Tarybinis Studentas, 1983 m. kovo 18 d. Nr. 9 (1228)

Page 1

r*....... ■ ■ ■ ■ visų

Salių proletarai, vienykitesi

C2M3VBOS scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1983 m. kovo 1'1 d.

žangumas — 98,78%, VLKJS narių — 98,77% (geriausias — Pramonės ekonomikos fa­ kultete — 100%, blogiausias — Medicinos fakultete — 96,16%). VU komjaunimo komiteto narių pažangumas 100%, vi­ durkis — 4,6 balo. Fakultetų komjaunimo ko­ mitetų sekretorių pažangu­ mas 100%, vidurkis — 4,67 balo.

XXX Vasario 24 dieną Universi­ teto komjaunimo komiteto posėdyje buvo aptarti žiemos sesijos rezultatai bei plačiau apžvelgta GF ir MaF moky­ mo auklėjimo komisijų veik­ la. Spausdiname Universiteto MAK'o pirmininkės Nerijos Vinciūnaitės pasisakymą.

Pradžiai — šiek tiek skai­ čių. Prasidėjus egzaminams Uni­ versitete buvo 9080 studen­ tų, iš jų laikyti egzaminus privalėjo 8724 studentai. Eg­ zaminus išlaikė 8174 studen­ tai. Iš jų labai gerai — 815 studentų (9,97%) labai gerai ir gerai 2785 (34,07%), tik pa­ tenkinamai 482 (5,89%); miš­ rius pažymius gavo 4092 (50,06%), gavo dvejetus nors iš vienos disciplinos 550 (6,3%); išbraukti nelaikę eg­ zaminų 150 studentų. Bendras studentų pažangu­ mas 93,69%. Geriausias pa­ žangumas Teisės fakultete — 98,82%, blogiausias — Ma­ tematikos — 85,41%. Visuomeninių mokslų pa­

Matematikos fakulteto MAK'as nuveikė nemažai, siekdamas laiduoti geresnį paskaitų lankymą, sistemin­ gą studentų mokymąsi. Jau pirmomis studijų die­ nomis pirmo kurso akade­ minės grupės buvo supa­ žindintos su Universiteto Moksline biblioteka, buvo pravestas susirinkimas ..Mo­ kymosi ypatybės aukštojoje mokykloje". Organizuoti 4 reidai rytais į bendrabučius Nr. 6 bei 16 ir vienas reidas vakare į bendrabutį Nr. 16. I kurso taikomosios matemati­ kos specialybės studentai susi­ pažino su VU skaičiavimo centru. Nuolat buvo kontro­ liuojamas paskaitų lankymas. Organizuota 20 reidų į pa­ skaitas. Už nesąžiningą dar­ bą įspėti 3 seniūnai. Kiekvie­ no mėnesio pradžioje buvo sumuojami lankymo rezulta­ tai, ir studentai, praleidę dau­ giau kaip 12 akademinių va­ landų paskaitų ar pratybų, buvo svarstomi MAK'c po­ sėdžiuose, dalyvaujant prodekanui bei MAK'o prie fa­

KOVAS - TEISĖS ŽINIŲ MENUO

penktadienis

kulteto partinės organizaci­ jos pirmininkui. Blogiau­ siai lankantiems studentams pareikštos komjaunuoliškos bei administracinės nuobau­ dos. Nuolat buvo sumuojami kontrolinių bei koliokviumų rezultatai, žinięs skelbiamos „I kurso rudelisk sernestto ekrane". Po žiemas sesijos 70 sko­ lininkų tėvams išsiųsti laiš­ kai su informacija apie sū­ naus (dukters) žiemos sesijos nepatenkinamus rezultatus. Iš­ siųsta 20 padėkos laiškų pir­ mūnų tėvams. I kurso organizuotas susi­ rinkimas „Mano pirmoji stu­ dentiška sesija". Įvyko I kurso tėvų susirinkimas Or­ ganizuojamas II kursui susi­ rinkimas „Žiemos sesijos re­ zultatai ir akademinės draus­ mės klausimai pavasario se­ mestre". Žiemos sesijos re­ zultatai nušviesti ,,Kom|<iunimo prožektoriuje". Gamtos fakultete pirmakur­ siams buvo organiuota;: su­ sirinkimas „Kaip geriau pasi­ ruošti pirmajai sesijai“. Įvyko 5 paskaitų tikrinimo reidai, 4 reidai į bendrabutį kartu su „Komjaunimo pro­ žektoriumi". Reidų rezultatai atsispindi sieninėje spaudoje. Prieš sesiją paskaitų lanky­ mas ir pažangumas buvo kont­ roliuojami pagal sistemą 0—1 —2. Įvyko 4 MAK'o posė­ džiai, svarstyti 7 studentai, blogai lankantys paskaitas. Tačiau, jei MaF MAK'as dirbo labai gerai, tai GF mokymo-auklėjimo komisijos darbas tik patenkinamas.

j|||||||||||i||||||||||||||||||||||||||MIIIIIIIHI||»IIIW

Teisininko konsultacija Baigusi pirmą kursi, iš- atostogųdirbti neteko. Ar sitraukus nuo darbo motiėjau akademinių atostogų, gausiu vienkartinę pašalpą noms, nepriklausomai nuo 1982 m. birželio 30 d. gimė už vaiką ir bent kiek už turimo bendrojo stažo trukdukra. Ar man priklauso atostogas? Vyras atlieka mės. Išėjus Iš darbo arba pašalpa vaiko priežiūrai? tarnybą Tarybinėje Armijo- išstojus iš mokymo įstaigos A. K. je. iš dalies apmokamų atostogų S. R. metu, pašalpos mokėjimas Pašalpa vaiko, gimusio iki nutraukiamas. 1982 m. lapkričio 1 d., prie- Nuo 1982 m. lapkričio žiūrai po 35 rub. per mėne- mėn. 1 d. vienkartinė 50 XXX sį išmokama nuo 1982 m. rub. pašalpa gimus vaikui lapkričio 1 dienos, kol vai- išmokama dirbančioms ir beMano duktė mokosi III kui sukaks vieneri metai. simokančioms atsitraukus kurse ir augina dukrą, giBesimokančioms ir išėju- nuo darbo moterims. Jeigu musią 1982 m. gegužės 18 sioms į atostogas vaikui pri- moteris nedirba ir nešimo- d. Ar jai bus apmokamos žiūrėti motinoms pašalpą iš- ko, 30 rublių pašalpa gimus atostogos vaikui prižiūrėti? moka mokymo įstaiga iš so- pirmam, antram arba treB. K. dalinio draudimo lėšų. Šiuo čiam vaikui Išmokama dirklausimu reikia kreiptis Į bančiam arba besimokančiam Nuo 1982 m. lapkričio 1 mokymo įstaigos profsąjun- vaiko tėvui. d. besimokančioms atsitraugos komitetą. Prie pareiški- Tarybinės Armijos ka- kus nuo darbo motinoms pamo pridėti vaiko gimimo riams, susilaukusiems kūdikio šalpa vaiko priežiūrai po 35 liudijimo nuorašą arba ati- 10 mėnesių po išėjimo iš rub. per mėnesį iki vaikui tinkamą pažymą iš dvilinės darbo atlikti karinę tarnybą sukaks 1 metai mokama mometrikadjos skyriaus. Mo- laikotarpiu, paliekama teisė finoms, išėjusioms Į atostotinoms, išėjusioms atostogų gauti vienkartinę 30 rublių gas ryšium su vaiko priežiuprižiūrėti vaiką, kol jam su- pašalpą. Ją turi išmokėti ra. Motinoms, tęsiančioms kaks vieneri metai, išmoka- buvusi vaiko tėvo darbavietė, mokslą, pašalpa nemokama, ma visa joms priklausanti Nuo 1982 m. lapkričio 1 d. pašalpa, pradedant nuo tei- iš dalies apmokamos atostoXXX sės Į šią pašalpą atsiradimo gos po 35 rub. permėnesį Auginu dvynius. Darbaviedienos. Taigi jums pašalpa iki vaikui sukaks vieneri tė kiekvieną mėnesį man priklauso. metai suteikiamos dirban- moka tik po 35 rub. Ar tai XXX čioms moterims, turinčioms teisinga? ne trumpesnį kaip vtenerių S. R. Išėjau iš Universitetu jo metų bendrąjį darbo stažą, Moterims, turinčioms teisę nebaigusi. Iki dekretinių taip pat besimokančioms at- gauti pašalpą po 35 rub.

Nr. 9(1228)

STUDENTŲ PRAKTIKOS

SIAME NUMERYJE: GERIAUSIEJI XXX poeto

Žodis

STUDENTAMS

XXX UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI

Kaina 2 kap.

UlllllllllllllllllllllUIllllllllllllllllllll^^

IR VĖL | MOKYKLĄ Linksmai sučirškia skambutis, skelbdamas pamokos pabaigą. Pasipi­ la mokiniai -r- žvalūs ir patenkinti. Išeina susi­ jaudinę mokytojai. Ko­ vo 9-ąją dieną busimieji specialistai baigė mėne­ sio pedagoginę praktiką. Jie dirbo 7-oje, 34 oje, 27-oje, 50-oje ir kitose Vilniaus miesto vidurinė­ se mokyklose. Kai Kurie iš jų mokytojavo ir ki­ tuose miestuose: Kaune, Druskininkuose. Vilniaus miesto 50-oje vidurinėje mokykloje draugiškos IV kurso filo­ logų grupės: Rimos Po­ ciūtės, Solveigos Pikelytės, Vladimiro Suchodumcevo ir Rimos Pliusnytės praktika iau eina prie pabaigos. Pagrindinis pe­ dagoginės praktikos už­ davinys — stebėti moky­ mo, auklėjimo procesą mokykloje, tirti mokyk­ los mokytojų ir kiasės vadovo darbo sistemą, iš­ mokti tirti mokinio as­ menybę. Studentai priva­ lo pravesti šešias įskaiti­ nes pamokas ir vieną už­ klasinį renginį. Be šių praktinių užsiėmimų, li­ tuanistai tikrina save ži­ nias įgytas iš metodikos: rašo pedagoginius dieno­ raščius, trimestrų ata­ skaitas, sudarinėja darbo planus. — Mokytojai studentais patenkinti, — kalba 50osios mokyklos direkto­ riaus pavaduotoja, lietu­ vių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Va'tke-

vičienė, — busimieji pe­ dagogai labai gerai pasi­ ruošę pamokoms, atsine­ ša savo pamokų vedimo variantus, konsultuojasi su mokytojais. — Jei ne lietuvių kal­ bos mokytoja Stomienė, būčiau susikirtusi. .., — sako Rima Pliusnytė. Jos praktika jau įvertin­ ta labai gerai. Mokytojai su džiaugs­ mu pasitinka savo kole­ gas, sudaro geriausias sąlygas praktiniam dar­ bui. Studentai gali lais­ vai rinktis pamokų tvar­ karaštį, naudotis visais lietuvių kalbos kabine­ tais, pravesti pamokas įvairiose klasėse. Studentams leidžiama stebėti mokyklos mokyto­ jų darbą. Per stebėjimų savaitę jie pamato apie 30 pamokų. O gal reik­ tų mokyklos mokyto­ jams pirmąją pamoką pravesti parodomąją? Stu­ dentai stebi pirmąją gy­ venime pamoką, ir norė­ tųsi, jog ji būtų neeilinė, įsimintina... — Ne, nebūtinai, — atsako Rima Pociūtė, — geriau pamatyti kasdieni­ nį pedagogo darbą, kad r

11

"

ir koks jis bebūtų. Tikrų, būsimųįų mokytojų jis neišgąsdins. Kas taiso pamokų klai­ das, kaip aptariamos ir vertinamos pamokos? — Pamokų aptarimas vyksta draugiškai ir sąži­ ningai. Studentai patys pasako vienas kito klai­ das, duoda vienas kitam pasiūlymus. Gerai, kai grupė tokia atvira, — tę­ sia pokalbį mokytoja Violeta Vaitkevičienė. — Džiugu, kai studentai naudojasi ir kita paskai­ tų metu įgyta medžiaga, moka sudominti moki­ nius Ar nejaučiat baimės, nepasitikėjimo savo ži­ niomis? Ar studijų spra­ gos neatsiliepia prakti­ niame darbe? — Pasitikėjimą savim įgijom dar pernai pionie­ rių stovykloje. Dalykinių žinių pakanka 4—8 kla­ sių kursui išdėstyti. Ta­ čiau „gyvą" pamoką vesti nelengva. Pedagogi­ kos paskaitos bei praty­ bos beveik nieko neda­ vė. Rodos, veltui gaišom laiką, — sako prakti kan­ tai. Šias paskaitas jie ga­ vo mokykloje stebėjimo savaitės, mokytojų kon­ sultacijų metu. Studentai ne tik įdo­ miai veda pamokas, bet ir individualiai bendrau­ ja su mokiniais. Visada pasirengę užklasiniam darbui, daug skaito. „Su džiaugsmu diibsiu mokykloje. Nors sunku, bet žinau savo vietą". Tokiais žodžiais užbaigė pokalbį būsimieji peda­ gogai. Kitais metais filologų laukia dar viena praktika. Na, o paskui — pirmasis rugsėjis!

Daiva SAKALAUSKAITĖ

t

per mėnesį vaiko priežiūrai, gimus dvynukams, pašalpos dydis nesikeičia. XXX Esu jaunasis specialistas, dirbu pagal paskyrimą. Ma­ no žmona, baigusi vidurinę, nedirbo ir nesimokė. Augi­ name sūnų, gimusį 198z me­ tų lapkričio 26 dieną. Norė­ čiau sužinoti, ar privalo ga­ mykla, be vienkartinės pa­ šalpos, man mokėti dar ko­ kią nors kitą pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai? V. R. Nuo 1982 m. lapkričio 1 dienos vienkartinė 50 rub. pašalpa gimus pirmam valkui ir 100 rub. — gimus antram bei trečiam vaikui išmoka­ ma dirbančiai arba besimo­ kančiai molinai. Kai motina nedirba ir nesimoko, vien­ kartinė vaiko gimimo pašal­

pa sumažėja iki 30 rublių ir išmokama dirbančiam arba besimokančiam tėvui. Jauniesiems specialistams, susilaukusiems vaiko, pašal­ pą valko priežiūrai po 35 rub. per mėnesį, pradedant nuo 1982 m. lapkričio 1 d. iki vaikui sukaks vieneri metai, moka darbavietė, Į kurią vaiko motina pasiųsta dirbti. Kai šeimoje jaunasis specialistas yra tėvas, o mo­ tina nedirba ir nesimoko, pašalpa valko priežiūra' ne­ mokama. Laiške nurodytu atveju pašalpa vaiko priežiūrai ne­ priklauso. Vaiko tėvui pri­ klauso vienkartinė 30 rublių pašalpa. XXX Norėčiau smulkiau sužinoti apie ne visą da'bo savaitę ar dieną motinoms, turin­ čioms mažamečių vaikų.

Kaip už tokį darbą atlygina­ ma? D. V. Susitarus su administraci­ ja, motinoms, turinčioms vaikų, kad ir kokio amžiaus jie būtų, gali būti nustatyta ne visa darbo diena arba savaitė. Susitarti galima ir priimant j darbą, ir jau dir­ bant. Darbo diena negali būti trumpesnė kaip 4 valandos, o darbo savaitė — 20 valan­ dų, kai darbo dienos pen­ kios, ir 24 valandos, kai dar­ bo dienos šešios. Darbo užmokestis moka­ mas pagal dirbtą laiką arba išdirbį. Įrašas darbo knyge­ lėje apie ne visą darbe lai­ ką nedaromas. XXX Atsakymus parengė Teisės fakulteto studentai.


2 Tarybini*

JMS: DARBAI, SUMANYMAI, PROBLEMOS

VEIKLOS ŠVARA Universitete Jaunieji moks­ lininkai ir specialistai, pasi­ tikdami TSRS 60-metį, pa­ siekė neblogų rezultatų. Kaip gi sekėsi Teisės fakul­ teto jauniesiems? Šiais mokslo metais išrink­ tos tarybos pirmininkas A. Andruškevičius sutiko atsaky­ ti į keletą klausimų. — Tarybos uždavinys — padėti jauniesiems moksli­ ninkams ir dėstytojams dirbti mokslini darbą, kelti kvalifikaciją. Ką nuveikė ta­ ryba šioje srityje? — Teisės fakultete yra de­ šimt jaunųjų dėstytojų. Pra­ ėjusiais mokslo metais tary­ ba daug dėmesio skyrė idė­ jiniam, teoriniam jaunųjų dėstytojų ir specialistų pa­ siruošimui bei jų kvalifika­ cijos kėlimui. Buvo organi­ zuoti disputai aktualiais valstybės Ir teisės klausimais. Juose aktyviai dalyvavo fakulteto jaunieji mokslinin­ kai. Paruošti referatai „TSRS įkūrimo Konstituciniai pa­ grindai" (A. Pumputis), „Dar­ bo drausmės stiprinimo tei­ sinės problemos" (V. Vėgelis), „Tarptautinės teisinės atsakomybės klausimai" (V. Vadapalas), teorinis prane­ šimas „Apie teisės mokslus ir teisininkų ruošimą Sorbonos universitete" (E. Bieliūnas) ir kiti. Jaunieji dėstytojai sėk­ mingai kėlė kvalifikaciją. Dauguma mokėsi Mask­ vos universiteto teisės fa­ kultete bei Vilniaus univer­ siteto aspirantūrose. Prakti­ ka rodo, kad aspirantūroje mokomasi sėkmingai. 1982 metais buvo apgintos trys kandidatinės disertacijos (J. Prapiestis, A. Normantas, A. Andruškevičius). 1982 me­ tų pradžioje apginta dar vie­ no kandidatinė disertacija (V. Vadapalas). Buvo aptarti ir kitų jaunų­ jų dėstytojų mokslinės-pedagcglnės veiklos klausimai. Tarytia domisi, kaip jaunieji dėstytojai ruošiasi kandida­ tinio minimumo egzami­ nams, išklausė jų ataskai­

tas apie mokslo tyrimus, jų kryptis. Taryboje buvo aptarti klau­ simai dėl fakulteto jaunųjų mokslininkų dalyvavimo ren­ giant straipsnius „LTSR aukš­ tųjų mokyklų mokslo dar­ bams". — Kokius ryšius taryba palaiko su SMD? — Praeitais mokslo metais Teisės fakulteto jaunieji mokslininkai vadovavo šešio­ likai studentų, priklausan­ čių SMD, moksliniam dar­ bui, Visi šie darbai buvo skaitomi fakulteto SMD kon­ ferencijoje. Šeši darbai, ku­ riems vadovavo E. Bieliūnas, pateikti respublikiniam kon­ kursui. — Kokie tarybos planai ateičiai? — Šiais mokslo metais bus toliau tęsiami darbai, pradėti anksčiau. Bus nuo­ lat organizuojami teoilniai seminarai aktualiais tarybi­ nės teisės klausimais. Tary­ bos uždavinys — padėti jau­ niems dėstytojams, ruošian­ tiems pranešimus šiems se­ minarams. Numatoma kon­ sultuoti jaunimą stojant Į aspirantūrą, pasiruošiant kan­ didatinio minimumo egzami­ nams, ginant disertacijas. Bus svarstoma jaunųjų dės­ tytojų ir aspirantų moksli­ nės veiklos tolesnės kryp­ tys, aptarti aktualūs moksli­ nės ir pedagoginės veiklos klausimai, pakviečiant asme­ nis, turinčius didelę darbo patirtį. Numatyta palaikyti kūrybinius ryšius su TSPS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetu, su LTSR Aukščiausiojo Teismo ir LTSR Prokuratūros darbuo­ tojais. Tokia perspektyva. Prašome apsilankyti kitais metais. Tikimės, kad tarybos darko rezultatai bus ne ma­ žiau svarūs. — Dėkui. Linkime kūrybi­ nės sėkmės. Kalbėjosi Vilma SABALIAUSKAITE

GERIAUSIEJI Nlllllll||||WI|||||||iinillll|l|IIIHH

Vienas iš daugelio Gintautas Stankevičius — Medicinos fakulteto ketvirtakursis — Vinco Kap­ suko vardo stipendinin­ kas. Kai užkalbinau šį vaiki­ ną, jis pavadino save vie­ nu iš daugelio eilinių stu­ dentų. „tokių kaip visi". — Jūs gaunate V. Kap­ suko vardo stipendiją. Ji skiriama tik geriausiems iš geriausių, tad kokie, jū­ sų patyrimu, nuopelnai verti šio įvertinimo? — Pirmąkart V. Kapsu­ ko stipendiją gavau pra­ ėjusių metų rudenį. At­ virai sakant, nesitikėjau. — Tai ir didelis pasie­ kimas. O kaip pasikeitė jūsų visuomeninis gyve­ nimas? — Iš tikrųjų buvo ma­ lonu. Sveikino draugai, pažįstami, namuose šiek tiek nustebo... Pajutau didesnį pasitikėjimą. Pa­ didėjo atsakomybė grupė­ je, fakultete. Vis jaučiu, kad privalu daugiau nei anksčiau — nesinori apvilti draugų. Jaunesniuose kursuose buvau grupės seniūnas. Po tru­ putį vis kilau. Dėl už­ imtumo nesiskundžiu — kažkas juk turi būti ini­ ciatoriumi, reikia kartais ir paagituoti kolektyvą. Dabar, štai, jau pirminin­

kauju SMD. — Ar dirbti taip jau lengva ir įdomu? — Pirmininkavimas ap­ skritai nėra darbas sėdint. Jis reikalauja trupučio or­ ganizuotumo, išradingu­ mo ir gan nemaža laksty­ mo. Užtat visai nelieka laiko nuobodžiauti. Ma­ nau, kad įdomu paįvairin­ ti tą mokymosi kasdieny­ bę. — Ką konkrečiau dirba­ te SMD? — Neseniai ruošėmės XIII studentų sveikatingu­ mo konferencijai. Mūsų fakultetas pateikė aštuo­ nis darbus. Įdomu bend­ rauti su Kauno busimai­ siais medikais, kurie taip pat pateikė keletą darbų. Tarp kitko, šia konfeiencija domimasi ir Maskvoje. Tai tokia SMD ir Higie­ nos katedros renginių naujovė, kurioje kiekvie­ nais metais aptariamos stu­ dentiško gyvenimo aktua­ lijos. — O specialybės pasi­ rinkimas — lemtis ar pa­ šaukimas? — Daug kuo visi mes domimės vaikystėje. Dar 9-oje auklėtoja mus su klase nuvedė stebėti ope­ racijos. Tada labiausiai ir susižavėjau mediko pro­ fesija. O kai vėliau daly­

Ar Jūs studijuodamas Universitete bendradar­ biavote „Tarybiniame stu­ dente"? Mano studijų metais Universitetas dar neturė­ jo savo daugiatiražinio laikraščio — buvau jau bebaigiąs studijas (berods, ketvirtame kurse), kai pa­ sirodė pirmas „Tarybinio studento" numeris. Nuo­ širdžiai juo džiaugėmės ir didžiavomės, atsispausdin­ ti jame buvo kiekvieno li­ terato svajonė. Suspėjau ir aš bene porą kartų paskelbti „Tarybiniame studente" savo eilėraščių — daugumas jų įėjo vė­ liau į pirmąją mano kny­ gelę „Prašau žodžio" (1955). Na, o belaukdami tikro savo laikraščio, tenkino­ mės tais laikais labai ma­ dinga sienine spauda, ku­ ri šių dienų studentą ap­ stulbintų jau vien savo „išmieromis". Pavyzdžiui, mūsų, lituanistų, kurso sienlaikraštis, ne syki lai­ mėjęs pirmąją vietą Uni­ versiteto apžiūrose, būda­ vo 5—7 metrų ilgio! Aiš­ ku, kad jis neapsieidavo be eilėraščių. Jaunimui būdinga ieš­ kojimai, jį masina nauji nepraminti takai. Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie kartais perdėtą kai kurių jaunuolių potraukį į „avan­ gardizmą" kūryboje, lie­ tuviškai sakant „kad ir nežmoniškai, bet tik kito­ niškai"? Ne sykį įvairiom pro­ gom esu dėstęs savo po­ žiūrį šiuo klausimu. Pa­ kartosiu trumpai. Ieškoji­ mai — būtina tiek moks­ linės, tiek meninės kū­ rybos proceso dalis, jie — viena iš asmenybės reiškimosi formų. Tačiau tai nėra juodos katės gau­ dymas naktį tamsiame kambaryje užrištomis aki­ mis. Mumyse turi nuolat budėti skaitytojas, kurs nuplėštų raištį nuo mūsų akių, sulaikytų rašančio ranką, kai tik ji užsimo­ ja beprasmiškam žodžių žaismui. Visa, kas per­ dėta, nėra sveika. Na, o apskritai jauno žmogaus

vavau rajoninėje mate­ matikų olimpiadoje Šal­ čininkuose (mokykla ten— greta ligoninės) — vis spoksojau pro langą. Ligo­ ninė visada mane kaž­ kuo traukė. — Jegu galima, išduokite ateities planus. — Vaikinus (turbūt vi­ sus) žavi chirurgija. Mane irgi. Jaučiu, kad pasi­ reikšti galėčiau būtent šio­ je srity. — Laisvalaikis — tiesa, jo nedaug, bet vis dėlto — kaip jį praleidžiate? — Kaip ir visi. Mano studentiškam gyvenime — visko po truputį: kon­ certai, teatras, grožinė li­ teratūra. Mėgstu kl-.sikų muziką, dar džiazas prie širdies, sportuoju... Taip, jis — kaip ir visi. Tačiau kažkuo išsiskiria. Pareigingumas, atsakomy­ bė, visapusiškumas — tokie turėtų būti studen­ to — busimojo specialisto asmenybės bruožai? Taip! Ir ne tik besiruošiančio humaniškiausiai specia­ lybei. Garbingas tas pasi­ tikėjimas savimi. Ir labai reikalingas. Dana METRIKYTĖ „T. S." neetatinė korespondentė

Poeto žodis studentams Pasikalbėjimas su LTSR Liaudies

noras būti nauju — su­ prantamas, pateisinamas ir skatintinas. Kitąmet sukanka 30 me­ tų, kai Jūs baigėte Univer­ sitetą. Ką galėtumėte pa­ sakyti apie savo buvusius dėstytojus, kurie tada dės­ tė ir dabar tebedėsto mums? Kad jau ir beliko jų vos vienas kitas. Mes dar klausėmės V. MykolaičioPutino, V. Sezemano, J. Balčikonio, J. Lebedžio... Mano studijų metais pir­ mąsias savo paskaitas skaitė dabar žymūs moks­ lininkai ir pedagogai Z. Zinkevičius, J. Palionis, V. Zaborskaitė, A. Sprin­ dis ir kt. Džiaugiuosi ir di­ džiuojuosi, kad mano stu­ dijų knygelėje buvo ir jų parašai. Dabar jie visi yra paskelbę ne po vie­ ną studiją, sukūrę funda­ mentalių darbų savo moks­ lo srityse. Juos remia dar

poetu Justinu Marcinkevičiumi

jaunesnės talentingų moks­ lininkų kartos. Manau, filologijos dėstytojų su tokiomis kvalifikacijomis galėtų pavydėti ne vie­ nas pasaulio universitetas. „Dienoraštyje be datų" Jūs taikliai rašote: „ ...Gra­ žiai skamba liaudies dai­ nos, įvairių ansamblių at­ liekamos. Bet šiuolaiki­ niam jaunuoliui pasiro­ dyti su ja bendraamžių bū­ ryje, kur aptariamos est­ rados naujienos, ginčija­ masi dėl pačių madingiau­ sių atlikėjų — tai tas pats, kaip ateiti į tokį sambūvį Vilkaviškio ga­ mybos džinsais..." Ką Jūs galvojate apie dabartinę studentiją? Ką galėtumė­ te pasakyti apie Vilniaus universiteto liaudies dai­ nų ir šokių ansamblį" Nedrįsčiau tvirtinti, kad gerai pažįstu šiuolaikinį studentą. O galvoju apie jį gerai. Na, gal ne vien

tik gerai — tikriausiai ii apie mus vyresnieji kadai­ se ne vien tik gerai gal­ vojo. Kalba čia būtų il­ ga, o trumpai tariant, ne­ rimą kelia lėtas socialinis jauno žmogaus brendimas, savarankiškumo stoka. Ta­ čiau dėl to kalti ir mes, vyresnieji. Gal net dau­ giau negu mums patiems atrodo. Studijų metais buvau entuziastingas saviveikli­ ninkas — šokau, daina­ vau Universiteto chore ir vyrų oktete, o susikūrus liaudies dainų ir šokių an­ sambliui — ir jame. Ką ir bekalbėti, puikus tai ko­ lektyvas, graži ir turtinga kūrybinė Jo biografija. Jis dabar ugdo pagarbą ir meilę mūsų liaudies kū­ rybai. Jūsų profesorius D. Sauka tik ką išleistame „Lietuvių tautosakos" va­ dovėlyje teisingai pabrė­ žia: „Galimybė atsinau­ jinti iš liaudies meno lai­ kytina ir ateities peispektyva". Universiteto teatre bu­ vo pastatyta Jūsų poema „Siena", ji turėjo didelį pasisekimą. Universiteto jubiliejaus proga Jūs pa­ rašėte poemą „Pažinimo medis", kuri ypač iaudina jaunuosius senosios Alma Mater auklėtinius. Ką Jūs norėtumėte palin­ kėti Universiteto studen­ tijai? Kad geriau pajustumėm senojo mūsų Universiteto kartų ryšį, pokalbį leis­ kite užbaigti taipogi Uni­ versiteto auklėtinio Ado­ mo Mickevičiaus žodžiais iš „Odės jaunystei": „Žvelk ten, kur nepasieks akis, Laužk tai, ko nepajėgs ir protas!" Tai galėtų būti amžini mūsų linkėjimai Universi­ teto studentijai. Kalbėjosi Juozas BULOTA „T. S." neetatinis korespondentas

ŽIŪROVO PASTABOS IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIU

Bukime Perskaičius „Tarybinio studento" Nr. 6 Janinos Prankaitės rašinį „O gal žiū­ rovas teisus?", smelktelėjo keletas minčių, kurias ir pa­ bandysiu išsakyti. Nemaloniai nustebino au­ torės vertinimų vienašališ­ kumas bei kategoriškas tei­ ginys „jei neturi ko rodyti, tai nereikia. .." Pasvarstyki­ me, ar iš tiesų taip jau blo­ gai mus nuteikia kai kurios IF kiemelio ekspozicijos (šiuo atveju žurnalistikos specialy­ bės pirmakursio Henriko Gaičevskio); ar teisi J. Prankaitė teigdama, jog Modesto Patašiaus ir Vytauto Kudarausko darbus idealizuoti verčia Henriko paroda? Jei vertiname, — būkime objek­ tyvūs! Pati autorė, ap.ardama M. Patašiaus ir V. Kudarausko nuotraukas, paminė­ jo, kad vaikinai turėję kiek kitokius tikslus bei uždavi­ nius, todėl klaidinga būtų vienos parodos pagrindu ant­ rajai piršti jos vertjnimo kriterijus. Juk fotografijoje, kaip ir kituose menuose, klesti įvairūs braižai, atsklei­ džiantys kūrėjų charakterį, polinkius, pasaulėjautą. Pradžių pradžia didelio darbo visad sunki, ir retas mėgėjas išvengia fenomenų

įtakos. Penkeri studijų me­ tai skiriami tam, kad moks­ lu, sistemingu darbu būtų išugdomas savasis požiūris, tuo pačiu atitrūkstant nuo peiktinos įtakos. Nevertėtų užsimiršti, jog visi pradeda­ me bandymais, o atradimai seka tik po jų. H. Gaičevskis — pirmakursis. Rodos, visiems suprantama, Henri­ kas negalėjęs per kelis stu­ dijų mėnesius sukurti itin aukšto meninio lygio darbų. Minėtoji parodėlė buvo pa­ pildyta ir ankstesnėmis nuo­ traukomis, sugrįžusiomis iš Tiraspolio fotomeno galeri­ joje vykusios jaunųjų fotomėgėjų parodos (beje, šie jo darbai, „pateikti netikė­ čiausiu rakursu", anot V. Karadžovo, „Komj. tiesa", 1982.09.18., buvo minimi tarp geriausių ne tik šioje parodoje). Jokiu būdu tuo nenoriu pateisinti nepavyku­ sių Henriko darbų. Man at­ rodo, kad tobula technika — jau šaunu, ir vilkimės, kad penkerių metų ieškojimuose gims savita pateikimo for­ ma. Minėto rašinio autorė per­ nelyg įkyriai piršdama, pa­ sak jos, „modestiškus" dar­ bus, nepalieka nė žybsnio vilties pirmakursiui. Man­

ding todėl, kad tai ne do­ kumentalus, reportažiškas at­ vėps, o pasižymintis paveiksliškumu, glotniu vaizdu. Nuoširdi (!) kritika — gera paskata tolesniam darbui. Tik šiuo atveju netiktų ope­ ruoti žodžiais — kažkada, kažkur matyta. Savus teigi­ nius iliustruokime konkretes­ niais pavyzdžiais. Į iškilusį klausimą, — rengti parodas, ar ne, atsa­ kau — rengti. Kur gi pra­ vedantysis gaus pirmą krikš­ tą, jei ne čia? Tai puiki proga pateikti savuosius ieš­ kojimus mokslo draugų ver­ tinimui. Tik parodų iniciato­ riams vertėtų griežčiau at­ rinkti darbus ekspozicijai, neaplenkiant ir jų estetinės pateikimo pusės. Kodėl ret­ sykiais nepasikvietus viešnagėn kitų aukštųjų mokyk­ lų fotobūrelių, klubų narių? Dažniau keisdami parodas, aktyvintume sistemingą dar­ bą ir labiau patenkintume įnoringo skonio žiūrovą. Manau, taip gimtų dar vie­ na graži Vilniaus studentijos bendravimo tradicija. Inona KOSAITE, I kurso žurnalistikos specialybės studentė


Tarybinis studentas 3

NIEKO SAU ARBA VISKAS MOTERIMS Diskusija, prisimenant kovo 5 d. televizijos programą, skirtą Moters dienai. Diskusi­ joje dalyvauja: Honorata M., žurnalistė, Anelė K., būsima provincijos pedagogė, Nome­ da E., įžymaus fiziko žmona Ir Pelargonija S., nepripažin­ ta poetė. H. M. Manyčiau, kad ko­ lektyvinis vyrų eksperimentas — televizijos programa, skir­ ta Moters dienai, pasiteisi­ no. Mes galime tik pa­ sidžiaugti šia puikia vyrų

Simpatingasis kulinarijos pergale ir apgailestauti, kad dalis moterų neturėjo galimy­ bės stebėti šią programą. N. E. Jūsų kritiškumas, kaip matau, iš liesų pakirstas. Bet Jūs ir nenorėdama pasa­ kėte didelę teisybę, šią tele­ vizijos programa pavadinda­ ma kolektyviniu vyrų ekspe­ rimentu. Taip, tai buvo eks­ perimentas. Jei Jus bent kiek jaudina pragaištingos gink­ lavimosi varžybos, turėjote girdėti apie naują grėsmingą ginklą, akimirksniu atimantį jėgas priešo kariuomenei, — juoko dujas. Ar Jums neat­ rodo, kad vyrai šią baisią priemonę išbandė ant mūsų, švelnių būtybių, privertę mus visą televizijos programą be perstojo juoktis? Juoktis iki visiško jėgų netekimo. A. K. Kam toks Įtarumas? Žmoguje visada reikia ieškoti grožio pradų, reikia tikėti jo gerumu, vyras tai būtų ar moteris.

N. E. Neužmirškite, kad didelis entuziazmas ir per vertinant vyrų patiklumas, veiklą, niekada prie gero ne­ priveda. H. M. Beje, kolege Nome­ da, Jūs turbūt esat girdėju­ si, kad žmogui juokiantis jo organizme gaminasi vitaminas C. Pavasarį jo visada trūksta. Išeitų, vyrai rūpinasi moterų sveikata. O šypsena moterį puošia. Vadinasi, vyrai rūpi­ nas: moterų grožiu. N. E. Bet vyrai.. .

kand. Vanills Putėsis. P. S. Tik jau nesistenkite apšaukti vyrų egoistais. Ta nyki frazė visiems jau seniai įkyrėjo. O ir minėtoji televi­ zijos programa užbraukia ją storiausiu brūkšniu. Mane asmeniškai nustebino vyi ; įžvalgumas ir, sakyčiau, stul­ binantis atidumas moteriai. Jei lankėtės Filologijos fa­ kulteto moterų rankdarbių parodoje, prieš šventes ir po švenčių veikusioje fakulte­ to muziejuje, ir jei įdėmiai stebėjote filmuotą medžiagą iš šios parodos (televizijos laida „Versmės") turėjo kristi j akis vienas įdomus dalykė­ lis. Parodoje ir su žiburiu nebūtumėt atradusi nei vie­ no rankdarbio, skirto vyrui, — viskas tik sau: visokios suknelytės, bliuzelės, skare­ lės. Bet vyrai neįsižeidė Prie­ šingai, — jie gražiausiai už­ maskavo šį moterų egoizmą. Filmuotoje medžiagoje išvy­ dote vyrišką megztinį, tris vyriškus šalikus, vyrišką

UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI

pirštinę, o be to, išgirdote daug nuoširdžių padėkos žo­ džių. Štai, koks kilniadva­ siškumas! H. M. Iš tiesų. Vyrai dau­ geliu atvejų sugebėjo pra­ džiuginti moteris savo dėme­ singumu, sugebėjimu, regis, grynai mokslinius klausimus traktuoti moterims rūpimu as­ pektu. Be galo atidus mote­ rims buvo televizijos laidos „Mūsų kalba" vedantysis, sį kartą kalbėjęs apie dažniau­ siai moterų vartojamus žo­ džius (oho, ak, uch, ek). Ste­ bino ne tik jo erudicija ir mokslinė intuicija (kas gi galėjo pagalvoti, kad jaustu­ kas „oho", atkeliavęs iš Vedų himnų, reiškia „nieko sau“ arba „viską kitiems"), bet ir subtili diplomatija. A. K. Mane kaip būsimą jredagogę kiek nuliūdinę lai­ da „Gyvūnijos pasaulyje" ir jaunasis dramaturgas, skaitęs savo naują kūrinėlį „Seno dispiečerio memuarai". Šiais laikais, kai prie televizorių ne tik seneliai, bet ir anū­ kai. .. Drįsčiau panuogąstauti, kad kai kurios aštres­ nės vietelės... P. S. Tik jau nepradėkite! Būtent tokios laidos ir |iadeda susiformuoti protingam požiūriui į gyvenimą, atsisa­ kyti davatkiško prietaringu­ mo. Kas gi tame „Gyvūnijos pasaulyje", Jūsų nuomone, buvo neleistino, aštraus? Ne­ gi Jūs pirmą sykį gyveni­ me išvydote, kokios plau­ kuotos gali būti vyro kojos? O gal Jus įskaudino laidos vedančiojo komentarai? Dar­ vinizmas šiais laikais niekieno nebestebina. Priešingai, ste­ bina Jūsų pozicija. Tarp kit­ ko, skaitėte G. Mopasano „Vieno gyvenimo istoriją“? A. K. Skaičiau. Į progra­ mą įėjo. P. š. * Na žinoma, — paraudote ligi ausų. Varge tu mano! H. M. Dėl jaunojo dramaturgo tai aš palaikau draugę Anelę. Pirmiausia nežavi ma­ nęs toks nepastovumas. Per­ bėgti iš dramaturgijos i memuaristikąl Kas tai? Lengves­ nio kelio ieškojimas? Mada? Antra vertus, šis dramatur­ go žingsnis rodo nepaprastą jo drąsą. Jo neišgąsdino netgi vyresniųjų kolegų prolesionalų nesėkmingas memuaristikos šturmas. N. E. Palikime šį klausimą kritikai. Gaila, literatūros

l|||||||||||||lllll|l|||||||IBIIIIIIIIIIIlIlllllllllllilllllllllllllllffi

Atsidavęs mokslui ir žmonėms Jei kas kovo 4-ąją buvo užsukęs į Istorijos fakultetą, tikriausiai pajuto, jog tą­ dien istorikų-dėstytojų ir studentų — nuotaikos buvo tikrai nekasdieniškos. Ir sunku būtų buvę prašalai­ čiui suprasti, kas viso to Įkaltininkas, ne ------gražus ------- jei ihotostendas „Doc. P. Kulikaus­ kui — 70". Taip, tądien į Is­ torijos fakultetą rinkosi Tarybų Lietuvos __ „archeologilos tėvo", pedagogo> darbo Raugai ir auklėtiniai — visi fie, kurie norėjo pasveikinti P°c. Praną Kulikauską gra­ saus jubiliejaus proga ir tuo pačiu jiadėkoti už žinias, f>afamą ir žmogiškumą. Toli — už daugybes mepi ribos — liko sunki vai* f Vstė, jaunystė. Laikas daug [A nusineša ir šiandien jau funku prisiminti tą tolimą FuRsėjo pirmąją, kai išvary­ mas ganyti gyvulių Pranukas [išverkė" mamos, kad leistų f Aukštadvario mokyklą; o piek vėliau, jau mokydamars Alytaus valstybinėje gim­ nazijoje, valgė už pinigus, pautus iš turtingų šeimų už R vaikų mokymą. į Toli liko ir didžiausias Jaunystės džiaugsmas, kai

po studijų Kauno universite­ te, kasinėdamas Upytės ka­ pinyną, rado dvigubą kapą su turtingomis įkapėmis Sis jvvkis iauno archeologo gy­

venime atrodė daug reikš­ mingesnis už siuntimą moky­ tis j Karaliaučiaus universite­ tą su valstybine stipendi­ ja.. .

kad tarp mūsų nėra ne. mu­ zikologės, nei choreografijos meno žinovės. Nes šioje te­ levizijos programoje buvo padėti jjagrindai naujoms šių meno rūšių kryptims. Tikrą stebuklą parodė Iii. dr. V. Cekmonas, savo poetinėjechoreografinėje siuitoje ne tik maksimaliai išnaudojęs plastikos meno galimybes, bet ir nuo pirmos pasirody­ mo akimirkos sužavėjęs visus savo betarpiškumu ir nuo­ širdumu. Štai čia drąsa. Čia rizika. Rizika tapti žvaigž­ de. H. M. Iš viso, šioje tele­ vizijos programoje sušvytė­ jo ne viena nauja žvaigždė: fil. kand. poliglotų V. Dobi­ lo ir R. Remeikos duetas (rim­ ti konkurentai broliams Frankoniams), ansamblis „Trečioji karta nuo žagrės" (laikykis „Armonika"!). „Kino panora­ mos" redakcija pradžiugino lietuviško filmo gerbėjus, jsasikvietusi į studiją kylan­ čias kino žvaigždes — doc. A. Girdenį ir doc. L. Pažūsį. A. K. Mano kaip būsimos pedagogės žvilgsnis nuolat kryjx> j laidas vaikučiams. Be galo pradžiugino televizijos sumanymas „Dainų dainelę" transliuoti naująja stereo garso ir mono vaizdo apara­ tūra. Kaip puikiai nuskambė­ jo Filologijos fakulteto vyrų (solo — administracija arba prodekanas A. Jovaišas) at­ liekama daina „Sparnuoto­ sios sūpynės". Neišdildomą įspūdį paliko nauja multfil-

mo „Krokodilas Gena ieš­ ko draugų" serija. Taip, studentų šeimyninių bendra­ bučių klausimas turi jaugti mūsų mažyliams į kraują, kad užaugę ir atsistoję j va­ dovaujančius postus jie ne­ užmirštų šios opios o-oblemos. P. Š. Didžiausias mano ko­ vo 5 d. atradimas — „Šeimi­ ninkės rytmetys". Ligi šiol šią laidą, kaip ir apskritai šeimininkavimą, ignoruoda­ vau. Bet žavingasis kulinari­ jos kand. Vanilis Putėsis, išoriniais duomenimis labai primenantis Filologijos fakul­ teto dekaną, atskleidė kuli­

„Dainų dainelės“ vedantysis dėst. K. Urba su mažyliais.

Kolektyvinio vyrų eksperimento poveikis moterims.

.. .Sklaidant doc. Prano Kulikausko gyvenimo pus­ lapius, į akis krinta per visą biografiją einanti tiesi lini­ ja, vedanti prie „archeolo­ gijos tėvo" vardo. Ir negali­ ma neprisiminti darbo Moksių Akademijos Istorijos institute, 1949 m. apgintos pirmosios Tarybų Lietuvoje ir pirmosios archeologijos srityje kandidatinės disertacijos

narijos meno poetiškąją pusę. Degu nekantrumu iš­ bandyti receptą „F". (Filolo­ gijos fakulteto fėjų figū­ roms faininti). H. M. O televiziios dikto­ riai (dėsi. K. Urba, stud. K. Sukackas)! Neužmirškite sim­ patingųjų diktorių! A. K. O neatpažįstamai at­ jaunėję televizijos laidų ve­ dantieji! P. Š. O redaktoriai! O ope­ ratoriai! Visos kartu: O šaunioji Fi­ lologijos fakulteto vyrija! Iš jūsų gali mokytis ne tik Res­ publikinė, bet ir Centrinė te­ levizija!

„Kurmaičių archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimo duomenys", drauge su dr. R. Kulikauskiene ir A. Tautavi­ čiumi parašyto ir 1961 me­ tais išleisto vieno iš reikš­ mingiausių Tarybų Lietubos archeologijos darbų — „Lietuvos archeologijos bruo­ žai", 1982 metais išleisto dar­ bo „Užnemunės piliakalniai I—XIII a." O kur dar kiti darbai, straipsniai. Tačiau didžiausia žinių dalis a iduota kitiems per paskaitas — doc. P. Kulikauskas Univer­ sitete dėsto beveik 40 metų. Ir šiandien jau sunku būtų suskaičiuoti tuos, kurie di­ džiuodamiesi vadina save do­ cento auklėtiniais. — Archeologijos paskaitos būdavo labai įdomios, — pasakoja penktakursė arche­ ologė Alma Ložutytė. — Doc. P. Kulikauskas per paskaitąs pateikdavo tokių faktų, duomenų, kurių niekur kitur nerasi. Tačiau, kad tikrai suprastu mėme, ką reiškia doc. P Ku­ likausko gyvenime archeolo­ gija, apsilankykime su juo Istorijos fakulteto muziejuje, kur eksponuojama per ar-

Nuotr. V. Šalkausko.

cheologijos ir etnografijos ekspedicijas surinkta medžia­ ga. Mokslininkas atgyja, tik įėjęs į šitą unikalių radinių pasaulį. Ir pasakoja, pasako­ ja apie kiekvieną su užside­ gimu, su meile. Klausaisi ir pačiam kyla noras vasarą nuvažiuoti prie dabar tyrinė­ jamų Kernavės piliakalnių. Tada ir prisimeni istorijos specialybės studentų, arche­ ologijos specializantų žo­ džius: „Docentas moka ne tik sudominti, bet ir uždeg­ ti". . . — Beveik visos mano vasa­ ros prabėgo ekspedicijose — tokios buvo mano atosto­ gos. . . . . .Vėliau sužinojau, kad doc. P. Kulikauskas mėgsta keliauti. Išvažinėta daug TSRS vietų, lankytasi LLR, CSSR, VDR, Egipte, Graikijoje Ir dar vienas docento hobi — auginti gėles: rožes, jur­ ginus, tulpes, kardelius.. . . .Toks yra docentas P. Kulikauskas. Žmogus, atida­ vęs savo jėgas archeologijai ir... studentams. Juk nevel­ tui penktakursė archeologė Rasa Mockaitytė, kalbėdama apie docentą, pasakė: — Tai žmogus, kuris visą gyvenimą man bus puikaus archeologo, jautraus Nuotraukoje: Doc. P. Kuli­ dėstytojo ir apskritai tikro kauskas pirmaisiais archeolo­ žmogaus pavyzdys. ginių tyrinėjimų Kernavėje metais. Birutė SUTRIKA1TE


4 Tarybinis studentas

Teisybę pasakius, aš jo ir nepažinojau. Vis neteko nu­ važiuoti Aviliuosna, nors neper toliausia Tėviškės jis bū­ tų ir kurių anksčiau nelenk­ rankas šeimininkas davo nė vienas mano apylin­ tų. Ima į patirliuoia, perbėga kių bernaitis. Mat, išsirinkti armoniką, dešiniąja melodijos klavišais, nuotaką aviliškiuos — ne tik kairiąja pritardamas bosais, labai garbinga, bet ir didžiu­ Per du šių metų žeidimas. Ar nepažeistos lė laimė. (Čia merginos gra­ smagiai: — Kadrilius! mėnesius Vilniuje čia ir kitos — pagarbos žios, darbščios, kraičio daug Tąsyk Universiteto studen­ turinčios ir dainingos). Nepa­ įvyko 113 eismo ne­ gyvybei etikos taisyklės. tai kadrilių mokėsi su dė­ laimių, kuriose 11 Žymusis Albertas Svei- buvojau Dominyko ir Eleono­ dės Dominyko žmona, sūnumi, žmonių žuvo, 90 bu­ ceris veikale „Kultūra ir ros Trukleckų gryčioje, ne- marčia ir kaimynais. Jų visa prisėdau, neužkalbinau seimi­ vo sužeisti. Pernai etika" rašė: „Etika reiškia­ ninkų ir nepaprašiau pravirk­ da pas Trukleckus pilna. Su­ per tokį pat laiko­ si tuo, kad aš esu skati­ dyti trieilės. virsta parūkyti, pabėdavoli, tarpį sostinės gatvė­ namas rodyti lygią pagar­ Dominyką Truklecką, Zara­ pasidžiaugti, pasitarti. Tai se žuvo 4 žmonės, bą tiek savo paties, tiek sų rajono Avilių kolūkio tada, šitoj gryčiutėj buvc o 63 buvo sužeisti. bet kieno kito norui gy­ kolūkietį prisimenu iš vieno prikelti seni aukštaitiški šo­ venti. Tai ir yra pagrin­ „Skamba, skamba kankliai" kiai — trepsiukas, obelytė, zarasiškis — dabar labai Raskite studentą, kuris dinis dorovės principas." festivalio, kai kartu su žmo­ mėgstami ir populiarūs stu­ buvo atvažiavę Vilniun. Kaip dažnai mes pamir­ na turėtų atliekamo laiko, dentų vakaronėse. Kaip šiandien akyse aukš­ kuris neskubėtų ir nesi­ štame šį pagrindinį etikos tas, šviesus, tsdainuojęs Uni­ Visų vidury vis Dominy­ skųstų laiko stoka. Visi principą. Begaline atsako­ versitete, Daukanto kieme. kas. Kaip gimines ramstis, žino: studentai — užsiėmę mybė už visa, kas gyva — Oi laidė laidė tėvas sūnelį kaimo stulpas. Ramus, pasi­ Girion medžioti ir paliavoti tikintis, tvirtas. Toks, kaip žmonės. Vienas kitas lai­ ši našta dažnai mums per O jau aukštu balsu! Užves, žirgą važnyčiodamas — kui vytis ir tėvo mašinų sunki, ir mes paprasčiau­ „pasibalnoja". Bet ar pasi­ siai ją nusimetam, o tada tik laikykis! Paėmė armoniką pasakoja. Mat, dėdės Domi­ — šoko, klausėsi studentai, nyko galva pramušta m tik vysi laiką. Tokiose lenkty­ iki nelaimės — vienas nebuvo pabaigęs. armonikoms, bet ir žirgams. nėse visada pralaimi žmo­ žingsnis. Juk žmogus, iš­ Paskui sužinojau ilgą ir Nuo mažumės įpratęs sąžinin­ gus. Kartais labai skau­ ėjęs į gatvę nenustatytoje įdomią istoriją. gai dirbti, ilgus metus Do­ džiai pralaimi. vietoje nėra ir pats sau­ Viskas prasidėjo tada, kai minykas Trukleckas augino Bet, deja, į Universitetą gus, ir žmonės, esantys keli studentai iš Universiteto kolūkio žirgus. Šėrė, šuka­ vis tebeplaukia Valstybi­ aplink jį, atsiduria pavo­ forklorinio ansamblio atva­ vo, mokino. Viduržiemy kin­ situacijoje. O žiavo į nuošalų Aukštaitijos ko savo numylėtinį J geriau­ nės autoinspekcijos proto­ jingoje kolai su mūsų studentų ar galima kalbėti apie kaimiūkštį — Avilius — rink­ sią važelį ir į Dusetas, ant dainų. Sartų. Lėkė jo ristūną: pir­ pavardėmis ir pasiaiškini­ etiką studentų, kurie prie ti Aplankė daug trobų, užra­ mi, garsino Avilius ir Domi­ mais. Visi protokolai maž­ mašinos vairo sėdo neblai­ šinėjo pasakas, iainas mu­ nyką Truklecką. Už tai dėdė daug tokio turinio: V kur­ vi. Deja, tokie praneši­ ziką. .. Keliukas atvede ir į labai myli žirgus, daugel dai­ so Gamtos fakulteto stu­ mai irgi pasiekia mūsų Trukleckų sodybą. Užlruko nų apie juos moka. Daug dai­ dentė Aurelija Šaluchai- Universitetą. Kol kas bene čia ilgiau. Ir ne vien todėl, navo Dominykas ir tą va­ tė perėjo gatvę nenustaty­ dažniausi Valstybinės au­ kad šiuose namuose daugiau­ karą. Bet ne visos buvo su­ toje vietoje prieš arti at­ toinspekcijos „Klientai" sia būta dainų, muzikos. Do­ dainuotos, ne visi šokiai su­ minyko Truklecko gryčiutėje šokti Aviliuos, kai kilo iš važiuojantį transportą — mūsų Universiteto studen. viskas taip sava. Rankšluos­ už stalo Universiteto tauto­ „Skubėjau į traukinį ’. III tai (palyginus su kitomis tinė, palubėje įrėmintos fo­ sakininkai ir maloniai atsi­ kurso Istorijos fakulteto Vilniaus aukštosiomis). Ai­ tografijos, papuoštas stalas ir sveikino. Paskui Dominykas studentė Elvyra Žižienė šku čia tiesiogine priklau­ šeimininkas, mėlynakis, žilas. ir Eleonora Trukleckai atva­ — „Perėjau gatvę ne vie­ somybė tarp didelio skai­ — Valgykit, valgykit, vai­ žiavo į liaudies muzikos fes­ toje, kadangi skubėjau į čiaus pažeidėjų ir to, kad kai, iš toh atvažiavot, — pil­ tivalį Vilniun, kartu su stu­ paskaitą". Medicinos fa­ Universitete dauginusia ni gerumo jo veidas, jo ran­ dentais šoko ir dainavo liau­ diškoje vakaronėje per televi­ kulteto VI kurso studentas studentų. Bet tas juk ne­ kos, akys ir žodžiai. Nepažįstami žmonės, pir­ ziją, mokė koks saunus ir Petras Jurgelilas — „Per­ ramina. O studentiškai mąkart peržengę slenkstį, o aukštaitiškas tre­ ėjau gatvę tam neskirtoje mąstant, labai jau neapsi­ kiek čia šilumos- Rodos, nuo­ nepaprastas psiukas. Buvo ir Universite­ vietoje", Istorijos . fakul­ moka pažeidinėti eismo tai. širdumo tiek daug, kad ap­ to folklorinis ansamblis Avi­ teto III kurso studentė So­ sykles, nes pėstysis pažei­ dovanotų šie namai kiekvie­ liuose. Atvažiavo su visa nata Klevinskaitė — „Vė­ dėjas privalo sumokėti 5 ną svečią .kiekvieną prašalai­ programa. Sugužėjo, suplau­ rublius baudos, vairuoto­ tį ir dar liktų, ilgam dar lik- kė į kultūros namus žmonės lavau į paskaitą. .

AVILIŲ ŠVIESUOLIS

Kai pamirštama pagarbos gyvybei etika

Už tų trumpų pasiaiški­ nimų randi nebylų klausi­ mą — „Ką aš tokio pada­ riau?" Gal iš tiktųjų nie­ ko? Tačiau negi jau tokia mažytė ir nežymi smulk­ mena eismo taisyklių pa­

Žiemos sporto šakų savai­ tės dienomis vyko tarpfakultetinės slidinėjimo varžybos. Sportininkai rungtyniavo as­ meninėse varžybose, estafetė­ je. Stipriausi pasirodė esą EKF ir Pramonės ekonomikos fakultetų komandos. Jei EKFF moterys buvo pirmos (358 tšk.), o Pramonės ekonomikos — antros (240 tšk.), tai tarp vyrų pirmavo Pramonės eko­ nomikos fakulteto slidininkai (502 tšk.), nedaug aplenkę EKFF (482 tšk.). Trečią vie­ tą tarp slidininkų užėmė būsimos medikės (199 tšk.). Paskutinėje vietoje, susu­ mavus rezultatus, atsidūrė Prekybos fakulteto slidininkės, surinkusios tik. . . 29 ir daugiau atsilikusios nuo kitų komandų. Be to, Prekybos fakultetas nesuda­ rė, kaip ir Chemijos, Filolo­ gijos, bei Fizikos fakultetai, komandos moterų estafetėje. Prizines vietas asmeninėje įs­ kaitoje iškovojo B. Švalkutė (PEF III k.), 2. I. Grimailova (EKFF III k.), 3. R. Dambraus­ kaitė (MaF I k.). Vyrų varžybose trečią vie­ tą, gerokai atitrūkę nuo

jai praranda teises arba kartais baudžiami iki 5b rublių. Pagarbos gyvybei etika. Nepamirškime jos. Aušra KAZIMIERAITYTĖ

varžovų, laimėjo fizikai (432 tšk.). Nežinia, kodėl Prekybos bei Filologijos fakultetų ko­ mandos taip ir nepasnodė, o chemikai nutarė nedalyvau­ ti estafetėje. Net dvi prizi­ nes vietas iškovojo Fizikos fakulteto penktakursiai; V. Svigaris užėmė 1-ąją, o R. Venclovaitis — 3-ąją. Antro­ je vietoje liko R. Mikalevičius (EKFF I k.). XXX Lauke dar spaudžia šaltu­ kas, o futbolininkams jau norisi pasimėgauti mėgstamu žaidimu. Beje, žaidėjams būtina išbandyti jėgas prieš atsakingas pavasario kovas. Šiuo tikslu rengiamas VU žie­ mos mažojo futbolo tarpfakultetinis turnyras. Aikštelė­ je pabuvojo vienuolikos fa­ kultetų ir administracijos ko­ mandos, kurios nusprendė, kam atiteko pagrindinis pri­ zas. Atrankinėse rungtynėse neišvengta didelių sėkmių: matematikai tiesiog sutriuš­ kino chemikus 21:0 (!), o prekybininkai — fizikus 20: 9. Jei Pramonės ekonomikos fakulteto sportininkams pavy­ ko įveikti administracijos komandą pagrindinio laiko ribose 7:1, tai EKF ir Gamtos fakultetų futbolininkai ginčą kurie stipresni, sprendė bau­ dinių pagalba. Pagrindinis laikas — 11:11, o, mušant bau­ dinius, taiklesni pasirodė EKFF — 2:1. Ketvirtfinalyje rim-

PAŠALINTI

Kad išlaikytas egzaminas studentui šventė, niekas neabejoja. Tačiau, ne paslapSTUDENTAI tts, kad ne vienas, susilaukęs teigiamo Įvertlnimo, MF II k. S. Penčylaitė V. džiaugsmingas savo emocijas Adomavičius, III k. P. Pau­ bando sustiprinti „ugnies" gė­ rimu. Panašiai išlaikytu egza­ lauskas. IF III k. R. Kuplnskaitė. minu šių metų sausio 19 die­ PF II k. G. Karalius. ną džiaugėsi Istorijos fakul­ EKFF III k. A. Rimkevičiū­ teto III kurso studentas Gelstys GECIAUSKAS su savo tė. draugais. „Ugnelėje" vaikinas

TRUMPAI

Edvardas BORISOVAS

Autoriaus nuotrauka. iš visos apylinkės. Kiek aviliškių džiaugsmo tilpo širdyse, valiuojant, traukiant studentams aukštaitiškai. Kon­ certas baigėsi, o Trukleckai kviečiasi visą ansamblį į namus. Dėdė vakarienę iškė­ lė. Kolūkis neiškėlė, o Trukleckai iškėlė! Ir vėl šie na­ mai buvo dosnūs vaišių, nuo­ širdumo, dainų. . . Smagiai griežė dėdės Dominyko tri­ eilė. Lygiai prieš metus iš Avi­ lių atlėkė negera žinia. Ne­ tikėta, nelaukta. Mirė Domi­ nykas Trukleckas. Kaip bai­ sios krušos debesis, ne’ektis užgriuvo aviliškių širdis. Ro­ dos, visas kaimas, kiekviena troba liko apvogti. Prie šer­ menų stalo rimti, susiicaupę kaimynai, giminės, jau pa­ žįstami studentai. Jaudulio pilna sąmonė srovena atgal, piešia skaidrų paveikslą, taip

LIŪDNOS ISTORIJOS |||H

NEPAŽANGŪS

tesnio pasipriešinimo nesuti­ ko Teisės bei Medicinos fa­ kultetų komandos, atitinka­ mai įveikusios istorikus — 11:3 ir filologus — 7:1. Kito­ se dviejose porose susidūrė apylygiai priešininkai: Pra­ monės ekonomikos fakultetas tik vienu tašku įveikė PF, o MaF ir EKFF susitikimas bai­ gėsi 3:1. Norisi pa­ žymėti, kad EKF fakulte­ to rinktinė, turėdama ne­ mažai gerų futbolininkų, nie­ kaip negali sutvarkyti savo komandos reikalų. Pusfinaliai netikėtai baigėsi vienodais re­ zultatais — 6:3. Taip matema­ tikai įveikė teisininkus, o pramonininkai — medikus. Iš­ aiškėjo du finalininkai, kurie kovo 1 dieną galutinai nu­ sprendė, kam atiteks pirmo­ ji vieta. Įtempta kova bai­ gėsi 2:2, ir vėl į pagalbą te­ ko pasitelkti baudinius. Stip­ resnius nervus iki varžybų pabaigos išsaugojo Pramonės ekonomikos fakulteto futbo­ lininkai, žaidę taikliau — 2:1. Jie ir iškovojo Žiemos turnyro prizą.

1980 metų birželis. Daukanto kieme.

Šių metų kovo mėnesį su­ kanka 165 metai nuo Karlo Markso gimimo ir 100 me­ tų nuo į o mirties. Ta proga kovo 14 dieną Filologijos fa-

SKELBIMAI

.

nuotaiką pakėlė su 400 gramų vermuto, vėliau „Žarijoje" jo skrandye „sudegė" dar tiek pat alkoholio. Ir to, ko gero beribiam džiaugsmui, jau užteko, nes G. Gečiauskas nu­ sprendė eiti į namus. Ir vis­ kas būtų gerai baigęsi, bet... „Beeinant staiga pasidarė blogai su širdimi ir aš nete­ kau sąmonės. Atsibudau jau medišblaivinimo įstaigoje Kosčiuškos gatvėje. Pabrė-

kulteto vokiečių kalbos ka­ tedros dėstytojai ir I—III kursų studentai surengė mi­ nėjimą. Trečiakursiai, vadovaujami dėstytojos Monikos parengė muzikinį Sneikert, literatūrinį montažą, kuris mai Apanavlčienei laikyt? ne­ galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810198, išduotą MaF studentei Jūratei Sereikaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 810925, išduotą FilF studentei Nidai Burneikaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 780293, išduotą FF studentui Andriui Grigui, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 780101, išduotą MaF studentui Ąžuolui—Juozui Mikloviui, laikyti negaliojan­ čiu.

Skelbiamas Universiteto lite­ ratų kūrybos konkursas. Pro­ zos, poezijos, dramatui gijos kūrinius (2 egzempliorius) at­ nešti į Lietuvių literatūros katedrą iki š. m. balandžio' 1 d. Lietuvių literatūros katedra Universiteto literatų būrelis • Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 801152, išduotą IF studentei Jūratei Vaičėnaltei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 791120, išduotą IF studentei Margaritai Gudynaltei, laikyti negaliojančiu. Laikraščio korektoriai: Dingusį studento pažymėji­ mą, išduotą IF studentei Ro- Bulota, G. Tomkus.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03176. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užsak Nr. 756. Tiražas 4500 LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBeTCKHH cryAeHT" — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMsnera AKCM Ahtbm, npotįiKOMa opachob TpyAOBoro apacHoro 3naMeHH n ĄpyjKŪM HapoAOB BHALHioccKoro yHHBepcBrreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom jbmkc. PeAaicrop H. BapauHHRKaūTe.

J.

nesenas džiaugsmo minutes B čia vėl užverda rūstumu ir H sielvartu, kuris patvinsta su- I sirinkusiųjų ašarom, kai at- B nešama šeimininko armonika ■ ir kaimo vardu padovanojama B Universiteto ansambliui Į Praėjo lygiai metai. Dėd s H Truklecko armonika nemirę ■ ja griežia Universiteto an- H sambliečiai. Nemirė ir Do- H minyko Truklecko asmeny b H skalsiai skleidusi gėrį ir stip- H rybę, dosniai apdalijusi jau- H nimą gyvenimo išmintimi I Pabuvojus Aviliuos apėmė H didžiulis graudulys. Iš mūsų ■ vis greičiau pasitraukia dide- ■ Ii, taurios širdies žmonės. B Į kapus su jais keliauja ir jų H gyvoji kūryba. Paskubėkime H Užrašykime, perimkime tai, ■ ką tauraus iki mūsų dienų B jie su savimi atnešė. Į

Klaudijus DRISKI! S žiu, kad nuo tokio kiekio, B kiek aš išgėriau, negalėjau B būti labai girtas" (iš G. Ge- H čiausko pasiaiškinimo Rėk- B toriui). Apie studento sveikatą ne M mums spręsti — čia jau me- B dikų rūpestis. O ar tokia ai-M koholio dozė nekerta per ko- ■ jas, irgi sunku pasakyti — H matyt, kaip kam... Bet kad B šitaip džiaugtis išlaikytu egza-B minu studentui nedera. G. K Gečiauskui primins griežtas B Rektoriaus papeikimas. j atskleidė mažiau žinomus ■ K. Markso ir jo žmonos-beiH bendražygės Ženi gyvenimo H puslapius. Baigiamąjį žodįB tarė dėstytoja E. Lakienė į L. BARZDAITEI •A. TRAKINAITEH

Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeni­ nės organizaciios nuo­ širdžiai užjaučia Huma­ nitariniu mokslu fakulte­ tu anglu kalbos katedros dėstytoją Editą DEGUTIE­ NE dėl tėvo mirties Anglu filologijos ka­ tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia dėstytoia Gražiną KAHPUVIENf dėl motinos mirties Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeni­ nės organizacijos nuošir­ džiai užjaučia Anglu f>lologijos katedros ėėsty toia Gražiną KARPUVlENE dėl motinos mirties

Nuoširdžiai užiaučiame dėstytoia Editą DEGUTIE­ NE, mirus mylimam tė­ veliui. Humanitariniu moks­ lu f-tu anglu k. katedra

Redaktorė

J. varapnickaitJ


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.