r caRVBinis I scu nencas I VI5ą 5ALli[ PR0L£CARM,Vl€nVKir€5!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TA UTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TUDIJOS
1986 melų kovo 6 dieną baigė darbą Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVII suvažiavi mas. Rytiniame posėdyje skaičiavimo komisijos pirmininkas draugas M. Solomencevas paskelbė partijos centrinių organų rinkimų rezultatus. Suvažiavimo darbo pertraukos metu įvyko TSKP Centro Komiteto plenumas. TSKP CK Generaliniu Sekretoriumi vieningai išrinktas draugasM. Gorbačiovas. Plenumas išrinko TSKP CK Politinį biurą, TSKP CK Sekretoriatą, patvirtino Partinės Kontrolės Komiteto prie TSKP CK pirmininką. TSKP Centrinė Revizijos Komisija savo posėdyje išrinko komisijos pirmininką. Baigiantis posėdžiui, TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas M. Gorbačiovas pasakė baigia mąją kalbą, kuri buvo išklausyta labai atidžiai ir ne kartą nutraukiama ilgų plojimų. M. Gorbačiovas skelbia Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVII suvažiavimą baigtą.
KRONIKA LANKĖSI DELEGACIJA Universitete lankėsi Vilniuje išėjusi Lenkijos jungtinės rbininkų partijos delegacija, dovaujama LJDP CK pirmojo iretoriaus, LLR valstybės takrs pirmininko V. Jaruzelskio. eiial apžiūrėjo Universiteto ansamblį, palėjo gėlių prie Dzeržinskio memorialinės 'tos Universiteto kieme.
levičiūtė apžvelgė EKFF „KP" štabo (viršininkas I. Lukoševi čius) veiklą, pažymėjo, jog sis temingai ir laiku rengiami reidai, Posėdyje, kuris įvyko vasario patikrinimai. Daug dėmesio ski 27 dieną, buvo svarstomi du ria veiklai, įgyvendinant TSKP klausimai: „Komjaunimo prožek CK nutarimą „Dėl priemonių gir toriaus" veikla ir jos tobulinimo tavimui ir alkoholizmui įveikti". kryptys, EKFF ir MaF „KP" šta Matematikos fakulteto „KP" bų veikla" ir išklausyta informa štabas šiais mokslo metais suge cija apie VU komjaunimo komi bėjo tik paruošti darbo planą, teto nutarimo „Dėl FF komjauni tad jo veikla įvertinta nepaten mo komiteto darbo vadovaujant kinamai. Posėdyje buvo nutarta akademinėms grupėms" vykdy MaF „KP" štabo visų sektorių mą. Universiteto „Komjaunimo pro darbą pavesti VU „KP" štabo žektoriaus" viršininkė L. Andziu kontrolei iki gegužės mėnesio. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
AŠTUNTĄJĮ KARTĄ
tou aštuntus metus iš eilės Iniaus universiteto SDAALR mietui už geriausius socialis to lenktyniavimo tarp Villūs aukštųjų mokyklų ro mius įteikiama SDAALR mieskomiteto pereinamoji vėliaŠiemet iškilmingo posėdžio kojoje Auloje metu ją ĮtelYilniaus m. Lenino rajono LALR komiteto pirmininkas 2uk. Dėkodamas už šį apanojimą VU SDAALR komipirmininkas A. Sapožnikopažymėjo, jog jį iškovoti ėjo aktyvi Universiteto reklto, partijos, komjaunimo bei is9jungos komitetų pagalba.
PAMINĖTOS metines ^sario 26 dieną Istorijos fatete įvyko SMD LTSR—TSRS 'nJ°s būrelio pastangomis su alsuotas 650-ųjų Pilėnų gyl lietinių minėjimas. Vakare
Leiskit pradėti banaliai: regis dair taip neseniai tau kuo iš kilmingiausiai įteikė studento pažymėjimą, paspaudė ranką, pa linkėjo turiningų, kūrybingų metų Universitete. Jauteisi vos ne pasaulio viešpačiu, nors bu vai gerokai pamurkdytas fon tane ir be jokių reremonijų „užantspauduotas" — „Fux". Džiaugsmas, pasididžiavimas, aibė svajonių. Šiandien esam nepalyginamai solidesni, ramesni. Pusdiplomis lankomės paskaitose, seminaruojau rankose. Laikom egzaminus, se. Kenčiam netgi pačias nuo bodžiausias valandas, kai dėsty tojas monotoniškai skaito iš vadovėlio nurašytas tiesas. Ateis prodekanas, suskaičiuos it viš čiukus, išeis ir vėl laikas tekės įprasta vaga. Taip ir diplomo sulauksim. Taigi, viskas būtų savo vietose, bet, va, pasirodo laikraščio puslapiuose visokiausių
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 9 (4348) 1986 M. KOVO 11 D.
ANTRADIENIS KAINA 2 KAP.
į i *J/ J i t t t
savo protą ir lavintumės, galė tume, eidami tikru keliu, ieško ti, mokytis pasiekti, pažinti ir priartėti prie kokios nors tie sos". Dabar jau dvidešimtojo amžiaus pabaiga, kai žmonija turi sukaupusi milžiniškus iš minties, mokslo, kultūros lo bius. Akivaizdu, jog visko ap rėpti neįmanoma. Taigi, puolam į kraštutinumus: nusispjaunam arba plaukiojam plačiai, bet pa viršiuje. „Jeigu panorėtume..." O visų pirma — jeigu žinotume, ko norime, galbūt lengviau būtų susigaudyti ir savo chaotiškoje sieloje, ir pašėlusiam mūsų am žiuje. Betgi išaugom iš „fukso” kelnių, palaidojom ir fuksišką optimizmą. Kur kas paprasčiau mažai norėt arba pasitenkinti niekuo. Nieko nenorėti — nieko neturėti. Tuomet kuriems ga lams dejuojama dėl savo diletantiškumo? SAVISAUGA Kelios minutės iki egzamino. Karštligiškai verčiami puslapiai. Dar tą atminti, aną. Nematyti galo faktams, įvykiams, teori-
„SENJORO“ AKIMIS „ereziškų" minčių, kaip „Neiš galvotos istorijos" („Tarybinis studentas" Nr. 2) arba penkta jame numeryje apie tuštybės mugę rašoma. Norima pasakyti, kad ne viskas gerai?
DILETANTAI Atvirai prisipažįstam jais esą. Mušamės į krūtinę, tik ne ka žin kiek naudos iš to verkšle nimo. Amžiaus tempai — bė gam, bet nespėjam. Yra niekam tikusių formalių paskaitų, kai kalamos tos pačios senos ir pa senusios tiesos. Krūva pačių įvairiausių disciplinų. Mokyklos „palikimas" — stereotipinis mąstymas. Šitaip dažniausiai aiškinam (teisinam?) savo neiš manymą. Žinoma, dalis tiesos yra, tačiau kodėl nepaieškojus dar objektyvesnių priežasčių. Netoli, kad ir savyje. Vokiečių dailininkas Albrechtas Diureris dar penkioliktame amžiuje taip samprotavo: „Noras daug žinoti ir per tai suvokti tikrąją visų daik tų esmę duotas mums gamtos. Tačiau silpnas mūsų protas ne gali pasiekti visiškos tobulybės visuose moksluose, menuose, tiesoje ir išmintyje. Tačiau tai nereiškia kad mums apskritai nepasiekiama išmintis. Jeigu pa norėtume nušlifuoti mokymusi
joms. Apima neviltis arba abe jingumas. Iš tikrųjų kartais net labai stengiantis neįmanoma su kimšti į galvą reikalingos egza minui medžiagos taip, kad le miamu momentu nesusipainiotum. Pagaliau, toji medžiaga neuž silaiko ilgam, nes jinai neapgal vota, neaptarta, o viso labo skubotai užfiksuota kaip atsaky mas į kažkurį bilietą. Kokią prasmę tuomet ji turi? Dauguma su tuo nuoširdžiai sutinka. Teko girdėti nuomonę, kad reikia dau giau seminarų. Tačiau kai „Ne išgalvotų istorijų" autorė pa bandė ieškoti realesnės išeities, pasiūlė įvesti konkrečiai žurna listams koliokviumus ar ką nors panašaus, pasigirdo nemaža pasi piktinusių ir burnojančių balsų. Paradoksalu. Staiga prapuola tvir tų žinių troškimas. O jeigu dar pavyksta „laimingą" bilietą" iš sitraukti, sėkmingai nusirašyti, gauti stipendiją, tai nė kvapo ne lieka kritiško požiūrio ir noro to bulinti mokymo procesą. Pasidarom visi vieningi, vienodi ir vis kuo patenkinti. Kartais, tiesa, apima liūdesys, kai suvokiam, jog mokomės dėl stipendijos, diplomo, bet skubam „užčiaupti" tokias nenaudingas mintis. Ir vėl viskas normalu. Jolanta MIŠKINYTE
Jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiinniiiiiiiiiiiii iiiiiinitiiiiiiiiiiiiii 'iiiiiHiHiiiiiiiiiiimiiiiiiiilliiiiiti
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Vido NAUJIKO nuotrauka
dalyvavo MA Istorijos instituto darbuotojas A. Nikžentaitis, savo diplominiame darbe nagrinėjęs Pilėnų lokalizacijos temą. Rengi nio dalyviai išklausė pranešimą apie paskutiniuosius tyrimus šio je srityje. Įdomu, kruopščiai pa ruoštą pranešimą „Pilėnų tema
literatūroje" perskaitė istorijos fakulteto IV k. studentė J. Jaksebogaitė. Vakarą pagyvino skai drių programa bei istorijos fakul teto etnografinio ansamblio daina. Vytenis ALMONAITIS
Vasario 25 dieną Įvyko Uni versiteto studentų profsąjungos komiteto posėdis, kuriame buvo susumuoti sportinių varžybų tarp bendrabučių rezultatai. Šiuo klausimu pranešimą padarė sporto komisijos pirmi ninkas G. Tamošiūnas. Jis pažy mėjo, kad dar buvo nemaža trū kumų organizuojant sportines
varžybas tarp bendrabučių: tik kelių bendrabučių sporto ko mandos dalyvavo visose rungty se, bendrabučių tarybų pirminin kai nebuvo laiku Įspėti apie vykstančias varžybas. Susuma vus rezultatus, pirmoji vieta pas kirta 10 bendrabučio I korpu sui, antroji — 10 bendrabučio II korpusui, trečioji vieta — 12 bendrabučio I korpusui ir 18 bendrabučiui.
2 Tarybinis studentas
Turbūt jau visi spėjo pamiršti, o gal kai kurie nežinojo, kad nuo vasario 17 iki 24 dienos vy ko taupumo kontrolės savaitė. Kas gero ar taisytino pastebė ta šiais metais? Pora prie šildy tuvo prikepusių marškinių, be reikalo deganti šviesa prieš kambariuose ir... kažkas naujo. Vasario 20 dieną nuo 14 vai. iki 23 vai. (o gal ir ilgiau), kai spaudė septyniolikos laipsnių šaltukas, galėjome Stebėti, kaip penkiaaukščio bendrabučio ket virtojo aukšto gyventojai atidarę langą vėdino kambarį. O gal... šildė orą lauke? Paklausti nebu vo ko, nes gyventojai (os) buvo išvykę. Šilčiau pasidarė kam nors, stoviniuojant po atvertu langu, ar ne, nežinoma... O mes prisiminėme visiems seniai gir dėtas ir žinomas tiesas apie tau pumą. Bet žinoti viena, o taupy ti — kita. Gal kas ims ir suabe jos: „Nejau mes taip nieko ir ne taupome?". Ne! Save taupome. Ištiesti ranką prie jungtuko ar iš rozetes ištraukti jau seniai įkaitusio lygintuvo laidą, išjung ti televizorių, magnetofoną, šil dytuvą..? Ką jūs! Sveikata — brangiausias turtas. Štai pramo nės ekonomikos fakulteto „Kom jaunimo prožektoriaus" reidų faktai: vasario 18 ir 22 rytais neišjungta šviesa 59—60, 74—75, 16—17 kambarių prieškamba riuose, prekybos fakulteto „KP" štabo nariai pastebėjo, kad išei dami iš dušų, studentai pamirš
ta užsukti iki galo kranus, už gesinti šviesą. Tas pats — ir virtuvėje. Kai kuriuose bendra bučiuose šviesa dega per die ną. Vasario 21 dieną 11 vai. šviesa degė teisininkų bendra-
Koks požiūris— tokia tvarka ▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲A bučio trečiame aukšte, 13 vai. fizikų bendrabučio antrame aukšte. Vasario 20 d. vidurnaktį degė šviesos 17 bendrabučio ant rojo aukšto virtuvėje ir prau sykloje, trečio ir penkto aukštų tualetuose bei trečiojo aukšto prausykloje, daugelyje kitų pa talpų. Štai, kaip teisinasi kai kurie 12 bendrabučio I korpuso gy ventojai: 53 kambario merginos šviesą palieka todėl, kad bijo žiurkių, 37 kambario gyvento jai tvirtino, jog šviesa reikalin ga, kad svečiai kelią rastų. Rei kia, reikia... O 19 kambario gy ventojos apskritai nesumojo, ką atsakyti. Bendrabučiuose nakties metu galima būtų išjungti šviesą, tik palikti „budinčias" lempas. Gal tuomet norinčių pasivaikščioti
KĄ NUVEIKĖME ŽIEMĄ Pernai sudarytos Universiteto profsąjungos komiteto turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos nariai jau gali apžvelgti nu veiktus darbus. Buvo pasirašyta nemaža sutarčių su šalies aukš tosiomis mokyklomis, apsikeista turistų grupėmis. Įsigali graži tradicija — apdovanoti kelione fakulteto, užėmusio pirmąją vie tą meno saviveiklos apžiūroje, kultūros klubą. Taip Jerevane šią žiemą pabuvojo medicinos fakulteto kultūros klubo nariai, Universiteto kaimo kapela „Jau nimėlis“ apsilankė Lvovo uni versitete. Matematikos fakulteto stu dentų profsąjungos komitetas seniai draugauja su Lvovo poli technikos instituto studentais. Per žiemos atostogas 28 MaF studentai svečiavosi Lvove, tiek pat ukrainiečių studentų — Vilniuje. 25 FilF studentės ir 18 EKFF profsąjungos aktyvistų pa buvojo Kijeve. Aštuoniolika PEF profsąjungos biuro aktyvistų lankėsi Maskvoje. O Maskvos II Medicinos instituto studen tams labai patiko Vilniaus uni versitetas, ypač savo tvarka ir švara sužavėjo medicinos fakul tetas. Gerai pailsėjo Vilniuje Jerevano studentų grupė. Apie 30 mūsų Universiteto studentų grožėjosi Leningradu,
nedidelė grupelė profsąjungos komiteto narių aplankė savo senus bičiulius — Užgorodo universiteto studentus. Bevelk visur Vilniaus universiteto stu dentai buvo priimami svetingai, draugiškai. Žinoma, ir mūsiškiai nenusižen gė lietuviško svetingumo tai syklėms. Turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos nariams teko atsisakyti žiemos atostogų, rū pintis svečių turiningu poilsiu. Komisijos branduolį sudarė tei sės fakulteto studentai Gintaras Jasaitis, Gintaras Ruplėnas ir Sergejus Montvila. Nuoširdžiai rūpinosi svečių priėmimu, apgyvendinimu ad ministracijos ir ūkio reikalų prorektorius. P. Eigmlnas, jo padėjėja J. Ragaišienė. Visi ko misijos nariai dėkoja jiems už pagalbą. Drąsiai galima tvirtinti, kad tik komisijos gidų, FilF studen čių Irutės Ravinovis, Daivos Kringlškytės, Ilonos Andrlejauskaltės, PEF studentės Irutės Šaiter, TF studentės Irutės Ba. ran dėka mūsų svečiai apvaikš čiojo Vilniaus senamiesti, ap lankė parodas, muziejus, pabu vojo Kaune, Trakuose Ir Išsivežė kuo geriausius prisiminimus apie viešnagę Lietuvoje. Diana LABOKAITE
ŽYGIS UTENOS RAJONE Šiais metais pramonės ekono mikos fakulteto komjaunimo ko mitetas žiemos žygį tarybinės liaudies kovų ir darbo šlovės vietomis nutarė surengti Ute nos rajone. Saulute spindinti pasitiko mus Utena. Utenos rajono komjauni mo komitete susitikome su ant rąja sekretore Laima Mukyte. Aptarę žygio planą, pradėjome pažintį su Utena. Pabuvojome name, kuriame 1918 m. gruodžio — 1919 kovo mėn. veikė Ute nos apskrities karo revoliucinis komitetas, 1919 balandžio—bir želio mėn. Darbininkų ir valstie čių atstovų tarybos vykdomasis
komitetas. Dabar čia įkurtas Ute nos Kraštotyros muziejus. Susi pažinę su muziejaus ekspozicija, sužinoję apie Utenos rajono praeitį ir dabartį, aplankėme karių kapines, paminklus J. Uborevičiui, J. Basanavičiui. Svečiavomės Utenos 4-oje vi durinėje mokykloje. Čia jau penkioliktus metus dirbantis mokyklos direktorius V. Mie želis papasakojo mums apie mo kyklos tradicijas, komjaunuo lišką veiklą, supažindino su mokyklos „Šlovės" muziejumi, interklubo darbu. Utena augantis pramoninis miestas, todėl mes aplankėme
sumažės. Įvairios komisijos vaikšto, ar joms sunku pastebėti neūkiškumą? Deja, jos tik „savo darbu užsiiminėja"... Jūs tvarky kitės — mūsų tai neliečia. „Ach tas bendrabutis..." — ne vienas sudejuoja. — „O tos ko misijos — dar blogiau..." Tačiau dar truputį palaukime, neskubėkime užsikimšti ausų — vandenėlis teka. Teka rytais, dešimtimis litrų, kol šiltas ati teka. Teka vakarais, teka visą parą... Kodėl taip gyvenam, elgia mės? Niekas iš reidų metu užkalbintų studentų negalėjo atsakyti. Mąstom: „Čia ne mū sų, mes čia laikinai, niekas už elektrą, vandenį, šilumą, dujas nuomos neprašo, todėl ir gyve nam taip, kaip geriau.." Tiesiog pripratom viską imti, niekada nesusimąstyti, kas duoda ir kiek visa tai kainuoja. Ką tuomet pa darys tos taupumo savaitės? Laužai galvą ir nežinai, ką čia pasiūlyti. Kad siūlytum laisvą vietą bendrabutyje, tuojau no rinčių atsirastų, bet dabar... Savo bute nepaliksi atvirų lan gų, įjungtos šviesos, skaičiuosi, kiek už kiekvieną kilovatvalan dę teks mokėti. Tačiau pripra tus prie neūkiškumo, sunku bus atprasti. Todėl ar nereikėtų jausti atsakomybės ne tik už pa tį save, bet ir už visus. Juk to reikalauja pats gyvenimas.
Lolita ANDZIULEVIČIŪTE
KUR PABUVOTA Žiemos atostogų metu chemi jos fakulteto studentai neleido laiko veltui. Geru poilsiu jiems tapo Universiteto ir fakulteto komjaunimo komitetų bei fa kulteto profbiuro organizuotos viešnagės kai kuriuose mūsų šalies miestuose....
Net dvi chemijos fakulteto studentų grupės važiavo pasis večiuoti į Maskvą. Viena iš jų — į užsienio kalbų institutą, kur susipažino ir bendravo su užsienio šalių studentais. Antro ji — pas senus savo draugus iš Maskvos M. Lomonosovo uni versiteto chemijos fakulteto, tarp kurių yra ir mūsų žemie tis. Įdomu buvo susipažinti su universiteto rūmais, aplankyti įžymias mūsti šalies sostinės vietas. Chemikų atstovai lankėsi ir Lvovo politechnikos institute. Kai kurie pabuvojo Kijeve. O likusieji namuose patys organi zavo turistinius žygius — kas slidėmis, kas traukiniu ar lėk tuvu, o kas ir pėsčiomis. Vida DANILEVIČIŪTĖ IF žurnalistikos spec. II kurso studentė
Utenos trikotažo ir mėsos kom binatus. Čia mus supažindino su gamybos technologija, įrengi mais, gaminamos produkcijos asortimentu, komjaunuolių veik la, pasiektais darbo rodikliais. Mums kaip būsimiems ekono mistams tai buvo ypač įdomu. Susitikome su karo ir darbo veteranų, trikotažo fabriko šalt kalviu J. Griciumi. Praėjome Utenos rajone vei kusio partizanų būrio „Audra" kovos vietomis, pabuvojome prie paminklo „Audros" būrio kovotojams.
Susipažinome su karo veteranu, pirmuoju „Audros" būrio vadu P. Kulka.
L. SEKMOKAITE
MICHAILAS LOLA
Vilniaus V. Kapsuko univer siteto dėstytojai Ir studentai Į amžinojo poilsio vietą palydėjo LTSR nusipelniusį mokslo vei kėją, ekonomikos mokslų dak tarą, profesorių, buvusį ilgametį politinės ekonomijos katedros vedėją, TSKP narį nuo 1920 metų Michailą Lolą. M. Lola gimė 1896 m. lapkri čio 20 d. Staro—Džerelijevskajos stanicoje ĮKrasnodaro kraš tas) vargingo valstiečlo-kazoko šeimoje. 1920—1923 metais tar navo ypatingos paskirties dali niuose, kovėsi su baltagvardie čiais. 1920 m. įstojo į Komunis tų partijos eiles, buvo renkamas partijos rajono Ir miesto komi tetų sekretorium, srities ir kraš to komitetų narių. M. Lola bu vo VKP(b) XIV suvažiavimo delegatas. 1928 m. M. Lola baigė Kubanės pedagoginį institutą ir ke letą metų jame dėstė. Vėliau dirbo ūkinį darbą, nuo 1944 m. iki 1951 m. buvo Permės žemės ūkio instituto rektorius ir poli tinės ekonomijos katedros vedė jas. 1951 m. M. Lola atvyksta į Lietuvą ir išrenkamas Vilniaus universiteto politinės ekonomi jos katedros vedėju. Prasideda
naujas vaisingos darbinės ir visuomeninės jo veiklos etapas. Dirbdamas Universitete M. Lola apgina ekonomikos mokslų dak. taro disertaciją, pelno profeso. rlaus mokslinį vardą, o svarblausia — su jam būdinga ener. gija ir nuoseklumu imasi ug dyti tarybinius lietuvių politinės ekonomijos specialistus — aukšjų mokyklų dėstytojus. Jo ini ciatyva Universitete organi zuojama politinės ekonomijos specializacija, jis vadovauja daugeliui šios specialybės aspi. rantų. Prof. M. Lola yra pirmi, sis daugumos lietuvių tarybinių politekonomų mokytojas ir auk lėtojas. Prof. M. Lola buvo ne tik neabejotino talento pedagogas, bet ir žymus mokslininkas. Jo plunksnai priklauso daugiau kaip 120 knygų, brošiūrų, straipsnių. M. Lola aktyviai da. lyvavo „Žinijos" draugijos veikloje, buvo jos respublikinės valdybos narys, daug metų va dovavo Marksizmo-leninizmo universiteto politinės ekonomi jos katedrai. Už didelius nuopelnus Michai las Lola apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos, Tautų draugystės, Garbės ženklo ordi. I nais, medaliais, LTSR Aukščiau. Šiosios Tarybos Prezidiumo gar bės raštais. Jam buvo įteiktas ženklas „50 metų TSKP greto se". Ištikimo Lenino partijos nario ir kovotojo, puikaus pedagogo ii organizatoriaus, didžiulio dary tumo ir energijos žmogaus Mi-I chailo Lolos atminimas visada I išliks jo bendradarbių ir auklė I tinių širdyse. VISUOMENĖS MOKSLljl KATEDRŲ TARYBA POLITINES EKONOMIJOsI KATEDRA
TARPINIO FINIŠO REZULTATAI Kiekvienais metais vasario ir birželio mėnesiais yra sumuoja mi fakultetų profbiurų socialisti nio lenktyniavimo rezultatai. Vertinimo komisija vadovaujasi profbiurų organizacinių-masinių, sporto — sveikatingumo, revizijos komisijų darbo rodikliais, fakul tetų kultūros klubų veiklos re zultatais. Susumavus 1985—1986 m. rug sėjo—sausio mėn. rezultatus, nu galėtoju tapo pramonės ekono mikos profbiuras (pirmininkė III kurso stud. R. Bruzgaitė), antrą vietą užėmė prekybos fakultetas (pirmininkas A. Baliukonis, II kur so stud.), trečią vietą — chemijos fakultetas (pirmininkas III kur so stud. L. Jonušas). Kitas vie tas pasiskirstė:
Jau kelinti metai šis fakultetas užima pirmąją vietą Universite te. Už gerą darbą 1985 m. profbiurui buvo suteikta galimybe nusipirkti iki 500 rb. vertės mu zikinę aparatūrą. Kaip vi: ida gerai dirba PF profbiuras. Tai didelis buvusio profbiuro pirmi-l ninko J. Pranciliausko bei prof-l biuro senbuvių nuopelnas. Na, oi profbiuro pirmininkas A. Baliu-I konis, kaip matome sugeiiėjol tvirtai perimti vadovavimą. Rei-j ketų pagirti ChF profbiurą ir ffl pirmininką L. Jonušą. 1984—'.981 ir ankstesniais metais šio fakul-J teto profsąjunginė veikla būvi viena silpniausių Universitetel dabar ji gali būti pavyzdžiu.
IV — istorijos fakultetas V — ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas VI — matematikos fakultetas VII — teisės fakultetas VIII — medicinos fakultetas IX — gamtos fakultetas X — filologijos fakultetas XI — fizikos fakultetas Reikia pažymėti, kad šių moks lo metų pradžioje visuose Uni versiteto fakultetuose pasikeitė profbiurų pirmininkai (išskyrus ChF) bei dalis profbiurų narių. Todėl profbiurams ir ypač jų pirmininkams reikėjo įveikti iš kilusius sunkumus. Čia ir pasi reiškė vienų profbiurų geresnis organizuotumas, iniciatyva, kitų — nesugebėjimas greitai atlikti nurodytus uždavinius. Geras profsąjunginio darbo tradicijas turi PEF profbiuras.
4 J
I
Kitų fakultetų profbiurų veiki lą galima būtų apibūdinti kail nuolatinį, darnų darbą fakulteto profgrupėse, glaudžiai susietą Universiteto studentų profkomj tetų. Tačiau ir čia dar nemažai trūkumų. Jau antrus tus reikalai nepagerėja fizikoj ir gamtos fakultetų profbiuruosžj Stebina filologijos ir medicinoj fakultetų profbiurų atsilikimo juk jie visada dirbdavo gerai ■ labai gerai. Iki galutinio 1985—1986 lo metų socialistinio lenktyn mo rezultatų susumavimo liko nemažai laiko, todėl ln’O me fakultetų profsą O aktyvui didesnės energijos, km® pštumo ir atsakomybės ;nelengvą darbą.
I m4 J -o
I I
Vytautas TInN® VU studentų profsąjungos k"1'® teio pirmininko pavaduoto,®
3 Tarybinis studentas
(ULTUROS KLUBAS '„HHUilIlIlHIlIflIlilIlIlIlIlIHIlIlIlIlIlIlIlIlIlIHIlIlIlIlIlIlIlIlIlUIIIIIIIIIHIIIHUnilllllllll
Ainaine, sveikiname pramoįononiikos fakulteto agitla „plaktukas", iškovojusią idinj „Vakarinių naujienų"
kalėtumėte leisti ramiai pa loti ir patalpą repeticijoms La paskirti... Ne, tai ne [pEF-o vaikinų nusiskundl15 jų dažniau išgirsi: „PaLime visur dalyvauti". Ir L dalyvauja su dideliu paLu, ir norisi vėl Juos pa 1 15 naujo, nors programę lis mintinai žino. Vis dėlto
meno saviveiklos žanru besido minčių vilniečių. „Reikalinga meninė agitbrigada, ar ne?" — šią problemą sprendė VVU PEF-o agitbrigada „Plaktu kas". Didžiausias konkurentas vaikinams buvo jau dešimtį me tų gyvuojanti VISI liaudies me ninė agitbrigada „Šiupinys". Ta čiau pagrindinis „Vakarinių nau jienų" prizas atiteko Universite to kolektyvui. Sėkmę lėmė PEF-o studentų programos tematika bei forma, Norint, jog šis žanras ir toliau
RANKOS „PLAKTUKO“ SMŪGIAI m Ji naujesnė, originalesnė.
Lai tenka Išgirsti diskutuojog vienas iš sunkiausių saviveiklos žanrų — ie agltbrigada jau lyg ir dęs, pasirinkta programiHtika suvienodėjusi. Nežiūto yra nemažas būrys šio gerbėjų. Laip šią problemą sprendžia alkinų būrys (meninė agit«)• tįsumas šių metų kovo 22 į Profsąjungos rūmus, kur miesto agitbrigadų apžiūl’.edė nemažai šio kovingu
STROLĖS... STROLĖS... ojantis, visos respublikos ilsiose mokyklose žinomas ikiamas žurnalistų teatriuneseniai grįžęs iš gastrolių įnarijos akademijoje) šįkart 10 j Lietuvos valstybinę rvatoriją pas busimuosius fijos režisierius (nė vienas S neapsieina be valdžios — lydėjo televizijos ir radijo listikos katedros vedėjas - Tapinas ir dėst. R. Šimuaitė). įservatorija, kaip ir teatras, do, prasideda nuo rūbinės ūsų paltus kabina patys ūai... o mokomajame teatis pasitinka jau visas kur■ vadovu H. Šablevičium. »s prisistatymas: „Paskaiums, busimiesiems televizižisieriams, — nuo devynių 11 devynių vakaro. Moko te tik įprastų dalykų, bet
sėkmingai egzistuotų, tradicijas reikia ne kurti, p keisti. Daugiausia pasitaikančios me ninių agitbrigadų klaidos — tai sceninės damos, kalbos kultūros, satyros kovingumo stoka, padri kumas, skurdoka tematika. „Plak tuko" vaikinams pavyko viso to išvengti. Belieka džiaugtis ir dė koti už tokį entuziazmą, vidini virpulį ir nuoširdų supratimą — ne tik šiai valandai, šiam vaka rui. .. Greit respublikinė apžiūra Rad viliškyje, linkime kūrybinės sėk mės studentų Išmonei. Giedrė POCIŪTE
ir fechtavimo meno (pravers dvi kovoje. . .), sceninio judesio. . . O dabar parodysime jums etiudą, kuris gimė studijuojant senųjų epochų kultūras". Užgroja dūdelė, scenon išeina rytietiškai apsirengę aktoriai — prasideda amžinasis meilės šokis. .. Taip, kur jau ten mums lygin tis. .. Bet mes irgi šį tą galime — kad busimuosius TV režisie rius paverstume amžinais mūsų teatriuko gerbėjais, parodėme jiems specialią programą: kele tą intermedijų iš teatriuko „auk so fondo" bei ištrauką iš prog ramos, ruošiamos 1986-ųjų Mela gių kermošiui. Šeimininkai nusprendė nenusi leisti ir suvaidino ištrauką iš žaismingo naujametinio spektak liuko. Tada nusprendėme nepa siduoti mes ir užtraukėme kurso himną, tada.. . Tada režisieriai buvo sužavėti ir pasiūlė kartu surengti jumoro vakarą, kuriam scenarijų rašytume mes, o reži suotų ir vaidintų jie. Ką gi, pa siūlymą mielai priėmėme, bet vaidinsime tai būtinai mes!
Živilė PETRAUSKAITE
Susitikti su Kęstučiu Antanė liu nesunku. Vieną naktį ir gerą pusdienį prastypsok prie Jauni mo teatro durų ir nusipirk bi lietą į rokoperą „Meilė ir mirtis Veronoje". Blogiausiu atveju — užsuk į plokštelių parduotuvę ir įsigyk albumą, kuriame su talpinta daugiau, kaip pusė spektaklio muzikos. Bet tuos, ku riems to neužtenka, VVU Kul tūros klubas pakvietė į pokalbį su rokoperos autoriumi. Susė dom „Žaltvykslėje" aplink į krū vą sustumtus stalus ir praleidom porą valandų su įdomiu žmo gum. Dar užvaldyta malonios susitikimo nuotaikos, lengvabū diškai pažadėjau parašyti apie jį, ir dabar jaučiuos keblioj pa dėty. Turėčiau magnetofoninį įrašą — pasiūlyčiau jums sut rumpintą pokalbio stenogramą. O dabar teks išsiversti savom jėgom, ir apie „Veronos" auto rių papasakoti bespalviu tre čiuoju asmeniu. Iš pradžių buvo S. Neries mo kykla, turėjusi puikią tradiciją — visus neklaužadas užrašydavo į kokį nors būrelį. Neatsižvel giant, kokių šie turi gabumų ir apskritai ar jų turi. Taip, pa vyzdžiui, Arūnas Storpirštis ir Romualdas Ramanauskas tapo aktoriais. Kęstutis, laimei pa teko į dūdų orkestrą. Nesunku įsivaizduoti, kokia muzika skam bėdavo rūsyje, kuriame po porą valandų kelis kartus per savai tę užsiiminėdavo pūtikai, jeigu jie visi buvo surinkti panašiu būdu. Bet, šiaip ar taip, vietoj tuščio bastymosi — šiokios to kios muzikos pamokos. Nuo jų nepavyko išsisukti, kaip nuo muzikos mokyklos, į kurią šiek tiek anksčiau jį nuvedė tėvai. Tuomet, užuot lankęs nuobodžias muzikos pamokas, Kęstutis tie siai iš mokyklos lėkdavo pas draugą, kuris suaugusio braižu įrašydavo į sąsiuvinį tariamas užduotis ir pažymius. Metų gale sąmokslas buvo demaskuotas — mama susitiko muzikos dėstyto
ją, kuri į klausimą, kaip sekasi sūnui , skėstelėjo rankomis: to kio iš viso nėra... Vėliau prasidėjo rimtesni da lykai. Liudo Giros gatvėje tuo metu buvo įsikūrusi jaunimo kavinė-džiazo klubas. Čia vykdavo teminiai vakarai, susitikimai, čia koncertuodavo į Vilnių užsukę džiazmenai. Čia buvo susikūręs ir nedidelis džiazo orkestras, ku riame penktokas Kęstutis An tanėlis grojo kartu su vienuo liktoku Viačeslavu Ganelinu ir
ŠIANDIEN PROGRAMOJE „KONTEKSTAS" kitais „dėdėm". Ganelinui Kęs tutis demonstravo ir savo kūrinė lius, iš jo gavo pirmąsias kom pozicijos pamokas. Paskui buvo Vilniaus inžine rinis statybos institutas. Tais lai kais kiekvienas institutas, kiek vienas Universiteto fakultetas turėjo po keletą orkestrų. Vyko intensyvus muzikinis gyvenimas. (Būtent diskotekos nužudė gyvą muzikavimą). Ir štai jaunas inžinierius, neturintis jokio specialaus muzikinio išsilavi nimo, sumano sukurti rokoperą V. Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta" motyvais Jaunimo teatre su režisierium Eimontu Nekrošium. Pusantrų metu pra gariško darbo, kuriant muziką ir tekstą, kurio pagrindu poe tas Sigitas Geda parašo libretą. Šalia to — ne lengvesnis dar bas su aktoriais. Reikėjo atkak liai, po aštuonias valandas per
ANONSAS 0 U d. Pramoginis vakaras bursas Matematikos fakulr°?rama (VVU diskotekų 1 lū, 16 d. Konferencija „Ku>° studentų laisvalaikio or"Imo problemos" (VVU -J«)
Kovo 18,19,20 d. VVU Meno saviveiklos kolektyvų festivalis (VVU diskotekų salė) Kovo 21d. Pramoginis vakaraskonkursas Pramonės ekonomikos fakulteto programa. (VVU disko tekų salė) Kovo 28 d. Pramoginis vakaraskonkursas. FilF programa.
Šaukiam, kad neturim geros rimtos lietuviškos muzikos. Bet juk patys nesam pasiruošę jos priimti. Pavyzdžiui, V. Kernagiui nuo grynos „Kabareto tarp girnų" komercijos pasukus į rimtesnę muziką, publika nusig ręžė — jai takios muzikos ne reikia. Masinės informacijos priemonių atliktas toks darbas, skleidžiant menkavertę muziką su lėkštais tekstais, kad reikės didžiulių pastangų, norint pa kelti mūsų muzikinę kultūrą. Sintetinį drabužį pajunti savokūnu ir stengiesi kuo greičiau jį nusimesti. Su estetinėm verty bėm kur kas sunkiau — tai ne materialus, apčiuopiamas daik tas, lengva apsigauti. Estetinių vertybių „perkasinėjimui" reikia daug laiko. Ir žmonių, kurie turėtų kantrybės mums padėti. Tokių, kaip Kęstutis Antanėlis. O vis dėlto, kas po „Veronos"? Pernai Kęstutis Antanėlis par davė dvylikos savo dainų au torines teises. Dabar kartu su Sigitu Geda kuria oratoriją apie Lietuvą, kurią norėtų pa demonstruoti kada nors mokslo metų atidarymo proga Sarbievi jaus kieme. Sigita AUGUTYTĖ
iniiniiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiHiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiHiitiiiitiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiHiiiiitiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniimiiiui
DEŠIMT KLAUSIMįl KULTŪROS KLUBO PIRMININKUI | klausimus atsako istorijos fa kulteto kultūros klubo pirminin kas Vygantas KIULKYS. 1. Kokios esminės fakultetų kul tūros klubų funkcijos! Centralizuoti ir padėti įgyvendin ti visų fakulteto studentų polė kius ir poreikius kultūros srityje, palaikyti jų entuziazmą ir gerą nuotaiką visus metus. 2. Penki esminiai (privalomi) kultūros klubo pirmininko bruo žai! Autoritetas, organizaciniai suge bėjimai, atsakomybės, jumoro jausmas, ištvermė. 3. Jūsų santykiai su dekanatu ir kitomis studentų visuomeninė mis organizacijomis (bendri ren giniai, pasitarimai)! Santykiai „glaudūs". Žodžiu su-
prantame vieni kitus. 4. Kokį žmogų rinktumėtės į kultūros klubą, (esminės savy bės)! Optimistę, turintį pakankamai fantazijos, noro ir jėgų dirbti „kultūrinio aptarnavimo sferoje *. 5. Kaip renkatės žmones į kul tūros klubą! Deja, jie, kaip ir aš, buvome iš rinkti kitų. Nors klubo branduolys susidarė savaime. 6. Kas naujo fakulteto kultūri nėje veikloje planuojama (įvy ko), Jums vadovaujant kultūros klubui! Kultūros klube jaučiamas rene sansas. Suklestėjo „blefokultūra" — daug renginių bendru pavadinimu „Fikcija". 7. Ar reikalinga meno saviveik-
SUSITIKIMAS SU POETU
Tomo SRĖBALIAUS nuotr.
dieną mokyti dainuoti. Spektaklis gyvuoja jau pus ketvirtų metų, išlaikęs visus iš bandymus. Nepakišo kojos net demonstravimas Sporto rūmuose. Be abejo, galima rodyti „Vero ną" ir Sporto rūmuose, bet tam reikia specialaus apšvietimo, de koracijų ir 1.1. Rodyti tokį, koks yra — tas pats, kas stadio no vidury pastatyti primą, dir bantį tik veido raumenimis — po penkiolikos minučių jį ap mėtys tuščiais buteliais. Dabar kiekvienas iš mūsų ga lim klausytis „Veronos" savo namuose. Tik už penkis rublius. Nors autorius sako, kad tokios prastos kokybės plokštelei gaila geros elektrafono adatos. Tai tie siog ataskaita anūkams — va, mes irgi kažką darėm.
Literatūriniai vakarai, susiti kimai... Daugelio jie laukiami su dideliu nekantrumu — juk ne taip jau dažnai turim galimybę susitikti su menininkais, o juo labiau — su jais diskutuoti, gin čytis, šnekučiuotis mus dominan čiais klausimais, nagrinėti vieną ar kitą problemą... į tokius va karus susiburia ne abejingi lite ratūrai žmonės, o vertintojai, turintys savo požiūrį bei nuo monę. Štai tokį vakarą susitikimą surengė Kapsuko miesto jaunų jų literatų klubas „Mūza", įsi kūręs miesto centrinėje biblio tekoje. Šį kartą į svečius jie pasikvietė jaunąjį poetą Rober tą Danį — filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros
specialybės penkto kurso stu dentą. Niekas iš vakaro dalyvių turbūt nesitikėjo tokio betarpiš ko ir įvairiapusio pokalbio. Ki taip šio susitikimo ir nepava dinsi, nes jo metu buvo kalba ma ir apie eilėraščio formą, jo turinį, ir apie sunkumus, su kuriais susiduria jaunieji litera tai, spausdindami savo kūrinius (beje, Robertas ruošiasi išleisti pirmąją savo knygą), ir apie po eziją apskritai. Pradėjęs rašyti penktoje kla sėje, Robertas sukūrė jau dau giau kaip 2000 eilėraščių, na, o dabar bando jėgas ir dramatur gijoje, mat jo sena svajonė — teatras. Baigęs Universitetą, planuoja studijuoti teatro reži sūrą Maskvoje.
la fakultete! Kodėl! Be abejo. Be jos mes kaip be rankų. 8. Ką gali ir ko negali kultū ros klubas! Tai ką mes galime, Jūs galite pamatyti mūsų renginiuose. O ko negalime? Negalime sutalpin ti visų norinčių dalyvauti „Mela gių kermošiuje" ir „Istorikų die noje" Daukšos kiemelyje. 9. Kokie Jūsų vadovavimo kul tūros klubui veiklos trūkumai ir privalumai! Privalumai: tęsiame senas ir ku riame naujas tradicijas. Trūkumai: sunkiai prisišaukiame masių para mą. 10. Ko iš Jūsų tikisi studentai! Iš mūsų visko galima tikėtis (ge rąja prasme). Kažkas uždavė klausimą: ar nesunku vienu metu mokytis stacionare, dirbti, būti tėčiu ir dar rašyti eilėraščius. Robertas į tai tik šyptelėjo — kuo ma žiau laiko, tuo daugiau spėji padaryti. Kaip margame kaleidoskope — klausimas keitė klausimą, tema — temą... Daugelis buvo nustebę tokiais savitais ir kartu paprastais bei suprantamais jaunojo poeto eilėraščiais. Pats Robertas į klubo albumą įrašė: Ginkluokimės, kai jau neliko ginklo, Ginkluokimės, kai retkarčiais sunku, Ginkluokimės. Ginkluokimės sutinkat? Nuoširdumu. Paprastumu. Ir gerumu.
Snieguolė KRIŠČIŪNAITĖ
4 Tarybinis studentas
KAIP ALVYDAS EGZAMINĄ LAI Šri—Lankoje yra 250 budistų šventikų ruošimo centrų. No rint tapti šventiku, reikia penkis metus tarnauti šventykloje. Po jam to žmogus įšventinamas, nuskutami antakiai, plaukai, barzda, jis siunčiamas į spe cialią mokyklą, kur išėjęs spe cialų kursą, tampa šventiku. Šri—Lankoje šventikai — viena iš garbingiausių profesijų. Moterims yra atskiros mokyklos, ir jos dirba moterų budisčių šventyklose. Budai nešamos didžiulės au kos. Vien tik per pietus, į šventykią sunešama apie 40 kg ryžiu. O tuo pačiu metu šalyje yra nemažai badaujančių. Kandi botanikos sodas — vie nas geriausių Azijoje. Iš trijų pusių sodą juosia upė Mahaveli. Sodas pradėtas kurti XIV a., kaip karaliaus pasilinksminimų vieta, o 1822 m. buvo pert varkytas į botanikos sodą. Da bar jis užima 60 ha, jame yra 20 000 rūšių augalų, tarp jų apie 50 rūšių nuostabių Šri— Lankos orchidėjų. Pačiame botanikos sodo centre yra garbingiausių svečių sodinamas parkas. Čia medžius sodino maršalas Broz Tito, Ang lijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer, Jurijus Gagarinas ir kiti. Šri—Lankoje daug dėmesio skiriama švietimui. Šalyje yra septyni universitetai. Kandi universitetas — geriausias ša lyje. Yra medicinos, žemės ūkio, visuomenės mokslų fakultetai, Nemokamas mokslas nuo vaikų darželio iki universiteto, o universitete už mokslą jau reikia mokėti. Penki tūkstančiai pažangiausių vaikinų ir merginų atrenkami mokslui į universite tą. Mediciną, inžinerines specia lybes Šri—lankiečiai studijuoja 5 metus, prekybą, visuomenės mokslus — 4 metus, kitas disciplinas — 3 metus. Universi tete paskaita trunka pusantros valandos. 99 procentai dėstytojų
Pabaiga. Pradžia Nr. 8
63 m. bėgimo Oženko.
nugalėtoja I.
— šrilankiečiai. Studentai gali užsiiminėti po litine veikla. Studentai gyvena bendrabučiuose, kurie yra ats ir merginoms, kiri vaikinams universitetuose Šri—Lankos studijuoja jaunimas ir iš užsie nio šalių, taip pat ir iš Tarybų Sąjungos. 99 proc. vidurinių mokyklų yra valstybinės. Privačiose mo kyklose reikia mokėti 1500 rupijų už semestrą (1 rub. — 25 rupijos) Ir dabar šalyje dar gyvos senovės tradicijos, papročiai. Įdomūs vestuvių papročiai, Šri—Lankoje yra du vestuvių tipai: iš meilės ir su išskaičiavimu, kitaip dar čia jas vadina vestuvėmis pasiperšant, Labiau paplitęs antrasis tipas. Kai mer ginai sukanka 21 metai, tėvai kreipiasi j piršlį, kuris ieško jaunikio. Skirtingų kastų atsto vams tuoktis draudžiama. Pirš liui suradus jaunikį, įvyksta pir masis susitikimas, kurio metu vyksta abipusis „apžiūrėjimas". Jeigu jaunuoliai vienas kitam patinka, tai sutariama vestuvių diena. Tris mėnesius iki vestu vių jaunieji susitikinėja, bet kartu negyvena. Po trijų mėnesių įvyksta vestuvių ceremonija, Vaikinas su draugais atvyksta į j aunosios namus, ir jiems už stalo surišami siūlu mažyliai pirštai. Vienas iš dėdžių apšlaksto specialių skysčiu jaunuosius, ir pirštai atrišami. Namuose įvyksta ne didelė puota. Jos metu jaunieji gauna „instrukcijas" bendram gy venimui. Po šių ceremonijų pra sideda medaus mėnuo. Pirmąją medaus mėnesio naktį mergina turi įrodyti savo nekaltybę. Šio papročio griežtai laikomasi, nors tai nėra įstatymas, jis gali privesti iki skyrybų. Ta čiau jeigu jaunieji susitikinėja prieš vestuves, kartais tenka griebtis apgavystės. Nors dabar jau draudžiama daugpatystė ir daugvyrystė, va žiuojant į Kolombą pabuvojome viename miestelyje, kur oficia- .
Respublikiniame lengvosios at letikos manieže įvyko Universite to tarpfakultetinės lengvosios at letikos (neretai „sporto karalie ne" vadinamos) varžybos. Tarp fakultetų merginų komandų pir mąją vietą iškovojo EKFF, antros buvo medicinos, trečios matema tikos fakulteto sportininkės. Pui kiai varžybose pasirodė medikų vyrų komanda, kuri užėmė pir mąją vietą. Likusias dvi prizi nes vietas pasidalino gamtos ir teisės fakultetų studentai. 60 metrų greičiausiai nubėgo EKFF studentė I. Oženko, o 400 metrų — to paties fakulteto studentė S. Garlauskaltė. EKFF
Autoriaus nuotr. NUGALĖJO MŪSIŠKIAI Kovo 2 dieną buvo surengtos krepšinio varžybos tarp Universiteto TSKP istorijos tedros dėstytojų ir Partijos rijos instituto prie LKP CK buotojų. Rezultatu 106:69 galėjo Universiteto krepšinin kai. T. S. inf.
« ■IS ■p
5
i
liai moteriai leidžiama gyventi su dviem vyrais. Jeigu vyres nysis brolis sutinka, jo žmona ga li tapti žmona ir jaunesniajam broliui. Aplankėme arbatos ir kaučiu ko gamyklas. Pagal arbatos ga mybą Šri—Lanka užima antrąją vietą pasaulyje po Indijos. Važiuojant tropikų karštis baigė iš mūsų išsunkti paskutinį drėgmės lašelį, todėl sustoję atsigaivinome karališkosios ko koso palmės pienu. Daugumai nelabai patiko, tikriausiai reikia įprasti. Dabartinė Šri—Lankos sostinė — Kolombas išsidėstęs ant In dijos vandenyno kranto. Mieste daug gražių namų, viešbučių, šventyklų, bet daug ir skurdo, nemažai bedarbių, badaujančių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kai Šri—Lankoje visko yra, o tuo pačiu ir nieko nėra. Šalis labai priklauso nuo užsienio kapitalo , ypač Japonijos. Parduotuvių vit rinose gausybė japoniškos elekt roninės aparatūros, gatvėmis zuja japoniškos „Tojotos" ir „Sudzuki". Prieš kelis metus Japonija „padovanojo" Šri—Lanbibliotekos pastatą. Šalis vis labiau siejama su kapitalistinėmis valstybėmis, nors stengiasi pa laikyti draugiškus santykius ir su socializmo šalimis. Su Tary bų Sąjungos pagalba pastatytas metalurgijos kombinatas. Pagal raštingumo lygį (apie 87%), Šri—Lanka užima vieną iš pirmųjų vietų tarp Azijos ir Afrikos šalių. Šri—Lankos Komunistų parti jos pirmininkas Piteris Keinemanas kažkada pasakė: „Mane pa vergia kaimo vaizdeliai, kada mergaitės ir berniukai balta mo kykline apranga ir su tamsiais kaklaraiščiais tarsi paukščių būreliai, palydimi švelnių ryto saulės spindulių eina į savo mokyklas". Tai šios nuostabios šalies ateitis. Sigitas DAUGIRDA VVU komjaunimo komiteto narys
sportininkės laimėjo estafetę 4 po 200 metrų. Šuoliuose j tolį ir į aukštį prizininkėmis tapo (ati tinkamai) EKFF studentės R. Kaušaitė ir A. Naimovlč. Tarp vyrų 60 metrų distanciją greičiausia nubėgo A. Jucaitis (FF), 400 metrų — R. Parūkštis (MaF), o 1000 metrų — I. Cemikovas (GF). Estafetėje 4 po 200 metrų pirmąją vietą užėmė fizi kos fakulteto komanda. Toliausiai nušoko R. Stramkauskas (FilF), į aukštį — R. Parūkštis (MaF), rutulį toliausia nustūmė istorijos fakulteto studentas D. Valčiūnas. V. JASIUS Merginos bėga 60 m.
Yra įvairių būdų išlaikyti eg zaminą, pasak studento. Galima lankyti visas paskaitas, sėdėti pirmoje eilėje, kad tave gerai matytų ir įsidėmėtų. Galima daž nai ir daug kalbėti per semina rus, nuskaičius nuo savo, o daž konspekto. niausiai svetimo Tada, studento manymu, dėsty tojas neišdrįs parašyti mažiau trijų. Kitas pasakys, kad žymiai paprasčiau neiti į paskaitas, mie goti per seminarus, o, einant į egzaminą pasiimti tuos svetimus konspektus, ir jeigu būsi pakankamai gudrus, apsukrus, tai sugebėsi gauti keturis. Tačiau kam tiek vargo: eiti į egzaminą, drebinti kinkas ir žaloti savo nervų sistemą. EKFF ekonominės informacijos mecha nizuoto apdorojimo specialybės studentas Alvydas Šliužas—Ta mašauskas sugalvojo originales nį būdą: jis pasiėmė savo stu dijų knygelę ir. . . už dėstytoją pasirašė pats. Jis buvo gana kuklus — pramonės įmonių eko nomikos organizavmo ir plana vimo disciplinos žinias įsiverti-
I BANDOMASIS I rmTTT?TOU I JI V iLJ O I O ; „Gripas — užkrečiamas susir gimas... Sužinojus, kad plinta gripas — vengti lankytis dides nio' žmonių susibūrimo vietose... Susirgus gripu — svarbu neleisti jam plisti. Pirmiausia būtina:
— atsigulti j lovą, —" rašė praėjusiame „T. S." nu meryje Vilniaus aukštųjų mo kyklų poliklinikos gydytoja tos. rapeutė L. Markauskienė. Susi gavo gripą ir IF III k. studentė L. K. — pagulėjo šeštadienį, sekmadienį, aspirinu pasimaitino — temperatūra nukrenta tik porai valandų — ir vėl — 38 C... Antradienį L. K. — Aukštųjų mokyklų poliklinikoje Registratūroje matuojasi tem peratūrą — 37,2°C, tiesa, prieš pusvalandį nuryta aspiri no tabletė... 2 valandas pralau kia eilutėje. Gydytoja L. Mar kauskienė keturioms minutėms kyšteli termometrą J pažastį — normali temperatūra. Ką čia šildysi tą termometrą 10 minu čių, kaip moko net vadovėlis, skirtas medicinos seserims. Sa-
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 780680, išduotą MF studen tei Rimai GAPONOVAI, laikyti' negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830632, išduotą FilF studentei Svetlanai SKULBEDA, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studenfo pažymėjimą Nr. 830468, išduotą MF sfudentei Ženetai KAZLAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Nusipelniusio mišraus cho ro kolektyvas nuoširdžiai už jaučia artimuosius, mirus EKFF ketvirto kurso studentui Jeronimui JANKAUSKUI. Gamtos fakulteto geologi nių katedrų darbutojai ir stu dentai nuoširdžiai užjaučia V k. studentą Joną JAŠINSKĄ, tėveliui mirus.
no tik patenkinamai. O ga laikyti egzaminą iš tikrąjį labai genialu ir modernu, gi kitas, jeigu ne pats sti žino, kiek jis žino. Tačiau, šios istorijos buvo liūdnas. A. Šliužasšauskas, išlaikęs IV kur mos sesiją, už kurią knygelėje puikavosi ir jo dirbtas parašas buvo po, į V kursą, išlaikė V kurs mos sesiją, bet ... „Ylos nepaslėpsi" — sako lietuvi tarlė. Nepaslėpė jos ir Ah Savo pasiaiškinime jis rasi nesugebėjau išlaikyti IV žiemos sesijos egzamino, padirbau dėstytojo parašą, kėjausi, kad neišaiškėš“. metų vasario mėnesį jam palikti Universitetą. O ' baigimo buvo likę keli šiai. Gal yra dar genialesnių dų išlaikyti egzaminui, nuspręsti palieku jums pat
Eglė BERŽELIO IF, žurnalistikos spec,, ko: — Nepasakokit man temperatūrą, ką skauda dės — Kad tik kaulus laužo...
Ką gi: diagnozė — piraclnis susirgimas, ' nuo fizinio lavinimo tri valtėms, recepte — ssulfadi ninis preparatas — bet rimą nė girdėti apie vieną ną dalyką, apie kurį pati praeitame „T. S." numery) „Svarbu, kad suirgęs būtų izoliuotas..." Argi studentas — simuliantas, kuriam nuo visų paskaitų Jokiu negalima duoti, nors i vėl šokt eis temperatūra 38°C...? Vėl cituoju: „Taigi, atidūs savo ir kitų sve neleiskime plisti gripui Ir nėti peršalimo Ilgoms..." Studentas Aukštųjų m poliklinikoje dažnai tampa našiu j bandomąjį triušį: riami priešuždegiminiai v ir paskaitinis režimas, „užkertamas" kelias inf taip „gerinamas" studentą ir dėstytojai neiškrenta iš cinės „grandinėlės") dar mas. Niką AUKŠTA
Dingusį studento pažyit Nr. 841047, išduotą PEF si tei Virginai JASIULYTEI, negaliojančiu. Dingusį studento pažyfl Nr. 840663, išduotą MF si tei Jūratei ŠERNAITEI, laik galiojančiu. Korektorės L. BALTRUKO I. KRIAUCIONAITE Gamtos fakulteto d tas, visuomeninės organii jos, geologinių katedrų tytojai ir studentai nuoši užjaučia hidrogeologijos inžinerinės geologijos 1 studentą Žilviną VALU rus mylimai mamytei.
EKFF ekonominės info cijos mechanizuoto apdo mo organizavimo speciali III kurso I grupės student kuratorius nuoširdžiai u čia Iriną KALISTRATO dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 605. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. iLV 07650. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611170, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBeTCKnS cryAeHT» — opran napTKOMa, pcKTopaia, KOMHTeTa komcomoab, nporpnoMa opAenos TpyAonoro Kpacnoro 3HaMeHH n ApyzK0M uapoAOB BHAkHioccxoro yHHBepcHTera im. B. Kancymca. Ha ahtobckom b3Mko. PeAasrop A. Aname.
Redaktorius A LIPŠTAS