UNIVERSITAS VILNENSIS, 2015 m. balandis, Nr. 2 (1728)

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt Platinamas nemokamai

Vivat rector!

Balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto įkūrimo dieną, VU Šv. Jonų bažnyčioje rektoriumi iškilmingai inauguruotas prof. Artūras Žukauskas. Jis tapo 85-uoju Alma Mater Vilnensis vadovu.

Skaitykite p. 4–5

E. Kurausko nuotr.

2015 m. balandis, Nr. 2 (1728)

ISSN 1822-1513

universitas

2

Lietuvos mokslo premijos

vilnensis

2015 m. balandis

Matematikai sprendžia Mokslininkai įveruniversalumo efektyvacijos tinti už aukštaproblemas dažnių akustinių 2014 m. Lietuvos mokslo premija apdovanoti Matematikos ir bangų tyrimus

informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros mokslininkai prof. dr. Ramūnas Garunkštis ir prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas už darbų ciklą „Dzeta funkcijos.

Universalumas, nuliai ir momentai (1999–2013)“.

Mokslininkams pavyko išspręsti universalumo efektyvacijos problemą ir gauti pirmas efektyvias universalumo teoremas.

Liana BINKAUSKIENĖ

Apie dzeta funkcijas

Paaiškinimą, kas yra dzeta finkcijos, mokslininkai pradėjo nuo pirminių skaičių. Tai skaičiai, kurie dalijasi tik iš savęs ir vieneto, pvz., 2, 3, 5, 7, 11...

Pirminiai skaičiai pasiskirstę labai chaotiškai. Tame užburiančiame chaose matematikai siekia atrasti tvarką. Tiesioginiai tyrimai retai būna efektyvūs. Žinomiausia yra Riemanno dzeta funkcija. „Savo genialiame straipsnyje Bernhardas Riemannas pirminių skaičių pasiskirstymo klausimus performulavo dzeta funkcijos savybių terminais. Pirminiai skaičiai yra diskreti struktūra, o Riemanno dzeta funkcija yra tolydi struktūra. Šis B. Riemanno pastebėtas sąryšis tarp visiškai skirtingų struktūrų buvo labai vaisingas.

Vėliau buvo atrasta daug kitų įvairių dzeta funkcijų“, – aiškina laureatai. Šių mokslininkų darbuose išspręsta universalumo efektyvacijos problema. Kokia tai problema ir kaip ją sprendė? Mokslininkai pradeda nuo Riemanno dzeta funkcijos universalumo savybės paaiškinimo. „Šios funkcijos elgesys, panašiai kaip ir pirminių skaičių, yra chaotiškas.

Pasirodo, kad Riemanno dzeta funkcija yra universali, tai yra bet kuriai kitai funkcijai f egzistuoja dzeta funkcijos gabaliukas, kuris yra kiek norima panašus į funkciją f. Kitaip sakant, Riemanno dzeta funkcija apima (pasirinktu tikslumu) visas kitas funkcijas! Universalumo savybė buvo tik egzistavimo teorema, nes nepateikė jokios informacijos, kur galima rasti tą „gabaliuką“, kuris yra panašus į duotą funkciją f. Ši problema tarp matematikų buvo žinoma kaip Riemanno dzeta funkcijos universalumo efektyvacijos problema“, – pasakoja mokslininkai.

Mokslininkams pavyko išspręsti šią problemą ir gauti pirmas efektyvias universalumo teoremas. Taip pat atrasta nauja ir netikėta dzeta funkcijų nulių klasifikacija. „B. Riemannas atrado, kad pirminių skaičių savybės yra glaudžiai susijusios su nulių savybėmis. Iki šiol buvo nagrinėjama geometrinė vieta, kur yra išsidėstę nuliai, o patys nuliai buvo tarsi anonimai.

Mūsų tyrimai leidžia nuliams suteikti individualių bruožų ir dėl to nulius galima klasifikuoti. Tai yra naujas požiūris į nulius. Nulių klasifikacijos buvo paremtos kompiuteriniais skaičiavimais. Galima iš dalies sakyti, kad šios nulių studijos paremtos empiriniais (kompiuteriniais) dzeta funkcijų tyrimais“, – apie šią klasifikaciją ir jos paieškas pasakoja prof. dr.

R. Garunkštis.

Fizinių mokslų srityje 2014 m. Lietuvos mokslo premijomis apdovanoti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros tyrėjai prof. Daumantas Čiplys, doc. Romualdas Rimeika ir doc.

Vytautas Samulionis. Mokslininkai įvertinti už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999– 2013)“. Autoriai vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžiagų tyrimams. Su prof. D. Čipliu ir doc.

V. Samulioniu kalbamės apie jų mokslinę veiklą ir atradimus.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Prof. A. Laurinčiko ir prof. R. Garunkščio darbuose išspręsta universalumo efektyvacijos problema Be jau minėtų atradimų, prof. dr. R. Garunkštis ir prof. habil. dr.

A. Laurinčikas savo darbe tyrė dzeta funkcijų momentus ir ribines teoremas. „Nespecialistams tai sunkiau paaiškinami dalykai. Kadangi dzeta funkcijos atskiros reikšmės yra sunkiai prognozuojamos, tai tiriamos tam tikros vidurkinės dzeta funkcijų savybės, vadinamos momentais. Ribinėms teoremoms iliustruoti galbūt tiktų patarlė „Per medžius miško nemato“, t. y. atskiros funkcijos detalės užgožia pagrindinį funkcijos elgesį, kuris gerai išryškėja ribinėje situacijoje. Tas ribinės situacijos vaizdas ir būtų ribinė teorema“, – pasakoja mokslininkai.

Praktinė tyrimų nauda

Mokslininkų tyrimai priklauso teorinei matematikai – aukščiausiai mokslinio mąstymo formai. Šiais inovacijų ir aukštųjų technologijų laikais praktinė mokslinio mąstymo svarba yra didžiulė. Matyt, kiekvienas žmogus šalia savęs turi ne vieną prietaisą, paremtą tokiomis technologijomis, kurios, beje, keičiasi labai greitai. Profesoriai dr. R. Garunkštis ir habil. dr. A. Laurinčikas dirba Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedroje, kurioje yra 4 profesoriai, visi Lietuvos mokslo premijos laureatai. Katedra yra daug nuveikusi skleisdama mokslinį mąstymą. Joje per metus parašoma daugiau kaip 20 aukščiausio lygio straipsnių, būna 10–15 doktorantų. Ši katedra kartu su Diferencialinių lygčių katedra kuruoja matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijų programą, pagal kurią sėkmingai rengiami studentai, pasiruošę dabartiniams technologijų iššūkiams. „Tokie yra netiesioginiai, bet labai svarbūs matematikos taikymai“, – teigia prof. dr. R. Garunkštis.

„Dar 1940 m. G. H. Hardy pasididžiuodamas rašė, kad skaičių teorija neturi jokių taikymų buityje, bet nepraėjo nė pusės amžiaus ir pasirodė, kad pirminių skaičių savybės yra tiesiogiai pritaikomos koduojant ir šifruojant, o be to dabar sunku įsivaizduoti bankų, el. balsavimo, interneto veiklą“, – apie tiesioginius tyrimų taikymus pasakoja mokslininkas.

.

Liko „smulkmena“ – įrodyti Riemanno hipotezę

Kokie dar iššūkiai laukia mokslininkų, tęsiant šį mokslo darbų ciklą? „Kalbant pusiau rimtai, liko viena smulkmena – įrodyti Riemanno hipotezę (RH). Rimčiau, RH yra viena žinomiausių matematikos hipotezių, teigianti, kad Riemanno dzeta funkcijos nuliai yra išsidėstę specialiu, pačiu tvarkingiausiu, būdu. Sakoma, kad paskutinis matematikas, aprėpęs visą matematiką, buvo D. Hilbertas. Jis 1900 m. paskelbė 23 problemų sąrašą, smarkiai paveikusį tolimesnį matematikos vystymąsi. 8-oji problema buvo RH. 2000 m. Clay matematikos institute susirinkę žinomiausi matematikai paskelbė 7 tūkstantmečio problemas.

Iš D. Hilberto sąrašo į tūkstantmečio problemas pakliuvo tik RH“, – dėsto laureatai ateities planus. Šie prof. dr. Ramūno Garunkščio ir prof. habil. dr. Antano Laurinčiko darbai prisidėjo prie universalumo mokyklos, kurios lyderis yra K. Matsumoto, atsiradimo Japonijoje, jų darbai buvo išplėtoti J. Steudingo monografijoje „Value-distribution of L-functions“, kurią išleido „Springer“ leidykla Vokietijoje. Lietuvoje šių darbų pagrindu ginamos daktaro disertacijos, rašomi studentų baigiamieji darbai. Profesoriai yra parengę per 20 matematikos daktarų, šiuo metu vadovauja 8 doktorantams.

Izabelė ŠVARAITĖ Kokios pagrindinės jūsų mokslinių tyrimų kryptys?

Daumantas Čiplys: Mūsų darbų sritis – fizikinė akustika. Akustika, t. y. garsų mokslas, yra labai plati: tai ir muzikinė, ir architektūrinė akustika, ultragarsas medicininėje diagnostikoje, hidrolokacija ir daugybė kitų.

Mūsų specifika – fizikinių reiškinių nagrinėjimas taikant akustines bangas.

Verta pabrėžti, kad mūsų naudojami garsai yra labai aukšto dažnio – dešimčių ir šimtų megahercų (milijonų virpesių per sekundę). Žmogus girdi tik iki 20 kilohercų (tūkstančių virpesių per sekundę) garsus. Taigi mūsų negirdimosios garso bangos yra tokios trumpos, kad leidžia efektyviai „pačiupinėti“ medžiagą sudarančius atomus, elektros srovę kuriančius elektronus, šviesos energijos kvantus – fotonus ir pan.

Kuo aukštadažnių akustinių bangų tyrimai apskritai svarbūs fizikos mokslui?

D. Čiplys: Išskirčiau kelis aspektus.

Pirma, akustinės bangos yra dar viena priemonė medžiagų savybėms ir procesams jose pažinti. Šie tyrimai reikšmingai papildo kitus eksperimentinėje fizikoje naudojamus metodus – optinius, elektrinius, rentgeno ir t. t. Akustiniais metodais gaunama ir tokia informacija, kurios negalima gauti kitais būdais, pavyzdžiui, žinios apie tampriąsias ar pjezoelektrines medžiagų savybes ir su jomis susijusius reiškinius. Be to, paviršinei akustinei bangai sklindant pjezoelektrinio kristalo paviršiumi, ją lydi elektrinio lauko banga. Tai sudaro galimybę naudoti šias bangas kaip patogų įrankį tiriamose medžiagose bekontaktiniu būdu sukurti valdomą elektrinį lauką.

Antra, akustinių bangų sąveika su šviesa leidžia jas panaudoti modernių optinės spinduliuotės valdymo ir registravimo įtaisų kūrimui.

Trečia, paviršinės akustinės bangos yra labai jautrios paviršiaus, kuriuo jos sklinda, būsenai, todėl labai gerai tinka įvairių fizikinių, cheminių ir biologinių jutiklių kūrimui.

Buvote apdovanoti už ilgalaikį darbų ciklą. Kokias pagrindines mokslines išvadas padarėte? Ką atradote?

D. Čiplys: Pagrindinius rezultatus, gautus paviršinių akustinių bangų srityje, būtų galima suskirstyti į penkias grupes.

Nitridų fundamentalių akustinių parametrų matavimas. Tūriniuose AlN kristaluose ir GaN bei AlxGa1-xN sluoksniniuose dariniuose nustatėme elektromechaninio ryšio koeficientų, paviršinių akustinių bangų greičio, temperatūrinių vėlinimo koeficientų bei tamprumo ir pjezoelektrinių konstantų vertes. Tūrinius AlN monokristalus paviršinėmis akustinėmis bangomis mes ištyrėme pirmieji pasaulyje (anksčiau būdavo tiriami tik epitaksiniai sluoksniai ant kitos medžiagos padėklų). Šviesolaidiniai ir akustooptiniai reiškiniai nitriduose. Nustatėme optinių modų GaN ir AlxGa1-xN šviesolaidžiuose efektinius lūžio rodiklius bei sklidimo nuostolius. Šiuos rezultatus pritaikėme sluoksnių charakterizavimui – t. y. jų storio, medžiagos lūžio rodiklio ir elementinės Al ir Ga sudėties junginyje nustatymui.

Pirmieji pasaulyje realizavome ir ištyrėme šviesolaidinių modų difrakciją paviršinėmis akustinėmis bangomis III-grupės nitridų šviesolaidžiuose.

Paviršinių akustinių bangų sąveika su ultravioletine spinduliuote. Ultravioletinės spinduliuotės poveikį paviršinių bangų sklidimui stebėjome pirmieji pasaulyje. Išaiškinome šio poveikio fizikinius mechanizmus: akustoelektrinę sąveiką ir fototalpinį reiškinį. Naudodami aliuminio-galio nitrido epitaksinius sluoksnius, sukūrėme ultravioletinės spinduliuotės

Nukelta į p. 3

universitas

vilnensis

2015 m. balandis

Lietuvos mokslo premijos

Atkelta iš p. 2 jutiklius, taip pat ir cinko oksido nanodaleles.

Nuotėkio paviršinių bangų akustooptika ir akustoelektronika. Ištyrėme naują specifinį bangų tipą – nuotėkio paviršines bangas heksagoniniuose AlN, kompoziciniuose AlN-LiNbO 3 ir trigoniniuose LiNbO3 bei LiTaO3 kristaluose. Svarbiausi originalūs rezultatai: anizotropinė šviesos difrakcija, šviesos poliarizacijos valdymas, akustoelektrinė sąveika nuotėkio bangų spinduliuotės atspindžio srityje. Savo tyrimus pritaikėme skysčių charakterizavimui ir identifikavimui.

Paviršinės akustinės bangos nanostruktūriniuose dariniuose. Ištyrėme paviršinių akustinių bangų sklidimą pjezoelektriniuose kristaluose su Meso-tetra (4 sulfonatofenil) porfirino (TPPS4), hematoporfirino (Hp), grafeno bei grafito oksido nanosluoksniais.

Stebėjome stiprų paviršinių akustinių bangų greičio ir silpimo atsaką į oro drėgmės pokyčius. Išaiškinome šio atsako fizikinius mechanizmus: mechaninį (masės apkrova) ir elektrinį (akustoelektrinė sąveika). Porfirinų pagrindu sukūrėme ypač sparčius oro drėgmės jutiklius ir pritaikėme juos žmogaus kvėpavimo registravimui. Pademonstravome grafeno darinių atsakus į CO2 dujas ir optinę spinduliuotę.

Daug tyrimų atlikote pirmieji pasaulyje. Kaip tapote šių sričių pionieriais?

Fizikinės akustikos tyrimams Vilniaus universitete pradžią davė akademikas Povilas Brazdžiūnas,

3

pritaikomi optinėse komunikacijų ir signalų apdorojimo sistemose.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Iš kairės: prof. R. Rimeika, prof. D. Čiplys ir doc. V. Samulionis vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė šiuolaikinių medžiagų tyrimams daugelio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje. Jo paskatintas, tuomet dar jaunas fizikas, o vėliau profesorius Evaldas Garška prieš 50 metų subūrė dar jaunesnių, bebaigiančių ar ką tik baigusių universitetą fizikų kolektyvą ir išplėtojo šiuos tyrimus. Mūsų darbas yra tęsinys to, ką pradėjo šie du garbingi mokslininkai.

Nitridų tyrimus pradėjome 1999 m.

Tuo metu mes jau turėjome nemažą įdirbį tirdami paviršinių akustinių bangų sklidimą šviesolaidžiuose, suformuotuose ant ličio niobato ir tantalato paviršių. Paskutinį XX a. dešimtmetį kilo audringo susidomėjimo nitridais banga, kai plačiatarpio puslaidininkio

D. Čiplio nuotr.

Prof. R. Rimeika bando kvėpavimo jutiklį

galio nitrido pagrindu buvo pagamintas pirmasis mėlynos šviesos diodas.

Už tai 2014 m. I. Akasakis, H. Amano ir S. Nakamura gavo Nobelio premiją.

Visame pasaulyje mokslininkai ėmėsi tirti nitridų puslaidininkius tais metodais, kuriuos jie buvo įvaldę. Nitridai neaplenkė ir Vilniaus universiteto. Čia jų optinius tyrimus išplėtojo prof.

Artūras Žukauskas su bendradarbiais, o mes pritaikėme akustinius metodus.

Mums labai padėjo glaudus bendradarbiavimas su prof. Michaelu Shuru (Rensselaerio politechnikos institutas, JAV) ir JAV įsikūrusiu mūsų universiteto auklėtiniu Remigijumi Gaška, kuris kaip tik tuo metu plėtojo savo privačią kompaniją, tapusią pirmaujančia ultravioletinės šviesos diodų gamintoja pasaulyje. Svarų indėlį į šio darbo sėkmę įnešė fizikinės akustikos laboratorijos kolega Albertas Sereika, pasiūlęs ir įgyvendinęs daug svarbių inžinerinių sprendimų.

Ar, be Jūsų, Lietuvoje kas nors vykdo panašius tyrimus?

D. Čiplys: Lietuva yra nedidelė šalis.

Todėl sunku tikėtis, o ir nereikalinga, kad panašūs tyrimai būtų skaidomi į kelias vietas. Kalbant apskritai apie akustinius tyrimus, Lietuvoje jie turi geras tradicijas. Visų pirma, reikėtų pažymėti Ultragarso institutą Kauno technologijos universitete. Šio kolektyvo pasiekimai ultragarsinių tyrimų srityje yra tikrai reikšmingi, bet jie nesidubliuoja su mūsų sritimi. Mes papildome vieni kitus ir keičiamės patyrimu.

Kokios įtakos jūsų darbai turėjo kitų mokslininkų tyrimams?

D. Čiplys: Vienas iš objektyvių mokslinės veiklos įvertinimo kriterijų yra tai, kaip šie darbai cituojami prestižiniuose moksliniuose žurnaluose.

Mūsų darbai, už kuriuos paskirta Lietuvos mokslo premija, kitų mokslininkų cituoti beveik 400 kartų.

Pasirodžius mūsų straipsniui apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį paviršinių akustinių bangų sklidimui galio nitride, ir kitose pasaulio laboratorijose imtasi panašių tyrimų. Tai liudija daugiau nei penkiasdešimt mūsų straipsnio citavimų su nuorodomis „labai įdomus darbas...“ , „pirmieji atliko...“ ir pan. Galima tvirtinti, kad pasauliniu mastu inicijavome naują tyrimų kryptį.

Atskleidėte akustooptinio reiškinio pritaikymo galimybes. Paaiškinkite, kas tai per reiškinys.

D. Čiplys: Akustooptiniu reiškiniu vadiname akustinių bangų (garso) ir optinių bangų (šviesos) sąveiką. Žinome, kad šviesą galime traktuoti kaip dalelių, vadinamų fotonais, srautą. Ir į garsą (aukštadažnį!) galime žiūrėti kaip į dalelių, vadinamų fononais, srautą. Kai šie srautai susitinka, fotonai ir fononai susiduria, keičiasi dalelių sklidimo kryptis ir jų energija. Šviesa tampa valdoma akustinėmis bangomis. Šiuo principu veikia akustooptiniai įtaisai: moduliatoriai, keičiantys šviesos intensyvumą, deflektoriai, keičiantys šviesos sklidimo kryptį, ir derinamieji filtrai, keičiantys šviesos spektrą. Akustooptiniai įrenginiai

Kaip atliekami aukštadažnių akustinių bangų tyrimai feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose?

D. Čiplys: Pagrindiniai akustinės bangos parametrai yra jos greitis ir silpimas duotoje medžiagoje.

Mūsų tikslas ir yra išmatuoti tuos parametrus ir jų pokyčius įvairiomis sąlygomis. Sukūrėme keletą eksperimentinių stendų, leidžiančių atlikti tokius matavimus įvairiais metodais, tiek elektriniais, tiek ir optiniais.

Paviršinėms akustinėms bangoms sužadinti ir priimti reikalingi keitikliai, transformuojantys elektrinį signalą į akustinį ir atvirkščiai. Tokius keitiklius ant įvairių kristalų paviršių mes formuojame čia pat laboratorijoje fotolitografijos metodu, panašiu į naudojamą mikroelektronikoje.

Kokiose gyvenimo ir mokslo srityse pritaikomi jūsų tyrimų rezultatai?

D. Čiplys: Mūsų tyrimai orientuoti į taikymus elektronikos, telekomunikacijų, jutiklių technologijose, ateityje – biologijoje ir medicinoje. Šiuo metu vyksta mūsų sukurto kvėpavimo jutiklio patentavimo procesas. Gavus patentą, bus galima konkrečiau kalbėti apie diegimą.

V. Samulionis: Pasaulyje vis daugiau dėmesio kreipiama į nanotechnologijas ir kompleksinį medžiagos savybių panaudojimą naujuose įrenginiuose, atsiranda nauja pjezoelektrikų-puslaidininkių taikymo kryptis: naujos klasės elektroninių komponentų ir prietaisų kūrimui panaudojamos medžiagoje esančios puslaidininkinės ir pjezoelektrinės nanokristalų (nanosiūlų arba nanojuostelių) savybės. Tai atveria plačią naujų taikymų sritį. Ką tik pademonstruoti lauko tranzistoriai, diodai, jutikliai ir srovės nanošaltiniai, veikiantys lankstant klasikinio puslaidininkiopjezoelektriko (tokio kaip ZnO) nanosiūlus arba nanojuosteles. Tokių naujų elektroninių komponentų esminis privalumas tai, kad kartu panaudojamas vidinis elektroninis ir mechaninis nanomedžiagų elgesys. Ši elektronikos sritis vadinama nanopjezotronika. Jos principas toks: lankstant nanosiūlą arba nanojuostelę, elektriniai krūviai atsiskiria – vienoje pusėje teigiamas krūvis, o kitoje – neigiamas. Tai leidžia ne tik valdyti elektroninius prietaisus (pvz., tranzistorius, diodus ir. t. t), bet ir kurti elektros srovės nanošaltinius.

Tokie įrenginiai jau yra esminiai naujų elektronikos prietaisų elementai.

Biotechnologai kuria naujus DNR karpymo įrankius Mokslininkų komandai iš VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus – dr. Giedriui Sasnauskui, dr. Gintautui Tamulaičiui ir dr. Mindaugui Zarembai – 2014 m.

Lietuvos mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje skirta už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kokie įvairūs yra DNR taikinių atpažinimo mechanizmai, katalizuojamos reakcijos ir aktyvumą valdantys „užraktai“, DNR karpančių fermentų sandara.

Nukelta į p. 6

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Iš kairės: dr. Mindaugas Zaremba, dr. Giedrius Sasnauskas ir dr. Gintautas Tamulaitis

universitas

vilnensis

4

2015 m. balandis

Vivat rector!

Balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto įkūrimo dieną, VU Šv. Jonų bažnyčioje rektoriumi iškilmingai inauguruotas prof. Artūras Žukauskas. Jis tapo 85-uoju Alma Mater Vilnensis vadovu.

Iškilminga eisena per Didįjį kiemą į Šv. Jonų bažnyčią skambant varpui

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Prof. Artūras Žukauskas skaito Rektoriaus priesaikos tekstą

šviesia ir garbinga našta bei atsakoPaskutinį kartą tokia ceremonija bet ne mažiau pažangios apšvietimybe. vyko 2003 m. sausio 10 d., kai rek- mo technologijos, būtent telkiančio Ministras Pirmininkas A. Butkevičius toriaus regalijomis pasipuošė prof. lyderio skleidžiama šviesa, padėtų kalbėjo, kad VU Taryba prof. A. ŽuBenediktas Juodka. bendruomenei kelyje universiteto kauskui patikėjo eiti šias garbingas VU Tarybos pirmininkė Ingrida klestėjimo link“, – linkėjo I. Šimonytė ir pareigas, nes vertina jo darbštumą, Šimonytė ir Senato pirmininkė prof. pažadėjo visokeriopą Tarybos paramą ryžtą, erudiciją, mokslinę ir pedagoDainora Pociūtė-Abukevičienė rek- rektoriaus geruose darbuose. ginę veiklą:„Mes visi tikime, kad bus toriui įteikė šias insignijas: togą – Sveikindama naująjį VU rektorių, toliau puoselėjamos geriausios Vilkad tinkamai tęstų garbingas savo Prezidentė Dalia Grybauskaitė paniaus universiteto tradicijos, kuriama pirmtakų tradicijas, peleriną – kad brėžė, kad mūsų universitetas visada demokratiška, atvira kūrybingumui rūpestingai globotų visą universiteto buvo Europos širdis, europinis uniakademinė aplinka, plėtojamos aukšto bendruomenę, grandinę – kad jungtų versitetas, kaip ir pats Vilnius, pati lygio studijos ir moksliniai tyrimai, kad ir vienytų visus universiteto narius, Lietuva, o nuo VU kokybės visą laiką bus siekiama kuo didesnio universitekepurę – kad garbingai atstovautų priklausė mūsų valstybės gerovė, tinio tarptautinio pripažinimo.“ Premuniversiteto bendruomenei, skeptrą – vardo skambumas ir svarba. „Todėl jeras palinkėjo vadovavimo išminties, kad tinkamai vadovautų universitetui šios gražios, iš viduramžių atėjusios kūrybinės drąsos, dvasios tvirtybės ir didįjį VU antspaudą – kad saugotų regalijos atneša didžiulę atsakomybę, ir kolegų palaikymo, vildamasis, kad universiteto teises ir laisves. kuri jau yra globali ir moderni. Valstyasmeniniu pavyzdžiu, darbštumu, Inauguracijos ceremonijoje dalyva- bei ir jos vadovams šis universitetas pasiryžimu siekti užsibrėžtų tikslų ir atvo Lietuvos Respublikos Prezidentė visada buvo pagrindinis švietimo, sidavimu naujasis VU rektorius sutelks Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmi- kultūros, baltistikos ir mokslo pasieuniversiteto mokslininkus, dėstytojus, ninkas Algirdas Butkevičius, kadenciją kimų židinys“, – išskirtinę VU padėtį studentus ir administraciją darniam, baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, apibūdino šalies vadovė. Ji vadovavikilniam darbui. buvęs VU rektorius, Seimo narys mą šiai aukštajai mokyklai pavadino „Vilniaus universitetas, prof. Benediktas Juodka, visais laikais buvęs visuokiti parlamento nariai, šalies menės ir kiekvieno piliečio universitetų rektoriai, amkelrodžiu, išsirinko žmogų, basadoriai, garbės daktarai, kuris jungdamas visą benVU bendruomenės nariai ir druomenę ves mūsų Alma kiti svečiai.

Mater visapusiško valstybės Prof. A. Žukauską rektoklestėjimo link, ves mus į riumi kovo 12 d. išrinko VU žvaigždes. Juk ir seniausioje Taryba. Jos pirmininkė I. Šiuniversiteto architektūrinio monytė pažymėjo, kad nors ansamblio dalyje, Observarinkimų procesas buvo trumtorijos kiemelyje, parašyta pas, tačiau skaidrus ir atviras. „Hinc itur ad astra – Iš čia Ji išskyrė naujojo rektoriaus kylama į žvaigždes“. Tačiau mokslinius, pedagoginius pakilti nepakanka, reikia nuopelnus, vadybinę patirtį, išsilaikyti, kilti toliau ir nuolat kurią jis įgijo Fizikos fakultetobulėti“, – esminę universite, taip pat vadovaudamas teto misiją susirinkusiesiems Taikomųjų mokslų institutui. priminė studentų vardu prof. „Palinkėsiu rektoriui išlaikyti A. Žukauską sveikinusi Olga sėkmę, išmintį ir humoro Stremauskaitė. jausmą. Tai neabejotinai Pasibaigus ceremonijai ir pravers sprendžiant klausijos dalyviams pasklidus pomus, kurie universitete ne tik Didįjį kiemą, jame skambėjo subrendo, bet ir perbrendo. rektoriaus mėgstamos roko Profesorius sukaupęs didelę grupės „Pink Floyd“ dainos. patirtį pažangiųjų apšvietimo technologijų srityje. Tad Rektorių sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė „U. V.“ inform. linkiu, kad ir nematerialios, Dalia Grybauskaitė E. Kurausko nuotr.

VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė apvelka rektorių toga, kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas

Didysis universiteto antspaudas – VU teisėms ir laisvėms saugoti

Naujasis rektorius su šalies ir užsienio universitetų rektoriais, taip pat VU garbės daktarais

universitas

vilnensis

2015 m. balandis

5

85-OJO VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIAUS PROF. ARTŪRO ŽUKAUSKO

INAUGURACINĖ KALBA Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamas Ministre Pirmininke, Jūsų Magnificencijos rektoriai, Jūsų Ekscelencija arkivyskupe, Jūsų Šviesybe vyskupe, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, garbūs svečiai, kolegos, studentai, alumnai, mecenatai, ponios ir ponai, Visų pirma norėčiau padėkoti visiems čia susirinkusiems, tarp jų – mane rėmusiems, tikėjusiems, linkėjusiems, diskutavusiems, kritikavusiems, stebėjusiems ir rinkusiems, už tai, kad suteikėte man galimybę prisiimti šią garbingą ir atsakingą tarnystę Vilniaus universiteto bendruomenei ir Lietuvos visuomenei.

Ateinu čia su ryžtu suteikti mūsų senajai Alma Mater apibrėžtą kokybinės raidos vektorių, kuris savo pagrindu remiasi į mūsų universiteto istoriją ir tradicijas, o savo smaigaliu yra nukreiptas į modernią ateitį ir sėkmę. Mūsų pagrindiniu kelrodžiu išliks Vilniaus universiteto nuolatinė egzistavimo priežastis, apibrėžta jo misijoje: iš praeities kylanti, dabarties iššūkių skatinama ir ateities kartoms perduodama nepaneigiama universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines galias, puoselėti akademines ir kitas dvasines bei socialines vertybes, ugdyti aktyvius ir atsakingus Lietuvos valstybės piliečius ir visuomenės lyderius.

Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracija yra senos tradicijos tąsa, liudijanti, kad mūsų Alma Mater buvo įvairių Europos tautų puoselėtas mokslo židinys. Nuo XVI amžiaus Vilniaus universiteto rektoriais yra buvę lenkai ir lietuviai, ispanai ir italai, anglai ir vokiečiai. Čia dirbo ir studijavo įvairių tautų mokslinčiai. Šiandienos universiteto gyvenimas taip pat naudojasi privilegija būti Europos mokslo ir studijų erdvės dalimi, bet sykiu turime būti pasirengę naujiems iššūkiams, kiekvieną dieną besirandantiems labai margame ir kartu globalėjančiame pasaulyje.

Vilniaus universiteto istorijoje gausu įvairių įvykių ir akademinių pasiekimų. Čia per amžius įvairių idėjų sankirtoje radosi mūsų šalies intelektinės ir dvasinės vertybės. Čia profesorių išmintis visada sugyveno su studentų jaunatvišku siautuliu ir entuziazmu. Čia nuostabi baroko stiliaus architektūra dera su kylančiais moderniais laboratorijų pastatais. Šis Lietuvos širdyje įsitvirtinęs universitetas pergyveno įvairias epochas, jo raidos kelyje pasitaikydavo tiek klestėjimo, tiek prieštaringų periodų ir nuosmukių, taip pat politinių valdžių bandymų riboti jo autonomiją, ideologizuoti veiklą, persekioti ir bausti už nepaklusnumą. Šiandieną mes galime kiek atsikvėpti – užbaigiame naujos universiteto valdymo struktūros, kuri remiasi tvirta autonomija ir moderniu organizacijų vadybos principų supratimu, formavimą.

Norėčiau pažymėti, kad organizacijų vadybos problemos kankino mūsų universitetą ištisus šimtmečius. Štai ką daugiau nei prieš 200 metų savo laiške kunigaikščiui Adomui Čartoriskiui rašė garsus Vilniaus universiteto profesorius Josephas Frankas: „Vilniaus universitetas tapo ekonomikos, o ne mokslo įstaiga. Fondų ir pelno tvarkymas užkariavo dėmesį tų, kurie turi rūpintis visuotiniu švietimu. [...] Nepaisant studijų spragų, vienintelis Medicinos fakultetas dar turi šiokį tokį vardą (tiesa, tuo metu Lazerinių tyrimų centras ir Biotechnologijos institutas dar nebuvo užgimę – A. Ž.).“ Toliau profesorius Frankas siūlė: „Iš universiteto vadovybės atimti fondų ir t. t. valdymą; šitai patikėti atskirai komisijai; rektoriui ir profesoriams pavesti rūpintis tik švietimu

E. Kurausko nuotr.

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius, Šv. Jonų bažnyčia

Prof. A. Žukauskas 1979 m. baigė Vilniaus universitetą ir pasiliko jame dirbti. 2002–2012 m. vadovavo Taikomųjų mokslų institutui, 2013– 2015 m. ėjo šio instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjo pareigas. 1993–2015 m. – Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius. Prof. A. Žukausko nuopelnai mokslui įvertinti Lietuvos mokslo premija (2002 m.), Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premija (2007 m.), IEEE Donaldo G. Finko premija už geriausią publikaciją (2007 m.), Nacionaline mokslo pažangos premija (2008 m.). Prof. A. Žukauskas yra monografijos, vadovėlio, septynių patentuotų išradimų autorius ir bendraautoris, parengęs per 260 straipsnių moksliniuose žurnaluose ir konferencijų darbuose. ir mokslų plėtra.“ Kaip žinome, į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta naujajame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme bei Vilniaus universiteto statute.

Priimdamas iššūkį vadovauti mūsų senajai Alma Mater, žadu dėti pastangas, kad dar profesoriaus Josepho Franko iškeltos valdymo problemos būtų efektyviai sprendžiamos. Kartu su universiteto Senatu ir Taryba stengsimės nuosekliai įgyvendinti bendruosius strateginio valdymo principus ir siekti strateginiame veiklos plane nustatytų tikslų, proaktyviai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius ir didinti atsakomybę Lietuvos visuomenei.

Vienas iš svarbiausių šios strategijos uždavinių bus tarptautinio lygio studijų organizavimo sistemos sukūrimas. Tokia sistema leis pereiti nuo mokymo prie mokymosi sampratos, kai nuo pat studijų pradžios studentas yra orientuojamas į savarankišką mokymosi rezultatų ir kompetencijų siekimą, o ne vien į diplomo gavimą. Tam visų pirma reikės įdiegti pažangias modulinių studijų tvarkymo ir priežiūros informacines technologijas ir sukurti veiksmingą studijų kokybės valdymo sistemą. Tokia studijų organizacija leis padidinti studijų tarptautiškumą, pasižymės didesniu lankstumu, reikalingu reaguojant į sparčiai kintančią aplinką. Univer-

sitetas turėtų tapti patrauklesnis aktyviems, smalsiems, motyvuotiems ir visuomeniškiems abiturientams, turintiems tikslą kurti Lietuvos ir pasaulio ateitį.

Ne ką mažesni iššūkiai mūsų laukia mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje. Čia visų pirma turime sumažinti atotrūkį tarp skirtingų mokslo sričių, kuris ryškiai pastebimas vertinant universitetą tarptautiniu mastu.

Taip pat turime plėtoti tarpdalykinius tyrimus, kuriems yra palanki mūsų universiteto klasikinė struktūra. Kartu skatinsime humanitarinių mokslų atsivėrimą pasauliui, kad mūsų kultūrinis tapatumas taptų ne vien mūsų pačių, bet ir visos civilizacijos dalimi. Dideles pastangas dėsime stiprindami socialinius mokslus. Tuo tikslu socialinių mokslų padaliniuose kursime ir puoselėsime tarptautinio lygio mokslo židinius, kurie leis sutelkti „kritines mases“, būtinas šių mokslų internacionalizavimui.

Didžiules viltis sieju su tolesne medicinos ir gyvybės mokslų plėtra. Tokiose kryptyse kaip biotechnologija bandysime išlaikyti pirmaujančias pozicijas pasaulyje ir prisiimsime iššūkį pagaliau apgręžti „smegenų tekėjimo“ kryptį, kad į Lietuvos pramonę būtų galima pritraukti talentus iš viso pasaulio. Fizinių mokslų srityje turėsime rasti naujų būdų, kaip toliau plėtoti

daugybės besirandančių ir dar atsirasiančių fundamentinių idėjų virtimą aukštosiomis technologijomis.

Sieksime įgyvendinti Vilniaus slėnių, kaip integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, galimybes ir sutelkti juose kritinę masę proveržiui technologijos perdavimo ir inovacijų srityse.

Tolesniam mokslinės veiklos kokybės didinimui turėtų patarnauti ir numatoma universiteto struktūrinė reforma, kurios esmė yra sutelkti stambesnes jėgas prisiimtiems iššūkiams sutikti, ištrinti nereikalingus barjerus tarp teminių grupių, priartinti aptarnavimo išteklius prie tyrėjų ir sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą.

Dar viena sritis, kurioje mums būtina ryžtingai pasitempti, yra universiteto partnerystė. Darbui šioje srityje sutelksime jaunas ir kompetentingas jėgas. Privalome nuosekliai pozicionuoti universitetą kaip vieną iš svarbiausių Lietuvos visuomenės ir Vilniaus miesto branduolių, ieškoti daugiau bendrumo ir sinergijų su šalies ir užsienio universitetais, mokslo institucijomis, viešaisiais ir privačiais subjektais bei mūsų alumnais. Turime prisiimti didesnį vaidmenį kuriant Lietuvos socialinę, ekonominę, ekologinę ir kultūrinę darną. Tikiu, kad partnerystės programos įgyvendinimas ne tik pagerins universiteto reputaciją, įvaizdį ir padėtį tarptautiniuose reitinguose, bet ir leis geriau suvokti bei įgyvendinti universiteto socialinę atsakomybę.

Kita vertus, kviesiu, kad visuomenė, partneriai ir alumnai reikšmingiau prisidėtų prie universiteto plėtros. Tuo tikslu kuo greičiau baigsime steigti universiteto neliečiamojo kapitalo fondą, kuris leis gauti papildomų išteklių tolimesnėje ateityje.

Didžiausias universiteto turtas yra jo bendruomenė, kuriai stiprinti iki šiol buvo skiriama mažai dėmesio, nepasitelkiama modernių priemonių, žinomų organizacijų vadyboje. Bendruomenės stiprinimas bus vienas iš svarbiausių universiteto strategijos įgyvendinimo elementų.

Tam pirmą kartą universiteto istorijoje įsteigiau bendruomenės reikalų prorektoriaus pareigybę.

Vienu iš svarbiausių bendruomenės stiprinimo uždavinių bus didesnis jos įtraukimas į reformas.

Naudodamasis proga norėčiau pabrėžti, kad visos reformos Vilniaus universitete bus vykdomos tam, kad išaugtų mokslo ir studijų lygis, didėtų universiteto prestižas ir kad kiekvienas bendruomenės narys universitete jaustųsi geriau. Jokios reformų priemonės nebus pradėtos įgyvendinti tol, kol kiekvienas bendruomenės narys nebus supažindintas su jų turiniu, supras jų naudą ir gaus galimybę pareikšti savo argumentuotą nuomonę, į kurią bus atsižvelgta priimant sprendimus. Visos klaidos, kurios neišvengiamai atsiras vykdant reformas, bus taisomos. Tam, kad būtų geriau suprasti reformų teikiami privalumai, siųsime bendruomenės susirinkimuose išrinktus „žvalgus“ į modernius užsienio universitetus. Be to, naudosime šiuolaikiškas bendruomenės konsolidavimo, socializavimo ir motyvavimo priemones.

Tikiu, kad, įgyvendinus numatytus darbus, mūsų senoji Alma Mater įgaus naują plėtros pagreitį, padidės universiteto konkurencingumas ir patrauklumas, sparčiau reaguosime į besikeičiančią aplinką globalizacijos sąlygomis ir tapsime labiau socialiai atsakingi.

Baigdamas bandysiu įminti universiteto amžinos jaunystės paslaptį ir kartu surasti raktą į mūsų ateities sėkmę. Mano galva, – tai amžinas judėjimas ir kaita nuolat judančiame ir besikeičiančiame pasaulyje.

Ačiū už dėmesį!

universitas

vilnensis

6

2015 m. balandis

VU Senato pirmininkės prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės kalba, pasakyta Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracijos ceremonijoje Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencija Lietuvos Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, Jūsų Šviesybės Vilniaus arkivyskupe, vyskupe Inokentijau, Magnificencijos rektoriai, Ekscelencijos ambasadoriai, Vilniaus universiteto garbės daktarai, mieli Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, Vilniaus universitetas su džiaugsmu sveikina Lietuvos valstybės vadovus ir iškilius svečius, pagerbiančius iškilmingą Lietuvos Alma Mater rektoriaus inauguracijos ceremoniją.

1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius vengras Steponas Batoras patvirtino privilegiją dėl akademijos ir universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai. Šioje privilegijoje pareiga rūpintis Vilniaus universitetu buvo pavesta akademijos vadovybei, bet kartu ir valstybei bei jos vadovams: [...] karalių ir kunigaikščių pareiga ne tik namie teisingai valdyti valstybę, už jos sienų narsiai kovoti, vienur ir kitur

V. Jadzgevičiaus nuotr.

vadovautis išmintimi bei santūrumu, bet netgi dar daugiau – ją aprūpinti, ištobulinti ir apšviesti nuoširdžiu pamaldumu gerajam, galingajam Viešpačiui ir gerųjų mokslų studijomis – patikimiausiais šiam dievobaimingumui siekti įrankiais bei ramsčiais.

Istorija liudija apie šią globą, kurios dėka ir šiandieną, 2015 m. balandžio pirmąją, inauguravome aštuoniasdešimt penktąjį Vilniaus universiteto vadovą.

Vilniaus universitetui nuo pat jo įsteigimo pradžios buvo suteiktas ypatingas teisinis, socialinis ir kultūrinis statusas. Privilegijas įgavo visi jo bendruomenės nariai. Batoro dokumentuose Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nariams buvo suteiktos išskirtinės laisvės ir visi studentai bei dėstytojai buvo „atleisti nuo bet kokios dvasinės ir pasaulietinės jurisdikcijos“ bei „nuo visų mokesčių“, pabrėžiant – „savo rektorių jie turės laikyti savo pačių tiesioginiu teisėju“.

Jūsų Magnificencija Vilniaus universiteto rektoriau. Dar 1571 m. karalius Žygimantas Augustas, popiežiui Pijui V pritariant, padovanojo Vilniaus Jėzaus draugijai šią Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčią, 1387 m. funduotą Lietuvos valdovo Jogailos. Šv. Jonų bažnyčia visiems laikams tapo neatskiriama Vilniaus akademijos šventove, pa-

sitinkančia ir laiminančia Vilniaus universiteto vadovus. Visos Vilniaus universiteto bendruomenės vardu, kuri džiaugiasi, turėdama teisėtą ir didžius ateities planus turintį universiteto rektorių, sveikinu Jus prisiekus universiteto šventovėje ir tapus Vilniaus universiteto vadovu.

Vilniaus universitetas visada atsakingai puoselėjo ir savo darbais liudijo Lietuvos istorijos jam suteiktą įpareigojimą būti Lietuvos garbe. Vilniaus universiteto profesorius Jonas Antonijus Preuschhoffas pirmojoje Vilniaus universiteto istorijoje „Akademijos laurais žydintis Jogailos ir Batoro Vilniaus universitetas“ Vilniaus širdyje daugelio valstybės asmenų susitelkimo dėka įkurtą akademiją pavadino karaliaus pasodintu ir popiežiaus įskiepytu sodinuku, kuriam buvo suteiktos visos teisės ir privilegijos, pripažintos pasaulio universitetams: Ir šį sodinuką, – teigė jis, – pasodintą Lietuvos šalyje, įskiepytą aukščiausiojo Žemėje dangiškosios galybės pagalbininko, jokios eretikų stiprybės neišrautą, jokių pavyduolių pakasų neišraustą, jokia varžovų akinančia

galia nenugairintą, dėkingas dieviškajai malonei Akademijos senatas bei bendruomenė augina ir nepaliaujamai puoselės per amžius.

Istoriniuose Vilniaus tekstuose išaukštinta Vilniaus universiteto šlovė nesunyko. Renesanso ir humanizmo epochoje pasodintas sodinukas išaugo į Lietuvos ąžuolą. Anot Preuschhoffo, kuris 1707 m. pirmasis pateikė visų Vilniaus universiteto rektorių sąrašą ir apžvelgė jų veiklą, „akademiškasis ugdymas reikalauja nuolatinio rūpesčio: išminties laurai yra rūpestingumo vaisius“. Mes, visa Vilniaus universiteto bendruomenė, tikimės šio rūpesčio ir nuolatinio galvojimo iš Jūsų, prisiekusio imtis atsakingų rektoriaus pareigų šiandieną, Vilniaus universitetui einant keturi šimtai trisdešimt šeštuosius savo gyvenimo ir veiklos metus.

Gili istorinė Vilniaus Alma Mater tradicija yra laimė ir privilegija, kuri, tikime kartu su Jumis, turi būti atvira prasmingoms naujovėms, tik dar labiau sutvirtinančioms jos garbę ir visos bendruomenės pasitikėjimą savo – Lietuvos ir pasaulio – universitetu.

Lietuvos mokslo premijos

Biotechnologai kuria naujus DNR karpymo įrankius Atkelta iš p. 3 Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Tiria „molekulines žirkles“

Dr. G. Sasnausko, dr. G. Tamulaičio ir dr. M. Zarembos tyrimo objektas yra restrikcijos endonukleazės. Tai fermentai, kurie geba atpažinti tam tikras DNR molekulės sekas – „taikinius“ ir ties jomis DNR perkirpti.

Dėl to šie baltymai dažnai vadinami „molekulinėmis žirklėmis“, karpančiomis gyvųjų organizmų genetinės medžiagos DNR „siūlus“. „Didžioji mūsų darbo dalis buvo skirta fundamentiniams restrikcijos fermentų struktūros, DNR taikinio atpažinimo, katalizuojamų reakcijų ir aktyvumo reguliacijos tyrimams.

Mūsų darbas leido geriau suprasti, kaip šios „molekulinės žirklės“ sukonstruotos, kaip atpažįsta skirtingus DNR taikinius, kaip perkerpa DNR ir kaip „įjungiamas“ ar „išjungiamas“ jų aktyvumas“, – paaiškina dr. G. Sasnauskas. Jam su kolegomis pavyko parodyti, kad restrikcijos fermentai, nepaisant panašaus jų gamtinio vaidmens, gali smarkiai skirtis savo

sandara, DNR atpažinimo būdu ir katalizuojamomis reakcijomis.

Mokslininkų komandai pavyko atrasti naują taikiniui specifinių endonukleazių DNR taikinio atpažinimo būdą, naują endonukleazių katalizuojamų reakcijų tipą, atskleisti, kokiais būdais vieną katalizės centrą turintis baltymas geba perkirpti abi DNR grandines ir kaip reguliuojamas kai kurių restrikcijos fermentų aktyvumas. Tai leido konstruoti naujus DNR karpymo įrankius ar pasiūlyti naujų restrikcijos endonukleazių panaudojimo būdų.

Tarp VU Biotechnologijos instituto mokslininkų sukurtų naujų DNR karpymo įrankių yra fermentų, kerpančių ne abi, o tik vieną iš dviejų DNR grandinių, taip pat fermentai, atpažįstantys pailgintus DNR taikinius. „Mūsų sukonstruotos ilgus DNR taikinius atpažįstančios nukleazės ypatingos tuo, kad jos kerpa DNR tik ties tam tikru ilgu DNR taikiniu, neliesdamos įprastiniam fermentui būdingų ir daug dažniau pasitaikančių trumpų DNR taikinių.

Be to, pademonstravome galimybę tokių fermentų aktyvumą „įjungti“ padedant šviesai“, – DNR taikinius atpažįstančių nukleazių ypatumus vardija dr. G. Sasnauskas. Šiuo atveju

Dr. Gintauto Tamulaičio daktaro disertacija pripažinta geriausia 2008 m. disertacija fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityje

prie nukleazės prijungiama šviesai jautri cheminė grupė, neleidžianti susidaryti aktyviai fermento formai.

Baltymą paveikus šviesa, ši grupė nuo baltymo atskyla ir susidaro aktyvi endonukleazė.

Lietuvoje atrasta nemažai restrikcijos fermentų

Restrikcijos fermentai atrasti daugiau nei prieš 40 metų įvairiose bakterijose. Natūralus šių fermentų vaidmuo – saugoti bakterijas šeimininkes nuo jas puolančių virusų, vadinamų bakteriofagais. Dr. G. Sasnausko teigimu, restrikcijos fermentai sukarpo į ląstelės vidų patekusią virusinę DNR, taip sustabdydami viruso dauginimąsi. Mokslininkas išskiria svarbų šių fermentų „nuopelną“, dėl kurio maždaug prieš 40 metų įvyko tikra revoliucija molekulinės biologijos tyrimuose, biotechnologijoje ir medicinoje: „Restrikcijos endonukleazių gebėjimas tiksliai karpyti DNR leido atsirasti genų inžinerijai, kurios esmė – pagal žmogaus poreikius pertvarkyti genetinę informaciją: karpyti, jungti įvairius baltymus koduojančius genus, juos perkelti iš vieno organizmo į kitą. Pavyzdžiui, tai leido priversti bakterijas sintetinti

žmogaus insuliną ar kitus vaistų gamybai naudojamus baltymus.“ Taigi restrikcijos endonukleazes galima vadinti vienu svarbiausių veiksnių, lėmusių žmonijos pažangą praėjusio amžiaus antroje pusėje. Šiuo metu aprašyta apie 4000 restrikcijos fermentų, atpažįstančių apie 300 skirtingų DNR taikinių. Pasak VU biotechnologų, nemažai šių fermentų atrasta Lietuvoje, dabartinio VU Biotechnologijos instituto pirmtake – Taikomosios enzimologijos institute ir jo pumpurinėje bendrovėje „Fermentas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinys).

XXI amžiaus iššūkis – genų terapija

Dabartiniu metu aktualiausias ir sudėtingiausias DNR karpymo įrankių pritaikymas – genų terapija. Šiuo atveju siekiama gyvoje ląstelėje pakeisti paveldimą ligą lemiantį „blogą“ geną „geru“ genu. Tam reikalingos ypatingu tikslumu pasižyminčios, ilgus DNR taikinius atpažįstančios endonukleazės, kurios DNR kirptų tik reikiamoje žmogaus genomo vietoje, šalia „blogojo“ geno, bet neliestų likusios ląstelės DNR. Ir šioje srityje dirba VU biotechnologai. „Viena

mūsų darbo krypčių buvo restrikcijos endonukleazių pritaikymas genų terapijai. Šiam tikslui konstravome restrikcijos fermentų variantus, atpažįstančius pailgintus DNR taikinius, taip pat fermentus, kurių aktyvumą galima būtų „įjungti“ tik šiems prisirišus prie reikiamo taikinio. Ypatingą proveržį šioje genų terapijoje žada neseniai bakterijose atrastos kitos priešvirusinės sistemos, vadinamos CRISPR/Cas, baltymai“, – genų terapijos aktualumą išskiria dr. M. Zaremba. Vadovaujami prof. Virginijaus Šikšnio, šiuos baltymus sėkmingai tiria laureatų kolegos dr. Giedrius Gasiūnas, Tautvydas Karvelis ir Tomas Šinkūnas.

Svarbus vaidmuo atliekant šį mokslo darbą teko bendradarbiavimui su įvairių pasaulio šalių mokslininkais: „Struktūriniai restrikcijos fermentų tyrimai buvo atliekami kartu su kolegomis iš Lenkijos, pavienių baltymų molekulių tyrimai – kartu su Olandijos, JAV, Japonijos mokslininkais, dalis biocheminių tyrimų – kartu su britais ir vokiečiais.“ Dr. G. Sasnauskas, dr. G. Tamulaitis ir dr. M. Zaremba už pagalbą dėkingi ir kolegoms iš VU Biotechnologijos instituto.

2010 m. dr. Mindaugas Zaremba ir dr. Giedrius Sasnauskas (dešinėje) tapo Lietuvos mokslų akademijos stipendininkais A. Šilansko nuotraukos

universitas

vilnensis

2015 m. balandis

kultūra 7

MIDI RO – kada ir kaip? Kinetinė teatro trupė naująjį spektaklį pristatys Maroke ir Kanadoje Balandžio 20–25 d.

VU kinetinė teatro trupė atstovaus Lietuvai ir garsins Vilniaus universitetą Kanadoje, festivalyje „Next Wave“.

Trupė pristatys spektaklį ,,Equilibrium“.

Greta PUNDZAITĖ Organizatorių arch. nuotr.

MIDI roko opera. Vieni jos laukia ištisus metus, kiti – vos kažką apie ją girdėję. Kas yra ta MIDI roko opera?

Tai Matematikų ir informatikų dienų uždaromasis, finalinis, pats svarbiausias (tikrai nenuvertinant kitų MIDI veiklų) renginys, kuriam ruošiamasi ilgiausiai. Tai muzikinis spektaklis, kuriuo stengiamasi priversti atsigręžti į save ir mus supančią aplinką.

Kiekviename žingsnyje. Šiemet MIDI roko opera – balandžio 24 d. 21 val.

Teatro arenoje Vilniuje.

MIDI roko operai pradedama ruoštis jau rudenį, kai vyksta pirmosios atrankos į įvairias grupes: šokio, vokalo, režisūros, scenografijos, ritmo ir pučiamųjų, viešųjų ryšių. Atrankose dalyvauja studentai ir ne tik iš visų Lietuvos universitetų ir kolegijų.

Kasmet MIDI pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Tikimasi, kad kada nors tai taps ne tik studentų renginiu.

Pirmasis muzikinis spektaklis„Kastukas Nemarusis“, dabartinės MIDI roko operos pirmtakas, įvyko 1982 m. Studentai muzikinio spektaklio tradiciją tęsė 1998 m. Tais metais pirmakursio Tado Daujoto ir jo bendraminčių iniciatyva gimė 5 dainų pasirodymas apie dėstytojus ir studentišką gyvenime klube „Argus“. 2002 m. įvyksta lūžis: MIDI roko opera perkeliama į vakarinę MIDI dalį – pažiūrėti, kuo šiais metais nuste-

bins visus stereotipus laužantys MIF dalyviai, sugužėjo net 1500 žmonių.

Toliau MIDI roko opera tik profesionalėjo. 2005 m. pirmą kartą žiūrovus sukvietė ne roko opera, o teatralizuotas koncertas – muzikinis šou „EM‘FIVA“.

Paslaptingas šifras slėpė Estradinį Matematikos fakulteto instrumentinį vokalinį ansamblį. Pavadinimą sugalvojo MIF‘o veteranai – Tadas Daujotas ir Arūnas Matačius.

2007 m. istorija pasakojo apie XX a. pradžios matematikų miestą „New Garduką“, o vėlesniais metais studentams atskleista ilga, pavojų ir raganavimo, burtų kupina kova su „Amžinąja žiemos sesija“. 2009 m. „Visorių sindromas“ žvilgsnį kreipė į nejaukią vietą, kurioje gali atsidurti kiekvienas „persimokėlis“, o „Teatromatika“ gvildeno jaunimui aktualią temą: studijų pasirinkimą atsižvelgiant ne į savo troškimus, o į tėvų norus. Studentiškos problemos ir originalūs jų sprendimo būdai demonstruoti ir 2012 m. operoje „Viduramžiai rytoj“ bei „404: rojus nerastas“.

2013 m. buvo parodytas kompiuteriu valdomas miestas, žinomas kaip „Dievas iš mašinos“, 2014-ieji įsimintini „Naktimi, kai sustojo malūnas“. O ką pamatysime šiemet?

Parengė Justina Mačiūnaitė

Trupės „Minimum“ premjera, skirta neegzistuojančiai Beatričei Balandžio 27, 28, 29 d. 19 val. VU Teatro salėje įvyks trupės „Minimum“ spektaklio „Bėk, Beatriče, bėk“ pagal Juozo Grušo pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ premjera. Ši pjesė VU teatre statoma jau trečią kartą. 1989 m. spektaklyje buvo aktualūs tarybinės epochos agonijos akivaizdoje keliami jaunimo klausimai – suspaustos, nelaisvos dvasios skausmas ir maištas, pyktis ir įniršis, vaikų ir su tarybine santvarka kolaboruojančių tėvų konfliktas. 2002 m. spektaklis kalbėjo apie tam tikrą jaunimo pasimetimą laisvės akivaizdoje, nežinojimą, kaip ja deramai naudotis, kas galima, kas ne.

O kas gali būti aktualu dabar? „Manau, kad tai turėtų būti spektaklis apie BEATRIČĘ – naivuolę, tikinčią, kad

galima išgelbėti, pakeisti šiandieninį materialistinį ir cinišką pasaulį. Ji tarsi iš aukščiau siųsta dvasia. Būtent dvasia, nes realiai tokios Beatričės šiandien nebeegzistuoja. Ir būtent dėl to pjesė vėl aktuali, nes mums labai reikia tokių nebeegzistuojančių Beatričių“, – sako spektaklio režisierius Rimantas Venckus.

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Dalia Kiaupaitė, muzika – Karolinos Adelbergytės, choreografija – Kamilės Narkutės. „Minimum“ inform.

Tarptautinių teatrų festivalių organizacinio komiteto kvietimu trupė taps kiekvieną pavasarį Kanados Valleyfieldo koledže vykstančio ir kaskart daugiau nei du šimtus artistų iš viso pasaulio pritraukiančio festivalio dalyve. Šiandien dėl vis stipresnių pasirodymų, pakeitusių teatro ir šokio meno supratimą bei vertinimą, festivalis laikomas reikšmingiausiu Tarptauti-

Kinetinės teatro trupės arch. nuotr.

nės Šiaurės Amerikos universitetų teatro asociacijos (IUTA) renginiu.

Penkias dienas truksiantį „Next Wave“ festivalį sudarys apie dvidešimt įvairių renginių, apimančių teatrų pasirodymus, jų narių tobulinimąsi praktinių užsiėmimų metu ir dalijimąsi patirtimi tiek su kitais dalyviais, tiek su publika. Anot trupės narių, ir pats spektaklio kūrimas suteikia daug malonumo, bet galimybė savo įžvalgomis dalytis su

Choras „Gaudeamus“ – 75 metai muzikos Šiemet vienas seniausių ir geriausių chorų Lietuvoje – Vilniaus universiteto choras „Gaudeamus“ mini 75-metį. „Gaudeamus“ choristai savo švente nori pasidalyti su klausytojais ir visus, pasiilgusius geros muzikos ir nesumeluotų emocijų, balandžio 17 d. 19 val. kviečia į savo jubiliejinį koncertą Šv. Jonų bažnyčioje.

Choro inform.

P. Jankevičiaus nuotr.

kitais, o ypač skirtingų kultūrų atstovais, suteikia dar daugiau džiaugsmo ir, žinoma, abipusės naudos. ,,Equilibrium“ spektaklis laikytinas susiskaldžiusios visuomenės, interneto vartotojų, besislepiančių už savo netikrų pavidalų bei įsivaizduojamų savybių, ir vis didėjančio asmeninio bendravimo ryšio nykimo atspindžiu, o jo tematiką tam tikru atžvilgiu galima sieti su globalizacijos padariniais, todėl tarptautinė spektaklio premjera šįkart neįprastai prasminga.

Tarptautinis universitetų teatrų forumas minės pirmojo spektaklio „Hercules“ jubiliejų Gegužės 4–9 d. įvyks XVI tarptautinis universitetų teatrų forumas„Locus standi“ („Atramos taškas“), skirtas pirmojo studentiško spektaklio Lietuvoje 445 metų sukakčiai paminėti.

Be Lietuvos ir užsienio trupių pasirodymų, gegužės 7–8 d. Vilniaus universitete vyks konferencija, o gegužės 9 d. – kūrybinės edukacinės akcijos Vilniaus vienuolijose, kuravusiose pirmuosius studentiškus spektaklius. „U. V.“ inform.

sportas VU studentų sporto pasiekimai Lietuvos studentų svarsčių kilnojimo čempionatas – komandinė I vieta (Vilnius, kovo 28 d.)

Vilniaus miesto tinklinio čempionatas – merginų rinktinė, I vieta; vaikinų rinktinė, III vieta Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas – Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį, IV vieta (Praha, Čekija, kovo 7 d.)

Lietuvos jaunimo sambo čempionatas – Manvydas Sokolovas (MIF), sv. kat. iki 82 kg, I vieta; Rokas Cvirka (KF), sv. kat. iki 68 kg, I vieta (Jurbarkas, kovo 7–8 d.)

Lietuvos studentų sunkiosios atletikos čempionatas – komandinė II vieta (Klaipėda, kovo 9 d.)

Lietuvos asmeninis stalo teniso čempionatas – Ingrida Preidžiūtė (FsF), mišrus dvejetas, I vieta; Auksė Gecevičiūtė (TF absolv.), moterų dvejetas, I vieta; Aistė Macaitė (TF), vienetai, mišrus dvejetas, III vieta (Kaunas, kovo 1 d.)

Lietuvos jaunimo dziudo čempionatas – Eivydas Žemaitaitis (IF), sv. kat. iki 81 kg, I vieta (Kaunas, vasario 28 d.) Žiemos futbolo turnyras „Snaigė“ – komandinė II vieta (Vilnius, vasario 28 d.)

Tarptautinis tinklinio turnyras – komandinė III vieta (Gardinas, Baltarusija, vasario 24–26 d.)

Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas – A. Palšytė, I vieta; Alvydas Misius (MIF), septynkovė, I vieta; Laura Gedminaitė (MF), rutulio stūmimas, II vieta; Simas Šnipaitis (GMF), šuolis su kartimi, III vieta (Klaipėda, vasario 20–21 d.)

Lietuvos studentų žiemos lengvosios atletikos čempionatas – komandinė II vieta (Klaipėda, vasario 7 d.)

Atviras Latvijos sambo čempionatas – Eimantas Tukačiauskas (KF), sv. kat. iki 68 kg, I vieta; M. Sokolovas, sv. kat. iki 90 kg, II vieta (Ryga, vasario 1 d.)

SSC arch. nuotr.

Šiemet MIDI roko opera – balandžio 24 d. 21 val. Teatro arenoje Vilniuje.

Nuotraukoje – Airinė Palšytė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurė – A. Palšytė, I vieta; L. Gedminaitė, I vieta (Vilnius, sausio 31 d.)

SSC inform.

universitas

8

paskutinis puslapis

vilnensis

2015 m. balandis

Informatikė atsipalaiduoja piešdama Saulė Girdzijauskaitė, Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų magistrantūros antro kurso studentė, yra savamokslė piešėja, tačiau žiūrėdamas į jos piešinius to nepasakytum. „Mūsų šeimoje beveik visi tiksliukai, kurie kartu ir piešia, nors nėra profesionalai“, – paaiškina mergina. Jos darbų apsuptos ir kalbamės apie meno ir mokslo dermę, telpančią Saulės asmenybėje.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ „Piešiu nuo darželio laikų. Jeigu mokykloje per pamokas likdavo laisvo laiko, piešdavau ant sąsiuvinių viršelių. Su matematika problemų niekada neturėjau, tai dažniausiai per ją ir likdavo laiko piešimui. Lietuvių kalbos ir matematikos mokytojos man ėmė sakyti, kad galbūt jau pats metas mano piešinius kur nors nunešti“, – prisimena mergina.

Jos dailės mokytoja Žaneta Puodžiūnienė iš Viršuliškių vidurinės mokyklos taip ir padarė – niekam nesakiusi nusiuntė Saulės piešinį į mokinių kūrybinių darbų konkursą „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 90 metų“. Mergina nesitikėjo, kad kas nors gero iš to išeis. Tačiau vieną dieną ji sulaukė kvietimo į Vilniaus įgulos karininkų ramovę. „Savo nuostabai, nuvykusi ten sužinojau, kad gavau prizą už istorinę kompoziciją“, – dar ir dabar dėl to džiaugiasi pašnekovė. Ji savo piešinyje, skirtingai nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių, pavaizdavo kelmą, ant kurio guli partizanų nuotrauka, o aplink padėti šautuvai.

Saulės piešinių tematika ir stilius laikui bėgant kito: iš pradžių ant sąsiuvinių viršelių ji piešdavo paprastus piešinukus, paskui jie įgavo anime ir maginės fantastikos stilių. „Dailės mokytojos paraginta pradėjau piešti mažus epizodus, kurių kiekvienas turi būti skirtingo ornamento.

Iš pradžių negalvoji, ką pieši, o paskui iš to gali sudėti piešinį – žuvytę, sraigę. Taip pradėjau žaisti su ornamentais, ir man tai ėmė patikti“, – apie posūkį kita linkme pasakoja Saulė. Vėliau ji perėjo prie mandalų.„Piešimas man leidžia labiau susikoncentruoti per paskaitas. Jeigu piešiu, geriau girdžiu, suvokiu ir įsisavinu medžiagą, nors tai aplinkinius labai stebina“, – prisipažįsta informatikė.

Piešimui Saulė naudoja paprasčiausią techniką – tušinuką ir popierių. „Man ši technika patogiausia, nes dažniausiai paišau kur nors važiuodama, keliaudama. Specialiai piešiu, kai turiu daugiau laiko, nebent kas nors paprašo, kad ką nors nupieščiau. Jeigu pasiūlo idėją, tada nebūna sunku nupiešti“, – sako pašnekovė.

Pavyzdžiui, piešinį „Pilis“ įkvėpė filmas„Hobitas“, o „Elnią“ – daina „Atbėga elnias devyniaragis“, kurią perdainavo grupė „Driezhas“. Idėjos Saulei dažniausiai kyla pasiklausius dainų, išgirdus kokią nors pasaką

V. Jadzgevičiaus nuotr.

arba pasižiūrėjus filmą. Mandalos merginai tiesiog išplaukia savaime. Kartais ji parašo eilėraštį ir jį paskui nupiešia: „Nemanau, kad jie labai geri, bet man – prie širdies. Save labiau išreiškiu galbūt per eilėraščius nei per piešimą. Visą laiką vaikštau su mobiliuoju telefonu, kad galėčiau užsirašyti staiga gimusį eilėraštį. Iš jo irgi galiu kurti piešinius.“ Saulė mėgsta ne tik piešti, bet ir fotografuoti, užsiimti dekupažu, rankdarbiais. „Kadangi esu informatikė, man patinka fotografija, kompiuterinė grafika. Su „Photoshopu“ draugauju nuo 7–8 klasės, o iš pirmųjų susitaupytų pinigų nusipirkau fotoaparatą. Taigi fotografuoju jau labai labai seniai“, – apie dar vieną savo pomėgį kalba Saulė. Nors gabumų ji turi nemažai, tačiau iš pradžių nežinojo, ką studijuosianti. Kadangi tikslieji mokslai Saulei visada gerai sekėsi, ji pasirinko bioinformatikos studijas Matematikos ir informatikos fakultete ir dėl to nė kiek nesigaili.

Artimiausiuose merginos planuose – internetinė svetainė, į kurią sudės savo piešinius. Saulė svajoja savo darbus nusiųsti į iliustracijų konkursą, surengti parodą Šiuolaikiniame meno centre ir galbūt studijuoti doktorantūroje. Ji žada su piešimu dar ilgai nesiskirti.

ISSN 1822-1513 Ad­re­sas: Uni­ver­si­te­to g. 3, LT-01513 Vil­nius, VU centriniai rūmai, I aukštas, 107 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, el. p. vilnensis@vu.lt Ti­ra­žas 4000 egz. 2 spau­dos lankai. SL 321 Ma­ke­ta­vo VU lei­dyk­la. Spaus­di­no UAB „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė Ilma Dunderienė Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Saulės Girdzijauskaitės piešiniai