Prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas
Archeologo darbas niekada nesibaigia su vasaros lauko tyrinėjimų sezonu. Grįžus iš ekspedicijos, tenka tvarkyti tyrinėjimų planus, brėžinius ir, žinoma, svarbiausią turtą – archeologinius radinius. Po pirminio sutvarkymo, inventorinimo radiniai perduodami vienam iš Lietuvos muziejų. Muziejai savo ruožtu pagal galimybes archeologinius radinius konservuoja ir restauruoja, vertingiausiais ir įdomiausiais papildo ekspozicijas. Kartais kai kurie radiniai ir prabėgus ilgesniam laikui „prabyla“, suteikdami iki tol negirdėtos įdomios informacijos. Čia kartais archeologams talkina tiksliųjų mokslų atstovai.
Ir kariavo, ir midų gėrė... Noriu papasakoti apie keletą radinių iš Paprūdžių kapinyno, Kelmės r., kurių tyrimų rezultatai – didžiulė sensacija Lietuvos archeologijos (ir istorijos) moksle. Paprūdžių kapinynas yra to paties pavadinimo kaimo pietinėje dalyje, plento Tauragė–Šiauliai dešinėjė pusėje, per 200–300 metrų į šiaurę – šiaurės rytus nuo tiltelio per Vėgėlės upelį. Kapinynas buvo aptiktas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kasant žvyrą plento tvarkymo darbams. Dalis daiktų iš suardytų kapų tuo metu pateko į Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejų (šiuo metu saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriuje). Radinių chronologija – nuo II iki XI–XII amžiaus, galbūt ir XIII–XIV amžiai. Kapinyno teritorija ilgą laiką buvo ariama, vykdomi kiti žemės judinimo darbai. Dėl šių priežasčių kapinynas yra labai apardytas. Nuo 2000 metų Paprūdžių kapinyną tyrinėja Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Per devynis tyrinėjimų sezonus (2000–2008) kapinyne buvo atidengtas apie 800 kv. metrų plotas, surasti 27 nedegintų žmonių kapai, datuojami III amžiaus pabaiga – VI amžiumi. Taip pat aptikta gana daug pavienių daiktų. Visi radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje. Bene sėkmingiausias mums buvo 2006 metų tyrinėjimų sezonas. Tų metų liepos mėnesį buvo tyrinėjama kapinyno teritorijos vakarinė dalis. XXXI perkasoje aptiktas kario kapas su gausiomis įkapėmis, išskiriančiomis šį kapą iš likusių Paprūdžių kapinyno vyrų kapų, daugelio kitų Lietuvos teritorijos vidurinio geležies amžiaus (V–IX am-
16
žiai) pirmosios pusės kapų. Savo unikaliais radiniais kapas išsiskiria ir tarp visos plačios baltų teritorijos vyrų kapų.
Kario kapas Nr. 24 Perkasos pietiniame gale, 60–65 cm gylyje, atidengtos vyro kapo liekanos (1, 5 pav.). Mirusiojo griaučiai buvo beveik visiškai sunykę, išskyrus nežymius kaulų fragmentus, buvusius prie metalinių dirbinių. Mirusiojo galvūgalyje, dešinėje galvos pusėje, lygiagrečiai su mirusiuoju gulėjo 2 geležiniai įmoviniai ietigaliai, plunksnomis atsukti kapo išorės link. Į kairę nuo mažesnio ietigalio mirusiojo galvos link aptikti 2 žalvariniai viršutiniai geriamųjų ragų apkalai (2 pav. 1, 2).
Vėliau nuimant kapo radinius po viršutiniais apkalais truputį giliau buvo rasti ir žalvariniai apatiniai apkalai (2 pav. 4, 5). Tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose apkaluose yra likę kaulo – rago fragmentų. Atrodo, kad buvo panaudoti stumbro ar tauro ragai. Kairėje galvos pusėje lygiagrečiai su mirusiuoju gulėjo geležinis kovos peilis, kurio kotas papuoštas nedideliu žalvariniu ornamentuotu apkalu. Prie peilio smaigalio, beveik statmenai ašmenimis įbestas į žemę, rastas geležinis įmovinis kirvis. Per 19 cm nuo kovos peilio mirusiojo kojų link rastos odinio diržo liekanos. Jas sudarė žalvarinė ovalinė sagtis su odinės juostelės fragmentais, puoštais žalvario spurgeliais, ir žalvarinis diržo
1 pav. Kapas nr. 24
SPECTRUM 2008/2
