Spectrum Nr. 23

VILNIAUS UNIVERSITETO ŽURNALAS 2(23)/2015 ISSN 1822-0347

Lietuvos užsienio politika po 2004 metų

Ar reikia braškei nanoapsiausto?

Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę

Spektriniai

žvaigždžių stebėjimai – jau Lietuvoje

CRISPR manija: nuo jogurto iki genomo redagavimo

Kodėl naikinama Palmyra?

Mieli

skaitytojai,

R

uduo – derliaus metas. Savo ilgo darbo vaisius skina ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Štai Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr.

G. Gasiūnas ir T. Karvelis) – viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavimui. Šios technologijos taikymas medicinoje padės gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ar ligoms. Technologiją įvertino JAV kompanija „DuPont Pioneer“ („DuPont“) – ji įgijo išskirtinę Vilniaus universiteto intelektinės nuosavybės licenciją.

TMI mokslininkai kuria fotoaktyvias nanoplėveles braškėms – taip siekiama pailginti uogų vartojimo trukmę. TFAI mokslininkai spektrinius žvaigždžių stebėjimus galės vykdyti ir Lietuvoje: Molėtų astronomijos observatorijoje pradeda darbą modernus spektrografas, dėl to išsiplės ir mokslinių tyrimų tematika.

Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje optiniu šviesaus lauko mikroskopu užregistruotas magnetinių nanodalelių pasiskirstymas vėžinėse ląstelėse. Laboratorijos vedėjo prof. R. Rotomskio nuomone, tai dar vienas sėkmingas žingsnis kovojant su vėžiniais susirgimais. Net ir mūsų studentų darbai šioje srityje sulaukia aukšto tarptautinės mokslininkų bendruomenės įvertinimo.

Baltistikos katedros mokslininkai pirmą kartą tyrinėjo Lietuvos pilietybę turinčių latvių vardus, siekdami nustatyti, kaip šie asmenvardžiai atspindi abiejų šalių vardynų bruožus. TSPMI docentė D. Jakniūnaitė apžvelgė Lietuvos užsienio politikos dešimtmetį (2004–2014 m.). Mokslininkė ambicingam dešimtmečiui nerašo dešimtuko – vienus tikslus pavyko gana sėkmingai įgyvendinti, o kiti numirė natūralia mirtimi. Prie mirčių tematikos – ir MF mokslininko doc. A. Navicko smurtinių mirčių bei Lietuvos padėties ES kontekste analizė, ir bandymas atsakyti į klausimą – kodėl iki šiol tai vyksta?

Spalio 7–8 d. savo vizitu mūsų Alma Mater pagerbė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Siūlome dar kartą pasigrožėti šio reikšmingo vizito akimirkomis.

Ar esate girdėję apie informacijos blokų grandinėlių technologijas, kompiuterio prakalbinimą lietuviškai? Ar žinote, kad senoji VU observatorija turėjo du bokštus, o dabar likęs tik vienas? Kodėl Islamo valstybė naikina vertingą Palmyros miesto istorinį paveldą?

Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame „Spectrum“ numeryje.

Gerų skaitinių ilgėjančiais rudens vakarais! „Spectrum“ redakcija

Redakcijos arch. nuotr.

Magnetinės nanodalelės – naujas ginklas kovoje su vėžiu

Magnetinės nanodalelės, susikaupusios pelės embriono fibroblastuose.

Nuotrauka padaryta Biomedicininės fizikos laboratorijoje (NVI), naudojant šviesaus lauko mikroskopą ir spalvotą skaitmeninę kamerą.

G. Jarockytės nuotr.

14

facebook.com/VilniusUniversity SPECTRUM, 2015 spalis Nr. 2 (23) Redakcija Nijolė Bulotaitė, Liana Binkauskienė, Agnė Grinevičiūtė, Vitas Jadzgevičius, Edita Kirlytė, Edgaras Kurauskas, Vida Lapinskaitė, Matas Oželis, Izabelė Švaraitė.

Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė.

Anglų kalbos redaktorė Violeta Makauskienė. dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas.

Viršelyje – www.freeimages.com nuotr.

Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009. http://naujienos.vu.lt/spectrum Dėl publikacijų ir reklamos žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt.

Leidinys platinamas nemokamai. Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius.

Tiražas 1500 egz. ISSN 1822-0347 © VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2015 Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina.

T U R I N Y S 2

naujienos tyrinėjimai

4 8 11 14

VU arch. nuotr.

38

Svajonė – karūnuoti mūsų Alma Mater

19 22

8

Ignotas Egenfelderis. Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės portretas

Kodėl naikinama Palmyra?

41

Prof. Virginijus Šikšnys CRISPR manija: nuo gerųjų jogurto bakterijų iki genomo redagavimo įrankių Prof. Živilė Lukšienė Ar reikia braškei nanoapsiausto?

Prof. Gražina Tautvaišienė Spektriniai žvaigždžių stebėjimai bus vykdomi ir Lietuvoje Greta Jarockytė, prof. Ričardas Rotomskis Magnetinės nanodalelės – naujas ginklas kovoje su vėžiu Prof. Daiva Sinkevičiūtė Dažniausi Lietuvos latvių vardai – latviškumo ir lietuviškumo dermė Agnė Grinevičiūtė Lietuvos užsienio politika po 2004 metų: sėkmės ir nesėkmės

Ar reikia braskei nanoapsiausto?

žvilgsnis

Doc. Alvydas Navickas 26 Smurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos kontekste technologijos

Doc. Saulius Masteika 30 Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę paveldas

Vytautas Gricius 34 Unikumai ir raritetai Vilniaus universiteto muziejuje: Kauno universiteto spaudai ir Artūro Bartelio piešinių albumai svečiai

37 Karališkojo vizito akimirkos laiko pėdsakais

Nijolė Bulotaitė 38 Svajonė – karūnuoti mūsų Alma Mater

www. freeimages.com

atsako ekspertai

Nijolė Bulotaitė 41 Kodėl naikinama Palmyra?

(Maritanos Larbi komentaras) Agnė Grinevičiūtė 44 Lietuvių šneka žengia į elektroninę erdvę (Prof. Laimučio Telksnio komentaras) Palmyros (Sirija) miesto vaizdas

46 49

naujos knygos kryžiažodis

naujienos Balandžio 20–21 d. Rygoje Filosofijos fakulteto profesoriui Z. Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis už ypač reikšmingus visam Baltijos regionui mokslinius tyrimus, skatinančius Baltijos šalių mokslinį bendradarbiavimą.

Spalio 12 d. Užsienio kalbų instituto docentei Carmen Caro Dugo įteiktas Izabelės Katalikės ordino kryžius už prasmingus darbus ir reikšmingą indėlį į gilesnį Ispanijos ir Lietuvos kultūrų pažinimą bei K. Donelaičio poemos „Metai“ vertimą į ispanų kalbą.

Liepos 6 d. LR Prezidentė aukščiausią apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių įteikė kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyrinėtojui, VU profesoriui emeritui Z. Zinkevičiui. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbtas teisininkas profesorius V. Miza-

ras. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas ir profesorius K. V. Nastopka.

Orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto lektorius dr. D. Valančiūnas X pasaulinėje hindi kalbos konferencijoje Bhopalo mieste apdovanotas už hindi kalbos sklaidą ir populiarinimą.

Dr. T. Čeponiui (TMI), dr. M. Mačerniui (FF), dr. E. Orentui (ChF), dr.

E. Preikšaitienei (MF) ir dr. A. Spiridonovui (GMF) skirtos LMA jaunųjų mokslininkų stipendijos.

Spalio 5–6 d. Karagandos valstybiniame medicinos universitete (Kazachstanas) Medicinos fakulteto prodekanei doc.

V. Hendrixson įteiktas garbės profesorės vardo apdovanojimas.

VU jaunieji mokslininkai triumfavo geriausių 2014 m. disertacijų konkurse

Stepono Batoro auksinių monetų replikos

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Spalio 12 d. Lietuvos monetų kalykla itin ribotu tiražu išleido unikalias Stepono Batoro valdymo laikais (1576–1586) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikas. Auksinės monetos pristatytos VU vykusiose Stepono Batoro dienose.

VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripažinimas.

Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ VU skirta rekordiškai aukšta vieta: tarp 501–550 pozicijų. Pernai šiame reitinge jis buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Daugiausia Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų vykdys VU. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse finansuota 15 projektų, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse – 14 projektų. Iš bendrų projektų su JAV mokslininkais VU vykdys 5 projektus.

Tarp aštuonių geriausių 2014 m. disertacijų – net penkios apgintos Vilniaus universitete.

Nominacijos už geriausią fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertaciją laureatu tapo D. Kazlauskas (vad. dr. Č. Venclovas). Šios nominacijos nugalėtoju pripažintas D. Majus (vad. prof. A. Dubietis).

Visas geriausias humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas parašė VU atstovai: T. Petreikis (vad. prof. D. Kaunas), V. Silius (vad. prof. M. P. Šaulauskas) ir I. Leonavičiūtė – nominacijos nugalėtoja (vad. VU prof. emeritas E. Gudavičius).

2

Rugsėjo 15 d. tarp VU ir UAB „Baltic Amadeus“ pasirašyta paramos teikimo sutartis. Privati informacinių technologijų kompanija pažangiems MIF studentams kas semestrą skirs vardines stipendijas.

Rugsėjo 30 d. VU ir Kauno technologijos universiteto rektoriai pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.

Spalio 6–8 d. VU lankėsi pirmaujančio Švedijoje ir į geriausių universitetų pasaulyje šimtuką patenkančio Lundo universiteto delegacija, vadovaujama Lundo universiteto vadovo prof. T. von Schantzo.

SPECTRUM 2015/2

šiemet doc. S. Radzevičiaus (GMF) ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ pripažintas vienu iš trijų geriausių 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo „GFF“ (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsnių.

VU Biotechnologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. L. Mažučio su kolegomis I. Akartuna, A. Kleinu ir kitais parengtas mokslinis straipsnis „Droplet Barcoding for Single-Cell Transcriptomics Applied to Embryonic Stem Cells“ („Pavienių kamieninių ląstelių transkriptomikos analizė panaudojant skaitmeninius barkodus“) publikuotas žurnale „Cell“.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Spalio 7–8 d. Vilniaus universitete lankėsi Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Vizito akimirkos – p. 37.

Žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“, kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. Vienas šio straipsnio bendraautorių – doc. A. Merkevičius (IF).

Prestižiniame fizikos žurnale „Physical Review Letters“ publikuotas dviejų eksperimentų rezultatus apibendrinantis straipsnis „Higgso bozono masės kombinuotas matavimas esant susiduriančių protonų masės centro energijoms 7 TeV ir 8 TeV ATLAS ir CMS eksperimentuose“, kurio bendraautoriai yra VU profesorius J. V. Vaitkus (FF) ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. A. Juodagalvis (VU TFAI).

VU mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose. Amerikos chemikų draugijos žurnale „Journal of American Chemical Society“ paskelbta publikacija parengta bendradarbiaujant su Lundo universiteto (Švedija) mokslininkais. Žurnale „Chemistry – A European Journal“ publikuotas straipsnis, kuriame doc. E. Orentas (ChF) kartu su doktorantu T. Javorskiu (ChF) ir kitais aprašė iki šiol nežinomą keturnario heterociklo − 1,2-oksazetidino žiedo, turinčio azoto ir deguonies atomus, atvėrimo reakciją.

J. V. Vaitkaus nuotr.

VU mokslininkų prietaisas tarnaus CERN‘e TMI komanda, vadovaujama prof. J. V. Vaitkaus, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) įdiegė radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas VU. Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, įrodė prof. E. Gaubas su savo komanda. Jis atliko tyrimus Helsinkio greitintuve, Leveno spalatoriuje ir CERN‘e.

Rugsėjo 4 d. VU viešėjo CERN‘o direktorius akseleratoriui ir technologijoms Frédérickas Bordry ir atstovas ryšiams su šalimis ne narėmis Christophas Schaeferis. Susitikime su VU rektoriumi prof. A. Žukausku aptartos bendradarbiavimo galimybės ir diskutuota apie galimą Lietuvos narystę vienoje reikšmingiausių pasaulio mokslo institucijų.

SPECTRUM 2015/2

Studentų laimėjimai Ekonomikos fakulteto magistrantei V. Rabikauskaitei skirta Vlado Jurgučio stipendija.

VU studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, pelnė aukso medalius ir buvo įvertinta kaip viena geriausių savo srityje. Studentai apdovanoti už projektą „ColiClock“, kuris sprendžia bakterijų senėjimo klausimus.

„iGEM“ arch. nuotr.

2015–2016 mokslo metų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijas gaus aštuoni VU Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų bakalauro studijų programų studentai.

Vardines Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijas pelnė: Ž. Pabijutaitė (FlF) – Prezidento Antano Smetonos stipendiją, Ž. Gricius (ChF) ir L. Smalakis (FF) – Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendiją, G. Jarockytė ir G. Milinavičiūtė (ChF) – Prezidento Kazio Griniaus stipendiją, J. Aleknavičius (FF) – Prezidento Jono Žemaičio stipendiją, M. Norkūnaitė (TSPMI) – Prezidento Algirdo Brazausko stipendiją.

Doktorantą J. Belovickį (FF) Amerikos akustikų sąjunga (ASA) ir Tarptautinė mokslinių tyrimų ir švietimo komisija (CIRE) įvertino už anizotropinės šviesos difrakcijos tūrinėmis akustinėmis bangomis ir polimerinių nanokompozitų ultragarsinės spektroskopijos plačiame temperatūros intervale tyrimus. Jam skirta vienkartinė stipendija.

3

tyrinėjimai

CRISPR manija: nuo geruju iki genomo Prof. Virginijus Šikšnys, Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyrius

R

ytas, greiti pusryčiai... Atsidarote šaldytuvą, paimate jogurto su gyvosiomis bakterijomis indelį ir sėdate pusryčiauti. Tikriausiai nesusimąstote, kad valgydami jogurtą kartu suvalgote ir milijonus Streptococcus thermophilus bakterijų (1 pav.). Ne todėl, kad jos labai skanios, tiesiog jos buvo naudojamos jogurtui surauginti. Jogurto ir sūrio gamyba šiandien yra milijardų dolerių verta pramonė, kuriai grėsmę kelia akimi nematomi priešai – bakteriofagai, arba bakterijų virusai. Jie puola bakterijas ir stengiasi patekti į jų vidų, kad galėtų ten pasidauginti. Patekę į vidų, virusai užvaldo bakterijas ir panaudoja jų resursus naujų viruso dalelių gamybai, o nebereikalingas bakterijas dažnai nužudo. Jei virusai užpuola bakterijas, kurios naudojamos jogurto ar sūrio gamyboje, gresia didžiuliai nuostoliai.

Kadangi bakterijai susidūrus su virusu kyla hamletiškas „būti ar nebūti“ klausimas, bakterijos ilgainiui, vykstant evoliucijai, įgijo apsaugos sistemas, padedančias kovoti su virusais. Kai kuriose bakterijose tos sistemos sudaro apie trečdalį bakterijos DNR ir jų palaikymas brangiai kainuoja. Bet tai yra lyg ir tam tikras bakterijų „draudimo polisas“, kuris atsiperka, kai jas užpuola virusai. 2007 m. mokslininkų grupė, dirbanti „Danisco“ kompanijoje, kuri gamino Streptococcus thermophilus bakterijų kultūras, naudojamas jogurtui rauginti, atrado ir „Science“ žurnale aprašė naują bakterijų antivirusinės apsaugos sistemą, kurią pavadino CRISPR. Kuo ši sistema įdomi ir kuo ji skiriasi nuo kitų?

Mokslininkai parodė, kad ši sistema veikia kaip primityvi bakterijų imuninė sistema, kuri apsaugo Streptococcus thermophilus bakterijas, kad nepatektų virusų genetinė

4

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. Virginijus Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) – viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavimui, siekiant specifinių genomo pokyčių. Šios technologijos taikymas medicinoje padės gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ar ligoms.

Prof. V. Šikšnys ir jo vadovaujamas mokslininkų kolektyvas tiria bakterijų antivirusinės apsaugos sistemų mechanizmus.

E. Kurausko nuotr.

SPECTRUM 2015/2

E. Kurausko nuotr.

jogurto bakteriju redagavimo irankiu

https://en.wikipedia.org

medžiaga. Paaiškėjo, kad kai kurios bakterijos, susidūrusios su savo mirtinais priešais – virusais, sugeba išgyventi. Jos iškerpa mažus viruso DNR fragmentus ir įterpia juos į savo genomo CRISPR regioną, taip įrašydamos į savo „genominę atmintį“ viruso užpuoliko profilį (2 pav.). Šį įterptą viruso DNR fragmentą vėliau bakterijos panaudoja mažų RNR molekulių, vadinamų crRNR, sintezei ir sujungia šias crRNR molekules su Cas baltymais į kompleksą, kuris atsimena virusą užpuoliką padedamas crRNR molekulės ir jį nužudo, jei jis dar kartą bando pulti bakterijas. Atrodytų, kad įgijusios tokią antivirusinės apsaugos sistemą bakterijos turėtų ilgai ir laimingai gyventi ir virusai neturėtų daugiau kelti joms grėsmės. Tačiau virusui susidūriSPECTRUM 2015/2

E. Kurausko nuotr.

1 pav. Jogurto gamyboje naudojamos Streptococcus thermophilus DGCC7710 bakterijos sudaro sulankstytą grandinę (gr. streptococcus) primenančias kolonijas. Šiose bakterijose yra keturios skirtingos CRISPR-Cas sistemos, kurios padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų.

mas su bakterija yra tas pats „būti ar nebūti“ klausimas: jei virusas nepateks į bakteriją, jis negalės pasidauginti. Čia ir prasideda tikros ginklavimosi varžybos: virusai keičia savo genomą, kad išvengtų antivirusinės apsaugos sistemų, o bakterijos priverstos ieškoti naujų apsaugos mechanizmų.

VU Biotechnologijos instituto Baltymųnukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriuje mes jau daugelį metų tiriame bakterijų antivirusinės apsaugos sistemų mechanizmus. Norime suprasti, kaip tos antivirusinės apsaugos sistemos veikia, t. y. kaip bakterijos atskiria savo DNR nuo svetimos, kodėl sunaikina svetimą DNR, bet neliečia savos. Daugelį metų mūsų dėmesys buvo nukreiptas į bakterijų restrikcijos-modifikacijos sistemas, kurios taip pat padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų. Restrikcijos-modifikacijos sistemas jau buvome perpratę, o kaip molekuliniu lygmeniu veikia CRISPR sistemos, nebuvo žinoma. Tyrimo objektu pasirinkome Streptococcus thermophilus bakterijų kamieną, turintį keturias skirtingas CRISPR sistemas, kurios skiriasi savo CRISPR regiono sandara ir Cas baltymais. Laboratorijoje

Baltymų ir nukleorūgščių molekulių erdvinės struktūros iššifravimas, panaudojant Rentgeno spindulių difrakcijos įrangą, esančią VU Biotechnologijos institute, padeda suprasti, kaip veikia bakterijų antivirusinės apsaugos sistemos.

5

E. Kurausko nuotr.

tyrinėjimai

Dr. Mindaugas Zaremba analizuoja bakterijų antivirusinės apsaugos sistemų baltymų-nukleorūgščių kompleksų erdvinę sandarą.

nemokėjome rauginti jogurto ar auginti S. thermophilus bakterijų, todėl nusprendėme S. thermophilus CRISPR sistemą perkelti į žarnyno bakterijų E. coli kamieną, kuris yra biochemikų „darbinis arklys“.

Bandymams pasirinkome CRISPR sistemą, kurią sudaro tik keturi Cas baltymus koduojantys genai. Mūsų nuostabai, jogurto bakterijų CRISPR apsaugos sistema, perkelta į E. coli, apsaugojo nuo virusų ir E. coli ląsteles. Paaiškėjo, kad tą apsaugą suteikia vienintelis baltymas, vadinamas Cas9, prie kurio prisijungia dvi mažos RNR molekulės (2 pav.). Mes nustatėme, kad viena iš tų RNR molekulių, vadinamų crRNR, veikia kaip vedlys, kuris suranda taikinį DNR molekulėje, o tada Cas9 baltymas perkerpa abi DNR molekulės vijas tam tikroje vietoje. Taip Cas9 baltymas, vedamas crRNR, atpažįsta viruso DNR ir ją sunaikina. Pakeitus crRNR molekulę, Cas9 baltymą galima perprogramuoti ir nukreipti į kitą DNR molekulės vietą. Taigi Cas9 veikia kaip crRNR programuojamos DNR molekulių žirklės. Išsiaiškinę mechanizmą, kaip Cas9 atpažįsta ir sunaikina viruso DNR, mes supratome, kad Cas9 gali būti panaudotas kaip universalios molekulių žirklės genomui redaguoti.

Gyvuosius organizmus valdanti programa yra užrašyta DNR molekulėje keturiomis raidėmis – A, C, T, G. Jei ta programa sutrinka, pavyzdžiui, pasikeičia raidės arba dalis jų iškrinta, arba jos pradeda reguliariai kartotis, ląstelės likimas dažnai pasikeičia. DNR sekos raidžių pasikeitimai (mutacijos) lemia, pavyzdžiui, paveldimas genetines ligas. Šiuolaikiniai DNR sekoskaitos metodai leido iššifruoti įvairių organizmų DNR programų kodus ir surasti galimas klaidas, bet trūko molekulinių įrankių, kurie galėtų tas klaidas ištaisyti.

6

2 pav. CRISPR sistemų veikloje galima išskirti dvi stadijas: imunizacijos ir atsparumo.

Imunizacijos stadijoje bakterija į savo genomo CRISPR skirtukų(S)–kartotinių(R) sritį įstato trumpą svetimos DNR sekos fragmentą S1 (naujas skirtukas) ir taip įsimena viruso užpuoliko profilį. Kadangi skirtukas įstatomas į genomą, bakterijos gali perduoti viruso profilį ir atsparumą kitoms kartoms. Atsparumo stadijoje CRISPR lokusas pradžioje nurašomas į ilgą RNR molekulę, kurią Cas baltymai sukarpo į trumpas crRNR (CRISPR RNR), turinčias po vieną unikalų skirtuką. CRISPR3 sistemoje Cas9 baltymas sujungia crRNR molekulę į ribonukleobaltyminį (RNB) kompleksą, kuriame crRNR veikia kaip vedlys, atpažįstantis viruso užpuoliko DNR profilį (proskirtuką) per vandenilinius ryšius, o Cas9 baltymas perkerpa viruso DNR ir taip sustabdo jo plitimą. Cas9 baltymas turi du atskirus RuvC- ir HNH-aktyvius centrus priešingoms DNR grandinėms kirpti.

Taigi Cas9-crRNR kompleksas veikia kaip RNR programuojama endonukleazė, kur RNR komponentas dalyvauja atpažįstant taikinį, o baltyminis komponentas – kerpant DNR. Pakeitus RNR programą (crRNR) Cas9 „žirkles“ galima nukreipti į bet kurią DNR vietą. Šis atradimas sukūrė prielaidas konstruoti universalias Cas9 paremtas RNR programuojamas DNR „molekulių žirkles“, kurios dabar yra naudojamos genomams redaguoti.

VU Biotechnologijos instituto Baltymų–nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus mokslininkai E. Kurausko nuotr.

SPECTRUM 2015/2

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Čia į pagalbą ir atėjo Cas9 baltymas: keičiant jo crRNR, jį galima nukreipti į bet kurią genomo vietą, pvz., šalia DNR klaidos, ir perkirpti DNR grandinę. Užlopydama DNR trūkį homologinės rekombinacijos metu, ląstelė ištaiso DNR klaidą. Šitaip, panaudojant Cas9, galima ne tik ištaisyti DNR klaidas, bet ir vienus genus išjungti, o kitus – įjungti ir kartu perrašyti DNR programą, valdančią gyvuosius organizmus.

Cas9 baltymas tapo galingu įrankiu, kuris leido mokslininkams redaguoti arba pertvarkyti organizmų genomus ir sukėlė revoliuciją šioje srityje. Ši istorija, kuri prasidėjo siekiant suprasti, kaip jogurto bakterijos ginasi nuo savo amžinų priešų virusų, o baigėsi naujo genomų redagavimo įrankio sukūrimu, puikiai parodo, kaip fundamentinių gyvybės mechanizmų tyrimas atveria kelius naujoms technologijoms.

2015 m. birželio 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „DuPont Pioneer“ („DuPont“), pasaulinė lyderė pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje, paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo

2015 m. birželio 26 d. Šv. Jonų bažnyčioje VU rektorius prof. A. Žukauskas apdovanojo VU Biotechnologijos instituto autorių kolektyvą (iš kairės: T. Karvelis, dr. T. Šinkūnas, prof. V. Šikšnys, dr. G. Gasiūnas) už geriausią fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikaciją.

redagavimo technologiją. Pagal sutartį „DuPont“ įgijo išskirtinę Vilniaus universiteto intelektinės nuosavybės licenciją, apimančią visą galimą komercinį panau-

dojimą, įskaitant žemės ūkio sritį. Be to, Vilniaus universitetas ir „DuPont“ pasirašė kelerių metų bendrų tyrimų sutartį dėl tolesnio technologijos plėtojimo.

CRISPR-Cas craze: from yogurt bacteria towards genome editing technology

B

acteria are under constant threat of attack by viruses (bacteriophages). Viruses infect bacteria in order to replicate and burst out of the host, killing the cell, when reproduction is completed. Thus, from a bacterial perspective, phages pose a persistent lethal threat to bacterial populations. Scientists at the Department of Protein-nucleic acid Interactions (head – prof. V. Šikšnys) at the Institute of Biotechnology (IBT) of Vilnius University are focused on the structural and functional studies of enzymes and enzyme assemblies that contribute to the bacteria defense systems which target invading nucleic acids.

Clustered regularly interspaced short palindromic repeats (CRISPR), together with CRISPR-associated genes SPECTRUM 2015/2

(cas) constitute an adaptive microbial immune system which provides acquired resistance against viruses and plasmids.

The CRISPR-Cas system hijacks short fragments of invasive DNA (spacers) and subsequently uses them as templates to generate specific small RNA molecules (crRNA) which combine with Cas proteins into effector complexes that trigger degradation of foreign nucleic acid, thereby preventing proliferation and propagation of invasive genetic elements. CRISPR systems are very diverse and are categorized into three main types that differ in mechanism and assembly of effector complexes.

Scientists at the IBT aimed to understand molecular mechanisms of interference provided by different CRISPR systems.

They have shown that in type II systems, CRISPR-mediated immunity solely relies

on the Cas9 protein. It binds a dual RNA into the ribonucleoprotein complex, which then specifically cuts the matching target DNA, introducing a double strand break. The researchers have established that RNA-guided DNA endonuclease Cas9 of the type II CRISPR-Cas system uses crRNA as a guide to locate the DNA target and the Cas9 protein to cut DNA. Easy programmability of the Cas9 endonuclease using customizable RNAs brings unprecedented flexibility and versatility for targeted genome modification.

These findings paved the way for the development of novel molecular tools for RNA-directed genome editing. The genome editing technology developed by scientists of Vilnius University was licensed to Dupont Pioneer company.

7

tyrinėjimai

Ar reikia braskei nanoapsiausto? v

Prof. Živilė Lukšienė, Taikomųjų mokslų institutas

Pasaulyje imta domėtis galimybe apvilkti greitai gendančius maisto produktus valgomais ir skaidžiais antibakteriniais nanodangalais, kurie suformuotų fizinį barjerą aplinkoje esantiems patogeniniams ir kenksmingiems mikroorganizmams ir pailgintų produktų vartojimo trukmę. Tai vienas iš teisingų žingsnių norint išvengti globalios aplinkos taršos neskaidžiomis medžiagomis. Šia linkme sėkmingai dirba Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai, kuriantys fotoaktyvias nanoplėveles braškėms.

www. freeimages.com nuotr.

8

SPECTRUM 2015/2

I

SPECTRUM 2015/2

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Viktorija Lukoševičiūtė, GMF biofizikos II k. magistrantė, ieško optimalių braškių apšvitos sąlygų.

Ir ne tik tai. Vaisiai ir daržovės yra pagrindiniai maisto patogenų pernešėjai.

Maisto ir vaistų administracijos (JAV) atliktais vertinimais, 1 iš 143 braškių yra užkrėsta Salmonella enterica. 2012 m. Vokietijoje norovirusinė žarnyno infekcija išplito per Kinijoje išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.

Pasaulyje daug dirbama tobulinant mikrobiologinio braškių užkrėstumo kontrolės technologijas, nes tai ne tik pailgintų uogų vartojimo trukmę ir duotų milžinišką ekonominį efektą, bet ir apsaugotų vartotoją nuo per maistą plintančių infekcinių ligų.

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute kuriamos fotoaktyvios nanoplėvelės, kuriomis „apsiausta“ braškė lėčiau vysta, mažiau genda ir puikiai išsaugo savo prekinę išvaizdą. Šių nanoplėvelių pagrindą sudaro chitozanas – gamtinis aminopolisacharidinis polimeras, išskiriamas iš chitino, kuris pa-

gal paplitimą gamtoje užima antrą vietą po celiuliozės. Kelios svarbiausios jo savybės – maisto papildo statusas, antimikrobinis aktyvumas, efektyvi biodegradacija ir gebėjimas formuoti nanoplėvelę. Šios savybės leidžia chitozaną plačiai panaudoti – pradedant farmacijos ir chemijos pramone, baigiant maisto technologijomis.

Tačiau eksperimentais įrodyta, kad vien chitozano nanoplėvelės neužtenka, kad būtų galima veiksmingai sunaikinti visus patogeninius ir kenksmingus mikroorganizmus uogos paviršiuje. Į chitozano nanoplėvelę įterpus fotoaktyvią medžiagą chlorofiliną (vandenyje tirpus chlorofilo darinys ir natūralus maisto priedas), antimikrobinis aktyvumas smarkiai išauga.

Mat matomoje šviesoje ši fotoaktyvi medžiaga, kontaktuodama su mikroorganizmu, generuoja citotoksines reakcijas, kurios galiausiai sukelia letalias pažaidas ir neišvengiamą uogos paviršiuje reziduojančių mikroorganizmų žūtį (1 pav.).

1 pav. Kietakūnio apšvietimo pagrindu sukurtas matomos šviesos šaltinis

V. Jadzgevičiaus nuotr.

lgą laiką polimerinės pakuotės puikiai tenkino žmogaus reikmes. Kai šių patogių pakuočių vartojimas pasaulyje išaugo iki 200 mln. tonų per metus, ėmė kilti rimtų aplinkosaugos problemų (palyginimui – JAV pakavimo medžiagų pramonė pagal gamybos apimtis jau pralenkė automobilių gamybos pramonę). Ir tik dėl vienos jų savybės – neskaidumo, kuris drastiškai sugriauna visuotinę gamtos pusiausvyrą: statyti–ardyti. Turbūt neįmanoma visiškai pakeisti sintetinių polimerų alternatyviomis aplinkai draugiškomis skaidžiomis medžiagomis, tačiau tam tikrais atvejais, ypač maisto sektoriuje (maisto pakuotės sudaro 50 proc. visų pakuočių), ateitis priklauso skaidžioms biopolimerinėms pakuotėms. Ir ne tik.

Pasaulyje imta domėtis galimybe apvilkti greitai gendančius maisto produktus valgomais ir skaidžiais antibakteriniais nanodangalais, kurie suformuotų fizinį barjerą aplinkoje esantiems patogeniniams ir kenksmingiems mikroorganizmams ir pailgintų produktų vartojimo trukmę. Tai teisingas žingsnis norint išvengti globalios aplinkos taršos neskaidžiomis medžiagomis.

Braškės – ne tik viena populiariausių, bet ir ypač vertinga uoga. Pagal turimą antioksidantų kiekį braškės patenka į pirmą visų galimų pasaulio vaisių dešimtuką. Tai kuo puikiausiai iliustruoja pasaulinės braškių produkcijos kiekis, kuris artėja prie 5 milijonų tonų per metus. Deja, apie 20–50 proc. šios produkcijos, atsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį, nepasiekia mūsų stalo, nes ją „suvartoja“ kenksmingi mikroorganizmai. Siekiant sumažinti tokius didžiulius nuostolius, braškės vegetacijos metu mažiausiai tris kartus purškiamos fungicidais. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje sunaudojama apie 4,6 mln. tonų pesticidų (beveik tiek pat, kiek išauginama braškių) ir tik 1 proc. viso šio kiekio tarnauja pagal paskirtį, tuo tarpu likę 99 proc. patenka į aplinką ir nusėda dirvoje, vandenyje, o galiausiai pasiekia beveik kiekvieną gyvą organizmą. Dėl to 70 proc. išaugintų braškių randami neleistini fungicidų kiekiai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pesticidais apsinuodija apie 1 mln. gyventojų. Tai itin agresyvios cheminės medžiagos, pažeidžiančios daugelį organų, ardančios hormoninę, nervų, reprodukcinę, virškinimo sistemas, didinančios vėžio ir apsigimimų riziką.

9

tyrinėjimai Derinant biopolimero antimikrobines savybes su fotoaktyvių medžiagų antimikrobinėmis savybėmis galima braškei sukurti ypač veiksmingą valgomą „apsiaustą“, kuris pailgina jos vartojimo trukmę net 3 dienomis, nesukeldamas nė mažiausių neigiamų padarinių aplinkai ar žmogui (2 a, b pav.).

Pirmasis, pasyvusis, tokios technologijos veikimo principas – tai suformuotas mechaninis barjeras tarp vaisiaus ir aplinkos, vadinamasis pasyvus apsaugos mechanizmas.

Tam daugiausia tarnauja biopolimeras. Dėl tokio mechaninio barjero braškės tampa atsparesnės fiziniam pažeidimui, nebeužsikrečia puvimą skatinančiais mikromicetais ar patogeninėmis bakterijomis iš išorės. Tokia nanoplėvelė nepraleidžia vandens garų, taigi saugo vaisių nuo dehidratacijos, o tai palaiko uogos struktūrą, faktūrą ir pailgina vartojimo laiką. Antrasis, arba aktyvusis, tokio nanoapsiausto veikimo principas yra ryškus jo antibakterinis poveikis. Tai pasiekiama įterpus fotoaktyvią medžiagą chlorofiliną (natūralus maisto priedas, kurio koncentracija maiste pagal ES reglamentus neribojama) į chitozano polimerinį tinklą.

Taip lėtai veikiantis chitozano antibakteriwww. freeimages.com nuotr.

2b pav. Braškių gedimo dinamika – kontrolinės ir paveiktos uogos

2a pav. Prieš tris dienas nuskintos braškės su nanoapsiaustais (viršuje) daug lėčiau genda negu kontrolinės braškės (apačioje).

Taikomųjų mokslų instituto nuotr.

nis poveikis kartu su greitai veikiančiu antibakteriniu chlorofilino poveikiu matomoje šviesoje duoda itin ryškų ir stiprų sinerginį efektą, prieš kurį neatsilaiko nei Gram (+), nei Gram (-) patogeninės bakterijos ar kenksmingi mikromicetai, gausiai aptinkami braškių paviršiuje.

Taigi fotoaktyvūs chlorofilino-chitozano nanoapsiaustai ne tik sudaro apsauginį barjerą aplinkoje esantiems kenksmingiems mikroorganizmams, bet ir naikina uogos paviršiuje reziduojančius mikroorganizmus. Taip smarkiai pailginama uogų vartojimo trukmė ir ilgiau išsaugomas nepakitęs vitaminų, antioksidantų, antocianinų ir fenolių kiekis (3 pav.). Elektroninio paramagnetinio rezonanso tyrimai patvirtino, kad ši technologija negeneruoja jokių ilgai egzistuojančių ir uogų mitybinę vertę mažinančių laisvųjų radikalų. Yra vilčių, kad žmogui ir aplinkai kenksmingi pesticidai turės tvarią alternatyvą.

3 pav. Braškių antioksidantinis aktyvumas nenukenčia

10

SPECTRUM 2015/2

Spektriniai zvaigzdziu stebejimai bus vykdomi ir Lietuvoje PROF. Gražina Tautvaišienė, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijA

P

irmąją disertaciją žvaigždžių spektrinių tyrimų tema Lietuvoje parašė Wilhelmina Iwanowska (1905–1999).

Atlikusi spektrinius žvaigždžių stebėjimus Stokholmo observatorijoje ir 1936 m. publikavusi straipsnį šios observatorijos biuletenyje, 1937 m. ji apgynė disertaciją tuometiniame Stepono Batoro universitete Vilniuje. Deja, toliau savo mokslinį darbą ši mokslininkė tęsė jau pasitraukusi į Lenkiją, sėkmingai dirbdama Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje.

Už tai, kad kitas bandymas Lietuvoje pradėti spektrinius tyrimus sėkmingas, turime padėkoti profesoriui Vytautui Straižiui.

Vykdydamas fotometrinius stebėjimus jis su kolegomis atrasdavo įdomių žvaigždžių, kurias labai rūpėjo detaliai ištirti spektroskopiniu būdu. 1982 m. jis šio straipsnio autorę įkalbėjo disertaciniam darbui imtis naujos Lietuvoje tyrimų krypties. Spektriniai stebėjimai buvo vykdomi su tuo laikotarpiu didžiausiu pasaulyje 6 m skersmens Sovietų Sąjungos specialiosios astronominės observatorijos teleskopu. Subyrėjus Sovietų Sąjungai teko skintis kelią į kitų užsienio šalių observatorijas, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti astrospektroskopistų komandą. Ir štai – spektrinis prietaisas jau ir Lietuvoje!

Spektrografą pagamino Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorija, kuriai vadovauja prof. Debra Fischer. Šioje laboratorijoje buvo pagamintas ir CHIRON spektrografas, įrengtas prie 1,5 m skersmens SMARTS (angl. Small & Moderate Aperture Research Telescope System) teleskopo Čilėje. O šiuo metu projektuojamas itin aukštos skiriamosios gebos spektrografas EXPRES (angl.

Extreme Precision Spectrograph), kuris SPECTRUM 2015/2

Spektriniai žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimai yra galingiausias Visatos pažinimo būdas. Pagal suteikiamos informacijos apie pačią žvaigždę kiekį, o ištyrus vis daugiau ir daugiau žvaigždžių – ir apie galaktiką, kurioje jos yra, spektriniai tyrimai pranoksta iki šiol Lietuvoje vykdytus fotometrinius stebėjimus pro septynis Vilniaus fotometrinės sistemos filtrus. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti spektrografas yra svarbus veiksnys plėtojant mokslinius tyrimus ir rengiant astrofizikos specialistus.

Molėtų astronomijos observatorijos nuotr.

1,65 m teleskopo veidrodžių sistemos vaizdas iš viršaus

11

tyrinėjimai

Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo sudedamųjų dalių vaizdas. Kairėje – prie teleskopo jungiamas modulis, nukreipiantis šviesą į šviesolaidį. Dešinėje – spektroC. Jurgenson (Jeilio universitetas) nuotr. grafas su pakeltu dangčiu.

Atsakingas momentas – teleskopo veidrodis iškeliamas iš teleskopo, kad Vokietijos įmonėje „4H Jena Engineering GmbH“ būtų pakeista jo atspindinčioji danga.

12

vatorijose. Nuo šiol visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, taip pat ir užsienio šalių astronomai spektrinius stebėjimus galės atlikti ir Molėtų astronomijos observatorijoje. Naujas modernus prietaisas pagerins ir astronomijos studentų bei doktorantų rengimą.

Taip atrodo Vegos žvaigždės spektras ties stipria vandenilio sugerties linija.

A. Rasakevičiaus nuotr.

bus įrengtas prie 4,3 m skersmens Discovery Channel teleskopo, esančio Arizonoje (JAV). Labai svarbu, kad prietaisą pagamino patyrę specialistai.

Molėtų astronomijos observatorijos spektrografas sumontuotas 1,65 m teleskopo bokšto ketvirtajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3×2,2 m dydžio kambaryje.

Pats spektrografas sumontuotas ant 185×90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specialiu gaubtu, izoliuosiančiu jį nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų. Šiuo spektrografu bus galima gauti dangaus kūnų spektrus 400–880 nm bangų ilgių intervale trimis skirtingomis raiškomis – 30 000, 45 000 ir 60 000. Stebimų objektų šviesa iš teleskopo į spektrografą atkeliauja šviesolaidžiu.

Naujasis prietaisas leidžia geriau panaudoti Molėtų astronomijos observatorijos infrastruktūros galimybes, nes spektriniams tyrimams tinkamų naktų yra daugiau nei iki šiol vykdytiems fotometriniams stebėjimams. Smarkiai išsiplės ir mokslinių tyrimų tematika, jau ruošiamės antžeminiam įvairių kosminių misijų, tokių kaip „Gaia“ ir „Kepler“, programų vykdymui, dalyvavimui Europos komisijos „Horizon 2020“ programos projekte „EUROPLANET 2020 tyrimų infrastruktūra“ ir kitiems darbams. Lietuvoje daug lengviau galėsime atlikti dalį tyrimų, kuriems stebėjimų laiko turėdavome prašyti kitose pasaulio obser-

Su spektrografu gauto ir CCD imtuvu užregistruoto Vegos žvaigždės spektro fragmentas. Šviesus spektras, sudėliotas eilutėmis, yra išvagotas tamsesnių įvairių cheminių elementų sugerties linijų.

SPECTRUM 2015/2

Molėtų astronomijos observatorija jau dabar yra pripažinta Europoje kaip jaunųjų astronomų mokymo centras. Čia nuo 1999 m. reguliariai vyksta tarptautinės vasaros mokyklos. Iš pradžių jos būdavo skirtos Šiaurės ir Baltijos šalių

Molėtų astronomijos observatorijos nuotr.

Ruošiantis naujo prietaiso darbui iš esmės buvo renovuotas ir 1,65 m teleskopas. Buvo pakeista teleskopo ir jo bokšto kupolo elektroninė-mechaninė valdymo sistema, atnaujinta atspindinti veidrodžio danga, iš dalies suremontuotos bokšto patalpos. Šiems dideliems darbams vadovavo astronomai dr. Julius Sperauskas ir dr. Rimvydas Janulis. Spektrografo pagaminimo ir teleskopo veidrodžių dangos atnaujinimo užsakymui bei teleskopo valdymo renovacijai buvo pasitelkta UAB „Bioeksma“, patalpų remontui – UAB „VT statyba“ ir UAB „Molėtiškis“.

Projektas buvo finansuojamas iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšų pagal priemonę „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“.

Prie 1,65 m teleskopo (iš kairės): Viktoras Deveikis, dr. Renata Ženovienė, dr. Julius Sperauskas, prof. Debra Fischer (JAV), prof. Gražina Tautvaišienė, Algimantas Černiauskas ir dr. Rimvydas Janulis.

doktorantams ir magistrantams, nuo 2011 m. dalyviai susirenka iš visos

Europos, o į 2015 m. mokyklą atvyko ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Spectroscopic observations of stars come-at-able in Lithuania

S

pectral investigation of stellar radiation is a most powerful tool for cognition of the Universe. Assessing an amount of information which can be obtained from observations, spectroscopy will surpass the seven-filter Vilnius system photometry used so far in Lithuania. A high-resolution fiber-fed spectrograph was designed and built at the Exoplanet Laboratory of the Yale University lead by prof. Debra Fischer (http://exoplanets.astro.yale.edu/instrumentation/ mao.php). It was installed at the 1.65 m

SPECTRUM 2015/2

Molėtai Astronomical Observatory telescope. Spectra of the three resolving powers (30 000, 45 000, and 60 000) in the interval from 400 to 880 nm will be observed. The new instrument will allow a more efficient use of the Molėtai Astronomical Observatory infrastructure for research and teaching. We plan to use it for the on-ground follow-up observations related to the space missions like “Gaia” and “Keppler”, for accomplishing of the project “EUROPLANET 2020 Research Infrastructure”, funded by the Horizon 2020 programme of the

European Commission and other scientific projects. New possibilities were opened for all the Lithuanian astronomers and students as well as for colleagues from abroad.

We organize international summer schools regularly at the Molėtai Astronomical Observatory. From now on, one more modern astronomical instrument will be available for training of young astronomers. Thus, we are thankful for everybody who contributed to the success of this project and look forward for the further development of astronomy in Lithuania.

13

tyrinėjimai

Magnetines nanodaleles – naujas ginklas kovoje su veziu Greta Jarockytė, Gamtos mokslų fakulteto biofizikos studentė Prof. Ričardas Rotomskis, Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedra, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorija G. Jarockytės nuotr.

Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje optiniu šviesaus lauko mikroskopu užregistruotas magnetinių nanodalelių pasiskirstymas vėžinėse ląstelėse (1 pav.). Laboratorijos vedėjo prof. Ričardo Rotomskio nuomone, nors tai ir nėra Nobelio premijos vertas tyrimas, tačiau dar vienas sėkmės žingsnis kovos su vėžiniais susirgimais srityje. Malonu, kad net ir Vilniaus universiteto studentų darbai sulaukia aukšto tarptautinės mokslininkų bendruomenės įvertinimo.

Magnetinės nanodalelės, susikaupusios pelės embriono fibroblastuose. Nuotrauka padaryta Biomedicininės fizikos laboratorijoje (NVI), naudojant šviesaus lauko mikroskopą ir spalvotą skaitmeninę kamerą.

14

SPECTRUM 2015/2

J

au nebe pirmus metus Nacionaliniame vėžio institute įsikūrusios Biomedicininės fizikos laboratorijos, kuriai vadovauja prof. Ričardas Rotomskis, darbuotojai atlieka tyrimus su magnetinėmis nanodalelėmis. Laboratorijoje tiriama, kaip magnetinės nanodalelės susikaupia sveikose ir vėžinėse ląstelėse, kokį poveikį daro ląstelių gyvybingumui.

Magnetinės nanodalelės – kas tai yra ir kaip jas galime panaudoti? I Šiuo metu, sparčiai plėtojantis technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių dirbti su

itin mažais objektais, todėl vystosi naujos ir perspektyvios tyrimų sritys. Viena tokių sričių yra nanotechnologijos, nagrinėjančios medžiagas ir daleles nuo 1 iki 100 nm.

Nanomedžiagomis vadinamos nanodalelės, nanolukštai, nanovamzdeliai. Kai kurios nanomedžiagos yra tokios mažos, kad elgiasi kaip molekulės ir patekusios į organizmą nesukelia imuninio atsako, todėl jas galima pritaikyti medicinoje diagnostikai ir terapijai. Viena tokių nanomedžiagų yra magnetinės nanodalelės. Šios nanodalelės ypatingos tuo, kad gali būti pritaikytos tiek vėžio diagnostikoje, tiek terapijoje (2 pav.).

Magnetinės nanodalelės – tai nanodalelių, kurios gali būti manipuliuojamos magnetiniu lauku, klasė. Pagrindinė jų sudedamoji dalis yra geležies oksidas, kartais prijungiami ir kiti metalai, tokie kaip kobaltas ir nikelis. Dalelės, kurios neturi liktinio įmagnetėjimo panaikinus išorinį magnetinį lauką, yra vadinamos superparamagnetikais. Jos yra lengvai įmagnetinamos, turi didelį soties įmagnetėjimą, be to, yra chemiškai stabilios. Keičiant magnetinių nanodalelių sintezę, galima lengvai gauti skirtingų dydžių ir formų nanodaleles, tai leidžia jas pritaikyti įvairiose srityse, taip pat ir medicinoje.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vienas iš pažangiausių ir saugiausių vaizdinimo metodų, taikomų vėžio diagnostikoje. Šis tyrimas yra pagrįstas elektromagnetinio lauko sąveika su vandenilio branduoliais, gautas vaizdas yra vandenilio branduolių tankio vaizdas audiniuose. Kartais gaunamo ryškumo nepakanka tikslioms naviko riboms nustatyti, tuomet

G. Jarockytės nuotr.

Vaizdinimo žymenys padeda pamatyti nanodaleles I Optiniai mikroskopai yra pagrindinis tyrimų instrumentas, jau nebe pirmą šimtmetį naudojamas ląstelėms vaizdinti ir įvairiems jose vykstantiems procesams tyrinėti. Kažin ar būtų galima įsivaizduoti šiandieninį mokslą be optinės mikroskopijos prietaisų. Deja, besivystant mokslui ir plečiantis pažinimo laukui jau nebepakanka vien optinės mikroskopijos klasikos. Optinis mikroskopas nepajėgus parodyti biologinių objektų molekulių ar jų darinių, netinka ir nanodariniams, kaip ir laboratorijoje tiriamoms magnetinėms nanodalelėms, nepasižyminčioms specifinėmis optinėmis savybėmis, vaizdinti. Todėl norint išsiaiškinti, ką magnetinės nanodalelės veikia vėžinėse ląstelėse, tenka pasukti galvą ir paieškoti kitų metodų – didesnės erdvinės skyros mikroskopijos paslaugų arba pasitelkti pagalbines molekules – vadinamuosius vaizdinimo žymenis, kurie pasižymi tam tikromis optinėmis savybėmis, leidžiančiomis stebėti ir fiksuoti magnetinių nanodalelių pasiskirstymą ląstelėse.

1 pav. yra pelės embriono fibroblasto, 24 valandas inkubuoto su superparamagne-

tinėmis geležies oksido nanodalelėmis, nuotrauka. Mėlyna spalva – Berlyno mėlio pigmentas, susidarantis reagentams sureagavus su geležimi, kurios yra magnetinėse dalelėse. Taigi mėlyna spalva parodo, kurioje ląstelės vietoje yra geležies oksido nanodalelės. Iš šio, atrodo, paprasto ląstelės vaizdo buvo padaryta labai įdomi ir rimta išvada, kad 10 nanometrų dydžio magnetinės nanodalelės sėkmingai prasiskverbia pro ląstelės membraną ir kaupiasi ląstelėje.

Dar daugiau, iš paveiksliuko matyti, kad magnetinės nanodalelės yra išsidėsčiusios citoplazmoje aplink ląstelių branduolius, tačiau pačiuose branduoliuose nesikaupia.

Taigi šios nanodalelės gali sėkmingai susikaupti ląstelėse ir mes vienaip ar kitaip jas galime panaudoti vėžinėms ląstelėms vaizdinti ir navikinių susirgimų terapijai, tačiau tai, kad jos nesikaupia ląstelės branduolyje, rodo, kad ląstelės turi kelis apsauginius barjerus ir prie pagrindinių ląstelės duomenų – ląstelės genetinės informacijos ir ląstelės branduolyje vykstančių vyksmų magnetinės nanodalelės prisiartinti negali. Tai vienas iš pirminių įrodymų, kad tokio dydžio magnetinės dalelės, nors ir kaupiasi ląstelėse, tikėtina, pašalinio genetinių pažaidų efekto sukelti negali, tad gali būti sėkmingai panaudotos navikinių darinių diagnostikos tikslams kaip kontrastiniai agentai.

1 pav. Magnetinių dalelių susikaupimas ląstelėje po 24 val. inkubacijos. Geležies oksido nanodalelės reaguoja su Berlyno mėlio reagentu, todėl tikslų jų pasiskirstymą ląstelėje galima identifikuoti fazinio kontrasto mikroskopu pagal vaizdinimo žymeklio mėlynos spalvos pasiskirstymą ląstelėje.

SPECTRUM 2015/2

2 pav. Magnetinių nanodalelių pritaikymas vėžio diagnostikai ir terapijai

15

tyrinėjimai yra naudojamos kontrastinės medžiagos.

Dažniausiai naudojami gadolinio, turinčio stiprias paramagnetines savybes, junginiai. Šie junginiai suteikia norimą kontrastą vaizdinimo metu, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, alerginę reakciją. Tai paskatino mokslininkus ieškoti naujų kontrastinių medžiagų. Viena tokių medžiagų yra geležies oksido superparamagnetinės nanodalelės. Šios nanodalelės jau yra gaminamos kelių farmacijos kompanijų (Abdoscan®, GastroMARK®, Lumiren®, Resovist®, CliavistTM, Feridex®, EndoremTM) ir komerciškai parduodamos kaip kontrastinės medžiagos. Šie preparatai pranašesni už tradicinius tuo, kad nėra toksiški organizmui. Šiuo metu ieškoma, kaip pagerinti magnetinių nanodalelių susikaupimą navikuose, prijungiant įvairius baltymus, randančius vėžines ląsteles. Kita tyrimų kryptis bando atsakyti į klausimą, kaip tas pačias nanodaleles panaudoti ne tik diagnostikai, bet ir terapijai.

Magnetinės dalelės gali būti panaudotos vėžiui gydyti dviem būdais: kaip medžiagos, sukeliančios temperatūros padidėjimą ląstelėje, ir kaip antivėžinio vaisto nešiklis.

Pirmasis gydymo metodas yra vadinamas hipertermine terapija. Žodis hipertermija reiškia temperatūros padidėjimą. Jei organizmą užpuola bakterijos arba virusai, viso kūno temperatūra pakyla, žmogus karščiuoja, jam pasireiškia hipertermija.

Tokiu būdu organizmas sunaikina mikroorganizmus, kurie nėra atsparūs temperatūros pokyčiams. Visai tai galima pritaikyti ir vėžio terapijai, nes vėžinės ląstelės nėra tokios atsparios temperatūros pokyčiams kaip sveikos organizmo ląstelės. Dar XIX a. buvo pastebėta, kad vėžiu sergantiems žmonėms, kurie dėl infekcinių ligų karščiuodavo, navikas sumažėdavo. 1970 m. buvo įrodyta, kad vėžinės ląstelės yra jautresnės hipertermijai nei sveikos ląstelės.

Hiperterminės terapijos metu vėžinė ląstelė yra įkaitinama iki 41–47ºC temperatūros ir taip sunaikinama. Tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikia, kad būtų kaitinamas navikas, o aplink esantys sveiki audiniai liktų nepažeisti. Todėl vėžines ląsteles reikia kaitinti iš vidaus. Tai pasiekti galima naudojant magnetines nanodaleles.

Jos yra suleidžiamos į paciento kraujotakos sistemą ir dėl porėtų naviko kraujagyslių ir neišvystytos limfinės sistemos susikaupia vėžiniame audinyje. Prijungus specifinius antikūnus, galima pagerinti nanodalelių susikaupimą tik vėžinėse ląstelėse. Naviko sritis yra veikiama kintančio

16

3 pav. Hiperterminės terapijos principas: nanodalelės suleidžiamos į kraujotaką, jos pasyviai susikaupia navike. Vėliau magnetinės nanodalelės veikiamos kintančiu magnetiniu lauku. Vėžinės ląstelės įšyla nuo įkaitusių besisukančių magnetinių nanodalelių ir žūsta nuo hiperterminio poveikio.

magnetinio lauko, dėl kurio magnetinės nanodalelės ima virpėti ir skleisti šilumą. Šilumą sugeria aplink esančios vėžinės ląstelės, jų temperatūra pakyla, ima denatūruoti baltymai ir ląstelės žūsta (3 pav.).

Taigi magnetinių nanodalelių panaudojimas hiperterminėje terapijoje leidžia turėti neinvazinį, selektyvų ir netoksišką vėžio gydymo būdą.

Kitas magnetinių nanodalelių panaudojimo būdas vėžio terapijoje – antivėžinio vaisto pernešimas į naviką. Didžiausias šiuo metu taikomos chemoterapijos trūkumas yra tai, kad vaistai veikia tiek vėžines, tiek sveikas ląsteles. Dėl to po gydymo chemoterapiniais vaistais nusilpsta visas žmogaus organizmas. Bandydami išspręsti šią problemą, mokslininkai pasitelkia įvairias nanodaleles, kurias panaudoja

kaip chemoterapinio vaisto nešiklius. Magnetinės nanodalelės išsiskiria iš kitų nanodalelių tuo, kad gali būti valdomos magnetiniu lauku. Šios terapijos principas yra pavaizduotas 4 pav. Prie magnetinės nanodalelės prijungiamas antivėžinis vaistas, dalelė padengiama polimeriniu sluoksniu, apsaugančiu ją nuo suirimo. Polimerinis dangalas taip pat neleidžia antivėžiniam vaistui pažeisti sveikų ląstelių. Tokios modifikuotos nanodalelės yra suleidžiamos į kraujotaką. Naudojant magnetinį lauką jas galima nukreipti į naviką. Dalelėms susikaupus vėžiniame audinyje, jos yra suardomos pakeičiant aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, padidinant naviko temperatūrą.

Suirus magnetinei nanodalelei, pradeda veikti antivėžinis vaistas, kuris lokaliai ima naikinti vėžines ląsteles. Tad chemotera-

4 pav. Antivėžinio vaisto pernešimas į naviką naudojant magnetines nanodaleles. Prie magnetinės nanodalelės prijungiamas antivėžinis vaistas. Naudojant magnetinį lauką nanodalelės nukreipiamos į vėžinį audinį.

SPECTRUM 2015/2

pinis vaistas naikina tik vėžines ląsteles, nepažeisdamas sveikų, taigi nealindamas viso organizmo.

Dėl to, kad išleidžiami lengvai kontroliuojami vaistai, galima sukurti tokias magnetines nanodaleles, kurios atliktų tris funkcijas: 1) būtų naudojamos kaip kontrastinė medžiaga naviko dydžiui ir formai nustatyti magnetinio rezonanso vaizdinimo metu; 2) hiperterminės terapijos metu kintantį magnetinį lauką paverstų šiluma ir taip pakeltų naviko temperatūrą iki vėžinėms ląstelėms mirtinos ribos; 3) suardžius nanodaleles būtų išleistas antivėžinis vaistas, kuris lokaliai sunaikintų vėžines ląsteles, nepažeisdamas sveikų audinių.

Lietuvos mokslininkų indėlis kovoje su vėžiu i Apžvelgus pasaulio mokslininkų paskelbtas mokslines publikacijas, atrodo, kad jau viskas padaryta, tereikia tik pritaikyti gautas žinias navikinių darinių diagnostikoje ir terapijoje. Tačiau mokslinėse publikacijoje suformuluoti tik pagrindiniai principai, patikrintos pirminės hipotezės ir iki realių nanotechnologinių vaistų sukūrimo dar ilgas papildomų mokslinių tyrimų, technologinių sprendimų paieškos ir biosuderinamumo, bionanotoksiškumo ir pašalinių gydymo efektų išsiaiškinimo kelias. Šie rezultatai yra gauti vykdant bendrą trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkų projektą, skirtą onkologinių susirgimų naujų diagnostikos ir terapijos metodų ir metodikų paieškai.

Taivano universiteto laboratorija (vad. prof. Shan-hui Hsu) sintetina magnetines nanodaleles ir jas modifikuoja – dengia biologiškai suderinamais apvalkalais. Latvijos universiteto laboratorija (vad. dr.

Una Rekstinia) tiria vėžinių ir kamieninių ląstelių specifiškumus, formuoja atitinkamų ląstelių linijas. Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje (projekto vadovas prof. R. Rotomskis) vykdomi magnetinių nanodalelių sąveikos su biologiniais objektais tyrimai.

Tikimės, kad tarptautinį mokslinį projektą vykdančių Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslinių laboratorijų tyrimų rezultatai bus reikšmingas indėlis į viso pasaulio mokslininkų darbą, siekiant sukurti magnetines nanodaleles, vaizdinančias navikinius darinius ar selektyviai naikinančias vėžį žmogaus organizme. Pirmieji Biomedicininės fizikos laboratorijoje partnerių iš SPECTRUM 2015/2

Vėžio statistika. Onkologinės ligos paveikia vis daugiau žmonių, todėl labai svarbu ieškoti naujų gydymo būdų ir tobulinti esamus.

Taivano susintetintų geležies oksido nanodalelių tyrimai teikia vilčių. Kolegų susintetintos nanodalelės gerai kaupiasi navikinėse ląstelėse (1 pav. pavaizduota ląstelė, kurioje per 24 val. susikaupė minėtos nanodalelės). Atlikus ląstelių gyvybingumo tyrimus nustatyta, kad šios nanodalelės nėra toksiškos, todėl neigiamas poveikis sveikoms ląstelėms gali būti tik minima-

lus. Tyrimų rezultatai parodė, kad ląstelių gyvybingumas po 3–24 val. inkubacijos su nanodalelėmis artimas nepaveiktų nanodalelėmis – kontrolinių – ląstelių gyvybingumui ir net po 48 val. inkubacijos tik šiek tiek sumažėja. Laboratorijoje atlikti pirminiai tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais – žiurkėmis parodė, kad tirtos geležies oksido nanodalelės duoda stiprų neigiamą

Konferencijos orgnizatorių nuotr.

2015 m. birželio 1–3 d. Biomedicininės fizikos laboratorijos darbuotojai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Curent Trends in Cancer Theranostics“ Vokietijoje, Jenoje. Ši konferencija buvo skirta nanotechnologijų pritaikymo onkologijoje galimybėms aptarti.

Greta Jarockytė, VU Gamtos mokslų fakulteto biofizikos pagrindinių studijų programos studentė, atliekanti praktiką Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje, konferencijoje pristatė stendinį pranešimą apie superparamagnetinių geležies oksido nanodalelių tyrimus, jų pritaikymo galimybes kovoje su vėžiu. Šis pranešimas sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo ir laimėjo pirmąją vietą konferencijos stendinių pranešimų konkurse. Konferencijos organizatorius dr. Vladimiras Sivakovas įteikia G. Jarockytei pirmosios vietos diplomą.

17

D. Dapkutės nuotr.

tyrinėjimai

Nuotraukose – vėžinės krūties ląstelės. Branduoliai nudažyti mėlynu fluorescenciniu dažu Hoechst, ląstelių citoskeletas nudažytas žaliu faloidinu, o raudoni yra kvantiniai taškai, susikaupę ląstelėse. Nuotraukos padarytos Biomedicininės fizikos laboratorijoje, naudojant konfokalinį mikroskopą.

kontrastą magnetinio rezonanso vaizduose, o tai pagrindinė sąlyga, leidžianti prognozuoti, kad jos gali būti panaudotos navikiniam dariniui identifikuoti, taip pat naviko ir sveiko audinio ribai nustatyti, naudojant magnetinio rezonanso tomografą. Pirminiai tyrimai parodė, kad magnetinės nanodalelės pačios pasišalina iš organizmo per tris savaites, tad galima išvengti ilgalaikio nepageidaujamo poveikio paciento organizmui.

Nepaisant didžiulės mokslo pažangos, onkologiniai susirgimai vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2014 m. Lietuvoje kas penkta mirtis buvo sukelta vėžio.

Visame pasaulyje vėžys kasmet nusineša 7,4

milijono gyvybių, tai sudaro net 13 proc. visų mirčių.

Tai skatina mokslininkus ir medikus ieškoti naujų diagnostikos ir gydymo būdų, taip pat tobulinti metodus, šiuo metu naudojamus klinikoje.

Schemų šaltinis: Michele K. Lima-Tenório, Edgardo A. Gómez Pineda, Nasir M. Ahmad, Hatem Fessi, Abdelhamid Elaissari, „Magnetic nanoparticles: In vivo cancer diagnosis and therapy“, International Journal of Pharmaceutics, 493: 313-327 (2015).

Magnetic nanoparticles – a new weapon in the fight against cancer

M

agnetic nanoparticles are a class of nanoparticles which can be manipulated using magnetic field. Ferrous or ferric oxide is the main constituent of magnetic particles, although metals such as cobalt and nickel also could be used.

Magnetic nanoparticles, with their unique magnetic properties and controllable sizes, are being actively investigated as the next generation of magnetic resonance imaging (MRI) contrast agents. Furthermore, they have important potential for hyperthermia therapy and anticancer drug delivery.

MRI is a medical imaging technique used in radiology to investigate the anatomy of the body. The technique is widely used in oncology for cancer diagnosis, staging of disease and for follow-up without exposure to ionizing radiation. To improve

18

clarity of the scanned images of internal structures, MRI contrast agents are used.

The most commonly used compounds are gadolinium-based. Although, these contrast agents have side effects. Magnetic nanoparticles, with their unique magnetic properties and controllable sizes, are being actively investigated as the next generation of MRI contrast agents.

Magnetic nanoparticles also can be used for therapy purpose such as hyperthermia and anticancer drug delivery. Hyperthermia means abnormally high body temperature. In cancer therapy, tissue is exposed to high temperatures (up to 41–470C) that can damage and kill cancer cells. By using magnetic nanoparticles and magnetic field, the temperature at tumor region could be increased. The advantage of using

nanoparticles is to avoid the surrounding healthy tissue heating. Magnetic drug delivery system is based on magnetic nanoparticles loaded with the anticancer drug, and carried to the tumor site by using an external magnetic field. Also it is possible to use magnetic nanoparticles for hyperthermia-based drug delivery, in which the drug molecule is released due to the heating.

Lithuanian scientists also contribute to investigations of magnetic nanoparticles.

Cellular uptake and toxicity of iron oxide magnetic nanoparticles have been investigated in Biomedical Physics Laboratory of National Cancer Institute. The results of experiments showed, that iron oxide nanoparticles accumulate in cells and do not have a negative effect on viability of cells.

SPECTRUM 2015/2

tyrinėjimai

Dazniausi Lietuvos latviu vardai – latviskumo ir lietuviskumo derme Prof. Daiva Sinkevičiūtė, Filologijos fakulteto Baltistikos katedra

Š

iuo metu yra paaiškėję, kad daugelis Lietuvoje gimusių latvių vyrų asmenvardžių yra lietuviškos formos vardai, bet Latvijoje gimę Lietuvos piliečiai latviai beveik trečdaliu kartų rečiau turi latviškos formos vardus. Latvėms dažniausiai duodami abiejose kalbose populiarūs vardai, o kiti Latvijoje gimusių moterų vardai dažniau yra latviškos formos, nei gimusių Lietuvoje – lietuviškos. Pasirinkus pristatyti populiariausius latvių vardus komentuojamas jų dažnumas, variantai ir gramatinis įforminimas pagal Latvijos ir Lietuvos vardynų madas.

Lietuvos piliečiai latviai ir jų vardai i 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2025 Lietuvos pilietybę turintys latviai, iš kurių daugiau nei 46 proc. gimtoji yra latvių ir daugiau nei 27 proc. – lietuvių kalba. Šių asmenų vardai 2006 m. buvo gauti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pildyti vėlesniais metais. Taip susidarė 2284 Lietuvos piliečių latvių, gimusių 1911–2013 m., asmenvardžiai, sąlygiškai pavadinti pastarojo šimtmečio latvių vardais (statistiką žr. http://vardai.vlkk.lt).

Lietuvos latvių vardai yra vienanariai, pvz., Janis, Margarita, dvinariai, pvz., Hugo Augustas, Rita Zenta, ir trinariai, pvz., Adolfas Janis Robertas, Ausma Dailė Mirdza. Dažniausi yra vienanariai vardai, jie dominuoja dvinarių ir trinarių atžvilSPECTRUM 2015/2

Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje vykdomas tyrimas – analizuojami Lietuvos pilietybę turinčių latvių vardai, siekiant nustatyti, kaip šie asmenvardžiai atspindi abiejų šalių vardynų bruožus. Tokia analizė atliekama pirmą kartą, nes abiejose šalyse tiriant dabartinius latvių ar lietuvių vardus dažniausiai aptariama jų kilmė, daryba ir populiarumas.

E. Kurausko nuotr.

Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vedėjos prof. Daivos Sinkevičiūtės tyrimų sritis – onomastika

19

tyrinėjimai giu. Daugiausia Lietuvos piliečių latvių gimė 4–8 dešimtmečiais, o būdingiausia jų gimimo vieta yra Lietuva ir Latvija.

Populiariausi Lietuvos latvių vyrų vardai i Dažniausias vienanaris latvių vyrų vardas yra Janis 601, jo populiarumą lėmė Latvijoje gimusių vyrų skaičius. Retesnis Jono 32 vardas daugiausia duotas Lietuvoje gimusiems latviams, ir tai atspindi šio vardo patrauklumą Lietuvos gyventojams. Taigi patys populiariausi vyrų asmenvardžiai rodo bendras Lietuvos ir Latvijos vardynų madas: kaip Latvijoje Janis, taip Lietuvoje Jonas yra vieni populiariausių XX a. vardų, nors Janis XX a. Latvijoje buvo dažnesnis nei Lietuvoje Jonas.

Vardai Andris 17, Imants 13, Juris 10 (žr.

1 lentelę) populiarūs dėl to, kad jais dažniausiai pavadinti Latvijoje gimę berniukai, o vardai Imantas 15, Aivaras 13, Artūras 12, Arvydas 10, Edvardas 10 – nes jie dažniau duoti Lietuvoje gimusiems berniukams. Tai rodo, kad dalis Lietuvoje ir Latvijoje gimusių latvių vadinami šiose šalyse populiariais vardais, o tai taip pat atspindi Lietuvos ir Latvijos vyrų vardų davimo polinkius.

Kiti Lietuvoje populiarūs latvių vardai Arnoldas 12, Edgaras 12, Albertas 11, Viktoras 11 duoti vaikams, kurių vieni gimė Lietuvoje, kiti – Latvijoje. Taip pat Latvijoje dažnu vardu Maris 10 pavadinti berniukai, gimę ir vienoje, ir kitoje šalyje. Tai rodo, kad dalis paplitusių dažnų vardų nepriklauso nuo vaikų gimimo vietos: abiejose valstybėse gimę latviai gali būti vadinami tos šalies vardynui nebūdingais vardais, bet tokie atvejai būdingesni Latvijoje gimusių berniukų latvių vardynui.

Taigi daugelis aptartų populiariausių vyrų vardų paprastai atspindi valstybės, kur gimė vaikas, vardų madas, bet yra universalių vardų (Arnoldas, Edgaras, Maris), kurie būdingi ir Latvijoje, ir Lietuvoje gimusių latvių berniukų vardynui. Vis dėlto iš dažniausių Lietuvos latvių vyrų vardų daugiau matyti Lietuvos asmenvardžių mados.

Populiariausi Lietuvos latvių moterų vardai i Dažniausi 1911–2013 m. vienanariai latvių moterų vardai yra Rita 24 ir Valentina 24, iš jų Ritos dažnumą lėmė jo populiarumas Lietuvoje, o Valentinos – Latvijoje ir kitose šalyse. Šie latvių moterų vardai yra retesni už populiariausius latvių vyrų vardus ir ne-

Vardas / Gimimo vieta Lietuva Latvija Iš viso LR piliečių

(kartu su gimusiais kitose šalyse) 1. Janis 2. Jonas 3. Andris 4. Imantas 5. Aivaras 6. Imants 7. Arnoldas 8. Artūras 9. Edgaras 10. Albertas 11. Viktoras 12. Arvydas 13. Edvardas 14. Juris 15. Maris

9 31 5 12 8 3 6 12 5 7 6 7 9 2 4

48 0 12 3 3 9 5 0

7 4 4 3

0 8 6

60 32 17 15 13 13 12 12 12 11 11 10 10 10 10

1 lentelė. Latvių vyrų vardų dažnumas pagal jų gimimo vietą

Vardas / Gimimo vieta Lietuva Latvija Iš viso LR piliečių

(kartu su gimusiais kitose šalyse) 1. Rita 17 6 24 2. Valentina 6 9 24 3. Olga 9 8 20 4. Ana 4 11 19 5. Lidija 7 7 19 6. Dzintra 7 11 18 7. Inara 8 8 17 8. Velta 9 7 16 9. Ausma 12 3 15 10. Inga 14 0 15 11. Laima 12 2 14 12. Mirdza 10 3 14 13. Zenta 12 2 14 14. Marija 7 5 13 15. Ilona 7 5 12 16. Ingrida 5 6 12 17. Lilija 8 4 12 18. Anita 2 9 11 19. Dzidra 8 3 11 20. Erika 8 3 11 21. Kristina 6 5 11 22. Milda 7 3 11 23. Regina 7 3 11 24. Rūta 3 7 11 25. Sandra 7 4 11 26. Vilma 10 1 11 2 lentelė. Latvių moterų vardų dažnumas pagal jų gimimo vietą

Skaičius prie vardo rodo, kiek juo yra pavadinta latvių, o toliau nurodomas antras skaičius skliaustuose rodo, kiek vardų yra kelianarių įvardijimų narių.

1

20

SPECTRUM 2015/2

rodo specifinių abiejų šalių moterų vardyno bruožų, nes dažniausi latvių moterų vardai yra universalūs, būdingi kelioms kalboms. Iš 2 lentelės dar matyti, kad dažniausi moterų vardai nors ir retesni, bet yra gerokai įvairesni nei vyrų.

Kiti vardai Ausma 15, Inga 15, Laima 14, Mirdza 14, Zenta 14, Lilija 12, Dzidra 11, Erika 11, Milda 11, Regina 11, Sandra 11, Vilma 11 yra būdingesni Lietuvoje, Ana 19, Anita 11, Rūta 11 – Latvijoje gimusioms Lietuvos latvėms (žr. 2 lentelę). Kadangi dalimi įprastų latvėms vardų Ausma, Mirdza, Zenta, Dzidra pavadintos Lietuvoje gimusios mergaitės, tai teigtina, kad dalies populiarių latvių vardų parinkimas nepriklauso nuo gimimo vietos, nors kita dalis šių vardų atspindi lietuvių ir latvių moterų vardynų madas.

Lietuvoje gimusias latves mėgstama vadinti ir abiem kalboms būdingais vardais Inga, Laima, Lilija, Sandra, o tai patvirtina polinkį Lietuvos latvėms duoti universalius vardus. Dar kita dalis Lietuvoje gimusių latvių vadinamos Lietuvoje dažnesniais negu Latvijoje vardais – Erika, Milda, Regina, Vilma, o Latvijoje gimusios latvės – Latvijoje dažnesniais negu Lietuvoje vardais Ana, Anita, kuo Lietuvos latvių moterų vardai iš dalies yra panašūs į vyrų vardus, nes jie atspindi abiejų kalbų vardyno madas.

Vardus Olga 20, Lidija 19, Dzintra 18, Inara 17, Velta 16, Marija 13, Ilona 12, Ingrida 12, Kristina 11 turi Lietuvoje ir Latvijoje gimusios latvės. Tai irgi rodo polinkį Lietuvos latves vadinti universaliais vardais, pvz., Marija, Ilona. Latvėms būdingi vardai Dzintra, Inara, Velta populiarūs ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos latvių vardyne, dėl to teigtina, kad Lietuvos mergaitėms latvėms dažnai duodami ir latviškumą rodantys vardai. Olgos, iš dalies Lidijos vardai būdingi slavų vardynui, iš to matyti polinkis latves vadinti ir slavų vardyno vardais.

Taigi dalis populiarių Lietuvos latvių vardų atspindi šalies, kur gimė mergaitė, vardų madas, tačiau šis polinkis nėra toks ryškus kaip berniukų vardyne. Abiejose šalyse gimusios latvės dažnai linkstamos vadinti universaliais populiariais vardais, tuo mergaičių vardynas skiriasi nuo berniukų. Kitas dažniausių latvių mergaičių vardų skirtumas nuo berniukų – abiejose šalyse XX a. dažnas latvių vardas Olga, būdingas slavakalbiam vardynui. Tai rodo, kad latvių mergaičių vardai mažiau nei berniukų atspindi latvių ir lietuvių kalbos bruožus ir priklauso nuo gimimo vietos.

SPECTRUM 2015/2

Latvių vardų variantai i Iš dažniausių Lietuvos latvių vyrų vardų matyti, kad tas pats asmenvardis gali turėti skirtingo pobūdžio variantų, pvz., Imantas ir Imants, Janis ir Jonas. Iš tiesų didelė dalis populiariausių latvių vardų turi variantiškų atitikmenų visame Lietuvos latvių vardyne.

Populiarūs ir Lietuvoje paplitę lietuvių kalbos baigmenis turintys latvių vardai dažnai turi ir latviškas to paties kamieno formas arba to paties kamieno formos vartojamos be baigmens, kas yra būdinga slavų vardynui: plg. Aivaras 13, Aivars 8 ir Aivar 2, Albertas 11 (5), Alberts 1 (1) ir Albert 2 (1), Artūras 12 (2), Artūrs 1 ir Artūr 1, Edgaras 12, Edgars 4 ir Edgar 3, Imantas 15 (4), Imants 13 ir Imant 3. Kartais šalia lietuvių kalbos baigmenį turinčio asmenvardžio yra latvių kalbos baigmenį turintis vardas, plg. Arnoldas 12 (2) ir Arnolds 1, ar vien vardas be baigmens, plg. Viktoras 11 (1) ir Viktor 4 (1), Ingrida 12 ir Ingrid 1.

Tarp populiariausių Lietuvos latvių vardų esantys latviškos formos asmenvardžiai taip pat turi to paties kamieno atitikmenis, kurie yra būdingos lietuvių kalbai formos, plg. Andris 17 ir Andrius 5 (2), Maris 10 (2) ir Marius 4, Dzidra 11 (10) ir Dzidrė (1).

Populiariausias visų laikų Lietuvos latvių vardas Janis 60 (6) turi to paties kamieno variantą su lietuvių kalbai būdinga galūne Janas 1 ir variantą be galūnės Jan 2, lietuvių kalbos požiūriu būdingą lenkų vardynui.

Lietuvos latvių vardyne paplitę ir kitokio kamieno to paties vardo variantai, vartojami įvairiose kalbose: be Andrio 17, Andriaus 5 (2), yra Andrejus 8, Andrėjus 1, Andžej 1, be Janio 60 (6), Jono 32 (10) – Ivanas 3, Žanis 0 (1), be Anos 19 (5) – Ona 9 (5), Anna 6 (3), be Rūtos 11 (1) – Ruta 2 (2). Šalia dažnų latvių asmenvardžių pasitaiko ir variantų, turinčių kitaip užrašytą kamieną, plg. Arnoldas 12 (2) ir Ernoldas 1, Arvydas 10 ir Arvidas 4 (2), Artūras 12 (2) ir Arturas 5, Juris 10 (1) ir Jūris 1, Kristina 11 (1) ir Kristyna 1, kurie greičiausiai susidarė skirtingose šalyse įrašant asmenis į dokumentus ir atspindi lietuvių ir latvių kalbų sąveiką.

Iš dažniausių vyrų asmenvardžių tik Edvardo vardas Lietuvos latvių vardyne neturi variantų. Tuo tarpu moterų vardyne tik populiarūs vardai Ana, Dzidra, Ingrida, Kristina ir Rūta turi variantus. Taigi populiariausi Lietuvos latvių vyrų vardai yra gerokai variantiškesni už populiarius moterų

vardus – beveik visi turi skirtingų to paties vardo variantų. Tai rodo jų kamienų universalumą, nes šių kamienų vardų pasitaiko ir lietuvių, ir latvių vardynuose.

Vardai pagal jų baigmenis i Kaip žinoma, lietuvių ir latvių kalbų vardažodžiai (tarp jų ir tikriniai žodžiai – vardai) turi baigmenis, kurie rodo žodžių ryšius sakiniuose, žodžio formos santykį su kitomis to paties žodžio formomis. Pagal Latvių kalbos gramatiką įprasti latvių vyrų vardų baigmenys yra -s, -š, -is, pvz., Eriks, Mārtiņš, Uldis, latvių moterų – -a, -e, pvz., Inta, Inese, pagal Dabartinę lietuvių kalbos gramatiką – lietuvių vyrų vardų baigmenys – -as, -is, -(i)us, -ys, pvz., Petras, Virgis, Darius, Bronys, lietuvių moterų – -a, -ė, pvz., Rasa, Giedrė.

Lietuvos latvių vyrų vardai dažniausiai turi baigmenį -as, būdingą lietuvių kalbai, pvz., Jonas, Imantas, Aivaras ir kt. (žr. 1 lentelę). Taigi Lietuvos piliečiams latviams duodant populiarius vardus dažniausiai linkstama derintis prie lietuvių kalbos gramatikos sistemos. Populiarūs asmenvardžiai su baigmeniu -is, pvz., Janis, Andris, Juris, Maris, patvirtina, kad Lietuvos latviai vadinami ir latviams būdingais vardais, turinčiais universalų baigmenį, kuris būdingas ir Lietuvos vardynui. Tarp dažniausių vardų esantis Imants su baigmeniu -s atspindi Lietuvos latvių vardyno ypatybę, kad yra populiarūs skirtingų baigmenų to paties kamieno vardai, tačiau tik latvių vardynui būdingą baigmenį turintys vardai yra retesni.

Visi populiariausi Lietuvos latvių moterų vardai yra su baigmeniu -a, pvz., Rita, Valentina, Olga, kurį turintys vardai yra populiarūs ne tik Latvijos, Lietuvos, bet ir kitų kalbų vardynuose. Tai rodo, kad Lietuvos latvių moterų vardai pagal baigmenis yra universalesni nei vyrų, taip pat Lietuvos latvėms linkstama duoti ir dažnus slavų kalboms būdingus vardus.

Taigi populiariausi vyrų latvių vardai dažnai turi latvių ar lietuvių kalbai būdingus baigmenis, rodančius, kurios kalbos gramatinei sistemai jie priskirtini. Pridurtina, kad lietuvių ir latvių kalbose populiarių kamienų vardams suteikiama slaviška forma – dalis vardų duodami berniukams ir be baigmenų. Kitaip yra latvių moterų vardyne: populiariausi vardai turi universalų baigmenį, dėl kurio jų kamienai greičiausiai ir yra invariantiški.

21

tyrinėjimai

Lietuvos uzsienio politika

Agnė Grinevičiūtė

Ambicingas dešimtmetis. Taip geriausiai galime apibūdinti Lietuvos užsienio politiką 2004–2014 m.

Mūsų šalis užsibrėžė ambicingą tikslą tapti regiono lydere, centru, būti matoma tarptautinių organizacijų nare, įsitvirtinti ES ir NATO. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad vienus tikslus pavyko gana sėkmingai įgyvendinti, o kiti numirė natūralia mirtimi. Tačiau didžiausia mūsų šalies užsienio politikos sėkme mokslininkė vadina Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. liepą. Apie visa tai ir kalbamės su doc. D. Jakniūnaite.

Pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo ceremonija VU Didžiajame kieme. 2013 m. liepa V. Jadzgevičiaus nuotr.

22

SPECTRUM 2015/2

Knygos „Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014“ įvade rašote, kad bendriausias klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, skamba taip: kaip įmanoma apibendrinti visą šio dešimtmečio Lietuvos užsienio politiką? Ar galėtumėte dabar pateikti atsakymą į šį klausimą, nupiešdama Lietuvos užsienio politikos vaizdą?

Apibendrinimas atsispindi jau knygos pavadinime – „Ambicingas dešimtmetis“.

Man šis pavadinimas patinka dėl savo dviprasmiškumo. Viena vertus, nusako bendrą Lietuvos užsienio politikos idėją, ambiciją, siekį. Kita vertus, kartu skatina ir kritiškai pažiūrėti, klausti, ar ši ambicija buvo pasiekta ir kiek ji buvo pagrįsta. Bendras žodis, nusakantis šį dešimtmetį, yra „ambicingas“: ambicingi tikslai ir bandymai juos įgyvendinti.

Bene ambicingiausias tikslas, iškilęs 2004 m. – tapti regiono lydere, regiono centru. Visus dešimt metų buvo populiari idėja, kad Lietuva turi būti matoma, ryški ir aktyvi, tačiau siekis tapti regiono centru, kurį pirmasis viešai paskelbė Artūras Paulauskas, buvo ypatingas savo ambicingumu.

Knygoje gana skeptiškai žiūrime į šią regiono lyderės idėją. Ji glumino ir kartu žavėjo tuo, kad parodėme didelį mastą, drąsą. Tačiau neužtenka tik pasiskelbti, kad esi lyderis. Reikia žinoti, kaip tai pasiekti, ir turėti tam išteklių. Man atrodo, aiškiai nesupratome, ką reiškia būti lyderiu, nes nelabai buvo aišku, kas gi tas regionas, kurio lyderiu norime būti. Instinktyviai lyg ir akivaizdu, bet tai niekad nebuvo konkrečiai įvardyta. Po poros metų diskusijų populiariojoje erdvėje ir žiniasklaidoje šis siekis nuslūgo. Reikia pripažinti, kad idėjos Lietuvai būti matomai Rytų Europos regione neišnyko. Jos visą šį dešimtmetį lydėjo mūsų užsienio politiką, bet ilgainiui tapo paprastesnės. Ryškiausias akcentas numirė sava mirtimi, nes pasikeitė lyderiai, retorikos, o ir patyrimas parodė mūsų galimybių ribas.

SPECTRUM 2015/2

V. Jadzgevičiaus nuotr.

po 2004 metu: sekmes ir nesekmes

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė D. Jakniūnaitė

Dar vienas ambicingas tikslas, atsiradęs po 2004 m. plėtros – būti aktyvia, matoma ir kartais netgi reikšminga tarptautinių organizacijų nare. Tam nubrėžtos labai aiškios gairės: pirmininkauti ESBO, taip pat ES Taryboje. Pirmininkavimo metu pasirodėme kaip labai gerai dirbanti valstybė, turinti daug patyrusių ir efektyviai dirbančių žmonių, buvo puikiai įvertintas techninis ir organizacinis Lietuvos pasirengimas. Per pirmininkavimą Lietuva tapo matomesnė tarp ES valstybių. Manau, tai buvo svarbūs lūžis, po kurio (ir tik po kurio) pagaliau realiai įsitvirtinta ES institucijose.

Kokius išskirtumėte svarbiausius aptariamo dešimtmečio pokyčius?

Vienas dalykų, kuriuos reikia turėti galvoje mąstant apie užsienio politiką – tai išorinė aplinka ir joje vykstantys pokyčiai, įvykiai. Labai dažnai pokyčius valstybės, ypač mažos, užsienio politikoje lemia reakcijos į išorinius iššūkius. Pavyzdžiui, Lietuvoje pradėti akcentuoti kovos su terorizmu tikslai buvo labai aiškiai susiję su 2001 m. rugsėjo 11-ąja ir JAV prioritetų pasikeitimais.

Arba kitas pavyzdys – 2009 m. lėktuvo katastrofa Lenkijoje, per kurią žuvo nemažai šios valstybės vadovų. Tai pakoregavo šios

23

tyrinėjimai šalies ir Rusijos santykius, o Lietuvai irgi teko pagal tai peržiūrėti savo politiką. Tad didžioji dalis užsienio politikos pasikeitimų susijusi su tuo, į kokius išorinius pokyčius buvo reaguota ir kaip.

Kitas lygmuo mąstant apie užsienio politiką yra idėjinis, vizijų. Reikia pripažinti, kad šiuo lygmeniu mažai kas pasikeitė, išskyrus tai, kad nebereikia agituoti ir mąstyti apie integraciją į NATO ir ES. Požiūris į Rusiją ir santykiai su ja išliko nepakitę, Lietuvos vakarietiška orientacija irgi, požiūris į savo saugumą ir vietą regione tebėra tas pats.

Kiek ryškesnė dinamika matyti santykiuose su Lenkija. Nors per tuos analizuotus dešimt metų buvo bandymų, eksperimentų kai ką daryti kitaip, tačiau esminio pasikeitimo lygindami konkrečiai 2004 ir 2014 m. nepamatysime.

Kaip per šiuos dešimt metų pasikeitė mūsų šalies santykiai su Rusija?

Galima nustebti, bet santykiai su Rusija smarkiai nesikeitė, o tiksliau, po truputį vis blogėjo. 2004 ir 2005 m. pradėjo ryškėti Rusijos užsienio politika, kuria vis akivaizdžiau siekta daryti politinę įtaką regione per ekonomiką, energetiką, imta aktyviau ir manipuliatyviau naudoti tėvynainių politiką, informacines priemones. Visi šie Rusijos įrankiai dabar, 2015 m., mums gal ir akivaizdūs, tačiau jie formavosi ir stiprėjo pamažu visus pastaruosius dešimt metų.

Lietuvos santykius su Rusija dabar apibrėžia du pagrindiniai dalykai. Pirmasis – nesutarimai energetikos srityje. Seniai buvo matyti, kad Rusija savo energetinius išteklius linkusi naudoti ir politiniams tikslams, o gal tiksliau, politinei priklausomybei didinti.

Taip yra ir iki šiol.

Antras, dar sunkiau išsprendžiamas klausimas – nesutarimai dėl istorijos: dėl okupacijos fakto, dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretacijos, pokario ir panašiai.

Tai itin skaidantys klausimai, kuriais Rusija net neketina diskutuoti. Antrasis pasaulinis karas, arba Didysis tėvynės karas, kaip rusai vadina, yra labai svarbi Rusijos tapatybės dalis. Bet koks bandymas kitaip į tai pasižiūrėti labai jautriai priimamas. Čia, manau, irgi neįmanomas joks pokytis, kol abi valdžios yra tokios, kokios yra. Tad Lietuvos ir Rusijos santykiai išlieka stabiliai blogi, o Ukrainos įvykiai dar labiau išryškino saugumo dimensiją, kuri 2004 ar net 2012 m. nebuvo taip juntama kaip dabar.

2004–2014 m. Lietuvos prezidentais buvo Valdas Adamkus ir Dalia Grybaus-

24

kaitė. Gal galėtumėte pakomentuoti šių aukščiausių šalies vadovų užsienio politikos gaires? Kokie ryškiausi skirtumai?

Jie kaip asmenybės ir politikai labai skirtingi. Su Dalios Grybauskaitės atėjimu į valdžią laukta ir pasikeitimų užsienio politikoje. Mat prieš tapdama prezidente ji jau kritikavo Lietuvos užsienio politiką, ypač dėl aktyvios Rytų kaimynystės politikos.

Prezidentė yra pasakiusi (parafrazuoju), kad neverta su tokiomis valstybėmis bendradarbiauti, nes tai neproduktyvu, jos per mažai svarbios ir daugiau dėmesio reikia kreipti į Europos Sąjungą. Tai lūkestis, vertęs tikėtis, kad D. Grybauskaitė kai ką darys kitaip. Iš karto ėmė ryškėti skirtumai. Vienas jų – iš tiesų atviras skatinimas atsigręžti į ES, išmokti geriau dirbti joje. Iš pradžių D. Grybauskaitė šiek tiek skeptiškiau vertino ir santykius su JAV. 2009 m. ji nevažiavo į susitikimą su Baracku Obama Prahoje, argumentuodama, kad tai simbolinis susitikimas, ir jeigu neturime ką kalbėti, tai geriau nevažiuoti. Visa tai irgi tarsi buvo bandymas parodyti, kad mūsų prioritetas turi būti ES. Trečiasis vis labiau ryškėjantis skirtumas – santykiai su Lenkija, jie suprastėjo ir šiuo metu yra gana šalti, skirtingai negu Valdo Adamkaus laikais.

Kita vertus, pasižiūrėjus į V. Adamkų jo kadencijos pabaigoje ir D. Grybauskaitę 2014 m., galima padaryti išvadą, kad galų gale abiejų prezidentų užsienio politika taip jau smarkiai nesiskiria: santykiai su JAV yra prioritetiniai, kaip ir partnerystė su Rytų Europos valstybėmis. Galbūt skiriasi manieros, retorika, akcentai, bet turinys liko labai panašus. Dauguma instinktyviai vis dar linkę galvoti, kad turime du prezidentus, kurie labai skyrėsi užsienio politikoje.

Jie skiriasi daug kuo, bet jų užsienio politika nėra itin skirtinga.

Jūsų sudarytoje knygoje pateikiamos trys Lietuvos užsienio politikos apibrėžtys: maža valstybė, valstybė, esanti prie Rusijos, ir vakarietiška valstybė, besirenkanti tarp ES ir JAV. Kaip tokie apibrėžimai veikia užsienio politiką?

Tai vienas iš galimų bandymų apibrėžti, kaip Lietuva veikia ir yra matoma pasaulyje. Mano įsitikinimu, šios trys kategorijos leidžia suprasti daugelį sprendimų. Mūsų šalis ir jos politikai išties suvokia Lietuvą kaip mažą valstybę. Ji maža ir pagal objektyvius kriterijus (teritorijos dydis, gyventojų skaičius), ir pagal savęs vertinimus: Lietuvos sprendimų priėmėjai supranta mūsų šalies politikos galimybių ribas. Vienas to

padarinių – maža valstybė dažniausiai ieško sąjungininkų, tam tikros užuovėjos. Taigi Lietuvos užsienio politika – tai nuolatinis sąjungininkų ieškojimas, nes esame maža šalis greta didelės ir pavojingos valstybės.

Aišku, turime kalbėti apie Rusiją. Galima radikaliai tvirtinti, kad Lietuvos užsienio politika prasideda nuo mąstymo apie Rusiją ir kaip nuo jos nutolti, išsigelbėti, apsisaugoti tiek ekonomikoje, tiek politikoje, tiek saugumo srityje. Rusija visąlaik mūsų galvose.

Kartais dėl to turime problemų ir vidaus politikoje. Dažnoje diskusijoje apie politiką labai sunku išvengti Rusijos paminėjimo viename ar kitame kontekste.

Trečias aspektas, arba Lietuvos tapatybinė kategorija, yra jos provakarietiškumas.

Kadangi esame maža valstybė šalia Rusijos, ieškome sąjungininkų Vakaruose. Vakarietiškumas labai aiškus, bet dažnai užsienio politikoje atsiranda variacijų, ginčų, su kuo mums labiau „bendrauti“: su ES ar JAV / NATO? Iš čia kyla klausimas: ar labiau turime rūpintis gerove, ar saugumu? Per dešimt metų tokių diskusijų dažnai iškildavo, bet prie aiškaus atsakymo nepriėjome.

Nuolatinė dažnos valstybės užsienio politikos dilema – pragmatizmas ar vertybės.

Gal galėtumėte tai pakomentuoti ir įvardyti, kuri iš šių dviejų savybių būdingesnė Lietuvai?

Man atrodo, kad kartais ši dilema klaidina, nors ir leidžia suprasti kai kuriuos dalykus.

Tai tarsi dilema tarp to, ar turime kokius nors idealus, bendresnius tikslus ir jų siekiame nepaisydami, kiek tai mums kainuotų, ar visų pirma labiau matuojame ekonominę naudą negalvodami apie moralinius padarinius. Ši įtampa labai gerai atsiskleidžia santykiuose su Baltarusija. Ji yra nedemokratinė valstybė, jos prezidentas sodina į kalėjimą politinius priešininkus, persekioja juos. Viena vertus, suprantame, kad nedemokratinė valstybė, kuri neleidžia veikti opozicijai, verta skepticizmo ir nebendradarbiavimo.

Ir dėl to Lietuva tikrai labai palaiko Baltarusijos opoziciją, žmogaus teisių aktyvistus.

Kita vertus, daug Lietuvos žmonių plėtoja verslą su Baltarusija – turime tam tikrų ekonominių ryšių ir jie yra svarbūs. Tada kyla klausimas, ar imamės griežtesnės politikos šios šalies atžvilgiu, kas reiškia, kad greičiausiai nukentės verslas, ar užmerkiame akis į Baltarusijos režimo ydas. Per aptariamus dešimt metų mūsų užsienio politikos sprendėjai į šį klausimą taip ir nerado atsakymo.

Bandėme būti kategoriški, paskui atsiverti Aleksandrui Lukašenkai ir, įtraukdami į tam SPECTRUM 2015/2

tikras veiklas, jį įtikinti, suvilioti, o kartu nekreipti dėmesio į kai kuriuos jo sprendimus.

Kitaip tariant, Jūsų paminėta dilema liko neišspręsta. Tai labai geras pavyzdys, kaip vis dėlto negalime dviprasmiškai atsakyti, kuri dimensija pas mus vyrauja: vertybinė ar pragmatinė. Įtariu, kad kiekvienoje valstybėje gali būti ir taip, ir taip. Dėl kai kurių klausimų tikrai aišku, kad Lietuvos pasirinkimas yra vertybinis. Akivaizdu, kad dabar bendradarbiavimas su Rusija neįmanomas.

A. Lukašenkos atveju galų gale pasirinkome nuosaikesnę, bet vertybinę politiką. Pagaliau reikia suprasti, kad vertybinė politika irgi gali būti pragmatiška.

Jūsų ir kolegų atlikta analizė rodo, kad Lietuvos užsienio politikos mechanizmas veikia santykinai gerai, tačiau taktiniu lygmeniu trūksta derinimosi, koordinavimo.

Kaip, Jūsų nuomone, tai pagerinti?

Koordinacija ir derinimasis – vienas problemiškesnių dalykų. Arba pozicijos viešai nederinamos, arba nežinoma, kas ką daro.

Manau, tai ne biurokratijos pagerinimo klausimas. Jis labiau susijęs su geranoriškumu žmonių, dirbančių šioje srityje. Užsienio politikoje veikia keturi žaidėjai: Prezidentūra, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentas. Dabar užsienio politikos sprendimai ir iniciatyvos perėjusios Prezidentūros pusėn. Tai sukuria tam tikrą disbalansą, nes ne visada yra derinamasi. Pagrindinė institucija, įgyvendinanti užsienio politiką, yra ministerija, todėl kartais pozicijų nederinimas sukelia neaiškumų arba netikėtumų. Tada ir atsitinka tokios situacijos, kai tą pačią dieną išgirstame skirtingus Ministro Pirmininko ir Prezidentės pranešimus. Idealiu atveju geriausia, kai sutariama strateginiais valstybės klausimais. Tačiau net jei ir yra nesutarimų ar ginčų, vis dėlto geriau apie juos žinoti iš anksto ir jie neturėtų būti transliuojami kaip valstybės pozicija.

Kokios sėkmės ir nesėkmės lydėjo mūsų aptariamą dešimtmetį?

Viena sėkmių – Lietuva įrodė, kad išmano, kas vyksta Rytų Europoje, ir kad perspėjimai dėl Rusijos nebuvo be pagrindo. Dar viena sėkme pavadinčiau pirmininkavimą ES Tarybai. Buvo ir smulkesnių sėkmių saugumo politikoje, tarkime, prisidėjimas prie Afganistano Goro provincijos atstatymo.

Iš nesėkmių galima išskirti santykius su Lenkija. Taip ir nepavyko jų pagerinti, nors bendradarbiaujame (ir gana sėkmingai) karinėje ir energetikos srityje. Tačiau negalime sakyti, kad politiniai santykiai geri. NemaSPECTRUM 2015/2

V. Jadzgevičiaus nuotr.

tau jokių prielaidų galvoti, kodėl jie turėtų būti blogi ir kodėl, pavyzdžiui, Lietuva negalėtų padaryti nuolaidų dėl kai kurių tautinių mažumų politikos aspektų ir atimti iš tam tikrų kategoriškesnių Lenkijos politikų pretekstą kritikuoti. Tai galvosūkis, į kurį iki galo neatsakoma: kodėl negalime turėti gerų santykių su artimais kaimynais, nebūtinai draugiškų, bet bent jau tokių, kurie būtų suvokiami kaip strateginiai ar grįsti bendradarbiavimu ir kalbėjimusi? Tai visiškai nereikalinga nesėkmė. Mano įsitikinimu, santykių su Rusija artimiausiu metu neįmanoma pagerinti, bet ryšiai su Lenkija tikrai galėtų ir turėtų būti geresni.

Kokią mūsų šalies užsienio politikos perspektyvą brėžtumėte ateinantiems metams, dešimtmečiui?

Pristatydami šią knygą juokavome, kad jeigu bus dar viena knyga, šįkart skirta Lietuvos užsienio politikai 2015–2025 m., ar ją pavadinsime „Vis dar ambicingas dešimtmetis?“ (šypteli). Kitaip tariant, šis leitmotyvas, tikėtina, išliks mūsų užsienio politikoje. O kalbant kiek rimčiau: kaip minėjau, esame maža valstybė. Tai reiškia, kad labai

smarkiai priklausome nuo to, kas vyksta aplinkui, ir nuo didesnių, svarbesnių veikėjų pasirinkimų. Tad klausimas ir pagrindinis iššūkis: kaip sugebėsime numatyti išorinius pokyčius, reaguoti į juos? Kokie bus tie pokyčiai? Kas prieš metus galėjo pagalvoti, kad dabar diskutuosime apie tokią milžinišką humanitarinę krizę kaip pabėgėliai prie Europos sienų ir joje, atskleidusią tiek Lietuvos, tiek visos Europos įtampas? Labai sunku tokius dalykus numatyti. Tačiau vienas dalykas aiškus – vis labiau teks galvoti apie problemas, kurios iki šiol buvo „ne mūsų“, kurios buvo kažkur toli. Ir jas reikės paversti savo užsienio politikos dalimis. Manau, kad humanitariniai, vertybiniai klausimai dėl to, kaip žiūrime į kitus, gyvenančius toliau, kokia mūsų atsakomybė jiems, taps vis svarbesni ir vis neišvengiamesni.

Mūsų parengtoje knygoje nekalbama apie santykius su Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos valstybėmis. Šito pasaulio knygoje nėra dėl to, kad kol kas nebuvo apie ką rašyti. Manau, kad kitoje knygoje šitoms pasaulio dalims turės atsirasti vietos – spėju, kad Lietuvos užsienio politika taps globalesnė ir įvairesnė.

25

zvilgsnis v

Smurtinės mirtys.

Lietuva Europos Doc. Alvydas Navickas, Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika

P

astaraisiais metais Pasaulinės sveikatos organizacijos dėmesys smurtui labai išaugo, nes daugėja psichikos sveikatą trikdančių rizikos veiksnių. Juos sudaro nedarbas ir skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didėjanti įtampa tarp etninių ir kitokių grupių, augantis benamių skaičius, priklausomybės ligų paplitimas, vienatvė, socialinių ryšių praradimas, socialinis ir ekonominis nestabilumas, netikrumas dėl rytdienos ir kt. Savižudybės ir žmogžudystės yra labai svarbūs šalies žmonių tarpusavio santykių ir visuomenės psichinės sveikatos būklės indikatoriai.

Lietuva praėjusį šimtmetį patyrė didžiulius socialinius virsmus ir tai lėmė žmonių suicidinio elgesio pasikeitimus. Pirmoje XX a. pusėje Lietuvoje savižudybių rodiklis buvo apie 6–10 / 100 000 gyventojų ir šiuo požiūriu buvome kiek laimingesni už daugelį valstybių: pvz., 1929 m. šis rodiklis Austrijoje buvo apie 40, Latvijoje – 35, Estijoje – 28, Šveicarijoje – 26, JAV – 16 / 100 000 gyventojų. Per sovietmetį Lietuvoje savižudybių labai padaugėjo ir ji tapo viena nelaimingiausių valstybių, pvz., 1988 m. rodiklis buvo 33,4, Latvijoje – 30,1, Estijoje – 29,5, Danijoje – 29, Austrijoje – 27,6. Lietuvoje susiformavo vadinamasis sovietinis socialinis modelis, kai, skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių, suicidinis elgesys tapo ypač dažnas tarp kaimo gyventojų. Atgavus nepriklausomybę sovietinis socialinis modelis dar labiau paaštrėjo. Savižudybių rodiklis išaugo iki pačių aukščiausių pasaulyje, pvz., 1996 m. buvo 49,1 (miestuose – 36,0, kaimuose – 68,7).

Lietuvoje XXI amžius prasidėjo esant sudėtingai socialinei situacijai ir labai paplitusiam smurtiniam elgesiui (žr. 1 pav.). Mirtingumas dėl savižudybių ir žmogžudysčių buvo didžiausias Europoje. 2001 m. standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių ro-

26

Mirtingumo priežasčių įvairovėje išsiskiria mirtys, nulemtos paties individo ar kito asmens valios. Nuo seno klausiama: ar savižudybė ir žmogžudystė yra dvi priešingos, tarpusavyje nesutaikomos srovės, kurios gali egzistuoti tik viena kitos sąskaita?

Ar jos yra dvi to paties srauto atšakos, kurios, maitinamos vieno šaltinio, gali sroventi ta pačia kryptimi tik vienai iš jų senkant?

Visais laikais, sulaukusios daugybės įvairių specialistų tyrimų, mėginimų iššifruoti filosofines, teologines, teisines, psichologines, socialinės, medicinines ir kitas priežastis, jos toliau tebekelia pagrindinį klausimą – kodėl iki šiol tai vyksta?

diklis buvo 43,9, per metus nusižudė 1535 žmonės, o standartizuotas mirtingumo dėl žmogžudysčių rodiklis – 10,2, per metus buvo nužudyti 356 žmonės. Smarkiau savi-

žudybių ir žmogžudysčių mažėjo Lietuvai esant Europos Sąjungoje (žr. 1 pav.). 2012 m. nusižudė 927 gyventojai, o buvo nužudyti 135.

1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodiklio dinamika (LT, 2001–2012 m., 100 000 gyv.)

SPECTRUM 2015/2

Sąjungos kontekste Europos Sąjungos teritorijoje kasmet nusižudo apie 60 000 žmonių ir apie 4 200 žmonių yra nužudoma. 2012 m. bendras ES 28 valstybių standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl savižudybių buvo 11,7 / 100 000 gyventojų. Jis yra labai panašus į bendrą viso pasaulio rodiklį – 11,4 ir mažesnis už JAV – 12,6, Japonijos – 18,5 ar Rusijos – 21. Nužudymų rodiklis tais pačiais metais ES teritorijoje buvo 0,8, tuo tarpu JAV šis rodiklis beveik 6 kartus didesnis – 4,7, o Rusijoje net 14 kartų – 11.

2012 m. mirtingumo dėl suicidų duomenys rodo (žr. lentelę ir 1 pav.), kad tarp ES 28 valstybių yra labai dideli skirtumai. Mažiausias rodiklis Kipre – 3,8 / 100 000 gyv. ir didžiausias Lietuvoje – 30,7 skiriasi net 8 kartus. Analizuojant savižudybių rodiklius aiškiai matyti, kad laimingesni yra pietinių ES valstybių senbuvių gyventojai: be jau minėto Kipro, dar Graikijos, Maltos, Italijos, Ispanijos. Tarp šalių su mažesniu už bendrą ES rodiklį yra vienintelė naujai įstojusi Slovakijos valstybė – 11,1. Simboliška, kad Vokietijos, dominuojančios ES valstybės, savižudybių rodiklis beveik atitinka ES rodiklį.

Lietuvos savižudybių rodiklis yra 2,6 kartus didesnis už bendrą ES rodiklį, 1,8 kartus – už Lenkijos ir apie 1,5 karto – už Estijos ir Latvijos.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad nors Lietuvoje savižudybių ėmė mažėti smarkiau, vis dar išlieka santykinai daugiausia ES gyventojų, negalinčių pakelti gyvenimo aplinkybių ir išdrįstančių savo valia jį nutraukti.

Nagrinėjant gyventojų mirtingumą dėl nužudymų ES (žr. lentelę ir 2 pav.) matyti, kad 2012 m. bendras ES rodiklis buvo 0,8 / 100 000 gyventojų, o skirtumas tarp mažiausio rodiklio Jungtinėje Karalystėje – 0,2 ir aukščiausio Latvijoje – 6,3 – 31,5 karto. Žmogžudysčių rodiklių įvairovė tarp ES valstybių yra daug didesnė už savižudybių SPECTRUM 2015/2

(žr. aukščiau). Mažesni už bendrą ES rodiklį buvo tik ES valstybėse senbuvėse: jau minėtoje Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tik į ES naujai įstojusios valstybės Slovėnijos rodiklis buvo toks pats kaip bendras ES rodiklis.

Lietuvoje standartizuotas mirtingumo dėl

www.freeimages.com nuotr.

žmogžudysčių rodiklis buvo 22 kartus didesnis už Jungtinės Karalystės rodiklį, 5,5 kartus – už bendrą ES rodiklį, 4,4 kartus – už Lenkijos, ir tik Estijos ir Latvijos gyventojų žmogžudysčių dažnis buvo didesnis. Pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje yra dar dvi didelės gyventojų „srovės“: smurtą sukelianti „srovė“ ir žūstanti dėl kito valios „srovė“.

Lentelė. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių (X60–X84) ir žmogžudysčių (X85– Y09) rodikliai ir jų santykis (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

Valstybė Šalies kodas Rodikliai

Suicidų Homicidų Airija IE 12,2 0,9 Austrija AT 15,2 0,4 Belgija BE 18,8 1,2 Bulgarija BG 12,1 1,5 Čekija CZ 16,0 0,9 Danija DK 12,2 0,3 Estija EE 18,4 4,9 Graikija GR 4,4 1,4 Ispanija ES 7,4 0,6 Italija IT 6,7 0,7 Jungtinė Karalystė UK 7,2 0,2 Kipras CY 3,8 1,9 Kroatija HR 18,2 1,2 Latvija LV 21,8 6,3 Lenkija PL 16,7 1,0 Lietuva LT 30,7 4,4 Liuksemburgas LU 10,7 0,3 Malta MT 6,4 1,3 Olandija NL 10,7 0,8 Portugalija PT 10,0 1,1 Prancūzija FR 15,7 0,7 Rumunija RO 12,7 2,3 Slovakija SK 11,1 1,1 Slovenija SI 21,5 0,8 Suomija FI 16,1 1,3 Švedija SE 12,4 0,7 Vengrija HU 24,1 1,4 Vokietija DE 11,5 0,5 Europos Sąjunga ES 28 11,7 0,8

Santykis 14,0 34,5 16,2 8,0 17,7 35,9 3,8 3,2 12,0 9,8 42,5 2,0 14,8 3,5 16,7 7,0 32,4 4,8 12,7 8,9 22,8 5,6 10,2 28,0 12,1 18,8 17,5 22,2 14,5

27

zvilgsnis v

2 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

3 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl žmogžudysčių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

Svarbu paminėti, kad, palyginę standartizuotus mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodiklius (žr. lentelę), visose ES valstybėse matome didesnius savižudybių dažnius, pvz., mažiausias rodiklių santykis buvo Kipre – 2 kartai, o didžiausias Jungtinėje Karalystėje – net 42,5 karto, tuo tarpu bendrų ES rodiklių santykis buvo 14,5.

Daugelio ES valstybių senbuvių savižudybių ir žmogžudysčių rodiklių santykis yra ypač

28

didelis, pvz., Danijos – 35,9, Austrijos – 34,5, Liuksemburgo – 32,4. Toks santykis yra dėl žemų žmogžudysčių dažnių. Šis santykis tarp naujųjų ES valstybių daug mažesnis, pvz., Latvijoje – 3,5, Estijoje – 3,8, ir jis daugiausia nulemtas labai aukštų mirtingumo dėl žmogžudysčių rodiklių. Lietuvos savižudybių ir žmogžudysčių santykis – 7,0 kartai, ir šis santykis skyrėsi nuo kitų dviejų Baltijos šalių dėl ypač aukšto savižudybių rodiklio.

Pateikti duomenys rodo, kad ES valstybėse mirtingumas dėl savižudybių ir žmogžudysčių labai skiriasi (žr. lentelę). Yra įvairiausių variantų, pvz., Jungtinėje Karalystėje nedidelis savižudybių ir mažiausias ES žmogžudysčių dažnis, Austrijoje vidutinis savižudybių rodiklis ir žemas žmogžudysčių, Graikijoje mažas savižudybių rodiklis ir didesnis už vidutinį žmogžudysčių, Lenkijoje vidutiniai savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai, o Lietuvoje minėti rodikliai labai aukšti. Gali atrodyti, kad tarp ES valstybių nedaug bendrumų. Geresnis smurtinių mirčių situacijos ES teritorijoje vaizdas atsispindi 4 paveiksle, kuriame pateikti vizualizuoti standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodiklių duomenys. Matome, kad daugelis ES valstybių pagal šiuos rodiklius yra netoli viena kitos ir sudaro bendrumo įspūdį. Kai kurios buvusio sovietinio bloko valstybės, ypač Čekija, Slovakija, Lenkija, jau turi daug panašumų su vakarietiško bloko valstybėmis. Tuo tarpu Baltijos šalys yra labai nutolusios ir atrodo svetimos. Situacija tampa dar aiškesnė pažvelgus į 5 paveikslą, kuriame pateikti ir ES valstybių, ir Rusijos smurtinių mirčių rodikliai. Matome, kad Baltijos šalys lyg priartėja prie kitų ES valstybių ir tampa artimesnės. Nors savižudybių rodiklis Rusijoje yra 1,5 karto mažesnis už Lietuvos, tačiau 2,5 karto didesnis žmogžudysčių rodiklis labai pastūmėja Lietuvą, taip pat Latviją ir Estiją prie kitų ES valstybių.

Nagrinėjant smurtines mirtis aiškiai matyti, kad Lietuva, praėjus beveik 25 metams po Nepriklausomybės atgavimo, gyventojų tarpusavio santykių problemomis, visuomenės psichinės sveikatos situacija yra tik pusiaukelėje tarp Rytų ir Vakarų. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, vakarietiškų socialinių santykių įsitvirtinimas, visuomenės psichinės sveikatos stiprinimas yra susipynę su sovietiniais socialiniais santykiais, prastu medicininės priežiūros finansavimu, kuriamomis „popierinėmis“ savižudybių prevencijos programomis. Daugelį gyvenimo sričių apėmusi kolektyvinė astenija gimdo nuostatas, kad gyventi reikia kuo trumpiau. Ryšys, siejantis žmogų su gyvenimu, yra susilpnėjęs, nes susilpnėjęs ir ryšys, siejantis jį su visuomene. Dažnai Lietuvoje asmuo palūžta nuo menkiausio aplinkybių smūgio, nes visuomenės būsena padaro jį savižudybei tinkama auka, o kolektyvinė astenija leidžia jam iš jos ištrūkti. Besitęsiantis pereinamasis laikotarpis, neišsprendžiamos problemos daugeliui kelia neviltį, jie jaučiasi niekam nereikalingi, laiko savo SPECTRUM 2015/2

4 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

5 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai (ES28 ir Rusija, 2012 m., 100 000 gyv.)

buvimą beprasmišku, o tai sukelia nepakeliamą skausmą, agresiją ir skaudžiai baudžia didelę Lietuvos visuomenės dalį.

Viena iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos mokslinių SPECTRUM 2015/2

tyrimų temų yra suicidinio ir homicidinio elgesio tyrimai. Dar 1996 m. prof. A. Dembinskas ir doc. A. Navickas už mokslinį darbą „Savižudybių lyginamoji analizė Lietuvoje 1930–1940, 1980–1989 ir 1990–1996

metais“ XXII savižudybių prevencijos kongrese Adelaidėje (Australija) buvo apdovanoti Didžiuoju prizu. Psichiatrijos klinikoje apie 20 metų atliekami suicidinio ir homicidinio elgesio epidemiologiniai, psichosocialiniai ir klinikiniai tyrimai. Pirmą kartą Lietuvoje naudojant psichologinės autopsijos metodą buvo atlikti išsamūs 2003 m. nusižudžiusių, nužudytų ir dėl nelaimingų bei nepatikslintų priežasčių mirusių moterų tyrimai. Atlikus psichologinės autopsijos ir oficialios statistikos pirminių duomenų sugretinimą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Penktadalio moterų savižudybių hipodiagnostikos klaidų būtų galima išvengti atliekant nepatikslintų mirčių psichologinę autopsiją. Psichologinė autopsija patvirtino hipotezę, kad savižudybės ir žmogžudystės yra dvi priešingos, tarpusavyje nesutaikomos „srovės“.

Kitas svarbus suicidinio elgesio tyrimas buvo atliktas 2007 m. Vilniuje. Nustatyta, kad dėl mėginimų nusižudyti į gydymo įstaigas kreipiamasi 9 kartus daugiau nei nusižudoma, t. y. Lietuvoje į gydymo įstaigas kreipiasi apie 10 000 žmonių per metus.

Suicidinis elgesys yra panašiai paplitęs tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Moterys dažniau mėgina žudytis, tuo tarpu vyrai dažniau nusižudo, t. y. vyriška lytis yra svarbus didesnio letališkumo rodiklis. Suicidinių mėginimų ir nusižudymų santykis tarp vyrų yra 4,6:1, o tarp moterų – 34,6:1. Jauname amžiuje vyrauja mėginimai nusižudyti, o su amžiumi suicidinis elgesys darosi pavojingesnis, letališkesnis. Rekomenduota savižudybių prevencijai skirti: vaikų ir paauglių – 10,3 proc., darbingo amžiaus suaugusiųjų – 81,5 proc., o pensinio amžiaus – 8,2 proc. visų resursų. Pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiaujama su ES šalių suicidologais. Nagrinėjama ekonominės krizės įtaka suicidiniam elgesiui Europoje.

Moksliniai pranešimai skelbti konferencijose Švedijoje, Izraelyje, Italijoje, Kinijoje, Belgijoje, Turkijoje ir kt. Sukaupta patirtimi dalijamasi rengiant studentus, rezidentus, tobulinant gydytojų darbą, informuojama visuomenė, dalyvaujama kuriant Nacionalines savižudybių prevencijos programas.

Tarp gydytojų populiarus Psichiatrijos klinikoje dėstomas tobulinimo ciklas „Savižudybinis elgesys ir jo prevencija“.

Straipsnyje pateikta medžiaga remiasi Lietuvos Respublikos statistikos departamento, Eurostato, Pasaulinės sveikatos organizacijos, Lietuvos Respublikos higienos instituto duomenimis.

29

technologijos

Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę Doc. Saulius Masteika,

Kauno humanitarinis fakultetas

Šiuo metu nekilnojamojo turto sandoriai, verslo sutartys, nuosavybę įteisinantys dokumentai ar kiti centralizuotai registruojami duomenys neįsivaizduojami be sandorius ar įrašus patvirtinančių tarpininkaujančių institucijų: valstybinių registrų centrų, statistinės informacijos archyvų, bankų, audito kompanijų, notarų kontorų, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ir t. t. Šie tarpininkai patvirtina ir garantuoja sandoriuose dalyvaujančių šalių tapatybę, nuosavybės teises ar registrinių įrašų legalumą. Tačiau naujausi pasiekimai kompiuterinių technologijų srityje leidžia kurti alternatyvas šioms centralizuotoms tarpininkaujančioms institucijoms.

I

nformacijos blokų grandinėlės (angl. blockchain) technologija ir pastarojo laikotarpio technologiniai pasiekimai, tokie kaip lygiarangiai tinklai – P2P, gerai žinomi iš torrent failų dalijimosi, ir viešojo rakto kriptografija, taikoma elektroniniame paraše, taip pat vieša sandorių apskaita (angl. public ledger), taikant konsensuso (ang. consensus) algoritmus, pakeitė patvirtinimo ir pasitikėjimo verslo procesuose sampratą ir leido atsirasti technologiniam centralizuotų institucijų pakaitalui.

30

traxpay.com nuotr.

Kaip informacijos blokų grandinėlės technologija keičia centralizuotas sistemas? i Informacijos blokų grandinėlės (IBG) technologija galėtų būti apibūdinama kaip decentralizuotas SPECTRUM 2015/2

kompiuterinis tinklas, leidžiantis atsirasti pasitikėjimui tarp verslo vienetų ar individų, kurie turi pagrindo ir nepasitikėti vieni kitais. Oksfordo universiteto žodyne IBG apibūdinama kaip skaitmeninė sandorių registravimo knyga, kurioje atlikti sandoriai, naudojant kriptografinę valiutą, atvirai įrašomi chronologine tvarka. Toks skaitmeninis registras IBG technologijoje keičia archyvinių įrašų patvirtinimo ir pasitikėjimo užtikrinimo procedūras. 2008 m. finansinė krizė pasaulyje priminė apie tarpusavio pasitikėjimo versle svarbą. Kai bankai nustojo skolinti vieni kitiems, dėl pasitikėjimo ir skaidrumo trūkumo sutriko ar net nutrūko finansiniai atsiskaitymai, pasidarė neaišku, kurie bankai realiai yra mokūs, o kurie – ne. Buvo suabejota tarptautinių reitingų agentūrų patvirtintais įmonių skolinimosi reitingais, finansinėmis ataskaitomis, nekilnojamojo turto kreditų draudimo patikimumu, centrinių bankų statistika. Galbūt pasitikėjimo krizė finansinių rinkų sektoriuje 2008 m. kartu su technologine pastarojo dešimtmečio pažanga ir lėmė IBG technologijos atsiradimą, o ši turėtų padėti sukurti atviresnę ir skaidresnę informacijos registravimo ir patvirtinimo sistemą – alternatyvą centralizuotoms ir gana dažnai monopolinėms agentūroms ar statistikos departamentams.

IBG technologijų pritaikymo pavyzdžiai i IBG technologija nėra mokslinės fantastikos produktas, ji jau testuojama praktikoje. Pavyzdžiui, JAV registruota mirror.co („Vaurum Labs, Inc.“) įmonė siekia suteikti paslaugas, pagrįstas virtualių-kriptografinių valiutų ir IBG technologijos panaudojimu, kai sudaromos sąlygos prekiauti finansų rinkose. IBG technologiją bandoma pritaikyti ir necentralizuotam įvairių rūšių turto registravimui. Esminis reikalavimas, kuris tokiu atveju keliamas – kad registruojamas turtas turėtų vertę ir būtų vienetinis, t. y. unikalus. Vienu iš geriausių IBG technologijos taikymo pavyzdžių registruojant turtą galėtų būti „Barclays“ iniciatyva sukurti prekybinį tinklą, kuriame būtų registruojami brangakmeniai ir sandoriai su jais. Dėl šios iniciatyvos atsirado everledger.io įmonė Londone, su kurios pagalba bandoma spręsti nelegalios prekybos, vagysčių ir neregistruotų brangakmenių SPECTRUM 2015/2

Kriptografinių valiutų pavyzdžiai

pardavinėjimo problemą. Sukčiavimo atveju, kai bandoma parduoti internetu tą patį brangakmenį antrą kartą arba vogtą brangakmenį, arba tokį, kokio pardavėjas nė neturi, to padaryti nepavyksta, nes prekybos brangakmeniais kompiuterinis tinklas informacijos blokų grandinėlėje šiuos sukčiavimo atvejus identifikuoja, t.y. neradęs duomenų apie konkretų brangakmenį istoriniuose įrašuose ar identifikavęs nechronologinę prekybos seką sandorio tiesiog nepatvirtina. Žemės sklypų nuosavybės teisių registravimas – tai dar vienas bandymo pritaikyti IBG technologiją pavyzdys. Pasaulyje susiduriama su problema, kai dėl archyvinių bylų nebuvimo, netikslių registrinių įrašų ar tiesiog neefektyvios registro centrų veiklos yra daug neregistruotų žemės plotų. Neidentifikuoti savininkai, negalimi prekybos žeme sandoriai, neprižiūrimos teritorijos. Tai ypač aktualu mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose, kur ir pati rizika prarasti vienoje duomenų bazėje sukauptą informaciją yra didesnė. Galbūt dėl šios priežasties Hondūro vyriausybė, bendradarbiaudama su JAV įmone „Factom Inc.“, ryžosi panaudoti IBG šalies žemėms registruoti ir sandoriams su žeme fiksuoti.

Vienas iš žinomiausių IBG praktinio taikymo pavyzdžių – virtualios, arba kriptografinės, valiutos Bitcoin sukūrimas. Kiekvienas iš decentralizuotos krip-

shapeshift.io nuotr.

tografinės valiutos dalyvių gali turėti pilną koduotą atliktų sandorių su šia valiuta išklotinę, vadinamąją IBG kopiją, kuri panaikina centralizuotos duomenų bazės poreikį. Naujausi informacijos blokai, saugantys įrašus apie atliktus sandorius, prie IBG prijungiami linijiniu ir chronologiniu būdu. Net ir pats seniausias įrašas grandinėje yra išsaugomas, žinomas ir tinklo narių patvirtintas. Tokias kriptografines valiutas kaip Bitcoin (BTC), Litecoin, Namecoin ir daugelį kitų būtų galima apibūdinti kaip žetonų rinkinius, kurie veikia kaip informaciją patvirtinantys šaltiniai ar tiesiog kontraktai. Kriptografinės valiutos vertė ir perkamoji galia šiuo atveju yra antrinė, o ne esminė jos funkcija. Galbūt dėl šios priežasties formuojasi nuomonė, kad nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu brangiausia BTC valiuta išliks kaip valiuta, ar ne, pati IBG technologija naudojant BTC valiutą neabejotinai turi perspektyvią ateitį. IBG technologija, be decentralizavimo savybės, yra ir ekonomiškai naudinga, nes ji mažina centralizuotų duomenų bazių administravimo sąnaudas, žmogiškųjų klaidų ir biurokratijos riziką. Tikriausiai būtent dėl ekonominės naudos IBG technologija susidomėjo ne tik tokios gerai žinomos įmonės ar bankai kaip „Nasdaq“, UBS, IBM, „Overstock“, LHV bankas ir kt., bet ir atskiros savivaldybės ar net valstybės, kaip Meno sala, Singapūras. Meno saloje vyriausybė IBG

31

technologijos

Socialinė IBG technologijos reikšmė i Pastarojo laiko socialinių tinklų (Youtube, Facebook, Wikipedia ir pan.) populiarumas internete ir šiame straipsnyje apžvelgiamos IBG technologijos plėtra yra nulemta ir žmogaus, kaip socialinės ir visuomeninės būtybės, prigimties. Lygindami, pavyzdžiui, Facebook‘ą su IBG, galime rasti daug panašumų skatinant bendruomeniškumą ir dalijimąsi informacija. Tačiau reikėtų identifikuoti ir esminį šių technologijų skirtumą. Facebook‘as – tai centralizuota „Facebook, Inc.“ įmonė. Tuo tarpu pirminis IBG technologijos sumanymas – tai atvira, nepriklausanti vienai įmonei ir nepajungta centralizuotam valdymui informacijos įrašų patvirtinimo paslauga, kurios priežiūra perduodama IBG technologija pagrįstam kompiuteriniam tinklui internete.

Nesunku nuspėti, kad decentralizacijos skatinimo dabartinės monopolijos nepalaiko. Tad galima tikėtis tarpinių verslo schemų, kai nauji verslo sprendimai, pagrįsti IBG technologija, monopolijų bus bandomi taikyti remiantis ankstesniu požiūriu. Tokių bandymų pavyzdžiai galėtų būti bristolpound.org, AmazonCoin ar Citibank virtualios valiutos. Tačiau šių įmonių siūlomi sprendimai, paliekantys centrinio reguliavimo ir korporatyvinio verslo veikimo principus, prieštarauja pačiai IBG technologijos idėjai. Galbūt dėl šios priežasties centralizuotos, tiesiogiai kontroliuojamos kriptografinės valiutos, nors ir paremtos IBG technologija, gali būti suprastos visuomenėje kaip mažiau patikimos, tarsi nuosavybės teise priklausantis lokalios reikšmės elektroninių žetonų rinkinys ar, kaip Amazon.com atveju, reklaminis nuolaidų kuponų ar dovanų kortelių pakaitalas, atliekantis tik marketingo funkciją.

Plačiąja prasme IBG technologija meta iššūkį egocentristiniam mąstymui. Skati-

32

shutterstock.com nuotr.

technologiją naudoja įmonėms registruoti. Singapūro centrinis bankas finansuoja archyvinių registravimo sistemų, pagrįstų IBG technologija, kūrimą. Taip siekiama panaudoti decentralizuotų sistemų privalumus: atvirumą ir skaidrumą, registrų vedimo ir aptarnavimo greitį, mažesnes administravimo sąnaudas, didesnį atsparumą netikėtiems centralizuotų sistemų gedimams.

namas savęs suvokimas ne kaip individo, bet kaip grupės ar bendruomenės atstovo, atviresnės visuomenės formavimasis, kai kažko panašaus kaip „centrinis komitetas“ ar „didysis brolis“ nebelieka. Tokio skatinimo pavyzdžiai galėtų būti iš pirmo žvilgsnio keisti verslo modeliai, kaip ateities įvykių prognozavimo socialinis tinklas augur.net, paremtas decentralizuota IBG technologija ir grindžiamas prielaida, kad minios sprendimai yra efektyvesni ir mažiau šališki, tad patikimesni nei pavienių ekspertų. Panašia prielaida, kad grupės narių priimami sprendimai yra efektyvesni už pavienių individų ar ekspertų sprendimus, paremtas ir pastaruoju metu populiarėjantis sutelktinis, arba minios (angl. crowdfunding), verslo finansavimo modelis. Tai inovatyvių projektų ar idėjų finansavimo būdas, kai tradiciniai finansavimo būdai bankuose ar kredito unijose negalimi. Sutelktinio finansavimosi, naudojant kriptografines valiutas, pavyzdžiai galėtų būti bnktothefuture.com ar startjoin.com portalai.

Kitas verslo modelio pavyzdys, nors dar ir nerealizuotas naudojant IBG technologiją, bet taip pat atskleidžiantis žmogaus polinkį į bendruomeniškumą, yra populiarėjantys laiko bankai, pavyzdžiui, timebanks.org. Laiko bankai nėra naujas reiškinys visuomenėje, tačiau elektroninėje erdvėje atgijęs po 2008 m. finansinės

krizės, kai dėl finansinių atsiskaitymų sutrikimų grėsmės buvo ieškoma alternatyvių tarpusavio atsiskaitymo formų atskirose bendruomenėse. Kriziniu laikotarpiu tai buvo aktualu kai kurių Islandijos ar Ispanijos regionų bendruomenėse. Kad piniginių atsiskaitymų įšaldymo grėsmė nėra išnykusi, parodė ir 2013 m. finansinė krizė Kipre bei 2015 m. – Graikijoje.

Kai šiose šalyse buvo įvesti suvaržymai naudotis piniginėmis lėšomis sąskaitose, smarkiai apribotas pinigų išgryninimas, kelioms savaitėms ir net mėnesiams sustabdyti tarptautiniai pervedimai, komerciniai bankai „išėjo atostogų“, verslas ir bendruomenės ieškojo galimybių pereiti prie alternatyvių atsiskaitymo priemonių ar natūrinių mainų. Virtualūs pinigai ir tradicinės valiutos keitimas „laiko valiuta“ kriziniu finansinės sistemos atveju galėtų tapti ne tik alternatyva natūriniams mainams ar tradiciniams pinigams, bet ir visuomenės bendruomeniškumą skatinančiu reiškiniu. Kol kas pasvarstymai, kad IBG technologija registruos ir apskaitys sandorius „laiko valiuta“, skamba neįtikėtinai, tarsi iš fantastinio filmo, kaip ir IBG pritaikymas decentralizuotai procesų kontrolei pramonės ar žemės ūkio srityse. Pasitikėjimo korporatyviniais centralizuotais verslais ir priežiūros institucijomis klausimas yra ypač aktualus globalinės prekybos plėtros sąlygomis, SPECTRUM 2015/2

IBG mokslinių tyrimų ir studijų perspektyvos i IBG technologiniais sprendimais Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedroje domimasi nuo 2012 m. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama virtualių valiutų taikymo versle ir formuojant investicinius portfelius analizei. Pastaraisiais metais susijusia tema Finansų ir apskaitos katedroje buvo apgintas pirmasis magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Apie IBG technologijos taikymą praktikoje ir šia technologija grindžiamų kriptografinių valiutų privalumus ir trūkumus su studentais diskutuojama magistrantūros studijų pakopos programų „Apskaita, finansai ir bankininkystė“, „Verslo informacinės sistemos“, „Tarptautinio verslo vadyba“ ir bakalauro studijų pakopos programos „Finansų informatika“ paskaitose. Su IBG technologijomis susijusios temos bus dėstomos ir šiemet startavusioje pirmosios pakopos studijų programoje „Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos“.

IBG technologija – tai ir puiki mokslinių tyrimų sritis, kurioje liko gausybė neatsakytų klausimų: informacijos grandinėlės bloko optimalaus dydžio apskaičiavimas ir padidinimas laiku, konsensuso algoritmuose naudojamų protokolų skirtingoms kriptografinėms valiutoms parinkimas, teisiniai ir politiniai IBG technologijos taikymo aspektai, virtualios valiutos kasimo kompiuterinės įrangos tobulinimas ir t. t. Tačiau net ir radus atsakymus į šiuos bei daugelį kitų mokslinių tyrimų reikalaujančių klausimų liks sukurtų ir patobulintų IBG technologijų bei jų taikymo įvairiose srityse testavimo uždaviniai. Paradoksalu, tačiau IBG technologija nėra mokslo institutų ar universitetų produktas, tai – pavienių kūrėjų, SPECTRUM 2015/2

bitfury.org nuotr.

tad decentralizuotos, atviros ir skaidrios procesų kontrolės poreikis rinkoje neabejotinas, reikalinga tik technologija. Jau dabar galima išgirsti pasvarstymų, kaip IBG technologijos taikymas galėtų viešai patvirtinti ekologiško auginimo ar gamybinio proceso nuoseklumą, naudotas žaliavas ar medžiagas ir pan. Technologija, kai reikalingas atviras informacijos įrašų patvirtinimas, galėtų būti pritaikoma ir farmacijos, autorinių teisių, draudimo, audito bei kitose srityse.

Mikroschemų rinkinys, naudojamas kriptografinių valiutų kasyboje

nepriklausomų nuo centralizuotų mokslo įstaigų, veiklos rezultatas. Todėl plėtojant IBG technologiją pagrindinė užduotis universitetams ar mokslo institutams yra šios technologijos testavimas ir bandymas iš anksto identifikuoti galimas technologijos taikymo rizikas bei tobulinimo galimybes. IBG technologijos ir kriptografinių valiutų testavimo keliu jau žengia nemažai tokių pasaulyje pirmaujančių universitetų kaip Masačiusetso technologijos institutas, startavęs su MIT Bitcoin

projektu, Stanfordo universitetas, įkūręs tyrimų grupę bitcoin.stanford.edu, Karališkasis Londono koledžas, įkūręs kriptografinių valiutų tyrimų ir inžinerijos centrą, ir daugelis kitų.

Belieka tikėtis, kad IBG kompiuterinė technologija, jungianti informatikos, technologijos, verslo, finansų ir ekonomikos, teisės, sociologijos bei politikos sritis, atvers naujų kūrybinių galimybių tyrinėtojams ir inovatyviems verslininkams.

33

paveldas

Unikumai ir raritetai Vilniaus Kauno universiteto spaudai ir Artūro Bartelio piešinių albumai

Vytautas Gricius, VU muziejaus Rinkinių skyrius

Tarp Vilniaus universiteto muziejuje saugomų retų eksponatų yra du didieji iškilieji Kauno universiteto spaudai, kurie žymėjo visų bakalaurų, magistrų diplomus ir puošė universiteto reprezentacinius raštus, ir du XIX a. vidurio grafikos albumai – raritetai, vieninteliai egzemplioriai Lietuvoje.

Lietuvos universiteto spaudas

Lietuvos ir Vytauto Didžiojo universitetų spaudai I Vilniaus

Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas

34

universiteto muziejus saugo du Kauno universiteto spaudus: Lietuvos universiteto (atidarytas 1922 m. lapkričio 16 d.) ir Vytauto Didžiojo universiteto (1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas) didžiuosius iškiliuosius spaudus.

Lietuvos universiteto antspaudas lakoniškas ir dalykiškas: centre išraižytas Vytis, aplink jį įrašas „SIGILLUM MAGNUM UNIVERSITATIS LITUANIAE ◦1922◦“. Nėra nurodyta nei antspaudo eskizo autoriaus, nei raižytojo inicialų. Vytauto Didžiojo universiteto spaudo autorius – dailininkas, Kauno meno mokyklos dėstytojas Adomas Varnas. Spaudo kompozicija panaši į Lietuvos universiteto antspaudo, tik vietoj Vyčio įkomponuotas stilizuotas Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas.

Vytautas pradėjo naudoti naująjį majestotinį antspaudą apie 1407 m. Karališko tipo (nors ir naudojant kunigaikštiškas insignijas) majestotinis antspaudas buvo simbolinė suverenaus valdovo manifestacija, kurią išreiškė antspaude pavaizduotas monarcho soste sėdintis asmuo. Tai vienintelis išlikęs tikras, autentiškas Vytauto portretas.

SPECTRUM 2015/2

universiteto muziejuje

Ø – 73 mm, h – 20 mm. Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto spaudų dydis ir diametras identiški.

Vytauto Didžiojo universiteto spaudas

Lietuvos universitetui suteikus Vytauto Didžiojo vardą, iškilo naujo antspaudo poreikis. Vytauto Didžiojo majestotinio antspaudo pasirinkimas buvo didelė naujojo universiteto antspaudo kūrėjų sėkmė. Matyti, kad majestotinio antspaudo originalas pasirodė naujojo antspaudo kūrėjams nepakankamai „didingas“, todėl atsirado detalių iš vėlesnių Vytauto portretų. Spaude valdovo figūra, sostas, drabužiai stilizuoti, nutolę nuo originalo. Voluinės kryžius, Trakų pėstininkas ir Kijevo lokys – dingę. O pats valdovas – nei mažo ūgio, nei lieknos figūros, kaip jis vaizduojamas originale. Aplink jį įrašas „VYTAUTI+MAGNI+UNIVERSITATIS+SIG ILLUM+MAGNUM+CAUNAE“. Apačioje – Gedimino stulpai.

Ant spaudo šono išgraviruoti autoriaus ir graverio inicialai: „VARNAS DELT. KAUNAS 1931 EM LINDAUER SCUPT PARIS“ (Piešė [A]. Varnas Kaune 1931 [m.] Raižė Em. Lindauer [Edmond-EmileLindauer] Paryžiuje).

Antra didelė spaudo autorių sėkmė – graverio pasirinkimas. Emilis Lindaueris (1869–1942) buvo garsaus Paryžiaus graverio Emilio Perino (d‘Émile Perrin) mokinys, sukūręs „Piastrų“ monetas prancūzų Indokinijai ir Lindauerio tipo franko monetas, naudotas Prancūzijoje 1914–1946 m. Medinė rankena neišlikusi: spaudo reverso pusėje matyti jos tvirtinimo žymės. Plienas, SPECTRUM 2015/2

Artūro Bartelio satyrinių piešinių albumai i Labai reti yra ir Vilniaus universiteto muziejuje saugomi du XIX a. vidurio grafikos albumai – dailininko Artūro Bartelio karikatūrų ciklai su tekstu: „Pan Eugeniusz“ („Ponas Eugenijus“) ir „Pan Atanazy Skorupa człowiek postępowy“ („Ponas Atanazas Skorupa – pažangus žmogus“).

Grafikas Artūras Bartelis gimė 1818 m. Vilniuje, dailės dalykų mokėsi Peterburge ir Paryžiuje. Baigęs studijas, gyveno Lietuvoje, dirbo grafo Mykolo Tiškevičiaus Astravo (Biržų majoratas) dvaro valdytoju. Dalyvavo 1863 m. sukilime Biržų apskrityje, o numalšinus sukilimą buvo priverstas persikelti į Varšuvą, vėliau gyveno Krokuvoje. Dirbo žurnalisto darbą. Labiausiai žinomas kaip karikatūrininkas. Mirė 1885 m.

Krokuvoje.

Originali A. Bartelio pavardės transkripcija – Bartels arba Barthels (tai vokiška pavardė, šios giminės šaknis galima aptikti Pomeranijoje).

Lietuviškoje terminijoje kartais sakoma Bartelsas, o meiliai skamban-

„Pan Atanazy Skorupa człowiek postępowy“ („Ponas Atanazas Skorupa – pažangus žmogus“). Albumo viršelis

35

paveldas

Iliustracija: „Ponas Eugenijus“ ir dėdė

tis Bartelis galbūt yra šio asmens globėjų – grafų Tiškevičių „produktas“. Bent jau Mykolas Tiškevičius į savo Biržų dvaro valdytoją kreipdavosi „Kochany Bartelku“.

A. Bartelis – vienas populiariausių Lietuvos dailininkų XIX a. viduryje – piešė valstiečius, žydus, valkatas, moteris ir kareivius, tačiau pagrindinis jo „arkliukas“ buvo aristokratai. Jis pats buvo kilęs iš šio luomo (manoma, kad buvo nesantuokinis kunigaikščio Leono Jeronimo Radvilos sūnus). Bajorus ir didikus jis ypač aštriai ir kibiai ironizavo. Būtent „šlėktiškoji“ Lenki-

jos ir Lietuvos visuomenė, gyvenusi buvusios Abiejų Tautų Respublikos prisiminimų ir modernių iššūkių kontekste, užfiksuota „auksinėje“ A. Bartelio serijoje, kurią Paryžiuje „Vilniaus albume“ (6 serija) 1858 m. išspausdino Jonas Kazimieras Vilčinskis.

Iš įspūdingo „Papročių eskizų“ („Szkice obyczajowe“) trilogijos ciklo „Poną Atanazą Skorupą – pažangų žmogų“ A. Bartelis dedikavo Mykolui Tiškevičiui, o „Poną Eugenijų“ – Marijai Radvilaitei Tiškevičienei.

Vilniaus universiteto muziejui trūksta trečiosios dalies: „Lapogrosze“ („Skatikgau-

džiai“). Pirmame albume pasakojama apie poną Atanazą, kuris buvo kilęs iš kuklių bajorų šeimos, tačiau nusprendė esąs pažangus ir sugrįžęs iš užsienio šalių ėmė reformuoti jam paliktą tėvų ūkį. Virėją ir kamerdinerį parsivežė iš Prancūzijos, arklides perleido anglui, sodą ir ūkį patikėjo vokiečiui, garsaus vokiečių agronomo Albrechto Tėro (Thaer) mokiniui, o iš tikrųjų – nusigyvenusiam muilo virėjui iš Ščecino, galų gale nugriovė gimtuosius namus ir pasistatė itališko stiliaus rūmus. Ėmėsi begalės „pažangių projektų“, juos visus puolė įgyvendinti vienu metu, kol paskendo skolose ir dėl kraičio, be meilės, vedė. Žmona Rožė viską grąžino į senas vėžes – užsiėmė žemdirbyste ir tuo, ką iki šiol dirbo Atanazo protėviai, tačiau, neturėdama ką mylėti, mylėjo tik pinigus, o Atanazas liko jos išlaikytiniu.

Kitame satyrinio pobūdžio albume kalbama apie poną Eugenijų, vieną garsiausių Varšuvos vakarėlių liūtų, kuris pralošęs visą savo turtą ir sulaukęs teismo vykdytojo (komornik sądowy) prisiminė, kad kažkur Lietuvoje gyvena gerbiamas dėdė (motinos brolis). Patekęs į lietuviško kaimo aplinką jis nori nenori turi atsisakyti savo ankstesnių įpročių ir pats tampa geru ūkininku, veda iš išskaičiavimo, susilaukia trijų vaikų, priauga svorio ir kalba apie alaus akcizus vietoj tuščių plepalų. Iliustracijose taikliai charakterizuojami veikėjai, nevengiama satyros, trumpais epizodais rutuliojamas siužetinis pasakojimas.

Išskirtinė albumo puošmena – grakščios, lengvos ir išraiškingos vienos iš geriausių pasaulyje litografijos dirbtuvių – firmos „Lemercier“ meistrų litografijos.

E. Kurausko fotokopijos

„Pan Eugeniusz“ („Ponas Eugenijus“). Albumo viršelis

36

Iliustracija: „Tėvų gimtasis namas“ ir naujasis itališkas „Palazzo“ su „kūdra be žuvų“ kiekvieną pavasarį SPECTRUM 2015/2

svečiai

Karaliskojo vizito akimirkos

S

palio 7–8 d. Vilniaus universitete lankėsi Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Karališkoji pora į Vilniaus universitetą sugrįžo po 23 metų. „Dėmesys mūsų Alma Mater rodo universiteto svarbą tiek Lietuvoje, tiek visame regione. Didžiuojamės stipriu Švedijos instituto premija įvertintu Skandinavistikos centru, padėjusiu pamatą šios krypties studijoms Lietuvoje“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Pirmąją vizito dieną karališkoji pora lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, dalyvavo Švedijos instituto ir Lietuvos neįgaliųjų forumo surengtos fotografijų parodos „AccessAbility“ atidaryme.

Antrąją dieną karalienė Silvija Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje susitiko su rektoriumi prof. A. Žukausku ir Skandinavistikos centro dėstytojais, neformaliai pabendravo su devyniomis Vilniaus ir Klaipėdos universitetų studentėmis ir Skandinavistikos centro įkūrėja doc. Ērika Sausverde.

Jos Didenybė Šv. Jonų bažnyčioje klausėsi jos garbei atliekamos Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“.

Pirmą kartą Vilniaus universitete Švedijos monarchai lankėsi 1992 m. spalio viduryje.

Tąkart jie apžiūrėjo Martyno Mažvydo „Katekizmą“, su Švedija susijusias senoviškas knygas, aplankė tuometę Skandinavistikos katedrą, pasirašė garbės svečių knygoje. „Spectrum“ inform.

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

SPECTRUM 2015/2

37

laiko pėdsakais

Svajone – karunuoti musu Alma Mater Stovėdami priešais centrinius Vilniaus universiteto rūmus Bibliotekos kieme ir pakėlę galvas šiandien matome vieną senosios universiteto observatorijos bokštą – rytinį. Dailininko Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) litografijoje (Philippe Benoit. Generalgubernatūros rūmai ir astronomijos observatorija Vilniuje) aiškiai matyti du bokštai. Nors antrojo bokšto nėra, bet idėja jį atstatyti – gyva.

E. Kurausko nuotr.

Nijolė Bulotaitė

U

niversiteto observatorijos įkūrėjas Tomas Žebrauskas suplanavo puošnų dvibokštį pastatą. Projektas su dviem bokštais gerai matyti ir observatorijos fundatorės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės portrete, nutapytame Ignoto Egenfelderio.

1753 m. buvo įkurta astronomijos observatorija. Ant jėzuitų laikais statyto pastato užstatyta Baltoji salė ir du bokštai. Abu bokštai nukentėjo per 1876 m. gaisrą, bet po jo išliko ir buvo sutvarkytas tik vienas – rytinis.

38

1985 m. parengtas projektas restauruoti Vilniaus universiteto bibliotekos Baltąją salę ir observatorijos rytinį bokštą pagal išlikusią ir archyvuose surinktą medžiagą. Baltoji salė restauruota, atstatytas iš dalies nugriautas rytinis bokštas, o vakarinis liko tik senuose planuose ir graviūrose.

Jau kurį laiką sklandė kalbos apie siūlymus atstatyti antrąjį senosios Vilniaus universiteto observatorijos bokštą. Vienas aktyviausių šios idėjos rėmėjų – ilgametis Alytaus ekspe-

rimentinio namų statybos kombinato direktorius Vladas Steponavičius, neseniai atšventęs devyniasdešimtmetį. Jis dirbo tvarkant ir restauruojant Prezidento rūmus S. Daukanto aikštėje, bendradarbiavo su Panevėžio statybos trestu. Tuomet per 14 mėnesių labai susitelkus pavyko rūmus sutvarkyti. Archeologinių tyrimų darbai buvo atliekami net trimis pamainomis.

V. Steponavičius prisiminė, kad rengiantis Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui jam SPECTRUM 2015/2

skambino tuometinis universiteto rektorius profesorius Jonas Kubilius – prireikė konsultacijos norint perdažyti universiteto pastatus jugoslaviškais dažais. V. Steponavičius, apžiūrėjęs rūmus, pasiūlė pirma pasirūpinti stogais. Tada jis ir atkreipė dėmesį į išlikusį observatorijos bokšto pamatą – būtent to bokšto, kuris sudegė 1876 m. Jau tada jis siūlė atstatyti bokštą, bet J. Kubilius pasakė, kad ir taip neramu, neaišku, ar galės atšvęsti jubiliejų, ir nenori erzinti sovietinės valdžios.

Tais laikais norint išlikti reikėjo diplomatijos.

Bėgo laikas, į V. Steponavičių pagalbos tvarkant pastatus kreipėsi kitas rektorius – profesorius Rolandas Pavilionis. Tuomet buvo tariamasi ir su Prezidentu Algirdu Brazausku, kurį V. Steponavičius gerai pažinojo.

Pasinaudodamas draugiškais santykiais, jis vėl pasiūlė atstatyti bokštą, bet dėl planuojamų Prezidento rūmų restauravimo darbų A. Brazauskas to daryti nebenorėjo, vengdamas galimų kaltinimų dėl per didelių užmojų. Tuo metu dar buvo tvarkomi ir Signatarų namai, Valdovų rūmai. V. Steponavičius pri-

Stanislovas Januškevičius. Astronomijos observatorija. Vilniaus universitetas Nuotr. iš VU bibliotekos fondų

siminė, kad R. Pavilionis jam yra sakęs, jog jis ir su skulptoriumi Stanislovu Kuzma kalbėjęs. S. Kuzma ir skulptorius Vytautas Navickas buvo sutikę parengti projektą. Bet sumanymo nepavyko įgyvendinti. „Mano pagrindinis tikslas – atstatyti bokštą. Tai stiprybės, vienybės simbolis. Padarykime tai, atstatykime bokštą. Atstatytos Katedros skulptūros, baigiami atstatyti Valdovų rūmai.

Uždėkime karūną ir Alma Mater, papuoškime ją valstybės ženklais. Prašau Dievo pagalbos. Be bokšto pastatas tarsi kreivas, griūva visa kompozicija. Tarsi paukštis be vieno sparno“, – kreipiasi į visus V. Steponavičius.

Padaręs aprašą, surinkęs ikonografinę medžiagą, V. Steponavičius išsiuntinėjo tai visiems galimiems rėmėjams, taip pat ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentės spaudos atstovė pranešė, kad ji žiūri į atstatymą labai palankiai.

V. Steponavičius yra kalbėjęs apie bokšto atstatymą su premjerais A. Butkevičiumi, G. Kirkilu, europarlamentaru J. Paleckiu, Seimo nare profesore A. Pavilioniene. Jis guodžiasi, kad valdžios keičiasi, o bokšto taip ir nepavyksta atstatyti, nors projektui nereikia daug lėšų.

Bokšto atstatymo idėja vis atgyja ir atgyja. Universiteto iniciatyva 1990 m., vadovaujant R. Pavilioniui, gautas užsakymas parengti pastogės ir vakarinio bokšto atkūrimo darbus, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. Architektas, paminklotvarkos ekspertas Antanas Gvildys sako: „Pasikeitė projektavimo ir restauravimo taisyklės, todėl projektas turėtų būti rengiamas iš naujo, svarstoma su specialistais ir visuomene, ar atkurti tokį, koks buvo, ar tokį, kaip rytinis, kurį projektavo architektas T. Žebrauskas. Gal universitetui reiktų pratęsti muziejinę funkIgnotas Egenfelderis. Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės portretas Nuotr. iš VU arch.

SPECTRUM 2015/2

39

laiko pėdsakais ciją įsisavinant pastogės erdves. Manau, bokštą reikėtų atstatyti dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, būtų atkurta tūrinė erdvinė universiteto rūmų struktūra. Tai universiteto vizitinė kortelė. Kitas dalykas, kad universiteto observatorija su sale ir bokštais savo puošnumu, reikšme nenusileido panašiems kitų universitetų objektams tuometinėje Europoje. Tuo tik parodytume, koks Vilniaus universitetas senas, puošnus, ir tarsi užbaigtume visą S. Daukanto ir universiteto aikščių tūrinę erdvinę struktūrą.“ Vilniaus universiteto Plėtros direkcijos projektų vadovas Algimantas Lipinaitis, didelis šio bokšto atstatymo entuziastas, daug prisidėjęs prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės restauravimo iniciatyvos, patikino, kad

bokšto atstatymas neturėtų būti nei sudėtingas, nei brangus projektas, juolab kad Vilniaus universitetas turi didelę patirtį renovuojant, konservuojant ir atnaujinant architektūrinio ansamblio objektus (varpinės renovacija ir pritaikymas turizmo reikmėms, bibliotekos renovacijos projektai). „Pats universitetas nebūtų pajėgus finansuoti tokio objekto. Daugiau pastangų reiktų gauti ir užsitikrinti finansavimą“, – tvirtina A. Lipinaitis. Įdomu, koks dabar būtų visuomenės požiūris į bokšto atstatymą? Juk žmonės į visus naujus projektus linkę žiūrėti labai kritiškai. „Reikia manyti, kad būtų įvairių nuomonių – palankių ir nepalankių, bet manau, kad dominuotų palanki nuomonė. Jei atidžiau

pažvelgtume į mūsų senojo ansamblio vaizdą, be abejonės, pamatytume, kad kažko čia trūksta. Žmonės tiesiog įprato nematyti to, ko nėra, bet atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad įėjimas deformuotas“, – įsitikinęs didelę patirtį turintis projektų vadovas A. Lipinaitis.

V. Steponavičiaus kreipimasis, noras ir viltys kelia pagarbą. Ar yra šansų, kad jis sulauks projekto įgyvendinimo? „Kalbant apie Vladą Steponavičių, tai didelė moralinė parama objektui, bet pradžių pradžia buvo Rolando Pavilionio idėja. Šių dviejų žmonių vardai man įprasmina šį projektą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad ir dabartinė universiteto vadovybė jį palaikys ir parems“, – sako A. Lipinaitis.

J. K. Vilčinskio (1806–1885) litografija. Philippe Benoit. Generalgubernatūros rūmai ir astronomijos observatorija Vilniuje Nuotr. iš VU bibliotekos fondų

40

SPECTRUM 2015/2

atsako ekspertai

Kodel naikinama Palmyra?

Nuo gegužės mėnesio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie pavojų senovinio Palmyros miesto išlikimui, o paskui – vaizdai, kaip Islamo valstybės kariai sprogdina šventyklas. Sirijoje, oazėje į šiaurės rytus nuo Damasko dykumos esantis Palmyros miestas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tai vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių antikos miestų. Žinoma, istorinių vertybių naikinimas neprilygsta žmogaus gyvybės atėmimui, bet, matyt, tokios akcijos turi simbolinę reikšmę, kurią norisi suprasti.

Tad kodėl Islamo valstybė naikina vertingą istorinį paveldą, griauna žymiąsias Palmyros šventyklas, kurias pamatyti svajoja daugelis pasaulio turistų, istorikų, archeologų?

Atsako Maritana Larbi, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja.

SPECTRUM 2015/2

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Kodėl Islamo valstybės akcijos nukreiptos į senovės vertybes?

Tai vienas iš teroro būdų, kurį jie puikiai išmano ir naudoja norėdami įžeisti Vakarų pasaulį, parodyti jo bejėgiškumą. Prisiminkime, kaip 2001 m. Talibano kariai sunaikino Bamijano Budos monumentus Afganistane ir kokį rezonansą tai sukėlė Vakarų pasaulyje. Norėdami efektyviau pasiekti savo tikslą, jie naudoja informacines technologijas, filmuoja viską – net egzekucijas. Ne visi meno objektai naikinami, nes iš to galima ir pasipelnyti. Smulkesnius objektus, kurie lengvai transportuojami, jie parduoda juodojoje rinkoje

41

atsako ekspertai

Nuotraukose – Palmyros miesto vaizdai

ir perka ginklus. Pagrindinis klausimas yra tokių naikinimo akcijų legitimacija, kurios ieškoma islamo etikos kontekste.

Kova su politeizmu / klaidatikyste, taigi ir ikonoklazmas yra vienas iš pagrindinių iššūkių musulmonams nuo pat islamo atsiradimo, ir nesvarbu, ar tai ideologinė, ar fizinė kova. Islamo valstybė, 2014 m. paskelbusi save kalifatu ir taip demonstruodama savo hegemonines ambicijas, prisistato kaip tikrųjų islamo vertybių atkūrėja. Pranašo Mahometo laikai jiems yra visuomeninės ir politinės santvarkos idealas, kurio bandoma siekti. Mahometo biografijoje minimi istoriniai įvykiai, kai 630 m. užkariavęs Meką jis liepė sunaikinti Kabos šventykloje esančius pagonių stabus, taip pat stabus kituose kaimyniniuose miestuose. Akivaizdu, kad Islamo valstybės atstovai seka pranašo pavyzdžiu.

Mahometo gyvenimas (suna) ilgainiui įgijo šventumo statusą, o islamo teologijoje ir teisėje visais laikais vyko diskusija, ar pranašo Mahometo suną savo reikšme galima prilyginti Koranui, kuris yra Dievo žodis par excellence ir aukščiausioji etinė

42

bei teisinė instancija, ir koks hierarchinis santykis tarp šių dviejų pagrindinių šaltinių.

Ar, be Mahometo, islamo istorijoje dar buvo tokių laikotarpių, kai naikintos svetimos istorinės vertybės?

Pranašo Mahometo veiksmus sunku interpretuoti, neatsižvelgiant į istorines aplinkybes. Jis kovojo su savo politeistiniais gentainiais. Galima teigti, kad tada tai buvo būtinybė. Šiuolaikiniai islamistiniai judėjimai nesigilina į anų laikų įvykių interpretacijas istoriniame kontekste, o viską perima pažodžiui, net neabejodami jų teisėtumu. Būtų klaidinga teigti, kad toks požiūris į kitų kultūrų, kitų religijų vertybes vyravo visais laikais. Islamo kultūra nėra statiška, priklauso nuo socialinių, ekonominių bei politinių aplinkybių.

Islamas yra labai įvairus, vienoks Arabijos pusiasalyje, kitoks Turkijoje ar Irane, o dar kitoks Indonezijoje.

Atsiradęs islamas sparčiai plito. Per pirmąjį šimtmetį užkariauta teritorija plėtėsi nuo Kinijos rytuose iki Pirėnų pusiasalio

vakaruose. Pirmosios islamiškosios Umajadų dinastijos (661–680) politinis ir kultūrinis centras įsikūrė Artimuosiuose Rytuose, Damaske. Užkariaudami svetimas kultūras ir atrasdami ten esančias vertybes jie nieko negriovė, nei Petros, nei Palmyros, nei kitų miestų. Įvertinę svetimų kultūrų technologinius bei dvasinius pasiekimus juos adaptavo savojoje vardan islamo. Kaip pavyzdį galima paminėti Damaske išlikusią Umajadų mečetę (706), kurios sienos išklotos puikia bizantiško stiliaus mozaika, o pastato planas primena krikščioniškųjų bazilikų. Šį pastatą kalifui al-Walidui (705–715) kūrė iš priešiškos Bizantijos pakviesti meistrai. Jordanijoje esančios įžymios kitų Umajadų kalifų dykumų pilys ir pirčių kompleksai, kurių interjeras neretai buvo išpuoštas erotinėmis moterų statulomis, mozaikomis arba freskomis, byloja apie šių valdovų helenistinį požiūrį į pasaulietinį gyvenimą.

Kita vertus, VIII a. pradžioje užkariavę Vidurinę Aziją musulmonai buvo šokiruoti radę budistinę ikonografiją, kuri nesuderinama su musulmonų religine SPECTRUM 2015/2

etika. Šis paveldas tame regione beveik neišlikęs. Noriu paminėti vieną iš ryškiausių pavyzdžių islamo istorijoje – Mogolų imperijos valdovo Akbaro Didžiojo (1556–1605) pastangas tolygiai integruoti induistus ir musulmonus į visuomeninį ir politinį savo valstybės gyvenimą. Jis žengė radikalų žingsnį – įkūrė sinkretinę religiją din-i ilahi, kurioje susipynė iš pirmo žvilgsnio visai nesuderinamos islamo ir induistų religijos etinės vertybės. Iš jų pagrindinė – universalioji religinė taika.

Taigi svetimų vertybių naikinimas vardan ideologijos nėra būtinybė, tai daugiau susiję su atskiromis istorinėmis asmenybėmis ir aplinkybėmis. Islamui kaip religinei sistemai tai svetima.

Kaip mes, krikščioniškojo pasaulio atstovai, turėtume reaguoti?

Pasyviai stebėti, kas vyksta Irake ir Sirijoje, manau, nepriimtina. Nesu politologė, tad sunku atsakyti, kokių konkrečių veiksmų turėtume imtis. Manau, kad politikai turi ieškoti priemonių sustabdyti šį procesą. Visai tikėtina, kad po kurio laiko Artimuosiuose Rytuose turėsime dar vieną į Saudo Arabiją panašią valstybę, kuri, kaip žinome, nepaisant aukšto ekonominio ir technologinio lygio, turi esminių problemų žmogaus teisių srityje.

Vakarų analitikai Islamo valstybės įkūrimą prilygina XVIII a. Saudo Arabijoje kilusiam vahabitų judėjimui, iš kurio atsirado moderni Saudo Arabijos valstybė.

Islamo valstybės politiniai veiksmai ir ideologija atspindi anų laikų agresyvią vahabitų politiką ir bekompromisį elgesį su tais, kurie nepritarė jų islamo religijos suvokimui. Kalbant apie šventų vietų griovimą reikėtų prisiminti pranašo Mahometo kapo sunaikinimo planus Medinoje, mieste, kuriame jis palaidotas. Ortodoksinis sunitinis islamas, šiuo atveju vahabizmas, draudžia piligrimystę prie kapų, tai prilyginama stabmeldystei. O šiitai puoselėja piligrimystę, jiems šventųjų kapų lankymas yra prievolė. Šiuo metu pranašo Mahometo kapas yra aštrių diskusijų židinys pačiame islamo viduje.

Jeigu jau keliamas klausimas apie pranašo Mahometo kapo statusą, tai ką kalbėti apie Palmyros pagoniškas šventyklas? Šių šventyklų naikinimą islamistai interpretuoja kaip džihadą, tai yra pastangas eiti Dievo keliu. Sunaikinęs tai, kas buvo sukurta prieš islamą, vadinamuoju džahiSPECTRUM 2015/2

lijos – nežinojimo ir barbarizmo laikotarpiu, gausi tik pliusus (hasanat) anapilyje.

O mąstyti, ar šie paminklai vėliau galėtų atnešti kokią ekonominę naudą, neverta, nes atlygis po mirties yra vertingesnis nei visos šio pasaulio gėrybės.

Kaip į tai reaguoja kitų islamo šalių vadovai, politikai, žmonės?

Galiu tik dar kartą pabrėžti, kad islamas yra labai įvairus. Be abejo, tokios naikinimo akcijos kelia pasipiktinimą daugeliui musulmonų. Kaip pavyzdį galiu pateikti Kaire įkurtą teisinę-teologinę islamiškąją instituciją dar al-ifta, vieną iš vyraujančių teologinių autoritetų islamo pasaulyje.

Savo tinklalapyje ji smerkia šių šventyklų naikinimą, apeliuodama į tai, kad šis paveldas yra arabiškosios tapatybės dalis, ir įspėja dėl tolimesnių tokio pobūdžio nusikaltimų.

Maritana Larbi – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja, Bonos universitete studijavusi islamistiką, sociologiją, edukologiją ir arabų kalbą. Orientalistikos centre ji dėsto islamo kultūros istoriją, islamo meną, islamo teisę, koranistiką ir rašo disertaciją apie vieno X a. islamo teisininko etinį veikalą, domisi islamo etika. www.freeimages.com nuotraukos

Parengė Nijolė Bulotaitė

43

atsako ekspertai

Lietuviu sneka zengia i elektronine erdve „Kalba, kuri nepasklis elektroninėje erdvėje, greitai taps nevartojama.“ David Brooks („Microsoft“)

Nuo šiol su kompiuteriais galime bendrauti ir lietuviškai. Pirmieji ledai šia linkme jau pralaužti. Kaipgi pavyko prakalbinti kompiuterį, kad jis prabiltų mūsų kalba? Kokie procesai vyksta, kai žmogus kalbasi su elektroniniais įrenginiais? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys. Dar 1968 m. laikraštyje „Tiesa“ jis išpranašavo, kad 2017 m. vietoj laikrodžių turėsime „informerius“, kurie į mūsų užklausas atsakinės „žodžiu, raštu arba vaizdais“. Dabar tokius darbus daro išmanieji telefonai, o eilėje laukia išmanieji laikrodžiai...

V. Jadzgevičiaus nuotr.

„Žmonės, kaip ir visi gyvūnai, siekdami išgyventi, išlikti, būti sotūs, saugūs, galintys pratęsti savo giminę, gyventi geriau, maloniau, patogiau, nuo neatmenamų laikų telkėsi į būrius, grupes, bendruomenes. Norint sustiprinti būriuose susitelkusių žmonių galią ir komfortą, reikėjo užtikrinti glaudžią, operatyvią, patogią, taupią jos narių sąveiką, padedančią netrukdomai veikti įvairiausiose situacijose. Gyvendami oro erdvėje šiam tikslui žmonės sukūrė patogų ir galingą bendravimo įrankį – šneką“, – aiškina profesorius. Šnekėdami žmonės gali bendrauti, keistis informacija – perduoti ir gauti ne tik paprastas mintis, nurodymus, komandas, bet ir sudėtingas mintis, žinias, perduoti savo nuotaikas, jausmus, girdėti, ar su savais, ar su svetimais bendrauja. Žinias galima perduoti ir šnabždant – taip, kad aplinkiniai negirdėtų. Šnekėdami žmonės gali bendrauti šviesoje, tamsoje, būdami greta, už kelių ar kelių dešimčių metrų, net ir vienas kito ne-

44

matydami, netrukdydami dirbti atliekamą darbą. Prof. L. Telksnys pabrėžia, kad šneka, galinga ir patogi bendravimo priemonė, veikia tiktai oro erdvėje. „Ieškodami naujų būdų tapti dar galingesniais, konkurencingesniais, tobulindami savo veiklą, žmonės sukūrė kompiuterius, informacijos apdorojimo, perdirbimo, kaupimo, saugojimo, sklaidos įrankius. Atsirado įvairios paskirties išmanieji prietaisai, išmanieji daiktai, robotai. Dėl sparčios elektronikos ir informacijos apdorojimo priemonių ir metodų pažangos kompiuteriai mažėja, tampa patogesni, taigi jų galimybės panašėja į žmonių. Tačiau jas reikia geriau panaudoti“, – svarsto pašnekovas.

Anot jo, verta kompiuterius padaryti geresniais pagalbininkais, partneriais, naujo tipo darbuotojais, nes jie yra kruopštūs, kantrūs, darbštūs, greiti, nepavargstantys, nestreikuojantys (kol kas). Išmokius kompiuterius, sumaniuosius prietaisus, robotus bendrauti

šnekant, darbas su jais taptų ir našesnis, ir patogesnis.

Kad žmonių bendruomenės gretas papildytų nauji nariai – kompiuteriai, išmanieji telefonai, kompiuterizuoti prietaisai, su kuriais bendrautume, dirbtume šnekėdami lietuviškai, reikia, kad mūsų informatikai ir filologai papildomai padirbėtų.

1 pav. schema rodo, kad šnekantysis turi pajėgti generuoti, sukurti, sintezuoti pašnekovui šnekos signalus, nešančius siunčiamąją mintį, o klausantysis – gebėti atsiųstuosius, girdimus, siunčiamąją mintį nešančius šnekos signalus atpažinti ir paversti juos priimamąja mintimi. Bendraujant su kompiuteriais vyksta panašūs procesai, kaip ir žmonėms šnekantis vieniems su kitais (2 pav.).

Matematikos ir informatikos instituto profesorius sako, kad, norint tokius procesus panaudoti, reikia išmokyti kompiuterius atpažinti priimamus šnekos signalus ir sintezuoti siunčiamus šnekos signalus. Kitaip tariant, SPECTRUM 2015/2

kompiuteriuose suformuluotus atsakymus, užrašytus elektroniniais kodais, pateikti žmonėms suprantamais šnekos garsais.

Sprendžiant šnekos atpažinimo problemą, susiduriama su didžiule sakomų žodžių garsų įvairove, kurią galima aprašyti tik kaip atsitiktinių įvykių aibę: „Net ir tada, kai tas pats žmogus taria tą patį žodį, šnekos padargai kiekvieną kartą sujuda kiek kitaip. Todėl šneką generuojančių padargų judesių sekų sukelti garsai, vaizduojantys tą pačią žodžio reikšmę, skiriasi, skamba kiek kitaip.“ Pašnekovas priduria, kad įvairovė dar labiau išauga tada, kai šneka skirtingi, įvairaus amžiaus ar įvairios būsenos žmonės, nes tas pats žodis, ištartas pailsėjus ar pavargus, esant geros nuotaikos ar supykus, skamba skirtingai. „Įvairiose patalpose, ramioje ar triukšmingoje aplinkoje žodžiai skamba skirtingai. Lietuvių šnekos atpažintuvai turi atskirti dar ir tvirtapradės ar tvirtagalės priegaidžių garsus, pavyzdžiui, šáuk ir šaũk“, – mūsų kalbos ypatumus apibūdina prof. L. Telksnys.

Siekiant atpažinti šnekos signalus, naudojama nestacionarių atsitiktinių procesų teorija. Deja, ji nepajėgia reikiamu tikslumu atspindėti visų lietuvių šnekos signalų

subtilybių. Tenka papildomai pasitelkti informaciją, glūdinčią įvairaus amžiaus žmonių įvairiomis sąlygomis užrašytuose ir tam tikru būdu aprašytuose – fonemizuotuose – lietuvių šnekos žodžių masyvuose, sukauptuose lietuvių šnekos duomenų saugyklose – garsynuose. „Tačiau ir to nepakanka.

Lietuvių kalba, jos struktū2 pav. Žmogaus pasišnekėjimo su kompiuteriu proceso ra yra labai lanksti, speci- schema finė, sudėtinga. Jai netinka kitų kalbų žodžių tvarkos sakiniuose dėsningumai.

Sukelia problemų ir priegaidės. Sudėtinga Smarkiai sumažinti šiuos trūkumus gasurinkti pakankamą lietuvių šnekos žodžių lima pasitelkus lietuvių kalbotyros žinias: ir jų galimų variantų skaičių, būtiną patirašytinės ir sakytinės kalbos dėsningumus, kimam situacijos statistiniam aprašymui. lietuvių šnekos fonetikos, morfologijos, Žodžių ir galimų jų variantų yra labai daug. prozodijos, sintaksės, semantikos žinias.

Pavyzdžiui, anglų kalboje iš žodžio write Tik svarbu filologų žinias aprašyti taip, šaknies galima sudaryti 7 vedinius, žodžių kad jomis būtų galima pasinaudoti kuriant formas, o mūsų kalboje iš žodžio rašyti šakompiuterių programinę įrangą. knies galima padaryti 1265 vedinius“, – esPasak pašnekovo, kad kompiuteriai šneminius lietuvių kalbos skirtumus nuo kitų kėtų lietuviškai, reikia turėti priemones, kukalbų pabrėžia profesorius. rios kompiuteriuose esančią elektroniniais kodais užrašytą informaciją, duomenis, skaitytų raiškiu balsu, pasirinktu tembru, nurodytu tempu. Tam pirmiausia reikia šnekos garsų abėcėlės – fonemų. Jų lietuvių filologai siūlo naudoti apie šimtą. Šnekos garsams sintezuoti, generuoti naudojami patyrusių diktorių švaria standartine kalba tariami garsai. Diktoriai perskaito tekstą balsu, jis įrašomas. Paskui fonetikai sukarpo įrašus į fonemas, apibrėžia jų ryšius su teksto rašto ženklais. Šnekos sintezatoriaus programinė įranga sujungia fonemas į žodžius taip, kad būtų girdima kompiuterio taisyklingai balsu skaitoma šneka, nebūtų fonemų sandūrose galinčių atsirasti ausiai nemalonių triukšmų.

Profesorius reziumuoja, kad, sulydžius informatikų ir lietuvių filologų žinias, pa1 pav. Šnekančiojo minčių perdavimo klausančiajam proceso schema. tirtį, sukaupus pakankamą kiekį šnekos Šnekantysis sumąsto savo smegenyse siunčiamąją mintį (1), kurią nori perduoti klausančiapavyzdžių ir pasitelkus modernių inforjam. Šnekančiojo smegenų minties kodatorius (2) mintis paverčia kalbos kodais, smegenų macinių technologijų jėgą, lietuvių šnekos neurosignalų generatorius (3) juos paverčia signalais, šie ir valdo žmogaus šnekos padargus – perkėlimo į elektroninę erdvę problemos balso trakto elementus: judina liežuvį (4), praveria, priveria lūpas (5), burnos ertmę (6), nosies ertmę (7), virpina balso stygas, tiekia orą iš plaučių. Visi šie šnekos padargų mikrogali būti sėkmingai išspręstos. Jeigu ir toliau judesiai sukelia oro, kuriame gyvename, virpesius (10), sklindančius nuo kalbančiojo į visas eisime tokiu keliu, kuriuo pradėjome, lietupuses ir net aplenkiančius kelyje pasitaikančias kliūtis. Šnekos padargų sukelti oro virpesiai vių kalba kartu su kitomis pasaulio kalbo(10) patenka per klausančiojo ausį į baziliarinę membraną (11), kuri skleidžia šneką atspinmis klestės elektroninėje terpėje. dinčius neurosignalus, o šie, patekę į minties kodatorius (12), paverčiami šnekos kodais, kuriuos apdorojusios smegenys suformuoja klausytojo priimamąją mintį (13).

SPECTRUM 2015/2

Parengė Agnė Grinevičiūtė

45

naujos knygos LITERATŪROS MOKSLAS

Algimantas Radzevičius Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. I t. Bendrumai ir skirtingumai

binis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos. Sud. Meilutė Ramonienė.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

ISTORIJA

Monografijoje europinė literatūros istorijos traktuotė pagal atskiras kultūros epochas ir jų menines kryptis konkrečiai ir argumentuotai pritaikoma palyginti jaunai ir neturtingai lietuvių literatūrai, siekiant praskleisti bendrų estetinių Europos kultūros istorijos procesų savitą tautinę raišką, šiuo atveju – Naujųjų amžių pradžios literatūroje, kone ištisai poezijoje.

Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė

Istorijoje ir auditorijoje. Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Trečioji Filologijos fakulteto rengiamos ir leidžiamos serijos „Mintis ir atmintis“ knyga, kurią sudaro niekur iki šiol neskelbti humanitarinių mokslų daktarės P. Česnulevičiūtės (1925–2011) grožiniai ir memuariniai tekstai, jos sesers ir buvusių studentų atsiminimai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę veiklą apibūdinantys straipsniai. Sud. Viktorija Daujotytė, Kęstutis Urba.

KALBOTYRA

Oleg Poljakov The Marvel of Indo-European Cultures and Languages Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Knyga skiriama visiems, besidomintiems senųjų indoeuropiečių kalbų kilme. Pagrindinis knygos tikslas – pristatyti šias kalbas plačiame jų vartotojų istorijos ir kultūros kontekste, atskleisti šių kalbų ryšius su kitomis senosiomis pasaulio kalbomis ir kultūromis.

Emigrantai: kalba ir tapatybė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kal-

46

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Straipsnių rinkinyje Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, kiek teisės formavimo ir funkcionavimo bei kodifikavimo tradicijos LDK problemas, teisės vaidmenį įvairiose bajoriškosios visuomenės gyvenimo srityse, taip pat santykiuose su Lenkijos Karalyste ir Abiejų Tautų Respublikos epochoje. Sud. Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė.

Tomas Čelkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Knygoje nagrinėjama XIV– XVI a. LDK teritorijos sienų su gretimomis šalimis samprata, delimitacinių procesų raida ir intensyvumas. Aiškinamos XIV–XVI a. šaltiniuose aptinkamos „sienos“ ir „ženklo“ sąvokos. Tiriama XIV–XVI a. LDK ir Vokiečių ordino sienų raida, nagrinėjamos LDK sienų su rusėniškomis kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe, su Mazovija ir Lenkija problemos.

Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje

Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2015

Knygoje pirmą kartą lietuvių kalba pateikiamos įvairių šalių tyrinėtojų įžvalgos apie dar ir dabar gyvą istoriją, kurios suvokimas padeda geriau suprasti lietuvių ir Lietuvos kaimynų (baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių) mąstymą bei jų elgsenos motyvus. Tai daroma ne analizuojant šiuolaikinę politinę situaciją, bet tiriant atminties kultūros elementus, veikiančius įvairių tautų tapatybes.

FILOSOFIJA

Tomas Akvinietis Filosofijos traktatų rinktinė Vilnius, „Margi raštai“, 2015

Rinktinėje pirmą kartą lietuvių kalba spausdinami viduramžių scholastinės filosofijos klasiko Tomo Akviniečio (1225–1274) reikšmingiausi filosofiniai traktatai: „Apie esinį ir esmę“, „Apie pasaulio amžinumą“, „Apie valdžią“, „Apie ateities spėjimą“, „Apie angelus, arba Apie atskirtąsias substancijas“ ir kt. Vertė Romanas Plečkaitis.

Jean-Jacques Rousseau Visuomenės sutartis

Vilnius, „Vaga“, 2015

Veikale (1762) tyrinėjama žmogaus laisvių ir pančių problema, visuomenės ir individo, valdžios ir piliečių sąveikos; kalbama apie demokratiją, kuri pakitus ir išaugus visuomenėms nebegali būti tiesioginė ir kurios, sudarę vadinamąją visuomenės sutartį, kartu su kai kuriomis asmeninėmis laisvėmis atsisakome mainais į saugesnį ir ramesnį gyvenimą. Vertė Feliksas Mackus.

PSICHOLOGIJA, SOCIOLOGIJA

Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos / Family change in times of the de-bordering of Europe and global mobility: resources, processes and practices

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Kolektyvinėje straipsnių rinktinėje analizuojami globalios migracijos nulemti šeiminiai pokyčiai. Taikydamas tris teorines perspektyvas – kartų solidarumo, šeiminių praktikų ir simbolinės sąveikos, tarptautinis autorių kolektyvas aptaria šeiminius resursus, praktikas ir procesus. Sud. Irena Juozeliūnienė ir Julie Seymour.

Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai

Vilnius, „Eugrimas“, 2015

Kompleksine studija siekta pažvelgti į socialinių transformacijų ir individo asmeSPECTRUM 2015/1

ninio patyrimo sąsajas, nustatyti, kaip radikalūs socialiniai pokyčiai paveikė konkrečių žmonių gyvenimus. Siekiant pamatyti bendrą psichologinės savijautos ir socialinių transformacijų vaizdą, atlikta trijų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų imties (600 žmonių) apklausa.

Sud. Danutė Gailienė.

neskelbti sovietinės valdžios dokumentai – partinių dokumentų kopijos apie situaciją sovietinėje Lietuvoje ir Pabaltijyje, sovietinio „generalgubernatoriaus“ – LKP CK antrojo sekretoriaus Valerijaus Charazovo užrašai ir interviu su buvusiais nomenklatūros veikėjais. Sud. Saulius Grybkauskas.

POLITIKOS MOKSLAI

EKONOMIKA, FINANSAI

Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014

Rasa Subačienė, Ramunė Budrionytė, Irma Kamarauskienė ir kt.

Apskaitos ir audito pagrindai

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Kolektyvinę monografiją sudaro 15 skyrių, kurių autoriai – Lietuvos užsienio politikos tyrėjai ir ekspertai. Čia siūlomi skirtingi būdai konceptualizuoti Lietuvos užsienio politikos pokyčius (ar jų nebuvimą) nuo įstojimo į ES ir NATO iki 2014 m. Sud. Dovilė Jakniūnaitė.

Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos

Vilnius, „Aukso žuvys“, 2015

Knygoje skaitytojai ras dvidešimt penkis įtraukiančius pasakojimus – gyvenimo istorijas žmonių, sovietmečiu gyvenusių kitokį gyvenimą nei didžioji ano meto visuomenės dalis. Tai pasakojimai amžininkų, neįsitekusių nykioje, absurdo ir melo pritvinkusioje sovietinėje kasdienybėje. Sud. Ainė Ramonaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Valdemaras Klumbys.

Arvydas Anušauskas KGB. Visiškai slaptai

Vilnius, „Versus aureus“, 2015

Kokios buvo realios okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 m. veikusio KGB galimybės, ką ir kaip jis galėjo sekti, kokias technines priemones slapta naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms ir ką dar slepia Baltijos šalyse išlikę nesunaikinti KGB archyvai – ieškokite atsakymų šioje knygoje.

Lietuviškoji nomenklatūra 1956–1990 metais: tarp sovietinės sistemos ir neformalių praktikų

Vilnius, „Aukso žuvys“, 2015

Knyga atskleidžia sovietinės valdžios užkulisius, joje publikuojami dar niekur SPECTRUM 2015/1

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Vadovėlyje pateikiami pagrindiniai apskaitos informacijos formavimo principai, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos metodai; atskleidžiama Lietuvos mokesčių sistema, nagrinėjami pagrindinių mokesčių mokėtojai, jų apmokestinimo objektas, tarifai, mokesčių ėmimo būdai; analizuojamas audito atsiradimas, jo rūšys, reglamentavimas, pagrindinės audito koncepcijos ir jo procesas.

Birutė Galinienė Turto ir verslo vertinimo sistemos transformacijos

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje apibendrinta ir kritiškai įvertinta per 20 metų susiformavusi turto ir verslo vertinimo sistema, pačios vertintojų bendruomenės branda, naujų vertybių ir prioritetų atsiradimas, sklaida ir įgyvendinimas, sistemos transformavimo galimybės, kryptys ir įveikiamos ar neįveikiamos kliūtys. Daug dėmesio skiriama Lietuvos teisinės bazės sąsajai su tarptautine ir ES teisinėmis sistemomis.

Lina Mikalonienė Uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės ir jų gynimo būdai

Vilnius, Registrų centras, 2015

Monografijoje nagrinėjama mokios UAB akcininko teisių ir įstatymais numatytų teisminių jo teisių gynybos būdų tema civilinės materialiosios teisės požiūriu: įvertinami UAB teisinės formos ypatumai, akcininko vaidmens samprata ir civilinių teisinių

santykių, susiklostančių tarp akcininko ir bendrovės, pobūdis, atskirai aptariamos svarbiausios UAB akcininko teisės ir jų gynimo būdai.

TEISĖ

Liudvika Meškauskaitė Teisė į privatų gyvenimą Vilnius, Registrų centras, 2015

Knygos autorės tikslas – remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencija atskleisti daugialypės, nuolat besiplėtojančios teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinį, apžvelgti iki šiol mažiau tyrinėtus probleminius šios konstitucinės teisės aspektus ir sritis, aptikti teorines bei praktines problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdų.

Rimantas Daujotas Tarptautinė investicijų teisė ir arbitražas

Vilnius, „Eugrimas“, 2015

Knygoje analizuojami pagrindiniai tarptautinės investicijų teisės principai ir jų taikymo praktika, aptariamos investicinio arbitražo teisinės problemos ir pagrindinės bylos. Ši knyga pirmiausia skiriama teisininkams praktikams, bet gali būti naudinga ir studijuojantiems tarptautinę teisę, besidomintiems tarptautiniais ginčais, tarptautiniais investiciniais projektais, tarptautine prekyba ir tarptautine ekonomine teise.

MEDICINA

Balys Dainys, Danutė Jonušienė Urologo užrašai Vilnius, „Tyto alba“, 2015

Gydytojas prof. B. Dainys dalijasi profesine patirtimi, pataria, kaip išvengti urologinių ligų, kaip jas atitolinti, atpažinti, o susirgus – pasveikti. Iš jo pokalbių su žurnaliste D. Jonušiene sužinosite, kaip gydyti erekcijos sutrikimus, prostatos ir lytiškai plintančias ligas. Šioje knygoje rašoma apie vyrų nevaisingumo priežastis, prostatos vėžį, testosteroną ir hormonų audras, šlapimo takų ir šlapimo pūslės ligas, klimaksą ir andropauzę.

47

naujos knygos

kitame numeryje skaitykite:

Jonas Petras Jankauskas Sveikos gyvensenos pagrindai

Dr. Regina Juodkaitė

Monografijoje pirmą kartą šalyje kompleksiškai analizuojamas sveikos gyvensenos reiškinys, jo specifika, komponentai, vertybės, pavojai, praradimai, požiūrių kaita, jų įvairovė, sėkmių ir nesėkmių priežastys per visą žmogaus gyvenimą. Aptariami ir sveikatai pražūtingi reiškiniai.

Sigita Glaveckaitė, Janina Tutkuvienė, Aleksandras Laucevičius Taikomoji širdies ir stambiųjų kraujagyslių anatomija

Vaistažolių sodo gimimas

R. Juodkaitės nuotr.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Rausvažiedė ežuolė (Echinaceae purpurea)

Prof. Albinas Kuncevičius, Justina Kozakaitė

Vilnius, „Vaistų žinios“, 2015

Klinikinė pulmonologija

Vilnius, „Vaistų žinios“, 2015

IV papildytas leidimas, kurį rengė VU Medicinos fakulteto ir VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojai ir mokslininkai. Pateikiamos naujausios žinios apie plaučių ligų priežastis, pasireiškimą, diagnostiką, gydymą ir prevenciją. Knyga gausiai iliustruota, joje daugiau kaip 1200 originalių krūtinės ląstos rentgenogramų, kompiuterinių tomogramų, bronchoskopinio, makroskopinio, mikroskopinio tyrimo vaizdų. Sud. Edvardas Danila.

E. Kurausko nuotr.

Šioje knygoje aprašomi pagrindiniai širdies ir stambiųjų kraujagyslių anatomijos ypatumai, kuriuos verta žinoti klinikinę kardiologiją praktikuojančiam gydytojui. Kiekvienas skyrius sudarytas iš anatomijos aprašymo ir su šia anatomija susijusių svarbiausių klinikinių aspektų.

Unitų bažnyčios mumijos ir kiti atradimai Doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė Geografinė vaizduotė

INFORMATIKA

Dalia Krikščiūnienė, Virgilijus Sakalauskas Intelektiniai modeliai marketingo sistemose Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Šioje monografijoje autoriai apžvelgė, susistemino ir įvertino mokslinėje literatūroje nagrinėjamus marketingo informacijos sistemos (MIS) klausimus, aprašė naujus MIS analizės ir kūrimo metodus. Knygoje analizuojama, kaip galima naudoti intelektinius metodus MIS kūrimo problemoms spręsti, įvertinti tokio naudojimo pranašumai, trūkumai ir kylančios problemos.

P. Bruegelio paveikslas www.wga.hu

Doc. Jurgita Verbickienė Kur ir kaip XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno žydai D. Strukovas. Drujos miesto vaizdas VUB Rankraščių skyriaus nuotr.

v

v

K R Y Z I A Z O D I S Atsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę – spalvotuose langeliuose perskaitysite kryžiažodžio atsakymą. Jį siųskite spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingai išsprendę bus apdovanoti VU suvenyrais.

1. Harmonija. 2. Akacija arba ... 3. Gluosnio ar karklo pumpuras. 4. Miškinė katė. 5. Indonezijos kavos rūšis. 6. Uždaras dviračių takas.

7. Gabalėlis, truputis, dalelė. 8. Gyvulio snukis. 9. Vienas garsiausių Danijos kurortų.

10. Iš baltų ir juodų sluoksnelių susidaręs agatas.

11. Ispaniškosios koridos „giminaitė“ Lietuvoje.

12. Rudeninė arba ankstyva žieminė Lietuvoje išvesta obuolių veislė. 13. Akrobatinis triukas.

14. Šulinio kartis vandeniui traukti su kibiru.

15. Plokščio ritinio pavidalo žiedynas. 16. Pylė.

17. Sulenktas tešlos blynas su įdaru. 18. Sūriau-

sias Žemės ežeras. 19. Visos medžio šakos.

20. T. Dreizerio (Dreiser) kūrinys. 21. Vaiskus gipsas, naudojamas įvairiems poreikiams. 22. Kultūrinis prieskoninis, techninis augalas. 23. Brangiausias pasaulyje fotoaparatas. 24. Simbolinis apskritimo formos piešinys. 25. Vynas su prieskoniais ir vaistiniais augalais. 26. Pempė. 27. Lietuvių kunigaikštis, po krikšto gavęs Kazimiero vardą.

28. Lietuvos popierinis pinigas 1919–1922 m.

29. Plikasėklių augalų dauginimosi organas.

30. Derlius. 31. Judrios citoplazmos ataugos.

32. Pilkšvas, gelsvas ar rusvas grybas, augantis grupėmis po kelis ant negyvos lapuočių medienos. 33. Dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas bažnytiniams reikalams spręsti.

34. Visuomeninė aviacijos sporto organizacija. 35. Energingas šokis, atsiradimo pradžioje draustas įstatymais. 36. Nedidelis oranžinės spalvos vaisius, dažniausiai valgomas šviežias. 37. Grįžimas. 38. Didžiosios raidės.

39. Tapyba vaško dažais. 40. Daugiametis augalas, negarinantis vandens. 41. Gandrų išskridimo šventė arba šv. ... 42. XVI a. baltasis auksas.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame numeryje, atsakymai: 1. Stekas. 2. Krisas. 3. Sturys.

4. Masminas. 5. Dundulis.

6. Karbamidas. 7. Akrilas.

8. Alyva. 9. Lankstas.

10. Anšlagas. 11. Amija.

12. Trinyčiai. 13. Perlitas.

14. Miokardas. 15. Ambona.

16. Letena. 17. Tabaskas.

18. Kriauklas. 19. Vigna.

20. Arborio. 21. Patąsa.

22. Kryžius. 23. Banionis.

24. Tapinas. 25. Flagmanas.

26. Lamėstas. 27. Tiksis.

28. Skulptūra. 29. Sašė.

30. Sindikatas. 31. Eskarpas.

32. Tokajus. 33. Bokseris.

34. Každailis. 35. Matrona.

36. Padėtis. 37. Diptikas.

38. Akmenslydis. 39. Bengalija.

40. Voveraitė. 41. Melchioras.

42. Žiobris. 43. Klementinas.

44. Gonys. 45. Dribsniai.

46. Drėgmė.

Pažymėtuose langeliuose: Trys dalykai yra nesugrąžinami: laikas, žodis, galimybė.

Sudarė Vida Lapinskaitė

www.hanes-shop.lt