tyrinėjimai
Visuomenės senėjimas: Nijolė Bulotaitė
A. Bulotos nuotr.
Gyvenimo trukmė ilgėja. Teigiama, kad taip yra dėl medicinos mokslo pažangos. Ar negali būti, kad ilgėja gyvenimas su negalia, su ligomis? V. Alekna. Pastaraisiais metais vidutinė gyvenimo trukmė labai smarkiai nekinta. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Visų pirma didėja disproporcija tarp miesto ir kaimo gyventojų vidutinio amžiaus. Lietuvos kaimuose gyvena senesni žmonės negu miestuose. Vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė taip pat skiriasi apie 11 metų. Ir dar vienas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti – tarp senyvo amžiaus žmonių daugėja labai senų žmonių. Ši statistika jaudina, nes seni žmonės, kaip ir vaikai, priklauso prie išlaikytinių. Labai seniems žmonėms reikia daugiau
14
medicinos ir slaugos paslaugų. Jaunesnio senyvo amžiaus asmenys galėtų dirbti ir užsidirbti, bet Lietuvoje taip jau susiklostė, kad žmonės gana anksti nustoja dirbti – išeina į pensiją. Mūsų šalyje dėl amžiaus yra įvairių apribojimų. Pvz., eiti kai kurias pareigas taikoma 65 metų amžiaus riba, nors senėjimo proceso eiga, o kartu ir darbingumas yra labai individualus, priklauso ne tik nuo nugyventų metų skaičiaus, bet ir nuo išsilavinimo, fizinio pajėgumo, pažintinių funkcijų ypatybių, atliekamo darbo pobūdžio. Pensinio amžiaus samprata, numatanti tam tikrą apibrėžtą senatvės slenkstį, kilo iš ekonominės srities ir plačiai įsitvirtino. Jo kriterijumi priimta laikyti tam tikrą kalendorinį žmogaus amžių (įvairiose šalyse dažnai skirtin-
2012-ieji paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Europoje gimstamumas mažėja, ilgėja žmonių vidutinis amžius. Visuomenės laukia nemenki iššūkiai. Kokia situacija Lietuvoje, klausiame Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos profesoriaus Vidmanto Aleknos, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorės Laimutės Žalimienės ir tos pačios katedros profesoriaus ekonomisto Romo Lazutkos.
gą). Tačiau išėjimo į pensiją amžius, kaip takoskyra tarp darbingo ir nedarbingo gyvenimo tarpsnių, iš esmės yra praradęs savo turinį ir šiuolaikiniame moderniame pasaulyje nėra aktualus, o kai kada svarbių valstybei sprendimų siejimas su išėjimu į pensiją gali būti net ir žalingas.
Mūsų buitis, gyvenimo sąlygos, įvairios paslaugos nėra pritaikytos vyresniems žmonėms. Pvz., buitinė technika, gyvenamieji namai etc. Užsienyje yra daiktų ieškikliai, dujų išjungimas ir kt. Kas daroma Lietuvoje, kad tam pasirengtume? L. Žalimienė. Kol kas Lietuvoje dominuoja supratimas, kad jeigu esi senas, tai gal tau geriau gyventi senelių namuose, o ne savo namuose, kur būtų pritaikyta SPECTRUM 2012/1
