įžvalgos
Jei atūš antroji krizės Liana Binkauskienė
A. Bulotos nuotr.
Jau esame nagrinėję ekonominės krizės bruožus, ypatumus ir padarinius. Prieš porą metų „Spectrum“ (2010, Nr. 2 (13)) kalbintas prof. Povilas Gylys sakė, kad krizės turi tendenciją pasikartoti. Šiandien kalbos apie artėjančią antrąją krizę nevienareikšmiškos – vieni ją įžvelgia, kiti – ne. Vieni įvardija kaip pirmosios krizės tąsą, kiti – kaip stagnaciją, lėtesnį augimą. Kiek moksliškai pagrįstos tokios prognozės? Įžvalgomis dalijasi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas, profesorius Linas Čekanavičius.
18
Kokios Jūsų, kaip mokslininko, prognozės – bus krizė ar nebus, o gal dar iš pirmosios neišbridome?
A
pskritai prognozuoti socialinius reiškinius yra gana keblus užsiėmimas (nebent laikaisi tam tikros strategijos, bet apie ją kiek vėliau). Taip yra dėl kelių priežasčių: visų pirma, dėl paties mokslinės prognozės pobūdžio – mokslininkas turi remtis faktų stebėsena, analize ir sinteze, o ne futuristiniais spėliojimais. O stebimi faktai priklauso praeičiai ir dabarčiai, taigi jais remdamasis mokslininkas iš esmės gali tik spėti, kas bus ateityje, „jei bus taip, kaip iki šiol buvo“, t. y. jeigu išsilaikys dabartinės tendencijos arba jeigu pastebimi situacijos bruožai yra įvykių eigos, panašios į kažkada būtą praeityje, simptomai. Esminis žodis čia yra „jeigu“. Žinoma, tas prognozių sąlygiškumas galioja ne tik ekonominių įvykių prognozavimui. Daugelio fizikos, technikos ar biologijos mokslų tiriamų sistemų kaita yra inertinis, ilgalaikis procesas, o socialinės sistemos, tarp jų – ekonomika, yra labai „lakios“. Ne veltui ekonominį prognozavimą ir šias prognozes atitinkantį sprendimų priėmimą dabartinis Čekijos prezidentas V. Klausas yra vaizdingai palyginęs su važiavimu nepažįstamu keliu, vairuojant automobilį, kuriame priekinio stiklo vietą užima didžiulis atgalinio vaizdo veidrodis. Tokio automobilio vairuotojas apie būsimus posūkius ir galimas kelio kliūtis galėtų spręsti tik iš jau nuvažiuotos kelio atkarpos. Nesunku suprasti, kad tik tais atvejais, kai kelias yra platus ir tiesus, važiavimas juo bent kurį laiką būtų be nuotykių. Deja, ekonomikos „keliai“ yra labai vingiuoti ir duobėti, todėl šių sistemų raidos, skirtingai nuo, pvz., dangaus kūnų judėjimo, prognozavimas yra labai rizikingas.
SPECTRUM 2012/2
