Atomo branduolys: žmonijos priešas ar draugas? Prof. habil. dr. Liudvikas KIMTYS, prof. dr. Vidmantas REMEIKIS
Atomo branduolio istorija
„Atomas“, „atomo branduolys“... nuo kada žmonės žino šiuos žodžius ir ką iš tikrųjų jie reiškia? Jų atsiradimo istorija labai ilga ir paini, ji prasideda maždaug 450 metų prieš Kristų. Pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius atsirado Čikagos universiteto sporto salėje. Didelių energijos kiekių gavimas vykstant branduolinėms reakcijoms pirmiausia buvo panaudotas kariniams reikalams. Tik didėjantis energijos poreikis pasaulyje privertė ieškoti „taikaus atomo“ panaudojimo galimybių. Šiandien mokslininkams tenka spręsti daugybę branduolinės pramonės keliamų mokslinių taikomųjų uždavinių.
Žodį „atomas“ pirmasis pavartojo senovės graikų filosofas Demokritas maždaug 450 metų prieš Kristų. Taip jis pavadino mažiausią medžiagos (materijos) dalelę, iki kurios galima susmulkinti bet kokį daiktą. Britų mokslininkas Johnas Daltonas 1808 metais dar aiškiau apibūdino atomą: tai sferiniai mažyčiai rutu-
liukai, iš kurių sudaryta materija. Tokios pažiūros į materijos sandarą išsilaikė labai ilgai, net iki XIX šimtmečio pabaigos. Tyrinėjant įvairius elektrinius reiškinius, ypač – elektrolizės, XIX šimtmetyje buvo aptikta, kad egzistuoja ypatingas elektros krūvio diskretiškumas. Paaiškėjo, kad medžiagose yra ypač mažų dalelių, kurių elektros krūvis mažiausias
(elementarus). Nuo 1897 metų žinomas „elektronas“, o jo atradėju pripažįstamas anglų fizikas Josephas Johnas Thomsonas, bet pavadinimą dalelei sugalvojo airių fizikas George‘as Johnstone‘as Stoney. Elektrono atradimas privertė suabejoti senąja atomo samprata. Kadangi nesutrikdytos būsenos medžiagos neturi elektros krūvio, o elektrono krūvis
Graikų filosofas Demokritas
Britų mokslininkas Johnas Daltonas
Anglų fizikas Josephas Johnas Thomsonas
SPECTRUM 2008/2
19