hinc iturad astra /
universitas
TA Lapkričio
17 d. 1997 m.
vilnensis k___
Nemokamai
J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 9 (1564)
SUTEIKTI GARBĖS DAKTARŲ VARDAI Spalio 21 dieną Vilniaus Univer siteto šv. Jonų bažnyčioje įvyko iškil mingasVU Tarybos posėdis. Posėdy je suteikti Garbės daktarų vardai pro fesoriams Nikolajui Bachvalovui (matematikos sritis), Juliuszui Bardachui (istorijos sritis), Raineriui Eckertui (filologijos sritis) ir Alfredui Laubereau (fizikos sritis). Profesorius Nikolajus Bachvalovas - Maskvos universiteto Matematikos katedros vedėjas, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys. N. Bach valovui Garbės daktaro vardas su teiktas už didelį indėlį kuriant Lietu Prof. N. vos skaičiavimo matematikos ir dife rencialinių lygčių mokyklą. Tai pasau linio lygio matematikas, išleidęs ne tų bei lenkų kultūrų sąveikai ir plėt vieną monografiją ir vadovėlį, išvers rai. Prof. J. Bardachas turi daug sen tus į daugelį kalbų. timentų Vilniaus universitetui, tad Juliuszas Bardachas - Varšuvos ypač palankiai priėmė ir lenkų visuo universiteto profesorius, habilituotas menei deramai respektavo Vilniaus daktaras. J. Bardachas yra gerai ži universiteto sukakties renginius 1994 nomas pasaulinio masto mokslinin metų rudenį. Garbės daktaro vardas už reikš kas. Tarptautinį pripažinimą jam su teikė studijos Lietuvos ir Lenkijos mingus baltų kalbotyros veikalus ir parlamentarizmo, teisės ir abiejų ypač didelius organizacinius nuopel valstybių Unijos istorijos klausimais. nus plėtojant baltistikos studijas Vo Lietuvos istorikams svarbūs visi pro kietijoje Greifsvaldo universitete su fesoriaus darbai, bet labiausiai jis ži teiktas profesoriui habil. dr. Raine nomas dėl dviejų didelių veikalų: riui Eckertui. Tardamas padėkos žo “Studija apie Lietuvos Didžiosios Ku dį prof. R. Eckertas paminėjo, jog jo nigaikštystės santvarką ir teisę XIV- kelias į baltistiką pačioje pradžioje XVII a.” (1970 m.) ir “Apie senąją ir buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus naująją Lietuvą” (1988 m.). Prof. universitetu ir Lietuvių kalbos insti J. Bardachas savo veikaluose išreiš tutu. “Juk pirmasis mano paskelbtas kė didelę pagarbą lietuvių ir kitų Lie darbas buvo informacija apie lietu tuvos Didžiosios Kunigaikštystės tau- vių kalbos tyrinėjimus Vilniuje, išėjęs
Bachvalovą Garbės vardo suteikimo proga sveikina Rektorius prof. R. Pavilionis
prieš aštuonerius metus žurnale “Zeitschrift fūr Slawistik”, - sakė Garbės daktaras. Vaisingiausias ir sėkmingiausias periodas R. Eckerto baltistikos srityje buvo paskutiniai penkeri metai Greifsvaldo universi tete, kada jis dėstė baltų kalbas, lite ratūrą ir folklorą. Jo moksliniame gy venime kulminaciniu tašku galima laikyti Baltistikos instituto įkūrimą Greifsvaldo universitete 1993 m. ge gužės 18 d. “Mano nuomone, univer sitetinės baltistikos centre turi būti šiuolaikinės lietuvių ir latvių bendri nės kalbos. Žvelgdami į šias šiuolai kines kalbas galime spręsti apie visų baltų tautų gyvenimą, ypač jų litera tūrą ir kultūrą, jų socialinę ir ekono minę santvarką. Universiteto baltisNukelta į 2 psl.
Universitas Vilnensis
2
1997.11.17
PASKIRTOS VU TARYBOS STIPENDIJOS
Prof. A. Laubereau be mokslinio darbo nuolat organizuoja VU mokslininkų vizitus į Bairoito ir Miuncheno universitetus
SUTEIKTI GARBES DAKTARŲ VARDAI Atkelta iš 1 psl.
tikos pagrindu lieka, žinoma, jos fi lologijos branduolys, bet ateityje ne išvengiamai plėsis ir šiuolaikinės ko munikacijos sritys. Suprantama, sa vo tyrinėjimo darbe mes turime tęsti dabartinių baltų kalbų ir jų istorijos, baltų-slavų filologijos ir lyginamosios kalbotyros tyrimus. Didelę reikšmę įgija baltų tautų grožinės literatūros ir folkloro studijos, kurios neįmano mos be gerų kalbos žinių. Mano nuo mone, mokslo centre turi būti kal bos”, - sakė kalboje prof. R. Eckertas. Profesorius habil. dr. Alfredas Laubereau - Miuncheno technikos universiteto Fizikos katedros vedėjas. Tai iškilus mokslininkas, dirbantis ne tiesinės optikos ir lazerinės spektros kopijos srityje. Pasaulyje gerai žino mi jo nuopelnai kuriant naują lazeri-
Už reikšmingus nuopelnus baltistikoje Garbės daktaro vardas suteiktas prof. R. Eckertui
Prof. J. Bardachas pelnytai laikomas produktyviu Lietuvos istoriografu
nės sprektroskopijos kryptį (CARS spektroskopiją) ir ją taikant skysčių molekulių dinamikai tirti. Pagarbos vertas didelis prof. A. Laubereau in dėlis plėtojant parametrinių šviesos reiškinių mokslą, tyrinėjant skysčių ir kietųjų kūnų paviršius infraraudonosios lazerinės spektroskopijos būdu. Prof. A. Laubereau aštuoniolika me tų bendradarbiauja su Vilniaus uni versitetu. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, per ekonominę blokadą, prof. A. Laubereau atvyko j Lietuvą skaityti paskaitų ir pabrė žė, kad jis atvažiavo paremti Lietu vos. Tais pačiais metais kartu su Vil niaus universitetu A. Laubereau Bairoite pirmą kartą Vakarų Europoje surengė tarptautinį mokslinį simpo ziumą “Ultraspartieji procesai spek troskopijoje”. Šiuo metu su prof. A. Laubereau laboratorija vykdomas bendras projektas “Netiesinė impul sų spūda kristaluose”. "U. V." inform. V NAUJIKO nuotr.
Iškilmingame Tarybos posėdy je VU Tarybos šių metų stipendi jos paskirtos 21 klausytojui. Sti pendijos dydis - 1,8 MGL baka lauro studijų studentams ir 2 MGL - magistrantams. Studen tai, kurių vidurkis yra 10 balų, re komenduoti Senato rugsėjo 18 dienos posėdyje. Stipendijas ga vo šie VU studentai: Fizikos fakultetas: Andrius Alkauskas (9611736) - II k. B, Alek sandras Jakuševičius (9513606) III k. B. Filologijos fakultetas: Brigita Speičytė (9311034) - II k. M; Da lia Blažinskaitė (9210020) - II k. M; Eglė Žilinskaitė (9410514) IV k. B; Justina Stungytė (9410459) - IV k. B; Rūta Staškevičiūtė (9512856) - III k. B. Chemijos fakultetas: Gintaras Tamulaitis (9110310) - II k. M; Gražvydas Lukinavičius (9611263) - II k. B; Mindaugas Zaremba (9513744) - III k. B: Mindaugas Zaveckas (9211025) II k. M; Rūta Gerasimaitė (9513734) - III k. B; Sigitas Stončius (9410871) - IV k. B; Vaida Paliulionytė (9211249) - II k. M: Vytenis Jonas Sapagovas (9211014) - II k. M; Zdislav Staševskij (6513741) - III k. B.
Matematikos
fakultetas:
Donatas Čiukšius (9410714) IV k. B. Gamtos mokslų fakultetas: Da lia Kasperavičiūtė (9410604) - IV k. B; Sigita Kirkaitė (9211252) Ilk. M. Istorijos fakultetas: Tomas Manusadžianas (9210385) - II k. M. Teisės fakultetas: Egidijus Vilkickas (9512273) - III k. B. B - bakalauro studijų studen tas, M - magistrantas. "U.V." inform.
Universitas Vilnensis
1997.11.17
3
AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
BENDRADARBIAUJA SU VERSLININKAIS Š. m. lapkričio 7 dieną Kaune Vil niaus universitetas, Vytauto Didžio jo universitetas, Vilniaus universite to studentų atstovybė, AISEC Lietu vos skyrius, Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija, Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjunga ir Kau no apskrities verslininkų darbdavių konfederacija pasirašė bendradarbia vimo sutartį. Sutartis sudaroma sie kiant suartinti intelektą ir verslą, pa žadinti ir sutelkti kūrybinį jaunuome nės potencialą, skatinti savišvietą, inovacijas, tobulinimąsi. Pasirašiusie ji sutartį pabrėžia, jog reikia suvokti atsakomybę už šalies mokslo ir ver slo padėtį ir perspektyvas, būtina kur ti išsilavinusią verslo visuomenę, pa lankią užimtumo, įdarbinimo ir įsi darbinimo konjunktūrą. Šalys susita
DEKANAS MATEMATIKOS FAKULTETE NEBUVO IŠRINKTAS Lapkričio 11d. Matematikos fa kultete įvyko dekano rinkimai. Į šias pareigas pretendavo dabartinis deka nas doc. Ričardas Kudžma ir prodekanas doc. Edmundas Gaigalas. De ja, rinkimai baigėsi be rezultatų - fa kulteto dekanas nebuvo išrinktas. R. Kudžmai iki daugumos pritrūko vieno balso - iš 23 posėdyje dalyva vusių už jį balsavo 11 tarybos narių. E. Gaigalas gavo 7 balsus, 2 rinkimi niai biuleteniai pripažinti negaliojan čiais, o 3 tarybos nariai balsavo prieš abu kandidatus. Taryba nutarė pra šyti VU rektoriaus pratęsti R. Kudžmos dekano įgaliojimus iki rugsėjo 1 dienos, o kitus dekano rinkimus pa skelbti gegužės arba birželio mėnesį. Rinkiminės komisijos pirmininkas V. MACKEVIČIUS
rė skatinti bendradarbiavimo inicia tyvas, maksimaliai panaudojant inte lektualinius ir kapitalo išteklius, ge rinti specialistų, verslininkų veiklos kokybę ir kelti jų tarptautinį konkurentiškumą. Iniciatyva, integruojanti universitetų ir verslo sąveiką, pava dinta UniVers. UniVers numatė kelias iniciatyvos sritis: rengti specialistus, įdarbinti jaunimą, plėtoti mokslinius tyrimus, skatinti inovacinį verslą, ugdyti vady bos kultūrą, keistis informacija, teik ti konsultacines paslaugas bei skatinti studentų savivaldą ir verslumą. Tiks lus numatyta įgyvendinti konkrečių programų ir projektų būdu, o jiems įgyvendinti turėtų būti įsteigtas UniVers fondas. UniVers valdymo mechanizmą konkretizuos steigėjų
taryba, į kurią sutartį pasirašiusios ša lys deleguos po tris atstovus. Rektorius, aptardamas šį projek tą, teigė, jog verslininkų ir studenti jos bendradarbiavimas gali būti labai naudingas. Studentams jis žada geres nes perspektyvas ir galimybę gauti darbą. Gabūs studentai bus greičiau įvertinti. Šią iniciatyvą universitetams pasiūlė verslininkai, todėl, VU rek toriaus manymu, buvo neįmanoma į tai neatsakyti. “Verslo sąvoka šian dien apima ne tik prekybą materia liomis prekėmis, Universitetas taip pat gali būti laikomas verslo įmone, nes teikia tam tikros rūšies paslau gas”, - tvirtino Rektorius, pritarda mas šiai iniciatyvai. "U. V." inform.
SPALIO-LAPKRIČIO MĖN. DAKTARO DISERTACIJAS APGYNĖ Leonid Polyakov (socialinių mokslų sritis, edukologijos kryptis) - disertacijos tema: “Didelio meist riškumo imtynininkų ugdymo veiks niai ir treniruočių planavimas”.
Vidmantas Daugirdas (gamtos mokslų sritis, geografijos kryptis) disertacijos tema: “Lietuvos terito rinio administracinio susiskirstymo istorinė geografinė analizė”.
Aurelija Zaniauskaitė (medici nos mokslų sritis, medicinos kryp tis) - disertacijos tema: “T-ląstelių funkcinio aktyvumo pokyčiai termi nalinėje inkstų funkcijos nepakan kamumo stadijoje dializės periodu: klinikinė ir patogenetinė reikšmė”.
Audronė Bliujienė (humanitari nių mokslų sritis, istorijos kryptis) - disertacijos tema: “ VIII-IX amžių kuršių moterų papuošalų ornamen tika”.
Andrius Poškus (gamtos moks
lų sritis, fizikos kryptis) - disertaci jos tema: “Relaksatorių klasterių įtaka netvarkiųjų aplinkų dielektri nei relaksacijai”. Saulius Juodkazis (gamtos moks
lų sritis, fizikos kryptis) - disertaci jos tema: “Struktūrinės ir optinės sa vybės plonų sluoksnių, užaugintų zolių-gelių būdu ir legiruotų CdS”.
Audronė Žukauskaitė (humani
tarinių mokslų sritis, filosofijos kryptis) - disertacijos tema: “Sub jektyvumo metafizikos krizė: M. Heideggeris ir E. Levinas, J. Derrida”. Genadijus Kravčenka (medici nos mokslų sritis, medicinos kryp tis) - disertacijos tema: “Vaisiaus būklės diagnostikos metodikos pa lyginamieji tyrimai”. "U.V." inform.
Universitas Vilnensis
4
Aktualijos apkričio 4 d. Medicinos fa kultete vyko Mokslinės ta rybos posėdis, kuriame bu vo pristatyt;tas Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės “Santariškių klinikos” įstatų projektas.
V
Universiteto ligoninės steigėjai yra VU ir Sveikatos apsaugos ministeri ja. SAM posėdyje atstovavo juridinio skyriaus darbuotoja. Svarstytos įstai gos steigėjų teisės ir pareigos, užda viniai ir veiklos kryptys. Diskusijose aptarti universiteto ligoninės valdy mo organai ir jų kompetencija, lėšų šaltiniai, jų naudojimo tvarka ir kt.
Eurofaculty library ir pagal “Tempus” *EXLIBRIJ
sx
UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS FONDO NAUJIENOS 1997-ieji metai Vilniaus universi teto bibliotekai ypatingai dosnūs: gauta daug knygų ir periodinių leidi nių. Tai Universiteto dėstytojų asme ninių ryšių ir stažuočių užsienyje re zultatas, įvairių organizacijų pagalba. Vyskupui J. Borutai tarpininkau jant, iš Limburgo vyskupijos (Vokie tija) bibliotekai atvežta daug religi nės, filosofinės, grožinės literatūros vokiečių, lotynų, prancūzų kalbomis. Knygos bus saugomos kaip Limbur go vyskupijos kolekcija bibliotekos saugyklose. Iš Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centro biblioteka gavo Ame rikos lietuvių surinktų lituanistinių, grožinių knygų ir periodinių leidinių. Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios dovanos: V. Mikūnui, J. Girdžiūnui, A. ir M. Vaivadams, E. Pakštienei, A. Šešplaukiui. Prancūzijos nacionalinė biblioteka, tarpininkaujant prancūzų kultūros centrui Vilniuje Universiteto bibliote kos užsienio literatūros skaityklai do vanojo 171 knygą prancūzų kalba. Tarptautinių santykių instituto skaityklos fondas papildytas naujomis
programą gautomis knygomis. Pati naujausia knygų siunta gauta iš Olborgo universiteto (Danija). Tai iš įvairių Danijos institucijų surink tos politinės, ekonominės, mokslinės knygos anglų kalba. The Japan Foundation (Japonijos fondas) jau penkerius metus siunčia bibliotekai pasaulio leidyklų išleistas ir mūsų užsakytas knygas apie Japo niją. Visus, ką sudomino ši informaci ja, maloniai kviečiame apsilankyti Vilniaus universiteto bibliotekoje. VU bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėja J. LOSUNOVIENĖ
Paroda iš VU bibliotekos fondų UNESCO būstinėje Senų leidinių paroda “Senoji XVIXVIII a. Lietuvos knyga”, parengta iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų, buvo atidaryta Tartu univer siteto bibliotekoje š. m. sausio mėne sio 15 dieną. Šia proga išleistas paro dos katalogas lietuvių, anglų ir pran cūzų kalbomis. Š. m. lapkričio 25 dieną ji bus per vežta į Paryžiaus UNESCO būstinę. 1998 m. sausio 8 d. parodą galės ap žiūrėti Berlyno nacionalinės bibliote kos skaitytojai. Ši paroda - tai pas kutinis akcentas, pažymint Pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo “Ka tekizmo” 450-ąsias metines. VU bibliotekos direktorė B. BUTKEVIČIENĖ
1997.11.17 Medicinos fakulteto taryba iš es mės projektui pritarė ir įpareigojo li goninės juristus suderinti nuostatus su SAM. Patvirtinti doktorantūros studijų bei disertacijų gynimo komitetai, nag rinėti kiti fakulteto reikalai. Medicinos fakulteto inform.
ĮVYKO LIETUVOS MEDICINOS STUDENTŲ ASOCIACIJOS RUDENS KONFERENCIJA Trumpa informacija apie orga nizaciją: • įkurta 1989 m. rudenį; • turi per 100 narių; • Tarptautinės medicinos stu dentų asociacijų federacijos (IFMSA) narė; • asocijuota nuo 1991 m.; • pilnateisė nuo 1992 m.; • registruota LR Teisingumo ministerijoje; • pagal LiMSA tarptautinės profesinių mainų programą kiek vienais metais apie 40 studentų iš važiuoja atlikti vieno mėnesio praktiką į užsienio valstybių ge riausias klinikas. Tiek pat užsie niečių atvažiuoja į Lietuvą. Lapkričio 8 d. Vilniaus univer siteto Teatro salėje vyko 17-oji Lietuvos medicinos studentų aso ciacijos (LiMSA) konferencija. Tradiciškai rudenį vykstančią rinkiminę-ataskaitinę konferenciją organizuoja LiMSA Vilniaus sky rius. Rudens konferencijoje ren kama taryba vienerių metų ka dencijai, o kas du metai yra ren kamas LiMSA prezidentas. Šioje konferencijoje dalyvavo 74 iš 108 asociacijos narių ir 18 svečių - gy dytojų rezidentų, žurnalistų, stoNukelta į 5 psl.
1997.11.17 ĮVYKO LIETUVOS MEDICINOS STUDENTŲ ASOCIACIJOS RUDENS KONFERENCIJA Atkelta iš^'psl.
matologijos studentų. Preziden tas, profesinių mainų programos vadovas, iždininkas, abiejų skyrių - Vilniaus ir Kauno - tarybos pa teikė savo metų veiklos ataskaitas. Antroje dalyje konferencijos da lyviai pasiskirstė į darbo grupes, kuriose buvo aptariama organiza cijos struktūra, toliau kuriamas reglamentas, diskutuojama dėl medicininio lavinimo programų, kultūrinių renginių, rengiami or ganizacijos veiklos finansavimo projektai, pasiūlymai rėmėjams. Konferencijos pabaigoje, prista čius darbo grupių rezultatus, bu vo išrinkta naujoji LiMSA taryba (10 žmonių). Prezidento rinkimai, balsams taryboje pasiskirsčius po lygiai, atidėti kitai savaitei. Links moji dalis vyko „Silikato“ sporto komplekse. Informacija būtų ne tiksli, jei nepaminėtume, kieno ge ros valios dėka konferencija įvy ko: " • Vilniaus Universitetas sutei kė galimybę rengti konferenciją Teatro salėje; • Moterų studijų centras bei Religijų studijų ir tyrimo centras suteikė papildomas patalpas dar bo grupėms; • 3M atstovybė aprūpino multimedia aparatūra ir kitomis prie monėmis, labai palengvinusiomis konferencijos darbą; • bendra Lietuvos-IslandijosSvedijos farmacinė įmonė „Ilsaąta“ aprūpino kitomis techninėmis priemonėmis; • Berlien Chemie/Menarini group ir ADB „Preventa“ įsteigė vertingus prizus; Ypač norėtume padėkoti vi siems LiMSA nariams, aktyviai prisidėjusiems organizuojant šią konferenciją. LiMSA tarybos nariai Vincentas NESAVAS ir Vaidas RIMKUS
Universitas Vilnensis
5
BALTISTIKOS RUDUO VILNIAUS UNIVERSITETE Spalio pradžioje Vilniaus universi tetas pasipuošė pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus ženklu pažymėtais plakatais, kviečiančiais į VIII Tarptau tinį baltistų kongresą „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“. Neeilinis kon gresas - vienas didžiausių jubiliejinių renginių, prasidėjo spalio 7 d. plena riniu posėdžiu Universiteto Auloje. Pasaulinį baltistų forumą pasveikino prof. V Landsbergis - Pirmosios lie tuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmi ninkas, įžanginį žodį tarė Vilniaus uni versiteto rektorius prof. R. Pavilionis. Dauguma posėdžio pranešimų buvo skirti mūsų pirmajai knygai. R. Eckertas (Berlynas) - naujasis VU Garbės daktaras, kalbėjo apie Mažvydo Ka tekizmą Reformacijos kontekste, Švie timo ir mokslo ministras Z. Zinkevi čius nušvietė Mažvydo raštų kalbos iš takas, o G. Michelinis (Italija) aptarė Mažvydo išverstas lotyniškas giesmes ir jų melodijas. Po iškilmingo plenarinio posėdžio Kongreso dalyviai išsiskirstė po sek cijas. Pagal kongresų tradiciją sekci jose buvo gvildenami įvairūs baltų kalbotyros klausimai. Aktyviai ir tu riningai dirbo Rašomosios kalbos sekcija. Be žinomų baltistų (V. Ambrazo, J. Palionio, J.D. Rangės), čia pranešimus skaitė ir būrelis jaunų ty rėjų (G. Kavaliūnaitė, G. Subačius ir kt.), sulaukusių gero įvertinimo. Se nieji raštai pastaraisiais metais akty viau tiriami, pagyvėjo jų leidyba. Tris posėdžius surengė Morfologi jos ir sintaksės sekcija. Daugelyje pra nešimų irgi buvo analizuojamos visų baltų kalbų senųjų raštų formos bei konstrukcijos. Nuo vyresnių kolegų (A. Rosino, A. Kaukienės, F. Kortlandto iš Olandijos) neatsiliko jaunieji baltistai J. Gelumbeckaitė, A. Andronovas iš Sankt Peterburgo, N. Ostrowskis iš Krokuvos ir kiti. Fonetikos, fo nologijos ir akcentologijos sekcijoje buvo diskutuojama ir apie atskirų gar sų kilmę bei garsų sistemas, ir apie kir čiavimo dalykus. Pranešimų origina lumu ir brandumu išsiskyrė V. Čekmo-
nas, A. Girdenis, S. Temčinas, P. Va nagas (Ryga), S.R. Youngas (JAV). Etimologijos ir onomastikos sekci joje sulaukta bene daugiausia klausy tojų, net sėdimų vietų pritrūko. Dis kutuota apie kai kurių baltų etnonimų kilmę (S. Karaliūnas, K. Liukkonenas iš Helsinkio), analizuoti baltų dievų vardai (N. Mikhailovas, Italija), baltų ir slavų kalbų paralelės (V. Ma žiulis), kalbėta apie baltų kalbotyros istoriografiją (P.U. Dinis, Italija). Leksikologijos ir leksikografijos sekcijos pranešėjai gvildeno senųjų raštų skolinius, kėlė istorinio lietuvių kalbos žodyno svarbą, senųjų raštų kompiuterizavimo būtinumą ir kitus aktualius dalykus. Baigiamajame plenariniame spa lio 9 d. posėdyje daug dėmesio skirta baltiškiems hidronimams: W.P Schmidas (Vokietija) kalbėjo apie jų išskirtinę reikšmę Europos senosios hidronimijos vaizdui, J. Otkupščikovas (Sankt Peterburgas) iškėlė dau gybę nežinomų Okos baseino baltiš kų upėvardžių. Iš viso Kongrese perskaityta 71 pranešimas (buvo numatyta 76). Pra nešėjai suvažiavo iš 13 valstybių. Kon gresas įgalino susidaryti vaizdą apie baltų kalbotyros tyrimus visame pa saulyje. Nė kiek neperdedant galima teigti, kad tie tyrimai pamažu plečia si, randasi originalių požiūrių, vis ak tyviau ima reikštis naujoji baltistų karta. Daug ką sako jau vien tai, kad šiuo metu pasaulyje leidžiami net trys baltistiniai žurnalai (Lietuvoje, Len kijoje ir Italijoje) ir vienas tęstinis lei dinys Latvijoje. Didėjantį susidomė jimą baltistika parodė ir sausakimšos VU Filologijos fakulteto auditorijos, kuriose vyko Kongreso sekcijų dar bas, bei gyvos diskusijos. Kongreso metu buvo pristatyti naujausi baltų kalbotyros leidiniai, o po Kongreso surengta ekskursija į li teratūrines Anykščių apylinkes. Kongreso organizacinio komiteto pirmininkas prof. Bonifacas STUNDŽIA
Universitas Vilnensis
6
1997.11.17
NELINKSMOS LINKSMYBES Rugsėjo 1-osios linksmybės ne vi siems gerai baigėsi. Jų atgarsiai bume rangu grįžta dabar. Rugsėjo 1-ąją aud ringai šventė 3-iajame bendrabutyje (Čiurlionio g.27) gyvenatys studentai: Giedrius Marcišauskas (GMĘ II k.), Algimantas Zubkus (ChĘ IV k.), Al girdas Kaupinis (GMĘ III k.), Tomas Mačiulis (GMĘ IV k.). Šie studentai
bendrabučio teritorijoje rengė išger tuves, triukšmavo, daužė butelius, du ris, įžeidinėjo šalia gyvenančius kole gas. Išgertuvėse dalyvavo ir bendrabu tyje negyvenantys studentai: Arūnas Lisauskas (ChĘ IV k.), Darius Mika lauskas (GMĘ II k.), Mindaugas Kraujalis (GMĘ IV k.) ir Saulius Gaidimauskas (GMĘ III k.). Už studen
Į UNIVERSITETĄ SU SUKLASTOTAIS ATESTATAIS Rugsėjo mėnesį Universitetą pa siekė Alytaus apskrities viršininko ad ministracijos raštas, kuriuo kreipia masi į Universitetą ir prašoma atsiųsti 56 Alytaus apskrityje gyvenančių as menų atestatų kopijas. Paaiškėjo, kad 50 iš jų yra VU studentai. Lapkričio pradžioje Universitetui atsiųstas ki tas raštas, kuriame informuojama, kad yra dingę M. Gustaičio vidurinės mokyklos kai kurių klasių žurnalai ir moksleivių asmens bylos. Komentuodamas minėtą faktą, studijų skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys sakė: “Tikėtasi, kad, kaip ir anksčiau, nėra ryšio tarp viduri nių ir aukštųjų mokyklų. Baigusieji vidurines mokyklas nesitikėjo, kad kas nors juos tikrins. Patikrinti ne sunku, nes ir mes, ir vidurinės mo kyklos turi reikiamus dokumentus. Deja, mes, radę pažeidimus, negali me daryti įtakos vidurinėms mokyk loms ir mokytojams. Mes apie tai in formuosime Švietimo ir mokslo mi nisteriją. Abiturientai naudojosi suklasto tais dokumentais. Dar tarsimės, ko kių sankcijų imsimės prieš šiuos stu dentus, bet tyliai ir ramiai tai nepra eis. Nebus atsižvelgta, ar abiturien tai dėl suklastotų dokumentų perėjo konkursą, ar būtų įstoję ir be klastočių. Apgavystei senaties termi nas negalioja.Taip pat kreipsimės į ministeriją, kad ši pasidomėtų kitų
apskričių abiturientais. Nežinau, ar tokių nesusipratimų išvengsime kitais metais, galbūt mastai bus mažesni. Jeigu studentas, įstojęs su suklasto tais dokumentais, moka už studijas, jam pinigai pašalinus iš Universiteto nebus grąžinti”, - Universiteto nuo monę išdėstė Studijų skyriaus vado vas. “U. V.” pateikia keletą atrastų klastos atvejų: K. Gudaitės (TE) tri mestrų matematikos žinios įvertintos 5, 5, 6, atestate - 6, biologija - 9, 8, 10, metinis -10. Į Teisės fakultetą su suklastotais dokumentais įstojo D.Kantaravičius, K.Gudaitė ir L.Kirilevičiūtė, į Ekonomikos fakultetą įstojo A.Stonkus, A. Struckas ir R.Šukevičius, į Istorijos fakultetą - L. Vit kutė, Gamtos fakultetą - J. Janulevičiūtė, I. Tvarijonavičiūtė, į Komuni kacijos fakultetą - L. Narkevičiūtė, į Filosofijos - D. Radžiūtė. Studijų sky riaus vedėjas E.Stumbrys tikisi mo kyklų iniciatyvos ir noro išsiaiškinti klastojimo atvejus. Šiais metais per stojamuosius egzaminus pastebėti 10-11 klasės pažymėjimų klastojimo atvejai. Priėmimo komisijos pirmi ninkas Aloyzas Požėra raštu kreipėsi į ŠMM, bet kol kas jokio atsakymo nesulaukta. Jeigu Švietimo ministe rija nereaguos, VU kreipsis į apskri čių administracijas. Tai labai ilgas procesas. Liana BINKAUSKIENĖ
tų bendrabučių nuostatų III str. 7 p. pažeidimus Rektoriaus įsakymu R 71 iš bendrabučio pašalinti A.Zubkus, A. Kaupinis ir T. Mačiulis. A. Lisaus kui, D.Mikalauskui, M. Kraujaliui, S. Gaidimauskui ir G. Marcišauskui pa reikšti įspėjimai. "U.V." inform.
Universitete nesaugu palio 17 dieną apie 23 vai. 8-ojo bendrabučio budėto ja Domicėlė Aleksienė buvo nemaloniai nustebinta: į bendrabutį už ėjęs jaunuolis, rankoje laikantis daik tą, panašų į pistoletą, liepė gulti ant že mės. Jis buvo apsirengęs džinsais, juo du megztiniu, veidą slėpė kaukė. Pa matęs netikėtai pasirodžiusį vyrą, kau kėtasis pabėgo link 12 bendrabučio. Budėtoja policijos nekvietė, rytą apie įvykį papasakojo bendrabučio komendantei D. Balaišienei. Pati budėtoja sa ko maniusi, kad “ tai studentai juokauja”. Kaip redakcijai sakė komen dante D.Balaišienė, minėtas vyriškis to kį vėlų vakarą į bendrabutį negalėjo pa tekti, nes įeiti galima tik budėtojui pa spaudus atitinkamą mygtuką. Žmogus galėjo nulipti iš kurio nors aukšto.
S
hemijos ir Gamtos fakul tetų bendrabutyje (Čiur lionio 27) vienas jaunuolis ateidavęs tada, kai merginos praus vosi dušuose. Nors šios patalpos du rys gerai užsidarydavo, merginos jau tėsi nesaugios. Ne vieną kartą jam pasibeldūs jos, manydamos, kad atėjo draugė, atidarydavo ir išvysdavo ne itin malonų vaizdą. Reikalų valdybos bendrabučių ir butų eksploatacijos skyriaus viršinin kas Juozas Koskus “U.V” informavo, kad imtasi griežtų priemonių, garan tuojančių bendrabučio gyventojų sau gumą. Perspėti budėtojai, sustiprinta apsauga. Dabar po parą budės du vy rai ir dvi moterys. Jiems pamiegoti ne pavyks. “Išgaudyti tokius iškrypėlius aš nepajėgus, bet padarysiu viską, kad jie į bendrabučius nepatektų”, - sakė J. Koskus. Be to, kreiptasi į studentus ir paprašyta pranešti apie pastebėjus įtartinus asmenis.
C
"U.V." inform.
Universitas Vilnensis
1997.11.17
NETYLA DISKUSIJOS DĖL BENDRŲJŲ GEBĖJIMŲ
TESTO Siek tiek keičiant stojamųjų egza minų tvarką spalio 30 d. Senato po sėdyje nutarta, kad bendrųjų gebėji mų testas bus taikomas tik stojant j Teisės, Komunikacijos, Filosofijos fa kultetus ir TSPMI. Balsų dauguma priėmus tokį nutarimą pasigirdo ne patenkintų fakultetų vadovų balsų. TSPMI direktoris E. Kūris teigė nesuprantąs, kodėl šio testo nereikės laikyti stojantiems į Ekonomikos fa kultetą. Svarstant projektą buvo iš sakyta nuomonė, kad testas turi būti taikomas stojant į visas socialinių mokslų specialybes. E. Kūris minėjo, kad institutas jau turi panašios prak tikos - pernai stojantieji turėjo laiky ti politikos mokslų ir psichologijos testą. Šiemet šis testas bus padalytas į du atskirus egzaminus. Filosofijos fakulteto parengtas bendrųjų gebėji mų testas bus tarsi trečias egzaminas, nereikalaujantis specialaus pasiren gimo. Teisės fakulteto dekano V. Tiažkijaus nuomone, toks testas turėtų bū ti taikomas visiems, stojantiems į Universitetą. Jis padėtų VU surinkti geriausią kontingentą. Turime išlai kyti savo vardą ir prestižą. Šiam tes tui nereikai specialių žinių, juo būtų patikrintas intelektas. Tai nėra Teisės fakulteto iniciatyva. Be to, negalima kiekvienais metais kaitalioti stojamų jų egzaminų tvarkos. Mokyklų pažy miai ne visada objektyviai parodo, ar stojaptysis galės būti geras teisinin kas, būtent tai padės atskleisti ben drųjų gebėjimų testas. Dekano nuo mone, jei jau šis testas netaikomas vi suose VU fakultetuose, tai turėtų bū ti be išimties taikomas bent jau vi siems, norintiems studijuoti sociali nius mokslus, nes Universiteto vidu je taip pat egzistuoja konkurencija. "U. V." inform.
7
Universitetas studento akimis
KODĖL DĖSTYTOJAI NEATEINA Į PASKAITAS? Mokslo metų pradžioje dauguma mano dėstytojų ne buvo grįžę iš atostogų. Ma niau, kad pirmosiomis dieno mis sunku suderinti tvarka raščius, todėl laukiau paskai tų kitą, po to - dar kitą sa vaitę, bet jos taip ir neprasi dėjo. Rugsėjo pirmąją mums įteikė studijų programas. Pa gal planą turėjo būti devynios paskai tos ir seminarai. Dabar per savaitę būna dvi, daugiausia - trys paskai tos. O juk pusė mano kurso studen tų už studijas moka 3 tūkst. litų. Už ką toks mokestis? Už žinias ar už garbę būti Universiteto studentu? Kai kurie dėstytojai jau pirmą pa skaitą prisipažino, kad mums nedės tys, nes neturi laiko: jiems reikia iš važiuoti į Vengriją, Prancūziją, Ita liją ir dar toliau. Nesuprantu, ko dėl vietoj dėstytojų, kurie per tris mėnesius išdėsto vieną paskaitą apie savo užimtumą, neateina dės tyti tie, kurie studentams negaili pusantros valandos per savaitę. Galbūt galėtų dėstyti daugiau ma gistrantų ir doktorantų? Mano vyresnieji kolegos, studi juojantys trečiame kurse, įspėjo, kad dėstytojai, nelankantys paskaitų, la bai lengvai pasirašo įskaitas ir egza minus. Paprastai jiems užtenka at sakymo į vieną klausimą. Be to, tur būt ir sąžinė jiems neleidžia reika lauti to, ko jie neišdėstė ar net ne nurodė literatūros, kur galėsime gauti reikiamos informacijos. Kartą paklausiau dėstytojo, kaip galėčiau pasiruošti politikos istorijos studi joms. Jis atsakė, kad pats turėčiau apie tai pamąstyti. Tebemąstau. Taigi studentai kaip kotletai be jokių žinių apsiverčia ant kito šono, t. y. pereina į kitą kursą, kur “mie ga” toliau. Pastebėjau, kad net tie dėstytojai, kurie kartais pasirodo auditorijoje,
paskaitoms nepasiruošia. Gal būt jie pasitiki ta medžiaga, kurią sukaupė patys būdami studentais? Nekalbu apie filo logijos ir medicinos studentus, kurie lanko daug paskaitų ir susilaukia daug dėstytojų dė mesio, kalbu apie tas specia lybes, kurios, kaip galima spręsti pagal dėstytojų požiū rį, yra “ne tokios svarbios”. Kartais pastebiu, kad apie vie ną ar kitą problemą pats žinau dau giau negu dėstytojas. Kadangi ma no specialybė susijusi su aktualijo mis, kartais tiesiog iš smalsumo pa prašau dėstytojo pakomentuoti vie ną ar kitą problemą, įvykį, nuomo nę. Kartais akivaizdžiai matyti, kad dėstytojas jų net nežino. Vis dėlto labiausiai nudžiugino vienas dėstytojas, pasakęs, kad eg zaminui, kuris bus gruodžio mėne sį, reikės perskaityti 13 puslapių brošiūrėlę. Jeigu jos pakaks išma nyti rimtą teorinį dalyką, būsiu lai mingas. Bijau; kad dėstytojus užvaldė tas pats nelemtas noras ne dirbti savo darbą, o kaip nors jo išvengti. Todėl nereikia sakyti, kad universitetas rimčiausia mokykla Lietuvoje. Gal būt studentai joje ir rimčiausi, bet dėstytojai - tikrai ne. Tokia mano kurso draugų nuomonė. Visi vienos ar kitos specialybės žmones kaltina neišmanymu, tik niekas nesudaro normalių sąlygų mokytis, kol tam dar turime laiko. Suprantu, kad mes patys turime stu dijuoti, kad mums - didžiausios bib liotekos, kad nuo dėstytojo priklau so nedaug, bet šiek tiek pagarbos mokslui ir studentams tikrai nepa kenktų. Kad dėstytojams nekiltų noras daugiau iš manęs reikalauti, savo pavardę palieku tik laikraščio re daktorei.
n
R J.
Universitas Vilnensis
8
IŠRINKTI NAUJI BENDRABUČIŲ
1997.11.17
ŽYGEIVIAIS TAPĘ "FUKSAI n BATO NEBUČIAVO
DIREKTORIAI Lapkričio 6 d. VUSA parlamento posėdyje patvirtinti bendrabučių di rektorių rinkimų rezultatai. Apie rin kimus “Universitas Vilnensis” papa sakojo VUSA viceprezidentas Aud rius INDRIULIONIS.
Kandidatai į bendrabučių direkto rius per dvi savaites po to, kai pa skelbiama apie rinkimus, patys pa reiškia norą juose dalyvauti. Direk torius renka bendrabučių gyventojai. Rinkimai bendrabučiuose vyksta ga na vangiai, nes nėra savanorių, norin čių padėti organizuoti rinkimus. A. Indriulionis metė akmenuką ir į VUSA parlamentarų daržą teigda mas, kad dalis jų tiesiog tingi dirbti. Viceprezidentas pasiūlė sugriežtinti parlamento narių atranką. Filologijos ir Matematikos fakul tetuose rinkimai kiek užsitęsė - šių fakultetų bendrabučių direktoriai iš rinkti paskutiniai. Dalis pernai dirbu sių direktorių šiemet vėl išrinkti ir to liau vykdys savo pareigas. Direktoriai turės sudaryti bendra bučių gyventojų sąrašus ir sekti stu dentų “migraciją”. Jie turi teisę teik ti siūlymus ūkio valdybai, tartis su Universiteto administracija dėl ben drabutyje įvedamų naujovių. Už savo darbą direktorius gali ne mokamai gyventi viename iš bendra bučio kambarių. A. Indriulionis tvirtino, kad plačiai pasklidusių kalbų apie tai, jog bendra bučių direktoriai ima kyšius, draugams suteikia geresnius kambarius, neįma noma patvirtinti faktais. Tie, kurie da vė ar ėmė kyšį, apie tai tikrai nepasa kos. Viceprezidentas šiuo atveju siūlo vienintelę išeitį - neduoti kyšio už tai, kas studentui teisėtai priklauso. Pir miausia būtina direktoriumi išsirinkti sąžiningą žmogų, kurio nuomonės ne keistų nedidelės dovanos. "U. V." inform.
Turbūt nereikia aiškinti, kad mėgstančio keliones ir nuotykius dalia nėra pati saldžiausia - tenka ir kojas pašlapti, ir po atviru dan gumi pernakvoti. Matyt, būtent to dėl VU Žygeivių klubas savo nau jokų krikštynas rengia tuomet, kai orai gerokai pabjursta ar bent jau smarkokai atšąla, t. y. lapkričio pradžioje. Šiemet motulė gamta pagailėjo naujakrikštų - savaitga lis buvo pakankamai šiltas, užtat klubo senbuviai pasistengė, kad “fuksų” duona nebūtų per skalsi. Krikštynoms buvo pasirinkta Lū šio ežero pakrantė netoli Kirdei kių Ignalinos rajone. Neįtardami, kas jų laukia, į žygį nuo Pakretuonės iki Kirdeikių susiruošė net 37 klubo naujokai. Pakeliui jie buvo klaidinami ir murkdomi pelkėse, kad suvoktų, jog net ir Lietuvoje keliauti nėra visai lengva. Atvykus į krikštynų vietą taip pat nebuvo duota laiko atsikvėpti - “fuksai” netrukus buvo surišti virve, vedžio jami po purvynus ir šokdinami. Po tojų laukė bene svarbiausias išban dymas - visiems, norintiems užsi tarnauti “fukso” antspaudą ant kaktos, teko bandyti savo laimę, ei nant virš vandens ištiestomis virvi nėmis lygiagretėmis. Krikštytojai nebuvo itin gailestingi, tad sušlap ti bent iki kelių teko kiekvienam, nepaisant lyties, amžiaus ar įsitiki nimų. Juk virvės tamprumas pri klauso tik nuo “senio”, kuris laiko
jos galą... Kol visi 37 “fuksai” ke liavo lygiagretėmis, juos linksmino ir ūpą kėlė krikštynose apsilankę garbingi svečiai - vyresniosios kar tos žygeiviai, kurie dar nespėjo už miršti senų žygeiviškų dainų. Atlaikę išbandymus ir antspau duoti “fuksai” buvo nuvesti po Žy geivių klubo vėliava ir suklupdyti priesaikai. Priesaikos tekstas nebu vo itin raiškus, tačiau pagrindinė jos mintis buvo tokia - gerbti ir mylėti žygio draugus ir niekados nenusto ti keliauti. Vienas iš klubo senbu vių paklausė: “O bato bučiuoti ne duos?” Mat anksčiau kiekvienais metais “fuksams” dar tekdavo bu čiuoti gerokai pagyvenusį ir visko mačiusį žygeivišką batą. Po “oficialiosios” krikštynų da lies prasidėjo chaosas - kas keliavo maudytis į pirtį, kas sėdo už ilgų sta lų ir traukė iš kuprinių užkandžius, kas šildėsi ir džiovino šlapius dra bužius trypdami šokius. Vienas klu bo veteranų, žiūrėdamas į gausų naujokų būrį, lingavo galva: “Duok Dieve, kad iš šio pulko klube pasi liktų bent penki šeši, kurie “prigis” ir toliau dalyvaus klubo veikloje”. Tačiau nesinori baigti minorine gai da - juo labiau, kad žvelgiant į žygeiviškas šeimas, į šioje draugijoje augančius vaikus neapleido mintis, kad žygeivių tradicijos dar tikrai ne išnyks. Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
1997.11.17
9
LAPKRITĮ UNIVERSITETE VYKS ŠIE RENGINIAI: • 21 dieną Vilniaus universitete Moterų studijų centras rengia respub likinę konferenciją “Feminizmas, vi suomenė, kultūra”. Konferencijos tikslas - dar kartą priminti Lietuvos visuomenei problemas, susijusias su stereotipiniais lyčių socialiniais vaid menimis tradicinėje visuomenėje; pa skatinti susirūpinti Lietuvos šeimos bei netipiškos lytinės orientacijos žmo nių likimu. Konferencija suburs apie 40 šalies mokslininkų, kurie jau gali profesionaliai, teoriškai kalbėti apie
lytį, giminę, šeimą, individo tapatumą, moterų ir vyrų judėjimus. Organiza toriai: Moterų studijų centras, doc. M. A. Pavilionienė, tel. 61 45 72; • 19-21 dienomis tarptautinė kon ferencija “Socialinis darbas ir ben druomenės socialinių paslaugų plėt ra”. Organizatoriai: Filosofijos fakul teto Socialinio darbo katedra, Lietu vos socialinių darbuotojų asociacija, Stokholmo universiteto socialinio darbo katedra. Informacija: Alfredas Zabieta, VU Socialinio darbo kated
ra, faksas: 239 816, ei. p. alfredasZabieta@socmin.lt; ’ 21~22 dienomis
metinė konfe.
rencija “Interesų grupės, valdžia ir politika”. Organizatoriai: TSPMI, dr. A. Jankauskas, tel. 70 00 89; • 28 dieną respublikinė konferen
cija “Lietuvos ūkio strategija, integ ruojantis j ES sistemą”. Organi zatoriai: Ekonomikos fakultetas, doc. M. Kučinskienė, tel. 76 93 79. Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius
IŠEITI IŠ ŠEŠĖLIO
Apie mus
psšc
Pirmoji kanclerio kelionė į seniausią universitetą-partnerį Vilniuje Visai atsitiktinai “Naujojo Ciuri cho laikraščio” savaitgalio numeryje, kurį nusipirkau oro uoste, buvo du straipsniai apie Lietuvą. Vienoju pa vadinimas - “Šešėlių kraštas, upės”. Galbūt autorius būtų galėjęs surasti ir geresnį pavadinimą, tačiau man “šešėlių kraštas” reiškia šalį, kurios aš iš tiesų visai nepažįstu. Čia visur sutiksite istoriją. Mies tas pilnas atminimo lentų, kurios dėl kalbos nežinojimo lieka nesupranta mos. Universitete gidė pasakoja apie istoriją, universiteto pastatai taip pat atspindi krašto istoriją. Miestas atro do tarsi muziejus, nepaisant triukš mingo eismo ir moderniai apsirengu sių žmonių ore tvyro kažkas iš praei ties - buvusios didybės ir prabangos šešėliai, buvusios išminties ir praras to mistiškumo šešėliai. Vilniaus Gaonas- praeitis, jo tauta ir jos gyvena mosios vietos - tik šešėliai, naujųjų laikų atminimo lentos. Visai kitaip atrodo universitetas, i 'niversitetas nori žengti pirmyn, nori vėl tapti tyrimų ir mokymo vieta, ku ri galėtų sugroti savo partiją Europos seserų orkestre. Jei tai priklausytų tik nuo rektoriaus ir prorektorių, šis tiks las netrukus būtų pasiektas. Visuose fakultetuose, kuriuose lankiausi, yra asmenybių, siekiančių to paties tiks lo, tačiau neretai esama ir pasiprieši nimo - iš išorės arba iš vidaus.
Pasipriešinimas iš išorės dažniau siai yra sąlygotas blogos ekonominės krašto padėties. Prietaisas, kuris mū sų šalyje jau nurašomas, daugeliu at vejų čia būtų laikomas moderniu ir neblogai pasitarnautų. Pavyzdžiui, Medicinos fakulteto teoriniame ins titute 1986 metais Kanadoje leistas vadovėlis yra naujausias, laboratori ja sutvarkyta; negalima atspėti, kad pastaruoju metu čia būtų atliktas eks perimentas. Vienas profesorius pasa kojo, kad, išskyrus paskaitas, jam daugiau nėra ko veikti, nes trūksta lė šų. Tačiau net ir tokiu atveju jis nesi skundžia, o tikisi, kad situacija page rės arba vėl bus galima atvykti į Greifsvaldą. Sovietmečiu, nepaisant dau gelio kvietimų, jam nebuvo leidžia ma išvykti į Vakarus, o šiandien trūks ta pinigų net kelionei į Greifsvaldą. Administracijos reikalų prorekto rius, kurį būtų galima palyginti su vo kiško universiteto kancleriu, pakvies tas į Greifsvaldą tik trūkteli pečiais mielai, tačiau kas tai apmokės? Uni versitetas neturi pinigų, savo atlygi nimo trečdalį jis sumoka už butą, kiti darbuotojai - netgi pusę. Jei norime išvysti svečius iš Vilniaus, reikalingskubi Greifsvaldo administracijos pa galba. Labai domimasi bendromis visų sričių studijų programomis, ypač ekonomikos mokslų - Bambergas,
Mannheimas ir Frankfurtas prie Maino atrodo esą geriausi partne riai. Domimasi ir jaunų mokslinin kų vizitų Greifsvalde galimybėmis. Panaudoję palyginti nedaug finan sinių išteklių galėtume pasiekti ne blogų rezultatų. Ateitis leistų mums nuskinti šių investicijų vaisius. Dės tytojas čia uždirba apie 600 litų, tai yra apie 300 markių, o pragyvenimo minimumas tiknedaugžemesnis nei pas mus. Todėl tas, kuris turi neblo gą specialybę, greta savo darbo uni versitete užsiima dar ir kitu darbu studijavę anglų, vokiečių arba pran cūzų kalbas gali pasipelnyti iš savo studijų. Jei kiekvienas mūsų fakul tetas paskirtų lėšų studentų pagal bininkams, kiekvienais metais mūsų universitete galėtų dirbti penki dok torantai. Tai būtų investicija, kuri tikrai duotų neblogų procentų. Dar svarbiau, kad tokia kaimynystė ir draugystė pasitvirtintų, kad būtų žengtas bent mažas žingsnelis moks lų internacionalizavimo link. Pradė kime! Iki Vilniaus arčiau nei iki Pa ryžiaus, ir Vilnius yra geografinia me Europos centre. Greifsvaldo universiteto kancleris Carl Heinz JACOB
Versta iš: "Journal der Ernst Moritz Arndt Universitat Greifsvvald" Parengė Indrė KLIMKAITĖ
10
Universitas Vilnensis
1997.11.17
PUNSKO LIETUVE: ESU LABAI PRISIRIŠUSI PRIE SAVO KRAŠTO Regis, dar neseniai Lenkija lietuviams atrodė tolima, svetima šalis. Dabar lietuvaičiai jau išmaišė ne tik Europą, bet ir Aziją, Ameriką ar Australiją. Neretai imame pamiršti tai, kas yra greta mūsų, - net ir tuomet, kai šiame artimame užsienyje gyvena dalis mūsų tautos. Galbūt kai kam Punskas, Seinai, Suvalkai asocijuojasi tik su Lenkijos-Lietuvos pasieniu. Iš tiesų tai - dalis mūsų krašto, istorijos negailestingai atkirsto nuo viso Lietuvos kūno. Anapus liko ištisos giminės ir bendruomenės, kurios išlaikė ir toliau stengiasi išlaikyti lietuvybę. Patys galbūt nė neįtariame, kad dalis šio krašto žmonių yra šalia mūsų, Universitete, čia jie atvyko studijuoti, vedami troškimo pagaliau pamatyti tikrąją tėvynę. Viena jų - vokiečių filologijos trečiojo kurso studentė Rasa UZDILAITE.
Rasai, gimusiai lietuvių šeimoje, nuo pat mažų dienų teko patirti, kad gyvena ne savo šalyje - mokykloje vi si vadovėliai buvo lenkiški, tačiau Punsko mokiniai pamokas išmokda vo ir atsakinėdavo lietuviškai, nes pradinė mokykla ir gimnazija buvo lietuviškos. Teko mokytis Lenkijos is toriją, su Lietuvos istorija Punsko vai kai būdavo supažindinami tik pasku tinėje gimnazijos klasėje. Laimei, tuo anksčiau pasirūpindavo tėvai - Rasa pasakojo, kad daugumą faktų apie Lietuvos istoriją sužinojo arba iš tė vų, arba iš J. Šapokos istorijos. Na muose buvo įskiepyta ir lietuvybė Rasa teigė, kad į Lietuvą jos krašto žmonės žiūri visai kitaip nei čia gyve nantieji. Matyt, tikrosios Lietuvos gy ventojai pernelyg greitai atsikando patriotizmo ir jiems dar neseniai šventais buvę dalykai tapo nuobodūs. Rasa teigė, kad Punske beveik kiek vieno lietuvio namuose (o šiame miestelyje lietuvių bene 93 procentai) rasi lietuviškos simbolikos. Punske gerbiamos ir senos lietuviš kos tradicijos. Tai ypač ryšku vestuvių papročiuose. Rasa pasakojo, kad punskietiškose vestuvėse dalyvauja apie 100-120 žmonių. Jaunimas mo ka visas vestuvines dainas ir nelaukia, kol kas nors juos palinksmins - jie dai nuoja ir linksminasi patys. Pastarai siais metais kartais pasikviečiami mu zikantai iš Lietuvos - tačiau Rasa juo kėsi pasakodama, kad tuomet vyresni žmonės pyksta, sakydami, kad jiems “ir vėl neleido padainuoti”.
Tradicijų laikomasi ir minint valsty bines šventes - Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Vasarą taip pat netrūksta renginių - nors miestelis ir nedidelis, aktyvių organizatorių ne trūksta - čia rengiami lietuviškų to krašto ansamblių (liaudies ar estradi nių) koncertai, švenčiamos Joninės,
Punsko krašte įvyko tik 1986 metais, iki tol jaunimas linksmindavosi šok damas lietuviškus šokius ūkininkų so dybose. Tuo stebėjosi ir džiaugėsi net iš Lietuvos atvykę Žemės ūkio aka demijos praktikantai. Rasos karta jau ima pasigesti lietuviškų šokių, nes da bartiniai paaugliai vis labiau užsikre
X
Rasos (kairėje) karta jau ima pasigesti lietuviškų šokių Nuotr. iš asm. albumo
Žolinės, liepios mėnesį rengiamas Klojimo teatrų festivalis. Birželio pa baigoje prie Galadusio ežero vyksta Lenkijos lietuvių sąskrydis, į kurį su važiuoja visi lietuviški kolektyvai. Rasa pasakojo, kad net jaunimo susibūrimuose laikomasi lietuviškų tradicijų. Pirmoji moderni diskoteka
čia europietiškomis madomis ir pa miršta “Šokoladinį valsą” (per kuri
vaikinas perka merginai šokolado) ar “Polką su ragučiais”. Paklausta, ar Punske nekyla tauti nių konfliktų, Rasa atsakė, kad taip Nukelta į 11 psl.
1997.11.17 PUNSKO LIETUVĖ: ESU LABAI PRISIRIŠUSI PRIE SAVO KRAŠTO Atkelta iš 10 psl.
Universitas Vilnensis
UNIVERSITETĄ APLANKE TAIVANIO STUDENTAI
atsitinka gana retai. Žinoma, bū
Į Lietuvą su geros valios misija at
na konfliktų šeimose - mat lietu viai nelabai nori, kad sūnus ar dukra draugautų su lenku, o iš len kų pusės kartais taip pat pasigirs ta priekaištų. Mišrios šeimos vis dėlto egzistuoja, nekeldamos grėsmės nė vienai pusei nutautėti mat nedideliame miestelyje visi stengiasi sugyventi taikiai. Rasa teigė, kad sunkesnė padėtis yra Seinuose ir Suvalkuose - ten jau esama tokių lietuvių, kurie bijo prisipažinti esą lietuviai. Rasos nuomone, katalikybė Punsko krašte visuomet buvo stip resnė nei Lietuvoje. Bažnyčioje ten pamatysi kur kas daugiau jau nimo. Galbūt dėl to Punske labiau vertinamos tokios vertybės, kaip tradicija, lietuviškumas, šeima. Lietuvybę išlaikyti padeda ir krašto laikraštis “Aušra”. Nese niai šio laikraščio redaktore pra dėjo dirbti jauna VU absolventė lituanistė. Laikraštyje ne tik ap žvelgiamos dienos naujienos, bet ir nagrinėjamos krašto žmonių problemos. Rasa pasakojo, kad laikraštyje yra ką paskaityti įvai raus amžiaus žmonėms. Paklausta, kodėl gi jauni Puns ko lietuviai taip veržiasi studijuo ti į Lietuvą (nors turi galimybę studijuoti ir garsiausiuose Lenki jos universitetuose), Rasa teigė, kad šis noras matyt bus įskiepytas tėvų. Nuo vaikystės jie tiek yra gir dėję apie Lietuvą, kad kiekvienas svajoja ją pamatyti. Rasa sakė, kad jos tėvynė yra Lietuva, o gimtinė
vyko Taivanio studentai. Jaunimo te atro scenoje jie surengė pasirodymą ir pristatė savo krašto šokius, dainas, tautinius rūbus. Į koncertą galima bu
vo įeiti tik su pakvietimais, kuriuos dalijo VUSA. Jaunimo teatro salė bu vo pilnutėlė, žiūrovai - daugiausia VU studentai - į svečių pasirodymą reagavo labai audringai. Kitą dieną Taivanio studentai, į svečius atvykę papuošti vienodomis striukėmis su valstybine vėliava, ap silankė Vilniaus universitete. Apžiū rėję senuosius VU kiemus ir Šv. Jo
nų bažnyčią jie buvo pakviesti į Teat ro salę. Nepaisant to, kad kelias sa vaites prieš atvykstant delegacijai VU kabėjo į susitikimą kviečiantys skel
bimai, Teatro salė buvo tuščia. Be to, svečiai šiek tiek vėlavo, todėl ir norė
jusieji su jais susipažinti greitai išsi skirstė. Vis dėlto viešnagė Taivanio stu dentams turėjo patikti. Sveikinimo žodį Geros valios misijos delegacijai
tarė VU rektorius R. Pavilionis, pa-
Visai smagus tie lietuviški šokiai...
brėžęs kultūrinio ir akademinio ša lių bendradarbiavimo svarbą. Sve
čiams koncertavo VU kapela “Jauni mėlis”, šypsotis vertė šokėjų poros, o trankios lietuviškos polkos neleido nustygti vietoje. Kad Taivanio studen tai iš Lietuvos parsivežtų ne vien pri siminimus, o įgytų ir naudingos pa tirties, kapelos šokėjai pakvietė juos išmokti kelių lietuviškų šokių. Taiva niečiai pasirodė esą pakankamai ga
būs - be ilgų paaiškinimų jie greitai trepsėjo polkos ritmu.
Pasirodo, požiūriu į valdžią Taiva
nio studentai nedaug nuo mūsų ski riasi: atsiradus progai būtinai ją pa šokdina. Iš Rygos į Vilnių specialiai atvykęs Kinijos ambasadorius labai greitai buvo paverstas Jurgeliu meist reliu ir turėjo visus linkminti. Vakare svečiams buvo surengtas priėmimas VU kavinėje. Neaišku, kaip ambasadoriui, ta čiau kitiems delegacijos nariams la
- Punskas. Baigusi mokslus ji vis tiek norėtų grįžti į savo gimtinę. Juk ten ir toliau reikalingi žmo nės, kuriems lietuvybė ir tradici jos lieka labai svarbios. Indrė KLIMKAITĖ
11
bai patiko mūsų kraštas, žmonės ir muzika. Jie prisipažino, jog mielai pa viešėtų Lietuvoje kiek ilgiau. Ambasadoriui taip pat teko trypti polką
Romualda STONKUTĖ R. ALAUSKAITĖS nuotr.
1997.11.17
Universitas Vilnensis
12
DĖMESIO! Lapkričio 14-20 d. kino teatre “HELIOS” organizuojama filmų jaunimui savaitė, skirta Tarptautinei studentų dienai.
I salė “Skuba tik kvailiai” (romantinė kino komedija, JAV, rež. A. Tennant, vaid. S. Hayek, M. Perry, 1 vai. 46 min., anglų k. su liet, subt.) 11.50, 13.50, 15.50, 17.50, 19.50 vai.
II salė ,
“Kol tu miegojai”
(kino komedija, JAV, rež. Dž. Turteltaub, vaid. Sandra Bullok, 1 vai. 43 min., angių k. su liet, subt.) 14-16 d. 12.10, 15.35, 19.10 vai.
“Nepakenčiu...” (filmas apie V. Vysockį, Rusija, 1 vai. 09 min., rusų k.) 14-16 d. 14.10, 17.35 vai.
“Atgal į pradžią” (filmas apie “Bitlus”, Anglija, rež. I. Softley, vaid. S. Lee, S. Dorff, 1 vai. 42 min., rusų k.) 17-20 d. 12.10, 15.35, 19.10 vai.
“Kažkas atsitiko...” (muzikinis filmas jaunimui, Lietuvos k. st., rež. A. Pozdniakovas, dalyvauja grupės “Foje”, “Antis” ir “Artelė”, vadovaujama V. Kernagio, 1 vai. 07 min., lietuvių k.) 17-20 d. 14.10, 17.35 vai.
Lapkričio 17-ąją, Tarptautinę studentų dieną, bilieto kaina tik 3 Lt, kas 10-tas studentas Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, įleidžiamas nemokamai. VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46. EI. p.: vilnensis@vu.lt Kviečiame' Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lanko. SL 321. Užs. Nr. 405. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Kino teatro direkcija