybę laiš pasiuntė jį, ,Į __vo tėvynę, savo gos aukštosiomis mokyklomis. kų iš viso pasaulio šalių. At Daugelis komplektuoja bib1::~y’-’" Draugiški santykiai palaikomi ----- ■—1 siunčia eis laikas, ir šitie vaikinukai, liotekėles, o*paskui su Kolumbijos, Jugoslavijos apie kuriuos aš pasakoju, jas namo. irgi parašys mums. T,pi i Atskrenda jie su ir Čekoslovakijos universite sveikinimo, džiaugsmo ar rū Visi atvykusieji iš Afrikos, tais. Azijos, Lotynų Amerikos ša pesčio žodžiais. 1959 metais už įžymius šviesus dėstytojų, suteiku lių pirmaisiais metais moko nuopelnus vystant mokslą, Uni si paruošiamajame fakultete, sių mums žinių, mūsų prisimini paskui išsiskirsto po kitus versiteto, Kijevo ruošiant mokslinius-pedagogiuniversitetus, institutus, mas visada išliks mūsų šir nius kadrus, specialistus liau technikumus arba pasilieka dyse. Mes laDai mielai pasa dies ūkiui ir kultūrai Kijevo čia. Kas yra tas paruošiama kojame savo artimiesiems ir Valstybinis universitetas buvo sis fakultetas? šiais metais draugams apie jus, jūsų ša jame mokosi 39 šalių pasiun lį. Apie tai, kaip nuoširdžiai apdovanotas Lenino ordinu. tiniai. Kiekvienas stengiasi mumis rūpinosi. Visa tai įma noma tik socializmo šalyje'. pramokti rusiškai, kad gale V. GOI.OVKOVA Scenoje — Universiteto ansamblis „Vesnianka". G. IŠCENKO
Liūdnokai erdvėj įsirėžęs, Senas, pajuodęs akmuo. Ir užrašas laisvas, drąsus: „Myliu aš tave, KVU!"
DIDŽIOJI JĖGA
tonų bangomis. Aš žvelgiu j jį, ir sunku patikėti, kad kaž kada čia mokėsi tokie žy mūs žmonės, kaip O. M. Bacahas, O. J. Smidtas, F. G. Janovskis, dėstė talentingi mokslininkai M. P. Avenarijus, O. O. Kovalenskis, M. M. Šileris. 1834 metų liepos 15 diena. Šią dieną iš „dievo malonės" Peščioros rajone, viename spe cialiai išnuomuotų pastatų, buvo atidarytas Kijevo uni versitetas. Rektorium paskyrė M. F. Maksimovičių. Iškilmin-
r F 1
Is ! FU ■ 1
I J||®
Ekonomika, kibernetika, svajonė
Draugystės keliai
Talkos šalyje
tų iš tikrųjų
susipažinti s»
VARŽYBŲ VARŽYBOS Krepšinio nugalėtojai Kovo 19 dieną pasibaigė tarpfakultetinės krepšinio varžybos. Jos vyko tiek vyrarns, tiek moterims dviem pogrupiais, vieno rato siste ma. Pogrupiai buvo suskirs tyti burtų keliu ir atsižvel giant į komandos pasirodymą paskutinėse varžybose. Moterų pogrupyje susitiki mai baigėsi ’ ’ sekančiai: EFGF 54:31, EF-IFF 67:52, GF-IFF 51:29, .... _____ MF-ChF 63:50. ChF-FF 66:25. Finale dėl pir mos vietos susitiko Medici nos ir Ekonomikos fakultetų moterų komandos. Nugalėjo ekonomistės 57:39. Trečioje vietoje liko gamtininkės. I varžybas neatvyko MMF krepšininkės. ' Šio fakulteto sportininkės iš vis dar nedalyvauja VVU spartakiados varžybose. Tai gėda j’ ’ fakulte" ' " tui, turinčiam puikias sporto tradicijas. Fizikos fak. krep šininkės žaidė tiktai du susitikimus Gerai organi zuoti sportinį darbą šiame fakultete trukdo ar tik ne per dažnas sporto tarybos pirmininkų kaitaliojimasis. Todėl, kaip besirūpintų atsa kingas už fakulteto sportą dėstytojas A. Mikėnas, rezul tatai menki. O štai kaip vyko susitiki-
mai vyrų pogrupiuose: MFGF 78:51, _MF-ChF 105:63, MF-FF 75:59, MF — dėstytcja* 75:55. __ GF-ChF 69:40, GF FF 27 39. GF dėstytojai 49:58, __ _____ ChF-FF 42:18, ChF -• dėstytojai 64:76, FF — dėstytojai 64:76, EF-MMF 56:50, EF-IFF 72:45, EF-TF 70:38, MMF-IFF 36:54. MMF1F 81-58, IFF-TF 50:38. Vyrų grupėje pirmą vie ą iškovojo Ekonomikos fakultB'O krepšininkai, finale nu galėję medikus 39:37. Treti liko fizikai. Nors Medicinos fakulteto krepšininkai sudaro beveik visą VVU krepšinio rinktinės branduolį, tačiau, ekonomis tams į pagalbą atėjus sp. m. R. Saliui ir sp. m. K. Kornyševui. nugalėjo ekonomistai. Čia reikia pastebėti, kad FF, MMF, TF komandos vis dar neturi tinkamos sportinės ap rangos. Varžybos praėjo gana sklandžiai Tiktai stokojo kvali fikuotų teisėjų. A. PUPELIS Klubo „Mokslas“ valdybos narys
Balandžio mėnesį yra numatoma nemaža VVU komp leksinės spartakiados varžybų. Balandžio 2 dieną 11 vai. „Žalgirio" sunkumų kilno jimo sporto salėje įvyks tarpfakultetinės sunkumų kil nojimo varžybos. Komandoje (bet kurioje svorių kate gorijoje) — šeši įskaitiniai dalyviai. Balandžio 14 dieną „Žalgirio" centriniame plaukymo baseine įvyks tarpfakultetinės plaukimo pirmenybės. Balandžio 25—27 d. d. (pradžia 20 vai.) vakarinės-
vidurinės mokyklos Nr. 6 sporto salėje įvyks tarpfakultetinės sportinės gimnastikos varžybos. Balandžio 29—30 d. d. VVU sporto salėse įvyks tarpfakultetinės meninės gimnastikos varžybos. Fakultetų sporto organizatorius, dekanatus, komjauni mo organizacijas kviečiame pasiiūpinti, kad varžybos būtų gerai organizuotos. S K koresp.
Hiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii^
KAPTHHA
AEBRTAH!
— CerogHH n b nepBbiH pa3 B JKM3HM yBMflen Mope, r Kynancn b HeM, oLųyTMji noHyBCTBOBan ygapbi bojih, MeBKye MOPCHOH BOflbi. H pe3 HeCKOJlbKO MMHyT y MeHA CJlOJKMJlOCb TaKoe BnenaTKpacoTMiųa neHMe, hto 3Ta rąe-To Bcerga Sbuia pngoM, B 3aKOy/1KaX MeHTbl, TOM caMOM 6e3AOHHOM M1 HeHaCblTHOM, -------KOTopan Bgpyr BbinjibiBaeT HeMflaHHO-HeraflaHHo, m KOTOpytO Mbl BbiflaeM Torąa 3a ACMCTBMTeJlbHOCTb M HaMHHaeM BepHTb b Hee, noTOMy hto OHa cKopee scero npasAa cBHTafl a^r nenoBena, mmByiųero He TonbKo paccygKOM, HO H MMHyTaMM 3MOUHoHa/ibHoro aga, 3anacTyio noSbITMR TpncatoLųero ocHOBbi nonpoMHgMBMgyyMa. M cKawn: 6yn KTO-HM6ygb noH<b (3to npo Haujy-To MenTy). Mbl o6MgMMCH M He CTaHeM SoJlbLDe pa3TOBapMBaTb c TaKMM HeBepy iolum m . 3gopobo, KaTtoiua, npaBga? — Tbor peHb? — OnnTb Tbi HanHHaeuJb. Aa Mope, KOHeHHO. A KyAa Tenepb gBMHeivi? — Mho xoTenocb 6bi nocMOTpeTb Hiop/ieHMca. Ha — CornaceH. HTaK,
HMųa B TOM, yMBH J1M HeJIOBeK Ha caMOM A^Jie mjim TOJibKO Ka>KeTCR yMHbIM. Tbi HtaJlKMM... — KaTR, KpyroM jiioam. rioeAeM aomom. — fla! fla! Mbl BbuieTaeM nepBbiM we caMOJieTOM.
R AbRBOJlbCKM 3aXOXOHy. Xa-xa-xa. H CMex, nepenaTbiBancb c KpoBaTH Ha no ji, cTyji, SycįjeT, ctoji, Aonoji3eT AO OHHa M BblSpOCMTCH BHH3, B HOHb. TMTaHl 3aragoHHoe cymecTBO. Hto pyKOBOflMT MHOIO? He 3H3K). Hto 3aCTBBJlReT AeJiaTb go6poe gejio? He 3Haio. A nognocTb? HeAOBOJlbCTBO. H nonbiTKa onpasAaTbcn, xotr 6bi nepeA coSoh. A 3aBTpa zz 3aHgy “"'* k KaTtoLue m noroBopio c: HePi Ohm BbipacTMjiM MeHS, Aa^M cepbe3Ho. Mbi AOJDKHbi SbiTb cbok) ąjaMMjiHio. A Tenepb... BMeCTe. Kto T3M 3BOHHT? KaK H<e TaK nojiynaeTCR? M KaTR? ripoxoAM. hto MHe AeJiaTb? — flaBaū noroBopHM. — H HMnero He noHMMaio, — IloJKajiyMCTa. KaTioiua! — Tbi juoČMUJb poAMHy? — Tbi jiynuje cKa>KM, 3a— (Hto c Heu?) KaTeHbKa„ HeM Mbl JKMBeM? OTKyAa TaKan naTeTMKa? — (CeMHac r paccMeiocb.M — OTBenaM. nonen/iy we cMex noHeceTCR b caMbin Tbi BcerAa BceM HeAoeojieH... KOHeų yjiMųbi m 3aMpeT ne — TaK yw BcerAa? peš HeKOTopoe BpeMR, pacT— Tbi He BbiraAbisan BpeBopuBLuncb b ee rjiySMHe). MR. — Hto Tbi? — BMAMLUb JIM, niOGHTb — KaTR, MHe cMeuiHo! pOAMHy — 3TO He 3H3HMT CMeLBHO M SoJlbHO. sonMTb «ypa», y Hac Bce ot___ ____ Ha J1HHHO. — flepecTaHb xoTb BpeMR, Čeperaa. Otjiojkm pe— JlaAHO, OCTaBMM. neTMUMto Ha 3aBTpa, kotas — HeT y>K, ash aotoboMeHR He SyAeT. pMTb. H xony cKa3aTb, hto... — XopoLuo, KaTtOLLia, MHe OcTasMM. Mnp HecoBepTOJibKo cMeiDHO. KawAaa aa- LueHeH? AaeT ce6e... no KpaMHen Me— Hto 3a SemeHbiH pmtm. pe MHorne... m HMnero. Pa3Be Y Hac H<e He TpeTMM 3kt! He BeceriMT TaKoe? fAe-TO, Ha IlpoLuy Te6n. KaKOM-To 3Tane JKM3HH, pa3— Ho, KaTiOLua, Tbi caMa BMTMR HeJIOBeK MTO-TO Tepn- noAYMan, cjimlukom CTpaHHo 3a- TaK čeceAOBaTb. eT. (HHTepecHo, Kyąa n HepeajibHo. SpeAY AaJibUJe?). Ero oxBaTbi— E C JI M XOH&LUb, TO A3l saeT rjiyčoKaR TOCKa, oh ne— B KaKOM C Mbl C Jie? pecTaeT BepMTb b ce0R, a 3a— HeyjKejiM HenoHRTHo? Aa OAHO M B OKpyH4aiOLUMX J1IO- ecJiM 6bi oh 6bui coBepujeHAeū, a noTOM m b Apyjuoy, HblM, pa3Be CyLųeCTBOBajlM 6bt M B JlK)6OBb, M B MCKpeH- TorAa HayKM, MCKyccreo? HocTb. HejioBeK MeneTCR, My- ripoCTO CMeLUHO. naeTCR. Oh xoneT w«Tb jiyn— Ax bot AčUKe KaK. A jiioLue, m He noJiynaeTCR. A oh 6oBb ecTb? He rjiyn, m TorAa HaHMHaiOT— CjiynaeTCR. cr cTpaAaHMR, m eMy npMRT— A CBRToe b nejioseKe? HO CO3HaHHe TOCKJ1MBOCTM MX
— Bce-TaKM KpacMB Hauj ropoA HOMbio. Tbi ycnoKOMjiac.b, KaTiOLua? MonHMUJb. Mbi noMAeM c toSom no otoMy nepeyjiKy? CorjiacHa? — Kan xoHeLUb. — A 3Aecb xopoLuo. 0oHapM CTapMHHbie. TMLBMHa. KaK KorAa-TO. TyT npnxoAHT pobLaimėjo Vilniaus moterys Hoe, KaKoe-To pagocTHoe nyBCTBO rjiySoKoro ycnoKoeir Minsko vyrai HMR, BCnOMMHaeLJJb TOJlbKO TO jiynujee, hto ocTajiocb b naKovo 25 — 26 d. d. Univer mrtm: AeTCTBO, nepByio jiiositeto sporto salėje Nr. 1 KayHac? 60Bb. Te6e RCHO MbICJIMTCR... - Aa. vyko draugiškos tinklinio — Hy, M KaK Tbi MblC— Bnepeg! M ohm lujim no Kovo 21 dieną draugiškuo varžybos. Susitiko Vilniaus JlMLLIb, MOMeT SbITb HejlOBeK n/iFUKy, gepH<a se susitikimuose rungtyniavo ir Minsko universitetų vyrų necnaHOMy cnacTJiMB? o6ysb b pyHax. TaK npHATHO VVU Gamtos fak. ir KPI ir moterų komandos. — HeT, KaTeHbKa, Mbl hmVilniaus filialo III kurso Pirmos į kovą stoja mote LuaraTb no ropaneiviy cyxowy KorAa He yAocTOMMCR cTOJib m sportininkai. Krepšinyje pa rys. Jaunąsias minskietes šį necKy, KOTopbiM xpycTMT BbicoKOM Harpagbi. Hero He jėgesni buvo KPI studentai, kartą egzaminavo |prityręs, CTOHeT OT HenONLepHOM THffle- AaHo nejioBeny, toto oh He kurie nugalėjo 74:58; Gamtos tituluotas varžovas - res- CTM, HaBaJlMBLUeMCR Ha Hero nojiynMT. CKOJibKo nėr cyLųefak. sportininkai atsirevan publikos čempionės, Balta- JKapKMM JieTOM... CTByeT Hauj cTapeHbKMM mmp, no— C ji y lli a n, Cepe>Ka, šavo tinklinio aikštelėje lai- rusės nesutrinka ir renka a jiMHHoe cnacTbe nocTORHmėdami 3:0. — Gerai žaidė taškus. Tuo tarpu vi In te mojihm, noJKajiyMCTa. He o6m- ho ycKOJib3aeT ot Hac m jieJKancR. A ecjiM y Te6R Ta- tmt rAe-TO BnepeAR» noSjinVVU tinklinio rinktinės na- tėms žaidimas nesiseka. riai J. Vasiliauskas Ir V. Pajutusios pralaimėjimo KaR noTpeSHocTb BbicKa3aTb- 3OCTM OT Hac, M He AOCTaTb Bliudžius. pavojų, mūsų merginos pra CH, nMUJM pOMaHbl. ero. A ceroAHRLUHRR cųeHa R aKTep. deda žaisti darniau ir laimi AHeM? rioneMy Te6e TaK xoripaBAa, Tbi we juoSMUJb Tejiocb yHM3MTb MeHR, pirmą partiją. Likusiose par YAaTECHNIKUMIEČIŲ BoenpMRTMR. HejioBeK ynMsatijose neginčytinai pranašes paccy>KAaTb o jiioSbm k npn- pMTb KaK MOMHO SoJlbHee? PERGALĖ nės buvo vilnietės. Jos lai P0Ae, My3blKe, MMBOnHCH... MyHMHHa M JKeHLųMHa M3O- eTCR 3TMM. — KaTR, nepecTaHb. HaAoeno! jirajiMCb Apyr nepeA APyroM Neseniai VVU Ekonomikos mėjo 3:0. MenoBen — Tbi, oKa3biBaeTCR, yMeBot noTepRJi Už merginų pralaimėjimą nepeA co6om. fak. krepšininkai žaidė drau m, «aeLUb 3JlMTbCR? Tbi KpMHMLUb Aa m caMM 3HaMeHMTOe hto-to, Uni Ha MeHR? IloJKb, oSjieneHHaR b paMKM giškas varžybas su Vilniaus atsirevanšavo Minsko weTCR, HaBcerAa. vyrai. Jie įveikė npaBAUBOcTM, jiMųeMepne — kooperatinio technikumo versiteto Cepenta. — Mbl npMLUJIM, — H3BMHH. Tbi H<e He... bot HaujH 6ojie3HM Ayxa. H sportininkais. Varžybos vyko musų vaikinus santykiu 3:1. — Kto? He ųejiyn MeHR ceroAHR. cennac, KorAa r roBopio c maždaug apylygiai, tik į var Mūsiškiai sugebėjo jasiprie— OnRTb jiMųeMepue, Ka— Hy He 3Haio. K neMy žybų pabaigą technikumie- šinti minskiečiams tik pirmo HaM ccopMTbCR? /ĮasaM He 6y- to6om, to caM, noHMMaeLUb(l), Tiouja! He A©Jiaw Toro, hto caM He 3Haio tohho, roBopio partiją AeM. Xopoiuo? čiai atsiplėšia ir laimi 2 taš se partijose. Pirmą XOHeLDb. ’iami............... Minsko Univerjim npaBAY, BepHee, to, hto kų persvara 42:40. Pastebė 17:15 — OTKyąa Tbi 3HaeuJb, hto (CeMHac HaAo yjibiČHyTbCR. flyiYiaio, mjim jiry, Tpenjuocb, sime, kad ekonomistų ko siteto studentai. Antroje par- Bot TaK. Kan mojkho npMRTn HtaJKAY TBOMX J1OČ3aHMM? bhmatkakli kova baigiasi Hee m A°6pee, m OHa ycnoKo- BO36y«<AeHHbiM bmaom manda buvo sudaryta iš pir tijoje — A 3to noujjio. mūsų vaikinų pergale. Liku- mtcr). MaTejibHoro cjiyuuaTejiR. makursių. — flo CBMAaHMR. Cepe»<a, He HaAo 6ojibsiose partijose pranašesni A. TAMAŠAUSKAS — Xopoujo, KaTiOLua? — R noBepHycb m y^Ay. MHe CJ1MLUKOM TRJKeJIO. Lile, buvo Minsko studentai, pasi— Tbi npaB. — H oneHb npMRTHo. HeT, r He Mory nona pacžymintys šoklumu ir stipriais KaTR AOJiro CTORJia b noAT»CKa3aTb... smūgiais. e3Ae, Kypnjia. — Hto cjiynnjiocb, KaTioKitą dieną vyko revanšinės — fla, KorAa r BnepBbie — riOMHMLUb, KaK cKa3aji Lua? rungtynės. Vėl nugalėjo KynpMH b B3RJia cnrapeTy? A... b Katfie «RMe»: «TaKosa — HMnero. llpoBOAK MeHR Vilniaus studentės 3:1. La BJiaCTb reHMFi! EAHHCTBeHHaR nonpoSoBajia b npouuioM roAomom... fla, cKa>KM, nowajiyMbai atkaklios buvo vyrų BJiaCTb, KOTopaR He 6epeT AY. KaK we r paHbuie noneMy Te6R b AeTCTBe 3Hajia npo TaKoe HacjiawAePraėjusį trečiadienį centri rungtynės. Vadovaujami tre cbom npeKpacHbie pyKM He cTa, nerio S. KriČialos, mūsų vai noAJibiM pa3yM, a Tenjiyio Ay- npO3Baj1M XpMCTOCMKOM? HMe? KaH Tenno, thniame komjaunimo komitete, kinai siekė pergalės. Tačiau ujy nejiOBeKa». — A... riyCTRKM. ripoCTO R xo, M cnaTb coBceM He xoJlIoSHJl B3blBaTb K COBeCTH. kaip ir visada, buvo linksma jiems nepavyko nugalėti su— KaK YAHBMTeJIbHO TOHHO, Henyxa. Jlyniue He paccnpa- HeTCR. TonbKo ryji KaKon-To b yLuax, m SyATo’rojioBy cjierir triukšminga. Čia rinkosi ne maniai žaidusiųc minskiečių, MeTKo! Bot nocMOTpH Ha CHaWH, Tbi JiyHLUe Mūsiškiai buvo lygiaverčiai «MblCJlb», BMAMLUb, KaK H K>p- LlIMBaM. Ka cAaBjiMBaeT, ho mrtko tik komjaunuoliai keisti do- varžovai, tik JieHMc cKyn Ha cpeACTBa M3o- HTO C TO6OM? minskiečiams, TaK, jiacKOBO. CTpaHHo, none— Tbi MeHR TOJKe He packumentų, bet ir visuomeni- šį kartą sportinė sėkmė 6pa>KeHMH, TOJibKo rjiaBHoe — My noHTM b ųeHTpe ropoAa nių organizacijų atstovai, buvo baltarusių pusėje, kurie corSeHHan MaccHBHan Kopun- cnpaujMBaM. cjibiujeH ryAOK napoBO3a m — Tbi ycTajia? nepecTyn Hojiec? HeBan c^Mrypa c HaKJioHeHinterklubo nariai, Svečiuosna ir nugalėjo P.3:1.JANKAUSKAS — riOHTM. HblM, TOHte KOpMHHeBbIM He— TorAa, MOMeT 6biTb, eu;e pas mus atvyko Lietuvoje penoM, KOTopbin BbiųseneH noryjiReM? — Hto r en xoTeji _ ______ cKaviešėjusi Norvegijos jaunimo SejibiM. B Kepene Ase orpoM— HeT. Tbi we caM tobo- 3aTb? 3a6aBHo. flawe oneHb. Hbie LųejiM, — rjia3a, Mcnycpolitinių organizacijų delega Pmji: Bcerfla AOJDKeH ocTa- ripOTMBHO. He noHMMaio, B HaioLųMe cMRHHe Ha ccbepMne- BaTbCR XOTR 6bl HeSoilbLLlOM cija. Priėmimo metu prorek cKyio noBepxHocTb. H Bce. H 3anac, htoSm HMKaKon nyc- HeM AeJio? R AencTBMTejibHo Tepmo ce6n. K HeMy CTpetorius Br. Sudavičius svečius Tbi nonajicfi, KaK hm KpyTMCb TOTbi, Aa>Ke b ptoMKe. R MMJ1CR, K TOMy npHUJeji. tboh b njieHy. trumpai supažindino su Uni Nuoširdžiai dėkojame Vil — —AyLua — JIobko. Hto w, noiiuiM. CTan _______ __________ _______ CJ1OJKHOM JlMHHOCTbK). R ycTajia m HMnero He versiteto istorija. Pokalbio niaus Valstybinio universite noHMMaio, — H Bce-TaKM, b neM Ypa! JIioah! /JaMTe cajiiOT b moh Ayuja He b metu mūsų studentai domėjo to Ekonomikos fakulteto de njieHy. He Bpn! Tbi npocTo CMbICJl JKM3HM, XpMCTOCMK?.. 1000 3annoB b MOK) HeCTb. ot mom poAHTejiM, Tbi 3Ha- BbiBecHTb ųj/iarn. Bce Ha si norvegų jaunimo gyveni kanatui, pramonės planavimo XOHeUJb BbirjlHAOTb yMHbIM. Beiųe, ohm He poAHbie. 3to yjiHųbi. B Mupe nORBMJiaCb mu, o svečiai — mokymosi specialybės grupės vadovui Ho cyLųecTByeT SojibUJaR pa3- Apy3bR Moero oTųa — rieT- RpnanujaR KHflHBHgyaJlbpoBa. Ohm npniOTMjiM MeHR HOCTb, KOTopan m caMoe cesąlygomis Universitete, stu ir draugams, užjautusiems ir HavaAO b Ne 5 b 48-om, KorAa yMep OTeų. noHHMaeT. A cennac dentų visuomenine veikla.
Draugiški susitikimai
SVEČIAI IŠ NORVEGIJOS
PADĖKA
padėjusiems, mūsų mylimam Po to svečiai iš Norvegijos sūnui Martynui mirus. susipažino su Moksline bib KOZYROVICIAI lioteka. Labiausiai juos do mino senovės lietuvių rank Ekonomikos fak. prekių raščiai, TSRS ir užsienio šalių mokslo spec. I kurso stu dentę Antaniną ŠEGŽDAIliteratūra. TĘ, jos mylimam tėveliui Eug. CEPONAITE mirus, užjaučia grupės draugai.
Atidaryta paroda Š. m. kovo 22 d. Mokslinės bibliotekos Metodiniame sky riuje (prie bendrosios skai tyklos) atidaryta istorinės li teratūros bibliografinių prie monių paroda. Parodoje eks ponuojami Tarybų Sąjungoje, Lietuvoje ir užsienio šalyse išleisti literatūros sąrašai, rodyklės, katalogai, biulete niai ir pan. Leidiniai pateikiami atski ruose stenduose, tai leidžia skaitytojams geriau su jais susipažinti. Pa rodą atidaryta kasdien nuo 9 iki 17 vai.
Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos fakulteto fi nansų-kredito spec. I gru pės studentę Onutę GARJONYTĘ, jos mylimam tė veliui mirus. GRUPĖS DRAUGAI IR VADOVAS
Nuoširdžiai užjaučiame III kurso rusistę Nijolę ŠVĖGŽDAITĘ, jos mylimai mamytei mirus. KURSO VADOVAS IR DRAUGAI
Sportuoti ne taip lengva Kaip ir kiekvieną šeš tadienį, taip ir šį skubė jome į fizinio lavinimo už siėmimus. Nemažas būrys mūsų ėjo. O čia dar ry tas, ką tik iš "lovos iššokus, ne pro šalį pasimankštinti. Bet išvydę , . sporto pa talpas, merginos suglumo. Persirengimo kambary žmonių kaip jomarke, o vandens — per sprindį tyvuliuoja. Bet ką gi da rysi, paskaitą yra pa skaita: sportuoti reikia. Šiaip taip sugrudom išmirkusias vandeny kojas į sportinius batelius. Įvir tom į salę. Netrukus at ėjo dėstytoja, ir prasidėjo užsiėmimas. Sudėtingiau-
šių pratimų teko atlikti, net ant dulkėtų ir šlapiais batukais išmargintų grin dų atsigulti. Netruko pra bėgti ši linksmybė. Ir vėl vargais negalais įsibrauname i persirengi mo kambarį. Mat jis toks „didelis“, kad kažin, ar bus keturi kvadratiniai metrai. O jame tuo pačiu metu turi persirengti apie šimtą merginų. 0 mes skubam, o sku bam... Dar į paskaitą (da bar jau busiančią Istorijos ir filologijos fakultete) ne spėsi, juk nuo Fizinio la vinimo katedros geras ga balas kelio. Ir taip suprakaitavu sios, susiplūkusios turė-
• ••
jom sėdėti net dviejose paskaitose. Manote, taip atsitiko tik tą kartą, kovo 18-ąją? Klsytate. Ne kartą tvanas grėsė tam kambariūkš čiui, kuris be kita ko ga lėtų ir didesnis būti. Sa lėje irgi menkas malonu mas: prieš mums atei nant, čia vaikinai dažnai spardo kamuolį, dulkių net keli centimetrai, o iš valyti nėra kam. Argi filologai negali turėti užsiėmimų jų fąkultete esančioje salėje? Norint galima ......._ ,patvarkyti. _____ ..z... Tada nereikėtų nei vėluo tis, nei kitiems trukdyti paskaitų. A. BENDŽIŪTĖ
— R — aTencT.
— R cepbe3Ho. — B ceše He 3aMenan. — ripoLųan. — R npoBOJKy Te6R h cnaHy HeCKOJlbKO CJ1OB. — Hto Tbi Juo6Miub MeHR? — KaTR, pa3Be TaK mojkho? — Hy m AYPan «e Tbi. — KaTR! — npOLųaM, XpMCTOCMK. Aa SyAeT Te6e 3eMjiR nyxoM. — Hto 3to Te6e TaK BeceJ1O? — Mhoto SyAeLUb 3HaTb — SbicTpo cocTapmubCfl. flpoLųan.
OnnTb copsancn. XBaHaAoeno. CeMHac nojiOBMHa oAHHHaflųaToro, y MeHR etųe nojinaca ao peneTMųMM. 3a6ery k HeM. Hto TaKoe? IloneMy hmkto He OTKpbiBaeT? HaAo nocTynaTb k coceAHM. — npocTMTe, Bbi He 3HaeTe, rAe 3yMMepMaHbi? — A Bbi pa3Be He 3HaeTe, MonoAOH HejioBeK? Ohm BHepa HOHbto Bbiexajin b H3paMJlb. — KaK? — A oneHb npocTo. — Aa — Aa. BjiaroAapio. — Hto we, Cepera, Xpmcto3to cmk, MOJioAeų. 3to Aa. r noHMMaio. noroBopMJi. BblCKa3ajlCR. JlK>6onblTHO-C, poHtflana jim 3eMJiR 6oribUJero noAOHKa, neM Tbi? BpRA JiR3aopobo! YMeTb rnaBHoe HaAo! He bcrkmm cMoweT. KaK Tbi yXMTpMJlCR rpR3blO BOMHy M BeJlMKyiO OKTRSpbCKyiO He oSjiMTb?! He ycneji, HaBepHo. Oh 3acT0Haji m, ceB Ha TpoTyap, CTaji KanaTbCR M3 ctopOHbl B CTOpOHy, Ka3aJlOCb, 6yAeT jierne. XoTejiocb, hto6bi Bce BMAeJiM, KanaR oh cKOTMHa. Mmmo npoxoAHJia AeByLUKa, ocTaHOBMjiacb bo3Jie CepreR, yjibiSHyjiacb. — Bbl HTO, MOJIMTeCb? Ho ųepKOBb-TO He 3Aecb, a HanpaBo. Bbi HeMHoro oujm6JlHCb! — n... 3to... no CTaHMCJiaBcKOMy, AOByujKa... noHMMaeTe?... ūycTb Aa>«e o6martcr. Bbi noHHMaeTe? A, BnpoHeM, Bpy. tmt,
(IIpoAOJiJKeHHe
cneAyeT).
REDAKCINE KOLEGIJA
!■■■■■■■■■■* Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 03010
Užs. Nr. 1717