hinc iturad astra Spalio
21 Pirmadienis 1991 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 9 (1513)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
UNIVERSITETAS ŽENGIA SPALIO 11 DIENĄ SUSIGRĄŽINOME BAŽNYČIĄ, TIKĖJIMĄ | UNIVERSITETO APLINKĄ Į EUROPĄ Rugsėjo 28 d. Švedijoj, Vtzbyje .Gotlando saloj vyko Bal tijos kraštų Universitetų Rektorių konierenclja. (spūdžiais dali nasi rektorius prof. R. PAVILIONIS: — Šių konferencijų organiza vo Švedijos Universitetų Rek torių konferencija, o konkrečiai šio darbo ėmėsi Lundo universi tetas. Konferencijoje buvo dirbama dviem kryptimis: rektoriai, re prezentavę Daniją, Estijų, Suo miją, Vokietijų, Latviją, Lietu vą, Norvegiją, Lenkiją. Švediją, SSSR rinkdavosi atskirai ir ap tarinėjo šitų kraštų universitetų bendradarbiavimo programas, jų plėtojimo galimybes. Kartu mes I pasirašėm BR konferencijos Dek'araciją. Ten pat dirbo moksli ninkai, atvažiavę iš tų pačių universitetų — ekologai ir eko logijos teisės specialistai, kurie rengia Baltijos jūros apsaugos teisinių klausimų sprendimo ir bendradarbiavimo programas. Lietuvą, Latviją, Estiją reprezen tavo latviai, savo pozicijas sude rinę su Vilniaus ir Tartu uni versitetais. BR konferencijoje buvo svarstoma lenkų pasiūlyta OOPERNICUS programa, integ ruojanti Baltijos universitetus sprendžiant ekologines proble mas. Dabar tų programų vykdo Upsalos universitetas, sukūręs vadinamų televizinį-ekologinj studijų centrų. Ir jau šį mėnesį ir per visus mokslo metus mūsų gamtininkai, šios srities specia listai, ir studentai dalyvaus ben drose televizijos laidose-seminaruose ir tyrinėjimuose. Bus ren giami TV tiltai, tarp Vakarų Baltijos jūros pusės ir Rytų pu sės, keliamos ne tik mokslinės Baltijos jūros apsaugos tolesnių tyrimų problemos, bet ir bando ma surasti tam tikrų ekvivalen tiškumų studijų programose. No rima, kad studentai, kurie spe cializuojasi šito) srity, išeitų maždaug panašias programas ir gautų ekvivalentiškus diplomus. Žodžiu, po truputį realizuojama profesūros ir studentų mobilumo programa, kuri Vakarų kraštuo se yra įgyvendinama per ERASMUS programų, o Baltijos kraš tai iki šiol nebuvo integruoti j panašią veiklą. COPERNICUS programos su darymas atveria mums naujas -galimybes. Aš konferencijoje siūliau išplėsti šių programų, įjungiant į ją ir kitas mums la bai rūpimas problemas, daugiau susijusias su humanitariniais da lykais — t. y. Baltijos kultūrų tyrinėjimais, jų išsaugojimu, mažumų problemomis, kalbų, išnykstančių ar turinčių dide lę vertę, išsaugojimu ir tyrinė jimu. Kartu kreipiausi į Rekto rių konferenciją, pasiūlydamas sukurti atskirų Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų rėmimo programą. Tai buvo priimta kaip labai konktetus ir reika
lingas dalykas. Kadangi Balti jos universitetų Rektorių konfe rencija yra pastovus organizmas, siejantis Baltijos kraštų univer sitetus, tai jų balsas taip pat yra labai svarbus Baltijos ir Siaurės tarybose. Kitaip tariant, bandoma sukurti tokią analogi ją, kaip Vakarų Europoje — jie taip pat turi savo Rektorių kon ferencijas, tų konferencijų bal so labai klauso Europos taryba ir Europos parlamentas. Dabar, atsiradus Baltijos kraštų Rekto rių konferencijai mes turime ga limybę kreiptis j Siaurės tarybą ir atitinkamai veikti ir Baltijos kraštų tarybų; tuomet jie gali turėti poveikį Vyriausybėms, pa dėti spręsti mums rūpimas uni versitetines problemas. Akade minė publika bando surasti išėji mų j Vyriausybines struktūras siejančias atskirus kraštus ir tu rinčias specifines finansavimo galimybes. Kitą savaitę išvyks tu į Europos rektorių konferen ciją, kuri vyks Olandijoje, Ultrechte, spręsime mūsų galimy bes įsijungti į kai kurias pla tesnes, net Vakarams taikomas programas. Susitikau su daugelio Švedi jos universitetų rektoriais, apta rėme konkrečias mūsų bendra darbiavimo galimybes. Jiems padarė didelį įspūdį tai, kad VU pirmasis iš Baltijos kraš tų yra atidaręs Skandinavistikos katedrą, jie įsipareigojo ją remti. Malonu pabrėžti ir tai, kad antrą dieną visą pus dienį konferencijai paskyrė ka rališkoji Švedijos pora. O aš tu rėjau išimtinę garbę ir tuo ne galiu nepasipuikuoti — Švedi jos karalius pakvietė mane kar tu su juo papietauti. Patyriau didelį intelektualinį malonumą bendraudamas su juo: tai labai artimas mokslams jaunas žmo gus, neturi karališkos auros. Jo dėmesys mums turėtų atsispin dėti ir Siaurės universitetų po žiūry į mūsų Universitetą. To kios konferencijos vyksta kas met. Kita tokia konferencija nu matyta Kilyje, Vokietijoje, dar kjta 1993 m. — Vilniuje. Dabar universitetai atlieka ir turi atlikti daug svaresnį vaid menį, nei iki šiol. Nes nuo jų, nuo žmonių, kuriuos jie paruo šia, priklauso mūsų, Rytų ir Va karų Europos Integravimosi ga limybės. Universitetuose yra iš saugoma kur kas didesnė akade minė bendravimo, tyrimo lais vė nei kitose socialinėse struk tūrose. Mes nepriklausomi nuo politinių, ekonominių, ideologi nių galių — taip sakoma MAGNA CHARTA deklaracijoje. Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ
Vido NAUJIKO nuotrauka
Rektoriaus prof. R. PAVI LIONIO kalba, pasakyta sausio 11-ąją Ekscelencijos, eminencijas, magnlficencljos spectablle*. auk štieji svečiai ir kolegos! Šiandien, 413-taisiais Vilniaus Universiteto gyvavimo metais, susirinkome čia, švenčiausioje ir kiekvienam lietuviui ypatin gai brangioje vietoje, kad pa darytume, atrodo, neįmanomą dalyką ■— kad pakartotume Is toriją. Lygiai prieš 420 metų para pijinė šv. Jono bažnyčia, kara liaus Žygimanto Augusto dek retu, sutikus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, buvo prijungta prie jėzuitų kolegijos, busimojo Universiteto. Tas pri jungimas anaiptol nebuvo pap rastas ir lengvas. Bažnyčios arkiprezbiteris, kle bonas ispanas Petras Roizijus, ne tik dvasininkas ir žymus poetas, bet ir garsus teisinin kas, vienas Lietuvos Statuto kū rėjų, išėjęs mokslus Bolonijoje, profesoriavęs Krokuvoje ir va dovavęs prie š. Jono bažnyčios įkurtai svarbiausiai Lietuvos mokyklai, kur Skaitė romėnų, Magdeburgo ir vietinės teisės paskaitas, visiškai nebuvo lin kęs perleisti bažnyčios raktų jėzuitams. Dėl šių raktų taip pasakęs: „Unum esse in coelo clavigerum, sanctum Petrum opostolum, unum apud Sanctum ioanem Vii-
nensem, Petrum Roysium Hispanum, nee ullum se vivo aliam davėm esse habiturum." /„Danguje tėra vienas raktinin kas, šv. Petras Apaštalas, lygiai taip vienas teturi Vilniaus šv. Jono raktus, Petras Roizijus is panas;/ kol jis bus gyvas nie kas kitas negaus antrojo rakto"./ Šitaip buvo branginama šv. Jono bažnyčioje pulsavusi lais va mintis, liudijusi jos, bažny čios, atvirą, humanistinį pobū dį. Roizijaus mokykla, istoriko Teodoro Narbuto net pavadinta Civilinės teisės Akademija, sa vaime pritapo prie Kolegijos ir Universiteto dvasios, o jėzuitai, skelbdami, kad mokslo žinios, dėstomos kolegijoje, reikalin gos ne tik žmogaus naudai ir valstybės gerovei, bet ir jo ti kėjimui, ir, prijungus šv. Jono bažnyčią prie kolegijos iškart surengę disputą su kitatikiais —stačiatikiais ir liuteronais, jau savaime ruošė dirvų UNIVER SITETUI, visa apimančiam, uni versaliam požiūriui į žmogų ir į pasaulį. Bažnyčia ir Universite tas turėję visuotinai skleisti švie są ir dvas'ngumą, toleranciją ir supratimų, atlikti tą pačią misi ją, įrašytą jau pačiame Uni versiteto pavadinime — Alma Academia et Universitas Viinensis societatis lesu. Žinojimo ir tikėjimo, tikėji mo ir žinojimo sąsaja bei dar na per ilgus šimtmečius sąlygo jo natūralų Vilniaus universite to būvį, jo vaidmenį Lietuvoje
ir jo didžiulę įtaką aplinkiniams kraštams, jų mokslams ir kul tūroms. Šios sąsajos, šios dar nos suardymas brangiai atsiėjo ne tik Universitetui, ne tik Lie tuvai, bet ir visai krikščioniškai kultūrai. Šiandien sudaroma sutartimi Universitetas ne grąžina Baž nyčios, Universitetas susi grąžina Bažnyčią, susigrąžina Tikėjimų į Universiteto Aplin ką. Universitetas susigrąžina ne statinį, nors ir nuostabų, vienų puikiausių sakralinės architektū ros paminklų, bet jo dvasią, vėl po 420 metų, orientuojan čią mus į Universumą, į Visuo tinumą, į Amžinus Pradus ir į Amžinus Pagrindus. Į toleranci ją ir meilę, tarpusavio paramą ir supratimą. I prakilnumą ir orumą. į ŠITAIP suprantamą žmogiškumų ir į ŠITAIP žmogu je pasireiškiantį dieviškumą. Petras Roizijus IS TIKRŲJŲ saugojo VIENINTELIUS šv. Jo no bažnyčios raktus. Nes yra tik vieni raktai, kuriais atraki nami šviesos ir dvasingumo var tai, yra tik vieni raktai, kuriais atrakinamas žmogaus protas ir siela. Ir nuostabiausia, kad tuos vienintelius raktus įgyja kiek vienas, pažadinęs savo protą ir sielų. Universiteto priedermė — pa dėt įvykt šiam prabudimo aktui ir niekad neleist jam netrūkt ar užsibaigi. Kad kartu su Bažnyčia būtu me ne tik šviesos ir dvasingu mo salos, oazės, aplankomos keistuolių ar paklydėlių — ap link vis plečiantis triukšmingam materializmo okeanui. Kad iš salų pavirstame žemy nais, išsiliais ir turtingais, tur tingais minčių ir darbų, žinoji mo ir tikėjimo, ieškojimų ir at radimų. Kad siektume Pilnaties, Uni versumo ir jį suprastume kas dienybėje, bet jau po Amžiny bės ženklu. Aš tikiu, kad šv. Jono. baž nyčios vartai taps visų mūsų — profesorių ir studentų, visos mūsų bendruomenės — sielos vartais, o tikėjimas Lietuvoje praturtės intelektu. Aš tikiu, kad Vilniaus uni versitetas iš salos pavirs žemy nu, ne plotais, o savo dvasios turtais, kuriais vienodai dalinsis su visais — tikinčiais ir neti kinčiais, prabudusiais ir dar neprabudusiais. Nes tie turtai — iš įvairovės tikėjimų ir žinoji mų. Iš sugebėjimo priglaust ir suprast kiekvieną ir jam padėt. Iš pašaukimo būti Visuma — Universitetu. Aš tikiu, kad šiandien, karto dami Istorijų, mes ją kuriame. Aš dėkoju visiems, kurie išsau gojo mums ir mūsų palikuonims šių akademinę šventovę ir pa rengė ją šiai Istorijos valandai
2
Universitas Vilnensis
1991. 10.21
SUGRĮŽIMAS 1991-ųjų spalio 11 dieną rek toriaus R. Pavilionio žodžiais tariant ..mes padarėme neįma nomą dalyką — pakartojome Istoriją“ Iš nebūties prikėlėme gyvenimui Dvasios šventovę šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo bei Evangelisto Jono bažnyčią.
Si saulėta, varpų gausmo pil na diena, ne tik išoriškai, bet ir dvasiškai panaši į kitą įsi mintiną dieną —kovo 11-ąją. Ta da mes pasakėme sau ir pasau liui: „Gyvensim laisvoje valsty bėje". Dabar mes tariam: „Iš laisvinome savo dvasią, laikas
Lino MICKEVIČIAUS nuotr.
grįžti į Namus“ — užbaigtus.
dabar jau
Ką reiškia vėl sugrįžti į na mus? Visų pirma, reikia gįjpažinti, kad mūsų namai negali stovėti be Dvasios pamato, kad sugrįždami mes savanoriškai pri siimame visą atsakomybę už tai, kas buvo ir bus. O buvo visko. Ir sunki pradžia, kai karaliaus Jogailos iniciatyva Vilniaus cen tre buvo pradėta statyti nauja bažnyčia, kuri galbūt dažniau nei kitos degė, buvo atstatinėjama, rekonstruojama. Keitėsi jos architektūrinis stilius, net j uridinė priklausomybė. Kol 1571 m. buvusi parapijinė baž nyčia atiduota jėzuitams, vėliau prie jos įkūrusiems kolegiją, išaugusią iki pasaulinio masto Universiteto. Šv. Jono bažny čios gyvenimas buvo glaudžiai susijęs ne tik su Universiteto, bet ir visos Lietuvos istorija. Šioje bažnyčioje, skirtingai nuo kitų, be pamaldų vykdavo įvai rūs iškilmingi susirinkimai, vai dinimai, disputai. Iškilmingai su tinkami LDK kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai; lankėsi čia ir Rusijos caras Petras I. Buvo šios bažnyčios Istorijoje ir tra giškų dešimtmečių, kai iš jos prievarta buvo atimta prigim tinė teisė — būti Dvasios na mais. Bet visa tai — jau istorija.
Vinco VALAVIČIAUS nuotr.
Šiandien mes verčiam naują puslapį jos gyvenime — „kar todami Istoriją, ją kuriame." Koks bus šis naujasis bažnyčios gyvenimas priklauso ir nuo mū sų. O kol kas prie masyvių baž nyčios durų tebekabo dvi len telės. iš kurių ant vienos para šyta, kad tai VU Mokslo mu ziejus, ant kitos — dienos ir va landos, kada bažnyčioje vyks pamaldos. Įeiti į šią šventovę galime visi... jeigu to norime. Remigijus BIEL1NSKAS
—- SUTARTIS-----
1 mūsų Universiteto Garbės asmenų šeimą įra šytas naujas vardas. Spa lio 11 d. atšventintoje šv. Jono bažnyčioje iškilmin game Universiteto Tary bos posėdyje medicinos daktarui ir visuomenės veikėjui iš Šveicarijos Vaclovui Dargužui (Andreas Hoferiui) suteiktas Vilniaus universiteto Gar bės daktaro vardas. Taip pat radifikuota Universite tų chartija, kurią Bolonijos Universitete pasirašė VU rektorius Rolandas Pavi lionis. „U, V." inform.
Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmųjų metų spalio mėnesio 11 dieną mes, Vilniaus Universiteto Rėk torius profesorius daktaras Rolandas PAVILIONIS ir Vil niaus Arkivyskupijos valdytojas vyskupas Juozas TU NAITIS, sudarome šią SUTARTĮ. 1. Tvirtiname, kad Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio patronate buvusi parapijinė Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Apaštalo bei Evangelisto Jono bažnyčia Žygimanto Au gusto dekretu, į sutikus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičlui, 1571 metų kovo 11 dieną buvo prijungta prie Jėzuitų Kolegijos ir teisės tęstinumo prasme prik lauso Vilniaus Universitetui. 2. Bažnyčia skiriama Vilniaus Universiteto dėstytojų ir studentų. Universiteto bendruomenės dvasiniams rei kalams. 3. Bažnyčios prefektą skiria Vilniaus Arkivyskupas, sutikus Universiteto Rektoriui.
4. Bažnyčias pastatą prižiūri Vilniaus Universitetas ir Vilniaus Arkivyskupija, skirdami lėšas pagal atskirą su sitarimą, bažnyčioje surinktos aukos skiriamos jos prie žiūrai ir išlaikymui. Liturginius apeigų reikmenis parū pina bažnytinė vyresnybė. 5. Vilniaus Universiteto istorijos ekspozicija, relikvi jomis, raštais ir dokumentais liudijanti daugiaamžį Lie tuvos kelią Į šviesą ir dvasingumą. Iškeliama Į šonines bažnyčios koplyčias. Šoninėse navose gali likti meno kū riniai, (mažinantys senojo Vilniaus Universiteto dėstyto jų atminimą. Švenčiausias Sakramentas saugomas kuni gaikščių Oginskių koplyčioje. 6. Bažnyčioje gali ibūtl skaitomos teologijos, bažnyti nio meno, religijos filosofijos ir kitos itin reikšmingos, dvasingumą ugdančios paskaitos Universiteto dėstyto jams ir studentams.
7. Arkivyskupo leidimu bažnyčioje gali būti atliekamos ekumeninės pamaldos kartu su kitų krikščionių konfesi jų dvasininkais. 8. Bažnyčioje gali būti rengiami Universiteto iškilmin gi aktai, religinės ir klasikinės muzikos koncertai, išlai kant rimtį ir pagarbą altoriui bei šventovės sakralumui. 9. Bažnyčioje gali būti ruomenės nariai.
šarvojaml Universiteto bend
ši SUTARTIS bus papildyta ir pasirašyta Vilniaus Uni versiteto Rektoriaus ir Vilniaus Arkivyskupo. Vilniaus Universiteto Rektorius profesorius Rolandas PAVILIONIS Vilniaus Arkivyskupijos Valdytojas vyskupas Juozas TUNAITIS
Nuo šios dienos šv. Jono baž nyčia vėl tapo dvasios, maldos namais Universiteto dėstytojams ir studentams. šv. Mišios čia bus laikomos trečiadieniais 1'9 vai. ir sekmadieniais 15 vai. Čia vyks iškilmingi Universite to renginiai, religinės muzikos koncertai. Bažnyčios prefektą paskirtas Vilniaus šv. Kazimie ro bažnyčios Rektorius, Lietu vos jėzuitų provlnciolas Tėvas Jonas Boruta.
Vido NAUJIKO nuotr.
Spalio 2—4 dienomis mūsų Universitete vyko VI Tarptautinis baltistų Kongresas. Jame dalyvavo 115 mokslininkų iš 38 pas aulio miestų.
BUVO SUSIRINKĘ BALTAI Spalio pirmąją dieną įvykusio je Spaudos konferencijoje VI Tarptautinio Baltistų kongreso nariai papasakojo apie būsimo renginio veiklą, ankstesniųjų konferencijų istoriją. Buvo iš vardinti svarbiausi veikalai, pa sirodę tarp penktosios ir šešto sios konferencijų. Nuolatinis tarptautinių konferencijų daly vis, dalyvavęs antrojoje ir kito se konferencijose, profesorius iš Vokietijos Volfgangas Šmidtas pasidalino įspūdžiais iš senes niųjų konferencijų.
Apie konferencijų praeitį taip pat pasakojo organizacinio ko miteto narys profesorius Zigmas Zinkevičius. Pirmoji konferenci ja istoriniais kalbotyros klausi mais įvyko 1964 metais. Joje ir buvo nutarta konferencijas reng ti kas penkeri metai. Pirmosios
konferencijos metu taip pat bu vo nutarta, kad ateinantis bal tistų forumas turėtų nagrinėti ir diachroninės (istorinės) baltisti kos klausimus. Visos baltistų konferencijos vykdavo Vilniuje, išskyrus ketvirtąją, kuri vyko Rygoje 1980 metais. Apie būsimą VI konferenciją trumpai pakalbėjo Organizacinio komiteto vicepirmininkas, profe sorius daktaras Albertas Rosinas. Jis paminėjo, kad šis rengi nys, skirtingai nuo kitų, vadina si ne konferencija, o kongresu. Taip pat paaiškino, kodėl šeš tasis kongresas vyksta 1991 me tais, nes penktoji vyko 1985aisiais. Pagal tradiciją šeštasis kongresas turėjo įvykti praei tais metais. Bet tuometinė tiek ekonominė, tiek politinė bloka da sukliudė kongreso organizavi
mą. Mūsų baltistai negalėjo susi siekti su kolegomis užsienyje, laiškai nepasiekdavo adresatų, todėl kongresas ir buvo nukel tas į ateinančius metus. Kad būtų lengviau spręsti iš kilusias baltistikos problemas, kad mūsų baltistai galėtų remti baltistus užsienyje ir darbas bū tų vaisingesnis, kilo idėja šiaNukelta į 3 psl.
f
>
BUVO SUSIRINKĘ BALTAI
narinis posėdis. Vilniaus Univer siteto rektorius prof. R. Pavilio nis pasveikino susirinkusius kon greso- dalyvius, palinkėjo, kad šis kongresas praturtintrĮ mus vi sus. Pirmininkaujantis paminėjo, kad šis kongresas įtakingas dar ir tuo, kad pagąliau vieninteliai išlikę baltai po 50 metų vergo vės atkūrė savo valstybes, pa linkėjo dalyviams šiame forume vaisingai padirbėti ir atskleisti daug baltistikos mokslo paslap čių. Linas MICKEVIC1US
Fllol. m. dr: A. Sabaliauskui Ir profesoriui Fennell yra apie ką pakalbėti.
Atkelta iš 2 psl. me baltistų kongrese įkurti tarp tautiną baltistų asociaciją. Šio renginio organizacinio komiteto vicepirmininkas doc. Jonas Bal kevičius, rūpinąsis kongreso kultūrine veikla, papasakojo apie kongreso dalyvių laukian čias ekskursijas, koncertus, pa
VI tarptautiniame Baltistų Kongrese įkur ia Pasaulio Baltistų Asociacija. Jos cent ras — Vilniuje. Asocia cijos pirmininku išrink tas MA narys — kores□ondentas filologijos mokslų daktaras Alek sandras Vanagas, vice prezidentais — Filol. m. dr. prof. Albertas Rosinas (Lietuva), A. Blinkena (Latvija), R. Ekertas (Vokietija). Ši asociacija turėtų suburti mokslininkus baltistus, tyrinėjančius ne tik baltų kalbas, bet ir literatūras, tautosakas.
Iš Australijos T. Autoriaus nuotr.
kvietė į vakare, vykusį šv. Jono bažnyčioje religinės muzikos koncertą, skirtą įnirusiems bal tistams atminti. Tą patį vakarą, dar prieš koncertą, susirinką kongreso dalyviai pagerbė bal tistų, lituanistų atminimą ir ant jų kapų uždegė žvakutes. Spalio 2 dieną įvyko iškilmin gas kongreso atidarymas ir ple-
Ar reikalinga Universitetui policija? Atrodo, taip. Bet apie jos re alią naudą, manau, verta padis kutuoti. Pradžia buvo tokia: 1990 m. rugsėjo 25 d. Universiteto Rek torius prof J. Kubilius ir Vi daus reikalų Ministras M. Mi siukonis pasirašė dokumentus, įteisinančius Universiteto Polici jos (toliau — UP — T. P.) įkū rimą. Tada M. Misiukonis pasa kė, kad ,,UP — tai dar vienas žingsnis į priekį atnaujinant tei sėtvarkos organus, kuriant nau jas struktūras“. {„U. V." Nr. 13 (1499). Tačiau prabėgus metams galime konstatuoti, kad kolkas vienintele naujove buvo polici ninko vardas, kuriuo beveik pir mieji pasivadino Universitetą saugoti pasiryžę milicininkai. Kodėl UP lig šiolei neįaugo j mūsų sąmoną, kaip natūralus Universiteto atributas? Išskirčiau kelias priežastis. Pirmoji. UP kūrėsi dar tebe sant senoms VRM struktūroms. Tarp „politikos skersvėjų" gi męs kūdikis beveik iš karto bu vo pasmerktas sirgti daugeliu li gų. Svarbiausia, nebuvo tiksliai apibrėžtos UP funkcijos, juridi nė priklausomybė. O ir pats UP modelis, atrodo, kurtas pagal ge rus iniciatorių norus, o ne aiš kias teorines nuostatas. Tai ryš ku sugretinus Universiteto ir po licininkų pozicijas UP priklau somybės klausimu. Universiteto Ūkio direktorius A. Kundrotas: „Mes esame UP įsteigėjai ir pilnai išlaikysime šią organizaciją Policininkai tu
3
Universitas Vilnensis
1994,10.21
rės tokią pat, kaip VRM, ap rangą, su UP skiriamuoju ženk lu. Tokią pat ekipiruotę, tokias pat teises, tačiau jie bus PA VALDUS TIK UNIVERSITETO REKTORIUI. („U. V." Nr. 13 (499)). UP inspektorius I. Marmazovas: „VU policijos veiklą reg lamentuoja Lietuvos respublikos policijos įstatymas. JI TIESIO GIAI PAVALDI MIESTO KOMI SARIATUI. (išryškinta aut. — T. P.) (U. V. Nr. 8 (1512)). Nemažiau svarbus studentų požiūris į UP. Nedrįstu tvirtinti, kad jis vienašališkas, tačiau prisipažinkim atvirai — nemyli studentai policijos, o tiesą sa kant, ir nėra už ką. Turėjusi tapti studentų gynėja, (bent jau projektuose) šiuo atveju UP la biau panaši į piktą kiemsargį, kuris dažnokai aploja ir savo šeimininką. Ir patruliuoja mūsų policininkai įdomiai: dažnai pri mygtinai prašosi įleidžiami į vidų, kai jų niekas nekviečia. Tikslas aiškus: išsiaiškinti, ar niekas nesugalvojo knygų iš keisti j .. . Tačiau, prievarta visų blogy bių iš bendrabučio neišguisi. Mano galva, studentai turėtų susitarti tarpusavyje (o daug kur taip ir yra). Juk gyventi rei kia visiems kartu, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Neatrasiu Amerikos pasakąs, kad bendrabutis yra labai sudė tingas organizmas, savotiška minivisuomenė, su savo problemo mis ir džiaugsmais. Kišimasis į
I
šią visuomenę, dažniausiai ne išsprendžia, o tik pagilina esan čias problemas. Policijai lieka pakankamai aktualios, studentų miestelio apsaugos nuo miesto chuliganų problemos. Svarbi problema — policinin kų kompetencija. Studentija — ypatinga, savita žmonių grupė, todėl dirbti su studentais tikrai nėra lengva. Tai turėtų daryti profesionalai, ne tik mylintys savo darbą, bet ir . . .studentus. Vieno šmaikštuolio žodžiais ta riant, „bananų" filosofija turėtų būti pakeista į šiuolaikinę peda gogiką. Kol kas UP dažniausiai vadovaujasi pirmuoju principu. Nežinau, ar sugebėjau įtikinti, kad UP statusas toks, koks yra dabar — problema. Bent jau tikrai verta padiskutuoti, kiek ir kokių policininkų mums rei kia, kokios jų teisės ir pareigos? Nes vis dėlto ne už gražias akis policija dirba, o už net mūsų infliacijos laikais, ne visai kuk lius 150 000 rb. per metus. Tad ar reikalinga Universite tui tokia policija, kurios aki vaizdoje (tikra to žodžio pras me) nusiaubiamas bendrabutis, o po to policininkai stengiasi „reabilituotis", barbendami „ba nanais" j niekuo dėtų studentų kambarius. Atrodo, lyg ir . . . Tomas PETRAŠKA
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
KVIEČIA LANKYTI
Vilniaus Liberalaus jaunimo klubo
ATSIŠAUKIMAS į Lietuvos jaunimą Liberalizmo terminas jau įsitvirtino Lietuvos visuomeniniame gyvenimą, Jąčlau liberalioms Idėjoms dar nėra apibrėžtai atsto vaujama tarp Lietuvos jaunimo. O juk liberalizmo deklaruojamos vertybės — asmens laisvė, maksimalus jos pasireiškimo gailų formavimas ribojant valstybiną valdžią, savarankiškumas, asme ninė atsakomybė už savo veiksmus — turėtų būti itin artimos jaunimui. Nepriklausomybė — būtina, bet nepakankama pilieti nės visuomenės kūrimo sąlyga. Jausdami atsakomybę už Lietuvos ateiti, kviečiame burtis j Lietuvos Liberalaus jaunimo sąjungą! Mes —už visišką rinkos laisvę. Mes — už tokius valstybės ir visuomenės santykius, kurie ga rantuotų gyvenimo saugumo, nuosavybės, asmens atsakomybės ir iniciatyvos laisves. Mes — už tolerancija ir pagarba asmeniui pagristus santykius tarp žmonių. Mes nepateisiname prievartos, net jeigu ji kyla iš daugumos pusės arba vykdoma dėl kilnių idėjų. Tokią Lietuvą gali sukurt! tik laisvi asmenys! Už laisvą jaunimą laisvoje Lietuvoje! Jeigu jums artimi šie teiginiai, jeigu apie tai galvojote anks čiau ar susidomėjote tik dabar, kreipkitės | Saulių Racevičių, Vilnius, Traidenio 29—1, tel. 75-35-37 arba į Darių Laurinavičių, Vilniaus telefonu 45-47-81. Kviečiame jus kiekvieną antradieni, 18.30 vai. | VU Istorikų kiemelį, kur vyksta liberalaus jaunimo klubo susiėjimai.
LIBERALAI PLEČIA RYŠIUS Džiūgaujame. Lietuva sugrįžo į Europą ir pasaulį. Tačiau dar toli gražu ne visos mūsų orga nizacijos pasauliui pažįstamos. Ne visus savo draugus ir ben draminčius žino ir jos pačios. O juk maža gauti pakvietimą į svečius, reikia dar gražiai pri sistatyti. Todėl stengiasi, kas gali. Nesnaudžia ir jaunieji libe ralai. Nors juos ir organizacija pa vadinti kol kas sunku — yra tik Vilniaus liberalaus jaunimo klu bas, respublikinę organizaciją planuojantis sukurti šį rudenį, tačiau aktyvumo „užsienio poli tikos" srityje liberalams galima būtų pavydėti. Dar praeitais me tais įkūrę savotišką atstovybę Danijoje, kur studijuoja keletas klubo narių, jie išvystė plačią veiklą ne tik šioje, bet ir kito se šalyse. Vilniuje rugsėjo pabaigoje sa vaitgalį praleido Vokietijos jau nųjų liberalų delegacija. Aplan kę Parlamentą bei kitas juos do minusias vietas, prie diskusijų stalo svečiai ir šeimininkai iš pradžių sėdo Universiteto posė džių salėje. Tačiau jau po va landos busimieji politikai nu sprendė pakeisti aplinką ir nu vyko į vieną Vilniaus pirtelių. „Vakaruose politika daroma alu dėse ir pirtyse", — labai rimtai tokį pasirinkimą įvertino vokie čiai ir liko ypač patenkinti. O jų žodžiais vargu ar verta abe
joti — jaunųjų liberalų gretose matėme ir keletą žmonių, jau dabar dalyvaujančių „didžiuo siuose politiniuose žaidimuose". Išvykdami svečiai ne tik ne gailėjo pagyrų šeimininkams, (iš kurių svarbiausia — „tikri li beralai"), bet ir, linkėdami sėk mės, panoro padėti: paliko šiek tiek pinigų (tiek tikrų, tiek me dinių) pradžiai, kuri visuomet sunki, bei pakvietė atsakoma jam vizitui stebėti rinkimus vie noje iš Vokietijos žemių, o tai jau — politinės pamokėlės, taip pat labai vertingos. Beje, dar apie pinigus — reikėtų pami nėti, kad Vokietijos jaunieji li beralai, turintys apie 10.000 na rių, kasmet įvairioms savo veik los programoms įgyvendinti iš vyriausybės gauna apie 200 000 markių. Nors jaunieji liberalai iš Lie tuvos iš Vyriausybės negauna nieko, jie. atrodo, bus pirmieji Lietuvoje surengę tarptautiną politinę konferenciją. Aplink Baltiją esančių šalių liberalių pažiūrų jaunimas į Lietuvą su sirinkti žada jau kitą vasarą. O kol kas, spalio viduryje, į Vilnių atvyksta jaunieji libera lai iš Danijos. Jei esate libe ralių pažiūrų, su danais susitikti dar suskubsite ir jūs. Primenu, kad Vilniaus libera laus jaunimo klubas renkasi kiekvieną antradienį 19 vaL Universiteto istorikų kiemelyje. Marius LAURINAVIČIUS
Šiuos fakultatyvus: 1. Sanskritas (tęsiamas kursas) — dėst. V. Vidūnas, trečiadie niais 17 vai. K 1 aud., 2. Lotynų kalba (tęsiamas kursas) — dėst. V. Vidūnas, pirma dieniais 17 vai. K 1 aud , 3. Lotynų kalba (pradedant.) — dėst. A. Nastopkaitė, penkta dieniais 17 vai. K 1 aud., 4. Graikų kalba (pradedant.) — doc. D. Staškevičienė, trečia dieniais 17 vai. K 2 aud., 5. Olandų kalba — dėst. A. Tamošaitis, antradieniais 18 va). 81 aud., 6. Švedų kalba, pirmadieniais 17 vai. 118 aud. 7. (vadas I moterų studijas — lėkt. dėst. Karia Gruodytė, ket virtadieniais 18 vai. 84 aud.
j
Eidama pušų apsuptu keliuku, vedančiu į studentų bendrabu čius, mąsčiau ir morališkai ruo šiausi sutikti lavina užgriūvan čių aimanų, skundų, dejavimų srautą. Man neteko gyventi ben smalsu buvo drabutyje, todėl pažvelgti, koks gi tas gyvenimelis, įspraustas į 18 kvadratinių kaip grumiasi metrų kambarį, su buitimi bendraamžiai, pasiry žę studijuoti ir pamažu kurti sa vo asmeninį gyvenimą. įžengusi į VU šeimyninį ben drabutį, kuriame įsikūrusios apie 145 studentiškos poros, beldžiuo si į pirmas pasitaikiusias duris. Prasiskynusi kelią pro ką tik išskalbtus ^styklus, atsiduriu jau kiai sutvarkytame kambarėlyje, kur šeimininkauja būsimas eko nomistas Artūras: — Problemos? Jokių. Na, gal kaip užsidirbti milijoną. Viską gali suderinti, kai labai nori ir sieki, kad tavo svajonės būtų įgyvendintos. Pagalbos šeimoms nėra, todėl viskas gula ant mū sų pečių, tačiau nieko nėra ne įmanomo. — Viskas priklauso nuo vyro, — į pokalbį įsiterpė maloniai besišypsanti Arida. — Jei gyve nimo draugas suderina studijų ir darbo laiką, nepamiršta pado vanoti dėmesio valandėlės žmo nai ir vaikui, tai daugiau nieko lyg ir nereikia. Viena svarbes nių problemų — kieno globai Norėtųsi, kad palikti mažylį, būtų žaidimų bendrabučiuose kambarys, ar koks nedidelis vai kų darželis, kur galėtume palik ti vaikus, kai esame užsiėmę. Arida nenorėtų dabar imti akademinių atostogų, juk moks lai irgi svarbūs. Ji — busimoji medikė, todėl, jos manymu, bū tina daug žinoti ir mokėti, nes žinių spragos gali būti skau džios. Mažoji baltaplaukė Vilda, rim tai žaidusi savo batų raišteliais, smalsiai pasitiko nekviestą vieš nią. Tėvelis, trečiakursis ekono mistas, susikaupęs taisė durų spyną. — Gyvenimas bendrabutyje — gyvenimas viltimi, — sako Rimas. — Studentai mėgsta pa juokauti, sakydami, jog bendra butis — tai laboratorija, čia žmogus išbando savo ištvermę ir galimybes. Todėl vienintelė pa guoda — vasaros, praleistos pas tėvus, kaime. Rimo šeimai gauti kambarį pa dėjo lengvata, suteikta Afganis tane tarnavusiems jaunuoliams. Nors ir labai menkas tas plote lis tarp keturių bendrabučio sie nų, jie džiaugiasi gavę ir tokį. Užsidirbti pinigų galima, šiai šei mai šiokia tokia paspirtis — už darbis, kurį Rimas gauna, dirb damas traukinio palydovu. O ką daryti su gyvenamuoju plotu? Vilniaus Universitetas 1991 m. aprūpino bendrabučiais 83 proc. šeimų. Kas belieka tiems 17
proc.? Glaustis pas tėvus, uoš vius, nuomoti? O juk vieno kam bario nuoma Vilniuje mėnesiui — apie 500 rublių. Neretai pra šoma ir valiutos. — Mes esame laimingiausi žmonės pasaulyje, gavę kambarį bendrabutyje, — linksmai, lai kydama ant kelių nenustygstan tį Simoną, sako Danutė. — Gy venimiškos problemos skaudžios ir jaučiamos visur, bet bendra butyje įsikūrusiam studentui bui tis paspendžia dar didesnes pin kles. Nėra skalbyklos, džiovyk
Gyvenimas bendrabutyje gyvenimas los, reiktų vaikžms žaidimų kambario, jei įvyksta kokia tech ninė avarija — tai greičiau pa skęsi, nei ateis santechnikas. Sunku įsivaizduoti, kas darosi virtuvėje prie tų dviejų viryklių, kai ateina pietų metas ir visos šeimininkės suskumba virti, kep ti. Kaip suderina mokslą su šei myniniu gyvenimu, šeimos galva Arūnas atsakė: — Blogai, kai pinigai uždirba mi mokslo sąskaita. Galbūt stu dentas skirtų daugiau dėmesio mokslams, nesiryžtų anksti vesti, jei visuomenės dėsniai būtų pa grįsti sveika konkurencija. Rąts studentas skirtų daugiau laiko studijoms, žinodamas, jog baigęs gaus gerą darbą, atlyginimą, bus padėtos išspręsti buitinės prob lemos. O dabar, jaunas specialis tas nežino, kur dirbs, kam reika lingos jo žinios. Jei būtų, išspręs ti šie klausimai, studentai atsakingiau žiūrėtų į studijas, neau kotų paskaitų laiko buitinėms problemoms. Ką apie studentiškas šeimas mano dėstytojai? Filosofijos fakulteto docentas K. Stoškus: — Studentas, pasiryžęs mo kytis aukštojoje mokykloje, pir miausia dėmesį turi skirti studi joms. Jaunuolis, baigęs Univer sitetą, turi būti aukštos kvalifi kacijos specialistas. Juk kiekvie noje specialybėje reikalingas žmogus: gerai išmanantis savo darbą. Rengti gerus specialistus, ypač dabar, kai mūsų visuome nėje vyksta radikalūs pasikeiti-
mai, turi būti suinteresuota ir aukštoji mokykla, juk nuo to priklauso ir jos prestižas. Studentai turi gauti vienodas žinias ir todėl vertinimo krite rijai visiems turi būti vienodi. Išimtys griauna bet kokią peda goginę tvaiką. O jei studento ar studentės sveikata neleidžia nor maliai mokytis, tai tokius daly kus turi reglamentuoti gydytojas. galėtų Kad lengviau studentas suderinti studijas su asmeniniu gyvenimu, matyt. 1reikėtų keisti mokymo sistemą. Studentams būtų daug patogiau, jei jie galėtų pasi rinkti ne jam tik tas disciplinas, kurios įdomios ar būtinos, bet ir studijų tempus, terminus, kada laiky ti egzaminus. Dabar dėstytojai neretai susi duria su studentų piktnaudžiavi mu. Filologijos fakulteto vyr. dės tytoja Z. Siušaitė: — Man labai patinka jaunos šeimos. Tai dažniausiai sąžinin gi, rūpestingi, darbštūs jaunuo liai. Jauni tėvai į paskaitas atei na pasitempę, būsimos mamos labai kruopščiai atlieka visas už duotis. Ir jiems reikia padėti, nes ant jų pečių gula tikrai ne lengva našta. Yra priežodis, kad ir paukščiai pirmiau lizdus susu ka, o tik po to peri. Tačiau mes gyvename tokioje aplinkoje, kad nežinai, kas tavęs laukia ateity je, nežinai, kada tu gausi butą, kur susirasi gerą darbą ir dar aibė smulkių ir didelių buitinių problemų, rūpesčių. O laikas juk nelaukia... Atrodo, gal ir galima butų už baigti pokalbį, padarius keletą trumpų išvadų: visi turime rū pesčių rūpestėlių, visi stengia mės iš jų išsikapstyti, tvirtybę ir atkaklumą palaiko jaunatviškas optimizmas, tik visuomet įdomu būna pažvelgti į save iš šalies. I mus iš šalies žvelgė 2eromas, atvykęs į Lietuvą dėstyti prancūzų kalbos į VPI. Jis pats gyvena studentiškame bendra butyje, todėl jam mūsų, lietuvių, bendrabutinės problemos nesve timos. Lygindamas studentišką gyvenimą čia ir Prancūzijoje, 2eromas pasakė: — Gretinti ir analizuoti gana sudėtinga, nes Vakarų žmogus, peržengęs sieną, ilgą laiką sky rusią Lietuvą nuo Vakarų, pasi junta lyg kitame laikmetyje, kur ilgą laiką nebuvo socialinės revoliucijos. Gyvendamas bendrabutyje 2eromas pasigedo skalbyklos, bet visa kita lyg ir nieko: ramu, kambarys pakankamai erdvus, karštas vanduo. . . Tik ar galėtų jis tame mažame kambarėlyje gyventi su šeima? Vargu. . . Prancūzijoje vedę studentai — reta išimtis. Ten kur kas svar biau mokslai ir karjera. Gabija STEPONĖNAITE
INFORMUOJA SPORTO IR TECHNIKOS KLUBAS S. m. rugsėjo mėn. 2 d. prasi dėjo vairuotojų kursų užsiėmi mai. Kitas užsiėmimas prasidės 1992 m. vasario mėn. 10 d. ir baigsis gegužės mėn. 15 d. Šiam užsiėmimui jau sudarytos dvi grupės. ir vietų nėra. Priimti 36
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų asmens liu dijimus Nr. 8910270, išduotą EF studentei Ritai BOGUZAITEI, Nr. 8910290, išduotą EF studen tei Valda! MACIONYTEI, Nr. 8710140, išduotą KomF studentei
'
4994. 40.24
Universitas VHnensis
4
kursus, kurie prasidės 1992 m. rugsėjo mėnesį. Nuo 1992 m. vairuotojų kur sai kainuos 370—460 rub. (be benzino). Andrius SAPOZNIKOVAS VU STK vedėjas, tel. 61 52 88
studentai ir 13 darbuotojų, (iš jų — 35 mot. ir 14 vyrų). Kol kas galima primti tik kaip „atsargą" (jei kas nors atsisa kys), arba tuos, kurie gerai mo ka vairuoti lengvąją mašiną. VU STK priima pareiškimus ir
į
KALNKAITEI. Nr. Dalytet 8710118, išduotą KomF studentei BIUNSKAITEI, Nr. Jurgitai 8811821, išduotą GF studentei Rasai JUODAKYTEI, Nr. 8610649, išduotą MF studentei Daliai BRAZlONAITEI, Nr. 8810266, išduotą EF studentei Irenai GAVRSKAJAI, Nr. 8610669, iš duotą MF studentei Aušrai KAZENAITEI, Nr. 8910490, išduotą
EF studentei Eltai ICIKSONAITEI, Nr. 8710384, išduotą MF studentei Dianai NAMAJUSKUTEI, Nr. 8910234, išduotą FilosF studentei Žydrai BUROKAITEI laikyti negaliojančiais.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL 321, Užs. Nr. 1832 Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ Redaktorė L. Blnkausklenė. Red. pav. R. Petraitytė Fotografas L. Mickevičius, korespondentas R. Bleltnskas.
STUDENTŲ ATSTOVYBE PRA NEŠA studentų atstovybių sek retoriams ir parlamentarams — Nuo š. m. spalio 14 d. studentų atstovybės posėdžiai vyks antra dieniais tuo pačiu laiku (sekre toriato posėdžių pradžia — 17 vai:, parlamento — 18 vai.). Pris tatyti duomenis apie studentiškų organizacijų, • veikiančių Jūsų fa kultetuose, skaičių, jų pavadini mus ir koordinates.
„LITERATŲ
KALVES" KRONIKA
RUDUO-POETŲ METAS... Ankstyvą penktadienio (spalio 4 d.) rytą septyni VU „Literatų kalvės" poetai V. Gedgaudas, D. Dirgėla, D. Valančiauskas, A. Šlėpikas, L. Leščinskas, D. Gintalas ir E. Ignatavičius Vilniaus geležinkelio stotyje įšoko į sau sakimšą dyzelinį traukinį ir iš dundėjo į „Poetinį Druskininkų Rudenį-91". Savo kailiu patyrėme, jog ru duo, ne tik poetų, bet Ir grybau tojų metas. Glausdamiesi vienas prie kito kūnais saugojome savo kūrybą nuo agresyvių piliečių, ginkluotų kuprinėmis, krepšiais ir medžiokliniais peiliais. Vago ne tvyrojo nevalytų dantų ir su plėkusio brezento kvapas. Nuo taikai praskaidrinti surengėme poezijos rytmetį ir viešai „perskaitėme" butelį raudono serbentų vyno. Druskininkus pasiekėme žva„seną liai diskutuodami apie poeziją naujame pasaulyje" (tai pagrindinė šio rudens tema). Ap sigyvenome ant Druskonio ežero kranto, netoli už miesto Alytaus tipo narvelyje, aplink kurį trai niojosi dzūkuojanti ožka. Penktadienį įvyko renginio
poezijos atidarymas, diskusija, „Lietuva" vakaras sanatorijoje (dalyvavo svečiai iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos) bei naktiniai poezijos skaitymai restorane „Astra" (pastaruosiuose audrin gai dalyvavome ir Mes). Antrosios dienos programa bu. vo panaši: diskusija, poezijos va karas (dalyvavo jaunieji lietuvių poetai S, Parulskis, T. Marcinke vičiūtė, D. Jazukevičiūtė, K. Na. vakas, V. V. Landsbergis, D. Kajokas) ir naktiniai poezijos skaitymai, kuriuose dar audrin giau nei pirmuosiuose dalyvavome Mes. poezijos Antrųjų naktinių skaitymų metu vakaro vedantieji K. Platelis ir M. Jonaitis mū sų grupę pavadino dešiniaisiais radikalais. Turbūt iš tikro to kiais tuomet atrodėme, nes „Li teratų kalvės" fuinansų kuinas parklupo nebyliai žvingtelėjęs ir nebepasikėlė. Padėtis darėsi grėsminga. Reikėjo apsispręsti, pastangomis buvo Bendromis „sukaltas" juodas devynių eilučių meilės eilėraštis „Būkim atperskaitytas viri", kuris viešai mus išgelbėjo:
O skęsdams „Nemune" vis mykia veršeliu Kajokas ant kranto Gailius „Proskyną" iškirtęs kriokia P. V. Braziūnas apie honorarą įnirtingai suokia Patacko žvakė žvanga tarp šlaunų ir vienišasis Daunas ūkteli tarsi apuokas Jonaičiui darosi baugu baugu ir Publijus Kornelijus iš ežero gelmių iššokęs netyčia tampa ministru o dešinieji nebeturi pinigų. . .
Už šias eilutes Lietuvos lyrikų elitas „Literatų kalvei" suauko jo aštuoniasdešimt aštuonis rub lius, kuriuos tą patį vakarą „per skaitėme". Jau gerokai po vidurnakčio susėdome ant ežero kranto. Mė-
nesienoje bliovė ožka, bet savo namo neberadome. Po kiek laiko ėmėme neberasti vieni kitų. .. Vis dėlto ruduo — poetų me tas. ..
♦
f 4
Valdas GEDGAUDAS
JUDĖK IR BUSI SVEIKAS Audringas šiandienos gyvenimas kupinas teigiamų ir neigiamų emocijų. Jos mūsų varganam organizmui neteikia daug sveikatos. Norėdami fiziologiškai sumažinti įtampą, turime judėti. Judant atsipalaiduoja nervų sis tema ir lėtai plintantys iš judan čių raumenų nerviniai impulsai sukelia galvos smegenų žievėje apsauginį slopinimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos sim patinę dalį. Tai gerina žmogaus sveikatą. Gaila, bet daugelis studentų tai yra užmiršę, arba tingi ak tyviai judėti. Manau, kad kiek vienas mąstantis studentas už suks į kūno kultūros centrą. Čia jam bus suteikta įvairi in formacija. Pagaliau, imkime pa vyzdį iš jūsų dėstytojų, o geras pavyzdys — užkrečiantis. Aš jau 13 metų kuruoju Uni versiteto vyresniųjų dėstytojų ir
darbuotojų sveikatingumo grupę. Tai sportui pasišventę žmonės. Jie, dirbdami organizacinį dar bą ir dėstydami, sugebėjo rasti laiko užsiimti ir kūno kultūra. Norėčiau paminėti aktyviausius. Tai Ekonomikos fakulteto prodekanas Vytautas Kindurys, pavadų oFinansų direktoriaus tojas A. Skripeta, Ekonomikos prodekanas Vytautas fakulteto Bujauskas, Universiteto skaičia vimo centro inžinieriai Vidas Akromas, Sigitas Kubilius. Ma lonu ir tai, kad dirbę ar baigę Universitetą visada dalyvauja ir mūsų grupės užsiėmimuose. Tai Sporto departamento užsienio skyriaus vedėjas A. Bodindorfas, „Bočių" susivienijimo di rektoriaus pavaduotojas M. Zinevičius, Parlamento juridinio skyriaus atsakingas darbuotojas L. Gasiūnas. Aš tokius žmones labai gerbiu ir noriu palinkėti jiems tik stiprios sveikatos.
t
*