Ar galima Lietuvoje auginti vynmedžius?
Atsako VU botanikos sodo mokslo darbuotojas dr. Darius Ryliškis. Vynmedžiai (Vitis L.) daugeliui žmonių asocijuojasi su egzotiškais, tik pietuose augančiais augalais. Nors vynmedžių uogas – vynuoges – visi esame valgę, dažnai nesusimąstome, kad jos auga ant vynmedžių – taip pat kaip alyvuogės ant alyvmedžių, o ne ant alyvų. Dažnai netgi galima išgirsti nuomonę, kad vynuogė (augalas) – tai ne vynmedis. Vynmedžių pasaulyje yra apie 35 rūšys. Jie gali augti tik vidutinio klimato juostoje, neauga nei tropikuose, nei šaltuose kraštuose. Dalis jų šalčiui menkai atsparūs, kiti gali augti ir mūsų klimatinėje zonoje. Išvesta tūkstančiai vynmedžių veislių. Daugelis jų nėra vien
Ar patirs Lietuva ekonominį nuosmukį?
tikrojo vynmedžio (Vitis vinifera L.) palikuonys, o sudėtingi tarprūšiniai hibridai. Tarp jų būna ir stebėtinai atsparių šalčiui – iki -40°C, kaip latviška ‘Zilga’, ar -34°C, kaip amerikiečių ‘Swenson Red’. Tačiau vynmedžių vertinti tik pagal atsparumą šalčiui negalima, dar svarbiau jų charakteristikai yra vasaros ilgis ir šiltumas, jis nusakomas aktyvių temperatūrų suma (ATS). Lietuvoje kiekvienais metais gali sunokti tos veislės, kurioms reikia iki 2300°C ATS. Aišku, abu svarbiausius parametrus galima kiek pakoreguoti, vynmedžius žiemą dengiant ar juos sodinant prie pietinės mūro sienos. Lietuvoje platiname pakankamai daug lietuviškos, latviškos, lenkiškos, amerikietiškos kilmės vynmedžių veislių, tinkančių pagal atsparumą šalčiui ir ATS, reikalingą sunokimui. Dominuoja desertinės (stalo), bet galima surasti ir vyninių. Deja, aukštos kokybės vyno iš jų neteks pasidaryti, Lietuvoje per mažai šilumos.
Ekonomistai ir finansų analitikai prognozuoja, kad 2010 metais Lietuvą ištiks didžiausias ekonominis nuosmukis. Tai siejama su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymu 2009-ųjų pabaigoje ir dėl to maždaug dukart brangsiančia elektra. Prognozuojama, kad bankrutuos nemažai įmonių, išaugs nedarbas. Ar iš tiesų šios prognozės pagrįstos ir kas laukia Lietuvos ekonomikos netolimoje ateityje? Atsako VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Povilas Gylys. Lietuvos ekonomikai iš tiesų kyla nemažai grėsmių. Dalis jų yra vidinės, kitos – globalios. Didžiausia vidinė grėsmė kyla iš rinkos fundamentalizmo ir jo su-
SPECTRUM 2008/2
Ar gresia mums žemės drebėjimai? Atsako VU Gamtos mokslų fakulteto geologijos ir mineralogijos katedros prof. habil. dr. Saulius Šliaupa. Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nė vienas žemės drebėjimas. Tačiau tai nereiškia, kad jų negali būti ateityje. Kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje nuo XIV amžiaus užfiksuota keliasdešimt žemės drebėjimų, kurių intensyvumas (pagal MSK-64 skalę) siekė 6–7 balus, t. y. buvo gerai jaučiamas žmonių, pažeisti pastatai. Arčiausiai Lietuvos tokie drebėjimai įvyko Bauskėje, Daugpilyje, Ašmenoje. Ypač aktyvi buvo 1908 metų pabaiga, kai Baltijos regiono teritoriją sudrebino keletas stiprių žemės smūgių. Paskutiniai stiprūs žemės drebėjimai įvyko Osmusarės saloje Estijoje 1976 metais (magnitudė siekė 4,75 balo pagal Richterio skalę) ir Kaliningrado srityje 2004 metais (5,0 balai). Geodeziniai ir geologiniai tyrimai Lietuvoje patvirtina, kad tektoniniai blokai juda išilgai lūžių, o Žemės pluta yra veikiama tektoninių įtampų. Tokiomis sąlygomis žemės drebėjimai – daugiau dėsningumas nei išimtis. Tad ilgas žemės gelmių „tylėjimas“ Lietuvoje daugiau kelia nerimą, nei guodžia – per ilgą laiką gali susikaupti gana didelių tektoninių įtampų, kurios „atsipalaiduoja“ ypač stipriais žemės drebėjimais. kelto disbalanso tarp privataus ir viešojo sektoriaus pastarojo nenaudai. Dėl to viešieji finansai patirs didelį spaudimą. Kita vidinė grėsmė susijusi su energetika – Ignalinos AE uždarymu ir energetinių jungčių su Vakarų sistemomis nebuvimu. Tai gali sustiprinti išlaidų nulemtą infliaciją. Dėl įvairių priežasčių mažėjant paklausai kyla nacionalinio produkto augimo tempų sumažėjimo ir, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, recesijos pavojus. O tai reiškia mažesnį vartojimą, didesnį nedarbą ir t. t. Nors Lietuva yra globalios finansų sistemos provincija, finansų rinkų nuosmukis bus jaučiamas ir mūsų šalyje. Tiesiogiai dėl to labiausiai gali nukentėti bankai ir pensininkai, kurie dalį savo „Sodros“ įmokų perdavė į privačių pensijų fondų rankas.
41
