Tarybinis Studentas, 1962 m. balandžio 3 d. Nr. 9 (420) by Vilniaus universitetas

visu

šaulį proletarai, vienykitės i

P A DĖKA

rUOtNTAt Nr. 9 (420) 1962 m. balandžio 3 d.

lU) 1950 metų

,;į:

ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS 1. SPOKEVIČIENEI tytojai, 2. SKLIARINSKAJAI borantei, ... laborantei, 3. DAUNYTEI S., dėstytojui, 4. DAŠCIORUI B., " dėstytoNI., 5. STROPIENEI Jai, dėstyto ji., 6. SIVICKIENEI jai, dėstytojai, 7. LILEIKYTEI S., f-to part. 8. SIMASKAI K!., biuro sekretoriui, 9. KRENEVIČIENEI J.. vyr. laborantei, 10. URBONUI J., studentui, 11. VINKLERIUI V., studentui, 12. BUTKONAITEI L., studen tei, 13. BOBREVIČIOTEI V.. stu dentei, 14. GEDVILAITEI V., studentei, 15. GASIULIUI P., studentui.

Doc. P. BUCKUS Studentų mokslinių draugijų Respublikinės Tarybos pirmininkas

mokslinių yi a svarbi jtjiymo mokyki,la, kuri ■imažų ruožu InimAii laimėjimų įdieimui meilę mokslui, JĮ komunizmo dvasia,

ir Vilniaus universiteto SMD. SMD darbas prisideda prie tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo ugdymo. Pa vyzdžiui, Vilniaus universiteto lietuvių tautosakos ir rusų tau tosakos būreliai renka ne tik lietuvių ir rusų, bet taip pat lenkų ir baltaruių tautosaką Lietuvoje. Kasmet nemaža respublikos studentų dalis išvyksta skaityti mokslinius pranešimus į broliš kųjų respublikų aukštąsias mo kyklas. Savo ruožtu pas mus •atvyksta svečiai iš kitų respub likų. Ypač draugiški ryšiai už simezgė su Maskvos ir Lenin grado miestų, Pabaltijo respubli kų ir Baltarusijos TSR aukšto siomis mokyklomis. Jau tradi cija tapo Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos studentų kon ferencijos, skiriamos medicinos, tiksliųjų bei technikos mokslų klausimais. Kasmet šios konfe rencijos vyksta kitoje respub likoje. šia proga tenka pažymė ti, kad kontaktas tarp respub likos aukštųjų mokyklų, atski rų, to paties arba giminingo profilio rOokslinių būrelių, yra dar nepakankamas. Visų aukštųjų mokyklų SMD. kitos viuomeninės organizaci jos ir visuomeninių mokslų ka tedros turi kreipti didesnį dėme sį visuomeninių mokslų būre liams, studentų įtraukimui į gi lų marksistinės-lenininės teori jos ir LKP revoliucinės kovos medžiagos studijavimą. Studentų mokslinio darbo sėk mingumas priklauso nuo kated rų ir dėstytojų vadovavimo, lenką pabrėžti, kad ne visos

ė:

visi respublikos aukšklų Jauni mokslų kani docentai savo laiku vūs SMD nariai: ne Jų, pradėjęs savo ftarbą būrelyje, vėliau ip diplomini darbą, o — šis darbas išaugo tinę dizertaciją. Sianaus universitete dėsto aktyvistai draugai Viščiakas, Sprindis, Pranokus, Širvaitis, ius, žeiba, Ramanausys ir kiti. mokslinių draugijų askutiniu metu budind Jos stiprina savo ryyvenimu, su gamyba, žemės ūkio akademiniaus universiteto stuksliniai būreliai nagriitų augalų agrotechnlainą, cheminių medžiaojimą kovoje su plkt•akterinių trąšų panauI ;mės ūkyje, mikroelepką grūdinių kultūrų ui. Kai kurie Lietuinarijos akademijos darbai įdiegiami kol| tarybiniuose ūkiuose, litechnikos institute ir (miversitete didėja stučius, atliekančių moksgamyklose. Kauno Poinstituto studentai audinių“ įmonėje su■r išbandė naują karšią. Toje pačioje įmonėje imti Dailės instituto tekstilės audinių dekorojektai.

Mokslinės draugijos naujų darbo formų. Įais metais yra skatita udentų mokslinis dar ybinės praktikos metu, l < rms konkretiems darsai Įovauti skiriami gamy i i bą specialistai. Kauno šlu e mokyklose į moksą pradedami įtraukti k fakultetų studentai, run žemės ūkio ir Veterikademijų studentai-nelies inkai atlieka bandy ;yk muose ir tarybiniuose kuriuose gyvena ir pedagoginiame akt®tiaulių Pa®pradedama Įjungti stupkivaizdininkus į mokslltcl ląjį darbą mokyklose, konferencijas ėst® mas ė 4 respublikos rajonuoė Kauno Medicinos in’ I Lietuvos Žemės ūkio UOJIjo s studentai. Kauno k‘ nl:kos_ ____ ______ ... ir Medicinos in a, (j identai dirba komplekTtaBrbus kibernetikos sriS I’mpleksiniai studentų eruln eni« įmatomi taip pat Vil'kiib versitete. ūlltKnlau galime pamatyti ; vi mokslinius darbus atn us respublikos laikrašla- 1 žurnaluose. aKfla Jkštųjų mokyklų SMD l keiW’aM darbą ateistinia"jime. Didesnius laimėpatyrimą šioje srityje lai< lių Pedagoginio instiau no Medicinos instituto

katedros skiria šiam darbui reikiamą dėmesį. Visa eilė dės tytojų atiduoda savo pamainos — jaunųjų mokslininkų išugdy mui visą savo energiją ir ilga metį patyrimą. Pvz., Vilniaus universiteto studentai ypač šii tai atsiliepia apie darbo vado vus — prof. Slavėną, prof. Ku bilių, doc. Marcinkevičių, doc. Čibirą, doc. Žilėną, doc. Chomskį ir kitus. Tuo pat metu reikia laikyti neleistinu tai, kad kai kurio dėstytojai, dirbdami aukš tojoje mokykloje nuo 5 iki !□ metų, nėra vadovavę nė vie nam studentų moksliniam dar bui. Šiais mokslo metais įvykęs respublikos SMD aktyvo pasita rimas parodė, kad respublikos aukštųjų mokyklų SMD ir būre liai dar labai lėtai sprendžia aktualiausias problemas. Daž nai studentų moksliniam-tiriamajam darbui trūksta kryptingu mo ir planingumo. Daugelių at vejų studentų mokslinio-tiriamojo darbo lygis dar neatitin ka šių dienų gyvenimo reikala vimų. Pasitaiko, kad būreliai su sižavi siauru prakticizmu ir išleidžia iš dėmesio ideologinį darbą. Studentų dalyvavimas moksliniame darbe dar nėra ma sinis. Šiuo metu visose aukštosiose mokyklose vyksta eilinės stu dentų mokslinės konferencijos. Gegužės mėnesį Vilniuje įvyks studentų mokslinių darbų res publikinė paroda. Ateityje SMD numato Respublikinė Taryba pravesti eilę tematinių konferencijų. draugijų Studentų mokslinių Respublikinė Taryba, respuhlikos aukštųjų mokyklų vadovy bė ir visuomeninės organizaci jos turi išnaudoti visas galimy bes studentų moksliniam-tiriamajam darbui pakelti į naują, dar aukštesnę pakopą.

fe fe

Universiteto jaunųjų žurnalistų mokyklos užsiėmimų PLANAS 1. Iš žurnalistikos istorijos 2. V. Leninas — žurnalistas ir redaktorius, naujo spaudos kūrėjas ir organizatorius

tipo

II 1. Daugiatiražinis laikraštis ir sienlaikraštis. Jų darbo planavimas ir organizavimas. Skaitytojų konferencijos, sienxxž.. ----- , reidai. laikraščių apžiūros, 2. Periodinės ir sieninės spaudos žanrai. Informacija spaudoje.

III 1. Visuomeniniai pradai , ___ ___ r__ spaudoje naujas darbininkų korespondentų judėjimo etapas. Partijos _ ,nurodymų, _ _ __ duotų TSKP CK nutarimuose „Dėl masinio tarybinės spaudos ________ ____ darbinlnkų ir kaimo korespondentų judėjimo vadovavimo page rinimo“ (1958 m.) Ir „Dėl tolimesnio visuomeninių pradų ta rybinėje spaudoje Ir radijuje išvystymo“ (1960 m.) studijavimas. 2. Apybraiža laikraštyje.

V 1. Sienlaikraščio apipavidalinimas. Geriausių fakultetų sien laikraščių apžiūros aptarimas. 2. Medžiagos redagavimas. Užduoti visiems klausytojams iki sekančio užsiėmimo suredaguoti duotą medžiagą.

jlEil

tu1! H |

Jąj SMD akil XV

VI 1. Geresnių fakultetų sienlaikraščių darbo analizė. mesnis apžiūros rezultatų aptarimas. 2. Užduotos redagavimui medžiagos nagrinėjimas.

Toli-

VII. 1. Laikraščio ir sienlaikraščio kalba ir .. ______ stilius. PASTABA: Užsiėmimai bus pavedanti vakarais vieną kar tą per mėnesį. Pareiškimus paduoti iki balandžio mėn. 20 d. „Tarybinio Studento“ redakcijai.

’hFERENCIJA ASIDES i

mėn.

11 d. Smd taryba

> /

II. CHEMIJOS MOKSLŲ FAKULTETAS asi1. MATULEVIČOTEI E., stentei, 2. KONTRIMAVIČIOTEI J., studentei, 3. ALEKNAITEI L., studentei, 4. KADZIAUSKUI P. moksli niam bendradarbiui, 5. LUKINSKUI A., studentui, 6. KdfITRI MAITEI E., vyr. la borantei, , 7. STRAUKUI J., moksliniam bendradarbiui, 8. BAJORUI G., vyr. dėstytojui, 9. PUNTEŽIUI S., studentui, 10. STONYTEI R., asistentei. III. MEDICINOS MOKSLŲ FAKULTETAS 1. STEPONAITIENEI L., asi. stentei ,. . 2. GUTAUSKUI V., f-ko prodekanui, , . 3. PETKEVIČIUI L., asistentui. 4. GAVELIUI V„ vyr. dėstyto6. DRĄSUČIUI R., studentui, Jui, aspirantui, 5. JONAIČIUI V., 7. GINEIČIUI A., studentui, J„ studen8. PAKARKLYTEI tei, 9. VILIMAITEI I., studentei, R., studen10. MICHLESAITEI tei, 11. TUMASOVAI !., studentei, 12. PRIGODINAI T., studentei, studentei. 13. TAMOŠAITYTEI

1. (domi kiekviena kelionė. Ir vis tik giliausią ispūdį pa lieka ne naujos, iki šiol nematytos, vietovės ir miestai, o žmonės. Pokalbiai su jais įprasmina ir atgaivina gatves, se novės paminklus, naujas statybas, ir tuo aiškiai pajunti ša lies gyvenimo pulsą. Varšvuoje mes ypač daug susitikimų turėjome su studen tais: apsilankėme Universitete, pabuvojome studentų kavinė, se, koncertavome Kūno Kultūros Akademijoje. Nuotraukoje: Varšuvos Kūno Kultūros Akademijos prorek torius dėkoja už koncertą.

RINKEVIČIUI. V., asistentui, JUCIUI A., asistentui, SMILGAI A. aspirantui.

MOKSLINĖ BIBLIOTEKA 1. BOJERAITEI E., bibliotekos skyriaus vedėjai, bibliote2. PAGIRIENEI L., kos muz.eologei, 3. LIKIENEI V. bibliografui, I., mašinin4. BALTINAITEI kei, 5. DAMBRAUSKAITEI G., vyr. biblioitekininkei.

V. GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS 1. ŽIVOLTIENEI O., laboran tei, x , 3. GALVELYTEI E., asistentei, 4. MICHALIUKAITEI E., vyr. laborantei, 5. BUCEVIČIOTEI R., asisten tei.

VI. EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS 1. BUTKEVIČIUI L., vyr. dės tytojui, 2. VAISTARIENEI K., vyr. dėstytojai, 3. KUNEVIČIUI K., vyr. dėstytojui. VII. TEISĖS MOKSLŲ FAKULTETAS 1. RUKŠĖNAS A., studentas, 2. JANUSAITE M., studentė, 3. DVARECKAS S., dėstytojas.

VIII. SPORTO KATEDRA 1. ZABLOVSKIUI A., A., dėstyto jui, 2. VYGONTUI V., vyr. dėsty tojui.

IX. ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJAMS ūkio skyr. 1. VALIULIUI B., “ vedėjui, inžinieriui, 2. VALADKAI B., 2. IVASKEVIC J.. valytojai.

Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Rektorius, partinis komitetas

SUSITIKIMAS SU KNYGOS AUTORIAIS Teisininkų organizuotame poilsio vakare Universiteto studentai susitiko su knygos „Mirties nuosprendis“ autoriais L. Sausu ir F. Abromovičiumi. Pirmas kalbėjęs drg. L Sausas papasakojo, kaip buvo kuriama dokumentinė apy saka apie keturis komunistus — K. Požėlą, J. Greifenber gėrį, K. Carną ir K. Giedrį — jų gyvenimo ir kovos ke lią, apie tuometinę buržuazinę Lietuvą. Su Įdomumu auditorija išklausė drg. F. Abramavičiaus pasakojimo apie šiuos ištikimus lietuvių liaudies sūnūs, apie jų kalinimą ir teismo procesą. Drg. F. Abramavlčius vra vienintelis šių šiurpių susidorojimų liudininkas. Jis yra kartu su Keturiais kalėjo, ir buvo nuteistas to paties teis mo kalėti iki gyvos galvos. Vakaro pabaigoje svečiams buvo Įteiktos dovanėlės. L. KĘSTAS

I JŪSŲ LAUKIA MOKYKLOS, DRAUGAI ABSOLVENTAI!

saviveikla

Šių metų kovo 25 d. Unlversiteto Centrinių Rūmų Aktų salėej skambėjo dainos ir juokas. Kas šį ramų sekmadienio vaka rą įsiveržė į tylius Universiteto korTdorius, kas linksmai traukia studentišką dainelę? Galiu pasakvti, kad šį vakarą čia šeimi ninkavo Ekonomikos mokslų fa kulteto saviveiklininkai. Ir kodėl neparodyti draugams, ką mes išmokome, kodėl ne‘palinksminti kitų ir patiems nebūti linksmiems. Juk musų 'poilsio vakarai neturi remtis ofvien tik šokių organizavimu. o<Sis mūsų pasirodymas buvo pir ojmas šiemet fakultete ir turėjo otpatiems didelės naudos. Draugų otpatarimai, jų kritiškas įvertimojmaj padės mums ištaisyti esą°(mas klaidas, ateityje dirbti dar °<geriau, ryžtingiau, organizuo°(čiau. Trumpai apie patį koncertą. ^Klaidų nors ir buvo, tačiau reioĮkia ,pasakyti, kad darbo yra _____ _________ ____ j yra įdėta nemažai. Puikiai dainuoja § musų vyrai ir merginos, gal tik kiek nedrąsūs mūsų konferanso» Galinta gėrėtis Uldukaitės dai liuoju skaitymu, kuris susilaukė plojimų. Draugų gausus adaug 1 aplodismentai buvo musų jėgų o< įvertinimas ir kartu paskatini mas toliau dirbti dar geriau. Ciaila tik, kad scenoje nesimatė šokėjų ir saviveiklininkų. Pasi rodymas buvo vienpusis. Ateity je, lauksime ir jūsų, draugai šokėjai! i N. BAGDONAVIČIŪTE Į II k. EMF

IV Satyros 1. Medžiagos pateikimo formos sienlaikraštyje, skyrelis arba satyrinis sienlaikraštis. Kaip siekti kritikos veiksmingumo. 2. Straipsnis ir korespondencija.

ICi

Kaina 2 kap.

'įfAUJĄ, DAR AUKŠTESNĘ P A K O P respublikos M ietu 10-yje re: ■ ‘ ' į veikia <1 ųjų mokyklų _____ nės draugidintų Mokslinė: Jungiančios apie 250 J būrelių, kurių veiklyVauja apie 4000 stu-

JUODOKUI A., asistentui, CEKEN V., studentui, CHARIN !.. studentui ČESNAKOVAII E., studentei, MISIŪNUI G., asistentui, A„ dėstytoMATULIONIUI

S VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, 0 KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS

IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKSLU FAKULTETAS KASAUSKIENEI V., asisten-

Rektoratas ir partinė organi zacija re.škla padėką Universi teto dėstytojams, bibliotekos, administracijos darbuotojams ir studentams, aktyviai dalyvavu siems rinkiminiame-agitaciniame darbe, rinkimų i TSRS Aukščiaus.ąją Tarybą metu.

Po istorinių JSKP XXII ir LKP XIII suvažiavimų nutarimų, įgyvendinant Partijos Programą, tarybinė liau dis tiesiog kosminiais tempais stato komunizmą mūsų šalyje. Sėkmingesnei komunizmo statybai reikalingi aukštai kvalifikuoti žmonės, kurie be jokių svyravimų imtųsi atsakingo, bet kartu ir garbingo pedagogo dar bo — auklėti naujos epochos žmogų. Praeis keli mė nesiai, ir Jūs, draugai absolventai, gausite seniai išsva jotus diplomus ir išvyksite į Įvairius mūsų respublikos kampus. Lazdijų rajono mokyklose kėli Jūsų studentai atliko pedagoginę praktiką. Mes esame labai patenkinti studentų-praktikantų Simanavičiūtės Nijolės ir Strazdaitės Jū ratės pedagoginiu darbu. Tiesa, tos studentės mūsą ra jono mokyklose žengė tik pirmuosius ir gana nedrąsius savo pedagoginės veiklos žingsnius, tačiau labai greit jos sugebėjo Universiteto auditorijose ir laboratorijose įgytas teoretines žinias sėkmingai perteikti mokiniams. Drg. Simanavičiūtė ir Strazdaitė greitai savo nuoširdžiu darbu įgijo autoritetą tiek mokinių, tiek ir mokytojų tarpe. Pvz., studentė Simanavičiūtė N., dėstydama mo kiniams mokomąją medžiagą, vykusiai pamokose panau dodavo papildomą literatūrą, išryškindavo tarybinio mokslo galią ir spartų jo tolimesnį veržimąsi pirmyn. Pamokose naudojo mokymo vaizdines priemones, kovo jo už gilias ir sąmoningas mokinių žinias. Studentė btrazdaitė J. Įdomiai pravesdavo biologijos pamokas, mokinius pratino dirbti savarankiškai, daug dėmekio sky rė savo auklėjamosios V b klasės ateistiniam bei inter nacionaliniam auklėjimui. Dabartiniu metu sėkmingai mūsų rajone dirba studentai-praktikantai Prapiestis A., Tamašiūnaitė V. Lazdijų rajono Liaudies švietimo skyrius kviečia Jus, draugai absolventai, baigus Universitetą, atvykti Į mūsų rajoną pedagoginiam darbui ir pašvęsti visą savo gyveni mą komunistiniam jaunuomenės auklėjimui! M. S1VILEVICIUS Lazdijų rajono Liaudies Švietimo skyriaus mokyklų inspektorius

VVU KOMJAUNIMO KOMITETO BIURO POSĖDŽIO

KOMJAUN

NUTARIMAS

gyvenimo kn

APIE VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETO PRIE VVU KOMJAUNIMO KOMITETO ĮSTEIGIMO PROJEKTĄ I. N. S. Chruščiovas XIII VLKJS suvažiavime kalbėjo: „Visuomenė, tame tarpe ir komjaunimas, kovoje su trūkumais ir ydomis, už naujo musų gyvenime įtvirtinimą turi atlikti .. vis _ dides_ nį vaidmenį. Neteisinga dirbti taip, kad viskas eitų per valstybinius organus. Koks čia saviveiksmiškumas, Jei visur bus patarėjai Ir auk lės patyrusių instruktorių, propagandistų, fiz kultūros instruktorių ir kitų darbuotojų asme nyje!“. Po suvažiavimo Jaunimas išėjo į žygį už konkrečių visuomenės savivaldos įgūdžių įsigyjimą. Šiuo metu vis didesnes teises įgauna visuo meninių profesijų universitetai, fakultetai, mo kyklos, kursai. II. Kai kurie mėginimai šioje srityje Jau yra ir mūsų Universitete (ruošiami sportininkai-instruktoriai, gamtos mokslų fakultete pradėjo veikti gamtos apsaugos inspektorių kursai, nemažą dar bą atlieka Universiteto LDAALR), tačiau sėkmingo ir plataus visuomenininkų ruošimo dar nėra. Komjaunimo komiteto nuomone, laikas įsteigti vi suomeninių profesijų universitetą. Jame, visų pirma, bus apmokomi komjaunimo aktyvistai ir kiti studentai-visuomenininkai. III. Programa neturi viršyti 40 — 60 vai., užsi ėmimų dažnumas 1—4 kartus per mėnesį. Visuo menininko pažymėjimas- (diplomas) suteikiamas tik atlikus praktiką pagal visuomeninę specialy bę. IV. Fakulteto darbą siūloma organizuoti dviem etapais. Pirmajame etape sudaroma Universiteto Taryba ir atskirų fakultetų dėstytojų kolektyvai, darbo programos, paruošiamas nedidelis visuomenininkų-instruktorių, kurie vėliau galėtų patys dėstyti skaičius. Antrajame etaipe į visuomenin.ų profesijų Universiteto darbą įtraukiami visi Uni versiteto studentai. V. Siūloma įsteigti sekančius keturis fakultetus: 1. aktyvo mokyklą, 2. visuomeninių profesijų fakultetą, 3. papildomų specialybių fakultetą, 4. universiteto populiarinimofakultetą. ............... VI. Aktyvo mokyklą sudaro:

1. Komjaunimo aktyvo kursai (prie komjauni-' mo komiteto), 2. visuomeninės tvarkos organizatorių kursai (prie VVU Liaudies draugovės). VIII. Visuomeninių profesijų fakultetą sudaro sekantieji kursai: 1. agitatorių-propagandistų (prie KAP ir EMF), 2. lektorių-ateistų (prie ateizmo Tarybos), 3. sporto Instruktorių ir teisėjų (prie Sporto klubo), 4. LDAALR instruktorių ir teisėjų (prie LDAALR Komiteto), 5. jaunesniųjų pionierių vadovų (prie IFF), 6. ekskursijų vadovų (prie Turizmo klubo), 7. poilsio vakarų organizatorių (prie Kultūros klubo), 8. knygos ir spaudos propagandistų. VIII. Papildomų specialybių fakultetą sudaro kursai: 1. jaunųjų žurnalistų (prie „Tarybinio studen to“,) 2. techninių ratelių vadovų (prie FMF ir ChMF), 3. gamtos apsaugos inspektorių (prie gamtos Apsaugos Draugijos ir GMF), 4. Juridinių žinių minimumo (prie TMF), IX. Universiteto populiarinimo fakultetas or ganizuojamas šefuojamų įmonių, kolūkių Ir mo kyklų bazėje. Kursus fakultetai veda savaran kiškai. X. įpareigoti visų fakultetų komjaunimo biurus ir visuomeninių organizacijų vadovus-komjaunuolius imtis energingų žygių, organizuojant visuo meninių proefsijų kursus, parenkant kadrus ir klausytojų kontingentus, o taip pat sudarant dar bo programas. XI. Prašyti Partinį komitetą išskirti grupę dės tytojų, kurie padėtų organizuoti visuomeninių profesijų universiteto darbą. XII. Siekiant plačiau aptarti visuomeninių pro fesijų universiteto tikslus, darbo metodus ir struktūrą, projektą atspausdinti „Tarybiniame studente“. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS

I 2. Į kelionę po Lenkiją ir Čekoslovakiją mes atvykome kaip turistai. Ir kaip visi, net musų gidai, nustebo, kada žmonės, kurie ką tik pabirais būreliais vaikščiojo gatvėmis, apžiūrinėdami muziejus ir architektūros paminklus, pasiro dė scenoje. Nuotraukoje: ansambliečius sveikina TSRS ambasadorius Lenkijoje. — Tarybų Sąjungos vyriausybės vardu dėkoju už tai, kad jūs čia atvykote ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. Jūsų kon certai padės lenkų tautai dar geriau pažinti mūsų daugia nacionalinės šalies gyvenimą, kultūrą, dar labiau suartins draugiškus abiejų šalių santykius.

ginCyjames,

SVARSTOME,

PATARIAME

įvyko komunistinio auklė jimo problemų būrelio Tary bos posėdis. GMF, IFFfEMF nutarta pravesti konferencijas komunistinio auklėjimo klau simais. Pranešimai bus ruošia mi tokiomis temomis: „Naujos moralės daigai mūsų fakulte te“, „Meilė ir draugystė ko munistinėje visuomenėje“ ir kt.

TOKIEMS-VISUOTINĘ PANIEKĄ Straipsnis „Ar tai mūsų ne jaudina“ sukėlė manyje daug minčių. Man atrodo, kad laik raštyje turi būti pastovus sky relis („Spyglys“ čia netinka), ku riame skaitytojai keltų negero ves, pasakotų apie gerus žmo nes. kilnius poelgius, kad tai BOTŲ VIEŠA ARENA, KUR NAU JA NUGALĖTŲ SENA.

Mos tik skaitytojus pasiekė praeito laikraščio numeris, į redakciją pradėjo plaukti straipsniai, pasisakymai i at spausdintą medžiagą apie komu nizmo statytojo moralę. Juo se keliami aštrūs, aktualūs mū sų gyvenimo klausimai. Dalj laiškų spausdiname. O kokia Tavo nuomonė, skaitytojau? .zv.

KAIP PAKILO RANKA?! Centriniai rūmai. Dvidešim toji auditorija. Neseniai čia buvo pastatyti puikūs, laku padengti staliukai. Užsukite į auditqriją dabar — jų ne pažinti. Beveik ant kiekvieno staliuko prirašyta rašalu, pieš tukais, jie išteplioti, kartais net peiliu įrėžti... O juk tai padarė studentai! Man, pagyvenusiam žmo gui, tiesiog nesuprantama, kaip galėjo pakilti žmogaus ranka ir taip barbariškai ga dinti mūsų visų turtą. Toje auditorijoje už staliu ką sėdintys studentai užsiėmi mų metu, be abejo, kalbėjo apie ateitį, komunizmą (ten vyksta visuomeninių discipli nų seminarai) apie komunisti nę visuomenę, o patys eilgėsi priešingai. Mane gali apkaltinti, kad, girdi, ne visi studentai tokie. Ne visi! Aš sutinku. Tačiau kalti ir tie, kurie sėdėjo ša lia ir užsimerkė, kuomet jo draugas peiliu gadino visuo meninį turtą. Arba štai EMF patalpos. Jos neseniai atremontuotos Eini koridoriais, užsuki į audi toriją — malonu žiūrėti. Ta čiau prabėgo keletas dienų ir ant sienų pasirodė ,,kultūrin gumo“ požymiai, vienoje vie toje net užrašyta: — Tegyvuoja ekonomistai! Tai gėdos užrašas visiems

Trumpai

ekonomikos mokslų fakulteto studentams! AR NEREIKĖTŲ ORGANI ZUOTI STUDENTŲ SAVITVARKĄ AUDITORIJOSE IR LABORATORIJOSE? Gal būt, tuomet mes labiau žiūrėtume tvarkos ir tausotume visuome ninį turtą. Šis pokalbis man patinka. Apsidairykime aplink save, pasidomėkime, kaip mes el giamės Universitete, dažniau kontroliuokime savo veiksmus, ir pamatysime, kad mes turi me dar nemaža ydų, kurias reikia šalinti. A. KUOLELIS Universiteto centrinių rūmų komendantas

Skyrelis man patinka! Noriu papasakoti vieną atsiti kimą, kuris mane piktina. Tai įvyko autobuse be kondukto riaus. Be kitų keleivių į auto busą įlipo ir TMF III kurso stu dentas V. Gineika. Jis nieko ne paisydamas nusiplėšė bilietą ir neužmokėjas pinigų, ramiausiai atsisėdo. Tai pastebėjo autobuso šoferis. Jis sulaikė V. Gineiką ir surašė aktą. Nors aš buvau au tobuse, tačiau man buvo gėda prisipažinti, kad aš studentas, kad tai mano studijų draugas. Tuo metu aš norėjau prasmegti kiaurai žemės ir keikiau save, kad buvau užsidėjęs studentišką kepuraitę. Po to sužinojau, kad minėtas raštas pasiekė Universitetą. Kur so komjaunimo organizacija ap svarstė V. Gineikos elgesį ir pa reiškė jam tik. . . žodinį įspėji mą. Man atrodo, kad tai taikstyma sis, nenorėjimas atvirai kalbėti. Gineika ne tik asmeniškai nu sikalto, bet visuomenės akyse apjuodino komjaunimą, Universisteto studento vardą. ne smulkJo nusikaltimas mena. Aš galvoju, kad kursas pasielgė neteisingai. Nusikaltėlį griežtumu reikėjo bausti visu Universiteto. iki pašalinimo iš Tai būtų gera pamoka kitiems! Gerais žodžiais ir švelniomis šypsenomis mes neišrausime praeiteis piktžolių! Mums visur ir visada reikia būti griežtiems ir principingiems! Č. BUKAUSKAS

SVEČIAI IŠ KAUNO IR GARDINO Medicinos fakulteto terapinio būrelfo nariai šiais metais nuta rė užmegzti draugiškus bendra darbiavimo ryšius su mūsų kai mynais — Kauno ir Gardino Medicinos institutų studentais. Mus domino terapinių būrelių veikla. Ir štai pereitą šeštadienį su silaukėme svečių — pas mus atvyko Gardino ir Kauno Medi cinos institutų terapinių būrelių atstovai. Supažindinome draugus su Vilniaus klinikomis, parodėme miestą. Vakare fakulteto didžiojoje auditorijbje įvyko bendra moks linė konferencija. Svečiai ir mū sų terapijos būrelio nariai skaitė mokslinius darbus, kalbėjo apie tolimesnius planus. Visi darbai buvo įdomūs, bet didžiausią susidomėjimą sukėlė studentės iš Gardino darbas apie fliorografijos taikymą kai kurių širdies susirgimų diagnostikai, iki šiol šis diagnostinis metodas buvo taikomas išimtinai plaučių susirgimams nustatyti. Gardinie čių gauti rezultatai atveria šiam metodui plačią perspektyvą šir dies susirgimams diagnozuoti. Savo pasisakymuose visi kėlė vieną mintį — reikia ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, ruoš ti panašias konferencijas, nes tai naudinga gilinant žinias ple čiant akiratį, vystant draugiškus ryšius studentų tarpe.

Kaunieičai terapeutai pradžiu gino mus savo menine saviveik la. Išsiskyrėme pasiryžę ir toliau draugauti.

Vytas RAŽU KAS MMF IV k. L. GUOBUŽO nuotraukbje ma tome kaunietes skaitančias pra nešimą.

— Rekomendacijos — tokį klausimą VVU komjaunimo biuras. Rekomendacl mul kandidatais į f duotos Istorijos-fllolt kurso studentams L T. Babičiui ir A. Diį

★

Gera draugystė i tarp Krasnodaro kraš vero stanicos VIII moksleivių ir Un komjaunimo komiteti seniūnė Galina Kosi! seniai prisiųstame 1; pasakojo apie draug karą jų mokykloje, ; jąjį gyvenimu stanlci vo darbus bei organi priemones. Jauniesie nodariečiams mūsų tės Klubas“ pasiuntė kų, pasakojančių ap dentų gyvenimą.

★

Bentm2

>1 Gamtos mokslų komjaunimo biuro i n suorganizuota Lietuj mės ūkio akademijos k jamojo meno studij rr S. Glinskio darbų pa: •L rodą atidaryta geol )c auditorijoje.

Atmintinas vakaras

P a galėtume susipažinti su kitų Beja, šios mintys gir tautų literatūra, kad mūsų lite tikrai atmintino vakar ratūra, kad mūsų literatūros at buvo nepaprastai įs stovų kubinius skaitytų kitos Juk iš tikrųjų reta pi d tautos, atėjo į susitikimą su da štai vienoje salėje i Universiteto studentais bent tik tuvių, estų, latvių, b rai jąu ne todėl, kad įsitikintų, net tolimos Karelijos kiek pas mus domimasi litera teratūros atstovai skai l€ tūra, poezija, o išeidami geriau kūrybą, vertimus. ti siu atveju, padarė išvadas tik b Mūsų rašytojas M. apie tai. Prisiminus vakarą ir įžanginiu žodžiu prade! pagalvojus^ kad Universitete yra Jos vakarą. Vos tik ji' ž literatų būrelis, kad yra gau kad „jūsų čia nedaug, sus filologijos dėstytojų ir stu tikiu, jog tikra, nuošird P dentų kolektyvas, kad pas mus ri meilė yra nedaugeli! k veikia net vertėjų būreliai, da geliui, nes negalima my si rosi visiškai nebeaišku, kodėl ir labai, o todėl galv n neretai įdomiuose vakaruose jūs, čia susirinkusieji, t] tiek maža žmonių. Nesunku įsi ri vaizduoti, kad tie, kurie turėjo rie nepaprastai mylite ir literatūrą“, mūsų užpildyti Aktų salę nebuvo ei būrys palydi jo žodži i lutėje prie įėjimo į skaityklas, tais plojimais. Ploja ir j nesiklausė simfoninio koncerto, nes dauguma jų tikrai nesėdėjo dramos teatre ir netu to, kodėl kilo plojimai t rėjo jokių rimtesnių priežasčių. mininkaujantis verčia Jie paprasčiausiai „tempė“ lai džius į rusų kalbą. Vii v ką, nes nebetoli šeštadienis, rei svečių veidus nutvieski r kės skubėti į Žemės ūkio minis terijos šokių salę, Profsąjungų na, .. ’ ir / prezidiume pasig J " ,’ kuriems neqalin klubą, kavines; nes reikės „lau- tartj h tai yra, nepatvir žyti kaulus“, norint patekti į tą kart* Ipačią Aktų salę (kadangi bus kart4, jog tai tiesa. Po r šokiai, ateis į Juos ne tik stu būna pakyla paeiliui s c dentai, ir kitaip neįlysiy. Tiesa, mūsų poetai. Štai mui k dauguma jų turi vieną, taria žinomi rašytojai: L. r mai svarų, argumentą, kurį ir V. Roždestvenskis, J. r N. Ciukovskis, Alg. Ba šį kartą teks išgirsti — man r neįdomu. Tačiau tai charakteri Churginas, Alb. Žuką I zuoja tik pasakiusį, o daugiau kt. Skaitomos eilės, v t rusų, lietuvių, vokiečių nieko nepasako. Įdomu, ką apie zų, latvių kalbų. Sunku tai galvoja šio vakaro organi sada ką nors pasako zatoriai, mūsų kultūros klubas/ Ar ne per dažnai džiuginama kiekvieną eilėraštį, poe: gą, nes poezija — kai| studentus vien tik tokiais, poil I sio vakarais, kurių programoje išlieka ilgam, nors nėr miršta poeto širdies 4 tik šokiai? Gal neįsižeistų orga i žodžiai. Visa tai buvo nizatoriai, jei mes pasiūlytume, kad ateityje nebūtų nė vieno bus įdomu, Jaudins ir kartą noriu paklausti poilsio vakaro be pokalbio apie ten nebuvo Jūsų?“. literatūrą, muziką, dailę, kino meną, tarptautinę padėtį ir t. t. Kęstutis LIPE O butų kur kas įdomiau! IV k. TMf

Neabejoju, kad Jūs ir Jūs ii* štai dar Jus tikrai skaitėte skel bimą, kad literatūrinis broliš kų tautų vakaras, įvykęs kovo mėn. 22 d. Čiurlionio Aktų sa lėje prasidės 20 vai. Norėčiau tikėti, kad dauguma Jūsų myli literatūrą, nes prie atverstų ro manų, poezijos rinkinių pralei dote namažą valandų, nes vie ni Jūsų vien todėl, net studi juojate literatūrą (nesvarbu, ar tai lietuvių, rusų, anglų, pran cūzų, vokiečių!), o kiti bandote (neretai!) savo kūrybines jėgas Joje. Tai kodėl salė buvo apytuš tė? Kodėl svečiams patiems teko atsinešti tribūną ir stumdyti kė des scenoje? Ir kas kaltas de! to, kad pirmininkaujantis su ne slepiamu priekaištu balse turė jo sakyti: — Būna ir blogiau, draugai! vertimų Zoninio pasitarimo rašytojai, klausimais dalyviai, brangaus kurie nemažą savo laiko dalį skiria tam,. kad mes

1962 m. balandžio 3 d. I

239 ChMF studen v vavo susirinkime, km n vo apsvarstyta VVU a nimo komiteto kr ė ryšium su TSKP C! Plenumu. Pasitarime tos konkrečios prlerrn )2 kie pasitarimai įvyk p] tuose fakultetuose.

3. Neįmanoma, žinoma, mėgėjiška nuotrauka, ir dar viena, perteikti tokio, kaip Praha, miesto grožį. Mūsų kelionės metu Praha buvo

truputį susigūžusi ir pa! pusi (kaip ir mes), tačia mums liko ypač brang' mes Ją praminėme vy niąja Vilniaus seserimi.

BYLA

Nr. 2974

1941 rugpiūčio 19 d., ges tapo asistentas Krlkbaumas įtraukė V. Montvilą į nusikal tėlių sąrašus. į bylos klausi mus atsakymų nėra. Poetas tylėjo.

Akmuo tvirtas ne tada, kai jis guli ant kelio, O tada, Kai jį skelia per pus.

Šį puslapį paskyrėme Istorijos-filologi jos studentams. Jie rašo apie savo fakulte to gyvenimą, apie kasdieninius rūpesčius ir darbus. Prieš kurį laiką puslapį buvo paruo-

Ar klausaisi tavo tylėjimo, Kurio neperrėkė Nei šūviai, Nei feldfebelis, iš pykčio išbalęs. Net tada tu visas buvai — tylėjimas. Gyvenimas — Tavo pjedestalas.

šęs Teisės mokslų fakultetas. Dabar krei piamės į Gamtos fakulteto komjaunimo organizaciją, prašydami papasakoti kitų fakultetų studentams apie savo darbą, apie savo laimėjimus ir sunkumus.

EGOISTE

Viskuo jis „sirgo“, ■Saulė, naiviai nuraudusi, krito į debesų pa Visur jį skyrė, talus. Našios rugių varpos nušiureno vaka O neužilgo. . . Nė žodžio. . . riniu vėju. Tada mes susipažinome. žodžių per maža. Ant laurų mirė. — Darbininkas, — ir ištraukiau ranką. J. LEVICKAS Neišgausit nė garso — — Egoistė, — nusišypsojai ir nubėgai' Akys. vingriu takeliu. Nuo šaltų prakaituojančių sienų sekundės Nors mirtis ta\e amžiams apakino — Žiūrėjau į tavo pėdas, rugių lauką ir mąs laša — Saugo tylėjimą siena drėgna. čiau. Sulyginau tave su rugiagėlėmis. Jos paskutinės. . . STUDENTŲ PRIEŽODŽIAI Nė žodžio. . . čiulpia dirvonų syvus, vagia rugiui skirtą Prie duobės sušaudytų numintas takas. Klausimai be atsakymo — žemės druską. Atsiminiau tavo žodžius: „Aš Tai paskutinė, Protingas, kaip studentas po išlaikyto eg atimčiau visų žmonių gyvenimus, kad tik Nė žodžio. . . Pati vyriškiausia diena. zamino. ' man būtų gera. Juk aš taip myliu gyveni Širdį neparodyti eilėraščiai gelia. mą“. Išsimiega, kaip studentas sesijos metu. Nė žodžio daugiau nebus. — M. MAK4JNAH1S Rugiagėlės kasmet sukrauna žiedus. Ir tu Dirba, kaip studentas akademines valan juk gali žydėti. das. Rugiagėlėmis kartais pasipuošiama. Ir tu Dreba, kaip studentas prieš egzaminą. jūg gali papuošti kieno nors gyvenimą. Džiaugiasi^ kaip studentas gavęs įskaitą. O vistiek rugiagėlės piktžolės. O vistiek tu — egoistė. Užrašė B. BŪGA L1PSK1S Dar anais tamsiaisiais bau ma' dar „pakenčiamai“, tai Savo pedagoginę praktiką džiavos laikais mūsų liaudies Šnekamoji kalba daugiausia ,(liekame Vilniaus Salomėjos dainius A. Strazdas, labai my visiškai nekontroliuojama — Nėries vardo II vidurinėje lėjęs lietuvių liaudies poetinę užteršiama nevykusiais litera tute). Sekančią dieną nešė abiturientės Rit. noky kloję. Dabar, kai mes kūrybą ir kalbą, gindamas tūrinei kalbai skoliniais, žar guolė. iau esame pravedę daugiau gimtosios kalbos teises, mėg gonais ir pan. Lietuvių kal — Per kelias dienas mes ta<aip pusę privalomų pamokų, davo cituoti lenkų rašytojo bos mokslinio būrelio nariai pome gerais draugais, — pašagalime pasakyti, ar mes vis- F. Dmochovskio posmą: kojo patenkintas Genadijus. — atkreipė į tai dėmesį ir ne Jos man padeda matematikoje, ;ą padarėme, kad tinkamai O už vis labiausiai kalbą seniai įvykusiame susirinki o aš jas mokau taisyklingos ru pedagoginei tiasiruoštume gerbk gimtinę, me buvo iškeltas pasiūlymas siškos tarsenos... praktikai. Nes josios nemokėti — gėda įsteigti kalbos taisyklių. Įei Nepastebimai praslinko trys pasiruošimo Svarbiausiu valandos prie Genadijau lovos. paskutinė. tą „Kalbėkime taisyklingai“. Lankymo laikas baigėsi, reikė laikotarpiu rudens semestre Gerai, kad svetimas kalbas Pasiūlymas vienbalsiai priim jo apleisti ligoninę. liuvo pravesti pedagoginės žinai ir moki, tas. Medžiagą nutarėme rink — Vadinasi, mūsų ketvertu ANTANAS KUBILIUS metodikos seminarai. Tai ir Bet visų pirma savąją gerai ti tiek iš studentų, tiek ir iš kas padidėjo dar dviem žmonė mis, — grįžtant į dalinį juokavo , įkas. Tai, aišku, labai nežinoki. dėstytojų kasdieninės kalbos. Antonovas. Paėmęs mane už iau/.. Todėl pirmosiose pa Tarybinė santvarka sutei Reikia manyti, kad ši prie parankės jis pridėjo: Dažnai vakarais aš ilgai ne Pataloje prie Oluinino budė inokose jautėme, kad pasl- kė visas sąlygas gimtąjal kal monė padės kovoti už gimto užmiegu. — Dabar mūsų bus po ly Nutyla gatvės triukš jo seselė. Pro tvarščius šovėsi uošta nepakankamai — šlu bai klestėti ir tobulėti. Bet sios kalbos kultūrą mūsų mas, savo lovose sumiega kam skruostai, akys buvo užmerk giai: trys rusai, trys lietuviai. . . Kita ir Danguolė pasirodė ver bavo metodika. Tai atsiliepė kė visas sąlygas gimtajai kal Universitete. bario draugai. Tik aš, išplėtęs tos, tik lūpos be perstojo judėjo. akių vyzdžius, žiūriu į tamsą. Kas žino su kuo Genadijus kal tos mūsų ketvertuko. Draugys nūsų pamokų įvertinimui. bos darkymo atvejų, ypač P. MICKUS užsimezqusi prie Genadi Žiūriu į tą vietą, kur ant eta bėjo, gal su tolimais namiškiais, tė Taip buvo ir man: pirmoji ir kasdieninėje mūsų kalboje — Lietuvių kalbos jam žerės stovi nuotrauka. Tamsa o gal šaukė mus, nejausdamas, jaus lovos, nenutrūko ir introji pamokos buvo įvertin susirinkimuose, pokalbiuose mokslinio būrelio man nekliudo, lygiai kaip ir pra kad visi trys stovime prie jo issirašius iš ligoninės. ėjęs laikas. Aš ir užsimerkęs os tik patenkinamai. ir t. t. Paprastai, Jeigu rapolovos. narys DAR SUSITIKSIME matau strazdanotu, tarsi _ kažko Pro duris mus palydėjo paTos pirmos pamokos buvo ----------------- -------------------------Priešais mane guli laiškas. Jis išsigandusį Vasilijaus Silino vei pulkininkas-ligoninės viršinin •.artu ir pamokos man padą, gražuolį Nikolajų Antonovą, kas. Paspaudęs rankas, jis primargintas lygia, beveik mo iam. Aš supratau, kad kiek prie jo prisiglaudusį, visada be žvilgterėjo iš eilės kiekvienam kiniška Kolios Antonovo rašy sišypsantį, perdėtai rimtą. Gena į akis. Jose buvo tas pats ne sena. Delnu išlyginu jį ir dar viena pamoka yra įdomi kūkartą perbėgu akimis. dijų Oluininą. Pats kraštinis de bylus, pilnas nerimo ir nežinios yba. Niekada negalima talky....... Aš tebegyvenu Maskvoje. -— aš. Visi keturi skir klausimas. Kas yra miesčioniškumas? Tas klausimas jaudina ne šinėje ,i šabloniškų metodinių nuro Dirbu statybos treste elektros išvaizdos, tačiau visi su Jūsų draugas — Gyvens. . . vieną tarybinį jaunuolį, ir tuo labiau — mūsų studentiją. tingos dymų aklai. Jeigu pamokoje ta pačia kareiviška uniforma. gyvens! — Lėtai ištarė karimn- suvirintojų, žmona Lida dirba siuvyklos vedėja. Auginu duk Todėl nenuostabu, kad tiek daug studentų praėjusį šešta Kariuomenėj mus suvedė, su kas. nėra kūrybos, savojo „aš“, tai relę. .. dienį suplaukė į Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo artino ir padarė neišskiriamais ir pačiam neįdomu ir moki ...Vašia Silinas, kaip žinai, ! draugais. Mes neturėjome abso MUSŲ BUVO PO LYGIAI organizacijos ir „Komjaunimo tiesos “ organizuotą diskusiją niams neįdomu. institutą nepateko. Jis dabar liučiai jokių paslapčių. Keturi „Kas yra miesčioniškumas? “ . Drauge su fakulteto studen Maskvos Mums labai daug padeda buvome tarsi vienas žmogus. Praėjo pora mėnesių. Kariš yra vienos stambios gamyklos partinio komiteto sek tais auditorijoje buvo ir „Komjaunimo tiesos “ „Bičiulių Ta kas gyvenimas slinko įprastine mokyklos mokytojai ir mūsų tvarka. Dieniniai skridimai keis retorius. Genka Oluininas pra JIS GYVENS rybos“ nariai — senas komunistas Brigmanas, respublikos praktikos vadovė ‘ ----dėst. Drulydavosi naktiniais, paprastai— su eitais metais buvo užsukęs pas nusipelnusi artistė Staškevičiūtė, Lietuvos TSR-liaudies poe tė. Nors ir trumpa mūsų pešaltkalviu, ................ Tą pavasario rytmetį mums, dėtingais. Genedaijų lankydavo mus. Dirba Omske tas T. Tilvytis, žinomas mokslininkas prof. Slavėnas, „Kom mechanikams, buvo pats darbo me kas savaitę. Paskutiniu me Vedęs, atrodo gana soliažiai. dągoglnė praktika, tačiau ji atpažinti jaunimo tiesos“ darbuotojai Žeimantas, Mirskis, Pauraitė. įkarštis. Sidabru saulėje blizgan tu jis sveiko tiesiog valando Tiesiog nebegalima vra gera „priešpaskutinė pa mūsų „apdegėlio“. . . tys lėktuvai išnirdavo iš po mis. Vienu apsilankymo metu Tačiau šie gerbiami svečiai studentų nė kiek nevaržė: dis uebesų inoka“ išeinant i gyvenimą. • • -Kaip gyvena Rita ir Danir, ratais aižiai čirkšte.e- palatoje išvydome neįprastą kusija vyko gyvai, įdomiai, studentai parodė aiškų susido Ję į tako betoną, po kurio lai vaizdą. Užsimetusios ant pečių guolė, kaip tau sekasi studijuoJ. SREBALIUS V. Urbonas mėjimą svarstomu klausimu. v. ko įriedėdavo į stovėjimo vie chalatus, iš po kurių matėsi ti? Atmink, kad sekančiais meIV kurso istorikas

MOKYKLOJE UŽ TAISYKLINGĄ GIMTĄJĄ KALBĄ

DRAUGAI

POKALBIS APIE JAUNIMĄ

GRUPORGES . . Jelena Fiodorovą susijaudino. „Vėl mano grupei priekaištaus“, — neramiai tvinksėjo krauas smilkiniuose. Ko jaudintis Jelenai? Jos va dovaujama antro kurso rusistų komjaunimo gru□ė laikoma viena iš geriausių fakultete. Nekantraudama Jelena priėjo prie grupės draugo Kazakausko. — šiandien pakliuvai į „žaibą“, teks tave ap svarstyti. — Nejaugi taip iškart ir svarstyti? — vos pra lemeno Kazlauskas ir tuoj pat pradėjo graudin ti: — Pirmas ir paskutinis nusikaltimas. Gar bės žodis.. . — Organizacija atsako už kiekvieną savo žmogų. Jei nusikaltai, tai ir atsiskaityk. Jelenos pokalbis buvo labai trumpas. Jos gru pėje yra ne vienas Steponas Kazakauskas, o 3^ komjaunuoliai. Pertraukoje tarp paskaitų reikia su kiekvienu pasikalbėti, pasitarti. Reikia būti nai sužinoti, kaip sekasi Valiulytei ir Baltrušai tytei vykdyti joms duotus komjaunuoliškus įpa reigojimus. Anądien skundėsi Andriuškevičius, gal jam reikia pagalbos. Grupės sekretorė turi žinoti apie kiekvieną savo organizacijos žmogų, ji yra atsakinga už kiekvieną. Komjaunimo grupėje Jeleną visi* myli ir ger bia, draugai klauso Jos žodžio. — Kai geras kolektyvas, galima kalnus nu versti, — kalba Jelena, kai kitų grupių komjau nimo sekretoriai pasiteirauja jos apie darną. Neretai jie paklausia, kaip sukurti puikų kom jaunuolišką kolektyvą. Tada gruporgė ne karto atsako. Kolektyvo sukūrimą Fiodorovą lai ko gruporgo pareiga. Jelena supranta, kad sek retorius ne tik pirmasis turi atsakyti už visų organizaciją, jis turi būti ir vienijantis centras, kuris suburtų visą grupę apie save, šią pa reigą Fiodorovą atliko gerai. Jelena daug rūpi nosi, kad Jos grupėje mokytųsi vien tik komjau nuoliai. Rūpesčiai nenuėjo veltui, į Lenino kom jaunimo eiles įstojo visi mokslo draugai. Nuo tada palengvėjo Jelenos širdis. Ji pajuto tvirtą komjaunuoliško kolektyvo jėgą — jei sekretorė žodį tars, tai visa grupė darbui pakyla. Jelena žino, kaip turi dirbti gruporgas. Ji rūpinasi kiekvienu grupės žmogusi: pataria, padeda sunkiame reikale,, kartais pabara. Ne atsitiktinai ji užkalbino ir Kazakauską, kuris nusikalto grupei. Nors Jelenos grupėje nusi kalstama labai retai, tačiau nutylėti ir to ne galima. To apie žmogų sprendžia kolektyvas, mokslo draugai. „Visi už vieną, vienas — už visus“, — taip gyvena ir mokosi Jelenos va dovaujami komjaunuoliai. *• *

. . .Danguolė ŠniokŠtaitė studijuoja anglų kal bą. Ji jau antrame kurse. Mokslas it sausinama sis popierius, atrodė, sutraukia kiekvieną lais vesnę minutėlę. Leksika, gramatika, pratimai, skaitymas, nauji žodžiai reikalauja ištisų valan dų kruopštaus darbo. Taip būna kiekvieną die ną. O dar fakulteto šokių ratelis, užsiėmimai gimnastikos sekcijoje. Tačiau Danguolė suranda laiko mokytis. Ji ir paskaitas lanko gerai, ir se minaruose bei koliokvijumuose aktyviai dalyvau ja, ir egzaminų sesiją jai nebaisi. „Esu grupės sekretorė, privalau būti pavyzdys 'komjaunuo

liams, būti visur pirmutinė“, — mąsto Danguo lė. Aktyvus visuomeninis darbas Danguolę daug ko išmokė. Ji neslepia to, kad dirbant visuome ninį darbą, geriau sekasi mokslas. Reikia dau giau žinoti, būtinumas verčia ieškoti vis daugiau žinių. Todėl gruporgė ėmė rūpintis, kad kiek vienas komjaunuolis dirbtų visuomeninį darbą, vykdytų komjaunuoliškus įsipareigojimus. Vie ną sykį ji pasiūlė įpareigojimą Kryžanauskąitei ir Matulytei, šios atšovė: — Nenorime. .. ■ Sekretorė sušaukė grupę. Draugai griežtai Ir atvirai kritikavo nedrausmingas komjaunuoles ir pasiūlė joms naujus įpareigojimus. Kryžinauskaitė suprato savo klaidą, ėmė sąžiningai dirbti visuomeninį darbą. Ji buvo nukreipta darbui centrinėje komunistinių problemų būrelio val dyboje. Matulytė pažadėjo vykdyti kiekvieną komjaunuolišką įpareigojimą. Deja, ji daugiau žadėjo, negu dirbo. Todėl Danguolė ją perspėjo, kad daugiau nesulaužytų duoto žodžio, nes už tai reikės atsiskaityti grupės draugams. Sekre torės žodis yra nepakeičiamas. Tokie yra Danguolės šniokštaitės, visada' besi šypsanti, bet principinga gruporgė. Ji visur pir moji, todėl ir Jos vadovaujama komjaunimo grupė žengia į pirmųjų eiles.

♦ * . . .Pirmojo kurso germanistai sunerimo. KlauSimas jiems žinomas, tačiau... — Kas už tai, kad Jūsų komjaunimo grupei vadovautų Liucija Žilaitytė? — klausia fakuite........... to komjaunimo komiteto sekretorius Vaitkevičius. Viena po kitos labai nedrąsiai kyla rankos. Trys... penkios... Šešios... Iš tikrųių, neprabė go mėnuo, pirmakursiai nesuspėjo gerai susipa žinti, o jau reikia išsirinkti komjaunimo grupės sekretorių. Draugai atkreipė dėmesį į Liuciją žiraitytą. — Ačiū, stengsiuos neapvilti, — kukliai padė kojo Liucija draugams pirmajame susirinkime. Ji neapvylė. Gruporgė puikiai moka organizuo ti kurso draugus bendram darbui. Liucijos vado vaujama grupė sėkmingai šefuoja vaikų namus. Neseniai pirmakursiai germanistai sukūrė savo asviveiklininkų grupę. * * • .. . Fakulteto komjaunimo komitetas. Pertrau ka tarp paskaitų. Čia pilna komjaunuolių, gruporgų. Kiekvienas Jų turi savų reikalų, rūpesčių. Tai ne jų vienų, o visos komjaunimo grupės reika lai, kurie kelia Jiems komjaunuolišką nerimą. — Noriu susitarti dėl budėjimo studentų poil sio vakare, — kreipiasi Fiodorovą. — Kada leisite mums suruošti fakulteto vaka rą „Myliu tave, gyvenime“? — klausia ŠniokŠ taitė. — Pasiųskite mus koncertuoti į Tauragės ra jono „Lenino keliu“ kolūkį, — prašo Žilaitytė. IFF komjaunimo biuro sekretorius ir nariai vos suspėja atsakinėti į gruporgų klausimus, aptarti Jų pasiūlymus. O gruporgų rūpesčiams galo nė ra. Jų rūpesčių negalima apriboti. .. pats gyve nimas kelia klausimus ir j Juos atsakymą duoti privalo, visų pirma, komjaunimo organizacijos gruporgas. J. JARMALAVIČIUS

tą. Lėktuvus kaip skruzdėles apipuldavo įvairių tarnybų me chanikai. Elektrikai tikrindavo elektros prietaisus, radistai — radijo aparatūrą, o eksploataci jos vaikinai papildydavo dega lų atsargas. Ir staiga mašinų maurojimo prisigėrusiame ore mūsų budinčiojo balsas: — Žmogus dega! . . krūKada pribėgome prie lėktuvo mokšniais apaugusios aikštelės, čia jau buvo minia. Lakūnai, šturmanai, technikai, mechanikai sudarė didžiulį ra tą. Pro nugaras matėsi baltais chalatais apsirengę žmonės. Jie plėšė dar smilkstančias drabu žių liekanas. Prie sanitarinės mašinos Genka Oluininas atmerkė akis. Jo žvilgsnis perbėgo aikštelės be tono plytomis, stabtelėjo ties mo komojo lėktuvo fiuzeliažu ir už. geso. Vaikino kaktą išpylė pra kaitas. Suskirdusios lūpos kažką tyliai sušnibždėjo, Niekas nesuprato, ką pasakė Genadijus, bet į kiekvieno širdį įkyriai lindo neramios mintys. . . . . . Per vakarinį patikrinimą

mūsų viršila Dzinoras jaudinosi. Baigęs skaityti pavardes, Jis lėtai užvertė sąrašą, ir truputį paty lėjęs ištarė: — Grandiniui Oluininui reika linga gyva oda... Kas sutinka duoti — du žingsnius į prie-

Kariai qyveno vienintėle minti mi — išplėšti iš mirties nagų draugą. Kariškos draugystės ir pasiaukojimo jausmas buvo įaugęs į kiekvieno kraują smegenis. Į karinę liųoninę išvažiavome trys, artimiausi Oluinino drau gai. Susispaudę sėdėjome sunk vežimio kėbule, tetrokšdami vie no — kuo greičiau išvysti Ge nadijų.

4. Visi koncertai turėjo di džiulį pasisekimą. Lenkai ne gailėjo ne tik plojimų, jie gyvai domėjosi ir savito ori ginalaus lietuvių liaudies meno „paslaptimis“. NUOTRAUKOJE m'atome kolegas lenkus studijuojančius

lietuviškus

skrebalus.

uniforminės moksleivių suknelės, prie Oluinino lovos sėdėjo dvi merginos. Genadijus, palinr___ kęs prie nuotraukų albumo kaž ką aiškino, o juodvi, suV'audusios galvas, tyliai kvatojo. — Susipažinkite. .. Tai mano šefai, — pasakė Genka, kai mes prisiartinome prie jų. — I iesą sakant, jus merginos pažįsta is nuotraukų. Pasirodo, vienos iš jų sesuo dirbo ligoninėje medicinos sese rimi. Norėdamas pakartoti vidu rinės mokyklos kursą, Genadijus jos paprašė suieškoti vadovė lius. (Po kariuomenės jis svajo jo studijuoti politechnikos insti-

tais mes susitinkame Maskvoje.. Iš po mano plunksnos popie riuje driekiasi eilutė. Savo drau gams aš pasakoju apie mokslą Universitete, apie kurso drau gus. Pagaliau aprašau pakiti mus visam ketvertukui gerai pa žįstamame mieste, kur ’ prabėgo trys mūsų bendros tarnybos me tai. Su gėda prisipažįstu, kad paskutiniu laiku nutrūko mano ryšiai su Danguole ir Rita. Ta čiau aš' jas dar surasiu ir mes susitiksime musų Tėvynės sosti nėje Maskvoje. Tai bus senų draugų susitikimas, kurių drau gystės nepajėgė išardyti nei nuo tolis, nei laikas.

musų

Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Programoje sakoma: „Išplėstinės komunizmo statybos laikotarpiu didėja visuomeninių organizacijų vaidmuo. .. plėsti visuomeninių organizacijų, ypač liaudies draugovių, draugiškų teismų veiklą, stiprinti viešą ją t v a r k ą“. Nepaslaptis, kad liaudies drau govės vaidmuo mūsų gyvenime vis didėja. Tai naujas komuniz mo daigas, einant į tolesnį de mokratijos vystymąsi, naujas žingsnis, kuris užtikrina visų visuomenės narių aktyvų daly vavimą valdyme. Kiekvienas iš mūsų dabar supranta kokią di delę visuomenie reikalingą pa reigą atlieka draugovininkas. Tūkstantinėje draugovininkų šei moje sėkmingai dirba ir musų Universiteto draugovininkai, ko vodami prieš pasitaikančius dar antivisuomeninius reiškinius. Šiais metais Gamtos mokslų fakulteto draugovininkams tenka budėti Aktų salėje. Fakultete yra 80 draugovininkų. Sudaryti 5 būriai (4 studentų ir 1 dėsty tojo). Be to, reikia poilsio vaka rų metu budėti savo fakultete, o taip pat šeštadieniais ir sek madieniais savo bendrabutyje. Paskaičiavus pasirodė, kad kiek vienam draugovininkui tenka budtėi į mėnesį bent 3 — 4 kar tus. Kartais dėl tam tikrų prie žasčių kai netaiku pranešama apie budėjimą, dar ne visi drau govininkai sąžinignai žiūri į sa vo pareiqas, arba kai kurie draugovininkai neturi laiko) pa reigingiesiems draugovininkams tenka budėti net 3 kartus iŠ eilės. Tad matome, kokį didelį vi suomenei naudingą darbą atlie ka draugovininkai, kartais atsi sakydami nuo savo poilsio ir malonumų. Tačiau ne visi tai supranta. Labai liūdna, kad mu sų studentų tarpe dar atsiran da tokių žmonių, žmonių su miesčioniškomis pažiūromis, ku rie į draugovininką žiuri nepa lankiai ir net nepagarbiai. Tenka paminėti tokį faktą. Visi mato ir žino (kurie ateina į Aktų sale), kas dedasi prie rū binės po šokių. Ir štai draugo vininkai pradėjo tvarkyti, ragin dami, kad visi sustotų į eilę ir nesigrūstų prie rūbų išdavimo lango. Atsirado tokių „išsipus čiusių“ panelių, kurios negalin čios pastovėti eilėje. Paprašius primygtinai, kad stotų į eilę, jos puolė isterijon, apšaukė „chamu“. Tokioms miesčioniškų pažiūrų studentėms reikia duoti deramą atkirtį. Sveiko proto žmogus niekaip negalėtų supras ti, kad kada žmonėms norima padaryti gero, jie patys tam priešinasi. O dar kaip dauguma buvo patenkinti, kad gražiai, be jokio stumdymosi ir grudimosi atsiėmė savo rūbus. Kai kurie studentai sako, kad draugovininkai nemandagus, var toja prievartą. Pirmiausia tenka paklausti šių studentų, ką rei kia daryti Jeigu žmogus nenori paklusti visuomeninei tvarkai. Kyla pagrįstas klausimas — kam gi tada reikalinga draugo vė? Ką daryti su tokiais, kurie užmiršta, kad yra durys ir len-

AUSUS būrys Universiteto dvirati ninkų įsiliejo J Vilniaus miesto dvira čių sporto varžybas. Net penkiolika šios sporto šakos mėgėjų dalyvavo fizinio paruošimo varžybose. Visi mūsų sportininkai, įvykdę fiznio paruošimo pratimų normaty vus, startavo dviračių krose. Jau mėnuo laiko, kai Universiteto dviratininkai treniruo jasi plente. Todėl į krosą jie stojo pilnai pasiruošę. Žinoma, krosas yra laimės daly kas: čia į sniegą įklimpai, čia ant ledo už važiavai — ir ant šono. Na, bet dviratinin kas turi mokėti ir virsti. Krose ne visada laimi pajėgiausi sporti ninkai. Taip atsitiko ir mūsų dviratininkams. Sįai Juozas Girdavainis (FMF I k.), ku ris keturis ratus ėjo antras, toli palikęs kitus dalyvius, finišavo gale. Mat, penktame rate jam sulūžo dviratis. Nesisekė ir mūsų pajė giam sportininkui J. Raullnaičiui (FMF II

studentė Z. Rabačiauskaitė miesto dviračių sporto varžybų nugalėto

LV 06817

Sukis

da pro langą ir dar girti, arba negerbia visuomeninio turto — laužo duris, daužo lanqus. O paprašai išeit’, pamėgini paju dinti, tuoj gausi smūgį. Ką ta da su tokiu daryti? Tenka nau doti prievartą. O pašalinis stebė tojas, matydamas kaip triukš madarys „išnešamas“ (nes kitaip jis nesiduoda), tuoj daro savo išvadas, priekaištauja, esą, drau govininkai nemandagūs. Ką da ryti tokiems piliečiams, kurie nenori klausyti ir laikytis tvar kos? Pasitaiko dar ir tokių, kurie net užstoja tvarkos laužytojus. Taip atsitiko kovo 4 d. su UMr studentu Bytautu, kuris puolė gelbėti savo draugą, nenorėju sį paklusti tvrkai. Teko pa naudoti prievartą. Moraliniame komunizmo statytojų kodekse sakoma: „Aukštas visuomeninės parei gos supratimas, nepakantumas visuomenės interesų pažeidi mams“. Kaip šias visuomenines pareigas supranta kiekvienas studentas? Aš manau, kad šias pareigas vienodai turi jausti ne tik draugovininkai, bet ir kiek vienas kultūringas žmogus. Ta čiau dalis mūsų studentijos toli gražu kitaip samprotauja, yra abejingi viskam, vadovaujasi at gyvenusiu supratimu: „Ne mano kiaulės, ne mano pupos“. Tai aiškiai pastebima vakarų metų Aktų salėje, kai chuliganą su draudžia tik draugovininkai ir tik tie, kurie budi. Aš manau, kad kiekvieno pareiga užkirsti kelią bet kokiems chuliganizmo pasireiškimams, ardantiems bendrą tvarką. Tačiau dauqumas galvoja, kad tai draugovininko pareiga. Tada pravartu paklaus ti, kuo gi skiriasi draugovi ninkas nuo kitų, kuo gi jis ypa tingas, kad jam tik vienam ten ka viską tvarkyti. Prašosi tokia išvada: tas, kuris abejingai žiūri į viską, smerkia drauqovininką. užtaria chuliganus — reiškia jis pats netoli nuo chuligano aroa pats toks yra. Todėl Bytautui drąsiai galima pasakyti, kad gindamas chuliganą, jis blogai visuomesupranta savo, kaip ir kad nės nario, pareigas jis’ pats irgi triukšmadarys ir išsišokėlis. Ar supranta savo pareigą visuomenei, teisės moks lų fakulteto I k. stud. Lukauskas, kuris norėjo apgauti savo draugus ir nusipirkt: bilietą be eilės. Be to, jis nenorėjo reaguo ti į draugovininkų pastabas. Te ko panaudoti prievartą. Ir kada už tokį eigesį buvo perduotas svarstyti liaudies draugovės ta rybai, chuliganiškai apšmeižė draugovininkus; girdi, jie buvę nusigėrę ir penkiese neįstengė palaikyti tvarkos. Tai savanau diška ir šlykštu. Drebėdamas dėl savo kailio, jis griebėsi net šmeižto. Tai labai žema. Su to kiais reiškiniais reikia griežtai kovoti. O šį įvykį stebėjo daug mer ginų ir net pritarė chuliganui (mat joms jis norėjo be eilės nupirkti bilietus). Ir dar kaip jos stojo ginti Lukauską, kalbėda mos apie draugovininkų neman dagumą. Ką gali jos kalbėti apie mandagumą, jeigu pačios norė-

jo nesąžininqu keliu Įsigyti bi lietus! Aš manau, kad ateityje reikia bausti ne tik chuliganus, bet ir tuos, kurie juos užjaučia ir savo veiksmais stengiasi jiems padėti. Jeiqu vakaras Aktų salėje blogai organizuojamas, pirmiau sia priekaištai tenka draugo vės nariams: kodėl tiek daug žmonių prileidote?! Kodėl nėra rūbininkų? Kodėl užrašyta: gros džiazas, o jo nėra? Ir kai pa teikiami tokie klausimai, tieiriog nepatogu ir nemalonu pasakyti, kad čia ne draugovininkų reika las. Čia mūsų visų reikalas. Ir reikia vieną kartą išaiškinti, kaip organizuojami vakarai Aktų salėje. Kiek kartų buvo sakyta, kad kultūros klubas neparduotų tiek daug bilietų arba nedalintų daug pakvietimų, tačiau pasaky mai, kaip žirniai į sieną. . . kurie kultūros klubo, komjauni mo ar profsąjungos komitetų at stovai pritaria, kad tikrai par normos, duodama bilietų virš viskas tačiau visi tyli ir vėl kartojasi. ir UniTenka priekaištauti versiteto liaudies draugovės kai kuriems atsakingiems asmenims bei tarybai. Jaučiasi, kad dirba tik Brunza ir Remeikis, o kur gi dingo tas aktyvus branduolys, kuris buvo praeitais metais? Kur dingo tokie reidai, kuriuose daž nai dalyvavo tarybos nariai? Dingo ugnelė. O kas kaltas? Kur dingo atsakingasis už Aktų salę iš tarybos? Kur gi atsakin gumas teisės mokslų fakulteto liaudies draugovės viršininko, kuris burba, būk tai draugovi ninkai pasikarščiavo ir neteisin gai pašalino iš Aktų salės chu liganą. Toks nerūpestingumas priveda prie to, kad triukšmadaris išėjęs „sausas“ dar išdrįs ta šmeižti draugovę. Manau, kad būtų laikas pakeisti apie draugovę blogą nuomonę, jog ji tik ir daranti klaidas. Žinoma, draugovininkai gali suklysti. Ta čiau, jeigu vieni bausime tvar kos laužytojus, o kiti qmsime, tai tvarkos tikrai nebus, nebus ir užsidegimo darbu. Daug dar trūkumų yra atskirų draugovininkų darbe. Pagrindi nis trūkumas, tai principingu mo stoka, pasitaiko dar liberališkumo faktų. Kitas trūkumas, kad draugovininkai „gėdijasi“ raudono raiščio (paskutiniu me tu tas baigiama išgyvendinti). Nežiūrint visų .tu trūkumų, mūsų fakultete yra tvirtas ko vingas draugovininkų būrys, kuris negailestingai kovoja su visais viešosios tvarkos pažeidi mais. Baigdamas noriu pakviesti vi sus Universiteto studentus prisi dėti prie to, kad musų laisva laikiai butų turiningi ir įdomus, kad nelauktume, kad kas nors juos pagerintų, o gerintume pa tys. Bukime kultūringi ir su praskime atsakingą ir sunkų draugovininko darbą. „Nepra eiti pro šalį, pro kiekvieną vie šosios tvarkos pažeidimą! Toks turi būti mūsų šūkis. M. DABKEVIČIUS GMF Liaudies Draugovės viršininkas

IV kurso studentas

PIRMIEJI

5. Aukštieji Tatrai. Kalnai, miškai, viešbučiai, sanatori jos. Viskas įdomu. O kada apie tai pasakoja žmogus, ku ris karo metu pats vadavo šias vietas, tada kiekvienas šios žemės kampelis darosi ypač artimas ir savas.

A. ČESNAVIČIAUS nuotr.

DRAUGYSTES VAKARAI

DAINOS IR ŠOKIO SUKURY Kas iš mūsų tarpo nemėgs ta šokti, dainuoti, linksmintis. Kam nemiela klausyti ge ros muzikos, gražiai dainuo jamos dainos, gėrėtis gerai atliekamais tautiniais šokiais ir žaidimais? Tačiau, kai ke liamas klausimas apie dalyva vimą kultūriniame fakulteto gyvenime, apie chorą, šokių bei dramos ratelius — rezul tatas visai kitoks. Dauguma yra tos nuomonės, kad tai ne reikalingas, per daug žemas dalykas. Svarbu kaip nors iš sisukti, pasilikti tik žiūrovu. Kas liečia dalyvavimą centri niuose kolektyvuose šito pasa kyti negalima. Bet kai reikia ginti fakulteto garbę, kažko dėl iniciatorių nematyti. Tiesa, šito negalima "taikyti visiems, ne, jokiu būdu. Mu sų fakultete yra žmonių, pa siruošusių visas jėgas atiduo ti už savo fakulteto garbę. Yra daug gerų choristų, šo kėjų, deklamatorių, bet ypa tingai džiugina tik ką susifor mavusi kapela — orkestrėlis. Negalima nesidžiaugiant kal bėti apie jos' narius: smulkininiką A. Sakalauską, gitaris tą J. Milašių, akordeonistą Danielių ir kt. Verta didžiuo tis šiais žmonėmis ir todėl.

kad jie patys, savo iniciatyva ėmėsi organizuoti kapelą. Ir ne vien turėdami tikslą pasi ruošti meno saviveiklos ap žiūrai, kiek norėdami pagy vinti fakulteto kulturinį gy venimą. Gaila, kad mūsų kultūros klubas neįstengia įsigyti rei kalingų instrumentų. Kas liečia visą fakulteto kultūrinį gyvenimą, galima drąsiai sakyti, kad šiuo metu stipriausios jėgos labiausiai įtemptas darbas — skiriamas ruošimuisi tarpfakultetiniai meno saviveiklos apžiurai. Ne minėsiu čia daugelio draugys tės* vakarų. organizuotų filolo gų iniciatyva Vilniuje bei už jo ribų, kolūkiuose ir gamyklo se, dabar, svarbu viena — tinkamai pasiruošti apžiurai. Belieka mūsų saviveiklinin kams dirbti labai kruopščiai ir aišku, sėkmingo debiuto. No riu pasiūlyti draugams filolo gams būti didesniais savojo fakulteto patriotais ginant ne vien Universiteto, bet ir fa kulteto garbę.

Praeitą šeštadienį _ tarybinės! lietuvių literatūros būrelis kar-! tu su literatūros ir kritikos bū! relių, Lazdijų literatų kvietimu.! dalyvavo literatūrinių rašinių! konkurso vakare Lazdijų vidų! rinėje mokykloje. Šiame vakare! mes papasakojome vietos litera! tams apie mūsų būrelių darbą! ir apie aktyviausius jo narius*! Taip pat V-jo kurso lituanistas! Algimantas Bučys perskaitė pra-! nešimą „Novatoriškumas lietuvių! poezijoje“. ! Vakare savo kūrybą skaitė! jaunieji Universiteto poetai M.•;! Martinaitis, Alf. Bukontas, D.! Kairys, Alg. Bučys, L. Šerėnas ! Savo kūrybą skaitė ir Lazdi ! jų vidurinės mokyklos literatai! šeštokė EI. Trakimavičiūtė, de ! šimtokė E. Palionytė, vienuoli!*-! tokas Vidas Marcinkevičius rg kiti. aktyviail Musų būrelio nariai rašinių; dalyvavo literatūrinių svarstyme ir nustatant konkurso vietas, davė literatams dauq| praktinių patarimų ir nurodė, esamus lazdijiečių kūrybos tru-| kumus bei klaidas. Lazdijų lite.-I ratai mus sutiko nepaprastail šiltai ir draugiškai. Tęsdami dari praeitų mejų pavasarį pradėtai draugystę su Lazdijų vidurinės! n^okyklos literatais, mūsų litera i tai ne tik sustiprino draugystės! ryšius, bet susitarė ir ateityje palaikyti kūrybinę draugystę. Tokj pat vakarą suruošėme ir Druskininkų vidurinėje mokyk loie, kur dalyvavo ne tik mo kiniai, bet ir miesto literatūros mylėtojai. J. LEVICKAS

A. LAUKAITYTĖ

IFF Kultūros klubo narė

DVIRATININKŲ

STARTAI k), Jam taip pat sugedo dviratis. Įdortiiaušiai susiklostė J. Bartkutės (FMF II k.) startas. Juzefą net tris kartus distancijoje keitė dviratį. Na, bet nesėkmės lydėjo ne vien tik mūsų sportininkus. Kiekvienam dalyviui te ko ne kartą persiversti per galvą ir panti£ial. Bet nugriūti į pusnį — vienas malo numas. Todėl nerasi nė vieno dviratininko, kuris nebūtų patenkintas kroso varžybomis. Na, o dabar apie pergales. Štai pirmakur sis fizmatas P. Knieža tapo Vilniaus miesto čempionu. Jis 10 km. nuotolį baigė per 23:35,0. Sekančios penkios vietos taip pat atiteko Universiteto vyrams. (Jų pagrindinis varžovas — VPI į varžybas atsiuntė tik vieną dalyvį). O kai Z. Rabačiauskaitė (IFF II k.) stojo į startą, tai niekas iš mūsiškių net neabejojo Zosės pergale. Ji daug dirbo žiemą. Zosė nėra praleidusi nė vienos tre niruotės. Visą kovo mėnesį ši dviratininkė, nebodama nepalankių oro sąlygų, važiuodavo į plentą. Todėl ir jos pergale prieš kitas Vilniaus merginas niekas neabejojo. Gerai padirbėjo ir kitos Universiteto mer girias. Nė vienos treniruotės nėra praleidusi J. Bartkutė (FMF II k.). Tai darbšti, daug žadanti sportininkė. Gerai užsirekomendavo pirmakursė fizmatė S. Bastytė. Ji treniruoja si tik pirmi metai — ir jau Vilniaus miesto rinktinėje. A. Puriškytė (FMF II k.), pui kiai startavusi praėjusių metų aukštųjų mo kyklų spartakiadoje, šiam krosui tinkamai nepasiruošė. Aldona, bevažinėdama toli plentu, truputį persišaldė ir susirgo gripu. Kroso distancijoje ji startavo gerai, bet lū žus J. Bartkutės dviračiui, atidavė jai savą jį. perai pasirodė varžybose ir antro kurso ekonmistė V. Rutkauskaitė, kuri startavo mergaičių grupėje. Jau sudaryta Vilniaus miesto rinktinė, ku ri vyks į Klaipėdą dalyvauti LTSR dvira čių krose. Nors mūsų vyrai ir užėmė penkias pirmas vietas, tačiau į rinktinę įtraukti tik trys (keletas pajėgių Vilniaus miesto dviračių meistrų ruošiasi TSRS daugiaudienėms pie tuose, ir jie sugrįš iš ten dalyvauti respub likos kroso pirmenybėse). Į rinktinę įtraukti

šie VVU studentai: P. Knieža, J. Girdvai nis, J. Raulinaitis (visi FMF studentai). Sudaryta ir moterų rinktinė, susidedanti iš penkių merginų. Iš Universiteto į Vilniaus miesto rinktinę pateko J. Bartkutė" ir S. Bastytė. Ir jaunių Vilniaus rinktinei atsto vaus filologė Z. Rabačiauskaitė. Mūsų dviratininkai balandžio 6 d. išvyks į Klaipėdą dalyvauti LTSR pavasario dvi račių krose. Sugrįžę iš Klaipėdos, jie star tuos Vilniaus miesto dviračių sezono atida rymo ple.-.j pirmenybėse. Kas pateks į mies to rinktinę, vyks į Šiaulius, į respublikin.1 sezono atidarymo lenktynes. Mūsų dviratininkų laukia įdomi sportinė vasara, įdomios varžybos. Šiais metais apie birželio pabaigą vyks tarprespublikinės mo terų daugiadienės lenktynės. Mes, be abejo. taip pat dalyvausime jose. O. BINTAM E

Universiteto dviratininkai: (antras iš. kairės) J Bakutis, toliau — J. Raulinaitis, P. Kwieža spor to salėje.

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir «TAPMBHHHC CTyREHTAC»

(«CoBeTCKnii cTyą.eHT»).

Knieža — Vilniaus miesto dviračių kroso čempionas — domisi ne vien tik dviračiu.

Redaktorius V. DENAS žurnalų leidyklos spaustuvėje Užs. Nr. 2052

OpraH BnabHioccKoro foc. yHHBepcmeTa, aap. r. BujibHioc, yji. VunBepcHTCTO, 3