sveikata
Atskleidžiamos lietuvių tautos gyvensenos, sveikatos ir genų sąsajos Neringa Burokienė, prof. Vaidutis Kučinskas, prof. Zita Aušrelė Kučinskienė, prof. Vytautas Kasiulevičius, Medicinos fakultetas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai nutarė išsiaiškinti pačias giliausias širdies kraujagyslių ligų priežastis ir atskleisti lietuvių tautos gyvensenos, sveikatos ir genų sąsajas.
S. Chmieliausko nuotraukos
T
yrimui atrinkta ir anketinės apklausos būdu apklausta 1450 lietuvių kilmės asmenų (45–65 metų amžiaus motina ir tėvas, taip pat vaikas ar vaikai), kaupti duomenys apie jų mitybos ir gyvensenos ypatumus, šeimos anamnezės komponentus, tiriamųjų asmenų sveikatos būklę. Šiuo metu Vilniaus universiteto mokslininkų kolektyvui patikėti įrenginiai padės apdoroti ir rasti skirtumus visame genome, o pasitelkus informacines technologijas bus galima sukaupti didelius turimos
28
genetinės informacijos kiekius. Tiriamieji atrinkti neatsitiktine tvarka – remiantis etnolingvistine tradicija Lietuvą skirstant į šešias dalis: Rytų Aukštaitiją, Pietų Aukštaitiją (Dzūkiją), Vakarų Aukštaitiją (Sūduvą), Šiaurės Žemaitiją, Pietų Žemaitiją ir Vakarų Žemaitiją. Iš kiekvienoje teritorijoje gyvenančių žmonių atrinktos šeimos, kurių tėvai ir vaikai yra lietuviai ir bent trys kartos gyvena toje vietovėje, paimti jų kraujo mėginiai, surinkta genealoginė informacija. Svarbu suvokti, kad kiekvienas žmogus, net ir iš tos pačios populiacijos, turi individualų genomą. Šį skirtumą lemia tik 0,1 proc. DNR sekos, nes likę 99,9 proc. yra bendri visiems tos pačios lyties žmonėms. Todėl galima teigti, kad kuo giminės artimesni, tuo panašesni jų genomai. Svarbūs ir geografiniai atstumai, kurie yra pagrindinis populiacijos migravimą ir maišymąsi ribojantis veiksnys. Pirmajame šio tyrimo etape atlikta detali 1450 įvairiuose regionuose gyvenančių lietuvių kilmės asmenų gyvensenos, mitybos, kraujo parametrų analizė parodė, kad suaugusių gyventojų mityba vis dar neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Jie vartoja per mažai grūdų produktų: kelis kartus per dieną juos valgo tik 12,4 proc. apklaustųjų. Ir vyrai, ir moterys vartoja per mažai angliavandenių, daržovių ir vaisių. Tuo tarpu riebalinės kilmės kalorijos gyventojų maisto davinyje sudaro per didelę energetinės vertės dalį. Lietuvos gyventojai vartoja daugiau nei rekomenduojama sočiųjų riebalų rūgščių. Vartojama per mažai žuvies ir jos produktų: 3–5 kartus per savaitę žuvį ir jos produktus valgo tik 8,3 proc. gyventojų, o visiškai nevalgančių žuvies yra 10,4 proc. Tad lietuviai per didelę energijos dalį gauna iš riebalų, ypač iš sočiųjų riebalų rūgščių, per mažą – iš angliavandenių. Per mažai SPECTRUM 2013/2
