r caRVBinis I scu nencas I VI5ą 5ALli[ PR0L£CARM,Vl€nVKir€5!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TA UTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TUDIJOS
1986 melų kovo 6 dieną baigė darbą Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVII suvažiavi mas. Rytiniame posėdyje skaičiavimo komisijos pirmininkas draugas M. Solomencevas paskelbė partijos centrinių organų rinkimų rezultatus. Suvažiavimo darbo pertraukos metu įvyko TSKP Centro Komiteto plenumas. TSKP CK Generaliniu Sekretoriumi vieningai išrinktas draugasM. Gorbačiovas. Plenumas išrinko TSKP CK Politinį biurą, TSKP CK Sekretoriatą, patvirtino Partinės Kontrolės Komiteto prie TSKP CK pirmininką. TSKP Centrinė Revizijos Komisija savo posėdyje išrinko komisijos pirmininką. Baigiantis posėdžiui, TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas M. Gorbačiovas pasakė baigia mąją kalbą, kuri buvo išklausyta labai atidžiai ir ne kartą nutraukiama ilgų plojimų. M. Gorbačiovas skelbia Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVII suvažiavimą baigtą.
KRONIKA LANKĖSI DELEGACIJA Universitete lankėsi Vilniuje išėjusi Lenkijos jungtinės rbininkų partijos delegacija, dovaujama LJDP CK pirmojo iretoriaus, LLR valstybės takrs pirmininko V. Jaruzelskio. eiial apžiūrėjo Universiteto ansamblį, palėjo gėlių prie Dzeržinskio memorialinės 'tos Universiteto kieme.
levičiūtė apžvelgė EKFF „KP" štabo (viršininkas I. Lukoševi čius) veiklą, pažymėjo, jog sis temingai ir laiku rengiami reidai, Posėdyje, kuris įvyko vasario patikrinimai. Daug dėmesio ski 27 dieną, buvo svarstomi du ria veiklai, įgyvendinant TSKP klausimai: „Komjaunimo prožek CK nutarimą „Dėl priemonių gir toriaus" veikla ir jos tobulinimo tavimui ir alkoholizmui įveikti". kryptys, EKFF ir MaF „KP" šta Matematikos fakulteto „KP" bų veikla" ir išklausyta informa štabas šiais mokslo metais suge cija apie VU komjaunimo komi bėjo tik paruošti darbo planą, teto nutarimo „Dėl FF komjauni tad jo veikla įvertinta nepaten mo komiteto darbo vadovaujant kinamai. Posėdyje buvo nutarta akademinėms grupėms" vykdy MaF „KP" štabo visų sektorių mą. Universiteto „Komjaunimo pro darbą pavesti VU „KP" štabo žektoriaus" viršininkė L. Andziu kontrolei iki gegužės mėnesio. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
AŠTUNTĄJĮ KARTĄ
tou aštuntus metus iš eilės Iniaus universiteto SDAALR mietui už geriausius socialis to lenktyniavimo tarp Villūs aukštųjų mokyklų ro mius įteikiama SDAALR mieskomiteto pereinamoji vėliaŠiemet iškilmingo posėdžio kojoje Auloje metu ją ĮtelYilniaus m. Lenino rajono LALR komiteto pirmininkas 2uk. Dėkodamas už šį apanojimą VU SDAALR komipirmininkas A. Sapožnikopažymėjo, jog jį iškovoti ėjo aktyvi Universiteto reklto, partijos, komjaunimo bei is9jungos komitetų pagalba.
PAMINĖTOS metines ^sario 26 dieną Istorijos fatete įvyko SMD LTSR—TSRS 'nJ°s būrelio pastangomis su alsuotas 650-ųjų Pilėnų gyl lietinių minėjimas. Vakare
Leiskit pradėti banaliai: regis dair taip neseniai tau kuo iš kilmingiausiai įteikė studento pažymėjimą, paspaudė ranką, pa linkėjo turiningų, kūrybingų metų Universitete. Jauteisi vos ne pasaulio viešpačiu, nors bu vai gerokai pamurkdytas fon tane ir be jokių reremonijų „užantspauduotas" — „Fux". Džiaugsmas, pasididžiavimas, aibė svajonių. Šiandien esam nepalyginamai solidesni, ramesni. Pusdiplomis lankomės paskaitose, seminaruojau rankose. Laikom egzaminus, se. Kenčiam netgi pačias nuo bodžiausias valandas, kai dėsty tojas monotoniškai skaito iš vadovėlio nurašytas tiesas. Ateis prodekanas, suskaičiuos it viš čiukus, išeis ir vėl laikas tekės įprasta vaga. Taip ir diplomo sulauksim. Taigi, viskas būtų savo vietose, bet, va, pasirodo laikraščio puslapiuose visokiausių
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 9 (4348) 1986 M. KOVO 11 D.
ANTRADIENIS KAINA 2 KAP.
į i *J/ J i t t t
savo protą ir lavintumės, galė tume, eidami tikru keliu, ieško ti, mokytis pasiekti, pažinti ir priartėti prie kokios nors tie sos". Dabar jau dvidešimtojo amžiaus pabaiga, kai žmonija turi sukaupusi milžiniškus iš minties, mokslo, kultūros lo bius. Akivaizdu, jog visko ap rėpti neįmanoma. Taigi, puolam į kraštutinumus: nusispjaunam arba plaukiojam plačiai, bet pa viršiuje. „Jeigu panorėtume..." O visų pirma — jeigu žinotume, ko norime, galbūt lengviau būtų susigaudyti ir savo chaotiškoje sieloje, ir pašėlusiam mūsų am žiuje. Betgi išaugom iš „fukso” kelnių, palaidojom ir fuksišką optimizmą. Kur kas paprasčiau mažai norėt arba pasitenkinti niekuo. Nieko nenorėti — nieko neturėti. Tuomet kuriems ga lams dejuojama dėl savo diletantiškumo? SAVISAUGA Kelios minutės iki egzamino. Karštligiškai verčiami puslapiai. Dar tą atminti, aną. Nematyti galo faktams, įvykiams, teori-
„SENJORO“ AKIMIS „ereziškų" minčių, kaip „Neiš galvotos istorijos" („Tarybinis studentas" Nr. 2) arba penkta jame numeryje apie tuštybės mugę rašoma. Norima pasakyti, kad ne viskas gerai?
DILETANTAI Atvirai prisipažįstam jais esą. Mušamės į krūtinę, tik ne ka žin kiek naudos iš to verkšle nimo. Amžiaus tempai — bė gam, bet nespėjam. Yra niekam tikusių formalių paskaitų, kai kalamos tos pačios senos ir pa senusios tiesos. Krūva pačių įvairiausių disciplinų. Mokyklos „palikimas" — stereotipinis mąstymas. Šitaip dažniausiai aiškinam (teisinam?) savo neiš manymą. Žinoma, dalis tiesos yra, tačiau kodėl nepaieškojus dar objektyvesnių priežasčių. Netoli, kad ir savyje. Vokiečių dailininkas Albrechtas Diureris dar penkioliktame amžiuje taip samprotavo: „Noras daug žinoti ir per tai suvokti tikrąją visų daik tų esmę duotas mums gamtos. Tačiau silpnas mūsų protas ne gali pasiekti visiškos tobulybės visuose moksluose, menuose, tiesoje ir išmintyje. Tačiau tai nereiškia kad mums apskritai nepasiekiama išmintis. Jeigu pa norėtume nušlifuoti mokymusi
joms. Apima neviltis arba abe jingumas. Iš tikrųjų kartais net labai stengiantis neįmanoma su kimšti į galvą reikalingos egza minui medžiagos taip, kad le miamu momentu nesusipainiotum. Pagaliau, toji medžiaga neuž silaiko ilgam, nes jinai neapgal vota, neaptarta, o viso labo skubotai užfiksuota kaip atsaky mas į kažkurį bilietą. Kokią prasmę tuomet ji turi? Dauguma su tuo nuoširdžiai sutinka. Teko girdėti nuomonę, kad reikia dau giau seminarų. Tačiau kai „Ne išgalvotų istorijų" autorė pa bandė ieškoti realesnės išeities, pasiūlė įvesti konkrečiai žurna listams koliokviumus ar ką nors panašaus, pasigirdo nemaža pasi piktinusių ir burnojančių balsų. Paradoksalu. Staiga prapuola tvir tų žinių troškimas. O jeigu dar pavyksta „laimingą" bilietą" iš sitraukti, sėkmingai nusirašyti, gauti stipendiją, tai nė kvapo ne lieka kritiško požiūrio ir noro to bulinti mokymo procesą. Pasidarom visi vieningi, vienodi ir vis kuo patenkinti. Kartais, tiesa, apima liūdesys, kai suvokiam, jog mokomės dėl stipendijos, diplomo, bet skubam „užčiaupti" tokias nenaudingas mintis. Ir vėl viskas normalu. Jolanta MIŠKINYTE
Jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiinniiiiiiiiiiiii iiiiiinitiiiiiiiiiiiiii 'iiiiiHiHiiiiiiiiiiimiiiiiiiilliiiiiti
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Vido NAUJIKO nuotrauka
dalyvavo MA Istorijos instituto darbuotojas A. Nikžentaitis, savo diplominiame darbe nagrinėjęs Pilėnų lokalizacijos temą. Rengi nio dalyviai išklausė pranešimą apie paskutiniuosius tyrimus šio je srityje. Įdomu, kruopščiai pa ruoštą pranešimą „Pilėnų tema
literatūroje" perskaitė istorijos fakulteto IV k. studentė J. Jaksebogaitė. Vakarą pagyvino skai drių programa bei istorijos fakul teto etnografinio ansamblio daina. Vytenis ALMONAITIS
Vasario 25 dieną Įvyko Uni versiteto studentų profsąjungos komiteto posėdis, kuriame buvo susumuoti sportinių varžybų tarp bendrabučių rezultatai. Šiuo klausimu pranešimą padarė sporto komisijos pirmi ninkas G. Tamošiūnas. Jis pažy mėjo, kad dar buvo nemaža trū kumų organizuojant sportines
varžybas tarp bendrabučių: tik kelių bendrabučių sporto ko mandos dalyvavo visose rungty se, bendrabučių tarybų pirminin kai nebuvo laiku Įspėti apie vykstančias varžybas. Susuma vus rezultatus, pirmoji vieta pas kirta 10 bendrabučio I korpu sui, antroji — 10 bendrabučio II korpusui, trečioji vieta — 12 bendrabučio I korpusui ir 18 bendrabučiui.