psl. Koks vynas patinka „Coravin“. Narimantas Miežys

Koks vynas patinka „Coravin“

Narimantas Miežys

Jeigu skaitote šį žurnalą (o juo labiau šį straipsnį), tuomet nuoširdžiai tikiu, jog jums nereikia pristatyti vyno pilstymo sistemos „Coravin“. Tai yra neįtikėtinas prietaisas, kurio naudojimas restorane įgalina pasiūlyti svečiams įspūdingų vynų taurėmis. Buvau vienas pirmųjų, pradėjęs naudoti šią sistemą, kai maždaug prieš 8 metus ji pasirodė ir Lietuvoje. Per šį laiką sugebėjau „sudrožti“ ne vieną „Coravin“ ir sulaužyti ne vieną jo adatą. Per visus šiuos metus teko įpilti daugybę taurių skirtingo skonio ar stiliaus, skirtingos kainos ar kokybės vyno.

Darbe turiu kelias taisykles, kuriomis vadovaujuosi. Viena iš jų skamba maždaug taip: būk užtikrintas tuo, ką patieki. Todėl gana dažnai perragauju svečiams siūlomo „Coravin“ sąrašo vynus. Per daug metų pastebėjau, kad vieni vynai išsilaiko žymiai geriau nei kiti. Tai reiškia, jog vieni vynai išlieka gaivesni, šviežesni ir geriau subalansuoti nei kiti. Tai taip pat reiškia, jog vieni vynai oksiduojasi greičiau nei kiti.

Iškart pasakau, jog ketinu išdėstyti savo pastebėjimus ir noriu pasidalinti patirtimi. Tai jokiu būdu nėra noras kažkaip pakenkti šio produkto reputacijai. Aš netgi rekomenduoju jį įsigyti. Pats asmeniškai naudoju tokį tiek darbe, tiek namuose. Ir tai yra puikus pagalbininkas, kai norisi taurės gero vyno, o šalia nėra bendraminčių, su kuriais galima būtų pasidalinti visą butelį.

Taigi, kodėl naudojant „Coravin“ vieni vynai išsilaiko žymiai geriau nei kiti? Kaip gali taip būti, jeigu net pats gamintojas teigia, jog pasitelkus argono dujas vyną galima išlaikyti ir ilgiau nei metus? Gamintojo puslapyje netgi pateikiama diagrama, kurioje pavaizduota, jog vyno kokybė pradeda labai nežymiai prastėti tik po maždaug 2 metų.

Na, aš nesiruošiu diskutuoti su „Coravin“ gamintojais ar atstovais. Galbūt taip ir yra. Tačiau tik tuomet, kai eksperimentas vykdomas tobulomis sąlygomis: vynas įpilamas ir paliekamas 2 metus nejudinamas tobulomis brandinimo sąlygomis. Nes realiomis sąlygomis – tiek restorane, tiek namuose – vynas bus

ir vartomas, ir demonstruojamas, o juo labiau vartojamas. Tai reiškia, jog vyno kamštis bus praduriamas daug kartų, butelis bus vartomas, viduje vynas vis vien maišysis ir gaus kažkiek deguonies.

O kuo daugiau vynas vartojamas, tuo mažiau jo lieka butelyje. Ir čia norėčiau akcentuoti tikrai svarbų aspektą: vynas žymiai greičiau kinta, kai jo butelyje liek vis mažiau. Taip nutinka dėl to, jog keičiasi deguonies ir vyno santykis (pastarojo nenaudai). Todėl, praėjus mėnesiui nuo „Coravin“ naudojimo pradžios, vynas su nupilta viena taure vyno bus žymiai gaivesnis, ekspresyvesnis ir mažiau oksiduotas, nei su nupiltomis 4 taurėmis. O dabar įsivaizduokite, kaip skirsis tokie vynai po 3–4 mėnesių. Todėl nupylus antrą arba trečią taurę, visuomet prašau kolegų, jog paskutinės taurės būtų pasiūlytos kaip įmanoma greičiau. Taip mes stengiamės užtikrinti, jog svečiai gautų kuo mažiau oksiduotą vyną.

Kitas svarbus (turbūt netgi svarbesnis) aspektas yra tai, koks vynas turėtų būti įtrauktas į sudaromą „Coravin“ pilstomų vynų sąrašą. Iš patirties galiu pasakyti, jog realiomis sąlygomis ilgesnį laiko tarpą geriausiai išsilaiko ir mažiausia kinta ąžuoliniai vynai. Tai tie vynai, kurie gamybos metu buvo paveikti ąžuolo (nesvarbu, kokios šalies ar juo labiau miško). Ar tas vynas ąžuolo statinėse brandintas 12 ar 15 mėnesių – nėra taip svarbu. Svarbiau, jog jis jau paveiktas ąžuolo. Todėl mano sąraše kurio nors kranto statinėse laikytas Bordo mišinys turės aiškų pranašumą prieš ne ąžuolinį „Cabernet Sauvignon“ iš JAV. Arba mažos apeliacijos Burgundijos „Pinot Noir“ visuomet laimės prieš ekspresyvų, vaisišką, bet nebrandintą Naujojo Pasaulio vyną.

Ąžuolo statinės poveikis puikiai juntamas tiek raudonuosiuose, tiek baltuosiuose vynuose. Todėl restorane žymiai lengviau rasti (o aš irgi patariu ieškoti) ąžuolinio „Chardonnay“, bet beveik nerasite tikrai kokybiško Naujosios Zelandijos „Sauvignon Blanc“. Labai panaši situacija ir su „Riesling“, „Gruner Veltliner“ ar kitų vynuogių veislių, kurios, atrodo, puikiai tiktų brandinimui, vynu. Nors minerališki vynai ir turi daugiau galimybių išlikti neoksiduoti, tačiau jie tiesiog praranda savo žavesį, gaivą ir šviežumą. Rašydamas tai įsipilu taurę 2018 metų „Grosses Gewachs Riesling“ vyno, kurio pirmą kartą įsipyliau vasario pradžioje, – po 3 mėnesių vynas praradęs savo šviežumą. Verta paminėti, jog taip pat gerai išsilaiko vynai, kurie buvo gaminti brandinimui ir laikymui rūsyje. Tai vynai, kurie jau yra subrendę ir stipriau paveikti deguonies. Geriausi pavyzdžiai: Riochos „Reserva“ ir „Gran Reserva“, klasikiniai Toskanos atstovai („Brunello di Montalcino“, „Vino Nobile di Montepulciano“ ar „Chianti Classico Riserva“), Pjemonto vynai ar bet kokie senesnių derlių vynai (bet ir jie brandinti statinėse). Taip pilstant taurėmis puikiai išlieka 10–15 metų ar senesni vynai iš bet kurios pasaulio šalies. Svarbiausia, jog vyndarys būtų juos gerai sukoncentravęs ir jie būtų kompleksiški. Per tuos metus deguonis jau bus atlikęs savo darbą, ir mažas į butelį patekęs papildomas jo kiekis taip greitai nekeis vyno. Visgi, jeigu nusprendėte pasiūlyti jaunesnio vyno, iš patirties galiu pasakyti, jog 2015 metų žymaus gamintojo supertoskana, nupylus 3 taures, po 2–3 mėnesių labai primena 2009–2010 metų to paties gamintojo vyną.

Dėl šios priežasties aš mieliau taurėmis imsiu pilstyti 2009 metų „Chateauneuf du Pape“ nei 2017 metų GSM mišinį iš Barosos.

Pilstymui puikiai tinka saldieji vynai. Tik vėl reiktų atsižvelgti į abu prieš tai minėtus veiksnius. Todėl sunokęs, kiek ilgiau brandintas ir (ar) ąžuolo paveiktas vynas bus potencialiai geresnis laimikis. Konkrečių derliaus metų arba „Tawny“ portas pilstymui tinka taip pat, kaip ir kiek senesni kekeriniai vynai. Tačiau jaunas „Auslese“ ar „Spatlese“ kis žymiai greičiau. Jam trūks tekstūros ir kūno. Nors cukrus irgi yra konservantas ir dėl didesnio jo kiekio vynas kis lėčiau, bet deguonis vis vien panaikins šių vynų gaivą, ir jie nebus tokie malonūs gomuriui.

Kaip ir minėjau anksčiau, šie pastebėjimai (ar rekomendacijos) yra iš asmeninės patirties. Jie skirti norintiems atrasti, pažinti ir pasimėgauti kiek įmanoma kokybiškesniu vynu. Jeigu jau turite „Coravin“, juo naudojatės ir jis jums patinka, tai kviečiu juo ir toliau naudotis.

O jeigu neturite, tai pats laikas jį įsigyti.

Apdovanojimai LSA Lietuvos vyno čempionate

LSA Lietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Vyno platintojai Lietuvoje pateikia vynus, kuriuos vertina kviestinė komisija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų degustacijų rezultatais vynams skiriami atitinkami medaliai:

• 90 ir daugiau balų įvertintas vynas apdovanojamas aukso medaliu, • 88–89 balais – sidabro, • 86–87 balais – bronzos.

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas GERIAUSIU. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAUSIO titulai:

BALTASIS VYNAS:

• Geriausias „Chardonnay“ • Geriausias „Sauvignon Blanc“ • Geriausias „Riesling“ • Geriausias kitų baltųjų veislių vynas • Geriausias natūralusis baltasis

RAUDONASIS VYNAS:

• Geriausias Italijos raudonasis • Geriausias Ispanijos raudonasis • Geriausias Portugalijos raudonasis • Geriausias Prancūzijos raudonasis • Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis • Geriausias kitų šalių raudonasis • Geriausias „Pinot Noir“ • Geriausias natūralusis raudonasis PUTOJANTIS VYNAS:

• Geriausias non vintage šampanas • Geriausias vintage šampanas • Geriausias tradiciniu būdu pagamintas putojantis (ne šampanas) • Geriausias Charmat būdu pagamintas putojantis • Geriausias Pet Nat

KITOS KATEGORIJOS:

• Geriausias natūraliai saldus vynas • Geriausias pastiprintas (likerinis) vynas • Geriausias portas • Geriausias rožinis • Geriausias ekologinis vynas • Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi vyninė • Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – auksą laimėję vynai, kainuojantys iki 12 €

Lietuvos someljė asociacijos informacija www.somelje.lt