r*....... ■ ■ ■ ■ visų
Salių proletarai, vienykitesi
C2M3VBOS scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. kovo 1'1 d.
žangumas — 98,78%, VLKJS narių — 98,77% (geriausias — Pramonės ekonomikos fa kultete — 100%, blogiausias — Medicinos fakultete — 96,16%). VU komjaunimo komiteto narių pažangumas 100%, vi durkis — 4,6 balo. Fakultetų komjaunimo ko mitetų sekretorių pažangu mas 100%, vidurkis — 4,67 balo.
XXX Vasario 24 dieną Universi teto komjaunimo komiteto posėdyje buvo aptarti žiemos sesijos rezultatai bei plačiau apžvelgta GF ir MaF moky mo auklėjimo komisijų veik la. Spausdiname Universiteto MAK'o pirmininkės Nerijos Vinciūnaitės pasisakymą.
Pradžiai — šiek tiek skai čių. Prasidėjus egzaminams Uni versitete buvo 9080 studen tų, iš jų laikyti egzaminus privalėjo 8724 studentai. Eg zaminus išlaikė 8174 studen tai. Iš jų labai gerai — 815 studentų (9,97%) labai gerai ir gerai 2785 (34,07%), tik pa tenkinamai 482 (5,89%); miš rius pažymius gavo 4092 (50,06%), gavo dvejetus nors iš vienos disciplinos 550 (6,3%); išbraukti nelaikę eg zaminų 150 studentų. Bendras studentų pažangu mas 93,69%. Geriausias pa žangumas Teisės fakultete — 98,82%, blogiausias — Ma tematikos — 85,41%. Visuomeninių mokslų pa
Matematikos fakulteto MAK'as nuveikė nemažai, siekdamas laiduoti geresnį paskaitų lankymą, sistemin gą studentų mokymąsi. Jau pirmomis studijų die nomis pirmo kurso akade minės grupės buvo supa žindintos su Universiteto Moksline biblioteka, buvo pravestas susirinkimas ..Mo kymosi ypatybės aukštojoje mokykloje". Organizuoti 4 reidai rytais į bendrabučius Nr. 6 bei 16 ir vienas reidas vakare į bendrabutį Nr. 16. I kurso taikomosios matemati kos specialybės studentai susi pažino su VU skaičiavimo centru. Nuolat buvo kontro liuojamas paskaitų lankymas. Organizuota 20 reidų į pa skaitas. Už nesąžiningą dar bą įspėti 3 seniūnai. Kiekvie no mėnesio pradžioje buvo sumuojami lankymo rezulta tai, ir studentai, praleidę dau giau kaip 12 akademinių va landų paskaitų ar pratybų, buvo svarstomi MAK'c po sėdžiuose, dalyvaujant prodekanui bei MAK'o prie fa
KOVAS - TEISĖS ŽINIŲ MENUO
penktadienis
kulteto partinės organizaci jos pirmininkui. Blogiau siai lankantiems studentams pareikštos komjaunuoliškos bei administracinės nuobau dos. Nuolat buvo sumuojami kontrolinių bei koliokviumų rezultatai, žinięs skelbiamos „I kurso rudelisk sernestto ekrane". Po žiemas sesijos 70 sko lininkų tėvams išsiųsti laiš kai su informacija apie sū naus (dukters) žiemos sesijos nepatenkinamus rezultatus. Iš siųsta 20 padėkos laiškų pir mūnų tėvams. I kurso organizuotas susi rinkimas „Mano pirmoji stu dentiška sesija". Įvyko I kurso tėvų susirinkimas Or ganizuojamas II kursui susi rinkimas „Žiemos sesijos re zultatai ir akademinės draus mės klausimai pavasario se mestre". Žiemos sesijos re zultatai nušviesti ,,Kom|<iunimo prožektoriuje". Gamtos fakultete pirmakur siams buvo organiuota;: su sirinkimas „Kaip geriau pasi ruošti pirmajai sesijai“. Įvyko 5 paskaitų tikrinimo reidai, 4 reidai į bendrabutį kartu su „Komjaunimo pro žektoriumi". Reidų rezultatai atsispindi sieninėje spaudoje. Prieš sesiją paskaitų lanky mas ir pažangumas buvo kont roliuojami pagal sistemą 0—1 —2. Įvyko 4 MAK'o posė džiai, svarstyti 7 studentai, blogai lankantys paskaitas. Tačiau, jei MaF MAK'as dirbo labai gerai, tai GF mokymo-auklėjimo komisijos darbas tik patenkinamas.
j|||||||||||i||||||||||||||||||||||||||MIIIIIIIHI||»IIIW
Teisininko konsultacija Baigusi pirmą kursi, iš- atostogųdirbti neteko. Ar sitraukus nuo darbo motiėjau akademinių atostogų, gausiu vienkartinę pašalpą noms, nepriklausomai nuo 1982 m. birželio 30 d. gimė už vaiką ir bent kiek už turimo bendrojo stažo trukdukra. Ar man priklauso atostogas? Vyras atlieka mės. Išėjus Iš darbo arba pašalpa vaiko priežiūrai? tarnybą Tarybinėje Armijo- išstojus iš mokymo įstaigos A. K. je. iš dalies apmokamų atostogų S. R. metu, pašalpos mokėjimas Pašalpa vaiko, gimusio iki nutraukiamas. 1982 m. lapkričio 1 d., prie- Nuo 1982 m. lapkričio žiūrai po 35 rub. per mėne- mėn. 1 d. vienkartinė 50 XXX sį išmokama nuo 1982 m. rub. pašalpa gimus vaikui lapkričio 1 dienos, kol vai- išmokama dirbančioms ir beMano duktė mokosi III kui sukaks vieneri metai. simokančioms atsitraukus kurse ir augina dukrą, giBesimokančioms ir išėju- nuo darbo moterims. Jeigu musią 1982 m. gegužės 18 sioms į atostogas vaikui pri- moteris nedirba ir nešimo- d. Ar jai bus apmokamos žiūrėti motinoms pašalpą iš- ko, 30 rublių pašalpa gimus atostogos vaikui prižiūrėti? moka mokymo įstaiga iš so- pirmam, antram arba treB. K. dalinio draudimo lėšų. Šiuo čiam vaikui Išmokama dirklausimu reikia kreiptis Į bančiam arba besimokančiam Nuo 1982 m. lapkričio 1 mokymo įstaigos profsąjun- vaiko tėvui. d. besimokančioms atsitraugos komitetą. Prie pareiški- Tarybinės Armijos ka- kus nuo darbo motinoms pamo pridėti vaiko gimimo riams, susilaukusiems kūdikio šalpa vaiko priežiūrai po 35 liudijimo nuorašą arba ati- 10 mėnesių po išėjimo iš rub. per mėnesį iki vaikui tinkamą pažymą iš dvilinės darbo atlikti karinę tarnybą sukaks 1 metai mokama mometrikadjos skyriaus. Mo- laikotarpiu, paliekama teisė finoms, išėjusioms Į atostotinoms, išėjusioms atostogų gauti vienkartinę 30 rublių gas ryšium su vaiko priežiuprižiūrėti vaiką, kol jam su- pašalpą. Ją turi išmokėti ra. Motinoms, tęsiančioms kaks vieneri metai, išmoka- buvusi vaiko tėvo darbavietė, mokslą, pašalpa nemokama, ma visa joms priklausanti Nuo 1982 m. lapkričio 1 d. pašalpa, pradedant nuo tei- iš dalies apmokamos atostoXXX sės Į šią pašalpą atsiradimo gos po 35 rub. permėnesį Auginu dvynius. Darbaviedienos. Taigi jums pašalpa iki vaikui sukaks vieneri tė kiekvieną mėnesį man priklauso. metai suteikiamos dirban- moka tik po 35 rub. Ar tai XXX čioms moterims, turinčioms teisinga? ne trumpesnį kaip vtenerių S. R. Išėjau iš Universitetu jo metų bendrąjį darbo stažą, Moterims, turinčioms teisę nebaigusi. Iki dekretinių taip pat besimokančioms at- gauti pašalpą po 35 rub.
Nr. 9(1228)
STUDENTŲ PRAKTIKOS
SIAME NUMERYJE: GERIAUSIEJI XXX poeto
Žodis
STUDENTAMS
XXX UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
Kaina 2 kap.
UlllllllllllllllllllllUIllllllllllllllllllll^^
IR VĖL | MOKYKLĄ Linksmai sučirškia skambutis, skelbdamas pamokos pabaigą. Pasipi la mokiniai -r- žvalūs ir patenkinti. Išeina susi jaudinę mokytojai. Ko vo 9-ąją dieną busimieji specialistai baigė mėne sio pedagoginę praktiką. Jie dirbo 7-oje, 34 oje, 27-oje, 50-oje ir kitose Vilniaus miesto vidurinė se mokyklose. Kai Kurie iš jų mokytojavo ir ki tuose miestuose: Kaune, Druskininkuose. Vilniaus miesto 50-oje vidurinėje mokykloje draugiškos IV kurso filo logų grupės: Rimos Po ciūtės, Solveigos Pikelytės, Vladimiro Suchodumcevo ir Rimos Pliusnytės praktika iau eina prie pabaigos. Pagrindinis pe dagoginės praktikos už davinys — stebėti moky mo, auklėjimo procesą mokykloje, tirti mokyk los mokytojų ir kiasės vadovo darbo sistemą, iš mokti tirti mokinio as menybę. Studentai priva lo pravesti šešias įskaiti nes pamokas ir vieną už klasinį renginį. Be šių praktinių užsiėmimų, li tuanistai tikrina save ži nias įgytas iš metodikos: rašo pedagoginius dieno raščius, trimestrų ata skaitas, sudarinėja darbo planus. — Mokytojai studentais patenkinti, — kalba 50osios mokyklos direkto riaus pavaduotoja, lietu vių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Va'tke-
vičienė, — busimieji pe dagogai labai gerai pasi ruošę pamokoms, atsine ša savo pamokų vedimo variantus, konsultuojasi su mokytojais. — Jei ne lietuvių kal bos mokytoja Stomienė, būčiau susikirtusi. .., — sako Rima Pliusnytė. Jos praktika jau įvertin ta labai gerai. Mokytojai su džiaugs mu pasitinka savo kole gas, sudaro geriausias sąlygas praktiniam dar bui. Studentai gali lais vai rinktis pamokų tvar karaštį, naudotis visais lietuvių kalbos kabine tais, pravesti pamokas įvairiose klasėse. Studentams leidžiama stebėti mokyklos mokyto jų darbą. Per stebėjimų savaitę jie pamato apie 30 pamokų. O gal reik tų mokyklos mokyto jams pirmąją pamoką pravesti parodomąją? Stu dentai stebi pirmąją gy venime pamoką, ir norė tųsi, jog ji būtų neeilinė, įsimintina... — Ne, nebūtinai, — atsako Rima Pociūtė, — geriau pamatyti kasdieni nį pedagogo darbą, kad r
11
■
"
ir koks jis bebūtų. Tikrų, būsimųįų mokytojų jis neišgąsdins. Kas taiso pamokų klai das, kaip aptariamos ir vertinamos pamokos? — Pamokų aptarimas vyksta draugiškai ir sąži ningai. Studentai patys pasako vienas kito klai das, duoda vienas kitam pasiūlymus. Gerai, kai grupė tokia atvira, — tę sia pokalbį mokytoja Violeta Vaitkevičienė. — Džiugu, kai studentai naudojasi ir kita paskai tų metu įgyta medžiaga, moka sudominti moki nius Ar nejaučiat baimės, nepasitikėjimo savo ži niomis? Ar studijų spra gos neatsiliepia prakti niame darbe? — Pasitikėjimą savim įgijom dar pernai pionie rių stovykloje. Dalykinių žinių pakanka 4—8 kla sių kursui išdėstyti. Ta čiau „gyvą" pamoką vesti nelengva. Pedagogi kos paskaitos bei praty bos beveik nieko neda vė. Rodos, veltui gaišom laiką, — sako prakti kan tai. Šias paskaitas jie ga vo mokykloje stebėjimo savaitės, mokytojų kon sultacijų metu. Studentai ne tik įdo miai veda pamokas, bet ir individualiai bendrau ja su mokiniais. Visada pasirengę užklasiniam darbui, daug skaito. „Su džiaugsmu diibsiu mokykloje. Nors sunku, bet žinau savo vietą". Tokiais žodžiais užbaigė pokalbį būsimieji peda gogai. Kitais metais filologų laukia dar viena praktika. Na, o paskui — pirmasis rugsėjis!
Daiva SAKALAUSKAITĖ
t
per mėnesį vaiko priežiūrai, gimus dvynukams, pašalpos dydis nesikeičia. XXX Esu jaunasis specialistas, dirbu pagal paskyrimą. Ma no žmona, baigusi vidurinę, nedirbo ir nesimokė. Augi name sūnų, gimusį 198z me tų lapkričio 26 dieną. Norė čiau sužinoti, ar privalo ga mykla, be vienkartinės pa šalpos, man mokėti dar ko kią nors kitą pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai? V. R. Nuo 1982 m. lapkričio 1 dienos vienkartinė 50 rub. pašalpa gimus pirmam valkui ir 100 rub. — gimus antram bei trečiam vaikui išmoka ma dirbančiai arba besimo kančiai molinai. Kai motina nedirba ir nesimoko, vien kartinė vaiko gimimo pašal
pa sumažėja iki 30 rublių ir išmokama dirbančiam arba besimokančiam tėvui. Jauniesiems specialistams, susilaukusiems vaiko, pašal pą valko priežiūrai po 35 rub. per mėnesį, pradedant nuo 1982 m. lapkričio 1 d. iki vaikui sukaks vieneri metai, moka darbavietė, Į kurią vaiko motina pasiųsta dirbti. Kai šeimoje jaunasis specialistas yra tėvas, o mo tina nedirba ir nesimoko, pašalpa valko priežiūra' ne mokama. Laiške nurodytu atveju pašalpa vaiko priežiūrai ne priklauso. Vaiko tėvui pri klauso vienkartinė 30 rublių pašalpa. XXX Norėčiau smulkiau sužinoti apie ne visą da'bo savaitę ar dieną motinoms, turin čioms mažamečių vaikų.
Kaip už tokį darbą atlygina ma? D. V. Susitarus su administraci ja, motinoms, turinčioms vaikų, kad ir kokio amžiaus jie būtų, gali būti nustatyta ne visa darbo diena arba savaitė. Susitarti galima ir priimant j darbą, ir jau dir bant. Darbo diena negali būti trumpesnė kaip 4 valandos, o darbo savaitė — 20 valan dų, kai darbo dienos pen kios, ir 24 valandos, kai dar bo dienos šešios. Darbo užmokestis moka mas pagal dirbtą laiką arba išdirbį. Įrašas darbo knyge lėje apie ne visą darbe lai ką nedaromas. XXX Atsakymus parengė Teisės fakulteto studentai.
2 Tarybini*
JMS: DARBAI, SUMANYMAI, PROBLEMOS
VEIKLOS ŠVARA Universitete Jaunieji moks lininkai ir specialistai, pasi tikdami TSRS 60-metį, pa siekė neblogų rezultatų. Kaip gi sekėsi Teisės fakul teto jauniesiems? Šiais mokslo metais išrink tos tarybos pirmininkas A. Andruškevičius sutiko atsaky ti į keletą klausimų. — Tarybos uždavinys — padėti jauniesiems moksli ninkams ir dėstytojams dirbti mokslini darbą, kelti kvalifikaciją. Ką nuveikė ta ryba šioje srityje? — Teisės fakultete yra de šimt jaunųjų dėstytojų. Pra ėjusiais mokslo metais tary ba daug dėmesio skyrė idė jiniam, teoriniam jaunųjų dėstytojų ir specialistų pa siruošimui bei jų kvalifika cijos kėlimui. Buvo organi zuoti disputai aktualiais valstybės Ir teisės klausimais. Juose aktyviai dalyvavo fakulteto jaunieji mokslinin kai. Paruošti referatai „TSRS įkūrimo Konstituciniai pa grindai" (A. Pumputis), „Dar bo drausmės stiprinimo tei sinės problemos" (V. Vėgelis), „Tarptautinės teisinės atsakomybės klausimai" (V. Vadapalas), teorinis prane šimas „Apie teisės mokslus ir teisininkų ruošimą Sorbonos universitete" (E. Bieliūnas) ir kiti. Jaunieji dėstytojai sėk mingai kėlė kvalifikaciją. Dauguma mokėsi Mask vos universiteto teisės fa kultete bei Vilniaus univer siteto aspirantūrose. Prakti ka rodo, kad aspirantūroje mokomasi sėkmingai. 1982 metais buvo apgintos trys kandidatinės disertacijos (J. Prapiestis, A. Normantas, A. Andruškevičius). 1982 me tų pradžioje apginta dar vie no kandidatinė disertacija (V. Vadapalas). Buvo aptarti ir kitų jaunų jų dėstytojų mokslinės-pedagcglnės veiklos klausimai. Tarytia domisi, kaip jaunieji dėstytojai ruošiasi kandida tinio minimumo egzami nams, išklausė jų ataskai
tas apie mokslo tyrimus, jų kryptis. Taryboje buvo aptarti klau simai dėl fakulteto jaunųjų mokslininkų dalyvavimo ren giant straipsnius „LTSR aukš tųjų mokyklų mokslo dar bams". — Kokius ryšius taryba palaiko su SMD? — Praeitais mokslo metais Teisės fakulteto jaunieji mokslininkai vadovavo šešio likai studentų, priklausan čių SMD, moksliniam dar bui, Visi šie darbai buvo skaitomi fakulteto SMD kon ferencijoje. Šeši darbai, ku riems vadovavo E. Bieliūnas, pateikti respublikiniam kon kursui. — Kokie tarybos planai ateičiai? — Šiais mokslo metais bus toliau tęsiami darbai, pradėti anksčiau. Bus nuo lat organizuojami teoilniai seminarai aktualiais tarybi nės teisės klausimais. Tary bos uždavinys — padėti jau niems dėstytojams, ruošian tiems pranešimus šiems se minarams. Numatoma kon sultuoti jaunimą stojant Į aspirantūrą, pasiruošiant kan didatinio minimumo egzami nams, ginant disertacijas. Bus svarstoma jaunųjų dės tytojų ir aspirantų moksli nės veiklos tolesnės kryp tys, aptarti aktualūs moksli nės ir pedagoginės veiklos klausimai, pakviečiant asme nis, turinčius didelę darbo patirtį. Numatyta palaikyti kūrybinius ryšius su TSPS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetu, su LTSR Aukščiausiojo Teismo ir LTSR Prokuratūros darbuo tojais. Tokia perspektyva. Prašome apsilankyti kitais metais. Tikimės, kad tarybos darko rezultatai bus ne ma žiau svarūs. — Dėkui. Linkime kūrybi nės sėkmės. Kalbėjosi Vilma SABALIAUSKAITE
GERIAUSIEJI Nlllllll||||WI|||||||iinillll|l|IIIHH
Vienas iš daugelio Gintautas Stankevičius — Medicinos fakulteto ketvirtakursis — Vinco Kap suko vardo stipendinin kas. Kai užkalbinau šį vaiki ną, jis pavadino save vie nu iš daugelio eilinių stu dentų. „tokių kaip visi". — Jūs gaunate V. Kap suko vardo stipendiją. Ji skiriama tik geriausiems iš geriausių, tad kokie, jū sų patyrimu, nuopelnai verti šio įvertinimo? — Pirmąkart V. Kapsu ko stipendiją gavau pra ėjusių metų rudenį. At virai sakant, nesitikėjau. — Tai ir didelis pasie kimas. O kaip pasikeitė jūsų visuomeninis gyve nimas? — Iš tikrųjų buvo ma lonu. Sveikino draugai, pažįstami, namuose šiek tiek nustebo... Pajutau didesnį pasitikėjimą. Pa didėjo atsakomybė grupė je, fakultete. Vis jaučiu, kad privalu daugiau nei anksčiau — nesinori apvilti draugų. Jaunesniuose kursuose buvau grupės seniūnas. Po tru putį vis kilau. Dėl už imtumo nesiskundžiu — kažkas juk turi būti ini ciatoriumi, reikia kartais ir paagituoti kolektyvą. Dabar, štai, jau pirminin
kauju SMD. — Ar dirbti taip jau lengva ir įdomu? — Pirmininkavimas ap skritai nėra darbas sėdint. Jis reikalauja trupučio or ganizuotumo, išradingu mo ir gan nemaža laksty mo. Užtat visai nelieka laiko nuobodžiauti. Ma nau, kad įdomu paįvairin ti tą mokymosi kasdieny bę. — Ką konkrečiau dirba te SMD? — Neseniai ruošėmės XIII studentų sveikatingu mo konferencijai. Mūsų fakultetas pateikė aštuo nis darbus. Įdomu bend rauti su Kauno busimai siais medikais, kurie taip pat pateikė keletą darbų. Tarp kitko, šia konfeiencija domimasi ir Maskvoje. Tai tokia SMD ir Higie nos katedros renginių naujovė, kurioje kiekvie nais metais aptariamos stu dentiško gyvenimo aktua lijos. — O specialybės pasi rinkimas — lemtis ar pa šaukimas? — Daug kuo visi mes domimės vaikystėje. Dar 9-oje auklėtoja mus su klase nuvedė stebėti ope racijos. Tada labiausiai ir susižavėjau mediko pro fesija. O kai vėliau daly
Ar Jūs studijuodamas Universitete bendradar biavote „Tarybiniame stu dente"? Mano studijų metais Universitetas dar neturė jo savo daugiatiražinio laikraščio — buvau jau bebaigiąs studijas (berods, ketvirtame kurse), kai pa sirodė pirmas „Tarybinio studento" numeris. Nuo širdžiai juo džiaugėmės ir didžiavomės, atsispausdin ti jame buvo kiekvieno li terato svajonė. Suspėjau ir aš bene porą kartų paskelbti „Tarybiniame studente" savo eilėraščių — daugumas jų įėjo vė liau į pirmąją mano kny gelę „Prašau žodžio" (1955). Na, o belaukdami tikro savo laikraščio, tenkino mės tais laikais labai ma dinga sienine spauda, ku ri šių dienų studentą ap stulbintų jau vien savo „išmieromis". Pavyzdžiui, mūsų, lituanistų, kurso sienlaikraštis, ne syki lai mėjęs pirmąją vietą Uni versiteto apžiūrose, būda vo 5—7 metrų ilgio! Aiš ku, kad jis neapsieidavo be eilėraščių. Jaunimui būdinga ieš kojimai, jį masina nauji nepraminti takai. Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie kartais perdėtą kai kurių jaunuolių potraukį į „avan gardizmą" kūryboje, lie tuviškai sakant „kad ir nežmoniškai, bet tik kito niškai"? Ne sykį įvairiom pro gom esu dėstęs savo po žiūrį šiuo klausimu. Pa kartosiu trumpai. Ieškoji mai — būtina tiek moks linės, tiek meninės kū rybos proceso dalis, jie — viena iš asmenybės reiškimosi formų. Tačiau tai nėra juodos katės gau dymas naktį tamsiame kambaryje užrištomis aki mis. Mumyse turi nuolat budėti skaitytojas, kurs nuplėštų raištį nuo mūsų akių, sulaikytų rašančio ranką, kai tik ji užsimo ja beprasmiškam žodžių žaismui. Visa, kas per dėta, nėra sveika. Na, o apskritai jauno žmogaus
vavau rajoninėje mate matikų olimpiadoje Šal čininkuose (mokykla ten— greta ligoninės) — vis spoksojau pro langą. Ligo ninė visada mane kaž kuo traukė. — Jegu galima, išduokite ateities planus. — Vaikinus (turbūt vi sus) žavi chirurgija. Mane irgi. Jaučiu, kad pasi reikšti galėčiau būtent šio je srity. — Laisvalaikis — tiesa, jo nedaug, bet vis dėlto — kaip jį praleidžiate? — Kaip ir visi. Mano studentiškam gyvenime — visko po truputį: kon certai, teatras, grožinė li teratūra. Mėgstu kl-.sikų muziką, dar džiazas prie širdies, sportuoju... Taip, jis — kaip ir visi. Tačiau kažkuo išsiskiria. Pareigingumas, atsakomy bė, visapusiškumas — tokie turėtų būti studen to — busimojo specialisto asmenybės bruožai? Taip! Ir ne tik besiruošiančio humaniškiausiai specia lybei. Garbingas tas pasi tikėjimas savimi. Ir labai reikalingas. Dana METRIKYTĖ „T. S." neetatinė korespondentė
Poeto žodis studentams Pasikalbėjimas su LTSR Liaudies
noras būti nauju — su prantamas, pateisinamas ir skatintinas. Kitąmet sukanka 30 me tų, kai Jūs baigėte Univer sitetą. Ką galėtumėte pa sakyti apie savo buvusius dėstytojus, kurie tada dės tė ir dabar tebedėsto mums? Kad jau ir beliko jų vos vienas kitas. Mes dar klausėmės V. MykolaičioPutino, V. Sezemano, J. Balčikonio, J. Lebedžio... Mano studijų metais pir mąsias savo paskaitas skaitė dabar žymūs moks lininkai ir pedagogai Z. Zinkevičius, J. Palionis, V. Zaborskaitė, A. Sprin dis ir kt. Džiaugiuosi ir di džiuojuosi, kad mano stu dijų knygelėje buvo ir jų parašai. Dabar jie visi yra paskelbę ne po vie ną studiją, sukūrę funda mentalių darbų savo moks lo srityse. Juos remia dar
poetu Justinu Marcinkevičiumi
jaunesnės talentingų moks lininkų kartos. Manau, filologijos dėstytojų su tokiomis kvalifikacijomis galėtų pavydėti ne vie nas pasaulio universitetas. „Dienoraštyje be datų" Jūs taikliai rašote: „ ...Gra žiai skamba liaudies dai nos, įvairių ansamblių at liekamos. Bet šiuolaiki niam jaunuoliui pasiro dyti su ja bendraamžių bū ryje, kur aptariamos est rados naujienos, ginčija masi dėl pačių madingiau sių atlikėjų — tai tas pats, kaip ateiti į tokį sambūvį Vilkaviškio ga mybos džinsais..." Ką Jūs galvojate apie dabartinę studentiją? Ką galėtumė te pasakyti apie Vilniaus universiteto liaudies dai nų ir šokių ansamblį" Nedrįsčiau tvirtinti, kad gerai pažįstu šiuolaikinį studentą. O galvoju apie jį gerai. Na, gal ne vien
tik gerai — tikriausiai ii apie mus vyresnieji kadai se ne vien tik gerai gal vojo. Kalba čia būtų il ga, o trumpai tariant, ne rimą kelia lėtas socialinis jauno žmogaus brendimas, savarankiškumo stoka. Ta čiau dėl to kalti ir mes, vyresnieji. Gal net dau giau negu mums patiems atrodo. Studijų metais buvau entuziastingas saviveikli ninkas — šokau, daina vau Universiteto chore ir vyrų oktete, o susikūrus liaudies dainų ir šokių an sambliui — ir jame. Ką ir bekalbėti, puikus tai ko lektyvas, graži ir turtinga kūrybinė Jo biografija. Jis dabar ugdo pagarbą ir meilę mūsų liaudies kū rybai. Jūsų profesorius D. Sauka tik ką išleistame „Lietuvių tautosakos" va dovėlyje teisingai pabrė žia: „Galimybė atsinau jinti iš liaudies meno lai kytina ir ateities peispektyva". Universiteto teatre bu vo pastatyta Jūsų poema „Siena", ji turėjo didelį pasisekimą. Universiteto jubiliejaus proga Jūs pa rašėte poemą „Pažinimo medis", kuri ypač iaudina jaunuosius senosios Alma Mater auklėtinius. Ką Jūs norėtumėte palin kėti Universiteto studen tijai? Kad geriau pajustumėm senojo mūsų Universiteto kartų ryšį, pokalbį leis kite užbaigti taipogi Uni versiteto auklėtinio Ado mo Mickevičiaus žodžiais iš „Odės jaunystei": „Žvelk ten, kur nepasieks akis, Laužk tai, ko nepajėgs ir protas!" Tai galėtų būti amžini mūsų linkėjimai Universi teto studentijai. Kalbėjosi Juozas BULOTA „T. S." neetatinis korespondentas
ŽIŪROVO PASTABOS IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIU
Bukime Perskaičius „Tarybinio studento" Nr. 6 Janinos Prankaitės rašinį „O gal žiū rovas teisus?", smelktelėjo keletas minčių, kurias ir pa bandysiu išsakyti. Nemaloniai nustebino au torės vertinimų vienašališ kumas bei kategoriškas tei ginys „jei neturi ko rodyti, tai nereikia. .." Pasvarstyki me, ar iš tiesų taip jau blo gai mus nuteikia kai kurios IF kiemelio ekspozicijos (šiuo atveju žurnalistikos specialy bės pirmakursio Henriko Gaičevskio); ar teisi J. Prankaitė teigdama, jog Modesto Patašiaus ir Vytauto Kudarausko darbus idealizuoti verčia Henriko paroda? Jei vertiname, — būkime objek tyvūs! Pati autorė, ap.ardama M. Patašiaus ir V. Kudarausko nuotraukas, paminė jo, kad vaikinai turėję kiek kitokius tikslus bei uždavi nius, todėl klaidinga būtų vienos parodos pagrindu ant rajai piršti jos vertjnimo kriterijus. Juk fotografijoje, kaip ir kituose menuose, klesti įvairūs braižai, atsklei džiantys kūrėjų charakterį, polinkius, pasaulėjautą. Pradžių pradžia didelio darbo visad sunki, ir retas mėgėjas išvengia fenomenų
įtakos. Penkeri studijų me tai skiriami tam, kad moks lu, sistemingu darbu būtų išugdomas savasis požiūris, tuo pačiu atitrūkstant nuo peiktinos įtakos. Nevertėtų užsimiršti, jog visi pradeda me bandymais, o atradimai seka tik po jų. H. Gaičevskis — pirmakursis. Rodos, visiems suprantama, Henri kas negalėjęs per kelis stu dijų mėnesius sukurti itin aukšto meninio lygio darbų. Minėtoji parodėlė buvo pa pildyta ir ankstesnėmis nuo traukomis, sugrįžusiomis iš Tiraspolio fotomeno galeri joje vykusios jaunųjų fotomėgėjų parodos (beje, šie jo darbai, „pateikti netikė čiausiu rakursu", anot V. Karadžovo, „Komj. tiesa", 1982.09.18., buvo minimi tarp geriausių ne tik šioje parodoje). Jokiu būdu tuo nenoriu pateisinti nepavyku sių Henriko darbų. Man at rodo, kad tobula technika — jau šaunu, ir vilkimės, kad penkerių metų ieškojimuose gims savita pateikimo for ma. Minėto rašinio autorė per nelyg įkyriai piršdama, pa sak jos, „modestiškus" dar bus, nepalieka nė žybsnio vilties pirmakursiui. Man
ding todėl, kad tai ne do kumentalus, reportažiškas at vėps, o pasižymintis paveiksliškumu, glotniu vaizdu. Nuoširdi (!) kritika — gera paskata tolesniam darbui. Tik šiuo atveju netiktų ope ruoti žodžiais — kažkada, kažkur matyta. Savus teigi nius iliustruokime konkretes niais pavyzdžiais. Į iškilusį klausimą, — rengti parodas, ar ne, atsa kau — rengti. Kur gi pra vedantysis gaus pirmą krikš tą, jei ne čia? Tai puiki proga pateikti savuosius ieš kojimus mokslo draugų ver tinimui. Tik parodų iniciato riams vertėtų griežčiau at rinkti darbus ekspozicijai, neaplenkiant ir jų estetinės pateikimo pusės. Kodėl ret sykiais nepasikvietus viešnagėn kitų aukštųjų mokyk lų fotobūrelių, klubų narių? Dažniau keisdami parodas, aktyvintume sistemingą dar bą ir labiau patenkintume įnoringo skonio žiūrovą. Manau, taip gimtų dar vie na graži Vilniaus studentijos bendravimo tradicija. Inona KOSAITE, I kurso žurnalistikos specialybės studentė
Tarybinis studentas 3
NIEKO SAU ARBA VISKAS MOTERIMS Diskusija, prisimenant kovo 5 d. televizijos programą, skirtą Moters dienai. Diskusi joje dalyvauja: Honorata M., žurnalistė, Anelė K., būsima provincijos pedagogė, Nome da E., įžymaus fiziko žmona Ir Pelargonija S., nepripažin ta poetė. H. M. Manyčiau, kad ko lektyvinis vyrų eksperimentas — televizijos programa, skir ta Moters dienai, pasiteisi no. Mes galime tik pa sidžiaugti šia puikia vyrų
Simpatingasis kulinarijos pergale ir apgailestauti, kad dalis moterų neturėjo galimy bės stebėti šią programą. N. E. Jūsų kritiškumas, kaip matau, iš liesų pakirstas. Bet Jūs ir nenorėdama pasa kėte didelę teisybę, šią tele vizijos programa pavadinda ma kolektyviniu vyrų ekspe rimentu. Taip, tai buvo eks perimentas. Jei Jus bent kiek jaudina pragaištingos gink lavimosi varžybos, turėjote girdėti apie naują grėsmingą ginklą, akimirksniu atimantį jėgas priešo kariuomenei, — juoko dujas. Ar Jums neat rodo, kad vyrai šią baisią priemonę išbandė ant mūsų, švelnių būtybių, privertę mus visą televizijos programą be perstojo juoktis? Juoktis iki visiško jėgų netekimo. A. K. Kam toks Įtarumas? Žmoguje visada reikia ieškoti grožio pradų, reikia tikėti jo gerumu, vyras tai būtų ar moteris.
N. E. Neužmirškite, kad didelis entuziazmas ir per vertinant vyrų patiklumas, veiklą, niekada prie gero ne priveda. H. M. Beje, kolege Nome da, Jūs turbūt esat girdėju si, kad žmogui juokiantis jo organizme gaminasi vitaminas C. Pavasarį jo visada trūksta. Išeitų, vyrai rūpinasi moterų sveikata. O šypsena moterį puošia. Vadinasi, vyrai rūpi nas: moterų grožiu. N. E. Bet vyrai.. .
kand. Vanills Putėsis. P. S. Tik jau nesistenkite apšaukti vyrų egoistais. Ta nyki frazė visiems jau seniai įkyrėjo. O ir minėtoji televi zijos programa užbraukia ją storiausiu brūkšniu. Mane asmeniškai nustebino vyi ; įžvalgumas ir, sakyčiau, stul binantis atidumas moteriai. Jei lankėtės Filologijos fa kulteto moterų rankdarbių parodoje, prieš šventes ir po švenčių veikusioje fakulte to muziejuje, ir jei įdėmiai stebėjote filmuotą medžiagą iš šios parodos (televizijos laida „Versmės") turėjo kristi j akis vienas įdomus dalykė lis. Parodoje ir su žiburiu nebūtumėt atradusi nei vie no rankdarbio, skirto vyrui, — viskas tik sau: visokios suknelytės, bliuzelės, skare lės. Bet vyrai neįsižeidė Prie šingai, — jie gražiausiai už maskavo šį moterų egoizmą. Filmuotoje medžiagoje išvy dote vyrišką megztinį, tris vyriškus šalikus, vyrišką
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
pirštinę, o be to, išgirdote daug nuoširdžių padėkos žo džių. Štai, koks kilniadva siškumas! H. M. Iš tiesų. Vyrai dau geliu atvejų sugebėjo pra džiuginti moteris savo dėme singumu, sugebėjimu, regis, grynai mokslinius klausimus traktuoti moterims rūpimu as pektu. Be galo atidus mote rims buvo televizijos laidos „Mūsų kalba" vedantysis, sį kartą kalbėjęs apie dažniau siai moterų vartojamus žo džius (oho, ak, uch, ek). Ste bino ne tik jo erudicija ir mokslinė intuicija (kas gi galėjo pagalvoti, kad jaustu kas „oho", atkeliavęs iš Vedų himnų, reiškia „nieko sau“ arba „viską kitiems"), bet ir subtili diplomatija. A. K. Mane kaip būsimą jredagogę kiek nuliūdinę lai da „Gyvūnijos pasaulyje" ir jaunasis dramaturgas, skaitęs savo naują kūrinėlį „Seno dispiečerio memuarai". Šiais laikais, kai prie televizorių ne tik seneliai, bet ir anū kai. .. Drįsčiau panuogąstauti, kad kai kurios aštres nės vietelės... P. S. Tik jau nepradėkite! Būtent tokios laidos ir |iadeda susiformuoti protingam požiūriui į gyvenimą, atsisa kyti davatkiško prietaringu mo. Kas gi tame „Gyvūnijos pasaulyje", Jūsų nuomone, buvo neleistino, aštraus? Ne gi Jūs pirmą sykį gyveni me išvydote, kokios plau kuotos gali būti vyro kojos? O gal Jus įskaudino laidos vedančiojo komentarai? Dar vinizmas šiais laikais niekieno nebestebina. Priešingai, ste bina Jūsų pozicija. Tarp kit ko, skaitėte G. Mopasano „Vieno gyvenimo istoriją“? A. K. Skaičiau. Į progra mą įėjo. P. š. * Na žinoma, — paraudote ligi ausų. Varge tu mano! H. M. Dėl jaunojo dramaturgo tai aš palaikau draugę Anelę. Pirmiausia nežavi ma nęs toks nepastovumas. Per bėgti iš dramaturgijos i memuaristikąl Kas tai? Lengves nio kelio ieškojimas? Mada? Antra vertus, šis dramatur go žingsnis rodo nepaprastą jo drąsą. Jo neišgąsdino netgi vyresniųjų kolegų prolesionalų nesėkmingas memuaristikos šturmas. N. E. Palikime šį klausimą kritikai. Gaila, literatūros
l|||||||||||||lllll|l|||||||IBIIIIIIIIIIIlIlllllllllllilllllllllllllllffi
Atsidavęs mokslui ir žmonėms Jei kas kovo 4-ąją buvo užsukęs į Istorijos fakultetą, tikriausiai pajuto, jog tą dien istorikų-dėstytojų ir studentų — nuotaikos buvo tikrai nekasdieniškos. Ir sunku būtų buvę prašalai čiui suprasti, kas viso to Įkaltininkas, ne ------gražus ------- jei ihotostendas „Doc. P. Kulikaus kui — 70". Taip, tądien į Is torijos fakultetą rinkosi Tarybų Lietuvos __ „archeologilos tėvo", pedagogo> darbo Raugai ir auklėtiniai — visi fie, kurie norėjo pasveikinti P°c. Praną Kulikauską gra saus jubiliejaus proga ir tuo pačiu jiadėkoti už žinias, f>afamą ir žmogiškumą. Toli — už daugybes mepi ribos — liko sunki vai* f Vstė, jaunystė. Laikas daug [A nusineša ir šiandien jau funku prisiminti tą tolimą FuRsėjo pirmąją, kai išvary mas ganyti gyvulių Pranukas [išverkė" mamos, kad leistų f Aukštadvario mokyklą; o piek vėliau, jau mokydamars Alytaus valstybinėje gim nazijoje, valgė už pinigus, pautus iš turtingų šeimų už R vaikų mokymą. į Toli liko ir didžiausias Jaunystės džiaugsmas, kai
po studijų Kauno universite te, kasinėdamas Upytės ka pinyną, rado dvigubą kapą su turtingomis įkapėmis Sis jvvkis iauno archeologo gy
venime atrodė daug reikš mingesnis už siuntimą moky tis j Karaliaučiaus universite tą su valstybine stipendi ja.. .
kad tarp mūsų nėra ne. mu zikologės, nei choreografijos meno žinovės. Nes šioje te levizijos programoje buvo padėti jjagrindai naujoms šių meno rūšių kryptims. Tikrą stebuklą parodė Iii. dr. V. Cekmonas, savo poetinėjechoreografinėje siuitoje ne tik maksimaliai išnaudojęs plastikos meno galimybes, bet ir nuo pirmos pasirody mo akimirkos sužavėjęs visus savo betarpiškumu ir nuo širdumu. Štai čia drąsa. Čia rizika. Rizika tapti žvaigž de. H. M. Iš viso, šioje tele vizijos programoje sušvytė jo ne viena nauja žvaigždė: fil. kand. poliglotų V. Dobi lo ir R. Remeikos duetas (rim ti konkurentai broliams Frankoniams), ansamblis „Trečioji karta nuo žagrės" (laikykis „Armonika"!). „Kino panora mos" redakcija pradžiugino lietuviško filmo gerbėjus, jsasikvietusi į studiją kylan čias kino žvaigždes — doc. A. Girdenį ir doc. L. Pažūsį. A. K. Mano kaip būsimos pedagogės žvilgsnis nuolat kryjx> j laidas vaikučiams. Be galo pradžiugino televizijos sumanymas „Dainų dainelę" transliuoti naująja stereo garso ir mono vaizdo apara tūra. Kaip puikiai nuskambė jo Filologijos fakulteto vyrų (solo — administracija arba prodekanas A. Jovaišas) at liekama daina „Sparnuoto sios sūpynės". Neišdildomą įspūdį paliko nauja multfil-
mo „Krokodilas Gena ieš ko draugų" serija. Taip, studentų šeimyninių bendra bučių klausimas turi jaugti mūsų mažyliams į kraują, kad užaugę ir atsistoję j va dovaujančius postus jie ne užmirštų šios opios o-oblemos. P. Š. Didžiausias mano ko vo 5 d. atradimas — „Šeimi ninkės rytmetys". Ligi šiol šią laidą, kaip ir apskritai šeimininkavimą, ignoruoda vau. Bet žavingasis kulinari jos kand. Vanilis Putėsis, išoriniais duomenimis labai primenantis Filologijos fakul teto dekaną, atskleidė kuli
„Dainų dainelės“ vedantysis dėst. K. Urba su mažyliais.
Kolektyvinio vyrų eksperimento poveikis moterims.
.. .Sklaidant doc. Prano Kulikausko gyvenimo pus lapius, į akis krinta per visą biografiją einanti tiesi lini ja, vedanti prie „archeolo gijos tėvo" vardo. Ir negali ma neprisiminti darbo Moksių Akademijos Istorijos institute, 1949 m. apgintos pirmosios Tarybų Lietuvoje ir pirmosios archeologijos srityje kandidatinės disertacijos
narijos meno poetiškąją pusę. Degu nekantrumu iš bandyti receptą „F". (Filolo gijos fakulteto fėjų figū roms faininti). H. M. O televiziios dikto riai (dėsi. K. Urba, stud. K. Sukackas)! Neužmirškite sim patingųjų diktorių! A. K. O neatpažįstamai at jaunėję televizijos laidų ve dantieji! P. Š. O redaktoriai! O ope ratoriai! Visos kartu: O šaunioji Fi lologijos fakulteto vyrija! Iš jūsų gali mokytis ne tik Res publikinė, bet ir Centrinė te levizija!
„Kurmaičių archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimo duomenys", drauge su dr. R. Kulikauskiene ir A. Tautavi čiumi parašyto ir 1961 me tais išleisto vieno iš reikš mingiausių Tarybų Lietubos archeologijos darbų — „Lietuvos archeologijos bruo žai", 1982 metais išleisto dar bo „Užnemunės piliakalniai I—XIII a." O kur dar kiti darbai, straipsniai. Tačiau didžiausia žinių dalis a iduota kitiems per paskaitas — doc. P. Kulikauskas Univer sitete dėsto beveik 40 metų. Ir šiandien jau sunku būtų suskaičiuoti tuos, kurie di džiuodamiesi vadina save do cento auklėtiniais. — Archeologijos paskaitos būdavo labai įdomios, — pasakoja penktakursė arche ologė Alma Ložutytė. — Doc. P. Kulikauskas per paskaitąs pateikdavo tokių faktų, duomenų, kurių niekur kitur nerasi. Tačiau, kad tikrai suprastu mėme, ką reiškia doc. P Ku likausko gyvenime archeolo gija, apsilankykime su juo Istorijos fakulteto muziejuje, kur eksponuojama per ar-
Nuotr. V. Šalkausko.
cheologijos ir etnografijos ekspedicijas surinkta medžia ga. Mokslininkas atgyja, tik įėjęs į šitą unikalių radinių pasaulį. Ir pasakoja, pasako ja apie kiekvieną su užside gimu, su meile. Klausaisi ir pačiam kyla noras vasarą nuvažiuoti prie dabar tyrinė jamų Kernavės piliakalnių. Tada ir prisimeni istorijos specialybės studentų, arche ologijos specializantų žo džius: „Docentas moka ne tik sudominti, bet ir uždeg ti". . . — Beveik visos mano vasa ros prabėgo ekspedicijose — tokios buvo mano atosto gos. . . . . .Vėliau sužinojau, kad doc. P. Kulikauskas mėgsta keliauti. Išvažinėta daug TSRS vietų, lankytasi LLR, CSSR, VDR, Egipte, Graikijoje Ir dar vienas docento hobi — auginti gėles: rožes, jur ginus, tulpes, kardelius.. . . .Toks yra docentas P. Kulikauskas. Žmogus, atida vęs savo jėgas archeologijai ir... studentams. Juk nevel tui penktakursė archeologė Rasa Mockaitytė, kalbėdama apie docentą, pasakė: — Tai žmogus, kuris visą gyvenimą man bus puikaus archeologo, jautraus Nuotraukoje: Doc. P. Kuli dėstytojo ir apskritai tikro kauskas pirmaisiais archeolo žmogaus pavyzdys. ginių tyrinėjimų Kernavėje metais. Birutė SUTRIKA1TE
4 Tarybinis studentas
Teisybę pasakius, aš jo ir nepažinojau. Vis neteko nu važiuoti Aviliuosna, nors neper toliausia Tėviškės jis bū tų ir kurių anksčiau nelenk rankas šeimininkas davo nė vienas mano apylin tų. Ima į patirliuoia, perbėga kių bernaitis. Mat, išsirinkti armoniką, dešiniąja melodijos klavišais, nuotaką aviliškiuos — ne tik kairiąja pritardamas bosais, labai garbinga, bet ir didžiu Per du šių metų žeidimas. Ar nepažeistos lė laimė. (Čia merginos gra smagiai: — Kadrilius! mėnesius Vilniuje čia ir kitos — pagarbos žios, darbščios, kraičio daug Tąsyk Universiteto studen turinčios ir dainingos). Nepa įvyko 113 eismo ne gyvybei etikos taisyklės. tai kadrilių mokėsi su dė laimių, kuriose 11 Žymusis Albertas Svei- buvojau Dominyko ir Eleono dės Dominyko žmona, sūnumi, žmonių žuvo, 90 bu ceris veikale „Kultūra ir ros Trukleckų gryčioje, ne- marčia ir kaimynais. Jų visa prisėdau, neužkalbinau seimi vo sužeisti. Pernai etika" rašė: „Etika reiškia ninkų ir nepaprašiau pravirk da pas Trukleckus pilna. Su per tokį pat laiko si tuo, kad aš esu skati dyti trieilės. virsta parūkyti, pabėdavoli, tarpį sostinės gatvė namas rodyti lygią pagar Dominyką Truklecką, Zara pasidžiaugti, pasitarti. Tai se žuvo 4 žmonės, bą tiek savo paties, tiek sų rajono Avilių kolūkio tada, šitoj gryčiutėj buvc o 63 buvo sužeisti. bet kieno kito norui gy kolūkietį prisimenu iš vieno prikelti seni aukštaitiški šo venti. Tai ir yra pagrin „Skamba, skamba kankliai" kiai — trepsiukas, obelytė, zarasiškis — dabar labai Raskite studentą, kuris dinis dorovės principas." festivalio, kai kartu su žmo mėgstami ir populiarūs stu buvo atvažiavę Vilniun. Kaip dažnai mes pamir na turėtų atliekamo laiko, dentų vakaronėse. Kaip šiandien akyse aukš kuris neskubėtų ir nesi štame šį pagrindinį etikos tas, šviesus, tsdainuojęs Uni Visų vidury vis Dominy skųstų laiko stoka. Visi principą. Begaline atsako versitete, Daukanto kieme. kas. Kaip gimines ramstis, žino: studentai — užsiėmę mybė už visa, kas gyva — Oi laidė laidė tėvas sūnelį kaimo stulpas. Ramus, pasi Girion medžioti ir paliavoti tikintis, tvirtas. Toks, kaip žmonės. Vienas kitas lai ši našta dažnai mums per O jau aukštu balsu! Užves, žirgą važnyčiodamas — kui vytis ir tėvo mašinų sunki, ir mes paprasčiau „pasibalnoja". Bet ar pasi siai ją nusimetam, o tada tik laikykis! Paėmė armoniką pasakoja. Mat, dėdės Domi — šoko, klausėsi studentai, nyko galva pramušta m tik vysi laiką. Tokiose lenkty iki nelaimės — vienas nebuvo pabaigęs. armonikoms, bet ir žirgams. nėse visada pralaimi žmo žingsnis. Juk žmogus, iš Paskui sužinojau ilgą ir Nuo mažumės įpratęs sąžinin gus. Kartais labai skau ėjęs į gatvę nenustatytoje įdomią istoriją. gai dirbti, ilgus metus Do džiai pralaimi. vietoje nėra ir pats sau Viskas prasidėjo tada, kai minykas Trukleckas augino Bet, deja, į Universitetą gus, ir žmonės, esantys keli studentai iš Universiteto kolūkio žirgus. Šėrė, šuka vis tebeplaukia Valstybi aplink jį, atsiduria pavo forklorinio ansamblio atva vo, mokino. Viduržiemy kin situacijoje. O žiavo į nuošalų Aukštaitijos ko savo numylėtinį J geriau nės autoinspekcijos proto jingoje kolai su mūsų studentų ar galima kalbėti apie kaimiūkštį — Avilius — rink sią važelį ir į Dusetas, ant dainų. Sartų. Lėkė jo ristūną: pir pavardėmis ir pasiaiškini etiką studentų, kurie prie ti Aplankė daug trobų, užra mi, garsino Avilius ir Domi mais. Visi protokolai maž mašinos vairo sėdo neblai šinėjo pasakas, iainas mu nyką Truklecką. Už tai dėdė daug tokio turinio: V kur vi. Deja, tokie praneši ziką. .. Keliukas atvede ir į labai myli žirgus, daugel dai so Gamtos fakulteto stu mai irgi pasiekia mūsų Trukleckų sodybą. Užlruko nų apie juos moka. Daug dai dentė Aurelija Šaluchai- Universitetą. Kol kas bene čia ilgiau. Ir ne vien todėl, navo Dominykas ir tą va tė perėjo gatvę nenustaty dažniausi Valstybinės au kad šiuose namuose daugiau karą. Bet ne visos buvo su toje vietoje prieš arti at toinspekcijos „Klientai" sia būta dainų, muzikos. Do dainuotos, ne visi šokiai su minyko Truklecko gryčiutėje šokti Aviliuos, kai kilo iš važiuojantį transportą — mūsų Universiteto studen. viskas taip sava. Rankšluos už stalo Universiteto tauto „Skubėjau į traukinį ’. III tai (palyginus su kitomis tinė, palubėje įrėmintos fo sakininkai ir maloniai atsi kurso Istorijos fakulteto Vilniaus aukštosiomis). Ai tografijos, papuoštas stalas ir sveikino. Paskui Dominykas studentė Elvyra Žižienė šku čia tiesiogine priklau šeimininkas, mėlynakis, žilas. ir Eleonora Trukleckai atva — „Perėjau gatvę ne vie somybė tarp didelio skai — Valgykit, valgykit, vai žiavo į liaudies muzikos fes toje, kadangi skubėjau į čiaus pažeidėjų ir to, kad kai, iš toh atvažiavot, — pil tivalį Vilniun, kartu su stu paskaitą". Medicinos fa Universitete dauginusia ni gerumo jo veidas, jo ran dentais šoko ir dainavo liau diškoje vakaronėje per televi kulteto VI kurso studentas studentų. Bet tas juk ne kos, akys ir žodžiai. Nepažįstami žmonės, pir ziją, mokė koks saunus ir Petras Jurgelilas — „Per ramina. O studentiškai mąkart peržengę slenkstį, o aukštaitiškas tre ėjau gatvę tam neskirtoje mąstant, labai jau neapsi kiek čia šilumos- Rodos, nuo nepaprastas psiukas. Buvo ir Universite vietoje", Istorijos . fakul moka pažeidinėti eismo tai. širdumo tiek daug, kad ap to folklorinis ansamblis Avi teto III kurso studentė So sykles, nes pėstysis pažei dovanotų šie namai kiekvie liuose. Atvažiavo su visa nata Klevinskaitė — „Vė dėjas privalo sumokėti 5 ną svečią .kiekvieną prašalai programa. Sugužėjo, suplau rublius baudos, vairuoto tį ir dar liktų, ilgam dar lik- kė į kultūros namus žmonės lavau į paskaitą. .
AVILIŲ ŠVIESUOLIS
Kai pamirštama pagarbos gyvybei etika
Už tų trumpų pasiaiški nimų randi nebylų klausi mą — „Ką aš tokio pada riau?" Gal iš tiktųjų nie ko? Tačiau negi jau tokia mažytė ir nežymi smulk mena eismo taisyklių pa
Žiemos sporto šakų savai tės dienomis vyko tarpfakultetinės slidinėjimo varžybos. Sportininkai rungtyniavo as meninėse varžybose, estafetė je. Stipriausi pasirodė esą EKF ir Pramonės ekonomikos fakultetų komandos. Jei EKFF moterys buvo pirmos (358 tšk.), o Pramonės ekonomikos — antros (240 tšk.), tai tarp vyrų pirmavo Pramonės eko nomikos fakulteto slidininkai (502 tšk.), nedaug aplenkę EKFF (482 tšk.). Trečią vie tą tarp slidininkų užėmė būsimos medikės (199 tšk.). Paskutinėje vietoje, susu mavus rezultatus, atsidūrė Prekybos fakulteto slidininkės, surinkusios tik. . . 29 ir daugiau atsilikusios nuo kitų komandų. Be to, Prekybos fakultetas nesuda rė, kaip ir Chemijos, Filolo gijos, bei Fizikos fakultetai, komandos moterų estafetėje. Prizines vietas asmeninėje įs kaitoje iškovojo B. Švalkutė (PEF III k.), 2. I. Grimailova (EKFF III k.), 3. R. Dambraus kaitė (MaF I k.). Vyrų varžybose trečią vie tą, gerokai atitrūkę nuo
jai praranda teises arba kartais baudžiami iki 5b rublių. Pagarbos gyvybei etika. Nepamirškime jos. Aušra KAZIMIERAITYTĖ
varžovų, laimėjo fizikai (432 tšk.). Nežinia, kodėl Prekybos bei Filologijos fakultetų ko mandos taip ir nepasnodė, o chemikai nutarė nedalyvau ti estafetėje. Net dvi prizi nes vietas iškovojo Fizikos fakulteto penktakursiai; V. Svigaris užėmė 1-ąją, o R. Venclovaitis — 3-ąją. Antro je vietoje liko R. Mikalevičius (EKFF I k.). XXX Lauke dar spaudžia šaltu kas, o futbolininkams jau norisi pasimėgauti mėgstamu žaidimu. Beje, žaidėjams būtina išbandyti jėgas prieš atsakingas pavasario kovas. Šiuo tikslu rengiamas VU žie mos mažojo futbolo tarpfakultetinis turnyras. Aikštelė je pabuvojo vienuolikos fa kultetų ir administracijos ko mandos, kurios nusprendė, kam atiteko pagrindinis pri zas. Atrankinėse rungtynėse neišvengta didelių sėkmių: matematikai tiesiog sutriuš kino chemikus 21:0 (!), o prekybininkai — fizikus 20: 9. Jei Pramonės ekonomikos fakulteto sportininkams pavy ko įveikti administracijos komandą pagrindinio laiko ribose 7:1, tai EKF ir Gamtos fakultetų futbolininkai ginčą kurie stipresni, sprendė bau dinių pagalba. Pagrindinis laikas — 11:11, o, mušant bau dinius, taiklesni pasirodė EKFF — 2:1. Ketvirtfinalyje rim-
PAŠALINTI
Kad išlaikytas egzaminas studentui šventė, niekas neabejoja. Tačiau, ne paslapSTUDENTAI tts, kad ne vienas, susilaukęs teigiamo Įvertlnimo, MF II k. S. Penčylaitė V. džiaugsmingas savo emocijas Adomavičius, III k. P. Pau bando sustiprinti „ugnies" gė rimu. Panašiai išlaikytu egza lauskas. IF III k. R. Kuplnskaitė. minu šių metų sausio 19 die PF II k. G. Karalius. ną džiaugėsi Istorijos fakul EKFF III k. A. Rimkevičiū teto III kurso studentas Gelstys GECIAUSKAS su savo tė. draugais. „Ugnelėje" vaikinas
TRUMPAI
Edvardas BORISOVAS
Autoriaus nuotrauka. iš visos apylinkės. Kiek aviliškių džiaugsmo tilpo širdyse, valiuojant, traukiant studentams aukštaitiškai. Kon certas baigėsi, o Trukleckai kviečiasi visą ansamblį į namus. Dėdė vakarienę iškė lė. Kolūkis neiškėlė, o Trukleckai iškėlė! Ir vėl šie na mai buvo dosnūs vaišių, nuo širdumo, dainų. . . Smagiai griežė dėdės Dominyko tri eilė. Lygiai prieš metus iš Avi lių atlėkė negera žinia. Ne tikėta, nelaukta. Mirė Domi nykas Trukleckas. Kaip bai sios krušos debesis, ne’ektis užgriuvo aviliškių širdis. Ro dos, visas kaimas, kiekviena troba liko apvogti. Prie šer menų stalo rimti, susiicaupę kaimynai, giminės, jau pa žįstami studentai. Jaudulio pilna sąmonė srovena atgal, piešia skaidrų paveikslą, taip
LIŪDNOS ISTORIJOS |||H
NEPAŽANGŪS
tesnio pasipriešinimo nesuti ko Teisės bei Medicinos fa kultetų komandos, atitinka mai įveikusios istorikus — 11:3 ir filologus — 7:1. Kito se dviejose porose susidūrė apylygiai priešininkai: Pra monės ekonomikos fakultetas tik vienu tašku įveikė PF, o MaF ir EKFF susitikimas bai gėsi 3:1. Norisi pa žymėti, kad EKF fakulte to rinktinė, turėdama ne mažai gerų futbolininkų, nie kaip negali sutvarkyti savo komandos reikalų. Pusfinaliai netikėtai baigėsi vienodais re zultatais — 6:3. Taip matema tikai įveikė teisininkus, o pramonininkai — medikus. Iš aiškėjo du finalininkai, kurie kovo 1 dieną galutinai nu sprendė, kam atiteks pirmo ji vieta. Įtempta kova bai gėsi 2:2, ir vėl į pagalbą te ko pasitelkti baudinius. Stip resnius nervus iki varžybų pabaigos išsaugojo Pramonės ekonomikos fakulteto futbo lininkai, žaidę taikliau — 2:1. Jie ir iškovojo Žiemos turnyro prizą.
1980 metų birželis. Daukanto kieme.
Šių metų kovo mėnesį su kanka 165 metai nuo Karlo Markso gimimo ir 100 me tų nuo į o mirties. Ta proga kovo 14 dieną Filologijos fa-
SKELBIMAI
.
nuotaiką pakėlė su 400 gramų vermuto, vėliau „Žarijoje" jo skrandye „sudegė" dar tiek pat alkoholio. Ir to, ko gero beribiam džiaugsmui, jau užteko, nes G. Gečiauskas nu sprendė eiti į namus. Ir vis kas būtų gerai baigęsi, bet... „Beeinant staiga pasidarė blogai su širdimi ir aš nete kau sąmonės. Atsibudau jau medišblaivinimo įstaigoje Kosčiuškos gatvėje. Pabrė-
kulteto vokiečių kalbos ka tedros dėstytojai ir I—III kursų studentai surengė mi nėjimą. Trečiakursiai, vadovaujami dėstytojos Monikos parengė muzikinį Sneikert, literatūrinį montažą, kuris mai Apanavlčienei laikyt? ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810198, išduotą MaF studentei Jūratei Sereikaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810925, išduotą FilF studentei Nidai Burneikaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780293, išduotą FF studentui Andriui Grigui, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780101, išduotą MaF studentui Ąžuolui—Juozui Mikloviui, laikyti negaliojan čiu.
Skelbiamas Universiteto lite ratų kūrybos konkursas. Pro zos, poezijos, dramatui gijos kūrinius (2 egzempliorius) at nešti į Lietuvių literatūros katedrą iki š. m. balandžio' 1 d. Lietuvių literatūros katedra Universiteto literatų būrelis • Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801152, išduotą IF studentei Jūratei Vaičėnaltei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791120, išduotą IF studentei Margaritai Gudynaltei, laikyti negaliojančiu. Laikraščio korektoriai: Dingusį studento pažymėji mą, išduotą IF studentei Ro- Bulota, G. Tomkus.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03176. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užsak Nr. 756. Tiražas 4500 LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBeTCKHH cryAeHT" — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMsnera AKCM Ahtbm, npotįiKOMa opachob TpyAOBoro apacHoro 3naMeHH n ĄpyjKŪM HapoAOB BHALHioccKoro yHHBepcBrreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom jbmkc. PeAaicrop H. BapauHHRKaūTe.
J.
nesenas džiaugsmo minutes B čia vėl užverda rūstumu ir H sielvartu, kuris patvinsta su- I sirinkusiųjų ašarom, kai at- B nešama šeimininko armonika ■ ir kaimo vardu padovanojama B Universiteto ansambliui Į Praėjo lygiai metai. Dėd s H Truklecko armonika nemirę ■ ja griežia Universiteto an- H sambliečiai. Nemirė ir Do- H minyko Truklecko asmeny b H skalsiai skleidusi gėrį ir stip- H rybę, dosniai apdalijusi jau- H nimą gyvenimo išmintimi I Pabuvojus Aviliuos apėmė H didžiulis graudulys. Iš mūsų ■ vis greičiau pasitraukia dide- ■ Ii, taurios širdies žmonės. B Į kapus su jais keliauja ir jų H gyvoji kūryba. Paskubėkime H Užrašykime, perimkime tai, ■ ką tauraus iki mūsų dienų B jie su savimi atnešė. Į
Klaudijus DRISKI! S žiu, kad nuo tokio kiekio, B kiek aš išgėriau, negalėjau B būti labai girtas" (iš G. Ge- H čiausko pasiaiškinimo Rėk- B toriui). Apie studento sveikatą ne M mums spręsti — čia jau me- B dikų rūpestis. O ar tokia ai-M koholio dozė nekerta per ko- ■ jas, irgi sunku pasakyti — H matyt, kaip kam... Bet kad B šitaip džiaugtis išlaikytu egza-B minu studentui nedera. G. K Gečiauskui primins griežtas B Rektoriaus papeikimas. j atskleidė mažiau žinomus ■ K. Markso ir jo žmonos-beiH bendražygės Ženi gyvenimo H puslapius. Baigiamąjį žodįB tarė dėstytoja E. Lakienė į L. BARZDAITEI •A. TRAKINAITEH
Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeni nės organizaciios nuo širdžiai užjaučia Huma nitariniu mokslu fakulte tu anglu kalbos katedros dėstytoją Editą DEGUTIE NE dėl tėvo mirties Anglu filologijos ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia dėstytoia Gražiną KAHPUVIENf dėl motinos mirties Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeni nės organizacijos nuošir džiai užjaučia Anglu f>lologijos katedros ėėsty toia Gražiną KARPUVlENE dėl motinos mirties
Nuoširdžiai užiaučiame dėstytoia Editą DEGUTIE NE, mirus mylimam tė veliui. Humanitariniu moks lu f-tu anglu k. katedra
Redaktorė
J. varapnickaitJ