Universitas Vilnensis, 2000 m. spalis Nr. 9 (1615)

hinc itur ad astro

<>— sh-1579niv^ S? / H

s

&

[o]

^?AS

universitas

N

/ 2000 m.

vilnensis

Spalis Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt < J

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 9 (1615)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

DELTA FONDO STIPENDIJOS VU STUDENTAMS PARAMA IR PADĖKA LIETUVAI

„ Universitas Vilnensis" redakcija nuoširdžiai dėkoja DELTA fondo pirmininkui dr. Fridolinui Scheuerle'i už suteiktą finansinę paramą laikraščiui.

Vilniaus universiteto bendradar­ biavimas su Vokietijos universite­ tais, aukštosiomis mokyklomis turi senas tradicijas. Pirmoji dvišalė su­ tartis pasirašyta su Greifsvaldo uni­ versitetu dar 1967 m., po to sutarta bendradarbiauti su Gėtės (Frank-t jiirto prie Maino) universitetu (su­ tartis pasirašyta 1982 m.). Paskel­ bus Lietuvos Nepriklausomybę ben­ dradarbiavimas su Vokietijos uni­ versitetais dar labiau išsiplėtė. Šian­ dien VU pagal dvišales sutartis mokslo ir studijų srityse bendradar­ biauja su 5 Vokietijos universitetais. Šiame straipsnyje norime supažin­

DELTA fondo pirmininkas dr. E Scheuerle su VU studentais 1997-1998 m. stipendiatais

Liana BINKAUSKIENĖ, Indrė KLIMKAITĖ Jau daugiau nei dešimtį metų kasmet keli Vilniaus universiteto studentai turi galimybę vienerius metus studijuoti Man­ heimo universitete. Šią puikią progą jiems

suteikia DELTA fondas, kuriam pirminin­ kauja dr. Fridolinas Scheuerle, Vilniaus universiteto Garbės senatorius, vadovau­ jantis DELTA koncernui, vienijančiam 17 kompiuterine įranga bei elektronika pre­ kiaujančių firmų Vokietijoje, Šveicarijo­

dinti skaitytojus su DELTA koncer­ no irfondo,Jinansuojančio VU stu­ dentų viešnages Vokietijoje, veikla bei papasakoti Vilniaus ir Manhei­ mo universitetų ryšių istorija.

Naujiena!!!

VU Kauno humanitarinio fakulteto puslapis 11 psl.

ŠIAME

NUMERYJE:

2

psi.

Universiteto aktualijos

3Z 8—9

psi.

VU bibliotekai - 430

13—14 psl.

Kultūros naujienos

15

psl. Žurnalistai pirmieji žengė į NATO

16

psl.

Svečiuose Užupio menininkai

(Katovicuose ir Krokuvoje), Rusijoje (Sankt Peterburge, vėliau - ir Mask­ voje) ir Lietuvoje (DELTA Baltica Vil­ niuje), kurios vėliau tapo dukterinėmis DELTA įmonėmis. Simboliška, kad pa­ matą bendradarbiavimui verslo srityje padėjo ir ryšiai su Vilniaus universite­ tu.

DELTA grupės veikla Lietuvoje naudinga mūsų šaliai keliais aspektais.

1994 rudenį užmegzti ryšiai su tuome­ tiniu banku „Hermis“, kuriam augant reikėjo automatizuoto duomenų apdo­ je, Rusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir kt. ša­ rojimo sistemos. Tokią sistemą EOS {Online BankingSystem) pasiūlė DEL­ lyse.

Dabartinio DELTA koncerno istorija TA specialistai. Įdiegus šią sistemą pa­ prasidėjo 1958 metais, kai buvo įsteigta gerintas ir pagreitintas klientų aptar­ firma EM-Geratebau GmbH, gaminusi navimas, sąskaitų ir duomenų tvarky­ elektros ir elektromechaninius prietai­ mas, pelno ir nuostolių skaičiavimas, sus. Nuo tų metų firmai vadovauja da­ valiutos apskaita ir kt. bartinis koncerno vadovas dr. Fridolinas Po Nepriklausomybės paskelbimo Scheuerle. Vėliau firma pradėjo specia­ 1991 metais Lietuvoje nutarta dalyvau­ lizuotis kompiuterinės įrangos ir siste­ ti pasaulio gyventojų surašyme. Norint mų gamyboje. Nuo 1983 m. EM-Gerate­ atlikti surašymą pagal europinius stan­ bau GmbHveikia kaip holdingo kompa­ dartus, reikėjo moderniausių techno­ nija DELTA firmų grupei. Per devyne­ logijų, nes rezultatai turėjo būti pateik­ rius metus (nuo 1980 iki 1989) ši firmų ti per tris mėnesius. Statistikos depar­ grupė išaugo nuo 15 iki 200 darbuotojų, tamentas prie Lietuvos Respublikos jos apyvarta - nuo 5 iki 70 mln. Vokieti­ Vyriausybės projekto partneriu pasirin­ jos markių per metus. Augančiai kom­ ko firmą DELTA Tronik, kurios pasiū­ panijai buvo ieškoma ir naujų rinkų. Taip lyta Image-Processing sistema su pro­ atsirado akcinės bendrovės Lenkijoje graminės įrangos paketu mOnSun/2

Kartu su VU dainų ir šokių ansambliu 1988 m. rugsėjo 16 d. Vokietijoje tada prasidėjo dr. F. Scheuerle’s draugystė su Vilniaus universitetu

pasirodė tinkamiausia šiam darbui.

DELTA Tronik programinė įranga pa­ siteisino, ją Statistikos departamentas ir toliau naudoja sąskaitoms sudary­ ti, tvarkyti ir archyvuoti.

Koncerno dukterinė firma DELTA Baltika įsikūrusi Vilniuje, Aušros Var­ tų g. 7 esančiame Bazilijonų vienuo­ lyne, kuriame dabar įsikūręs VGTU

Elektronikos fakultetas. Šios patalpos

pasirinktos neatsitiktinai. 1945 m. pava­ sarį II pasaulinio karo mūšiuose dabar­ tinis DELTA koncerno vadovas dr. Fri­ dolinas Scheuerle buvo sužeistas ir pate­ ko į rusų nelaisvę. Dalis belaisvių buvo perkelti į Vilnių, į Sluškų rūmus prie Ne­ ries, kur tuomet buvo lagerio ligoninė.

Nukelta Į 3 p.

2

Universitas Vilnensis

PROFESORIAI E. LIUBIMSKIS IR W. P. SCHMIDAS VU GARBĖS DAKTARAI Rugsėjo 26 dieną šv. Jonų bažnyčioje įvykusiame iškilmingame VU Tarybos posėdyje Garbės daktarų vardai suteikti dviem iški­ liems mokslininkams - prof. E. Liubimskiui ir prof. W. P. Schmidui. Profesoriai E. Liubimskis ir W. P. Schmidas yra ne tik iškilios mokslo pasaulio asmenybės - jie taip pat nepaprastai daug padė­ jo mūsų jauniesiems specialistams.

Sveikinami VU Garbės daktarai -prof. W. Schmidas (kairėje) irprof. E. Liubimskis (dešinėje). V Naujiko nuotr.

MIF dekanas prof. F. Ivanaus­ kas, pristatydamas prof. E. Liubimskį, pasakojo, kad jis - vienas žymiausių informatikos specialis­ tų Rusijoje, sukūręs pirmąjį AL­ GOL transliatorių buvusioje Ta­ rybų Sąjungoje, rūpinęsis pirmų­ jų nepilotuojamų ir pilotuojamų kosminių skrydžių kompiuterine įranga. Profesorius prisidėjo prie informatikos krypties formavimo

Vilniaus universitete. 19751994 m vadovaujat profesoriui buvo parengtos ir apgintos pen­ kios Vilniaus universiteto moks­ lininkų informatikos disertacijos.

Garsusis mokslininkas dėkoda­ mas kukliai prisipažino, kad, nors ir labai gerai pažįsta Lietuvą, Vil­ nių, ne kartą jautė senųjų Univer­ siteto sienų didybę, nė negalvo­ jo, kad kada nors bus šio garbin­

go Universiteto bendruomenės narys.

Prof. W. P. Schmidą pristatė FilF dekanas prof. B. Stundžia. „Man išties didelė garbė matyti, kaip profesorius W. P Schmidas -pasaulinio garso mokslininkas, nepaprastai nusipelnęs mokslui ir ryšiams tarp Lietuvos ir Vokie­ tijos kalbininkų - bus apvilktas Vilniaus universiteto toga“. De­ kanas pasakojo, kad Getingeno universiteto prof. W. P. Schmidas tyrinėja įvairias indoeuropiečių kalbotyros problemas. Ypač jį domina šių kalbų kilmės, tarpu­ savio ryšių, toponimikos klausi­ mai. Reikšmingiausias profeso­ riaus baltistikos darbas - atskira knyga išleista jo daktaro diserta­ cija „Baltų ir indoeuropiečių veiksmažodžio studijos“. Profe­ sorius redaguoja kalbotyros žur­ nalą „Indogermanische Forschungen“. Šiame žurnale savo darbus skelbia ir Lietuvos kalbi­ ninkai.

Lietuviškai į VU tarybą krei­ pęsis prof. W. P. Schmidas dėko­ damas teigė, kad jo sėkmė yra ir mūsų mokslininkų įvertinimas.

Iškilmingame VU tarybos po­ sėdyje Universiteto rektoriui prof. R. Pavilioniui leidinio „Kas yra kas Lietuvoje“ vyr. redakto­ rius Jonas Vitkauskas įteikė šio leidinio įsteigtą populiariausio 2000 m žmogaus mokslo ir švie­ timo srityje apdovanojimą. „U. V." inform.

Medicinos fakulteto Radiologijos centras skelbia konkursą antrinės ra­ diologijos rezidentūros vietai užimti Egzaminas įvyks š. m. spalio 19 d. 10 vai. Radiologijos centre (Santariškių g. 2). Dokumentus pateikti MF rezidentūros reikalų prodekanui doc. V. Šapokai: 1) prašymą Rektoriaus vardu; 2) aukštojo mokslo diplomo ir priedo nuorašą; 3) pirminės rezidentūros baigimo pažymėjimo nuorašą.

MFprodekanas rezidenturai doc. V. Šapoka

DĖMESIO!

2000 m. spalis

(Sveikiname Vilniaus universiteto Rektorių

prof. D. Pavilionį, išrinktą į LR (Seimą.

VU LANKĖSI NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI

Nobelio premijo laureatai W. Szymborska (viduryje) irCz. Miloszas (dešinėje) gyvai diskutavo apie poezijos esmę. V Naujiko nuotr.

Spalio 1-4 dienomis Lietu­ vos šviesuomenę nudžiugino trijų Nobelio literatūros pre­ mijos laureatų vizitas. Goethe ’s institutas ir Lenkų kultūros institutas į Vilnių pakvietė li­ teratus Gūnterį Grassą, Czeslawą Miloszą ir Wislawą Szymborską. Drauge su jais Vilniu­ je viešėjo ir Jeilio universiteto profesorius T. Venclova. Goethe’s instituto direktoriaus M. Walde’s teigimu, šį susitiki­ mą pavyko surengti tik todėl, kad rašytojai labai domisi vie­ nas kitu - juos vienija kultūros identiteto paieškos, kaltės ir atsakomybės, tėvynės netek­ ties temos. Susitikimas vaini­

kavo Goethe’s instituto rengiamą ciklą „Pokalbiai apie atminties at­ eitį“. Turtingoje svečių viešnagės programoje buvo numatytas ir jų kūrybos skaitymas Vilniaus uni­ versiteto teatro salėje. Deja, dėl biurokratinių kliūčių teko tenkin­ tis tik uždaru renginiu Bibliotekos P Smuglevičiaus salėje - diena vė­ liau nei buvo numatyta įvykusiu Cz. Miloszo ir W. Szymborskos (G. Grassas tuomet jau buvo išvy­ kęs į Kuršių Neriją) susitikimu su Lietuvos rašytojais ir vertėjais.

Susitikime Nobelio premijos laureatai diskutavo apie grynosios poezijos galimybę ir atsakė į Lie­ tuvos rašytojų užduotus klau­ simus. „U. V." inform.

LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRAI - 60 METŲ Filologijos fakultete spalio 5-6 dienomis vyko mokslinė konferencija „Lietuvių literatūra: pa­ grindiniai procesai irjų modeliavimas“, skirta VU Lietuvių literatūros katedros 60-mečiui.

Giedrė ŠMITIENĖ Pirmoji diena buvo labiau proginio pobūdžio, jos tema - Katedros istorija.

Katedros vedėjo Giedriaus Viliūno įžangos žodyje formuluoti šios dienos darbo tikslai-užfiksuoti ir kartu reflek­ tuoti turtingą Katedros praeitį, kol yra žmonių, prisimenančių Katedrą nuo pat jos įkūrimo Vilniaus universitete.

Antroji diena skirta bendrosioms lie­ tuvių literatūrologuos problemoms, jos tradicijai, metodologinei savivokai ir ak­ tualiausiems šiandienos uždaviniams.

Atgavus Vilnių, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fa­ kultetas, kartu ir jame buvusi Lietuvių kalbos ir literatūros kated ra buvo per­ kelta į senąjį Vilniaus universitetą. Ne­ trukus minėtoji katedra padalinta į dvi - Kalbos ir Literatūros. Pastaroji yra jubiliejų švenčiančios šiandieninės Lie­ tuvių literatūros katedros pradžia. Li­ tuanistų vaidmuo lietuviškajame Vil­ niaus universitete buvo išimtinai dide­ lis. Verta paminėti, kad kaip tik iš Lie­ tuvių literatūros katedros yra pirmasis atgautojo Vilniaus universiteto Rekto­ rius, profesorius Mykolas Biržiška; iš

Katedroje (iš kairės) A. Juršėnas, vyr. asist. D. Čio'čytė, doc. R. Tūtlytė, prof. V Daujotytė-Pakerienė, vyr. asist. A. Peluritytė Tikuišienė, doc. K. Urba.

jos atėjo pirmasis VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Vincas Mykolaits-Putinas, taip pat ir vienas pirmųjų VU bibliotekos direktorių doc. Vincas Maciūnas. Beje, Humani­ tarinių mokslų fakultetą pokaryje per­ tvarkius į Istorijos-filologijos fakultetą, pirmuoju jo dekanu taip pat tapo Lie­ tuvių literatūros katedros profesorius Kostas Korsakas.

Pagrindinė ankstyvosios Lietuvių literatūros katedros asmenybė - Vin­ cas Mykolaitis-Putinas. Jo kaip pro­ fesoriaus ir asmens bruožai ryškėjo ne vieno konferencijos kalbėtojo prane­ šime. Atskirai prof. Vincui Mykolai­ čiui buvo skirtas doc. Irenos Kostkevičiūtęs pranešimas „Putinas Lietuvių literatūros katedroje“. Juozo Girdzi­ jausko, Jono Šlekio, Jūratės Sprindytės, Leono Gudaičio kalbose prisimin­ ti kiti Katedros dėstytojai, kaip antai, minėtasis doc. V Maciūnas, prof. Jur­ gis Lebedys, doc. Adolfas Sprindis, vyr. dėst. Vanda Zaborskaitė. Konfe­ renciją itin praturtino mąstymo skaid­ rumu bei požiūrio platumu stebinusi vyresnioji karta. Prof. Vanda Zabors­ kaitė, prof. Donatas Sauka, prof. Mei­ lė Lukšienė ne tik dalinosi prisimini­ mais, bet ir gyvai reflektavo savo pa­ tirtį. Anuometinis Katedros darbas, ne vieno joje besidarbavusio suvok­ tas kaip kultūrinis pasipriešinimas, ne­ ramino politines instancijas. 19591961 metais įvyko didysis Katedros „valymas“, kai vienu užmoju iš Uni­ versiteto buvo išmestos net keturios

Katedros svečiai ir kolegos - (iš dešinės) prof. V Zaborskaitė, prof.

J. Girdzijauskas, doc. I. Kostkevičiūtė, VUKJIF doc.R. Karmalavičius.

dėstytojos - Vanda Zaborskaitė, Meilė Lukšienė, Aurelija Rabačiauskaitė, Irena Kostkevičiūtė.

Anot ne vieną pralinksminusios Solveigos Daugirdaitės pateiktos fe­ ministinės šio įvykio interpretacijos, inkvizicijos byla buvo iškelta ketu­ rioms „katedros raganoms“. Prof.

Viktorija Daujotyte-Pakerienė, ap­ žvelgusi pirmąsias katedroje apgin­ tas pokario lituanistines disertacijas, fiksavo, kaip jose formavosi priva­ lomą ideologinę retoriką apeinan­ tis kalbėjimo būdas. Susirinkusius itin sudomino doc. Ritos Tūtlytės pranešimas apie ligi šiol neįvardin­ tą, bet tarp Katedros dėstytojų gy­ vavusį vokiškosios hermeneutinės li­ teratūros interpretacijos metodą, nuo Putino, Zaborskaitės, Lebedžio laikų tebenaudojamą Viktorijos Daujotytės, Donato Saukos ir kitų šiandieninių Lietuvos literatūrologų, tarp jų ir pačios pranešimo autorės.

Antrąją konferencijos dieną li­ teratūrinės hermeneutikos proble­

matika jau šiandieninių humanitarinių mokslų kontekste buvo toliau nagrinė­ jama dr. Aušros Jurgutienės (praneši­ mas „Kūrinio supratimo problema po­ stmodernistinėje hermeneutikoje“). „Estetų“ ir „sociologų“ pozicijų susidū­ rimą sovietmečio literatūros kritikoje aptarė dr. Elena Baliutytė. Apie įvairias lietuvių mokslo problemas kalbėjo dr.

Artūras Tereškinas, dr. Vigmantas But­ kus, dokt. Jūra Avižonytė, Nijolė Keršytė, dr. Paulius Subačius. Lietuvių li­ teratūros katedros dėstytojai - dr. Auš­ ra Martišiūtė, dr. Dalia Ciočytė, doc.

Regimantas Tamošaitis, doc. Giedrius Viliūnas, dr. Audinga Peluritytė - pri­ statė įvairių laikotarpių literatūros pro­ ceso modeliavimo būdus bei principus.

Susidomėjusiems lieka pridurti, kad visi konferencijoje skaityti pranešimai bus paskelbti specialiame „Literatū­ ros“ žurnalo numeryje ir atskirame Ka­ tedros istorijai skirtame leidinyje, o šia proga surengta nuotraukų paroda Do­ nelaičio skaitykloje veiks dar visą šią sa­ vaitę.

3

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKAI - 430 METŲ Vilniaus universiteto biblioteka rugsėjo 20 dieną šventė garbingą 430 metą sukaktį Liana BINKAUSKIENĖ

„Biblioteka - tai ne knygos.

Biblioteka - tai žmonės. “ Šią dieną buvo nutarta pažy­ mėti P. Smuglevičiaus salėje. Iš­ kilią ir garbingą datą minėjo bibliotekos darbuotojai, VU rektorius prof. R. Pavilionis, prorektorius prof. B. Juodka, Universiteto administracija. Se­ nąją biblioteką savo apsilanky­ mu pagerbė poetas Justinas Marcinkevičius, prof. Jonas Ku­ bilius, buvęs bibliotekos direk­ torius Jurgis Tornau, prof. Christianas Winteris iš Vo­ kietijos, Lietuvos bibliotekinin­ kų draugijos pirmininkė Rima Gražienė, bibliotekininkė, spaudos tyrinėtoja dr. Barbora Vileišytė, Lietuvos nacionalinio

dailės muziejaus direkto­ rius Romualdas Budrys, Lietuvos didžiųjų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų di­ rektoriai. „Būti bibliotekoje visada ypatinga. Būti bibliotekoje šian­ dien, kai pažymime 430 metų sukaktį, daugiau negu ypatinga, - sveikinimo kalboje minėjo Universiteto rektorius. - Išsau-

DELTA FONDO STIPENDIJOS VU STUDENTAMS PARAMA IR PADĖKA LIETUVAI Atkelta iš 1 p.

1946 m. belaisviui/? Scheuerlei teko dirbti iš pradžių stogdengiu ir stikliumi, vėliau vertėju restau­ ruojant senąjį Bazilijonų vienuo­ lyną. Dabar, praėjus penkiasde­ šimčiai metų, ponas dr. F. Scheu­ erle vė\ rūpinasi vienuolyno restau­ ravimu - netrukus naujomis spal­ vomis sušvis tris graikų ortodoksų hierarchus - Bazilijų Didįjį, Gri­ gorijų iš Nacianco ir Joną Krizos­ tomą -vaizduojanti freska.

Dr. F. Scheuerle rūpinasi ne tik Lietuvos kultūros vertybių išsau­ gojimu. Jo rūpesčiu 1989 m. rug­ sėjo 12 d. įsteigtas DELTA fon­ das, turįs skatinti vokiečių ir lie­ tuvių tautos savitarpio supratimą, mokslinius mainus tarp Vilniaus ir Manheimo universitetų ir pri­ sidėti prie laimingesnės Europos ateities kūrimo. Iš šio fondo lėšų kasmet keturiems Vilniaus uni­

versiteto studentams skiriamos stipendijos vienerių metų studi­ joms Manheimo universitete.

Draugystė su šiuo universitetu užmegzta dar 1988 metais, kai Manheime vyko lietuvių-vokiečių kultūros dienos. Vokietijoje tąkart viešėjo 65 asmenų delegacija mokslininkai, menininkai, VU studentų dainų ir šokių ansamblis bei VU administracijos atstovai.

Tūomet ir gimė idėja, kaip DEL­ TA koncernas galėtų prisidėti už­ mezgant glaudesnius dviejų uni­ versitetų ryšius. Ši draugystė tę­ siasi iki šiol.

Vasarą Vilniaus universitete vie­ šėjęs DELTA koncerno vadovas dr. Fridolinas Scheuerle susitikime su akademinių reikalų prorekto­ riumi doc. S. Vengriu prisiminė šio bendradarbiavimo pradžią. Nuo to laiko jis bent kartą per metus sten­ giasi atvykti į Vilnių ir palaikyti ry­

goti biblioteką - tai išsaugoti šeimos, Valstybės ver­ tę. Leisti sunykti bibliotekai reiškia leisti sunykti dvasiai, pa­ daryti nepataisomą žalą.“ Šie rektoriaus žodžiai nuskambėjo tarsi įvertinimas to turto, kurį iš­ saugojo kartų kartos - nuo ka­ raliaus Žygimanto Augusto iki

šius su Vilniaus universitetu.

Viešėdamas Lietuvoje dr. Frido­ linas Scheuerle tradiciškai susitin­ ka su visais stipendiatais. Tarp sti­ pendiatų yra medikų ir bankinin­ kų, ekonomistų, germanistų ir ar­ cheologų, bet labiausia fondas re­ mia informatikus ir matematikus. Šiandien daugelis stipendiatų dir­ ba atsakingą darbą, kiti tęsia stu­ dijas. Dr. Fridoliną Scheuerle džiu­ gina tai, kad jo fondo remti stipen­ diatai šiandien yra reikalingi Lie­ tuvai,jai atiduoda savo žinias ir pa­ tirtį, įgytą Vokietijoje. Antai ma­ tematikai Žilvinas Sušinskas ir Mi­ chailas Traubas dirba programuo­ tojais UAB „Alna“, Margarita Simanauskienė - gydytoja VUL „Santariškių klinikos“, Aistė Ja­ nuškevičiūtė - UAB „Siemens“ pardavimo asistente, Rūta Norvai­ šaitė - Konkurencijos tarybos vyr. specialiste, Elvyra Tomkuvienė - Vokietijos ambasadoje. Ar­ cheologė Agnė Čivilytė ir germa­

nistė Danutė Rudzikaitė toliau tę­ sia studijas Haidelbergo (Vokieti­ ja) universitete, o Vilniaus univer­ sitete doktorantūros studijas tęsia

LIETUVOS STUDENTAI PASAKOJO APIE SALĮ GREIFSVALDO UNIVERSITETE Greifsvaldo (Vokietija) uni­ versiteto surengtos absolventų šventės „Alumni 2000“ progra­ moje buvo numatyta įvairiausių renginių. Tarp jų - ir tradicinė galimybių mugė. Čia studentai pristato savo pasiekimus ir pa­ siūlymus. Mugėje dalyvauja mokslo būrelis „Jean Baptist Lamarck“, veikiantis jau keletą dešimtmečių, Sporto mokslo ir Medicinos draugijos, Studentų atstovybė, draugija „Borussia“ ir Saugumo politikos susivieni­ jimas. Šiemet galimybių mugėje pir­ mą kartą prisistatė ir užsienio stu­ dentai - estai, suomiai ir lietuviai.

Daugiausia pastangų padėjo stu­ dentai iš Vilniaus - jų parengtą stendą nuolat supo smalsuoliai.

Jaunuoliai iš Lietuvos žinojo tik tiek, kad jų kolegos Vokietijoje mažai ką teišmano apie šią Balti­ jos valstybę. Germanistės Alinos Baravykaitės paskatintos Milda Jasiūnaitė, Marina Pauliukova ir Roma Petravičiūtė (jos studijuo­ ja matematiką ir geografiją) uni­ versiteto bibliotekoje gavo litera­ tūros apie Lietuvos istoriją, geog­ rafiją ir gamtą. Jų stendo lanky­ tojai galėjo pasižiūrėti, kaip atro­ do lietuviški pinigai, paragauti lie­ tuviškų saldainių. Tie, kurie no­ rėjo sužinoti lietuviškų patiekalų

receptų, turėjo iš ko rinktis. Ži­ noma, netrūko ir klausimų - nuo tokių kaip „Kada Lietuva tapo nepriklausoma“ iki „Ar užsienie­ čiai Lietuvoje gali susikalbėti an­ gliškai ar rusiškai“. Kalbantis su lietuviais studentais sužinojome, kas paskatino juos atvykti studi­ juoti į Greifsvaldą. Gintaras Sa­ kalauskas, baigiąs disertaciją iš teisės, pasakojo: „Lietuvoje prof. dr. FriederioDuenkelio tyri­ mai gerai žinomi. Todėl norėjau susipažinti su Greifsvaldo univer­ siteto kriminologijos katedros darbo metodais ir rezultatais“.

Pagal „Allgemeine Zeitung" parengė Indrė KL1MKAITĖ

šių dienų. Šiems žmonėms pa­ gerbti Baltojoje salėje buvo su­ rengta paroda.

Pagarbą bibliotekos žmo­ nėms išreiškė ir bibliotekos di­ rektorė Birutė Butkevičienė, teigusi, kad „biblioteka - tai ne skaityklos, net ne knygos. Bib­ lioteka - tai žmonės“. Dėkoda­ ma bibliotekos darbuotojams už darbščias rankas, karštas šir­ dis ir gilius protus direktorė su­ sirinkusiems priminė savo ko­ lektyvo darbo vaisius: „Su jumis biblioteka keliavo iki šios dienos, jūsų 20 me­ tų darbą vainikavo knyga „Akademijos laurai“. Ši knyga, senojo Vilniaus uni­ versiteto dienoraštis, turi di­ delę išliekamąją vertę. Dėko­ ju žmonėms, rengusiems įvai­ rius projektus, kurių dėka bib­ lioteka gaudavo truputį pinigų šiais Lietuvai nelengvais lai­ kais.“ Rugsėjo 20-oji tapo dar vie­ na svarbia data VU bibliotekos istorijoje - visiems laikams bib­ liotekoje įamžintas buvusio šios bibliotekos direktoriaus (19481964 m.) prof. Levo Vladimirovo vardas - jis suteiktas JTO

depozito skaityklai. Ši skaityk­ la garbingu Profesoriaus vardu pavadinta ne be pagrindo prof. L. Vladimirovas 19641970 m. buvo Jungtinių Tautų Dago Hamarskjoldo bibliotekos Niujorke direktoriumi. Ir tik jo pastangų dėka 1965 m. VU bib­ liotekai suteiktas JTO depozi­ to statusas. Taigi galima sakyti, kad prof. Levas Vladimirovas buvo VU JTO depozitinės bib­ liotekos įkūrėjas. Tai vieninte­ lė tokia biblioteka Baltijos ša­ lyse. Šioje skaitykloje nuo šiol bus saugoma asmeninė prof. L. Vladimirovo 2 tūkst. knygų biblioteka.

Sveikinusieji mūsų bibliote­ kai negailėjo šiltų žodžių. Dau­ gelis dabartinių bibliotekų di­ rektorių - VU auklėtiniai, tad švente teko dalytis - ši sukaktis virpino ne vieno svečio širdį. Ne vienas linkėjo naujos bibliote­ kos, o kolegų įteikta molinė varna iš Pranciškaus mugės bu­ vo tarsi linkėjimas sugebėti iš­ gyventi bet kokiomis sąlygomis.

Pokalbį su VU bibliotekos di­ rektore Birute Butkevičiene

skaitykite 8-9 psl.

matematikai Min­ daugas Pelanis, Andrius Kurtinai­ tis, Almantas Juozulynas ir Pijus Kasparaitis. Tarp DELTA fondo sti­ pendiatų - ir šian­ dien gerai žinomo „Vilniaus banko“ prezidento patarė­ jo dr. Gitano Nau­ sėdos pavardė.

2000-2001 metų sti­ Dr. F. Scheuerle’i 1997 m. gegužės 29 d. suteiktas pendijas laimėjo in­ VU Garbės senatoriaus vardas formatikas Tomas Kaulakys, ekonomikos informati­ .mažutis lietuviškai vokiškas uni­ ką studijuojantys Justinas Adomai­ versitetas“. tis ir Dalia Junevičiūtė, istorikė „Didžioji valstybių politika vi­ Milda Žvirblytė ir pedagogė Do­ suomet yra problematiška, todėl

vilė Masionytė.

DELTA fondas jau suteikė ga­ limybę studijuoti Manheimo uni­ versitete 40 studentų ir doktoran­ tų. Tai tarsi maža lietuvių studen­ tų akademija Vokietijoje, anot prorektoriaus doc. S. Vengrio,

mes stengiamės nedidelėje, priva­ čioje terpėje padaryti tai, ką gali­ me. Dabar aš visko, ko man trū­ ko jaunystėje, turiu per akis, to­ dėl galiu sau leisti padėti kitiems“, - taip savo misiją apibūdino dr. F. Scheuerle.

2000 m. lapkričio 24 d. 16 vai. VU Me­ dicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje (Čiurlionio g. 21) Giedrius LAUŽIKAS

20001H. lapkričio 24 d. 14 vai. VU Me­ dicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje (Čiurlionio g. 21) Rimantas RŪKAS gins disertaciją „Kirkšnies išvaržų chirurginis

gins disertaciją „Sunkaus ūminio pankre­

gydymas naudojant aloplastines medžia­ gas“ bioinedicinos mokslo srities daktaro

atito eigos prognozavimo ir chirurginio gydymo modelis“ bioinedicinos mokslo

laipsniui gauti.

srities daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis: Doc. habil. dr. Kęstutis STRUPAS komiteto pinu ii liukas, darbo vadovas (VU, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B, chi­ rurgija B 600); Doc. dr. Juozas STANAITIS (VU, biomedicinos mokslai, medicina 07 B. chirur­ gija B 600); Doc. dr. Jonas ŠOSAS (Kaimo medici­ nos universitetas, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. chirurgija B 600); Prof. habil. dr. Augustas PRONCKUS (VU, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. chirurgija B 600); Prof. habil. dr. Viktoras MAMONTO­ VAS (Lietuvos onkologijos centras, bioine­ dicinos mokslai, medicina 07 B. radiologi­ ja B 140).

Oponentai: Prof. habil. dr. Leonas NOREIKA (VU, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. chirurgija B 600); Doc. dr. Valdas VAŠKELIS (Kauno medicinos universitetas, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. chirurgija B 600).

Komiteto sudėtis: Doc. dr. Juozas STANAITIS - komi­ teto pirmininkas, darbo vadovas (VU. biomedicinos mokslai, medicina 07 B. chirur­ gija B 600); Doc. habil. dr. Kęstutis STRUPAS (VU. bioinedicinos mokslai, medicina 07 B, chirurgija B 600); Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. gastroenterologija B 550); Prof. habil. dr. Augustas PRONC­ KUS (VU. bioinedicinos mokslai, medi­ cina 07 B. chirurgija B 600); Doc. dr. Donatas VENSKUTONIS (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B. dūnirgija B 600).

Oponentai: Prof. habil. dr. Juozas IVAŠKEVI­ ČIUS (VU. bioinedicinos mokslai, medi­ cina 07 B. anesteziologija-reanimatologijaB590); Doc. dr. Giedrius BARAUSKAS (Kau­ no medicinos universitetas, bioinedicinos mokslai, medicina 07 B. chinirgija B 600).

4

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

VILNIAUS UNIVERSITETAS TARP STOJANČIŲJŲ POPULIARUS Liana BINKAUSK1ENĖ

„Prieš ketverius metus Universiteto raidos plane numatytą studentų skai­ čių - 18-20 tūkst. - šiemet pasieksime. Antra vertus, daugiau VU vargu ar gali plėstis, nes daugiau tiesiog nėra moksleivių. Pasiekėme tokį lygį, koks yra kai kuriose Europos šalyse: vietų aukštosiose mokyklose pasiūla daugmaž stabili. “ Taip akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris viename iš pir­ mųjų naujų mokslo metų Senato posėdžių įvertino šių metų priėmimą. Iš tiesų pažvelgus į suvestines VU (bendrajame priėmime į penkias Lietuvos aukštąsias mokyklas) išlaiko lyderių pozicijas ir pagal paduotų prašymų į visas studijų programas (VU - 36 872, VGTU -19 385, KTU -15 953, ŠU 7 750, KMU - 1 900), ir pagal paduotų prašymų šilaičių pagal prašyme nurodytą pirmą studijų programą (VU - 6 410, KTU -2811, VGTU - 2 293, ŠU-1 905, KMU- 757).

Didžiausi svertiniai konkursai VU buvo į skandinavų Jilologijos, lygina­ mųjų Azijos studijų bei lietuvių jilologijos ir užsienio kalbos studijų progra­ mas, mažiausi - bibliotekininkystės, chemijos, taikomosios jizikos ir rusų ji­ lologijos studijų programas.

mokyklinis prancūzų kalbos eg­ zaminas kaip matavimo prietai­ sas yra geresnis.

Netikėtumai Šiemet netikėta situacija susi­ klostė istorijos studijų programo­ je: į 60 valstybės finansuojamų vietų buvo paduoti 1335 prašy­ mai. Tačiau po konkurso liko ne­ užpildyta 51 valstybės finansuo­ jama vieta ir 14 mokamų vietų.

Neliko nieko kita, kaip tik skelb­ ti papildomą priėmimą. Neužpil­ dytų vietų liko ir kitose studijų programose - antai 126 mokamos vietos liko neužpildytos verslo administravimo ir vadybos vaka­ rinių studijų programoje (KHF). Į mediciną pernai taip ir liko ne­ užpildyta apie 50 vietų, liko jų ir po papildomo priėmimo, šiemet vos vos surinkta, bet konkursų nebuvo. Šiemet, doc. A. Pažėros verti­ nimu, stabiliau priėmimą vykdė tiksliųjų ir gamtos mokslų fakul­ tetai.

Vieniems - diplomo, kitiems - žinių Eilėse prie mokslo

VU pirmavo 1999 m. rudenį penkios Lietu­ vos aukštosios mokyklos - VU, KTU, KMU, ŠU ir VGTU - su­ derino bendrojo priėmimo tvar­ ką ir įkūrė Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų asociaciją bendram priėmi­ mui organizuoti (LAMA BPO).

Jos Valdybos pirmininku patvir­ tintas doc. Aloyzas Pažėra. Pri­ ėmimo sektoriaus vedėjas, pri­ ėmimo komisijos narys, atsakin­ gasis sekretorius doc. A. Pažėra „U. V.“ teigė, kad turbūt giliau­ sia duobė VU buvo 1997 m., kai konkurse pareiškė norą dalyvauti apie 4 tūkst. abiturientų. Šiemet dalyvauti konkurse penkiose aukštosiose mokyklose buvo pa­ duoti 14 174 prašymai. Mūsų uni­ versitetas pirmavo ne tik pagal jau anksčiau minėtus duomenis, bet ir pagal tai, kur stojantieji re­ gistravo prašymus.

Penkių respublikos aukštųjų mokyklų organizuotas bendras priėmimas siūlo išvadą, kad pri­ ėmimo tvarka metai iš metų ge­ rėja. Doc. A. Pažėra išreiškė vil­ tį, kad bendrame priėmime daly­ vautų visos Lietuvos aukštosios mokyklos. „Ta kryptimi labai sparčiai dirbama“, - sakė jis.

Priėmimo sistema pasiteisino Studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys „U. V.“ tvirtino, kad priėmimo sistema pasiteisi-

no ir pernai, ir šiemet. „Manau, kad šių metų patirtis labai pravers kitais metais plečiant bendrąjį priėmimą. Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų asociacija bendram priėmi­ mui organizuoti atvira, ir mes kviečiame visus. Stojančiuosius domina priėmimas ne tik į mūsų mokyklą ar į penkias aukštąsias, bet į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Jau akivaizdu, kad Šiaulių universitetas tampa re­ gioniniu prašymų priėmimo cen­ tru. Džiaugiamės, kad kitais me­ tais žymiai sumažės valstybinių stojamųjų egzaminų skaičius. Ne­ bus stojamųjų į teisę, pakeista is­ torijos valstybinio egzamino pro­ grama, politologija bus integrali istorijos valstybinio egzamino da­ lis. Todėl nebus stojamojo egza­ mino į politikos mokslus. Buvo­ me pasikvietę dekanus tų fakul­ tetų, į kurių studijų programas yra stojamieji egzaminai, ir pra­ šėme peržiūrėti konkursinio ba­ lo formavimo tvarką, sumažinti stojamųjų egzaminų skaičių ten, kur nėra būtinybės. Į rusų, len­ kų, prancūzų filologiją konkursas yra menkas arba jo visiškai nėra, antra, kai kur mokyklinių bran­ dos egzaminų statistinė analizė parodė, kad mokyklinis egzami­ nas yra korektiškesnis negu mū­ sų stojamasis. Tai rodo faktai. Ir tai tenka pripažinti. Labiausiai neramina prancūzų stojamasis egzaminas. Tenka pripažinti, kad

NARKOTIKUS DAŽNIAUSIA

VARTOJA ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTAI Tokią stulbinančią išvadą pa­ teikė Visuomenės sveikatos ug­ dymo centro darbuotojai. Centro darbuotojų ir VU MF Higienos katedros iniciatyva buvo atliktas tyrimas. Bandyta įvertinti sveika­ tos rizikos veiksnių paplitimą tarp VU studentų bei šių asmenų lyti­

nio elgesio ypatumus. Anonimiš­ kai buvo apklausta 1400 Vilniaus universiteto studentų. Respon­ dentai turėjo atsakyti į anketoje pateiktus klausimus apie rūky­ mą, alkoholio bei narkotikų var­ tojimą, lytinį elgesį.

Gauti rezultatai parodė, kad

Daugėja norinčių keisti kryptį - ekonomistai nori teisinių žinių, teisininkai - ekonominių, nes, anot doc. A. Pažėros, vis sunkiau rasti darbą. „Juk vien tik į eko­ nomines specialybes VU į pirmą kursą priimama apie 800, Kaune buvo pasiruošta priimti apie 300, kitos aukštosios taip pat rengia ekonominės pakraipos specialis­ tus. Įsivaizduokite, kas bus dar po ketverių metų“, - klausia docen­ tas. „Šiandien, aišku, visi remiasi paklausa ir tuo, kad dar randa darbą. Vilčių, kad ir ateityje taip bus, maža. Tiek ekonomistų Lie­ tuvai tikrai nereikės. Turėtų būti valstybinis užsakymas. O kai vals­ tybė aukštajai mokyklai negali duoti tiek lėšų, kiek reikėtų, Vy­ riausybė rekomendavo aukšto­ sioms mokykloms priimti, kiek jos gali, į mokamas vietas. Ga­ minkite bedarbius kiek tik nori­ te. Mes tuo nesinaudojome, bet kitos aukštosios mokyklos gal tuo ir pasinaudojo.“ Kodėl šiandien jaunimas ver­ žiasi į aukštąją mokyklą? Nežiū­ rint į tai, kad aukštasis mokslas brangi prekė, jo paklausa nema­ žėja. Doc. A. Pažėra skiria dvi grupes - vieni, stojantys į neaki­ vaizdines studijas, turi darbą ir jiems reikia tik diplomo, kitiems reikia žinių.

Doc. A. Pažėra viliasi, kad bendrame priėmime dalyvaus visos Lietuvos aukštosios mokyklos

Dr. E. Stumbrys mano, kad šiemet priėmimo sistema pasiteisino

nepatyręs, paskutinį kartą tai bu­ vo prieš penkerius metus: „Atei­ davo iš Seimo, prisistatydavo, rei­ kalaudavo parodyti rašomąjį dar­ bą“. Prieš 5-6 metus reikėdavo žmones žmones vaikyti tolyn nuo rūmų. O psichologijos-logikos testą bandydavo laikyti pasitelkę modernias ryšio priemones - mo­ biliuosius telefonus. Dabar, pri­ iminėjant į VU pagal naują siste­ mą, pasak docento, net nėra ką papirkti: „Papirkti priėmimo ko­ misijos neįmanoma. Ji nieko ne­ valdo, išskyrus duomenų bazę, kuri rikiuoja stojančiuosius pagal surašytą programą“.

Beje, prasidėjus bendrajam priėmimui sumažėjo žiniasklaidos dėmesys Universitetui, nes, anot pašnekovo, „nėra prie ko prisikabinti“.

samdo korepetitorius, kad pareng­ tų valstybiniam brandos egzami­ nui. Laimė, anot dr. E. Stumbrio, užduotys nenukrypsta nuo progra­ mos. „Tačiau Studijų skyrius nepajė­ gus kontroliuoti stojamųjų egza­ minų programų, kad jos nenu­ kryptų nuo mokyklinės progra­ mos”, - apgailestauj a vedėjas. Po­ litologijos egzamino užduotys, akivaizdžiai parengtos ne pagal mokyklinę programą, sulaukė daug priekaištų. Valstybinius eg­ zaminus stojantiesiems patogiau laikyti, nes jie rengiami pagal ŠMM parengtą programą. Tai kontroliuoja Švietimo ministerija.

Tačiau vedėjas mano, kad korepetitoriai nėra blogai - jie analizuo­ ja užduotis ir kryptingai rengia pa­ gal tai, ko iš tikrųjų reikalaujama.

Ir labai norėdamas gali neįstoti

Kaimo jaunimui į VU įstoti nelengva

Atrodo, įstoti į aukštąją mokyk­ lą vis lengviau. Nepatekti į aukštą­ ją reikia sugebėti. Patikėkite, rei­ kia būti labai žioplam, kad nepa­ tektum nė į vieną iš 20 pasirinktų studijų programų. Tačiau, anot do­ cento, yra keletas variantų. Neįsto­ ti gali ir geras mokinys su neblogu atestatu, jei įrašo tik kelias studijų programas, pavyzdžiui, teisė (vf), ekonomika (vf) ir viskas (tad kuk­ lintis tikrai neverta - aut. past.).

Daugeliui neblogų mokinių patek­ ti į VU atėmė galimybę nelaikyti valstybiniai egzaminai. Trečias doc. A Pažėros įvardintas būdas neatnešti dokumentų, kai esi pa­ kviestas užimti studijavimo vietą tam tikroje studijų programoje.

Tenka liūdnai konstatuoti, kad iš kaimo įstoti į Vilniaus univer­ sitetą nėra lengva. Iš stojusiųjų šiais metais į Vilniaus universite­ tą 28,7 proc. buvo baigę viduri­ nes mokyklas kaimo vietovėje. Iš visų įstojusiųjų tik 13,9 proc. su­ daro baigusieji kaimo mokyklas.

45,7 proc. stojusiųjų buvo baigę vidurines mokyklas miestuose, įstojo 61,5 proc. visų įstojusiųjų. Švietimo ir mokslo ministerijos daromas vidurinių mokyklų tin­ klo optimizavimas kaip tik ir pa­ dės bent iš dalies kompensupti šią skriaudą - štai stojantieji, bai­ gę vidurines mokyklas rajonų centruose, sudarė 33,0 proc. visų stojusiųjų, o jų priimta į VU bu­ vo 24,0 proc. tarp visų priimtųjų.

Deja, kaimo mokyklos nepajėgia tinkamai parengti moksleivių konkursams. Tačiau patekusieji į VU paprastai per 1-2 metus pa­ siveja, o dažnai ir pralenkia tuos, kurie turėjo žymiai geresnes są­ lygas.

Korepctitoriai - vis dar aktualu

Iš į VU stojančių aukštas pa­ reigas užimančių tėvų vaikų jokio spaudimo doc. A. Pažėra sakė

Kiek aktuali korepetitorių pa­ galba, be kurios anksčiau stojan­ tysis į aukštąją beveik neišsiversdavo? Jokių tyrimų nėra, tačiau pa­ gal atsitiktinius pokalbius Studijų skyriaus vedėjas gali pasakyti, kad tie, kurių tėvų piniginė leidžia,

per 12 mėn. iki apklausos narko­ tines medžiagas vartojo 7,5 proc. studentų (13,7 proc. vaikinų ir 4 proc. merginų). Labiausia tarp studentų paplitę rūkomieji nar­ kotikai. Juos vartoja 92,8 proc. apklaustųjų. Tik vienas asmuo nurodė, kad narkotikus leidžia­ si į veną. Narkotines medžiagas daugiausia vartoja Istorijos (18 proc.), Gamtos (11,2 proc.), Ekonomikos (11,1 proc.) fakul­ tetų studentai. Be to, IF studen­ tai daugiausia rūko bei vartoja alkoholį. Ir šio tyrimo rezultatai

patvirtino teiginį, kad alkoholis ir tabakas atveria vartus kitiems narkotikams. Daugiausia narko­ tikus vartoja pirmakursiai (11,3 proc.).

Per 12 mėn. iki apklausos 55,1 proc. studentų buvo lytiškai aktyvūs. Iš jų 51,3 proc. naudojo prezervatyvus. Išanalizavus, ko­ dėl studentai nenaudoja prezer­ vatyvų, paaiškėjo, kad didžioji dalis (65,6 proc.) pasitiki partne­ riu. Kiek liūdniau nuteikia kitas skaičius - 36,7 proc. responden­ tų lytiškai santykiavo būdami ap­

Papirkti nėra ką

V. Naujiko nuotr.

svaigę nuo alkoholio ar narkoti­ nių medžiagų.

Visuomenės sveikatos ugdy­ mo centras rekomenduoja VU ir kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos remiamą „Sveikatą stiprinančio universi­ teto“ projektą, ugdyti asmeny­ bes, nepriklausomas nuo tabako, alkoholio ir kitų narkotikų kon­ troliuojančias savo lytinį elgesį.

Parengta pagal Visuomenės sveikatos ugdymo centro inf.

r

k

5

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

Skaitytojų paštas

D

Į klausimus atsako Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus STUMBRYS. Aryra vilčių šiemet gauti pasko­ lų?

Lietuvos studentų sąjungos duo­ menimis, šiemet apie 30 proc. aukštų­ jų mokyklų studentų norėtų gautikreditą. Tam prireiktų apie 144 mln. litų.

Tačiau dėl sunkios ekonominės padė­ ties patenkinti įmanoma tik tris pro­ centus visų prašymų.

Valstybės skirtas paskolų limitas Lietuvos aukštosioms mokykloms pa­ skirstomas proporcingai dieninėse stu­ dijų programose studijuojančiam stu­ dentų skaičiui. 1999 m. LR Vyriausy­ bė kreditams skyrė 25 mln. Lt (iš jų 430 tūkst. teko VU), 2000 m. 6,6 mln. Lt(l 311 tūkst. -VU). 1999 m. kreditus gavo 291 VU studentas, 2000 m.-403.

Pirmenybė kreditui gauti teikiama socialiai remtiniems studentams, turin­

tiems aukštesnį pažymių vidurkį bei ankstesniais metais jau gavusiems pa­ skolą. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui sudarius sutartį su stu­ dentu numatytos lėšos pervedamos į studentų asmenines sąskaitas bet ku­ riame Lietuvos banke.

Paskolų teikimo studentams pro­ jekte, kuris turi būti pradėtas įgyven­ dinti 2001 m., numatyta kreditus stu­ dentams teikti trimis kryptimis: pasko­ los iš dalies pragyvenimo išlaidoms pa­ dengti ir studijų literatūrai įsigyti, kre­ ditai valstybės finansuojamų vietų stu­ dijoms (lėšos pervedamos tiesiai į aukš­ tąsias mokyklas kaip mokestis už tam tikrą studijų programą) bei konkurso tvarka skiriamospaskolosmokesčiuiuž studijas valstybės nefinansuojamose vietose besimokantiems aukštųjų mo­ kyklų dieninių studijų programų stu­

dentams. Kredi­ tą su 5 proc. palūka­ nomis studentui reikia grą­ žinti per 15 metų, o pradėti mokėti ly­ giomis dalimis - praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo. Vy­ riausybės nustatytas studento kredito dydis negali viršyti 36 minimalaus pra­ gyvenimo lygių sumos - tai būtų maž­ daug 4500 litų per metus. Įstojau į dvi magįstrantūros progra­ mas. Argalima mokytis abiejose?Jeigujos valstybėsfinansuojamos, argalėsiu moky­ tis nemokėdamas, ar reikės už vieną mo­ kėti? Ar gausiu du magistro diplomus?

Naujuose VU studijų nuostatuo­ se teigiama: „Norintieji vienu metu vykdyti skirtingas nuosekliųjų studi­ jų programas į kiekvieną priimami bendra tvarka. Dvi ar daugiau nuo­ sekliųjų dieninių studijų programas leidžiama vykdyti tik pagal individu­ alią studijų programų vykdymo tvar­ ką, kurią kiekvienam semestrui pa­

rengia klausytojas, o tvirtina atitinkamų fakul­ tetų dekanai (institutų, centrų vadovai)“. Individualią studijų pro­ gramų vykdymo tvarką reikia tvirtinti dėl to, kad „lankyti pratybas ir daly­ vauti praktikoje yra privaloma“ (Nuostatų 5.4.4 straipsnis). Preten­ duoti į valstybės finansuojamas vie­ tas galima tik vienoje stud ijų progra­ moje. Kurioje - studentas gali pasi­ rinkti. Už studijas kitoje studijų pro­ gramoje reikia mokėti. JeiJūsvisdar tebestudijuojate dvi studijų progra­ mas ir užimate valstybės finansuoja­ mas vietas, geriau būtų pačiam atei­ ti į Studijų skyrių ir pasirinkti valsty­ bės finansuojamą vietą vienoje iš jų.

Kitu atveju Studijų skyrius bus pri­ verstas imtis griežtesnių priemonių.

Sėkmingai baigusiems studijų pro­ gramą išduodamas diplomas. Jeigu Jūs baigsite dvi studijų programas, Jums bus išduoti du diplomai.

Gal jiems pinigų nereikia?

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdyba 2000 m. sau­ sio 31 d. nutarimu Nr. 50 Vilniaus universiteto studentų paskoloms skyrė 1311,7 tūkst. Lt. Fondas pra­ nešė, kad žemiau išvardyti studen­ tai, kuriems 2000 m. suteiktos pasko­ los, iki šiol nepasirašė su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu sutarčių. Tai Teisės fakulteto studen­ tės Jurga Venckutė ir Rūta Supranavičiūtė, KHF studentai Ernestas Virvičius, KornF - Kęstutis Vadeika, FilF - Dmitrijus Konovalovas, EF Jolita Seredaitė ir Eglė Gaubaitė.

Fondas ragina studentus kuo skubiau pasirašyti sutartis.

Studijų skyriaus inform.

DAR KARTĄ APIE LSP Redakcija gavo laiškų, kuriuose išsakoma nuomonė apie naująjį LSP irjo keitimą bei pratęsimą šiais mokslo metais.

Dėl suprantamų priežasčių laiškų autoriai panoro likti anonimais.

2000 m. rugsėjo mėnesio Nr. 8 (1614) „Universitas Vilnensis“spaus­ dinto Gerdos Inčiūraitės straipsnio „Su Lietuvos studentopažymėjimu - irį bib­ lioteką, ir į banką“ teiginiai, jog Lietu­ vos studentopažymėjimai šiemet dalinti „kiek vėliau“ ir dėl to nesą verta „bur­ noti“, kelia ironišką šypseną, matpažy­ mėjimų gamyba ir dalijimas vyko toli gražu ne taip sklandžiai, kaip to norėtų studentai ar už tai atsakingi VUSA at­ stovai.

Visų pirma studentai buvo gerokai klaidinami. Pernai dalijantpirmuosius pažymėjimus, kurie sutapatinti su skai­ tytojo bilietu, buvo žadėtapratęstijų ga­ liojimą lipdant naujas hologramas. Šie­

met staiga paaiškėjo, jog LSPpratęsiami ne tokiu būdu, o tiesiog gaminami nauji. Tai kainuoja neabejotinai daugiau, nei naujo „blizgučio“ užklijavimas, kurio šiemet atsisakyta.

Taigi reikėjo ir naujų nuotrau­ kų, ir vėl mokėti 20 Lt (įdo­ mu, kiek ši suma prašoka to­ kios kortelės savikainą?).

Nemažaiproblemų buvo ir gaminant magistrantų LSP Nors daugelis įstojusių­ jų, kad irnustebę, jog senieji pažymėjimai bus naikinami irgaminami nauji, savo nuo­ traukas atidavė irpinigus su­ mokėjo dar birželį, rugsėjį LSP dar nebuvo pagaminti

Matyt, nebūsime pirmo­ sios, pasipiktinusios šiemetine LSP išdavimo ir pratęsimo tvarka. Galime tik užjausti fuksus irpirmo kurso magist­ rantus, kurie jau visą mėnesį neturi jokio jų statusą patvir­ tinančio dokumento, o tuo pačiu - irbibliotekospažymė­ jimo bei banko kortelės, į ku­ rią turėtų būti pervesta varga­ na stipendija.

Esame antro kurso magistrantės, taigijau apšilusios kojas Universitete. Matyda­ mos begalines studentų eiles prie VUSA sąmoningai atidė­ liojome LSP pratęsimą, ke­ tindamos palaukti, kol minios prie VU­ SA durų praretės. Tačiau artėjant spa­ liui taip neatsitiko, ir teko mėginti štur­ muoti neįveikiamą tvirtovę. O kad VU­ SA būtent tokia tapo, paliudijo prieš­ kambaryjepasodinto, atsiprašant, pien­ burnio veidas ir visa povyza. Yra tekę matyti visokioplauko durininkų ir„ vyšybalų“, bet niekuomet nebūtume pa­ galvojusios, kad taip gali atrodyti... „stu­ dentų atstovas“. Nenusakomo abejin­ gumo veido išraiška jis stoiškai siunti­ nėjo tuos, kurie norėjo pasiimti neva ga­ minamus ar jau pagamintus LSP, o į mūsų kuklų prašymą duoti bent anke­ tas, kurias, anot visuriškabintų tos pa­ čios VUSA skelbimų, pirmiausiai rei­ kia užpildyti, buvo atsakyta trumpai:

- beje, kaip ir kitų kursų dieninio sky­ riaus studentų. Atėjus į VUSA pasitei­ rauti, būdavo žadama LSP dalinti „ry­ toj“ arba „kitą savaitę“. Žadėtąją rug­

sėjo 21 d. atėjępasiimti savo LSP ma­ gistratūros studentai turėjo konstatuo­ ti, jogpažymėjimų nėra, kaip ir... dau­ gelio nuotraukų, kurios neaišku kur dingusios. Žinoma, ir atnešus naujas nuotraukas LSP buvo pagaminti ne tą pačią dieną.

Kyla klausimas, ar tikslinga gaminti tokius, vieno VUSA atstovo žodžiais ta­ riant, „unikaliuspažymėjimus, kurių nė­ ra niekur kitur“, jei tai sukelia tiek daug problemų. Nuo pat pirmos rugsėjo sa­ vaitės vyksta paskaitos ir seminarai, o neturint LSP, kuris yra kartu irbibliotekos skaitytojo pažymėjimas, studentai negali įeiti į bibliotekas, užsisakyti knygų, jau nekalbant apie tų knygų pasiė-

„Nėra “. Natūralu, tokiu atveju norėtų­ si sužinoti, kada bus. Tačiau stoiškasis „vyšybala“ į tokius klausimus nerea­ guoja. Galite patys mėginti išsiaiškinti mįslingasjo išraiškas - arbuspo pietų, arrytoj, ar... iš viso nebus. Ko gera, rei­ kia nebesistebėti. Bet vis dėlto kyla klau­ simas - nejaugi VUSA, ką tik išleidusi informacines knygeles VU studentams, nežino, kiekjų yra, kad negali atspaus­ dinti reikiamo kiekio anketų ? O galbūt netrukus ir už jas reikės mokėti, kaip ir už LSP pratęsimą? Beje, keistokai skamba pačių studentų atstovų žodžiai, esą, mokestis visai nedidelis - 15 Lt. Jeigu mūsų „mobiliuotieji kostiumuo­ tieji“ išrinktieji žinotų, kokio dydžioyra stipendija, kiek reikia mokėti už ben-

mimą namo. Tai ypač aktualu magist­ rantams, matsenuosius LSP reikėjo grą­ žintiprieš diplomų įteikimą.

Manau, kad numatant tokiasproble­ mas, senuosius LSP, galiojančius iki 2000 m. spalio 1 d., magistrantams ga­ lima buvo grąžinti. Išties pyktį kelia tai, jog negalima naudotis bibliotekų pa­ slaugomis ar LSP kaip nuolaidas garan­ tuojančio dokumento (pigesni traukinių bilietai etc.) privalumais.

Ateityje numatoma prie visų dabartinių LSPfunkcijų (studento pažymė­ jimas, skaitytojo bilietas, atsiskaitymo kortelė) pridėti dar vieną - taksofono kortelėsfunkciją. Tai būtų išties unika­ lus studento pažymėjimas. Tik abejo­ ju, artai reikalinga ir būtina, nes nesugebant laiku pagaminti LSP, neverta jo ir tobulinti. Siūlyčiau apskritai grįžtiprie senųjų, ankstesnių studentų pažymėji­ rnų, nes naujieji buvo įvesti praktiškai neklausiant, nori­ ma to ame. Užsienyje, į kurį taip krypsta visų akys, studen­ tų pažymėjimas dažniausiai tėra paprastas popierėlis su studento duomenimis, nere­ tai net be nuotraukos, kuris keičiamas kiekviena semest­ rą. Tokio užtektų irmums, nes visiškai nebūtina leistipinigus ypatingų LSP gamybai vien tam, kad šie būtų vieninteliai tokie pasaulyje. drabutį, kiek kainuoja pi­ giausi studentiški pietūs, gal jiems ši suma neatrodytų to­ kia jaujuokingai maža. Keis­ ta, kad mūsų atstovai, užuot lengvinę studentų gyvenimą, jį tik apsunkina.

Kyla abejonių ir dėlpačios naujojo LSP idėjos - sujungti jį su banko kortele, o vėliau - ir su taksofono. Patys pagalvoki­ te - kiek kartų per dieną jūs iš­ sitraukiate banko kortelę? O bibliotekospažymėjimą artaksofono kortelę?Jau dabarstu­ dentiškos spaudos puslapiai mirgapranešimais apiepames­ tus irpavogtus studento pažymėjimus.Kasbustada, kai drauge su nuo­ latiniu bilietu išjūsų kišenės dings irbanko kortelė?Arbapaliksiteją taksofono au­ tomate? Nepavydėtina situacija... Šeštadienį, paskutinę rugsėjo dieną, perkant bilietą Kauno geležinkelio sto­ tyje kasininkėpriminė - tvarkykitėspa­ žymėjimą, nes nuo rytdienos nebegalios... Kaip paaiškinti jai ir visiems tuoj pradėsiantiems atakuoti troleibusų kon­ trolieriams, kad neprasitęsiame ne dėl savo kaltės? O gal pradėti viešai dergti savo atstovybę?

Beje, anketų nei tą dieną po pietų, nei kitą taip ir negavome. Gal iki Kalė­ dų sulauksime? O gal tada VUSA ir ka­ lėdines nuolaidas pritaikys?

Dvi studentės

Laiškus komentuoja VUSA viceprezidentas, socialinių rei­ kalų komiteto pirmininkas Ar­ tūras ŠALTIS Pirmiausiai norėčiau pastebėti, kad pratęsiant pažymėjimą reikia mokėti tik 15, o ne 20 Lt. Dėl din­ gusių nuotraukų - jų buvo tik 67, Filosofijos ir Filologijos fakultetų studentų. Į tai, kad, anot laiško au­ toriaus, naujieji pažymėjimai įves­ ti neklausiant, norima to ar ne, ga­ liu atsakyti, kad LSP idėja buvo pristatyta universitetų rektoriams.

Tai buvo daroma dėl to, kad būtų suvienodinti studentų pažymėji­ mai, o popieriniai studento pažy­ mėjimai buvo nieko verti, nes juos lengva sufalsifikuoti Laiško auto­ rius, rašydamas apie užsienyje esančius popierinius studentų bi­ lietus be nuotraukos, klysta - man būtų įdomu sužinoti, kokiame už­ sienyje yra tokie pažymėjimai-na, gal nebent tik Rusijoje. Lietuviški LSP nėra vieninteliai pasaulyje Estijoje yra panašūs.

Apskritai nuomonių yra daug, ir visi turime tam teisę. Norėčiau trumpai pakomentuoti esamą pa­ dėtį. Magistrantų LSP nebuvo ga­ minami tol, kol neturėjome patvir­ tinimo ir duomenų bazės, kad jie tikrai studentai Ją gavome tik rug­ sėjo 15 d., tada buvo mestos pajė­ gos paruošti duomenų bazę LSP gamybai. Dabar jau beveik visi ma­ gistrantų LSP yra pagaminti išsky­ rus Filosofijos ir Filologijos fakul­ teto studentų (tiksliau, tų 67, kurie mokėjo pinigus liepą, nes jų trūks­ ta nuotraukų). Kitapriežastis-kaip minėjo pasipiktinusios studentės, kartais trūksta anketų. Praeitą sa­ vaitę tikrai pritrūkome anketų ir ne­ turėjome jų keletą dienų. Šiuo me­ tu mes jų jau turime. Dėl anketų trūkumo galime pasiaiškinti pa­ prastai - kai kurie studentai paima daugiau, neva draugams ir 1.1., ir kartais tenka pamatyti anketų net Centrinių rūmų kiemelio šiukšlinė­ je. Tiesiog sunku prižiūrėti kiekvie­ ną. Jei gerbiamos studentės galvo­ ja, kad mes nežinome, kiek studen­ tų mūsų Universitete, jos klysta. Jų nei daug nei mažai - tik 18 000.

Dar norėčiau paaiškinti kai ku­ riuos momentus dėl dingusių LSP

giau. Aš galiu nuraminti - iš kor­ telės pinigai nedings, nes norint juos išimti ar pasinaudoti kortele parduotuvėje kiekvieną kartą pri­ valu įvedinėti PIN kodą.

Tai, kad LSP reikia prasitęsti, buvo pranešta jau gerokai ankš­ čiau nei rugsėjo viduryje, tad buvo galima laiku suspėti paduoti pra­ šymus. Dabar jau gaunami visų kursų studentų 1JSĘ medikai juos gali atsiimti Čiurlionio g. 4 bendra­ butyje, Gamtos mokslų fakulteto studentai-pačiame fakultete nu­ statytu laiku (apie tai pranešama skelbimuose), Matematikos ir in­ formatikos fakulteto studentai pirmo aukšto fojė (taip pat kabo skelbimai), TSPMI ir Filosofijos fakulteto -104 kab., Teisės fakul­ teto studentai turėtų sekti skelbi­ mus, Fizikos fakulteto studentai turi kreiptis į savo atstovybę.

Dar keletas pastebėjimų apie tai, kodėl nėra kai kurių studentų LSP Jei kada nors buvote „Snoro“ banko klientai ir dabar jau ne­ besate, bet palikote įsiskolinimą, Jūs turite jį panaikinti - priešingu atveju Jūsų LSP nebus pagamin­ tas. Taip pat LSP gali būti nepaga­ minti ir tuo atveju, jei suklydote rašydami savo asmens kodą.

Ir pabaigai norėtųsi pasakyti, kad mes taip pat esame žmonės, o kartu dar ir studentai, tad ir mums reikia vaikščioti į paskaitas. Mes kiek galime stengiamės, kad kuo greičiau LSP Jus pasiektų. Norė­ tųsi, kad ir mus suprastumėte.

Jei kiltų klausimų, rašykite ei paštu soc@vusa.lt.

Universitas Vilnensis

6

2000 m. spalis

Konferencijos

EUROPOS UNIVERSITETAI: TARP MOKSLO IR VERSLO Rugsėjo 7-10 dienomis Lečėįe (Italija) vyko Europos aukštųjų mokyklų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacijos EUPRIO metinė konferencija. Jau kelerius metus organizaci­ nis komitetas skiria kelias stipendijas Baltijos šalių, Centrinės ir Rytų Europos valstybėms. Šįmet iš 9 stipendijų trys buvo skirtos Lietuvai, trys - Latvijai, po vieną Lenkijai, Vengrijai ir Rumunijai.

Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Lečė - pietų Italijos Salento provincijos centras, garsėjantis pui­ kia baroko architektūra ir pelnęs tokių palyginimų kaip „baroko Flo­ rencija“, „pasaulinė baroko sosti­ nė“. Barokinės bažnyčios, vienuo­ lynai, rūmai statyti iš vietinės me­

džiagos - Lečės kalkakmenio, ku­ ris po pastarųjų metų restauravi­ mo darbų vėl sušvito puikiu Itali­ jos saulės paryškintu baltumu. Gal­ būt būtų galima rasti sąsajų su Vil­ niaus baroku - bent jau tuo, kad dėl savo ypatybių Italijoje jis vadi­ namas „Lečės baroku“, o mes Lie­ tuvoje ir kaimyniniuose kraštuose didžiuojamės „Vilniaus baroku“. Šiais metais konferencijos tema buvo „Universitetų komunikacija:

1 1

1 UhMriw.<w.

Lecce 2000

1 1

[EUPRJ£DCaNFERErgCĘ Į

Konferencijos akimirka

besiblaškant tarp mokslo ir verslo“.

Universitetas, vertinamas kaip pa­ slaugas visuomenei teikianti įstaiga, verčiamas taikytis prie rinkos sąlygų.

Visos Europos universitetus kankina panašios problemos, bent jau tuo galime pasiguosti.

Valstybė skiria vis mažiau lėšų, daugiau reikia užsidirbti patiems, didėja konkurencija tarp universi­ tetų, visuomenė reikliau vertina aukštųjų mokyklų darbą. Univer­ sitetai stengiasi pritraukti geriau­ sius dėstytojus ir geriausius studen­ tus, nes nuo reputacijos vis labiau priklauso ir finansavimas, ir visuo­ menės parama. Tokiomis sąlygo­ mis informacijos ir ryšių su visuo­ mene skyrių darbas keičiasi, jįdaugiausia lemia konkurencija. Kas­ met EUPRIO konferencijose stengiamasi aptarti aktualiausias problemas, jų sprendimo kelius ir naujausius pokyčius. Konferenci­ jose vyksta keliolika seminarų ak­ tualiomis temomis, kuriuos veda geriausi tos srities specialistai. Įdo­ mu buvo pasiklausyti, kaip kitos ša­

lys stengiasi sudominti moksleivius specifiniais, nelabai populiariais da­ lykais, pvz., matematika, fizika, gamtos mokslais per kompiuterinius žai­ dimus, o užsiregistravu­ siems siunčia informaci­ ją apie tos srities studijas, kad į universitetą ateitų suinteresuoti ir tikrai ne­ atsitiktiniai moksleiviai.

Busimųjų studentų at­ rankos strategijai skiria­ ma vis daugiau dėmesio, nes daugelyje šalių uni­ versitetų finansavimas priklauso nuo sėkmingai studijuojančių studentų skaičiaus. Taigi darosi svarbu ne pririnkti kuo daugiau studentų, o pri­ traukti geriausius. Tai stiprina aukštosios mo­ kyklos įvaizdį, gerą var­ dą visuomenės akyse. Universite­ tai vis daugiau pinigų skiria tyri­ mams, norėdami išsiaiškinti, kokie jų studentų poreikiai, motyvacija, kodėl pasirinko šį universitetą.

Nors šie tyrimai brangiai kainuo­ ja, jie būtini, norint gerinti studen­ tų kontingentą ir geriau tenkinti vi­ suomenės poreikius. Tokius tyri­ mus atlieka ne tik valstybės pakan­ kamai gerai finansuojami Skandi­ navijos šalių universitetai, bet ir vis daugiau nuo privataus kapitalo ir

Vienas iš „Lečės baroko“perlų

studentų mokesčių už mokslą pri­ klausomos Italijos, Ispanijos aukš­ tosios mokyklos.

Ką gi darysime mes? Ar išradinėsime naują dviratį, ar bandy­ sime pasinaudoti jau išrastu? Aiš­ ku viena - išvengti kylančių nau­ jų problemų nepavyks. Atsive­ riant sienoms ir didėjant pasirin­ kimo laisvei mūsų universiteto prestižas vis labiau priklauso nuo mūsų pastangų jį išlaikyti.

Nuotraukos autorės

______ Sukaktys---------------------------------------------------------------------------------

VU TIKIMYBIŲ TEORIJOS IR SKAIČIŲ TEORIJOS KATEDRAI - 40 METŲ Rugsėjo 18 d. matematikos ir informatikos fakultete buvo paminėtas Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos ka­ tedros 40 metų jubiliejus. Ši katedra, vadovaujama prof. J. Kubiliaus, išugdė žymiausius Lietuvos matematikus Lietuvos mokslų akademijos tikruosius narius ir narius korespondentus V Statulevičių, B. Grigelionį, E. Vilką, V Paulauską, D. Surgailį ir daugelį profesorių. Matematikos mokslo židinys ir iškilios mokslo asmenybės buvo pagerbtos rugsėjo 8 d. vykusiame Lietuvos matematikų draugijos seminare, skirtame šiai garbingai progai. naujos matematikos šakos - tikimybi­ nės skaičių teorijos - pagrindus. Juos VU Tikimybių teorijos ir skaičių 1959 metais išdėstė pirmoje savo mo­ teorijos katedros vedėjas nografijoje. Steigiant katedrą, jau bu­ vo sumanyta antroji profesoriaus kny­ VU Tikimybių teorijos ir skaičių te­ ga, išleista 1962 metais. Šiandien ji ta­ orijos katedros 40 metų istorija yra ir po matematikos „bestseleriu“. Prieš prasminga, ir pamokanti. Tai maža Lie­ porą metų JAV buvo pakartotas net tuvos matematikos mokslo istorijos, penktasis jos leidimas. Prof. J. Kubilius kuri dar neparašyta, atkarpa. Kai prieš nenuilsdamas būrė jaunus žmones, ku­ keturis dešimtmečius, spalio 16 dieną, pinus beribio entuziazmo irklinių tiks­ į pirmąjį posėdį susirinko ką tik įsteig­ lų ugdyti jaunimą, plėtotimatematikos tos katedros vyresnieji dėstytojai mokslo kryptis, kurios vėliau tapo vi­ dr. Vytautas Statulevičius, A. Matusos Lietuvos matematikos pasididžia­ liauskas, A. Miliušas, A. Raudeliūnas, vimu, jos prestižu. asistentai H. Jasiūnas, A. Aksomaitis, Vadovui nekilo abejonių, kad tiki­ J. Banys,R. Uždavinys,katedrosvedėmybių teorija, įdomi moksliniu požiū­ jas, Universiteto rektorius profesorius riu ir plačiomis taikymo galimybėmis, Jonas Kubilius jau buvo pasiekęs pa­ galėtų būti pagrindine tyrimų krypti­ saulinio mokslo aukštumas. Jis penk­ mi. Nuo 1955 metų veikė prof. J. Ku­ tojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo biliaus „pirmadienio seminaras“, ku­ sėkmingą Malerio hipotezės metrinė­ rio metu buvo nagrinėjami naujausi je skaičių teorijoje šturmą, vėliau Pe­ numatytos srities rezultatai Profeso­ terburge apgynė daktaro disertaciją iš riaus „antradieniai“, rengiami jo na­ daugiamatės analizinės skaičių teori­ muose, traukė gabiausius studentus, jos. Dar po kelerių metų jis tapo habi­ kurie buvo kryptingai mokomi. lituotu matematikos daktaru, sukūrė Pirmasis profesoriaus pėdomis ei­ nantis matema­ tikas, dabar Lie­ tuvos MA aka­ demikas V. Sta­ tulevičius neap­ vylė: iš aspiran­ tūros Peterbur­ ge grįžo ne tik su disertacija, bet ir su naujais užda­ viniais bei idėjo­ mis. Perėmęs iš prof. J. Kubi­ liaus vadovavi­ mą matemati­ kos skyriui Fizi­ Profesorių J. Kubiliaus ir H. Jasiuno gyvenimai atiduoti katedrai kos ir matemati-

Prof. habil. dr. E. Manstavičius,

kos institute, vėliau tapęs Matematikos ir informatikos instituto vadovu, V. Sta­ tulevičius buvo aktyvus katedros pagal­ bininkas.

Docentai Henrikas Jasiūnas ir Al­ fonsas Matuliauskas kelis dešimtme­ čius paaukojo Neakivaizdinei mate­ matikų mokyklai. Pasiteisino ir inten­ syvesnė gabaus matematikai jaunimo paieška. 1962-63 metais iš Kauno po­ litechnikos instituto, kuriame tada veikė karinė katedra ir netvyrojo ka­ rinės tarnybos grėsmė, studentų bu­ vo suformuotos akademinės grupės, mokomos pagal specialų matematikų renginio planą. Daugelis iš jų dabar yra mokslų daktarai. Tarp jų - ir pro­ fesoriai, Lietuvos MA nariai kores­ pondentai Vygantas Paulauskas, Do­ natas Surgailis, filosofu tapęs Evaldas Nekrašas ir kiti.

Metams bėgant katedra plėtėsi, da­ rėsi ankšta. Profesorius Algimantas Bikelis, sėkmingai išplėtojęs atsitiktinių vektorių sumavimo teoriją, susidomė­ jo matematikos taikymais, pradėjo or­ ganizuoti ūkiskaitinius mokslo tiria­ muosius darbus fakultete.

Kai reikėjo stiprinti Matematinės analizės katedrą, iniciatyvą parodė pro­ fesorius V. Paulauskas ir jo mokiniai. Šiandien jo vadovaujama katedra viena stipriausių fakultete. Nemaža da­ lis geriausių absolventų tikimybininkų buvo nukreipiama į Matematikos ir in­ formatikos instituto skyrius. Puoselė­ jant mokslą, mokant jaunimą Tikimy­ bių teorijos ir skaičių teorijos katedra nebuvo vieniša. Fakulteto mokslinė at­ mosfera, draugiškas katedrų ir minė­ to instituto bendradarbiavimas buvo pagrindinis sėkmę lemiantis veiksnys. Šiandien, švenčiant katedros jubi­ liejų, joje dirba keturi habilituoti dak-

Katedra 2000 metais. Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: R. Šleževičienė, J. Šiaulys, A. Raudeliūnas, VVerikaitė, J. Kubilius, R. Stančikienė, E. Manstavičius, H. Jasiū­ nas; antroje eilėje: G. Bareikis, H. Markšaitis, A. Mačiulis, V Stakėnas, E. Gaigalas, R. Kačinskaitė, J. Ignatavičiūtė, A. Laurinčikas, G. Stepanauskas, R. Lapinskas, E. Stankus; trečioje eilėje: R. Grigutis, G. Misevičius, F. Mišeikis ir R. Garunkštis.

tarai profesoriai, kiti pedagogai yra mokslų daktarai. Čia vyksta intensy­ vus mokslinis darbas. Nepailstantis profesorius J. Kubilius rašo vadovė­ lius, mokslinius, populiarius ir publi­ cistinius straipsnius. Nacionalinės premijos laureato prof. Antano Lau­ rinčiko monografiją 1996 metais išlei­ do Kluverio (Olandija) leidykla. Prieš metus habilitacinį darbą apgynė Ar­ tūras Dubickas. Šio jauno matemati­ ko darbuose iš algebrinių ir transcen­ dentinių skaičių teorijos yra pasauly­ je puikiai įvertintų rezultatų. Planų tu­ ri ir šio straipsrtio autorius, 1994 m. perėmęs vadovavimą katedrai. Nuo­ lat plečiami tarptautiniai ryšiai, moks­ linis bendradarbiavimas. Buvo daly­ vauta ir dalyvaujama Europos Sąjun­ gos bei JAV mokslinėse programose.

Paskutinį penkmetį plėtojant tikimy­ binę skaičių teoriją bendradarbiauta su Vengrijos Matematikos institutu.

Individualiai pakviesti dėstytojai daž­ nai vyksta svetur skaityti paskaitų, dirbti mokslinio darbo ar skaityti pra­ nešimų konferencijose bei kongre­ suose.

Kas ketveri penkeri metai kated­ rą kartu su kitomis institucijomis ren­ gia populiarias Vilniaus tarptautines tikimybių teorijos ir matematinės sta­

tistikos konferencijas. Kitą rugsėjį Palangoje vyks III tarptautinė anali­ zinės ir tikimybinės skaičių teorijos konferencija, skirta profesoriaus J. Kubiliaus 80 metų jubiliejui pami­ nėti. Po šių konferencijų bendra Lie­ tuvos ir Olandijos leidykla TEV iš­ leis solidžius mokslinių darbų rinki­ nius, kuriuos rengiant dalyvauja ir katedros mokslininkai.

Nestinga dėmesio ir pedagogi­ niam darbui - rašomi vadovėliai, mokomosios knygelės. Šalia nuolat atnaujinamų kursų sąraše atsirado nemaža naujų dalykų: demografijos modeliai, kodavimo teorija, kriptog­ rafija, grafų teorija. Nors pastaruo­ ju metu visuomenės požiūris į moks­ linį darbą yra sumaterialėjęs, kated­ roje yra doktorantų ir gabių globo­ jamų studentų. Docentas Vilius Sta­ kėnas pradėjo leisti platesniam skai­ tytojų ratui skirtą matematikos žur­ nalą „Alpha plius Omega“. Plačią vagą aria doc. H. Jasiūno įsteigtas unikalus matematikų muziejus. Ne­ lengvu Lietuvai metu bendradarbiai nesusiviliojo geresniais postais, ma­ terialinėmis gėrybėmis ir neabejo­ tinai toliau liks pasišventę savo pa­ reigai.

Nuotr. iš katedros archyvo.

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

7

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt Pranešimas apie esminį įvykį j----------------------

ISTORIKŲ FUKSŲ KRIKŠTYNOS

LIETUVOS STUDENTAI TAPO TARPTAUTINĖS JAUNIMO

Šventę spalio 13 d. rengia: VU IF korporacija „ Tilia“, VUSA

ORGANIZACIJOS NARIAIS

Dieninė dalis

13.00 1330

Renginio pradžia M. Daukšos kiemelyje. Žygis Pilies gatve į Užupį.

1430

Krikštynų procesas.

1530

Fuksų priesaika (prie Gedimino pilies).

1630

Dieninės dalies pabaiga.

Vakarinė dalis

19.00 Pradžia „Pepsi Zet“ klube. Koncertuos studentiškos grupės ZOOM, SKYDERS ir kt.

Vyks žaidimai, akcijos, atrakcijos, siurprizai ir t. t.

Bus linksma.

Dėl smulkesnės informacijos kreiptis į Tomą Šileiką arba Min­ daugą Reinikį.

SVEČIAI IŠ UŽSIENIO LANKĖSI IR GARIŪNUOSE Jau ankstesniame „Universitetas Vilnensis“ numeryje rašė­ me apie pirmą spalio savaitę VUSA organizuojamą tarptautinį seminarą „Atskira valstybė Europos plėtros kontekste“. Šį kar­ tą - apie tai plačiau.

Vaida MORKUNAITĖ

Rūta, Raminta, Kipras ir kiti.

Linksminosi įvairiose vietose

Dalyvavo ministro sūnus Taigi - spalio 2-8 dienomis VU viešėjo 22 studentai, studentų at­ stovybių nariai iš užsienio valsty­ bių universitetų. Dalyvių amžius svyravo nuo pirmojo iki paskuti­ niojo kurso, taip pat ir specialy­ bės: teisininkai, tarptautinių san­ tykių studentai, geografai, che­ mikai ir 1.1. Čia lankėsi ir vieno Ukrainos ministro sūnus.

Kalbėjo žymūs politikai Seminaro atidaryme dalyvavo įvairių Lietuvos partijų atstovai: A Čaplikas, K Prunskienė ir kiti.

Paskaitas skaitė Lietuvos vyriausia­ sis derybininkas su ES V Ušackas, E. Vareikis. Kiekvieną dieną vyko diskusijos darbo grupėse.

Universiteto svečiai lankėsi Ignalinos AE, Aukštaitijos nacio­ naliniame parke, Trakuose, Ke­ turiasdešimties Totorių kaime ir net Gariūnuose.

Ketvirtajame kasmetiniame tarptautiniame seminare buvo pa­ sidalinta naujomis idėjomis, disku­ tuota apie aukštojo mokslo priei­ namumą įvairių šalių universite­ tuose. Prie tarptautinio projekto iš­ sijuosę plušėjo ne vienas VUSA narys: Daina, Raminta, Artūras, Andrius, Justina, Eglė, Mindaugas,

Studentai nebūtų studentai, jei spręsdami rimtus reikalus ne­ rastų laiko pasilinksminimams.

Visą spalio pirmąją savaitę sve­ čius buvo galima sutikti įvairiuo­ se pasilinksminimo klubuose: „Karolinoje“, „Ritos slėptuvėje“, „Alaus akademijoje“. Svečiai iš Suomijos visus nustebino susi­ rengę vakarėlį dar prieš einant į vieną iš klubų, tačiau ką ten vei­ kė, žino tik jie patys. Vienam es­ tui nelabai pasisekė: sugedo brangus fotoaparatas, jo remon­ tas kainuos ne vieną šimtą litų...

Supo šilta atmosfera Įspūdžiais pasidalijo ir jau ne­ be pirmus metus į tokius semi­ narus atvykstantis Klemenas Miklavičius iš Slovėnijos Liublijanos universiteto. Jis sakė, kad šis seminaras labiau patobulin­ tas, susirinko daugiau dalyvių, at­ sirado daugiau dinamikos. Ne­ mažą įspūdį studentui paliko Vy­ riausiojo derybininko su ES V. Ušacko paskaita. Apie Igna­ linos AE jis tarstelėjo: „Lietuva turi Černobylio tipo problemą“.

Pasak kitų seminaro dalyvių, čia sukuriama labai šilta atmosfera, už kurią turime būti dėkingi ir daly­ viams, ir organizatoriams.

Rugsėjo pabaigoje Vokietijo­ je vyko Tarptautinės jaunųjų eu­ ropiečių sąjungos (TJES) kon­ ferencija, kurioje Europos šalių jaunimas diskutavo nedarbo Europos Sąjungoje, bendrijos plėtimosi į rytus klausimais. Be vokiečių, TJES kvietimu konfe­ rencijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Len­ kijos ir Ukrainos. Konferencijos dalyviai pasisakė už tarptauti­ nio jaunimo darbo skatinimą, bendrus projektus siekiant tau­ tų savitarpio supratimo ir tole­ rancijos, mokinių, studentų, mokytojų bei dėstytojų pasikei­ timo programas.

Konferencijos pabaigoje, spalio 2 dieną, TJES preziden­ tas bei UNESCO ambasadorius Siegfriedas Logallis Estijos, Lat­ vijos, Lietuvos, Lenkijos bei Uk­ rainos atstovus priėmė į šios są­ jungos prezidiumą. Trys Lietu­ vos studentai tapo ir TJES pre­ zidiumo nariais. Atstovai iš Klaipėdos ir Vilniaus universi­ tetų turės įteisinti šią organiza­ ciją Lietuvoje ir veiks kaip ofi­ cialūs TJES atstovai.

Rudenį TJES delegacija ap­ lankys Lietuvą, Latviją bei Esti­ ją, kartu atveždami humanitari­ nę labdarą. Trijų šalių vaikų na­ mams jie atveš brokuotus firmos

„Diesel“ džinsinius rūbus vai­ kams. Svečiai taip pat planuoja surengti paskaitas apie Europos integracijos procesą, ES plėtrą į rytus. Lietuvos studentai organi­ zacijos nariai planuoja mokslei­ vius iš Lietuvos nuvežti į draugiš­

Parengta pagal BNS inform.

k

i

Rugsėjo pabaigoje įvyko pir­ masis šių mokslo metų VUSA parlamento posėdis, kuriame dalyvavo 15 parlamentarų. Pir­ mininkaujant Mariui Zabielskui ir sekretoriaujant Rūtai Maslauskaitei svarstyta: > VUSA prezidentas An­ drius Augulis pristatė VU­ SA veiklos ataskaitą už 2000 metus; > Viceprezidentas Mindau­ gas Reinikis pristatė rezo­ liucijos VU senatui projek­ tą ir jo atsiradimo aplinky­ bes. 14 balsų „už“ ir 1 „prieš“ pasiūlymui pritarta; > Viceprezidentas Artūras Šaltis pristatė LSP projek­ tą, dabartinę jo padėtį ir plėtros galimybes; > Mindaugas Reinikis papa­ sakojo apie būsimą tarptau­ tinį seminarą ir paprašė su­ sirinkimo dalyvių pagalbos;

MEDIKAI VYNU LAISTĖ BENDRABUČIO SIENAS Rudens pradžioje bendromis Lietuvos medicinos studentų at­ stovybės (LiMSA) ir VUSA pastangomis medikų bendrabutyje buvo oficialiai atidaryta Vilniaus universiteto Medicinosfakul­ teto studentų atstovybė (VUMF SA).

Gerda INČIURAITĖ

VUMF SA atidarymas ir oficia­ lus pris(is)tatymas visuomenėje puikus pavyzdys, kad fakultetinių studentų atstovybių steigimo pro­ jektas įsibėgėja. Dabar medicinos studentai, kaip ir fizikai, matema­ tikai, filosofai, tarptautininkai bei chemikai, galės taip dažnai nebe­ minti tako į VUSA, nes vietinius reikalus tvarkys jos padaliniai ati­ tinkamuose fakultetuose.

LiMSA ofisas veikė ir anks­ čiau, tačiau jo prioritetu buvo

kas TJES futbolo rungtynes Vo­ kietijoje. Kitą pavasarį mokslei­ vių folkroko grupė reprezentuos Lietuvą TJES konferencijoje.

Organizacijos prezidiumo na­ riai iš Lietuvos taip pat planuoja moksleivių ir studentų pasikeiti­ mo programas, supažindinti Lie­ tuvos moksleivius ir studentiją su ES veikla ir jos tikslais. Kitąmet Lietuvoje planuojama surengti TJES konferenciją.

tarptautiniai mainai (beje, LiM­ SA - daugiausia užsienio kon­ traktų turinti jaunimo grupė Lie­ tuvoje). VUMF SA projekto va­ dovo Mindaugo Žiūko teigimu, medikų kelerius metus niekas ne­ prižiūrėjo. Jie su savo problemo­ mis ir klausimais turėdavo nuo­ lat kulniuoti į Centrinius rūmus.

VUMF SA - maža VUSA ko­ pija „čiurlionkėje“. Ofise dirba šešiolika savanorių, kurie pasi­ keisdami ten „tupi“ visą dieną.

Greta gražių tikslų spręsti stu­ dentų akademines bei socialines

y > Artūras Šaltis išaiškino fakultetinių studento atstovy­ bių kūrimosi aktualijas; > MIFSA atstovai pristatė sa­ vo nuostatų projektą. Vien­ balsiai pritarta priimti MIFSA nuostatus; > Kitam parlamento posėdžiui atidėtas pasiūlymas dėl AEISEC-Vilnius fakultetinės studentų funkcijos perėmi­ mo; > A. Augulis pristatė vasaros projektus ir jų rezultatus; > Parlamentaras G. Brazdauskas informavo apie MIFSA problemas dėl patalpų; > Pritarta parlamentaro T. Ši­ leikos pristatytam VU sena­ to sprendimui dėl mokesčių iš užsienio piliečių rinkimo už įėjimą į VU centrinių rūmų ansamblį. Nustatyta mokes­ čio suma - 4 litai.

VUSA inf.

problemas ir puoselėti fakulteto tradicijas, užmojis priartinti stu­ dentišką veiklą prie studentų be­ veik pasiektas. Fakultetinės me­ dikų atstovybės patalpos yra dvi­ dešimt penktame Čiurlionio gat­ vės bendrabutyje, tad pro jas kas­ dien neabejotinai pražingsniuoja virtinės studentų. Jiems tereikia praverti atstovybės duris, ir jokių susisiekimo keblumų nebekils.

Dėl studentų iniciatyvumo ran­ kas trynė ir oficialiame atidaryme dalyvavęs Medicinos fakulteto de­ kanas doc. D. Pūras bei prodekanas doc. R. Stukas. Dekanas, kirpęs simbolinę juostelę ant durų, tarstelėjo, jog studentai niekada neturėtų vadovauti dėstytojams.

Atidarymo vakarą savanoriai, vy­ nu užgerdami pačių teptus sumuš­ tinius, rezgė planus, kaip kuo svetingiau priimti pirmakursius ir pa­ dėti sukurti kuo optimalesnes jų adaptacijos tiek fakultete, tiek pa­ čioje sostinėje sąlygas.

Puslapį rengė Gerda INCIŪRAITĖ ir Vaida MORKUNAITĖ

8

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKAI - 430 METŲ

VU BIBLIOTEKOS BIRUTĖ BUTKEVIČIENĖ

Bibliotekos istorija 1569 metais Vilniaus vyskupo Va­ lerijono Protasevičiaus kvietiniu į Lie­ tuvą atvykę jėzuitai 1570 metų liepos 17 dieną atidarė kolegiją, o prie jos ir biblioteką. Bibliotekos pagrindą suda­ rė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augus­ to bei Vilniaus vyskupo sufragano Ge­ orgijaus Albinijaus rinkiniai. Žygi­

BIBLIOTEKOS Vilniaus universiteto bibliotekos direktorei Birutei Butkevi­

manto Augusto bibliotekoje buvo su­ rinkti geriausi XVI a. išleisti antikos klasikų veikalai, kelionių aprašymai, istorijos knygos, kronikos, gamtos mokslų, teisės, karvedybos, medicinos literatūra. Buvo joje ir Martyno Liu­ terio Biblijos vertimas, Euklido, Klau­ dijaus Ptolemėjo veikalai, Mikalojaus Koperniko „Apie dangaus kūnų su­ kimąsi“ pirmasis leidimas ir kt.

Karaliaus Stepono Batoro 1579 metų balandžio 1 d. pasirašyta privi­ legija Vilniaus jėzuitų kolegija buvo perorganizuota į universitetą, biblio­ teka pavadinta universiteto bibliote­ ka. Taigi Vilniaus universiteto biblio­ teka yra devyneriais metais senesnė už universitetą.

1580 metais miręs Vilniaus vyskupas ir universiteto steigėjas V. Protasevičius testamentu universitetui užrašė keletą tūkstančių knygų. Per du šimtus jėzuitų vadovavimo Universitetui metų bibliotekos fondai išaugo nuo 4,5 tūkstančio tomų 1579 metais iki 11 tūkstančių tomų 1773-iaisiais.

1773 metais panaikinus Jėzuitų ordiną Universitetą globoti ėmėsi Edukacinė komisija. 1781 metais Universitetas buvo pavadintas Lietuvos vyriausiąja mokykla. Bibliotekos fondai buvo papildyti gamtos mokslų ir medicinos knygomis.

Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo didžioji Lietuvos dalis su sostine Vilniumi atiteko carinei Rusijai.

1803 metais Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX amžiaus antrame dešimtmetyje Vilniaus universitetas jau buvo vienas pirmaujančių universitetų Rusijos imperijoje. Mokslinio darbo pagyvėjimas palankiai veikė ir biblioteką.

1804 metais vadovauti Universiteto bibliotekai paskirtas profesorius Gotfridas Ernestas Grodekas. Jo pastangomis Universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Nuo 1815 metų pradėta išduoti knygas į namus, atidary­ tas abonementas. Biblioteka buvo perkelta j Mažąją aulą, ten įrengta 90 vietų skaitykla. G. E. Grodeko iniciatyva pradėtas sudarinėti kortelinis (abėcėlinis), vėliau sisteminis katalogai. Vilniaus universiteto biblioteka, palyginti su kito­ mis to meto Rusijos imperijos bibliotekomis, buvo pasiekusi pažangiausių to meto bibliotekų lygį.

1832 metų gegužės 1 dieną caras Nikolajus I uždarė Vilniaus universitetą. Prasidėjo vienas liūdniausių laikotarpių ir bibliotekos istorijoje: didelė dalis jos fondų buvo išvežta iš Vilniaus ir išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms.

Apie 1834 metus iš likusių Universiteto bibliotekos knygų buvo mėginama kurti Vilniaus viešąją biblioteką, bet ir tai nepavyko. 1856 metais pradėjo veikti Archeologijos komisijos Senienų muziejus ir prie jo įsteigtas Skaitymo kabine­ tas. 1865 metais Senienų muziejus ir Skaitymo kabinetas perorganizuoti į Vilniaus viešąją biblioteką ir muziejų.

Bibliotekai buvo atiduoti po 1831 ir 1863 metų sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų knygų rinkiniai - apie 200 tūkstančių tomų vertingų knygų bei rankraščių fondas.

1914 metais Vilniaus viešoji biblioteka turėjo per 300 tūkstančių tomų ir užėmė ketvirtą vietą tarp Rusijos imperijos bibliotekų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl buvo niokojama, knygos vėl vežamos į Rusiją.

1919 metų balandžio 21 dieną Vilnių okupavo Lenkija. Spalio 11 dieną atkurtasis Vilniaus universitetas pavadina­ mas Stepono Batoro vardu. Universiteto bibliotekos fondai, nors ir nuniokoti, išliko dar gana gausūs, tačiau knygų lietuvių kalba buvo labai mažai.

1922 metų vasario 16 dieną Kaune pradėjo veikti Lietuvos universitetas, nuo 1930 metų vadinamas Vytauto Di­ džiojo vardu. 1923 m. prie jo bibliotekos įsteigtas Bibliografijos institutas. Universiteto bibliotekai vadovauti paskirtas prof. Vaclovas Biržiška.

1939 metais Lietuvai atgavus Vilnių, senoji Vilniaus universiteto biblioteka atgijo. Deja, netrukus Antrasis pasauli­ nis karas jos darbą vėl nutraukė. Bibliotekos darbuotojai karo metais visomis jėgomis gelbėjo knygų fondus. Po karo per trumpą laiką įrengtos skaityklos, organizuotas informacinis bibliografinis darbas. Bibliotekai pavyko susigrąžinti apie 13 tūkstančių įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų leidinių.

1945-1995 metų laikotarpiu galima paminėti šiuos svarbesnius įvykius: biblioteka (1970) ir Universitetas (1979) šventė 400 metų jubiliejų, pastatytos dvi knygų saugyklos, įkurti nauji skyriai. Senuosius bibliotekos fondus reikėjo restauruoti, todėl 1968 metais tuometinio bibliotekos direktoriaus Jurgio Tornau rūpesčiu įkurtas Restauravimo sky­ rius. 1969 metais atidarytas Grafikos kabinetas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pagrindinėje bibliotekos knygų saugykloje nuspręsta saugoti neiškomplektuotas atskirų asmenų dovanotų knygų kolekcijas. Bibliotekos darbuotojai per šį laikotarpį parengė ir išleido didesnės ir mažesnės apimties bibliografinių darbų, atspindėjusių mokslinį darbą bibliotekoje. Nuo 1958 metų su pertraukomis leidžiamas Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis. 1998 metais biblioteka parengė ir išleido pirmą kompaktinį diską „Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“ lietuvių, anglų ir pran­ cūzų kalbomis. Disko leidimą finansavo UNESCO.

Bibliotekos dabartis Biblioteka atvira visiems. 16 tūkstančių skaitytojų kasmet iš­ duodama daugiau kaip milijonas leidinių. Bibliotekoje yra centri­ nės biblioteka, kurioje yra 12 skyrių, ir 15 fakultetų bibliotekų.

Nuo 1965 metų biblioteka gauna Jungtinių Tautų Organi­ zacijos ir jos padalinių—UNESCO, Pasaulinės sveikatos organi­ zacijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Maisto ir že­ mės ūkio organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarp­ tautinio valiutos fondo, Pramonės plėtros organizacijos, Tarp­ tautinio teismo - dokumentus. Fondą sudaro 340 tūkstančių spaudinių. JTO leidinių skaitykla gali naudotis visi, turintys bib­ liotekos skaitytojo pažymėjimą. Biblioteka palaiko mainų ryšius su 380 bibliotekų ir mokslo įstaigų iš 55 šalių.

Nuo 1993 metų bibliotekoje veikia elektroninis katalo­ gas, kuriame šiandien yra apie 100 tūkstančių bibliografinių įrašų. Šį katalogą kiekvienas gali pasiekti adresu http://

www.mb.vu.lt/catalogues/index.html 1970-1982 metais bibliotekai buvo pastatyti du pastatai sau­ gykloms, tačiau vietos problema vėl aktuali. Architektai Eugenijus Guzas, Sigitas Malikėnas ir Romas Perkauskas parengė projektą Interneto skaitykla naujos bibliotekos statybai, bet jos finansavimas vis atidedamas.

čienei likimas lėmė pasitikti bibliotekos 430 metų sukaktį. Vi­

sas direktorės gyvenimas atiduotas Vilniaus universiteto bib­ liotekai. 1963 m. pradėjusi dirbti bibliotekininke knygų sau­ gykloje ir iki 1978 m. dirbusi įvairiuose bibliotekos skyriuose B. Butkevičienė teigia, kad niekas jai negali tiksliau pasakyti,

kas, kur ir kaip yra, nes ji pati puikiai išmano visų skyrių žmo­ nių darbą. Nuo 1978 iki 1985 m. B. Butkevičienė dirbo direk­ toriaus pavaduotoja, direktore tapo 1985-aisiais. „Universi­

tas Vilnensis" redaktorė Liana Binkauskienė kalbina dirėktorę VU bibliotekos 430 metų sukakties proga.

- 430 metų bibliotekai - be galo ilgas gyvenimo tarpas. KaipJūs ver­ tinate mūsų Universiteto bibliotekų Lietuvos ir (manau, turime tam tei­ sę) Europos bibliotekų kontekste?

Kas lemia šios bibliotekos ilgaam­ žiškumą?

- Tai lemia pirmiausia žmo­ nės, supratę, kur jie yra. Supratę ir mokėję išsaugoti tai, kas su­ kaupta bibliotekoje. Mano giliu įsitikinimu, biblioteka - ne tik sa­ lės ir knygos, ne tik fondai. Bib­ lioteka - tai pirmiausia žmonės, kurie sugeba visa tai išsaugoti, pa­ rodyti ir atskleisti. Mano didžiau­ sia pagarba ir padėka žmonėms, kurie per visus 430 metų iki šių dienų išsaugojo biblioteką. Ji tik­ rai yra europinio lygio, nes yra Eu­ ropos kultūros dalis. Aš kalbu apie retų spaudinių fondus - tu­ rime 180 tūkst. leidinių, datuoja­ mų nuo XV a. iki XIX a. pradžios, ir apie mūsų senąjį rankraštyną, kuriame saugoma 200 tūkst. ran­ kraščių. Seniausias rankraštyne saugomas dokumentas - iš XII a.

Iki šių dienų mūsų rankraštyno užduotis yra saugoti Lietuvos kul­ tūrinį paveldą. Tai svarbu Lietu­ vos kultūrai ir mokslui.

- Senoji biblioteka neatsilieka nuo nūdienos. Kaip senovė integ­ ruojama į naująjį amžių?

- 1985 metais biblioteka pra­ dėta kompiuterizuoti. Prireikė penkiolikos metų, kad šiandien galėtume pasakyti - mes turime elektroninį katalogą, jau antri me­ tai turime pasaulyje pripažintą bibliotekinę programinę įrangą, vienodą visose Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose. Ją įsigijo­ me Lietuvos rektorių konferenci­ jos sprendimu, skelbdami tarp­ tautinį konkursą. Bibliotekai kompiuterinę techniką įgijome dalyvaudami TEMPUS projek­ tuose. Mūsų laukia ilgas darbas biblioteka didelė, joje yra 5,3 mln. leidinių. Visa tai paversti kompiu­ terizuota biblioteka nėra papras­ ta. Be to, pakeitus programinę įrangą, visižmonės turi išmokti ja dirbti. Tai trikdo bibliotekos dar­ bo tempą. Bet mes einame į prie­ kį, ir tai yra labai svarbu.

Dėl sunkios finansinės padėties sunku įsigyti papildomos kompiu­ terinės technikos. Norint kompiu­ terizuoti visus bibliotekos darbo procesus mums reikia 110 naujų kompiuterizuotų darbo vietų, da­

bar turime tik 50. Be papildomų darbo vietų negalime kurti naujų posistemių. Svarbu gerinti ir tobu­ linti skaitytojų aptarnavimą. Pir­ mas žingsnis jau padarytas - stu­ dento bilietas sutapatintas su skai­ tytojo pažymėjimu. Norint pradė­ ti skaitytojų posistemę, reikia, kad visos bibliotekos knygos būtų su­ žymėtos brūkšniniais kodais. Tai uždavinys, kuris pareikalaus dide­ lių darbo sąnaudų ir laiko.

Biblioteka 1998 metais paren­ gė pirmąjį kompaktinį diską apie istorinius bibliotekos fondus. Jo parengimą rėmė UNESCO. 2000 metų pradžioje pradėjome skaitmenizuoti rankraštinius fondus pateikti senųjų rankraščių tekstus elektronine forma.

- Kaip Universiteto reformos pa­ lietė bibliotekų irjos žmones?

- Iš tikrųjų pastarieji metai bu­ vo sunkūs. Reformos palietė skaudžiai - reikėjo atleisti 16 žmonių. Pirmą kartą per savo il­ gą darbą bibliotekoje teko žiūrėti žmogui į akis ir pasakyti, kad jis yra atleidžiamas, nes nėra pinigų atlyginimams. Nesiėmiau tos at­ sakomybės viena, pasikviečiau at­ sakingus skyrių vedėjus, drauge svarstėme. Manau, kad ir skyrių vedėjams buvo labai sunku - jie turėjo nuspręsti, be ko skyriuje galima išsiversti. Po to visi biblio­ tekos darbuotojai ėjo nemokamų atostogų. Šitaip mokos fondui su­ taupėme trūkstamų pinigų. Kitus metus pradėsime su maža skola, o tai reiškia, kad ir kitais metais turėsime eiti nemokamų atosto­ gų arba vėl teks atleisti žmones.

- Kuo skiriasi ir kuo panašios se­ noji irjaunoji bibliotekininkų kartos?

- Iš senosios bibliotekininkų kartos pasiliko tik tie žmonės, ku­ rie sugebėjo prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Šie žmonės yra tikra bibliotekos atrama. Jie turi darbo įgūdžių, daug žinių (turiu galvoje pvz. Spaudinių tvarkymo skyrių, kuriame reikia sugebėti aprašyti bet kokia kalba išleistą knygą bib­ liografiniame apraše). Tas senosios kartos branduolys mums dabar, perėjus į kompiuterinį tvarkymą, yra be galo svarbus. Šalia senųjų darbuotojų yra jaunų žmonių, ku­ rie perima jų darbo patirtį Taigi abi kartos mūsų bibliotekoje puikiai dera. Negalėčiau pasakytų kad la­ bai daug jaunų žmonių nori ateiti dirbti į bibliotekas - atlyginimai

<

9

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKAI - 430 METŲ

DIREKTORE LABIAUSIA VERTINA ŽMONES maži. Per pastaruo­ sius metus ant vie­ nos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kiek bibliotekinin­ kystės absolventų panoro dirbti biblio­ tekoje. Jie įsidarbi­ na ten, kur didesni atlyginimai. Tai la­ bai liūdna, bet tokia tiesa.

- Ar turite mėgia­ miausią kampelį bibliotekoje, kuria­ me pasislepiate nuo rūpesčių?

- Neatsakysiu į šį klausimą. Per daug myliu biblio­ teką, kad galėčiau pasakyti, kuris kampelis man yra brangiausias. Čia - mano visas gyvenimas, kiekvienas kampas yra labai brangus. Žinoma, yra tokių skyrių, į kuriuos nueinu dažniau, yra tokių, į kuriuos re­ čiau. Labai gera Rankraščių sky­ riuje: čia gali sužinoti ką nors la­ bai subtilaus, ko nesužinosi kita­ me skyriuje, kuriame, tarkime, atliekami techniniai darbai. La­ bai dažnai būnu Rankraščių sky­ riuje, nes ten dirba daug išma­ nantys žmonės, labai mylintys sa­ vo sunkų ir, manau, sveikatai kenksmingą darbą. Su svečiais dažnai būnu P. Smuglevičiaus, J. Lelevelio, Baltojoje salėse - jos labai iškilmingos ir saugo visą mūsų bibliotekos istoriją.

- 1997 metais šventėme 450-ąįį pirmosios lietuviškos knygos M. Mažyydo „Katekizmo“, kurio vie­ nintelis egzempliorius saugomas VU bibliotekoje, - gimtadienį. Buvo nu­ tarta įamžinti tą datą ir paženklinti Vibiiaus universiteto biblioteką. Bu­ vo pasiūlyta bibliotekos durispakeisti durimis-meno kūriniu, kuriame at­ sispindėtų Lietuvos kultūros istori­ ja. Kada sulauksime šių durų?

Rankraščiai Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose saugoma per 5 mln. spaudinių. Pagal universiteto profilį biblioteka kom­ plektuoja mokslinę (išskyrus žemės ūkio ir technikos) ir grožinę literatūrą įvairiomis kalbomis. Bibliotekos pasididžiavi­ mas - senųjų lietuviškų spaudinių, rankraščių ir graviūrų rinkiniai.

Seniausia bibliotekos fondo dalis yra Rankraščių skyriuje. Tai XIII-XX a. dokumentai įvairiomis kalbomis. Lietuvos kultūros istorijai vertingiausia yra lituanistinė medžiaga. Lietuvos rašytojų, mokslo ir kultūros veikėjų fonde saugomi literatūros klasikų rankraščiai: D. Poškos, A. Baranausko kūriniai, S. Daukanto istoriniai veikalai, A Vienažindžio eilė­ raščiai, Žemaitės, J. Tumo-Vaižganto, V. Kudirkos, Maironio, Z. Gėlės, V. Mykolaičio-Putino literatūriniai darbai, kalbininkų K. Būgos, J. Jablonskio, A Becenbergerio rankraštinis palikimas. Rasime ir poetų J. Tysliavos, J. Baltrušai­ čio bei B. Sruogos eilėraščių, mokslo ir kultūros darbuotojų prof. J. Čiurlionytės, profesorių Biržiškų, filosofų St. Šal­ kauskio ir L. Karsavino darbų ir laiškų.

Ypač svarbūs rankraštyne yra senojo Vilniaus universiteto profesorių archyvai. Tai A Čartoriskio archyvas, Edukacinės komisijos dokumentai, Universiteto rektoriuj. Sniadeckio ir M. Počobu­ to, astronomijos profesoriaus A Streckio, Filomatų draugijos archyvai ir kt.

Vilniaus universiteto auklėtinis J. Kovalevskis paliko nemažą orientalistikos archyvą, taip pat čia saugomi mate­ matikos profesoriaus M. Pelkos-Polinskio, geologo prof. J. Lukoševičiaus rankraščiai. Dideli ir labai įdomūs ty­ rinėtojams istorikų J. Lelevelio, M. Balinskio rankraštiniai fondai.

Mokslo raidą Lietuvoje atspindi įvairių mokslo šakų rankraštinės kny­ gos, vadinamasis traktatų ir mokslo darbų rinkinys, šiuolaikinių moksli­ ninkų disertacijos. Istorikams labai svarbūs Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės teismų aktai, iždo doku­ mentai, Lietuvos didžiųjų kunigaikš­ čių privilegijos ir kiti senieji aktai. Ne­ seniai bibliotekai buvo padovanoti XV-XIX a. karaimų rankraštinės knygos ir dokumentai. Reikšmingi pergamentų, gai­ dų, autografų, fotografijų, meno kūrinių rinkiniai. Autografų fonde turime M. Valančiaus, A Mickevičiaus, L. Jucevi­ čiaus, T. Narbuto, Fr. Voltero, V. Hugo, L. Tolstojaus, M. Glinkos, F. Listo autografus. Tarp karūnuotų asmenų autogra­ fų yra Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto, Stepono Batoro autografai.

Kiekvienais metais rankraštynas pasipildo naujais dokumentais — mokslo, kultūros, literatūros, meno istorije.

*».

- Durys jau išlietos iš bronzos (autorius - skulptorius J. Meškelevičius). Paskutiniame rektorato posėdyje reikalų valdytojas doc. S. Sunelaitis pažadėjo, kad spalio 18 dieną jos bus pradėtos montuoti. Aš tikiu jo žodžiais.

- Ko linkėtumėte bibliotekai?

- Mano nuoširdžiausias, pats didžiausias ir vienintelis linkėji­ mas bibliotekai - sulaukti naujos bibliotekos - gražios, modernios, tokios, kokios dar nėra Lietuvo­ je, vertos Vilniaus universiteto vardo. Žinau, kad labai greitai ne­ bebus kur dėti naujų knygų ir jas teks krauti ant grindų. Bibliotekai tai labai skaudu. Nauja bibliote­ ka turėtų būti pastatyta Saulėte­ kio alėjoje. Naujo bibliotekos pa­ stato projektą turime, trūksta tik finansų. Bibliotekos statybai pra­ dėti įkurtas bibliotekos paramos fondas „Mokslo šviesa“, todėl kviečiu visus paremti naujos bib­ liotekos statybą. Tai galite pada­ ryti centrinėje bibliotekoje ir fa­ kultetų bibliotekose. Jūsų vardas bus įrašytas į bibliotekos istoriją.

- Ačiū už pokalbį.

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA KVIEČIA APLANKYTI PARODAS

Nobelio premijos laureatų W. Szymborskos, Cz. Miloszo ir G. Grasso knygos - A. Smuglevičiaus salėje Vilniaus universiteto bibliotekoje spalio 3 d. lankėsi Nobelio premijos laureatai W. Szyrnborska ir Cz. Miloszas. A. Smuglevičiaus saleje vyko jų susitikimas su rašytojais, vertėjais, literatūros kritikais.

Maloniai kviečiame aplankyti A. Smuglevičiaus salėje veikiančią W. Szymborskos, Cz. Miloszo ir G. Grasso knygų parodą iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos ir VU bibliotekos fondų, kurioje eksponuojama daugiau nei šimtas knygų lietuvių bei lenkų kalbomis.

Lenkų mokslo knygų paroda Baltojoje salėje Universiteto bibliotekos Baltojoje salėje rugsėjo 27 d. atidaryta lenkų mokslo knygų paroda. 37 Lenkijos Respublikos leidyklos supažindina lankytojus su savo produkcija. Parodoje pamatysime Liublino M. CurieSklodovskos universiteto, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto, Liublino katalikų universiteto, Lodzės universiteto, Varšuvos universiteto ir kitų leidyklų 2700 knygų ekspoziciją. Ši didelė ir vertinga dovana turėtų

sudominti mokslininkus, studentus, skaitytojus bei praturtinti Vilniaus universiteto bibliotekos fondus. Paroda veiks iki spalio 27 d.

Parengė Rita KIVILŠIENĖ

Grafikos darbai Grafikos darbų rinkimo tradicija universiteto bibliotekoje prasidėjo tikXIX a. pradžioje, kai 1805 m. buvo atidaryta Raižybos katedra. Šiuo metu bibliotekos Grafikos kabinete saugoma graviūrų, atspaustų iki XX a., kolekcija - per 8 tūkstančius atspaudų. Čia saugomi Fr. W. Balcevvicziaus, A Perlio darbai, reikšmingas XVIII a. Lietuvos grafikos pa­ vyzdys - Nesvyžiaus graverio H. Leibovičiaus 165 varyje raižytų portretų rinkinys „Icones familiae ducalis Radivilianae“. Čia saugomos spausdintos pirmosios lietuviškos litografijos. Minėtinas J. K. Vilčinskio iniciatyva 1847-1863 m. leistas Vilniaus albumas, kurį sudaro 240 estampų. Juose įamžinti žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes žmonės, kultūros paminklai. Didelę Grafikos kabineto rinkinio dalį sudaro įvairių šalių dailininkų kūriniai lituanistine temati­ ka. Kabinete saugoma XVIII-XIX amžiaus Vakarų Europos šalių graverių darbai, japonų grafikos atspaudai. Senųjų ekslibrisų rinkinyje yra lietuvių, lenkų, rusų ir Vakarų Europos knygų ženklų, sukurtų XIX a. antrojoje pusėje. Dabar­ tiniame Grafikos kabineto rinkinyje daugiausia šiuolaikinių lietuvių dailininkų kūriniai.

Reti spaudiniai Biblioteka turi vieną turtingiausių Lietuvoje ir Europoje retų spaudinių rinkinį. Tai iki 1800 metų išleisti leidiniai: inkunabulai, XVI-XVIII a. leidiniai kirilicos ir graždankos šriftais, senos knygos latvių, estų kalbomis. Retų spaudinių fonde - 180 tūkst. leidinių. Didžiausiame Lietuvoje inkunabulų (iki 1500 metų spausdmtų knygų) rinkinyje — 313 vienetų. Jame yra seniausia Lietuvoje esanti knyga - Rabano Mauro enciklopedinio pobūdžio veikalas „Opus de universo“, išleistas 1467 m. Strasburge. Iš senosios akademijos laikų išlikęs italų literatūrinės kalbos pradininko, poeto, humanisto Fr. Petrarkos veikalas apie likimą. Įdomi Hartmano Šedelio kronika. XVI a. knygų fonde yra 5,5 tūkst. leidinių. Tarp jų pasaulio heliocentrinės sistemos kūrėjo M. Koperniko veikalas apie dangaus sferų judėjimą, garsioji Mikalojaus Radvilos Juodojo išleista Biblija. Ypač brangios bibliotekai jos pirmosios knygų kolekcijos - Georgijaus Albinijaus, Žygimanto Augusto, Kazimiero Leono Sapie­ gos dovanotos knygos su savininkų superekslibrisais bei įrašais.

XVII a. knygų rinkinyje yra per 19 tūkstančių įvairių šalių leidinių, pradedant istorinėmis kronikomis, literatūros klasikų kūriniais ir bai­ giant mokslo darbais. Čia saugomas pirmasis Kryžiuočių ordino isto­ riografinis šaltinis, kuris buvo iš­ spausdintas po kelių šimtmečių, Aleksandro Gvanjinio veikalas apie Rytų Europos šalis bei Lietuvos Di­ džiąją Kunigaikštystę, Mykolo Lie­ tuvio totorių, lietuvių ir maskvėnų visuomeninio gyvenimo aprašymas. Šiame rinkinyje saugomas ir Kazi­ miero Semenavičiaus veikalas apie artilerijos meną, kur pirmą kartą ke­ liama reaktyvinės technikos pritai­ kymo artilerijoje idėja.

XVI a. pirmosios pusės leidinių - paleotipų - bibliotekoje yra 1650 egzempliorių. Į atskirą senųjų leidinių grupę išskirtos žymių Vakarų Europos leidėjų Adų, Elzevyrų, Plantenų, Etjenų—knygos.

Didžiausią senųjų spaudinių rinkinio dalį sudaro XVIII a. knygos — 55 tūkstančiai tomų. Tai garsioji prancūzų D. Didro mokslo ir meno encildopedija, T. Lepnerio etnografinio pobūdžio veikalas apie XVII a. Rytų Prūsijos lietuvius ir daug kitų.

Sukauptas ir turtingas lietuviškų leidinių rinkinys — per 12 tūkstančių knygų. Tai lietuvių raštijos paminklai: pirmoji lietuviška knyga - M. Mažvydo „Čatechismusa Prasty Szadei“, B. Vilento unikalus leidinys „Enchiridion“, J. Bretkūno „Postilla“, S. Vaišnoro „MargaritaTheologica“, M. Daukšos „Katechizmas“ ir „Postilla Lietuviszka“, K. Sirvydo „Punktay Saldinu“ ir daugelis kitų. Įdomus ir nirtingas bibliotekos kartografijos rinkinys. Jame saugoma per 1000 senųjų atlasų ir 10 000 žemėlapių. Žygimanto Augusto bibliotekos 10 procentų buvo geografijos veikalai. Vilniaus profesoriaus J. Lelevelio atlasų ir žemėlapių kolekcija sudaro bibliotekos kartografijos rinkinio pagrindą.. Rinkinyje yra kartografo G. Brauno didžiausių Europos miestų atlasas „Civitates orbis terrarum“, kuriame yra pirmasis Vilniaus miesto planas. Kartografas G. Merkatorius pirmas pavaizdavo Lietuvą atskiru žemėlapiu ir tuo išpopuliarino kraštą Vakarų Europoje. Rinkinyje yra XVII a. pradžios LDK žemėlapis, išleistas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio - tiksliausias to meto Lietuvos kartografinis vaizdas.

10

Universitas Vilnensis ® (įAM'TO'VfjA

FAKULTETE - NAUJO PASTATO ATIDARYMAS Nerijus ZABLECKIS

GMF duris plačiai atvėrė nau­ ja Botanikos ir genetikos kated­ ra. Spalio 4 d. įvyko šventinis ati­ darymas, kurio metu VU rekto­ rius prof. R. Pavilionis, prorek­ toriai prof. B. Juodka, doc.

S. Vengris, A. Pikturna, ūkio di­ rektorius A. Staniulis ir kiti rek­ torato nariai buvo pakviesti įver­ tinti atliktų darbų.

Fakultetų nuošalyje likdavusiam GMF 1998 m. Botanikos ir genetikos katedros remontui iš valstybės biudžeto buvo paskir­ ta 2,4 mln. Lt. Dabar pastate įrengtos auditorijos, mokomo­ sios laboratorijos, dėstytojų ka­ binetai. Sutvarkytas sandėlis, prie pastato šoninės sienos pri­ glaustas šiltnamis. Įstačius stog­ langius, pastato viršuje įrengti nauji dėstytojų darbo kambariai.

„Jeigu dabar būčiau studen­ tas, rinkčiausi botanikos specia­ lizaciją“, - kalbėjo prof. R. Pa­ vilionis. Tai gera investicija į Lietuvos mokslo ateitį. GMF kasmet paruošia daugybę mokslininkų: ekologinės, mole­ kulinės biologijos specialistų, geografų, hidrologų, geologų.

Tačiau mokslininkui parengti reikia ne vien teorinių žinių ba­ gažo, bet ir praktinių gebėjimų.

O tam reikalingi modernūs prietaisai, kainuojantys ne de­ šimtis ir ne šimtus litų. Dabar­ tinėmis išgalėmis siekiama su­ kurti bent jau patrauklias dar­ bo vietas, kurios neįgrįstų mokslininkams, dėstytojams, pritrauktų, o ne atbaidytų jau­ ną žmogų. Anot rektoriaus, no­ rėtųsi, jog vakarietiškos grožy­ bės Lietuvos universitetams ne­ būtų vien tik nepasiekiama iliu­ zija.

Padėkos žodį katedros vedėjas prof. V. Rančelis tarė UAB “Ere­ tą”. E. Kriškovieco vadovauja­ mos firmos statybininkai, dirbę stropiai ir kruopščiai, neatpažįs­ tamai pakeitė pastatą. Remontą gerokai sustabdė ekonominė Ru­ sijos krizė, todėl darbai beveik baigti tik šiemet. Dar neįvesti kompiuteriniai ryšiai, nebaigtas šiltnamis, nesutvarkyta aplinka.

Tačiau jau šį semestrą katedroje vyks kai kurie užsiėmimai.

Senajame pastate buvo apgin­ ta nemaža mokslinių darbų, pa­ rengtos habilituotų daktarų: Vy­ tauto Rančelio, Jono Naujalio, Juozo Lazutkos, Romualdo Lekevičiaus disertacijos. Dekanas išreiškė viltį, kad nauja Botani­ kos ir genetikos katedra taip pat sėkmingai tarnaus mokslo labui.

„Gamtovėja“ linki sėkmės ka­ tedros darbuotojams!

2000 m. spalis

Iškeliavusių sparnuočių ilgesingas klyks­ mas nusileido iš dangaus erdvių ant žemės, pažerdamas pluoštą spalvų ir atspalvių.

Mąslus rimties laikas. Kiekvienas žingsnis prabyla priešmirtiniu spalvingų lapų, pageltusios žolės atodūsiu.

Bežadžiai kūnai, nebeplakančios medžių širdys.

Amžinas ratas.

Pradžios pabaiga.

N. Zableckio nuotr.

KŪDIKIS

FIESTA GEOGRAPHICA'OO

PAKRIKŠTYTAS

Kai Lietuvėlėje rudenėja, o trys milijonai jau nukasę bulves, supranti, kad gyvenime kažko trūksta... ir kad pagaliau atėjo lai­ kas atlikti kasmetinę kiekvieno tikro geografo kelionę. Kaip žinia, rugsėjo 30 dieną visi keliai vedė į geografų šventę „Fiesta Geographica’00“prie Gulbino ežero.

NUSEKUSIOJE UPĖJE Tradiciškai rugsėjo pabaigoje buvo pakrikštyti biologai fuksai.

Tam reikalui buvo pasirinktas gražus Lietuvos kampelis - Pa­ lūšė (šalia Ignalinos). Būsimų pirmakursių kryžiaus keliai pra­ sidėjo vos spėjus išlipti iš trauki­ nio Ignalinoje. Surišti virve jie kulniavo 3 km iki Palūšės mies­ telio. Praėję griežtą muitinės punktą, prašliaužę krikštytojų tu­ neliu fuksai gavo šventą

Nerijus ZABLECKIS

vandens dozę. Vyko dar virvės traukimo varžybos, laužo kūri­ mas bei dar kai kas, ko nebeįžiūrėjom, nes sutemo...

Ko gera, vienintelis šio rengi­ nio privalumas - patogi nakvynė poilsio nameliuose, kuriuose din­ go didžioji dauguma fuksų. O tie,

kuriems nesimiegojo, tęsė linksmybes: kas prakaitavo pakenčia­ moje pirtyje, kas trypė po atviru dangumi, linksminami kaimo didžėjaus „DJ Jonas bumbum“. Iš­ tikimasis saldžialiežuvis Albinas privertė ne vieną gamtininką spaudžiant rudens šaltukui pa­ demonstruoti kūno grožybes. Gai­ la tik, jog alus šįsyk kainavo...

Kitą rytą, po linksmybių, visi iš­ siskirstė kas sau: fuksai tapę šio­ kiais tokiais stu­ dentais, vyresnioka - skaudančio­ mis galvomis, o kas kai ir ilges­ niam laikui liko...

Svitos dalyviai

Pagrindiniai šventės kaltinin­ kai - fuksai - tradiciškai bėgo upeliu, keliais šliaužė po tilteliu -vandens krikštatėviai tikrai ne­ gailėjo. O po maudynių ir iškil­ mingos priesaikos jau ne šiaip sau nuliai, o tikri fuksai gavo karšto vyno. Štai jums įrodymas, kad krikštatėviai rūpinasi jauną­ ja geografų karta.

Sporto (ir ne tik) varžybose dalyvavo visi, kas netingėjo. Fut­ bolo varžybas, kaip įprasta, fuk­ sai pralaimėjo (vargšeliai, jie dar

būna neperpratę žaidimo es­ mės). Virvės traukimas sukėlė daug aistrų, ypač rungtyniaujant merginoms, tačiau ir čia fuksai nieko nelaimėjo. Tradicinėse šaškių varžybose dalyvavo vyno mėgėjai, mat vietoj figūrėlių naudojamos vyno taurės... O alaus gėrimo varžybų nugalėto­ jais tapo visi dalyviai: ir alaus so­ čiai pasivaišino, o kas nepatingė­ jo, ir medalį prisisegė.

Taip ir praėjo geografų šven­ tė. Dieną linksminomės, o naktį draugiškai nuo šalčio gynėmės.

Ir aš ten buvau, Alų vyną gėriau...

11 TEIGINIŲ, KUO YPATINGAS ČIURLIONKĖS BARAKAS: L Pažįsti visus; 2. Pats sau gamini valgyti; 3. Užėjus pykčio priepuo­ liams gali išsilieti ant tara­ konų; 4. Rūkyti ir gerti gali bet kur ir bet kuriuo paros metu; 5. Dažnai matai VU rektorių; 6. Svečiai gali lankytis kada panorėję; 7. Gali bendrauti su komuni­ kabiliomis valytojomis; 8. Švara ir graikiškų termų

dvasia atsiduodantys du­ šai;

9. Iki fako-pusvalandžio truk­ mės kelias (neskubant), 5 min - labai skubant; 10. Jei neturi galimybių laiky­ ti naminį gyvūnėlį (o jų ir nereikia), užteks ir vietinių tarakonų bei pelių; 11. Šaltas vanduo - mes grū­ dinamės!!!

Redagavo nerijus pečiūra&Co Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

GMF_Gamtoveja@yahoo.com

11

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO

PUSLAPIS Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. 5iūlykite ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt KHF knygos

NUO VILNIAUS IR KAUNO BOKŠTŲ...

Ne vienam ausyse tikriausiai jau skamba tolimesnės eilutės „kyla man noras pokštaut“. Gal ateityje ir papokštausim, bet pirmasis kylantis noras yra pri­ sistatyti. Taigi nuo šiol kiekvie­ name „Universitas Vilnensis“ numeryje rasite puslapį infor­ macijos (ir ne tik) iš Kauno hu­ manitarinio fakulteto. Trum­ piau -VU KHF. Sveiki. Nuo šiol egzistuosime ne tik oficialiuose Universiteto raštuose, bet būsi­ me atviri visai keliasdešimties tūkstančių VU akademinei vi­ suomenei savąja kasdienybe ir šventėmis. Labai norėtųsi tikė­ tis, jog šis puslapis išties priar­ tins Kauną prie Vilniaus, padės užsimegzti neakivaizdžiam dia­

Konferencijos

logui, paskatins solidariai spręs­ ti kylančias problemas. Tačiau tai nevyksta pasakiškai ištarus: „Man panorėjus, lydekai palie­ pus...“ Labai džiaugiamės „Universitas Vilnensis“ redak­ cijos noru draugauti, bet mums to maža! Tikimės tapti tiek fa­ kulteto, tiek ir viso Universite­ to studentijos, dėstytojų ir ad­ ministracijos problemų mediu­ mu, pulsuojančiu aktualijomis.

Taigi lauksime Jūsų (ne)patenkintų atsiliepimų, klausimų (pvz., ar pas jus yra biblioteka), pageidavimų ir kitokių reakcijų.

Neringa EI. paštas: neringa.vclickaite@takas.lt

j

„TARPTAUTINIS VERSLAS PEREINAMOSIOS EKONOMIKOS ŠALYSE" 7hų> vadinasi lapkričio 9-10 dienomis VU Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8) vyksianti tarptautinė konferencija.

Tokios konferencijos idėja susi­ formavo drauge su pokyčiais pačia­ me fakultete. Nuo praeitų metų rug­ sėjo pirmosios čia pradėjo veikti tarptautinio verslo magistratūros programa, paskatinusi fakulteto akaderninę visuomenę aktyviau domė­ tis šia perspektyvia sritimi. Su šia idė­ ja glaudžiai susiję studentų ir dėsty­ tojų tarptautiniai mainai, bendri pro­ jektai, stažuotės. Pastaroji konferen­ cija - siekis stiprinti jau užsimezgu­ sius tarptautinius mokslo kontaktus, drauge analizuoti tarptautinio verslo problemas, kylančias specifinėje ekonomikos situacijoje, vadinamoje pereinamąja ekonomika. Visi atsiųs­ ti straipsniai buvo išsamiai recenzuo­ jami, ne vienas grąžintas patobulin­ ti. Taip stengtasi ne atmesti, o drau­

ge dirbti keliant konferencijos aka­ deminį lygį. Jau sulaukta pranešimų iš Baltijos šalių, Afrikos, Azijos, JAV, Rusijos Skandinavijos, Vakarų Euro­ pos. Plenariniame posėdyje savo pranešimus skaitys kviestiniai profe­ soriai O. Sorensenas (Danija). E. Kainakas (JAV), ir J. Wa!chame (Švedi­ ja) - kompetentingi šios srities spe­ cialistai.

Organizatoriai tikisi daug įdomių ir naudingų kontaktų, bendrų pro­ jektų ar tiesiog idėjų, kurios moksle užima anaiptol ne paskutinę vietą.

Visi konferencijoje skaityti praneši­ mai bus pateikiami fakulteto moks­ liniame tęstiniame leidinyje „Eko­ nomika ir vadyba“, o pastarasis - in­ ternete. Bet pačiam pamatyti, žino­ ma, yra geriausia.

„PARADIGMATIKA, SINTAGMATIKA IR KALBOS FUNKCIJOS" Tai tradicinė filologų konferenci­ ja, šiemet vyksianti lapkričio 6-7 die­ nomis VU Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8.). Pirmosios Užsienio kalbų katedros konferen­ cijos buvo skirtos teksto diskurso problemoms. Tačiau norėdami pri­ traukti platesnių akademinių intere­ sų mokslininkų, organizatoriai pa­ keitė pavadinimą, tikėdamiesi, kad jų siūloma tema sulauks literatūro­ loginių, lingvistinių bei didaktikos specialistų akademinių darbų. Kiek­ vienais metais sulaukiama pasaulinio garso mokslininkų. Šiemet plenari­ niame posėdyje pranešimą skaitys Sankt Peterburgo universiteto rek­ torė prof. Verbickaja. Konferencijos pranešimai bus skirstomi pagal kal­ bas - lietuvių, rusų, anglų, vokiečių.

Toje pačioje sekcijoje pagal temati­ ką dalyvaus tik ta pačia kalba kalban­ tys pranešėjai. Kaip sakė Užsienio

kalbų katedros vedėja doc. D. Balšaitytė, tuo siekiama išvengti papras­ čiausio nesusikalbėjimo. Norisi, kad visi konferencijos dalyviai patektų į jiems artimos tematikos sekcijas, ga­ lėtų dalyvauti diskusijose. Visi kon­ ferencijos straipsniai bus publikuo­ jami atskirame leidinyje.

Užsienio kalbų katedra iš anksto paruošia išsamius užklausimus pa­ raiškoms. Pagal jas neakivaizdžiai su­ sipažįstama su atvyksiančiais sve­ čiais, su kai kuriais iš jų iš anksto ta­ riamasi dėl paskaitų ar seminarų fa­ kultete. Šiemet iškart po konferen­ cijos trisdešimties valandų kursą Už­ sienio kalbų katedros magistrantams ir doktorantams skaitys Maskvos lingvistikos universiteto docentas Ja­ kovlevas. Tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su kitų šalių moksline pa­ tirtimi, įgyti naujų žinių, bendravimo patirties.

)

Lietuvoje leidžiama išties ne­ mažai specializuotųjų mokslinių žurnalų, kurie dažniausia yra skir­ ti vienai kuriai mokslinei sričiai.

Neretai tokiuose leidiniuose atsi­ randa tarpdisciplininių ar net dau­ giau tinkančių visai kitai teorinei sričiai, negu skelbia žurnalo pava­ dinimas, publikacijų, o tai, žvel­ giant iš mokslinių pozicijų, nėra itin pagirtina. Taigi VU KHF nu­ spręsta leisti tarpdisciplininį moks­ lo darbų rinkinį „Ekonomika ir vadyba“. Kaip sakė vyriausiasis lei­ dinio redaktorius prof. VI. Gronskas, žurnalo redkolegija, išleidusi vos du leidinio numerius, dar ne­ sikreipė į Lietuvos mokslų tarybą su prašymu pripažinti šį leidiniu prestižiniu, tačiau jau dabar žurna­

las atitinka visus tokiam leidiniui ke­ liamus reikalavimus: žurnalo redko­ legiją sudaro septyni Lietuvos ir už­ sienio aukštųjų mokyklų aktyvūs mokslininkai; leidinys išeina dukart permetus; visa jo medžiaga skelbia­ ma internete, publikuojami straips­ niai idealiai tenkina prestižiniam lei­ diniui keliamus turinio ir formos rei­ kalavimus.

Straipsniuose akademiškai apta­ riamos šių dienų verslo ekonomikos ir vadybos problemos, teikiami pa­ siūlymai, kaip paspartinti mūsų ša­ lyje vėluojančią praktinę verslinin­ kystę, svarstomos ūkio ekonomikos, energetikos, aplinkosaugos, tarptau­ tinio verslo aktualijos.

Redkolegija tikisi sulaukti tiek perspektyvių idėjų autorių, tiek ir analitiškų kritikų atsiliepimų.

Leidinio kaina - 28 Lt.

nes parengta knygelė „Kalbos kultūra, pratimai, testai“, skirta nehumanitarinių specialybių studentams. Nors ši

mokomoji knyga sudaryta pagal VU KHF vadybos, verslo administravimo bei informacijos verslo studijų progra­ mas, tačiau j i gale tų tapti rimta pagalbininke bet kurios specialybės studentams, kremtantiems kietą kalbos kultū­ ros riešutėlį. Čia aptariamos pagrindinės kalbos kultūros, kirčiavimo, žodžių darybos, sintaksės, stiliaus ir kitos neretai kalbos praktikoje pasitaikančios klaidos. Teorija gausiai iliustruojama pavyzdžiais. Nemaža vietos skirta pratimams bei testams. Esama ir reikalų raštų pavyzdžių. Ilgametė knygelės autorių pedagoginio bei akademinio darbo fakultete patirtis lemia anaiptol ne paviršutinišką žvilgsnį į kalbos kultūros discipliną, leidžia pastebėti daž­ niausia pasikartojančias klaidas bei nurodyti efektyviausius būdus, kaip jų išvengti.

Knygelės kaina - 9 Lt.

„Romanas suvokiamas nelygi­ nant tautos brandumo, jos kūrybi­ nio visavertiškumo, priklausymo pa­ saulinei literatūrai bei kultūrai liu­ dijimas“,- rašoma doc. Gintaro Laz­ dyno monografijos „Romano struk­ tūrų formavimasis Lietuvoje: nuo „Algimanto“ iki „Altorių šešėly“

pratarmėje. Tokia koncepcija buvo itin ryški XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, kuomet inteligentija viso­ mis išgalėmis stengėsi, kad lietuviš­

koji kultūra užimtų deramą vietą pa­ sauliniame kontekste. Tas pasakytina ne tik apie literatūrą. Tos pačios ten­ dencijos vyravo visose Lietuvos kultū­ ros bei visuomeninio gyvenimo srity­ se. Tai XX a. pradžios atmosfera, su­ brandinusi daug dėmesio vertų kūri­ nių, tarp jų ir lietuvišką romaną. Šiai literatūros rūšiai mūsų dienomis stin­ ga naujo, išsamaus akademinio žvilgs­ nio į žanro teoriją bei tyrinėjimų me­ todologijas. Tad ši monografija turėtų

BŪTI ETIŠKAM - PELNINGA „Būti etiškam dėl to. kad tai pelninga, nėra etiška, bet būti etiškam yra pelninga“ Normanas E. Bowie Šokiruojanti mintis etikos mokslą siejantiems vien tik su metafiziniais idealais. Sakysite, jog mūsų dienomis neliko nieko šventa, vien tik vartojama, visur siekiama naudos ir nemąstoma apie kilnesnius dalykus? Tačiau naudos galima siekti derinant ci­ vilizacijos pasiekimus ir amžiną­ sias humanistines vertybes. Kaip?

Ogi pasitelkus „Verslo etiką ir el­ gesio kodeksus“. Taip vadinasi VU KHF Verslo etikos centro va­ dovės doc. N. Vasiljevienės knyga, pateikianti Lietuvoje dar visiškai naujos disciplinos - verslo etikos - filosofines ištakas, metodologi­ nius pagrindus bei šiuolaikinės praktikos bruožus. Dažnai, varty­ dami Vakarų šalių, o ypač Ame­ rikos, vadybos mokyklų progra­ mas, aptinkame verslo etikos dis­ cipliną. Plečiantis bendradarbia­ vimo galimybėms esame privers­ ti ją suvokti ir taikyti savo šalyje.

Tačiau dažnai tasai taikymas ap­ siriboja tiesioginiu užsienio stu­ dijų planų išvertimu į lietuvių kal­ bą. Visiškai logiška, kad primes­ ti, nukopijuoti dalykai nesuranda tinkamos vietos, lieka nefunkcio­

nalūs. Mūsų šalyje jau subrendo poreikis, tačiau stinga adekvataus jo suvokimo ir tinkamų metodų, in­ strumentinio etikos taikymo kon­ krečiai mūsų šalies sąlygoms. Pui­ ku, jei firmos vadovas panūsta hu­ manizuoti savo organizacijos veik­ lą. Tačiau šioje vietoje slypi pavo­ jus. Etikos praktikai būtinas visų organizacijos narių suvokimas ir noras tvarkyti savo veiklą visiems priimtinais principais (susiformuo­ ja vadinamoji dalyvavimo etika).

Imamasi kurti tam tikros etikos mo­ delius (pastariejiknygoje pateikia­ mi schemomis), atsiranda vidinis įsipareigojimas, laikomasi susitari­ mo, kaip kasdieninėje praktikoje laikytis humaniškų, geresnę darbo atmosferą, o tuo pačiu ir pelną, są­ lygojančių taisyklių. Vakaruose tai vadinama dirbtine morale, kuomet žmogiškosios vertybės yra diegia­ mos instrumentiškai.

Knygos autorė jau seniai ieško kolegų profesionalų, su kuriais ga­ lėtų dirbti pragmatiškosios etikos srityje. Deja, kol kas apie šią dis­ cipliną Lietuvoje esama tik daug populiaraus (buitiško) kalbėjimo. Ši knyga pateikia fundamentalią naujos, vadybos moksle susiforma­ vusios disciplinos - verslo (dalyki­ nės) etikos - analizę. Studijoje pa­ teikiama netradicinės etikos versi­ ja, susiejanti filosofinius dorovės

sulaukti nemenko dėmesio tiek iš lie­ tuvių, tiek ir iš užsienio (ypač vokie­ čių) romanų tyrinėtojų. Ši knyga priklauso VU KHF Lie­ tuvių filologijos katedroje dirban­ čios Probleminių literatūros tyrimų bei leidybos grupės (R. Karmalavičius, R. Samulionienė, B. Radzevi­ čius, G. Lazdynas), atstovaujančios alternatyviajai literatūrologijai, pub­ likacijų serijai.

Knygos kaina -14 Lt.

apmąstymus ir praktinės veiklos dėsningumus. Moksliškai tai va­ dinama konstruktyviąja postmoderniosios etikos paradigma. Au­ torė istoriškai žvelgia į pragmatiš­ kosios etikos ištakas, aptikdama jas ne Amerikoje, o XVI-XVIII a.

Vakarų Europoje. Tolimesniuose knygos puslapiuose skaitytojai su­ pažindinami su šių dienų lietuviš­ ko konteksto etinėmis realijomis, konkrečiais elgesio kodeksais, ga­ linčias padėti optimizuoti veiklą ir darbo sąlygas, o tai galų gale ga­ rantuoja emocinį bei materialinį komfortą. Ateityje norėtųsi išnag­ rinėti ir įvairių konkrečių veiklos barų - rinkotyros, finansų, sveika­ tos priežiūros sistemos, informa­ tikos etc. praktinę etiką, tačiau tam reikia labai gerai išmanyti konkrečią discipliną, negana to filosofiją, sociologiją ir etiką.

Nepaisant akademiško stiliaus, knyga turėtų sudominti visus, ku­ rie, anot A. Schweitzerio, savo gy­ venimo audringame vandenyne nori vadovautis ne apytikriais ir nepatikimais žvaigždžių orienty­ rais, o patikimais, populizmo ir nuojautų, klaidų ir abejonių de­ besų neužgožiamais kompasais įsisąmonintomis etinėmis verty­ bėmis, sąlygojančiomis asmeninį bei visuomeninę gerovę.

Knygos kaina - 22 Lt.

Puslapį rengė Neringa Veličkaitė

12

C

Universitas Vilnensis Mokslas

J

TARPTAUTINĖJE

KONFERENCIJOJE - KELIŲ MOKSLO KRYPČIŲ TEMOS Rugsėjo 28-29 dienomis VU Teatro salėje vyko tarptautinė kon­ ferencija „Plonų oksidinių daugiasluoksnių struktūrų nusodini­ mas. Industrinio masto technologijos“ („Thin Film Deposition of Oxide Multilayers. Industrial-ScaleProcessing“- TFDOM). Kon­ ferencijos tematika - iš medžiagų mokslo srities (šiuolaikinės me­ džiagos), kuri apima kelias mokslo kryptis - chemiją, fiziką bei technologinius mokslus.

Prof. Adulfas ABRUTIS

Konferenciją organizavo VU Chemijos fakultetas (prof. Adul­ fas Abrutis) ir Puslaidininkių fi­ zikos instituto Aukštatemperatūrių superlaidininkų laboratorija (doc. Bonifacas Vengalis); ji bu­ vo finansuota iš Europos Bendri­ jos lėšų, skirtų Europos Komisi­ jos Penktosios bendrosios moks­ linių tyrimų ir technologinės plėt­ ros programos (FP5) teminio tin­ klo projektui „Multimetox“ (G5RT-CT-2OOO-O5OO1). „Muki­ me tox“ tinkle kartu su 11 partne­ rių iš 7 Europos šalių dalyvauja ir abi konferenciją organizavusios Lietuvos mokslinės grupės.

Pagrindinis konferencijos tiks­ las buvo apsikeitimas idėjomis ir mokslininkų bei industrinių part­ nerių iš Europos šalių koopera­ cija metalų oksidų plonų sluoks­ nių ir daugiasluoksnių struktūrų gaminimo, tyrimo ir pritaikymo srityse. Pasaulinėje šiuolaikinių

medžiagų gamyboje vis svarbes­ nės tampa naujos funkcinės ke­ raminės (oksidinės) medžiagos.

Visų pereinamųjų metalų (ir ne tik jų) oksidų ir jų pagrindu su­ formuotų mišrių oksidinių fazių ploni sluoksniai pasižymi specifi­ nėmis funkcionaliomis savybėmis (mechaninio ar cheminio atspa­ rumo, katalizinėmis, elektrinė­ mis, optinėmis, magnetinėmis), kurios praktiškai plačiai pritaiko­ mos įvairiose srityse. Tokiomis sa­ vybėmis ypač pasižymi perovskitinę struktūrą turintys oksidai, tarp jų ir aukštatemperatūriniai superlaidininkai. Šių sluoksnių sintezei, tyrimams ir taikymams šiuo metu skiriamas didelis dė­ mesys. Be to, šiuo metu labai ak­ tuali tyrimų kryptis - integruotų struktūrų formavimas. Daugias­ luoksnėse heterostruktūrose bandoma sujungti skirtingų fizi­ kinių savybių turinčius sluoks­ nius, tikintis gauti naujų, prakti­ kai svarbių fizikinių efektų.

Pagrindinės konferencijos te­ mos buvo šios:

• Daugiasluoksnių oksidinių heterostruktūrų, kurių sudė­ tyje yra aukštatemperatūrio superlaidininko, kolosalia magnetovarža pasižyminčio manganito, feroelektriko, dielektriko ar laidininko sluoksniai, gaminimas; • Industrinio masto technologi­ jos oksidų sluoksniams ir dau­ giasluoksniams gauti (naujos nebrangios technologijos; nu­ sodinimas ant didelių paviršių ir ilgos trukmės procesai; įranga, modeliavimas ir pro­ cesų kontrolė); • Augimas ir epitaksija, pa­ viršiai ir skiriamieji paviršiai (eksperimentas ir modeliavi­ mas); • Mikrostruktūra, tyrimas įvai­ riais nedestrukciniais metodais; • Oksidų daugiasluoksnių pri­ taikymas.

NIDOJE APTARTOS NEUROBIOLOGIJOS PROBLEMOS Liepos 12-21 dienomis Nidoje įvyko NATOfinansuojamas Aukštųjų studijų institutas „Neuroni­ nių signalų moduliacijos įtaka regimajam suvokimui“ (organizatoriai - Vilniaus universiteto doc. Osvaldas Rukšėnas ir dr. Giedrius Buračas iš Saiko instituto, Kalifornija, JAV).

Doc. Osvaldas RUKŠĖNAS, dr. Giedrius BURAČAS Skirtingai nuo tradicinių moks­ linių konferencijų, kurių dalyviai, panašiai kaip mugėje, apsikeičia savo naujais rezultatais, NATO Aukštųjų studijų institutai (NATO ASI) yra intensyvūs kursai moks­ lų daktarams, kuriuose sudaromos sąlygos specialistams per trumpą laiką įsisavinti ir patiems pradėti vystyti naujas sritis. Tai yra aukš­ čiausio mokslinio lygio susitikimai, skirti apžvelgti aktualiausias atitin­ kamos srities problemas. Tokia mokslininkų susitikimo forma ypač tinkama neurobiologijos sri­ čiai, kurios vystymosi tempai per paskutiniuosius dešimtį metų pri­ lygsta sprogimui. Nidos Aukštųjų studijų instituto pagalba šio spro­ gimo bangos pasiekė ir Lietuvą. Čia dera paminėti, kad pasiruoši­ mai priimti tą bangą prasidėjo jau prieš keletą metų, kai Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakulte­ te finansuojant Europos Sąjungai (TEMPUS PHARE projektas S_JEP-11554-96, koordinatorius doc. Osvaldas Rukšėnas) buvo su­ kurta neurobiologijos magistrų programa, sėkmingai veikianti jau trečius metus.

Renginyje 15 pasaulinio gar­ so mokslininkų iš prestižinių JAV, Kanados, Vokietijos, Angli­ jos, Norvegijos, Prancūzijos ir kitų šalių mokslo institucijų per­ skaitė 32 paskaitas apie pasie­ kimus ir problemas minėtoje sri­ tyje. Paskaitų klausė 55 klausy­ tojai iš 21 šalies. Jie taip pat pri­ statė savo darbus žodinių ir stendinių pranešimų forma.

Džiugu pažymėti, kad Lietuvos mokslininkai gausiai ir aktyviai dalyvavo Nidos ASI. Nemaža jų dalis yra baigę būtent VU neu­ robiologijos programą. Iš kitų panašaus pobūdžio renginių šis išsiskyrė tuo, kad čia buvo pa­ teikta vieninga sistema, susie­ janti moduliuojančius mecha­ nizmus su aktyvia regimojo su­ vokimo prigimtimi įvairiuose smegenų organizacijos lygiuose.

Nidos ASI - pirmas tokio lygio ir apimties NATO finansuojamas renginys Baltijos šalyse, labai svar­ bus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Ry­ tų Europos šalių mokslininkams, nagrinėjantiems su smegenų veik­ la ir regimuoju suvokimu susijusias problemas, kuris sudarė galimybes susipažinti ir pabendrauti su iški­ liausiais kitų šalių mokslininkais, aptarti mokslinio bendradarbiavi­

mo galimybes.

Neurobiologija yra ypatingai reikšminga Lietuvai, nes naujausi neurobiologijos pasiekimai ne tik žada naujas gydymo priemones neurologiniams ligoniams, bet taip pat ir naujos kartos kompiuterius, paremtus smegenų veiklos princi­ pais. Lietuvai, kuri turi nedaug gamtinių resursų, bet daug gerai iš­ silavinusių žmonių bei senas elek­ tronikos pramonės tradicijas, ši sri­ tis ateityje galėtų tapti vienu iš pa­ grindinių ekonomikos ramsčių.

Svarbiausia, kad neurobiologijos ži­ nios padeda suprasti, kaip veikia mūsų sąmonė, ir dėl to fundamen­ taliai keičia mūsų supratimą apie žmogaus ir visuomenės prigimtį.

Belieka tik apgailestauti, kad, nors pasaulyje tai greičiausiai auganti ša­ ka, kuriai sureikšminti JAV prezi­ dentas Dž. Bušas paskutinį praei­ to šimtmečio dešimtmetį buvo ofi­ cialiai paskelbęs smegenų mokslų dešimtmečiu, Lietuvoje šioje srity­ je dėl nepakankamo dėmesio dir­ ba tik keletas laboratorijų.

Pagrindinė Nidos ASI tema: kaipelgseninių ir kognityvinių fak­ torių sąlygota moduliacija įtakoja informacijos apdorojimą įvairiuose regos sistemos lygiuose. ASI metu perskaitytas paskaitas galima su­

2000 m. spalis

Konferencijoje dalyvavo apie 70 dalyvių, iš jų apie 40 iš užsie­ nio - Prancūzijos, Ispanijos, Vo­ kietijos, Airijos, Portugalijos, Slo­ vakijos, Lenkijos, Rusijos, Latvi­ jos, Estijos. Konferenciją atida­ rė ir sveikinimo kalbą pasakė VU rektorius prof. R. Pavilionis.

Konferencija vyko dviejose sek­ cijose - sluoksnių nusodinimo procesai ir sluoksnių charakterizavimas bei pritaikymas. Prane­ šimai buvo pristatyti keturiose žodinių pranešimų sesijose ir vie­ noje stendinių pranešimų sesijo­ je. Organizatoriai pasistengė, kad konferencija vyktų labai moder­ niai - dalyviai galėjo naudotis moderniausia demonstravimo, audiotechnika ir šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Konferenci­ jos atributika, gražiai išleista pro­ grama ir santraukų rinkinys, aukštas mokslinis pranešimų ly­

gis, puikiai organizuotas maitini­ mas, banketas, ekskursijos po Vil­ niaus universitetą, senamiestį, Trakus, vizitai laboratorijose, va­ karas Operos ir baleto teatre - vi­ sa tai kartu su puikiu oru, gražiais rudenėjančio Vilniaus senamies­ čio vaizdais bei jaukia atmosfera Vilniaus kavinėse bei baruose pa­ liko puikų įspūdį visiems konfe­ rencijos dalyviams. Organizacinis komitetas, kuriame, be jau minė­ tų dviejų pagrindinių organizato­ rių, dirbo R. Butkutė (Puslaidi­ ninkių fizikos institutas), A. Teišerskis (VU) ir V. Kubilius (VU), iš konferencijos dalyvių sulaukė daugybės komplimentų dėl pui­ kios organizacijos. Užsienio daly­ vius maloniai nustebino didžiulė pažanga Lietuvoje. Vilnius jiems paliko labai gražaus europietiško ir neprovincialaus miesto, turinčio savitą atmosferą ir žavesį, įspūdį.

skirstyti į keturias grupes. Pirmoji kaip elgseninės būsenos moduliuo­ ja regimąją informaciją, patenkan­ čią į galvos smegenų žievę, ir kaip šios būsenos veikia regimosios in­ formacijos kodavimą. Šių paskaitų metu buvo akivaizdžiai parodyta, kad vidurinių smegenų tinklinio da­ rinio stimuliacija gali labai stipriai keisti informacijos apdorojimą tiek požievyje, tiek ir galvos smegenų žievės lygyje. Labai įdomu, kad net ir trumpiausi būdravimo būsenos pakitimai gali stipriai paveikti infor­ macijos regos sistemoje apdoroji­ mą. Antroji-kaip kontekstas ir dė­ mesys veikia regimosios informaci­ jos integraciją galvos smegenų žie­ vės lygyje, ypatingai akcentuojant kognityvinio ir elgseninio konteks­ to poveikį. Buvo parodyta, kad grįž­ tamieji ryšiai žievės lygyje yra labai svarbūs kontekstinių poveikių sąly­ gotai moduliacijai užtikrinti Trečio­ ji - kaip neuronų atsakai regos sis­ temoje pereina į regimąjį suvokimą, ir kaip moduliuojantys poveikiai įta­ koja regimąjį suvokimą. Buvo pa­ rodyta, kad šiuolaikinės'skaitmeninės smegenovaizdos priemonės gali efektyviai papildyti tradicinius smegenų tyrimus, bandančius susieti nervinių ląstelių atsakus su regi­ muoju suvokimu. Ketvirta paskai­ tų grupė buvo skirta kodavimui ner­ vų sistemoje. Daugiausia dėmesio buvo skiriama neuroniniams ko­ dams, tenkinantiems informacinius ir laikinius reikalavimus, sąlygotus staigiai besikeičiančių būsenų. Pa­ grindinė išvada, padaryta apiben­ drinant visas paskaitas - viena iš svarbiausių smegenų moduliacinių sistemų funkcijų yra modifikuoti

neuronų nešamą informaciją taip, kad ją galima būtų efektyviai pa­ naudoti organizmo elgsenai val­ dyti.

Be mokslinės reikšmės, šis ren­ ginys turėjo ir politinę reikšmę - jį visiškai finansavo NATO Mokslo programa. Tai materiali išraiška to fakto, kad Lietuva NATO požiū­ riu darosi vis reikšmingesnė, ir kad NATO žada remti Lietuvą ne vien žodžiais, bet ir materialiai. NATO vaidmuo Nidos ASI atsispindėjo ir kultūrinėje programoje: įvyko eks­ kursija į Lietuvos karinių jūrų pa­ jėgų karo laivus Klaipėdoje, ren­ ginio dalyviai buvo pavaišinti ka­ reiviškais pietumis. Britų ambasa­ da Lietuvoje sudarė galimybę ap­ lankyti ir Didžiosios Britanijos ka­ rinių jūrų pajėgų laivą „Sheffield“, kuris tuo metu viešėjo Klaipėdo­ je. Prie renginio finansavimo, be Didžiosios Britanijos ambasados, prisidėjo ir Prancūzijos ambasada, Lenkijos kultūros institutas Lietu­ voje, Lietuvos krašto apsaugos mi­ nisterija, Vilniaus universitetas, Saiko institutas iš Kalifornijos (JAV) ir Lietuvos išlaisvinimo per švietimą fondas (JAV).

Svarbu paminėti, kad, nors pas­ taruoju metu lietuviškoje spaudo­ je pasigirsta balsų, susirūpinusių proto nutekėjimu iš Lietuvos į Va­ karus, šis renginys buvo akivaizdus įrodymas, kad protas, nutekėda­ mas į Vakarus, sudaro sąlygas Lie­ tuvoje ir proto „partekėjimui“, nes Nidos renginyje dalyvavo arti tu­ zino lietuvių, dirbančių Vakaruo­ se. Svarbiausia, kad žinios, atvež­ tos į Lietuvą ir paskleistos tarp Lie­ tuvos atstovų, pasiliko Lietuvoje.

13

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

TEATRUI „MINIMUM“ - 10 KAMERINIO VU TEATRO „MINIMUM“ VADOVO RIMANTO VENCKAUS PROGRAMA MAXIMUM -

IŠLAIKYTI TE ATIKĄ TOK] PAT GYVYBINGĄ, VEIKLŲ IK JAUNATVIŠKĄ IK KITĄ DEŠIMTMETj Šiuo metu Vilniaus universitete veikia du teatrai, garbingai tęsiantys senojo Universiteto teatro tradicijas, kurioms jau 430 metų. Spalio 13 dienų kamerinis teatras „Minimum “pakvietė teatro mėgėjus į savo de­ šimtmečio šventę. Būtent tiek metų viena iš Kiemo teatro trupių, vado­ vaujama Rimanto Venckaus, gyvuoja kaip atskiras kamerinis teatras.

Per dešimtį metų teatras gastroliavo Londone, Paryžiuje, Insbruke, dau­ gelyje Vokietijos miestų, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Prancū­ zijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Meksikoje. Apie „Minimum“ spektaklius daug rašyta spaudoje, palankių vertinimų susilaukta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje - Austrijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Pasak estų teatro kri­ tiko Boriso Tuho, trupė „Minimum“ ieško savitos teatrinės kalbos nie­ ko nemėgdžiodama, nebijodama rizikuoti, bandydama kurti intelektu­ aliojo teatro modelį. Tai būdinga universitetų teatrams visame pasaulyje. v yra aktoriai. Stengiamės dėmesį Šios sukakties proga VU ka­ sutelkti į personažų psichologi­ merinio teatro vadovas Riman­ nius niuansus, į vadinamąją ak­ tas Venckus atsakė į „Universi­ toriaus vidinę plastiką. Minima­ tas Vilnensis“ klausimus. listinė išorinė išraiška, maksima­ - Kas yra teatras „Minimum “? listinė vidinė koncentracija Kodėl „Minimum “? toks mūsų šūkis.

-Esame įsikūrę nedideliame, - Ar turite programą maxibet jaukiame L. Stuokos-Guce­ mum? vičiaus kiemelio rūsyje, kameri­ - Išlaikyti mūsų teatrą tokį nėje aplinkoje. Mūsų salėje tel­ pat gyvybingą, veiklų ir jaunat­ pa 40 žiūrovų. Tačiau ne tik tai višką ir kitą dešimtmetį. lėmė teatro pavadinimą. Mes - Universiteto teatro tradicija daug ko atsisakome - scenogra­ 430 metų. Dešimt metų teatrui fijos, įmantrių kostiumų, sudė­ mažytė gyvavimo atkarpa. Ką de­ tingo apšvietimo, masinių scenų šimt metų reiškia kameriniam ir 1.1. Didysis MINIMUMAS, be Universiteto teatrui? kurio teatras negali egzistuoti,

- Privalau pabrėžti, kad ne tik Kiemo teatras, bet ir teatras „Mi­ nimum“, ir kiti ateityje veiksian­ tys mūsų Universiteto teatrai tu­ ri lygias teises vadintis senųjų te­ atrinių tradicijų paveldėtojais ir tęsėjais. „Minimum“ švenčia 10 metų, Kiemo teatras - 40, tačiau ir vieno, ir kito pradžių pradžia ta pati - prieš 430 metų, spalio 18 d. suvaidintas pirmasis studen­ tiškas spektaklis „Hercules“.

- Išduokite skaitytojams savo at­ eities planus, įdomesnius projektus.

Kokią matote teatro ateitį, ką manote apie studentų teatrinį gyvenimą?

- Kadangi vadovauju Lietuvos universitetų teatrų asociacijai (UTA), kurios narys yra ir „Mi­ nimum“, tai visi jo planai susieti su UTA planais. Kiekvienais me­ tais bus rengiami tarptautiniai studentų teatrų forumai, kuriuo­

labai svarbu susikalbėti.

Noriu būti atviras - ne vi­ sada tai pavykdavo. Tačiau su daugeliu sveikinamės ir šiandien, nors teatras mū­ sų nebejungia.

Režisuoti pradėjau 1972 m., dar būdamas stu­ dentu. Vėliau vadovavau poezijos teatro trupei Kie­ mo teatre. Šiandien kai ku­ riuose mano režisuotuose spektakliuose vaidinę stu­ dentai yra vienokio ar ki­ tokio dydžio žvaigždės, daug pasiekusios savo veiklos srityje. Tai rašytoja Vanda Juknaitė, kino reži­ sierius Saulius Beržinis, kultūrologas ir politikas Dabartinė teatro trupė. V Naujiko nuotr. Darius Kuolys, istorikas Alfredas Bumblauskas, ak­ se aktyviai dalyvausime. Šiemet torė Dalia Michelevičiūtė, teisi­ įgyvendinome projektą „Jaunimo ninkai Algirdas Kumža, Egidijus Šekspyras 2000“. Dabar rengia­ Šileikis, radijo direktorė Viole­ mės gegužės mėnesį vyksiančiam ta Mickevičiūtė, televizijos lai­ jaunųjų dramaturgų forumui dų vedėjai Dainius Sabaliaus­ „Studentų teatrai ieško auto­ kas, Gabija Vitkevičiūtė, Mari­ riaus“. Šiaip studentai rodo per jus Žiedas, verslininkas Arūnas mažai iniciatyvos. Juk kiekviena­ Žemaitis, dainininkai Daina me fakultete galėtų veikti koks Vingelytė, Mindaugas Žemai­ nors studentiškas teatras. tis... Džiaugiuosi, kad mus su­ - Kas labiausia įsiminė per šį pažindino teatras, kurio jie, ti­ laikotarpį? kiuosi, nepamiršo.

- Įvairios gastrolės, tarptau­ - Ar per dešimt metų buvo koks tiniai festivaliai Anglijoje, Pran­ nors projektas, kurį norėtumėte pa­ kartoti kas dešimtmetį? cūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, - Nieko nereikia kartoti, net­ Belgijoje, Austrijoje, Meksikoje. gi paties savęs. Norėčiau, kad at­ Svarbiausia, kad niekur nepada­ eitis būtų įdomesnė už praeitį ir rėme gėdos Lietuvai, visur buvo­ dabartį. Ir mano, ir teatro, ir jū­ me suprasti ir įvertinti. sų visų ateitis.

Kitas ne mažiau įsimintinas - Ačiū už pokalbį. dalykas - žmonės, su kuriais te­

ko bendrauti. Teatras - kolek­ tyvinės kūrybos menas. Todėl

Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ

VILNIAUS UNIVERSITETO MERGINŲ CHORUI „VIRGO" - 20 METŲ

VU KAMERINĖS

MUZIKOS ANSAMBLIS KONCERTAVO KALTINĖNUOSE

Rugsėjo pabaigoje merginų choras „Virgo“ pakvietė muzikos Spalio 1 d. VU kamerinės muzikos ansamblis koncerta­ vo Žemaitijoje, Kaltinėnų miestelyje (Šilalės r.). Tai ma­ žas, bet ilgą istoriją turintis miestelis. Kaltinėnai minimi XIII-XIV a. kryžiuočių kroni­ kose, 1416 m. juose jau buvo pastatyta bažnyčia. Taigi tai vienas iš pirmųjų religinių centrų Žemaičių vyskupystė­ je. Deja, bėgant metams baž­ nyčia daug kartų degė, buvo atstatoma ir vėl naikinama.

Ansamblis koncertavo vi­ siškai naujos, ką tik pašven­ tintos Kaltinėnų bažnyčios parapijos salėje. Skambėjo J. S. Bacho, A. Vivaldi, J. Pachelbelio, J. Pakalnio kūriniai.

Džiugu, kad koncerto klausė­ si gausus miestelio gyventojų būrys. Jų entuziazmas ir šiltas priėmimas dar kartą įrodė, kad klasikinės muzikos kon­ certai mažesniuose Lietuvos miesteliuose turi prasmę ir yra išties laukiami.

mėgėjus į jubiliejinius koncertus šv. Jonų bažnyčioje ir Vilniaus

rotušėje. Kartu su mūsų choristėmis jubiliejiniuose koncertuose dalyvavo ir Malagos universiteto vyrų choras iš Ispanijos. Apie

chorą, koncertus ir choristes pasakoja choro vadovė Rasa GEL­ GOTIENĖ, vadovaujanti kolektyvui jau 19 metų.

Nenuilstanti „ Virgo“ vadovė Rasa Gelgotienė V. Naujiko nuotr.

Keletas faktų iš koncertinės „Virgo" biografijos > > > >

Repertuare - per300 muzikos kūrinių; Apie 750 koncertų; Išleista plokštelė, dvi garsajuostės, kompaktinė plokštelė; 54 užsienio kelionės, aplankyta 20 šalių - Latvija, Estija, Gruzija, Rusija, Ukraina, Lenkija, Vokietija, Danija, Belgija, Prancūzija, Italija ir Sardini­ ja, Ispanija ir Kanarų salos, Portugalija, Graikija, Šveicarija, Anglija, Slo­

vakija, Vengrija, JAV Kanada; > 45 tarptautiniaifestivaliai; > Prizinės vietos 15 konkursų; > Per 60 recenzijų ir straipsnių trisdešimtyje įvairių šalių laikraščių;

> Per20 metų „ Virgo“ dainavo apie 500 merginų; > Pertą laiką koncertiniai drabužiai keitėsi keturis kartus.

Žymiausios koncertų salės, kuriose dainavo „Virgo": > > > >

Stravinskio auditorija (Montrė, Šveicarija); Valensijos muzikos rūmai (Ispanija); Monserato vienuolynas (Katalonija); Šv. Mato bazilika (Budapeštas, Vengrija);

> M. Glinkos kapela (Sankt Peterburgas, Rusija); > Šv. Cecilijos akademija (Roma, Italija).

Rasa RAMANAUSKAITĖ

„Chore šiuo metu dainuoja apie 60 Universiteto merginų, dauguma - filologės. Tokia šven­ tė mūsų kolektyvo istorijoje jau antra, pirmoji buvo prieš penke­ rius metus. Šiai šventei susitaupė­ me pinigų, sukaupėme jėgas ir pa­ tys pasikvietėme savo draugus.

Mūsų jubiliejinis renginys vy­ ko keturias dienas, buvo trys pa­ grindiniai koncertai. Vienas bu­ vo solinis - „Virgo“ solistės dai­ navo baroko arijas Universiteto kavinėje rektorato nariams ir svečiams. Antrajame koncerte, vykusiame Šv. Jonų bažnyčioje,

dainavo 103 buvusios ir dabarti­ nės choristės.

Labai prasminga, kad sudė­ tingas arijas dainavo mūsų dai­ nininkės. Šiam koncertui ruošė­ mės visus metus. Dainuoti solo su orkestru paprastoms studen­ tėms - nepaprastas įvykis. Tokias arijas paprastai atlieka operos dainininkės. Bet jas choristės la­ bai mėgsta, tai jų didžiausiais džiaugsmas.

Trečiasis koncertas vyko Ro­ tušėje, jis buvo skirtas šiuolaiki­ nei lietuvių muzikai. Atlikome naują, labai sunkią programą.

Jam parengėme M. Urbaičio Nukelta į 14 p.

14

Universitas Vilnensis

VILNIAUS UNIVERSITETO MERGINŲ CHORUI „VIRGO" - 20 METŲ

2000 m. spalis

VILNIAUS UNIVERSITETO DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS SPALIO MĖNESĮ PAŽYMI 60 METŲ SUKAKTĮ „ U. V.“ kalbina ansamblio meno vadovą doc. Joną Vidutį ALEKSANDRAVIČIŲ.

- Ansamblio įkūrimo data visur rašoma 1944 metai. Tad kodėl šiemet švenčiame 60 metų sukaktį? Padėki­ te skaitytojams (minti ansamblio ju­ biliejaus mįslę. Įdomu sužinoti ir ke­ letą svarbesnių ansamblio istorijos faktų.

Jubiliejui choristės pasipuošė prašmatniomis suknelėmis

Atkelta iš 13 p.

Visi ispanų universitetai tu­ ri vėliavas, tik skirtingų spalvų, kūrinį - iš solinio pritaikėme mo­ su skirtingais herbais. Apsiaus­ terų chorui. Atlikome jį su in­ tai Ispanijoje, Portugalijoje ir strumentiniu ansambliu, vargo­ kitose pietų šalyse yra tradici­ nais, klavesinu, obojumi, dviem nė studentų apranga. Portuga­ profesionaliomis solistėmis. Tad lijoje studento, kuris turi suža­ šis koncertas muzikine prasme dėtinę, apsiaustas turi būti buvo pats reikšmingiausias. įplėštas. Jei turi draugę, įplėšiPo kiekvieno koncerto vykda­ mas gali būti mažesnis ir kitoje vo linksmybės. Buvusios choris­ vietoje. Ant apsiausto gali būti tės atvažiavo su vyrais, jie jau bu­ visokių užrašų, įvairių miestų vo susipažinę per 15 metų jubi­ herbų (čia, Vilniuje, choristai liejų, tad be paliovos kalbėjosi taip pat labai ieškojo medžia­ apie krepšinį. Buvusios choristės ginio Vilniaus herbo ar Univer­ dalijosi linksmiausiais prisimini­ siteto ženklo, kurį galėtų prisi­ mais iš jaunystės laikų. Dabarti­ siūti). Drabužiai nuolatos pil­ nės linksminosi, pasikvietusios domi papuošimais, kaspinais su savo draugus. linkėjimais Organizuoti šventę neleng­ Labai gaila, kad mūsų šven­ va. Aišku, svarbiausias dalykas tėje negalėjo dalyvauti visas an­ - pinigai. Šiek tiek užsidirbda­ samblis iš Sardinijos „S’ena vome užsienyje pardavusios Frisca“ (atvyko tik du choristai). kompaktines plokšteles, rėmė­ Jo nariai yra iš Sardinijos salos jai padėdavo - viską taupėme, ir tarpusavy kalbasi sardų kal­ kad galėtume surengti didelę ba. Tai puikus choras, atliekan­ šventę. tis unikalias sardų dainas, pana­ Prieš mėnesį buvo atvažiavęs šias į daugiabalses, polifonines 45 narių choras iš Sardinijos, o į gruzinų dainas. Šv. Jonų bažny­ mūsų jubiliejų atvyko ispanai, čioje girdėjome porą solo atlie­ kamų sar­ dų dainų.“ Kalbin­ tos „Virgo“ merginos Asta, Ga­ bija ir Jur­ ga gyrė svečių is­ panų tem­ peramen­ tą, kurio taip trūks­ ta lietu­ Ispanai sužavėjo merginas temperamentu viams, šiltą betarpiš­ šveicarai, vienas svečias iš Vene­ kumą ir audringą reakciją į cijos. Tačiau skaitytojus turbūt la­ kiekvieną atliktą kūrinį. Taip pat biausia domina Malagos univer­ jos buvo sužavėtos ispanų gebė­ siteto vyrų choras. Jis vadinasi jimu sakyti komplimentus, ku­ „Tuną“. Tuną - XII a. žanras, mu­ riuos retas lietuvis studentas lai­ zikavimo būdas, kai neturtingi ko rimtu bendravimo elementu.

Choristės su didele meile ir su­ studentai prie kavinių prašydavo sižavėjimu kalbėjo apie savo va­ pinigų. Jų atliekama muzika dovę. „Mes esame ne profesio­ pietų Ispanijos dainos, daugiau­ nalės dainininkės, esame čia tik sia folkloras, serenados. Reper­ todėl, kad patinka dainuoti. Mus tuare - labai daug dainų apie žavi, kad vadovė mato prasmę Universitetą, apie studentų gyve­ dirbti su mumis. Tam, ką ji pada­ nimą. Drabužiai, kuriais vilki cho­ ro, reikia didelio užsispyrimo ir ristai - taip pat XII a. Naudoja­ tikėjimo tuo, ką darai. Juk atei­ mi instrumentai - liutnios, manna dainuoti ir natų nepažįstandolijos. Grodami studentai nusi­ čios. Mes stebimės, kaip vadovės ima skraistes ir patiesia jas - ant tai neeizina. Stebimės jos kantry­ jų reikia mesti pinigus. Trakų pi­ be, atsidavimu darbui. Be repe­ lyje vykęs koncertas buvo sėk­ ticijų jai dar reikia rūpintis tarp­ mingesnis nei Žemutinėje pilyje tautiniais ryšiais ir išvykomis, nes - dainininkai buvo arčiau publi­ „Virgo“ neturi vadybininko“. kos, buvo patogiau bendrauti.

Nuotr. iš ansamblio archyvo

- Malonu, kad atkreipėte dėmesį į įkūrimo datą, nes tai esminis pasi­ keitimas mūsų reprezentacinio an­ samblio istorijoje. Mes siekiame šio jubiliejaus metu atstatyti sovietinės ideologijos padarytą sąmoningą klai­ dą ir galutinai fiksuoti tikrąją datą. Štai kaip ansamblio istorijos pradžią aprašo jo įkūrėja Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė (šiuo metu gyve­ nanti Kanadoje): „1940 m. sausio mė­ nesį pradėjau dirbti su Vilniaus uni­ versiteto studenčių skaučių grupe (16 merginų, kurias pati surinkau). Jau pavasarį dalyvaudavom studentiškuo­ se parengimuose... 1940 m. birželio 15 d. sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą. Rudenį buvo uždarytos vi­ sos studentų korporacijos. Universi­ teto rektorius M. Biržiška paprašė mane ir toliau vadovauti tautinių šo­ kių grupei. Universitetas nupirko „Marginiuose“ 16 tautinių rūbų... Veikė taip pat ir Vil­ niaus universiteto choras.

Kartu mes išpildydavome programas Vilniaus univer­ siteto vardu... 1942 m. Vil­ niaus tautinių šokių grupę perdaviau Zenonui Paruliui, nes jis šoko liaudies ansam­ blyje „Lietuva“, buvo susipa­ žinęs su tautiniais šokiais ir atrodė man, kad yra parei­ gingas žmogus ir geras šo­ kėjas.”

- Prisiminkite tarybinius metus. Ar dažnai tekdavo žygiuoti demonstracijose, dėti gėles prie paminklų, dainuoti ir šokti įvairiose oficialiose šventėse?

Kaip suderindavote repertuare tau­ tiškumą ir tai, kas buvo privaloma?

Ar tikrindavo Jūsų repertuarus? Ar tais laikais važiuodavote j užsienį koncertuoti?

-1972 m. sausio mėnesį mane pa­ kvietė vadovauti šiam ansambliui.

Nuvažiavau pažiūrėti šio ansamblio koncerto. Turiu prisipažinti, kad jis manęs nenudžiugino - programoje buvo beveik vien kitų tautų dainos ir šokiai. Todėl iškart nusprendžiau ją keisti, ir per nepilnus keturis mėne­ sius paruošėme naujutėlę programą, kurioje nebuvo nė vieno kitų tautų kūrinio.

Bet pradžia buvo labai sunki. Jau mane pristatant ansamblietės repli­ kavo: „Koks jaunas vadovas!“ Orga­ nizuoti repeticijas buvo labai sunku.

Dalyvių buvo labai daug, nežinojau nė vieno jų pavardės. Studentų var­ dus ir pavardes mokiausi iš sąrašų mintinai. Pradėjome repetuoti naują programą „Augo liepelė“. Iš vadovų pirmoji labai geranoriškai su mani­ mi bendradarbiavo p. Elena Morkū­ nienė. Taip išėjo, kad daug kūrybi­ nių darbų nuveikėme kartu. Per ke­ turis mėnesius jau turėjome lietuviš­ ką liaudišką programą be jokių ru­ siškų ar idėjinių svetimkūnių. Aišku, prorektorius po premjeros pasiguo­ dė, kad senojoje programoje buvo jam patinkančių gruzinų ir rusų dai­ nų. O kai 1974 m. sukūrėme dar vie­ ną programą ir ją per premjerą su­ jungėme su „Augo liepele“, Univer­ siteto atsakingųjų už ideologiją reak­ cija buvo liguista. Per švelniai pasa­ kyčiau „teko aiškintis“. Buvo tiesiog daromas spaudimas. Universiteto laikraštyje parašytą profesionalų

straipsnį uždraudė spausdinti. Mat programoje esančios liaudiškos dar­ bo dainos vertė susimąstyti. Salėje moterys šluostydavosi ašaras. Atsirū­ go šitai ir man, ir ansambliui. Nuo to laiko su manimi pradėjo kalbėti „at­ viru tekstu“.

Eisenos ansambliui buvo „parduo­ tos vasaros“ ideologijai, nes ansamblis, kaip ir pučiamųjų orkestras ar chorai, vėliau ir folkloro ansamblis, privalėjo eiti eisenose. Galiu papasakoti vieną ryškų pasipriešinimo atvejį. Spalio ra­ jono partijos komitetas įsakė mūsų mergaitėms nešti gėlių vazonus. Aš nueiti pasižiūrėti, kas ten yra, nes mer­ gaitės buvo labai nepatenkintos, kad jas atskiria nuo ansamblio. O tie va­ zonai gana dideli. Pakėliau - sunko­ ki. Sutikęs atsakingąjį pasakiau, kad tokių svarsčių ansamblietės neneš ir jas atsivedžiau atgal prie ansamblio.

Apie kilusią paniką sužinojau vėliau.

Buvo skambinta prorektoriui Grigo­ niui, o jis patvirtino, kad mergaitės gali nešti ne daugiau kaip 4 kg. Taip pro­ rektorius apgynė mane.

1976 m. man pavyko per sovietų są­ jungos Kultūros ministeriją suorgani­

zuoti ansamblio kelionę į Prancūziją. Į šią kelionę buvo mestos rimtos ide­ ologinės pajėgos - VU partijos komi­ teto sekretorius Poškus ir Liaudies meno rūmų direktorius, buvęs ansam­ blio „Lietuva“ partijos sekretorius S. Sverdiolas. Nicoje eisenoje tradiciš­ kai reikia nešti šalies vėliavą. Poškus apsidairęs pamatė mane. „O! Alek­ sandravičius!“ Na, galvoju, to tai jau nebus. Sakau, yra studentų, dar už ma­ ne aukštesnių. Toliau vadų akys nu­ krypo į dainininką Ričardą Daunorą, kuris važiavo su mumis. Jis iškart su­ tiko, nes, matyt, jau seniai galvojo po šios kelionės pasilikti užsienyje, ir nu­ sprendė pasinaudoti rimta priedanga.

Jis Paryžiuje pasiprašė politinio prie­ globsčio.

Ar tikrino repertuarus? Taip, svar­ besnių koncertų, prieš važiuojant į už­ sienį. Koncertą VU 400 metų jubi­ liejui „Salve, Alma Mater“ tiesiogiai kontroliavo KP CK Daug neuronų ir kraujo sugadino. Tačiau po to ke­ lerius metus negalėjau ramiai praeiti Vilniaus gatvėmis neužkalbintas su­ žavėto profesoriaus ar nepažįstamo vilniečio.

- Kas kuria Jūsų ansambliui dra­ bužius? Kada sukurti paskutinieji drabužiai, kas juos siuvo? Kiek kai­ nuoja vieno šokėjo kostiumas?

įvairaus dydžio smuikais, klarnetu, brūzguliais, molinukais, tarškynėmis, varpeliais, skrabalais, kvarksyne, akordeonu, armonika ir kt. Visi atli­ kėjai dainuoja, šoka ir groja sudėtin­ gesniu ar paprastesnių instrumentu.

Visi ansamblio nariai-studentai. Yra pora baigusių Universitetą.

- Kiek studentų jau šoko, daina­ vo, grojo Jūsų kolektyve? Kuo tapo Jūsų auklėtiniai? Paminėkite keletą pavardžių.

- Suskaičiuoti būtų nelengva, bet įmanoma. O kuo tapo ansambliečiai, atsakyti labai lengva. Jie visi yra šiek tiek aktyvesni už kitus savo kurso draugus, nes išmoksta taupyti ir planuoti lai­ ką. Iš šiandien garses­ nių pavardžių galiu pa­ minėti šiuos ansam­ bliečius - antropologą prof. G. Česnį, amba­ sadorę Turkijoje H. Kobeckaitę, kardio­ chirurgą G. Kundrotą, prokurorą, Saugumo komiteto direktoriaus pavaduotoją A Pocių, VRM viceministrą J. Galginaitį, gydytoją J. Oleką, ryšių ir infor­ matikos viceministrą J. Krukauską, filosofą R. Ozolą, žur­ nalistę A. Žukauskienę, leidyklos „Alma littera“ direktorę Lolitą Va­ ranavičienę, teisininką E. Bičkauską, Lietuvos technikos bibliotekos direk­ torių K Mackevičių ir daugelį kitų.

- Kokiose šalyse šoko mūsų Uni­ versiteto ansamblis? Ar visur lydėjo sėkmė?

- Šokome Austrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, labai daug kartų Vokie­ tijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgi­ joje, Suomijoje, Norvegijoje, Italijo­ je, Turkijoje, Graikijoje, Mongolijo­ je, Armėnijoje, Gruzijoje, Baltarusi­ joje, Rusijoje, Ukrainoje, Japonijo­ je, Lenkijoje, Argentinoje, Brazilijo­ je, Urugvajuje, Kanadoje, JAV, Aust­ ralijoje. Galiu pasakyti, kad užsieny­ je mus priima geriau nei namie. Žiū­ rovai atsistoję ploja, prašo kartoti, akyse spindi ašaros. Atlikėjams tai di­ džiausia padėka ir noras vėl ir vėl su­ grįžti, kai esame kviečiami.

- Kaip užsienyje vertinamas ko­ lektyvas, kuriame šoka ne profesio­ nalai?

- Labai nustemba, kad esame ne choreografijos specialybės studentai, o medikai, biologai, istorikai, ekono­ mistai ir 1.1. Tai malonus komplimen­ tas ir vadovams - šokių vadovai Ta­ marai Kalibataitei, orkestro vadovei Danutei Aleksandravičienei.

- Paskutiniai šokėjų kostiumai bu­ vo pagaminti 1989 m. Komplektas kainavo 870 Lt. Jų autorė - Jolanta Žuklienė.

- Ar ansamblis turi kokį nors prie­ žodį ar talismaną, kuris neša sėkme pasirodant scenoje?

- Kokiais instrumentais groja Jū­ sų kolektyvo muzikantai? Ar jie stu­ dentai, ar jau baigę Universitetų?

- Prieš pasirodymą dalyviai du kartus spragteli pirštais ir, pakėlę de­ šinę ranką, sumuša delnais.

- Grojame kanklėmis, birbynėmis, diatoninėmis birbynėmis, lumzde­ liais, daudytėmis, trimitais, Labano­ ro dūda, skudučiais, kubiliuku, žvan­ gučiais, keraminiais varpais, būgnais,

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Liana BINKAUSK1ENĖ Nuotr. iš ansamblio archyvo

15

Universitas Vilnensis

2000 m. spalis

ŽURNALISTAI PIRMIEJI ZENGE Į NATO , Jeigu Lietuvai tektų kariauti, būtų mobilizuojami ir žurnalistai, jie dabarjau neblogai apmo­

kyti“, - taip buvo apibendrinta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) rugsėjo 22-23 dienomis orga­ nizuota sukarinta ekskursija žurnalistikos studentams ir profesionalams „Žurnalistai - į NATO. Žygis 2000“.

Gerda INČIŪRAITĖ, Romas BERTAŠIUS

Kaip tapti generolu?

Galbūt pirmą ir paskutinį kartą įlįsti į karine uniformą bei pauosty­ ti parako dūmų -vieni iš tikslų, apie kuriuos prasitarė į žygį žurnalistus išlydėję krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius bei L e. p. gy­ nybos štabo viršininkas komando­ ras Juozas Alšauskas. Džiaugda­ miesi pusšimčiu susirinkusių jie pri­ minė ir būtinybe pristatyti žurnalis­ tams, o per juos ir plačiajai visuo­ menei atnaujintą Lietuvos kariuo­ mene, jos ginkluotę bei padarytą pažangą siekiant narystės gynybinė­ je Šiaurės Atlanto sutarties organi­ zacijoje (NATO).

Pasak jų, neturėtų būti pamirš­ ta ir asmeninių interesų įgyvendi­ nimo potencija. Jau antri metai VU studentams suteikiama gali­ mybė lygiagrečiai su pasirinktos specialybės studijomis įgyti ir lei­ tenanto laipsnį. Mat visi vaikinai, įstoję į aukštąją mokyklą, nuo an­ tro kurso gali pradėti lankyti vadų kursus, trunkančius trejus metus.

Juos sudaro teorinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai, pratybos.

Studentams tenka atlikti 14 dienų vado praktiką daliniuose, 10 die­ nų pabūti lauko stovyklose. Visa tai organizuojama per studentų atostogas. Po pusės metų (taip va­ dinamo kareivio kurso), prieš pir­ mąją lauko stovyklą studentai pri­ siekia Lietuvos Respublikai Vadų kursų rezultatas - atsargos leite­ nanto laipsnis, galimybė dirbti krašto apsaugos sistemoje ir užsi­ tarnauti generolo laipsnį.

Tai buvo strateginis KAM sprendimas - tikėtasi kad studen­ tai šią informaciją paskleis iš lūpų į lūpas.

VU ŽumaEstikos instituto stu­ dentai sudarė daugiau nei pusę žy­ gio dalyvių. Jiems kelionė tapo sa­ votiška atrakcija, gero laiko gero­ je kompanijoje leidimu arba sva­ jonės savo kailiu patirti karinį gy­ venimą išsipildymu.

Karo lauke - nusmukusiomis kelnėmis Svajonė pradėjo pildytis Rau­ dondvario Didžiosios kovos apy­ gardos 8-osios rinktinės majoro Vy­ tauto Bulvičiaus mokymo centre, pasirašant už gautą karinę apran­ gą ir kitokią amuniciją. įšokus į pla­ čias kareiviškas kelnes, iš pradžių sunkiai besilanksčiusius batus ir už­ simaukšlinus kepures pastebimai susiaurėjo individualybių diferen­ ciacija - per pusryčius buvo sunku atskirti, kur koks draugas kramto raugintą agurką su legendine karei­ viška koše. Pastarąją studentai me­ na su tam tikra nostalgija, nes mė­ sa jiems, šiaip ar taip, prabanga, o košėje jos buvo tikrai nemažai.

Po pusryčių žygio dalyviams bu­ vo surengtos pratybos kariniame kliūčių ruože. Tačiau niekas nie­ kam nieko nedemonstravo, kol žurnalistai netapo panašūs į iki au­ sų maskuojamomis spalvomis išsi­ paišiusius instruktorius. Iš pradžių kiek įtartinai į karinį makiažą žiū­ rėjusios merginos į stovyklą taip pat negrįžo it iš pieno plaukusiais veidais. „Pasidažyti“ primygtinai siūlė visų šešių grupių instruktoriai, o kartais ir patys taip įnirtingai rodė norą padėti, kad jiems ati­ traukus pieštukus nuo žygeivių

Kai kurie žurnalistai išbandė kliūčių ruožą - „jėgerių šlovės taką“.

Niekuo neatsilikę nuo tikrų jėgerių, jie pelnytai buvo jų pripažinti

veidų, jų tikros motinos nebūtų atpažinusios.

Jos juo labiau būtų sunkiai pa­ tikėjusios, kad jų vaikai svaidė gra­ natas, turėjo galimybę apžioti pis­ toleto vamzdį ar tirolictiškai šliauž­ ti per virš tariamos upės ištemptą virvę, o paskui dejuoti dėl degte degančių šlaunų ar delnų. Bet tik­ riausia būtų kiek aprimusios, kai sužinotų, kad demonstruotos maistui šildyti naudojamos spiriti­ nės tabletės niekam kitam netiko.

Taip pat rodyti judėjimo karo lauke būdai, atsitraukimo iš mūšio vietos taktika, pirmosios pagalbos suteikimo bei sužeistojo evakuavimo iš pavojingos zonos galimybės labai pravertė vėlesniame karinia­ me žygyje. Beje, jos sukėlė dau­ giausia emocijų. Juk sunkoka pa­ miršti šliaužiant „leopardu“ (kai intensyviausiai juda alkūnės ir ke­ liai) lauke nusmukusias kelnes, ku­ rias teko susirišti batų raišteliu, keistą jausmą, kai judant „vai­ duokliu“ (su maišu ant galvos) ke­ lią pastoja eglė, vėliau traukiantis nuo priešų atakos aibę kartų kar­ totą šūkį „Čarlis dengia, Delta ei­ na“ ar Lavonėlio pravardę, pelny­ tą paramedikams padedant de­ monstruoti sužeisto draugo gelbė­ jimą.

Kažin, ką galvojo pats ponas Dievas, kai net po penkis šovinius gavę žurnalistai „Kalašnikovu“ barškino jo langus. Tačiau keli iš šaudžiusių sugebėjo priartėti prie maksimalios 50 taškų sumos (46 taškus surinko trečiakursis Vytas Černiauskas, 44 - Dalia Nakutytė).

Susibėrus atminčiai į kišenę gil­ zes, į stovyklą kelią rodė pilvas.

Garbė susižeisti Sauso davinio dorojimas taip pat tapo savotiška atrakcija. Su tomis pačiomis spiritinėmis tab­ letėmis teko šildytis konservus ir ryti juos su sunkiai kandimui pa­ siduodančiais sausainiais. Visa laimė, kad maišeliuose dar buvo galima rasti šokoladuką, džemo indelį arba medaus. Aišku, nie­ kas netrukdė prisipilti į užantį ir riestainių, o vėliau karinio žygio Europos parke metu triaukšti juos į sveikatą, ignoruojant žen­ klus apie tykantį priešą.

O jis tikrai tykojo ir pasistengė už­ pulti kiekvieną devynių žmonių bū­ rį Būriai turėjo du lydinčius instruk­ torius, savo pačių pasirinktą vadą, vado pavaduotoją, žvalgą ir paramediką. Instruktoriams paskelbus aliar­ mą dėl potencialios grėsmės ir vos persikėlus perupelįpradėjus poškėti šūviams bei kilti dūmams daugelio kelnės buvo pilnos, tad puskilomet­ rio kelias iki artimiausio miško neiš­ pasakytai prailgo. Bėgti labai truk­ dė ir prie žemės traukusi karinė kup­ rinė su miegmaišiu bei asmeninėmis gėrybėmis.

Kai, rodos, septynių kilometrų atstumas jau turėjo eiti į pabaigą, ant kelio dar „sprogo“ užminta mi­ na. Sužeistajam tekdavo garbė būti paneštam ant rankų - negi paliksi veik mirtinai sužeistą draugą?

Merginoms teko dažytis pagal karo lauko madas.

Vaikinai makiažo meną išbandė pirmą kartą.

Ištiesti kojas prie laužo po to­ kio žygio buvo tikra palaima. O dar gauti į rankas šašlykų ir alaus - tie­ siog pasaka.

Po Čekijos Respublikos ambasa­ doriaus Štefano Fule’s vizito (dabar Čekija yra Lietuvos integracijos į NATO kuratorė), filmo apie sava­ norius peržiūros lauko ekrane irVil­ niaus karininkų ramovės folklorinio ansamblio „Vilnelė“ pasirodymo į milžiniškas palapines nedaugkas te­ skubėjo. Tiek savanoriaį tiek žurna­ listai sirgo už Lietuvos krepšininkus, kovojančius su Kinijos rinktine.

Tiesa, likusią trumpą naktį mieg­ maišiuose miegoti dviese buvo daug šil­ čiau nei vienam.

lydėjęs pulko vadas pulkininkas Stasys Levulis. Savo brifinge jis akcentavo, jog kariuomenė yra pasikeitusi jau vien tuo, kad da­ bar labiau vertinamas gyvas, o ne miręs karys. Pakartojęs nuostatą „Nežudyk savo kario“ pulkinin­ kas prisipažino, jog didžiausia problema laiko polinkį girtuok­ liauti - „kartais kariai grįžta ne pas merginą ar tėvus, o pas bute­ lį. Tokiu atveju jau geriau jie nie­ kur neitų, liktų su savo šnapsu, o paskui vemtų įkibirą-kam skau­ dinti artimuosius?“ S. Levulis pa­

Geri kareiviai daro į kelnes Apsilankymas eli­ tiniame Vytauto Di­ džiojo jėgerių bata­ lione buvo įspūdinga antros žygio dienos programos dalis, se­ kusi po simbolinio apsiprausimo šerkš­ nu, rytinės dešrelės ir civilinės aprangos „atgavimo“. Keližurnalistai net išbandė savo jėgas kliūčių ruože -jėgerių šlovės take, prieš tai prisi­ žiūrėję jėgerių paro­ domųjų kovinės savi­ gynos programų sta­ Tikrų paramedikų „ išgelbėtas “ žurnalistas. Pats dione bei jų turimos suvaidinęs lavonėlį, jis vėliau tapo būrio technikos bei ginklų paramedikų ir „ išgelbėjo“ „sužeistą “ draugą ekspozicijų. brėžė, kad čia ypatingas dėmesys Paskutinė žygeivių stotelė buvo kreipiamas į šauktinių psichologi­ Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Čia visus pasitiko Švedi­ nių bei socialinių problemų spren­ dimą, atvirkščiai nei sovietinėje jos karinis medikas, su kariškių pa­ kariuomenėje, kurioje jam pa­ galba demonstravęs medicininės čiam teko tarnauti. Beje, norėda­ pagalbos suteikimą mūšyje sužeis­ mas pailiustruoti gero kario elge­ tam granatos skeveldra. Jam gy­ sį, pulkininkas prisiminė atvejį kai dant „holivudinę“ žaizdą karo lau­ būrio labui vienam iš jų buvo pa­ ko ligoninėje kai kurie buvo ypač siūlyta daryti j kelnes, nes mūšyje suinteresuoti paragauti deguonies. tam nebuvo galima skirti laiko. Į NATO ryžtingai nusiteikę Išlydėdamas svečius pulkinin­ žengti žurnalistai gavo progą pa­ kas išsitarė labai norįs vėl sulaukti matyti ir gynybinės organizacijos jų visų. O žygeiviai, galiausiai įvei­ standartus atitinkantį įspūdingą kę visus sunkumus, net jei netaps kliūčių ruožą, kurį per 5-7 minu­ kariais, bent jau gali tikėtis karo tes turėtų įveikti kiekvienas atvy­ korespondentų pažymėjimų. kęs tarnauti į Lietuvos kariuome­ R. Bertašiaus nuotr. nę. Tai nuolat kartojo atvykėlius

Dėmesio, krikštynos!

VU Žygeivių klubas šį rudenį vėl žada pakrikštyti klubo naujokus ir dar tik ketinančius tapti žygei­ viais.

Krikštynos vyks

lapkričio 11-12 d.

Liūdna tikra! nebus!

Tiksli vieta dar nenumatyta, tad laukite klubo skelbimų arba apsilankykite ketvir­ tadieniais nuo 19 vai. Saulėtekio ai. 31.

16

r

L

Universitas Vilnensis Mes - studentai

2000 m. spalis

J

MENININKAS KURIA GRIAUDAMAS SAVE Rasa RAMANAUSKAITĖ

- Papasakok apie savo ankstes­ nius projektus, pagrindines idėjas, ką norėjai pasiekti ir ką pasiekei?

- Tai labai platus klausimas.

Kad ir ką žmogus darytum, sten­ giesi kritiškai vertinti ir dažnai nevertini to, ką esi pasiekęs. Aš elgiuosi lygiai taip pat. Tačiau vi­ sus dalykus, kuriuos darau, da­ rau iš širdies. Idėjos dažniausia atsiranda iš to, kad apskritai Lie­ tuvos meno, dailės pasaulyje nė­ ra tokių srovių, stilių arba idėjų, kokios jau seniai egzistuoja Va­ karų pasaulyje. Pradėjau ekspe­ rimentuoti, kurti naujas plasti­ nes formas. Vėliau tai išaugo į mados, dar vėliau - meno ir ma­ dos festivalius. Mados, alterna­ tyvieji menai, kiti konceptualūs dalykai eksponuojami Užupio kiemuose. Bandėme sukultūrinti ir aplinką, netradiciškai pristaty­ ti kūrėjus. Ten žmonės gali būti drąsūs. Tokie mūsų bandymai vyksta penkerius metus. Norime susikurti kamerinę aplinką, skulptūrų parką. Čia rengtume koncertus, akcijas vaikams. Pas­ taruosius metus visa tai vykdavo spontaniškai, viską darėme savo lėšomis. Kaip bus ateityje, bus matyt.

- Kokia yra tavo Užupio aplin­ kos ir žmonių vizija? Kuo Užupis

turėtų skirtis (arjau skiriasi) nuo kitų Vilniaus vietų?

- Kad ir kokią viziją aš maty­ čiau, nuo to niekas nepasikeis.

Kai kas sako man komplimen­ tus, kad aš sukūriau laiko imidžą.

Ką čia bekomentuoti - tiesiog gyvenu savo gyvenimą, darau tai, ką sugebu, kas man atrodo sma­ gu, gražu, nauja, netradiciška. O jau gyvenimas savo atsirenka.

Džiaugiuosi, kad Užupio kiemų struktūra kamerinė, vieni kitus pažįsta. Yra tam tikras bendruo­ menės pojūtis, todėl ir šventės kitokios, bendros. Nėra jokio priešiškumo, šaltumo. Kita ver­ tus, čia veikia tam tikri sociali­ niai dėsniai - daug valkataujan­ čių vaikų, vargetų, prasigėrusių šeimų. Juk čia nuo seno buvo ir kalinių rajonas. Iš dalies mūsų veiklos tikslas - užimti tuos vai­ kus, kad jiems bent nesinorėtų griauti to, kas čia sukuriama.

Prašome juos talkininkauti akci­ jose, ir jie tampa tarsi bendrasodininkais ir kūrėjais.

- Užupis - unikali Vilniaus da­ lis. Minėjai, kad nori sulyginti jį su Venecija - netradicinis prisilie­ timas prie gamtos, vandens...

- Visai nebūtina, kad pagrin­ dinių Užupio gatvių namų fasa­ dai būtų nuvalyti ir nudažyti ko­ kia nors skandinaviška spalva.

Namus reikėtų restauruoti, bet „užkonservuojant“ senovę - Už­ upyje yra išlikę daug namų su žy-

Susipažinkite: Darius Laumenis, nuo dešimties metų Vilniuje, mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, trejus metus - Dailės akademijoje, dabar - VU prancūzų jilologijos I kurso studentas.

Amžius: tarp 20 ir 30.

Draugų vadinamas Užupio siela.

Kodėl? diškais ar lenkiškais užrašais. Da­ bar gi dažniausia visa tai nutin­ kuojama, nulakuojamos langinės ir viskas. Mes Vilnelės pakrantė­ je bandome išsaugoti archaiką.

Norime restauruoti grindinį arba sukurti jį net ten, kur jo nebuvo.

Bandome žaisti su pačia kranti­ ne - išsaugoti medžius, formuoti krantinių liniją, sukurti jaukų kampelį. Norime sukurti netradi­ cinę erdvę skulptūroms - ekspo­ nuoti jas vandenyje. Čia ir priar­ tėjame prie Venecijos įvaizdžio.

-Iš ko tikitės pagalbos savo pro­ jektams ir kurjos ieškojote?

- Lengviau būtų išvardinti, kur nebuvome. Daugiausia ben­ dravome su fondais ir instituci­ jomis, kurios ir turėtų remti pa­ našaus pobūdžio kultūrinius, meninius projektus - Jaunimo reikalų taryba, Kultūros ministe­ rija, Vilniaus savivaldybės kultū­ ros skyriumi, Atviros Lietuvos, Soroso fondais (atsidūsta). Ke­ letą metų sėkmingai bendravo­ me su šiomis institucijomis, bet dabar, kai Lietuvoje tokia eko-

Užupio vaizdas „Naktinis Užupio uostas“ (D. Nutautas)

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Leidybos centras.

Spausdino AB „Spauda“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Prizą s I I ! „Universitas Vilnensis“ Nr. 8 skelbtą muzikos puslapio kon­ kursą laimėjo Beata Giedraitytė.

Sveikiname ir kviečiame į re­ dakciją pasiimti „Muzikinės partijos“ įsteigto prizo - ŽAS kasetės „Leninas “.

Teisingi atsakymai: 1. ŽAS talismanas yra Bilas.

2. Bilo balsą galima girdėti albumo „Leninas“ dainoje „Esu aš Bilas“.

3. „Žasai“ neseniai buvo deportuoti iš JAV.

Ši minutė - alternatyva skubėjimui

nominė padėtis, prašydamas lika muzikinių projektų, spektak­ skirti pinigų jautiesi tarsi Lietu­ lių, instaliacijų, videovakarų. vą į kapus varydamas. „Galeroje“ (taip vadinasi 1996 m.

- Menas - kas tai?

Užupio g. 2 įkurta galerija) įvai­ - Kaip pavadinsi: viskas ir nie­ rūs menininkai, studentai nemo­ kas. Kiekvienas supranta skirtin­ kamai rengia savo parodas, savo gai. Jeigu žmonės būtų tiek pro­ darbus eksponavo užsienio me­ tingi, kad galėtų vadovautis savo nininkai. Užupio menininkai su­ sąmone, širdimi, protu, garbingai rengė savo parodas Lenkijoje, elgtis, tai turbūt nereikėtų nė Danijoje. Prieš dvejus metus bu­ valstybinių sistemų. Tos sistemos vo surengtas pirmasis skulptūros labai kenkia žmogui, jis tampa jų ir tapybos simpoziumas, šiemet įrankiu, praranda laisvę ir net ne­ vyko antrasis. Beveik visus rengi­ suvokia, kad ją prarado. Panašiai nius organizuoja Užupio Respub­ yra ir su menu arba kūryba - gali likos bendruomenė, kurią suda­ vadint save laisvu menininku, kū­ ro Užupio ,Angelo“ klubas, va­ rėju, bet tavo kūryba yra apribo­ dovaujamas Romo Lileikio, Už­ ta, nes kūrinys turi ir materialųjį upio teatras, vadovaujamas Ve­ kūną. Svarbu, kaip suprasi santy­ gos Vaičiūnaitės, ir Alternatyvaus kį tarp savęs ir materialaus objek­ meno centras, vadovaujamas Da­ to, savęs ir potencialaus žiūrovo. riaus Laumenio.

- Tavo darbai - tavo vidinė iš­ - Kokie ateities planai?

- Šį rudenį Maskvoje, Užsienio raiška?

- Be abejo. Vienas sodinukus reikalų ministerijoje, vyks Užupio augina, gėles, ir ten yra jo rojus, menininkų paroda. Gruodžio mė­ jo didysis menas. Kitas gimdo vai­ nesį Lietuvos užsienio reikalų mi­ kus, dar kitas vaikšto po džiun­ nisterijoje taip pat bus surengta gles, trečias rašo meilės laiškus in­ daugelio Užupio dailininkų paro­ ternetu. Menininkas geriausiai da. Jeigu Savivaldybė neatims pa­ reiškiasi būdamas savimi. talpų (užupiečiai gyvena Savivaldy­ -Kąyra nuveikusi Užupio Res­ bei priklausančiuose pastatuose, publikos bendruomenė? neoficialiu susitarimu naudoja­ - Rugsėjo 2 d. Užupyje vyko muose kaip dirbtuvės - aut. past.), renginys jaunimui mokslo metų ketiname steigti Meno inkubatorių pradžios proga. Buvo pristatytos jauniems iniciatyviems meninin­ mėlynųjų žibintų uosto skulptū­ kams, kad jie, baigę ar nebaigę Aka­ ros, vyko ugnies šokis Vilnelėje, demiją, turėtų kur dirbti ir ekspo­ naktį buvo rodomi videofilmai, nuoti savo darbus. koncertavo grupės. Žvelgiant į - Dėkojame už pokalbį ir linki­ praeitį galima užsiminti, kad veik­ me sėkmės. lą pradėjome 1995 m. Pirmoji ak­ Nuotr. iš asm. albumo cija - alternaty­ viosios muzikos koncertas „Že­ mė ir žolė dangu­ je“, kuris buvo surengtas drau­ ge su muzikos klubu „Geležinis kablys“. Tą pačią vasarą įvyko ma­ dų korida Sena­ miestyje, jos pra­ dininkai - Da­ rius Laumenis, Deivis Nutautas ir Giedrius Bag­ donas.

Pagal įstatus Alterna­ tyvaus meno centrui priklauso devyniolika žmonių, bet nuo­ lat darbuojasi penki septyni.

Per penkerius metus buvo su­ rengti penki tarptautiniai me­ no ir muzikos Madų festivalis, 1999. festivaliai, kelio­ „Kreizas“ Užupio rojuje (griuvėsiuose)