UNIVERSITAS VILNENSIS, 2014 m. rugsėjis, Nr. 4 (1725)

hinc itur ad astra

universitas

ISSN 1822-1513

vilnensis 2014 m. rugsėjis, Nr. 4 (1725)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt PLATINAMAS NEMOKAMAI

Naujų mokslo ir studijų metų pradžią Vilniaus universitete simboliškai pasitiko ir į savo nišą sugrįžęs paminklas mūsų grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui.

Nuo šiol praeivius palydės bronzinė poeto skulptūra. „Man visada buvo svarbu, einant į universiteto biblioteką, matyti šitą paminklą, kuris nuo 1964 m. jau buvo čia. Todėl man Vilniaus universitetas be Donelaičio būtent šioje vietoje būtų kažkuo nepilnas. Labai didžiuojuos, kad būtent Vilniaus universitete stovi šis paminklas. Kiekvieną kartą eidami pro šalį žinosite, kad jau prieš tiek daug metų turėjome žmonių, kurie suprato lietuvybės ir mūsų kalbos svarbą, mūsų tautinio identiteto svarbą“, – kalbėjo paminklą kartu su l. e. p. rektoriumi prof. habil. dr. Jūru Baniu atidengusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė palinkėjo siekti žinių: „Jos svarbios kiekvieną dieną ir jų reikės ne tik jums patiems, bet ir jūsų, mūsų valstybei. Sveikinu ir primenu: būti lietuviu, mažos tautos atstovu, nelengva. Tai ne tik didžiulė atsakomybė, bet ir didžiulis iššūkis.

Taigi linkiu jums žinių, kaip vieno iš svarbiausių ginklų dabartiniame pasaulyje.“ Skulptūros perliejimo iniciatorius – buvęs Senato pirmininkas, Komunikacijos fakulteto prof. habil. dr. Domas Kaunas. (Profesoriaus kalbą skaitykite p. 4.)

Paminklo perliejimo darbus vykdė skulptoriai Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius, Vytautas Mikšionis ir Mindaugas Šnipas.

Skulptūros bronzinės atliejos-kopijos pagaminimas papildomai įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Šiai idėjai pritarė ir Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Anksčiau stovėjęs paminklas buvo pagamintas iš stiklo plastiko 1964 m. minint poeto 250-ąsias gimimo metines (skulptorius Konstantinas Bogdanas). Dabar originalas stovės VU Kauno humanitariniame fakultete. „U. V.“ inform.

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Nuo šiol mus lydės bronzinė K. Donelaičio skulptūra

universitas

vilnensis

2

2014 m. rugsėjis

Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė: „Šis Senatas formuos naujas darbo tradicijas“ Naujos kadencijos Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė dalijasi mintimis apie naująjį Senatą, būsimus Tarybos ir rektoriaus rinkimus ir Senato darbo planus.

Kaip praėjo vasara? Ar naujos pareigos Jums buvo netikėtumas, ar ilgai galvojote prieš nutardama balotiruotis į pirmininko postą? Ar tarėtės su kuo nors, kas padėjo apsispręsti?

Vasara prasidėjo mano nauju įsipareigojimu – liepos 1 d. tapau Senato pirmininke. Iš tiesų kandidatavimas į šį postą man buvo pačiai labai netikėtas, niekada apie tai negalvojau ir naujų pareigų neplanavau, nes esu visiškai patenkinta visaverte savo veikla Vilniaus universitete – jau antrą kadenciją dirbu Lietuvių literatūros katedros vedėja, dėstau, gilinuosi į savo mokslinių tyrimų sritį. Tačiau, kita vertus, gyvenimas tuo ir įdomus, kad pateikia naujų iššūkių... Kai kurių žmonių, kolegų ir vadovybės raginama kandidatuoti į šitas pareigas, apsisprendžiau gana greitai, be didelių dramų. Man atrodo, kad bet kokį darbą dirbant net nepadoru atsisakyti naujų įsipareigojimų, jei esi ištikimas savo pašaukimui. Kitas dalykas – jei jų vykdyti negebi ar nebegali. Pagaliau pasirinkimą ir pareigas lėmė pats Senatas, vyko rinkimai, į Senato narių rankas ir buvo atiduotas galutinis sprendimas.

Dėl asmeninių sprendimų nesu linkusi itin daug su kuo nors tartis, nes žinau, kad savo sprendimus kiekvienas turi padaryti pats. Mano mama, pavyzdžiui, būgštavo, kaip aš susitvarkysiu su naujomis pareigomis, bet neatkalbinėjo. Sūnus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas, mane visada labai skatina ir ragina imtis naujovių. Šiam Senatui teks istorinė misija – suformuoti Tarybą, kuri rinks rektorių.

Naujos Tarybos sudarymo inicijavimas – Jūsų rankose. Tai nauja patirtis visam Senatui. Kokie reikalavimai, kriterijai bus keliami Tarybos nariams?

Kas jais galės tapti?

Reikalavimai ir kriterijai Tarybos nariams iš dalies yra apibrėžti jau naujajame universiteto statute. Senatas turės detalizuoti ir patvirtinti rinkimų tvarką ir įpareigoti Rinkimų komisiją pradėti juos vykdyti. Jau pirmajame Senato posėdyje diskutavome apie Tarybos rinkimų tvarką, kurią apibrėžiantis dokumentas netrukus bus išsiųstas visiems Senato nariams. Yra daug rinkimo būdų, todėl Senatas turės juos aptarti ir daugumos valia pritarti geriausiems. Tarybos rinkimams turime ne tiek jau daug, bet užtenkamai laiko.

Vienas iš principinių mano siūlymų bus suteikti pakankamai ilgą, maždaug mėnesio, laikotarpį kandidatų į Tarybą viešiems pasisakymams, forumams ir bendroms diskusijoms. Rugsėjo mėnesį Tarybos rinkimų tvarka turi būti patvirtinta, kad maždaug iki gruodžio mėnesio galėtume turėti naują Tarybą.

Jūs buvote ir praėjusios kadencijos Senato narė. Tad turite patirties ir savo pastebėjimų. Ar galite pasidalyti savo mintimis, įžvalgomis – kuo skirsis ankstesnis Senatas, jo darbas nuo dabartinio Senato?

Kaip žinoma, bus renkama 11 Tarybos narių, iš kurių du bus studentijos atstovai. Likę devyni nariai bus renkami universiteto mokslo bendruomenės: penki iš universiteto mokslininkų, keturi nariai iš šalies. Universiteto mokslininkai nebus renkami pagal atstovaujamas mokslo sritis ar kryptis, nes visoms joms atstovauti neįmanoma.

Tarybos narys turi būti asmenybė, kuria pasitiki visa mokslo bendruomenė ir kuri yra atsakinga už bendrą universiteto gerovę. Todėl universiteto bendruomenės labui turime siekti vykdyti aktyvią, įdomią ir prasmingą rinkimų kampaniją ir kandidatams į Tarybos narius suteikti laiko ir galimybių išsakyti savo pozicijas ir akademinio pasaulio ateities vizijas. Išorės kandidatai turi būti visuomenės pasitikėjimą pelniusios, universitetui lojalios, jo klestėjimu suinteresuotos ir tam tikslui galinčios patarnauti asmenybės.

Kokius kitus pagrindinius Senato darbus numatote šiais mokslo ir studijų metais?

Manau, kad šį pusmetį iki 2015 m.

Senato veikla bus daug aktyvesnė dėl naujojo statuto įsigaliojimo, būsimų Tarybos ir rektoriaus rinkimų. Be abejo, Senatui, kaip numato statutas, bus svarbiausi visi mokslo ir studijų reikalai, o kiti klausimai iki Naujųjų metų bus susiję su Tarybos ir rektoriaus rinkimais. Išrinkus Tarybą ir įvykus rektoriaus rinkimams, nuo pavasario semestro turės darnų pagreitį įgauti trijų universiteto valdymo organų: Senato, Tarybos ir rektoriaus – kolegialūs sprendimai ir veiksmai.

Pirmajame Senato posėdyje patvirtinome Senato darbo reglamentą, kuris numato svarbų nuolatos veikiančių trijų Senato komitetų, sudarytų iš Senato narių, vaidmenį. Sudarėme tris komitetus. Vėliau formuosime ir kitus komitetus ar darbo grupes pasitelkdami visus universiteto bendruomenės narius, ne tik dėl to, kad naujasis Senatas yra gana nedidelis, bet ir todėl, kad universiteto valdymas turi būti kuo atviresnis, įtraukiantis visus aktyvius mokslininkus.

Teigėte, kad Senato daugumą sudaro tik rinkti asmenys, kurie turi didžiausią Vilniaus universiteto bendruomenės pasitikėjimą. Kaip manote, kokios savybės reikalingos, kad pelnytum kolegų pasitikėjimą?

Senatas yra vienas iš valdymo organų, šalia rektoriaus ir Tarybos.

Taip nustato mūsų naujasis statutas. Įsivaizduoju, kad universiteto gerovė visų pirma priklausys nuo sėkmingo tų trijų valdymo organų bendradarbiavimo, sutarimo, bendrų sprendimų priėmimo, dėl to bus labai svarbu naujajam Senatui išreikšti savo nuomonę, kokia turi būti Taryba, kaip turi vykti jos

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Liana BINKAUSKIENĖ

vertus, labai vertinu ir tradicinę etiketo hierarchiją. Smagu, kai žmonės pasitiki savo pačių išrinktais vadovais, gerbia juos, vertina ir yra visada pasirengę padėti nuveikti darbus, o ne išvengti jų.

rinkimai, ko tikimasi iš Tarybos narių, kurie turės didelę reikšmę naujajame universiteto valdyme. Be to, Senato nariai turėtų formuoti ir skleisti savo nuomonę apie būsimus rektoriaus rinkimus. Kandidatai į rektoriaus postą turės pateikti konkrečią ir detalizuotą viziją, kokia yra mūsų, istorinio ir svarbiausio Lietuvos universiteto, misija šiuo laikotarpiu, inspiruoti idėjas, kurios įkvėptų pasididžiavimą ir pasitikėjimą darnia ir į ateitį orientuota universiteto plėtra.

Tikiu, kad į Senatą yra išrinkti garbingiausi, pasitikėjimą keliantys kiekvieno fakulteto atstovai. Visų pirma tai yra susiję su moksliniais ir tiriamaisiais kiekvieno buvusio kandidato pasiekimais. Asmenybes, pasižymėjusias darbštumu ir talentais savo mokslo srityje, realizavusias galimybes mokslinėje, pedagoginėje veikloje, visi akademinių padalinių atstovai pažįsta ir vertina. Jie ir buvo iškelti kandidatais į Senato narius. Iššūkis yra tai, kad dabartinis Senatas yra sudarytas iš visiškai naujų narių, Senato senbuvių nėra daug – mums visiems reikės išmokti naujai dirbti ir suformuoti naujas tradicijas. Tad kalbant apie savybes, reikalingas Senato nariui, aš pirmiausia vertinu kompetencijas. Žmonės yra labai skirtingi, tai puiku, tačiau žmogiškosios savybės turi likti šešėlyje, kai sprendžiame bendrus akademinius mokslo ir studijų reikalus. Manau, kad visas žmogiškąsias savybes galima toleruoti. Dar daugiau – akademinį pasaulį asmenybių įvairovė puošia,

tai savotiška intelektinės erdvės privilegija ir laisvė, tad esu pasirengusi dirbti su įvairaus charakterio ir būdo žmonėmis, kurie turi idėjų. Vertinu ir žmonių atvirumą naujovėms. Taigi labiausiai išskirčiau kompetenciją, atvirumą iššūkiams ir sugebėjimą padaryti pradėtą darbą iki galo. Sykiu manau, kad mums visiems tas kompetencijas nuolat reikia ugdyti. Man pačiai, kaip Senato pirmininkei, taip pat reikės įgyti daug naujų kompetencijų, man tai savaime suprantama.

Pati Senato sudėtis skiriasi. Praėjusios kadencijos Senatas buvo ilgus metus visiems įprastas darinys – visi dekanai ir keliolika rinktų žmonių. Kitaip tariant, Senatas iš dalies atliko dabartinio rektorato susirinkimo funkcijas.

Savaime aišku, tame Senate dekanai ir rektorato atstovai nulemdavo darbo eigą. Dabartinis statutas to nenumato ir Senato sudėtis yra kita. Tai visų pirma yra iššūkis, nes nemažai Senato narių neturi universiteto valdymo patirties.

Tad gali būti, kad dabar Senato nariai priims sprendimus sunkiau. Bet užtat tai tikrai turėtų būti nesuinteresuoti sprendimai, nes joks kitas interesas, išskyrus gerą atstovavimą, šio Senato narių neskatins. Šio Senato sprendimai turėtų būti priimami vardan bendros mūsų visų universiteto akademinės gerovės.

Vilniaus universitetas – didelė dovana Lietuvai. 1569 m. spalio mėn.

Valerijonas Protasevičius kolegijos steigimo privilegijoje rašė, kad kitos šalys turi savo universitetus, kolegijas, o mes tos laimės dar nepatyrėme.

Vilniaus jėzuitų kolegiją jis pavadino laime. Vilniaus universiteto įsteigimas iš tiesų yra laimingiausias Lietuvos istorijos faktas. Tai laimė visai Lietuvos istorijai, nes jo galėjo ir nebūti. Mes tos istorinės dovanos dabar kartais ir neįvertiname.

Man asmeniškai visada norisi aprėpti visą universitetą, matyti įvairias jo puses, ne vien tik savo atstovaujamą padalinį, nors jis visada išlieka namais. Universitete žmonės pasigenda visuotinio bendrumo, esame užsidarę fakultetuose. Žmogui, kuris nori labiau pažinti universitetą, juo didžiuotis, darbas Senate leidžia tai daryti geriausiai – juk čia vienintelė vieta, kurioje susitinkame iš visų tų „klėtelių“ ir pasijuntame universiteto dalimi. Tai mane labiausiai motyvuoja.

„Vilniaus universiteto įsteigimas iš tiesų yra laimingiausias Lietuvos istorijos faktas. Tai laimė visai Lietuvos istorijai, nes jo galėjo ir nebūti. Mes tos istorinės dovanos dabar kartais ir neįvertiname.“ Kokios žmogiškosios savybės imponuoja Jums asmeniškai? Ko netoleruojate?

Kiekvienas žmogiškąsias savybes vertina savo masteliu. Nelabai mėgstu vadinamųjų „diplomatų“, labiau prisitaikančių nei ieškančių sprendimų.

Man patinka atviri žmonės, kurie visada išreiškia savo nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu, nesvarbu, ar tai būtų pritarimas, ar nepritarimas. Pernelyg didelis diplomatiškumas ar pernelyg dideli nutylėjimai, manau, nėra naudingi visuotinei gerovei. Aš esu linkusi spręsti klausimus atvirai, kolegialiai, negalėčiau būti rami priimdama privačius, neviešus sprendimus. Toks yra mano gyvenimo būdas ir manau, kad ir Senate mes taip elgsimės. Kita

Minėjote, kad turite minčių, kaip gerinti Senato darbą?

Gal žodis „gerinti“ ir nelabai tikslus, greičiau reikėtų sakyti „kaip dabar suformuoti naujo darbo tradicijas“.

Nes senajame Senate didelį vaidmenį vaidino ir rektorius, ir prorektoriai, ir dekanai. Dabar rektoratas yra atskiras valdymo organas, todėl kiekvienam Senato nariui teks daug didesnė atsakomybė. Manau, kad didesnė atsakomybė teks ir komitetų pirmininkams, Senato pirmininko pavaduotojui, Senato kolegijai, kurią bandysime suformuoti. Tiesiog kiekvienas Se-

Nukelta į p. 3

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Atkelta iš p. 2 nato narys turės didelių papildomų įsipareigojimų tiek aptarti įvairius sprendimus, tiek rengti dokumentus.

Tai toks ir būtų gerinimas – kiekvienas bandysime vadovautis akademine pilietiška demokratija, gerbdami pasisakymo ir nuomonių reiškimo laisvę, kad Senato pirmininkas, pavaduotojas, kolegija būtų ne kažkoks valdantysis, bet kolegialus organas. Raginsime Senato narius spręsti ne tik fakultetinius, bet ir visam universiteto „organizmui“ naudingus klausimus. Būti išrinktam į Senatą nėra vien tik garbė, pirmiausia tai pareiga, kurią turime ketverius metus atlikti. Kandidatuoti į Senatą turi žmonės, kurie supranta, kad tai yra papildomų pareigų prisiėmimas.

Jūs esate pirmoji moteris tokiame poste Vilniaus universiteto istorijoje.

Ar jaučiate išskirtinumą? Gal Jūsų išrinkimas Senato pirmininke duoda ženklą ir moterims – iškilioms mokslininkėms, geroms vadybininkėms – pradėti galvoti apie aukštesnius postus universitete?

Kad esu pirmoji moteris šiame poste, manau, yra atsitiktinumas. Kartais galvoju apie moterų vaidmenį universiteto gyvenime. Moterys yra linkusios vengti karjeros ir atsakomybės, nes tai atima kone visą privataus gyvenimo laiką, o privatus gyvenimas daugeliui moterų yra itin svarbus. Rašymas ir individuali mokslinė veikla taip pat yra tam tikra privataus gyvenimo forma.

Todėl pasirinkimo atveju atrodo lengviau ir natūraliau pasitraukti, pasirenkant privatumo laisvę. Tai viena. Kitas klausimas yra atsakomybės klausimas.

Ne tik ne visų moterų, bet ir ne visų vyrų jėgoms ją prisiimti. Aš manau, kad moterys daugiau dalyvauja valdyme tose visuomenėse, kuriose yra daugiau pilietiškumo, tai yra kai kiekvienas yra iniciatyvus, maksimaliai atsakingas už savo veiklą ir nelaukia nurodymų.

Mes visi sudarome katedras, centrus, fakultetus. Kai vieną dieną atsikratysime įpročio bambėti ir patys būdami kokios nors katedros ar fakulteto nariai sakyti, kad kažką turi padaryti „katedra“,„fakultetas“ (suprask, vadovai), kai imsimės veiklos, o ne demonstruosim laukimą, kada kas nors prasidės, tai ir būsime pilietiška ir atsakinga bendruomenė. Tokioje atmosferoje moterims vadovėms daug lengviau bus realizuoti savo talentus, kurių jos turi labai daug. Moterų vaidmuo nebuvo ryškus ir ankstesniame Senate.

Noriu, kad jų daugėtų visose srityse, bet nemanau, kad čia ką nors dirbtinai galime padaryti, tai ugdymo ir visuomenės problema. Moterų, einančių įvairias aukščiausias pareigas Vilniaus universiteto centruose, katedrose, fakultetuose, yra, tačiau bendras santykis atspindi visuomenės realybę.

Kas Jums pačiai, kaip Senato pirmininkei, svarbiausia Senato darbe?

Man svarbiausia, kad aktyviai būtų sprendžiami mokslo kokybės klausimai. Mokslo kokybė mums yra pamatinė, ji turi būti gilinama, nuo jos priklauso ir studijų kokybė. Aš manau, kad Vilniaus universitetą, kaip stipriausią Lietuvoje, turi sudaryti dvi lygiagrečios dalys: tikslieji, gamtos, technologiniai mokslai – smarkiai besivystantys, dabar jų plėtra universitete labai svarbi, jie įgauna pagreitį ir netu-

rėtų jo prarasti. Kita dalis – kuo ryškiau matoma Renesanso laikais vadintų „gerųjų mokslų“ (bonum literarum), tai yra humanitarinių mokslų, reikšmė Lietuvos kultūrai ir Vilniaus universitetui. Dėl to labai norėčiau, kad viešasis, intelektinis humanitarų vaidmuo universitete stiprėtų, kad nebūtų prarasta kultūrinė pusiausvyra. Lietuvos visuomenėje matome tokią situaciją: mūsų intelektualai pasitraukė labiau į privačią sferą ir nevaidina viešesnio visuomeninio politinio vaidmens Lietuvos kultūroje. Lietuvoje apskritai trūksta pagarbos akademinei veiklai, mokslininkų statusui, bet galbūt čia ir mūsų pačių kaltė, nes per mažai vieni kitus gerbiame ir domimės kitais. Štai, pavyzdžiui, atgimusios ir gausiau būrius sutraukiančios universiteto vasaros akademinės stovyklos rodo, kad studentai geidžia neformalių intelektualių sambūrių, išmintingų paskaitų.

Vien universiteto filologai rengia keletą vasaros stovyklų („Literatūros salos“, „Baltos lankos“ ir kt.), kurios sutraukia literatūrologus, filosofus, kultūrologus.

Ar visada dirbote Vilniaus universitete?

Esu Vilniaus universiteto absolventė.

Apsigynusi disertaciją pradėjau dirbti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvau Senosios literatūros skyriaus vedėja, vėliau buvau pakviesta dėstyti Vytauto Didžiojo universitete, o nuo 2000-ųjų dėstau Vilniaus universitete. Dirbti universitete man visada buvo malonu, universitetas įpareigoja, bet ir suteikia nemažai laisvių, į visas stažuotes, kurių užsienio mokslo institucijose turėjau tikrai nemažai, visada išvykdavau, jei iš tiesų to reikėdavo.

Vilnius man pirmiausia yra Vilniaus universitetas. Be jo Vilnius neturėtų savo veido. Man labai patinka pasistačius tolėliau automobilį pėsčiomis Universiteto gatve ateiti į darbą. Prisiminti, kad štai praeiname pro seniausią akademijos pastatą, kad universitetas buvo įsteigtas šalia Vyskupų rūmų, garbingiausioje ir vienoje iš centrinių Vilniaus vietų.

Koks Jūsų laisvalaikis, kaip jį leidžiate, kuo domitės?

Geriausias laisvalaikis man su knyga.

Visą klasikinę literatūrą, XIX a. romanus perskaičiau dar mokykloje – buvau nepasotinama literatūros rijikė, nors skaičiau tuo metu, kai nebuvo itin didelio pasirinkimo, mėgau ir lietuvių literatūros klasiką. Dabar man maloniausia yra skaityti ką nors nuostabaus iš XVI a. tyrinėjimų. Nuolatos ieškau tokių knygų, bet jų net ir pasauliniu mastu nėra itin daug. Domiuosi ir naujausia literatūra, bet padėtis šioje srityje, mano supratimu, prastoka. Labai mėgstu XVII–XVIII a. muziką, pati turiu muzikinį išsilavinimą, jei dirbu namie, dažniausiai klausausi muzikos. Mėgstu ir keliones. Stažuočių metu susižavėjau Italija, kuri tapo ir mano mokslinių interesų šalimi, tad ten stengiuosi nuvažiuoti bent kartą per metus: patinka tyrinėti, atrasti įvairius Italijos miestus ir juose esančias turtingas bibliotekas.

Naująjį Senatą sudaro 41 narys: 32 Senato nariai, išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose ir pagal mokslo sritis, taip pat Studentų atstovybės nustatyta tvarka išrinkti 8 studentų atstovai ir rektorius. Senatas – vienas iš trijų universiteto valdymo organų. Jis sudaromas 4 metams.

RUGSĖJO 9 D. NAUJOJO SENATO POSĖDYJE:

• Patvirtintas Senato darbo reglamentas ir 2014–2015 m. darbo planas.

• Senato pirmininkės pavaduotoju slaptu balsavimu išrinktas prof. dr.

R. Baronas.

• Sudaryti trys nuolatiniai Senato komitetai ir paskirti jų pirmininkai: Mokslo komitetas (pirmininkė prof. habil dr. Z. A. Kučinskienė), Studijų komitetas (prof. habil. dr. G. Tamulaitis), Kokybės ir plėtros komitetas (doc. dr. T. Medaiskis).

3

Bendradarbiaus Vilniaus universitetas ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rugsėjo 4 d. VU Filosofijos fakultete susitiko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Vilniaus universiteto atstovai.

Aptartos abiejų institucijų bendradarbiavimo galimybės sprendžiant svarbias šių dienų aktualijas ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, apimanti bendrų mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų projektų inicijavimą, keitimąsi informacija, VU studentų praktikos, mokslinių-praktinių konferencijų bei seminarų organizavimą. „Šia sutartimi numatėme gaires tolesniam bendradarbiavimui vykdant mokslinius taikomuosius tyrimus sveikos mitybos, maisto saugos, kokybės įtakos žmogaus sveikatai bei psichologinei būklei srityse. Džiugu, kad svarstydami bendradarbiavimo galimybes suradome ir daugiau bendrų tikslų, interesų. Drauge su FsF nuotrauka Vilniaus universitetu sieksime įgyvendinti žmogiškųjų išteklių valdymo projektus, nagrinėti gyvūnų elgsenos psichologijos aspektus“, – kalbėjo VMVT direktorius dr. Jonas Milius.

VMVT yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, kurios tikslas – stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti gyvūnų sveikatingumą ir gerovę. VMVT įgyvendina rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės, ženklinimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, ženklinimo ir registravimo sričių valstybės politiką, saugoja ir gina vartotojų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse.

FsF inform.

UKI siūlo mokytis ir gruzinų kalbos

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Prof. dr. Nino Šarašenidzė VU studentams dėstys gruzinų kalbą kaip ne studijų programų dalyką

VU Užsienio kalbų institute (UKI) pradedama mokyti šiuolaikinės gruzinų kalbos. 2014–2015 mokslo metų rudens semestre dirbs stažuotoja prof. dr. Nino Šarašenidzė iš Gruzijos Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybinio universiteto Humanitarinio fakulteto.

Profesorė dėstys gruzinų kalbą VU studentams kaip ne studijų programų dalyką. Šis projektas įgyvendinamas Gruzijos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Lietuvoje p. Chatunos Salukvadzės iniciatyva, bendradarbiaujant su Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniu universitetu. UKI direktorės doc. dr. Romos Kriaučiūnienės teigimu, gruzinų kalbos dėstymo idėja tapo reali po pernai rudenį vykusios Gruzijos parlamento pirmininko p. Davido Usupašvilio ir jo delegacijos viešnagės VU. Planuojama minimali grupė – 15 studentų.„Tikimės, kad gruzinų kalba sudomins ne tik Lietuvos studentus, bet ir taps patraukli į VU atvykusiems ERASMUS mainų programos studentams, o galbūt tokį gruzinų kalbos kursą bus galima pasiūlyti ir visuomenei“, – svarstė UKI direktorė. „U. V.“ inform.

Teisės studentams – teisėjo profesija iš arti Rugpjūčio 27 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius dr.

Tomas Davulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Ja įtvirtintas abiejų institucijų siekis skatinti teisės mokslo ir praktikos suartėjimą, teisinių žinių plėtrą, bendradarbiauti, padedant užtikrinti sėkmingą teismų sistemos ir akademinės bendruomenės veiklą, populiarinti teisėjo profesiją.

Nacionalinė teismų administracija ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas keisis turima informacija, statistiniais duomenimis ir bendradarbiaus TF nuotrauka vykdant mokslinius tyrimus, rengs bendras konferencijas, diskusijas ir seminarus aktualiais teisės klausimais. Teisės fakulteto studentams bus sudarytos galimybės atlikti praktiką Nacionalinėje teismų administracijoje, o pastarosis darbuotojai galės naudotis Teisės fakulteto specialistų konsultacijomis ir turima moksline literatūra. Ši sutartis žymi ir svarbaus mokslinio tyrimo projekto „Asmens teisės į civilinės bylos išnagrinėjimą per protingą laiką įgyvendinimo sąlygos“ pirmuosius žingsnius. Nacionalinės teismų administracijos turimi duomenys apie teismų vykdomą veiklą (bylas, jų nagrinėjimo trukmę ir kt.) Teisės fakulteto mokslininkų projekto metu bus panaudoti siekiant ištirti esamą situaciją ir įstatymų leidėjui pateikti galimus siūlymus dėl sąlygų, užtikrinsiančių civilinių bylų išnagrinėjimą per protingą terminą. Mokslinio projekto rezultatus planuojama pristatyti 2016 m. žiemą.

Parengta pagal BNS inform.

4

K. Donelaičiui – 300

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Sugrįžęs Donelaitis Mes su Donelaičiu kartu – jau 300 metų, Vilniaus universitetas – kone 200 metų. Į jį poetas įžengė vos Karaliaučiuje pasirodė jo knyga pavadinimu „Metų laikai“. Ją skaitė Adomas Mickevičius ir Simonas Daukantas.

Nuomonės kone sutapo. Adomas: „Poema dėl turinio ir gražios išraiškos verta pagyrimo ir tuo dar turi būti mums ypač svarbi, kad yra tikras lietuvių liaudies papročių paveikslas“; Simonas, įsitikinęs, kad lietuvių kalba gali kurti kiekvienas, kas turi proto ir aukso plunksną Homero ar Vergilijaus, pridūrė: „Tą teisybę pagirtas dainius Donelaitis darodė savo garbingoj dainoj „Metų laikai“.“ Žavesys ir įkvėpimas lydėjo ne tik Lietuvos iškiliuosius vyrus.

Donelaitis jau byloja dvidešimčia pasaulio kalbų.

Greta mūsų, universiteto arkadoje, poetas prisėdo 1964-ųjų pabaigoje.

Bėgo metai. Apsiprato. Kas rytą rūpestingai pasitikdavo skubančius į paskaitas ir darbus, nebardavo, jei ko netesėjome, su viltimi išlydėdavo namo ir, nelygint Tolminkiemio laikais, likdavo budėti ir laukti savo „viežlybųjų būrų“. Šį pavasarį Donelaitis dingo.

Sunerimome, pasklido įvairios kalbos.

Vieni teigė jį matę šen, kiti – ten.

Esą lankęsis Vilniaus knygų mugėje.

Netikėjęs akimis, kai regėjęs savo „Metus“ išleistus knygų knygomis, netikėjęs ausimis, kai jo poemą skaitė

200 hegzametro mėgėjų. Prezidentę išvydęs nustėręs ir skaitymo sumanytojo Gyčio Vaškelio pasiteiravęs: ar Aukštoji Kilnybė (taip kreiptasi anais laikais) kartu su visais ir su saulele vėl atkopdama budina svietą? Bet ir nusigandęs: „Metuose“ tokių dalykų apie amtmonus atskleidęs... O juk ir šiais laikais amtmonų netrūksta.

Kitų žiniomis, netrukus Kristijonas ir gimtinės link pasukęs. Klaidžiojęs: Lazdynėliai pražuvę. Pamanęs: gal nuo laiko seni namai sunyko, šuliniai užako. Pasidžiaugęs kaimo laukuose suvešėjusiu ąžuolynu. Ąžuolais rūpintis juk ir Prūsijos karalius įsakęs, ir jis pats iš sakyklos ne sykį baręs tą, kuris „aužuolus šulnus durnai sukapojęs // Duoną kept ar ką džiovyt į kakalį kiša!“.

Dar Karaliaučių pasiekęs. Senojo universiteto rūmų neberadęs, miesto beveik nepažinęs, kalbų nesupratęs.

Praeivių klausinėjęs: argi Septynerių metų karas dar nesibaigė? Ar ciecorienė Jekaterina Antroji kariuomenės dar neišvedė? Labai norėjęs aplankyti Tolminkiemį. Veidas nušvitęs, vos iš tolo išvydęs bažnyčios ir klebonijos raudonus stogus. Duris varstęs, galvą lingavęs. Susirūpinęs dėl skilusių čerpių ir sienos plyšių. Sakęs, kad dėl paramos remontui siųsiąs prašymą Karo ir domenų rūmams Gumbinėje.

Ją karališkoji valdžia pareigingai skirianti. Nugirdome, kad prašymą,

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Prof. habil. dr. Domo Kauno kalba, pasakyta Kristijono Donelaičio paminklo atidengimo iškilmėse 2014 m. rugsėjo 1 d.

K. Donelaičio paminklo atidengimo iškilmės. Kalba prof. habil. dr. Domas Kaunas ir ne vieną, jau esąs parengęs. Tokius raštus, net pasitelkęs Biblijos išmintį, jis kūrė meistriškai. Juk prisimename skandalingąją bylą dėl Tolminkiemio žemių dalybų.

Prieš kelias dienas Donelaitis sugrįžo į universitetą. Tikėjome, kad grįš.

Pasitikome ne tuščiomis rankomis.

Dar velionis skulptorius Konstantinas Bogdanas poeto 250-ajam gimtadieniui buvo išvaizdų rūbą sukūręs. Ne jo kaltė, kad ne iš tos medžiagos – stiklo plastiko – siuvo. Dėl jos nuogąstavome ir penkiasdešimt metų paslaptyje laikėme. Ne juokai: du įsilinksminę studentai ims, nukels ir dar kur nors

nusineš... Nerimą išsklaidė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Svarstė, teisingai nusprendė, sprendimą komisijos pirmininkė Irena Degutienė pasirašė ir Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui įteikė, premjeras nesuabejojęs lėšų skyrė. Taip Bogdano Donelaitis bronzos rūbu pasipuošė. Jį, nors ir laiko spaudžiami, išliejo keturi patyrę meistrai skulptoriai: Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius, Vytautas Mikšionis ir Mindaugas Šnipas. Visiems Donelaičio reikalo svarbą teisingai supratusiems ir pareigą atlikusiems iš širdies dėkojame.

Gyvenimo saulelei už debesies ritantis Donelaitis kartą užsirašė tokią mintį, neabejotinai skirtą jaunam: „Aš iš prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir pianinu, bet skambindamas bei dainuodamas būdavau moralus ir prisitaikydavau prie svečių, kad juos užimčiau. [...] Mes ir linksmindamiesi turime būti sektinu pavyzdžiu.“ („Raštai“, 1977, p. 431) Šie žodžiai niekur geriau neišsipildys, kaip jaunystės ir išminties kupiname Vilniaus universitete. Literatūros klasiką skaitome, jaučiame, didžiuojamės, prisiimame pareigą ir atsakomybę jį remti ir patiems juo remtis.

Kristijonas Donelaitis ir jo paveldas šiandien svarbūs ne tik Lietuvoje VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai rugsėjo 25–26 d. dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių mokslininkai kartu su lietuvių tyrėjais nagrinės K. Donelaičio ir jo amžininkų kūrybą, vertimus į kitas kalbas ir jų aplinkybes, supažindins su K. Donelaičio laikams suvokti svarbiais tyrimais.

Tai jau ne pirmas K. Donelaičiui skirtas renginys, prie kurio organizavimo prisideda ar kuriame dalyvauja Komunikacijos fakulteto mokslininkai.

Pavasarį KF dekanas profesorius dr.

Andrius Vaišnys, profesorius habil. dr.

Domas Kaunas ir Filologijos fakulteto profesorė dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose Čikagoje ir Niujorke, kuriuose lietuvių bendruomenės pažymėjo poeto 300 metų gimimo sukaktį.

K. Donelaičio paveldas – ir užsienio lietuvių rankose

Mūsų mokslininkai Čikagoje ir Niujorke dalyvavo minėjimuose ir skaitė paskaitas, susipažino su aktyviausiais užsienio lietuviais – bendruomenių pirmininkais, muziejų bei archyvų, saugyklų vadovais ir darbuotojais. „Kelionę pradėjome nuo Čikagos, kuri nuo seno laikoma Amerikos lietuvių sostine. Kaip ir anksčiau, dabar ten labai daug inteligentijos, veikia lietuvių galerijos, muziejai, šeštadieni-

nės mokyklos, taip pat – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, turintis ir archyvą, ir biblioteką. Svarbu pasakyti, kad bendruomenės gyvenimą papildė ir pagyvino naujieji Lietuvos išeiviai – vadinamieji trečiabangininkai“, – pasakojo prof. D. Kaunas. Čikagos lietuvių jaunimo centre vykusiame renginyje mokslininkai apsilankė K. Donelaičiui skirtoje paro­doje, sudarytoje iš dviejų rinkinių: vieną jų pristatė dailininkai, interpretavę K. Donelaičio nagrinėtas temas, o kita buvo parengta remiantis Lituanistikos tyrimo ir studijų centro fondų medžiaga: „Užsienio lietuviai sukaupę daug reikšmingų lietuvių paveldo spaudos leidinių ir dokumentų: stebėtina, kad jų rinkiniuose yra išlikę ir reti 1891 m.

K. Donelaičio leidimo egzemplioriai su nežinomo autoriaus rašyta pratarme“, – apie užsienio lietuvių turimus istorinius leidinius pasakojo D. Kaunas. Anot profesoriaus, tai – itin reti egzemplioriai, o Čikagos lietuvių archyve jų esama daugiau nei dviejų. Čikagoje mokslininkai skaitė pranešimus. Prof. D. Kaunas pasakojo apie K. Donelaitį, jo svarbą, pristatė jo portretą, su sukūrimu susijusius archeologinius radinius ir užduotį atlikusius asmenis. Prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė apžvelgė K. Donelaičio epochos teologiją ir kaip ji reiškėsi žmonių

gyvensenoje. Prof. A. Vaišnys skaitė pranešimą apie Seimo paskelbtus metus K. Donelaičio sukakčiai paminėti ir jiems skirtą lituanistikos programą.

Nukeliavę į Niujorką, mokslininkai apsistojo Manhetene, kur yra įsikūrusi Susivienijimo lietuvių Amerikoje būstinė. Šis pastatas, kaip pažymėjo prof. D. Kaunas, priklausė dar pirmosios bangos emigrantams. Ten vyko ir K. Donelaičiui skirtas minėjimas.

Bendruomenės namuose mokslininkai apžiūrėjo ir jos turimą archyvą. „Saugyklose išsaugoti leidiniai, kurių dalis yra labai reti, sunkiai aptinkami Lietuvoje“, – dalijosi įspūdžiais prof.

D. Kaunas. Beje, čia kalba pasisuko ne tik apie K. Donelaitį, bet ir apie lietuvių literatūros klasikę Žemaitę.

Delegacija susipažino su Žemaitės proanūke, o ši papasakojo istoriją apie tai, kaip Pirmojo pasaulinio karo metu rašytoja lankėsi Amerikoje ir ten išleido savo knygą.

Mintys po kelionės: apie K. Donelaičio svarbą ir lietuvių paveldą

„K. Donelaičio minėjimai ir jų paskatintos diskusijos, iškelti klausimai, pristatytos parodos ir koncertai parodė, kad jis yra svarbus ne tik Lietuvoje, kur vyksta jo sukaktuvių metų programa,

parengta Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos, bet ir užsienyje: lietuvių bendruomenių atstovai aktyviai prisijungė prie šios sukakties minėjimo“, – pabrėžė prof. D. Kaunas.

Jo nuomone, tai patvirtina faktą, kad K. Donelaičio minėjimo tradicija ir gyvybingumas yra ilgaamžiai. Tokias tendencijas profesorius pamatė susitikęs ne tik su aktyviausiais lietuvių bendruomenių atstovais, bet ir su parodų, minėjimų, paskaitų lankytojais, kurie ėjo į koncertus, žiūrėjo pasirodymus ir parodas, vartė leidinius, domėjosi paskaitomis. Kai kurie lankytojai patys atsinešė šiuolaikinių K. Donelaičio leidinių ir išreiškė norą juos padovanoti. Čia mokslininkams buvo iškeltas klausimas apie JAV lietuvių saugomą lituanistinį paveldą. „Kelionės metu, aplankius keletą archyvų, muziejų, kuriuose užsienio lietuviai saugo didelius archyvinio ir spausdintinio paveldo išteklius, kilo daug diskusijų apie tai, kur tokio paveldo vieta ir kas su juo turėtų būti daroma toliau“, – pasakojo prof. D. Kaunas. Profesoriaus asmenine nuomone, dabartinė politinė padėtis neskatintų gabentis paveldo išteklių į Lietuvą, nes jiems gali kilti grėsmė.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai derėtų jį skaitmeninti ir suskaitmenintas versijas pristatyti Lietuvos ir kitų šalių tyrėjams.„Kai pamatysime, kad Čikagoje

ar Niujorke lietuvių skaičius sparčiai mažėja, tada ir galvosime, ką daryti su visu jų turimu lietuviškuoju turtu – neįkainojamomis knygomis, laikraščiais, žurnalais, kitais leidiniais, rankraštiniais dokumentais ir nuotraukomis. Dabar liūdna lemtis dar negresia: matyti užsienio lietuvių bendruomenės pasiryžimas ir galimybės rūpintis paveldu“, – pasakojo prof. D. Kaunas.

Jis pabrėžė, kad leidinių ir dokumentų saugotojų yra, jie puikiai atlieka savo darbą, tačiau reikia ieškoti daugiau tyrėjų. Profesorius iškėlė mintį, kad į Ameriką galėtų nuvykti VU KF mokslininkai ir magistrantai, kurie dokumentus parengtų nuosekliems tyrimams.„Galbūt galima suformuluoti labai aktualias temas, pagal kurias dirbtų mokslininkai, o vėliau jie savo darbo rezultatus publikuotų Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose“, – svarstė profesorius. Toks darbas būtų naudingas ne tik Lietuvos mokslui, studijuojančiam jaunimui, bet ir visuomenei – suskaitmeninti paveldo ištekliai pasiektų ir interneto erdvę, taptų prieinami visiems jais besidomintiems.

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“ organizuoja Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija, remiami VU KF. KF inform.

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

mokslas

5

Tarptautiniame gyvybės mokslų forume VU pristatė savo pasiekimus Biotechnologijų, medicinos ir farmacijos sričių pažangai apžvelgti, pasidalyti sukauptomis žiniomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rugsėjo 10–12 d. vyko tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics 2014“. Jame Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė savo veiklą, svarbiausius gyvybės mokslų pasiekimus Izabelė ŠVARAITĖ, Agnė GRINEVIČIŪTĖ Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dekanas prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, apibūdindamas VU ekspoziciją, pabrėžė, kad fakultetas siekia supažindinti su dviem pagrindiniais dalykais. Pirmasis – su biotechnologijomis ir biofarmacija susijusios studijų programos, antrasis – atliekamų tyrimų temos ir jų rezultatai.

Forumo dalyviai ir svečiai galėjo susipažinti su Saulėtekyje kylančiu Jungtiniu gyvybės mokslų centru (JGMC).

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.

Anot GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, JGMC yra visko, kas pristatoma „Life Sciences Baltics 2014“ VU ekspozicijoje, kevalas. „Tai kylantis technologiškai modernus pastatas, kurio esmė – ten dirbantys žmonės. Tai mokslininkai, studentai, institutų atstovai, kurių dauguma dalyvauja šiame forume. Labai svarbus bendradarbiavimas su verslu. Čia pat yra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stendas, prie kurio stovi mano studentai“, – džiaugėsi prof. habil. dr. J. R. Lazutka.

Šalia JGMC bus įkurtas Biotechnologijų verslo inkubatorius. Pasak profesoriaus, planuojama, kad jame galėtų įsikurti 7–8 nedidelės jaunos įmonės.„Didelės kompanijos paprastai prasideda nuo kelių žmonių ir, jei negeneruosime mažų įmonių, šis srautas gali nutrūkti“, – aiškino GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimą taip pat stiprins JGMC Atviros prieigos centras (APC). „Siekėme, kad prie įrangos, pirktos iš struktūrinių fondų lėšų, Lietuvos ir užsienio mokslininkams, verslininkams būtų suteikta laisva prieiga“, – teigė VU mokslo ir inovacijų direktorė Vida Lapinskaitė. JGMC APC apima keturis VU padalinius – Biotechnologijos ir Biochemijos institutus, GMF bei Medicinos fakultetą. Tarp JGMC APC partnerių – žinomos Europos ir Lietuvos įmonės – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Suomijos „Medix Biochemica“, Jungtinės Karalystės „Abcam“, Lietuvos UAB „Profarma“, UAB „Baltymas“, UAB „IMD technologies“ ir kt.

Biotechnologijos instituto ekspozicijos dalyje pateikiamos instituto mokslininkų tyrimų sritys ir nauja rekombinantinių selenoproteinų gamybos technologija. Grafikais, brėžiniais ir nuotraukomis pristatomi Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų, DNR modifikacijos tyrimų, Eukariotų

VU Biotechnologijos instituto stendą pristato Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis

VU doktorantai Audrius Laurynėnas (dešinėje) ir Justinas Daugmaudis, įsteigę įmonę UAB „Ubique calculus“, jau sukūrė eksperimentinių duomenų analizės ir parametrų skaičiavimo programą

Forume buvo galima ne tik pabendrauti su mokslininkais, bet ir įvairiais pavidalais pamatyti jų kuriamus produktus

VU Biotechnologijos instituto DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas papasakojo apie selenocisteino išskyrimo būdus genų inžinerijos, Imunologijos ir ląstelės biologijos, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų bei Bioinformatikos skyriai. „Selenocisteino išskyrimui naudojame visai kitą mechanizmą nei ląstelė. Galime pagaminti bet kurį baltymą, į kurio struktūrą įvedama ši reta amino rūgštis“, – tvirtino DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.

Informacija apie savo veiklos ypatumus dalijosi ir Biochemijos institutas. Pasak jo direktoriaus dr. Kasčio Krikštopaičio, per ilgus darbo metus susiformavo dvi pagrindinės kryptys: baltymų, fermentų struktūros, funkcijų ir panaudojimo tyrimai ir tyrimai, susiję su genų struktūros, raiškos bei ląstelių signalinių sistemų veikimo klausimais.

Institute atliekami biochemijos, biotechnologijos, biofizikos, chemijos mokslo krypčių moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai. Šiame forume dalyvavo ir trys šiemet Vilniaus universitete gimusios pradedančiosios įmonės: UAB „Ubique calculus“, UAB „Nanoavionika“ ir UAB „Bioanalizės sistemos“.

Pirmasis bendrovės „Ubique calculus“ (liet. Skaičiavimai visur) sukurtas produktas – eksperimentinių duomenų analizės ir parametrų

UAB „Nanoavionika“ marketingo vadovo Lino Sargaučio teigimu, jau kuriamas antrasis VU palydovas „LituanicaSAT-2“ skaičiavimo programa. „Ji nustato reakcijų greičius: kaip greitai vienas reagentas virsta kitu arba kaip greitai įvyksta tam tikra reakcija? Kas vyksta kolboje, galima aprašyti paprastomis cheminės reakcijos lygtimis. Eksperimentiniai duomenys aprašomi tam tikra schema ir tam tikromis greičio konstantomis. Jos fundamentaliai įdomios tuo, kad jeigu žinome, kaip greitai vyksta vienas ar kitas procesas, galime jį valdyti. Pavyzdžiui, galime nuspręsti, per kiek laiko vienas ar kitas vaistas bus pašalintas iš organizmo“, – pasakojo vienas įmonės įkūrėjų, VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Justinas Daugmaudis. Jį papildė bendrovės direktorius, VU Biochemijos instituto doktorantas Audrius Laurynėnas, pateikdamas ebolos viruso atvejį: „Iš tikrųjų Pasaulio sveikatos organizacija

UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius dr. Marius Dagys pademonstravo prietaisą, nustatantį šlapalo, gliukozės, natrio ir kalio koncentraciją

neapgaudinėja, kalbėdama apie šio viruso plitimo mastą. Manoma, kad bus sudėtinga su juo susitvarkyti. Iš mūsų grafiko galima pasakyti, kad epidemija truks gana ilgai, jeigu atitinkamos organizacijos jos nesustabdys. Dabar ši epidemija įgauna eksponentinį augimo mastą.“ UAB „Nanoavionika“ žinoma vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ projektu. „Kadangi jis buvo sėkmingas, pamatėme nišą nanopalydovų komponentų ir programinės įrangos komercializavimui. Orientuosimės į Vakarų Europos šalis, JAV, galbūt Artimuosius Rytus. Pastebėjome dar vieną rinkos nišą – Rytų Europą. Joje nanopalydovai dar nėra itin gerai atrasti“, – teigė Linas Sargautis, šios bendrovės marketingo vadovas. Jis atskleidė, kad UAB„Nanoavionika“ prisideda prie antrojo VU palydovo „LituanicaSAT-2“ kūrimo. Jis turėtų tirti žemąjį termosferos (apie 100 km nuo Žemės) sluoksnį, o į orbitą šį palydovą planuojama paleisti 2016 m. antrąjį ketvirtį kartu su 49 kitų šalių nanopalydovais.

UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius dr. Marius Dagys forume demonstravo prietaisą, iš, tarkime, vieno kraujo pavyzdžio nustatantį keturių parametrų – šlapalo, gliukozės, natrio ir kalio – koncentraciją. „Mums reikia dar šiek tiek investicijų, kad įrengtume gamybos liniją, atliktume sertifikavimą. Manome, kad prietaisas atsipirks, nes konkurentų šiuo metu nėra. Mūsų pirkėjai bus medicinos įstaigos, hemodializės centrai, teikiantys kraujo valymo paslaugas“, – įsitikinęs mokslininkas.

Jis su savo komanda paskaičiavo, kad Lietuvoje tokių prietaisų reikėtų apie 180, Europos Sąjungoje – apie 45 000.

E. Kurausko nuotraukos

universitas

6

vilnensis

kronika

2014 m. rugsėjis

Pradėjome mokslo ir studijų metus Pakelta universiteto vėliava, atidengtas paminklas mūsų grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui, bendruomenės eisena sostinės gatvėmis ir iškilmės Didžiajame kieme – taip naujuosius studijų ir mokslo metus pradėjo Vilniaus universitetas.

Izabelė ŠVARAITĖ

Nuo euro iki katinų

Rugsėjo 1-ąją sostinės senamiestį – Gedimino prospektą, Šventaragio ir Pilies gatves – nuspalvino žaismingi ir išradingi studentų transparantai, kostiumai, kita fakultetų atributika.

Išdažytais veidais, įvairiaspalviais apdarais ir gera nuotaika apsiginklavę studentai stebino ant šaligatvių išsirikiavusius vilniečius bei miesto svečius.

Reaguodami į nūdienos aktualijas, Ekonomikos fakulteto auklėtiniai puikavosi plakatu „Euras kišenėj – litas širdy!“. Gamtos mokslų fakulteto studentus iš minios skyrė žalios plaukų sruogos. Nesunku atspėti, kurio fakulteto atstovai naujų mokslo metų pradžią pasitiko užrašu „Istorijos Studentų Tvarkos Ordinas Rekomenduoja Ieškoti Jogailos Alaus!“. Virš triukšmingos minios iškilo sugipsuotas fizikas. Patupdę į sostą, studijų draugai vargšelį iškėlė virš žygiuojančių studentų. O jei žvilgsnis užkliuvo už jaunuolių,

apsigobusių Ukrainos vėliavomis, nesijaudinkite, ne karas – tai ERASMUS programos merginos.

Ne mažiau žavūs ir linksmi aidėjo fakultetų šūkiai. „Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF dekaną!“, „Keturios kojos, uodega, ausys stačios, MIF – jėga! Ar girdi tu, ar matai – MIF’o eina katinai!“ – skandavo ūsuoti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentai. „Nuo jūros iki jūros skambės mūsų bandūros. Istorijos nieks neklastos, o kas klastos, tas gaus lazdos!“ – praeivius perspėjo jaunieji istorikai.

Kažin ar buvo Vilniuje labiau užsidegusių ir euforijoje paskendusių žmonių nei pirmą kartą eisenoje dalyvavę pirmo kurso studentai. „Ši Rugsėjo 1-oji visai kitokia. Mokykloje sveikinimo kalbą rėždavo direktorė, dabar – Prezidentė“, – entuziastingai įspūdžiais dalijosi būsimasis istorikas Erykas Tatolas. „Mokykloje tu buvai kažkas – abiturientas, o čia – tik pradedantysis! Nauja košė, nauji žmonės, naujas stresas. Mano širdy – reivas!“ – energija tryško mokslus Olandijoje dėl VU metusi Komunikacijos fakulteto fuksė Meilė Pečiulytė.

Iškilminga „Initium semestri“ Didžiajame kieme

Skanduodama „Alma mater“, studentų procesija pasiekė Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas įnešė VU rektoriaus skeptrą, Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Arūnas Poviliūnas – didįjį VU antspaudą. Šv. Jonų bažnyčios varpas ir K. Donelaičio eilės subūrė visus Didžiajame kieme ir iškilmingai paskelbė studijų metų pradžią. „Šios dienos vertė ir prasmė yra labai simboliška. Vakarykščiams abiturientams – tai naujų darbų ir gyvenimo kelio pradžia, kitiems – pradėtų darbų tąsa. Kai į bendruomenę įsilieja žinių ištroškusių, jaunų žmonių būrys, universitetas tarsi feniksas kasmet atgimsta“, – susirinkusiuosius sveikino l. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Jūras Banys.

Laikinasis universiteto vadovas džiaugėsi pirmakursiais ir dalijosi ateities planais. „Tikimės, kad šiais mokslo metais bus atidaryti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų ir Gyvybės mokslų centrai. Rengiami projektai statyti Medicinos, Matematikos ir informatikos, Chemijos fakultetus. Mūsų visų užduotis – ne tik sėkmingai užbaigti šiuos projektus, bet ir efektyviai panaudoti sukurtą infrastruktūrą“, – sakė prof. J. Banys.

Jo sveikinime nuskambėjo ir šiandien ypač aktuali lietuvybės ir valstybingumo tema: „Vilniaus universitetas per amžius buvo ir lietuvybės, ir Lietuvos savimonės šaltinis. Šiandien, kai Rusijos diplomatai, konsulai ir Rusijos

Šiemet universiteto vėliavą pakėlė Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas valdžia begėdiškai meluoja visam pasauliui ir pradeda perbraižyti Europos sienas, mūsų visų užduotis yra išlaikyti valstybingumą, lietuvybę ir valstybės ateitį.“ Į „Initium semestri“ iškilmes su VU kepuraite atskubėjęs VU alumnas, Vilniaus miesto meras A. Zuokas sveikindamas susirinkusiuosius pacitavo poetą Justiną Marcinkevičių, kurio žodžiai turėtų įprasminti šią iškilmingą akimirką: „Pabandykime suprasti

Studentų veiduose – šventinė nuotaika

Klasika ir modernumas

Iškilminga „Initium semestri“ ceremonija Didžiajame kieme

Asmenukė su kurso draugais

gyvenimą kaip pareigą: kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pa­ reigą visuomenei, kaip visuomenės pareigą žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą Tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai. To ir palinkėčiau.“

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Pirmakursiai prisiekė siekti mokslo šviesos, VU įgytas žinias skirti savo kraštui ir pasauliui, mylėti ir gerbti dėstytojus ir visą universiteto bendruomenę, galiausiai savo triūsu ir darbais garsinti Tėvynę Lietuvą.

Rugsėjo 1-osios iškilmėse koncertavo VU meno kolektyvai: pučiamųjų

orkestras „Oktava“ ir choreografinė grupė, akademinis choras „Gaudeamus“, folkloro ansamblis „Ratilio“, eiles skaitė teatro trupės „Minimum“ aktoriai, dainavo Ekonomikos fakulteto trečiakursė Gabrielė Senkevičiūtė.

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

kronika

7

Sniadeckių palikuonys sugrįžta prie giminės ištakų Liepos pradžioje Vilniaus universitete lankėsi žymių XIX a. mokslininkų profesorių Andriaus ir Jono Sniadeckių palikuonys.

Sniadeckių šeimos palikuonys susitiko su VU l. e. p. rektoriumi prof. habil. dr. Jūru Baniu

Nijolė BULOTAITĖ Varšuvoje gyvenantis Krzysztofas Sniadeckis-Lempke, Andriaus Sniadeckio sūnaus Jozefo Konstantino vaikaitis, kreipėsi į VU maždaug prieš metus, ieškodamas medžiagos apie savo šeimos šaknis. Užsimezgė susirašinėjimas, kurio rezultatas buvo šeimos apsilankymas Vilniuje. K. Sniadeckis-Lempke panoro parodyti žmonai ir trims savo atžaloms vietas, kur XIX a. garsėjo jų giminės vardas: Vilnių ir Jašiūnus. (Profesorius Jonas Sniadeckis – astronomas, matematikas – buvo VU rektorius 1807–1815 m., atsistatydinęs įsikūrė Jašiūnuose. Andrius Sniadeckis buvo chemijos profesorius, gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas.)

Sniadeckių palikuonys lankėsi VU centriniuose rūmuose, susitiko su l. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūru Baniu, bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene, muziejaus direktoriumi dr. Ramūnu Kondratu. Specialiai šia proga bibliotekos darbuotojai svečiams surengė nedidelę parodą ir supažindino su mūsų bibliotekoje saugomu profesorių Sniadeckių palikimu.

Svečiai apžiūrėjo Vilniaus medicinos draugijos statuto projektą su 15 narių steigėjų parašais, iš kurių vienas – And­ riaus Sniadeckio, Imperatoriškosios

Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijos garbės nario diplomą, išduotą medicinos daktarui valstybės tarėjui Andriejui Sniadeckiui, bibliotekoje saugomą susirašinėjimą tarp brolių Andriaus, Jono ir Juozapo, Juozapo Sniadeckio laiškus Mykolui Balinskiui, Vilniaus medicinos draugijos albumą su VU profesorių, draugijos narių ir garbės narių atvaizdais. Šeima aplankė buvusį VU Chemijos kolegijos pastatą, kuriame dabar įsikūrusi Švietimo ir mokslo ministerija. Čia specialiai įrengtoje modernioje chemijos laboratorijoje paskaitas skaitė ir eksperimentus atliko Andrius Sniadeckis. Svečius maloniai priėmė ir buvusią chemijos laboratoriją bei kitas ministerijos patalpas aprodė viceministras doc. dr. Rimantas Vaitkus, kuris pats labai domisi chemijos profesoriaus A. Sniadeckio palikimu. Kitą dieną svečiai lankėsi VU Chemijos fakultete, apžiūrėjo A. Sniadeckio vardu pavadintą auditoriją, kalbėjosi su fakulteto dekanu prof. habil. dr. Aivaru Kareiva apie planus įamžinti A. Sniadeckio atminimą įsteigiant vardines stipendijas gabiausiems fakulteto studentams.

K. Sniadeckis-Lempke papasakojo apie sudėtingą šeimos likimą Antrojo pasaulinio karo metais, kai per Varšuvos sukilimą sudegė visas turimas turtas, dokumentai, archyvas.

Linksmų, originalių ir išradingų universiteto studentų veiduose švietė šypsenos

Šiemet Vilniaus universiteto duris pravėrė 3448 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1758 magistrantūros pirmo kurso studentai. Tarp stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas populiariausios programos – medicina, programų sistemos, teisė, ekonomika, politikos mokslai, skandinavistika. Į VU įstojo daugiausia – beveik trečdalis visų šalies valstybės finansuojamų studentų. Lietuvos universitetų studijų programų dešimtuke – net penkios VU programos, pritraukusios daugiausia valstybės finansuojamų studentų. Daugiau nei pusė geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių moksleivių studijuos Vilniaus universitete.

Studijas Vilniaus universitete pradėjo ir 540 studentų iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Iš viso VU studijuoja daugiau kaip 700 studentų užsieniečių. Šiemet Vilniaus universitete iš viso studijuos per 20 000 studentų.

Svečiai apžiūri parodą ir susipažįsta su mūsų bibliotekoje saugomu profesorių Sniadeckių palikimu

Išliko tik keletas šeimos nuotraukų ir dokumentų. Vienas iš jų pasirodė labai įdomus. K. Sniadeckis-Lempke parodė depozitinį raštą, išduotą And­ riaus Sniadeckio proanūkiui Henrikui Sniadeckiui (K. Lempke‘s seneliui), patvirtinantį, kad Stepono Batoro universiteto muziejus iš jo depozito teisėmis gavo Andriaus Sniadeckio gydytojo laikrodį ir Jono Sniadeckio tabokinę. Pateikiamas ir smulkus daiktų aprašas, iš kurio sužinome, kad laikrodis auksinis, o jį atidarius matyti išgraviruotas įrašas: Jędrzej Sniadecki 1768–1838. Detaliai aprašyta ir emaliuota tabokinė. Šis raštas liudija, kad depozitas suteikiamas metams su teise pratęsti. Taip pat nurodoma, kad Henriko Sniadeckio mirties atveju depozito teises perima sesuo Liudvika Zaniewska, brolis Romanas Sniadeckis ir sūnus Andrius Sniadeckis, kai sulauks pilnametystės. Raštas datuotas 1939 metų birželio 30 diena. Laikrodžio ir tabokinės likimas nežinomas.

Baigdami savo kelionę po atmintinas šeimai vietas svečiai aplankė ir Jašiūnus, apžiūrėjo už ES struktūrinės paramos fondų ir Šalčininkų savivaldybės lėšas restauruojamus rūmus. Šiuose rūmuose bus įkurtas muziejus, kurio koncepciją rengia ir jos įgyvendinimo galimybes siūlo Vilniaus universitetas.

K. Sniadeckis-Lempke ir jo šeimos nariai džiaugėsi išsaugotu Sniadeckių atminimu ir teigė, kad Lenkijoje jie prisimenami ne taip dažnai. Visos su Sniadeckių giminės iškilimo laikotarpiu susijusios vietos dabar yra Lietuvos teritorijoje, todėl čia išliko ir ryškiausi jų atminimo ženklai. Jo motina du kartus buvo kviesta į Andriaus Sniadeckio vardu pavadintų mokyklų atidarymą. Sniadeckiai prisimenami ir lenkų mokyklose dėstant apie Adomą Mickevičių ir jo epochą.

K. Sniadeckis-Lempke, kuriam pagarbą šeimos praeičiai ir savo šaknims įdiegė motina Marija Antonina Sniadecka, tikisi, kad ir jo vaikai išsaugos atmintyje įspūdžius apie Sniadeckių veiklą ir atminimą Lietuvoje, ypatingus ryšius su Lietuva, gerbs ir saugos turtingą šeimos istoriją.

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

8

universitas

vilnensis

fakultetuose

2014 m. rugsėjis

Virtuali mokymosi aplinka – išsigelbėjimas ir dėstytojams, ir studentams

Anksčiau, kol nebuvo bendros sistemos, dalis dėstytojų naudojosi įvairiais kitais elektroniniais įrankiais.

Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas Linas Butėnas teigia, kad tokios sistemos atsiradimas paskatino atsisakyti visuomenei atvirų „Wiki“ sistemų. „Jau seniai ieškojau kokios nors virtualios mokymosi aplinkos, kurioje galėčiau dėti studentų darbus, rašyti atsiliepimus, balus. Prieš tai buvo įvairių kitų sistemų bandymų, tačiau vėliau pats savo serveryje nutariau išmėginti moodle sistemą.

Ja naudojausi vos metus, kadangi ji buvo įdiegta visame Vilniaus universitete“, – apie sėkmingą perėjimą prie VMA kalbėjo MIF prodekanas.

VMA pranašumą prieš kitas sistemas išskyrė ir Chemijos fakulteto Taikomosios chemijos katedros vedėjas dr. Rimantas Raudonis – čia duomenys yra prieinami tik dėstytojams ir studentams, tad jie yra saugūs ir negali patekti į kitų rankas.

Studentai tikina, kad naudotis VMA yra kur kas patogiau, nei gaišti savo laiką ieškant informacijos įvairiuose kituose informacijos kanaluose. Visą su kursu susijusią medžiagą galima

Vilniaus universiteto virtuali mokymosi aplinka (VMA) yra efektyvus įrankis studentams ir dėstytojams studijų procese. Vis dėlto VU elektroninių studijų ir egzaminavimo centro statistika rodo, kad šia jau penkerius metus gyvuojančia sistema naudojasi dar nedaug dėstytojų. pasiekti vienoje vietoje – į VMA galima įkelti kursų programas, paskaitų ir seminarų literatūrą, orientacinius klausimus ir egzaminuoti studentus elektroniniu būdu. Dėstytojų požiūriu tai geriausias įrankis naujam kursui dėstyti. „Niekuomet per pirmus metus nepavyksta geras kursas. Kai dėstytojas įkelia medžiagą, gali stebėti, kas blogai, kuri tema netinkama, perkelti, panaikinti ir kitais metais turėti jau patobulintą kursą, padėti pagrindą ilgalaikiam ir kokybiškam dėstymui“, – argumentais dalijosi VU ESEC direktorius dr. Saulius Preidys.

Egzaminuojant studentus elektroniniu būdu yra galimybė pamatyti,

kurie klausimai studentams buvo per lengvi ar per sunkūs. Automatiškai skaičiuojamas balų pasiskirstymas, galima apskaičiuoti dalinius balus.

Galima riboti, iš kokių kompiuterių studentai turi galimybę laikyti egzaminą, tad to padaryti iš namų dėstytojo pageidavimu studentai negali. Dėstytojas turi galimybę pildyti testus naujais klausimais, o egzamino metu šie klausimai būna sumaišomi atsitiktine tvarka, tad nusirašyti, net ir matant greta esančiame ekrane tą patį laikomą egzaminą, galimybių praktiškai nėra.

VMA galima naudoti ir kaip elektroninį konspektą. Tai visa dalyko studijoms surinkta elektroninė mokymo

medžiaga, gaunama per paskaitas, seminarus, pratybas. „Seniau, būdavo, laboratoriniams darbams išleidi knygutę, o norėdamas ją pakeisti nebegali, nes ji jau išspausdinta. Dabar gali sugalvoti ką nors naujo ir iškart koreguoti, papildyti. Tai labai palengvina darbą ateinantiems metams.

Studentams nereikia konspektuoti medžiagos, taigi jie aktyviau dalyvauja užsiėmimuose“, – sistemos privalumus vardijo R. Raudonis.

VMA taip pat yra puiki pagalba dėstytojui stebint ir analizuojant studentų mokymąsi. Kai vyksta grupinis darbas, sistemoje galima matyti, kiek kartų studentai prisijungė prie sistemos, kaip studentai domėjosi įkelta medžiaga ir ar ji buvo perskaityta. „Iš grupėje esančių keturių žmonių visada atsiranda vienas, kuris mokosi paskutinę dieną. Ginantis projektą, aš klausinėju tų studentų, kurie iš esmės neprisidėjo prie darbo. Visas kursas stebėjosi, kaip dėstytojas sugebėjo „prigauti“ studentus, kol jiems neatskleidžiau savo metodo“, – pasakojo S. Preidys.

Be šių funkcijų, sistemą galima naudoti ir namų darbams. Pavyzdžiui,

galima pažymėti, kad namų darbo įkėlimo laikas yra iki tam tikros datos ir valandos, paskui sistema automatiškai užsidaro. Vertinant studentų atliktas užduotis jas galima bendrai susumuoti. Formulę, kuria skaičiuojami balai, dėstytojas gali įrašyti kokią tik nori, taip pat gali nustatyti minimalią bei maksimalią karteles. Pačiam skaičiuoti dėstytojui nereikia – už jį šį darbą atlieka sistema.

Naujienų forume studentai gali paklausti, kas jiems buvo neaišku per seminarą ar paskaitą, ten galima perkelti diskusiją apie studentų darbus, jų įvertinimus. Tai reiškia, kad į sistemą galima kelti ir rašto darbus, juos iškart komentuoti ir vertinti.

Dėstytojai turi galimybę pateikti net ir vaizdinę medžiagą. „Kartą teko išvažiuoti į konferenciją Briuselyje.

Negalėjau dalyvauti paskaitoje, tad ją įrašiau. Studentai ją peržiūrėjo ir paskaitos neprarado. Turime visą įrangą, galimybes, kad dėstytojas savo paskaitą galėtų įrašyti net iš savo darbo vietos kartu su visomis turimomis skaidrėmis“, – patirtimi dalijosi S. Preidys.

VU SA inform.

G. Svirskaitės nuotrauka

Filosofai vertimo seminare nevertė tekstų iš anglų kalbos

Šeštajame filosofinio teksto vertimo vasaros seminare dalyviai mokėsi ne tik vertimo paslapčių, bet ir atsakingo požiūrio į vertimus

Rugpjūčio 8–10 d. Senosios Gegužinės ūkyje ( Kaišiadorių rajone) vyko jau šeštasis filosofinio teksto vertimo vasaros seminaras, kuriame dalyvavo margas būrys įvairių pakopų filosofija besidominčių studentų iš įvairių akademinių institucijų. Šiemet seminaras buvo kiek netradicinis – pirmąsyk neversta iš anglų kalbos. Antikine filosofija besidomintieji iš senovės graikų kalbos vertė Pindaro gnominius fragmentus, kuriuos galima laikyti vienu filosofiškiausių ikiklasikinės graikų lyrinės poezijos pavyzdžių. Gnomi-

nė poezija yra svarbus ankstyvosios graikų literatūros žanras, kuriuo parašyta nemaža dalis ikisokratiškosios filosofijos ir filosofiškos lyrinės poezijos.

Antroji studentų grupė iš vokiečių kalbos vertė vokiečių romantizmo klasiko Friedricho Schlegelio „Apie filosofiją. Dorotėjai“ fragmentus. Šiame tekste, parašytame laiško žmonai forma, F. Schlegelis koncentruotai išsako daugelį romantinės filosofijos idėjų, aptaria filosofijos ir poezijos santykį.

Seminare kelta keletas tikslų: išmokti teksto užsienio kalba akademinės analizės įgūdžių, atsakingo ir kritiško požiūrio į vertimus, akcentuoti lietuviškos terminijos kūrimo svarbą, mokytis atitinkamos termini-

jos kūrimo principų, taip pat esminių akademinio teksto vertimo strategijų.

Seminaro dalyviai ne tik dirbo su tekstais, bet ir klausė kviestinių lektorių paskaitų apie verčiamų tekstų intelektinius kontekstus, jų autorių gyvenimą ir kūrybą. Su tradicine graikų išminties koncepcija ir Pindaro poezija supažindino doc. dr. Vytautas Ališauskas (VU FlF), o apie romantizmo filosofines idėjas ir F. Schlegelio mąstymą pasakojo dr. Agnė Kulbytė (LKTI / VDA).

Seminarą organizavo VU ir VDU jaunieji filosofijos ir klasikinės filologijos mokslininkai ir doktorantai. Jį finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-7-28) pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą.

FsF inform.

In memoriam Ričardas Kazlauskas (1927-09-14 – 2014-09-06) Rugsėjo 6 d. netekome garsaus Lietuvos gamtininko, habilituoto gamtos mokslų daktaro profesoriaus Ričardo Kazlausko.

Ričardas Kazlauskas 1952 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo biologo – zoologo specialybę. 1963 m.

VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“. Ilgą laiką tyrinėjo dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu

Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, sukaupė didelę drugių kolekciją (VU Zoologijos muziejuje).

Jo iniciatyva įsteigti pirmieji balinių vėžlių ir entomologiniai draustiniai.

Buvo didelis Lietuvos paukščių žinovas.

Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952–1955 m. aspirantu,

nuo 1956 m. vyr. dėstytoju, nuo 1966 m. docentu, o nuo 1992 m. profesoriumi. Darbui Zoologijos katedroje atiduota daugiau nei 50 metų, 44 metai paskirti dėstytojavimui: tūkstančiams studentų skaitė ornitologijos, hidrobiologijos, vandens tyrimų metodikos, entomologijos, karcenologijos, zoogeografijos, bestuburių zoologijos paskaitas, vadovavo 140 studentų kursinių, diplominių, magistro darbų rengimui. Jų tematika labai įvairi – pradedant vabzdžiais, baigiant ropliais, paukščiais, žinduoliais. Žymesni Profesoriaus diplomantai – doc. P. Ivinskis, prof. habil. dr. R. Rakauskas ir prof. S. Podėnas, I. Metlevskis ir kt.

Moksliniai prof. R. Kazlausko tyrimai: entomologija, hidrobiologija. Parašė per 50 mokslinių ir per 100 mokslo

populiarinamųjų straipsnių, 1 monografiją, 10 knygų, 3 vadovėlius.

Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija) ir Vilniaus universitetui parvežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas.

Per 30 metų parengė apie 200 gamtos populiarinimo laidų per televiziją ir radiją: „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“.

Už šias laidas žiūrovų buvo išrinktas mylimiausia televizijos žvaigžde.

Ričardas Kazlauskas – T. Ivanausko premijos (1996 m.) laureatas, apdovanotas Karininkų kryžiaus ordinu už gamtosaugos idėjas.

Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedra

universitas

vilnensis

Iš EAIR forumo parsivežė idėjų Aukštojo mokslo institucijų valdymas ir įvairovė, studijų kokybė ir prieinamumas, studentų nuomonės tyrimai ir vertinimai, naujos kylančios sritys aukštajame moksle – šiomis ir daugeliu kitų temų Ekonomikos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Martinavičius, prodekanai prof. dr. Greta Drūteikienė bei prof. dr. Algirdas Miškinis ir VU prorektorius dr. Aleksas Pikturna diskutavo kasmetiniame 36-ajame EAIR (The European Higher Education Society) forume.

Forumas turi patirties plėtojant dialogą tarp aukštojo mokslo tyrimų, politikos ir praktikos. Kasmet susirenkančių dalyvių skaičius rodo, kaip svarbu visiems dalytis naujausia informacija, diskutuoti, rasti naujų įžvalgų, o galiausiai sutikti kolegas, su kuriais galima puikiai bendradarbiauti. Šiųmetiniame forume keli šimtai dalyvių diskutavo aukštojo mokslo įvairovės ir tobulumo visuomenei („Higher Education Diversity and Excellence for Society“) tema Duisburgo-Eseno universitete (Esenas, Vokietija). „Mane, kaip fakulteto dekaną, labiausiai domino valdymo, studijų

organizavimo ir kokybės gerinimo temos. Sudomino išsamus profesoriaus iš Londono universiteto Peterio Skotto pranešimas apie aukštojo mokslo problemas dabartiniu visų gyvenimo sričių komercializacijos ir įvairovės augimo laikotarpiu, Kaselio universiteto (Vokietija) profesoriaus Georgo Kruckeno mintys apie universiteto misijų šiuolaikinėje visuomenėje transformacijas, daug naudos ir informacijos davė pranešimai apie studijų organizavimo, jų kokybės, pasitenkinimo studijomis vertinimus įvairių pasaulio šalių universitetuose, pradedant Australija, Jungtine Kara-

EF arch. nuotrauka

EAIR (The European Association for Institutional Research) – The European Higher Education Society – tai unikali nepriklausoma tarptautinė organizacija, kuri vienija ne tik aukštojo mokslo tyrėjus, praktikus, vadovus ir politikos formuotojus iš Europos, bet ir aukštųjų mokyklų atstovus iš Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos. Iš viso ši organizacija yra sutelkusi apie 500 narių iš 50 šalių.

lyste, baigiant Norvegija bei kitomis Skandinavijos šalimis“, – pasakojo EF dekanas prof. dr. Jonas Martinavičius.

Prodekanai prof. dr. A. Miškinis ir prof. dr. G. Drūteikienė daug dirba su studentais iš užsienio, todėl susiduria tiek su jų adaptacijos problemomis, tiek su paties fakulteto siekio labiau internacionalizuotis sunkumais.„Daugelis konferencijos pranešėjų ir diskusijų dalyvių kaip vieną iš pagrindinių aukštojo mokslo plėtros tendencijų pabrėžė studijų internacionalizavimą.

Studentų ir dėstytojų mobilumą skatina ir Bolonijos procesas. Sudomino kitų šalių iniciatyva visuose šalies universitetuose vertinti studijų motyvus ir pasitenkinimą studijomis, užsienio studentų integraciją į vietos studentų bendruomenę. Lietuvoje tokių tyrimų kol kas nėra, juos galėtų atlikti, pvz., SKVC. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tokius klausimynus taikyti vertinant studijų kokybę reikia labai atsargiai, nes studentai studijų kokybę objektyviai vertinti nelabai pajėgūs“, – pasakojo prodekanas prof. dr. A. Miškinis.

EF inform.

VU atstovai dalyvavo 36-ajame EAIR forume Vokietijoje. Iš kairės: prof. dr. A. Miškinis, dr. A. Pikturna, prof. dr.

G. Drūteikienė ir prof. dr. J. Martinavičius

Sveikatos ir sporto centras laukia norinčių sportuoti studentų ir darbuotojų Sveikatos ir sporto centras mokslo metus pradeda pasiruošęs norinčių sportuoti studentų ir kitų universiteto bendruomenės narių antplūdžiui.

Studentai kviečiami rinktis bendrosios kūno kultūros pratybas (yra grupė ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų užsiėmimus (lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, klasikinė aerobika, pilatesas, šiaurietiškas vaikščiojimas, orientavimosi sportas, stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar savarankiškas treniruotes (treniruoklių salės merginoms ir vaikinams, futbolo aikštelė, teniso kortai, bėgimo takai, salės futbolui, krepšiniui,

tinkliniui bei kitokioms veikloms, stalo teniso erdvė).

Rugsėjo pabaigoje prasideda tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų sezonas, rugsėjo 24 d. startuosiantis kroso varžybomis. O po šių varžybų ištisus mokslo metus v yks moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos, keliautojų sporto varžybos.

Laukiami ir studijuojantys didelio meistriškumo sportininkai, norintys

toliau sportuoti ir ginti universiteto garbę Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Taip pat sporto veiklose laukiami ir darbuotojai, kuriems šiais metais siūlomos aerobikos, pilateso treniruotės, mankštos darbo vietoje, konsultacijos treniruoklių salėse.

Apie galimybes sportuoti ir gyventi sveikai universitete – tinklalapyje www.ssc.vu.lt ir tinklaraštyje www.ssv. vu.lt/sveikata.

SSC inform.

9

Habil. dr. G. Juzeliūnui – akad. A. Jucio atminimo medalis

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

2014 m. rugsėjis

Rugsėjo 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko renginys, skirtas paminėti žymaus Lietuvos mokslininko fiziko akad. Adolfo Jucio 110-ąsias gimimo metines. Renginyje 2013 m. Adolfo Jucio premijos laureatu paskelbtas ir jo vardo atminimo medalis įteiktas VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriui habil.dr. Gediminui Juzeliūnui. „U. V.“ inform.

Vilniaus universitete – dėmesys pedagoginei praktikai bendrojo ugdymo mokyklose Rugpjūčio 28 d. studentų praktikos bendrojo ugdymo mokyklose mentoriai susirinko į įvadinį seminarą.

Seminaras surengtas siekiant tobulinti praktikos mentorių – bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų – dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurios reikalingos vadovaujant universiteto studentų pedagoginei praktikai, ir jų pasirengimą vadovauti praktikai. Šiuo metu Vilniaus universitete išskirtinai į pedagogų rengimą yra orientuota matematikos ir informatikos mokymo bakalauro studijų programa.

Universitete pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti studijuojant laipsnio nesuteikiančią mokyklos pedagogikos studijų programą arba bakalauro studijų programoje pasirinkus gretutines dalyko pedagogikos studijas.

Abiejų pastarųjų programų koncepcija paremta teorijos ir praktikos derme, padedančia studentams ugdyti darbui mokykloje reikalingas kompetencijas.

Pagal laipsnio nesuteikiančią mokyklos pedagogikos studijų programą šiuo metu studijuoja 28 studentai. Gretutines dalyko pedagogikos studijas yra pasirinkę 87 studentai, iš kurių 21 jau šį rudens semestrą bendrojo ugdymo mokyklose atliks pedagoginę praktiką.

Pedagoginė studentų praktika remiasi mokymusi iš patirties, todėl skatina studentų savirefleksiją, padeda aptarti ir atrasti praktinių problemų sprendimus, kartu su praktikos dalyviais ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Didelę svarbą praktikos įgyvendinimui, stebėsenai, studento konsultavimui ir jo patirties suformavimui turi praktikos mentoriai, atitinkamų mokomųjų dalykų pedagogai, vadovaujantys studentų praktikai bendrojo ugdymo mokyklose. Praktikos mentorius turi būti susipažinęs su praktikai keliamais reikalavimais, gebėti teikti dalykinę ir bendrąją pedagogo pagalbą, vertinti praktikanto savarankiškai atliekamas veiklas, vadovauti praktikai užtikrinant studento praktikos tęstinumą ir kt.

Seminare buvo pristatytas Vilniaus universiteto pedagoginės praktikos modelis, pamatiniai principai, prak-

tikos organizavimo detalės, gilintasi į teorinius praktikos mentoriaus veiklos aspektus, taip pat dalytasi atvykusių mokytojų patirtimi. Mokytojai, prisimindami savo studijų metu atliktą praktiką mokykloje, patirtus jausmus, iššūkius, sėkmes, bandė sukurti gero mentoriaus paveikslą.

Anot mokytojų, geras praktikos mentorius turi būti kolegiškas, geranoriškas, padrąsinantis, patariantis ir padedantis praktikantui pritapti praktikos vietoje. Tarp praktikos mentoriaus ir praktikanto turi užsimegzti glaudus dalykinis ryšys, kuris padėtų praktiką atliekančiam studentui ugdyti reikiamus pedagoginius gebėjimus, įgūdžius ir žinias.

Todėl praktikos mentorius taip pat turi būti atsakingas, objektyvus, bendradarbiaujantis, formuojantis aiškias užduotis ir reikalavimus tam, kad būtų pasiekti praktikos tikslai.

Mokytojai sutarė, kad pagrindinė praktikos mentoriaus užduotis nėra kontroliuoti, o veikiau paskatinti praktikantą pamėgti atliekamą veiklą ir vykdyti ją profesionaliai. Įvadiniame seminare dalyvavo 54 bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai, kurių mokomieji dalykai yra biologija, chemija, etika, filosofija, fizika, geografija, informacinės technologijos, istorija, lietuvių kalba ir literatūra, matematika, anglų, rusų ir vokiečių kalbos. Daugiausia atvykusiųjų – iš Vilniaus miesto mokyklų, tačiau seminare dalyvavo ir mokytojai iš Utenos, Druskininkų ir Jonavos.

Visiems seminaro dalyviams įteikti VU mokymosi visą gyvenimą programos baigimo pažymėjimai.

Renginį organizavo Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra ir Studijų direkcija. Šis įvadinis praktikos mentorių seminaras skirtas pedagoginės praktikos Vilniaus universitete kokybės užtikrinimui. Panašaus pobūdžio tęstinius renginius numatoma organizuoti ir ateityje.

Studijų direkcijos inform.

10

universitas

vilnensis

veidai

2014 m. rugsėjis

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Veikli mergina pernai baigė biochemijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Per tą laiką ji dalyvavo „Mobiliojoje bioklasėje“, savanoriavo, buvo įvertinta vardine „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendija, Jaunojo išradėjo aukso medaliu. M. Glemžaitė mėgsta eksperimentuoti ne tik laboratorijoje, bet ir virtuvėje ir net gyvenime, o jaunosios mokslininkės planuose – doktorantūros studijos.

Kodėl pasirinkote biochemijos studijas Vilniaus universitete?

Mokykloje visi dalykai gerai sekėsi, tad buvo sunku išsirinkti, ką rašyti pirmu numeriu, o ką – antru. Turėjau labai gerą auklėtoją – chemijos mokytoją Valdą Žiedienę, kuri motyvavo gerai mokytis chemiją, puikiai paruošė egzaminams. Turėjome ir labai stiprią biologijos mokytoją.

Man gamtos mokslai patiko, nors ir lietuvių kalba gerai sekėsi. Nutariau, kad vis dėlto gamtos mokslai įdomesni. Tad rinkausi tarp biochemijos ir molekulinės biologijos studijų.

Pasvarsčiau, kad chemija labiau patinka nei biologija, o biochemijoje chemijos šiek tiek daugiau nei grynosios biologijos. Dėl to pasirinkau biochemiją.

Kaip vertinate pačias studijas?

Studijos buvo labai įdomios. Nors pirmuosiuose kursuose, žinoma, daugiau bendrųjų universitetinių, bendrojo išsilavinimo dalykų. Jos man patiko tuo, kad išmokė mąstyti, o ne tik iškalti tam tikrą informaciją.

Baigęs šias studijas žinai, kur ieškoti ir rasti reikalingą informaciją apie vieną ar kitą dalyką. Tiesiog žinai, kaip efektyviai ieškoti, kaip susisteminti rastą informaciją, ją apdoroti, atskirti, kas joje naudinga, vertinga.

Bakalauro studijose dar tenka daug ką mokytis atmintinai, o magistrantūroje pamatai, kad jau sugebi mąstyti tam tikra linkme. Pajunti, kad pradedi mąstyti pats, o ne ieškoti informacijos užrašuose. Labai gerai, kad studijos suteikia mąstymą, gebėjimą panaudoti turimas žinias ne tik tolesniame darbe, bet ir gyvenime. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie infekcijas, ligas, virusus, bakterijas ir panašius dalykus. Baigęs biochemijos studijas, suvoki, kas vyksta infekcijos metu, kam reikalingi skiepai ir kad antibiotikais virusų neišgydysi (šypsosi).

Kartais naujienų svetainėse pastebiu klaidinančių ir net nesąmoningų antraščių iš serijos „mokslininkai ištyrė“ (juokiasi), tad specifinių žinių turėjimas padeda nepasiklysti didžiuliame ne visuomet teisingos informacijos sraute.

Kuo šiandieniniame pasaulyje svarbūs gamtos, gyvybės mokslai?

Manau, jie tikrai labai svarbūs, nes dabar smarkiai plėtojamos technologijos ir dėl to galime dar greičiau bei išsamiau negu anksčiau tyrinėti

Turbūt dažnas iš mūsų, išgirdęs žodį mokslininkas, per daug nesusimąstydamas priskirs jį nuobodžių, kiauras dienas laboratorijoje tūnančių žmonių kategorijai.

Taip manė ir Monika Glemžaitė, kol pati nesusidūrė su mokslininkais. gamtą. Tada iškyla klausimas, kaip tai padaryti jai nepakenkiant. Technologijų plėtojimas ir gamtos išsaugojimas, jų suderinamumas labai svarbu.

Gamtos mokslų laimėjimai padeda tirti vėžį, įvairių infekcijų ir paveldimų ligų atsiradimo mechanizmus, eigą. Tai labai svarbu, nes ateityje galbūt galėsime išgydyti daugelį vėžio rūšių, įvairias paveldimas ligas.

Tam sudarytos puikios sąlygos ir būtent gyvybės mokslai – biochemija, genetika, molekulinė biologija – taps vis svarbesni ir reikalingesni. Tai – ateities mokslai.

Kokią įtaką Jūsų mokslinei veiklai turėjo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendija?

Ji man tikrai labai padėjo. Tai puiki motyvacinė priemonė studentams, nes jie ne tik gali rengti baigiamąjį darbą moderniose įmonės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro laboratorijose, bet dar papildomai gauti pinigų, o tai studentui, pavyzdžiui, atvykusiam iš kito miesto, yra puiki skatinamoji priemonė.

Studijuodamas gamtos mokslus nelabai susirasi atskiro darbo, nes studijos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai atima daug laiko.

Antrame magistrantūros kurse, likus pusmečiui iki studijų baigimo, buvau pakviesta prisijungti prie „Thermo Fisher Scientific“ mokslininkų komandos, o baigusi mokslus visiškai įsiliejau į mokslinį darbą.

Kokius tyrimus esate atlikusi šioje kompanijoje?

Iki šiol daugiausia vykdžiau tyrimus, susijusius su magistro darbu „Programuojamos nukleazės Cas9 funkcionalumo tyrimai žinduolių ląstelėse“. Bendradarbiavome su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriumi, kuriam vadovauja profesorius Virginijus Šikšnys.

Kartu su jais tyrėme CRISPR/Cas sistemų veikimą žinduolių ląstelėse (už šiuos tyrimus šiemet M. Glemžaitė apdovanota Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Jaunojo išradėjo aukso medaliu – aut. past.).

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ nuotrauka

Jaunoji mokslininkė Monika Glemžaitė: „Moksle, kaip ir gyvenime, eksperimen­ tuojame“

Moniką Glemžaitę mokslo pasaulis žavi nuolatine kaita ir naujovėmis Streptococcus thermophilus bakterijų II tipo CRISPR/Cas sistemoje aptinkamas Cas9 baltymas, kuris buvo išgrynintas ir charakterizuotas šiame institute. Šis baltymas dalyvauja atsirandant bakterijų imunitetui prieš virusus sudarydamas kompleksą su RNR ir kirpdamas svetimą DNR. Tad buvo aktualu pasižiūrėti, ar įmanoma šį gebėjimą kirpti DNR pritaikyti žinduolių ląstelėse. Parenkant skirtingas RNR, galima gauti daugybės skirtingų DNR taikinių skaldymą. Žinduolių ląstelėse tai būtų perspektyvi technologija, nes galėtume karpyti ir taisyti žinduolių genomą norimoje vietoje ir tai vėliau panaudoti įvairių ligų mechanizmų nustatymui ar net jų gydymui. Aš tyriau, kaip šis kompleksas patenka į žinduolių ląsteles, kaip jis jose veikia, kaip kerpa DNR ten, kur norime, kokias mutacijas įveda, kokie procesai vyksta po jo poveikio ir pan. Taip pat esu prisidėjusi prie jau parduodamų produktų – DNR polimerazių – fermentų, kurie sintetina DNR mėgintuvėlyje – tobulinimo, dirbau kuriant ir naujus produktus – naujos kartos sekoskaitos rinkinius.

Kartu su „Mobiliąja bioklase“ tris sezonus važinėjote po Lietuvos mokyklas. Papasakokite plačiau apie šį projektą ir savo indėlį į jį.

Tai puiki šviečiamoji iniciatyva, kurios partneriai yra „Thermo Fisher Scientific“ bendrovė ir Vilniaus universitetas. Įkūrus „Mobiliąją bioklasę“ buvo ieškoma savanorių, norinčių su ja keliauti po Lietuvos mokyklas. Nusprendžiau prisidėti, nes būdama studentė savanoriavau Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijoje, dirbančioje su gabiais moksleiviais. „Mobiliosios bioklasės“ tikslas – skatinti moksleivius domėtis gamtos mokslais, gilinti žinias ir plėsti akiratį.

Atvažiuodami į mokyklą, atsivežame tikrą mokslinę įrangą – su tokia pat laboratorijose dirba ir mokslininkai.

Programa trunka daugiau kaip keturias valandas. Moksleiviai per tą laiką išmoksta dirbti su automatinėmis pipetėmis, patys išbando įvairius

mokslinius prietaisus. Jie tiesiogiai gali prisiliesti prie tikro mokslinio darbo, įvertinti, ar jis jiems patiktų.

Būna ir taip, kad moksleiviai supranta, jog toks kruopštus darbas ne jiems.

Kadangi programa skirta 9–12 klasių mokiniams, ji padeda apsispręsti, kokį profilį rinktis, tarkime, po 10 klasės. Šioje programoje dalyvauja Vilniaus universiteto studentai, tad moksleiviai gali su jais pabendrauti, paklausinėti apie studijas, studentišką gyvenimą, egzaminus, dėstytojus (šypteli).

Dalyvavimas „Mobiliojoje bioklasėje“ padeda įgyti pedagoginės ir viešojo kalbėjimo patirties. Man ne kartą teko būti mokytoja, stovėti prieš klasę ir aiškinti teoriją, nes programa susideda tiek iš teorinės, tiek iš eksperimentinės dalies. Moksleiviai dirba suskirstyti į grupeles po 4. Kiekviena jų gauna po 1 padedantį studentą arba darbuotoją iš mūsų įmonės, kitaip tariant, vieną bioklasės draugą.

Mūsų komanda sudaryta iš 7 žmonių: šeši tiesiogiai dirba su moksleiviais, o likęs veda programą, bendrauja su mokytojais. Tai daryti dažnai tenka man.

Išvykos į mokyklas taip pat skatina skirtingų gamtos mokslų specialybių studentų bendravimą, padeda geriau pažinti Lietuvą. Turime tikslą aplankyti visas Lietuvos mokyklas, kurių yra apie 300. Iki šiol aplankėme trečdalį.

Be to, su šia programa jau keletą metų dalyvaujame Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijoje, Nacionalinėje biologijos olimpiadoje, kituose moksleivių renginiuose. Įdomu, kad analogiškas projektas pavasarį startavo ir Estijoje. Tai –„Thermo Fisher Scientific“ bendradarbiavimo su Tartu universitetu dalis. Jam, kaip ir Lietuvos bioklasei, ši kompanija padovanojo mokslinę įrangą. Studentai iš Tartu universiteto, panaudodami ją, parengė programą, su kuria lanko Estijos mokyklas. Projektas Estijoje, kaip ir Lietuvoje, sulaukė didelio susidomėjimo ir populiarumo.

Apie mokslininkus esate sakiusi, kad kol su jais nesusidūrėte, jie tikrai atrodė tokie, kaip vaizduojama pa-

veikslėliuose – vyresnio amžiaus, žili senukai su kolbomis, kuriose vyksta kažkokios mistinės reakcijos. Kodėl vis dar vyrauja toks stereotipas apie mokslininkus?

Manau, kad visuomenė informuojama daugiau apie mokslo išradimus, įvykius, atradimus, bet ne apie pačius mokslininkus, jų darbo specifiką.

Mokslininkai yra lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi (šypsosi). Iš tikrųjų jie labai aktyvūs, visuomeniški, mėgstantys įvairias pramogas, organizuoti ir smagūs. Kai susipažįstu su naujais žmonėmis ir pasakau, ką dirbu, jie išsižioja ir klausia: „O tai kaip čia su tavimi dabar šnekėti?“ (kvatoja) Jaunimas galvoja, kad jei esi mokslininkas, esi visiškas moksliukas ir tūnai užsidaręs laboratorijoje visą parą. Tai nėra tiesa, todėl manau, kad reikėtų labiau visuomenę informuoti apie pačius mokslininkus, nes jų pristatymas vis dar nepakankamas. Beje, daugelis mokslininkų turi labai įdomių, netradicinių pomėgių.

Gal ir pati tokių turite?

Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje.

Tarkime, per giminių susibūrimus manęs paprašo papasakoti, ką veikiu darbe. Kartais būna sunku tai padaryti paprastai, tuomet virtuvės analogija labai praverčia. Juk gamindami vieną ar kitą patiekalą ne visada griežtai laikomės recepto. Paragaujam, pagal skonį įdedam tai vienų, tai kitų prieskonių, kartais pakeičiame ingredientus. Ir mokslinis darbas yra kūryba, esamų produktų bei protokolų – receptų – modifikavimas, stengiantis pagerinti jų savybes. Kartais – kūrimas visiškai iš naujo: atsidarai šaldytuvą ir žiūri – turiu tą, aną ir trečią. Ką galiu iš to pagaminti? Lygiai taip pat ir moksliniam darbe. Gyvenime mes visi daug eksperimentuojame, bet galbūt apie tai nesusimąstome. Mokslininkai šį eksperimentavimą yra perkėlę į šiek tiek kitą lygmenį, turi kitus tikslus.

Kokie Jūsų ateities planai, tolesnės perspektyvos?

Kol kas dirbu „Thermo Fisher Scientific“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre, kuris yra vienas didžiausių privačių tyrimų centrų visame regione. Galbūt ateityje studijuosiu doktorantūroje. Dar nesu apsisprendusi, bet niekada nevėlu į šį traukinį įšokti (šypteli). Toliau dirbsiu mokslinį darbą, nes man jis patinka, yra įdomus, keliantis iššūkių. Tokiame darbe niekada nauja diena nebūna tokia pati kaip vakarykštė. Be to, turiu nuolat sekti mokslo naujienas: kas vyksta pasaulyje, kokios idėjos iškeliamos, ką ištyrė kiti, ar galiu tai panaudoti pati. Dažnai nutinka taip, kad ta pati idėja kyla ir viename, ir kitame pasaulio krašte. Tik laiko klausimas, kas greičiau ją patikrins, greičiau realizuos, greičiau užpatentuos ir iš to uždirbs pinigus. Nuolatinė kaita ir naujovės – tuo mokslo pasaulis ir žavi.

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Meno kolektyvų vasara

kultūra 11

Ši vasara universiteto studentų meno kolektyvams buvo tikrai ypatinga: sutapo dvi didelės dainų šventės – kas kelerius metus paeiliui Baltijos šalyse rengiama studentų šventė „Gaudeamus“ ir Pasaulio lietuvių dainų šventė. Choras „Pro musica“, liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, dainų ir šokių ansamblis, „Ratilio“ dalijasi savo darbingos vasaros įspūdžiais ir kviečia studentus įsitraukti į jų gretas.

Chorų vasara: nuo afrikietiškų ritmų iki dainų šventės klasikos

Ansamblio vasaros įspūdžiai, kai darbas darbą veja ir pavyt negali

Skirtingas švenčių repertuaras – daugybė latviškų ir estiškų kūrinių, atskiras lietuviškos muzikos vakaras Daugpilyje, taip pat daugiau nei trisdešimt chorinių kompozicijų didžiajai dainų šventei.

Visa tai reikėjo išmokti, surepetuoti, paruošti ir atlikti. Tokiais darbais ir rūpesčiais gyveno choras „Pro musica“. Tačiau visus šiuos darbus vainikavo sėkmingi VU choro pasirodymai Daugpilyje ir Vilniuje. O svarbiausia, visus nudžiugino ypatinga, tik dainų šventėms būdinga nuotaika, tarsi spinduliuojanti, emocijų įkaitinta atmosfera, kuri visuomet apima atlikėjus ir klausy- Vilniaus universiteto chorų dalyviai ilgai prisimins šią vasarą vykusios tojus.

Lietuvos dainų šventės akimirkas Šių metų Lietuvos reikšmingą išgyvenimą, gilų tautos vienybės dainų šventė nustebino ir nudžiugino: milžipojūtį. niškas susidomėjimas, klausytojų gausa, kaip Choras „Pro musica“ šią vasarą surengė du niekada vieningai ir įspūdingai atliktas reperreikšmingus koncertus. Kultūros naktyje Vilniuje tuaras. Tačiau tai, ką mato ir girdi klausytojai, iš skambėjo jų atliktas egzotiškas kompozitoriaus tiesų teatspindi mažutę dalį tų emocijų, kurios Deivido Fanshawe „African Sanctus“, o norvegų apima dainuojančius estradoje. Jaunas greta kompozitoriaus Ola Gjeillo „Saulėtekio mišias“ seno, mažas greta studento, provincijos močiu(„Sunrise mass“) choras atliko kartu su Oslo tė greta kanadiečio paauglio – visi susikimba universiteto choru ir orkestru bei Gotlando rankomis, susilieja balsais, banguoja kaip didelė universiteto choru Visbyje, Gotlando saloje. tautos jūra, ir tą jausmą choristai po kiekvienos „Pro musica“ inform. šventės apibūdina kaip nepaprastai stiprų ir

Visą sezoną ruošęsi, pirmą kartą visu garsu suskambome pavasario koncerte „Nušvisk, Rytmetėle!“ Šv. Jonų bažnyčioje, kur turėjome progą atskleisti tiek liaudies instrumentų dermę, tiek aidinčius balsų virpesius, tiek viską sujungti ir bendra ansamblio sutartine pademonstruoti vienybę ir tyrą meilę tautiniam menui. Po dviejų savaičių mu- Dainų ir šokių ansamblio dalyviai XVII Pabaltijo studentų šventės zika vėl užliejome „Gaudeamus“ atidaryme Daugpilyje Šv. Jonų bažnyčios kiemą ir kvietėme po pamaldų miestiečius bent euforija visa išgyvenus atperka viską, ką vardan po šokį sutrypti atgaivintuose gegužinės šokiuose. bendro tikslo teko paaukoti, atidėti. Ir galiausiai Tai buvo tarsi preliudija, po kurios sekė trasuprato tiek draugai, tiek šeimos ir aplinkiniai, dicinė kelionė į Klaipėdą pas dvidešimtmetį kodėl buvo tiek ruoštasi ir apie ką šitiek kalbėta. švenčiantį tautinio meno kolektyvą „Vytinė“, reAnsamblio vasarą vainikavo tarptautinis folpeticijų savaitgaliai sostinės Kalnų parke, dainų kloro festivalis „Debarca dienos“ Makedonijoje, šventė Alytaus mieste ir paskutinis detalių tiksOhrido mieste. Festivalio koncertuose ir eisenolinimas gimtojoje auloje. Pradžioje sudrebinę se universiteto ansamblio vardas buvo tariamas Daugpilio olimpinį kompleksą XVII Pabaltijo stusu derama pagarba ir dėkingumu. dentų šventėje „Gaudeamus“, vėliau nepalikom Visa tai liks atmintyje ir skaitmeninėse laiabejingų ir Vilniuje. Birželio pabaigoje prasidėjo kmenose, o mes jau ruošiamės naujam sezonui didžioji šių metų šventė – „Čia – mano namai“, ir naujiems iššūkiams. Šio sezono tema – „Ankai visa Lietuva suvažiavo ir dėl bendro tikslo į samblio istorijos ir tradicijų puoselėjimo metai“. tautos žiedą susibūrę visom tarmėm prašneko.

Jei ir tu nori gražiausius gyvenimo metus praKo gero, niekas nesiginčys ir tikrai nepaneigs, leisti šaunioje ansambliokų kompanijoje, ateik kad tokio reginio jau seniai šalis nematė, jei ir būsi priimtas. Daugiau informacijos rasi mūsų išvis matė. O žiūrėti teatralizuotame ansamblių svetainėje: www.ansamblis.vu.lt ir mūsų Facebook vakaro koncerte„Krantai Nemunėlio“ tikrai buvo paskyroje: www.facebook.com/vuansamblis. į ką. Tos kelios valandos, tie keliolika kūrinių ir Antanas Toliušis

Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“

Vasariški „Ratilio“ džiaugsmai ir nuotykiai

„Ratilio“ vasara buvo smagi ir darbinga Šiemet ratiliokų vasara prasidėjo tikrai nekukliai – dalyvavome dainų šventėje„Čia – mano namai“. Pasirodėme ansamblių vakaro programoje ir folkloro dieną, taip pat eisenoje dainų dieną. Ir kas gi gali būti geriau už bendras repeticijas, keliones su kolegomis naktiniais autobusais bei įspūdingus koncertus? Pasibaigus dainų šventei, truputį atsikvėpę, puolėme į kitus darbus – dalyvavome vakaronėse, pristatinėjome autentišką lietuvių liaudies muziką, šokius, dainas, nepamiršdavome ir apie savo tautinius kostiumus papasakoti.

Ratiliokai sezoną baigė su trenksmu – paskutinė bendra vasaros išvyka buvo Klaipėdon, kur vyko tarptautinis folkloro ansamblis „Parbėg laivelis“. O kiek mes ten visko nuveikėm!

Ir dainavom keliuose koncertuose, ir į Juodkrantę kėlėmės, Smiltynėj smėlio pilis statėm ir vandeny šokom. Prisirinkom ne tik gintarų, bet ir daug naujų pažinčių bei įspūdžių – dar ir dabar smagu viską prisiminti.

Nors ir baigėsi sezonas, rugpjūtis dykai nepraėjo. Visi išsilakstė į savo gimtines po visą Lietuvą: kas bulves kasė, kas vestuvėse trypė, o nemaža dalis ratiliokų dar ir Tradicinių šokių klubo rengiamoje stovykloje Mardasave sudalyvavo.

Prasidėjus rudeniui vėl sugužėjome į repeticijas, rugsėjo pirmąją, pasipuošę Klaipėdos krašto kostiumais, jau dainavome naujų mokslo metų pradžios šventėje. O toliau – vėl nauji koncertai, vakaronės, išvykos...

Ar ir tu nori prasmingai ir smagiai leisti laiką su energingais ir entuziazmo kupinais jaunais žmonėmis? Domiesi lietuvių liaudies muzika ir menu? Manai, kad nieko nemoki, bet nori išmokti? Būtinai užsuk pas mus! Laukiam visų: tiek norinčių dainuoti, tiek šokti, tiek grojančių, tiek tarmiškai šnekančių. „Ratilio“ inform.

Šiemet „Jaunimėlis“ dalyvavo Makedonijoje, tarptautiniame folkloro festivalyje Ohrido mieste Birželio 13–14 d. ansamblis dalyvavo Alytaus miesto 433-ajame gimtadienyje dainų šventės „Čia – mano namai“ ansamblių vakaro eksperimentinėje šventėje.

Jau po trumpo atokvėpio važiavome į Latviją, Daugpilį, kur šiais metais vyko XVII Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“.

Lietuvos studentų liaudiškos muzikos koncerte dalyvavo per 300 dalyvių – liaudies instrumentų orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos ir chorai.

Lietuvos studentų šokių programa „Aš pasėjau žalią rūtą“ pasakojo jaunų žmonių meilės istoriją, joje dalyvavo per 400 šokėjų.

Tik naktį kolektyvas grįžo po koncerto Daugpilyje, o kitą rytą jau šokėjai trypė Kalnų parke ir ruošėsi dainų šventės„Čia – mano namai“ ansam-

blių vakaro programai. Muzikantai neatsiliko ir po dienos taip pat griežė dainų šventės repertuarą.

Liepos 3 d. Kalnų parke įvyko ansamblių vakaro teatralizuotas koncertas – tarsi kelionė per Lietuvą, aplankant visus etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą. Trys tūkstančiai dalyvių – dainų ir šokių, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos – sukūrė nuostabų reginį, atspindintį lietuvių kultūrinę įvairovę ir savitumą.

VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ kviečia naujus narius – rugsėjo16, 18 ir 23 d. nuo 18 val. Saulėtekio alėjoje 9, jungiamųjų rūmų tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų rūsyje. „Jaunimėlio“ inform.

universitas

12

paskutinis puslapis

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Geriausieji pasirinko Vilniaus universitetą Tendencija, kad geriausiai brandos egzaminus išlaikę moksleiviai renkasi studijas Vilniaus universitete, išliko ir šiemet. Iš 1019 „šimtukinininkų“ daugiau nei pusė (516) jau – VU studentai. Iš kalbintų pašnekovų Mato Grigaliūno žinios įvertintos 4 šimtukais, likusiųjų – 3. „U. V.“ jų teiravosi, kodėl pasirinko seniausią šalies Alma Mater, ką šiuo metu studijuoja ir ko tikisi iš būsimų studijų.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Matas Grigaliūnas, Chemijos fakultetas, biochemija: Pasirinkau Vilniaus universitetą, nes, mano manymu, jis yra geriausias Lietuvoje mane dominančioje srityje. Čia mokosi nemažai mano pažįstamų ir gerbiamų žmonių.

Biochemija ir apskritai viskas, kas susiję su gamta, traukė nuo mažens. Biochemija man atrodo esanti pamatinis mokslas, leidžiantis suprasti gyvojo pasaulio veikimą.

Svajoju tapti mokslininku, o biochemijos specialybė dar ir leistų panaudoti geriausius – matematikos ir chemijos – įgūdžius. Iš studijų tikiuosi, kad dėstytojai nesiorientuos vien į vidutinius ir silpnesnius studentus, bet leis tobulėti ir gabesniesiems.

Vytautė Pajedaitė, Medicinos fakultetas, odontologija: Vilniaus universitete norėjau studijuoti todėl, kad buvau girdėjusi, jog jame stiprios medicinos sričių studijų programos. Būtent to ir ieškojau. Be to, smagu mokytis universitete, kuris turi gilias tradicijas, istoriją, kuriame daug galimybių užsiimti įvairiausia veikla, susijusia ne tik su studijuojamu dalyku, išbandyti save skirtingose srityse.

Ilgą laiką mane žavėjo gamtos mokslai, tad žinojau, kad rinksiuosi sritį, susijusią su jais. Kadangi ateityje noriu dirbti su žmonėmis, jiems padėti, nebuvo sunku apsispręsti dėl odontologijos studijų, jos man buvo artimiausios. Tikiuosi, kad baigusi studijas tapsiu puikia specialiste, būsiu praplėtusi akiratį, įgijusi bendrąjį išsilavinimą ir daugybę studentiškos patirties!

Austėja Dapkutė, Medicinos fakultetas, medicina: Apsisprendimas buvo vienas – studijuoti Lietuvoje ar užsienyje. Kol kas nugalėjo Lietuva, o universitetas iš karto buvo kaip ir aiškus.

Man jis atrodo geriausias šalyje. Gyvenime esu perfekcionistė – visada ir visur siekiu geriausio, taigi kad ir ką būčiau nusprendusi studijuoti, tai būtų VU studijų programa. Augau gana „mediciniškoje“ šeimoje: mama – gydytoja, mo-

ISSN 1822-1513 Ad­re­sas:­Uni­ver­si­te­to­g.­3,­LT-01513­Vil­nius,­VU­centriniai­rūmai,­ III aukštas, 355 kab.

Tel.­268­7089,­mobil.­tel.­8-687­49018,­el.­p.­vilnensis@vu.lt Ti­ra­žas­4000­egz.­3­spau­dos­lankai.­SL­321­ Ma­ke­ta­vo­VU­lei­dyk­la.­Spaus­di­no­UAB­„Baltjos­kopija“,­Kareivių­g.­13B,­LT-09109­Vilnius Vyr.­redaktorė­Liana Binkauskienė Vyresn.­redaktorė­Ilma Dunderienė Vyresn.­korespondentė Agnė Grinevičiūtė Straipsnių­autorių­nuomonė­nebūtinai­sutampa­su­redakcijos­nuomone.

Už­reklamų­turinį­ir­kalbą­redakcija­neatsako.

čiutė – farmacininkė, taigi nors ilgai dvejojau tarp biochemijos ir medicinos, pasirinkau pastarąją.

Buvau girdėjusi, kad šios studijos Lietuvoje yra stiprios ir kokybiškos, todėl nusprendžiau čia baigti mediciną, o jei po to turėsiu noro, įgyvendinti „biochemišką“ svajonę užsienyje. Labai tikiuosi, kad nebus taip baisu ir neįmanoma, kaip visi aplinkui kalba. O iš tikrųjų viliuosi nepraleisti atsiveriančių galimybių, įgyti naujų žinių, neužmiršti senų ir galbūt iš tikrųjų pagaliau atrasti pašaukimą medicinai.

Pavlina Kovaliova, Filologijos fakultetas, lietuvių filologija: Matyt, atsakymais apie Vilniaus universiteto poziciją aukštųjų mokyklų reitinguose nieko nenustebinsiu. Geriau pagalvojus, mums visada buvo kuriamas universiteto mitas: tai ir žymių Lietuvos ir ATR mokslo ir kultūros veikėjų Alma Mater, ir lietuviškumo puoselėjimo židinys, visais laikais išlikęs be galo tarpkultūriškas, ir lietuviškosios minties raidos vieta, atkartojanti ir tarsi simbolizuojanti kraštą ir tautą ištikusį likimą.

Galbūt norėjosi prie to mito kaip nors prisiliesti. Šiais laikais daug kalbama apie humanitarinio išsilavinimo vertę. Manau, kad Filologijos fakultetas – puiki vieta jam įgyti arba bent atsistoti ant humanitarikos kelio. Kodėl būtent lietuvių filologija? Esame maži, tačiau nešamės didžiulį, europiniame ir pasauliniame kontekste itin svarų kultūrinį palikimą. Esame svarbūs ir įdomūs, nes tą palikimą išsaugojome ir toliau jį kuriame. Tikiuosi, kad studijų metais bus daug audringų neformalių diskusijų fakulteto kiemeliuose tarp paskaitų!

Modestas Urbonas, Matematikos ir informatikos fakultetas, programų sistemos: Vilniaus universitetas yra puiki Lietuvos aukštoji mokykla, kurioje, manau, bus gera mokytis.

Programų sistemas pirmiausia pasirinkau dėl to, kad man patinka programuoti. Žinoma, tai, kad specialybė yra perspektyvi, tik sustiprino norą ją studijuoti. Vilniaus universitete tikiuosi įgyti naujų žinių bei įgūdžių.

Aurelija Šerniūtė, Teisės fakultetas, teisė: Sprendimas studijų kelią pradėti Lietuvoje buvo neatsiejamas nuo pasirinkimo mokslo aukštumų siekti būtent čia – seniausiame universitete Baltijos šalyse, pasižyminčiame ne tik ilgametėmis tradicijomis, bet ir aukštu dėstymo lygiu. Vilniaus universitetas – neabejotinas Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderis, kasmet sutraukiantis gabiausius, veržliausius ir labiausiai motyvuotus abiturientus. Dar besimokydama Vilniaus licėjuje domėjausi daugeliu skirtingų dalykų – mane traukė tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Sprendimas studijuoti teisę buvo gerai apgalvotas, nors aplinkiniams gal kiek netikėtas. Manau, kad svarbiausias teisės mokslų pranašumas yra platus jų pritaikymo spektras. Tikiu, jog šios studijos taps tvirtu karjeros pagrindu, nes į būsimąją specialybę žvelgiu kaip į galimybę suderinti savuosius siekius, gebėjimus ir asmenines savybes. Keliu sau pačius aukščiausius tikslus, esu pasiryžusi tapti, kaip jau teko išgirsti pirmųjų paskaitų metu, teisininke-menininke, gebančia efektyviai ir kūrybiškai spręsti iškilusias problemas net kebliausiose situacijose. Iš studijų tikiuosi geriausio, ką Vilniaus universitetas gali suteikti studentui: puikios studijų kokybės, aktyvios, atviros, vieningos bendruomenės, daugiau tarptautinių galimybių, t. y. tobulėjimo akademinėje ir visuomeninėje srityse. Mano nuomone, universitetas yra ta vieta, kur turėtų būti ugdomas homo universalis, kur padedama atsiskleisti talentams, kur gimsta pažangiausios idėjos. Viliuosi, kad studijos Teisės fakultete bus nelengvos, bet įdomios ir vertingos. Per aspera ad astra.

Viktorija Tuzaitė, Fizikos fakultetas, taikomoji fizika: Norėjosi gyventi naujoje vietoje ir toliau nuo gimtųjų namų. Šis universitetas man atrodė tinkamiausias. Pasirinkau būtent taikomąją fiziką, nes norėjau iššūkio. Dauguma mano pasiekimų yra iš kalbų, fizikoje niekada ypatingai nežibėjau. Iš būsimųjų studijų tikiuosi, kad jos man suteiks galimybę išreikšti save, įgyti naujų įgūdžių, tapti įvairiapusiškesnei. Tikiu, kad iš Vilniaus universiteto tikrai kylama į žvaigždes.