hinc itur ad astra
JĮm
universitas
w vilnensis
Gruodžio
10 Ketvirtadienis
1992 m.
KAINA
SUTARTINĖ
Vil n ia us un ive rsiteto laikrašt is
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 9(1515) *
Katedrai - 30 metų
Viešnagė Briuselyje Lapkričio 12-13 dienomis VU prorektorius akademi niams reikalams Z. Namavičius viešėjo Briuselyje, kur da lyvavo konferencijoje "Politinių bendrijų vystymasis". Šią konferenciją organizavęs Hans Seidel Stiftung fondas kitų metų pavasarį ruošiasi surengti panašią konferenciją Vil niuje. Vilniaus universitetui Hans Seidel Stiftung fondas padovanojo 40 kompiuterių dviems mokymo klasėms įrengti. Iš Briuselio prorektorius parsivežė ir Antverpeno uni versiteto pažadą skirti stipendijas 2-3 studentams ir vienam doktorantui tobulintis minėtame universitete. "U.V." inform.
Biochemijos ir biofizikos katedros kolektyvas A. Levicko nuotr.
PARODA SV. JONŲ
Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai Vilniaus Univer BAŽNYČIOJE sitete buvo įkurta Biochemijos ir biofizikos katedra. 1960-ųjų metų pradžioje Lietuvoje nebuvo nei mokslo, Šv. Jonų bažnyčioje,veikė biografinė Petro Jurgio Franei studijų institucijos, kurioje būtų vystomos šiuolaikinės biologijos kryptys - biochemija, biofizika, molekulinė bio saičic paroda. Šis žmogus vadinamas Palaimintuoju stu logija ir genetika. Chemijos fakulteto dekano doc. L. Ja- dentu, aštuonių palaiminimų žmogumi. Petras Jurgis sinsko, o taip pat ir doc. A. Malachovskio, kuris vėliau tapo Frasaitis buvo Italijos liaudies partijos, šv. Daminyko Or pirmuoju katedros vedėju, iniciatyva, aktyviai padedant ir dino narys. Kilęs iš turtingos ir garbinos šeimos, savo gyve palaikant Universiteto Rektoriui prof. J. Kubiliui, 1962 nimo tikslu laikė sekimą Kristaus žodžiais, kurie pašaukė mokslo metų pradžioje buvo įkurta Biochemijos ir biofizi jį tarnauti meilei ir gailestingumui: "Tikėjimas, duotas man kos katedra ir priimti pirmieji studentai. Tuo metu kated per krikštą, kreipiasi į manę galingu balsu. Vienas nieko ros branduolį sudarė nedidelė entuziastų grupė, kuri kūrė nepasieksi, bet jeigu Dievas bus kiekvieno tavo veiksmo ne tik studijų planus, bet ir įrengė eksperimentines labo centras, padarysi viską". ratorijas, pradėjo dirbti mokslo-tiriamąjį darbą. Keletas Parodą surengė VU mokslo muziejaus bendradarbiai ir studentų buvo išsiųsti studijoms ir aspirantūrai į Maskvos Lomonosovo Universitetą, o grįžę įsijungė į katedros ko Dominikonų vienuoliai iš Italijos. Ekspozicijoje demonst lektyvą. Jų tarpe buvo ir dabartinis katedros vedėjas aka ruojamos P.J. Frasaičio nuotraukos su tėvais, seserimi, gi demikas B. Juodka, kuris jai vadovauja nuo 1971 metų. minaičiais, draugais, skelbiamos jo mintys apie tikėjimą bei rer trisdešimt metų Biochemijos ir biofizikos katedra jo įtaką žmogui. Paroda veikė iki lapkričio 29 dienos. išaugo. Dabartiniu metu dirba daugiau nei 60 žmonių. Nuo katedros įkūrimo paruošta apie 350 biochemikų ir daugiau "U.V." inform. nei 200 biofizikų. U.V." inform.
2
Universitas Vilnensis
1992.12.10
1992 m. lapkričio 5-8 d. ir aukštojoje mokykloje, pa Nyderlanduose Vasenaro dėtų sumažinti visuomenė mieste vyko seminaras, je augantį smurtą vienos ar kurio tema - "Moterų studi kitos lyties atžvilgiu, skyry jos Centrinės ir Rytų Euro bų skaičių, ugdytų lyčių tikslumas kvepia nemalo pos šalyse". Seminare bendravimo kultūrą ir pa numais. Vaistinės savininkė dalyvavo Vakarų Europos garbą. maloni, darbšti, bet ir veikli. Universitetų, turinčių kelių Terminas "Lyčių studi Barbara Gzabitz itin stebi, dešimtmečių moterų studi jos" (Gender Studies) la- * jog visur būtų tvarka ir jų patirtį ir ką tik įkurtų ir biau tiktų vis švara. Pirmosiomis dieno besikuriančių Centrinės ir populiarėjančiai pasaulyje mis kartais gaudavau pasta Rytų Europos aukštųjų mo studijų ir tyrimų krypčiai bų - nebuvau pratęs prie kyklų Moterų Studijų Cent apibūdinti. Tačiau tradiciš smulkmeniškos vokiečių rų atstovės. Seminarą kai mąstantys žodį "lytis" tvarkos. Net būgštavau, kad organizavo CEPES- linkę sieti tik su tam tikra ilgai čia neištversiu. Viskas UNESCO, Graikijos mote žmogaus gyvenimo sritimi. neįprasta. Stebino net vir rų studijų institutas bei Lyčių problematika Lietu tuvės įrenginiai, kuriais Europos Moterų Studijų voje suvokiama labai ribo naudotis mokiausi vos ne Tinklas, kurio būstinė yra tai. O juk tai yra neatrastas savaitę. Bet dabar - viskas Nyderlanduose. Susitikimo Lietuvos istorijos, mokslo, kitaip. Atpratau plauti tikslas - padėti atgimusioms meno, sporto žemynas. indus, plauna mašina. Net šalims steigti Moterų Studi Kiekvienas ta linkme pa trupinius nuo stalo surenka jas aukštosiose mokyklose. ruoštas studijų kursas ar ty nedidelis siurblys. Keista Seminare dalyvės disku rinėjimų kryptis būtų naujas buvo ir tai, jog į butą įėjęs niekas nenusiauna batų. Nusiavei - esi iš Rytų Euro pos. Laisvo laiko turiu ne daug. Mano darbas praside tavo dėl Moterų studijų ir žodis, padėtų abiejų ly^ą da 8 vai. ryto ir baigiasi pusę tyrimų tikslingumo: šios stu žmonėms geriau supntfti septynių. Pirmomis savaitė dijos išplečia įvairių discipli vieni kitus, panaikintų lyčių mis vakarais rašydavau laiš nų ribas, sudaro pagrindą nepasitikėjimąšeimoje ir vi kus, dabar, valgydamas derinti studijų bei tyrimų suomenėje. gardėsius, žiūriu TV. Drau kryptis. Lyties kategorija Europos Tarybos moks gų nesusiradau. Įsitikinau, ilgą laiką priklausė tik tam linio bendradaibiavimo kaip tai yra sudėtinga. Yra tikroms mokslo sritims. Jau skyriaus vadovas Jean Pieruždaros draugų grupelės, trečią dešimtmetį Vakarų re Massue pažadėjo UNES kurios labai nenoriai įsilei universitetuose žmonijos is CO, Europos Tarybos ir džia naujus asmenis. Tokio torija mėginama aiškinti ir Europos bendrijos komisi papročio, kaip "panelių me lyties aspektu, abiejų lyčių jos paramą Centrinės ir džioklė" kavinėse nėra. požiūriu. Rytų Europos Moterų stu Merginos paprastai jau nuo Buvo aptariamas, ir pats dijoms. Viename šių kraštų 13 metų turi draugus, taigi, "Moterų Studijų" pavadini ruošiamasi įkurti UNESCO susirasti draugę gana sudė tinga. Be to, dar ir kalbos mas, neapimantis visų Mo padalinį Moterų studijoms Studijų Centrų remti. barjeras, o kad esi užsienie terų problematikos. Šios studi Europos Moterų Studijų tis, niekam čia neįdomu. Su yra numatęs sitaikiau su mintimi, kad jos - tai ne vien moters su Tinklas grąžinimas į kultūros 1993 m. birželio mėn. Lon reikia mokėti džiaugtis vie istoriją. Tai dviejų lyčių ko done ir 1994 m. liepos mėn. nam. Todėl ir Lietuvoje no egzistencijos, stereotipinės Graikijoje surengti moko rėčiau neužtrukti pamatyti tėvus, aplankyti priešpriešos, lyčių psicholo muosius kelių savaičių kur gijos ir fiziologijos skirtumų sus Centrinės ir IJŲų draugus. ir tapatumų analizė. Tai - Europos šalių universitetų Gabija STEPONĖNAITĖ lyčių švietimo programos Moterų studijų atstovėms. būtinybės teigimas. Tokia Doc. Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ programa, įvesta vidurinėje
Supratau, kad reikia mokėti džiaugtis vienam Kad lengviau būtų suras ti nediduką Biureno mieste lį Vokietijos žemėlapyje, geografas patartų jo ieškoti Reino Vestfalijos žemėje, tarp Kelno ir Padeborno. Čia gyvena 8 tūkst. žmonių, ir lietuvio akimis žvelgiant, lyg ir perdaug mažam mies teliui turėti penkias vaisti nes. ’ Vokietijoje farma cininko specialybė - presti žinė, mat ne kiekvienas no rintis gali gauti darbą vaistinėje, o ką bekalbėti apie studentus iš Lietuvos, norinčius čia atlikti prakti ką. Bet... Pačioje seniausio je Biureno vaistinėje, Įkurtoje dar 18 a., jau dau giau nei du mėnesius prak tiką atlieka Kauno Medicinos akademijos V kurso studentas Modestas Jocius. -■'Vargu, ar aš sugebėsiu čia įgytas žinias panaudoti, grįžęs į Lietuvą, - mąsto Modestas, - gal tik ateity. Vokietijos farmacininkai susirūpinę visai kitomis problemomis. Jų tikslas kuo daugiau parduoti, ir ne nuostabu. Vaistinės prekes gauna tris kartus per dieną, kai Lietuvoje - du kartus per mėnesį. Kitas skirtumas - Lietuvoje pirkėjas vaistų ieško, o čia - vaistininkas. Ir man pačiam ne kartą yra tekę nešti į namus medika mentus, kurių atitinkamu momentu neturėjome. Pir kėjas yra karalius. Jei susi daro eilės, paslapčia paspaudžiamas mygtukas po stalu, ir tą pačią akimirką atbėga pagalbininkė. Aš pats dar pirkėjų neaptar nauju, ne visiškai gerai kalbu vokiškai, o menkiau sias nesusipratimas ar ne
APIE MOTERŲ STUDIJAS
1992.12.10
Universitas Vilnensis
3
"FILOLOGŲ RUDENS”...
LAIDOTUVĖS? ^Zis dėlto keturioliktasis "Filologų ruduo" įvyko. Kodėl - vis dėlto? Pats vedėjas Kęstas Drazdauskas tai pasa kęs pridūrė, jog vakaras bus improvi zuotas ir panašus į "Filologų rudens" laidotuves. Žinoma, pramoginiuose renginiuose pasitaiko įvairių netikėtu mų, o improvizacija - tik sveikintinas dalykas, jei ji pavyksta. Tačiau šiame vakare trūko ne tik improvizacijos, bet
kaip rašė ekspresionistai, impresionis tai XX a. pradžioje. Nebemokame ra šyti lietuviškai. Keli dalyviai nukopijavo keliasdešimties metų se numo poeziją. Neįdomu. Vienoda. Per daug sudėtinga. Tai gal ir sėdintys salėje turėtų elgtis kitaip - "nušvilpti", o ne kiurksoti rankas sudėję. VJ. E tiesų žiūrovai buvo kažkokie abejingi, "šalti"... R.D. Susirinko, mano nuomone, tik dalyvių draugai ir neturintys ką veikti. Į pirmąjį vakarą prieš keturioii-
Daianoja EgJč K Kauno.
Vakaro akimirka.
V.J. Kaip Jūs manote, kodėl vedė ką metų atėjo trisdešimt žiūrovų, ta čiau jie žinojo, ko atėjo. Kaip gali atsi jas Kęstas pasakė, jog šis vakaras ir organizuotumo. Kažkodėl keliskart rasti draugiška atmosfera, jei už "Filologų rudens" laidotuvės? reikėjo kviesti vieną dalyvį, kuris atsi auditorijos durų visą laiką triukšmavo, R.D. Niekam nerūpėjo menas. Tik rado tik pabaigoje, ar klausyti visai ne nekultūringai elgėsi. tiems, kurie save myli labiau už gerą rimtos (atleiskite, net vulgarios) VJ. Dalyviai dažnokai kartodavo: poeziją... kūrybos. Daugiau kaip dvi valandas "aš jus dar pakankinsiu, pavarginsiu". V.J. Gaila ir apmaudu, bet Rober vykusiame vakare savo eiles skaitė, Galima pagalvoti, kad žiūrovus kažkas tas Danys pasakė teisybę. Pirmas va grojo, dainavo Vilniaus ir Pedagoginio prievarta čia suvarė. karas baigėsi. Antrasis įvyks lapkričio Universitetų studentai. Tačiau jiems R.D. Tai - kompleksas. Pas mus juk 20 dieną (atvyks kauniečiai), o lapkri taip ir nepavyko sušildyti žiūrovų. Kas visos vertybės pasikeitė: žodis "meilė" čio 27 dieną prasidės laureatų, kuriuos atsitiko, juk anksčiau "Filologų ruduo" asocijuojasi su žodžiu lovą ir pan. Ku išrinks žiūrovai, vakaras. Įėjimas ne buvo tikrai įdomi, turininga šventė. riančiam gėda prisipažinti: aš esu poe mokamas. Ateikite, bet tik gerai nusi Savo mintimis pasidalinti paprašiau tas. Jau geriau keiksiuos (vakaro teikę. Gal tada pavyks "nutiesti tiltą" d«£tytoją, "Filologų rudens" veteraną metu, deja, taip ir buvo), o ne įkyrėsiu. tarp dalyvių ir žiūrovų. Bent jau tam, Atsigaus rašančios merginos. Nuste kad sulauktume penkioliktojo ''Filo ROBERTĄ DANĮ: R.D. Be abejo, šis vakaras skiriasi bau, kad savo kūrybą skaitė tik viena logų rudens". Viktorija JAKUBAUSKAITĖ nuo ankstesniųjų. Viską plagijuojame mergina - pirmakursė Rasa Motiejū - Lino Mickevičiaus nuotr. naitė. nuo vakarų, nebemokame rašyti taip, Eilėra&iiM skaito Kęstas Dnudanskaa.
1992.12.10
Universitas Vilnensis
4
PROLOGAS Neringa ABRUTYTĖ v paglostau kalę po stalu
ir man iš laimės kojas sala ramu ir šilta kalė mazgoja mano kojas lyg būtų kruvinos - jas: laižo. 921005
APIE SENUTĖS KAULĄ H savo seno sudžiūvusio kaulo - senutė išsidrožė lazdą ir išėjo į platų pasaulį sau laimės ieškoti
o kaulas ėmė trupėti vis labiau labiau - ir senutė susiprotėjo ir įstatė lazdą buvusio kaulo vieton - ir niekur nebėjo ir - gyveno laiminga žinodama kad pasaulyje laimės nėra
9210 13 ***
mano gyvenimas kaulelis geriu karštą arbatėlę kuomet parausta mano akys
pirkau septynis jokimaičius septynias gedąs prabudau nuo sniego šviesiau dovanojau daugiau kad kitiems būtų laimės išėjau per sniegą grįžusi radau nukastą šeimininkė klausė kas nukasė nors žinojo kad ji ilgai ieškojusi batų ilgų ir kastuvėlių po truputį... tad ramiai kažkodėl atsakiau
stiklinės dugne cukraus gabalėlį vis ką nors sugalvoju o jei ne išmokstu keletą žodžių prancūziškai vokiškai angliškai ar sutinku ką iš naujienų tarpo ir sekasi baisiai man visgi paprašiau arbatos, nors čia tik kava šalia stovintis V. pasakė - s takoj nežnostju tolko šampanskoje.
90 10 08
II. Rožė Esu tavo miegas po šitiek vokų dovanotos rožės Red triumph
kad šį rytą sniego nepastebėjau - išbridai? - taip.
92 10 24
z
DU BANALŪS EILĖRAŠČIAI I. Ledainė
Paprašiau kavinukėj - arbatos (kodėl taip dažnai ateinu čia?) - pyragėliai tokie mandagūs o vie nas šaukštelis visiems kol maišau
senas vynas esu prabanga tavo laimė tavo banga kuri pakylėjo bet meta krantan tu esi mano banga: aš banga buvimas ant bangos dar supi mane nesu aš sodininkas bet skaitau apie rožes kad surasčiau vardą tavo rožei
V
o gal ji "Baby Čamaval?" 92 10 07
1992.12.10
Universitas Vilneissis
5
PROLOGAS Arnas ALIŠAUSKAS < Paslapties išaiškėjimas Margarita ateina šukuotis Ant ežero kranto Sidabrinis smeigtukas Į ežero vandenį krenta O po tūkstančio metų Čia viskas turėtų kartotis
Bet pravirksta sesuo Margarita Smeigtuko neranda Ir tik ežeras neša į krantą Geltonas skiautes Pergamento
Prietarai Motina sakė seseriai Nesišukuok kai žaibuoja Nutrenks Aš tikiu kad gali nutrenkti Aš mačiau kaip gražu Kai besišukuojančiai moteriai Plaukas iškrinta
Atsisveikinimas /
Sėdėjom taip tyliai kad pilkšvas Tylinčio vakaro paukštis Mūsų nepastebėjęs Priėjo arti arti
Poetika Šalta metaforos ugnis Sušildys arba Paklaidins Ji kaip žaltvykslė ♦♦♦ 7^: žmonių jau nematyti
Tik kažkaip keistai per sniegą Septynių kalvų pavėsiu Septyni keliai subėga
O praeiviai plauna kojas Šnabžda tyliai Tėve mūsų
Kur visi keliai šakojas Į kiekvieną žemės pusę Kažkada ten iškeliavęs Ir lig šiolei neparėjęs Aš tas išmaldos neda vęs Sudrumsto vandens nešėjas
Ad me ipsum I Ne gyvybės vanduo tavo gerklę ir smilkinius plovė Chrestomatinis noras numirti tavęs neišgelbės Tebestovi šventyklos bet jau pražiūrėtos šventovės Kur po tūkstančio metų sugrįš ir garbė ir idalgas Tu žinai kaip mylėjo ir žudė nemylinčius danas Ties dangum kur jau nyksta grafystės ir auga griuvėsiai Ar ne tavo dvasia šunimi ten keleiviui vaidenas Ir kai viskas nutils ar ne ten iš ilgesnio dvėsi
II Kai prieš tūkstantį metų iškilo gyvybės namai O po tūkstančio metų tu juos panorėjai sugriauti Atminimai kuriais nuo vaikystės gražiai gyvenai Išsigandę tavęs užsidarė kaip perlas į kriauklę Kurioje tavo žvilgsnis švytėjo kvailai ir kaltai Patvarkei ten gėles išbarstytas ties urna prie sienos O kažkas širdyje tau ironiškai tarė: taip taip Tai kartoja visi bet laimingas negrįžo nė vienas
Metamorfozės (Sekimas Ovidijum) Išskrudęs spektrą ir sukūręs spalvą Pasaulin nusileido svaigulys Kai prijaukintas girios gyvulys Ant kelių žmogui dėjo sunkią galvą Miške gi nuo visų atskirtame Per valandą paraudonavo vaisiai Ir dievui tapo aišku kad šiame Pasaulyje nebus jo tiesos teisios
6
1992.12.10
Universitas Vilnensis
Prisimenant garbingą uni versiteto istoriją - garsų Jėzui tų Mokyklinį teatrą ar prieškarinėje Lietuvoje Kauno universitete B. Sruo gos įkurtą teatrologijos kated rą bei dramos studiją - galima manyti, jog bandoma atgaivin ti senąsias universiteto tradi cijas. Na, o gal tai sekimas prestižinių universitetų pa vyzdžiais užsienyje, kur šalia kitų humanitarinių sričių teat ro menas - lygiavertė specialy bė? pačiu turtėja pačių aktorių in Tačiau, kiek žinoma, akto dividualybės. Buvusioje Kon rių ruošimo universitete idėją servatorijoje (dabar Muzikos pirmiausia iškėlė patys teatra Akademija) pagrindinis dė lai. Taip teatro sąjungos ini mesys skiriamas muzikinėms ciatyva 1989 m. Filologijos disciplinoms. Filologinis pa fakultete prie lietuvių kalbos ruošimas universitete nepaly ir literatūros specialybės buvo ginamai aukštesnio lygio. Ir "prilipdyta" teatro kritikų spe tai natūralu. Žinoma, niekas cializacija. Na, o prieš du netrukdo studentui gilinti limetus universiteto duris pra- teratūrines bei kalbines žinias, dėjo varstyti ir aktoriai-filolo- savarankiškai plėsti humani gai. Jų krikštatėvis - Vilniaus tarinį akiratį, tačiau ir patys Senamiesčio teatras. Kurso žinome, jog ne visada tokia sameno vadovų VI. Limanto ir viruoša pasiteisina. A Savickaitės nuomone, di Gal universitete ruošiami džiausias pravalumas ruošiant aktoriai - savotiška alternaty aktorius universitete - galimy va Muzikos akademijos akto bė pakelti bendrą aktorių kul riams? Lyginant aktotūros, humanitarinio rių-fiiologų studijų programą išsilavinimo bei aktorinio (planą) su "paprastųjų" akto meno universalumo lygį, nuo rių - skirtumo lyg ir nematyti, kurio daugeliu atvejų prik jei neturėsime gaivoje, jog lauso aktoriaus sugebėjimas visos studijos "naujokams" adaptuotis, kintant meni truks pusmečiu trumpiau. niams poreikiams teatre. Be Dalis pedagogų - taip pat iš to, gilesnis meninis išprusimas buvusios Konservatorijos skatina aktorius išsamiau nag A. Savickaitė, St. Nosevičiūtė, rinėti svetimus ( kūrinius, kiti kviestiniai: iš Operos ir smelktis į autoriaus sukurtų baleto teatro - J. Katakinas ir herojų vidų, jo savitumus. Tuo J. Popovas (Scenos judesio ir
Naujų ir įvairių teatrinių jun ginių gimimas leidžia reikštis natūraliai konkurencijai ir tuo pačiu didina pasirinkimo lais vę patiems teatralams. Svar biausia visuomet išlieka profesinio paruošimo lygis, kokybės problema. Būtų maudu, jei baigę studijas jauni žmonės pasijustų nesą nei ak toriai, nei filologai, o tik nepa vykusio eksperimento aukos. Šiuo metu vyksta intensy• vus darbas su režisieriumi šokio užsiėmimams), aktorius VI. Skirmantu, statomas L. Noreika (scenos kalbos dis G. Kvapijaus "Filapotris", o ciplinai) - iš Akademinio dra štai visai neseniai aktoriai pa mos teatro. Be praktinių kvietė į savo pirmojo spektak užsiėmimų aktoriai turi ir teo lio premjerą "Laimingas - tai rinių dalykų - teatro istoriją aš" (pagal J. Grušo noveles). (doc. A Guobys), kostiumo Savo kolegoms teatrologams istoriją ir scenografiją (daili "patarė" spektaklio nerecen ninkė J. Idzelytė). Iš filologi zuoti, nes tai ėsąs pirmas "bly nių dalykų palikti tie, kurie nas", neatskleidžiantis visų vienaip ar kitaip susiję su ak aktorių sugebėjimų. Turbūt toriniu menu. Bendras moks dar nė vienas antrus metus lo krūvis nemažas, laisvo laiko Muzikos Akademijoje studi studentiškam gyvenimui ne- juojantis aktorių kursas neiš daūg, tačiau studentai - o jie drįso išeiti į sceną su savo save, laiko pirmiausia būsi aktoriniais darbais. Tqkius mais aktoriais - rodos, labai drąsius žingsnius reikia pa nesiskundžia. Iš Ryšininkų rū sveikinti ir, žinoma, laukti, kas muose esančių patalpų prakti bus toliau - ar pasiteisiną,. niams užsiėmimams (patalpas nauja aktorių ruošimo kon-* išnuomavo Senamiesčio teat cepcija. Šiuo metu sklinda gandai, ras) jie lekia į universitetą ir atgal, ir, rodos, perdaug nenu- kad jaunieji aktoriai-filoiogai silaksto, sutaria neblogai, stu greitai ruošiasi išvykti į užsie dijomis dar nenusivylė. nį. Tad belieka jiems palinkėti Neišgąsdino būsimųjų aktorių sėkmės ir ištvermės. net šiuo metu taip skandalin gai vykstanti teatro reforma galbūt dėl to, kad jų globėjas ir Edita SKRODENYTĖ darbo garantas - Senamiesčio teatras, kuriam jie ir ruošiami.
Aktoriai-filoiogai KAS JIE?
"HERCULES’92” Lapkričio 15 d. VU teatro salėje vyko tradicinė mėgėjiškų teatrų šventė "HERCULES’92". Ją, kaip ir kasmet, rengė VU kiemo teatras bei Lietuvos liaudies kultūros centras. Ši šventė skirta pirmajam spektakliui, pastatytam Vilniaus Universitete (tada dar besivadinusiam kolegija), paminėti. Be to, ji rengiama rudenį, tokiu laiku, kai nuimamas visų metų derlius. J šį renginį kviečiami draugai ir pažįstami. Šiemet VU viešėjo Mažeikių valstybinės naftos perdirbimo įmonės kultūros namų trupė, kuri suvaidino Vydūno komediją "Namūnė* (rež A Lenkauskas), ir Kelmės mažasis teatras, pa teikęs žiūrovams Žemaitės kaukių komediją "Trys mylimos" (rež. A Armonas). Šventės šeimininkai (VU kiemo teatras) parodė režisierės M. Misiūnaitės pastatytą fantaziją F. Vijono kūrybos ir gyvenimo motyvais "Juokis, Fransua". "U.V." inform.
KIEK KAINUOJA IŠSIBLAŠKYMAS Kas yra studentas be knygų, ypač-prieš sesiją? Niekas. Kaip ir vargšas asiiėiis be ausų. Todėl jau lapkričio pabaigoje prasi deda didysis bibliotekų ir skaityklų šturmas. Populiariausios tarp studentų yra Nacionalinė M. Mažvydo, A Mickevičiaus, Mokslų Akademijos bibliotekos. Na, ir, žinoma, gimtoji VU biblioteka. Daugiau nei 20 tūkst. studentų, dėstytojų, profeso rių joje semiasi išminties. Matyt, dėl tos priežasties gana sunku gauti retesnę knygą. Be to, netrūksta ir taip vadinamų skolinin kų - žmonių, vėluojančių atnešti knygas ar net pametusių Būtent tokiems taikomos pavasarį įvestos piniginės baudos. Per pusę metų už laiku neatneštas, pamestas knygas ir skaitytojų bilietus į bibliotekos kišenę suplaukė 70 tūkst. rublių ir talonų. Nukelta į S ps!.
1992.12.10
Lygiai devynias dienas VU kiemo teatras grožėjosi rudenišku Paryžiaus oru, siauromis jo gatvelėmis ir lengvabūdiškais prancūzais. Tuo metu Prancūzijoje wko Baltų sezonas, į kurį atstovauti Lietuvai buvo pakviestas ir VU kiemo te atras. Keturi "Juokis, Fransua" spektakliai buvo parodyti Senojoje Sorbonoje, Espace Reggiani Gapajan pravačiame teatre ir Naujojoje Sorbonoje. Už nuostabią kelionę ir priėmi mą režisierė ir aktoriai dė kingi asociacijos Ry tai-Vakarai prezidentui Jean Christophe Roux, Prancūzijos kultūros minis terijai, Paryžiaus savivaldy bei ir IlI-osios Sorbonos universiteto teatro instituto direktoriui Pierre Voltz. - Programa buvo sudaryta taip, - pasakoja teatro meno vadovė ir režisierė Marija Misiūnaitė, - kad iš pradžių parodėm savo spektaklį, o paskui turėjom tris dienas laiko apžiūrėti Paryžių. Kadangi visi, su skirstyti po du-tris, gyve nom šeimose, tai“ nuo kiekvieno atskirai prik lausė, kiek jis sugebėjo ir spėjo pamatyti. KAS YRA PARYŽIUS?
Luvras, Versalis, Orse (impresionistų ir postimpresionistų muziejus), Eli ziejaus laukai, Eifelio bokštas, Triumfo arka, Monmdrtras... Beje, visai kitoks, nepanašus į lietuviš ką, teatras (matėme Sofok lio "Antigonę"). Tai žodžio, ne veiksmo teatras. Prie tokio reikia priprasti. Be to, s4?o ir ne savo noru paklai
džiojome Paryžiaus gatvė mis, netyčia dalyvavome madų parodos atidaryme ir net aplankėme Rusijos am
Universitas Vilnensis
basadą. Žinoma, ne politi nio prieglobsčio prašyti, o sužinoti, kuriam Paryžiaus gale yra Naujoji Sorbona. (Mat, kur yra Lietuvos am basada, prancūzai nežinojo. Laoso, Libano - prašom, o Lietuvos - nerasta). - Per dieną gavome tiek informacijos, kad nespėjo me suvirškinti, - sako Al bertas. - Reiktų ramiai mėnesį ten pagyventi, jei norėtum viską normaliai pamatyti.
nors užkabini alkūne ar už mini ant kojos, tai niekas į marmūzę nesiūlo. Abipusis pardon ir šypsena. Paryžiuj visai nebaisu grįžti paskuti niu tramvajumi namo. Gy venom arabų ir negrų rajone ir vakarais vaikščio dami ten jautėmės saugiau negu Vilniuje. AR JIE SUPRATO LIE TUVIŠKĄ F. VUONĄ?
Nė vienas žiūrovas iš spektaklio neišėjo. Tie,
Paryžiuje astuoniais
laipsniais šilčiau O PRANCŪZAI?
Jie panašus į mus. Nesi skiria nei buto apstatymas, nei tvarka, kurios beveik nėra. Prancūzai nebijo, ką apie juos pagalvos kaimy nai, savo gyvenimo jie ne slepia nuo kitų. Jie atviri. Nekalba (kaip mes) užuo lankom, o sako tiesiai. Rei kėjo priprasti prie tokio bendravimo, nors tai ir ne lengva. Iš jų.sklinda vidinė laisvė. Paryžiuje 10 milijonų žmonių, ir kiekvienas - lais vas, nesuvaržytas jokių kompleksų. Ten žmogus į žmogų nežiūri kaip į žemes nį, menkesnį, prastesnį. Tarpusavio santykiuose nėra jokios agresijos. Va žiuoji vakare metro, žmonių daug, ir jeigu netyčia ką
kurie surado (reklamos praktiškai nebuvo) ir pama tė. sakė, kad įdomu. Po pa sirodymų visada užversdavo klausimais. Pirmiausia, ži noma, kodėl F. Vijonas. Paskui - kas tai per teatras, kodėl jame vaidina studen tai, kurių busimosios spe cialybės neturi nieko bendro su teatru ir t.t. Pa tiems pracūzams F. Vijonas - chrestomatiškas autorius, kuriam pradinėse klasėse skirtos 4-5 pamokos, ir, beje, truputį primirštas. Todėl daugelis po spektak lio pasiryžo jį perskaityti iš naujo. Be to, prancūzai F. Vijoną linkę idealizuoti, ir jiems buvo gana įdomu pamatyti jį tokį, kokį paro dėm mes. Gyvą, paprastą žmogų, su trūkumais ir silp nybėmis. "Juokis, Fransua"
7
esmė - kelionė. Žiūrovai kartu su artistais turi kėliau- \ ti iš vieno kiemo į kitą. Tuč tarpu spektakliai vyko salė se, auditorijose, kurių par keto buvo nevalia įbrėžti. Pagrindinis uždavinys kaip išsisukti iš tokios padė ties. Kiekviename spektak lyje prisitaikydavome prie vis naujos erdvės. Kaip pa vyko, gali spręsti tik žiūro vai. O jie buvo įvairiausi. Tai Paryžiuje gyvenantys ar stu dijuojantys lietuviai, kviesti aktoriai bei režisieriai, kele tas studentų ir, žinoma, nauji draugai. Visur teatrą lydėjęs Jean Christophe Roux po "Juokis, Fransua" seanso patarė režisierei M. Misiūnaitei statyti "Rablė". Devynios dienos prabė go kaip akimirka. Kitų metų rudenį VU kiemo teatras ti kisi vėl išgirsti prancūzišką šneką. Tik dabar jau Vilniu je. Naujosios Sorbonos uni versiteto teatras pažadėjo atvažiuoti į mėgėjų teatrų šventę "HERCULES’93", kuri kasmet vyksta Univer sitete. xxxxx
Marijos Misiūnaitės, Al berto Lakavičiaus, Ramu nės Požėraitės, Rasos Vasinauskaitės, Tomo Tu mėno ir Valdo Jaskūno mintis užrašė Jūratė SKĖRYTĖ
z'
‘ \
VU kiemo teatro trupei reikalingi įmonės, mokan tys groti gitam ir pučia maisiais instrumentais. Taip pat laukiame norin čių vaidinti studentų (vyrų). Ateikite. Repetici jos vyksta beveik kiekvienų dieną, išskyrus šeštadieni bei sekmadienį.
k___________ :_______ J
8
Universitas Vilnensis
1992.12.10
IN MEMORIAM ARVYDUI BARONUI Taip ir nebeteks kartu baigti skaityti Horacijaus tekstų, nebeteks susitikti per paskutinįjį mūsų egza miną, nebeteks sėdėti Jo paskaitose ir kaip gerą išlai kytą vyną kartu gerti seno sios Romos poezijos išmintį, ironiją ir žaismę, da lyvauti mažose romėnų lite ratūros ir kultūros puotose. Išsiskyrėme su Dėstyto ju po eilinės paskaitos, kaip ir visuomet, juokaudami ir šypsodamiesi, išsinešdami iš auditorijos į Universiteto kiemus nuoširdžią bendra vimo dvasią ir Horacijaus eilėraščių eilutes. Išsiskyrė me spalio viduryje, per patį
rudenio lapų žydėjimą, sa kydami iki pasimatymo ir net neįtardami, kad toji pa skaita buvo pažymėta lem ties ženklu. Po almae matrae skliautais su Dėsty toju daugiau nebesusitiko me. Susitikome su Juo jau po šventų Jonų bažnyčios skliautais ištarti paskutinio jo sudie ir palydėti Jį smėlio kalnelin, graudžiai girgž dant po kojomis rudenio sniegui. Kai mirtis iš daugybės ima ir pasirenka jauną, žy dintį, pilną jėgų ir kūrybinių idėjų žmogų, sunkiai limpa žodis prie žodžio, nesideri na jaunystė ir būtasis laikas.
Mirus klasikinės filologijos katedros vyr. asis tentui Arvydui Baronui, liūdesio valandą liekame kartu su žmona Jūrate, jos dukrelėmis ir visais artimaisiais. Filologijos fakulteto dekanas doc. K. Urba.
Mirties akivaizdoje gyveni mas nustelbia poeziją. Dės tytojui tebuvo trisdešimt dveji. Liūdnas Kristaus am žiaus simbolis. Mokytojas ir jo mokiniai. Mes iš tikrųjų buvome Arvydo Barono mokiniai. Būtume buvę pir moji Dėstytojo išugdyta di plomantų karta. Dabar visam laikui liksime pirmoji ir paskutinioji. Karta, ku rios akivaizdoje Horacijaus eilėraščiuose gyvenanti mirtis ėmė ir išsivedė su sa vimi mūsų Mokytoją. Bet paliko mums žodžius v i t a brevis, memoria lo n g a. Tardamas juos, kartu prisimeni ir senųjų graikų
išmintį, kad tas, kurį myli dievai, miršta jaunas. Dabar Jis gyvena mūsų atmintyje, išėjusiųjų Rom^ je ir Atėnuose kartu su an tikos filosofais, rašytojais ir poetais. Kada nors ir mes tenai atsidursime, ir sutiksi me ten savo Mokytoją kartu su Horacijumi, Ovidijumi, Katulu ir Titu Livijumi, tuo met pratęsime nutrauktus skaitymus ir pokalbius: apie gyvenimą ir mirtį, apie jau nystę ir išmintį, apie kasdie nybės triukšmą ir sielos ramybę. Apie lemtį. Dainius DIRGĖLA
KIEK KAINUOJA į IŠSIBLAŠKYMAS Atkelta iš 6 psl.
- Kasdien studentai moka po 400, 500 talonų už pamestas knygas, - pasakoja VU bibliotekos centrinio abonemento ve dėja Daiva Levinskienė. - Imam 200 kartų daugiau, nei kainuo ja knyga, bet studentų išsiblaškymas vistiek didėja. 1990 m. dingo 917 egzempliorių, šiemet - 1450. Matyt, studentai yra labai turtingi, jei gali sau leisti tokią prabangą. Už gautus pinigus biblioteka perka naujas knygas. Bet mums svarbiausia ne pinigai, o tai, kad skaitytojai grąžintų knygas ir kad jos būtų visą laiką apyvartoj. Beje, skolininkai turi teisę ir nemokėti baudos, tik privalo grąžinti knygas. Tačiau toje bibliotekoje jie daugiau nebeskai tytų. Ta pati tvarka galioja ir dėstytojams, bet... Pasak vedėjos, skolininkų sumažėjo, skaitytojai tapo draus mingesni. Jei taip ir toliau, tai kainos nebus didinamos. Jūratė SKĖRYTĖ
STUDENTŲ DĖMESIUI! Visi, kurie dar neatsiskaitė su studentų darbinės veik los centru, prašome kreiptis į mus pirmadieniais nuo 11.00 vai. iki 15.00 vai. iki š. m. gruodžio 8 d. Taip pat^ ► šiomis dienomis galite paskambinti tek 61 44 14. VU studentų darbinės veiklos centras