Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 1 by Vilniaus universitetas

ISSN 1822-0347

SPECTRUM VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNAL AS

1/2004

Ðviesa prieð vëþá Lietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje Kodël siaurëja Palangos paplûdimiai

Ridikëlius greitai auginsime kosmose Rektoriaus skeptro istorija

Ðis „Spectrum Spectrum Spectrum“ numeris skiriamas Vilniaus universiteto 425-eriø metø jubiliejui SPECTRUM Vilniaus universiteto þurnalas

Mieli skaitytojai,

2004 RUGSËJIS Nr. 1

Jûsø rankose – pirmasis naujo Vilniaus universiteto þurnalo numeris, skirtas Almae Matris jubiliejui. Mûsø tikslas – parodyti visuomenei, kà veikia Vilniaus universitete dirbantys mokslininkai, tyrinëtojai, studentai; supaþindinti su naujausiais ir ádomiausiais jø pasiekimais. Norime atskleisti platø Universiteto veiklos spektrà, praverti kiekvienos laboratorijos, auditorijos duris, patraukliai ir ádomiai papasakoti visuomenei, kuo gyvena ir kuo didþiuojasi Universiteto bendruomenë.

Leidëjas Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Redakcija Nijolë Bulotaitë Donatas Bagdonas Liana Binkauskienë Indrë Dalia Klimkaitë Ona Mackonytë Fotografas Leonardas Smilgevièius Dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas Adresas SPECTRUM, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Faksas (8~5) 2687096 Dël reklamos þurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino „Sapnø sala“ Tiraþas 1000 egz. ISSN 1822-0347

„Spectrum“ redakcija Dëkojame Prof. Eugenijai Ulèinaitei uþ pasiûlytà pavadinimà þurnalui, UAB „Vilbra“ uþ kokybiškas fotomedþiagas ir paslaugas. C

Þurnalo rëmëjai:

www.ric.lt

VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2004 Platinant ðio leidinio informacijà nuoroda á SPECTRUM bûtina

Turinys VU 425

Vilniaus universitetas vakar vakar,, ðiandien ir rytoj ...............................................

Paveldas

Rektoriaus sk eptro istorija ........................................................................... 6 skeptro Vilniaus universiteto regalijos ..................................................................... 9 Pro XVIII amþiaus teleskopà þiûrësime á XXI amþiaus dangø ..................... 12 Varyje áamþinta Universiteto istorija ........................................................... 16 Tyrinëjimai

Ðviesa prieð vëþá .......................................................................................... UNESCO remiamas VU PPavyzdinis avyzdinis mokslo centras ðvenèia penk eriø metø sukaktá .................................................................... penkeriø Kodël siaurëja PPalangos alangos paplûdimiai .......................................................... Ridikëlius greitai auginsime kosmose ........................................................ Epochinës reikðmës atradimas: „lietuviø bëgimas“ Þalgirio mûðyje – klaidinantis manevras ..................... Napoleono kariø paslaptis ..........................................................................

9 18 21 22 25 27 30

Lietuva ir pasaulis

Pasaulis kalba lietuviškai ...........................................................................

Þvilgsnis

Lietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje ..............................................

Alumnai

Chemikas, susiþavëjæs filosofija ..................................................................

Knygos

Jubiliejiniai VU leidiniai Serija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“ ........................................... 38

Akademinës istorijos

Ið Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniø. ................................................. 41

Perspektyva

VU botanikos sodas taps reprezentaciniu .................................................... 42

VU 425

Vilniaus universitetas vakar, šiandien ir rytoj Vilniaus universitetas nuo ákûrimo nuëjo ilgà ir garbingà kelià. Šiemet seniausia ir didþiausia ðalies aukðtoji mokykla ðvenèia jubiliejø – 425-eriø metø sukaktá. Tai ne tik proga atsinaujinti, bet ir galimybë apþvelgti ir ávertinti nuveiktus darbus, pamàstyti, kas esame, kur einame. Iðkilmiø iðvakarëse „SpecKÀ trum“ kalbina VU rektoriø akad. Benediktà JUOD JUODKÀ KÀ, VU SeIB IL SKÁ PÐIB IBIL ILSKÁ SKÁ, VU Istorijos nato pirmininkà prof. Vygintà Broniø PÐ fakulteto Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros vedëjà LA USKÀ ir buvusá ilgametá (1958–1991) VU prof. Alfredà BUMB BUMBLA LAUSKÀ rektoriø akad. Jonà KUBILIØ, kuriam vadovaujant Vilniaus universitetas ðventë 400 metø jubiliejø.

Akad. Benediktas JUODKA: „Sieksime, kad Vilniaus universitetas ir toliau bûtø geriausias“ Ðiais metais Vilniaus universitetas gyvena jubiliejaus nuotaikomis ir rûpesèiais. Visus metus vyksta ávairûs renginiai, skirti VU 425osioms ákûrimo metinëms: mokslinës konferencijos, seminarai, meno, kultûros, sporto renginiai. Dþiaugiamës ir didþiuojamës Saulëtekyje atidarytu nauju ir moderniu VU Karjeros centru, biblioteka ir skaitykla, aptarnaujanèiomis trijø fakultetø skaitytojus; rekonstruotose patalpose ásikûrë VU Tarptautinio verslo mokykla, renovuojamos senøjø rûmø patalpos: Teatro ir Senato salës; rudená ákurtuves senamiestyje restauruotose patalpose ðvæs Filosofijos fakulteto studentai ir dëstytojai. Dþiaugiamës bendradarbiavimu su Vilniaus

miesto savivaldybe ir verslininkais – bendromis pastangomis jau ávykdyta nemaþai brangiø projektø – specialiai iðkilmëms pagaminta rektoriaus skeptro kopija (skeptro originalas, manoma, saugomas Rusi joje, Ermitaþe), senøjø rûmø koridoriuje ðalia Maþosios aulos bus eksponuojami bronziniai Universiteto profesoriø biustai, restauruotas Stepono Batoro universiteto Senato stalas ir këdës, ðalia restauruoto Filosofijos fakulteto sutvarkyta Universiteto gatvë bei Istorijos fakulteto M. Daukðos kiemas. Jubiliejui skirta ir leidiniø serija; jà pradëjo P. Rabikausko knyga „Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai“. Minëtini ir kiti leidiniai: albumas „Vilniaus universitetas fotografijose“, parengtas kartu su Torunës M. Koperniko universitetu, „Vilniaus universiteto istorija 1579– 2004“, „Academia et Universitas Vilnensis“ (VU steigimo dokumen-

tai), „Vilniaus jëzuitø kolegijos dienoraðtis nuo 1710 iki 1723 metø rugsëjo imtinai“, A. Bohatkevièiaus „Veikalas apie visuotinæ bibliografijà“ ir kt. Rugsëjo mënesá Vilniaus universitete ðurmuliuos pagrindiniai renginiai, skirti jubiliejui: tarptautinë mokslinë konferencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis“, iðkilminga jubiliejaus ceremonija GRATULAMUR, Lietuvos dailës muziejuje bus atidaryta paroda „Vilniaus universitetui – 425“. Iðkilmes vainikuos studentø organizuojamas koncertas Vingio parke. Ruoðiantis jubiliejaus iðkilmëms nesustoja ir kasdienis Universiteto gyvenimas. Dþiaugiamës, kad jau ne pirmus metus VU yra populiariausia Lietuvos aukðtoji mokykla – jos studentais siekia tapti beveik treèdalis visø stojanèiøjø á Lietuvos aukðtàsias

glø kalba, siekti, kad kuo daugiau dëstytojø bûtø pasirengæ dëstyti ðia kalba. Labai norëtøsi, kad jubiliejiniais metais Universitete jaustøsi ðventë. Tam skiriamos visø dirbanèiøjø pastangos. Taèiau suprantama, kad reikalingas ir deramas valdþios dëmesys Vilniaus universitetui, kaip ypatingai ðalies istorijai, mokslui ir kultûrai nusipelniusiai institucijai. Vilniaus universitetas per ðimtmeèius buvo mokslo ir kultûros centras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Ið Universiteto sklindanèios mokslo idëjos turi bûti girdimos ir pripaþástamos visame pasaulyje.

Profesorius habil. dr. Vygintas Bronius PÐIBILSKIS: „Jaunuomenë mus vertina ir pripaþásta“

mokyklas. Mums ir toliau reikia stengtis iðlaikyti prestiþà ir siekti, kad Vilniaus universitetas bûtø geriausias, stengtis sëkmingai konkuruoti su kitais universitetais. O tam vien garbingos istorijos nepakanka. Reikia daug padirbëti gerinant studijø kokybæ: atnaujinti laboratorijas, bibliotekas, kelti dëstytojø kvalifikacijà, gerinti studentø buitá. Pastarojoje srityje jau nemaþai padaryta, taèiau buitiniø problemø Universitetas be valstybinës bendrabuèiø renovacijos programos nepajëgs iðspræsti. Mokslas visais laikais buvo Universiteto prioritetas. Per ðimtmeèius Alma Mater patyrë daug ávairiø sukrëtimø, bûta nuopuolio ir pakilimo metø, bet visais laikais dirbo aukðto lygio mokslininkai ið daugelio pasaulio ðaliø. Ðiandien mes pagrástai galime didþiuotis savo mokslininkais, kuriø vardai ir mokslo pasiekimai yra þinomi ne tik Lie-

tuvoje, bet ir visame pasaulyje, o mokslo rodikliai ir produkcija aukðtai vertinama ir uþ ðalies ribø. Tai Universitetui naudinga ir finansine prasme. Mûsø ateities uþdavinys – sukurti ir iðlaikyti Universitete europinio lygio mokslà. Gyvenimas ir patirtis padiktavo taisyklæ: „Be gero mokslo nebus ir gerø studijø“. Mokslas ir studijos turi nuolat viena kità papildyti, bûti greta. Jubiliejiniais metais Vilniaus universitetas tapo pirmuoju ðalies universitetu, kartu su Europos universitetø asociacija pagal jos sukurtà metodikà iðanalizavæs savo veiklos efektyvumà. Savianalizës rezultatai padës tobulinti Universiteto veiklà, klos pamatus strateginiam VU planui. Šiandien Universitetui svarbu bûti patraukliu ne tik Lietuvos studentams, bet ir studentams ið Europos ðaliø. Mûsø uþdavinys – parengti kuo daugiau studijø programø an-

Vilniaus universiteto 425-øjø metiniø jubiliejus – graþi ir dþiaugsminga ðventë Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai. Kartu tai ir galimybë ávertinti, kas mes esame, kà pasiekëme, kaip dirbame; pagaliau ir puiki proga susitelkti (bei proga pasigraþinti ir paieðkoti tam lëðø). Universiteto 400-øjø metiniø minëjimas buvo visos tautos ðventë. Per keletà deðimtmeèiø, kurie nuo tada praëjo, Universiteto vaidmuo nesumaþëjo. Dabar tauta turi daugybæ kitø ðvenèiø ir galbût taip gausiai nedalyvaus mûsø jubiliejiniuose renginiuose. Bet tai nereiðkia, kad VU prarado savo prasmæ ir reikðmæ. Pasikeitë þmoniø gyvenimo kokybë, interesai. Apie Universiteto populiarumà ir prestiþà sprendþiame pagal norinèiøjø jame studijuoti poreikius – ðiemet kas treèias, norintis tapti studentu, pirmuoju pageidavimu áraðë VU. Jaunuomenë mus vertina ir pripaþásta. Tà patá galima pasakyti ir apie Lietuvos verslininkus, kurie labai atidþiai þvelgia á mûsø Universitetà, savo personalà stengiasi sudaryti ið

VU 425 jautësi jaunimo pakilimas – studentai Didþiajame kieme po grindiná ðliauþiojo keliais ir valë akmenis. Sunku iðvardyti visus tuomet atliktus darbus. Pirmà kartà per ilgaamþæ istorijà buvo kapitaliðkai suremontuoti ir iðpuoðti Universiteto Centriniai rûmai, sutvarkyti kiemai, Didþiajame kieme po arkadomis atsirado memorialas, granito plokðtëse áamþinti þymiausi praeities profesoriai ir auklëtiniai. Atidengtos trys jau XVII a. uþteptos freskos. Filologijos fakultete atsirado lietuviø raðtijos pradininkø biustø galerija, V. Truðys mozaikose pavaizdavo lietuviðkàjá olimpà, R. Gibavièius sukûrë Mûzø prieangá, vëliau – raðytojø portretus. V. Valius iðpuoðë K. Donelaièio skaityklà, P. Repðys nutapë freskas lietuviø folkloro temomis. Universiteto knygynas papuoðtas originalia A. Kmieliausko freska Universiteto istorijos tema. Ypaè daug padaryta atstatant ir iðpuoðiant Ðv. Jonø baþnyèià. Joje bareljefuose áamþintas S. Daukanto ir K. Sirvydo atminimas. Pasirûpinta ir jubiliejiniais leidiniais bei jubiliejaus áamþinimu dailës kûriniuose. Rûpëjo kuo plaèiau iðpopuliarinti Univermûsø absolventø. Universiteto ateitá matau prasmingà ir labai dþiugià. Per visà istorijà Universitetas sutapo su Lietuva, iðgyveno tà patá, kà ir Lietuva. Lietuvos ateitis, man rodos, šviesi, o Universitetas – jos šviesulys.

Prof. Jonas KUBILIUS: „VU 400 metø jubiliejus buvo visos tautos ðventë“ Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejus buvo þymiausias iki Atgimimo metø tautinis lietuviø renginys. Tai buvo ir Universiteto, ir tautos ðventë, kokios Lietuva dar nebuvo maèiusi. Visas Universiteto kolektyvas buvo susivienijæs ir nusiteikæs bendram tikslui – parengti rimtà sukakties minëjimà, ir parengti já taip, kad tai bûtø visos Lietuvos tautinë ðventë. Mus palaikë Lietuvos ðviesuomenë ir visuomenës dauguma. Be abejo, reikëjo ir valdþios pritarimo, ir daug diplomatijos. Buvo sudarytas valstybinis jubiliejinis komitetas, á darbà ásitraukë visas Universiteto kolektyvas. Ypaè didelis

sitetà. Pagal savo formalius rodiklius VU áëjo á pirmàjá sàjungos universitetø deðimtukà. Buvo surengtos mokslo dienos ne tik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø. Buvo dar daug jubiliejiniø renginiø – koncertø, priëmimø, konferencijø. Viskas vyko lietuviø kalba. Dràsiai galima sakyti, kad ta ðventë labai sustiprino Universiteto autoritetà. Ðventës atbalsiai plaèiai pasklido po pasaulá. Praëjo dvideðimt penkeri metai nuo tø neuþmirðtamø dienø. Universitetas ðvenèia svarbià 425 metø sukaktá jau laisvoje Lietuvoje. Tikiu, kad ði ðventë prasmingai paþymës naujà etapà ilgaamþëje jo istorijoje.

Prof. Alfredas BUMBLAUSKAS:

„Universitetas sëkmingai derina praeitá su dabartimi“ Istorikams labai lengva ávertinti Vilniaus universiteto reikðmæ – tai Universitetas su didþiuliu paveldo klodu. Tai vienas ið Lietuvos kultûros fenomenø, kuris atskirais laikotarpiais formavo pagrindinæ ðalies kultûros dalá. Kita vertus, ypaè sudëtinga ávertinti dabartiná, postmodernø Universitetà visuomenës ir kultûros kontekste, nes ðiuolaikinë visuomenë nori bûti kuo pragmatiðkesnë, ir jai labiau rûpi Universiteto branda, jo atvirumas ðiuolaikiniam mokslui, kultûrai, visuomenës poreikiams. Ðiuo poþiûriu istorikø vertinimas yra komplikuotas. Jeigu Universitetas gyventø tiktai praeitimi, jis bûtø Universitetas pensininkas, neturëtø ateities vizijos. Gyvenimas praeitimi nëra ðiuolaikiðkumo poþymis. Kultûros paveldo „prakalbinimas“ ir suaktualinimas yra kitas dalykas. Ðia prasme að matau sëkmingus mûsø Universiteto bandymus suderinti tà praeities linijà su dabartimi. Turime materialøjá senojo Universiteto paveldà. Tai biblioteka, senieji rinkiniai, rankraðèiai, J. Lelevelio iðskirtinës kartografinës kolekcijos. Antras

dalykas – pastatai. Ðiandien Lietuva nieko geresnio nesugalvojo (manau, kad teisingai sugalvojo), kaip Briuselyje Europos makete pristatyti Vilniaus universitetà – tai yra labai graþu ir netikëtai iðmintinga. XVII a. Europos universitetai plëtojosi moderniøjø laikø empiriniø mokslø plëtros dvasia. Jëzuitø universitetas (XVII–XVIII a.) buvo geras vidutinio lygio europinis Universitetas. Labai ryðkus Universiteto pakilimas ávyko XVIII–XIX a. sandûroje. Martyno Poèobuto dëka Vilniaus universiteto observatorija uþëmë pirmaujanèias pozicijas astronomijos moksluose. Vilniaus universitetas nuo ákûrimo buvo europinio universitetinio tinklo forpostu. Tai buvo toliausiai á Rytus nutolæs Europos universitetas. Taigi nuo XVI a. II pusës iki XVIII a. vidurio mûsø Universiteto vaidmuo buvo bûtent toks. Man, kaip istorikui, to pakanka. Man pakanka, kad (iki Maskvos universiteto ákûrimo) universiteto praeitis garbinga. O kas ið dabarties taps dëmesio verta istori-

ja, pasakys jau kitos istorikø kartos. Á klausimà, ar vertas istorikø dëmesio paskutinis Universiteto deðimtmetis, istorikai paprastai nenori atsakyti. Tik ið laiko perspektyvos gali ávertinti, ar mokslo pasiekimai yra deramai vertinami dabar. Labai daþnai istorikas sutrinka vertindamas mokslo istorijà. Norint deramai ávertinti mokslo pasiekimus, reikia turëti specifiniø mokslo þiniø. Mes kartais nesugebame ávertinti, kurie ið prieð 200–300 metø buvusiø ávykiø yra svarbûs grynai mokslo istorijos poþiûriu, o kà jau kalbëti apie naujàjà ðiø dienø istorijà. Jei kalbësime ið spekuliatyvesnio taðko (bendrasis vaidmuo kultûroje), tai að manau ir viliuosi, kad VU – ne tik didþiausia biudþetinë organizacija Lietuvoje, bet ir reikðmingiausia kultûros institucija.

Parengë Liana BINKAUSKIENË

Minëdami Universiteto jubiliejø galësime pasigërëti senojo Vilniaus universiteto rektoriaus skeptro kopija, kurià buvo nutarta pagaminti specialiai iðkilmëms.

Rektoriaus skeptro istorija Nijolë BULOTAITË

paveldas Rektoriaus skeptras – Universiteto valdþios ir autonomijos simbolis

ilniaus universiteto skeptras raðytiniuose ðaltiniuose minimas nuo XVII a. pradþios. Universitetas skeptro neteko XIX a., carinei administracijai uþdarius Universitetà. Susigràþinti ðià regalijà buvo mëginama atkûrus Universitetà, Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ (1918–1925 m.), taip pat rengiantis Universiteto 400 metø jubiliejui 1979 m. ir vëliau. Ðámet Universitetas ðvenèia 425 metø sukaktá ir, nesitikint greitu laiku atgauti skeptro originalo, buvo nuspræsta jubiliejaus iðkilmëms pagaminti senojo skeptro kopijà. Jos gamybà finansuoja akcinë bendrovë „Vilniaus vingis“, kurios vadovas – Vilniaus universiteto Tarybos narys.

minti, savininkas Antanas Vaièekauskas pasakojo, kad, kai prieð metus suþinojo apie ðá darbà, nesitikëjo, kad kopijos gamybai prireiks tiek laiko. Laimëjus konkursà ir gavus medþiagà pasirodë, kad reikia ne tik pagaminti, bet ir suprojektuoti

Skeptro kopijà pagaminti nelengva Yra iðlikæ keletas senojo Vilniaus universiteto skeptro atvaizdø ir apraðymø, taèiau jie nëra labai tikslûs. Seniausias skeptro atvaizdas – Vilniaus universiteto rektoriaus P. Skargos portrete, pieðtame XVII a. neþinomo tapytojo. Atkûrus Universitetà, 1919 m. buvo pagaminta medinë auksuota senojo rektoriaus skeptro faksimilë, kuri, deja, nebuvo labai tiksli kopija. Ði faksimilë saugoma Universiteto mokslo muziejuje, ásikûrusiame Ðv. Jonø baþnyèioje. Ten pat – Studentø kongregacijos, arba Ðv. Marijos Paguodos koplyèios freskos kupole – yra XVIII a. freska, kurioje virð rektoriaus galvos matyti angelo laikomas skeptras. Taigi skeptro gamybos konkursà laimëjusios firmos laukë tikrai nelengva uþduotis: prieð gaminant kopijà iðtirti turimà medþiagà, kad kopija maksimaliai atitiktø originalà. Firmos „Metalo forma“, laimëjusios konkursà skeptro kopijai paga-

skeptro kopi jà. Antanas Vaièekauskas iðnagrinëjo visus turimus skeptro atvaizdus, ieðkojo medþiagos ir tarësi su Mokslo muziejaus vedëju Vytautu Griciumi, ieðkojo analogø renesanso epochos dailës knygose. A. Jocherio XIX a. viduryje pavaizduotas skeptras nupie-

ðtas labai netiksliai, nes autorius nebuvo pieðëjas. Be to, viena detalë pieðinyje apversta. A. Vaièekauskas teigia, jog ádomiausia ir sudëtingiausia buvo árodyti, jog ant skeptro pavaizduotas Steponas Batoras, o ne Vytis, kaip iki ðiol buvo manoma. „Knygoje „Lietuva medaliuose“ labai daug Stepono Batoro atvaizdø. Man sukëlë átarimà kardas. Vyèio heraldikoje nuo pat viduramþiø yra kalavijas, o èia – kardas. Ðis ginklas atëjo ið rytø. Kardus naudojo vengrai, perëmæ juos ið turkø. Ant skeptro pavaizduota kepurë taip pat nebûdinga Lietuvai. Ir ðarvai vengriðki, kitokio tipo, vadinami vengerka, tarsi vëþio nareliai. S. Batoro ðarvai gerai matyti ir medalyje, iðleistame Polocko atgavimui 1579 m.“ Ir anksèiau buvo manoma, kad Vilniaus universitetui skeptrà turëjo padovanoti Steponas Batoras, steigëjas. Kai kurios skeptro detalës buvo atkurtos, nes buvo pamestos ar prarastos. Taip apatinëje dalyje atsirado data –1632 metai. Skeptro svoris – 1 kg 250 g, kaip buvo nurodyta aprašyme. Medþiaga – sidabras ir auksuotos detalës. A. Vaièekauskas papasakojo, jog renkant medþiagà apie skeptrà muziejaus vedëjas V. Gricius pasiûlë pagaminti ir rektoriaus þiedà, kuris nutapytas ir P. Skargos portrete. Þiede – lauro lapai ir herbas, antspaudo stilistika, mëlyna ir auksinë spalvos. Auksinio þiedo svoris 15–20 g. Firma „Metalo forma“ þiedà pagamino savo lëðomis Vilniaus universiteto jubiliejaus proga. Skeptras ir þiedas bus ádëti á àþuolinæ dëþæ. Firmos vadovas pasakojo, jog labiausiai trûko laiko: „Reikëtø dar bent pusës metø, jei norime skeptrà atkurti tiksliai pagal senàjà technologijà. Skeptras pagamintas ið 11 valcuotø ir lietø detaliø, kurios suvertos tarsi þiedai ant metalinio virbo. Projektà kûrë trys skulptoriai, skeptrà montavo keturi meistrai. Turëjome labai maþai laiko. Paskel-

paveldas bus konkurso sàlygas, dirbti liko vos 3–4 mënesiai.“ Dabar turime, tikëkimës, ganëtinai tikslià skeptro kopijà. O ar ámanoma tikëtis kada nors pamatyti ir jo originalà? Juk ádomu bûtø palyginti já su kopija. Firma „Metalo forma“ tikisi, kad originalas nuo kopijos neturëtø labai skirtis. Gal tik technologijos dabar tobulesnës, todël smulkias detales galima atkurti þymiai tiksliau.

Ar pamatysime skeptro originalà? Apie skeptro originalà paklaustas Istori jos fakulteto dekanas prof. Z. Butkus pasakojo: „Yra neabejotinø árodymø, kad skeptras yra Rusijoje, Ermitaþe. Tai árodo diplomatinio susiraðinëjimo dokumentai. Pagal 1920 metø liepos 12 d. taikos sutartá Sovietø Rusija ásipareigojo Lietuvai gràþinti kultûrines vertybes, bet su iðlygomis. Svarbiausia jø – galima gràþinti kultûrines vertybes tuo atveju, jei tai nepadarys þymios þalos Rusijos muziejams, archyvams.“ Pasak

dekano, kaip tik ði iðlyga ir leido vilkinti derybas, nevykdyti sutarties ir negràþinti vertybiø. Lietuvos valdþia dëjo nemaþa pastangø ir 1920 metais buvo sudaryta speciali komisi ja, pirmiausia, þinoma, Lietuvos Metrikai, bet kartu ir Universiteto skeptrui atgauti, nes tai Universiteto valdþios simbolis ir garbës bei autonomijos þenklas. Uþsienio reikalø liaudies komisariato kolegijos 1926 metø protokoluose ir raðtuose Lietuvos istorikai teigia aptikæ informacijos apie tai, kad skeptras buvo rastas. Raðte sovietø pasiuntiniui Lietuvoje 1926 metø sausio 25 d. nurodoma, jog nuspræsta negràþinti skeptro, bet jis rastas. Buvo patariama atidëlioti pokalbius. Motyvai politiniai – Rusija nesirengë gràþinti kultûros vertybiø. Prof. Z. Butkus teigia, jog jam pavyko padirbëti Rusi jos federacijos uþsienio politikos archyve ir gauti patikimø árodymø, dokumentø, kurie jokiu bûdu negali bûti falsifikuoti ir kurie liudija, kad skeptras buvo rastas, bet Lietuvai nutarta negràþinti dël ypatingos jo vertës ir dël sovietø politikos. Skeptras buvo labai vertinamas,

sovietø politinë valdþia organizavo ávairias protesto akcijas. Þymûs sovietø profesoriai, kultûros veikëjai turëjo raðyti laiðkus Uþsienio reikalø liaudies komisariatui, reikalaudami negràþinti Lietuvai skeptro. Ávertinti skeptrà turëjo Ermitaþas ir Ðvietimo reikalø liaudies komisariatas. Jie pateikë iðvadà, kad skeptras yra toks vertingas ir svarbus Rusijai, kad negalima jo gràþinti, nes suirs visa Ermitaþo kolekcija. Be to, jei skeptras bûsiàs gràþintas, gali pablogëti santykiai su Lenkija. Nors sovietai deklaratyviai skelbë, kad Vilnius priklauso Lietuvai, taèiau realiai padëti neketino. Daþniausiai Rusija þadëdavo gràþinti skeptrà, kai ko nors praðydavo.

Vilèiø dar yra Prof. Z. Butkus, paklaustas apie galimybæ pamatyti skeptrà parodoje Ermitaþe, teigë: „Ir dabar Rusijos diplomatijos pobûdis toks pat – uþsienio politikoje demokratijos nëra. Nemanau, kad Universiteto skeptras bus eksponuojamas Ermitaþe, nes, kiek þinau, oficiali pozicija tokia – jo ten nëra. Jei galima bûtø pateikti árodymø, manau, neigti skeptro buvimà nebebûtø prasmës. Gal dabar galima bûtø pradëti naujà derybø etapà. Vilèiø, kad skeptras bus gràþintas, dar yra.“ Kalbintas Lietuvos dailës muziejaus direktorius Rimantas Budrys pasidþiaugë, jog Universitetas turës skeptro kopijà. Jis teigë kalbëjæs su dabartiniu Ermitaþo direktoriumi Michailu Petrovskiu dël skeptro eksponavimo Vilniaus universiteto 425 metø jubiliejaus proga. Oficialiai nëra árodymø, kad skeptras tikrai Ermitaþe. Taèiau gal jis áraðytas kitu pavadinimu. Direktorius þadëjæs já informuoti, jei rasiàs skeptrà. Be to, Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, pasidarë þymiai sudëtingiau iðveþti eksponatus parodoms, reikalingi oficialûs leidimai. R. Budrys tikisi sulaukti atsakymo ir galbût eksponuoti skeptrà rugsëjo mënesá, ðvenèiant Universiteto jubiliejø.

paveldas

Vilniaus universiteto regalijos Vytautas GRICIUS

Vilniaus universiteto regalijos – skeptras, antspaudai, rektoriaus þiedas, togos – buvo naudojamos iškilmingomis progomis: pradedant ir uþbaigiant mokslo metus, ginant doktoratus, priimant Universitete karalius, per valstybines ir baþnytines šventes. Universiteto regalijos savo reikšme ir svarba prilygo karališkosioms.

Rektoriaus toga, skraistë, skeptras, biretas ir þiedas (ið rektoriaus Petro Skargos portreto)

Skeptras

ð Universiteto regali jø bene svarbiausias yra skeptras (gr. skeptron – „lazda“) – Universiteto teisiø ir laisviø, akademinës savivaldos ir rektoriaus valdþios simbolis. Tikriausiai jau karaliaus Stepono Batoro valdymo metais Vilniaus akademija turëjo skeptrà, be kurio sunku ásivaizduoti moksliniø laipsniø teikimo ceremonijà. Pirmieji Vilniaus akademi jos skeptro ikonografiniai atvaizdai – ið XVII–XVIII amþiø: skeptrà matome XVII a. tapytuose pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos portretuose, ðlovës geni jus já laiko virð Vilniaus universiteto rektoriaus Vladislovo Aleksandro Daukðos galvos XVIII a. Ðv. Mari jos Paguodos

koplyèioje (Ðv. Jonø baþnyèia) tapytoje freskoje. Išsamiai ir tiksliai Vilniaus universiteto rektoriaus skeptrà ir antspaudà apraðë Vilniaus universiteto, vëliau Medicinos-chirurgijos akademijos bibliotekininkas A. B. Jocheris straipsnyje „Wizerunki I roztràsania naukowe“, pasirodþiusiame 1843 metais. VU Mokslo muziejaus rinkiniuose galima pamatyti ir XIX a. vidurio Adol-fo Levi chromolitografi jà „Vilniaus universiteto antspaudas ir skeptras“. Vilniaus akademi joje buvo nusistovëjæ skeptro naudojimo paproèiai ir tvarka. Kai Universiteto rektorius eidavo á iðkilmingà posëdá, priekyje du paþai ant pagalviø neðdavo Universiteto ásteigimo diplomus ir didájá sidabriná paauksuotà Universiteto skeptrà. Per posëdá regalijos gulëdavo ant stalo, prieðais rektoriø, po iðkilmiø tokia paèia tvarka iðkilmingai gráþdavo á akademijos iþdinæ. 1828 m. birþelio 25 d., ðvenèiant Vilniaus universiteto ákûrimo 250àsias metines, Universiteto skeptras paskutiná kartà iðkilmingai keliavo ðventinës eisenos priekyje ið Ðv. Jonø baþnyèios á Universiteto

aulà (dabar – Smuglevièiaus salë). Uþdarius Vilniaus universitetà, 1832 m. skeptras buvo perkeltas á Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijà ir saugomas jos iþdinëje. 1919 m. spalio 11 d. Lenkijos vyriausiasis vadas Juozapas Pilsudskis patvirtino Vilniaus universiteto statutà. Vilniaus fotografas Janas Bulhakas áamþino pirmàjá atkurto Vilniaus universiteto Senatà: pagal ðimtmetinæ tradici jà rektorius, stovintis Senato viduryje, deðinëje rankoje laiko Universiteto skeptrà. Ðis skeptras – tiksli medinë paauksuota istorinio skeptro kopija. Jà pagal iðlikusià ikonografinæ medþiagà vadovaujant profesoriui Ferdinandui Ruðèicui atkûrë Daugelavièius (Dowgiallowicz). 1929 m., 350 metø jubiliejaus proga Vilniaus universitetui suteikus Stepono Batoro vardà, buvo atsisakyta ir istorinio skeptro (Vytis pakeistas karaliaus Stepono Batoro figûra). Mokslo muziejuje saugomi abu Stepono Batoro universiteto skeptrai.

Antspaudai ir herbas 1707 m. Universiteto profesorius Jonas Antanas Proiðhofas paraðë

paveldas pirmàjà Vilniaus universiteto istorijà, kurios titulinio lapo antràjà pusæ puoðia ksilografija – Universiteto herbas „Insigne Academiae & Universitatis Vilnensis” (Vilniaus universiteto ir akademijos insignija): medþio raiþiniais papuoštame herbiniame skyde – Vytis, virð Vyèio – LDK simbolis „Vytauto kepurë“. Apaèioje herbà ðlovinanti panegirika: „Sunt eadem Gentis Litvaniae, & Palladis Arma, Hinc indivisi sunt Martis & Artis Honores“ (Tai yra lietuviø tautos ir [Atënës] Paladës ginklai. Èia yra Marso ir menø ðlovë). 1728 m. rugpjûèio 10 d. istoriko Joachimo Lelevelio senelis Henrikas Lelevelis gavo filosofijos magistro diplomà. Prie dokumento kabo vaðkinis akademijos antspaudas: raudoname fone laurø vainiko viduryje áspaustas Vytis, apie kurá yra áraðas „Almae Akademiae et Univer.[sitas] Vilnen.[sis] soc.[ietatis] IESU“. Ðá antspaudà akademija naudojo beveik du ðimtus metø, tik XVIII a. antroje pusëje buvo padarytas naujas puoðnus barokinis antspaudas. 1842 m. Vilniaus universiteto bibliotekininkas A. B. Jocheris paskelbë tikslø litografiná naujojo akademijos antspaudo atvaizdà ir iðsamø apraðymà. Naujojo akademijos antspaudo apvalaus skydo centre – Vytis su jëzuitø monograma skyde. Vytá supa laurø vainikas su rektoriaus biretu virðuje. Apie já – aštuoni herbai: viršuje – popieþiaus Grigaliaus XIII, apaèioje – Vilniaus vyskupo Valeri jono Protasevièiaus. Kairëje pusëje ið virðaus á apaèià – karaliø Stepono Batoro, Stanislovo Augusto Poniatovskio ir kunigaikðèiø Sapiegø, deðinëje – karaliaus Þygimanto Augusto monograma skyde, karaliø Vazø, kunigaikðèiø Radvilø herbai. Skydo pakraðtyje áraðas – „ALMAE ACADAEMIAE ET UNIVERSITATIS WILNENSIS SOCIETATIS IESU“. 1773 m. liepos 21 d. popieþius Kle-

Senasis akademijos herbas (medþio graviûra ið J. A. Proiðhofo pirmosios Vilniaus universiteto istorijos)

XVIII a. vidurio akademijos antspaudas (litografija ið A. B. Jocherio straipsnio)

Lietuvos Vyriausiosios mokyklos herbas (medþio graviûra ið vinjetës, puoðianèios rektoriaus Martyno Poèobuto inauguracinæ kalbà, pasakytà 1781 m. gruodþio 8 d.)

mensas XIV iðleido bulæ, sustabdanèià Jëzuitø ordino veiklà visame pasaulyje. Vilniaus jëzuitø akademija buvo reorganizuota á pasaulietinæ Lietuvos Vyriausiàjà mokyklà. Istorinëje literatûroje neteko aptikti

Lietuvos Vyriausiosios mokyklos naujojo herbo autoriaus pavardës. Naujojo herbo konstrukcijos pagrindas – karališko apsiausto (lot. paludamentum) fone vadinamasis prancûziðkas skydas (scutum gallicum). Skydo viduryje – Vytis, tik raitelio skyde vietoje dvigubo kryþiaus – karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio monograma „S. A. R.“ su karûna. Virðuje apsiaustà vainikuoja Vytauto kepurë. Herbà supa lauro lapø vainikas su rektoriaus biretu virðuje. Herbe kaspinas su áraðu: „Schola princeps Magni Ducatus Lituaniae“. Aplink laurø vainikà ið vidinës pusës – smulkiø perlø vërinys. 1793 m., Targovicos konfederacijos laikais, herbas vël kiek pakeistas – Vyèio skyde atsirado dvigubas kryþius, vietoje Vytauto kepurës – karaliaus karûna. Aplink áraðas: „Pieczæc Kommissyi Edukacyjnej W. X. L.“ (LDK Edukacinës komisijos antspaudas). Vilniaus Imperatoriškojo universiteto antspaude – dvigalvis Rusijos erelis su ðv. Jurgiu ant krûtinës, aplink áraðas: „Imperatoriae universitatis Vilnensis sigillum“ (Vilniaus Imperatoriðkojo universiteto antspaudas). Vilniaus Stepono Batoro universiteto antspaude – Lenkijos herbinis erelis su iki minimumo sumaþintu Lietuvos Vyriausiosios mokyklos herbiniu Vyèiu ant krûtinës. Aplink áraðas: „Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie“ (Vilniaus Stepono Batoro universitetas). Lietuvos universiteto (1922–1930) antspaude – Lietuvos Respublikos herbinis Vytis, aplink áraðas: „SIGILLUM MAGNUM UNIVERSITATIS LITUANIAE“ (Lietuvos universiteto didysis antspaudas). Vytauto Didþiojo universiteto (1936–1946) antspaude – stilizuotas ma jestotinis Vytauto Didþiojo antspaudas, aplink áraðas: „VYTAUTI MAGNI UNIVERSITATIS SIGILLUM MAGNUM CAU-

NAE“. Antspaudai apraðyti pagal VU mokslo muziejuje saugomus antspaudø originalus. Perþiûrëjus daugumà istoriniø Vilniaus ir Kauno universitetø antspaudø ir herbø, matyti bendras bruoþas – herbinio lauko centrà uþima Vytis, o ávairûs puoðybos elementai ir áraðai iðdëstyti tik herbinio lauko pakraðèiais.

Apranga Vilniaus universiteto rektoriaus, profesoriø ir mokslo daktarø oficialus drabuþis buvo toga – tautinis romënø virðutinis rûbas, dëvimas virð tunikos. Togà vilkëti turëjo teisæ tik Romos pilieèiai. Patys romënai buvo vadinami „gens togata“ (togø tauta). Nuo I a. pr. Kr. patys romënai ëmë dëvëti togà tik per iðkilmes. Viduriniais amþiais toga tapo besikurianèiø Europos universitetø vadovybës ir profesûros drabuþiu. Pagal pirmøjø Europos universitetø tradicijà Vilniaus akademijos rektorius, profesoriai ir mokslø daktarai privalëjo vilkëti togomis. Rektoriaus toga buvo siuvama ið karmazino spalvos aksomo, peèius iki alkûniø gaubë pelerina, apsiûta auksiniais galionais, susegama auksinëmis sàsagomis, pasiûta ið tokios pat spalvos medþiagos kaip ir toga, bet ið virðaus pamuðta balta tafta (lygiu plonu natûralaus ðilko audiniu). Nuo Skargos laikø ði pelerina pereidavo ið vieno rektoriaus kitam. Rektoriaus galvos apdangalas – biretas – aksominis, ryškiai raudonos (pons) spalvos, apsiûtas auksiniais galionais su ðilkiniu tokios pat spalvos spurgu ant virðaus. Ðiuo atveju kiekviena rektoriaus drabuþiø detalë, medþiaga ir spalva buvo prasminga ir paremta sena istorine tradicija.

Stepono Batoro universiteto rektorius Mykolas Siedleckis su skeptru ir tradiciniais rektoriaus apdarais. 1919/20 mokslo metai (J. Bulhako nuotrauka)

Profesoriø togos buvo siuvamos ið vietinës gamybos vilnonio (barakan) ryškiai raudonos (pons) spalvos audinio, skraistë (mucetas) – iš raudonos pons spalvos aksomo, pamuðta balta tafta, apsiûta auksiniais galionais, uþsegama auksinëmis sàsagomis. Daktarø togos – ið vilnonio juodos spalvos audinio, skraistë (mucetas) ir biretas – iš raudonos pons spalvos aksomo. Panaðûs buvo ir kaimyniniø Krokuvos ir Prahos universitetø akademiniai drabuþiai. „Raudona spalva buvo rektoriaus togos spalva per keturius Prahos universiteto gyvavimo amþius“, – raðoma knygoje apie Prahos Karolio universiteto insignijas. 1784 m. lapkrièio 11 d. Austri jos imperatorius Juozapas II uþdraudë Prahos Karolio universitete neðioti togas. Po Lenkijos padalijimo, kai 1804 m. Krokuvos universiteto senato nariai iðkilmingai, vilkëdami tradicines togas, sveikino Austrijos monarchà, gavo grieþtus papeikimus. Vilniaus universitete togos iðsilaikë iki pat Universiteto uþdarymo. Nors imperatoriðka jame universitete rusø administracija

Þodis aksomas kilæs ið graikø kalbos. Lietuvoje ði medþiaga þinoma nuo XIV a. pabaigos. XIV–XVIII a. aksomas buvo gaminamas tik ið natûralaus ðilko. Karmazinas – tamsiai raudonas, gyvulinës kilmës daþas. Á Europà pateko per Artimuosius Rytus ið Indijos. Karmazinas – kilminga, bajoriðka spalva, teisæ daþyti drabuþius ðia spalva suteikdavo karaliø privilegijos.

pagal vokieèiø pavyzdá ir ávedë privalomus mundurus visiems Universiteto tarnautojams ir studentams, bet vilkëti togø nedraudë. Vilniaus universiteto rektoriai ir profesoriai, jëzuitø ordino nariai, gyveno gana uþdarai, kukliai. Kukliais jëzuitø apdarais vilki Universiteto profesoriai, vaizduojami XVII a. jëzuitø refektoriumo freskoje (VUB Smuglevièiaus salë).Tik XVII a. tapytame rektoriaus Petro Skargos portrete, ant staliuko deðinëje portreto pusëje guli raudono aksomo, auksiniais galionais apsiûta rektoriaus toga ir auksinëmis sàsagomis uþsegama, balta tafta pamuðta skraistë. Ant togos guli Universiteto skeptras, rektoriaus þiedas ir biretas. Tai laiko atþvilgiu seniausios, tikslaus pieðinio ir ryðkiø spalvø Universiteto insignijos. Mokslo muziejuje eksponuojamas Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus Alfonso Parèevskio (1848–1933) portretas. Portretas iðkilmingas, paradinis, pabrëþiantis momento svarbà. Rektorius dëvi karmazino spalvos togà, beretà, ant deðinës rankos didþiojo pirðto mûvi rektoriaus þiedà, ant kaklo – rektoriaus grandinë (Vilniaus miesto dovana Universitetui), rankoje laiko istorinio Vilniaus universiteto skeptro 1919 m. kopijà (dail. Ferdinandas Ruðèicas).

paveldas

Pro XVIII amþiaus teleskopà galësime þiûrëti á XXI amþiaus dangø VU Astronomijos observatorijoje – unikalûs prietaisai Liana BINK AUSK IENË

Nuo XVIII a., kai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijà pasiekë pirmasis teleskopas, nemaþai vandens nutekëjo. Kosmoso uþkariautojai, þvaigþdþiø ir galaktikø tyrëjai gali didþiuotis dideliais laimëjimais ðioje srityje. Ðiuolaikiniai astronomai naudojasi naujausias teleskopais, kuriø skersmenys siekia 10 metrø. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salëje saugomi senieji XVIII–XIX a. teleskopai ir gaubliai – ne tik muziejinë vertybë, kai kuriø skeptikø vadinama dar ir interjero puoðmena, bet ir unikalus technikos paveldas, kurio Lietuvoje ðiandien maþai belikæ. Vienà ið senøjø teleskopø restauratoriai ðá rudená þada prikelti naujam gyvenimui – galësime pro XVIII a. teleskopà þiûrëti á XXI a. dangø.

Senieji teleskopai – mokslo muziejø puoðmena Vilniaus universiteto observatorija buvo ákurta 1753 metais. Jos projektà parengë Vienoje ir Prahoje studi javæs þymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Þebrauskas. Tai buvo laikas, kai mokslas ëmë darytis svariu visuomenës raidos veiksniu. Nuo tada ir pradëta kaupti observatorijos prietaisus. Pirmieji Vilniaus astronomijos observatorijos teleskopai buvo atsitiktinës didikø dovanos, tikslingai instrumentarijus pradëtas komplektuoti observatorijoje direktoriaujant M. Poèobutui (1764– 1807). VU bibliotekos Baltojoje salëje saugomi XVIII a. ir XIX a. vidurio teleskopai. Pirmasis ðios observatorijos gyvavimo ðimtmetis buvo aktyvaus darbo ðimtmetis. Bûtent tuo laiku buvo pirkta ar kitaip ásigyta dauguma teleskopø. Pirmasis obser2001 m. lankydamasis Lietuvoje Didþiosios Britanijos sosto ápëdinis Velso princas Charlesas domëjosi VU observatorijoje eksponuojamais senaisiais teleskopais. V. Naujiko nuotr.

Didysis sieninis kvadrantas (D. Ramzdeno darbas, 1777 m.) nepajudinamai pritvirtintas prie smiltainio blokø sienos

vatorijos prietaisas – 5 coliø (12,5 cm) veidrodinis D. Gregorio sistemos teleskopas, Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Mykolo Radvilos dovana. Kiti ádomesni iðlikæ XVIII a. instrumentai yra didysis sieninis kvadrantas (spindulys 250 cm), pasaþinis instrumentas (ilgis 175 cm)

Achromatinis refraktorius, S. Plëslio darbo, Austrija, XIX a.

ir 3,5 colio (9 cm) achromatinis teleskopas. Dabartinis Vilniaus universiteto observatorijos vedëjas docentas Jokûbas Sûdþius teigia, jog ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje mokslinës paskirties instrumentø, kaip mokslinio techninio paveldo, ið tiesø maþai belikæ. Anot

Astronomijos observatorija ið kiemo pusës

docento, ið senesniø laikø prietaisø dar turi fizikai, galbût medikai, taèiau abejotina, ar tarp jø yra nors vienas XVIII a. prietaisas. Jis mano, jog šie prietaisai savo epochoje buvo gana modernûs ir parodo tuometiná technikos ir technologijos iðsivystymo lygá; todël unikalûs. Europoje

Veidrodinis teleskopas, Gregoro optinë sistema, K. S. Pasemono darbo, Prancûzija, XVIII a.

paveldas

Achromatinis refraktorius, P. Dolendo ir D. Ramzdeno darbo, Didþioji Britanija, XVIII a. II pusë

ir pasaulyje tokio senumo prietaisai laikomi mokslo muziejuose – saugomi, restauruojami, konservuojami, kad bûtø galima ateities kartoms parodyti, su kokiais instrumentais mokslininkai dirbo ir kokia buvo tø prietaisø paskirtis.

Dramatiðki prietaisø likimai Visø Vilniaus universiteto observatorijos turimø astronomijos prietaisø likimas buvo dramatiðkas. Tad ðiandien sunku pasakyti, ar ðie prietaisai iðliko iki mûsø dienø atsitiktinai, ar buvo specialiai saugomi. XIX a. II pusëje Universitetas buvo uþdarytas, observatorija dar kurá laikà gyvavo, bet po 1876 m. kilusio gaisro, sunaikinusio pagrindinius stebëjimø prietaisus, galiausiai 1883 m. buvo uþdaryta. Buvo suplanuota likusius prietaisus iðdalyti ávairioms Rusijos mokslo institucijoms, tik nedaug jø paliekant Vilniaus vieðajam muziejui. Dauguma jø buvo iðsiøsti á Rusijos mokslø akademijà, Sankt Peterburgo ir Varðuvos universitetus, Pulkovo observatorijà. Doc. J. Sûdþius mano, jog dauguma iðsiøstøjø prietaisø dar turëjo mokslinës vertës ir su jais dar

Pro ðá restauruotà XVIII a. veidrodiná teleskopà galësime pasiþvalgyti i dangø

buvo galima atlikti mokslinius tyrimus, bet dalis jø teturëjo tik istorinæ vertæ. Taèiau planas, matyt, nebuvo iki galo ágyvendintas, nes Vilniuje liko daugiau prietaisø nei buvo numatyta. XX a. pradþioje atkûrus Vilniaus universitetà senieji atronomijos prietaisai jau buvo praradæ mokslinæ svarbà ir tebuvo muziejiniai eksponatai. Jokûbas Sûdþius sako, jog per pastaruosius 200 metø Universitetas patyrë daugybæ permainø ir sukrëtimø. Dël to, matyt, nepavyko iðsaugoti visiðkai sveikø astronominiø instrumentø. Iðlikæ prietaisai be optikos, kitø svarbiø detaliø, gerokai aplamdyti.

„Atgaivinamas” XVIII a. teleskopas „Lietuvos telekomo“ lëðomis jau baigiamas restauruoti minëtasis pirmasis ðios observatorijos teleskopas. Kad tai Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Mykolo Radvilos dovana, rodo tubuso odoje áspaustas ðio kunigaikðèio dedikacinis áraðas. Taèiau kokiais keliais ðis instrumentas atkeliavo á Lietuvà ir kur jis buvo pagamintas, tyrinëtojams vis dar

máslë. Vieni ðaltiniai rodo, kad ðis instrumentas pagamintas Vokietijoje, kiti – kad Anglijoje. „Laiðke pirmasis observatorijos direktorius Tomas Þebrauskis mini, kad turi angliðkà teleskopà. Aiðku, galbût labiausiai ir reikëtø tikëti jo þodþiais, o ne vëlesniø kartø tyrinëtojais, mokslo istorikais, bet vëlgi – gal teleskopas ið tiesø jis pagamintas kitoje ðalyje, tik pas mus atsidûrë per Anglijà“, – svarsto doc. J. Sûdþius. Pirmojo teleskopo autentiðkø detaliø likæ nedaug – vamzdis, taip pat stovas, ant kurio jis pritvirtintas, taèiau neaiðku, ar jis yra originalus. Á ðá klausimà, anot J. Sûdþiaus, vargiai ar galëtø atsakyti restauratoriai, nes nëra þiniø, kaip tas teleskopas atrodë. Rengiantis restauruoti ðá prietaisà buvo matyti, kad reikës atstatyti trûkstamas mechanikos detales, dingusià optikà. „Bendri teleskopø árangos principai yra gerai þinomi, todël galima nesunkiai numanyti, kokios yra bûtinos teleskopo sudedamosios dalys ir kaip jas pagaminti. Taèiau nëra tiksliø duomenø, kokie buvo teleskopo optinës sistemos parametrai: objektyvo skersmuo, þidinio nuotolis, kokie okuliarai buvo naudojami, – sako J. Sûdþius.

– Pagal iðlikusià teleskopo vamzdþio konstrukcijà sprendþiama, kad tai yra D. Gregorio sistemos veidrodinis teleskopas. Teleskopo optinë dalis bus atkurta pagal iðlikusià vamzdþio árangà. Pagrindinis penkiø coliø veidrodis tikriausiai buvo pagamintas iš tam tikro metalø lydinio, kuris neblogai atspindëdavo ðviesà. Taèiau šiais laikais yra naudojamos kitokios technologijos, todël ir veidrodá nuspræsta dëti ðiuolaikiná – tai atitinkamai nuðlifuotas stiklas, padengtas plonu aliuminio sluoksniu, gerai atspindinèiu ðviesà, bus ádëtas tinkamas okuliaras, kad bûtø galima akimis stebëti vaizdus“, – dalijasi restauravimo rûpesèiais J. Sûdþius. Tikimasi, kad pro restauruotà teleskopà bus galima pasiþvalgyti jei ne á dangø, tai bent jau á Gedimino pilá. Kodël ið visø teleskopø pasirinkta restauruoti bûtent ðá? Observatorijos vadovas sako, jog galbût pasirinkimà lëmë ir subjektyvûs faktoriai. „Taèiau ðis teleskopas unikalus keliais aspektais – tai pirmasis oficialiai uþregistruotas ir iðlikæs VU observatorijos teleskopas. Unikali ir jo konstrukcija – mediniai vamzdis, stovas, aðys ir pasukimo mechanizmai. Tik veidrodþiø laikikliai yra metaliniai. Bet tokia jo konstrukcija nëra labai gera, nes ið medþio labai tiksliø detaliø padaryti neámanoma.“

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salëje saugomi unikalûs astronominiai prietaisai Restauruotasis 250 metø senumo (o gal ir senesnis?) teleskopas tampa vertingu, nes bus atstatyta jo pradinë funkcija ir já bus galima naudoti stebëjimams. Taèiau J. Sûdþius jo nepavadintø vertingiausiu observatorijos prietaisu. Kalbant apie moksliniø instrumentø iðliekamàjà vertæ, matyt, reikëtø atsiþvelgti á juos

kuriant panaudotø techniniø ir technologiniø sprendimø unikalumà bei naudà, kurià ðie instrumentai atneðë mokslui. Tam tikras instrumentas buvo naudingas ir efektingai naudojamas tam tikru istoriniu laikotarpiu. J. Sûdþius siûlo atkreipti dëmesá ir á kitus observatori jos turimus XVIII a. prietaisus. Observatorijos priestate, ðalia Baltosios salës, per visus tris aukðtus iki pamatø sumûryta dideliø smiltainio blokø siena, prie kurios nepa judinamai pritvirtintas didysis kvadrantas. Blokus meistrams vandens keliais teko atsigabenti net ið Vokietijos. Sieniná 8 pëdø kvadrantà ir kità prietaisà – pasaþiná instrumentà – pagamino þymus anglø mechanikas Dþesis Ramzdenas. Ðie instrumentai iðlikæ savo pirminëse pastatymo vietose. Jie buvo naudojami dangaus objektø koordinatëms matuoti. To paties meistro ir kito garsaus optiko Dþono Dolendo kûrinys – 3,5 colio achromatinis teleskopas. Ið senøjø instrumentø jie patys vertingiausi. Juos ásigijo ir sumontavo pats Martynas Poèobutas, vadovavæs observatorijai 1764–1807 metais. Anot J .Sûdþiaus, prieð kelerius metus Didþiosios Britanijos ambasada labai susidomëjo ðiais instrumentais ir ëmësi ieðkoti lëðø jiems restauruoti. Bet pinigø tokiems darbams reikia labai daug, todël restauravimo darbai stringa. Taèiau yra vilèiø, kad dar bent vienas prietaisas bus restauruotas. Ið viso yra iðlikæ 14 ávairiø XVIII–XIX a. astronominiø instrumentø. Be anksèiau iðvardytø, dar galima paminëti to-

kius instrumentus kaip Ðverdo vizualinis fotometras, meridianinis skritulys ir kt. Be to, ádomûs yra du dangaus ir du Þemës gaubliai, ið kuriø seniausieji pagaminti net XVII a. Jie taip pat yra mokslinio astronominio paveldo dalis.

Reikia galvoti, kà paliksime ateities kartoms Baltoji salë, kurioje eksponuojama dalis astronominiø instrumentø, dabar graþiai atrodo, taèiau to negalima pasakyti apie prie ðios salës prigludusá priestatà, kur stovi unikalieji instrumentai – sieninis kvadrantas ir pasaþinis instrumentas. Èia akivaizdûs nekokybiðko remonto pëdsakai. Dël to kenèia èia pastatyti prietaisai. Tinkamai suremontavus ðias patalpas ir pamaþu restauravus ir uþkonservavus instrumentus, juos bûtø galima eksponuoti atskleidþiant pagrindinæ funkcinæ paskirtá. „Istoriniai instrumentai yra puiki vaizdinë priemonë studijuojant mokslinës minties raidà. Jei nebus dëta pastangø instrumentams iðsaugoti, ilgainiui jie visai sunyks ir neliks kà rodyti ateities kartoms. Jeigu mes numosime ranka á savo pirmtakø instrumentus, o rûpinsimës tik ðiandienine modernia áranga, vargu ar ateities kartos parodys nors kiek dëmesio dabartiniams mûsø pasiekimams. Akademinei bendruomenei turëtø bûti svarbu saugoti ir tausoti net tik raðytiná, bet ir moksliná techniná paveldà“, – teigia doc. Jokûbas Sûdþius.

Martynas Poèobutas (observatorijos direktorius 1764–1807 m.)

Jonas Sniadeckis (observatorijos direktorius 1807–1825 m.)

Varyje áamþinta Universiteto istorija

Nijolë BULOTAITË

Jau po Universiteto 400 metø jubiliejaus ðvenèiø, apie 1983iuosius metus, kilo mintis árengti profesoriø galerijà koridoriuje prie Maþosios aulos – tarsi pratæsiant profesoriø biustø galerijà paèioje Maþojoje auloje. Skulptoriø Jonà JAGËLÀ tuometinis Universiteto rektorius Jonas Kubilius pradëjo kalbinti vos uþbaigusá darbus Maþojoje auloje. Naujais bareljefais dþiaugsimës 425-ojo Universiteto jubiliejaus proga. Beveik prieð du deðimtmeèius kûrëjas gavo numatomø áamþinti profesoriø sàraðà ir pradëjo rinkti medþiagà bei daryti eskizus. Pas rektoriø rinkdavosi autoritetingos komisijos, kurioms buvo demonstruojami eskizai ir tariamasi dël darbo. Skulptorius prisiminë, jog ið pradþiø sukûrë bendrà visos galerijos kompozicijà, o po to jau atskirø asmenybiø portretus. Ið pradþiø darbas vyko labai sklandþiai, uþsakovai buvo patenkinti ir puoselëjo planus pratæsti profesoriø ir Universiteto auklëtiniø

galerijà per visà koridoriø. Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ, pasikeitus rektoriui, atsirado svarbesniø reikalø, labai trûko lëðø, ir darbai sustojo, o pati idëja buvo primirðta. Nors J. Jagëla kelis kartus kreipësi á Universitetà, primindamas neuþbaigtà daug jëgø ir energijos pareikalavusá darbà, niekas jam neatsakë, darbai buvo atidëliojami. Tik rektoriumi tapus akad. Benediktui Juodkai vël buvo prabilta apie profesoriø galerijos projekto realizavimà. Pradëta ieðkoti lëðø, rëmëjø ðiam kûriniui ágyvendinti.

Ilgai brandintas kûrinys Skulptorius J. Jagëla teigia su dþiaugsmu ëmæsis uþbaigti seniai brandintà kûriná. Po netrumpos pertraukos teko naujai paþvelgti á neuþbaigtà darbà, kai kà pakeisti. Trys profesoriai vaizduojami sëdintys, o trys stovi. Bareljefai atspindi ir svarbiausius vaizduojamø asmenybiø gyvenimo bei mokslo srities atributus. Surinkæs visà turimà medþiagà skulptorius teigia bandæs ásivaizduoti þmogaus portretà. Kuriant Þ. Liauksmino atvaizdà teko pasinaudoti fantazija ir XVII a. dailës kûriniais, nes jokiø profesoriaus atvaizdø neiðliko. Be to, bareljefuose nemaþa vietos uþima fonas, kurá taip pat reikëjo sukurti derinant su kitais bareljefais. Þymus oratorius ir retorikos meistras Þygimantas Liauksminas (1597–1670) pavaizduotas stovintis Vilniaus universiteto, Kraþiø ir Lietuvos peizaþo fone. Pirmasis

paveldas

Skulptorius J. Jagëla dþiaugiasi galëdamas uþbaigti prieð du deðimtmeèius pradëtus darbus

Moraliniø ir politiniø mokslø fakulteto profesorius istorikas Ignas Onacevièius (1780–1845) sëdi prie stalo, nukrauto rankraðèiais, fone matyti gaublys, kairëje – kryþiuoèiai ir Lietuvos peizaþas. Geologas, mineralogas Ignas Domeika (1802– 1889) pavaizduotas stovintis su geologo plaktuku rankoje Andø kalnø fone. Zoologijos ir lyginamosios anatomijos profesorius Eduardas Eichvaldas (1795–1876) sëdi ir laiko rankoje augalo ðakelæ, prieðais já ant stalo paskleistos augalø dalys, o fone – gyvybës medis. Klinicistas, higienistas, vienas ið sveikatos apsaugos pagrindø kûrëjø Johanas Peteris Frankas (1744–1821) stovi prie gulinèio þmogaus kûno su skalpeliu rankoje. Kalbininkas, pedagogas, vertëjas, publicistas, visuomenës veikëjas Jonas Jablonskis (1860–1930) sëdi prie stalo tarp knygø, fone – Lietuvos peizaþas, o po arkadomis – grupelë jaunimo su knygomis. Koridorius, kuriame bus

bareljefai, nëra gerai apðviestas, todël skulptorius daug dëmesio skyrë reljefui, ðeðëliø þaismui, iðryðkinanèiam vaizduojamus asmenis. Pasiteiravus, kaip bareljefai buvo gaminami – kalami ar liejami, autorius paaiðkino, jog bareljefø formos „iðaugintos“ elektrolizës bûdu, varis tirpale áauga á formà. Bareljefai variniai, todël jautrûs drëgmei. Skulptorius tikisi, kad Universitetas stengsis juos saugoti, studentai, darbuotojai ir lankytojai nelies jø rankomis, kûriniø negalima valyti ir drëgnomis paðluostëmis. Autorius teigia, jog bareljefai turëtø iðlikti ilgai, nes varis bus impregnuotas vaðku.

J. Jagëlos darbai Maþojoje auloje – po 25 metø

skulptoriui teko ieðkoti medþiagos paèiam. Renkant informaci jà talkino Universiteto bibliotekos darbuotojas Vytautas Boguðis. Autorius pasidþiaugë, jog Maþojoje auloje esantys senieji profesoriø biustai puikiai iðsilaikë, nenukentëjo nuo drëgmës, nors salës stogas per tà laikà buvo net kelis kartus remontuojamas.

Kuriant oratoriaus Þ.Liauksmino atvaizdà teko pasinaudoti fantazija ir XVII a. dailës kûriniais Moraliniø ir politiniø mokslø fakulteto profesorius istorikas Ignas Onacevièius

Þymiausiø Vilniaus universiteto profesoriø biustai ið ávairiø vietø buvo suneðti ir pastatyti dabartinëje P. Smuglevièiaus salëje XIX a. pradþioje. Maþojoje auloje jie atsidûrë ðvenèiant Vilniaus universiteto 350 metø jubiliejø. Vëliau biustø gerokai sumaþëjo. Iki mûsø dienø yra iðlikæ du autentiðki: skulptoriaus K. Jelskio sukurtas J. Sniadeckio biustas bei T. Rigio lipdytas J. Briote. Galerijà nutarta atkurti VU 400 metø sukakties proga. Jubiliejaus iðvakarëse skulptorius J. Jagëla nulipdë 14 profesoriø biustø. Atkuriant Maþosios aulos profesoriø biustus skulptoriui talkino menotyrininkas Vladas Drëma. Jis rinko istorinæ medþiagà ir pateikdavo J. Jagëlai. Skulptoriui teko iðsamiai susipaþinti su visø kuriamø profesoriø asmenybëmis. Tuo tarpu kuriant ðeðis koridoriaus bareljefus

tyrinëjimai

Ðviesa prieð vëþá Mokslo bei technologijø paþanga pasaulyje ir Lietuvoje skatina tobulinti tradicinius vëþio gydymo metodus. Taèiau naudojami bûdai nëra pakankamai veiksmingi kovoje su ðia liga. Nuolat bandoma ieškoti ir ádiegti naujus ankstyvosios piktybiniø navikø diagnostikos bûdus bei terapijos metodus. Pastaraisiais metais naujosios ðviesos ir biotechnologijos atsidûrë moksliniø tyrimø dëmesio centre. Prof. habil. dr. Rièardas ROTOMSKIS

viesos gydomosios savybës þinomos jau tûkstanèius metø, bet tik praëjusio ðimtmeèio pabaigoje buvo suformuluoti pagrindiniai fotosensibilizuotos navikø terapijos – naujo vëþiniø susirgimø gydymo metodo – principai. Vokietijos mokslininkai pirmieji pradëjo ðio naujojo gydymo metodo mokslinius tyrimus dar Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet nebaigti moksliniai tyrimai buvo pratæsti 1976-aisiais JAV, o 1985 m. plaèius fotosensibilizuotos navikø terapijos (FTN) mokslinius ir klinikinius tyrimus pradëjo ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Fotosensibilizuota navikø terapija pagrásta kai kuriø molekuliø savybe kauptis navikiniuose audiniuose ir, apðvitinus juos lazeriø ar kito ðaltinio ðviesa, sukelti ðiø audiniø làsteliø paþaidas. FNT vyksta keliais etapais: fotovaistas suleidþiamas á organizmà, po keliø ar keliolikos valandø navikas apðvitinamas. Ðviesos suþadintas fotovaistas sukelia fotochemines reakcijas, kuriø metu susidaro þalingi làsteliø veiklai produktai, suardantys navikiná audiná. Kad gydymas bûtø sëkmingas, nuo fotovaisto suleidimo iki

naviko suirimo turi ávykti visa fotofizikiniø, fotocheminiø, biocheminiø ir fiziologiniø vyksmø seka.

Ið FNT tyrimø Lietuvoje istorijos Jau 1817 metais mûsø tëvynainis T. Grotus (Grotthuss), Paryþiaus galvaninës draugijos narys, Turino mokslo ir meno akademijos, Miuncheno mokslø akademijos narys korespondentas, pirmasis teoriðkai suformulavo pagrindiná fotochemijos dësná, kad visos fotocheminës reakcijos prasideda specifiniams biologiniams pigmentams sugërus ðviesos fotonus. Ðá dësná 1843 metais eksperimentiðkai pagrindë amerikietis Dþ. Dreiperis (Draper). Vilniaus universitete tyrimai FNT srityje pradëti aðtunto deðimtmeèio viduryje. Ákuriama bendra Kvantinës elektronikos bei Biochemijos ir biofizikos katedrø mokslinë grupë (prof. B. Juodka, dr. R. Rotomskis), pradedami eksperimentai, apimantys daug platesná fotosensibilizuotos navikø terapijos problemø ratà. 1986 metais tarptautinëje moks-

linëje spaudoje pasirodë praneðimas tarptautinëje konferencijoje ir straipsnis, apibendrinantis lazerinës pikosekundinës spektroskopijos metodais iðtirtus pirminius fotofizikinius vyksmus hematoporfirimo diacetato molekulëje. Á tyrimus átraukiami Lietuvos onkologijos centro medikai, pradedami medicininës pakraipos eksperimentai (L. Bloznelytë, prof. L. Griciûtë, dr. J. Didþiapetrienë). 1989 metais Lietuvoje pirmajam ligoniui sëkmingai pritaikytas naujasis gydymo metodas .

Kaip veikia fotovaistai Fizikiniai procesai, vykstantys sensibilizatoriaus molekulëje po apðvitinimo, nulemia fotoreakcijos kryptá ir fotosensibilizacijos efektyvumà. Ieðkant naujø efektyviø fotovaistø labai svarbu nustatyti kiekvienam sensibilizatoriui optimalius ðvitinimo reþimus. Buvo atliekami optiðkai suþadinto sensibilizatoriaus relaksacijos mechanizmø, agregacijos, sàveikos su biomolekulëmis, fotomodifikacijos ir fotostabilumo tyrimai, kurie labai svarbûs fotosensibilizacijos efektyvumui didinti.

Daugelis tetrapiroliniø pigmentø agreguoja (sàveikauja) vandeniniuose tirpaluose ir biologinëse terpëse. Iðtirta agregacijos átaka fotosensibilizacijos vyksmui bei spektrinës sensibilizatoriø savybës. Spektriniai tyrimai leido nustatyti fotosensibilizatoriø efektyvumo eilæ (kuris efektyvesnis, kuris efektyviausias) ir prognozuoti jø efektyvumà fotosensibilizuotoje navikø terapijoje. Fotovaistas á vëþiu serganèio þmogaus organizmà ávedamas intraveniniu bûdu. Kraujo serumo baltymø átakoje keièiasi fotovaistø spektrinës ir fotosensibilizacinës savybës. Nustatyta, kad þmogaus serumo albuminas sudaro nekovalentinius kompleksus su fotovaistu. Ðiø kompleksø susidarymo salygos, ryðio konstantø vertës veikia sensibilizatoriø pasiskirstymà. Be to, sàveika su baltymais keièia porfirinø agregacinæ bûsenà. Buvo iðanalizuoti fotovaisto spektriniø savybiø pokyèiai ir ávertinta galimas FNT efektyvumo kitimas dël sàveikos su biologiná audiná sudaranèiais baltymais. Suþadintos bûsenos trukmë yra svarbi fotovaistø charakteristika, ne tik lemianti fotoreakcijos kryptá ir vyksmø kvantiná naðumà, bet ir leidþianti identifikuoti ávairiø junginiø gyvavimo trukmæ, prognozuoti fotocheminiø reakcijø efektyvumà. Buvo atlikti detalûs fotovaistø optinio suþadinimo vyksmø tyrimai. Tai leido išsiaiškinti tripletinës bûsenos suþadinimo gesinimo mechanizmà. Tyrimø rezultatai leido nustatyti bendruosius pirminiø fizikiniø vyksmø dësningumus, sàlygojanèius FNT fotofizikiná efektyvumà. Labai svarbus parametras vertinant fotovaisto tinkamumà FNT yra jo fotostabilumas. Fotovaistui suirus ðvitinimo metu sumaþëja jo sugeriamas ðviesos kiekis. Jei fotovaistas suyra labai greitai, naviko destrukcija bus nepakankama. Taèiau, optimaliai parinkus fotovaisto koncentracijas ir ðvitinimo dozes, galima padidinti FNT efektyvumà, kartu

UNESCO remiamame Pavyzdiniame mokslo centre

sumaþinant aplinkiniø sveikø audiniø paþeidimus. Fotostabilumas – svarbus parametras ávertinant fotovaisto tinkamumà FNT. Á já turi bûti atsiþvelgiama skaièiuojant medicinines ðvitinimo dozes. Ðvitinimo metu susidarantys fotoproduktai taip pat gali turëti átakos fotosensibilizacijos efektyvumui. Jeigu susiformavæ fotoproduktai sugeria ðvitinimui naudojamo ðviesos ðaltinio ðviesà ir pasiþymi fotosensibilizaciniu aktyvumu, jie gali lemti efektyvesná navikinio audinio suirimà. Ilgameèiø tarpdisciplininiø tyrimø metu spektroskopiniais metodais buvo iðtirti fotovaistø fotovirsmai.

Porfirininës prigimties fotovaistø vandeniniuose tirpaluose vyksta du skirtingos prigimties fotoprocesai: fotooksidacija, pasireiðkianti porfitinø sugerties juostø blukimu bei naujø sugerties juostø atsiradimu ultravioletinëje srityje, – silpnai priklausanti nuo aplinkos pH; ir fotoproduktø formavimasis – stipriai veikiamas aplinkos rûgðtingumo. Gauti rezultatai apibendrinti fotomodifikacijos vyksmø schemoje, kuri vieno ið þymiausiø FNT srities specialistø – prof. R. Bonnetto – apþvalginiame straipsnyje vadinama Rotomskio schema. Šviesos poveikyje susidarantys fotoproduktai,

2003 metais Vilniaus universiteto moksliniam kolektyvui kartu su kolegomis buvo áteikta Lietuvos valstybinë mokslo premija.

kuriø sugerties juostos 640– 660 nm, yra chlorininës prigimties junginiai, kurie gali bûti labai svarbûs medicininiu FNT poþiûriu. Fotovaisto modifikacijos vyksmas biologinëje terpëje gali bûti visiðkai skirtingas. Eksperimentai modelinëse sistemose su baltymais parodë, kad fotovaisto kompleksacija su þmogaus serumo albuminu moduliuoja fotomodifikacijos procesà, greitina fotomodifikacijos vyksmà. Mechanizmà, nulemiantá destrukcijà fotovaistø sàveikoje su baltymais ir fotoproduktø formavimàsi ðvitinant matomos ðviesos ðaltiniais, sàlygoja singuletinis deguonis. Singuletinis deguonis reaguoja su baltymu, suformuodamas aktyvius intermediatus, kurie suardo fotovaistà ir (arba) modifikuoja á fotoproduktà. Papildomo fotoprocesø kanalo susiformavimas, esant vandeniniuose tirpaluose baltymui, matyt, ir nulemia sensibilizatoriø fotoblyðkimo ir fotoproduktø formavimo greièio padidëjimà. Panaðûs rezultatai buvo gauti dirbant su kolegomis ið Vokietijos Jenos universiteto, nagrinëjant fotovaistø fotomodifikacijas eritrocitø ðeðëliø aplinkoje, kuri buvo panaudota kaip biologinio objekto membranos modelinë sistema.

Moksliniø tyrimø taikymas praktikoje Tyrimai, atlikti su kolegomis ið Austrijos Zalcburgo universiteto ir Norvegi jos Radium ligoninës, patvirtino, kad fotoproduktai formuojasi ir làstelëse, tad skaièiuojant efektyvià FNT dozæ reikia áskaityti ir fotoproduktø formavimàsi. Tyrimai su kolegomis ið Onkologinio centro parodë, kad skiepytuose navikuose ðvitinimo metu formuojasi aktyvûs fotosensibilizatoriai. Buvo pasiûlytos efektyvios ðvitinimo dozës skaièiavimo formulës, á kurias turëtø atsiþvelgti medikai, taikydami efektyvià fotosensibilizuotà navikø terapijà klinikoje. Ben-

dradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto inþinieriais, sukurtas šviesos šaltinis fotosensibilizuotai navikø terpijai ir atliekami pirmieji bandymai su eksperimentiniai gyvûnais.

Lazerinë fotosensibilizacija – ligoniams gydyti Fizikai, biochemikai ir medikai siekë bendro tikslo – sukurti mokslines prielaidas naujo gydymo metodo – fotosensibilizuotos navikø terapi jos – diegimui Lietuvos onkologijos klinikoje. Nuo 1994 m. ðiuos tyrimus rëmë Valstybinis mokslo ir studijø fondas kaip specialià mokslo programà „Lazerinë fotosensibilizacija navikø terapijoje“. Ðios programos dëka buvo gerokai pasistûmëta taikant ðá metodà Lietuvoje. Onkologø, biochemikø ir fizikø pastangomis buvo iðtirtos spektrinës pirmos ir antros kartos sensibilizatoriø charakteristikos, iðnagrinëti paþaidø mechanizmai vandeniniuose tirpaluose, làstelëse, navikuose ir eksperimentiniø gyvûnø organizmuose. Nustatytos optimalios ðvitinimo sàlygos fotovaisto dozës parinkimui, iðnagrinëti faktoriai, lemiantys fotovaisto efektyvumà. Tyrimø rezultatai sudarë prielaidas ádiegti fotosensibilizuotà terapijà klinikoje. Sukurtas lazerinis ðaltinis, naudotinas navikø terapi joje, iðanalizuotos galimybës suderinti FNT su tradiciniais gydymo metodais. Lietuvos onkologijos klinikoje ðiuo metodu sëkmingai gydyti keli ðimtai ligoniø. Tyrimø rezultatai paskelbti per 100 moksliniø publikacijø Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose kartu su kolegomis ið Austrijos,

Didþiosios Britanijos, Norvegijos, Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Vokietijos, apgintos 2 habilituoto daktaro ir 5 daktaro disertacijos, iðleista monografija, metodinës rekomendacijos lietuviø, rusø kalbomis. Vilniuje surengtos 3 tarptautinës konferencijos fotosensibilizacijos ir fotosensibilizuotos navikø terapijos klausimais. 1993 m. uþ fotosensibilizuotos navikø terapijos tyrimus darbo autoriams JAV Lazeriø draugija paskyrë Maimano premijà. UNESCO ir Europos Bendrija po reiklios Vakarø Europos specialistø ekspertizës suteikë paramà jungtiniam Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos bei Kvantinës elektronikos katedrø kolektyvui kaip Pavyzdiniam mokslo centrui (Center of Excelence), kurio darbuotojai toliau gilinasi á lazerinës spinduliuotës sàveikos su biologiniais objektais dësningumus. 2003 metais Vilniaus universiteto moksliniam kolektyvui kartu su kolegomis buvo áteikta Lietuvos valstybinë mokslo premija.

tyrinëjimai

UNESCO remiamas VU Pavyzdinis mokslo centras ðvenèia penkeriø metø sukaktá Dr. Vida K IRVELIENË

Kartu su garbingo Vilniaus universiteto jubiliejumi ðvenèiame ir dar vienà sukaktá – prieð penkerius metus Vilniaus universitete UNESCO ásteigë Pavyzdiná mokslo centrà, kuriame vykdomi tyrimai ir mokomi jauni mokslininkai, dirbantys fundamentiniø mokslø srityse. Ðio centro pagrindas – Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra bei Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedra su Lazeriniø tyrimø centru. Pavyzdiniam mokslo centrui vadovauja akademikai habil. dr. Benediktas JUODKA ir habil. dr. Algis PISKARSKAS.

avo veiklà ðis centras pradëjo dràsiai ir ryþtingai – parengë ambicingà projektà Europos Komisijos paskelbtam konkursui, kurio tikslas buvo atrinkti stipriausius ir perspektyviausius mokslo centrus ið valstybiø, kurios tuomet rengësi narystei Europos Sàjungoje. Paraiðkas pateikë 185 institutai ir universitetø padaliniai. Dalyvavo visos narystës siekusios ðalys – nuo Estijos iki Kipro. Buvo pateikti ávairiausiø mokslo ðakø projektai – nuo paramos socialiniø ir humanitariniø mokslø tyrëjams iki nanotechnologijø. Projektus ávairiais aspektais vertino labai kvalifikuoti ekspertai ið Europos Sàjungos. 2000 m. paskelbta bendroji jø iðvada buvo labai maloni paraiðkø autoriams – ekspertai tvirtino buvæ nustebinti netikëtai aukðto konkurse dalyvavusiø mokslo centrø lygio. Buvo laukta, kad ryðkiai vyraus fizika ir matematika, tradiciðkai stiprios Rytø Europos mokslo ðakos. Taèiau ðiems projektams nenusileido ir biomedicininiø ðakø ty-

rimai. Ekspertus suþavëjusi biologiniø institutø paþanga buvo ávertinta kaip sektinas ðiø ðaliø mokslininkø ir mokslà finansuojanèiø institucijø toliaregiðkumo pavyzdys, operatyviai stiprinant pasaulyje pirmaujanèiø mokslo srièiø tyrimus. Kaip ðiame konkurse pasirodë Lietuva? Labai gerai buvo ávertinti Biotechnologijos ir Puslaidininkiø institutø parengti projektai. Taèiau tarp 34 geriausiøjø mokslo centrø, kuriuos ir buvo nutarta remti, pateko tik vienas centras ið Lietuvos – UNESCO remiamas Vilniaus universiteto Pavyzdinis mokslo centras. Tarp kitø konkurse geriausiai ávertintø institutø (universitetø padaliniø èia buvo tik penktadalis) jis iðsiskyrë glaudþiu skirtingø mokslo ðakø – biochemijos ir fizikos – tyrëjø bendradarbiavimu bei mokslo ir mokymo deriniu. Taip 2001 m. UNESCO remiamas Vilniaus universiteto Pavyzdinis mokslo centras tapo dar ir Europos Komisi jos remiamu pavyzdiniu mokslo centru.

Nuo 1999 m. rugpjûèio 13 d., kai Paryþiuje, UNESCO bûstinëje, buvo pasiraðytas dokumentas, þymintis Vilniaus universiteto Pavyzdinio mokslo centro pradþià, prabëgo penkeri metai. Per ðiuos metus surengta arti deðimties pasauliniø ir regioniniø moksliniø ir mokslo organizavimo konferencijø, organizuotos kelios mokyklos jauniesiems mokslininkams ið visos Lietuvos ir kitø Europos ðaliø. Dvi ðio centro mokslininkø grupës buvo apdovanotos Lietuvos nacionaline mokslo premija. Labai iðsiplëtë uþsienio partneriø, su kuriais kartu vykdomi mokslo tyrimai, ratas. Dauguma centre dirbanèiø mokslininkø staþavo þymiose Europos mokslinëse laboratorijose, skaitë paskaitas Vakarø Europos universitetuose. Vilniaus universitete savo kvalifikacijà këlë keliasdeðimt mokslininkø ið uþsienio. Ásigyta modernios aparatûros. Èia sëkmë nusiðypsojo Lazeriniø tyrimø centrui, kurá solidþiai parëmë Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija. Ði parama leido sëkmingai ásilieti á Europos lazeriniø tyrimø tinklà ir sëkmingai dalyvauti Europos Komisijos mokslo programose. Ir tai tik pirmieji penkeri metai. Tai tik pradþia... Pavyzdinio mokslo centro vadovai (ið kairës): akad. A. Piskarskas, dr. V. Kirvelienë, akad. B. Juodka

Kodël siaurëja Palangos paplûdimiai Prof. Rimas ÞAROMSKIS

Atostogos Palangoje prie jûros yra neatsiejama daugelio lietuviø gyvenimo dalis. Tiesa, poilsiautojus menkai tedomina jûros problemos, o visuomenës dëmesá á jûros bei jûrø ûkio plëtros problemas patraukia nebent kokie nors skandalai. Ðtai klausimas apie naftos græþinio árengimà Kintuose kurá laikà buvo sukëlæs susidomëjimà net Kurðiø mariomis ir jø krantais, kurie paprastai negali pasigirti visuomenës dëmesiu.

ilniaus universitetas yra viena iš nedaugelio mokslo ir mokymo ástaigø, kurioje jau daugelá metø domimasi jûra, Kurðiø mariomis bei jø krantais. Vilniaus universitetà baigë ðie visuotiná pripaþinimà pelnæ mokslininkai: prof. Vytautas Gudelis – vienas ið jûriniø tyrimø pradininkø Lietuvoje, doc. Eduardas Èervins-

kas, visà gyvenimà tyrinëjæs Kurðiø marias, prof. Egidijus Trimonis, prof. Emilis Jemeljanovas (Maskvos okeanologijos instituto Atlanto skyriaus direktorius), prof. Olegas Pustelnikovas ir daugelis kitø. Vilniaus universitete pasirodë pirmasis lietuviðkas Pasaulio vandenynui skirtas akademinis prof. R. Þaromskio vadovëlis „Oke-

anai, jûros, estuarijos“. Kurðiø marias vienokiais ar kitokiais aspektais tyrinëjo kone visø srièiø Gamtos mokslø fakulteto mokslininkai.

Kiek kilometrø kranto turime? Pavartæ sovietinio laikotarpio literatûrà rasime labai skirtingø duomenø apie savo jûros krantus. 1998 m. iðleistame mokykliniame Lietuvos geografijos vadovëlyje nurodomas krantø ilgis – 99 km. Kituose leidiniuose jis svyruoja nuo 92 iki 99 km. Mûsø ðalies jûros kranto linijos ilgá tiksliai iðmatavo ir 1997 m. duomenis „Geografijos metraðtyje“ paskelbë G. Þilinskas ir D. Jarmalavièius: 90,66 km. Paaiðkëjo, kad Kurðiø nerijoje jûros krantas driekiasi 51,03 km, krantas tarp Klaipëdos sàsiaurio ir sienos su Latvija – 38,49 km, o atstumas tarp Klaipëdos sàsiaurio krantø – 1,14 km. 1998 m. G. Þilinskas su T. Petroku paskelbë ir Kurðiø mariø Lietuvai priklausanèiø krantø ilgá. Kurðiø nerijai jo tenka 60,35 km, o rytiniam mariø krantui – 98,94 km. Taigi mariø kranto ilgis Lietuvoje – net 159,29 km. Nustatyti kranto linijos ilgá nëra paprasta. Reikia atsiþvelgti á þemëlapio mastelá, jo projekcijas, pasirinkti skaièiavimo metodikà. Be to,

tyrinëjimai kranto lini ja kinta. Pavyzdþiui, Kurðiø nerijos mariø krantas kas metai sutrumpëja maþdaug po 19,6 m. Dar labiau krantas keièiasi Nemuno deltoje, kur kas metai susidaro naujos seklumos.

Kuo skiriasi jûros krantas Palangoje ir Kurðiø nerijoje? Nors mûsø jûros krantas neilgas, bet ganëtinai ávairus. Kurðiø nerijoje já sudaro 30–50 m ploèio puraus smëlio paplûdimiai ir nuo 6 iki 12 m virð paplûdimio iðkylantis apsauginis kopagûbris. Kopagûbris aukðtëja ir paplûdimys platëja nuo Nidos link Klaipëdos. Ta kryptimi jûros bangos bei srovës daþniausiai transportuoja neðmenis. Aukðtesni vidutingrûdþio smëlio paplûdimiai (Nida) patys mieliausi poilsiautojams. Smëlis purus, sausas, vasarà pakankamai ðiltas. Kuo smëlis rupesnis, tuo paplûdimio ðlaitas statesnis. Dël to Juodkrantës paplûdimys statesnis ir puresnis uþ platø smulkaus smëlio paplûdimá Smiltynëje. Apsauginis paplûdimio kopagûbris (APK) – tai vëjo neðamø smilèiø sankaupa, specifinæ formà ágavusi þmoniø rûpesèio dëka. APK apsaugo palvëje augantá miðkà nuo uþpustymo. Geriausiai miðkà apsaugo kupolo formos, iðtisinis ir apaugæs þole arba smulkiais krûmais kopagûbris. Poilsiautojø iðtrypta þolë tampa eoliniø (vëjo) procesø þidiniu. Kopagûbris pamaþu kaupia smëlio neðmenis, kurie apsaugo per audras, kai pakyla jûros vandens lygis ir uþliejamas visas paplûdimys. Á ðiauræ nuo Klaipëdos krantas gerokai ávairesnis. Prie pat uosto ðiaurinio molo besiglaudþiantys Melnragës paplûdimiai palyginti statûs, rupesnio ir rusvà atspalvá turinèio smëlio. Giruliø link jie lëkðtëja, smëlis smulkëja. Artëjant prie Olando kepurës kalno (apie 10 km ðiauriau Klaipëdos) 20–30 m ploèio paplûdimyje ir priekrantës dugne gausëja rieduliø, þvirgþdo ir gargþdo,

nes tiek krante, tiek priekrantës dugne èia pasirodo moreniniai dariniai. Moreniná dugnà dengiantá priemolá galima pamatyti ties Olando kepure, kur jis nuo paplûdimio iðkyla 10–15 m aukðèio klifu, kurio briauna pamaþu traukiasi nuo jûros, papëdëje palikdama gargþdà ir riedulius. Toks paplûdimys driekiasi ir toliau á ðiauræ nuo Karklës kaimo. Krantui artëjant prie Nemirsetos kyðulio, atsiranda kopagûbris, kuris Palangoje pereina á kranto kopas. Panaðus krantas tæsiasi iki pat Latvijos. Apie 1 km nuo sienos dar yra iðlikæ senøjø kranto kopø fragmentø, kurie dabar intensyviai ardomi jûros. Specialistai apskaièiavo, kad vien tarp Ðventosios ir Latvijos kas 10 metø vidutiniðkai prarandama po 8 ha sausumos.

Kas ten, po vandeniu? Paplûdimys laipsniðkai pereina á vadinamàjá kranto povandeniná ðlaità. Jo reljefà formuoja daugelis dinaminiø veiksniø, kuriø svarbiausias – bangos. Sklisdamos kranto link bangos deformuojasi. Bangø deformacija prasideda gylyje, kuris lygus maþdaug pusei bangos ilgio, o banga suyra ten, kur gylis yra 1/3 bangos aukðèio. Po to gali susidaryti nauja, bet maþesnë banga, kurios parametrai vël keisis pagal tuos paèius dësnius. Prie mûsø krantø daþniausiai bûna ne didesnës kaip 2–3 m aukðèio bangos, nors pati aukðèiausia prie Klaipëdos iðmatuota banga virðijo 6 metrus. Priekrantëje gali susidaryti nuo vieno iki keturiø povandeniniø sëkliø. Tai visoms jûroms bûdingos smëlingos priekrantës reljefo formos, kuriø skaièiø bei dydá lemia neðmenø dydis, dugno nuolydis, iðilgai kranto tekanèios srovës. Didþiausi sëkliai yra vidurinëje Kurðiø nerijos dalyje. Pirmojo sëkliaus gylis èia bûna apie 1 m, antrojo – apie 2 m, treèiojo – 3–4 m. Neiðmanantys dugno reljefo ypatybiø þmonës kalba apie dideles duobes, tykanèias priekrantëje besimaudanèiø poilsiautojø. Ið tikrøjø

Jûros pakrantë Melnragëje gerokai skiriasi nuo poilsiautojø mëgiamø Palangos paplûdimiø

tyrinëjimai tarp sëkliø nusidriekæ tarpsëkliai maþai primena duobes, nors jø santykinis gylis gali bûti nuo keliasdeðimt centimetrø iki keliø metrø. Giliausi – antrasis ir treèiasis Nidos priekrantës tarpsëkliai. Smëlingo kranto linija sudaro nedidelius kyðulius bei álankëles. Prie kranto giliausi – álankëliø viduriai, nes nuo kyðuliø ástriþai kranto driekiasi sëkliai. Brendant tokio sëkliaus virðûne, tiesiai á krantà ne visada ámanoma gráþti: gali bûti labai gilu. Smëlingo kranto povandeninio ðlaito reljefas nuolat keièiasi priklausomai nuo bangø dydþio, vëjo krypties bei daugelio kitø aplinkybiø. Todël prieð audrà buvusio sëkliaus vietoje po audros gali atsirasti duburys.

Pajûryje – smëlio paieðkos Dinaminæ pusiausvyrà krantas iðlaiko tik tada, kai pakanka neðmenø, kuriuos bangos bei srovës paskleidþia ilgoje kranto atkarpoje. Kelis tûkstantmeèius mûsø krantus neðmenimis maitino ardomi Sambijos pusiasalio krantai. Taèiau iðplovus smulkiàjà medþiagà, Sambijos priekrantæ padengë iðtisas rieduliø ir gargþdo grindinys, kurio nebeáveikia net audringos jûros bangos. Be to, XX a. Sambijos krantai buvo intensyviai tvirtinami. Todël palei Kurðiø nerijos krantus á ðiauræ neðamo smëlio palaipsniui maþëja. Nemaþà átakà turi ir þmoniø veikla. Tarp Klaipëdos ir Liepojos krante vidutiniðkai kas 26 km pastatyti ávairûs hidrotechniniai statiniai, o tarp Palangos ir Papës Latvijoje tokie statiniai árengti kas 13 km. Molø tipo statiniai stabilizuoja smëlio masæ prieðvëjinëje (pietinëje) pusëje ir formuoja álankas uþuovëjinëje. Klaipëdos uostas, Palangos tiltas bei Ðventosios uosto statiniai ið priekrantës neðmenø apykaitinës sistemos atëmë apie 5 mln. m³ smëlio. Latviø hidrotechnikas R. Knapsas apskaièiavo, kad septintajame XX a. deðimtmetyje

Siaurëjantis Palangos paplûdimys – kol kas tik mokslininkø rûpestis

pro Klaipëdà á ðiauræ migruodavo apie 0,5 mln. m³ neðmenø per metus. Pradëjus intensyviai gilinti Klaipëdos uostà, kuris XIX a. pabaigoje buvo tik 6–8 m, o dabar – net 14,5 m gylio, neðmenø migracija ties uostu buvo pristabdyta. Á gilø uosto áplaukos kanalà patekæ neðmenys trukdo laivams, todël kanalas valomas, o iðkastas gruntas iðberiamas toli jûroje. 2002 m. uosto molai buvo pailginti ir dar labiau sumaþino tranzitinës migracijos galimybæ ties Klaipëdos uostu. Dabar ðiame ruoþe á ðiauræ migruoja tik nuo treèdalio iki pusës smëlio kiekio, kuris buvo neðamas septintajame deðimtmetyje. Prie nepalankiø kranto zonos maitinimo neðmenimis sàlygø prisidëjo daþnos stiprios audros. Tokios audros XX a. siautë 1905, 1914, 1926, 1931, 1956, 1967, 1975, 1981, 1983, 1993, 1999 metais. Krantus ypaè nuniokojo amþiø sandûroje siautæs uraganas Anatolijus. Neigiamai krantus veikia ir globalûs klimato pokyèiai, dël kuriø kyla Baltijos jûros vandens lygis. Vilniaus universiteto auklëtinis dr. D. Jarmalavièius nustatë, kad ties Klaipëda nuo 1976 m. vandens lygis kyla maþdaug 6,5 mm per metus. Dabar bangos gerokai lengviau

pasiekia kopagûbrio papëdæ negu XX a. pradþioje. Nepalanki krantams ir kita þmoniø veikla: didëjantis poilsiautojø srautas, padidëjæs lankytojø skaièius net atokiausiose kranto vietose. Dël Palangos paplûdimiø siaurëjimo daugelis kaltina naujojo tilto konstrukcijà ir senojo tilto polius bei akmenis paðalinusius komunalininkus. Taèiau tai ne svarbiausia prieþastis. Tai konstatuota ir 2004 m. balandþio mënesá ávykusioje tarptautinëje krantotyrininkø konferencijoje, tarp kurios organizatoriø – Vilniaus universitetas. Specialistai sutarë, kad situacijà galima pagerinti Palangos kranto ruoþe kasmet supilant 0,15–0,20 mln. m³ smëlio. Deja, neaiðku, ið kur jo imti. Daug smëlio Ðventojoje, bet paëmus ið Ðventosios nemaþai smëlio, krantas ir èia bus pradëtas plauti, sustiprës abrazijos procesai visame Ðventosios–Bûtingës ruoþe, ir taip bus prarandama brangi sausuma. Smëlio ëmimas Ðventojoje bûtø pateisinamas tik tuo atveju, jei èia bûtø renovuojamas uostas. Smëlio paieðkomis ðiandien uþsiima ir geologai. Reikia tikëtis, kad Lietuvos pajûrio krantai sulauks ne tik daugiau dëmesio, bet ir realiø sprendimø, kaip juos iðsaugoti ateities kartoms.

tyrinëjimai

Ridikëlius greitai auginsime kosmose Naujos kartos šviesos ðaltiniai: pigiau, ilgiau, efektyviau Vida LAPINSK AITË

Ne vienas vairuotojas pastebëjo, kad sostinës ðviesoforai prie Katedros aikðtës, Operos ir baleto teatro ar prie prekybos centro „Akropolis“ yra kitokie – net apðviesti saulës jie tokie pat ryðkûs kaip ir darganotà dienà. Tuo tarpu kitø ðviesoforø spalvos saulëtà dienà praktiðkai neáþiûrimos. Taip yra todël, kad pirmøjø veikimas pagrástas kietakûnio apðvietimo technologija – puslaidininkiniais ðviesos diodais (puslaidininkiniais ðviestukais).

uslaidininkiniø ðviesos diodø veikimo principas atveria galimybæ konvertuoti elektros energijà á ðviesà labai naðiai (iki 100 proc.), tuo tarpu kaitinamøjø lempuèiø naðumas tesiekia 5–7 proc., o iðlydþio lempø – 30 proc. Ðie diodai sumaþina ir aptarnavimo sànaudas, nes veikia iki 100 tûkst. val. (kaitinamøjø lempø amþius ~ 1000 val., iðlydþio – iki 20 tûkst. val.). Manoma, kad kietakûnio apðvietimo technologija leis sutaupyti apie 10 proc. sunaudojamos elektros energijos – maþdaug 100 mlrd. JAV doleriø (300 mlrd. litø) per metus. Tikimasi, kad ði technologija ásiskverbs á apðvietimo rinkà po 2010 metø. Technologijos plëtra neatsiejama nuo ðviesos diodø tobulëjimo, jø naðumo augimo bei kainos kritimo. Esminiu lûþiu laikomas 1994 m. iðrastas mëlynasis ðviesos diodas InGaN puslaidininkio pagrindu. Netrukus (1997 m.) sukurtas baltas ðviesos diodas. Uþ iðradimà japonø

inþinierius S. Nakamura laikomas vienu ið pretendentø Nobelio premijai gauti. Kietakûnio apðvietimo technologija gali bûti taikoma labai plaèiai: bendrajam apðvietimui, fototerapijai, augalø kultivavimui, ðviesos signalams ir t. t. Vilniaus universiteto Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø instituto (MTMI) mokslo darbuotojai ir inþinieriai turi patirties kuriant kietakûnio apðvietimo modulius ir matavimo árangà, kompiuterizuotas valdymo sistemas. Kartu su MIF, MF Psichiatrijos klinika, GMF Botanikos sodu bei kitais parneriais atliekami ávairûs kietakûnio apðvietimo taikymo bandymai. Vienas iš naujesniø vykdomø projektø yra Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo remiamas projektas „Kietakûnio apðvietimo technologija augalø fotofiziologiniø procesø valdymui“ (HORTILED). Bendradarbiaujant su Sodininkystës ir darþininkystës, Botanikos institu-

Šviesos diodas – puslaidininkinis prietaisas, skleidþiantis spindulius. Puslaidininkis – medþiaga, turinti elektros laidininko ir izoliatoriaus savybiø.

to ir VU Botanikos sodo mokslininkais tiriama, kaip puslaidininkius ðviesos ðaltinius panaudoti augalø kultivavimo valdymui, ieðkoma galimybiø komponuoti optimalø ðviesos spektrà priklausomai nuo kultûros, augimo fazës, specifiniø augimo sàlygø ir pan. Ðios srities pasauliniai tyrimai yra fragmentiðki ir nenuoseklûs. Þinoma, kad ið skirtingø geografiniø platumø kilusiems augalams augti reikia skirtingos sudëties ðviesos spektro ir jie skirtingai reaguoja á papildomà monochromatiná (vienspalvá) apðvietimà. Vyrauja nuomonë, kad optimaliai ðie procesai vyksta, kai apðvietos energijoje yra apie 10 proc. spinduliuotës ið mëlynosios (nuo 440 nm iki 460 nm) spektro dalies ir 90 proc. energijos ið raudonosios (nuo 600 nm iki 800 nm) spektro dalies. Ðioje dalyje apie 75 proc. energijos tenka spinduliuotei, kurios bangø ilgiai yra nuo 600 nm iki 700 nm, ir 25 proc. spinduliuotei, kurios bangø ilgiai – nuo 700 nm iki 800 nm. Nëra þinoma, kokiems augalams kokiø bangos ilgiø ðviesa yra optimali ávairiais jø augimo ir vystymosi tarpsniais, kaip

tyrinëjimai

1 pav. Bendras apðvietimo átaiso vaizdas – puslaidininkinis ðviestuvas ir jo valdymo blokas 2 pav. Dviejø savaièiø ridikëliø ðakniavaisiø nuotraukos: a) – ridikëliai, auginti po SON-T Agro lempomis; b) ir c) – ridikëliai, auginti po kietakûnio apðvietimo lempomis, esant skirtingiems spinduliuotës deriniams.

ðiuos procesus veikia keièiamo spektro apðvietimas. MTMI mokslininkai sukonstravo apðvietimo átaisà, skirtà augalø kultivavimui valdyti (þr. 1 pav.). Já sudaro puslaidininkinis ðviestuvas, susidedantis ið skirtingø bangos ilgiø ðviesos diodø, bei valdymo blokas, leidþiantis ájungti arba iðjungti atskirø ðviesos diodø grupiø srautus nuotoliniu bûdu. Sodininkystës ir darþininkystës institute tyrinëjama ávairaus ilgio ðviesos bangø átaka salotose, ridikëliuose bei svogûnuose vykstantiems procesams. Gauti pirmieji rezultatai leidþia teigti, kad keièiant spinduliuotës spektrinæ sudëtá galima valdyti augaluose vykstanèius procesus bei nukreipti juos ûkiðkai naudinga linkme – stabdyti ar skatinti augalø tásimà, didinti ûkiná produktyvumà ir keisti dekoratyvumà. Puslaidinkiniø ðviestukø poveiká ridikëliø augimui galima pamatyti 2 pav. Auginant ridikëlius po SON-T Agro lempomis po dviejø savaièiø

ðakniavaisis dar nepradëjo formuotis. Tuo tarpu po puslaidininkinëmis lempomis augæ ridikëliai per dvi savaites suformavo nemaþà ðakniavaisá. Ðakniavaisio forma priklauso nuo pasirinkto spinduliuotës derinio. Pirmuoju atveju ridikëliai buvo apðvieèiami tik dienà – susiformavo rutulinis ðakniavaisis, antruoju atveju apðvietimas 731 nm ilgio bangos ruoþe taikytas tik vienà valandà naktá – formavosi cilindrinis ðakniavaisis. Tiriamas puslaidininkiniø ðviestukø panaudojimas augalø kultivavimui pakitusio svarumo sàlygomis. Kosminiuose aparatuose dël iðnykusios gravitacijos augalai nesivysto. Gravitacijos poveikis atkuriamas dirbtiniais mechaniniais judesiais. Þemëje tam naudojami klinostatai. Klinostate gravitacijos poveikis ðalinamas sukant kapsulæ, kurioje vystosi tiriamas augalas, apie jos aðá. Svorio jëga sukuriama sukant kapsulæ centrifugoje. Árenginys, paðalinantis vienos krypties gravi-

Centrifuginis klinostatas „Nëris-7“

tacijos poveiká ir pakeièiantis kitos krypties gravitacijos poveikiu, vadinamas centrifuginiu klinostatu. Kosminiuose aparatuose mechaninëmis priemonëmis atkurti svorio jëgos poveiká sudëtinga ir brangu. Ðià problemà gali padëti iðspræsti kietakûnio apðvietimo technologija. Projekto HORTILED vykdytojams (prof. A. Þukauskui, doc. Z. Bliznikui) pavyko priversti judëti daigø ðaknis tam tikro bangos ilgio ðviesos ðaltinio link. Tai gali padëti augalams prisitaikyti prie neáprastø nesvarumo sàlygø bei sudaryti galimybes juos auginti kosminëse tyrimø stotyse. Ðviestukø panaudojimas augalams kultivuoti susijæs ne tik su maþesne aptarnavimo kaina bei ilgaamþiðkumu. Kietakûnio apðvietimo technologijos suteikia galimybæ iðvengti augalams þalingos ultravioletinës spinduliuotës, lengviau kontroliuoti temperatûrà auginimo kamerose, priartinti ðviestuvus prie augalø, todël galima maþinti ðiltadarþiø matmenis ir kainà. Pagrindinis trûkumas – aukðta ðaltiniø kaina bei maþa galia. Taèiau ðviestukø kaina tobulinant technologi jà nuolat maþëja (sumaþëja maþdaug 10 kartø per deðimtmetá), o galia nuolat auga (padidëja 20 kartø per deðimtmetá). Uþ ádomø pasakojimà dëkojame prof. A. Þukauskui ir doc. Z. Bliznikui.

tyrinëjimai

Epochinës reikðmës atradimas: „lietuviø bëgimas“ Þalgirio mûðyje – klaidinantis manevras Dr. Vydas DOLINSK AS

Profesorius Sven Erik Ekdahl apgynë lietuviø garbæ 2004 metø balandþio 16 d. Ðv. Jonø baþnyèioje buvo teikiami Vilniaus universiteto Garbës daktarø (Doctor Honoris Causa) vardai labiausiai Universitetui, Lietuvos ir Europos mokslui nusipelniusiems uþsienio mokslininkams. Ðiemet, minint Universiteto ákûrimo 425 metø jubiliejø, pagerbtas þymus uþsienio istorikas, ypaè artimai susijæs su Lietuva, – tai Lietuvos ir pasaulio istorikams, ypaè mediavistams gerai paþástamas Vokieèiø ordino ir jo tarptautiniø santykiø, viduriniø amþiø karybos ir ginkluotës istorijos bei Þalgirio mûðio tyrinëtojas, profesorius, habilituotas daktaras Sven Erik Ekdahl. Vienas svarbiausiø „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“ vadinamo profesoriaus nuopelnø – atskleista istorinë tiesa apie Þalgirio mûðio baigtá nulëmusá Vytauto Didþiojo kariuomenës manevrà.

Perversmas Þalgirio mûðio istoriografijoje Daugelyje prof. Sven Ekdahl darbø didelis dëmesys skiriamas Senosios Lietuvos valstybës istorijai (ypaè XV a. problematikai), taèiau ypatingai didelæ reikðmæ turëjo ir iki

ðiandien turi epochinës reikðmës atradimas, autoriaus paskelbtas straipsnyje „Lietuviø atsitraukimas kautynëse ties Þalgiriu“ („Die Flucht der Litauer in der Schlacht bei Tannenberg“), kuris jau 1963 m. buvo publikuotas Vokietijos „Rytø tyrimø þurnale“ („Zeitschrift für Ostforschung“). Bûtent Þalgirio mûðio – svarbios ir itin kontroversiðkai istoriografijoje vertinamos Lietuvos istorijos problemos, vieno reikðmingiausiø Lietuvos istorijos faktø – tyrinëjimai ir jø rezultatø skelbimas yra svarbiausias profesoriaus S. Ekdahl kaip mokslininko nuopelnas, atskleidþiantis objektyvià istorinæ tiesà, griaunantis nepagrástus politizuotus istoriografijø mitus, o kartu ir ugdantis Lietuvos gyventojø pilietinæ savimonæ bei tautinæ savigarbà. Remdamasis savo ilgameèiais tyrinëjimais Slaptajame Prûsijos valstybës kultûrinio palikimo archyve ir atrastu anoniminiu vieno Vokieèiø ordino komtûro ar karo vado laiðku didþiajam magistrui, prof. S. Ekdahl akivaizdþiai árodë jau anksèiau daþno Þalgirio mûðio tyrinëtojo darytà prielaidà, jog ið ðio Lietuvos valstybës ir tautos likimà lëmusio mûðio Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenë, vadovaujama Vytauto Didþiojo, ne tik nepabëgo, bet sàmoningai ir meistriðkai suvaidino atsitraukimo manevrà, iðsklaidë prieðo gretas ir staigiu kontrpuolimu nulëmë viso „tautø mûðio“ baigtá. Bûtent ðià prof. S. Ekdahl tyrinëjimais pagaliau vienareikðmiðkai patvirtintà hipotezæ meninëmis formomis akivaizdþiausiai iðreiðkë garsusis J. Mateikos paveikslas „Þalgirio mûðis“, 1999 m. eksponuotas ir Lietuvoje. Minëta prof. Sven Ekdahl publikacija padarë tikrà perversmà Senosios Lietuvos valstybës ir jos sàjungininkø garbingos pergalës – Þalgirio mûðio – istoriografijoje ir vien ji nusipelnë Lietuvoje deramo ávertinimo ne tik tarp mokslininkø, bet ir valstybiniu lygiu.

Istorinæ tiesà árodë profesoriaus paskelbtas anoniminis laiðkas didþiajam Vokieèiø ordino magistrui Prof. S. Ekdahl kilmë (profesorius yra ðvedø kilmës – red. past.), nesusijusi nei su viena suinteresuota Þalgirio mûðio interpretacijomis tautine bendrija, taip pat darbo vieta (Vokietija – red. past.), kruopðtaus ir nuoseklaus tyrinëtojo renomë bei mokslinë erudicija niekam neleido suabejoti jo pateikiamø iðvadø apie Þalgirio mûðá ir eigà objektyvumu. Ðiandien þymiausiu Þalgirio mûðio specialistu pasaulyje pripaþástamas istorikas stengësi sugriauti visø pirma lenkø istoriografijoje

susiformavusius ir visoje Vakarø Europoje ásitvirtinusius mitus apie Þalgirio pergalæ, apginti Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariø, dalyvavusiø istorinëse 1410 m. kautynëse, garbæ. Nepalankaus lietuviams ir valdanèiajai Gediminaièiø–Jogailaièiø dinastijai XV a. lenkø kronikininko J. Dlugoðo (Dùugosz) átakoje suformuotas mitas apie gëdingà Lietuvos kariuomenës pabëgimà ið Þalgirio mûðio lauko kritinio istorikø þvilgsnio buvo sulaukæs ir anksèiau. Tiek lenkø, tiek ir lietuviø bei vokieèiø mokslininkai këlë ávairias Lietuvos kariuomenës dalyvavimo mûðyje ir galimo sàmoningo atsitraukimo hipotezes, taèiau trûko akivaizdþiø ðiø versijø árodymø. Tik visas faktø ir loginiø pagrindimø kompleksas leido daryti prielaidà, jog Lietuvos

J .Mateikos paveikslas „Þalgirio mûðis“. Parodos „Þalgirio mûðis“ katalogas, Taikomosios dailës muziejus, 1999, Vilnius

Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenë ne tik nebëgo ið Þalgirio lauko, bet lemtingai prisidëjo prie vienø didþiausiø kautyniø viduramþiø Europoje baigties. 1963 m. prof. Sven Ekdahl paskelbtas anoniminis laiðkas didþia jam Vokieèiø ordino magistrui, to laiðko turinio analizë ir plataus jo kilmës konteksto pateikimas galutinai árodë, jog „lietuviø bëgimas“ 1410 m. liepos 15 d. ið tikrøjø tebuvo ið anksto suplanuotas ir puikiai pavykæs klaidinantis manevras. Ðis atradimas þymiai palengvino ir lietuviø profesoriaus Meèislovo Juèo pastangas pateikti argumentuotà ir objektyvià lietuviðkà Þalgirio mûðio eigos ir pergalës reikðmës versijà, kurià jis iðdëstë monografijoje „Þalgirio mûðis“.

Garbës daktaro ryðiai su Lietuvos mokslininkais ir institucijomis Profesoriø Sven Ekdahl galima pavadinti „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“ Vakarø Europoje, itin aktyviai propaguojanèiu Lietuvos mokslo ir kultûros pasiekimus. Prof. Sven Ekdahl organizavo Lietuvos archyvuose ir bibliotekø rankraðtynuose saugomø Prûsijos istorijos dokumentø, patekusiø á Lietuvà po II pasaulinio karo ið sovietinës armijos nusiaubto Karaliauèiaus, restauravimo finansavimà, naujos technikos ásigijimà ir restauravimo technologijø ásisavinimà. Globojo Lietuvos istorikus, nuo Atgimimo metø daþnai aplankanèius Slaptàjá

Prûsijos valstybës kultûrinio palikimo archyvà Berlyne. Pagal susitarimà su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu profesorius renka daþniausiai neþinomà unikalià ikonografinæ Lietuvos istorijos medþiagà Vokietijos, Ðvedijos ir kituose archyvuose. Jis ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslinio periodinio þurnalo „Lietuvos istorijos studijos“ redakcinës kolegijos narys, konsultuoja svarbiausius Lietuvos tûkstantmeèio programos projektus – padeda atkurti Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Valdovø rûmus, parengti tarptautinæ parodà „Jogailaièiø Europa“ bei kilnojamàjà parodà uþsieniui „Lietuva: kultûra ir istorija“.

tyrinëjimai

Napoleono kariø paslaptis Ona MACKONYTË Prieð kelerius metus Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, vykdant statybos darbus buvo aptikta Napoleono kariø kapavietë. Istorikø vertinimu, ði masinë kapavietë yra unikali – viena didþiausiø Europoje. Šis radinys, susilaukæs iðskirtinio visuomenës bei þiniasklaidos dëmesio, nepamirðtamas dar ir ðiandien. Uþsienio spauda bei televizijos domëjosi ir tebesidomi vykusiais kasinëjimais, kuriø rezultatai jau aiðkûs. Kapavietës archeologinius ir antropologinius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto ir Prancûzijos mokslininkai.

Tragiðka Napoleono kariø þûtis áamþinta J. Damelio paveiksle „Gráþtanti Napoleono armija Vilniaus rotuðës aikðtëje”

Vilniuje – šiurpi didingos armijos tragedija 2002 metais Vilniaus mieste atliekant archeologinius tyrimus surasta didþiulë didþiosios Napoleono armi jos kapavietë. Tai 1812 metø ávykiø aukos. Rasta per 3 tûkstanèius palaidotø kariø ið maþdaug 40 pulkø, atstovaujanèiø ávairioms armijos rûðims: kavalerijai, artilerijai, jûreiviams, gvardijai, pëstininkams, – pastarøjø buvo daugiausia. Pasak VU Medicinos fakulteto antropologo doc. Rimanto Jankausko, daugiausia kariø mirë Napoleono kariuomenei traukiantis ið Maskvos. Atsitraukimas virto masiniu bëgimu. Kariai ðalo, jiems trûko maisto. Vilniø pasiekë tik kariuo-

menës likuèiai, virtæ nebevaldoma gauja. Vilniø kariuomenës vadai ketino paversti savotiðka uþnugario baze: èia buvo ir maisto atsargø, paruoðti plakatai su nuorodomis, kur kokiam daliniui eiti. Taèiau pakrikusi kariuomenë nekreipë á nurodymus në menkiausio dëmesio. Kareiviai verþësi á vilnieèiø namus, siaubë juos, atiminëjo maisto atsargas, tempë lauk baldus, degino juos bandydami suðilti ir tûkstanèiais mirë gatvëse. Jie buvo visiðkai iðsekæ nuo bado, pervargimo ir ðalèio. Kaip pasakojo Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorius dr. Arûnas Barkus, taip jau susiklostë, kad didþiajai armijai besitraukiant ið Rusijos, Vilnius tapo iðskirtine vieta.

Bûtent èia ávyko ðiurpiausia katastrofa. Skaièiai labai iðkalbingi – tuometinës Vilniaus gubernijos teritorijoje, apytikriai 100 kilometrø spinduliu aplink Vilniaus miestà, þuvo apie 80 tûkstanèiø Napoleono armijos karininkø ir kariø. Ið jø – beveik 40 tûkstanèiø Vilniaus mieste bei jo apylinkëse. Tai reiðkë, kad didþiosios armijos beveik nebeliko. Docento R. Jankausko teigimu, pasakojama istorija apie tai, kaip Ašmenos link buvo pasiøstas ðaunus Neapolio kavalerijos pulkas, skirtas paremti besitraukianèius. Ðalèiai tà þiemà siekë trisdeðimt ir daugiau laipsniø. Pirma krito visi þirgai, o po to þuvo ir visi kavaleristai. Kariuomenë nebuvo pasiruoðusi sunkioms aplinkybëms, neturëjo tinkamos aprangos. Taigi Vilniuje 1812 m. gruodþio pradþioje per kelias dienas mirë iki 40 tûkstanèiø þmoniø. Kiek vëliau atvykæ Rusijos pasiuntiniai pamatë baisø vaizdà – pilnas gatves kûnø. Tuo metu Vilniuje gyveno maþdaug 30 tûkstanèiø gyventojø, tad reikia ásivaizduoti, kaip turëjo atrodyti miestas, kuriame lavonø buvo tiek, kiek gyvø þmoniø. Baiminantis epidemijos protrûkio Rusijos vadovybës paliepimu Vilnius turëjo bûti kuo greièiau iðvalytas, mat 1812 m. vasarà jau buvo ásisiautëjusi ðiltinë. Valymo darbus organizavo tuometinis Vilniaus universiteto profesorius Augustas Bekiu, medikas, dëstæs bendràjà patologijà, dar vadintas medicinos policijos profesoriumi. Kariø kûnai buvo gabenami á paèiø prancûzø iðkastus griovius átvirtinimams. Maþdaug iki 1813 m. kovo miestas jau buvo išvalytas.

Kraupûs amþininkø prisiminimai VU profesorius Jozefas Frankas apie ano meto ávykius savo prisiminimuose raðë: „Keletas ðimtø karo belaisviø buvo uþdaryti baþnyèioje. Á vidø atsitiktinai pateko ðuo, ir tà paèià akimirkà nelaimingieji sudraskë já á skutelius ir prarijo. Paskui

uþdarytiesiems buvo leista iðeiti á miestà“. „Keletas prancûzø kareiviø pasislëpë name, kur anksèiau buvo mano klinika, tuo metu paversta karo ligonine. Radæ uþrakintà vienà kambará, pamanë rasià jame maisto ir iðlauþë duris. Tai bûta patologijos kabineto. Nelaimingieji surijo visus ten buvusius preparatus, tarp jø ir inkstø su akmenimis pavyzdá, bei iðgërë visà spirità, kuriame tie preparatai mirko.“ „Netoli nuo miesto, Vingyje, buvo árengta ligoninë (gydytojai ir slaugës iðsibëgiojo, kad nebûtø paimti á nelaisvæ). Pirmomis dienomis po rusø áþengimo á Vilniø visi apie jà pamirðo. Prisiminë tik tada, kai ten kilo gaisras. Ugná spëjo uþgesinti, taèiau daug ligoniø sudegë. Bet tai nebuvo pats baisiausias dalykas. Ne. Pasirodo, jog be prieþiûros buvæ ligoniai ið bado valgë vieni kitus.“

Antropologai apie radinius Antropologiniai tyrimai pradëti kartu su archeologiniais kasinëjimais. Palaikai buvo preparuojami konsultuojantis su archeologais. Vëliau lietuviø mokslininkams atvyko padëti prancûzø antropologø grupë, vadovaujama Marselio universiteto prof. Olivier Dutour. Kariø griauèiai po pradinio valymo buvo pakuojami á plastiko maiðus ir transportuojami á Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrà. Èia palaikai buvo dþiovinami ir valomi. Naudojantis visuotinai priimta antropologine metodika buvo nustatoma asmenø lytis, amþius, ávertinama patologija. Nustatyta, jog tarp palaidotøjø buvo ne maþiau kaip 5 procentai moterø, kurios, kaip teigë docentas R. Jankauskas, galëjo bûti skalbëjos ar smulkios prekiautojos. Daugiausia tarp þuvusiøjø jaunø vyrø – maþdaug 20–30 metø, yra ir keliolika paaugliø. „Manoma, jog tai galëjo bûti kariuomenës bûgnininkai. Asmenø, kuriems buvo per 50 metø,

rasta viso labo tik keli. Tai rodo, jog Vilniuje nuo iðsekimo mirë ne tik eiliniai kareiviai, bet ir karininkai“, – pasakojo docentas R. Jankauskas. Taèiau, anot laikraðèio „The New York Times“, neatmetama versija, jog kai kurios palaidotos moterys galëjo bûti prostitutës, lydëjusios armijà á Rusijà ir atgal. Mat specialistø uþfiksuotuose patologi jos atvejuose minimas ir tretinis sifilis, kuris yra paþeidæs kaulus. Anot dr. A. Barkaus, atlikus tyrimus manoma, jog sifiliu kariai galëjo sirgti jau ir anksèiau, mat istoriniai ðaltiniai byloja apie ano meto sifilio epidemijas, su kuriomis dar nemokëta kovoti. Tyrinëtojai neatmeta ir kitø ligø, prisidëjusiø prie kariø þûties, tikimybës. Tokios ligos kaip ðiltinë pëdsakø kauluose nepalieka, bet istorikai tvirtina, jog ši liga taip pat buvo gana daþna. Tiriant kariø palaikus pasitvirtino ligi tol tik ið istoriniø ðaltiniø þinoma medicininë sàvoka – „marðo pëda“. Tai profesinë patologija, kuomet nuo didelio fizinio krûvio pëstininkams lûþdavo padikaulis. Taip pat rasti pavieniai kaulø lûþiø atvejai. Tai parodo du dalykus. Pirma, gerai sugijæ kaulai liudija puikø ano meto medicinos lygá, mat lûþiai bûdavo pagydomi tiek, kad karys galëdavo dalyvauti karo þygyje. Antra, pavieniai lûþiai, atsiradæ negyvus karius masiðkai verèiant á duobes, rodo, jog Napoleono armija buvo sveika ir þuvo nuo iðsekimo ir ðalèiø. Kasinëjant neaptikta jokio turto ar kitokiø asmeniniø daiktø. Pasak tyrinëtojø, prieð uþkasant mirusiuosius jie buvo apiplëðti. „Vilnieèiai plëðë ne tik lavonus, bet ir klaidþiojanèius kareivius. Daþnai bûdavo, jog leisgyvá prancûzà miestieèiai ásiviliodavo á namus, nugalabydavo, atimdavo, kà tik rasdavo vertingo, o po to iðmesdavo á gatvæ. Viskas, kas liko – menki uniformø likuèiai, sagos. Jokiø vertybiø ar ginklø. Asmenybiø nustatyti taip pat nëra jokiø galimybiø“, – sakë docentas R. Jankauskas. Istorikai bando áspëti dar vienà

máslæ – kodël sagos apvyniotos medþiagos skiautëmis. Tokiø medþiaginiø sagø rasta ir kasinëjant. Spëjama, jog traukdamiesi kariai plëðdavo nuo mirusiø karines aprangas ir patys vilkdavosi jas keliais sluoksniais, kad apsisaugotø nuo ðalèio. Aprangà jie pasiimti galëdavo, taèiau turëjo slëpti sagas, ant kuriø bûdavo numeris su dalinio þenklu. Po tyrimø visi palaikai perlaidoti Antakalnio Kariø kapinëse; taip pat atidengtas ir paðventintas Napoleono armijos kariø kapavietës paminklas. Jo statybà finansavo Prancûzijos vyriausybë.

Vilnius – pasaulio þiniasklaidos dëmesio centre Kad ir kaip bûtø keista, prancûzai kapaviete nelabai domëjosi: jie á visa tai þiûrëjo labai atsargiai. Atrodo, tarsi vertintø ðá ávyká dvejopai ir vengtø kokiø nors komentarø. Dalá jau iðkastø ir iðtirtø palaikø Prancûzijos mokslininkai iðsiveþë tirti savo laboratorijose. JAV televizijos kanalas „Discovery“ sukûrë filmà apie masinæ Napoleono kariø kapavietæ. Didþiosios Britanijos transliuotojas BBS taip pat filmavo ðá atradimà Vilniuje. „Lengviau bûtø pasakyti, kas dar nesidomëjo ðiuo istoriniu atradimu“, – teigë doc. R. Jankauskas. Sulaukta dëmesio ið leidiniø „The New York Times“, „Newsweek“, „Gardian“, „Independent“, „Le Mond“, „Le Figaro“, „Siensas Atavenir“. Buvo atvykæ ir suomiø bei olandø þurnalistø.

Docento R. Jankausko teigimu 1812 m. gruodá Vilniuje mirë iki 40 tûkst. þmoniø

Lietuva ir pasaulis

Pasaulis kalba lietuviðkai Ona MACKONYTË

Vilniaus universitete þmonës ið viso pasaulio gali mokytis lietuviø kalbos. Uþsienieèiams, norintiems iðmokti lietuviðkai, yra organizuojami lietuviø kalbos kursai. Universitetas patrauklus svetimðaliams ne vien dël ðios galimybës. Vilniaus universitete jie gali ne tik pasimokyti lietuviø kalbos, bet ir likti èia studijuoti.

Uþsienieèiams, norintiems pramokti ar iðmokti lietuviø kalbà, siûlomos ávairios trukmës lituanistinës studijos. Jas Universitete rengia Lituanistiniø studijø katedra. Norinèiøjø mokytis lietuviø kalbos mokëjimas yra patikrinamas atliekant testà, ir tuomet paaiðkëja, kurià grupæ lankys bûsimasis studentas. Lietuviø kalbos galima mokytis metinëse studijose arba þiemos, vasaros, vakariniuose bei laisviesiems klausytojams skirtuose kursuose. Metinës studijos yra trijø pakopø: pradedanèiøjø, paþengusiøjø ir mokanèiøjø. Svetimðaliai pradeda mokytis kalbos nuo pradþiø arba gilina jau turimas þinias. Atvykæ ið uþsienio þmonës patys sprendþia, kiek laiko jie nori mokytis lietuviø kalbos Universitete – vienà semestrà, o gal trejus ir daugiau metø. Ilgai kremtantys kalbos mokslus tampa Universiteto studentais, gauna studentø paþymëjimus, o studijoms pasibaigus – ir lietuviø kalbos mokëjimà patvirtinanèius dokumentus. Po ðiø studijø jau neblogai lietuviø kalbà mokantys þmonës gali likti studijuoti VU jiems patinkanèias studijø programas. Ðtai ketverius metus lietuviø kalbos mokæsis japo-

nas Fumito liko studijuoti Universitete. Vasaros ir þiemos kursai yra trumpesni – jie trunka nuo dviejø iki keturiø savaièiø. Per paskaitas kursø dalyviai ne tik mokosi kalbos, bet ir suþino apie dabartinæ lietuviø kalbos situacijà, susipaþásta su Lietuvos istorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu, etnokultûra. Savaitgaliais jiems organizuojamos ekskursijos po graþiausias Vilniaus ir Lietuvos vietas. Kursai laisviesiems klausytojams yra skirti tiems, kurie gali mokytis

dienà. Gausiausiai juos lanko studentai, atvykæ ið uþsienio studijuoti á VU pagal ERASMUS programà. Vakarinius kursus labiausiai mëgsta dirbantys þmonës, kurie dienà neturi laiko mokslams. Tokiø kursø lankytojai patys ávairiausi: ir uþsienio diplomatai Lietuvoje bei jø ðeimos nariai, ir atvykæ á Lietuvà menininkai, ir ketinantys mûsø ðalyje apsigyventi uþsienieèiai.

Kursø dalyviai – ir ið Australijos, ir ið Angolos Lituanistikos kursuose galima sutikti ávairiausiø þmoniø ið viso pasaulio, kuriuos èia atvedë skirtingiausi interesai. Norinèiø mokytis yra ið JAV, Prancûzijos, Dani jos, Vokieti jos, Rusijos, Japonijos, Latvijos bei Estijos ir kitø ðaliø. Kursus lanko uþsienio ambasadø Lietuvoje darbuotojai ir jø ðeimos nariai, uþsienieèiai, kurie Lietuvoje sukûrë ðeimas, þmonës, mëgstantys mokytis kalbø ar tiesiog besido-mintys Lietuva. Kartais jie atva-þiuoja pasiþvalgyti, po to pradeda mokytis ir kalbos. Neseniai humani-tariniø mokslø daktarës, Lituanistiniø studi jø katedros docentës Irenos Kruopienës grupëje mokësi Angolos ambasadoje

Savaitgaliais kursø dalyviams organizuojamos ekskursijos po graþiausias Vilniaus ir Lietuvos vietas

Ðvedijoje dirbantis Joaquim Alfredo, kuris susidomëjo lietuviø kalba dël darbo. Sporto þurnalistas ið Ðkoti jos Tomas Connoras ir australietë Jessie Anne Mitchell tiesiog norëjo pramokti lietuviðkai. Julija Whitehouse ið JAV ir Paulius Yamin Slotkus ið Kolumbijos nori iðmokti ðios kalbos, nes yra lietuviø kilmës. Šios vasaros kursuose iš daugiau nei penkiø deðimèiø dalyviø buvo deðimt vertëjø, devyniolika studentø mokytis kalbos atvyko jau ne pirmà syká. Tai rodo susidomëjimà maþos ðalies sena kalba. Ðeðiolikmetis Jakobas Lelandas ið Anglijos á kursus atvyksta jau antrà kartà. Gabus ir taisyklingai lietuviðkai ðnekantis jaunuolis ketina bûti vertëju ir sieja savo ateitá su Lietuva. Du studentus ið Ðvedijos dëstytojos juokais pavadino „þentais“ – tai lietuvaièiø vyrai, pasiryþæ iðmokti savo þmonø kalbà, nors Lietuvoje ir negyvena.

maþodþiø galûnes. Taip pat sudëtinga kai kuriuos lietuviðkus þodþius iðtarti. Paprastai pradëti mokytis sunkiausia tiems, kurie nëra mokæsi jokios kitos uþsienio kalbos. Jei lietuviø kalba jiems bûna ne pirmoji uþsienio kalba, kursø dalyviai jau þino, kaip mokytis. Dar lengviau tiems, kurie moka panaðiø kalbø, pavyzdþiui, rusø, kurioje taip pat yra linksniai, arba tiems, kuriø kalba irgi yra sudëtinga, pavyzdþiui, suomiams ar vengrams. Po paskaitø kursø dalyviai gali aplankyti Trakus, Rumðiðkes, Grûto parkà, Kryþiø kalnà ir kitas Lietuvos vietas. Bûna ir ávairiø nuotykiø. „Kartà Kaune, Laisvës

alëjoje, pasiklydo vienas vyresnio amþiaus kursø dalyvis, teko alëjà „ðukuoti“, – prisiminë kursø vadovë V. Stumbrienë. Þiemos kursai visada ramesni nei vasaros, galbût todël, kad ðalta ir anksèiau temsta. Vasarà galima daugiau pasidairyti po Lietuvà ir po paskaitø atsikvëpti gamtoje. Australietë J. A. Mitchell sakë, jog dabar lietuviø kalba jai nebeatrodo tokia baisiai sunki, netgi labai daili. Tuo tarpu vyrai liaupsina lietuvaièiø groþá: „Að einu ið proto kaskart, kai tik einu gatve“, – ðypsojosi Joaquim Alfredo. Vasaros ir þiemos lituanistikos kursø vadovë V. Stumbrienë pasakojo, jog

Uþsienieèiams lietuviø kalba labai graþi, bet mokytis jos nelengva

Per paskaitas – ne tik apie gramatikà Paklausti, kas sunkiausia mokantis lietuviø kalbos, uþsienieèiai vieningai nusprendë, kad sudëtingiausia iðmokti vardaþodþiø ir veiks-

kursuose neiðvengiama ir romantiðkø istorijø. Daþnai per atostogas á þiemos ar vasaros kursus atvaþiavæ þmonës bûna atsipalaidavæ, neslepia simpatijø vieni kitiems ar netgi dëstytojoms. Antai prieð kelerius metus kursuose susipaþinæ japonë ir suomis vëliau susituokë ir dabar kasmet atvaþiuoja á juos „supaþindinusià“ ðalá.

Lituanistikos kursuose galima sutikti skirtingiausiø interesø þmoniø

Lietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje: edukacijos ir ðvietimo vaidmuo maþinant terorizmo plitimo grësmæ Egdûnas RAÈIUS 2001 metø rudená, po iki tol neregëto masto iðpuoliø JAV, galingiausios pasaulio valstybës administracija paskelbë pasauliná vajø prieð terorizmà. Deja, praëjus trejiems metams, matome, kad ði kampanija nëra sëkminga – teroristiniø iðpuoliø gausëja, sugautø ir nuþudytø kovotojø vieton stoja nauji. Pagrindinis trûkumas tas, kad kovojama vien su pasekmëmis – paskiromis terorizmo apraiškomis; be to, tik prievartos priemonëmis. Antiteroristinio vajaus ðûkis, kurá paskelbë JAV, yra terorizmo sunaikinimas fiziškai sunaikinant teroristus. Terorizmo fenomeno giluminis supratimas, deja, lieka pavieniø akademikø sritis, tuo tarpu vajui vadovaujanèios institucijos, jei kalba apie supratimà ar þinojimà, daþniausiai turi omenyje

operatyvinæ informacijà, padedanèià susekti teroristus ir juos „neutralizuoti“. Tokia kovos forma, be abejo, yra bûtina. Bet ji neturëtø bûti vienintelë priemonë. Terorizmo prevencija turëtø apimti daug daugiau, visø pirma edukacijà ir ðvietimà. Bûtent per edukacijà ir ðvietimà, arba paþinimà plaèiàja prasme, galima surasti terorizmo ðaknis – iðsiaiðkinti ðio globalaus fenomeno atsiradimà ir tolydø plitimà bei suprasti vykdomø antiteroristiniø priemoniø efektyvumà.

Visuomenës ðvietimas – priemonë terorizmui áveikti Ðiandienis tarptautinis terorizmas yra kartu ir pasekmë, ir reakcija á

nuo kolonialiniø laikø tebesitæsiantá jëgø disbalansà bei hegemonijos principais grástus tarptautinius santykius. Todël tik kritiðkai perþiûrëjæ ir iðanalizavæ europiniø imperijø ir jø ápëdinës – JAV – politikà Azijos kraðtø atþvilgiu galësime surasti ðiuolaikinio terorizmo ðaknis ir ávertinti prieð terorizmà nukreiptø priemoniø adekvatumà bei veiksmingumà. Ðitaip naujai tarptautiniai santykiai ir procesai jau kurá laikà ávertinami tiek JAV, tiek Vakarø Europos valstybëse. Deja, Lietuvoje taip kol kas praktiðkai nesielgiama. Didþiausia Lietuvos edukacinës sistemos ir visuomeninio ðvietimo spraga (ne tik kalbant apie terorizmà) – tai, kad iki ðiol apie tolimesniø kraðtø þmones ir jø atstovaujamas

þvilgsnis kultûras, ideologijas bei vertybes mûsø visuomenë praktiðkai nieko neiðmano. Todël neretai islamas, musulmonai ir teroristai suplakami á viena, tarp jø neáþvelgiant jokio esminio skirtumo. Dabartinëje situacijoje ðvietimas terorizmo kilmës ir plitimo klausimais turëtø tapti sudëtine edukacinës sistemos dalimi. Norint iðsiverþti ne tik ið fizinio, bet ir intelektualinio vakuumo, bûtina skirti daugiau þmogiðkøjø ir kitø resursø terorizmo studijoms. Skeptikai galëtø suabejoti, ar prasmingi tokie svarstymai Lietuvoje. Lietuva ðiandien lyg ir nejauèia jokios realios terorizmo grësmës visuomeniniame lygmenyje (radioaktyviø medþiagø vagystës ir prekyba jomis tiesiogiai nelieèia visuomenës, migrantø ið problemiðkø kraðtø per maþa, kad jie keltø potencialiai realià grësmæ visuomenës gerovei, net jei sumanytø kà nors bloga). Visa tai tiesa. Vis dëlto visuomenës iðprusimas ir sàmoningumas galëtø bûti turtas, padësiantis ateityje áveikti jei ne patá terorizmà, tai bent jo plitimà, bei suteiksiantis daugiau uþtikrintumo pasirenkant kovos priemones.

Ar civilizacijø konfliktas neiðvengiamas? Terorizmo suveðëjimà skatina ir nemarus religinis rasizmas, visø pirma musulmonø ir europiniø kultûrø atstovø santykiuose. S. Huntington pavadino toká santykiø pobûdá „civilizaciniu susidûrimu“, taip dirbtinai suprieðindamas atskirtas civilizacijas pagal religi jos kriteri jø. Toks þiûros kampas tëra tik vienas ið galimø ir, deja, absoliuèiai neadekvatus tiek musulmoniðkø kultûrø, tiek musulmoniðkø visuomeniø santykiø su europinëmis visuomenëmis atþvilgiu. Terorizmo fenomenà bûtø daug parankiau tyrinëti per E. Said suformuluotà „orientalizmo“

prizmæ. Orientalizmo diskursas, arba, tiksliau tariant, jo pasekmës, ir iððaukë ðiandieniná smurto, vadinamo tarptautiniu terorizmu, protrûká. Deja, su terorizmu kovojama to paties orientalizmo diskurso „pagimdytais“ argumentais. Visø pirma tai pasireiðkia naujai suformuluota „civilizacinimo“ misija, kurià atitinka „baltojo þmogaus naštos“ metafora. S. Huntington siûlomas poþiûris yra ydingas, nes nepalieka galimybës kitimui – jis suponuoja statiðkà pasaulio matymà, kur nepajudinami civilizaciniai poliai neiðvengiamai konfliktuoja. Viskas, kà tokioje situacijoje galima padaryti – siekti paþinti „prieðà“. Tuo tarpu E. Said pasiûlyta orientalizmo kritika atveria galimybæ ne tik paþiûrëti á musulmonø ir nemusulmoniðkø Europos kultûrø atstovø santykius ið ðalies ir kritiðkai, bet kartu suteikia viltá, kad galima ieðkoti tiems santykiams alternatyviø pagrindø. O tokia paieška prasideda nuo edukacijos ir švietimo. Lygiai taip pat, norëdami atsakyti á klausimus, kas yra teroristai ir kodël jie jais tapo, turime pasekti, kaip europieèiø ir amerikieèiø veiksmai galëjo kad ir netiesiogiai sàlygoti radikalios musulmonø reakcijos atsiradimà. Kitaip tariant, turime pradëti nuo kritinës savianalizës, kuri neiðvengiama norint adekvaèiai paþinti musulmoniðkas kultûras ir suprasti terorizmo fenomenà. Todël Lietuvoje esmingiausias ðvietimo uþdavinys yra ne vykdomø antiteroristiniø priemoniø pateisinimas vardan ramybës, bet kritinës þiûros formavimas visuomenëje.

Terorizmo fenomeno tyrimai Vilniaus universitete Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institute nuo 2001 metø pradëta skirti dau-

giau dëmesio tiek bendrai neeuropiniø visuomeniø, tiek tarptautinio terorizmo fenomeno studijoms ir tyrimams. 2002 m. balandá kartu su JAV ambasados kultûros skyriumi suorganizuota tarptautinë konferencija apie terorizmo iððûkius pasauliui, kurioje praneðimus skaitë LR Prezidentas Valdas Adamkus, KA ir UR ministrai. Vëliau suorganizuota keletas vaizdo konferencijø su JAV terorizmo ekspertais, Izraelio vyriausybiniø agentûrø, kovojanèiø su terorizmu, atstovais. Kartu su VU TSPMI studentø mokslinës draugijos Azijos studijø sekcijos nariais suorganizuota keletas vieðø seminarø islamo ir musulmonø ávaizdþio tematika. Pastaruoju metu atliekamas tyrimas „Terorizmo samprata Lietuvoje“. Ir nors šioje srityje kol kas dirba tik pavieniai politologai, jø darbo vaisiai – straipsniai, praneðimai konferencijose – matomi ir uþ Lietuvos ribø. Domëjimasis tiek neeuropiniø visuomeniø, tiek terorizmo studijomis Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institute gan didelis – á visus septynis ðia tematika dëstomus kursus susirenka gausiai klausytojø, á juos uþsiraðo ir kitø fakultetø studentai. Deja, matyt, dël þiniø stokos ir nedràsos studentai retai ryþtasi savo bakalauro ar magistro darbus skirti ðioms temoms. Kol kas nëra ir në vieno doktoranto, savo tyrimà kreipianèio minëta linkme. Taigi neeuropiniø visuomeniø bei tarptautinio terorizmo studijos VU, kaip ir Lietuvoje apskritai, tebëra embriono lygyje. Taèiau neabejotina, kad suvokus tarptautinio terorizmo iððûkius viso pasaulio saugumui bei stabilumui ir supratus, kad neeuropiniø visuomeniø studijos yra bûdas atskleisti terorizmo ðaknis ir prieþastis bei efektyvi kovos su ðiuo XXI amþiaus maru priemonë, Lietuvos susidomëjimas ðiomis temomis ne tik platës, bet ir gilës.

alumnai

Chemikas, susiþavëjæs filosofija UAB „SICOR BIOTECH “ generalinis direktorius prof. VLADAS ALGIRDAS BUMELIS

Vienas ið garsiausiø VU Chemijos fakultetà baigusiø chemikø – habilituotas gamtos mokslø daktaras profesorius Vladas Algirdas BUMELIS. Jis – VU Senato narys (nuo 2002 m.), VGTU profesorius (nuo 1997 m.), Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas (nuo 2000 m.), apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001 m.), UAB „Sicor Biotech“ (iki 2002 m. rugsëjo 16 d. bendrovës pavadinimas buvo UAB „Biotechna“) generalinis direktorius. Kodël pasirinkote chemijos studijas? Baigiau Kretingos vidurinæ mokyklà, kur turëjau labai gerà chemijos mokytojà. Ið tiesø labai mëgau fizikà: patiko konstruoti radijo aparatus, lituoti ir pan. Bet nebuvau labai stiprus matematikas, patiko humanitariniai dalykai. Nusprendþiau, kad pasirinkus chemijà bus maþiau matematikos. Tik vëliau, kai studijavau Chemijos fakultete, supratau, jog matematikos èia në kiek ne maþiau; mokëmës ir matematinës analizës, sprendëme diferencialines lygtis. Taèiau tikrai niekada nesigailëjau, jog pasirinkau bûtent ðias studijas. Kà jums davë chemijos studijos VU? Pirmiausia reikëtø paminëti gerus dëstytojus. Tai docentas L. Jasinskas, profesorë E. Jasinskienë, mano kandidatinio darbo vadovas, dabartinis Chemijos fakulteto dekanas prof. R. Kazlauskas, docentas J. Naruðkevièius ir kt. Svarbiausia, jog ðie dëstytojai sugebëjo suprantamai pateikti þinias. Turëjau tikrai gerà filosofijos

dëstytojà – ðviesios atminties docentà J. Vinciûnà. Esu dëkingas jam, kad iðmokë suprasti gyvenimà. Filosofija yra mokslø mokslas, ir að buvau ja taip susiþavëjæs, kad net þadëjau mesti chemijos studijas ir pereiti á filosofijà. Universitetinis iðsilavinimas – didelis turtas. VU mes mokëmës ne tik dalyko disciplinø, bet ir etikos, oratoriaus meno. Reikia pripaþinti, jog Universitetu taip greit netampama – reikia nueiti ilgà istoriná kelià, koká nuëjo VU. Kokius áspûdingiausius momentus prisimenate ið studijø metø? Studijø metais bûdavo labai linksma. Per ðventes dalyvaudavome eisenose, gamindavom fejerverkus, sprogdindavom. Universitete mokiausi gerai. Bûèiau baigæs raudonu diplomu, jei ne TSKP istorija. Per ðio dalyko paskaitas sëdëdavau auditorijos gale ir skaitydavau „Sporto“ laikraðtá. Kartà siuntinëjomës su kurso draugais laiðkeliais, kol dëstytoja iðvarë mane ið paskaitos. Kai laikiau egzaminà, ji

man paraðë dvejetà, vëliau egzaminà perlaikiau ir gavau trejetà. Tiesà sakant, buvau labai grieþtas laborantas. Per ðità grieþtumà ir þmonà susiradau: neuþskaièiau jai vieno laboratorinio darbo, teko daryti ið naujo. Taip ir susipaþinome. Jûs – chemikas, jûsø þmona – taip pat, tikriausiai daugelis draugø ir paþástamø taip pat chemikai. Gal pastebëjote kokius nors charakterio bruoþus, kurie yra bûdingi ðios profesijos atstovams? Chemikai yra darbðtûs ir gali greitai ásisavinti kitø mokslo srièiø þinias. Pavyzdþiui, að, studijuodamas chemijà, gavau ir biologi jos, ir biochemijos þiniø, kurias galëjau pritaikyti biotechnologijos srityje (biotechnologija jungia biologijà, chemijà, mikrobiologi jà, imunologi jà, genø inþinerijà, dalá medicinos, technologi jø konstravimo ir kt.). Daugelis chemikø gali orientuotis á kitas sritis ir gerai jose dirbti. Vienas ið tokiø þmoniø yra mano kurso draugë Nijolë Velièkienë, kailiø mados namø

„Nijolë“ savininkë. VU mes gavome þiniø, kurios leido pritapti kitur. Pastebëjau, jog chemikø ðeimos susilaukia dukrø, bet gal tai tik sutapimas. Daug chemikø emigruoja á Vakarus. Koks Jûsø poþiûris á vadinamàjá „protø nutekëjimà“? Dabar studentams atsiveria naujos galimybës, bendra Europos mokslo ir studijø erdvë, tampame Europos gyvenimo dalyviais. Mûsø diplomai pripaþástami ES. Universitetas turi galimybiø keistis studentais, dëstytojais su geriausiais Europos universitetais. Þinau, kad daugiausia ið Lietuvos iðvaþiuoja biologø, genø inþinerijos specialistø, informatikø. Þinoma, iðvyksta ir chemikai. Manau, gerai, kad jie iðvaþiuoja, o dar geriau, kai gráþta. Þmonës padirbëjæ uþsienyje 4–5 metus, sukaupia þiniø ir parvaþiuoja. Tie, kurie pasilieka svetur, garsina Lietuvos vardà savo lietuviðka pavarde. Að uþ tai, kad jie gráþtø, bet tam reikia sukurti tinkamas sàlygas. Jûs esate UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius. Papasakokite apie ðià ámonæ. „Sicor Biotech“ – biotechnologijos ámonë. Su investitoriø pagalba pastatëme modernià gamyklà, kuri genø inþinerijos metodais gamins biofarmacinius vaistus, sukûrëme mokslo tyrimø centrà. Mûsø ámonëje dirba daug VU Chemijos fakulteto absolventø, biologø, biochemikø. Ámonæ að vadinu privaèiu institutu, kuriame plëtojama ir taikomasis mokslas, ir gamyba. Viena aiðku – be chemiko iðsilavinimo mûsø institute dirbti bûtø sunku. Èia dirba daug Vilniaus universiteto absolventø; ið 150 darbuotojø net 30 yra baigæ chemijos studijas VU. Dirba 17 mokslo daktarø. Ðiuo metu mûsø gamykloje gaminami vaistai, kurie veikia prieð kai kurias vëþines ligas bei kaip prieðvirusiniai reagentai hepatitui gydyti.

Dabar populiaru ðnekëti apie Universiteto alumnø „gráþimà“ á Alma Mater, jø tarpusavio bendravimà. Kà manote apie tai? Alumnas turi likti bendruomenës nariu ir dalyvauti Universiteto gyvenime. Rengiant naujas studijø programas ir pertvarkant senàsias á ðá procesà turëtø bûti átraukiami ir buvusieji studentai, dabar jau esami darbdaviai. Turi megztis glaudesnë partnerystë tarp Universiteto ir verslo atstovø. Pernai mûsø ámonë dalyvavo Vilniaus universiteto rengtoje „Karjeros mugëje“. Tai puikus bûdas ámonei prisistatyti ir paþinti esamus studentus. Kà alumnai galëtø nuveikti Universiteto labui? Vilniaus universitetas yra viena ið tø aukðtøjø mokyklø, kuri parengia tikrai gerus biologinës ir biocheminës srities specialistus, tie absolventai tikrai gerai vertinami. Esu Vilniaus universiteto Senato narys, iðrinktas kaip pramonës atstovas. Man tenka domëtis studijø programomis. Turëdamas gerà mano minëtø srièiø specialistø rengimo tradicijà, didelæ patirtá, Universitetas palaiko gana glaudø ryðá ir su darbdaviais. Mes, pramonës atstovai, stengiamës áneðti ir savo indëlá, kad Vilniaus universitetas ir toliau neatsiliktø nuo gyvenimo reikalavimø, todël nupirkome biochemijos laboratorijai keletà

brangiø prietaisø, kad studentai darydami laboratorinius darbus galëtø jais naudotis. Baigæ mokslus ir atëjæ á „Sicor Biotech“ jau mokës su tais prietaisais dirbti. Taigi pramonë jau pradeda remti universitetus. Tai bûtina. Jeigu pramonë neturës parengtø darbui þmoniø, tai kà ji galës daryti? Kuo geriau mûsø bûsimieji darbuotojai bus parengti universitetuose, tuo paprasèiau jiems bus pritapti bendroviø veikloje. Kaip vertinate teoriná ir praktiná VU absolventø pasirengimà? Mano nuomone, Vilniaus universiteto absolventø parengimo kokybë yra aukðta. Jauni specialistai turi pakankamai techniniø ir profesiniø bei fundamentaliøjø þiniø. Manytume, kad bûsimas specialistas turëtø bûti ági jæs kolektyvinio darbo patirties, bûti susipaþinæs su darbine aplinka. Biotechnologijø ámonei, kurios veikla pagrásta moderniausiomis aukðtosiomis technologi jomis, nuolat reikia talentingø specialistø, turinèiø didelá þiniø bagaþà bei norà jas taikyti praktikoje. Tad linkiu Vilniaus universitetui ir toliau iðlaikyti stiprias pozicijas rinkoje, pritraukiant kuo daugiau talentingø jaunuoliø. Kalbëjosi Ligita VAITKUTË

knygos

Serija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“ (Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai) Rûpindamasis Lietuvos ir kaimyniniø ðaliø kultûrai, mokslui svarbiø rankraðèiø, senøjø leidiniø, dokumentø iðsaugojimu, Vilniaus universitetas pradëjo leisti savo istorijos ðaltiniø serijà – „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“. Mokslo visuomenæ ketinama supaþindinti su Almae Matris veiklà lëmusiais unikaliais dokumentais, su turtingu Universiteto profesoriø, rektoriø palikimu: laiðkais, dienoraðèiais, atsiminimais, paskaitø tekstais, ávairø mokslo ðakø veikalais, iðgarsinusiais jø autorius visoje Europoje. Academia et Universitas Vilnensis Vilniaus universiteto steigimo dokumentai Leidykla „Kultûra“,Vilnius, 2004 Knygoje spausdinami Lietuvos valstybës istorijos archyve saugomi autentiðki XVI–XVIII a. dokumentai, susijæ su Vilniaus universiteto ákûrimu bei plëtra. Seniausias dokumentas – 1578 m. liepos 7 d. iðduota Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dël Vilniaus kolegijos pertvarkymo á universitetà; greta jos – Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dël akademijos bei universiteto teisiø suteikimo Vilniaus kolegijai bei popieþiaus Grigaliaus XIII bulë, kuria patvirtinamas Vilniaus universiteto ásteigimas. Èia rasime ir kitø ádomiø dokumentø – Zigmanto III Vazos privilegijà, kuria draudþiama perspausdinti jëzuitø leidinius be jø sutikimo; Augusto III privilegijà, kuria Vilniaus universitetui patvirtinamos tokios pat teisës kaip ir Krokuvos universitetui ir draudþiama steigti Vilniuje kitas aukðtàsias mokyklas ir kt. Dokumentø tekstai pateikiami originalo kalba – lotynø ir (viena privilegija) lenkø kalba, dedami jø vertimai á lietuviø, anglø, lenkø ir rusø kalbas. Knygos sudarytojas D. Butënas pateikia pastabas apie

privilegijø ir popieþiaus bulës ypatybes, jø saugojimà, nuoraðus ir publikavimà; S. Jegelevièius apþvelgia Universiteto istori jà; D. Jonynaitë pateikia duomenø apie pergamentø medþiagà ir restauracijà. Knygà puoðia ne tik puikios kokybës dokumentø faksimilës, bet ir dailininko V. Ciplijausko tapytas Universiteto steigëjo Stepono Batoro portretas, popieþiaus Grigaliaus XIII bei fundatoriaus vyskupo Valerijono Protasevièiaus atvaizdai. Svarbi detalë bibliofilams – 425 knygos egzemplioriai numeruoti ir su Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Benedikto Juodkos parašu.

Vilniaus universiteto jëzuitø kolegijos dienoraðtis Leidykla „Baltos lankos”, 2004 „Vilniaus universiteto jëzuitø kolegijos dienoraðtis“, apimantis 1710–1723 metø laikotarpá, yra autentiðkas nelengvos epochos liudytojas. Tai prie Universiteto gyvenusiø jëzuitø kasdienio gyvenimo, veiklos, ávykiø bei rûpesèiø atspindys, jø buities kronika, lakoniðkais sakiniais fiksuojanti anø dienø tikrovës faktus, akademinio gyvenimo ávykius, studentø laisvalaikio renginius – visa tai baþnytinio kalen-

Paulius Rabikauskas. Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai Leidykla „Aidai”, 2002 Kun. prof. dr. Paulius Rabikauskas SJ (1920–1998) – europinio garso istorikas, teologijos daktaras, Popieþiðkojo Grigaliaus universiteto Romoje vicerektorius, ilgametis ðio universiteto Baþnyèios istorijos fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto ir Krokuvos Popieþiðkosios akademijos garbës daktaras, Lietuvos jëzuitø provincijos kunigas. Pauliaus Rabikausko rinktiniø studijø tomas „Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai“ apima Vilniaus jëzuitø akademijos istorijos tyrimus, trukusius net kelis deðimtmeèius, bet taip ir neapibendrintus

monografijomis. Straipsniai sutelkti á dvi grupes: 1) studijos apie Vilniaus akademijà, stengiantis laikytis istorinio ir teminio nuoseklumo; 2) Lietuvos jëzuitø provincijos veiklos ir asmenybiø tyrinëjimai. Universiteto steigimo ir plëtimosi, mokslo paþangos ir átakos ðalies kultûriniam gyvenimui, rektoriø istorijos ir kt. klausimai svarstomi su neprilygstama erudicija, puikiu europinio konteksto ir ðaltiniø iðmanymu. Jëzuitø istorija Vilniuje, Kaune, Paðiauðëje aptariama plaèiame religinio, kultûrinio, politinio gyvenimo kontekste.

Aronas Aleksandras Olizarovijus. Apie politinæ þmoniø sàjungà / De politica hominum societate Leidykla „Aidai”, 2003 Aronas Aleksandras Olizarovijus (1610–1659) – Vilniaus akademijos kanonø ir civilinës teisës profesorius; buvæs jëzuitø ordino narys. Studijavo teologijà Poznanëje, Viurcburge ir Grace, èia ágijo ir menø magistro laipsná; Ingolðtato universitete studijavo teisæ ir medicinà, iðleido dvi disertacijas. Vëliau tæsë

doriaus fone. Tai svarbi mûsø istorinio ir kultûrinio paveldo dalis, ne kartà cituota mûsø mokslininkø darbuose (J. Lebedþio, Vl. Drëmos, P. Rabikausko ir kt.). Publikuoti dienoraðtá sumanyta daugiau kaip prieð dvideðimt metø, taèiau tik ðiais, jubiliejiniais, Universiteto metais pagaliau idëja realizuota ir dienoraðtis prieinamas skaitytojui lietuviø bei lotynø kalbomis. Rankraðtá ðifravo ir ið lotynø kalbos vertë Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriaus darbuotojos N. Malinauskienë, B. Þindþiûtë ir I. Katilienë, spaudai parengë I. Katilienë.

mokslus Padujos universitete, bet netrukus persikëlë á naujà Vilniaus universiteto teisës fakultetà, kur Kazimieras Leonas Sapiega fundavo dvi kanonø ir dvi civilinës teisës katedras. Èia paraðytas ir svarbiausias A. Olizarovijaus veikalas – Trys kny-gos apie politinæ þmoniø sàjungà, iðleistas 1651 m. Gdanske ir dedikuotas K. L. Sapiegai. Pagal ðá leidimà ir pateikiamas originalus tekstas lotynø kalba, jis Lietuvoje yra tik Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ið lotynø kalbos tekstà vertë ir paaiðkinimus paraðë Jolita Sarcevièienë. Darbà galima nagrinëti dvejopai – kaip vienà ið XVII a. Vakarø Europos „politikø“ arba kaip specifiná vietos kûriná. Vietinës raðti jos kontekste veikalas yra svarbus kaip Aristotelio recepcijos Respublikoje pavyzdys. Reikia pripaþinti, kad A. Olizarovijaus teorinë visuomenës, pilietybës ir valstybës samprata yra viena paþangiausiø tarp XVII a. Lietuvos ir visos Respublikos màstytojø, veikalà Apie politinæ þmoniø sàjungà galime laikyti maþø maþiausia egzistavusiø Respublikos kultûros ir

màstymo ryðiø su besivystanèia Vakarø politine mintimi árodymà. Kûriná sudaro trys knygos: didþiausioje, „Apie namus“, plaèiai nagrinëjama santuoka, ðeimos nariø santykiai, vaikø auklëjimas, ðeimininko ir tarno santykiai. Antrojoje knygoje – „Apie pilieèiø bendrijà“ – aptariama, kas yra pilieèiai ir kokios jø pareigos. Knygoje „Apie valstybæ“ aptariama valstybës kilmë bei tikslai, valdymo formos.

knygos Vilniaus universitetas fotografijose Vilniaus universitetas, „Daigai”, Vilnius, 2004 Tai unikalus ávairaus þanro nespalvotø fotografijø albumas, kuriame atsiskleidþia Vilniaus universiteto istori ja nuo XIX a. antrosios pusës (kai Lietuvoje atsirado fotografija) iki ðiø dienø. Leidinyje atiduota pagarba senosioms fotografijoms, kuriø archyvuose aptikta labai nedaug. Seniausi publikuojami vaizdai –

1866 m. ið Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos darytos Saulës nuotraukos. Greta jø – didelæ istorinæ vertæ turintys XX a. pradþios Universiteto rûmø, bibliotekos, Senienø muziejaus, kiemeliø vaizdai, pastatø fragmentai. Antrasis skirsnis – 1918–1939 metai, Stepono Batoro universitetas. Ið nuotraukø þvelgia Vilniaus universiteto atkûrimo vykdomojo komiteto, pirmojo universiteto Senato nariai; rektoriai, profesûra, darbuotojai. Uþfiksuoti svarbiausi to meto ávykiai – Universiteto 350-osios metinës, taip pat paskutinë Stepono Batoro universiteto darbo diena 1939 gruodþio 15-àjà.

Stalinizmo laikus primena ne tik sovietiniø rinkimø ir demonstracijø nuotraukos, bet ir garbiø profesoriø – Levo Karsavino, Juozo Balèikonio, Vinco MykolaièioPutino, Tado Ivanausko ir kt. portretai. Itin iðkalbingos sovietiná Universiteto istorijos etapà iliustruojanèios nuotraukos. Nenutrûkusià laisvos minties sklaidà Universitete liudija akimirkos ið prof. J. Greimo, prof. M. Gimbutienës vizitø, VU garbës daktarø, profesûros portretai. Atgavus Nepriklausomybæ prasidëjo naujas VU istori jos tarpsnis. Uþfiksuotas Popieþiaus Jono Pauliaus II vizitas Universitete, naujoji VU vëliava, garbingø sveèiø – prezidentø, karaliø, Nobelio premijos laureatø vieðnagës ir kt. Šis albumas – nuostabi Lietuvos ir Universiteto istorijos pamoka vaizdø kalba. O ðiuos vaizdus palydi A. Bumblausko straipsnis „Vilniaus universitetas: istorija, vaizdai, atmintis“, ávairiais rakursais atskleidþiantis VU istorijos fragmentus, bei fotografi jos þinovø S. Valiulio ir S. Þvirgþdo apþvalginis þodis apie leidinio sudarymà bei fotografijø autorius.

knygos mokslà iðdëstë Veikale apie visuotinæ bibliografijà (Vilnius, 1830). Ðiandien ðis darbas vertinamas kaip Bohatkiewicziaus mokslinio palikimo dalis, uþimanti svarbià vietà Vilniaus universiteto, Lietuvos ir Europos knygotyros, bibliografi jos ir bibliotekininkystës mokslø istorijoje. Knyga buvo iðleista nedideliu tiraþu, todël dabar yra bibliografinë retenybë. Tiek leidinio retumas, tiek jo, kaip ðaltinio, svarba mokslo apie knygà ir apskritai Lietuvos mokslo istorijai buvo akstinas ðá veikalà publikuoti faksimiliniu bûdu, papildant já

Aleksandras Wiktoras Bohatkiewiczius. Veikalas apie visuotinæ bibliografijà Vilniaus universiteto leidykla, 2004 XIX amþiaus pradþioje Vilniaus universitetas buvo viena ið pirmøjø Europos aukðtøjø mokyklø, kurioje pradëtas dëstyti mokslo apie knygà, tuomet vadinto bibliografija arba bibliologija, kursas. Ðio knygotyros kurso pirmasis dëstytojas Aleksandras Wiktoras Bohatkiewiczius (1795–1832/ 1833) savo teorines paþiûras apie

A. Baliulienës vertimu á lietuviø kalbà, A. Navickienës straipsniu ir iðsamiais A. Braziûnienës bei S. Rankelienës komentarais. Kaip priedas pateikiami ir á lietuviø kalbà iðversti Joachimo Lelevelio, turëjusio átakos Bohatkiewicziaus paþiûroms, teoriniai samprotavimai apie knygos mokslà, pridedami ir jø paaiðkinimai.

akademinës istorijos Kad tik bûtø graþi...

liukus. Pirmasis pradëjo draugijos prezidentas, Pelikanas. Balsavimas baigtas. Ëmë skaièiuoti. Atidarë urnà. Pelikano veidas visiðkai persimainë – turëjo paskelbti, jog ten nëra nei vieno balto rutuliuko! Visi negative… Jis pats, tikëdamasis, jog kuris nors draugijos narys ámes baltà rutuliukà, iðdavë savo proteþë ir savo bièiulá! Abu gavo pamokà, kokios buvo verti. (S. Moravskis. Keleri mano jaunystës metai Vilniuje, „Paskalos. Keturiasdeðimt ir akis“)

Ponas Stroinovskis dar pasakë, kad jo bièiulë grafienë Olimpija Mostovska, mergautine pavarde kunigaikðtytë Radvilaitë, troðko bûti iðrinkta Universiteto literatûros ir menø skyriaus garbës nare. Þinojau, kad ji raðë ir pieðë; prisiminiau, jog Italijoje moterys net siekdavo katedros profesorës vietos; paþadëjau rûpintis ðios kandidatës paskyrimu. Kad nesukompromituotø ponios Mostovskos, rektorius iðkëlë klausimà akademijos senate: ar rinkti turinèià reikalingas kvalifikacijas moterá garbës nare? Ponas Sniadeckis labai rimtai atsakë: „Kad tik bûtø graþi“. Kandidatei trûko bûtent ðios savybës. Tarp profesoriø kilo linksmas ðurmulys. Ponas Stroinovskis nedráso kà nors besakyti. (ið J. Franko atsiminimø)

Universiteto posëdis balandþio 1-àjà...

Kaip Eichvaldas netapo mokslinës draugijos nariu Vilniaus universiteto laikais gyvavo Vilniaus imperatoriðkoji medicinos draugija, kurià ákûrë Juozapas Frankas. Tai buvo gana klestinti organizacija, kurios nariu ir að turëjau garbës bûti. Pagal ástatus ðios draugijos nariai buvo renkami slaptu balsavimu. Po Jundzilo zoologijos profesorium tapo Eichvaldas, vokietis, atsiøstas pas mus ið Peterburgo, bet mokytas þmogus. Kaip sklinda kalbos, jis buvo nuobodus pedantas, intrigantas, be to, dar labai kandus ir iðdidus kolega. Vae Victis! (vargas nugalëtiesiems – lot.) Taigi norom nenorom turëjai já gerbti. Kaip þvynabudë trokðta lietaus, taip Eichvaldas troðko tapti tos mokslinës draugijos nariu. Tad praðë Pelikano, kuris anuomet buvo jos prezidentas, o kartu visagalis Universiteto rektorius ir vos ne viso Vilniaus ponas (já labai protegavo Novosilcevas), priimti já á tà draugijà. Pelikanas noriai sutiko ir paþadëjo

ðá klausimà pateikti balsavimui. Ir ið tikrøjø pateikë. Prieð posëdþio, kuriame turëjo bûti sprendþiamas Eichvaldo likimas, pradþià visø susirinkusiøjø akivaizdoje (tarp jø buvo ir pats kandidatas) Pelikanas, nuoðirdus Eichvaldo bièiulis, ëjo nuo këdës prie këdës, nuo vieno draugijos nario prie kito kalbindamas, kad balsuotø uþ naujà nará. Visiems spaudë rankas ir kiekvienam kuþdëjo á ausá: „Þinojau, jog jûs, ponai, visi jo nemëgstate. Jis pralaimëtø, bet padarykite tai bent jau dël manæs, nekompromituokite jo labai“. Nariai, pritardami visagaliui Pelikanui, linksëjo. Eichvaldas, ðiø þodþiø negirdëdamas, matydamas tik gestus, augo kaip ant mieliø. Posëdis prasidëjo. Metë rutu-

Grafienë Ðuazel seniai pageidavo dalyvauti uþdarame Universiteto posëdyje. Praneðiau, kad balandþio 1 dienà toks posëdis ávyks mano namuose, ir ji galës dalyvauti. Grafienë visai pamirðo, kokia diena – balandþio pirmoji, ir paþadëjo ateiti. Að ið tikrøjø sutvarkiau salonà taip, kaip reikëtø posëdþiui. Á pirmininko krëslà pasodinau grafienës tarnà kirgizà, kvailo veido laukiná. Apsiauèiau pirmininkà graþia skaisèiai raudona, auksu siuvinëta toga, panaðia á tas, kokias neðiojo Vilniaus universiteto profesoriai. Sekretoriumi tapo grafienës de Ðuazel mylimas devynmetis sûnus. Jam ant galvos uþdëjau didelá perukà, ant nosies – akinius, uþkiðau uþ ausies plunksnas. Toks kostiumas dailiam berniukui labai tiko. Profesorës ir profesoriai turëjo sakyti kalbas, kiekvienas neva ið savo srities. Kalbose turëjo bûti palankiø uþuominø apie mistifikacijos objektà. Posëdá nutraukë staigus mûsø pirmininko paðëlimas, su aðaromis ir riksmais. Niekas negalëjo atspëti ðios nelauktos scenos prieþasties. Pagaliau suprantame, jog vargðas mahometonas pamanë, kad mes ketiname atversti já á krikðèionybæ. Linksmai vakarieniaudami visai uþmirðome nuotyká. (ið J. Franko atsiminimø)

perspektyva

VU botanikos sodas taps reprezentaciniu

Daugiau nei 220 metø gyvuojantis Vilniaus universiteto botanikos sodas yra ne tik didþiausias Lietuvoje (bendras plotas – 198,85 ha), bet ir turtingiausias augalø kolekcijomis: èia auginama per 9500 pavadinimø augalø. Botanikos sodas disponuoja dviem plotais – Kairënuose ir Vingyje, – èia graþiai persipina ir dera trys veiklos kryptys: mokslinë, mokymo ir ðvietëjiðka-rekreacinë. Dabartiniai VU Botanikos sodo moksliniai-tiriamieji darbai susilaukë pripaþinimo, su tarptautiniais partneriais keièiamasi moksline informacija ir kolekcijomis. Botanikos sode vyksta Gamtos mokslø fakulteto studentø uþsiëmimai ir

praktikos. Sodas aktyviai siekia tapti ir gausiai lankomu, paèius ávairiausius plaèiosios visuomenës poreikius tenkinanèiu, vilnieèiø ir sveèiø mëgstamu objektu. Èia vyksta jau tradicinëmis tapusios ðventës – Tulpiø diena; Pavasario þiedø ðventë – Mildos diena; Biologinës ávairovës diena; Bijûnø savaitë; Þolynø seminaras; Roþiø dienos; Lelijø diena; È. Kudabos 70-meèio paminëjimo diena; Jurginø ðventë; Þemës meno paroda. Kairënø sodo lankytojai gali ne tik pasiþiûrëti augalø ekspozicijas, senàjá parkà, arboretumà, Gëlininkystës skyriø, bet ir pasivaþinëti karietomis, paiðkylauti. Nuo 1998 m. kuriamas japoniškas

sodas, kurio idëjà remia Japonijos ambasada. Dabar lankytojø aká dþiuginantis rododendrynas – japoniško sodo pradþia. 2004 metø sausio 14 d. pasirašyta LR aplinkos ministerijos, kultûros ministerijos, ðvietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybës, Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutartis. Bus siekiama, kad Vilniaus universiteto botanikos sodas taptø reprezentaciniu Lietuvos botanikos sodu, remiama ir skatinama jo kaip mokslinio, aplinkosauginio, kultûrinio, ðvietëjiðko bei rekreacinio centro plëtra.

KONTAKTAI VILNIAUS UNIVERSITETAS Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva Tel. (8 5) 268 70 00, faks. (8 5) 268 70 09 El. paštas: infor@cr.vu.lt Interneto svetainë http://www.vu.lt Studijø direkcija Tel. (8 5) 268 70 63, faks. (8 5) 268 70 64 El. paštas: studijos@cr.vu.lt Biblioteka Tel.: (8 5) 268 71 01, faks. (8 5) 268 71 04 El. paštas: mb@mb.vu.lt Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Tel. (8 5) 268 70 01, faks. (8 5) 268 70 96 El. paštas: infor@cr.vu.lt Mokslo skyrius Tel.: (8 5) 268 70 67, 268 70 68 El. paštas: mokslas@cr.vu.lt Strateginës plëtros skyrius Tel.: (8 5) 268 70 46, 268 70 47, 268 70 91 Tarptautiniø programø ir ryðiø skyrius Tel.: (8 5) 268 70 48, 268 70 49, 268 71 82, faks. (8 5) 268 70 69 El. paštas: trs@cr.vu.lt Doktorantûros ir rezidentûros skyrius Tel.: (8 5) 268 70 93, 268 70 94, 268 70 95, faks. (8 5) 268 70 96 El. paštas: drs@cr.vu.lt VU Studentø atstovybë Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 71 44, tel./faks. (8 5) 268 71 45 El. paštas: vusa@cr.vu.lt Interneto svetainë http://www.vusa.lt Karjeros centras Saulëtekio al. 9, LT-10222, Vilnius Tel.: (8 5) 236 60 11, 236 61 98, 236 62 98, faks. (8 5) 236 60 18 El. paštas: info@karjera.vu.lt Chemijos fakultetas: Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius, Tel./faks.: 2330987, El. paštas: chf@chf.vu.lt Ekonomikos fakultetas: Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius, tel. 2366120, faksas 2366127, El. paštas: ef@ef.vu.lt

Filologijos fakultetas: Universiteto g. 5, LT-01122 Vilnius, Tel. 2687202, faksas 2687208, El. paštas: flf@flf.vu.lt Filosofijos fakultetas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius, El. paštas: fsf@fsf.vu.lt Fizikos fakultetas: Saultëkio al. 9, LT-10222 Vilnius, Tel. 2366000, faksas 2366003, El. paštas: ff@ff.vu.lt Gamtos mokslø fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius, tel. 2398200, faksas 2398204, El. paštas: gf@gf.vu.lt Istorijos fakultetas: Universiteto g. 7, LT-01122 Vilnius, Tel. 2687280, faksas 2687282, El. paštas: if@if.vu.lt Kauno humanitarinis fakultetas: Muitinës g. 8, LT-44280 Kaunas, Tel. (8-37) 422523, faks.: (8-37) 423222, El. paštas: infostudijos@vukhf.lt Komunikacijos fakultetas: Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Tel. 2366100, faksas 2366104, El. paštas: kf@kf.vu.lt Matematikos ir informatikos fakultetas: Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius, Tel. 2336028, faksas 2151585, El.paštas: maf@maf.vu.lt Medicinos fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius, Tel. 2398700, faksas 2398705, El. paštas: mf@mf.vu.lt Teisës fakultetas: Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Tel. 2366160, faksas 2366163, El. paštas: tf@tf.vu.lt Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas: Vokieèiø g. 10, LT-01130 Vilnius, Tel. 2514130, faksas 2514134, El. paštas: tspmi@tspmi.vu.lt Uþsienio kalbø institutas: Universiteto g. 5, LT-01122 Vilnius, Tel. 2687264, faksas: 2687265, El. paštas: uki@uki.vu.lt Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø institutas: Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Tel./faks. 2366059, El. paštas: mtmi@mtmi.vu.lt

NAUJIENA! Vilniaus universiteto istorija 1579–2004

Vilniaus universiteto 425 metø minëjimo jubiliejiniai renginiai Rugsëjo 16 d. 14.00 val. 17.00 val.

Ðv. Jonø baþnyèioje – Garbës daktarø vardø teikimo ceremonija Lietuvos dailës muziejuje - jubiliejinës parodos „Vilniaus universitetui -425" atidarymas

Rugsëjo 17 d. 9.00 val.

VU 425-ojo jubiliejaus proga lietuviø ir anglø kalbomis iðleista Vilniaus universiteto istorija, kurioje ne tik apþvelgiami svarbiausi Universiteto ávykiai nuo jëzuitø laikø iki XXI a. iððûkiø, bet ir VU bibliotekos turtai, VU ansamblis ir kt. Pirmà kartà pateikiamas pilnas visø Vilniaus universiteto rektoriø sàraðas. Leidiná parengë VU IF Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros darbuotojai bei VU Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius.

9.30 val.

10.00–16.00 val.

12.00–18.00 val.

16.30 val. 18.00 val.

Universiteto g. 3 – padedamos gëlës prie memorialiniø lentø Didþiajame kieme Profesoriø galerijos atidarymas (koridorius prie Maþosios aulos, Universiteto g. 3) Teatro salëje (Universiteto g. 3) – Jubiliejinë tarptautinë mokslinë konferencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis“ Didþiojoje auloje (M. K. Èiurlionio g. 21/27) – tarptautinë studentø konferencija Ðv. Jonø baþnyèioje – iðkilminga jubiliejaus ceremonija GRATULAMUR Jubiliejinis koncertas Ðv. Jonø baþnyèioje

Rugsëjo 18 d. 10.00 val. 17.30 val. 19.00 val.

Iðkilmingos miðios Ðv. Jonø baþnyèioje Ðventinë eisena nuo Universiteto Centriniø rûmø á Vingio parkà Jubiliejinis koncertas Vingio parke

V. Naujiko nuotr.