hinc itur ad astra
ISSN 1822-1513
universitas
vilnensis 2015 m. rugsėjis, Nr. 5 (1731)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.
http://naujienos.vu.lt Platinamas nemokamai
Naujovės šiais studijų metais
V. Jadzgevičius nuotr.
Iki šių metų pabaigos VU ketina užbaigti statyti du ambicingus ir vienus didžiausių Lietuvoje mokslinius centrus – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą ir Jungtinį gyvybės mokslų centrą. Nuotraukoje – Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro fragmentas. Čia po vienu stogu susitelks milžiniškas tiksliųjų mokslų arsenalas, kur bus aktyviai plėtojami lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai. Plačiau skaitykite p. 2.
2
universitas
vilnensis
aktualijos
2015 m. rugsėjis
Naujovės šiais studijų metais Studijos • Šiemet universiteto duris pravėrė 3714 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1632 magistrantūros pirmo kurso studentai. Iš viso šiais mokslo metais visose studijų pakopose VU studijuos daugiau nei 20 000 studentų. • VU išlieka neabejotinas lyderis pagal populiariausių programų skaičių (5 iš 10 populiariausių) ir pagal valstybės finansuojamų (VF) studentų skaičių (1/3 į visas aukštąsias mokyklas įstojusių VF studentų skaičiaus). • Šiemet VU vykdė priėmimą į 75 bakalauro ir vientisąsias studijų programas. • Šiemet pradėtos vykdyti šios naujos studijų programos: italų filologija, finansų ir apskaitos taikomosios sistemos (bakalauras), farmacija
Fakultetai ir padaliniai • Gamtos mokslų fakultete atnaujintos mokomosios mikrobiologijos ir genetikos laboratorijos, o per rudens semestrą biologinės fakulteto katedros bus perkeltos į naująjį Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje. • Istorijos fakultetas vienas pirmųjų Lietuvoje perėjo prie modulinių studijų programų, orientuotų į individualius studentų poreikius (istorijos, kultūros istorijos ir antropologijos, archeologijos). Jos tarptautinių ekspertų šiemet akredituotos aukščiausiu lygiu. Fakulteto kolektyvas užsienio mokslininkų pripažintas viena stipriausių humanitarinių mokslo institucijų Lietuvoje, galinčia sėkmingai konkuruoti tarptautiniu lygiu. • Filosofijos fakultete atnaujinta studijų ir mokslo reikmėms skirta
Strategija ir valdymas • Šiais mokslo metais VU pradedamas diegti strateginis valdymas – t. y. kryptingas ir planingas išsikeltų siekinių įgyvendinimas.
(vientisosios studijos), muzikos terapija, rinkodaros analitika (magistrantūra). • Tarp stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas populiariausios programos – ekonomika, programų sistemos, medicina, teisė, politikos mokslai. Lietuvos universitetų studijų programų dešimtuke – net penkios VU programos, pritraukusios daugiausia valstybės finansuojamų stu- dentų. • Populiariausios VU magistrantūros studijų programos – finansai, apskaita ir auditas, klinikinė psichologija, rinkodara ir integruota komunikacija, verslo procesų valdymas, ryšiai su visuomene, reabilita- cija. • Šiemet į VU akademinę bendruomenę įsiliejo ir 148 studentai iš Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir
Pietų Amerikos žemynų. Populiariausios programos tarp užsienio studentų – medicina, tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė, tarptautinė komunikacija, vadyba ir verslo administravimas. VU studijuoja 550 užsieniečių, siekiančių laipsnio arba atvykusių dalinių stu- dijų. • Vilniaus universitete studijuos beveik pusė geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių moksleivių („šimtukininkų“), taip pat 88 įvairiausių dalykinių olimpiadų nugalėtojai. • VU nuosekliai dirba siekdamas užtikrinti studijų programų kokybę. Šiemet tarptautiniai ekspertai jau teigiamai įvertino ir akreditavo 6 bakalauro ir 8 magistrantūros studijų programas. • Pradėjo veikti patobulinta studento paskyra – daugelį studijuojant
pildomų prašymų dabar galima sutvarkyti nuotoliniu būdu. • Spalį pradeda veikti KVIS – nacionalinė karjeros valdymo informacinė sistema (https://karjera.lt). Ji padės aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams pasirengti sklandesniam integravimuisi į darbo rinką ir sudarys galimybes aukštosioms mokykloms ne tik stebėti ir analizuoti absolventų karjerą, bet ir teikti studento ar absolvento įsidarbinimui svarbių kompetencijų įsivertinimo bei konsultavimo paslaugas. Karjera.lt kūrė 25 Lietuvos aukštosios mokyklos. VU yra šio valstybės planinio projekto administratorius ir koordinatorius. • Pirmoji šių metų užduotis gerinant studijų kokybę – išplėtoti studijų lankstumo galimybes. Dauguma programų jau dabar siūlo ne tik
infrastruktūra – daugiau nei už 1 mln. eurų įsigyta žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga ir kartu su VU Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į tarptautinę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Tai atveria galimybes visų pakopų studentams bei mokslininkams naudotis tarptautinėmis mokslinių tyrimų duomenų bazėmis, įranga, instrumentais, mokslinėmis ir technologinėmis paslaugomis ir atlikti kokybiškus multidisciplininius ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus: sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją, žmogaus elgesio ir funkcionalumo įvertinimą ir pan. • Filologijos fakultete dirba 225 mokslininkai ir dėstytojai iš Lietu-
vos ir užsienio. Iš jų 39 yra užsieniečiai: 27 dėstytojai ir 12 mokslininkų. Jie sudaro per 17 proc. visų fakulteto mokslo darbuotojų. Dėstytojai užsieniečiai dėsto danų, estų, ispanų, italų, norvegų, prancūzų, slovėnų, suomių, švedų, turkų, vokiečių kalbas ir įvairių programų specialybės dalykus. • Ekonomikos fakultete anglų kalba vykdoma 1 bakalauro ir 4 magistrantūros programos. Pagal jas studijuoja daugiau kaip 240 studentų. 4 magistro programos vykdomos pagal dvigubo diplomo sutartis su Parmos, Neapolio Parthenope, Ca’Foscari Venecijos ir Vroclavo ekonomikos universitetais. EF mokslininkų būrį šiemet papildys keturi jaunieji mokslininkai iš Vokietijos, Olandijos, Vengrijos, kurie atvyksta pagal VU EF ir Lietuvos banko bendradarbiavimo programą. • Komunikacijos fakultete įrengtas
Medijų centras – vienos moderniausių Lietuvoje radijo ir televizijos studijos su mokomosiomis auditorijomis (Maironio g. 7). Centras kuriamas įgyvendinant VU projektą „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“. Šio projekto lėšomis KF anksčiau jau sukurta studijoms ir mokslui skirta Mokomoji leidykla ir Paveldo skaitmeninimo centras. Bendra Komunikacijos fakulteto projekto vertė – per 1,5 mln. eurų. • Vasarą sėkmingai baigus testuoti nacionalinę plagiato patikros sistemą (EPAS), VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras pradėjo šios sistemos plėtrą į kitas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. Šiuo metu bendra EPAS rašto darbų baze, kurioje saugomi magistro darbai, disertacijos bei publikacijos, naudojasi 44 aukštojo mokslo įstaigos.
Tikimasi, kad iki metų pabaigos šią sistemą dauguma aukštojo mokslo institucijų naudos ir kitiems rašto darbams tikrinti. • Atnaujintos visos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantūros programos – teorinius dalykus galima keisti praktika Lietuvoje ar užsienyje, specializuotis studijų moduliuose (pvz., saugumo, diplomatijos, politinės ekonomijos, idėjų ir institucijų), rinktis dalykus iš kitų studijų programų, pavyzdžiui, studentas, įstojęs į tarptautinių santykių ir diplomatijos programą, gali pasirinkti ir kursą apie Europos Sąjungos integraciją, o įstojęs į viešosios politikos analizę – rinktis dalyką apie tarptautines derybas. • Spalį vyks XII tarptautinis baltistų kongresas, kurį organizuoja Filologijos fakulteto Baltistikos ka- tedra.
• Siekiant mokslui suteikti daugiau novatoriškumo, bus stiprinama mokslo vadyba, skatinami aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, identifikuojami mokslo ekscelencijos centrai, kuriuose bus plėtojami tarpdalykiniai tyrimai, reikalingi
mažiau pažengusių mokslo krypčių plėtrai. • Planuojama įsteigti naujos struktūros moderniai valdomą Gyvybės mokslų fakultetą, kuris ateityje taps pavyzdžiu kitiems. • Laukia naujos statybos – Matematikos ir informatikos fakulteto
Visoriuose ir Medicinos fakulteto Santariškėse. • Metų pabaigoje numatoma įsteigti VU neliečiamojo kapitalo fondą, kuris užtikrins ilgalaikę paramą mūsų Alma Mater. Kryptingas dėmesys bus skiriamas VU reputacijai ir jo padėčiai tarptautiniuose reitinguo-
se, kuriama viešųjų ryšių strategija, kviečiami aktyviau įsitraukti į VU veiklą mūsų alumnai. Bus aktyvinama VU partnerystė su Lietuvos ir užsienio institucijomis, steigiama nauja pareigybė – profesorius partneris, kuri leis pritraukti dėstyti daugiau aukšto lygio specialistų. Artinant studijas prie tarptautinio lygio, bus pradėta kurti lankstesnė studijų organizavimo sistema, įdiegta studijų kokybės valdymo sistema, plečiamos mokymosi visą gyvenimą galimybės. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pedagogų rengimui, siekiant plėtoti naują mokytojo koncepciją. Laukia ir pokyčiai ugdant atvirą ir atsakingą VU bendruomenę. Šį rudenį pradedamas renginių ciklas, skirtas bendruomenės įtraukimui į pokyčius didinti, ir „žvalgų“ programa, kurios metu bendruomenės nariai susipažins su 10 pažangių Vakarų Europos universitetų veikla. Bus pradėta kurti efektyvi vidinės komunikacijos sistema, personalo valdymo sistema, imtasi naujų bendruomenės konsolidavimo priemonių, centrinės administracijos veiklos optimizavimo. Didinant valdymo efektyvumą, bus pradėti šalinti darbuotojų motyvaciją mažinantys veiksniai, optimizuojama universiteto struktūra, kad ji būtų palanki siekiniams įgyvendinti.
•
•
•
•
•
•
•
E. Kurausko nuotr.
•
Šiemet planuojama užbaigti du ambicingus, vienus didžiausių mokslo centrų – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą ir Jungtinį gyvybės mokslų centrą. Šiuose centruose sutelkus mokslines pajėgas tikimasi geresnės studijų kokybės, esminio kokybinio šuolio moksliniuose tyrimuose, inovacijų ir aukštųjų technologijų plėtros proveržio, tiesioginių užsienio investicijų, naujo pažangaus verslo kūrimo, naujų darbo vietų, ypač jaunimui
•
įprastą pagrindinės studijų programos gilinimą pasirenkant labiau specializuotus dalykus (60 kr.). Išplėstas gretutinių studijų pasirinkimas. Dabar studentai gali rinktis net iš 44 siūlomų programų. Kai kuriose pagrindinėse studijų programose numatoma galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Mokslo metus VU pasitinka padidėjusiu bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų skaičiumi. Iš viso studentams siūlome 50 BUS dalykų, kurie leis studijas padaryti unikalias, geriausiai atitinkančias individualius gebėjimus ir norus. Svarbi naujovė – studijos pagal suderintą individualų grafiką. Dažniausiai tai bus taikoma antrosios pakopos studijose. Didesniam vartotojo patogumui patobulinta VU mokymosi visą gyvenimą sistema www.mvg.vu.lt.
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
3
„Šimtukininkų“ prioritetu išlieka Vilniaus universitetas Šiemet Vilniaus universitetas sulaukė daugiau kaip 700 „šimtukininkų“, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė aukščiausiais balais. Tai 200 daugiau negu pernai. „U. V.“ pasiteiravo geriausiųjų, kodėl jie pasirinko Vilniaus universitetą, specialybę, kurios studijas jau pradėjo, ko tikisi iš studijų ir kaip save įsivaizduoja po ketverių metų. Agnė GRINEVIČIŪTĖ
Ignas Kriaučiūnas, Gamtos moks lų fakultetas, mikrobiologija ir bio technologija (5 šimtukai): Pasirinkau Vilniaus universitetą, nes tai seniausias ir prestižiškiausias universitetas Lietuvoje, turintis senas tradicijas ir stiprią bendruomenę. Studijuoti mikrobiologiją ir bio technologiją nusprendžiau todėl, kad manau, jog Lietuvoje ši specialybė labai stipri, tad likdamas savo šalyje gausiu aukščiausio lygio išsilavinimą. Be to, šį mokslą baigę studentai gali gauti gerai mokamą darbą Lietuvoje, o aš būdamas patriotas noriu likti gyventi, dirbti ir kurti šeimą Lietu
voje. Apie kitas specialybes beveik nesvarsčiau, tiesa, domėjausi geogra fijos studijomis Vilniaus universitete, bet man jos pasirodė per silpnos ir nepraktiškos. Studijuodamas stengsiuosi sude rinti studijavimą su studentavimu, nes reikia ir to, ir to. Manau, kad po ketverių metų dar nebūsiu baigęs Vilniaus univer siteto, visai rimtai planuoju rinktis magistrantūros studijas. Kitu atveju įsivaizduoju save jau dirbantį vienoje iš biotechnologijų įmonių ir jau turintį šeimą. Galiu pasakyti atvirai, nelabai norėčiau gyventi Vilniuje, bet įtariu, kad kitos galimybės nebus...
Simonas Ašmontas, Chemijos fakultetas, biochemija (4 šimtukai): Vilniaus universitetą pasirinkau todėl, kad, mano nuomone, jis siūlo
geriausias mano norimos srities, mo lekulinių biomokslų, studijas Lietuvo je. Be to, esu iš Vilniaus, tad studijuoti sostinėje gan patogu. Dar besimokant mokykloje dėmesį patraukė chemija ir biologija, nesve tima buvo ir fizika, todėl rinkdamasis studijų programą norėjau sujungti kuo daugiau gamtos mokslų. Svars čiau ne tik apie biochemiją, bet ir apie molekulinės biologijos bei bio fizikos studijas, tačiau trauka chemijai nugalėjo. Vilniaus universitete tikiuosi įgyti daug naujų žinių ir patirties, susirasti bendraminčių tiek akademinėje, tiek kitose srityse. Dar taip toli neplanuoju, bet pasi telkęs vaizduotę galiu pasakyti, kad tikriausiai būsiu biochemikas, kuris jau daugmaž įsivaizduoja, ką nori veikti su savo gyvenimu.
Elzė Atroškevičiūtė, Medicinos fakultetas, medicina (4 šimtukai): Vilniaus universitetas buvo vienas iš dviejų, kuriame galėjau studijuoti norimą specialybę. Pagrindinis fak torius buvo tai, kad Vilnius – mano gimtasis miestas, taigi norėjau jame pasilikti. Kadangi po mokyklos baigimo metus nusprendžiau niekur nestoti, turėjau daug laiko apmąstyti savo pa sirinkimą. Iš pradžių buvo visko: daug abejonių ir blaškymosi, nes vienodai domino begalė sričių ir negalėjau
nuspręsti, ko noriu. Tačiau po kelionių grįžusi į Lietuvą šį pavasarį tvirtai ir galutinai nusprendžiau, kad mano kelias – medicina. Bendravimas su įvairiais žmonėmis, skirtingų kultūrų pažinimas padėjo pamatyti aiškią ateities viziją. Į studijas žiūriu kaip į galimybę toliau tobulėti ir siekti trokštamos specialybės, o ne kaip į „privalomus atkentėti“ metus, todėl tikiuosi daug naujos informacijos, žinių ir suteiktų įgūdžių. Žinoma, bus įdomu vėl grįžti į mokslo sistemą po metų pertraukos, įsilieti į naują kolektyvą. Po ketverių metų save įsivaizduoju toliau graužiančią knygas, kol ben draamžiai, kitų specialybių studentai, džiaugsis baigę bakalauro studijas.
Emilija Juškevičiūtė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu tas, politikos mokslai (3 šimtukai): Vilniaus universitetą pasirinkau dėl kelių priežasčių. Kadangi norėjau stu dijuoti politikos mokslus, pasirinkau vietą, kuri, mano manymu, Lietuvoje yra geriausias variantas – TSPMI. Be to, norėjau likti Vilniuje, įsitraukti čia į įvairias veiklas. Labai ilgai negalėjau išsirinkti, ką studijuoti. Svarsčiau apie fiziką, geologiją, danų kalbą, istoriją ir tai dar ne pabaiga. Maniau, niekaip neiš sirinksiu. Nusprendžiau studijuoti tai, kas sujungia daug mokslų, kas man įdomiausia ir, tikėtina, greitai neatsi
bos. Tvirtai apsisprendžiau studijuoti politikos mokslus likus daugiau nei pusei metų iki stojimo. Tikiuosi aukšto lygio studijų, gali mybės išvažiuoti pagal mainų progra mą, kuo mažiau sauso kalimo, progų išreikšti save ir, aišku, spalvingos „po pamokinės“ veiklos. Iš savęs tikiuosi darbingo nusiteikimo. Po ketverių metų viliuosi būti gerai pasikausčiusi politologijoje ir pilna idėjų.
Gabrielė Kemėšytė, Orientalis tikos centras, japonologija (3 šimtukai): Vilniaus universitetas buvo vie nintelis Lietuvoje, kuriame norėjau studijuoti, todėl kai nusprendžiau pasilikti Lietuvoje, pasirinkimas buvo labai paprastas. Jau porą metų dažnai tekdavo ban dyti atsakyti į klausimą: „Kodėl japo nologija?“ Dar ir dabar šis klausimas neturi visiškai konkretaus atsakymo, o jo formulavimo gairės visada veda per japonų rašytinio teksto tradiciją, Heiano epochos literatūros kūrinius ir norą kultūrą pažinti ne iš Vakaruose susidariusių stereotipų. Tikiuosi išlaikyti savo darbo etiką, akademiškai tobulėti ir, žinoma, pri sijaukinti japonų kalbą. Nemanau, kad dabar reikia save įsivaizduoti po ketverių metų. Pirma reikia juos nugyventi, o tada jau galima žiūrėti iš perspektyvos ir vertinti. Nuotraukos iš asm. arch.
JAV verslo akseleratorių domina VU biochemikų darbai Dalyvaudami Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgy vendinamame projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ Vilniaus universiteto mokslininkai įkūrė penkias pradedančiąsias įmo nes. Birželio mėnesį vienos iš naujai įsteigtų įmonių – UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius, Biochemijos instituto jaunesnysis mokslo darbuo tojas dr. Marius Dagys lankėsi Akrono miesto (JAV) pasauliniame verslo akseleratoriuje, kuris specializuojasi kuriant ir plėtojant pradedančiąsias technologines įmones biomedicinos, energetikos, elektronikos, informa cinių technologijų srityje. Šis vizitas buvo svarbus abiem pusėms. Vienas iš akseleratoriaus tikslų – zonduoti Šiaurės Europos regioną ir atsirinkti technologijas, kurias būtų galima adaptuoti ir vėliau pradėti gamybą JAV. Pradedančiosioms įmonėms tai puiki proga pasitikrinti savo gali
Ohajo regione, užsiima biojutikliais, o kaip tik šio je srityje ryškus Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Bioanalizės sky riaus mokslininkų įdirbis. Dr. M. Dagio tikslas buvo pasitikrinti turimas tech nologijas ir verslo planą, komercializavimo galimy bes: „Akseleratorius tarsi padeda susidėlioti viską į vietas, ten surinkti specia listai suteikia galimybę pažvelgti plačiau, užduo dami svarbius, nepatogius klausimus. Jie turi kom petencijų įvertinti tech nologijas, puikiai išmano biojutiklių rinką. Yra du aspektai: mokslinis ir rin Biochemijos instituto jaunesnysis mokslo kos. Jau prieš važiuodami darbuotojas dr. Marius Dagys lankėsi Akrono nusiuntėme jiems savo miesto (JAV) pasauliniame verslo akseleratoriuje publikacijas, technologi jų aprašymus, kad galėtų susidaryti vaizdą. Juos sudomino šis mybes, pasikonsultuoti su reikiamų sričių specialistais. Šis akseleratorius produktas ir taikymo sritis. Tai ben labai aktyviai veikia JAV Šiaurės Rytų dras interesas.“ E. Kurausko nuotrauka
Nijolė BULOTAITĖ
Vienas iš bendrovės specialistų tikslų yra pagaminti prietaisą, kuris būtų skirtas inkstų ligomis sergan čių žmonių gydymo kokybei pagerinti. Dr. M. Dagys džiaugėsi galimybe šio vizito metu tikslingai bendrauti su mokslininkais, medikais, dirbančiais konkrečioje biojutiklių srityje, taip pat teisininkais, dirbančiais medicininių prietaisų rinkose: „Labai pravartu, kad šalia yra daug būtent tos srities įmo nių, suinteresuotų bendradarbiauti. Jie turi patalpas, visą infrastruktūrą naujoms kompanijoms pagelbėti, padeda gauti finansavimą. Lietuvoje tokios siauros srities specialistų ne daug, todėl būtų sudėtinga steigti kažką panašaus, nebent platesnės apimties. Be Biochemijos instituto, biojutiklių srityje Lietuvoje dirba nedaug mokslininkų. Mūsų institutas nuo pat pradžių rūpinosi ne tik mokslu, bet ir prak tiniais pritaikymais. Nepriklausomy bės metais atsivėrė naujos rinkos ir atsirado daug naujų niuansų, kurių nežinojome. Išlaikyti pusiausvyrą
tarp mokslo ir verslo gana sudėtinga. Mūsų komandos motyvacija – turėti nuo valstybinių šaltinių nepriklauso mą pinigų srautą, kuris leistų dirbti mėgstamą darbą, plėtoti idėjas, įsi gyti reikalingą aparatūrą ir visa kita. Atliekant fundamentinius tyrimus atrandamos naujos technologijos, tada prasideda inžinerija ir kuriami nauji produktai.“ Dr. M. Dagys pripažįsta, kad ke lionė į JAV buvo labai naudinga, leido pasitikrinti turimą informaciją ir sukauptą patirtį. „Ne visada nau jesnė, geresnė technologija lengviau pritaikoma, pripažįstama. Reikia įdėti daug darbo aiškinant prietaiso naudą ir skleidžiant informaciją arba rinktis kitokį variantą“, – tokias išvadas daro mokslininkas. Vizito metu užmegzti naudingi kontaktai su Amerikos mokslinin kais. Akrono tyrėjai turi biojutiklių technologijai reikalingų tikslinių prietaisų, kurie domina ir šioje srityje dirbančius Lietuvos mokslininkus, todėl ateityje galima tikėtis bendrų projektų.
universitas
4
vilnensis
įvertinimai
2015 m. rugsėjis
VU jaunieji mokslininkai triumfavo geriausių disertacijų konkurse
Nominacijos už geriausią humani- Dr. Tomą Petreikį pasveikino kolegos tarinių ir socialinių mokslų diserta- iš Komunikacijos fakulteto ciją nugalėtoja dr. Inga Leonavičiūtė
Dr. Vytis Silius sako, kad jo disertacijos įvertinimas padėjo suprasti savo darbo vertę
Fizikos fakulteto mokslininkai džiaugiasi dr. Donato Majaus įvertinimu
Prezidentės sveikinimai dr. Dariui Kazlauskui
Agne Grinevičiūtė Rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 m. disertacijų konkurso laureatus. Iš aštuonių geriausiomis pripažintų disertacijų autorių net penki jas apsigynė Vilniaus universitete. Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad jaunųjų mokslininkų dėka Lietuva yra matoma kaip ateities valstybė. Todėl jie privalės neleisti užmiršti, kad universitetai, mokslo institutai niekada nebuvo ir negali tapti tarnais, vykdančiais tik užsakymus ar kitų valią. Atvirkščiai: mokslas turėtų brėžti politikos, ekonomikos, valstybės vystymosi kryptis. Šalies vadovė geriausių disertacijų autoriams palinkėjo išdrįsti imtis naujų iššūkių, kurie atrodo šiandien dar neįmanomi. Nominacijos už geriausią fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertaciją laureatu tapo Darius Kazlauskas („Dvigrandės DNR virusų DNR replikacijos baltymų analizė kompiuteriniais metodais“, vadovas dr. Česlovas Venclovas). Šios nominacijos nugalėtoju pripažintas Donatas Majus ir jo disertacija „Dinaminiai reiškiniai femtosekundinėse šviesos gijose“ (vadovas prof. Audrius Dubietis). „Esu be galo laimingas priimdamas šį garbingą apdovanojimą. Atstovauju lazerininkams – mokslininkams, kurie didžiąją dalį šviesos prigimtines savybes nustatančių eksperimentų atlieka visiškoje tamsoje. Jei galėčiau itin trumpus šviesos darinius prilyginti labai retoms juodosioms gulbėms, savo disertaciją apibūdinčiau kaip tyrimą, kodėl jos sugeba nardyti po vandeniu ir išlikti ten nesendamos 200 tūkstančių metų“, – vaizdžiai palygino jaunasis mokslininkas dr. D. Majus. Visas geriausias humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas parašė Vilniaus universiteto atstovai: Tomas Petreikis („Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pa-
Konkurso laureatai, organizatoriai ir rėmėjai su Prezidente Dalia Grybauskaite bei švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene vyzdžiu“, vadovas prof. Domas Kaunas), Vytis Silius („Ankstyvosios konfucinės etikos pobūdis šiuolaikinėse filosofijos kontroversijose“, vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas). Šios nominacijos nugalėtoja tapo Inga Leonavičiūtė su disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ (vadovas VU profesorius emeritas Edvardas Gudavičius). Dr. I. Leonavičiūtė džiaugėsi, kad jos disertacija aktuali ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos tyrinėtojams. „Tokia disertacija negalėjo atsirasti tuščioje vietoje, tad šioje garbingoje aplinkoje svarbu akcentuoti, kad pirmą kartą įvertinta
istoriko disertacija. Todėl pagrindinę padėką skiriu savo mokytojui profesoriui Edvardui Gudavičiui, Istorijos fakultetui ir mano mylimai Alma Mater“, – dėkojo dr. I. Leonavičiūtė. „Jaučiuosi laimingas, kad žmonės padeda įvertinti tą darbą, kurį labai ilgai dirbi ir nežinai, ar gerai dirbi, ar ne. Man šis renginys – kaip poilsio akimirka, kai vieną pusdienį galima savimi pasidžiaugti, o paskui vėl reikės dirbti naujus darbus“, – santūriai sako dr. V. Silius. Jis prisipažino, kad šešerius metus rašydamas disertaciją apie jokius apdovanojimus negalvojęs, tačiau visąlaik kirbėjo mintis, ar apskritai
pavyks disertaciją baigti. Tad šis apdovanojimas jaunajam mokslininkui padėjo suprasti jo darbo vertę, nes humanitariniuose moksluose rezultatai nėra akivaizdžiai apčiuopiami kaip kituose moksluose: „Rezultatų neapčiuopiamumas uždeda psichologinę naštą: kaip galima žinoti, ar eini teisingu keliu? Džiaugiuosi, kad mano didžiausios dvejonės buvo išsklaidytos.“ Šį konkursą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga organizuoja jau devynerius metus. Šiemet jam pateiktos 89 paraiškos, kurias vertino 90 asmenų komisija. V. Jadzgevičiaus nuotraukos
Italijos žvaigždės kavalieriaus ordinai – Filologijos fakulteto dėstytojams Rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Italijos žvaigždės kavalieriaus ordinais apdovanoti Filologijos fakulteto mokslininkai dr. Rasa Klioštoraitytė ir dr. Dainius Būrė. Šis aukštas apdovanojimas jiems skirtas už italų kalbos dėstymą Vilniaus universitete, italų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir už vertingą vertimo veiklą verčiant italų literatūrą. Ordinus įteikė Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Taliani De Marchio. „U. V.“ inform. V. Jadzgevičiaus nuotraukos
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
5
Darbinga f izikų vasara Prof. Vytautas BALEVIČIUS, Fizikos fakultetas
Ši vasara kaip niekad buvo darbinga VU fizikams. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas prof. Valdas Šablinskas skaitė pranešimus dviejuose stambiuose moksliniuose renginiuose JAV. Pirmasis – liepos mėnesį Bostone vykęs kongresas „Global Biotechnology congress 2015“, kuriame apžvalginius pranešimus skaitė net trys Nobelio premijos laureatai – prof. Feridas Muradas, prof. Ada E. Yonath ir prof. Phillipas A. Sharpas. Šis kongresas siekia suburti mokslininkus, dirbančius naujų biotechnologijų kūrimo srityje, ir pramonės atstovus, šių technologijų pagrindu kuriančius naujus biojutiklius bei kitus prietaisus. Rugpūtį San Diege vyko „SPIE Opticsand Photonics Conference 2015“ – didžiausia Šiaurės Amerikoje multidisciplininė optikos bei optinių technologijų konferencija, subūrusi daugiau nei 4400 mokslininkų ir 180 lazerinių bei optikos kompanijų iš viso pasaulio. Ši konferencija buvo skirta tarptautiniams šviesos metams ir SPIE 50 metų jubiliejui. Be prof. V. Šablinsko, joje pranešimus skaitė ir kitų Lietuvos mokslo institucijų (FTMC, KTU) atstovai. Liepos 5–11 d. Prahoje (Čekija) įvyko didžiausia Europoje ir autoritetingiau-
Prof. V. Balevičius konferencijoje JAV
Prof. V. Šablinskas „SPIE Opticsand Photonics Conference 2015“ (San Diegas, JAV) sia pasaulyje magnetinių rezonansų konferencija„EUROMAR 2015“, kurią organizuoja Groupement AMPERE (Atomes et Molécules Par Études RadioÉlectriques). Ši asociacija buvo įkurta 1951 m. Prancūzijoje siekiant suburti mokslininkus, kurie atlieka medžiagų magnetinio rezonanso, optinius ir dielektrinius tyrimus. Šiemet joje savo pasiekimus pristatė mokslininkai iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Australijos, Japonijos, Rusijos, Lenkijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kt. Iš viso buvo skaityta beveik 150 žodinių ir beveik 400 stendinių pranešimų.
„EUROMAR 2015“, Praha: stendinių pranešimų laureatai (iš kairės į dešinę) doktorantas Dinaras Abdulinas iš Bonos universiteto, Groupement AMPERE generalinis sekretorius prof. Gunnaras Jeschke, dr. Vidmantas Kalendra (VU Fizikos fakultetas)
Mūsų fiziko dr. Vidmanto Kalendros stendinis pranešimas „EPR and NMR Characterization of Tihydrides“ tapo vienu iš dviejų geriausių stendinių pranešimų, susijusių su EPR tyrimais. Jo autorių Tarptautinė EPR (elektronų paramagnetinio rezonanso) draugija apdovanojo sertifikatu ir piniginiu prizu (200 USD), juos įteikė Groupement AMPERE generalinis sekretorius prof. Gunnaras Jeschke. Šių eilučių autoriui pavyko dalyvauti ir perskaityti žodinius pranešimus dviejose konferencijose Jungtinėse Amerikos Valstijose: „International Conference and Exhi-
bition on Mesoscopic & Condensed Matter Physics 2015“ liepos 22–24 d. Bostone ir „International Conference on Advances in Functional Materials 2015“ birželio 29 – liepos 3 d. Stony Brooks universitete (Long Ailendas, Niujorkas). Pastaroji konferencija buvo labai įspūdinga – ji vyko universitete, kuris patenka į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, joje dalyvavo per 400 pranešėjų iš 70 šalių, o apžvalginius pranešimus skaitė du Nobelio premijos laureatai: prof. Alanas J. Heegeris (Kalifornijos universitetas) ir prof. Robertas Howardas Grubbsas (Kalifornijos technologijų institutas). Šiose konferencijose buvo perskaityti du pranešimai, kuriuose buvo pateikti naujausi rezultatai tiriant amorfinius ir nano-struktūrizuotus kalcio hidroksiapatitus. Jie buvo pagaminti
Doc. Valdemaras Aleksa (dešinėje) ir jo doktorantas Jonas Kausteklis neformaliai bendrauja su 2DCOR metodo kūrėju prof. Isao Noda
Rūta Šakinytė
VU Chemijos fakultete vadovaujant prof. Aivarui Kareivai ir taikant sol-gel sintezės būdą, o spektrometriniai eksperimentai buvo atlikti Fizikos fakultete su naujausia infraraudonųjų spindulių sugerties (FTIR), Ramano ir branduolių magnetinio rezonanso (BMR) įranga. Liepos 12–17 d. doc. Valdemaras Aleksa kartu su doktorantu Jonu Kaustekliu dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „8th International Conference on Advanced Vibrational Spectroscopy (ICAVS-8)“Austrijoje. Ji buvo skirta pažangiems metodams, taikomiems IR sugerties (FTIR) ir Ramano spektroskopijos srityse. Pagrindinis dėmesys buvo koncentruojamas į dviejų dimensijų koreliacinę spektrometriją (2DCOR). VU Fizikos fakultete Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje šis metodas buvo pradėtas taikyti prieš kelerius metus. 2011 m. jis pirmą kartą buvo pritaikytas FTIR matricinio izoliavimo eksperimentų spektrinių duomenų apdorojimui. Tuomet sulaukėme mus labai palaikančio ir padrąsinančio atsiliepimo iš paties šio metodo autoriaus prof. Isao Noda (The Procter and Gamble Company, JAV). Jis teigė, kad mūsų pasirinkta spektrų tolydaus temperatūrinio trikdymo metodika yra labai logiška ir elegantiška. Konferencijoje doc. V. Aleksa pristatė darbą apie organinių junginių stabilumo ir struktūrinių virsmų problemas žemų temperatūrų matricose, atliktą kartu su bendraautoriais iš Fizikos fakulteto, Prancūzijos ir JAV. Doktorantas J. Kausteklis pristatė savo rezultatus, gautus taikant 2DCOR joninių skysčių tyrimuose Ramano sklaidos metodu.
pro memoria
(1993-12-20 – 2015-06-27) Birželio 27 d. tragiškai nutrūko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos studijų programos studentės Rūtos Šakinytės gyvenimo kelias. Likimas jos gyvybę pasiglemžė Norvegijos kalnuose. Rūta Šakinytė gimė 1993 m. gruodžio 20 d. 2012 m. baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto geologijos studijų programą. Nuo 2012 m. rudens Lietuvos geologų sąjungos narė. 2014 m. rudens semestre vadovaujama dr. V. Šeirienės (Gamtos tyrimų centras, Geologijos institutas) atliko studento mokslinį tyrimą laisvu nuo studijų metu „Rudnios paleobaseino raida vėlyvajame ledynmetyje“ (finansuotą pagal ES struktūrinių fondų projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“). 2015 m. pavasario semestre buvo išvykusi dalinių studijų į Lundo universitetą pagal ERASMUS+ mainų programą. 2015 m. pavasario sesijos metu parašė ir apgynė kursinį darbą „Diatomėjų analizė paleoaplinkos sąlygų raidos atkūrimui“ (mokslinė vadovė dr. V. Šeirienė). 2015 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje dalyvavo išvykoje „Pleistoceno faunos tafocenozės ir geologiniai įvykiai“ (Taphocoenoses of the Pleistocene fauna and geological events), kuri buvo organizuota pagal didelį tarptautinį projektą „Staro (Spermophilus) evoliucija ir vėlyvojo–vidurinio pleistoceno aplinkos šiauriniame Juodosios jūros regione: starų žygis“ (Evolution of ground squirrels and the Late-Mid Quaternary Environment of the Northern Black Sea Area: ground squirrels on the march). Rūta, Tu visada išliksi mūsų širdyse. Nuoširdžiai užjaučiame Rūtos tėvus, širdies draugą, kitus artimuosius ir liūdime kartu su jais. Gamtos mokslų fakulteto bendruomenė
universitas
vilnensis
6
2015 m. rugsėjis
Prof. Egidijus Kūris: „Teisės viešpatavimo standartų krizė nesugriovė“
Liana BINKAUSKIENĖ Trumpai pristatykite projekto esmę ir pagrindinius akcentus. Kokias išvadas jau galime daryti? 2008 m. Lietuvą užklupusi krizė paveikė visas teisės reguliuojamas sritis. Žmogaus teisių apsauga susiaurėjo, tam tikri lūkesčiai jau nėra, o gal ir nebegali būti apginami tokiu pat mastu kaip iki krizės. Vakarų teisės tradicija, kuriai mes priklausome, yra suformavusi teisinės valstybės standartus. Kėlėme klausimą, ar nepakito valstybės institucijų, visuomenės, teisinės bendruomenės požiūris į teisės viešpatavimą, ar minėti standartai nebuvo pažeminti, o jei taip, tai kiek. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad pesimistinė prognozė pasitvirtino tik iš dalies. Veikiau tam tikrus standartus imta taikyti lanksčiau, bet jų iš esmės neatsisakyta. Atlikome reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą ir tikslinių grupių (profesionalių teisininkų, valstybės tarnautojų, profsąjungų veikėjų, žiniasklaidos atstovų) apklausą (ją atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“). Matome, kad visuomenės narių lūkesčiai ir žmogaus teisių samprata dėl krizės pakito tuo, jog mažiau tikimasi jų teisinės apsaugos iš valstybės, kita vertus, dėl tos apsaugos linkstama kai ką aukoti – gal net per daug. Pvz., nors visuomenei teisės viešpatavimas apskritai yra vertybė, parama demokratijai kaip valdymo formai sumažėjo. Tai paradoksalu... Taip. Didoka dalis respondentų ne itin vertina demokratiją kaip valdymo formą. Į klausimą, ar pasirinktų ekonominę gerovę, ar demokratiją, daug jų atsakė, kad ekonominę gerovę. Trumpa atmintis: pamiršome, kad dešimtmečius neturėjome ekonominės gerovės iš dalies dėl to, kad nebuvo demokratijos. Be to, nors ekonominė gerovė ne visada yra demokratinio valdymo padarinys, bet ji – ne vienintelė gerovė. Turbūt krizė padarė nevienodą poveikį skirtingų teisių sampratai bei apsaugai ir įvairių teisės viešpatavimo standartų taikymui? Krizės poveikis socialinėms teisėms akivaizdus: kai kurios jų nebegali būti ginamos tokiu pat mastu kaip iki tol. Nedarbas išaugo, socialinė apsauga sumažėjo. Politinėms ir asmeninėms teisėms poveikis mažesnis. Knygoje bus skyrius, skirtas neapykantos nusikaltimams. Dažnai sakome, kad esame netolerantiška visuomenė, bet netolerancijos apraiškų dėl krizės
beveik nepadaugėjo (kaip kai kuriose kitose šalyse). Tačiau krizė sukliudė spręsti kai kurias įsisenėjusias asmeninių teisių užtikrinimo problemas. Pvz., Lietuva – viena „čempionių“ Europoje pagal kalinių skaičių, o kalinimo sąlygos, švelniai tariant, gerintinos. Tačiau negalima teigti, kad problemos nesprendžiamos vien dėl krizės: kartais ja dangstomas nenoras veikti. Taip pat ir dėl teisės viešpatavimo standartų: bandant įveikti krizę vienų iš jų buvo daugmaž laikomasi, kitų ne. Pvz., dažnai nesilaikyta vacatio legis principo, pagal kurį teisės akto išleidimą ir taikymo pradžią turi skirti toks laiko tarpas, kad teisės subjektai galėtų pasirengti reguliavimo pokyčiams. Vis dėlto 2008 m. pabaigos „naktinės reformos“ įstatymų konstitucingumas nebuvo nuginčytas Konstituciniame Teisme, nors mokesčių įstatymai galėjo būti keičiami ne vėliau nei likus 6 mėnesiams iki pakeitimų taikymo pradžios, o tie „naktiniai“ įstatymai įsigaliodavo iškart po priėmimo. Vertinant vien pagal raidę, galima buvo tikėtis jų pripažinimo antikonstituciniais. Teisės teorijos grandas Ronaldas Dworkinas teises vadino koziriais: turiu teisę – vadinasi, turiu kozirį, kad ir kokie būtų oponentų argumentai. Bet ekonominė neišvengiamybė „nukerta“ teisinius kozirius, įveikia teisę, ir Konstitucinis Teismas negalėjo to nepripažinti. Beje, ne vien Lietuvos Konstitucinis Teismas. Bet pažeidimų taip pat buvo nustatyta. Teismai bylas dėl „antikrizinių“ įstatymų pažeistų teisių ir teisės viešpatavimo standartų nagrinėja gerokai vėliau, nei tie įstatymai išleidžiami. Tuo metu jau būna pradėjusios ryškėti tų skubotų sprendimų alternatyvos. Todėl nekeista, kad kai kurie standartai buvo taikomi griežčiau, tarkime, vacatio legis. Pvz., proporcingumo ir asmenų lygybės principai reikalauja krizės naštos nepaskirstyti labai netolygiai, juo labiau „iš akies“. Jei šio reikalavimo nepaisoma (o būtent taip ir buvo padaryta mažinant atlyginimus valstybiniame sektoriuje), antikonstitucingumo konstatavimas neturi stebinti. Hipotezė, kad krizės poveikis žmogaus teisių bei teisės viešpatavimo sampratai ir visai teisinei sistemai yra transformuojamasis, pasitvirtino tik iš dalies: tam tikrų standartų atžvilgiu jis buvo labiau transformuojamasis nei kitų, tačiau „apvertimo aukštyn kojom“ neįvyko. Be to, apklausos rezultatai rodo vyraujant įsitikinimą, kad jei nuo tam tikrų standartų buvo nukrypta, tai pateisinama tik laikinai, o ateityje dėl pažeistų teisių patirti praradimai turės būti tam tikru mastu kompensuojami. Kita vertus, nereikalaujama kompensuoti
absoliučiai viską. Ir čia suvokiama, kad krizė labiausiai ir skausmingiausiai paveikia tuos visuomenės narius, kurie ir šiaip jau mažiau apginti, todėl ir kompensuojama jiems galėtų būti daugiau. Kokį visuomenės portretą leidžia nupiešti tyrimas? Susilaikysiu ir nepateiksiu bendro visuomenės apibūdinimo. Mes, teisininkai, ne kūrėme bendrą socialinę teoriją, bet buvome sociologinio tyrimo vartotojai. O savo asmeninį požiūrį esu išsakęs prieš kelerius metus kitose publikacijose. Viena jų vadinasi „Apie (ne)pagarbą teisei“. Teigiau, kad Lietuvoje daug teisinio nihilizmo. Deja, atsainus požiūris į teisės vertybes būdingas ne vien politinei klasei, bet ir teisinėms institucijoms, kai kada išradingai nusigręžiančioms nuo teisinių vertybių, ir visuomenei apskritai. Tačiau tai tik vienas visuomenės portreto štrichas. Kita vertus, nederėtų visko piešti juodomis spalvomis. Kaip ir visos visuomenės, turime problemų, bet turime ir pamatus. Teisės viešpatavimo standartai, nors padrebinti, iš tikrųjų nesugriauti. Koks jūsų tyrimų rezultatų pritaikymas? Ar supažindinsite su tyrimo išvadomis ir pateiksite rekomendacijas Vyriausybei? Ar tyrimo išvados aktualios tik Lietuvai, ar jomis galime pasidalyti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Graikija? Na, Graikijai... nežinau, kas jai gali padėti. Turbūt ne mūsų tyrimas (šypteli). O jei Vyriausybės nariai skaitytų mūsų knygą, kai ką joje rastų. Pvz., apie prastą komunikavimą su visuomene, apie proporcingumą, apie vacatio legis... Tai vienas pritaikymo aspektas. Kitas – akademinis: tyrimas apsiriboja Lietuva ir tam tikru laikotarpiu (2008–2014 m.), bet gali būti įdomus tiems, kas norės tirti šias problemas platesniu mastu, juo labiau kad knyga bus išleista ir angliškai. Viename interviu esate minėjęs, kad sprendimai, kurie gali būti pateisinami ekonominio efektyvumo požiūriu, demokratinės visuomenės teisinių standartų požiūriu gali būti vertinami kitaip. Kodėl politiniai sprendimai prasilenkia su teisiniais standartais? Ar tai būdinga tik krizės laikotarpiams? Ne vien krizės. Tai platesnė problema: efektyvumas v. teisėtumas. Sprendimų priėmėjai kartais pasiduoda pagundai nepaisyti priimamo sprendimo teisėtumo reikalavimo, jei tas sprendimas žada būti efektyvus ar, jų manymu, socialiai teisingas. Krizė tokią pagundą padidina ir taip
Nuotrauka iš TF archyvo
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų kolektyvas, vykdydamas projektą „Ekonominės krizės (recesijos) iššūkiai teisės viešpatavimui ir žmogaus teisėms“, atliko tyrimą, kuriuo siekta nustatyti krizės poveikį šalies teisinei sistemai. Kol laukiama kolektyvinės monografijos, į kurią suguls tyrimo rezultatai, jo vadovas prof. Egidijus Kūris teigia, kad, kaip ir visos visuomenės, turime problemų, bet turime ir pamatus: teisės viešpatavimo standartai, nors padrebinti, iš tikrųjų nesugriauti. „U. V.“ kalbasi su prof. E. Kūriu apie šį tyrimą.
paaštrina šią amžiną problemą. O kadangi teisės standartus saugo (kai kada sėkmingai, kai kada ne) teismai, arba, kaip Lietuvoje mėgstama sakyti, „teisėjų klanas“, tai ieškoma, kaip įveikti nepageidaujamus teismų sprendimus, kuriais politiniai sprendimai pripažįstami neteisėtais. Kilus krizei politika labiau stengiasi pažaboti teisę. Įtampos tarp politikos ir teisės esama visada, bet Vakarų teisės tradicijoje maždaug nuo XI a. įsitvirtino suvokimas, kad politika turi paisyti teisės. Tuo grindžiama ir konstitucinės kontrolės idėja. Vienas iš paskutinių atvejų, kai politika (deja, sėkmingai) pabandė pažaboti teisę, – vengrų konstitucinė reforma, apribojusi Konstitucinio Teismo galias tirti vadinamųjų ekonominių įstatymų konstitucingumą. Krizės metu keli aukšti mūsų pareigūnai, įskaitant tuometinį premjerą ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pasiūlė šiuo keliu eiti ir Lietuvai – neleisti tirti, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai, turintys didelę finansinę reikšmę šaliai. Aš paskaičiavau: tuo metu iš Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukusių prašymų didelę finansinę reikšmę šaliai turėjo apie 90 proc. Be to, kiekvienas įstatymas kam nors turi finansinę reikšmę. Tuometinė opozicija smarkiai sukritikavo šitą iniciatyvą. Bet štai dabartinis to komiteto pirmininko pavaduotojas pasiūlė daryti tą patį. Pasakysiu tiesiai: pasiūlyta griauti valstybės teisinius pamatus, nes atsirastų sritis, kur politinių sprendimų teisėtumas būtų nekontroliuojamas. Bet šioje liūdnoje situacijoje galima įžvelgti vieną komišką momentą: tie siūlytojai neskaito Konstitucinio Teismo nutarimų, antraip žinotų, kad dar 2006 m. vadinamojoje cukraus kvotų byloje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jis netiria įstatymų ekonominio tikslingumo.
Kokie teisiniai klausimai normaliais laikais laikomi tarsi savaime suprantamais, bet krizės akivaizdoje permąstomi? Jų ne vienas. Pvz., mirties bausmės klausimas: padaugėja siūlymų ją sugrąžinti, tarsi tai ką nors išspręstų. Arba siūloma netaikyti senaties vadinamiesiems ekonominiams nusikaltimams – prieš keliolika metų net siūlyta dėl to skelbti referendumą. Bet senaties netaikymas ekonominiams nusikaltimams prilygintų juos genocidui, nusikaltimams žmogiškumui... Be to, kas yra ekonominis nusikaltimas? Turbūt mokesčių slėpimas ar pan., bet gal ir vagystė? Tai neapibrėžta sąvoka. Negalima tautai siūlyti iniciatyvos, kuri gali būti interpretuojama šimtu būdų. Per krizę padaugėja populistinių iniciatyvų. Geresniais laikais galvos būna ne tokios karštos. Kuo jums patiems buvo netikėti tyrimo rezultatai? Pirmiausia tuo, kad visuomenės ir profesinės teisinės sąmonės pokyčiai dėl krizės nebuvo tokie negatyvūs, kaip buvo galima spėti. Transformuojamojo poveikio būta, bet būta ir atsparumo. Buvo ir nuviliančių atsakymų, kaip jau minėtas nepasitikėjimas demokratija. Kita vertus, autorių, rašiusių atitinkamas knygos dalis, negalima buvo labai nustebinti, nes jie yra tų sričių specialistai. Mane patį nustebino ir nuvylė, kad didelė dalis visuomenės sutiktų, jog teismai būtų kontroliuojami politinės valdžios ir jai pavaldūs (nuomonės išsiskiria, kam pavaldūs: Prezidentui, Vyriausybei ar Seimui). Priklausomas teismas – antkaklis teisinei valstybei. Kryžius. Bet kai klausi, ar respondentas norėtų, kad jo paties bylą spręstų priklausomas teismas, atsako:„Ne!“ (šypteli). Smagus dalykas tie kontroliniai klausimai. Jie kai ką pasako apie visuomenės (ne)mąstymą, bet tai jau ne teisės sritis.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai vykdo projektą „Ekonominės krizės (recesijos) iššūkiai teisės viešpatavimui ir žmogaus teisėms“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-085), finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“.
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
7
pirmakursiams ir ne tik čiaus nuotr. V. Jadzgevi
Naujus mokslo metus Vilniaus universitete pradėjo daugiau nei 5 tūkstančiai pirmakursių. Tarp jų 3714 studentų, įstojusių į bakalauro ir vientisųjų studijų programas. Studijos – naujas etapas jaunų žmonių gyvenime. Šie „Universitas Vilnensis“ puslapiai skirti pirmakursiams ir ne tik jiems. Mūsų mokslininkų įžvalgos ir patarimai galbūt padės Jums, mieli studentai, nepasiklysti šiame įdomiame, atradimų, naujų pažinčių, o kartais ir nusivylimų kupiname gyvenimo etape. Linkime sėkmingų ir prasmingų studijų metų! Redakcija
Rugsėjis ir laikas
Studijos – atradimų ir iššūkių metas
Doc. Antanas Kairys
Prof. Roma Jusienė, FsF Psichologinių inovacijų ir eksperimenti-
FsF Bendrosios psichologijos katedra
nių tyrimų mokymo centro vedėja
Norėčiau truputį „apversti“ tradicijas. Tradiciniai rugsėjo pradžios sveikinimai ir šiaip tekstai paprastai kalba apie kardelius, kelio pradžią, mokslo šaknis, vaisius, rudenį, bet retai kada apie laiką. Apie laiką, praleistą universitete, labiau priimtina kalbėti baigiantis mokslo metams. Ir iš viso: praeitis... Prabėgantis laikas... Rugsėjo pirmoji... Nesirimuoja kažkaip? Apie laiką pradėjau kalbėti neatsitiktinai. Laikas – pagrindinė mano tyrimų tema. Dažniausiai tai laiko perspektyva – platus reiškinys, apimantis tiek įvykių tėkmės padalijimą į tai, kas vyko praeityje, tai, kas vyksta dabar, ir tai, kas dar vyks, tiek šių įvykių vertinimą. Vis dėlto dažniausiai laiko perspektyva suprantama kaip santykinai stabili žmogaus savybė – polinkis vienaip ar kitaip vertinti visas tris laiko zonas – praeitį, dabartį bei ateitį. Kalbama ir apie tai, kad kiekvienas iš mūsų turime savą „mėgstamą“ laiką – kas praeitį, kas dabartį ar ateitį – ir tas mėgstamas laikas atpažįstamas mūsų gyvenimuose. Kalbant apie universitetą, mokslą, mokymąsi, dažniausiai pagalvojame apie ateitį. Vakarų kultūra iš viso yra labai orientuota į ateitį – progresas, tikslai, tolimi tikslai, ypač tolimi tikslai, planavimas, numatymas, darbų sudėliojimas pagal prioritetą, siekimas ir pasiekimas. Mąstymas apie savo veiksmų padarinius, tikslų kėlimas, planavimas – visa tai yra raktas į sėkmę, kilimą karjeros laiptais, sėkmingas studijas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie labai orientuojasi į ateities tikslus, planus, gyvena sveikesnį, mažiau rizikingą gyvenimą, sėkmingiau studijuoja. Kiek kitaip atrodo dabarties laiko perspektyvos. Žmonės, kurie smarkiai susitelkę ties dabartimi, dažniausiai per daug nesusimąsto apie savo veiksmų padarinius, noriai ir kartais neprotingai rizikuoja, labiau ieško pramogų, nuotykių ir jaudulio. O žmonės, kurie orientuoti į praeitį, dažniausiai savo veiksmus grindžia tradicijomis, įprastais, konservatyviais elgesio būdais. Į praeitį galima žvelgti tiek nostalgiškai, pozityviai, tiek negatyviai. Atrodytų, atsakymas, ko reikia sėkmingoms studijoms universitete
Asm. arch. nuotr.
ir tolesniam gyvenimui, gana aiškus – daugiau mąstyti apie ateitį, kelti tikslus ir jų siekti. Tačiau yra mažas „bet“, žvaigždutė ateities laiko perspektyvos reklaminio plakato apačioje: žmonės, kurie kraštutinai orientuojasi į ateitį, dažnai siekia ir pasiekia, tačiau, užuot džiaugęsi pasiekimais ir stabtelėję akimirkai, išsikelia naujus tikslus ir vėl siekia jų. Jie rizikuoja persitempti, perdegti. Tad iš tikro – svarbiausia pusiausvyra. Norint gauti iš studijų universitete daugiausia, reikia visų trijų laiko zonų, nepamiršti, kad laikas turi ne tik ateitį, bet ir dabartį bei praeitį ir kad visa tai veikia mūsų gyvenimą. Kuo svarbi ateitis – aišku. Praeitis, ypač studijuojant seniausiame Lietuvos universitete, gali suteikti stabilumo, tęstinumo jausmą, atsparą sunkiomis akimirkomis, suvokimą, koks mano indėlis platesniame, dabarties arba istoriniame kontekste. Tuo tarpu sugebėjimas retkarčiais susitelkti į tai, ką jaučiame šią akimirką, leidžia visavertiškai išgyventi momentą – ar tai būtų saulėlydis išeinant iš paskutinės sunkios paskaitos, ar liepos šnaresys istorikų kiemelyje per pertrauką, ar pasiekimo džiaugsmas. Tad raktas į sėkmę ir visavertiškas studijas – pusiausvyra tarp ateities, praeities ir dabarties laiko perspektyvų. Geriausia, ką galiu pasiūlyti – planuoti darbus, apgalvoti, kokių tikslų iš tikro siekiate universitete, apmąstyti vieno ar kito sprendimo padarinius. Tai padės labiau orientuotis į ateitį. Bet kartu nepamiršti istorijos – tiek asmeninės, tiek universiteto, pajausti tęstinumą. Ir, žinoma, džiaugtis, retkarčiais pamiršti viską, kas buvo ar bus, ir tiesiog pasinerti į akimirkos teikiamus išgyvenimus.
„O, studijų metai – patys gražiausi!“ – tokį atsidūsėjimą tenka neretai išgirsti iš savo vidutinio ar brandaus amžiaus kolegų. „Ach, studijuoti ir studentauti buvo taip nuostabu!“ – šią frazę iš savo tėvų tikriausiai teko išgirsti ir dažnam studijas pradedančiam jaunuoliui. Išgirsti ir... mažų mažiausiai nustebti ar nesutikti. Nes studijavimas ir net studentavimas – bent jau pirmuosius metus – nebūtinai atrodo nuostabus, gražus, įspūdingas. Kartais – tiesiog dar vienas gyvenimo etapas, kuris šiuo metu menkai kuo skiriasi nuo ankstesnių etapų, pavyzdžiui, mokyklos. Kartais – nuviliantis ar sudėtingas, kupinas nelengvų iššūkių. Taigi ką reiškia pirmieji studijų metai, kaip juos sutinkame ir ką pasitelkiame į pagalbą įveikdami iššūkius? Galėtume sakyti, kad kiekvieno patirtis pradedant studijas universitete skirtinga, tačiau ir panaši. Pirmiausia apie panašumus. Kiekvienas gyvenimo pasikeitimas – nesvarbu, koksai būtų – visiems kelia daugiau ar mažiau įtampos ir įvairių – būtent įvairių, taigi ir džiugių, ir nemalonių, emocijų. Keičiasi aplinka, aplinkos reikalavimai ir reikalavimai sau. Svarbiausia, keičiasi ta grupė žmonių, su kuriais save lyginame. Daugiau nei pusė į universitetą įstojusiųjų buvo geriausi iš geriausių savo klasėse, mokyklose. Daugiau nei pusė baigiamuosius egzaminus išlaikė geriausiais balais Lietuvoje. O štai universitete tokių, vadinasi, beveik kas antras. Ir dėstytojai nebūtinai iškart atpažįsta ir įvertina atsineštą žinių bagažą. Taigi tenka patirti, ką reiškia būti tiktai vidutiniu ar gal net „prastesniu“ nei dauguma... Šis patyrimas, žinoma, dažniausiai žeidžia – ir tai yra taip bendražmogiška ir suprantama. Tik labai nedaugeliui iš mūsų pasisekė gauti iš tėvų unikalią dovaną – gebėjimą nelyginti savęs su kitais ir džiaugtis savimi nepriklausomai nuo formalių rezultatų. Vertinti savo pastangas, o ne pasiekimus. Visiems kitiems kiekviena nesėkmė gali reikšti „esi niekam vertas“, o sėkmė, deja, sutinkama žiauriu „galėjai ir geriau“...
Dar vienas labai žmogiškas, taigi visiems bendras, iššūkis – bendravimas, santykiai su kitais. Sulig studijų pradžia santykiai neretai keičiasi – su vienais draugais ar artimais žmonėmis tenka išsiskirti, kitus atrandame naujai. Kiekvienas išsiskyrimas kelia liūdesį (net jeigu jo neatpažįstame ar nenorime pripažinti), o kiekviena nauja pažintis – abejonių ir baimių (o jei nepasiseks, o jei ir vėl nieko neišeis?). Todėl bent jau iš pradžių – nesvarbu, kad aplinkui daugybė bendraamžių – galime jaustis gana vieniši ir pasimetę. Dalis studentų patiria dar daugiau pasikeitimų. Ne tik naujos studijos, naujos pažintys, nauji reikalavimai. Neretai – gyvenimas kitame mieste, naujoje aplinkoje. Iššūkių kelia ir gali varginti gyvenamosios vietos paieška, derinimasis su bendrabučio kaimynais, buitis, nuolatinis pinigų trūkumas ar rūpestis, kaip jų prasimanyti... O dabar apie skirtumus. Labiausiai jie priklauso nuo to, kokia buvo ankstesnė patirtis ir kiek patirtis mokykloje skirsis nuo patirties universitete. Skirtumai priklauso ir nuo to, kokie yra lūkesčiai, ko būtent tikėjomės ir kiek to radome. Dar, žinoma, ir viena, ir kita labai priklauso nuo mūsų būdo (pavyzdžiui, nuo polinkio kiekvienąsyk matyti tuščią, o ne pilną stiklinę) ir turimų bendrųjų gebėjimų, ypač, kaip mes, psichologai, mėgstame sakyti, asmenybės brandumo. Kaip tik šie dalykai, o ne atsineštų žinių bagažas ar mūsų intelektas, yra reikalingiausi sėkmingai studijų pradžiai, tolesniam studijavimui ir studentavimui, kaip ir kitais reikšmingų gyvenimo pasikeitimų atvejais. Kas šie dalykai? Ogi gera savireguliacija, emocinis atsparumas, pagaliau tiesiog gebėjimas pasirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos, kai susiduriama su iššūkiais ar sunkumais. Studijos universitete reikalauja itin geros savireguliacijos, tai yra gebėjimo siekti tikslų atsispiriant pagundoms, planuojant ir numatant, susivaldant ir išliekant dėmesingam. Čia mažai struktūros ir rėmų, laisvės kur kas daugiau. Kaip tik ši, deja, ne tik teikia neribotas galimybes, bet ir įpareigoja. Taigi ji neatsiejama nuo atsakomybės. Nors, kaip teigia dau-
gybė tyrėjų, savireguliacija formuojasi labai anksti, ikimokykliniame amžiuje, ją keisti ir ugdyti galima bet kada. O gyvenime ji tikrai praverčia. Emociniam atsparumui pagrindai irgi dedami vaikystėje. Gerai, jei turėjome ir tebeturime rūpestingus, mylinčius, bet ir ne per daug kontroliuojančius, slopinančius tėvus. Jei turime kitus artimus žmones, puikiai juos pakeičiančius ar papildančius. Labai tikėtina, kad tokiu atveju ir pagrindo po kojom neprarasime, net jeigu teks visokių išbandymų. Bet jeigu patyrėme praradimų, netekčių arba jeigu į studijas atsinešame fizinių bei psichologinių žaizdų iš vaikystės ar paauglystės, tai nereiktų laukti ir tikėtis, kad jos užgis savaime. Kaip ir nereiktų bandyti jas paskandinti svaigaluose arba trumpalaikiuose santykiuose. Nei viena, nei kita negydo, kad ir kiek stengtumėtės apgauti save ar kitus. Taigi galiausiai leiskime sau pasirūpinti savimi. Jeigu nėra gerai: jeigu prapuolė gyvenimo džiaugsmas (ar jis taip ir neatsirado, nors sulig studijų pradžia tikėjotės); jeigu vis norisi pamiršti, ką veikėte vakar ar ką turit nuveikti rytoj; jeigu ima skaudėti senas žaizdas ar randasi naujos; jeigu jums nepatinka tai, kaip jaučiatės ar elgiatės, nors kitiems ir gali atrodyti, kad esate „laimės kūdikis“; jeigu tiesiog norite suprasti save, susigaudyti savo lūkesčiuose ir noruose ir ne visada turite su kuo apie tai pakalbėti – profesionali patyrusių ir jaunų psichologų bei psichoterapeutų komanda Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC Psichologinėje konsultacijoje nuolat pasirengusi jus išklausyti ir drauge su jumis ieškoti sprendimo ir išeities iš bet kokios situacijos.
Daugiau informacijos apie PTMC psichologines paslaugas studentams ir visai VU bendruomenei interneto tinklalapyje www.ptmc.fsf.vu.lt. Rašykite mums ptmc@fsf.vu.lt, skambinkite telefonu 268 7254, užeikite į 116 kab. Filosofijos fakultete. Laukiame jūsų.
universitas
vilnensis
8
2015 m. rugsėjis
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Kava ir cigaretės – geriau tik filme. Izabelė Švaraitė
vartojimą veikia kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
Rugsėjis. Bendrabučius, fakultetus ir jų auditorijas užplūsta ką tik iškeptų pirmakursių banga. Laisvė, pasikeitusi aplinka ir dienos ritmas iš esmės koreguoja kai kurių studentų gyvenseną. Makaronai, bulvės, greitai paruošiamos sriubos tampa įprasta raciono dalimi. Pradedama mažiau miegoti, pasitaiko ir piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis. Kaip nepamiršti (o galbūt išmokti) sveikos gyvensenos, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis.
Išsiaiškinote, kad studentų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Kokias rekomendacijas galėtumėte išskirti? Pagrindinės būtų tokios: • Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių. • Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų. • Žuvies valgyti bent du ar tris kartus per savaitę. • Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis per dieną (5 g). • Valgyti reguliariai.
Savo disertacijoje tyrėte Lietuvos studentų gyvenseną. Kodėl pasirinkote tokį tyrimo objektą? Studijos – tai laikotarpis, kuriuo lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai, o šie gali turėti neigiamų padarinių ateityje. Gali padaugėti tokių lėtinių ligų kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insultas, kai kurių tipų vėžys, griaučių raumenų sistemos ligos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Būtent todėl pasirinkau tyrinėti studentų gyvenseną. Kokie veiksniai paprastai nulemia studentų mitybos ir gyvensenos ypatumus? Sveikai studentų mitybai įtakos turi gyvenamoji aplinka, pakankamas fizinis aktyvumas ir geros žinios apie mitybą. Vaikinai paprastai fiziškai aktyvesni. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą lemia tai, kad jas vartoja studentų pažįstami asmenys. Vienų psichoaktyviųjų medžiagų
Tyrime vertinote ir studentų žinias apie sveiką mitybą. Išvada – jos nepakankamos. Kaip manote, kodėl taip yra? Mitybos raštingumas – nauja sritis. Tyrimų atlikta nedaug, dažniausiai analizuojamas studentų požiūris į mitybą arba vertinamos jų žinios apie ją. Manytina, kad studentai nelabai domisi sveika mityba. Galima daryti prielaidą, kad jauniems žmonėms trūksta patikimos informacijos apie tinkamą gyvenseną. Galbūt įtakos turėjo šeimos mitybos įpročiai. Jūsų darbas taip pat atskleidė, kad labai didelė dalis (84,9 proc.) studentų per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį. Ką apie neigiamą jo poveikį turėtų prisiminti jauni žmonės? Reikėtų žinoti, kad nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia
Asm. arch. nuor.
Kelios pastabos, kaip sveikai gyventi
smegenims, kepenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Alkoholiniai gėrimai yra labai kaloringi, todėl jie yra vienas iš svarbių nutukimo rizikos veiksnių. Be to, svaigieji gėrimai žadina apetitą, todėl suvalgoma daugiau maisto. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį, o jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Sistemingai vartojant alkoholinius gėrimus, didėja rizika susirgti ūmiu ar lėtiniu kasos uždegimu. Remiantis Jūsų tyrimo duomenimis, galima teigti, kad marihuana – dažniausiai tarp studentų paplitusi narkotikų rūšis. Žmonės dažnai aiškina, kad „žolės“ suktinė ne tokia kenksminga kaip paprasta cigaretė ir prie jos nepriprantama. Ar iš tikrųjų taip yra?
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kanapės (ir jų dalys) įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai uždrausta jas vartoti. Kanapės sutrikdo asmens gebėjimą įsiminti ir išlaikyti dėmesį. Nuolatos rūkant, sumažėja motyvacija užsiimti veiklomis, kurios prieš tai teikė pasitenkinimą. Kartais kanapės gali sukelti nerimą, baimę, nepasitikėjimą arba paniką, ypač tiems, kurie dar neturi narkotikų vartojimo patirties arba vartoja neįprastoje aplinkoje. Perdozavus galima patirti ūmią psichozę, kuriai būdingos haliucinacijos, manija, asmens tapatumo jausmo praradimas. Kanapės yra psichoaktyvioji medžiaga, galinti sukelti priklausomybę. Jai išsivysčius, jaučiamas labai stiprus poreikis nuolat būti apsvaigusiam. Žmogui tampa sunku kontroliuoti kanapių vartojimą ir jis nebegali sustoti net norėdamas ir net tuomet, kai dėl to nukenčia jo ir jo artimųjų gyvenimo kokybė. Ne paslaptis, kad per sesiją studentų suvartojamas kofeino kiekis (kava, energiniai gėrimai) smarkiai padidėja. Kokią žalą jis gali sukelti? Kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą, pagreitina kvėpavimą, kraujotaką, veikia psichinį ir fizinį darbingumą. Tačiau tuo pat metu kofeinas didina ir mūsų arterinį kraujospūdį, gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kavoje yra ne tik kofeino. Kitos
joje esančios medžiagos žmogaus organizmą veikia ne taip. Švedų mokslininkai 2002 m. aptiko medžiagą akrilamidą, kuris susidaro, kai kaitiname produktus. Nustatyta, kad jo daugiausia bulvių traškučiuose, sausainiuose ir kavoje. Akrilamidas yra kancerogeninė medžiaga, didinanti riziką išsivystyti įvairių formų vėžiui. Rūkymas – taip pat dažnas sesijos palydovas. Ta proga daromos pertraukėlės, teisinamasi, kad jis mažina stresą. Ar iš tikrųjų taip yra? Tai, kad rūkymas mažina stresą, yra mitas. Iš tiesų jis neatpalaiduoja, o slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Pripratęs prie cigaretės asmuo be jos negali atsipalaiduoti. Tyrimais įrodyta, kad ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląsteles ir sumažina galimybę patirti malonumą. Be to, rūkymas gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos problemų, vėžį, kitas ligas ir sveikatos sutrikimus. Mesti rūkyti – veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis. Rūkantiesiems reikalinga dvejopa pagalba. Vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti jų motyvaciją, kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems šio įpročio atsikratyti, būtini įvairaus pobūdžio medicininiai ir psichologiniai metodai: individuali gydytojo konsultacija, nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai, psichologinė konsultacija, psichoterapiniai pratimai, artimųjų parama.
RIZIKINGAS ELGESYS → ATSAKINGAS ELGESYS Prof. Laimutė Bulotaitė, FsF Bendrosios psichologijos katedra
Amžiaus tarpsnis maždaug nuo 18 iki 25 metų – ypatingas. Ką tik gyvenai su tėvais (o gal ir tebegyveni), lankei mokyklą, turėjai laikytis tiek tėvų, tiek mokytojų nurodymų ir draudimų. Ir staiga daug kas pasikeitė – tapai laisvesnis, gali rinktis, nusistatyti savo taisykles. Tačiau tuose pokyčiuose, kuriuos kai kurie apibūdina kaip laisvę, slypi ir dideli iššūkiai, atsakomybė. Studentiškas amžius – ypatingas pereinamasis laikotarpis tarp paauglystės ir suaugusio žmogaus amžiaus. Jam būdingi ieškojimai ir eksperimentavimai įvairiose gyvenimo srityse, ieškant savojo aš ir gyvenimo prasmės. Rizikingas elgesys dažnai yra šių paieškų instrumentas, todėl –
neatsiejama jauno žmogaus gyvenimo dalis. Ir nors kalbant apie rizikingą elgesį dažniausiai minimos galimos sveikatos problemos, nelaimingi atsitikimai, karjeros žlugimas ir pan., rizikingas elgesys turi ir teigiamų aspektų. Rizikingai elgdamasis gali patirti malonumą, naujų įspūdžių, įgyti naujų įgūdžių, draugų, galų gale gerai praleisti laiką. Todėl rizikingo elgesio prevencijos tikslas nėra vien rizikingo elgesio atsisakymas. Universitetai, kaip ir kitos ugdymo įstaigos, rengdami specialistus rūpinasi tiek studentų, tiek savo darbuotojų sveikatos stiprinimu ir bendra gerove, tad kartu vykdo ir rizikingo elgesio prevenciją, kurios tikslas – atsakingo elgesio ugdymas. Pateikiame keletą praktinių patarimų, kurie yra naudojami studentų rizikingo elgesio prevencijos programose ir kuriais siūlome pasinaudoti ir jums.
• Atsakingas elgesys – ne spontaniškas, o apgalvotas, kai sprendimas priimamas įvertinus tiek tokio elgesio pliusus, tiek minusus – galimus neigiamus padarinius sau ir kitiems. Mintyse užpildykite lentelę: Elgesio + (ką teigiamo aš patirsiu)
Elgesio – (galimi neigiami šio elgesio padariniai)
Pvz., pavartojęs psichoaktyvių medžiagų aš gal patirsiu šiuos teigiamus dalykus (+): malonumą, draugai žavėsis mano drąsa, patirsiu kažką naujo, atsipalaiduosiu ir pan. Tarp neigiamų dalykų (-) gali būti: susidūrimas su policija, sveikatos problemos, tėvų priekaištai, perdozavimo pavojai ir pan. Antrasis žingsnis – pasvarstykite, kurie iš pliusų yra ilgalaikiai, o kurie – trumpalaikiai. Deja, šiuo atveju dauguma + yra trumpalaikiai, o - gali
turėti padarinių ilgą laiką, sutrikdyti jūsų mokslus, kitas veiklas. Panašiai galite svarstyti ir prieš rizikingai vairuodami, rinkdamiesi ekstremalų sportą ar kalbėjimą telefonu vairuojant. Kai kurių rizikingo elgesio rūšių padariniai gali būti nutolę laiko atžvilgiu, t. y. taip elgdamasis jūs iš karto nepatirsite jokių neigiamų padarinių, bet ateityje jie gali išryškėti. Pvz., nesveikai ar nereguliariai maitindamasis pradžioje jūs gal ir nejausite jokio diskomforto, bet vėliau gali atsirasti virškinimo problemų, padidėti svoris. O šiam mitybos būdui tapus įpročiu, jį bus jau sunkiau pakeisti. • Nebūtina visiškai atsisakyti tam tikro elgesio. Galima tik sumažinti jo keliamą riziką. Pvz., puiku, jei visiškai atsisakote alkoholinių gėrimų. Kitu atveju tiesiog nusistatykite, kokį alkoholio kiekį galite išgerti ir kokiu
būdu laikytis šio sprendimo. Kai kurie jaunuoliai, norėdami ir toliau likti vakarėlyje, kuriame vartojami alkoholiniai gėrimai, išgėrę vieną taurę vyno, toliau renkasi gaiviuosius gėrimus. Kitas patarimas – į tokius vakarėlius nevažiuokite savo automobiliu, kad vėliau nepasielgtumėte neapgalvotai ir nesėstumėte prie vairo neblaivūs. Iš anksto pagalvokite, pasitarkite su draugais, kaip parvyksite namo. • Rizikingas elgesys patenkina vienus ar kitus asmens poreikius (pvz., malonumo, naujų įspūdžių patyrimo, įspūdžio draugams sudarymo). Visus šiuos poreikius galima patenkinti ir kitais, saugesniais būdais. Taigi reikia pagalvoti apie saugesnes rizikingo elgesio alternatyvas. Galvojant apie savo sveikatą, gerovę ir karjerą, geriau dabar priimti teisingą sprendimą ir rinktis atsakingą elgesį.
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
9
Studijos – sėkmingos karjeros pagrindas Specialybės pasirinkimas – tai tik vienas mažas žingsnelis karjeros link. Nors gyvenime galimi įvairūs karjeros kūrimo scenarijai, tačiau viena aišku – būtina planuotis karjerą, žinoti, ko nori, ir mokytis, mokytis, mokytis. Taip teigia Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Birutė Pociūtė, tyrinėjanti asmens karjeros psichologiją. Liana Binkauskienė Ar renkantis specialybę jau reikia galvoti apie karjerą, ar patartumėte rinktis specialybę, kaip liepia širdis ir galimybės, o apie karjerą pradėti galvoti vėliau, baigiantis studijoms? Apie karjerą reikia galvoti visiems ir visada, ne tik pirmakursiams. Dauguma pasirinkę studijų programą galvoja, kad tuo profesinis pasirinkimas ir baigėsi. Naujausios tendencijos sako, kad karjera – daugiau nei profesinė karjera, kaip anksčiau būdavo suprantama. Tačiau pagrindinis būsimos karjeros elementas, be abejonės, yra įgyta kvalifikacija, kurios raiška yra kompetentinga individo profesinė elgsena. Formaliai žiūrint, pirmakursiai sėkmingos karjeros link vieną žingsnelį padarė – pasirinko, ką studijuos. Bet tai tik pradžia. Žinoma, yra studijų programų, kurias žmonės renkasi gerai apgalvoję savo ateitį, būdami tikri, kad dirbs darbą pagal įgytą specialybę, pavyzdžiui, medikai. Ką daryti tiems, kurie galbūt nėra visai tikri dėl to, ką pasirinko, ir neturi idėjų dėl būsimo darbo? Tiesiog jiems reikia nepamiršti karjeros planavimo įgūdžių ir iš naujo peržiūrėti savo profesinio pasirinkimo alternatyvas. Šiuolaikinės darbo rinkos tendencijos rodo, kad individai negali būti garantuoti, jog visą gyvenimą dirbs pagal pasirinktą profesiją. Dinamiškas gyvenimas, ekonominės krizės negarantuoja darbo vietų stabilumo. Todėl šiandien reikia ruoštis būti kompetentingam kaičios karjeros sąlygomis.
Karjeros planavimas tampa būtinybe ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą, nes negalime numatyti įvairių atsitiktinumų (ligų, ekonominių krizių, naujų technologijų, šeimyninių bei asmeninių problemų), bet galime būti pasiruošę spręsti su tuo susijusias problemas. Ko reikia nepamiršti galvojant apie karjerą? Pirmiausia reikia atminti, kad profesiniai dalykai nėra šalia individo, ir nesitikėti, kad kažkas kitas išspręs ar nuspręs už individą, kokį darbą pasirinkti ar kokius karjeros tikslus sau kelti. Visi individo karjeros aspektai vienaip ar kitaip susiję su to individo asmenybe, jo gebėjimais, polinkiais ir bendra elgesio charakteristika. Todėl daug kas priklauso nuo paties asmens – kaip jis ar ji tobulina savo gebėjimus, asmenybės bruožus, galų gale, kiek save pažįsta. Asmeninės savybės gali labai koreguoti individo karjerą, tarkim, galima būti puikiu savo srities specialistu, bet kartu elgtis labai konfliktiškai, ir prasta tokio individo profesinė reputacija seks visą jo karjeros kelią. Todėl savęs pažinimas yra vienas iš svarbiausių elementų planuojant karjerą, būtinas visais karjeros raidos etapais, o ne tik renkantis pirmąją studijų programą. Renkantis profesiją, darbo vietą, reikia nepamiršti, kad jus taip pat renkasi. Todėl nuolat reikia rinkti informaciją apie darbo pasaulį, įvairius darbo reikalavimus. Būsimo darbo pasirinkimas visuomet bus tam tikras kompromisas tarp to, ko siekia individas, ir to, ko reikia darbdaviui.
Karjeros planavimo scenarijai gali būti patys įvairiausi, bet visuomet privalu žinoti, ko pageidaujate, ir būti pasirengusiems koreguoti karjeros planą. O tiems, kurie nežino, ko nori? Reikia sužinoti. Kito kelio nėra. Laikas eina ir jo nesustabdysi, pasiskaičiuokite, kiek savęs ar savo vienintelės profesijos ieškojimui turėsite dar laiko. Reikia atsiminti – visi ieškojimai, pasirinkimų keitimai reikalauja laiko ir priklauso nuo kitų aplinkybių – šeimos, finansų, sveikatos, nuo paties individo, kaip jis norės įveikti problemą ir kiek norės pasiekti. Šiaip jau individai gali sėkmingai dirbti daugelyje profesinių sričių, jeigu tik geba prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus turi kankintis nemėgstamame darbe ar studijuoti nemėgstamą studijų programą ir įgyti kvalifikacijas, kurių net nesiruošiama realizuoti. Tokiu atveju būtina kartais ir labai radikaliai keisti savo profesinius prioritetus. Kokią įtaką planuojant karjerą vaidina žmogaus asmenybė, jo tipas? Visi mes galime sėkmingai dirbti įvairiose darbo vietose. Profesijų, kurioms keliami labai specifiniai reikalavimai, yra nedaug. Žmogaus tipas tik suponuoja skirtingą elgesio braižą ir todėl tose pačiose darbo vietose mes turime specialistų su įvairiais ypatumais. O karjeros planavimui savęs pažinimas yra labai svarbus. Ką patartumėte pirmakursiams, galvojantiems apie karjerą ir dar negalvojantiems, kokius svarbiausius
namų darbus reikia atlikti, kol baigs studijas? Studijuoti. Daugybę dalykų reikia pačiam susirasti ir išmokti. O planai gali būti patys įvairiausi. Studijos tik padeda ekonomiškai tvarkytis laiko atžvilgiu ir per trumpą laiką įgyti pasirinktos specialybės pagrindus. Studijos padeda susivokti, ko žmogus gali norėti, ko gali tikėtis, o tada jau pačiam reikia gilintis ir domėtis, kas vyksta pasirinktoje profesinėje srityje. Būtinas įgūdžių ugdymas, kompetencijų kaupimas, reikia pasinaudoti galimybėmis padirbėti visuomeninėse organizacijose, savanoriauti ir kitokiais būdais kaupti profesinę patirtį. Labai sveikintinas studentų mobilumas. Reikia siekti informacijos ne vien tik akademinėje srityje, nes bendra individo erudicija labai svarbi siekiant sėkmingos karjeros. Taigi tie namų darbai labai paprasti – mokytis, mokytis ir mokytis. Ne visada karjeros siekimas siejasi su pasitenkinimu. Kartais tenka rinktis – karjera ar kokios nors kitos aplinkybės. Ką patartumėte atsidūrusiems tokiose situacijose? Pasitenkinimas yra emocinis dalykas. Idealių variantų turbūt nėra. Ir tai labai individualu. Bet klausimas, matyt, yra sietinas su galimais nusivylimais pirmaisiais studijų mėnesiais. Be abejo, pirmuose kursuose žmogus dar gali keisti savo pasirinkimą. Tiesą pasakius, galima keisti ir įgijus bakalauro laipsnį, ir įgijus magistro. Tačiau visi keitimai turi savo kainą, todėl visus tuos dalykus pirmiausia reikia aptarti su savo šeimos nariais, patiems apsvarstyti
susidariusią situaciją. Sunku pasakyti, kada tą keitimą daryti – vieni meta iš karto, kiti dar bando pasimokyti. Galimi įvairūs scenarijai. Bet jeigu labai netinkamas pasirinkimas, tai kankintis nereikia, tiesiog reikia peržiūrėti savo pasirinkimą ir tiek. Tačiau kai renkamės profesiją ar norime ją keisti, atsižvelgti reikia į savo gabumus, interesus ir į tai, ko reikia darbo rinkai. Gabumai – svarbiausias aspektas, bet nereikėtų ignoruoti ir interesų. Žodis „reikia“ orientuoja, į ką žmogus turi atkreipti dėmesį darbo pasaulyje. Reikia žinoti darbo rinką, kokia situacija toje srityje, žinoti, su kokiais barjerais teks susidurti. Nepamiršti, kad darbo rinka diktuos savo reikalavimus visiškai neatsižvelgdama į konkrečius asmenybės pageidavimus. Bet nereikia nė vieno šio elemento suabsoliutinti. Pirmakursiai neturi orientuotis į čia ir dabar. Nes ir pradėjus studijuoti jiems teks prognozuoti, ko reikės darbo rinkai po šešerių metų. Tai nelengva. Bet visada reikia tobulintis, siekti meistriškumo ir niekada nesustoti siekus savo išsikeltų karjeros tikslų. Konsultacijos karjeros ir akademiniais klausimais: Saulėtekio al. 9, III rūmai, 1 aukštas, LT-10222 Vilnius Tel. (8 5) 219 3144, el. p. konsultavimas@cr.vu.lt Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–16.00 val. www.karjera.vu.lt
Sveikatingi palinkėjimai pirmakursiui Dr. Ramunė Žilinskienė, Sveikatos ir sporto centras
Tu jau studentas, nors kartais dar ir sunku tuo patikėti, ypač atsibudus iš ryto, kai mėgini susigaudyti, kas esi ir kur esi dabar. Studentas! Daug laisvės, naujų žmonių, susipažinimų, nuotykių. Naujų atsakomybių, naujų nerimų – bet apie tai turbūt mažiausiai kol kas norisi galvoti. Kai tau devyniolika, dažniausiai atrodo, kad esi nemirtingas ir nepažeidžiamas. Beveik toks ir esi, nes taip jautiesi. Nesinorėtų šio pojūčio sumenkinti, nenoriu gesinti įkarščio su bambekliškais patarimais ar nurodymais – ką tik suvokei, kad turi tiek laisvės. Norisi tik draugiškai duoti keletą patarimųpalinkėjimų, į kuriuos atsižvelgsi tiek, kiek norėsi. Tikrai galiu pažadėti, kad laikydamasis jų turėsi dar daugiau energijos studentiško gyvenimo pradžiai. Mityba? Labiausiai gyvenimas verčiasi tiems, kas iškeliavo iš tėvų namų ir apsigyveno bendrabutyje ar nuomojamame bute. Visą dienos veiklos (taip pat ir maitinimosi) ritmą tenka kurtis savarankiškai, šalia nebėra pietumis ir vakariene pasirūpinančios mamos. Labai didelė tikimybė,
kad mintys apie maistą ir jo kokybę tikrai bus ne pirmoje ir ne antroje vietoj, kai aplinkui tiek veiksmo. Sena studentų išmintis sako, kad nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas, o klasikinis studentiškas patiekalas – keptos bulvės su daug pomidorų padažo – vis iš mados neišeina, nors jį ir bando išstumti bulvių traškučiai prie neišvengiamo (?) alaus. Padariniai ateina gerokai vėliau, bet galvoti apie tai dabar kažin ar norisi. Ką gali daryti neapsisunkindamas? (Būkim atviri – tikriausiai kalorijų neskaičiuosi ir detalaus valgiaraščio nesudarinėsi.) Visai neturi laiko papietauti? Nusipirk ir įsimesk į krepšį kefyro pakelį, obuolį, bananą, morką, javainį ar riešutų – tai išgelbės nuo urzgiančio skrandžio ar desperatiškų paieškų „Ką čia surijus?“, kurios neretai gali baigtis bulvių traškučių pakeliu ar šokoladuku. Įsidėk gertuvę su vandeniu ar termosiuką su arbata – neprireiks ieškotis vaisvandenių. Rask būdą, kaip bent kartą per dieną suvalgyti šilto maisto (geriau virto nei kepto). Net ir tokios nedidelės pastangos padės turėti pakankamai kuro ir galbūt nesusirgti rimtesnėmis ligomis. Poilsis? Kur jau čia ilsėsiesi, jei tiek visko įdomaus ir verto dėmesio, jau nekalbant
apie studijų užduotis. Vis dėlto turbūt esi pastebėjęs, kad išsimiegojusiam žmogui pasaulis atrodo gerokai šviesesnis ir problemos gerokai paprastesnės nei po poros bemiegių naktų, kad ir kokios jos būtų turiningos. Taigi paskaičiuok savo miego valandas ir nelauk, kol iš nuovargio niekas nebedžiugins ir atsėlins pervargimas ar net ir depresija. Laiko planavimas, tinkamas prioritetų susidėliojimas – ugdykis šiuos įgūdžius. Jie labai pravers ir apsaugos nuo „važiuojančio stogo“ sindromo... Fizinis aktyvumas? Net jei turi suformuotus fiziškai aktyvaus gyvenimo įpročius, į naują gyvenimo etapą juos perkelti ne visada paprasta. O jei jų neturi? Turbūt žinai, kad tinkamas judėjimas užtikrina geresnį bendrą atsparumą – padeda atlaikyti užgriūvantį stresą, suvaldyti naujoves, palaikyti pozityvų nusiteikimą, gerą nuotaiką. Viena yra žinoti, kita – realiai rasti būdų (ir norėti!) į kiekvieną savo dieną įnešti bent šiek tiek fizinės veiklos. Labai svarbu, kad veikla, kurią pasirinksi, džiugintų: jei mėgsti važinėtis dviračiu, bet nepakenti treniruoklių salių ar bėgimo, rinkis tai, ką mėgsti. Esi vienišius – bėk pabėgioti (Saulėtekio miškeliuose puikūs keliukai) ar susirask masines orientavimosi varžybas.
Nori sportuoti grupėje, susirasti naujų draugų – ieškok veiklų salėse, žygeivių klube, burk komandą. Jeigu visai visai neturi laiko – gaudyk mažas galimybes pajudėti: lipk laiptais, o ne važiuok liftu; iš troleibuso išlipk pora stotelių anksčiau ir sparčiai prasieik; per pertrauką tarp paskaitų padaryk keletą linksmų tempimo pratimų, tuo užkrėsdamas ir draugus. Universitete susirask Sveikatos ir sporto centrą – turim nemenką veiklų įvairovę skirtingose Vilniaus vietose. Galėsi rinktis sportinius žaidimus, treniruoklių sales, iki vėlumos apšviestą stadioną Saulėtekio gale. Kad ir kaip rimtai būtum nusiteikęs studijuoti, sėkmingam startui labai noriu palinkėti nepamiršti, kad studijuoti į universitetą įstojo ne tik tavo galva, bet ir visas tavo kūnas. Jei nori judėti, pasirūpinti savo sveikata, ateik į bendrosios kūno kultūros užsiėmimus (vyksta pratybos ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų treniruotes (dziudo, futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, maratono pradžiamokslis, orientavimosi sportas, pilatesas, sambo, stalo tenisas, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, tinklinis) ar savarankiškas pratybas už minimalią kainą (treniruoklių salės, futbolo aikš-
telė, bėgimo takai, futbolui, krepšiniui, tinkliniui ir kitokioms veikloms skirtos salės, stalo teniso erdvė, teniso aikštė). Jei nori būti aktyvus universiteto sporto bendruomenės narys, gink savo fakulteto garbę ir dalyvauk tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose. Čia gali startuoti lengvosios at l e t i ko s, p l a u k i m o, ra n ko s lenkimo, aerobikos, moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, keliautojų sporto varžybose. Jei turi sportinių pasiekimų ir nori didinti savo meistriškumą, pranešk apie save. Užsiregistruok į rinktinę. Treniruokis. Gink universiteto garbę – dalyvauk aukštųjų mokyklų čempionatuose, SELL studentų žaidynėse, respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Universiteto rinktinės startuoja keliautojų, orientavimosi sporto, šachmatų, irklavimo, sambo, dziudo, plaukimo, sportinės aerobikos, sunkiosios atletikos, svarsčių kilnojimo, jėgos trikovės, futbolo, kroso, stalo teniso, vyrų ir moterų krepšinio, lengvosios atletikos, badmintono, kulkinio šaudymo, slidinėjimo, paplūdimio tinklinio, tinklinio, fechtavimo, teniso, rankinio čempionatuose. Kviečiame įsilieti į sporto bendruomenę!
universitas
vilnensis
10
Idant mažiau pagadintume Parengtas „Antikos vardynas“ – skaitmeninė antikinių vardų duomenų bazė www.vardynas.flf.vu.lt. Doc. Dalia DILYTĖ „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, – skelbia lietuvių patarlė. Jai antrina garsioji anglų klasiko tragedijos herojė, sužinojusi, kad jai į širdį kritęs jaunuolis yra iš jos tėvams priešiškos šeimos:„Ką reiškia vardas? Jei rožę mes vadinsime kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ (A. Churgino vertimas). Nesileisdami į kalbos filosofijos gelmes, pasakysime, kad su šiais teiginiais ginčytis sunku. Be abejo, svarbiausia yra daikto esmė, o jo pavadinimas – antrinis dalykas, priklausantis nuo žmonių susitarimo. Tačiau tam, kad žmonės vieni kitus suprastų, reikia, kad pavadinimas būtų kuo tikslesnis. Tai tinka ir antikiniams vardažodžiams. Pavyzdžiui, antikinės Galijos vietovardžio Vienna nežinantieji nepainios nei su mūsų skaitvardžiu, nei su Austrijos sostinės vardu tik tada, kai pateiksime taisyklingą jo transkripciją: Vijena. O rugpjūčio mėnesį lyjančių meteoritų vardą patogiau transkribuoti Persėjidai, nes parašę Perseidai turėsime žinoti, kad šis vardas tariamas kitaip nei Agamemnono ir Menelajo patronimas, kurį tarti reikia taip, kaip parašyta: Atreidai. Todėl grupei bendraminčių šovė į galvą mintis padėti nenorintiems gadinti antikinių vardų vertėjams, redaktoriams bei kitiems rašytinio ir sakytinio žodžio žmonėms ir nors šiek tiek aptvarkyti jų transkripciją. Grupė parengė „Antikos vardyną“ – skaitmeninę antikinių vardų duomenų bazę, kurią kiekvienas be jokių kliūčių ar apribojimų gali atrasti internetinėje svetainėje www.vardynas.flf.vu.lt. Parengti šį vardyną buvo nelengva todėl, kad išnagrinėję per dešimties tūkstančių graikiškų vardų vartojimo Lietuvoje istoriją įsitikinome, jog nėra jokios šių vardų transkribavimo tradicijos. Lotyniški vardažodžiai transkribuoti šiek tiek nuosekliau. Mat antikinių vardų kelias į Lietuvą tiek laiko, tiek erdvės požiūriu niekada nebuvo tiesioginis. Nei garsusis Masalijos (dab. Marselio) keliautojas graikas Pitėjas, IV a. pr. Kr. tikriausiai lankęsis ir mūsų kraštuose, nei mitinis romėnas Palemonas, pasak legendų, čia apsigyvenęs trimis ar keturiais šimtais metų vėliau, jokių pėdsakų nepaliko. Pirmieji vardai atėjo per krikštą. Daugelį jų jau buvo padengusios ilgos kelionės dulkės: nebe antikiškai, o viduramžiškai skambėjusius ir graikiškus, ir lotyniškus vardus (dvibalsiai buvo virtę monoftongais, pakito kai kurių balsių ir priebalsių tarimas) dar kraipė lenkų kalbos įtaka. Panašūs procesai vyko ir vėliau. Jonas Dumčius, dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išanalizavęs antikinių vardų kelionės į mūsų šalį peripetijas, nustatė, kad lietuviškoms jų formoms daugiausia įtakos turėjo lenkų (iki XIX a. pabaigos) ir rusų (sovietiniais laikais) kalbos. Rytų Prūsijos raštai dar žvalgėsi ir į vokiečių kalbą. XIX a. Europoje itin išplito Erazmo Roterdamiečio ir jo bendražygių kadaise deklaruotas siekis sugrąžinti antikinėms kalboms klasikinių laikų tarimą. Lietuvoje tuomet prasidėjus nacionalinio išsivadavimo judėjimui, Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius pirmiausia kvietė atsisakyti lenkiškų galūnių (juk buvo rašoma,
pvz., Juliuszas, Astiagesas). Svetimų kalbų paveikto vardyno fone itin revoliucingai atrodė Jono Basanavičiaus ir Jono Šliūpo raštų antikiniai vardai. Šiedu autoriai siūlė laikytis humanistų nustatytų klasikinių laikų transkripcijos taisyklių ir, išsaugodami graikiškus dvibalsius, priebalsius, ilguosius balsius, geminatas, rašė Lakedaimonas, Bojotija, Podaleirijus, Homėras, Leukippas etc. Lietuvindami lotyniškus vardus, jie irgi vadovavosi klasikinio laikotarpio tarimu: Kikeronas (Ciceronas), Kaisaras (Cezaris), Horatijus (Horacijus) etc. J. Basanavičiaus ir J. Šliūpo siūlomi graikiškų vardų rašybos principai nebuvo visuotinai priimti, bet tarp amžininkų sekėjų atsirado. Vėliau jiems pritarė Antanas Smetona, Jeronimas Ralys, Vladimiras Šilkarskis, Antanas Rukša. Tie principai, matyt, būtų įsitvirtinę, tačiau, Lietuvą okupavus, pirmaisiais pokario metais jie dar vegetavo, o paskui rusiškų raštų įtakos spaudžiami pamažu nunyko ir pradėjo atsigauti tik šaliai atgavus nepriklausomybę. Taigi susipažinę su antikinių vardų ėjimo į Lietuvą istorija mes, vardyno rengėjai, nutarėme, kad vienintelis kelias transkribuojant graikiškus vardus yra kova su kitų kalbų įtaka ir pastangos kuo tiksliau išsaugoti originalius tiek fonetinius, tiek morfologinius vardažodžių parametrus. Tik sutelkus vienoje duomenų bazėje didžiulį kiekį vardų (o jų „Antikos vardyne“ yra apie 12 000) galima pamėginti sukurti bendrus lietuvinimo principus. Tai mes ir padarėme. Vadovavomės klasikiniu (V a. pr. Kr.) graikų kalbos tarimu, tačiau buvome priversti laikytis tam tikrų išlygų: pvz., labai apgailestaudami dėl to, kad lietuvių kalbos rašyba yra praradusi geminatas, taikomės prie jos. Lotyniški vardažodžiai irgi buvo šiek tiek kraipomi kitų kalbų, bet iš esmės visada buvo rašomi vadovaujantis viduramžišku tarimu. Sekti J. Basanavičiaus ir J. Šliūpo pavyzdžiu drįso nedaugelis. To padaryti nedrįsome ir mes: duomenų bazėje pateikėme viduramžiško varianto transkripciją. Tačiau kadangi Europos universitetuose ir kitose įvairių šalių kultūros erdvėse yra paplitęs filologų nustatytas klasikinio lotynų kalbos laikotarpio (I a. pr. Kr.) tarimas, šalia viduramžiško varianto įdėjome ir lotyniškos kilmės vardažodžių klasikinio laikotarpio tarimo variantą, tikėdami, jog šios formos pravers ateities kartoms, kurios gal panorės sugrąžinti originalo vaizdą. Vardyno skaitytojai pamatys, kad ne viską pavyko iškuopti. Augėjo arklidėse liko ne tik paniekintos geminatos, bet ir kitokio šlamšto: suniveliavome ilguosius ir trumpuosius balsius, neperteikėme, kaip dera, graikų kalbos ypsilon tarimo, tikriausiai ką nors pražiopsojome, kiekvienai taisyklei palikome išimčių, tikriausiai vienur pasielgėme pernelyg bailiai, kitur – pernelyg drąsiai. Tačiau Heraklis buvo dievo sūnus, o mes – tik vargšai mirtingieji. Manome, kad padarėme tai, ką leido padaryti šiandieninė padėtis: pateikėme bandymo tvarkyti antikinius vardus pavyzdį. Kaip ir baigusieji kadenciją Romos valstybės konsulai, sakome: padarėme, ką galėjome, ir nuoširdžiai kviečiame geriau padaryti daugiau galinčius.
2015 m. rugsėjis
1939 m. rugsėjo 28 d. sutarties slaptasis papildomas protokolas paskelbtas, o jo kartograf iniai priedai – ne! Apie nacių ir sovietų slaptuosius 1939 m. susitarimus pasidalijant įtakos sferomis suverenių valstybių teritorijas yra gerai žinoma. Vis dėlto iki šiol nėra iki galo paskelbti vokiečių–sovietų sienų ir draugystės sutarties slaptojo papildomo protokolo kartografiniai priedai. Jie, kaip ir pati sutartis, buvo pasirašyti Maskvoje 1939 m. rugsėjo 28-osios data, nors iš tikrųjų sutarties pasirašymas su papildomais protokolais ir priedais įvyko rugsėjo 29 d. paryčiui. Dr. Arūnas VYŠNIAUSKAS, IF, Naujosios istorijos katedra
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve iki šiol yra saugomas žemėlapio originalas, kuriuo pasidalyta Lenkija. Antrasis žemėlapis, tiesiogiai susijęs su Lietuvos teritoriniu pasidalijimu, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, tačiau Berlyne yra išlikusios jo kopijos mikrofilme. 2015 m. rugpjūčio 10–14 d. šių eilučių autorius pagal Lietuvos mokslo tarybos paramos mokslinei išvykai skyrimo sutartį (Nr. KEL-151/2015) dirbo Vokietijos URM Politiniame archyve ir iš Berlyno atsivežė įdomios medžiagos. Siūlome pasižiūrėti fragmentą iš Gea leidyklos (Gea Verlag) žemėlapio, 1939 m. išspausdinto Berlyne, Litografijos institute. Būtent ant šio vokiško žemėlapio Kremliuje pasirašė J. Stalinas ir J. Ribbentropas, pastarasis originalą ir nusigabeno atgal į Berlyną. Žemėlapyje J. Stalinas mėlynu pieštuku suraitė daugiau kaip pusės metro ilgio parašą, o J. Ribbentropas pasirašė raudonai. Lietuva pažymėta jau be Klaipėdos krašto, kurį prarado 1939 m. kovą, bet siena su Lenkija parodyta dar pagal seną liniją, kurios
oficialusis Kaunas nenorėjo laikyti galutine. Nors 1939 m. rugpjūčio 23 d. Nepuolimo sutarties tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos papildomame slaptame protokole Berlynas ir Maskva pripažino Lietuvos interesus Vilniaus krašte, tačiau rugsėjo 28 d. tas klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas. Į Maskvą J. Ribbentropo deryboms atsivežtas vokiškas žemėlapis tiesiog rodė prieškarines valstybių sienas, buvusias iki 1939 m. rugsėjo. Vilniaus miesto pavadinimas minėtame vokiškame žemėlapyje skliausteliuose pateiktas lenkų kalba WILNO, lenkiška forma užrašyti ir aplinkinių gyvenviečių pavadinimai. Miesto pagrindinis pavadinimas 1939 m. žemėlapyje vis dėlto įrašytas WILNA. Toks buvo oficialus miesto pavadinimas vokiškai, toks vokiečių akimis lieka iki šiol (net ir dabar Vokietijos ambasada Lietuvoje oficialiai vadinasi Deutsche Botschaft Wilna). 1939 m. rugsėjo 27–29 d. vykusiose derybose J. Stalinas nesutiko atiduoti vokiečiams didelės dalies Lietuvos, kaip reikalavo J. Ribbentropas, tačiau Kremlius raštiškai prisižadėjo ateityje pakeisti tuometinę Vokietijos–Lietuvos sieną vokiečių naudai ir perleisti Lietuvos teritorijos ruožą į pietvakarius nuo žemėlapyje įbrėžtos linijos. Ji slaptojo protokolo kartografiniame
priede N II nuo Širvintos ir Šešupės upių santakoje įsikūrusio Kudirkos Naumiesčio vesta į pietryčius, kirto Marijampolę, Dusios ežerą ir pratęsta iki pietinio Lietuvos pakraščio tos vietos, kur piečiau jau galiojo Lenkiją padalijusi linija kitame žemėlapyje. Vokiečiams buvo pažadėta perduoti teritorinį ruožą su Vilkaviškio, Lazdijų, Kapčiamiesčio ir kitomis gyvenvietėmis – iš viso apie 1800 kv. km ploto Lietuvos teritorijos. Nė metams nepraėjus Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o į minėtą Lietuvos ruožą Raudonosios armijos daliniai įėjo 1940 m. rugpjūčio 20 d., nors 1939 m. rudenį Kremlius vokiečiams žadėjo jo neužimti. Berlynas liko nepatenkintas, tačiau klausimas išspręstas kompromisinių derybų būdu, sudarant naują slaptą sutartį. Pagal ją Maskva minėtą Lietuvos teritorijos dalį išsipirko. Vokietijos Reichas 1941 m. pirmoje pusėje kaip kompensaciją iš Sovietų Sąjungos gavo žaliavų už 7,5 mln. JAV dolerių sumą, laikantis aukso ekvivalento. Dabar Berlynas savo turimos medžiagos neslepia. O kada Vokiečių– Sovietų sutarties apie draugystę ir sieną tarp SSRS ir Vokietijos 1939 m. slaptuosius žemėlapius paskelbs Maskva?
Fragmentas iš vokiško žemėlapio, ant kurio 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašė J. Stalinas ir J. Ribbentropas. Originalas saugomas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve Berlyne
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
11
Profesorius Jonas Kazlauskas ir jo premija
85-osioms prof. Jono Kazlausko gimimo metinėms Šia premija prasmingai pažymimi J. Kazlausko nenuilstamai puoselėti, naujausiais šiuolaikinės kalbotyros metodais grindžiami įvairių sričių baltų kalbų istorijos tyrimai. Dr. V. Rinkevičius yra jau šeštasis J. Kazlausko premijos laureatas, amžiumi bene jauniausias, tačiau darbais iš istorinės akcentologijos ir prūsistikos savo mokslinę brandą jau spėjęs įrodyti baltistas, šiais metais į pasaulį išleidęs net du reikšmingus veikalus – „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorijos“ pirmąjį tomą ir„Prūsistikos pagrindus“. Be to, jis yra tarptautinio kalbotyros žurnalo „Baltistica“ sekretorius („Baltistica“ – VU leidžiamas žurnalas, įsteigtas J. Kazlausko iniciatyva). Premija jaunajam mokslininkui buvo įteikta J. Kazlausko tėviškėje Matiešionių kaime – joje Birštono krašto žmonės kasmet rugpjūčio 1-ąją, Profesoriaus gimimo dieną, gražiai pamini jo gimimo metines. Baltų kalbų tyrėjams J. Kazlausko premija su pertraukomis skiriama jau daugiau kaip du dešimtmečius – 1992 m. pirmą kartą ja buvo apdovanotas vienas iš artimiausių jo mokinių profesorius Albertas Rosinas už novatorišką monografiją „Baltų kalbų įvardžiai“ (1988). Vėliau šią premiją už savo darbus iš istorinės fonologijos ir veiksmažodžio istorijos yra pelnę dar du buvę J. Kazlausko mokiniai – profesoriai Aleksas Girdenis (1996) ir Audronė Kaukienė (2005). Kiti du laureatai – jaunesnės kartos profesoriai Bonifacas Stundžia (2008) ir Birutė Jasiūnaitė (2010). Profesorius Jonas Kazlauskas (1930– 1970), poetų Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio, Justino Marcinkevičiaus bendrakursis ir bendraamžis, priklausė tai „trisdešimtųjų metų gimimo“ kartai, kuri studijavo ir savojo kelio ieškojo po Antrojo pasaulinio karo audrų pamažu atsigaunančiame Vilniaus universitete. Kaip ir daugelis būsimų filologų, J. Kazlauskas jaunystėje rašė eilėraščius ir 1949 m. aukso medaliu baigęs Prienų gimnaziją pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas: „tartum didelė, ryški, tačiau tolima žvaigždė mums švietė Vilniaus universitetas“, – taip abiejų ateities svajones vėliau nusakė gimnazijos, studijų ir viso gyvenimo draugas Just. Marcinkevičius J. Kazlausko atminimui skirtoje esė „Draugo daina“. Universitete jau nuo pirmųjų kursų J. Kazlauskas susidomėjo lyginamąja istorine kalbotyra, įsitraukė į lietuvių kalbos mokslinio būrelio veiklą (yra buvęs ir jo pirmininku), vasaromis dalyvaudavo dialektologinėse ekspe-
Baltistikos katedros arch. nuotr.
FlF Baltistikos katedra
Rugpjūčio 1-ąją Filologijos fakulteto Baltistikos katedros mokslo darbuotojui daktarui Vytautui Rinkevičiui buvo įteikta žymaus mūsų kalbininko, buvusio Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko premija, kurią yra įsteigusi Birštono savivaldybė, taip pagerbdama iš šio krašto kilusio ir, deja, anksti mus palikusio talentingo mokslininko atminimą.
J. Vinciūno nuotr.
Doc. Regina VENCKUTĖ,
Prof. J. Kazlauskas (viduryje) su kolegomis doc. J. Bulota (kairėje) ir doc. J. Balkevičiumi (iš dešinės)
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė įteikia prof. J. Kazlausko premiją dr. V. Rinkevičiui
dicijose, energingų jaunų dėstytojų Zigmo Zinkevičiaus ir Jono Palionio vadovaujamas rinko duomenis „Lietuvių kalbos atlasui“, o kurso draugai, tarsi išpranašaudami būsimą J. Kazlausko polinkį į istorinės morfologijos ir akcentologijos tyrimus, prisegė jam šmaikščią Fortunatovo pravardę... 1954 m. baigęs universitetą puikiai įvertintu diplominiu darbu apie lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimą, J. Kazlauskas iš karto buvo priimtas į doktorantūrą (tada vadintą aspirantūra) ir ta pačia kaip ir diplominio darbo tema parašė ir apgynė daktaro (tuomet vadintą filologijos mokslų kandidato) disertaciją (1958). Joje, taikydamas klasikinio istorinio lyginamojo metodo principus ir susisteminęs iš raštijos paminklų, visų lietuvių kalbos gramatikų ir spausdintų bei nespausdintų tarmių aprašų ir tekstų surinktus faktus, pirmą kartą smulkiai išnagrinėjo, kurie lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipai nyko, kurie stiprėjo ir kodėl. Ši J. Kazlausko disertacija, vieno iš jos oficialiųjų oponentų žodžiais tariant, leido „iš pagrindų modernizuoti daiktavardžių linksniavimo skyrių istorinėje lietuvių kalbos gramatikoje“. Per likimo šykščiai jam atseikėtą trumpą gyvenimą J. Kazlauskas spėjo daug padaryti mokslo labui. Jis yra paskelbęs apie 50 mokslinių straipsnių, kuriuose originaliai nagrinėjamos baltų kalbų istorinės akcentologijos, fonologijos ir morfologijos problemos ir kurie yra reikšmingi tiek baltų kalbo-
J. Kazlauskas yra kūręs planus Vilniuje įsteigti ir Baltistikos institutą (tikėkimės, kad šį jo siekį dabar įkūnija nuo 1973-ųjų universitete veikianti Baltistikos katedra). Visa tai pareikalavo didelių pastangų, juk Vilnius anuomet laikytas Sovietų Sąjungos provincija ir gauti leidimą išplaukti į tarptautinius vandenis tikrai nebuvo lengva, nes tokioje veikloje dažniausiai būdavo įžvelgiama„nacionalizmo“ grėsmė. Sovietų Sąjungos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija 1970 m. atsisakė išleisti J. Kazlauską į Pensilvanijos universitetą, į kurį jis buvo pakviestas dėstyti tų metų pavasario semestre ir buvo parengęs paskaitų kursą anglų kalba. Profesorius neaiškiomis aplinkybėmis dingo 1970 m. spalio 8 d., o daugiau kaip po mėnesio jo kūnas buvo rastas Neryje. Ši netikėta ir mįslinga mirtis kėlė daug visokių spėlionių (manyta, kad su žinomu talentingu mokslininku dėl savų sunkiai suvokiamų sumetimų susidorojo saugumas). Deja, mūsų mokslui skaudžios netekties paslaptis ir šiandien nėra iki galo atskleista... Į Vilniaus universiteto istoriją profesorius J. Kazlauskas ryškų puslapį yra įrašęs ir kaip puikus pedagogas. Nuo 1957-ųjų, savo darbo universitete pradžios, iki gyvenimo pabaigos lituanistams dėstė lietuvių kalbos istorinę gramatiką ir baltų filologijos įvadą, pirmasis Lietuvoje pradėjo skaityti fonologijos kursą, taip pat speckursą apie šiuolaikinius kalbos tyrimo metodus, vedė istorinės kalbo-
Žinomo grafiko darbai žadina Vilniaus ir universiteto istoriją Adomas Matuliauskas. Kylantys bokštai, šilkografija (S/1), 17,5×17,5 cm, 2015
tyros istorijai, tiek jo paties kūrybinei biografijai. Visą jo spausdintų darbų bibliografiją sudaro apie 80 pozicijų, tarp kurių rasime ne tik jau minėtus mokslinius straipsnius, bet ir įžvalgių baltų kalbotyros veikalų recenzijų, kalbos kultūrai ir įvairiems kitiems aktualiems kalbos klausimams skirtų rašinių. Svarbiausias J. Kazlausko mokslinių tyrimų kryptis aiškiai atspindi didžiausias ir vertingiausias jo veikalas „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“, išspausdintas 1968 m., kuris prieš metus buvo sėkmingai apgintas kaip habilitacinis darbas. Už jį J. Kazlauskui buvo suteiktas profesoriaus vardas, o 1971-aisiais (po mirties) šis jo opus magnum buvo įvertintas Lietuvos valstybine premija. Šia proga vertėtų prisiminti, kad J. Kazlauskas pirmasis iš pokario metais Vilniaus universiteto išugdytų kalbininkų 1967-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir tapo pirmuoju profesoriumi po Juozo Balčikonio (1885–1969). Į baltų kalbotyros istoriją J. Kazlauskas įeina ne vien kaip įžvalgus ir be galo darbštus tyrėjas, išsiskyręs moksline drąsa ir naujų metodų taikymu, bet ir kaip sumanus ir energingas organizatorius, sugebėjęs sutelkti Lietuvos ir viso pasaulio baltistus. Jo rūpesčiu 1965 m. įsteigtas ir iki paskutinio atodūsio redaguotas žurnalas „Baltistica“ labai greitai sulaukė tarptautinio pripažinimo, jo iniciatyva nuo 1964 m. pradėtos rengti baltistų konferencijos ilgainiui išaugo į tarptautinius baltistų kongresus. Amžininkų liudijimu,
tyros seminarus ir kurį laiką vadovavo moksliniam lietuvių kalbos būreliui. 1968–1970 m. buvo iš ankstesnio Istorijos ir filologijos fakulteto atsiskyrusio Filologijos fakulteto dekanas. Studentus žavėjo plati dėstytojo erudicija, griežta logika grindžiamos kalbos reiškinių prigimties ir sisteminių pokyčių interpretacijos, pagarbus požiūris į ankstesnių tyrėjų darbus ir studento savarankiškumą. Tą savarankiškumą jis skatino, gražiai parodydamas, kad kalbotyra yra diskusinio pobūdžio mokslas ir siūlomi paaiškinimai ar hipotezės neturi būti laikomi galutiniais. Birštono savivaldybės ir Vilniaus universiteto Baltistikos katedros 2010 m. išleistoje J. Kazlausko atminimui skirtoje knygoje„Baltistikos ąžuolas“ B. Jasiūnaitė rašė:„Mūsų dienomis žymaus baltisto Jono Kazlausko vardas bene geriausiai žinomas jo specialybės žmonėms – kalbininkams. Turime gražiai išleistus profesoriaus rinktinius raštus. Turbūt niekada nepasens garsioji jo knyga Lietuvių kalbos istorinė gramatika, kurią atidžiai studijuoja vis naujos lingvistų kartos. Ar dar prisimena jį eiliniai vilniečiai, kai važiuodami autobusu iš Santariškių miesto centro link išgirsta stotelės pavadinimą Jono Kazlausko? Labai noriu tikėti, kad šis talentingas žmogus niekada nebus užmirštas.“ Tuo tikėti norime ir mes, Baltistikos katedros žmonės, dauguma Joną Kazlauską dabar bepažįstantys jau vien iš jo paliktų darbų.
Vilniaus universiteto rektorato koridoriuje galima apžiūrėti dailininko Adomo Matuliausko grafikos darbų parodą „Vilniaus miesto ženklai“. Tai emocionalus pasakojimas apie Vilnių, kurio neatsiejama dalis – Alma Mater Vilnensis. „Gimiau Pilies gatvės pradžioje, tad dar vaikystėje išvaikščiojau visus Vilniaus universiteto kiemelius. Sukurti šį darbų ciklą mane įkvėpė išraiškinga universiteto pastatų architektūra, erdvių šviesokaitos žaismas. Čia juntama į dangų kylanti bokštų galybė, iš žemės auganti dvasia – tai vieta, kur susijungia žemė ir dangus. Todėl kaskart senąjį Vilniaus universitetą galime atrasti iš naujo“, – apie savo ryšį su Vilniaus universitetu pasakoja dailininkas. Tačiau svarbiausių Vilniaus akcentų jis nevaizduoja literatūriškai ar tiesmukai. „Grafikos ciklo dalys – ženklų ir simbolių kalba perteiktos savarankiškos istorinių fragmentų vizualinės interpretacijos, kur plastinės raiškos priemonėmis kuriama ne realistinės tikrovės logika, o subjektyvi nuotaika, paliekant erdvės ir vietos tam, kad kiekvienas žiūrovas galėtų Vilniaus miesto ženklus perskaityti ir interpretuoti savaip“, – paaiškina dailininkas. Darbai atlikti klasikine šilkografijos technika. Lietuvoje šią techniką plėtojo R. Gibavičius ir M. Vilutis. A. Matuliauskas šilkografiją pasirinko siekdamas perteikti piešinio linijų aštrumą ir juodos spalvos sodrumą. Paroda veiks iki lapkričio 1 d.
universitas
vilnensis
12
2015 m. rugsėjis
Gabūs Fizikos fakulteto studentai renkasi ir mokytojo kelią Keturiolika Fizikos fakulteto absolventų nuo rugsėjo 1-osios jau gali dirbti fizikos mokytojais turėdami oficialius mokyklos pedagogikos studijų pažymėjimus. Tai ketverių metų bendradarbiavimo su Filosofijos fakultetu atnaujinant mokytojų rengimą Fizikos fakultete rezultatas. Apie atgimusio mokytojų rengimo džiaugsmus ir rūpesčius „U. V.“ kalbasi su Fizikos fakulteto prodekanu doc. Kazimieru Glemža ir doc. Valdemaru Aleksa. Fizikos fakultete vykdomos šešios studijų programos. Kokie studentai gali rinktis pedagogikos dalykus? Ar yra atranka? Doc. K. Glemža: Visų programų – energetikos fizikos, fizikos, kompiuterinės fizikos ir modeliavimo, moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos, taikomosios fizikos, telekomunikacijų fizikos ir elektronikos – studentams jokių apribojimų rinktis pedagogikos studijas nėra. Fizikos mokytojų rengimo programoje psichologijos, pedagogikos ir fizikos didaktikos dalykus, kurie yra integruoti į fizikos studijų programą, studentai 3–7 semestruose renkasi kaip pasirenkamuosius ir laisvuosius dalykus. Pedagogikos (bendroji pedagogika – privalomas, ugdymo filosofija ir vadyba – pasirenkamasis), psichologijos (pedagoginė ir raidos psichologija, psichologija mokyklai – pasirenkamieji) ir fizikos didaktikos (pasirenkamasis, 2 dalys) studijoms skirta po 9 kreditus. Pedagoginė praktika (1 ir 2 dalys po 2 mėn. 7 ir 8 semestruose, 30 kreditų) atliekama Vilniaus licėjuje, gimnazijose ir vidurinėse mokyklose pagal trišalę sutartį, įdarbinant fizikos mokytojus lektoriais valandininkais Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje. Speciali atranka nėra vykdoma, tačiau 6 studijų semestre doc. V. Aleksa, ilgametis studentų pedagoginės praktikos vadovas, pokalbio ir didaktikos seminarų metu išsiaiškina studentų motyvus ir galimybes, kai studentai mokosi vesti pamokas, kalbėti prie lentos prieš auditoriją. Studentas dažniausiai trečiame kurse jau pats suvokia ir apsisprendžia, ar pajėgs
2 pav. Gavusiųjų fizikos bakalauro diplomus ir fizikos mokytojo kvalifikacinius pažymėjimus skirstinys 3 pav. Fizikos fakultete bakalauro studijose siekiančiųjų mokytojo kvalifikacijos skirstinys
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Fizikos fakulteto absolventai (2015 m.) sėkmingai lygiagrečiai studijuoti ir fizikos, ir likusius psichologijos ar pedagogikos bei didaktikos dalykus, ar mokytojo profesija tikrai yra jam. Juk 7 ir 8 semestruose jo dar laukia praktika gimnazijoje. Taigi motyvacija gali sustiprėti, o gali ir susilpnėti. Fizikos fakultete pedagogikos studijos vykdomos kreditų kaupimo būdu, taip fizikams patogiau studijuoti pedagogikos dalykus. Kodėl mokytojų pažymėjimai yra kaip baigusiųjų antrosios pakopos laipsnio nesuteikiančias studijas (LNS)? Kokia studijų tvarka? Doc. K. Glemža: Nuo 2011 m. Fizikos fakultete pirmosios pakopos studentai antrame kurse gali rinktis studijuoti psichologijos ir pedagogikos dalykus, kurie dėstomi Filosofijos fakultete, ir trečiame kurse didaktikos dalyką – mūsų fakultete. Studijų apimtis yra 60 kreditų, išdėstytų per 5 semestrus (nuo 3 iki 7 semestro) lygiagrečiai su pagrindinėmis bakalauro programos studijomis. 8 semestre rengiami du
baigiamieji darbai – fizikos bakalauro (12 kr.) ir pedagoginių studijų (3 kr.). Iškart po fizikos bakalauro darbo gynimo stojama į LNS mokyklos pedagogiką Filosofijos fakultete, kuri yra antrosios studijų pakopos programa. Kadangi mūsų fizikos bakalaurai jau būna atsiskaitę už pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykus, atlikę pedagoginę praktiką mokykloje, tai gina tik pedagogikos studijų baigiamąjį darbą ir jiems įteikiami fizikos mokytojo pažymėjimai, kurie suteikia galimybę dirbti dalyko mokytojais įvairių tipų bendrojo lavinimo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, kituose mokymo centruose. Mokytojai rengiami bendradarbiaujant su VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra. Ar Fizikos fakulteto studentams, kaip tiksliųjų mokslų atstovams, sunkiau sekasi krimsti pedagogikos ir psichologijos dalykus? Doc. V. Aleksa: Kodėl fizikams turėtų būti sunkiau? Studentai sako, kad jiems kaip tik labai įdomios paskaitos.
Šį pavasarį mūsų studentai, Edukologijos katedroje pasirinkę pedagogikos studijų baigiamųjų darbų temas, labai gerai atliko ir apgynė darbus. Tad tikrai labai vertiname ir džiaugiamės dalykiniu, tvirtu tarpkatedriniu bendradarbiavimu universitete ir nuoširdžiai dėkojame Edukologijos katedros vedėjai prof. L. Duoblienei, profesorėms V. Aramavičiūtei ir V. Targamadzei, docentėms T. Bulajevai ir I Stonkuvienei, lektorėms Š. Nagrodskaitei, V. Venslovaitei ir S. Kontrimienei, vyr. specialistėms Žibuolei Kudrevičienei ir Sandrai Kairei. Norinčiųjų įgyti fizikos mokytojo profesiją pastaraisiais metais daugėja. Galima džiaugtis tokia augimo
tendencija Vilniaus universitete. Gal šalyje daugės mokytojų vyrų? Doc. V. Aleksa: Manau, ypač gabus jaunimas, o tokių dalis visada yra, šiandien pragmatiškai žiūri į galimybę gauti ir bakalauro diplomą, ir mokytojo pažymėjimą. Taigi galime nusiraminti – visi įstoję į FF tikrai netaps mokytojais, nes ne dėl to stojo į VU, o juk net ir ne visi norintys gebės dar lygiagrečiai sėkmingai studijuoti papildomus dalykus ir apginti du baigiamuosius darbus. Vyrų mūsų fakultete yra daugiau, tad šiais metais mokytojų pažymėjimai įteikti 9 vaikinams ir 5 merginoms! Dar 6 fizikos bakalaurai rašo pedagogikos baigiamąjį darbą ir planuoja ginti kitais mokslo metais.
H. Jasiūnas rūpinosi, kad išaugtų Lietuvos matematinė kultūra: kiltų mokslinių tyrimų lygis, stiprėtų matematikos mokymas ir dėstymas.
Suprasdamas, kad matematinius talentus būtina pastebėti jau mokykloje, jis rūpinosi matematikos švietimu: organizavo populiarios matematinės literatūros leidybą, įsteigė ir globojo neakivaizdinę matematikų mokyklą. Daugelis žymių Lietuvos matematikų yra jam dėkingi už pagalbą ir paramą renkantis mokslininko likimą. Tačiau jam rūpėjo ne vien tik matematikos mokslo ir švietimo raida. Jis visą gyvenimą siekė ugdyti ir puoselėti Lietuvos kultūrą, saugoti jos istorinę atmintį, įkvėpti ir telkti šiai veiklai žmones. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų H. Jasiūnas suvokė kaip galimybę
atverti Lietuvos istoriją ir ugdyti pasididžiavimo savo tėvyne jausmą. Jis daug prisidėjo, kad universiteto jubiliejus taptų tikra nacionaline švente. 1983 m. H. Jasiūnas įgyvendino didįjį savo sumanymą: įsteigė Lietuvos matematikos muziejų. Muziejuje kaupiami meno kūriniai, matematikos raidą Lietuvoje atspindintys daiktai, dokumentai. Čia lankosi mokytojai, moksleiviai, universiteto absolventai, svečiai. Prieš atgaunant Lietuvos nepriklausomybę apsilankymas šiame muziejuje teikė galimybę išgirsti tikrą, nenuglaistytą tiesą. Už savo veiklą H. Jasiūnas 2005 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. H. Jasiūnui, rodos, buvo įgimtas gebėjimas džiaugtis kitų darbais, laimėjimais labiau negu savo, matyti visų pirma kiekvieno žmogaus geruosius bruožus. Tai nušviečia ir sušildo mūsų pasaulį. Nebegirdėsime padrąsinančio Henriko Jasiūno žodžio. Tačiau jausime jo atminimo šilumą.
pro memoria Henrikas Jasiūnas
(1925-09-05 – 2015-08-09) Rugpjūčio 9 d., sekmadienį, per patį vidurdienį sustojo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docento Henriko Jasiūno širdis ir užsibaigė ilgas, šviesus šio žmogaus gyvenimas. Henrikas Jasiūnas gimė 1925 m. rugsėjo 5 d. Rytų Aukštaitijoje, Gaspariškių kaimo valstiečių šeimoje. Mokėsi Antalieptės pradinėje mokykloje, 1938–1944 m. – Zarasų ir Utenos gimnazijose. Anksti pradėjo švietėjo, pedagogo kelią: 1944–1945 m. dirbo Zarasų apskrities Šniukštų pradinės mokyklos vedėju, 1945–1950 m. – Zarasų apskrities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. Tais metais susiklostė pamatiniai H. Jasiūno asmenybės bruožai: veiklumas, siekis ugdyti Lietuvos dvasinę kultūrą, platus požiūris į švietimo tikslus ir uždavinius. 1950–1952 m. H. Jasiūnas studijavo matematiką Klaipėdos mokytojų institute, paskui tęsė studijas
1 pav. Gavusiųjų fiziko, dėstytojo diplomus skirstinys
Vilniaus universitete. Daugiau nei šešios dešimtys jo gyvenimo metų glaudžiai susijusios su Vilniaus universiteto fakultetu, kurio absolventai lėmė matematikos mokslo Lietuvoje tapsmą ir raidą. Jau studijų metais H. Jasiūnas pradėjo dirbti Bendrosios matematikos katedros laborantu, asistentu, nuo 1960 m. – Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu. Daugiau kaip 20 metų jis talkino šios katedros vedėjui rektoriui J. Kubiliui plėtojant akademinę katedros veiklą. Apie penkiolika metų ėjo fakulteto prodekano pareigas. H. Jasiūnas pradėjo mokslinį darbą nuo matematinės lingvistikos uždavinių, nagrinėjo tikimybių teorijos ribines teoremas ir 1975 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją. Vėliau atsidėjo matematikos istorijos klausimams, rašė straipsnius ir rengė Lietuvos matematikos mokslo ir švietimo istorijai skirtus leidinius.
Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenė
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
13
Nepažinta sovietmečio visuomenė: neskelbti dokumentai ir autentiški pasakojimai Sovietmetis – epocha, apie kurią iki šiol sunku objektyviai kalbėti. Ir akademinė bendruomenė, ir plačioji visuomenė vis dar atsargiai žiūri į palyginti neseniai pasibaigusį laikotarpį. Kita vertus, įdomaus ir reikšmingo apie neseną praeitį papasakoti galinčių žmonių gretos sparčiai retėja. Gerai, kad atsiranda mokslininkų, kurie spėja užrašyti tokių žmonių prisiminimus. Rugsėjį pasirodys dvi projekto „Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra“ šaltinių knygos: Ainės Ramonaitės, Jūratės Kavaliauskaitės ir Valdemaro Klumbio parengta sakytinės istorijos šaltinių knyga „Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos“ ir Sauliaus Grybkausko šaltinių rinkinys„Lietuviškoji nomenklatūra 1956–1990 metais: tarp sovietinės sistemos ir neformalių praktikų“ (2015, Vilnius: Aukso žuvys). Pirmoje knygoje „Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos“ skaitytojai ras dvidešimt penkis įtraukiančius pasakojimus – gyvenimo istorijas žmonių, sovietmečiu gyvenusių kitokį gyvenimą nei didžioji ano meto visuomenės dalis. Tai pasakojimai amžininkų, neįsitekusių nykioje, absurdo ir melo pritvinkusioje sovietinėje
kasdienybėje, ieškojusių kažko tikro ir norėjusių gyventi savo autentišką gyvenimą, nepaisant kainos, kurią už tai teko sumokėti. Istoriko dr. Aurimo Švedo vertinimu, „ši knyga yra intriguojanti kelionė laiko mašina į sovietmečio epochą, kuri vis dar šalia mūsų, tačiau su kiekviena diena tampa vis mažiau pažįstama ir suprantama“. Kiekvienas knygos skaitytojas ras savitą jį dominantį pjūvį: vieni galbūt ieškos informacijos apie pogrindžio veikimo taktikas ar legendines sovietmečio nepaklusniosios visuomenės asmenybes, kitiems rūpės akistatos su sistema patirtys ar alternatyviosios minties filosofinės ištakos. Treti galbūt skaitys šią knygą kaip grožinę literatūrą, kurioje gausu ir dramatiškų išgyvenimų, trilerio vertų nuotykių, ir gilių pasaulėžiūrinių apmąstymų. „Skaitant plačiajai visuomenei mažiau žinomų žmonių pasakojimus, kyla įspūdis, tarsi atrastum naują, ne-
APIE KNYGŲ AUTORIUS Ainė Ramonaitė – VU TSPMI profesorė, tyrinėja Lietuvos visuomenės nuostatas ir politinį elgesį, pastaruoju metu gilinasi į nesisteminius socialinius tinklus ir visuomenės nepaklusnumo formas sovietmečiu. Jūratė Kavaliauskaitė – VU TSPMI lektorė, domisi politine reprezentacija ir komunikacija, pastaraisiais metais nagrinėja sovietmečio nonkonformistinių socialinių erdvių ir sambūrių identiteto politiką. Valdemaras Klumbys – VU Istorijos fakulteto lektorius, tyrinėja sovietinės Lietuvos pogrindžio ir kitų kultūrinių rezistencijos formų istoriją, sovietmečio intelektualų istoriją, sąveiką tarp sovietmečio valdžios atstovų, ideologijos ir visuomenės, taip pat tarp oficialaus ir pogrindinio gyvenimo bei simbolių. Saulius Grybkauskas – Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, taip pat dirba VU TSPMI. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos ekonominė ir socialinė raida XX a. antroje pusėje, sovietinė ūkio politika, sovietinio režimo vykdyta visuomenės kontrolė. pažintą ir be pėdsakų dingti galėjusį kitokį pasaulį. Gyvai skambančiuose, natūralia kalba perteiktuose pokalbiuose atsiskleidžiantys intensyviai kultūra, menu, religija gyvenusių žmonių ir valdžios santykiai, dramatiškos psichologinės situacijos,
laisvo gyvenimo ieškojimas ciniškos kontrolės atmosferoje sudomins ne tik istorikus, profesionalius kultūros tyrinėtojus, bet neabejotinai bus puikus šaltinis ir rašytojams, dramaturgams, scenaristams ir visiems, ateityje kursiantiems sovietmečio
pasakojimą. O dabartimi ir teksto malonumu gyvenantis skaitytojas pajus įtempto trilerio skonį“, – pritaria knygą recenzavęs poetas, eseistas ir literatūros kritikas Rimantas Kmita. Antroji knyga apie lietuvišką nomenklatūrą gerai atskleidžia sovietinės valdžios užkulisius, joje publikuojami dar niekur neskelbti sovietinės valdžios dokumentai – partinių dokumentų kopijos, parodančios situaciją sovietinėje Lietuvoje ir Pabaltijyje, sovietinio „generalgubernatoriaus“ – LKP CK antrojo sekretoriaus Valerijaus Charazovo užrašai ir interviu su buvusiais nomenklatūros veikėjais. „Sauliaus Grybkausko profesionaliai parengtas šaltinių rinkinys – vertinga nesavanaudiška dovanėlė istorikams, sovietologams ir visiems besidomintiems netolima Lietuvos istorija. Tai puikus šaltinis tiriant nomenklatūros „nematomas sroves“, tinklaveiką ir centras–regionai valdymo modelį“, – sako dr. Mindaugas Pocius, įvertinęs kolegos darbą. Dr. Dangiras Mačiulis išskiria šioje knygoje pateikiamą unikalų dokumentą: „Norėtųsi ypač atkreipti dėmesį į vadinamą Melsvąjį sąsiuvinį – LKP CK antrojo sekretoriaus Valerijaus Charazovo užrašus, kurie atspindi lietuviškosios nomenklatūros nuomones, kas po ilgamečio LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus mirties turėtų tapti sovietinės Lietuvos vadovu. Šį sąsiuvinį organiškai papildo interviu su pačiu šių užrašų autoriumi – tai virsta tarsi neišardoma vienuma.“ TSPMI inform.
Rugsėjo 25–26 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vyks jubiliejinė – dvidešimtoji – Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos konferencija „Saugumo architektūra Vidurio ir Rytų Europoje: dabarties grėsmės ir bendradarbiavimo perspektyvos“. Konferencijoje bus nagrinėjami svarbiausi šių laikų saugumo iššūkiai Vidurio ir Rytų Europoje ir už jos ribų. Atsižvelgiant į augančias įtampas regione ir visoje Europoje, tokia diskusija itin aktuali. Konferencijoje dalyvaus apie 80 mokslininkų, tarp jų iš JAV, Jungtinės Karalystės, Italijos, Turkijos, taip pat Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Gruzijos ir kitų šio regiono valstybių. Paskutinį kartą Lietuvoje tokia konferencija buvo organizuota 2003 m. Šios konferencijos ašį sudaro trys plenariniai renginiai. Pirmasis – Davido Kramerio paskaita apie Putino Rusiją kaip regioninio saugumo veiksnį. D. Krameris šiuo metu dirba McCaino institute, o 2010–2014 m. buvo tarptautinės organizacijos „Freedom House“, veikiančios demokratijos plėtros srityje visame pasaulyje, vadovas. Be
šios paskaitos, vyks ir dvi plenarinės diskusijos. Rugsėjo 25 d. diskusijoje bus aptarti Vidurio ir Rytų Europos valstybių požiūriai ir vaidmuo ES–Rusijos santykių atžvilgiu. Diskusijoje dalyvaus Estijos ir Latvijos tarptautinių santykių institutų vadovai prof. Andresas Kasekampas ir prof. Andris Sprudas, taip pat Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos atstovai. Lietuviškąją perspektyvą pristatys prof. Gediminas Vitkus, moderuos doc. M. Šešelgytė. Rugsėjo 26 d. vyksianti plenarinė diskusija bus skirta Vidurio Europos politikos mokslų padėčiai aptarti. Diskusijos dalyviai – esamas ir buvę Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos prezidentai. Bus svarstomi aktualiausi vidaus, išorės ir europinio saugumo klausimai, tokie kaip konfliktas Ukrainoje, energetinis saugu-
mas, politinis populizmas, Europos integracijos iššūkiai, geopolitiniai pokyčiai posovietinėje erdvėje. Be minėtų politikos ekspertų, konferencijoje dalyvaus tokie žinomi mokslininkai kaip prof. Attila Aghas (Budapešto Corvinus universitetas, Vengrija), prof. Jerzy Wiatras (Varšuvos universitetas, Lenkija), prof. T. SasinskaKlas (Jogailaičių universitetas, Lenkija), doc. Ladislavas Cabada (Prahos Metropoliteno universitetas, Čekija), Kaukazo centro vadovas Giorgi Kanashvili (Gruzija) ir kt. Renginys atviras visiems, besidomintiems saugumo politikos temomis. Kviečiame dalyvauti. Konferenciją organizuoja VU TSPMI kartu su Vidurio Europos politikos mokslų asociacija (CEPSA) ir Lietuvos politologų asociacija (LPA). Daugiau apie konferenciją www.tspmi.vu.lt. TSPMI inform.
Vasarą Vilniaus universiteto mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose „Journal of American Chemical Society“ ir „Chemistry – A European Journal“. Publikacija Amerikos chemikų draugijos žurnale „Journal of American Chemical Society“ sulaukė didelio pripažinimo. Straipsnyje aprašoma labai sudėtingos sandaros supramolekulinė kapsulė, sudaryta iš dešimties struktūriškai santykinai paprastų monomerų, kurie sąveikauja tarpusavyje vandeniliniais ryšiais ir suformuoja nepaprastai įdomios erdvinės struktūros supramolekulę. Publikacija parengta bendradarbiaujant su Lundo universiteto (Švedija) mokslininkais. Šis darbas atsidūrė žurnalo dėmesio centre (JACS Spotlights) kaip ypač įdomus supramolekulių atvejis. Šis darbas yra supramolekulių sintezės ir tyrimų tęsinys. Keli straipsniai anksčiau buvo paskelbti žurnaluose „J. Am. Chem. Soc.“ ir „Angew. Chem.“. Gautos molekulinės kapsulės gali būti pritaikomos katalizėje, medžiagų atskyrimui ir molekulių pernašai per ląstelės membraną. Kiek anksčiau žurnale „Chemistry – A European Journal“ pasirodė kita publikacija. Dėl itin teigiamo recenzentų įvertinimo ji buvo priskirta „karštų straipsnių“ (Hot Paper) katego-
E. Kurausko nuotr.
XX tarptautinėje politikos mokslų Gerbiamuose chemijos konferencijoje – svarbiausi šių laikų žurnaluose – VU saugumo iššūkiai mokslininkų darbai
Mokslininkų grupės vadovas doc. E. Orentas rijai, į kurią patenka tik 10 proc. visų priimamų publikacijų. Šiame darbe (T. Javorskis, S. Sriubaitė, G. Bagdžiūnas, E. Orentas. Chem. Eur. J. 2015, 21, 9157–9164) grupės vadovas doc. E. Orentas kartu su doktorantu Tomu Javorskiu ir kt. aprašė iki šiol nežinomą keturnario heterociklo − 1,2-oksazetidino žiedo, turinčio azoto ir deguonies atomus, atvėrimo reakciją. Publikacijos parengtos vykdant visuotinės dotacijos projektą VP1-3.1ŠMM-07-K-03-007, grupės vadovas doc. E. Orentas.
universitas
vilnensis
14
2015 m. rugsėjis
Chore „Pro musica“ skleidžiasi bendruomeniškumo dvasia ir meilė muzikai
siekiama kelti choristų muzikinį lygį, plėsti kultūrinį ir muzikinį akiratį; taip pat svarbu atstovauti VU dainuojant užsienyje, bendradarbiaujant su kitais chorais. VU vardas įpareigoja, o „Pro musica“ yra geras choras – puikus universiteto kultūrinis ambasadorius. Choras man yra nepaprastai svarbus, sunkiai įsivaizduoju gyvenimą
Esu mokslininkas fizikas. Baigiau VU Fizikos fakultetą 2002-aisiais, o paskui moksliniai keliai nuvedė į Šveicariją ir JAV. Pernai, 2014-aisiais, grįžau gyventi į Lietuvą. Dirbu Fizinių ir technologijos mokslų centre, Puslaidininkių fizikos institute, bet mano kasdienė veikla labai glaudžiai susijusi su VU. Dažnai lankausi VU Fizikos fakultete, bendrauju su fakulteto mokslininkais, ten mokosi visi mano mokslinės grupės studentai. Dainuoju nuo studijų laikų – „Gaudeamus“ buvo mano pirmasis choras. Pats choras kaip muzikavimo forma man buvo didelis ir netikėtas atradimas. Nors viena ar kita forma muzikavau visą gyvenimą, muzika iki tol neturėjo man kokios nors ypatingos prasmės – tiesiog dar vienas pomėgis. Choras pakeitė tą požiūrį. Dainuodamas chore gali prisiliesti prie to, kas išbandyta laiko, kas universalu, kas kalba kiekvienam žmogui.
Rasa Šlikaitė, Studijų direkcijos Studijų programų kokybės valdymo skyriaus vyr. specialistė
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Birutė Tumienė, MF dėstytoja ir doktorantė, VUL Santariškių klinikų gydytoja genetikė Dainuoti chore pradėjau dar būdama septynerių. Įstojus į VU abejonių taip pat nekilo: man labai svarbi gyvenimo kokybė, įskaitant ir kokybišką laisvalaikį. Pradžioje lankiau VU merginų chorą „Virgo“, kuriame repeticijų grafikas yra intensyvesnis ir labiau tinkamas studentams, na, o vėliau pasirinkau chorą „Pro musica“. Į choro gyvenimą visuomet galėjau įtraukti ir savo šeimos narius – tiesą sakant, per tuos ilgus metus susibūrė nuostabi palaikymo komanda iš choristų sutuoktinių ir vaikų, tarsi koks klubas. Taip savo vaikams ne tik parodome gyvą pavyzdį, kaip kultūringai ir turiningai leisti laisvalaikį, bet ir suteikiame progų patiems išbandyti dainavimą bei sceninę patirtį. Per visą dainavimo laikotarpį choras man davė labai daug, taip pat ir profesinėje srityje. Su choru aplankiau daugybę šalių, lavinau savo užsienio kalbų žinias; šiuo metu visiškai laisvai kalbu ir savo darbe kasdien panaudoju anglų kalbos žinias. Sceninė patirtis ypač praturtino mano dėstymo ar mokslinių pranešimų skaitymo įgū-
Paulius Jevsejevas, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantas Choras man – aktyvus laisvalaikis, galimybė savo kailiu patirti, kaip atsiranda muzika, ką reiškia būti jos atlikėju, kaip dešimtys balsų ima skambėti kartu. Tai reta proga vienoje vietoje sutikti daugybę įvairiausių žmonių, kuriuos vienija bendri uždaviniai ir kone visada gera nuotaika. Į mūsų koncertus noriai ateina bendramoksliai, kolegos, paprastai neturintys daug progų paklausyti chorinės muzikos. Kaip ir priklauso mokslininkams, viską nuosekliai įvertina, pakomentuoja. Ne visi koncertai vienodai sėkmingi, bet būna tokių, kad, matai, ir atlikėjų, ir klausytojų atminty užsiliks ilgesnį laiką. Taip įprasti, profesiniai ryšiai tampa dar ir muzikiniai.
Choras mano gyvenime užima gana reikšmingą vietą. Džiaugiuosi, kad galiu muzikuoti, esu brandžiame kolektyve su nuostabiais, idėjų pilnais vadovais. Kolegos domisi mano veikla chore, pasakoju jiems apie koncertus, išvykas, stovyklas ar šiaip susibūrimus, informuoju apie planuojamus choro koncertus, taigi jie taip pat neretai susidomi chorine kultūra ir apsilanko koncertuose. Gina Jagelavičiūtė, Studijų direkcijos reikalų tvarkytoja, ERASMUS praktikos ir neakademinių personalo vizitų veiklų administratorė Nors chore pirmiausia esame choristai, jame nuostabu sutikti ir kitus VU bendruomenės narius. Kai kam iš kolegių jau pagelbėjau išvykti į personalo mokymosi kelionę! Tikiuosi ateityje chore susitikti daugiau studentų, kuriems padėjau išvykti į svajonių praktiką. Be to, būna nepaprastai smagu apsirengus koncertiniais drabužiais susitikti tik iš matymo pažįstamą kolegą, atėjusį į koncertą – tikrai didžiuojuosi galėdama nustebinti kolegas, kad esu choro dalis.
džius. Na, o poreikis derinti profesinę karjerą, gausios šeimos gyvenimą ir aktyvų laisvalaikį išmokė taip susiplanuoti laiką, kad jo užtektų viskam. Taigi VU suteikia didžiules galimybes tiek studentų, tiek darbuotojų meninei veiklai.
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Dr. Justas Namavičius, TF lektorius Ateiti į chorą buvo vienas geriausių mano sprendimų praleisti laisvalaikį, atsitraukti nuo darbų bei kasdienių
Dr. Gintautė Žemaitytė, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorė Nuo pat studijų pradžios dainavau akademiniame mišriame chore „Gaudeamus“ – po 15 metų nutariau pereiti į chorą „Pro musica“, nes jame dainuoja ir daugiau VU darbuotojų bei alumnų – mus sieja panašūs interesai, labiau sutampa galimybės. Man svarbu dainuoti VU chore, nes jame
Dr. Audrius Alkauskas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkas
Dainavimas chore vienu metu patenkina labai daug poreikių. Pirmiausia, tai galimybė pabūti su bendraminčiais. Bent jau man atrodo, kad chore dainuoja tik pozityvūs ir šviesūs žmonės. Tie, kam gera Lietuvoje. Chore turi girdėti kitus, bet taip pat ir jausti, kaip tavo paties balsas įsilieja į visą muziką. Antra, choras nepaprastai plečia akiratį – tas tikrai nėra akivaizdu tiems, kas dar nebandė dainuoti. Net jei ir esi melomanas, visos muzikos neaprėpsi, ir daug sukurto grožio gali tiesiog nepastebėti. Jei ne choras, aš nežinočiau, kas yra ir ką iš tikro reiškia ne tik F. Poulencas, J. Rutteris, M. Duruflé, C. Orffas, bet ir F. Schubertas, G. Mahleris, G. F. Händelis ar net W. A. Mozartas. Kartais visą muzikos grožį gali įvertinti tik dainuodamas. Galėtum ir labai atidžiai klausydamasis muzikos, bet vis tas gyvenimo tempas! Labai džiaugiuosi šia europine tradicija, kai universitetai turi chorus, kuriuose dainuoja visi bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, bičiuliai. Panašiame chore dainavau gyvendamas Šveicarijoje, Lozanos mieste. Ketinu dainuoti visą savo gyvenimą.
Asm. arch. nuotr
Chore dainuoju nuo pat pirmųjų jo repeticijų. Šiuo metu mano chorine veikla domisi ir artimiausia darbinė aplinka. Visi mano bendradarbiai yra ne sykį buvę mūsų koncertuose, ir visada sulaukiu iš jų gerų atsiliepimų. Be to, į mūsų katedrą atvyksta ir nemažai kolegų iš užsienio, juos irgi visada stengiuosi ne tik į koncertus pakviesti, bet ir įtraukti į mūsų veiklą – keli yra dalyvavę „Klasika visiems“ projektuose ir liko tikrai sužavėti. Kai dėstai, dirbi mokslinį darbą ir turi šeimą, laisvo laiko tikrai nėra per daug. Todėl man labai patinka, kad mes repetuojame tik kartą per savaitę, bet užtat labai intensyviai. Daug darbo nudirbame choro stovyklose – išvažiuojame visam savaitgaliui kur nors į netolimą gražų miestelį ir ten daug repetuojame. Ir šiaip bendraujame, vakarojame, susigalvojame visokių linksmybių. Kas nori, į stovyklas vyksta su šeimomis. Apskritai universitete kur kas daugiau sąlygų studentų saviraiškai, jiems sukurta daug puikių galimybių, bet darbuotojams – nieko panašaus. „Pro musica“ kol kas yra greičiau išimtis. Bet linkėčiau, kad taptų taisykle.
Choras „Pro musica“ atstovauja VU Lietuvoje ir užsienyje, mat repertuaras bei profesionalumas jį susieja su universiteto vardu. Be to, dainavimas VU chore padeda stiprinti VU bendruomenę, nes chore sutinkame narių iš kitų fakultetų ar administracijos, o alumnai bei darbuotojai per chorą jaučiasi arčiau universiteto, jo dvasios. Choras reprezentuoja VU ir kitiems jo bendruomenės nariams. „Pro musica“ prisideda prie VU humanistinės dvasios ir tiek choristams, tiek klausytojams siunčia žinutę, kad ir baigus universitetą ryšys su juo išlieka, juk universitetas yra kur kas daugiau negu vien jame nuveikiami darbai. Apskritai nuostabu, kad yra toks VU alumnų ir darbuotojų choras.
be jo. Tai – ne tik nauji muzikiniai iššūkiai, bet ir galimybė nuolat tobulėti, keliauti, bendradarbiauti, dalyvauti kūrybiniame procese. Galų gale tai – puiki meditacijos rūšis, suteikianti daug šviesios energijos. Dar choras žavus tuo, kad žmonės čia ateina ne dėl statuso, o dėl muzikos. Jame dainuoja vienas mano buvęs studentas, o su tebestudijuojančiais choristais kartais pasišnekame apie studijas: jiems įdomi dėstytojo nuomonė, man svarbu žinoti įvairių fakultetų studentų nuotaikas. Vis dėlto apskritai „Pro musicoje“ visi esame pirmiausia choristai, siekiantys to paties – kuo geriau atlikti kūrinį. Kolegos neretai apsilanko koncertuose, kai kurie yra gana ištikimi klausytojai. Jie domisi chorine veikla, atkreipia dėmesį į renginius, kuriuose dainuojame. Daugelis nuoširdžiai žavisi VU chorų projektu „Klasika visiems“, kuris kultūros puoselėjimo požiūriu labai išskiria VU iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apskritai reikėtų pažymėti, kad kultūrinėje saviraiškoje dalyvaujančių dėstytojų ir kitų darbuotojų nėra daug. O reiktų daugiau, nes bendra meninė veikla stiprina priklausymo tai pačiai bendruomenei jausmą, susieja skirtingų padalinių, skirtingų profesijų darbuotojus. Galimybė su kolegomis dainuoti chore, dalintis ne tik profesiniais rūpesčiais, bet ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime džiaugsmais – didelis malonumas ir privilegija.
Asm. arch. nuotr
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Dr. Lina Plaušinaitytė, FlF Vokiečių filologijos katedros lektorė
Asm. arch. nuotr
Vilniaus universitetą garsina ne tik mokslo laimėjimai, bet ir skambūs balsai. VU kultūros centrui priklauso net trys chorai, iš kurių vienas – mišrus choras „Pro musica“ – yra skirtas ne tik studentams, bet ir visiems universiteto bendruomenės nariams. 2004 m. susibūręs VU mišrus choras „Pro musica“ vienija per septyniasdešimt VU studentų, absolventų, darbuotojų ar tiesiog muzikos mėgėjų. Jau daugiau nei dešimt metų„Pro musica“ garsina VU vardą tarptautiniuose chorų konkursuose, žymiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Dainavimas chore suteikia galimybę lavinti balsą, dalyvauti muzikiniuose projektuose, keliauti, bendrauti, pasinerti į nepakartojamą muzikos pasaulį, o kartu skleisti po pasaulį VU humanistinę dvasią ir puoselėti ryšį su mūsų visų Alma mater bei jos bendruomene. Kviečiame visus dainuojančius ir muzika besidominčius VU administracijos darbuotojus, dėstytojus, alumnus prisijungti prie choro „Pro musica“! Tai jau yra padarę nemažai VU bendruomenės narių.
rūpesčių. Čia sutikau labai šiltą bei geranorišką aplinką ir gerokai išplėčiau pažinčių ratą. Vienas esminių šio choro privalumų – repertuaras. Atliekami rimti, kokybiški kūriniai, nesvarbu, ar klasikiniai, ar modernūs. Jiems išmokti gali prireikti šiokių tokių pastangų, tačiau muzikos grožis bei gylis teikia džiaugsmo ir lavina skonį. Kita choro pusė – tai bendros išvykos į choro stovyklas bei gastrolės Lietuvoje ar užsienyje. Jas paprastai lydi daug juoko ir įspūdžių.
V. Jadzgevičiaus nuotr.
Dovilė Bajoraitė-Dijokienė
universitas
vilnensis
2015 m. rugsėjis
Vokietijoje – unikali galimybė pažvelgti į kasdienį gyvenimą Rytų Europos šalyse Trims Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antro kurso studentėms Anelei Ausiejūtei, Ugnei Druktenytei ir Aušrinei Diržinskaitei, tarpininkaujant Užsienio kalbų instituto Vokiečių kalbos katedrai, pavyko gauti stipendijas vasaros kursams Vokietijoje, kuriuos kasmet organizuoja „Akademia Baltica“ (Baltijos akademija). Prieš važiuodamos į kursus studentės sėkmingai baigė vokiečių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko dviejų semestrų kursą. Studentės mielai pasidalijo įspūdžiais su „U. V.“ skaitytojais.
mes – studentai 15 VU studentų sporto pasiekimai vasarą – medaliai aukščiausio lygio varžybose Daugeliui Vilniaus universitete studijuojančių sportininkų vasara – įtemptas treniruočių bei atsakingų startų metas. Šiltasis sezonas aktyviausias buvo irkluotojams, lengvaatlečiams, penkiakovininkams, paplūdimio tinklininkams bei sunkumų kilnotojams. Geriausių rezultatų pasiekė irkluotoja Milda Valčiukaitė (Komunikacijos fakultetas, toliau KF) – pasaulio universiados auksas, lengvaatletė Airinė Palšytė (Ekonomikos fakultetas, toliau EF) – pasaulio universiados auksas, penkiakovininkė Lina Batulevičiūtė (Medicinos fakultetas, toliau MF) – pasaulio čempionato sidabras, paplūdimio tinklininkė Ieva Dambauskaitė (KF) – Europos žaidynių bronza. Kviečiame susipažinti su geriausiais vasaros pasirodymais: Irklavimas Pasaulio universiada, Pietų Korėja, liepos 3–14 d. Milda Valčiukaitė (KF), porinė dvivietė, 1 vieta. Pasaulio pirmenybės, Prancūzija, rugpjūčio 28–rugsėjo 6 d. Milda Valčiukaitė (KF), porinė dvivietė, 5 vieta. Lengvoji atletika Pasaulio čempionatas, Kinija, rugpjūčio 22–30 d. Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį,14 vieta. Pasaulio universiada, Pietų Korėja, liepos 3–14 d. Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį, 1 vieta. Deimantinė lyga, etapas, Monakas, liepos 17 d. Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį, 4 vieta. Lietuvos čempionatas, Palanga, rugpjūčio 7–8 d. Airinė Palšytė (EF), šuolis į aukštį, 1 vieta.
Birželio 28 – liepos 11 d. dalyvavome „Akademia Baltica“ kasmetiniuose vasaros kursuose, kur klausėme paskaitų ir grupėse su studentais iš Rytų ir Vidurio Europos diskutavome apie stereotipus, mažumas, istoriją ir jos interpretaciją bei panašiomis temomis. Dirbome su mokykliniais Vidurio ir Rytų Europos istorijos vadovėliais, su Vokietijos spauda ir kitais šaltiniais. Paskaitas skaitė lektoriai iš Leipcigo, Liubeko ir Flensburgo universitetų, taip pat akademijoje svečiavosi ir kartu su mumis diskutavo žurnalistė iš Berlyno. Oficialios programos metu nuolat reikėjo argumentuotai dėstyti savo nuomonę tam tikrais klausimais ir neretai išreikšti savo šalies poziciją diskusijose bei pristatymuose. Europos Sąjungos plenarinio posėdžio simuliacijoje nagrinėjome šiandien visoms šalims narėms aktualius klausimus. Darbas mažose grupelėse leido geriau įsigilinti į konkrečią temą, aptarti visus reikiamus aspektus ir įtraukti visus žmones į diskusiją. Vienas pirmųjų ir įdomiausių grupės darbų buvo tam tikrų istorinių įvykių nagrinėjimas ir skirtingų valstybių pozicijos vaizdavimas istorinėse mokyklinėse knygose. Susipažinome, kas apie Žalgirio mūšį rašoma lenkiškuose vadovėliuose, kaip Ribbentropo ir Molotovo paktas ir Baltijos šalių okupacija vertinama Rusijoje išspausdintose istorinėse knygose.
Ši užduotis leido geriau suvokti skirtingas istorijos interpretacijas ir tam tikras manipuliacijas vertinant skirtingus įvykius. Viena įdomiausių užduočių buvo Vokietijos žiniasklaidoje vyraujantis požiūris apie Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Ją atlikdami ieškojome straipsnių įvairiuose vokiškuose laikraščiuose, kuriuose buvo rašoma apie bent vieną iš 10 projekte dalyvavusių valstybių. Įvertinę straipsnių turinį ir išsakytus argumentus, straipsnių temas ir bendras tendencijas pristatydavome visai auditorijai. Atliekant šią užduotį itin išryškėjo skirtis tarp vakarietiško požiūrio į susidariusią geopolitinę situaciją ir rusiškojo, kurio šalininkams neigiamas V. Putino užsienio politikos vertinimas Vokietijos spaudoje pasirodė gana netikėtas ir netgi propagandiškas. Taigi, nagrinėjant Vokietijos žiniasklaidą ir joje pateikiamą įvykių interpretaciją, buvo galima susidaryti įspūdį, kaip vaizduojamos Vidurio ir Rytų Europos valstybės ir kaip jos yra parodomos vokiečiams. Šie kursai vyko vokiečių kalba, tad buvo didžiulė galimybė patobulinti savo gebėjimus ir tikrai nemenkas iššūkis norint diskutuoti sudėtingomis temomis vokiškai. Per dvi savaites išmokome ne tik gausybę naujų žodžių ar frazių, kurios padaro kalbą natūralesnę, bet ir įgavome drąsos kalbėti. Turbūt pagrindinė išmokta
pamoka – nebūtina kalbėti šimtu procentų taisyklingai, svarbu, kad žmonės suprastų tave, o tu – juos. Neabejotinai dvi savaitės tokios praktikos prilygsta geram semestrui pamokų. Po šio projekto išliko stebinantis suvokimas, kiek daug bendro tarpusavyje turi rytų europiečiai. Nors projekto dalyviai susirinko iš dešimties skirtingų šalių, bendraujant su daugeliu jų dažnai kultūrinio barjero nebuvo galima pajusti: žiūrėti tie patys filmai, panašus humoro jausmas, požiūris į politiką. Vis dėlto kuo labiau į rytus nuo Lietuvos, tuo skirtumai labiau jaučiami. Būtent dėl to tai ir buvo ganėtinai unikali galimybė per šio projekto dalyvių pasakojimus paskaitose ir dar dažniau neformalioje aplinkoje pažvelgti į kasdienį gyvenimą kiekvienoje Rytų Europos šalyje. Kartu galėjai įvertinti Lietuvą naujomis akimis, pažvelgti iš jų pusės, sužinoti, kad lenkams lietuviai šiek tiek panašūs į fašistus, ukrainiečiai laiko mus draugais, baltarusiai – optimistais, rusai – per daug įsitempusiais, čekai išvis mažai ką gali apie Lietuvą pasakyti. Žinoma, tai tik stereotipai, tačiau vis tiek įdomu juos sužinoti ir suprasti, koks yra lietuvis kito akimis, o kartais ir pabandyti tą suvokimą pakeisti. Parengė Anelė Ausiejūtė, Ugnė Druktenytė ir Aušrinė Diržinskaitė (TSPMI).
Plaukimas Pasaulio čempionatas, Rusija, rugpjūčio 2–9 d. Povilas Strazdas (Teisės fakultetas, toliau TF), 200 m kompleksinis plaukimas, 28 vieta, estafetė laisvu stiliumi, 19 vieta. Pasaulio plaukimo taurė, etapas, Prancūzija, rugpjūčio 15 d. Povilas Strazdas (TF), 100 m peteliške, 12 vieta. Lietuvos čempionatas, Kaunas, liepos 9–11 d. Povilas Strazdas (TF), 200 m kompleksinis plaukimas, 1 vieta, 200 m laisvu stiliumi, 1 vieta. Šiuolaikinė penkiakovė Pasaulio čempionatas, Vokietija, birželio 29–liepos 5 d. Lina Batulevičiūtė (MF), moterų estafetė, 2 vieta. Europos čempionatas, Didžioji Britanija, rugpjūčio 17–23 d. Lina Batulevičiūtė (MF), moterų estafetė, 3 vieta. Sunkioji atletika Lietuvos atviras štangos spaudimo be spec. aprangos čempionatas. Mindaugas Jaras (Matematikos ir informatikos fakultetas, toliau MIF), štangos stūmimas, 1 vieta, Lietuvos rekordas – 235 kg. Galiūnų sportas Lietuvos čempionatas, Pakruojis, rugpjūčio 29 d. Mindaugas Jaras (MIF), 8 vieta.
SSC arch. nuotr.
Asm. arch. nuotr.
Paplūdimio tinklinis Europos žaidynės, Azerbaidžanas, birželio 12–28 d. Ieva Dumbauskaitė (KF), 3 vieta. Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionatas, Portugalija, rugpjūčio 26–30 d. Ieva Dumbauskaitė (KF), 3 vieta. Lietuvos čempionatas, Vilnius, rugpjūčio 15–16 d. Ieva Dumbauskaitė (KF), 1 vieta. Lukas Každailis (EF), 2 vieta.
Pasaulio universiadoje aukso medalius iškovojo dvi VU studentės – Airinė Palšytė (trečia iš kairės) ir Milda Valčiukaitė (penkta iš kairės)
universitas
16
paskutinis puslapis
vilnensis
2015 m. rugsėjis
Naujus studijų metus pradėjome spalvingai ir triukšmingai Rugsėjo 1-ąją švente „Renovatio studiorum“ Vilniaus universitetas pradėjo 437-uosius studijų metus. Bibliotekos kieme vėl suplevėsavo VU vėliava – ją iškėlė Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas. Tradiciškai sostinės gyventojus ir miesto svečius džiugino VU dėstytojų, studentų ir alumnų eisena į VU Didįjį kiemą. Nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pajudėjusi spalvinga ir triukšminga procesija miestui pranešė apie studijų metų pradžią. „Ne nervuoja, o nervina“, – skelbė vienas iš Filologijos fakulteto plakatų, „Eik į rinkimus kaip į krepšinio varžybas“, – tautiečius ragino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) studentai, „Filosofas afigienas, vaikšto kiaurai jis per sienas“, – gyrėsi Filosofijos fakulteto atstovai, „Kas gi kitas, jei ne mes, turi auksines rankas“, – skandavo būsimieji medikai. Trečius metus eisenoje dalyvaujanti Chemijos fakulteto studentė Gerda Janušauskaitė mano, kad paprastai apsirengusiai žygiuoti neįdomu, tad persirengė fakulteto simboliu – tigru. „Pernai juo buvau dėl plaukų spalvos, šiemet dažų vis dar turiu, tai kodėl gi ne?“ – šmaikštavo ji. Orientalistikos centro sinologą Mykolą Jankaitį draugai kaip sultoną nešė virš minios. Kokia jo funkcija? „Tiesiog būti“, – filosofiškai paaiškino studentas. Ne mažiau dėmesio verti buvo ir ant šaligatvio išsirikiavę renginio žiūrovai. Išsitraukę išmaniuosius telefonus jie fiksavo žygiuojančių studentų veidus ir skanduotes. Gedimino prospekto parduotuvių, restoranų ir biurų darbuotojai, sustoję ant slenksčių, šypsodamiesi mojo eisenos dalyviams, likę kabinetuose – studentų išradingumą įamžino iš viršaus ir dalijosi nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Didžiajame kieme VU akademinę bendruomenę ir renginio svečius pasveikino rektorius prof. Artūras Žukauskas. Jis palinkėjo naujų mokslo laimėjimų, sėkmingų studijų ir neišsenkančio kūrybingumo. VU Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė savo kalboje teigė, kad istorija mums liudija universiteto amžinybę, jo pergalę prieš laiką, prieš šaltį, liudija nuolatinę bendrystę. Profesorė palinkėjo šią bendrystę stiprinti, įsilieti į universiteto bendruomenę, aktyviai dalyvauti studijose ir visuomeniniame gyvenime. „Renovatio studiorum“ iškilmėse dalyvavo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis pirmakursius lietuvių ir anglų kalbomis patikino, kad jie pasirinko labai gerą universitetą ir miestą, tad dėl to gailėtis jiems neteks. Pasibaigus oficialiai šventės daliai, jos dalyviai juokavo, kad pastaruosius metus iš jos grįždavo šlapi nuo lietaus. Sušlapo jie ir šiemet, tik ne nuo lietaus, o nuo karščio. Dauguma teigė neprisimenantys tokios karštos rugsėjo pirmosios. Visą dieną šventinę nuotaiką kūrė VU pučiamųjų orkestras „Oktava“ (meno vadovas Albinas Kučinskas), koncertavo solistai Julija Šturo ir Paulius Noreika. „U. V.“ inform. V. Jadzgevičiaus ir E. Kurausko nuotraukos
ISSN 1822-1513 Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, I aukštas, 107 kab. Tel. 268 7089, mobil. tel. 8 687 49 018, el. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė Ilma Dunderienė Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Redakcija pasilieka teisę atsirinkti publikuotinus tekstus. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.