Kaip Lietuvoje per 17 metų pasikeitė vyno mėgėjo įpročiai

Kiekvienais metais vykstanti tarptautinė paroda „Vyno dienos“ pritraukia didžiulį būrį labai skirtingų žmonių, turinčių vieną bendrą savybę – meilę vynui. Per 17 metų tokių žmonių vis daugėja – tai džiugi žinia. Pažiūrėkime, kaip keičiasi jų įpročiai renkantis vyną.

Demografija

Pagal apklausos duomenis, daugiausia parodos lankytojų –25–35 metų amžiaus, iš jų 60–70 proc. – moterys. Moterys ne tik noriau lankosi socialiniuose susibūrimuose, bet ir dažniau išbando naujienas, o vėliau jas integruoja į savo pirkinių krepšelį, skatina išmėginti ir savo bičiulius, kolegas. Nuo 2007 m. parodoje apsilankė per 35 000 unikalių lankytojų. 2018 m. Lietuvoje alkoholio vartotojo amžių pakėlus iki 20 metų žymiai sumažėjo jauniausių parodos lankytojų dalis, tačiau paaugo vyresniųjų skaičius.

„Vyno dienose“ lankytojai praleidžia vis daugiau laiko (2010 m. – apie 1 val., 2019 m. – apie 4 val.)

„Vyno dienų“ lankytojai turi žinių apie vyną: bent 30 proc. yra baigę vienokius ar kitokius mokslus apie vyną; daugiau nei 60 proc. yra bent kartą dalyvavę degustacijoje apie vyną, neįtraukiant „Vyno dienose“ vykstančių degustacijų.

Vis labiau populiarėja programėlės, skirtos vyno mėgėjams sekti ragaujamą vyną, jį aprašyti ir vertinti. Tokių programėlių populiarumas tarp apklaustųjų išaugo beveik ketvirtadaliu.

KIEK

Perkama Vyno

Didžiausia parodos lankytojų dalis per mėnesį perka 3–5 butelius vyno. Alkoholio skyriuje jie apsilanko kartą per savaitę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2009 m. ypač išaugo (nuo 16 proc. 2008-aisiais iki 38 proc. 2022-aisiais) specializuotų parduotuvių pirkėjų skaičius. Taigi, vis dažniau vyno vartotojas atsieja savo maisto ar buities reikmenų pirkinius nuo vyno. Vis mažiau vyno mes parsivežame iš užsienio (nuo 29 proc. sumažėjo iki 8 proc.). Tam įtakos turėjo padidėjęs ir beveik visas pasaulio šalis apimantis vyno pasirinkimas Lietuvoje. Nuo 2013–2014 m. pirkdami vyną pradėjome naudotis ir internetinėmis prekybos vietomis: pradžioje taip apsipirkinėdavo pavieniai vyno vartotojai, šiandien internetu (elektroninėse parduotuvėse, ne aukcionuose) vyną perka apie 27 proc. visų vartotojų (tiesa, nematuotas santykis su tuo, kokią dalį įprasto vartotojo apsipirkimo sudaro pirkimas internetu.

ŠAMPANAS IR SALDUS VYNAS – TARP MADOS AR BAIMĖS

Daugėjant burbuliukų mėgėjų, įdomu stebėti šampano ir putojančio vyno mėgėjų pokyčius. Įprastu ekonominiu laikotarpiu daugiau negu 50 proc. respondentų teigia mėgstantys ir geriantys šampaną, o štai kriziniu laikotarpiu (pvz., 2008–2009 m. ekonominės krizės ir 2020–2021 m. pandemijos) –šampano mėgėjų būrys sumažėja iki 20 proc. Kadangi klausimas nediferencijuotas, nežinia, ar turimas omeny visas putojantis vynas, ar tik šampanas. Įdomu, ar mes jau išmokome atskirti skirtingus burbuliukus, ar vis dar šampanu klaidingai vadiname visą putojančių vynų kategoriją?

Kitaip yra su desertiniu ir saldžiuoju vynu – jų populiarumas mažėja. Štai XX a. pirmojoje pusėje desertinis vynas buvo vienas populiariausių aperityvų, o šiandien cukraus ir saldumo baimė, deja, užgožia gėrėjimąsi skirtingais desertinio vyno stiliais. Iš naujo atrasti desertinį vyną vartotojams padeda restoranai ir konditerijos: vis dažniau jį ne tik įtraukia į savo vyno meniu, bet ir pasiūlo vyno derinį su desertu.

RAGAUJAM, KUR KELIAUJAM?

Pagaliau Lietuva – vyno kraštas! 2021 m. gruodį ES pripažino Lietuvą vėsiausios vynuogių auginimo zonos Europoje dalimi. Nuo nulinio susidomėjimo Lietuvos vyndariais vartotojų interesas pakilo iki 3 proc. Kitų šalių populiarumo dinamiką lėmė įvairios priežastys.

REKLAMA

Taip, ta, kuri buvo galima iki 2018 m. sausio 1 d. 2007 m. leistina alkoholio reklama sukosi net ir didžiausių televizijos kanalų programose, todėl žymūs prekiniai ženklai buvo mus pasiekdavo pirmiausia per televiziją. Taip Čilė, vėliau Argentina, Ispanija, PAR, Naujoji Zelandija tapo matomomis šalimis vyno pasaulyje. Ir kaip netaps – juk didžiojo penktadienio filmo metu sukosi reklamos būtent apie čilietišką vyną.

TURIZMAS

Keliaudami į svečias šalis susipažįstame ne tik su istoriniais paminklais, muziejais ar gamtos grožybėmis, bet drauge pamėgstame tų šalių maisto ir gėrimų kultūrą. Tad matydami lietuvių turistinių kelionių kryptis ir gretindami jas su vartotojų mėgstamo vyno kraštais, pastebime visišką koreliaciją: Italija, Prancūzija, Ispanija nuolatos atsiduria labiausiai lankomų šalių dešimtuke ir nuo 2007 iki 2022 metų yra nepajudinamos mėgstamiausių vyno šalių trejete. Nereiktų ignoruoti ir fakto, kad šios šalys kartu sudėjus pagamina pusę viso pasaulio vyno, o jų vyndariai „Vyno dienose“ dalyvauja aktyviausiai.

Šampanas ir saldus vynas – tarp mados ar baimės

Burbuliukų mėgėjų augimo metu įdomu stebėti šampano ir putojančio vyno mėgėjų pokyčius. Įprastu ekonominiu laikotarpiu daugiau negu 50 proc. respondentų teigia mėgstantys ir geriantys šampaną, o štai kriziniu laikotarpiu (pvz., 2008–2009 m. ekonominės krizės ir 2020–2021 m. pandemijos) –šampano mėgėjų būrys sumažėja iki 20 proc. Kadangi klausimas nediferencijuotas, nežinia, ar turimas omeny visas putojantis vynas, ar tik šampanas. Įdomu, ar mes jau išmokome atskirti skirtingus burbuliukus, ar vis dar šampanuą klaidingai vadiname naudojame kaip bendrinį žodį visąsai putojančių vynų kategorijąai pavadinti?

Geopolitiniai Santykiai Ir Ambasad Taka

Diplomatiniai santykiai ir šalių bendrystė taip pat prisideda ir prie atvykstančio prekių srauto. Dėl pasirašytų dvišalių ekonominių susitarimų didėjantis skirtingų prekių importas iš konkrečių šalių kartu didina ir prekių įvairovę – taip tarp vartotojų mėgstamų šalių atsiduria Vokietija. Nuo 2006 m. importas iš Vokietijos į Lietuvą auga, drauge auga ir įvežamo vyno kiekis. Be to, Vokietijai keletą metų buvo gerai atstovaujama „Vyno dienose“: buvo surengta puikių seminarų ir degustacijų, veikė

Kitaip yra su desertiniu ir saldžiuoju vynu – jų populiarumas mažėja. Štai XX a. pirmojoje pusėje desertinis vynas buvo vienas populiariausių aperityvų, o šiandien cukraus ir saldumo baimė, deja, užgožia gėrėjimąsi skirtingais desertinio vyno stiliais. Iš naujo atrasti desertinį vyną vartotojams padeda restoranai ir konditerijos: vis dažniau jį ne tik įtraukia į savo vyno meniu, bet ir pasiūlo vyno derinį su desertu.

Vyno tipų populiarumo pokytis

ROŽINIO, PUTOJANČIO, DESERTINIO VYNO POPULIARUMAS

Rožinis vynas Desertinis vynas Šampanas

Ragaujam, kur keliaujam?

Parengė Ernesta Bilinskaitė, tarptautinės parodos „Vyno dienos“ organizatorė ir vadovė. Analizė atlikta remiantis „Vyno žurnalo“ apklausų, atliktų 2007–2022 m. vykusių „Vyno dienų“ metu, ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Pagaliau Lietuva – vyno kraštas! 2021 m. gruodį ES pripažino Lietuvą vėsiausios vynuogių auginimo zonos Europoje dalimi. Nuo nulinio susidomėjimo Lietuvos vyndariais vartotojų interesas pakilo iki 3 proc. Kitų šalių populiarumo dinamiką lėmė įvairios priežastys.

 Reklama nacionalinis stendas. Dėl tų pačių priežasčių parodoje pasirodo daugiau Sakartvelo, Armėnijos ar Vengrijos vyno.

Taip, ta, kuri buvo galima iki 2018 m. sausio 1 d. 2007 m. leistina alkoholio reklama sukosi net ir didžiausių televizijos kanalų programose, todėl žymūs prekiniai ženklai buvo mus pasiekdavo pirmiausia per televiziją. Taip Čilė, vėliau Argentina, Ispanija, PAR, Naujoji Zelandija tapo matomomis šalimis vyno pasaulyje. Ir kaip netaps – juk didžiojo penktadienio filmo metu sukosi reklamos būtent apie čilietišką vyną.

 Turizmas

Stebint vyno mėgėjo paveikslą, peršasi išvada, kad lietuvis yra smalsus, besikeičiantis vyno vartotojas. Pradžioje jam užteko reklamos televizijoje, o šiandien norisi kelionių neišeinant iš namų, ekspertinių žinių, edukacijų ir galimybės rinktis iš didelio asortimento. Rinkoje nuolat atsiranda kas nors naujo, importuotojai bei vyndariai vis aktyviau prisistato per „Vyno dienas“. 2023-aisiais bus tas pats ir dar daugiau. Susitikime 2023 m. gegužės 5–6 d. „Litexpo“ ir tuo įsitikinsime.

Keliaudami į svečias šalis susipažįstame ne tik su istoriniais paminklais, muziejais ar gamtos grožybėmis, bet drauge pamėgstame tų šalių maisto ir gėrimų kultūrą. Tad matydami lietuvių turistinių kelionių kryptis ir gretindami jas su vartotojų mėgstamo vyno kraštais, pastebime visišką koreliaciją: Italija, Prancūzija, Ispanija nuolatos atsiduria labiausiai lankomų šalių dešimtuke ir nuo 2007 iki 2022 metų yra nepajudinamos mėgstamiausių vyno šalių trejete. Nereiktų ignoruoti ir fakto, kad šios šalys kartu sudėjus pagamina pusę viso pasaulio vyno, o jų vyndariai „Vyno dienose“ dalyvauja aktyviausiai.

 Geopolitiniai santykiai ir ambasadų įtaka

Diplomatiniai santykiai ir šalių bendrystė taip pat prisideda ir prie atvykstančio prekių srauto. Dėl pasirašytų dvišalių ekonominių susitarimų didėjantis skirtingų prekių importas iš konkrečių šalių kartu didina ir prekių įvairovę – taip tarp vartotojų mėgstamų šalių atsiduria Vokietija. Nuo