atsako ekspertai
Ugnies menas Kodėl fejerverkai būna įvairiausių formų, kas jiems suteikia spalvas ir kokie šiuolaikinių fejerverkų ypatumai? Atsako Rimantas Vaitkus, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros docentas, chemijos mokslų daktaras.
Liepsnos fontanai ir ugnies vorai fotografas.co nuotr.
J
au įpratome, kad pačios smagiausios šventės yra palydimos pokšinčų fejerverkų: dangų išraižo meninės figūros, dega spalvotosios ugnys, kvapą užgniaužia krintančių kibirkščių lietus, ryškios kylančios kometos. Fejerverkai derinami kartu su muzika – pagal ją pasigirsta skrendančios figūros sprogimas ir iš dangaus pažyra spalvotų žvaigždžių fontanas. Fejerverkai naudojami kino filmuose – taip paryškinami specialieji efektai, sukuriamas geresnis įvykio įspūdis. Technologiniu požiūriu fejerverkas – tai pirotechninių mišinių uždegimas pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų. Žodis „pirotechnika“ yra kilęs iš graikų kalbos: pyros – ugnis, techne – mokėjimas, menas. Taigi fejerverkas gali būti vadinamas ugnies menu. Liepsnos figūrų menas I Viena yra pagaminti degų pirotechninį mišinį, kas kita – išgauti norimą liepsnos figūrą ar kitą pirotechninį efektą. Jau nuo pat pradžių pirotechniniai mišiniai būdavo uždegami įtvirtinus gaminį į stovus. Pavyzdžiui, įtvirtinus kelias spalvotąsias žvakutes gaunama „žąsies kojelė“ arba deganti „saulė“. Uždegimui gali būti naudojama uždegimo virvė, kurią sudaro paraku aptepta ir laku padengta virvė. Lakas apsaugo tokią virvę nuo drėgmės, o parakas užtikrina, kad virvė sudegtų ir pasiektų gaminį. Mišinį galima uždegti ir įkaitinta nichromo lydinio vielele, jei prie jos prijungta elektros srovė.
30
SPECTRUM 2012/2
