I Š
V U B
M o k s l o
m u z i e j a u s
f o n d ų
Vilniaus universiteto masonai ir jų apeiginiai daiktai Vytautas Gricius
Masonai paliko ryškų pėdsaką ir Vilniaus universiteto istorijoje. Daug žymių Vilniaus universiteto profesorių aktyviai dalyvavo „laisvųjų mūrininkų“ veikloje. Pagrindiniai Lietuvos masonų tikslai buvo dvasios ir proto galių ugdymas, savitarpio pagalba, savišvieta ir labdaringa veikla. Masonų judėjimas Lietuvoje ir Lenkijoje turėjo įtakos Gegužės 3-iosios konstitucijos priėmimui ir Tado Kosciuškos sukilimui. Masonų idėjų pagrindu Vilniaus universitete susikūrė studentų visuomeninės šubravcų, filomatų ir filaretų organizacijos. Pirmoji Lietuvoje masonų ložė Gerasis Ganytojas įsteigta 1778 metais Vilniuje. Po dvejų metų ji suskilo į prancūziškąją Gerojo Ganytojo (Bon Pasteur), lietuviškąją Uoliojo lietuvio (Gorliwy Litwin) ir vokiškąją Šventyklos išminties (Zum Tempel der Weisheit), kurias netrukus bandyta sujungti į vieną didžiąją Lietuvos masonų ložę Tobula vienybė (Union Partaite de Lithuanie). 1794 metų politiniai neramumai, vėliau rusų okupacija ir valstybės praradimas prislopino masonų judėjimą. 1816 metais savo veiklą atgaivino Tobulos vienybės ložė (magistras Ernestas Gotfydas Grodekas), 1818 metais buvo įsteigta Sokrato mokykla (magistras Jonas Chodzka). Vilniuje gyvenę rusai susibūrė į Slavų erelį. Raseiniuose veikė Palemono, Ukmergėje – Dorybės triumfo ložės. Tačiau gausiausia ir turtingiausia Lietuvoje buvo Uoliojo lietuvio ložė: 1816 metais ji turėjo 114 narių SPECTRUM 2008/2
1778–1822 metais Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą veikė elitinė paslaptimis, simboliais ir ritualais apipinta organizacija, susikūrusi viduramžių mūrininkų (pranc. macon) , organizacijų pavyzdžiu. Tai buvo masonai. Jų idėjos, ritualai ir simboliai turėjo sąsajų su Egipto magų, graikų misterijų, gnostikų, rozenkroicerių, joanitų ir tamplierių simbolika. Nors masonams priklausė skirtingų pažiūrų žmonės, jie visada pasisakė už laisvės ir nepriklausomybės idėjas, kovojo su pasaulietiniu ir religiniu despotizmu. Masonų idėjos suvaidino svarbų vaidmenį Didžiojoje Prancūzijos revoliucijoje, Italijos valstybės suvienijime (Garibaldi ir Mazzini priklausė masonų organizacijai), JAV Nepriklausomybės kare. (nuo 1817-ųjų šios ložės magistras buvo Mykolas Dluskis, nuo 1819-ųjų – Mykolas Riomeris). Uoliojo lietuvio ložės veikloje dalyvavo žymūs Vilniaus universiteto architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Gucevičius, tapytojai Jonas Rustemas, Jonas Damelis, Juozapas Oleškevičius, profesoriai ir adjunktai Leonas Borovskis, Angelas Daugirdas, Kazimieras Kontrimas, Pranciškus Norvaiša, Juzefas Boguslavskis, Mikalojus Mianovskis, Jokūbas Šimkevičius, Juzefas Strumila, Simonas Žukovskis ir kt. Uoliojo lietuvio ložė materialiai rėmė gabius neturtingus universiteto studentus (sudarydavo jiems sąlygas tobulintis užsienyje), labdaringas draugijas, skirdavo pinigų nuteistiesiems ir padegėliams. Ir kitos Lietuvos masonų ložės kreipdavosi paramos į gausiausią ir turtin-
giausią Lietuvoje Uoliojo lietuvio ložę. Masonai nevengė ir bažnyčios: kasmet birželio 24 dieną buvo švenčiama metinė masonų šventė. Tą dieną universiteto Šv. Jonų bažnyčioje buvo laikomos masonų iškilmėms skirtos mišios, o surinktos lėšos skiriamos labdarai. Pasitikėjimas, atvirumas, romumas, paklusnumas, drąsa, tylos įžadas ir labdara buvo septynios didžiosios masonų dorybės, savotiškas masonų „garbės kodeksas“. Vienas gražiausių Uoliojo lietuvio ložės veiklos epizodų – bandymas panaikinti baudžiavą Lietuvoje. 1817 metų gruodžio mėn., vykstant bajorų seimelių rinkimams, Uoliojo lietuvio ložės narys, Upytės seimelio maršalka Simonas Zaviša pasakė masonų idėjomis persunktą kalbą apie žmogaus teises ir apverktiną Lietuvos valstiečių padėtį ir paragino
29
