MEDALIS LEKTORIAMS į TSRS Ministrų Tarybos 1969 gruodžio 19 d. nutarimu yra (steigtas S. Vavilovo me lą ai is. L Žymaus tarybinio moksliiinko, pirmojo visasąjunginės ■ žinijos" draugijos pirminlnfto. akademiko S. Vavilovo Biedalls bus įteikiamas kasmet 20—25 geriausiems lektoriams ut nuopelnus politinių ir mokslinių žinių skleidimo, ko| nunlstinio dirbančiųjų auklė| imo srityje, taip pat progreyviems užsienio šalių mokslii linkams. Šis medalis skiriamas Visasąjunginės „Žinijos" drau gijos valdybos nutarimu. Mūsų inf.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
CARVBIDIS
scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. kovo mėn. 20 d.
ONUTĖ TRAKAITĖ
PIRMŪNAI
< Ji — Teisės fakulteto trečiakursė. — Kodėl tu pasirinkai teisi ninko specialybę? — paklau sėme Onutės. — Mėgau visuomeninius mokslus. Būtų galima pridurti, kad jos žinios vidurinėje mokyk loje iš matematikos bei che mijos buvo neretai vertina mos penketu, bet... mėgsta mas buvo ir visuomeninis darbas. Tai, matyt, svarbiausia tam, kas savo gyvenimą ruo šiasi pašvęsti darbui teisėtvar-
kos organuose. Ne veltui ir dabar Onutė Trakaitė yra vie na iš aktyviausių visuomenininklų fakultete. Ji — kom jaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja, atsakinga už akademinį darbą, daug dėme sio skiria mokslinei velkiai. Jos pranešimas „Lenininiai ta rybinės santuokos ir šeimos teisės principai" šioje SMD konferencijoje teisės sekcijoje laimėjo II vietą. — Ar visuomeninė veikla netrukdo mokslui? — Ne. Tikrai ne. Dvi paskutinės sesijos išlaikytos labai gerai. A. SURBLYS A. BUCKAUS nuotr.
NUO PENKTADIENIO.. • Viename iš Istorijos fakulteto naujai atremon tuotų koridorių veikia bu vusio Žurnalistikos kated ros auklėtinio Mariaus Ba ranausko fotoparoda „10 dienų Londone". Parodoje eksponuojamas 61 auto riaus darbas. Mūsų inf.
nimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas R. Valentukevičius, Universite to darbo ir poilsio stovyk lų štabo viršininkas A. Dranenka, Pramonės fakulteto komjaunimo komiteto sek retorius K. Černiauskas lankėsi Alytaus ir Varėnos rajonų partijos komitetuo se,kur preliminariai susi tarta, kad Varėnos rajone bus organizuotos dvi ir Alytaus rajone viena dar bo ir poilsio stovykla. Mūsų inf.
• Ukrainos TSR Mokslų Kalbotyros Akademijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis filologijos mokslų kandidatas Anatoli jus Nepokupnas pirmadie • Praeitą sekmadienį nį skaitė paskaitą apie bal tistiką ir jos tyrinėjimus įvyko tradicinis Istorijos fakulteto meno saviveiklos TSRS. M. JUOZAITIS festivalis, skirtas V. Leni no 100-osioms gimimo me 9 VVU komjaunimo ko tinėms. Pirmąją vietą iškovojo mitetą pasiekė paskutinės žinios apie studentų pa pernykščiai laureatai — IV skaitas žiemos atostogų kurso žurnalistai, parodę metu. 540 studentų per žiūrovams teatrinę kompo skaitė respublikos mokyk ziciją „Sakėm, parašysim lose, kolūkiuose beveik knygą". Jiems fakulteto 700 paskaitų. Jie supažin prodekanė doc. G. Raguodino vietos gyventojus su tienė įteikė pagrindinį pe Universitetu ir jo specia reinamąjį prizą — didžiulę lybėmis, aiškino TSKP CK lietuvišką klumpę. Malonų siurprizą pateikė Tezes V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms, kal I kurso istorikai, užėmę bėjo populiariais mokslo prizinę antrąją vietą. Tre klausimais. Nemažai prane ti liko II k. istorikai. Geriausio skaitovo prizą šimų buvo skirta V. Leni no jubiliejui. Štai Fil. F. gavo pirmo kurso bibliote studentė Z. Zarinskaitė kininkė R. Mulaitė, deka skaitė paskaitą „Lenino pa nato prizas simpatiškiau veikslas tarybinėje litera siam atlikėjui atiteko II k. tūroje", A. Avižienytė „Le istorikui V. Baltrušaičiui. J. MAŽEIKIS ninas ir komjaunimas" ir kt. • Į Celiabinsko poli V. DARGUŽIS technikos instituto komjau • Praeitą savaitę įvyko nimo organizacijos atas konfe diplomantų skirstymas Ma kaitinę-rinkiminę rytoj išvyksta tematikos ir mechanikos renciją fakultete. Iš 104 penktakur Universiteto komjaunimo sių 27 paskirti LTSR Švie komiteto sekretorius J. Ka timo, 21 LTSR Aukštojo ir rosas ir sekretoriaus pava specialiojo mokslo ministe duotojas R. Valentukevirijų žinion. Kiti dirbs (vai čius. R. RYTIS siose kitose organizacijo • Trečiadienį į VDR se. Pirmadienį diplomantų išvyko Graifsvaldo uni skirstymas įvyko Chemijos versiteto studentų grupė, dalyvavusi mūsų SMD fakultete. konferencijoje. Mūsų inf. • Universiteto komjau-
IKI PENKTADIENIO
Inžinieriaus Garino laboratorijoje Lazerinės fizikos laboratori ja viena iš jauniausių Fizikos fakultete. Ji įkurta Maskvos Valstybinio Universiteto netie sinės optikos laboratorijos ini ciatyva, padedant TSRS Moks lų Akademijos nariui kores pondentui R. Chochlovui. Tai viena iš įdomesnių la boratorijų, priklausančių Radioflzikos katedrai, aprūpinta nauja aparatūra. Laboratorijai vadovauja geri šios srities spe cialistai — fizikos-matemati kos mokslų kandidatai A. Piskarskis, R. Rakauskas, vyr. dėst. E. Maldutis. Jų atlikti la zerinės fizikos darbai buvo ne kartų publikuojami tarybi niuose bei užsienio moksliniuose žurnaluose, skaitomi konferencijose. Jie sprendžia (vairias problemas, susijusias su lazerių veikimu ir jų pa naudojimu, šefuoja studentus, atliekančius praktiką šioje la boratorijoje.
Nr. 9 (707)
Kaina 2 kp.
Į
Pasibaigė SMD XXII konferencija, skirta
V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms Kovo 11—14 dienomis Uni versitete vyko XXII studentų nokslinė konferencija, skirta /. Lenino 100-osioms gimimo netinėms. Šeštadienį, kovo 14 lieną, Aktų salėje buvo pakelbti rezultatai. Konferencijoje buvo per kasyta 439 moksliniai praešimai 35 sekcijose. Tai 24 kartus daugiau, negu prieš 22 .etus vykusioje pirmoje SMD onferencijoje. Studentų darbai padeda įpręsti mokslines problemas, uk jiems vadovauja žinomi nokslininkai. Štai matematios sekcijos daugelio darbų adovais buvo profesoriai J. Kubilius ir V. Statulevičius, eorinės fizikos sekcijos — >rof. A. Jucys. Mūsų studentai bendradariauja su 53 šalies aukštosio ms mokyklomis. Konferencijos darbe dalyavo 2078 studentai ir 360 žstytojų, taip pat svečiai iš aningrado, Rygos, Lvovo, aku, Gorkio, Tartu, Kazanės alstybinių universitetų, Talio pedagoginio instituto, Vinias ir Minsko medicinos insu ltų. Pirmą kartą mūsų Universi'to istorijoje — svečiai iš /DR, iš Graifsvaldo universi?to. Konferencijos svečiai erskaitė 55 mokslinius dar ius, kurie paliko gerą įspūdį. Beveik kiekvienoje sekcijoe vyko įdomios diskusijos, uriose dalyvavo 578 studenai ir 179 dėstytojai. Gamtos fakultete buvo per skaityta 113 pranešimų, iš jų 1 lenininė tematika. Šio fakuleto 8 moksliniams darbams įkirtos pirmosios vietos. Ypač rtžymėtini šie darbai: IV k. studento V. Januškos „V. Le ninas ir geologija", mokslinis vadovas doc. R. Tarvydas. Darbe išanalizuota V. Lenino veikla, organizuojant TSRS geologinius tyrimus. V k. stu dento K. Žuko ir IV k. studen tės M. Aidukaitės darbas „Al kilinto tiamino inaktyvacija dygstančiuose Arabidopsis thaliana (L.) sėklose",’ vadovas biologijos m. kand. V. Rančelis.
Nauja tematika labai sūdo mino studentus. Čia užsuku bet kuriuo metu galima rast besidarbuojančius vaikinus — V. Mačiulj, V. Kabelką, T Tomkevičlų ir kitus. Labora torijoje jie atlieka (vairiu' bandymus. Nors nuo laboratorijos Įkurimo pradžios praėjo vos vleneri metai, tačiau jau galima džiaugtis pasiektais rezultatais Dabar laboratorijos pagrin dinė mokslinė kryptis — perderinamų lazerių tyrimas ir naujų aktyvių medžiagų laze riams ir lazerių spinduliavimo valdymui paieškos. Paraleliai daromi labai įdomūs eksperimentai: lazeriai panaudojami kristalų pramušimo ir jų neEkonomikos fakultete buvo tiesinių savyblų tyrimui. St. ADOMAITYTE perskaityti 64 pranešimai 5iose sekcijose. Iš jų 8— le A. DARGŪNO nuotraukoje: ninine tematika. laboratorijoje diplomantas V. Medicinos fakultete perskai Mačiulis. tyta 61 pranešimas penkiose
sekcijose. Atžymėtini praneši mai: VI k. studento R. Žu kausko ir II k. studentės R. Stuokaitės „Seksualinės dife renciacijos įtaka kai kurioms kūno proporcijoms", mokslinis vadovas doc. S. Pavilonis. Sis darbas yra savarankiškai jų atliktų tyrimų apibendrini mas, išvados turi mokslinę vertę. Darbas tinkamas spaus dinti mokslinėje spaudoje. VI k. studentės D. Survilaitės „Tėvų amžiaus įtaka vaikų šizofrenijai", mokslinis vado vas asistentas A. Dembinskas Darbas iškelia naują proble mą, iki šiol nenagrinėtą TSRS. Fizikos fakultete trijose sek cijose perskaityti 48 praneši mai, iš jų 4 — leninine te matika. Filologijos fakultete per skaityta 43 pranešimai šešiose sekcijose. Leninine tematika čia perskaityta 11 pranešimų. Istorijos fakultete perskaity ta 40 pranešimų dviejose sek cijose. Šiame fakultete 23 darbai skirti V. Lenino teori nio palikimo studijavimui. Atžymėtini darbai: IV k. stu dento A. Nesavo „XIX a. ant ros pusės liberalinio judėjimo Rusijoje įvertinimas V. Leni no raštuose", mokslinis vado vas ist. m. kand. R. Vėbra. II k. studento S. Pamerneckio „Lenininė politika nacionali niu klausimu naujo revoliuci nio pakilimo laikotarpiu (1910 —1914 m), „mokslinis vado vas vyr. dėst. V. Lesčius. III k. studentės K. Jasiukaitės „WU komjaunimo organizacijos veikla (1951—1958 m"), moks linis vadovas vyr. dėst. P. Vit kauskas.
Chemijos fakultete perskai tyti 24 pranešimai dviejose sekcijose. Teisės fakultete perskaityta 17 pranešimų vie noje sekcijoje. Leninine te matika šis fakultetas paruošė 5 pranešimus. Šeštadienį Aktų salėje įvy kusiame vakare konferencijos rezultatus apibendrino proJ rektorius doc. J. Grigonis, Koncertavo Universiteto dainų ir šokių ansamblis. G. MARKEVlClOTĖ II k. žurnalistė
TARYBINIS STUDENTAS
J Mt
STUDENTŲ AUKLĖJIMAS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS
IEŠKOME BENDROS KALBOS Buvusiame Ekonomikos fa komjaunimo komiteto narių — kultete mokymosi reikalai nie 3,9. Visi šie skaičiai rodo, ko nedžiugino. Per semestrą kad „populiariausias" pažy ekonomistai stebino visus blo mys fakultete — trejetas. Už ga akademine drausme. Pas jo slypi pasyvus studentų po kutiniosios sesijas rezultatai žiūris į mokymąsi. Visos parodė, kad padėtis nesitaiso. anksčiau naudotos priemonės Peršasi išvada, kad' šio fa nepagerino padėties. Peršasi kulteto dekanatas, visuomeni išvada — reikia dirbti toliau. nės organizacijos blogai dir Bet kaip? Ar viskas priklauso bo akademinį darbą, mažai nuo komjaunimo organizaci arba visai nesirūpino studijo jos pastangų, ar vien tik mis. Tačiau mūsų dekanatas mes galim pataisyti padėtį? dirbo nė kiek ne mažiau, ne Atsakymą į šį klausimą davė V VU komjaunimo komiteto gu kitų fakultetų. Kai kalbama apie visuome sekretorius J. Karosas savo ninių organizacijų ir > ypač kalboje XVI Lietuvos komjau komjaunimo akademinį darbą, nimo suvažiavime. Studentų prieinama vienintelė išvada mokymosi pažangumas yra —■ jokio darbo grupėse, ne kompleksinis dalykas. Ir vi svarstomi skolininkai ir pan. suomeninėms organizacijoms Antai Teisės fak. komjaunimo priklauso tam tikra apibrėžta biuro sekretorius A. Ablingis vieta. Kalbant apie kamjauni teigia, kad tiek mūsų kom- mo organizacijos veiklą šiuo • jaunimo organizaęija, tiek klausimu, reikia kalbėti ir studentų profsąjunga . „laiko apie kitas sąlygas. Visų pirma svarbiausiu uždaviniu tik pa tai mokymosi organizacija. skaitų lankomumo žymėjimą ir Tai yra bazė, kuria remiasi biuletenių leidimą11,, („T S" komjaunimo organizacija sa Nr, 6, str. „Apsileidimą vadi vo darbe. Ir ji priklauso ne name „problema"). .Tokį pasi nuo komjaunimo organizacijos sakymą reikia klasifikuoti norų ar siekių. Dabartinis mo kaip pavyzdį, pasakytą „iš kymosi proceso organizavimas inercijos". Atseit, jęigu mo turi nemažų trūkumų. „Pa kymosi reikalai blogi, tai ir grindinis trūkumas yra tas, kad per mažas studentijos su nieko nedaroma. interesuotumas mokymusi. Ki Kaip ir 1968/69 m. m., taip taip sakant, studento atsa ir per šių mokslo metų rudens komybė už studijas akcentuo semestrą buvusiame Ekonomi jama silpnai. Egzistuojant da kos fakultete dirbo akademinė bartinei mokymo sistemai, vi komisija, kuri svarstė, kaip si studentai, kurie įstojo į laikomi kolokviumai, kovojo aukštąją mokyklą, turi ją su paskaitų praleidinėtoj ais. baigti, gauti diplomą. Aišku, Buvo rašomi laiškai blogai ir esant tokiai padėčiai, komjau gerai besimokančių studentų nimo organizacijos auklėjamo tėvams. Tiesa, daugeliu atvejų priemonės ne visais at ryšys su tėvais buvo vienpu sios vejais tampa efektyvios". sis. Akademinis darbas buvo Suprasdami, kad ne viskas nagrinėjamas grupėse, kated nuo mūsų priklauso, jokiu bū rų posėdžiuose. Daugumoje jų du negalim pateisinti savo dalyvaudavo kamjaunimo ko bejėgiškumo arba apsileidimo. miteto narys, atsakingas už Atvirkščiai, mes turim surasti tos ar kitos' specialybės dar visų pirma bendrą kalbą su bą. kitomis visuomeninėmis orga O sesijos rezultatai buvo nizacijomis ir dekanatais bei vėl blogi. Vadinasi, ne viską katedromis. Tai, be abejo, pa padarėme... dės surasti geresnius kelius Jeigu imtume nagrinėti pra studentų pažangumui page ėjusios sesijos rezultatus Pra rinti. Nesinori sutikti ir su A. monės ekonomikos fakultete Ablingio nuomone, kad aka pagal pažangumą, tai vaizdas demine drausme turi rūpin būtų nors ir nekoks, bet eko tis tik komjaunimo organiza nomistams įprastas. Bet jau cija. Tai, kad iš blogo studen blogiau, jeigu panagrinėsime to nebus gero specialisto, jau grupių, kursų pažymių vidur dina ne tik komjaunimo orga kius. Jis svyruoja nuo 2,8 blo nizaciją, bet ir dekanatą, ir giausioje grupėje iki 3,8 ge katedras. Čia tinka paminėti riausioje. Bendras vidurkis VLKJS CK sekretorės T. Kufakultete apie 3,3. cenkos žodžius, pasakytus Pramonės ekonomikos fa LLKJS XVI suvažiavime, ga kultete šiuo metu yra dvi mybos efektyvumo kėlimo specialybės: pramonės plana klausmu: „Giliau, labiau sin vimo (vidurkis 3,7) ir darbo chroniškai su administracija ekonomikos (vidurkis 3,25). O bei kitomis organizacijomis štai fakulteto aktyvo pažymių planuoti mūsų darbus, idant vidurkiai: proforgų — 3,6, se visi jie atliktų svarbiausia — niūnų — 3,7, gruporgų 3,8 ir keltų gamybos efektyvumą.
Žodžiu, dirbti ne greta ir ne pavadėliai, o kartu". Mano manymu, glaudus dekanato, partinės, studentų profsąjungos ir komjaunimo organizacijų bendradarbiavi mas gimsta mūsų fakultete per akademinę komisiją. Neseniai įvykęs fakulteto komjaunimo komiteto išplėsti nis posėdis mokymosi klausi mais kaip tik numatė stiprin ti šios komisijos veiklą. Buvo nutarta operatyviau reaguoti į akademinės drausmės laužy mą, lanksčiau taikyti įvairias poveikio priemones. Didžiausia dalis kamjauni mo komiteto pastangų turi bū ti nukreipta j grupes. Dėmesio centre turi būti grupės darbo planavimas, plano vykdymo kontrolė. Gana tiksliai apie tai išsireiškė savo straipsnyje J. Baltrušaitis ir A. Apynis („T S" Nr. 8, str. „Pastabos apie „problemas"). Anot jų, reikia .......stengtis sukurti akademinėse grupėse turinin gą darbo atmosferą". Tai la bai sunkus ir atsakingas dar bas. Tam tikslui turi tarnauti visos grupėje planuojamos priemonės. Jeigu užsiimsime tik plano stiliaus, formalumo dailinimu, tai tapsime tik for malistais. Žinoma, tvarka turi visur būti, bet ta tvarka plane negali būti mūsų tikslu. La biausiai akcentuoti grupių planuose reikia mokymosi rei kalus. Žinoma, negalima pa miršti ir politinio-ideologinio auklėjimo, bet reiktų darbą organizuoti tam tikru įvairių priemonių santykiu. Mokymosi prosesas yra ir studentijos auklėjimo, pasau lėžiūros formavimo procesas, jis labiausiai veikia studentą. Mokymasis yra politinis daly kas, todėl gal nevertėtų „triukšmauti" ir „varyti" iš grupės darbo plano kultūrinių pramoginių renginių. Visa bė da, kad jie tampa standarti niais. Beveik visų grupių pla nuose (bent buvusio Ekonomi kos fakulteto) jie skamba taip: .Aplankyti ir aptarti spektaklį, kino filmą, parodą. „Tai jau štampas ir niekada tokios, at siprašant priemonės, nebus įdomios, tuo labiau efekty vios. Panašiai ir su akademi niu darbu. Planuose jis pa krikštijamas, pvz., taip: „se sijos rezultatų svarstymas, koliokviumų eigos aptarimas, pasiruošimas ateinančiai sesi jai". Šios „etiketės" slepia neefektyvias priemones. O apie labiau naudingas priemo nes retai galvojama. Diskutuoti apie pseudoproblemas, tai jau ne darbo, o tuš čiažodžiavimo požymis, ne svarbu, kur tokia „problema" bebūtų keliama — ar akade minėje grupėje, ar fakulteto komjaunimo komitete, ar pa galiau konferencijoje. Dirbant visuomeninį darbą, negalima pamiršti, kad analizuoti padė tį, priimti nutarimus yra daug lengviau, negu juos vykdyti. Ir joks planas ar ataskaita pil nai neatspindės realios padė ties, nes tie patys duomenys gali būti įvairiai interpretuo jami. K. ČERNIAUSKAS Pramonės ekonomikos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius
1 DAINŲ VAKARĄ NUĖJUS Kovo 11 dieną Universi teto ramuvos Lietuvos isto rijos būrelis pakvietė mus į dainų vakarą. Ši graži iniciatyva kol kas tebėra pačioje užuomazgoje, kaip ir pati ramuva, žengianti pirmuosius žingsnius. Va karas visgi praėjo turinin-
gai ir įdomiai. Susirinku sieji su įdomumu žiūrėjo nuotraukas ir stebėjo su suktą filmuką apie žemai čių vaidynes. Paskui buvo aptartos būrelio darbo pagrindinės gairės, išklausyta keletas neseniai užrašytų į magne-
tofono juostelę zanavykų dainų. Labai pagyvino vakarą Etnografinis ansamblis. Jo veikla labai artima pačios ramuvos veiklai. Tad ir bendra kalba tuoj buvo rasta. Reikia pasakyti, jog nu-
IŠVYKOS • Nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, vadovau jamas respublikos n. a. A. Balčiūno, sekmadienį kon certavo Anykščiuose. J. SILAITĖ
Šeštadienį Universite to darbuotojų komjaunimo organizacijos nariai suruo
MES GRĮŠIM
S. Krivickas ne tik pasa koja. Pirmakursiai jau ap lankė profsąjungų rūmuo se LLKJS XVI suvažiavi mui skirtą parodą ir apžiū rėjo Ch. Levino 30-ties metų darbus su autoriumi, kuris įdomiai, prisiminda mas fotografavimo sąlygas, • Nuo pavasario se ištisus epizodus, komenta mestro prasidėjo I kurso vo savo kūrinius. žurnalistams fotoreportažo paskaitos. Dėstytojas E. TERVIDYTE šė ekskursiją į Kauną. Ap lankė naujai atidarytą M. K. Čiurlionio paveikslų galeriją, klausėsi jo muzi kos, apžiūrėjo A. Žmui dzinavičiaus velnių kolek ciją bei dailininko A. Poručio akvarelės parodą.
PRIE
STEBUKLINGO ŠALTINIO
Mokytojas. Su šios profesi jos žmoqumi mes susitinkame dar vaikystėje, kai septynme čiai peržengiame mokyklos slenkstį. Praeina metai, ir šir dingus padėkos žodžius taria me mokytojui, atsisveikinda mi su mokykla. Aukštojoje mokykloje mus vėl pasitinka gerumo pilna širdim mokyto jas. Tokia yra Rusų literatūros katedros docentė Elena Cirvinskienė, kurios jubiliejų šventėme praėjusią savaitę. Tą įsimintiną dieną jos pa sveikinti atėjo kolegos — Fi lologijos fakulteto įvairių ka tedrų dėstytojai. Šiltus nuo širdžius žodžius tarė fakulte to prodekanas J. Balkevičius. Savo mylimąją dėstytoją sveikino studentai rusistai. Nors Mažvydo salė buvo pil na pilnutėlė, ne visi galėjo ateiti pasveikinti jubiliatę. Tą vakarą savo mokytoją įvairio se respublikos mokyklose pri siminė rusų kalbos ir literatū ros mokytojai — mūsų uni versiteto auklėtiniai. Docentė ne tik supažindino savo mo kinius su literatūros klasikais, ji savo nepaprastų žinių ir milžiniškos meilės literatūrai dėka išmokė juos mylėti ir suprasti nuostabius XIX a. rašytojus L. Tolstojų, F. Dos tojevskį. — Ačiū jums už tai, kad mus atvedėte j sudėtingiausią ir įdomiausią XIX a. literatū ros pasaulį, — kalbėjo vy resniųjų kursų studentai. — Mes įsitikinę, kad dar ne kartą prašysime Jūsų pagal bos, ieškosime paramos ste buklingame jūsų paskaitų šal tinyje. Mes trupučiuką pavy dime jaunėliams, tiems, kurių dar laukia susitikimas su Ju mis. Pavydime, nes kiekvie nas susitikimas su jumis bu vo mums šventė. Taip, auditorijoje, kur dės to paskaitas Elena Čirvinskienė, tikrai nerasite laisvos vietos. Nė vienas pašalinis garsas netrukdo ramaus ty loko dėstytojos balso. Nė viename vadovėlyje nerasi tiek naujo ir įdomaus, kiek jos paskaitose. Ilgai erdvioje ir šviesioje salėje skambėjo sveikinimo žodžiai. Gėlės apklojo visą staliuką, už kurio sėdėjo ju biliatė. O paskui tą gražų pa vasario vakarą senojo Uni versiteto skliautais nuvingia vo nuaidėjo jos garbei „Il giausių metų. . T. FRIDMANO fotoreportažas
.tilus paskutinei dainai, va karo dalyviai skirstėsi tik rai patenkinti. Pasirodo daug yra puikių, dar ne žinomų ir negirdėtų liau dies dainų. Universiteto ramuvos Istorijos būrelio veikla ne apsiribos vien tik dainos vakarų rengimu ir naujų dainų mokymu. Bus orga nizuojami vakarai-susitikimai su žymiais kompozi toriais ir dainininkais, lie
tuvių liaudies dainų ger bėjais. Be to, paminėsime ir su Universitetu susiju sias mums brangias šven tes. Išeisime ir į gamtą. Žy giai, kuriuose rinksime dainas, užrašysime melodi jas, stebėsime sodžiaus bui tį, suteiks naujų jėgų mokslui. Etnografinę me džiagą rinkti nelengva. Bet su jaunatvišku entu
ziazmu viską galima pada ryti. Studente, jei myli gimtą jį kraštą ir liaudies dai ną, užsuk į sekantį dai nos vakarą. Nusivilti ne teks: prisimink — daina geriausias žmogaus drau gas. Vakarai rengiami tre čiadieniais, 20 vai. 30 min. Istorijos fak. 106 audito rijoje. S. BUCHAVECKAS
TARYBINIS STUDENTAI
3 pri.
JAUNĮJJV MOKSLININKĖJ
KALBA SMD 22-OSIOS KONFERENCIJOS DALYVIAI IR SVEČIAI
Švente
kos, jūsų studentų mokslinė konferencija. Aš nustebau, kai sužinojau, kad ši konferenci ja pačių studentų paruošta ir kad joje studentai vaidina pagrindinį vaidmenį. Jūsų pa tyrimas pravers ir mums. Da bar mūsų, Graifsvaldo, univer sitete ruošiamasi panašaus po būdžio konferencijai. Dar kartą dėkoju už svetin gumą, kuris mus visą laiką lydėjo Vilniuje.
| VERTINTI 105 darbai. I jų autoriai sekcijose už temę I—HI vietas, apdo vanoti Garbės raštais ir as meninėmis dovanomis. Ge riausius darbus siusime res publikiniam visuomeninių mokslų konkursui. Darbai, užėmę sekcijose pirmąsias vietas, keliaus į visasąjunginį konkursą. Antanas ADOMAITIS SMD Centrinės tarybos pirmininkas
specialistui. Pats analizuoji sprendžiamą problemą, bandai ką nors pasiūlyti... Visa tai labai priverčia galvoti. O tai jau gerail Aldona VAITKEVIČIŪTĖ Prekybos fakulteto diplomantė
daryti pačiu primityviausiu „rankiniu“ būdu. Būtų buvę skaičiavimo mašinos, darbą galėtum atlikti kur kas grei čiau ir mažiau įvairiapusių klaidų padarytum. IRMIAUSIA norėčiau pa Šis mano pranešimas — pa dėkoti už nuoširdų suti skutinis, skaitytas praėjusio kimą Vilniuje. Jūsų je konferencijoje. Ir norėčiau miestas puikus. Modernioji savo jaunesniems kolegoms pusė vykusiai harmonizuojasi priminti — nevenkite dirbti su senais pastatais ir rajonais. Viktoras PROLTAS Man, kaip medikui, didelį VDR Graifsvaldo universiteto UO 1968 m. į materiali mokslinį darbą. Jo rašymas asistentas nio skatinimo sistemą turi didelę reikšmę būsimam įspūdį paliko Vilniaus klinibuvo pervesta kelios respublikos prekybos įmonės, jų tarpe ir Vilniaus centrinis gastronomas. Aš savo darbe ir nagrinėjau materialinio skatinimo sistemos efektą mi nėtoje prekybos įmonėje. Dar be pateikiau keletą pasiūlymų, pvz., kad ir kasininkai būtų premijuoti iš materialinio ska tinimo fondo. Tų pasiūlymų buvo daugiau, bet jie labiau specifinio pobūdžio, ir manau, skaitytojus nėra prasmės jais varginti. Darbas buvo labai įdomus. Greičiausiai todėl, kad anks čiau minėta problema nebuvo nagrinėta. Šiek tiek dėl paties moksli A. BUCKAUS nuotraukoje: svečiai iš Graifsvaldo R. Gral fas ir J. Lanharmas su mūsų nio darbo rašymo „technikos". Mano darbe daug įvairiausių SMD tarybos pirmininku A. Adomaičiu ir Matematikos ir mechanikos fak. SMD tarybos , apskaičiavimų. Sunku viską pirmininku E. Monstavičiumi.
P
SLIDININKAI DAR NESIILSI
Praeitą sekmadienį Šiaulių apylinkėse, Bubių miškuose, vyko respublikos „Žalgirio" draugijos slidinėjimo pirme nybės, kuriose Vilniaus mies to rinktinės sudėtyje startavo ir Universiteto studentai. Šių varžybų išvakarėse mū sų merginos sprendė „šeimy ninį" ginčą, kam atiteks Uni versiteto čempionės vardas. Kaip jau buvo skelbta, pirmas startas buvo nesėkmingas — visos dalyvės pasiklydo. Šį kartą jos įveikė 3 km trasą Vingio parke. Geriausią laiką
parodė V k. gamtininke A. Še šetaitė, po jos liko II k. eko nomistė V. Dauginytė ir V k. gamtininke O. Bartkaitė. Komandinėje įskaitoje nu galėjo gamtininkės, antroje vietoje — matematikės, tre čioje — chemikės. Po dienos poilsio pajėgiau sios slidininkės startavo LSD „Žalgirio" pirmenybėse. 5 km distanciją gerai šliuožė II k. matematikė Z. “ Vasiliauskaitė, Ji jaunimo grupėje užėmė antrą vietą,. Jai buvo įteiktas pirmenybių sidabro medalis ir Nesisekė asmeninė dovana. < varžybų favoritei chemikei K. Urbonavičiūtei — ji šioje dis tancijoje pasiklydo. Matematikui Stasiui Raščiui
PAKELIUI Į KREPŠINIO TAURES įpusėjo WU krepšinio pirmenybės, skirtos V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms. Fakultetų komandos kovas pradėjo pogrupiuose. Šeštadienį, kovo 14 d., į aikštelę pirmieji išbėgo che mikų ir istorikų vyrų penke tukai. Istorikai visą laiką pir mavo ir laimėjo pirmą kėlinį rezultatu 20:19, o rungtynes 43:40. Gana įtemptai vyko ir ekonomistų-matematlkų dvikova. Rezultatas 62:45 (28:20) pir mųjų naudai. Kitos pirmosios dienos rungtynės baigėsi taip. Vyrai: FF-Fil. F 66:17, MF-GF 84:42. Istorikių ir gamtininkių susiti kimas neįvyko, nes nė viena komanda neatvyko pilnos su dėties. Jos tolimesnėse varžy bose nebedalyvaus. Sekmadienį tik po pratęsimo chemikai privertė pasiduoti teisininkus 51:50, nors visą laiką pirmavo. Dramatiškas buvo ir MMFIF vyrų komandų susitikimas.
Daugelis, tur būt, tikėjo pas tarųjų pergale. Pirmo kėlinio rezultatas 43:14... MMF nau dai. Antrame kėlinyje istori kai atidavė visas jėgas, ir skir tumas tirpte tirpo. Bet... pri trūko laiko. Galutinis rezulta tas 63:58 MMF naudai. Medicinos fak. merginos pirmo kėlinio 16 minutėje pra laimėjo matematikėms 4:10, o po to per 4 min. pelnė 12 taškų ir ,aimėjo kėlinį 16:13. Po pertra kos rungtynių baig tis abejonių nekėlė. Rezulta tas 48:19. Net 22 taškus nuga lėtojams pelnė medikė Z. Aksomitaitė. Kitos rungtynės: MF-Fil. F (vyrai) 103: 21, EF-ChF (mergi nos )37:19, FF-GF (vyrai) 63: :30. Pirmadienį žaidė vien merginos: Fil. F-TF 44:11 nu galėtojos kovos dėl pirmos vietos), EF-MF32:41, ChFMMF 28:31. Antradienį paaiškėjo antro vyrų pogrupio nugalė tojai. Tai medikai, įveikę fizi kus 61:51. B. STANISLOVAITIS
buvo įteiktas bronzos medalis už trečią vietą jaunimo tarpe. 20 km distancijoje. Jo koman dos draugas chemikas V. Vainilavičius buvo ketvirtas. 10 km distancijoje susirinko visos stipriausios respublikos slidininkės — moterys. Puikiai startavusi Anelė Šešetaitė už ėmė antrąją vietą. Ji buvo apdovanota sidabro medaliu ir asmenine dovana. Gerai šliuo žė jos komandos draugės V. Dauginytė ir O. Bartkaitė. Ateinantį šeštadienį ir sek madienį Universiteto slidinin kai dalyvaus Rygoje tradicinė se draugiškose varžybose su vietos universiteto slidinin kais. A. KUPČINSKAS
A. PRUSAKOVAS — ČEMPIONAS
Dvidešimt vienerių metų amžiaus sporto meistras, uni versiteto Matematikos ir mechanlkos fakulteto IV k. studentas A. Prusakovas tapo Lietuvos šimtalangių šaškių čempionu. Sekmadienį Vilniu je pasibaigusiame turnyre jis surinko 12,5 taško iš 15 gali mų. A. Prusakovas gavo teisę žaisti TSRS šimtalangių šaškių pirmenybių pusfinalyje.
utni (? ATSAKO RAKTELIS NE AUKSINIS
„T S" Nr. 7 buvo išspaus dintas bendrabučio Nr. 6 gy ventojų laiškas, „O buvo taip..." jame prašoma relake ij a padėti išsiaiškinti, kodėl bendrabutyje neveikia skaitykla. Laiške iškeltos pintys reikalauja eilės kornentarų ir patikslinimų, nes kai kurie faktai yra labai škraipyti. Antai laiške rašoma, kad skaitykla buvo atidaryta tik atėjus žiemos sesijai. Dienos šviesas lempos ben drabutyje buvo gautos 1969 m. spalio 14 d. (aktas Nr. 896) ir savaitės bėgy buvo įtaisytos skaitykloje (komendantas turi atitinka mą pažymą). Skaitykla buvo atidaryta spalio 22 d. Pasibaigus sesijai, įvyko bendrabučio tarybos posėdis, kuriame buvo nutarta (pro tokolas Nr. 10) skaityklą uždaryti (atostogų metu), o po atostogų atidaryti tada, kai tarybai bus pareikštas bent vienas gyventojų pa geidavimas joję mokytis. (Pabraukta red.). Įdomu, kad iš 22-iejų bendrabučio gyven tojų, parašiusių laišką, nė vie nas nesikreipė į tarybą dėl skaityklos atidarymo. Tiesa, vasario pabaigoje tarybos pir mininkas A. Orliukas rado ant budinčiojo stailo padėtą raštelį ir po dešimties minu čių skaityklą atidarė. Ji ati daryta ir šiandien. Laiške minima, kad bend rabutyje esantis marksizmoleninizmo kabinetas dažnai būna „po spyna". O iš tikrųjų šiemet kalbinėtas nedirbo 5 dienas, nes darbuotoja sirgo 'nedarbingumo lapelis, duo tas 7-ioms dienoms, buvo pa teiktas Filologijos fakulteto dekanatui, dabar turėtų būti kadrų Skyriuje). Nors kabine to darbo laikas 16—22 vai., tačiau dažnai dirba net iki 22,30 vai. ir ilgiau. Laiško autoriai skundėsi, kad kabineto patalpos ma-
VYTAUTAS MARKUS I merginas į VLKJS, išvysto platų darbą studentų tarpe. 1948 m. Medicinos fakulteto komjaunuoliai išrenka jį, II kurso studentą, fakulteto kom jaunimo organizacijos sekreto riumi. Šias pareigas jis gar bingai ėjo iki 1951 metų. Darbštus, valingas, aktyvus studentas medikas greit pelnė daugelio Vilniaus m. kom jaunuolių pasitikėjimą — 1951 m. jie išrenka jį Lietu vos LKJS Vilniaus m. Lenino rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi, o 1952 m. Vil niaus m. komunistai išrenka jį Lietuvos KP Vilniaus m. Leni no rajono komiteto biuro na Sunki liga š. m. kovo 15 d. riu. Vytautas ir šias pareigas išsinešė vieną iš geriausių mokamai derino su studijomis mūsų Alma Mater' auklėtinių ir 1953 m. baigė mūsų univer — Medicinos darbuotojų prof siteto Medicinos fakultetą su sąjungos respublikinio komite pagyrimu. Jauną, gabų, energingą gy to pirmininką, kandidatą į Vi sasąjunginės profesinių są dytoją, turintį didelę organiza jungų Centro tarybos narius, cinio darbo patirtį, skirstymo Medicinos darbuotojų profsą komisija nukreipia dirbti Vil jungos Centro komiteto ir Lie niaus miesto Sveikatos apsau tuvos Respublikinės profesinių gos skyriaus vedėjo pavaduo sąjungų tarybos narį, Lietuvos toju, bet jau 1955 m. Vilniaus TSR Sveikatos apsaugos mi m. Darbo žmonių deputatų ta nisterijos ir kurortų valdymo ryba išrenka Vytautą Narkų tarybos kolegijų narį, TSKP Vykdomojo komiteto atsakin narį nuo 1952 metų Vytautą gu sekretoriumi, o 1957 m. lapkričio mėn. respublikos Narkų. Gimė V. Narkus 1928 m. ba medikai išrenka jį Medicinos landžio 22 d. Mažeikių apskri darbuotojų profsąjungos res ties, Sedos valsčiaus Ivoniškės publikinio komiteto pirminin kaime, vargingo valstiečio šei ku. Šiose pareigose dar labiau moje. Vytautas anksti pajuto atsiskleidė jo žmogiškumas, karčią beturčio dalį. Jau mo organizacinis talentas ir gabu kydamasis Sedos vidurinėje mai. Šias pareigas jis ėjo iki mokykloje, buvo priverstas paskutinės dienos. Partija ir vyriausybė aukš pelnyti sau duoną: dirbo buožėms. Tik 1944 m. išvadavus tai įvertino Vytauto Narkaus Lietuvą, jam, kaip ir dauge nuopelnus, ugdant komjauni liui Lietuvos jaunuolių, atsi mo eiles, tobulinant komjau veria plačios galimybės mo nimo darbą ir auklėjant jau kytis. Pradžioje jis tęsia moks nuolius komunistine dvasia lus Ylakiuose ir Sedoje, o pokario metais bei rūpinimąsi 1946 metais įstoja į parengia respublikos sveikatos apsauga. muosius darbininkų ir valstie Jis apdovanotas medaliu „Už čių kursus prie Vilniaus uni šaunų darbą", Lietuvos TSR versiteto. Sėkmingai baigęs Aukščiausiosios Tarybos Pre per metus 2-jų klasių kursą zidiumo Garbės raštu bei ir gavęs brandos atestatą, jis VPSCT, Medicinos darbuoto tų pačių metų rudenį įstoja į jų profsąjungos CK ir Lietu Vilniaus universiteto Medici vos Respublikinės profesinių nos fakultetą. Jau pirmomis sąjungų tarybos garbės raš studijų dienomis plačiai iš tais. Vytautas Narkus buvo ga siskleidė organizaciniai Vytauto sugebėjimai, Būdamas bus organizatorius, sumanus komjaunuoliu nuo 1946 šie profsąjunginis veikėjas, va tų, kartu su kitais to mete dovas, nuoširdus draugas. Universiteto komjaunuoliais Šviesus jo atminimas visada jis, burdamas jaunuolius ir liks mūsų širdyse. J. BARZDAITIS, A. BOLOTINAS, A. BURKAUSKAS. Z. DAUNIENĖ, J. GRIGONIS, A. JABLONSKIS, ST. JAN KAUSKAS. v. V. KYBARTAS, L. KRAUCEVICIUS, R. KRUTULYTĖ, J. KUBILIUS, S. LAZUTKA, S. LISENKAITĖ, E. NEKRAŠAS, S. POVILONIS. A. RAUDELIONAS. V. STATULEVICIUS, L. STEPONAITIENĖ, PR. SKRUIBIS, L. SUDAVICIENĖ, BR. SUDAVICIUS, V. SCEMELIOVAS.
žokos ir negali sutalpinti gy ventojų, norinčių skaityti. Ir vis tik kabinetas buvo per pildytas tik lapkričio mėnesį ir sesijos metu (sausio mėn), o po atostogų pilna niekad ne buvo, ir laisvų vietų yra daug. Studentai marksizmoleninizmo kabinete knygų ima daug, bet išsineša dau giausia j kambarius, o kabinete skaito tik nedidelė jų dalis, o kartais ir visai čia nematyti studentų, Reikėjo tik laiško autoriams čia dažniau lankytis. Skaityklos negaila nei Ta rybai, nei komendantui. Laiš ko gale buvo klausiama: „Tai kur šuo pakastas"? I šį klausimą galėjo rasti atsakymą ir 22 laiško autoriai. Tik gailia, kad jo buvo ieškota labai jau aplinkiniais keliais. ST. TAMOŠIŪNAS WU bendrabučio Nr. 6 Tarybos narys
me bendrabučio Nr. 6 gy ventojų, rašiusių laišką, pa geidavimą. Bendrabučio ta rybos atsakymas irgi svarus — kas geriau taip skrupulin gai suskaičiuos dienas ir do kumentus. Ir vis dėlto nesu tinkam su S. Tamošiūno nuo mone, kad atsakymą J klausi mą „Kur šuo pakastas" buvo galima rasti einant ne „aplin kiniais keliais". Tai kas gi, jeigu ne pati taryba pasiūlė tokį būdą, priimdama nutari mą (protokolas Nr. 10), kurio priimti NETURĖJO TEISĖS. Bendrabučio komendantas S. Skuodis, tur būt, teisus, skųsdamasis netinkamu stu dentų elgesiu šioje skaityklo je. Šiuo atžvilgiu suprantami ir geri bendrabučio tarybos norai — įvesti joje tvarką. Bet būdo tai padaryti nepateisina me. Argi užrakinėję visas (ne tik skaityklos duris), mes bū sime apsidraudę nuo triukš madarių ir pan.? Bendrabučio REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Taryba bei komendantas ga Mes labai gerai supranta- lėtų rasti kitokių priemonių.
UNIVERSITETO TEATRE — REPETICIJOS
ARTAIS jau aptrintuo se romanuose skaitom apie kažkada rengtus poezijos vakarus. Didelė svetainė. Sidabriniai kandeliabrai. Fortepijonas. Frakuoti „salonų liūtai", gerų manierų damos. Ir tarp jų — poetas. Varganas alkanas poe tas, atėjęs čia sočios vakarie nės, priprašytas turtingo me cenato. Jis skaito eiles, damos mosuoja vėduoklėm, džentel menai atsainiai traukia cigarą. Pertrauka: laibapirštė gražuolė sėda prie fortepijono ir skam bina romansą. Paskui — da mos: „Koks puikus poetas! Bet koks išblyškęs! Džiova, ma tyt. .." Tokių variantų galėtų būti daugybė. Panašūs „poezijos vakarai" tarsi desertas prie vakarienės, gal būt, išgarsino ne vieną tikrą poetą. Tikrosios poezijos nepajėgė užgožti si-
K
ŠAUKIU SAVO VARDĄ dabro blizgesys ir Įmantrios šukuosenos. Bet skaitai tokį nuzulintą romaną ir darosi šleikščiai saldu. O
Poetui reikalinga tribūna ir šiandien. Gera pripažintiems, tituluotiems — jų ,,rinka" pla ti. O tiems, kurie pradeda, kopia per barjerus, nesėkmes? Jie paskaito eiles artimiau siam draugui, keliems drau gams, atsispausdina kartą, ki tą. Ne vien dėl to, kad, siektų išgarsėti: poezijai reikia skai tytojo ir klausytojo. Netgi poezijai, kuri „rašoma sau“ ir slepiama nuo svetimos akies. Patikėkime, kad ne noras reklamuotis ar išgarsėti suve dė būrelį jaunų žmonių j krū vą. Poezijai reikia klausytojo. Tegu visi išgirsta, kas jaudina poetą. Šią grupelę prie Universite-
to teatro subūrė režisierius L. Ciunis. Žmogus, apsivertęs darbais, repeticijomis, surado laiko jaunai poezijai, žinoda mas, kad gal būsimas vakaras ir nešaus patrankos šūviu, gal skeptiškas žiūrovas — svies įžūloką repliką. Atnauji nama pernykštė programa. Poetai vaikinai ir merginos, su nevienodu poezijos kraičiu, Skirtingomis viltimis. Aspiran tūros skyriaus darbuotojas Jonas Balčius (pernai WU diplomantas) — lėtas, skeptiš kas, nerodantis „gryno“ entu ziazmo. Bet jį atpažįsti eilėse — čia ir žodis tvirtas, ir jaus mas tikras. Sirgdama gripu iš Daugų, iš namų, j repeticiją atvažia vo Onutė Baliukonytė. Kukli, bet kai skaito eiles — visi nutyla, net pašnibždom išgirs tas posmas pasiekia ausį. Emocianalus, truputį artistiš-
VESTI AR NEVESTI? Dar ir šiandien gyva nuo monė, kad studentas — tai nebaigtas „žmogus", kitaip ta riant, „pasauliečiai" kiek iš aukšto žiūri į akademinį jauni mą. Ir štai šis „nebaigtas žmo gus" tuokiasi. Ne kiekvienas, suprantama, bet vedybos stu dentų tarpe vis dažnesnės. Tai gi, įdomu pažvelgti iš arčiau, kokios problemos iškyla po studentiškų vedybų. Prieš keletą metų du Kana dos studentų laikraščiai „Le
Ouartier Latln" („Lotynų kvar talas") ir „Le Carabln" („Šun daktaris") suruošė apklausą studentų tarpe. „Lotynų kvartalas" visų pir ma surinko žinias apie jauną sias poras visame Amerikos kontinente. Paaiškėjo, jog di džioji dauguma nuotakų — aš tuoniolikmetės, o jaunikiai — maždaug 21—22 metų am žiaus. Ankstyvos vedybos ypač pradėjo plisti po II Pa saulinio karo. Nuo 40-jų iki
A. ■
-X^r<4O44e0OO«44Oe&toOeOWM4eOOW>MOMMv<ivVO«MeOO4eOeOOeC0!
mmtiS
I. DAGIO nuotr.
50-ųjų šio amžiaus metų ve dusiųjų studentų skaičius Amerikos universitetuose pa dvigubėjo. Sociologai ištyrė, kad ankstyvos vedybos kur kas dažnesnės išsimokslinusių žmonių tarpe. Vedybų kreivė studentų tarpe vis kyla. Priežastis yra ir'ta, kad mūsų industrijos ir progreso amžiuje studijų lai kas vis ilgėja. 25 proc. studen tų baigia mokslus jau sukūrę šeimas. Studentas kuria šeimą ir jam iškyla daugybė problemų ir klausimų. Kur susirasti bu tą? Ar pritars vedyboms tė vai? Kaip pragyventi iš sti pendijos? Ir pagaliau — ar šeimyninis gyvenimas nepa kenks studijoms? Tėvų opozicija jaunave džiams paprastai didelės grės mės nekelia. Kaip taisyklė, tėvai atlyžta ir remia jauną šeimą. Ar vedybos trukdo, ar pa deda studijoms? „Lotynų kvartalo" apklausa rodo, kad dažniausiai vedybos palankiai veikia studijas. Pirmoji prie žastis beje, komiška — studen tai nemėgsta plauti indų. Kai žmona paprašo tai padaryti, jie staiga prisimena, kad rei-
kas Jonas Kalinauskas, fleg matiška ir tiek pat nuoširdi Nijolė Blaževičiūtė, ekspansy vioji Alma Karosaitė jau ne pirmi metai skrebina plunks ną. Kiekvienas siekia kalbėti savaip. O
Sitam vakare bus ir žvakės, ir fortepijono muzika. Nebus vėduoklių, vakarienės, saloni nių šokių. Estetikos katedros teatro sa lėje (iš čia po ginčų ką tik pavyko išprašyti ansamblie čius) repetuoja poezija. Prožektorius-pistoletas išplėšia iš tamsos veidą. Jaunieji akto riai skaito jaunuosius poetus. Irena Tumavičiūtė (dabar vo kiečių kalbos dėstytoja) dek lamuoja A. Karosaitės eiles. O paskui abi pasitraukusios nuošaliau tariasi. Ar taip? O gal šį įvaizdį labiau išryškin
kia pakartoti paskaitą, pasi ruošti seminarui ir pan. Kanadoje daugelis moterų dirba, kad galėtų padėti savo vyrams užbaigti studijas. Tai gi, vyrai įsisąmonina, kad jiems, žūt būt, reikia užbaigti mokslus ir įsigyti pelningą specialybę. Vėliau atsiranda noras įrodyti tėvams, kad ankstyvos vedybos nė kiek nepakentė studijoms, o atvirkš čiai — padėjo. Ypač palankiai susiklosto vedybinis gyveni mas, kai sutuoktiniai studijuo ja tą pačią mokslo šaką — bendri interesai, mokslinės problemos dar tvirčiau suce mentuoja jauną šeimą. Vedę studentai praranda daug mažiau laiko. Neberei kia skirti pasimatymų kitame miesto gale, atkrinta slaptos meilės aferos, iš dalies šokiai, daugiau laiko lieka studijoms. Tik maža apklaustųjų su tuoktinių dalis smerkia ly tinius santykius prieš sutuok tuves; jų nuomone, tai neigia mai atsiliepia šeimyniniam gyvenimui. Tuo tarpu nevedę studentai pripažįsta šiuos san tykius. „Lotynų kvartalas" pavyz džiais įrodo, kad studentiškos vedybos naudingos ir rašo: „Reikia remtis kitų patirtimi Tai atsargumo požymis. Je: bijote susikirsti per egzami nus, lieka viena išeitis: „VES TI!" Štai keletas klausimų iš apklausos lentelių:
STUDIJOS 1. Ar vedybinis gyvenimas padeda jūsų studijoms? 2. Ar studijoms lieka daugiau laiko nei prieš vedybas
TAIP
ŠEIMYNINIS GYVENIMAS 1. Ar turite vaikų? 2. Ar būtų lengviau, jei vaikų nebūtų? 3. Ar anksčiau tėvai pritarė vedyboms? 4. Ar pritaria dabar? 5. Jei reiktų pasirinkti iš nau jo, ar vestumėtės nebaigę studijų? 6. Ar balsuojate už studentų vedybas?
TAIP 52
SOCIALINIS ASPEKTAS 1. Ar susitinkate su senais draugais? 2. Ar dauguma jūsų draugų vedę? 3. Ar dažniau kur išeinate (teatras, kinas, svečiai), nei prieš vestuves? 4. Ar nesijaučiate izoliuotas nuo kurso, grupės.
TAIP
Kanadiečių laikraščio anke tos, kaip jau minėjome, at spindi tik vienos šalies patir tį, tačiau prisiminus teiginį, kad „studentai visame pasau lyje vienodi", daugelis anke tos davinių gal būtų panašūs ir kitur. Studentiškos vedybos ir su
NE
NEATSAKE
82
10
8
68
20
12
NE
NEATSAKĖ 48 —
44
50
6
30 75
32 —
38 25
10
82
12
66
8
22 NEATSAKE
NE
78
22
—
44
48
6
10
90
—
12
84
4
jomis susijusios problemos ak tualios, be abejo, ne vien Ka nadoje, bet ir visose šalyse, kur yra studijuojančio jauni mo. Pagal „Welt studenten nachrichten" paruošė J. KUNDROTAS
ti? Salės vidury prie nedide lio staliuko sėdi režisierius. Jis tarsi dirigentas : — Šviesą dešinėn! Taip, ant šitos mergaitės. Prašau skaityti, Nijole! Vėl ryškios šviesos. Taria si dėl kitos repeticijos: kuk lus rekvizitas, skelbimai, programos. O paskui gal j svečius pavažiuosim? Kad ir į Kauną? O gal žvakių nerei kia? Ir taip jų dabar visur pil na. Dabar šis poezijos vakaras tarsi neužbaigtas paveikslas. Kiekviena repeticija — nau jas ryškus potėpis. Ryškėja kontūrai, daiktai ir žmonės pamažu stojasi į savo vietas. Greitai pasirodys skelbimai. „Šaukiu savo vardą" — toks renginio motto. O kaip tie vardai suskambės, tegu spren džia klausytojas. Tik nesineškite j vakarą vėduoklių ir nepūskite abejingų „cigaro dūmų".
A. SlLINSKAITE
MARGAS STUDENTŲ
PASAULIS 1967 m. pradžioje Kauno žemės ūkio akademijos kom jaunuolių ir saviveiklininkų iniciatyva buvo suorganizuota estafetė „Pabaltijo tautų šokių puokštė Tau, Didysis Spali". Dvejus metus trijų respublikų žemės ūkio akademijų šokėjai koncertavo Kaune, o šiemet latviai ir lietuviai suvažiavo į Tartu miestą. Čia prasidėję draugystės ir šokių dienos tę sėsi Latvijoje, Jelgavoje, ir baigėsi Kaune. *
I
KPI Radioelektronikos fak. šefuoja Kauno rajono Kulau tuvos vid. mokyklą. Ši mokyk la ruošia daug įvairių ir įdo mių renginių, o radistai atei na į pagalbą. Neseniai abitu rientai šventė šimtadienį. Dau gelis jų galvoja stoti į aukštą sias mokyklas, todėl jau dabar domisi studentų gyvenimu. Mokykloje išleistas stendas, Davadintas „Nuotraukose — KPI studentai". Medžiagą jam surinko ir paruošė Radioelekt ronikos fak. studentai.
Tradicinėmis Maskvos uni versitete tapo žurnalistų, isto rikų, fizikų, chemikų šventės. Neseniai Filologijos fak. kom jaunimo aktyvas nusprendė kasmet švęsti Filologo dieną.
Pas Irkutsko universiteto studentus atėjo nauji dėstyto jai. Tai miesto ir srities kom jaunimo darbuotojai. Universi teto mokslinės tarybos ir VLKJS srities komiteto stu dentų skyriaus iniciatyva Isto rijos fakultete bus perskaitytas komjaunimo darbo teorijos ir praktikos paskaitų fakultatyvi nis kursas. Vasarą studentai atliks praktiką komjaunimo komitetuose.
Kq dengė barzda? Birbdamas ir šokinėdamas privažiavo autobusas. Su žviegė stabdžiai, atsidarė du rys. Žmonės pradėjo lipti: vy rai užleisdami moteris, mote rys priešais save stumdamos bamblius. Žodžiu, visi atrodė apgaubti reglamentuotos ra mybės, kurios niekas neišdrį so, o gal ir nenorėjo trukdy ti. Bet taip tik atrodė iš pra džių. Atokiau stovėjęs barz dotas vyriškis, kažkokių min čių genamas, staiga puolė į minią, prasispraudė prie durų, įbedė savo lokišką petį beli pančiai moteriškei į nugarą ir, lydimas vargšelės „dievu lėliau" įlipo į autobusą. Aišku, paskui įlipo dar kelios mote rėlės, senukas, bet barzdyla jų nematė — jis jau dairėsi sė dimos vietelės. Kaip tyčia lais va vieta buvo pačiame auto buso priekyje. Pagaliau viskas nurimo. Barzdotasis ramiai atsisėdo, autobusas truktelėjo... Pro autobuso viršų sunkėsi mels va šviesa, keleiviai sustingu siais veidais žiūrėjo pro lan gus, kartais tingiai persimes dami vienu kitu žodžiu. Ir šį kartą ramybė buvo ne visiems šventa. Mažylis, įsikibęs į mo tinos ranką, vis zirzė: — Mama, noliu sėst! Gerokai pagyvenęs vyriškis, netardamas nė žodžio, atsisto jo, pakėlė zirzlį ir pasodino į savo vietą. Žmonės tarsi pabu do iš sapno. Visų akys nukry po į gražų, baltą užrašą auto buso pirmgalyje „Vaikams ir invalidams", kurį savo pečiu dengė barzdotasis milžinas. Be žodžių visų smegenis persmel kė vien mintis. Praeidamas se nukas piktai sublykčiojo aki mis ir pro dantis iškošė: — Dvasios invalidas... Nežinau, ar tai buvo iš tik rųjų teisingai pasakyta, bet ir aš pasijutau nejaukiai. Mat, pro barzdos kraštelį mačiau savo universiteto ženkliuką jo atlape. A. RAZGONAS PF I k. studentas REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
J____________ _____ REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. Užs. Nr. 1190
LV 09921
GAUTI SANATORINIAI KELIALAPIAI 1. Į Druskininkus nuo ba landžio 24 d. iki gegužės 19 d. 2. Į Birštoną nuo IV. 15 iki V. 10 3. Į Birštoną nuo V. 6 iki V. 31.
POILSINIAI KELIALAPIAI 1. Į Lampėdžius nuo V. 14 iki V. 28. 2. I Lampėdžius nuo V. 29 iki VI. 12 Studentų profsąjungos na riams reikia apmokėti tik 30 proc. sanatorinio keliailapio kainos. Poilsinio kelialapio kaina 7,20 rub. Pareiškimai priimami WU studentų profkomitete iki balandžio 5 die nos. Studentų profkomitetas ZITAI GUDŽIONAITEI Jeiqu nuoširdi užuojauta qali palengvinti tavo skausmą, netekus mylimo tėvelio, priimk ją iš mū sų. MMF I k. 6qr. studentai ir vadovas I