Tarybinis Studentas, 1988 m. kovo 11 d. Nr. 9 (1428)

visą sauą prcovecanai;vicnyicires!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

caRVBims sco nencas

METŲ

BALANDŽIO 15 D.

* Nr. 9 (1428) 1988 M. KOVO 11 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS

KAINA 2 KAP.

IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllillllllllllllllllflllllllllllllllllllllllllllllllllllllUIIIIIIIIIIIIIIIII!IIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilllllllllllllll!lllllllllllllllllllllllllll!H

Mokymas, auklėjimas: problemos

PASVARSTYKIME KARTU Kovo 2 d. (vykusiame VVU MAK-o posėdyje iškelta nemaža (domių pasiūlymų.

Jau seniai kalbame, kad reikia skatinti ge­ rai ir labai gerai besimokančius studentus. Taip, Jiems mokamos padidintos stipendijos. Bet to maža. Taigi, pasiūlymas: išlai­ kiusiems vien penketais vieną sesiją (teikti dekanato ir MAK-o pagyrimo raštus. Fakultetų gar­ bės lentose Įrašyti pirmūnų pa­ vardes. Dvi iš eilės sesijas vien penketais išlaikiusiems studen­ tams skirti 40 rublių premiją.

Tris sesijas — (teikti mokslo pir­ mūno ženklelį ir pažymėjimą, leidžianti nemokamai lankytis visuose Universiteto renginiuo­ se. Keturias sesijas — suteikti visas aukščiau minėtas lengva­

tas iki pat studijų pabaigos. Na, o už penkias iš eilės labai ge­ rai Išlaikytas sesijas — SSB ar­ ba praktika užsienyje.

Stipendijų dienomis prie kasų eilės kaip prie alkoholinių gėri­ mų. MAK-as siūlo: stipendiją dalinti per 2 dienas po 6 fakul­ tetus. Kas nespėjo ar negalėjo — trečią dieną. Ir griežtai — ne savo dieną nemėgink lįsti.

Kaip šalyje, taip ir Universite­ te aštriai Jaučiame geru knygų trūkumą. Fakultetų MAK-o pir­ mininkams jau duota užduotis surinkti retų mokslinių knygų sąrašus ir pateikti juos Univer­ siteto mokslinei bibliotekai. Dalį knygų biblioteka žada pervesti į fakultetų bibliotekas. Dar vienas variantas — konspektų daugini-

gi sutvėrimai patekdavo. O da­ bar, ypač išpopuliarėjus rytų kalendoriams, keičiantis laikams, drakonas tampa proto, sumanu­ mo, ištvermės ir veiklos sim­ boliu. Todėl ir pasirinko Moky­ mo ir auklėjimo komisija savo simboliu šį mažytj drakoniuką, vardu sMAKas. Mūsų drakonas — ne siaubo ir baimės simbolis, bet ir ne žaislas. Skvarbios Ir pro­ Drakonas — simbolis.

Buvo tingos jo akutės stebi mūsų kas­ laikai, drakonu ir vaikus pabau­ dienį gyvenimą ir mokslą. Jį do­ gindavo, ir pasakon šie spalvin­ mina mūsų požiūris j paskai­

mas. Biblioteka apsiima padėti.

Gana kuriozišką istoriją papa­ sakojo VVU mokslinės bibliote­ kos skyriaus vedėja R. Jakštie­ nė; Universiteto medicinos fakul­ teto profesorius pagavęs nusira­ šinėjantį nuo knygos studentą,

Tiriant aukštosios mokyklos pedagogikos problemas Pastaruoju metu moksliniuose tyrinėjimuose vis daugiau dėme­ sio skiriama aukštosios mokyk­ los pedagoginėms problemoms.

Tas dėmesys suaktyvėjo tiek vir saje šalyje, tiek ir mūsų respub­ likoje. Aukštosios mokyklos pe­ dagogikoje šiek tiek yra nuvei­ kusi ir Universiteto pedagogikos katedra. Ji, pavyzdžiui, nagrinė­ ja studentų mokslinio tiriamojo darbo klausimus, tiria studentų asmenines problemas, studentų asmenybės kūrybinį aktyvumą.

Katedra jau beveik dešimt metų tardama aukštosios mokyklos problemas bendradarbiauja su Debreceno (VLR) L. Košuto uni­ versiteto pedagogikos katedra. To bendradarbiavimo rezultatas — mokslinių straipsnių rinkiniai stu­ dentų pedagoginio kryptingumo formavimo klausimais.

Universiteto pedagogikos ka­ tedra pastaraisiais metais paren­ gia vis daugiau aukštosios mo­ kyklos pedagogikos mokymo bei metodinių priemonių.

Antai, 1985 m. parengė Ir išleido stu­ dentams „Pedagogikos praktikos darbus", profesoriai L. Jovaiša ir J. Vaitkevičius pagal aukštosios mokyklos pedagogikos programą parengė ir 1987 m. išleido moky­ mo priemonę „Pedagogikos pa­ grindai" i(I d.), docentas K. Poš­ kus yra parengęs ir įteikęs spau­ dai mokymo priemonę „Aukšto­ sios mokyklos didaktikos prad­ menys", parengė ir išleido meto­ dinę priemonę „Absolventų pe­ dagoginės stažuotės metodinės rekomendacijos" (1983), „VPIP pedagoginės praktikos metu" (1987), katedros dėstytoja ped. m. kand. B. Pociūtė yra paren­ gusi ir įteikusi spaudai metodinę priemonę „Individualus priėji­ mas dėstytojo darbe". Pastarai­ siais metais Universitete siste­

mingai organizuojami aukštosios mokyklos pedagogikos seminarai jauniesiems dėstytojams. 1987 m. katedra organizavo mokslinę metodinę konferenciją. Kon­ ferencijoje didelė dalis pra­ nešimų buvo skiriama aukštosios mokyklos pedagogikos proble­ moms.

Daug pasidarbavo aukštosios mokyklos pedagogikoje speciali­ zuota taryba moksliniams laipąniams teikti, kuri nuo 1978 m. dirba Universitete prie pedago­ gikas katedros. Katedrai tenka didelis krūvis organizuojant ta­ rybos darbą, svarstant jai pris­ tatomas disertacijas ir pateikiant jas gynimui. Taryboje per visą jos gyvavimo laikotarpį buvo gi­ namos 94 disertacijos, iš kurių trečdalis skirtas aukštosios mo­ kyklos pedagogikos temoms. Du trečdaliai disertacijų autorių yra aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Tuo būdu taryba ne tik aktyvi­ na aukštosios mokyklos pedago­ gikos tyrinėjimus, bet ir padeda tobulinti aukštųjų mokyklų dės­ tytojų pedagoginę kvalifikaciją. Žinoma, sprendžiant aukštosios mokyklos mokymo ir auklėjimo, proceso, principų, turinio, for­ mų bei metodų problemas, iš Universiteto reikalaujama ir dau­ giau. Jis turėtų geriau koordi­ nuoti aukštosios mokyklos pedar gogikos tyrinėjimus tiek savo pedagoginio bei ne pedagoginio profilio fakultetuose, katedrose, laboratorijose, tiek ir apskritai respublikos aukštosiose mokyk­ lose; rūpestingiau ir organizuo­ čiau turėtų būti sprendžiama aukštosios mokyklos pedagoginių tyrinėjimų metodologija. Šiuose tyrinėjimuose reikėtų aktyvizuoti pačius studentus. Šiandien labai svarbu ieškoti studentų savaran­ kiškumo, savivaldos formavimo

kelių. Būtina produktyviau taiky­ ti probleminius, euristinius bei tiriamuosius metodus dėstant aukštojoje mokykloje, radikaliau tobulinti busimųjų aukštos kvali­ fikacijos specialistų parengimą naujomis persitvarkymo, tolesnio demokratizavimo bei viešumo są­ lygomis, toliau gerinti studentų praktiką bei absolventų stažuotę, profesinį orientavimą, pirmakur­ sių adaptaciją, spręsti aukštosios mokyklos valdymo ir vadovavi­ mo jai, auklėjimo problemas.

Tačiau tam reikia turėti ir ati­ tinkamas sąlygas. Vien Univer­ siteto pedagogikos katedros jė­ gų čia aiškiai nepakanka, nes jai ir be to tenka daug energi­ jos skirti bendrosios pedagogi­ kos kurso dėstymui Universitete, pedagoginei praktikai mokyklose bei pionierių stovyklose, moksli­ nei, metodinei, veiklai, pagaliau, visuomeniniam darbui ir kt.

Norint kad Universitete būtų atliekami žymiai platesni ir žen­ klesni aukštosios mokyklos pe­ dagogikos mokslinių tyrimų ko­ ordinavimo, organizavimo bei vykdymo darbai, mano galva reikėtų specialaus padalinio, sar kyšime, laboratorijos, kuriqje dirbtų tam tikros paskirties pe­ dagogų grupė. Tokia laboratori­ ja, glaudžiai bendradarbiaudama su pedagogikos, psichologijos, higienos katedromis, su sociolo­ gijos, psichologijas mokslinių ty­ rimų laboratorijomis bei kitais Universiteto padaliniais, su kito­ mis respublikos aukštosiomis mo­ kyklomis, galėtų rezultatyviai spręsti tuos pedagoginius užda­ vinius. kuriuos šiandien kelia aukštajai mokyklai jas pertvar­ kymas.

Doc. K. POŠKUS VVU mokslinės metodinės tarybos narys

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin

FF: ruošiam busimuosius mokytojus Fizikos fakultetas dalį studen­ tų (įvairių fizikos specializacijų) ruošia pedagoginiam darbui vi­ durinėse mokyklose. techniku­ muose, aukštosiose mokyklose.

Atsižvelgdami j šiuolaikiniams

pedagogams keliamus vis dides­ nius reikalavimus fakulteto de­ kanatas, partinė organizacija šia­ me penkmetyje jau išsprendė ne­ mažai organizacinių ir dalykinių problemų. Atsakomybė už peda­

gogų ruošimą patikėta vienai ka­ tedrai — bendrosios fizikos ir spektroskopijos. Si katedra akty­ viai dirba metodinį darbą, jos (nukelta į 4 psl.)

konfiskuoja tą knygą Ir Jos ne­ grąžina. Prasikaltusiam studen­ tui lyg ir nepatogu reikalauti knygos.

0 knyga bibliote­ kos. ..

Manyčiau, aukščiau išvardinti pasiūlymai verti dėmesio.

Jei

tas, seminarus, sesiją. Jis kaupia duomenis, analizuoja, apibendri­ na ir pateikia „Tarybinio studen­ to" puslapiuose. Jis pilnas jdėjų ir sumanymų, skirtų mūsų moky­ muisi pagerinti, labiau sudominti mus pasirinktomis profesijomis, ir t. t. sMAKas nori būti šalia mūsų, būti su mumis, suteikti reikia­ mą informaciją, padėti. Žodžiu... nori būti mūsų draugas!

Džiugas PARSONIS

kas nors ką nors nori papildyti ar pareikšti savo mintis, prašo­ me skambinti į „Tarybinio stu­ dento" redakciją telefonu 61-11-79 ketvirtadieniais nuo 12.00 iki 13.00.

Rimvydas PALECKIS

OAPIMnMAAA

OAMMmiaAa. M xax mhoto CKaųaHO. Bce 3HaeM, xax BoAHyiotcs nepeA cTajrroM cnopTCMehm, nepe»HBaeM 3a hhx h mm — 3pHTeAH. BCAB enopTHBHau oAMMnHaAa OAHa b HfTbrpe roAa. Ho ecTb h oAHMnnaAbi no <J>H3MKe, no MaTeMaTUKe. H no pyCCKOMy H3MKy. TIOCAeAHHH b yHHBepcirreTe npoBOAiiTca xa»Abiū roA- «TaM coBcėM no-ApyroMy», ;— MHorae HaMexriyAH. HeyjKeAH? Ho BeAb TaM Torxe h BOAHeHne, n jKeAamie Aynme noxa3aT!> ce6n. A bot hto erta3aAa yųacTHHųa OAMMnnaAbi no pyccKOMy H3biKy, zcypHaAHCTKa I Kypca B. KapnHaycKaŪTe; «Ha oAHMnuaAy no pyccKOMy H3bixy coūpaAocb Hac okoao AByxcot. 3to 3peAMiųe, xorAa mm bxoahah b ayAUTopuio, HanoMHHaAO BCTyriHTeAbHMe 3K3aMCHM. He3HaxoMMe APyr c ApyroM h...

He oneHb cMeAMe...»

Ho bot noKa3aA«ci> npenoAaBaTeAH c aaAauaMn. H TorAa HaCTynHAa TBUirma. MHorae oHeHb BOAHOBSAHCb: K3K H B npOIIIAOM roAy, b oAMMnuaAe nnHHHMaAii

y'iacTtie cTyAenTM nepBMx n BTOpMX KypCOB. CaMMMH 3HaKliiįHMu OKaaaAHcb ūyAymue įm­ aniai, MeAHKll H lOpHCTM. Ąf ByiUKH H JOHOmH 3THX įiaKyAbTeTOB He TOAbKO nOKa3bIBaOOT xoponrne 3HaHH5i no pyccKOMy H3biKy, ho h onepeMaioT APyrae (įaKyAbTeTbi no wcAy »ėAarouįhx yvacTBOBa-rb b OAHMmiaAe. 3TOTO HeAb3H CKa3aTb O CTyACHTax ■ ryMatmTapax. Bmah cTyĄCHTbl, KOTOpbie He CMOTAH npHAyMaTb KOMnųecKyio ctiTyaųmo, ocHosaHHyio Ha abo®hom hcnOAb3OB8HHH OAHOTO CAOB8 HA H OŪ’bHCHHTb CAOB3 «MO.paTOpHH» H «aHTOAOrHH».

K bot: KajKAbiii yuacTHUK noAyuaeT ahct. B HeM 6 3aAahhh. IlepBoe caMoe HHrepecHoe, K3K peuiHAO ŪOAbHIHHCTBO. Po 6ot csa3aA mohotohho «Tenepan>0AHHMHTeT0»e».

K3o6peTaTeAb noKpacHeA h rrponienTaA: «Mu He yuAH nay3M h HHTOHaųmo». H KaaęAbiū H3 9 npacyrCTByioiųnx hohha no-cBoeMy. A KaK? nonpoūyirre HaŪTH 9 BO3MOJKHbIX OTBeTOB. > ' CaMblH OTBeTCTBeHHblH MOMeHT — įiHHHni — KorAa naAo oTAaTb paūoTy npenoAaBaTeAio. He 3Haio, hto AyMaA K. ITpeiiKmac, oTAaBan ahct.

MozceT ŪMTb, oh caM Tenepb ne bcitom hht.

HeaaaKHo, KorAa oh y3HaA, vro noūeAHA, ho yBepena, HTO 3Ta HOBOCTb eMy ŪblAa npMHTHa — b nponiAOM roAy Ka3HMepac 6ma btopmm. CBoe MecTo oh ycTynHA paAHoį>H3Hxy 2-ro xyj>ca A. Hhah’ishckhcy, a Ha TpeTbio cTyneutKy noAHHACH nepBoxypcHHx iophahuecKoro 4>axyAbTeTa f. BacKJAHr.

CHeryoAe EAAbūlOUAfi I E. <J>oto ruHTapac

KYAABA

2 Tarybinis studentas

Klausimai sesijai technikumas, parduotuvė „Šalti­ nėlis“.

Popieriaus, Ateities. Eidukevi­ čiaus gatvėse. Valakampių plia­ že rajono Įmonės bei organizacl jos Įrengė žaidimo aikšteles vai­ kams. ties 45-ąJa ir 48-ąja vidu­ rinėmis mokyklomis Įrengtos sveikatingumo trąsos.

Ar jūs patenkinti aplinka?

Kovo 23 dieną Įvyks Lenino rajono devynioliktojo šaukimo liaudies deputatų tarybos ket­ virtoji sesija. Bus svarstomi ap­ linkos tvarkymo klausimai. Ga­ lima pasakyti, kad tvarkant ir sanitariškai valant rajoną atlik­ tas tam tikras darbas.

Daug Įmonių, organizacijų rūpinasi ne tik savo teritorijomis, bet tvar­ ko Ir gretimas gatves, aikštes, skverus, aktyviai dalyvauja ge­ riausiai sutvarkytos ir apželdin­ tos teritorijos apžlūrose-konlfflrsuose. užima prizines vietas.

Siekiant planingai vystyti ra­ joną buvo sudarytas kompleksi­ nis priemonių planas 1986—1987 metams. Jame buvo numatyti darbai pagal daugiau nei 160 punktų. Įskaitant pastatų fasadų

remontą ir dažymą, kapitalini gatvių remontą, skverų, parkų, fontanų, vaikų ir sporto aikšte­ lių, sveikatingumo trasų Įrengi­ mą. Dėl objektyvių priežasčių.

Pilies gatvės namų fasadų re­ montas Ir dažymas perkeltas šiems metams. Tas pat Ir Bokš­ to gatvėje. kur atliekamas kompleksinis kapitalinis namų remontas.

Reikia pažymėti, kad 1986— 1987 m. papildomai sutvarkyti 125 namų fasadai. Nudažyti fa­ sadai Paupio, Liubarto. Požėlos, Dzeržinskio gatvėse, jų išvaiz­ da geresnė, tačiau neatlikus na­ mų kapitalinio remonto, gyveni­ mo sąlygos iš esmės nepagerė­ jo. Mieste sukurta senamiesčio regeneracijos valdyba, kuri pa­

dės kompleksiškai spręsti šiuos klausimus.

Praėjusiais metais rajone Įrengti šeši skverai: g/s „Sigma“ įrengė skverą Dzeržinskio gat­ vėje; g/s „Elektronas" — Verkių Ir Generolo Obuchovo gatvių sankryžoje.

Apželdinimo val­ dyba — skverus Mickevičiaus— Karaimų, Kęstučio-Mlckevlčiaus bei Kęstučlo-Poškos, Saltoniškių.

Latvių gatvių sankryžose. „Sig­ ma“ šiemet planuoja savo įreng­ tame skvere pastatyti dekoraty­ vini akcentą.

Tačiau yra ir tokių organiza­ cijų, kurioms „neužteko laiko“ sutvarkyti savo teritorijų, pvz.: Monolitinių namų statybos val­ dybai Nr. 1 (viršininkas Urbo­ nas), kuri prie kapinių tvoros Šeškinėje „įrengė" Ištisą gelžbe­ toninių konstrukcijų ir statybi­ nių medžiagų sąvartyną; SV-16 (viršininkas Skinderls) ne tik ne­ palaikė tvarkos savo teritorijoje Dzeržinskio gatvėje, bet ir su­ gebėjo „pamiršti" savo statybi­ nes medžiagas Blindžių gatvėje, g/s „Žuvėdra“ (direktorius V. Bakaitis) metai po rekonstruk-

1986—1987 m. mūsų rajone Įrengti šeši fontanai: Tarybų aikštėje, 21rmūnų, Melnikaitės.

Justiniškių, Vrublevskio, gatvė­ se. Fontanus restauravo statybos

cijos negali susitvarkyti terito­ rijos.

Rajone nemaža Įmonių ir or­ ganizacijų. kurių vadovai, sprę­ sdami gamybinius uždavinius kartais pamiršta arba tiesiog nesiskaito su rajono vykdomojo komiteto pasiūlymu sutvarkyti netgi prie jų esančią teritoriją.

Tai Rašytojų memorialiAntakalnlo nis muziejus CK leldykgatvėje, LKP Monolila Maironio gatvėje, tinių namų statybos valdyba Nr. 1 (Sudervės kelias) ir kt.

Prašome pareikšti savo nuo­ monę aplinkos tvarkymo klausi­ mais.

Skambinkite telefonu 73-42.80.

EiRašykite: 232600 Vilnius, dukevičiaus q„ 9 „Klausimai sesijai“.

Laukiame Jūsų pasiūlymų ir pastabų.

LENINO RAJONO LDT VYKDOMASIS KOMITETAS

Visuomenės mokslų viktoriną

Rezultatai Nuo 1987 m. rugsėjo 11 d. vy­ ko devintoji visuomenės mokslų viktorina, skirta Didžiosios Spa­ lio socialistinės revoliucijos 70mečiul. Ją organizavo WU komjaunimo komitetas bei stu­ dentų mokslinės draugijos TSKP Istorijos būrelis.

Viktorinos žiuri gavo 54 dar­ bus, iš kurių 26 individualūs ir 28 kolektyviniai. Viktorinoje šj kartą dalyvavo daugiau, nei 300 studentų. Žiuri vertino tik tuos atsakymus, kurie buvo tvarkingi ir buvo mėginta atsakyti j visus klausimus.

Atsakymai Spausdiname įdomiausias min­ tis ir atsakymus į IX visuomenės mokslų viktorinos, skirtos Di­ džiosios Spalio revoliucijos 70mečiul klausimus.

Klausimas: Ką pasakė rašyto­ jai R. Rolanas, M. Neksė, B. Šou, L. Foichtvangeris apie Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją!

B. Šou: „Aš jaučiu žvelgdamas į komunistinj eksperimentą, tą patį, ką ir daugelis kitų žmonių toje pasaulio dalyje, iš kurios aš atvažiavau — visų pirma gėdą dėl to, kad Anglija nestojo pir­ ma Rusijos j jūsų kelią. Karlas Marksas tikėjosi, kad proletarinė revoliucija įvyks pirmiausia ten, kur kapitalizmas yra labiausiai išsivystęs.

Ir kartu su Anglija vakarų nacijos privalėjo pritarti tam gėdos jausmui ir pavydėti jūsų šlovei". (Filologijos fak. ru­ sų klb. ir lit. spec. III k. studen­ tė Rima Jasaitytė).

L. Foichtvangeris; „Šio įvykio reikšmė perauga mūsų šim­ tmečio rėmus. Tai buvo pasaulio pertvarkymas pagal proto prin­ cipus. Pažvelgę po 39 metų, ku-

Susumavus viktorinos rezulta­ tus žiuri pirmąją vietą skyrė tei­ sės fakulteto V kurso studentei Astai Jocaltei, surinkusiai 38,5 balo Iš 39 galimų; antrąją vietą užėmė istorijos fakulteto Istori­ jos specialybės I kurso III gru­ pės studentas Saulius Plvoras Ir filologijos fakulteto rusų kalbos ir literatūros specialybės III kur­ so studentė Rima Jasaitytė; tre­ čioji vieta skirta istorijos fakul­ teto istorijos specialybės I kur­ so studentui Giedriui Strlkuliui, EKFF IV kurso n grupės stu­ dentui Artūrui Kapltonovul, tei­ sės fakulteto I kurso III grupės studentui Sauliui švedui, preky­ bos fakulteto IV kurso I gr. stu­ dentei Audrai Petrullonytei ir

teisės fakulteto UI kurso II gru­ pės studentams. Pirmosios vie­ tos laimėtoja Išvyks ( socialisti­ nę šalj su tarptautiniu SSB, ant­ rosios vietos laimėtojams — tu­ ristiniai kelialapiai po TSRS, trečiosios vietos laimėtojams — vertingos dovanos ir paskatina­ mieji prizai.

Viktorinos taisyklėse buvo pa­ minėta, kad kolektyviniai atsa­ kymai bus vertinami ir apdova­ nojami atskirai. Deja, kolektyvi­ niai atsakymai buvo labai silpni ir be minėto teisės fakulteto ko­ lektyvinio atsakymo daugiau nė vienas nepretendavo ( prizines vietas. Sumuojant Universiteto komjaunimo Ir jaunimo sąskry­ džio rezultatus bus atsižvelgia-

Nors EKFF ir MaF dalyvių ir atsakymų, bei balų skaičiumi žy­ miai pralenkia kitus fakultetus, bet bendras atsakymų lygis yra žemesnis. Patelkta nemažai (do­ mių pasiūlymų dėl viktorinos organizavimo tobulinimo. Atši­

žvelgiant į juos, kitos viktorinos laikas, skirtas atsakymams siųsti, bus ilgesnis. Daugelis dalyvių siūlo, kad klausimai liestų ir Lietuvos gyvenimą bei praeit). Šie pasiūlymai bus apsvarstyti.

Kaip minėjome, viktorinoje dalyvavo per 300 studentų, gau­ ta išsamių, įdomių atsakymų, vis dėlto viktoriną dar reikia popu­ liarinti, kad atsakymai būtų moksliškesnl.

Visuomenės mokslų viktorinos žiuri: doc. G Juknienė, doc. P. Vitkauskas, WU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo­ tojas G. Manlušis, istorijos' spe­ cialybės V kurso studentas P. Clžauskas ir TV kurso studentas A. Anušauskas.

rie prabėgo nuo pertvarkymo pradžios, galime konstatuoti: „ši­ tas bandymas pavyko". (Rima Jasaitytė).

R. Rolanas: „Rusijos broliai, jūsų revoliucija atėjo pažadinti mūsų senosios Europos, kuri bu­ vo užliūliuota malonių prisimini­ mų apie anksčiau įvykdytas re­ voliucijas. . . Mus vienija ne dok­ trina, politinė ar socialinė, bet kažkas žymiai didesnio, bendras dievas — Darbas. . . Jis — gyve­ nimo dvasia. Prieš jį, jame mes visi lygūs, visi broliai, ĮTF V kursas, Asta Jocaitė).

M. Neksė: „Revoliucija reiš­ kia naują pasaulio įvertinimą, proletariatas pertvarkė žmonijos sąmonėje visus vaizdinius ir pir­ mą kartą parodė žmonėms jų už­ davinius teisinga seka, natūralia eile. Jo išeities taškas buvo duo­ nos padalinimas, jis pradėjo nuo to, bet ateis diena, kai jis pa­ sieks žvaigždes“ (IF, I k., Sau­ lius Plvoras).

M. Neksė: „Žmonės įsivaiz­ duoja revoliuciją kaip kažką su­ krečiančio ir nesuvokiamo, jie laukia iš jos kažkokios sensaci­ jos. Tuo tarpu didžiausia ir tik­ riausia Rusijos revoliucijoje — tai jos paprastumas, ji nuplėšė

paslaptingumo skraistę ir grąžino žmonių santykiams betarpišku­ mą." (EKFF IV k., Artūras Kapitonovas).

Išvardinkite šešis XX a. pa­ saulinės reikšmės įžymiausius pažangius socialinius politinius įvykius!

1. Leninizmo atsiradimas.

2. Didžiosios Spalio revoliuci­ jos pergalė.

3. Fašizmo sutriuškinimas Ant­ rajame pasauliniame kare.

4. Pasaulinės socializmo siste­ mos sukūrimas.

5. Kolonijinės sistemos žlugi­ mas.

6. Socializmo pagrindų sukūri­ mas.

(IF I k., Giedrius Strikuiis).

Kas bendro tarp TSKP progra­ minės politikos persitvarkymo klausimais ir Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos! „Persitvarkymas, — pažymėjo M. Gorbačiovas, — tai tikra re­ voliucija apimanti visą santykių visuomenėje sistemą, žmonių pro­ tus ir širdis, psichologiją, dabar­ tinio laikotarpio ir pirmiausia sparčios techninės pažangos pa­ gimdytų uždavinių sampratą". „Persitvarkymo ir socialistinės re­ voliucijos bendras bruožas yra

lai, kad jie duoda nepaprastai didelį, milžiniško mąsto im­ pulsą tolesniam visuomenės vys­ tymuisi..." Spalio revoliucija įvyko išaugusių gamybinių jėgų neatitikimo seniems gamybiniams santykiams dėsnio veikiama. Per­ sitvarkymo politiką iššaukė taip pat gamybinių jėgų išaugimas mūsų šalyje ir jų neatitikimas pasenusiems gamybiniams santyr kiams". (TF I k., Saulius Švedas).

Jūsų pasiūlymai ir pageidavi­ mai visuomenės mokslų viktori­ nos gerinimo klausimais! „Jau antri metai dalyvauju vik­ torinoje. Si man patiko labiau, negu praeita (įdomesni klausi­ mai). Viktorina galėtų vykti ke­ liais turais. . ." (PF IV k., Audra Petrulionytė). „Teko pavartyti istorijos pusla­ pius, na, o j kai kuriuos klausi­ mus atsakyti negalėjau, nepaskai­ čius grožinės literatūros. Išmo­ kau, kaip elgtis su bibliografija.

Pasirinkti klausimai aktualūs, tik pasigedau klausimų, tiesiogiai liečiančių Lietuvos istoriją" (IF V k., Asta Jocaitė). „Visuomenės mokslų viktorina galėtų vykti ne tik neakivaizdi­ niu būdu, t. y. paskelbus klausi­ mus „Tarybiniame studente", bet

ir konkrečiai tarp fakultetų, pvz. „Gaudeamus" kavinėje". (TF I k., Saulius Švedas). „. .. Norėčiau, kad kitose vikr toriuose būtų tiksliai ir aiškiai formuluojami klausimai.

Pvz.: šios viktorinos 1 ir 2 klausimo formuluotės gana keistos, siūly­ čiau tokiu atveju klausimą for­ muluoti: „Išvardinkite, Jūsų nuo­ mone. . . Savo pasirinkimą moty­ vuokite". Dar keletas pasiūly­ mų: 1) pristatyti vertinimo komisi­ ją 2) spausdinti „Tarybiniame studente" teisingus ir įdomius atsakymus, 3) analizuoti viktorinos rezul­ tatus, studentų aktyvumą, kokia ji buvo prieš 11 metų ir dabar.

(FIIF III k., Rima Jasaitytė). „Siūlyčiau į užduotis įtraukti klausimų iš Lietuvos KP istorijos.

Reikėtų pateikti klausimus iš ne visai žinomų LKP istorijos mo­ mentų. Pvz.: Ar LKP pažiūros vi­ sada sutapo su TSKP pažiūro­ mis? . . Daugiau įtraukti klausimų iš pasaulio dabartinio politinio gyvenimo, iš pasaulio komunis­ tų partijų veiklos". (IF I k., Sau­ lius Pivoras).

vyko daug svarbių dalykų (pa­ vyzdžiui: „Žalgirio" — CASK „imtynės"), todėl Kiemo teatro salė nebuvo sausakimša.

— Nuo žiūrovo priklauso ak­ toriaus valdyba. Jeigu žiūrovas supranta tai, ką norim pasakyti, tai aktorių (kvepia, ir jis dau­ giau savęs atiduoda scenoje, — sako H. Bačiulis.

— Žymiai maloniau, kai žiū­ rovas reaguoja Į vyksmą — juo­ kiasi ar verkia. Tai aktoriui su­ kelia atitinkamą nuotaiką, — pasakoja A. Tamašauskas.

Kiemo teatras turi savo žiūro­ vą, kuris ateina ne tik Į teatro premjeras, bet ir nuolat.

yra tas spektaklis, kuris labiau­ siai atitinka studentų teatro sti­ lių. Spektaklis, tartum mozaika, sudarytas iš skirtingų etiudų.

OP U SĖLIS PANTOMIMOS TEMA

H c -.2 -

*

Į pavasarinių švenčių šurmulį Įsisuko ir ši — pantomimos teatrų festivalis, pirmas Lietuvoje. Ar festivalis tikrai šventė — tokio klausimo nevertėtų kelti. Mimų trupės retsykiais nuvažiuoja vie­ nos pas kitas, tačiau festivalis — pulki galimybė suslburt drau­ gėje visiems vienu metu. Po Uni­ versiteto trupės spektaklio „Žai­ dimai iš natų" bei „Improvlzadjos" buvau susitikusi su trupės artistais.

H. Bačiulis pasakė, kad „festivalis — galimybė pamatyti vi­ sus ir save parodyti, pasakyti, kad yra tokia Universiteto pantomlma".

Tą dieną, kai Universiteto atstovai vaidino savo spektaklį,

ma ir j dalyvavimą viktorinoje.

Viktorinos rezultatai: (Vieta, fakultetas, atsakymų skaičius, dalyvlų skaičius)

1. EKFF 2. MaF 3. Tf

4. MF 5. IF 6. FilF 7. PF

35 7 3 3 2 2 2

173 91 15 3 2 2 14

— Mes manėm, kad bus susi­ rinkę daugiau pantomimos spe­ cialistų. Iš pradžių jaudinomės, bet po pirmųjų etiudų (tampa išnyko, nes žiūrovai gerai supra­ to mus, pradėjo ploti po kaž­ kurio numerio vidury spektak­ lio. Tai byloja, jog publikai mes patikom, kad ji mus suprato taip, kaip mes norėjom. Nors manėm, kad publika bus krltiškesnė. (H. Bačiulis). „žaidimai Iš natų“ — matyt

— Per visą spektaklį eina skirtingi charakteriai. Tų charak­ terių veiksmas skirtingose sltucijose — tai ir yra siūlas, jun­ giantis etiudus, — sako trupės vadovė D. Bagdanskaitė.

Po „Žaidimo iš natų" premje­ ros V. Šlukaitė sakė, kad spektaklj trupės nariai kūrė kolekty­ viai. Iš pradžių kūrė etiudus.

Etiudų stilius sutapo — taip su­ siformavo spektaklis.

Buvęs trupės senbuvis V. Kosteckls tiksliai nusakė pantomi­ mos spektaklio specifiką iš žiū­ rovo pozicijos: „kiekvieną kar­ tą tą pat( spektaklį supranti skirtingai".

Pantomima gyvuoja improviza­ cijos pagrindu ir pagrindinė šio meno išraiškos priemonė yra ju­ desys. Todėl bet kuris pantomi­ mos spektaklis, yra tartum savo­ tiška proto gimnastika, tartum artisto žaidimas su žiūrovu („aš sakau, o tu atspėk, ką aš sa­ kau").

3 Tarybinis studentas

O MŪSŲ UNIVERSITETE... pasakoja kolegos iš Latvijos valstybinio universiteto mano ALMA MATER Universitetui sukaks septynias­ dešimt metų. Kažkada jį baigė mano tėvas, paskui aš. Dabar, aš su džiaugsmu ėmiau vadovauti studentų laikraščiui — tapau jo redaktoriumi. Štai, ką papasako­ siu apie savo Alma Mater.

Latvijos universitetas — se­ niausia aukštoji mokykla respub­ likoje. Jis įkurtas 1919 m. vasa­ rio 8 d. — kai Latvijoje susikū­ rė Tarybų valdžia. Tada jame buvo penki skyriai (fakultetai): chemijos, žemės ūkio, mechani­ kos, inžinerijos mokslų, archi­ tektūros; vėliau buvo įkurti me­ dicinos, veterinarijos ir pedago­ gikos.

1940 m. universitetas buvo re-

organizuotas, bet tolesnį jo vys­ tymąsi nutraukė vokiečių fašis­ tų įsiveržimas.

Po išvadavimo smarkiai augo studentų skaičius. 1950 m. atsis­ kiria medicinos fakultetas, jis tampa Rygos medicinos institu­ tu, o 1958 m. keletas techninių fakultetų virsta Politechnikos in­ stitutu.

TSRS Ministrų Taryba suteikia universitetui P. Stučkos — liep­ sningo revoliucionieriaus, V. Le­ nino bendražygio vardą. Šiandien LVU 12 fakultetų: biologijos, filologijos, istorijosfilosofijos, fizikos-matematikos, užsienio kalbų, ekonomikos, fi­ nansų ir prekybos, teisės, geog­

...naujas REKTORIUS Demokratizacija.

Persitvarky­ mas.' Viešumas. Jie trys žodžiai jau įsitvirtino mūsų kalboje, tapo pagrindinėmis sąvokomis jau ne kaip teoremos, kurias būtina įrodinėti, o kaip aksiomos.

Subruzdimas, emocijos — visa tai jau buvo praėję, kai Didžio­ joje salėjle susirinko išplėstinės universiteto Tarybos nariai. Kas taps naujuoju rektoriumi — lai­ minguoju (o gal, tiksliau — ne­ laiminguoju), kas laimės ir šį — paskutinįjį — rinkimų raundą!

Ir užsivers ant pečių milžinišką atsakomybės už universitetą — aukštąją mokyklą, kurios reikšmė respublikos moksliniame ir kul­ tūriniame gyvenime nuolat auga — naštą.

Susitikimas su studentais kom­ jaunimo komitete — griežtas eg­ zaminas. Čia kandidatai dėstė savo „vadovo kredo". Profeso­ riaus J. Zakio kredo: — Labiausiai mane gąsdina "kai priimami vienvaldžiai spren­ dimai. Prisiminkite „Septynloll-

ką pavasario akimirkų". Juk ir Štirlico šefas Selenbergas iš­ klausydavo pavaldinių idėjas, kūrybiškai jas perdirbdavo, o po kurio laiko, remdamasis jo­ mis priimdavo sprendimą. Be to, vadovais negali būti žmonės skirtingai žiūrintys į globalinio pobūdžio problemas.

Viešpa­ tauti turi vienmintiškumas.

O štai ką kitą dieną apie pro­ fesorių J. Zakį pasakė fizikos — matematikos fakulteto dekanas A. Brokas: — Dirbdamas Kietojo kūno fizikos institute jis sugebėjo išmokyti savo pavaldinius ger­ bti studentus ir jaunesnius kole­ gas, parodė tikro šeimininko gabumus, nevengė visuomeni­ nių įpareigojimų, kurių ir taip daug turi.

Kandidatai atsakinėjo į įvai­ riausius studentų klausimus. No­ riu atkreipti dėmesį į tuos, ku­ riuos, mano manymu, reikia spręsti: studentų kavinė — juk šiandien labai aktuali studentų poilsio centro problema; toliau

vasara „LOPŠYJE“ Niekas, tikriausiai, neskaičia­ vo, kiek žmonių studijuodami sukūrė šeimas.

Aišku tik, kad Jų daug. O nedaugeliui jų pra­ ėjusi vasara buvo ne tik šeimy­ ninio poilsio metas, bet ir stu­ dentiškos veiklos kupinas laiko­ tarpis.

Turiu galvoje šeimyninį uni­ versiteto studentų būrį „Lopšys",

„Žaidimo Iš natų“ „studentiškumas“ pasireiškia nuoširdžiu linksmu žaidimu, tačiau tai nėra linksmas žaidimas tik dėl juoko.

Universiteto trupės artistai pui­ kiai išstudijavę gyvenimiškas situacijas, pasitelkę ironiją pa­ rodo žmonių gyvenimo konkre­ čių „tiesų" absurdą. Spektaklio privalumas tas, kad konkreti si­ tuacija sukuriama metaforos pa­ vidalu pereina į apibendrinimą, Į patarlę, į priežodį. Ir tai daro­ ma ne deklaratyviai, ne didak­ tiškai. Vis dėlto norėtųsi, kad minties siūlas, jungiąs etiudus, būtų iš patvarios žaliavos Ir ryš­ kesnis.

Trupės vadovė nenoriai prisi­ pažino, kad pavasarį (t. y. ne­ trukus) ruošiasi pradėti vaidinti naują spektaklį.

Pantomimos žiūrovų vardu palinkėsiu mimams spektaklių, apie kuriuos visi sa­ kytų: „oho, studentai!".

Audra SIMA1TYTE

* „Improvizacija".

Gintaro BURBOS nuotr.

sukurtą praėjusią vasarą. Kol kas būrys nedidelis — viso labo še­ šios šeimos. Visi jo nariai įsiti­ kinę: šeima ne tik netrukdo, bet netgi padeda geriau mokytis ir — greičiau „įsijungti į gyveni­ mą".

Viename iš Rygos rajono ūkių statė vištidę. Viskas, kas pačių uždirbta, ypač brangu „šeimos

rafijos, chemijos, pedagogikos, valdymo ir ekonominės informa­ tikos. Universitete veikia ir mokslo įstaigos: Kietojo kūno fizikos institutas, Skaičiavimo centras. Astronomijos observato­ riją, probleminė spektroskopijos laboratorija, botanikos sodas ir kt. Jose dirba apie 700 mokslo darbuotojų. Studentai ir dėstyto­ jai naudojasi turtingos moksli­ nės bibliotekos, kurioje daugiau kaip du milijonai tomų, paslau­ gomis.

LVU palaiko glaudžius ryšius su Maskvos, Leningrado, Tartu universitetais, V. Piko universi­ tetu (VDR), Prahos Karlo uni­ versitetu ir kt. Dėstytojai ir as­ pirantai stažuojasi JAV, Angli­ jos ir Prancūzijos mokslo cent­ ruose.

Aivars JANSONS

— mintis apie telecentrą univer­ sitete Ir daugelis kitų.

Vėl žodis J. Zakiui: — Nuo ko pradėti! Pirmiau­ sia, norėčiau įvertinti visą anks­ tesnį teigiamą universiteto dar­ bo patyrimą, o taip pat išnagri­ nėti trūkumus. Kaip ir anksčiau, dirbsime visi kartu. Mūsų uni­ versitetas turi pagaliau užimti deramą vietą respublikos aukš­ tųjų mokymo įstaigų sistemoje.

Būtinas kompleksinis požiūris rengiant jaunuosius specialistus, kad po skirstymo jie iš karto taptų lygiateisiais kolektyvo na­ riais, įneštų naujovių. Opiausias ūkinis klausimas — pastatai, ku­ rių būklė ^apverktina. Norėčiau, kad taip susitikinėtume dažniau ir, kad tokie susitikimai prasidėtų žodžiais: „O praėjusį kartą jūs pažadėjot..."

Svarbiausia, kad po penkerių metų vietoje rek­ toriaus perrinkimo vėl įvyktų rinkimai.

Rinkimai. Pirmieji rezultatai — mūsų universitete naujas rek­ torius — profesorius Jūris Zakis.

Maris MEISTERS Žurnalistikos skyriaus studentas

žmonėms". Tačiau, ne tik tai.

Vietiniai, stebėdami studen­ tus, labai taikliai juos apibūdino: kaip viena didelė šeima. Matyt, ne be pagrindo. Būrio nariai sako, kad jų santykiai kur kas nuoširdesni, nei kur nors kitur.

Ir j darbą žiūrima rimčiau.

Jauniausiai kolektyvo narei — penki mėnesiai. Tačiau ir ji dalyvavo visuose festivaliuose, patyrė daug kitų studentiško gy­ venimo malonumų.

Mairita ZNOTINIA

tai JIS! Pavardė, vardas — Jūris Valainis, pravardė — Valis.

Fakultetas — istorijos-filosofi­ jos.

Amžius — 21 metai.

Dešiniojo bato dydis — 43, kairiojo —42.

Jį galima sutikti — visur, kur ieškosite (telefono neduosiu).

Paprašiau Jūrio duoti nedidelį interviu. Jis dar ne visai atsipei­ kėjo: tik ką gavo paties studentiškiausio studento vardą (inter­ viu panaudojau ir Jūrio anketi­ nius duomenis).

— Jūri, tu rygietis?

— Taip, bet ir bendrabutį pa, žįstu.

— Laisvalaikiu.. .

— ... lankau liaudies šokių kolektyvą „Vektors", žiūriu, ką veikia kiti, ir padedu visiems sa­ vo draugams, kad „didis darbas pirmyn judėtų".

— Kada būni labiausiai užsi­ ėmęs?

— Per sesiją.

— Geriausias tavo būdo bruo­ žas?

— Drovumas.

— O blogiausias?

— Irgi drovumas.

— Labiausiai tau patinka.. .

— ... braškės su grietinėle (žiemą).

— Kokį gaivinantį gėrimą la­ biausiai mėgsti?

— Trejetą per sesiją.

— Mėgstamas vaikystės žais­ liukas?

— Močiutės kojų nagai.

— Tavo mintys apie šį korskursą?

— Konkursas — geras daly­ kas, galima pasikrauti ir išsikrau­ ti.

— Kas tau padėjo tapti pačiu studentiškiausių studentu?

— Pats studentiškiausias fakul­ tetas — istorijos-filosofijos. La­ bai padėjo geri draugai: mūsų fakultetas nedidelis, todėl gerai pažįstam vieni kitus.

Kaip matote, Jūris ne iš ple^ piųjų. Tačiau tikiuosi, kad jūs susidarėt šiokį tokį jspūdį apie jį.

Svarbiausia, kad visiems būtų aišku — TAI JIS — PATS STUDENTIŠ­ KIAUSIAS STUDENTAS-87!

Aija ŠCIPCINSKA žurnalistikos skyriaus studentė

o TAIP...

— Nejaugi tai išties linksmo­ ji Anglija? — klausė Bumpo įsi­ žiūrėdamas į rūką. — Nepanašu, kad tai pažįstama vieta.

(Hj u Loftingas. „Plaukiojanti daktaro Dolltlio sala").

... o kaip ji gali būti pažįs­ tama? Juk universiteto Liaudies teatras Anglijoje buvo pirmą­ kart. Visai neseniai.- Jūsų ži­ niai — sensacingi faktai: mūsų studentų teatras — pirmasis Lat­ vijos teatras, ir pirmasis TSRS saviveiklinis teatras vaidinęs Anglijoje, atvykęs čia pagal su­ sitarimą keistis mėgėjų trupė­ mis.

Per tris dienas teatras suvaidi­ no penkis spektaklius, parodė Makso Frišo „Garbės žmogus ir padegėjai" (rež. A. Geikinas) ir Ansio Rutentaio pantomimą „Ratas“.

Kalbėdami su pastebimu ang­ lišku akcentu smulkiau apie šią pirmąją tolimą Studentų teatro išvyką papasakojo Janis MEDINSAS ir Visvaldis KLINTONSAS.

— Kaip ten gyvuoja garsieji angliški rūkai?

— Niekai, jokių specialių rū­ kų ten nėra.

Visvaldis: — Užtat patekome j tokį ura­ ganą, koks nesiautė Anglijoje 250 metų.

— Pirmieji įspūdžiai?

Janis: — Geriausiai, turbūt, juos su­ formulavo Ansis: „Atrado, kad patekome i kiną*.

Visvaldis: — Realybės jausmas iš tiesų buvo atbukęs.

— Kiek dienų buvote Londo­ ne?

Visvaldis: — Dešimt dienų. Bet, man re­ gis, tai triskart mažiau, nei rei­ kėtų.

Janis: — Teisingai! Pirmąsias dešimt dienų reikėtų aklimatizuotis, ki­ tas dešimt — vaidintų likusias •— ilsėtis.

— Kaip jus sutiko žiūrovai?

Visvaldis: — Reikia pastebėti, kad publi­ kos buvo mažiau, nei galėjo tilp­ ti salėje ir galbūt mažiau, nei buvo norinčių.

Janis: — Juk reklama irgi kainuoja.

Be to, pantomimos spektakliai vyko dieną, kai daugelis dirbo arba mokėsi.

Visvaldis: — Sprendžiant iš reakcijos, jie mus suprato.

Janis: — Spektaklius žiūrėjo ir lat­

viai emigrantai. Anglai aštriau į viską reaguodavo sugriaudami mūsų įvaizdį apie anglų flegma­ tiškumą.

Visvaldis: — Nikas, pavyzdžiui, pasakė, kad jam labai patiko abu vaidi­ nimai. Jis vartoja vieną tokį la­ bai gerą žodelį: „Briiliantl".

Janis: — Apskritai, anglai — labai mandagi tauta...

Visvaldis: — Bet juk galima atskirti, ka­ da meilikauja, o kada sako tie­ są. O jei rimtai — anglų ben­ dravimo kultūra tokia aukšta, kad kompensuoja neitgi įprotį bet kur išmesti viską, kas nerei­ kalinga.

— Koks Londono universite­ tas?

Janis: — Taip... Universiteto jie mums taip ir neparodė.

Visvaldis: — Todėl, kad trūko laiko. Net­ gi kokią šešioliktą dieną būtu­ me susigriebę, kad kaip rei­ kiant neapžiūrėjome universite­ to.

Janis: — Kiek matėme, studentai ne itin skiriasi nuo mūsiškių.

Visvaldis: — Rengiasi jie, kaip nori. Ža­ liai violetiniai nuo galvos ikikojų. Bet, kad kas nors kreiptų j tai dėmesį, jaudintųsi, bent akies kampeliu dirsteltų... Aš asme­ niškai spoksojau į kai kuriuos itin savotiškus, bet tai jau kita kalba.

— Norėjote namo?

Visvaldis: — Ne. Atsisveikinant norėjo­ me alkūnes sau kandžioti. Kas kandžiojo, kas ne, o skaudu bu­ vo.

Janis: — Aš manau — ir mums, ir jiems.

Visvaldis: — Net nepaisant - to kad Džo­ nui dėl mūsų teko nakvoti vir­ tuvėje, kai kuriems kitiems ir­ gi. •.

— Pačios svarbiausios išvados?

Visvaldis: — Supratau, kad teatras gali vaidinti bet kur: nekliudo nei kalbos, nei kiti barjerai.

Janis: — Viena iš svarbiausių išva­ dų — reikia mokytis kalbų.

Visvaldis: — O taip — anglų.

Ieva RAIŠKUMĄ žurnalistikos skyriaus studentė

4 Tarybinis studentas

FF: ruošiam busimuosius mokytojus (atkelta iš 1 psl.) dėstytojai turi gerą pedagoginę patirt], žino studentų mokymo pedagoginiuose institutuose me­ todiką, o prof. H. Jonaitis res­ publikoje garsus kaip žymus fi­ zikos mokymo metodikos specia­ listas, parašęs nemaža vadovė­ lių. Be to, katedra jau 1974 m. savo iniciatyva įsteigė fizikos mokymo metodikos kabinetą.

Nuo 1984 m. organizuojami spe­ cialūs kino technikos kursai (ve­ da vyr. dėsi. V. Urba}. Juos bai­ gę diplomantai gauna LTSR Švietimo ministerijos pažymėji­ mus, leidžiančius demonstruoti siaurajuosčius filmus ir, svarbiau­ sia, juos nuomoti filmotekose.

(Beje, šiuose kursuose galėtų mokytis ir kitų fakultetų pedago­ ginio profilio studentai.) 1985 m. buvo susirūpinta, kad mūsų pe­ dagoginio profilio studentams per mažai dėstoma apie techni­ nes mokymo priemones, nėra reikiamos bazės ESM mokyklinio kurso mokymui. Katedra ir tai sėkmingai sprendžia: įsteigtas techninių mokymo priemonių ka­ binetas (kol kas minimaliai tech­ niškai aprūpintas, bet netrukus jame bus ir speciali kompiuterių klasė, vedėjas vyr. dėst. V. Ur­ ba), parengtas informatikos dės­ tymo mokykloje metodikos kur­ sas (doc. G. Misiūnas).

dradarbiavimas su mokytojais už­ fiksuotas ne tik popieriuose. Fa­ kulteto radiofizikai dažnai aplan­ ko šefuojamą mokyklą Šilutėje, o šilutiškiai mokytojai turiningai svečiuojasi fakultete. Sausio 7 d. fakultete viešėjo Varėnos rajono mokytojai. Jie išklausė deka­ no prof. A. Bandzaičio praneši­ mą apie fakulteto veiklą, doc.

V. Valiukėno — apie stojamųjų egzaminų naujoves ir patirtį, doc. G. Misiūno — apie kom­ piuterių taikymą mokymo proce­ se ir buityje, pareiškė nemažai įdomių minčių. įsimintini moky­ tojų samprotavimai apie moky­ mo aukštojoje mokykloje trūku­ mus. Buvo surengtos įdomios ekskursijos po Universiteto skai­ čiavimo centrą, fakulteto moky­ mo ir mokslines laboratorijas. Iš­ vykdami mokytojai neslėpė savo susižavėjimo jomis.

Kitas svarbus žingsnis, skati­ nantis ryšius su mokytojais —

metodininkais, buvo žengtas 1986 m. organizuojant tradicinę Universiteto fizikos konferenci­ ją: į ją skaityti pranešimų buvo pakviesti ir vidurinių mokyklų mokytojai. Taip bus ir kitoje konferencijoje. Nemenką reikšmę turi ir aktyvus Vilniaus miesto fizikų metodinis seminaras.

Dėl pedagogų rengimo neretai rimtai tariamasi fakulteto metodi­ nėje komisijoje bei taryboje. Da­ bartiniu metu ieškoma, kaip pa­ daryti efektyvesnes 2—5 semest­ rų pedagogines praktikas. Norė­ tume, kad tos praktikos nebūtų laiko gaišatimi studentams, ne­ suprantama našta mokykloms (su simboliniu atlyginimu mokyto­ jams). įdomu, kaip šie klausimai sprendžiami kituose fakultetuo­ se!

Prof. dr. Liudvikas KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

kampelis

Sportas

REZULTATAI AKIVAIZDUS Rimas Remeika — neaukštas, smulkaus sudėjimo, barzdotas, visad skubantis, tačiau nė kiek nestokojantis atidumo draugams, kolegoms, studentams.

Toki J| paž|sta kone visas filologijos fa­ kultetas ir štai kodėl.

Nuo seno buvo paplitusi nuo­ monė, kad j filologijos fakultetą stoja ..nevyriški“ vyrai, kad pats fakultetas negali net svajoti apie kokias nors pergales sportinėje kovoje. Gal todėl ilgą laiką ir snūduriavo filologai.

Keitėsi sporto organizatoriai, bet apsa­ manojęs kertinis akmuo nejudė­ jo iš vietos.

Bet štai, prieš keletą metų, ,,ištempęs“ filologus iš paskuti nės vietos 1 pirmąją Universite­ to SDAALR lenktyniavime, buvęs filologijos fakulteto SDAALR pir­ mininkas dėstytojas Rimas Re­ meika buvo „permestas“ l silp­ niausią fakulteto barą — sporti­ nį sektorių. Vyriška ambicija ne­ davė ramybės. Vienintelė išeitis buvo — ieškoti paslėptų talen­ tų. ieškoti „žvaigždžių". Praėjo metai, kiti. Daug valandų pas­ kyrė Rimas tam reikalui: filolo­ gai drovūs, tik pabandyk juos kur nors įtraukti, kiek atsikal­ binėjimų, kiek priežasčių. . . Ne­ maža energijos atiduodavo tam R. Remeika. Net filologijos fa­ kulteto dekanas profesorius A. Girdenis stebėjosi, kiek jis padė­

jo pastangų, kad, pavyzdžiui, prišnekintų dalyvauti šachmatu ninku susitikime doc. A. Jovai­ šą.

Kitais metais reikėjo atlaikyti užimtas pozicijas. Pavyko, tik Rimo barzda ėmė sidabru da­ bintis. Sunku vienam. Turi jis draugą doc.

Sigitą Plaušinaitį, kuris padeda klek gali, bet ar ilgai du entuziastai temps veži­ mą? Seniai metas sudaryti sek­ torių, į kurį įeitų bent po vie­ ną entuziastą iš kiekvienos ką tedros, ne formaliai, o nuošir­ džiai dirbantį sportinį darbą. Žaidžiantis šachmatais, tegu su buria fakulteto šachmatininkus, organizuoja tarpusavio susitiki mus. konsultuoja norinčius žais­ ti. tenisininkai irgi susirastų sau kampą, jei ne fakultete, tai ben­ drabutyje ir pan. Pabėgioti irgi būtų ne pro šalį — sumažėtų sergamumas, prasiplėštų ben­ dravimo ratas.

Ir dar — labai jau kukius tas mūsų Rimas Remeika.

Plačiau reikėtų propaguoti sportinius laimėjimus, skelbti vykstančių varžybų tvarkaraščius, nurodyti jų vietą ir laiką.

A. PECELIONAITt Visur Rimas lydi fakulteto sportininkus, ir ne tuščiomis rankomis: gal karšta kava at­ gaivins prieš startą.

AUTORĖS nuotr.

taigi. .

TAIGI — KAIPGI S ’.V.

Tačiau paruošti gerus mokyto­ jus neturint glaudžių ryšių su mokyklomis negalima.

Todėl pernai fakulteto partinė organi­ zacija nutarė, kad katedros turi užmegzti ryšius su vidurinėmis mokyklomis, sudaryti su jomis bendradarbiavimo sutartis. Deja, tokias sutartis, kaip ir anksčiau, turi tik radiofizikos bei bendro­ sios fizikos ir spektroskopijos katedros. Nuo 1974 m. pastaroji bendradarbiauja su Vilniaus m.

22-ąja vidurine mokykla.

Galima pasidžiaugti, kad ben-

Kiemo teatre MONOLOGAS Miražas ar tikrovė — Ta kovo 8-ojl, Rytoj, kaip užvakar, tiesa? žinau, sunki mūsų daliai

PREMJERA

Pauliaus LILEIKIO pieš.

SVEIKI ATSIVERTĘ Sveiki atsivertę Bim-Bam kampelį, šiandien pažvelkime jusius pagroti į Kaziuko turgų.

Skelbimai

IMI

į pirkėjus, pardavėjus ir žmones atėG. K.

* VU kultūros klubas infor­ muoja, kad kitą savaitę vyks Universiteto meno saviveiklos festivalis.

Trečiadienį (kovo 16 d.) „Amicus" salėje — folklorinių an­ samblių, kapelų ir kt. liaudies muzikos kolektyvų vakaras.

Ketvirtadienį (kovo 17 d.) ten pat — matysime dainuojamosios poezijos atlikėj us, estradinius ansamblius.

Penktadienį (kovo 18 d.)

„Amicus" salėje — studentų te­ atrų vakaras, o „Gaudeamus" kavinėje — mėgėjiškų filmų peržiūra.

Visų renginių pradžia — 19 vai.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610373, išduotą PF studen­ tei Vilmai RAGALIAUSKAITEi, laikyti negaliojančiu.

Vasario 24, 25 d. Universiteto Kiemo teatre įvyko premjera.

Pastatytas Justino Marcinkevi­ čiaus poezijos spektaklis „Gie­ dok, kad esi".

Kompozicijos autorius ir reži­ sierius — LTSR kultūros žymūnas Rimantas Venckus.

Dailininkas Rimantas Olšauskas.

Panaudota M. K. Čiurlionio muzika.

Naujajame spektaklyje poeti­ nio teatro priemonėmis kelia­ mos žmogaus būties, gyvenimo

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610211, išduotą FF studentei Rūtai KUNDROTAITEI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711206, išduotą MaF stu­ dentei Marinai GAŠCENKO, lai­ kyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611466, išduotą IF studentei Aistei MATULEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

prasmės problemos.

Premjero­ je apsilankęs autorius padėko­ jo teatro kolektyvui už nuola­ tinį dėmesį jo kūrybai („Sie­ na", „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas", „Teateinie tavo karalystė, žmogau") ir pakvietė spektaklio „Giedok, kad esi" trupę dalyvauti šių metų „Poe­ zijos pavasaryje".

Vido NAUJIKO nuotraukoje scena iš spektaklio: Giedanti pavasarį — filologijos fakulteto trečiakursė Dalia Michelevičiūfė

Lietuvos TSR valstybinis tele­ vizijos ir radijo komitetas 1988 m. balandžio 9 d. 12 vai. skel­ bia konkursą televizijos ir radi­ jo diktorių (moterų ir vyrų)laisvoms vietoms užimti.

Kon­ kursui reikia Iš anksto pasiruoš­ ti paskaityti prie mikrofono ke­ letą informacijų iš laikraščio.

Pareiškimai priimami adresu: 232674 Vilnius, Konarskio 49, Kadrų skyrius. Informacija tel­ kiama telefonais 66-15-45 ir 63-55-75.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 563 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. «0.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. .CouercKHii cryACHT* — oprau napncoMa, perropaTa, KOMUreTa KOMcoMOAa, npotjpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacuoro snaMeHH u Ąpym6H eapoAOB BnAunoccKoro yHHBepcarreTa hm. B. Kancysaca. Bhaahioc.

PeAaKTop A. Aunnrrac. Ha ahtobckom J3We.

Redaktorius A. LIPSTAS